Byla 1-2571-1034/2018

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei, dalyvaujant prokurorei Ingridai Gureckienei, kaltinamajam A. Č., nukentėjusiajai V. B., jos atstovui advokatui Romualdui Drakšui,

2viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. Č., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ( - ), Vilniuje, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, nevedęs, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį, 236 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda, kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį,

Nustatė

3A. Č., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent: jis 2017-12-26 apie 08.05 val., Gedvydžių g., ties 17 pastatu, Vilniuje, vairuodamas V. V. nuosavybės teise priklausantį automobilį Toyota Prius, valst. Nr. ( - ) važiuodamas Gedvydžių g. link L. G. g. pusės, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių <...> saugumui <...>“, 20 punkto reikalavimus, numatančius, kad „<...> Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų“, bei 30 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų <...> keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. <...>“, t. y. buvo neatidus ir neatsargus, vairuodamas automobilį nestebėjo betarpiškai kelio, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, įvažiavo į pažymėtą perėją ir partrenkė jo atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją V. Ž., gimusią ( - ) m. Eismo įvykio metu žuvo pėsčioji V. Ž., taip pat buvo apgadintas V. V. nuosavybės teise priklausantis automobilis Toyota Prius, valst. Nr. ( - ).

4Šiais savo veiksmais A. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

5Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. Č. parodė, kad pripažįsta kaltę, tačiau atsisakė duoti parodymus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio nuostatomis, teisiamajame posėdyje perskaityti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 90-91). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. Č. parodė, kad 2017-12-26, apie 08.00 val., vairavo V. V. priklausantį automobilį Toyota Prius, valstybinis Nr. ( - ) šį automobilį buvo išsinuomojęs. Dirba pagal individualią veiklą pavežėtoju. Tą rytą vairuodamas minėtą automobilį važiavo vienas Gedvydžių gatve link L. G. gatvės pusės, t. y. važiavo po naktinės pamainos į namus. Buvo tamsus paros metas, gatvė apšviesta, kokia buvo važiuojamosios dalies būklė, nepamena, bet tuo metu kritulių nebuvo. Automobilį vairavo apie 40 km/val. greičiu. Artėdamas link nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties Gedvydžių g. 17-tu pastatu, pėsčiųjų, einančių per perėją ar link jos, nepastebėjo. Prieš perėją sumažino vairuojamo automobilio greitį, iki kiek kilometrų per valandą, nurodyti negali, ir važiavo toliau į perėją. Pilnai sustojęs prieš perėją nebuvo, nes, kaip minėjo, pėsčiųjų, einančių per perėją ar link jos, nepastebėjo. Įvažiavęs į pažymėtą pėsčiųjų perėją pasižiūrėjo į automobilio salone esančią planšetę, kuri pritvirtinta automobilio priekinėje dalyje ant priekinės panelės, ir tuo metu pajuto smūgį į vairuojamo automobilio priekinį stiklą dešinėje pusėje. Pasižiūrėjęs į priekį pamatė pėsčiąjį, kuris gulėjo ant važiuojamosios dalies, ties pėsčiųjų perėjos žymėjimu, automobilio atžvilgiu iš dešinės pusės. Iškart sustabdė vairuojamą automobilį ir pribėgo prie gulinčio žmogaus. Pėsčioji, moteris, buvo sąmoninga, nešnekėjo, iškart paskambino bendruoju pagalbos telefono Nr. 112 ir iškvietė pagalbą. Po eismo įvykio, po kelių minučių, sustojo pro šalį važiavęs maršrutinis autobusas, jo vairuotojas priėjo į įvykio vietą. Daugiau pašalinių žmonių įvykio vietoje nebuvo. Tada atvyko policija ir greitoji pagalba, kuri konstatavo pėsčiosios mirtį. Pėsčioji buvo apsirengusi tamsiais drabužiais, jokių atšvaitų ant drabužių nebuvo. Kaip ir kada pėsčioji įžengė į pėsčiųjų perėją, kokiu tempu ir iš kurios pusės judėjo jo vairuojamo automobilio atžvilgiu, nematė ir nurodyti negali. Pėsčiąją pamatė jau pajutęs smūgį į automobilį. Mano, jog pėsčioji judėjo jo atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę, bet to nematė. Buvo nuvykęs į pėsčiosios laidotuves, atsiprašė jos dukros.

6Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji V. B. parodė, kad mama negrįžo pusvalandį iš parduotuvės. Nuėjo į balkoną ir pamatė perėjoje 3 policijos mašinas ir greitąją. Policija pasakė, kad įvyko avarija, nutrenkė žmogų. Ji gyveno kartu su motina. Kaltinamasis buvo atvykęs į laidotuves, jis prašė, kad jam atleistų ir teisių neatimtų. Palaiko savo ieškinį. Pusę metų be raminančių negali būti, į greitąją pagalbą niekada nesės. Draudimas jai atlygino dalį žalos. Kaltinamasis nieko neatlygino, tik į laidotuves krepšelį atvežė. Ji advokatui sumokėjo 4000 Eur.

7Lavono apžiūros protokolu apžiūrėtas V. Ž. lavonas ir nurodyta, jog lavonas moters, apie 80 m., apie 160 cm ūgio, žilų trumpų plaukų, juodos spalvos žieminiais batais, rusvos spalvos pėdkelnėmis (suplėšytos kelių srityje), juodos spalvos sijonu, dryžuotu melsvos-baltos spalvos megztiniu, juodos spalvos striuke. Galvoje, pakaušio srityje, žaizda, ant abiejų kelių kraujosruvos (b. l. 26-27).

8Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M 1504/2017(01) konstatuota, jog V. Ž. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio dešinės alkūnės, kelių, dešinės blauzdos odos nubrozdinimais, pakaušio dešinės, dešinės alkūnės, kairės plaštakos, dešinio kelio, dešinės blauzdos poodinėmis kraujosruvomis, kairio momens muštine žaizda, kaktos dešinės, pakaušio dešinės, kairio momens, dešinės šlaunies, dešinio kelio, dešinės blauzdos minkštųjų audinių kraujosruvomis, kairės pusės kaukolės skliauto (momenkaulio, smilkinkaulio) ir pamato (vidurinės kaukolės daubos) linijiniu lūžiu, kairės plaštakos V piršto išnirimu, daugybiniais dubens kaulų lūžiais, difuziniu kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, dešinės kaktinės skilties sumušimo židiniu. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir, galimai, paviršiais, galimai, įvykio aplinkybėse nurodytu būdu – nukentėjus kaip pėsčiajai auto įvykio metu. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. V. Ž. mirė nuo kūno sužalojimų visumos. V. Ž. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. Atsižvelgus į sužalojimų, nustatytų V. Ž. lavone, lokalizaciją, pobūdį ir visumą, labiausiai tikėtina, kad pirminis smūgis automobiliu buvo suduotas iš kairės nukentėjusios kūno pusės į dešinės kojos vidinį paviršių. Taip pat labiausiai tikėtina, kad nukentėjusioji, sužalojimų padarymo jai metu, buvo vertikalioje kūno padėtyje. Pasisakyti ar nukentėjusioji sužalojimų jai padarymo metu ėjo, bėgo ar stovėjo – nėra galimybės (b. l. 29-38).

9Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. B. parodė, kad jos mama V. Ž. (gimusi ( - ) m.) gyveno kartu su ja Gedvydžių g. 22-40, Vilniuje. 2017-12-26, apie 8.00 val., kaip ir kiekvieną rytą, mama išėjo į parduotuvę „Maxima“, esančią kitoje gatvės pusėje. Ši eidavo kiekvieną dieną į parduotuvę ir maždaug po pusvalandžio visada sugrįždavo į namus. Tą rytą praėjo valanda ir mama vis dar nebuvo grįžusi. Išėjusi į balkoną pamatė, jog prie pėsčiųjų perėjos sustoję trys policijos automobiliai ir greitosios pagalbos automobilis su įjungtais švyturėliais. Iškart apsirengė ir išbėgo į įvykio vietą. Priėjusi prie policijos pareigūnų paklausė, kas nutiko, pasakė, jog partrenkta pėsčioji, atsakė, jog tai tikriausiai jos mama. Jos paklausė, kaip buvo apsirengusi, ir tada atidarė greitosios medicinos pagalbos automobilio duris, kur pamatė, jog tai jos mama guli automobilyje. Policijos pareigūnai grąžino mamos piniginę, kuri buvo susukta į maišelį, tai reiškia, jog mama tik ėjo į parduotuvę, ir, kai ją partrenkė, ji buvo praėjusi daugiau nei pusę gatvės. Mama visada eidavo per pėsčiųjų perėją. Kaip įvyko eismo įvykis, nematė ir nurodyti jokių eismo įvykio aplinkybių negali. Tuo metu buvo giedra, važiuojamoji dalis sausa, gatvė toje vietoje apšviesta ir pėsčiųjų perėją žymi kelio ženklai. Informuota, jog dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos turi teisę kreiptis į draudimo bendrovę „Lietuvos draudimas“. Teisė pareikšti civilinį ieškinį išaiškinta (b. l. 41-43).

10Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti Gedvydžių g., ties 17-tu pastatu, Vilniuje, ir nurodyta: oro sąlygos, apšvietimas – sutemos, apsiniaukę, esant dirbtiniam apšvietimui; kelio dangos būklė, tipas – asfaltas, šlapias; važiuojamosios kelio dalies plotis – 8,9 m, šaligatvio dešinės pusės plotis – 2,5 m, kairės pusės – 2,3 m; kelio ženklai galiojimo zonoje – KET Nr. 533, 534, 332, 329 (ribotas greitis 40 km/val.); duomenys apie važiuojamosios dalies paženklinimą – pėsčiųjų perėjos ženklinimas, linijos, skiriančios eismo juostas; matomumas iš vairuotojo pusės transporto priemonėje dienos metu – 150 m; transporto priemonių išdėstymas kelių eismo įvykio vietoje ir kelio apžvelgiamumas: automobilis Toyota Prius, valstybinis Nr. ( - ) stovi Gedvydžių g., priekine dalimi nukreiptas link L. G. g., nuo automobilio dešinės pusės priekinio rato ašies iki dešiniojo važiuojamosios dalies krašto – 3,4 m, nuo galinio – 3,2 m, nuo automobilio galinės dalies iki įvažiavimo į Gedvydžių g. 17 automobilių stovėjimo aikštelę – 19,0 m; kelių eismo dalyvių rasti daiktai, pėdsakai – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nuo pėsčiųjų perėjos 5,7 m atstumu, yra 0,6 m ilgio ir 0,4 m pločio dėmė panaši į kraują, kurioje guli tamsios spalvos megzta kepurė, iki dešiniojo važiuojamosios dalies krašto – 0,5 m. Greitosios medicinos pagalbos automobilyje ant neštuvų guli V. Ž. lavonas (b. l. 8-19, 21).

11Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu apžiūrėtas automobilis Toyota Prius, valstybinis Nr. ( - ) ir nurodyti tokie išoriniai sugadinimo požymiai: sugadintas priekinis bamperis, priekinis stiklas, priekinis dešinės pusės sparnas, dešinės pusės statramstis (b. l. 20).

12Apžiūros protokolu apžiūrėti iš Bendrojo pagalbos centro gauti garso įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip A. Č. skambina į Bendrąjį pagalbos centrą iškart po 2017-12-26 eismo įvykio (b. l. 63-64).

13Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-358 (18) konstatuota, jog:

141. Pirminis smūgis pėsčiajai V. Ž. buvo suduotas automobilio Toyota Prius dešinės pusės priekiniu kampu iš kairės nukentėjusiosios kūno pusės į dešinės kojos vidinį paviršių.

152. Tikėtina, kad partrenkimo metu pėsčioji V. Ž. judėjo (ėjo, bėgo) automobiliui iš dešinės pusės (b. l. 71-73).

16Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-863 (18) konstatuota, jog:

171. Šio eismo įvykio mechanizmas, tikėtina, buvo toks: automobilis Toyota Prius, važiuodamas apie 40 km/val. greičiu Vilniuje, Gedvydžių g., priekinės dalies dešine puse, apie 3,2 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto partrenkė pėsčiųjų perėjoje buvusią pėsčiąją. Po smūgio pėsčioji buvo nublokšta į priekį ir į dešinę automobilio važiavimo kryptimi. Automobilis Toyota Prius po partrenkimo sustojo taip kaip užfiksuota eismo įvykio vietoje.

182. Nustatyti, kokiu greičiu važiavo automobilis Toyota Prius iki pėsčiosios partrenkimo, partrenkimo metu ir po jo, iš tyrimui pateiktų duomenų negalima.

193. Automobilio vairuotojas, važiuodamas 40 km/val. greičiu, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo, jeigu pėsčioji nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto per gatvę ėjo ar bėgo ramiu tempu (ne didesniu kaip 6,1 km/val. greičiu). Jeigu pėsčioji V. Ž. nuo dešiniojo jos krašto bėgo greitu tempu (didesniu nei 6,1 km/val. greičiu), tai automobilio Toyota Prius vairuotojas, stabdydamas vairuojamą transporto priemonę, neturėjo techninės galimybės išvengti jos partrenkimo.

20Jei pėsčioji judėjo per gatvę nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto, automobilio Toyota Prius vairuotojas, stabdydamas vairuojamą transporto priemonę, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo.

214. Automobilis Toyota Prius prieš eismo įvykį judėjo ne didesniu nei 3,2 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.

225. Tikėtina, kad automobilis Toyota Prius pėsčiąją partrenkė nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, ne didesniu kaip 3,2 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios kelio dalies krašto.

236. Automobilio Toyota Prius vairuotojas, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos privalėjo sulėtini greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų perėjoje buvusią pėsčiąją.

24Į kitą važiuojamosios dalies pusę pėsčioji V. Ž. privalėjo eiti tik nereguliuojama pėsčiųjų perėja prieš tai tinkamai įsitikinusi, kad eiti saugu.

257. Jeigu pėsčioji, kaip nurodė automobilio Toyota Prius vairuotojas, įžengė į važiuojamąją kelio dalį iš kairės, tai techniniu požiūriu šio eismo įvykio pagrindinė sąlyga buvo automobilio Toyota Prius vairuotojo veiksmai, – artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas nesulėtino greičio arba nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nepraleido perėjoje buvusios pėsčiosios ir ją partrenkė.

26Jeigu pėsčioji, kaip nustatyta tikėtiname pėsčiosios partrenkimo mechanizme, įžengė į važiuojamąją kelio dalį iš dešinės ir per gatvę ėjo ar bėgo ramiu tempu (ne didesniu kaip 6,1 km/val. greičiu), tai techniniu požiūriu šio eismo įvykio pagrindinė sąlyga buvo automobilio Toyota Prius vairuotojo veiksmai, – artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas nesulėtino greičio arba nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nepraleido perėjoje buvusios pėsčiosios ir ją partrenkė.

27Jeigu pėsčioji, kaip nustatyta tikėtiname pėsčiosios partrenkimo mechanizme, įžengė į važiuojamąją kelio dalį iš dešinės ir iki partrenkimo vietos bėgo greitu tempu (didesniu nei 6,1 km/val. greičiu), tai techniniu požiūriu šio eismo įvykio pagrindinė sąlyga buvo pėsčiosios V. Ž. veiksmai, – įbėgo į važiuojamąją kelio dalį, kada vairuotojas jau neturėjo techninės galimybės sustabdyti automobilį, sudarė artėjančiam automobiliui Toyota Prius neišvengiamą kliūtį (b. l. 74-79).

28Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

29Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad A. Č., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent: jis 2017-12-26 apie 08.05 val., Gedvydžių g., ties 17 pastatu, Vilniuje, vairuodamas V. V. nuosavybės teise priklausantį automobilį Toyota Prius, valst. Nr. ( - ) važiuodamas Gedvydžių g. link L. G. g. pusės, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių <...> saugumui <...>“, 20 punkto reikalavimus, numatančius, kad „<...> Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų“, bei 30 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų <...> keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. <...>“, t. y. buvo neatidus ir neatsargus, vairuodamas automobilį nestebėjo betarpiškai kelio, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, įvažiavo į pažymėtą perėją ir partrenkė jo atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją V. Ž., gimusią ( - ) m. Eismo įvykio metu žuvo pėsčioji V. Ž., taip pat buvo apgadintas V. V. nuosavybės teise priklausantis automobilis Toyota Prius, valst. Nr. ( - )

30Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. A. Č. ikiteisminio tyrimo metu pripažino visas kaltinime nurodytas aplinkybes (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką), teisiamajame posėdyje jis pripažino savo kaltę, tačiau atsisakė duoti parodymus. Jo nurodytas aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios V. B. parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, taip pat Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų išvados. A. Č. padaryti Kelių eismo taisyklių 9, 20, 30 punktų pažeidimai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama A. Č. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas faktines aplinkybes A. Č. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

31BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šio straipsnio 1–6 dalis tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis A. Č. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad įvažiavęs į pažymėtą pėsčiųjų perėją pasižiūrėjo į automobilio salone esančią planšetę, kuri pritvirtinta automobilio priekinėje dalyje ant priekinės panelės, ir tuo metu pajuto smūgį į vairuojamo automobilio priekinį stiklą dešinėje pusėje, pasižiūrėjęs į priekį pamatė pėsčiąjį, kuris gulėjo ant važiuojamosios dalies, ties pėsčiųjų perėjos žymėjimu, automobilio atžvilgiu iš dešinės pusės. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad A. Č. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis).

32Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

33Kaltinamojo A. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas vertina, kad vien formalus kaltės pripažinimas teisiamajame posėdyje neatspindi nuoširdaus gailėjimosi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

34Teismas, skirdamas A. Č. bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje.

35Teismas įvertina A. Č. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, sukėlus neatstatomus padarinius – kilus eismo įvykiui žuvo žmogus. Įvertinama ir tai, kad A. Č. padarė nusikalstamą veiką dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad A. Č. praeityje teistas, šios nusikalstamos veikos padarymo metu teistas nebuvo, turi galiojančių administracinių nuobaudų, jo teigimu, dirba taksi vairuotoju, nėra duomenų apie psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų įskaitą.

36Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant ženkliai mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

37Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (ši teismo išvada yra esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga). Tokią išvadą teismas gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kartu pažymėtina tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016). Taigi, pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe.

38Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad kaltinamasis A. Č. teisiamas antrą kartą, dabar teisiamas už neatsargaus nusikaltimo padarymą. Praeityje kaltinamasis administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 102-103). Kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo, jo teigimu, tęsia darbą ir dabar. Sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo kaltinamojo atžvilgiu svarbu įvertinti kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką, neklaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, papasakojo visas įvykio aplinkybes. Kaltinamojo nubaudimas turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, neturi ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Svarbu akcentuoti ir tai, kad kaltinamasis be paskirtos kriminalinės bausmės, turės pareigą atlyginti nusikaltimu nukentėjusiajai padarytą žalą. Akivaizdu, kad būdamas laisvėje ir toliau dirbdamas kaltinamasis turėtų daugiau ir realesnių galimybių atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, nei būdamas įkalinimo įstaigoje.

39Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, nukentėjusiosios teisėtus interesus, teismas daro išvadą, jog A. Č. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam A. Č. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamajam A. Č. skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų laikotarpiui, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus – registruotis darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

40BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010 ir kt.). Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo kaltinamajam A. Č. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasi šia teise, praeityje yra baustas administracine tvarka, nusikalstama veika sukėlė sunkias ir negrįžtamas pasekmes – žmogaus žūtį. Teismo vertinimu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir kilusios pasekmės sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 1 metus 6 mėnesius naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones.

41Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

42Dėl civilinio ieškinio

43Nukentėjusioji V. B. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš A. Č. nukentėjusios naudai 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

44CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis), vadovaujasi teismų praktika tos pačios kategorijos bylose.

45Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui/motinai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013).

46Nagrinėjamu atveju eismo įvykis sukėlė skaudžias ir negrįžtamas pasekmes – žmogaus žūtį. Eismo įvykio metu žuvusi V. Ž. buvo nukentėjusios V. B. motina, su kuria ji kartu gyveno. Akivaizdu, kad dukrai netekus motinos, ji patyrė skaudžius dvasinius išgyvenimus, emocinį šoką, netekties – tuštybės jausmą. Be to, pažymėtina, jog dukra neteko motinos per Kalėdų antrą dieną. Parinkdamas konkretų priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, į tai, kad skaudžios pasekmės kilo dėl eismo taisyklių pažeidimų. Jau buvo minėta, kad teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis yra darbingas, dirba. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bei tai, kad draudimas atlygino 5000 Eur neturtinės žalos, pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo A. Č. 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

47Dėl atstovavimo išlaidų

48Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

49Nukentėjusioji V. B. patyrė 4000 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad advokatas R. Drakšas atstovavo vieno asmens interesus, dalyvavo viename teisiamajame posėdyje, ruošė civilinį ieškinį, rengė procesinius dokumentus, bylos nagrinėjimas teisme neužtruko (byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį), patirtos atstovavimo išlaidos laikytinos pagrįstomis iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo A. Č. nukentėjusiosios patirtas atstovavimo išlaidas, jų dydį sumažinant iki 2000 Eur.

50Dėl daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ir kitų klausimų

51Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su kompaktiniu disku su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu ir 2 vokai su kelių eismo įvykio vietoje paimtais pavyzdžiais, laikomi su baudžiamosios bylos medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

52Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-305 straipsniais, 307-308 straipsniais,

Nutarė

53A. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

54Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 punktais, paskirtos A. Č. bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus – registruotis darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

55Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. Č. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones.

56Nukentėjusiosios V. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš A. Č. 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) nukentėjusiosios V. B. naudai neturtinei žalai atlyginti.

57Išieškoti iš A. Č. nukentėjusiosios V. B. naudai 2000 Eur (du tūkstančius eurų) atstovavimo išlaidų.

58A. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

59Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su kompaktiniu disku su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu ir 2 vokus su kelių eismo įvykio vietoje paimtais pavyzdžiais, laikomais su baudžiamosios bylos medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

60Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

61Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas... 2. viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs... 3. A. Č., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo... 4. Šiais savo veiksmais A. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281... 5. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. Č. parodė, kad pripažįsta kaltę,... 6. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji V. B. parodė, kad mama negrįžo... 7. Lavono apžiūros protokolu apžiūrėtas V. Ž. lavonas ir nurodyta, jog... 8. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada... 9. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. B. parodė, kad jos mama V. Ž.... 10. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais apžiūrėta... 11. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu... 12. Apžiūros protokolu apžiūrėti iš Bendrojo pagalbos centro gauti garso... 13. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-358 (18)... 14. 1. Pirminis smūgis pėsčiajai V. Ž. buvo suduotas automobilio Toyota Prius... 15. 2. Tikėtina, kad partrenkimo metu pėsčioji V. Ž. judėjo (ėjo, bėgo)... 16. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-863 (18)... 17. 1. Šio eismo įvykio mechanizmas, tikėtina, buvo toks: automobilis Toyota... 18. 2. Nustatyti, kokiu greičiu važiavo automobilis Toyota Prius iki pėsčiosios... 19. 3. Automobilio vairuotojas, važiuodamas 40 km/val. greičiu, turėjo techninę... 20. Jei pėsčioji judėjo per gatvę nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto,... 21. 4. Automobilis Toyota Prius prieš eismo įvykį judėjo ne didesniu nei 3,2 m... 22. 5. Tikėtina, kad automobilis Toyota Prius pėsčiąją partrenkė... 23. 6. Automobilio Toyota Prius vairuotojas, artėdamas prie nereguliuojamos... 24. Į kitą važiuojamosios dalies pusę pėsčioji V. Ž. privalėjo eiti tik... 25. 7. Jeigu pėsčioji, kaip nurodė automobilio Toyota Prius vairuotojas,... 26. Jeigu pėsčioji, kaip nustatyta tikėtiname pėsčiosios partrenkimo... 27. Jeigu pėsčioji, kaip nustatyta tikėtiname pėsčiosios partrenkimo... 28. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas... 29. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal... 30. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. A. Č. ikiteisminio... 31. BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šio straipsnio... 32. Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo... 33. Kaltinamojo A. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas... 34. Teismas, skirdamas A. Č. bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo... 35. Teismas įvertina A. Č. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį... 36. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41... 37. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje... 38. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad kaltinamasis A. Č. teisiamas antrą... 39. Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias... 40. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi... 41. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė –... 42. Dėl civilinio ieškinio... 43. Nukentėjusioji V. B. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti... 44. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 45. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių... 46. Nagrinėjamu atveju eismo įvykis sukėlė skaudžias ir negrįžtamas pasekmes... 47. Dėl atstovavimo išlaidų... 48. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas,... 49. Nukentėjusioji V. B. patyrė 4000 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai... 50. Dėl daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ir... 51. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės... 52. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso... 53. A. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 54. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi,... 55. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies... 56. Nukentėjusiosios V. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš... 57. Išieškoti iš A. Č. nukentėjusiosios V. B. naudai 2000 Eur (du... 58. A. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą... 59. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1... 60. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio... 61. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus...