Byla 1A-452-988/2020

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Aistei Bareikei, dalyvaujant prokurorui Linui Gružui, asmens, kuriam byla nutraukta, R. R., gynėjui advokatui Augustinui Vaičiūnui, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. Z. (J. Z.) atstovui advokatui Nerijui Plėdžiui, civilinės atsakovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „L.“ atstovui Juliui Pročkiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės atsakovės akcinės bendrovės „L.“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 22 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje, kuriuo R. R., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant ją laiduotojo R. R. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą ir baudžiamoji byla nutraukta.

3Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. Z. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista iš AB „L.“ nukentėjusiojo J. Z. naudai 283,36 Eur (du šimtai aštuoniasdešimt trys eurai trisdešimt šeši euro centai) turtinei žalai atlyginti, 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

4Priteista iš R. R. nukentėjusiojo J. Z. naudai 2 000 Eur (du tūkstančiai eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6I.

7Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

81.

9R. R. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta vadovaujantis BK 40 straipsniu dėl to, kad ji vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: ji 2019 m. liepos 1 d., apie 14.14 val., Vilniuje, vairuojamu jai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Honda CR-V“, valst. Nr. ( - ) iš ties ( - ) gatvės pastatu Nr. ( - ) (prekybos centras „A.“) esančios automobilių stovėjimo aikštelės išvažiuodama į vienos eismo krypties dviejų eismo juostų kelią, jungiantį aikštelę su Ozo – Gelvonų gatvių sankryža, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 102 punkto reikalavimus, numatančius, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, tai yra sudarydama kliūtį nepraleido kelio antrąja eismo juosta jos judėjimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę Ozo – Gelvonų gatvių sankryžos kryptimi važiavusio J. Z., gimusio ( - ), vairuojamo motociklo „Honda ( - ) valst. Nr. ( - ), ir su juo susidūrė, dėl ko J. Z. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o taip pat apgadintos susidūrusios transporto priemonės. Šiais savo veiksmais R. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

10II.

11Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

122.

13Civilinė atsakovė AB „L.“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 22 d. nuosprendį dalyje, kuria priteista iš AB „L.“ nukentėjusiojo J. Z. naudai 283,36 Eur turtinei žalai atlyginti ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti sumažinant turtinės ir neturtinės žalos dydžius bei priteisiant ekspertizės išlaidas iš R. R..

142.1.

15Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendis yra nemotyvuotas, prieštaringas, išvados nėra pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Teismas deklaratyviai nurodydamas, kad prašomos turtinės žalos atlyginimo sumos yra pagrįstos dokumentais, nepasisakydamas dėl nei vieno apelianto argumento pilnai priteisė civilinio ieškovo prašomas atlyginti turtinės žalos atlyginimo sumas. Be kita ko, nustatė, jog 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra teisingas ir atitinkantis teismų praktikos formuojamas neturtinės žalos atlyginimo sumas panašiose bylose, kai bylos duomenimis yra nustatytas objektyvus faktas, jog nukentėjusiojo neteisėti veiksmai buvo tiesioginė eismo įvykio kilimo priežastis. Šiuo atveju draudikas negali sutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

162.2.

17Apeliaciniame skunde apeliantė pažymi, jog nustatant nukentėjusiojo asmens sveikatai padarytos žalos dydį atsakingas draudikas kaip draudimo bendrovė veikdama Lietuvos Respublikoje privalo išmokėti tokios apimties draudimo išmoką, kuri atitinka privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų normas. Be kita ko, pati draudimo suteikiama apsauga nėra absoliuti, šios draudimo sutarties apsaugos ribas nustato tiek Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – ir TPVCAPDĮ), tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Pagal civilinės teisės doktriną šie teisės aktai yra lex specialis ir turi viršenybę prieš bendrąsias teisės normas, todėl remiantis šiais teisės aktais, teismų praktika bei Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – ir CK) draudikas palaikė savo poziciją byloje, jog ne visa patirta turtinė žala gali būti atlyginta apeliantės.

182.3.

19Apeliantė nurodė, kad nuosprendyje teismas visiškai nepasisakė dėl draudiko sprendimu nekompensuojamų vaistų, neanalizavo, ar visos teismo priteistos išlaidos už vaistus buvo būtinos ir ar visi šie preparatai buvo paskirti nukentėjusįjį gydžiusio gydytojo. Apeliantės 2020 m. birželio 23 d. rašytinių paaiškinimų priede Nr. 2 (gydytojo eksperto išvada byloje Nr. ( - )) yra išvardinti vaistai ir kitos išlaidos, kurios draudiko negali būti kompensuojamos, tai yra „Somnols“ (užmigimui), „Tranxene“ (mažina nerimą), „Quetiapinum“ (depresijai gydyti), mineralinis vanduo, „Relanium“ (mažina nerimą). Šiuo atveju nukentėjusiojo išlaidos buvo vertintos TPVCAPDĮ bei Taisyklių 7 punkto kontekste. Draudikas nesutiko kompensuoti minėtiems vaistams skirtų išlaidų, kadangi pagal byloje esančią medžiagą šie vaistai nebuvo paskirti gydančio gydytojo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pateiktuose medicininiuose išrašuose nėra užsimenama, kad asmuo skųstųsi emocijų nepastovumu ar nerimu, todėl gydančiam gydytojui, medicinos specialistui, nepaskyrus šių vaistų kvestionuotinas jų būtinumas net tik Taisyklių 7 punkto, tačiau ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos kontekste. Dar daugiau, teismų praktikoje ši Taisyklių norma yra taikoma būtent šio tipo bylose diferencijuojant, ar tam tikros išlaidos dėl vaistų gali būti priteistos iš draudiko. Šiuo atveju neįrodžius, jog dėl įvykio nukentėjusiajam minėti vaistai buvo būtini ir paskirti gydančio gydytojo, reikalavimas dėl šių vaistams skirtų išlaidų atlyginimo negali būti tenkinamas. Tai taip pat patvirtina ir TPVCAPDĮ 19 straipsnio 6 dalis. Teismas priimdamas sprendimą vertino tik pateiktus čekius, neanalizuodamas, už ką ir kodėl jie yra pateikti. Šios išlaidos, be kita ko, nebuvo vertintos per draudiko pareigos atlyginti būtinąsias išlaidas prizmę. Dėl šios priežasties manytina, kad pirmosios instancijos teismas lakoniškai ir deklaratyviai pasisakydamas dėl išlaidų pagrįstumo, visų pirma, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnį, nes byloje liko neaiškumų ir įrodymų prieštaravimo, kurių teismas nevertino. Be kita ko, vien išlaidų patyrimo faktas nesuponuoja šių išlaidų būtinumo, t. y. vien tai, kad pateikti čekiai, nereiškia, kad šios išlaidos buvo būtinos ir draudikas jas privalo atlyginti. Galiausiai pažymėtina ir tai, kad apeliantės pozicija nukentėjusiajai ir jos profesionaliam atstovui buvo žinoma, tačiau šie nepageidavo atidėti posėdį ir sudaryti galimybę pateikti papildomus įrodymus siekiant pagrįsti savo reikalavimą. Nukentėjusiojo ir jo atstovas deklaratyviai nurodė, kad vaistai buvo paskirti gydančio gydytojo. Primintina, kad civilinis ieškinys ir pateikti reikalavimai baudžiamojoje byloje vertinami pagal civilinio proceso taisykles, o būtent žalos atlyginimo prašančiam subjektui, tenka pareiga pagrįsti prašomas sumas.

202.4.

21Civilinė atsakovė AB „L.“ nurodė, kad apeliantas savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog pagal BPK 103–106 straipsnius civilinio ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priskiriamos proceso išlaidoms, o proceso išlaidų išieškojimas baudžiamajame procese susietas su nusikalstamos veikos padarymu ir veika padariusio asmens kalte. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas išieškoti būtent iš kaltinamojo. BPK 103 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta, jog proceso išlaidos taip pat yra ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, šiuo atveju, tai yra nukentėjusiojo prašoma 200 Eur suma sumokėta medicinos ekspertui. Taip pat pažymėtina, jog apeliantės kaip draudimo bendrovės atsakomybė yra sutartinė. TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalis numato, kad išmoka mokama dėl nukentėjusiesiems padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Žalos nustatymo ir mokėjimo tvarka nustatyta Taisyklėse, tačiau nei vienas iš šių paminėtų teisės aktų, nei CK nenustato, kad baudžiamojoje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos galėtų būti pripažįstamos žala, o taip pat nenustato draudiko pareigos tokio pobūdžio išlaidas atlyginti.

222.5.

23Civilinė atsakovė pabrėžė, kad po eismo įvykio nukentėjusiajam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko civilinis ieškovas ir kreipėsi į medicinos ekspertą dėl išvados, tai yra siekdamas nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą, kad būtų teisingai kvalifikuojama kaltininkės padaryta veika. Ieškovui pateikus minėtos ekspertizės išvadas prokurorui, buvo nutraukta administracinė teisena ir pradėta baudžiamoji byla kaltininkės atžvilgiu. Tai, be kita ko, dar kartą įrodo, jog šios išlaidos yra baudžiamojo proceso išlaidos ir privalo būti siejamos su nusikalstamos veikos padarymu ir veiką padariusio asmens kalte. Atitinkamai pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad eksperto išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Teismas šiuo atveju teisingai priteisė kitas bylinėjimosi išlaidas (tai yra iš kaltininkės), tačiau visiškai nemotyvuotai, nevertindamas apeliantės rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytų argumentų, priteisė 200 Eur išlaidų už medicininę ekspertizę iš apeliantės. Akcentuotina ir tai, jog šios išvados reikšmė – teisingai kvalifikuoti eismo įvykio kaltininkės veiklą. Draudikas vertina visą sužalojimą, nukentėjusiojo būklę, gijimo procesą. Tad, nors sveikatos sužalojimo mastas ir yra svarbi aplinkybė, tačiau nėra pagrindinė ir kritinė draudikui.

242.6.

25Atkreipė dėmesį į tai, kad netgi pirmosios instancijos teismui ir priteisiant šias sumas iš apeliantės, priteistinos turtinės žalos suma privalėjo būti proporcingai sumažinta atsižvelgiant į nukentėjusiojo kaltę. Pabrėžtina, kad byloje yra Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. ( - ) nustatytas eismo įvykio mechanizmas. Pagal minėtą išvadą nukentėjusiojo veiksmai „važiavo viršydamas maksimalų leistiną įvykio vietoje greitį – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo eismo įvykio kilimą“. Ši eksperto išvada byloje nebuvo paneigta, teismas ja rėmėsi, ją citavo, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiojo neteisėti veiksmai taipogi buvo tiesioginė eismo įvykio kilimo priežastis vertindamas turtinės žalos atlyginimo sumą. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje ir 6.253 straipsnio 1 dalyje nėra išskirta, kad tokiu atveju gali būti mažinama tik asmeniui priteistina neturtinė žala, tuo labiau, jog teismų praktikoje yra mažinama ir priteistina turtinė žala. Materialiosios teisės normos numato galimybę mažinti tiek patirtą turtinę, tiek neturtinę žalą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai minėtas teisės normas taikė tik spręsdamas klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, jų netaikant sprendžiant klausimą dėl priteistinos turtinės žalos dydžio. Taigi bylą nagrinėjęs teismas ne tik neteisingai nustatė nukentėjusiojo patirtą žalos dydį, kuris gali būti atlyginamas pagal TPVCADĮ, tačiau dar ir nesumažino jo proporcingai, atsižvelgus į paties nukentėjusiojo veiksmus. Be kita ko, pagal eksperto išvadas nukentėjusiojo veiksmai, tai yra tris kartus viršytas leistinas greitis, ne tik, kad techniniu požiūriu yra nepriimtini, tačiau ir sąlygojo eismo įvykio kilimą, tai yra, nesant šių nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų eismo įvykis galimai net nebūtų kilęs, arba jo pasekmės būtu daug lengvesnės, todėl būtent šioje byloje atlygintinos žalos sumos turėtų būti proporcingai mažinamos 50 procentų arba kaltininkė turėtų būti išvis atleidžiama nuo civilinės atsakomybės.

262.7.

27Apeliantė pažymi ir tai, kad nukentėjusiajam šiuo atveju buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi ieškovui buvo konstatuotas kairės blauzdos sužeidimas. Pabrėžtina, kad ši trauma nėra sudėtinga netgi ir su tam tikromis komplikacijomis (pūliavimu). Nukentėjusysis buvo laikinai nedarbingas nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. rugpjūčio 14 d., t. y. 44 kalendorines dienas, žaizda išgijo per pusantro mėnesio. Taip pat svarbu atsižvelgti, jog nukentėjusiajam po gydymo nebuvo nustatyta jokių liekamųjų reiškinių, kurie trukdytų dirbti, bendrauti ar leisti laisvalaikį. Dar daugiau, baigus ieškovo gydymą nebuvo nustatytas joks dalinis darbingumo lygis, kitaip sakant, nukentėjusysis yra pilnai darbingas. Šiuo atveju byloje nebuvo nustatyta išskirtinių kriterijų, kurių pagrindu būtų galima nukrypti nuo Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1K-367 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“, nurodytų neturtinės žalos atlyginimo ribų. Todėl draudikas remdamasis minėtų rekomendacijų 4.2.2. punktu nustatė, kad pagal nukentėjusiojo patirtų sužalojimų sunkumą neturtinė žala vertintina 1 665 Eur (3 MMA). Šią neturtinės žalos sumą draudikas taip pat pagrindė ir aktualia teismų praktika panašiose bylose, kai yra patiriami panašūs sužalojimai, į kurią pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė. Teismo nurodoma praktika ne tik, kad neatitinka pačio teismo nurodytų ribų, tačiau ir skiriasi nuo šios bylos aplinkybių. Visų pirma, nei vienoje teismo nurodytoje byloje neturtinės žalos atlyginimo suma esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui nesiekia 7 000 Eur. Pirmosios instancijos teismo nurodytos teismų praktikos neturtinės žalos atlyginimo sumos yra 651 Eur, 1 882,53 Eur, 1 289,39 Eur, 2 896,20 Eur, 2 316,96 Eur, 2 800 Eur, 4 037,39 Eur ir tik vienoje byloje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartyje byloje Nr. 2K-551/2013, neturtinės žalos atlyginimo suma siekia 4 923 Eur, tačiau šioje byloje nukentėjusysis yra pėsčiasis, kuris buvo partrenktas perėjoje ir kuris buvo nedarbingas beveik 4 mėnesius. Dar daugiau, minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje teismas nurodė, kad šiuo atveju yra nukrypstama nuo susiklosčiusios teismų praktikos, todėl šioje byloje priteista neturtinės žalos atlyginimo suma negali būti naudojama nustatant vidutines neturtinės žalos atlyginimo ribas. Šiuo atveju turėtų būti naudojamos būtent Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytos įprastinės ribos nuo 594,24 Eur iki 2 896,20 Eur. Atsižvelgus į tai, svarbu akcentuoti, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje vis dėlto nustatė didžiausią galimą ir net viršijančią teismų praktikos formuojamas ribas panašiose bylose neturtinės žalos atlyginimo sumą bei to nemotyvavo. Be kita ko, pats teismo teiginys, kad nukentėjusiojo asmens kaltė buvo įvertinta nustatant neturtinės žalos sumą yra lakoniškas ir deklaratyvus. Šioje byloje teismui priteisus nukentėjusiajam 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, yra neaišku, nuo kokios sumos teismai mažino (ir ar iš viso mažino, kadangi nuosprendyje teismas nurodo, jog buvo tik atsižvelgta) nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį. Jeigu teismas sprendė, kad 3 000 Eur priteista neturtinė žala buvo sumažinta nuo civilinio ieškovo prašytų 10 000 Eur, toks šios taisyklės aiškinimas nėra pagrįstas ir suprantamas. Nukentėjusieji savo neturtinę žalą dažniausiai įvertina itin didelėmis sumomis, ir jos žalą priteisiančių teismų beveik visuomet yra atmetamos nepaisant to, ar yra nukentėjusio asmens kaltė dėl žalos atsiradimo, ar jos nėra, tačiau tai negali būti vertinama kaip neturtinės žalos mažinimas CK 6.248 ir 6.253 straipsnių prasme. O, jeigu bylą sprendęs teismas konstatuoja, kad nukentėjusiajam priteista neturtinė žala buvo mažinama nuo pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nurodomos didžiausios priteistinos neturtinės žalos ribos – pagal pirmos instancijos teismą, neva 7 000 Eur, vėlgi, tokios ribos nėra net ir pačio pirmosios instancijos teismo nurodytose bylose. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas netgi didesnį negu šių neturtinės žalos atlyginimo ribų maksimumą, kai ir pačio nukentėjusiojo veiksmai buvo tiesioginė eismo įvykio kilimo priežastis, visiškai nesivadovavo CK 6.248 straipsnio 4 dalies, 6.253 straipsnio 1 dalies, 6.270 straipsnio 1 dalies ir 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

283.

29Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. Z. atstovė advokatė A. S. prašo atmesti civilinės atsakovės AB „L.“ 2020 m. rugpjūčio 7 d. apeliacinį skundą dalyje dėl priteistos žalos sumažinimo, priteisti iš civilinės atsakovės AB „L.“ nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. Z. naudai visas jo patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas apeliacinėje instancijoje.

303.1.

31Atsiliepime į apeliacinį skundą argumentuojama, kad kartu su atsiliepimu papildomai pateiktas išrašas iš nukentėjusiojo elektroninės sveikatos sistemos paskyros patvirtina, jog visi vaistai buvo paskirti nukentėjusiajam po eismo įvykio jį gydžiusių gydytojų. Kaip matyti, vaistų skyrimo laikotarpis sutampa su laikotarpiu iškart po eismo įvykio. Iš išrašo matyti, kad nukentėjusiajam buvo paskirti šie vaistai: Somnols (užmigimui), kurio veiklioji zopiklonas, Tranxene (mažina nerimą), kurio veiklioji medžiaga dikalio klorazepatas, Quetiapinum (depresijai gydyti), Relanium (mažina nerimą), kurio veiklioji medžiaga diazepamas. Iš to paties išrašo matyti, kad nukentėjusysis įsigijo visus jam paskirtus vaistus, ką, beje, patvirtina ir byloje esantys vaistų įsigijimo kvitai. Taip pat pateiktas medicinos išrašas pagrindžia vaistų būtinybę.

323.2.

33Atstovė atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teisme visų byloje dalyvaujančių šalių sutikimu buvo atliktas supaprastintas įrodymų tyrimas, kuriuo metu teismas išklausė tik proceso šalių paaiškinimus, tuo tarpu liudytojų ir eksperto papildomai neapklausinėjo.

343.3.

35Apeliantės nuomone, svarbu pažymėti, kad nepaisant deklaratyvių apeliacinio skundo argumentų, kad neva teismas priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą neatsižvelgė į galimą nukentėjusiojo nustatyto greičio viršijimą, nuosprendžio 8 lapo paskutinė ir 9 lapo pirma pastraipa neginčytinai patvirtina, kad teismas šią aplinkybę įvertino ir tai buvo pagrindas sumažinti nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos atlyginimą.

363.4.

37Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, kad neturtinės žalos nustatymas teisminiame procese yra išimtinai teismo diskrecija, t. y. teismo pareiga yra nustatyti ir įvertinti tikslų neturtinės žalos dydį pinigais ir teismo niekaip nevaržo ir negali varžyti Rekomendacijos. Juolab, kad CK 1.3 straipsnis aiškiai apibrėžia civilinės teisės šaltinių hierarchiją.

383.5.

39Apeliantės vertinimu, jokiomis poįstatyminėmis Lietuvos Respublikos finansų ministro priimtomis Rekomendacijomis nėra ir negali būti apribotos nei teismo teisė nustatyti teisingą neturtinės žalos dydį, nei įstatymu nustatytas atlygintinos žalos dydis iki 5 milijonų eurų, kuris buvo nustatytas įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus.

403.6.

41Atstovė pabrėžia, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli.

423.7.

43Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad civilinė atsakovė neturtinės žalos dydį sieja išimtinai tik su teismo praktikomis kitose bylose, tačiau tai prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimui, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose atsižvelgiant i konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 4 straipsnis).

443.8.

45Teigiama, kad nukentėjusiojo sužalojimo mastas yra didesnis nei teigia civilinė atsakovė, kurios atstovas teismo posėdžio metu turėjo galimybę betarpiškai pats apžiūrėti ir įvertinti sužalojimo pasekmes, t. y. randus ant nukentėjusiojo kūno, kurie liks visam likusiam gyvenimui. Kadangi šia proga civilinės atsakovės atstovas nepasinaudojo, iš papildomai pridėtų fotonuotraukų matyti, jog civilinė atsakovė skunde itin sumenkina nukentėjusiojo patirtus sužalojimus teigdama, kad „Nukentėjusiajam po gydymo nebuvo nustatyta jokių liekamųjų reiškinių, kurie trukdytų dirbti, bendrauti ar leisti laisvalaikį“.

463.9.

47Atsiliepime į apeliacinį skundą pastebima, kad civilinė atsakovė nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą vertina tik per sužalojimo pobūdį, tuo tarpu teismas įvertino visą nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą – fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, neapsiribodamas vien tik nukentėjusiojo patirtais sužalojimais. Teismui pateikti įrodymai, nukentėjusiojo paaiškinimai, kad nukentėjusysis vienas augina nepilnametę dukrą, dėl ko jis neabejotinai labai išgyveno, galimybės leisti su dukra pilnavertes atostogas, laikas, praleistas namuose, neabejotinai pagrindžia, kad nukentėjusiojo patirta neturtinė negali būti vertinama tik per sužalojimų prizmę. Be to, po patirto eismo įvykio nukentėjusysis ilgą laiką negalėjo užmigti (ką patvirtina 2019 m. rugpjūčio 14 d. Medicinos dokumentų išrašas), jautėsi nesaugus dėl savo ateities, iki šiol nesijaučia saugus dalyvaudamas eisme. Iki šiol jis negali dėvėti trumpų kelnių, kadangi ant kūno yra likę randai, kuriuos nukentėjusysis parodė teismo posėdžio metu bei patvirtina pridėtos fotonuotraukos, todėl apsiribojant vien nukentėjusiojo patirtu sužalojimu mastu būtų neteisingai įvertintas ir nustatytas jo patirtos neturtinės žalos dydis.

483.10.

49Atstovė paminėjo, kad civilinės atsakovės užsakymu bevardė gydytoja ekspertė (išvadoje nėra nurodytas ją sudaręs asmuo) 2020 m. birželio 19 d. surašė išvadą, kuria byloje vadovavosi civilinė atsakovė laikydamasi pozicijos, kad nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydis sudaro tik 1 665 Eur dydžio sumą. Tačiau, kaip jau minėta aukščiau, bevardė gydytoja ekspertė apsiribojo išimtinai patirtų sužalojimų vertinimu. Be kita ko, kaip akivaizdžiai matyti iš išvados teksto, bevardė gydytoja ekspertė akivaizdžiai išėjo už savo kompetencijos ribų perimdama išimtinę teismo dispoziciją nustatyti asmens patirtos neturtinės žalos dydį. Visiškai neaišku, kokiais kriterijais ji vadovavosi nustatydama neturtinės žalos dydį. Be kita ko, tokia jos išvada nėra pasirašyta, joje netgi nėra įrašyti jos duomenys, nėra pridėta jos licencija. Jeigu vadovautis civilinės atsakovės paaiškinimais, kad šią išvadą surašė gydytoja J. Š., tai iš viešai prieinamų duomenų matyti, jog gydytoja J. S. dirba K. vaikų gydytoja neurologe, todėl yra pakankamai pagrįstas pagrindas abejoti, ar ši gydytoja turi pakankamai kompetencijos vertinti suaugusio žmogaus patirtus kūno sužalojimus, nesusijusius su neurologiniais susirgimais.

503.11.

51Apeliantė darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, turinčias esminės reikšmės neturtinės žalos dydžio nustatymui, t. y. nukentėjusiojo patirto sveikatos sutrikdymo padarinius ir jo patirtus dvasinius išgyvenimus, todėl, nukentėjusiojo manymu, nuosprendis yra teisėtas, teisingas ir nėra jokio teisinio pagrindo jį panaikinti.

524.

53Teismo posėdyje civilinės atsakovės atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras siūlė tenkinti iš dalies, asmens, kuriam byla nutraukta, R. R. gynėjas, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. Z. atstovas – atmesti.

54III.

55Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

56Civilinės atsakovės AB „L.“ apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

575.

58Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis), ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas.

596.

60Apeliaciniu skundu apeliantė civilinė atsakovė AB „L.“ ginčija Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 22 d. nuosprendžio dalį, kuria iš civilinės atsakovės AB „L.“ nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. Z. naudai priteistas 283,36 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas ir 3 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

617.

62Apeliaciniame skunde keliamas civilinio ieškinio ir proceso išlaidų atlyginimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik apeliacinio skundo ribose.

63Dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio sumažinimo atsižvelgiant į nukentėjusiojo didelį neatsargumą

648.

65AB „L.“ apeliaciniame skunde argumentuoja, kad atlygintina turtinė žala turėtų būti proporcingai mažinama 50 procentų arba kaltininkė turėtų būti išvis atleidžiama nuo civilinės atsakomybės. Tokį savo argumentą apeliantė grindžia Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. ( - ), kurioje nurodoma, jog nukentėjusiojo veiksmai „važiavo viršydamas maksimalų leistiną įvykio vietoje greitį – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo eismo įvykio kilimą“ (t. 1, b. l. 115). Šioje išvadoje aprašoma, kad iš atliktų skaičiavimų galima teigti, kad motociklo vairuotojas važiuodamas įvykio vietoje leistinu 20 km / h greičiu būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu laiku sureaguodamas stabdymui. Važiuodamas tyrimo metu nustatytu vidutiniu 60 km / h greičiu konkrečioje atkarpoje motociklo vairuotojas neturėjo techninės galimybės sustabdyti motociklo laiku reaguodamas stabdymui (t. 1, b. l. 114). Taigi J. Z. viršijo didžiausią leistiną greitį tris kartus. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino tik neturtinės žalos dydį, atsižvelgdamas į šią aplinkybę.

669.

67AB „L.“ apeliaciniame skunde taip pat argumentuoja, kad atlygintina neturtinė žala turėtų būti proporcingai mažinama 50 procentų atsižvelgiant į pačio nukentėjusiojo veiksmus, sąlygojusius eismo įvykio kilimą.

6810.

69Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 6.282 straipsnio 1 dalis numato, jog kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Ši norma įtvirtina ir mišrios kaltės institutą, t. y. atvejus, kai dėl žalos atsiradimo yra abiejų – ir nukentėjusiojo, ir žalos padariusio asmens – kaltė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. spalio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-465/2008). Nukentėjusiojo didelis neatsargumas taip pat yra neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sudarantis prielaidas mažinti šios žalos dydį, ir turi būti vertinamas kartu su kitomis aplinkybėmis, reikšmingomis šiam klausimui teisingai išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017). Teismų praktikoje laikoma, jog žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016). Teismų praktikoje dideliu neatsargumu pripažįstamas toks nukentėjusiojo elgesys ar veiksmai, kai pažeidžiami KET reikalavimai ar elgesys akivaizdžiai neatitinka eismo dalyvio protingo, apdairaus ir atidaus elgesio standarto (kasacinio teismo nutartis Nr. 3K-3-171/2011).

7011.

71Nagrinėjamu atveju J. Z. elgesys pats savaime nebūtų sukėlęs kokių nors pasekmių, jeigu KET taisyklių nebūtų pažeidusi ir R. R., todėl tokios aplinkybės leidžia neginčijamai teigti, kad susidariusioje eismo situacijoje pagrindinė autoavarijos priežastis yra R. R. padaryti KET reikalavimų pažeidimai. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra nustatytas J. Z. didelis neatsargumas ar tyčia, kuriems esant galima būtų atleisti atsakovą R. R. kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytoją nuo civilinės atsakomybės ar iš esmės mažinti nukentėjusiajam priteistos žalos dydį CK 6.282 straipsnyje numatytu pagrindu. Visgi kolegija, įvertinusi neatsargų J. Z. elgesį visų bylos duomenų ir neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingų aplinkybių kontekste daro išvadą, kad nors ši aplinkybė nesudaro pagrindo mažinti J. Z. priteistą turtinės žalos dydį, tačiau į ją turi būti atsižvelgta, kaip į turinčią reikšmės bylai aplinkybę pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį ir neturtinės žalos dydį iš dalies mažinantį veiksnį.

72Dėl turtinės žalos atlyginimo

7312.

74CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

7513.

76Draudimo įmonės pareigos atlyginti žalą apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. pagal TPVCAPDĮ ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią dalį atlygina ją padaręs asmuo ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Be to, kaip padarytos žalos atlyginimas suprantama ir tam tikra kaltininko suteikta kompensacija nukentėjusiajam už padarytą žalą (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-464/2005).

7714.

78Nagrinėjamu atveju nustatyta ir neginčijama, kad nukentėjusiojo J. Z. sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta 2019 m. liepos 1 d. eismo įvykio metu, kuris įvyko dėl R. R. kaltės. Taigi už žalą atsakingas asmuo R. R. ar jos draudikas privalo nukentėjusiam asmeniui J. Z. atlyginti visus jo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad automobilis Honda Honda CR-V, valst. Nr. ( - ) buvo draustas įvykio metu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (t. 1, b. l. 31). Tokiu būdu tarp transporto priemonės valdytojos R. R., transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikės AB „L.“ ir nukentėjusio trečiojo asmens J. Z. susiklostė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisiniai santykiai.

7915.

80CK 6.283 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Pagal CK 6.283 straipsnio 4 dalį šis straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka.

8116.

82Byloje nekyla ginčo dėl to, kad nukentėjusysis asmuo J. Z. patyrė nuostolius – vaistų įsigijimo išlaidas – pirkdamas įvairius vaistus, nurodytus tiek gydytojo eksperto išvadoje (t. 2, b. l. 35), tiek ir kitoje bylos medžiagoje (pavyzdžiui, t. 1, b. l. 193–196). Bylos medžiaga patvirtina ir byloje nekyla ginčas dėl to, kad dalį šių išlaidų AB „L.“ sutiko kompensuoti J. Z.. Byloje kilo ginčas dėl kitos išlaidų dalies, kurių AB „L.“ nesutinka atlyginti. Apeliantės teigimu, rašytiniais įrodymais nėra įrodyta, kad visos pirmosios instancijos teismo priteistos išlaidos už vaistų įsigijimą buvo būtinos ir visi šie preparatai buvo paskirti nukentėjusįjį gydžiusio gydytojo. Su tokiu apeliantės argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

8317.

84Apeliantės 2020 m. birželio 23 d. rašytinių paaiškinimų priede Nr. 2 (gydytojo eksperto išvada byloje Nr. ( - )) yra išvardintos išlaidos už vaistus ir kitos išlaidos, kurias draudikas nesutiko kompensuoti, tai yra vaistų „Somnols“, „Tranxene“, „Quetiapinum“, „Relanium“ ir mineralinio vandens įsigijimą (t. 2, b. l. 35). Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą J. Z. atstovė apygardos teismui pateikė išrašą iš J. Z. receptų, skyrimų ir išdavimų istorijos, kuris patvirtina, jog dalį minėtų vaistų paskyrė nukentėjusįjį gydančios gydytojos. Šiame išraše nurodoma, kad 2019 m. liepos 3 d. gydytoja paskyrė J. Z. tablečių, kurių veiklioji medžiaga yra zopiklonas. Ši veiklioji medžiaga yra vaisto „Somnols“ sudedamoji dalis. Vaistas „Somnols“ buvo pirktas 2019 m. liepos 3 d. (t. 1, b. l. 193). 2019 m. liepos 12 d. gydytoja paskyrė J. Z. tablečių, kurių veiklioji medžiaga yra diazepamas. Ši veiklioji medžiaga yra vaisto „Relanium“ sudedamoji dalis. Vaistas „Relanium“ buvo pirktas 2019 m. liepos 12 d. (t. 1, b. l. 195). Kitos išraše nurodomos paskirtos veikliosios medžiagos nėra vaistų „Tranxene“ ir „Quetiapinum“ sudedamosios dalys. Atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat nenurodoma, kokia veiklioji medžiaga yra sudedamoji vaisto „Quetiapinum“ dalis, kai tuo tarpu išvardinama, kokios veikliosios medžiagos sudaro vaistus „Somnols“, „Relanium“. Nors nukentėjusiojo atstovė nurodė, kad vaisto „Tranxene“ sudedamoji dalis yra dikalio klorazepatas, tačiau ši veiklioji medžiaga nenurodoma minėtame išraše. Kita vertus, svarbu pažymėti, kad vaistai „Tranxene“ ir „Quetiapinum“ yra receptiniai, jie pirkti vaistinėje 2019 m. liepos 26 d. (t. 1, b. l. 194), tai yra neilgai trukus po įvykio, nukentėjusysis taip pat vartojo vaistą „Relanium“, skirtą nerimui mažinti, todėl vertinama, kad bylos duomenys patvirtina, jog šių vaistų įsigijimas yra susijęs su nagrinėjamu įvykiu. Taip pat pažymima, kad, teisėjų kolegijos vertinimu, išlaidos mineralinio vandens įsigijimui gali būti priskiriamos kitoms sveikatos grąžinimui būtinoms išlaidoms, tuo labiau, kad pagal byloje esančius duomenis mineralinis vanduo buvo pirktas po įvykio, 2019 m. liepos 5 d., vaistinėje (t. 1, b. l. 194). Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad draudiko gydytojas ekspertas nepagrįstai padarė išvadą, kad šie vaistai ir mineralinis vanduo nepagrįsti medicininiais dokumentais ir (ar) nesiejami su tiesioginiu eismo įvykio sužalojimo gydymu, o apeliantė nepagrįstai apeliaciniame skunde vadovaujasi tokia išvada ginčydama apylinkės teismo priteistą šių prekių įsigijimą sudarančią 19,48 Eur sumą.

85Dėl proceso išlaidų priteisimo iš AB „L.“

8618.

87AB „L.“ apeliaciniu skundu nesutinka atlyginti 200 Eur, kuriuos, kaip galima suprasti iš civilinio ieškinio, nukentėjusysis sumokėjo UAB „U.“ už teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 50). Apeliantės teigimu, J. Z. kreipėsi į specialistą siekdamas nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą, kad būtų teisingai kvalifikuojama kaltininkės padaryta veika. Jos vertinimu, tai reiškia, kad šios išlaidos yra baudžiamojo proceso išlaidos ir privalo būti siejamos su nusikalstamos veikos padarymu ir veiką padariusio asmens kalte. Teisės aktai nenustato, kad baudžiamojoje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos galėtų būti pripažįstamos žala, o taip pat nenustato draudiko pareigos tokio pobūdžio išlaidas atlyginti. Apygardos teismas pažymi, kad aplinkybę, jog nukentėjusysis sumokėjo UAB „U.“ 200 Eur, įrodo 2020 m. birželio 9 d. sąskaita (ataskaita) už suteiktas teisines paslaugas Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 197) ir 2020 m. birželio 10 d. pinigų priėmimo kvitas (t. 1, b. l. 198). Apeliacinės instancijos teismas su nurodytu AB „L.“ argumentu nesutinka.

8819.

89CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, leidžia nustatyti civilinės atsakomybės ribas. Taigi nukentėjusiajam yra atlyginamos tik būtinos ir protingos išlaidos, kurios šiam buvo privalomos dėl sveikatos sužalojimo.

9020.

91Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2013, kurioje, nors ir faktinė bylos situacija nėra panaši į nagrinėjamos bylos situaciją, tačiau joje taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl išlaidų, susijusių su privačioje įmonėje atlikto tyrimo pagrindu surašytos konsultacinės išvados dėl ieškovo sveikatos sutrikdymo masto, pagal kurią buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas ir paskirta teismo medicininė ekspertizė, pripažinimu CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytomis išlaidomis. Tuo atveju kasacinis teismas jų priskirtinumą minėtoms išlaidoms siejo su šios konsultacinės išvados reikšme, tai yra rezultatu, kurį pavyko pasiekti remiantis šia išvada. Šis teismas sprendė, kad ieškovo iniciatyva atlikto tyrimo išvados prieštaravo vėlesnėms ikiteisminio tyrimo metu pateiktoms specialistų išvadoms, taip pat teismo paskirtos ekspertizės akto išvadoms. Dėl nurodytų priežasčių sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti, jog ieškovo išlaidos, turėtos dėl įmonės atlikto tyrimo, nebuvo būtinos ir laikė, jog nėra pagrindo priteisti ieškovui jo patirtas išlaidas dėl konsultacinės išvados pateikimo.

9221.

93Šiuo atveju yra susiklosčiusi atvirkštinė situacija – J. Z. pateikta išvada dėl sveikatos sutrikdymo masto atitiko tikrovę, kadangi šią išvadą patvirtino vėlesnė ekspertės išvada. Taigi galima teigti, kad J. Z. turėtos 200 Eur išlaidos gali būti vertinamos kaip protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, tuo labiau, kad sveikatos sutrikdymo mastas yra vienas iš TPVCAPDĮ 15 straipsnio 6 dalyje, Taisyklių 6 punkte numatytų kriterijų, pagal kurį nustatomas žalos dydis. Be to, Taisyklių 30 punkte numatyta, kad nukentėjusio trečiojo asmens iniciatyva atliktos medicininės apžiūros išlaidos apmokamos tik tuo atveju, jeigu apžiūra buvo būtina siekiant nustatyti žalos priežastis, dydį, sveikatai grąžinti reikiamų gydymo metodų, procedūrų ir priemonių būtinumą. Tuo atveju nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlyginamos protingos ir pagrįstos nukentėjusio trečiojo asmens turėtos medicininės apžiūros išlaidos, atitinkančios vidutinius medicininių apžiūrų atlikimo įkainius.

9422.

95Šiuo atveju aplinkybė, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, buvo nustatyta tik po J. Z. pateiktos išvados dėl sveikatos sutrikdymo masto, ko pasekoje vėliau buvo atliktas ikiteisminis tyrimas ir išnagrinėta baudžiamoji byla. Taigi būtent šis dokumentas tapo vienu iš pagrindų papildomai tirti J. Z. sveikatos sutrikdymo mastą, kas reiškia, kad šios išlaidos buvo būtinos, siekiant nustatyti jam padarytos žalos dydį ir kitas su ja susijusias aplinkybes. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog šios J. Z. patirtos išlaidos yra susijusios su jo patirta turtine žala, todėl pagrįstai buvo priteistos iš draudiko.

96Dėl neturtinės žalos atlyginimo

9723.

98Sprendžiant nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimą pažymima, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymima tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinė byla Nr. 2K-171/2008).

9924.

100Taip pat pažymima, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgiama ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5 straipsnis). Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

10125.

102CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

10326.

104Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta ir tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams paprastai būna skirtingas (kasacinė byla Nr. 2K-266/2013) ir kt.). Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas visiškai nevertinant arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas.

10527.

106Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nustatė aplinkybes, kurių apeliacinis teismas detaliai nekartoja, tačiau trumpai apžvelgia ir sutinka, kad dėl įvykusio eismo įvykio nukentėjusysis neabejotinai patyrė skausmą, stresą, nepatogumus, negalėjo išvykti su nepilnamete dukra atostogauti, iki šiol negali gyventi įprasto savo gyvenimo. Šios aplinkybės pagrįstai įvertintos kaip nukentėjusiojo patirta neturtinė žala, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių aplinkybių reikšmė nebuvo pilnai atskleista, jos įvertintos ir pasvertos nepakankamai.

10728.

108Asmens sveikata kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju yra padarytos žalos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams ir pan. (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. birželio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-303-843/2017).

10929.

110Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti ne tik į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys), bet ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste, o ne dvigubai viršijantis įprastai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio didžiausią sumą tipinių situacijų bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi, nes įvairūs ir žalos dydžio nustatymo kriterijai. Įvertinus teismų praktikos pavyzdžius sprendžiama, kad iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600,00 Eur iki 3 500,00 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017 ir kt.).

11130.

112AB „L.“ teigia, kad ji įvertino teismų praktiką panašiose eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems buvo atlyginta neturtinė žala už patirtą nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir nustatė, kad atlyginamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 594,24 Eur iki 2 896,20 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė nenurodo, jog ji nagrinėjo teismų praktiką bylose, kuriose dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo atsirado panašūs padariniai nukentėjusiojo sveikatai kaip ir nagrinėjamu atveju (nedetalizavo teismų sprendimuose nustatytų sužalojimo pobūdžio). Apygardos teismas apibendrinęs panašius atvejus konkrečiose bylose ir jose nustatytą neturtinės žalos dydį sprendžia, kad neretais atvejais nustačius panašaus ar netgi sudėtingesnio pobūdžio sužalojimus nukentėjusiųjų patirta neturtinė žala vertinama mažiau nei 3000 Eur suma, kas reiškia, kad apylinkės teismas nustatydamas 3 000 Eur neturtinės žalos dydį nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.

11331.

114Pavyzdžiui, vienoje iš bylų B. M. konstatuota dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžis. Iš draudimo bendrovės jai priteista 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. liepos 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-475-383/2018). J. L. nustatytos poodinės kraujosruvos abiejų žastų srityje, krūtinės ląstos kairėje pusėje bei kirkšnių srityse, stuburo krūtininių 3-4-o slankstelių suspaustiniai pirmo laipsnio lūžiai. Iš draudimo bendrovės jai priteista 1 920 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gegužės 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-134-354/2018). Z. J. padarytas kaklo srities sumušimas ir kairės čiurnos šoninės kulkšnies lūžis, gydymo metu kairės kojos čiurna imobilizuota, išrašant rekomenduota kairės kojos neminti, judėti ramentų pagalba. Priteista 450 Eur neturtinės žalos atlyginimas (Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-147-360/2018). S. G. nustatytas abiejų dilbių alkūnkaulio ir stipinkaulio atviri lūžiai. Priteista 400 Eur neturtinės žalos atlyginimas (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-212-290/2018). P. S. padarė galvos smegenų sumušimo židinius kairėje kaktinėje skiltyje su kraujo išsiliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu virš kaktinių – momentinių skilčių. Priteista 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-79-350/2018). R. Ž. nustatyta lengvos formos trauminės galvos smegenų liga, odos nubrozdinimas abiejose plaštakose, krūtinės ląstos sumušimas, juosmeninis V stuburo slankstelio suspaustinis lūžimas. Priteista 750 Eur neturtinės žalos atlyginimas (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 18 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-143-634/2018). V. P. eismo įvykio metu patyrė kairio peties, abiejų čiurnų ir kairio kelio sumušimus, plėštinę dešinės plaštakos žaizdą. Priteista 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-225-594/2017). I. U. nustatytas stuburo I-ojo kaklo slankstelio panirimas. Priteista 250 Eur neturtinės žalos atlyginimas (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. liepos 13 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-208-744/2017). N. V. nustatyta kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimas, padarytas viršijant fiziologines kaklo lenkimo ribas. Priteista 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-418-238/2017).

11532.

116Atkreipiamas dėmesys į tai, kad 3 000 Eur siekiantis neturtinės žalos dydis paprastai nustatomas esant bent tam tikriems kaulų lūžiams (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-318-468/2020, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-60-493/2018), Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-535-245/2016 taip pat pastebima, kad paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus, o šiuo atveju medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, kad J. Z. patyrė kokius nors kaulų lūžius, o jo galvos trauma nepasitvirtino.

11733.

118Apylinkės teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį nukrypo nuo teismų praktikoje esančių neturtinės žalos nustatymo kriterijų, neatsižvelgė į teismų praktikoje nurodytas neturtinės žalos dydžio nustatymo ribas, taip pat į kilusias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, be kita ko, į tai, kad dėl eismo įvykio jam nustatyta plėštinė žaizda (10 x 7 cm dydžio) kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, kuri gydymo eigoje komplikavosi supūliavimu (t. 1, b. l. 77), kairiosios čiurnos sąnario raiščių patempimas (t. 1, b. l. 47), galvos sumušimas (t. 1, b. l. 46). Apylinkės teismas nepagrįstai didelę reikšmę suteikė nukentėjusiajam taikyto gydymo trukmei (nukentėjusysis buvo nedarbingas tik pusantro mėnesio, daugiausiai gydymo veiksmų buvo atlikta būtent šiuo laikotarpiu), liekamuosius reiškinius – nors ir neginčijama, kad iki šiol jam skauda čiurną (t. 1, b. l. 47, t. 2, b. l. 45), negali vaikščioti šortais, kadangi matosi kojos randas, toje vietoje įkandus uodui ar nusikasius pradeda pūliuoti, sunkiai gija, tačiau vien šie nepatogumai gali būti kompensuojami ir mažesne suma. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į R. R. kaltės formą (padarytas neatsargus nusikaltimas), jos turtinę padėtį, ją charakterizuojančius duomenis, padarytos turtinės žalos dydį, be to, į pačio nukentėjusiojo elgesį, jog jis tris kartus viršijo didžiausią leistiną greitį, tačiau, kaip minėta, nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose bei nepagrįstai sureikšmino minėtas aplinkybes.

11934.

120Įvertinus visumą aukščiau aptartų aplinkybių, pasvėrus kiekvienos jų reikšmę bei įtaką, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju adekvati, atitinkanti įstatyme numatytus ir šioje byloje nustatytus neturtinės žalos dydžio kriterijus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir teismų praktiką piniginė kompensacija už neturtinių vertybių pažeidimą yra 2000 Eur dydžio. Byloje nėra duomenų, kad tokio dydžio piniginę sumą ar jos dalį AB „L.“ sumokėjo J. Z.. Kadangi pirmosios instancijos teismas iš AB „L.“ J. Z. naudai priteisė 3 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, tokio dydžio priteista suma mažinama iki 2000 Eur. Tokia suma neviršija TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalyje numatytos maksimalios neturtinės žalos atlyginimo sumos.

12135.

122Atsiliepime į apeliacinį skundą argumentuojama, jog byloje esanti draudiko gydytojo eksperto išvada (t. 2, b. l. 35) yra nepagrįsta, kadangi neaišku, kokiais kriterijais ekspertė vadovavosi nustatydamas neturtinės žalos dydį, išvada nėra pasirašyta, joje netgi nėra įrašyti gydytojos duomenys, nėra pridėta gydytojos licencija, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo nustatytą neturtinės žalos dydį. Pažymima, kad draudiko gydytojo eksperto išvada yra dokumentas, kuriuo vadovaujantis draudimo įmonė apskaičiuoja ir išmoka draudimo išmoką (TPVCAPDĮ 15 straipsnio 6 dalis), tačiau tai nėra teismui privalomas dokumentas, įrodantis neturtinės žalos dydį. Apylinkės teismas kaip ir draudiko gydytojas ekspertas vertino nukentėjusiojo J. Z. sužalojimus, sveikatos sutrikdymo mastą (nesunkų sveikatos sutrikdymą), patirtus išgyvenimus, gydymo eigą, trukmę, išliekamuosius padarinius ir kitą ligos istorijos medžiagą.

123Dėl proceso išlaidų priteisimo

12436.

125Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. Z. atstovė advokatė A. S. prašo priteisti iš civilinės atsakovės AB „L.“ nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. Z. naudai visas jo patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atstovė pateikė 2020 m. rugsėjo 9 d. sąskaitą (ataskaitą) už teisines paslaugas Nr. ( - ) ir 2020 m. rugsėjo 9 d. pinigų priėmimo kvitą, iš kurių matyti, kad J. Z. sumokėjo 500 Eur advokatei A. S. už suteiktas teisines paslaugas: susipažinimą su nuosprendžiu, apeliaciniu skundu, papildomų dokumentų surinkimą, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą.

12637.

127BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020).

12838.

129Ši baudžiamoji byla buvo nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal civilinės ieškovės apeliacinį skundą, kuris yra tenkinamas iš dalies, todėl BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu nukentėjusysis turi teisę į dalinį turėtų procesinių išlaidų atlyginimą. Nukentėjusiojo proceso išlaidas sudaro atsiliepimo į AB „L.“ apeliacinį skundą paruošimas. Pažymima, kad byla išnagrinėta nukentėjusiajam ir jo atstovei A. A. nedalyvaujant, nukentėjusiojo atstovė jo interesus gynė pirmosios instancijos teisme, taigi jai gerai buvo žinomos bylos aplinkybės (dalis atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvų analogiški nurodytiems pirmosios instancijos teismui pateiktoje J. Z. atstovo advokato Nerijaus Plėdžio baigiamojoje kalboje), o baudžiamoji byla nėra sudėtinga ar didelės apimties.

13039.

131Teisėjų kolegija atsižvelgdama į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, bylos sudėtingumą ir apimtį, pateikto atsiliepimo turinį, protingumo ir sąžiningumo principus, daro išvadą, kad prašoma priteisti išlaidų suma, susijusi su patirtomis išlaidomis advokatės pagalbai apmokėti, nelaikoma proporcinga, todėl mažinama iki 350 Eur.

13240.

133Apibendrindama visa tai, kas minėta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 22 d. nuosprendžio dalis dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl šioje dalyje sprendimas keičiamas mažinant šį dydį.

134Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

135civilinės atsakovės akcinės bendrovės „L.“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

136Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 22 d. nuosprendį pakeisti.

137Sumažinti iš civilinės atsakovės akcinės bendrovės „L.“ nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. Z. priteistą neturtinę žalą nuo 3 000 Eur iki 2 000 Eur.

138Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 22 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

139Priteisti iš civilinės atsakovės akcinės bendrovės „L.“ nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. Z. 350 Eur proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

140Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. Z. civilinis ieškinys tenkintas iš... 4. Priteista iš R. R. nukentėjusiojo J. Z. naudai 2 000 Eur (du tūkstančiai... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6. I.... 7. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 8. 1.... 9. R. R. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jos... 10. II.... 11. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai... 12. 2.... 13. Civilinė atsakovė AB „L.“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus... 14. 2.1.... 15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendis yra nemotyvuotas,... 16. 2.2.... 17. Apeliaciniame skunde apeliantė pažymi, jog nustatant nukentėjusiojo asmens... 18. 2.3.... 19. Apeliantė nurodė, kad nuosprendyje teismas visiškai nepasisakė dėl... 20. 2.4.... 21. Civilinė atsakovė AB „L.“ nurodė, kad apeliantas savo rašytiniuose... 22. 2.5.... 23. Civilinė atsakovė pabrėžė, kad po eismo įvykio nukentėjusiajam buvo... 24. 2.6.... 25. Atkreipė dėmesį į tai, kad netgi pirmosios instancijos teismui ir... 26. 2.7.... 27. Apeliantė pažymi ir tai, kad nukentėjusiajam šiuo atveju buvo nustatytas... 28. 3.... 29. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. Z.... 30. 3.1.... 31. Atsiliepime į apeliacinį skundą argumentuojama, kad kartu su atsiliepimu... 32. 3.2.... 33. Atstovė atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teisme visų... 34. 3.3.... 35. Apeliantės nuomone, svarbu pažymėti, kad nepaisant deklaratyvių apeliacinio... 36. 3.4.... 37. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, kad neturtinės žalos nustatymas... 38. 3.5.... 39. Apeliantės vertinimu, jokiomis poįstatyminėmis Lietuvos Respublikos finansų... 40. 3.6.... 41. Atstovė pabrėžia, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių... 42. 3.7.... 43. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad civilinė atsakovė... 44. 3.8.... 45. Teigiama, kad nukentėjusiojo sužalojimo mastas yra didesnis nei teigia... 46. 3.9.... 47. Atsiliepime į apeliacinį skundą pastebima, kad civilinė atsakovė... 48. 3.10.... 49. Atstovė paminėjo, kad civilinės atsakovės užsakymu bevardė gydytoja... 50. 3.11.... 51. Apeliantė darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino... 52. 4.... 53. Teismo posėdyje civilinės atsakovės atstovas prašė apeliacinį skundą... 54. III.... 55. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 56. Civilinės atsakovės AB „L.“ apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies... 57. 5.... 58. Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių... 59. 6.... 60. Apeliaciniu skundu apeliantė civilinė atsakovė AB „L.“ ginčija Vilniaus... 61. 7.... 62. Apeliaciniame skunde keliamas civilinio ieškinio ir proceso išlaidų... 63. Dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio sumažinimo atsižvelgiant į... 64. 8.... 65. AB „L.“ apeliaciniame skunde argumentuoja, kad atlygintina turtinė žala... 66. 9.... 67. AB „L.“ apeliaciniame skunde taip pat argumentuoja, kad atlygintina... 68. 10.... 69. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 6.282 straipsnio 1 dalis... 70. 11.... 71. Nagrinėjamu atveju J. Z. elgesys pats savaime nebūtų sukėlęs kokių nors... 72. Dėl turtinės žalos atlyginimo... 73. 12.... 74. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar... 75. 13.... 76. Draudimo įmonės pareigos atlyginti žalą apimtis nustatoma pagal teisės... 77. 14.... 78. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir neginčijama, kad nukentėjusiojo J. Z.... 79. 15.... 80. CK 6.283 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuostolius šio straipsnio 1 dalyje... 81. 16.... 82. Byloje nekyla ginčo dėl to, kad nukentėjusysis asmuo J. Z. patyrė... 83. 17.... 84. Apeliantės 2020 m. birželio 23 d. rašytinių paaiškinimų priede Nr. 2... 85. Dėl proceso išlaidų priteisimo iš AB „L.“... 86. 18.... 87. AB „L.“ apeliaciniu skundu nesutinka atlyginti 200 Eur, kuriuos, kaip... 88. 19.... 89. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta, kad be tiesioginių nuostolių... 90. 20.... 91. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 92. 21.... 93. Šiuo atveju yra susiklosčiusi atvirkštinė situacija – J. Z. pateikta... 94. 22.... 95. Šiuo atveju aplinkybė, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos... 96. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 97. 23.... 98. Sprendžiant nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimą... 99. 24.... 100. Taip pat pažymima, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas... 101. 25.... 102. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 103. 26.... 104. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas... 105. 27.... 106. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nustatė aplinkybes, kurių apeliacinis... 107. 28.... 108. Asmens sveikata kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena suvokiama kaip... 109. 29.... 110. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad... 111. 30.... 112. AB „L.“ teigia, kad ji įvertino teismų praktiką panašiose eismo... 113. 31.... 114. Pavyzdžiui, vienoje iš bylų B. M. konstatuota dešinio blauzdikaulio ir... 115. 32.... 116. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad 3 000 Eur siekiantis neturtinės žalos dydis... 117. 33.... 118. Apylinkės teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį nukrypo nuo teismų... 119. 34.... 120. Įvertinus visumą aukščiau aptartų aplinkybių, pasvėrus kiekvienos jų... 121. 35.... 122. Atsiliepime į apeliacinį skundą argumentuojama, jog byloje esanti draudiko... 123. Dėl proceso išlaidų priteisimo... 124. 36.... 125. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. Z.... 126. 37.... 127. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 128. 38.... 129. Ši baudžiamoji byla buvo nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal civilinės... 130. 39.... 131. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į apeliacinio skundo išnagrinėjimo... 132. 40.... 133. Apibendrindama visa tai, kas minėta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 134. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 135. civilinės atsakovės akcinės bendrovės „L.“ apeliacinį skundą tenkinti... 136. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 22 d. nuosprendį pakeisti.... 137. Sumažinti iš civilinės atsakovės akcinės bendrovės „L.“... 138. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 22 d. nuosprendžio... 139. Priteisti iš civilinės atsakovės akcinės bendrovės „L.“... 140. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos....