Byla 1A-10-851/2018
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės ( kolegijos pirmininkės ), Artūro Šumsko, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui, nuteistiesiems P. R., M. K., O. M., A. P., jų gynėjams advokatams Justui Viliui, Galinai Kardanovskajai, Raimondui Garlauskui, Sauliui Juzukoniui, Remigijui Volikui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. M., nuteistojo P. R. gynėjo advokato Justo Vilio, nuteistojo M. K. gynėjos advokatės Galinos Kardanovskajos, nuteistojo A. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo

2P. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 185 straipsnyje, ir jam paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

3BK 66 straipsnio pagrindu, į P. R. paskirtą bausmę įskaitytas kardomasis kalinimas (laikinas sulaikymas) nuo 2012 m. lapkričio 28 d. 19:15 val. iki 2012 m. lapkričio 29 d. 18:45 val. (viena diena), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

4Sutinkamai su BK 75 straipsnio reikalavimais, P. R. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir jam paskirtos šios įstatyme (BK 75 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktai) numatytos pareigos:

51) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi;

62) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

7Pagal BK 189 straipsnio 2 dalį P. R. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių.

8Tuo pačiu nuosprendžiu M. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 185 straipsnyje ir 202 straipsnio 1 bei 2 dalyse, ir jam paskirta:

9- pagal BK 185 straipsnį – laisvės atėmimas vieneriems metams;

10- pagal BK 202 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas šešiems mėnesiams;

11- pagal BK 202 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams.

12BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu M. K. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir septyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

13BK 66 straipsnio pagrindu į M. K. paskirtą bausmę įskaitytas kardomasis kalinimas (laikinas sulaikymas) nuo 2012 m. lapkričio 28 d. 19:05 val. iki 2012 m. lapkričio 28 d. 22:45 val. (viena diena), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

14Sutinkamai su BK 75 straipsnio reikalavimais, M. K. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir paskirtos šios įstatyme (BK 75 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktai) numatytos pareigos:

151) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi;

162) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

17Tuo pačiu nuosprendžiu O. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 185 straipsnyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta:

18- pagal BK 185 straipsnį – laisvės atėmimas vieneriems metams;

19- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas šešiems mėnesiams.

20BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu O. M. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

21BK 66 straipsnio pagrindu, į O. M. paskirtą bausmę įskaitytas kardomasis kalinimas (laikinas sulaikymas) nuo 2012 m. lapkričio 28 d. 19:20 val. iki 2012 m. lapkričio 28 d. 22:25 val. (viena diena), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

22Sutinkamai su BK 75 straipsnio reikalavimais, O. M. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir paskirtos šios įstatyme (BK 75 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktai) numatytos pareigos:

231) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi;

242) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

25Tuo pačiu nuosprendžiu R. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 185 straipsnyje, ir jam paskirta 50 (penkiasdešimties) MGL (1883 € – vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų) dydžio bauda.

26BK 66 straipsnio pagrindu į R. S. paskirtą bausmę įskaitytas kardomasis kalinimas (laikinas sulaikymas) nuo 2012 m. lapkričio 28 d. 19:00 val. iki 2012 m. lapkričio 29 d. 16:25 val. (viena diena), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir galutinė bausmė R. S. paskirta – 48 (keturiasdešimt aštuonių) MGL (1807,68 € – vieno tūkstančio aštuonių šimtų septynių eurų 68 centų) dydžio bauda.

27Tuo pačiu nuosprendžiu R. U. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 185 straipsnyje, ir jam paskirta 50 (penkiasdešimties) MGL (1883 € – vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų) dydžio bauda.

28Tuo pačiu nuosprendžiu A. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 80 (aštuoniasdešimties) MGL (3012,80 € – trijų tūkstančių dvylikos eurų 80 centų) dydžio bauda.

29Tuo pačiu nuosprendžiu daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

30- pas kaltinamuosius A. P. ir P. R. kratų metu paimtos 30 II a. Romos imperijos denarų monetos, saugomos Lietuvos nacionaliniame muziejuje ir kratų metu pas kaltinamuosius P. R., M. K., O. M. ir R. S. paimti archeologiniai radiniai ir jų fragmentai, antikvariniai daiktai ir kiti radiniai, saugomi Lietuvos kriminalinės policijos biure, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini Lietuvos nacionaliniam muziejui;

31- metalo ieškikliai ir kastuvai, saugomi Lietuvos kriminalinės policijos biure, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotini;

32- kratų metu pas kaltinamąjį O. M. paimti kompiuterių standieji diskai, esantys prie bylos Pakete Nr. 4, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini kaltinamajam O. M.;

33- kartu su baudžiamąja byla teismui pateiktos 29 (dvidešimt devynios) materialiosios laikmenos, ir toliau laikytinos prie baudžiamosios bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, o vokas su dirvožemio pavyzdžiais, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinas.

34Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

35P. R., M. K., O. M., R. S. ir R. U. nuteisti už tai, kad jie, veikdami kartu skirtingų sudėčių grupėse, pasinaudodami specialiai metalo radimui skirtu prietaisu – metalo detektoriumi „Deus“ ir dviem skirtais žemės darbams atlikti ūkiniais kastuvais, laikotarpiu nuo nenustatytos datos iki 2012 m. lapkričio 28 d., tiksliai nenustatytose Lietuvos Respublikos Utenos, Panevėžio ir Vilniaus apskričių, Vilniaus apskrities Ukmergės rajono vietose, Šalčininkų rajono Kalesnikų kaimo ir Jašiūnų miestelio apylinkėse, Vilniaus rajono Kuprijoniškių kaimo apylinkėse ir galiausiai Gaukelių palivarko (nuo 1903 metų Saliutyno dvarelio) liekanose prie Raguvos ir Gaukeliškių kaimų žemių ribos, kur P. R., M. K., O. M. ir R. S. buvo sulaikyti vykdantys kasinėjimus, neturėdami leidimo kasti žemės gelmių išteklius ir leidimo atlikti archeologinius ardomuosius ir/ar tvarkybos tyrimus, analogiškais būdais tęstiniais veiksmais vykdydami neteisėtus grunto kasinėjimo darbus, rado bei pasisavino didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės archeologinius radinius ir jų fragmentus, lobius (lobių dalis) ir kitą didelės 86 882,37 Lt (25162,87 €) vertės svetimą turtą, t.y.

  • vieną šimtą septynias XVIII a. antros pusės – XIX a. vario ir alavo lydinių sagas, po 0,1 Lt vertės, bendros 10,7 Lt vertės;
  • šešiasdešimt tris XVIII a. antros pusės – XIX a. metalines sagas su įrašu, po 0,50 Lt vertės, bendros 31,5 Lt vertės;
  • trylika XIX a. – XX a. pradžios metalinių sagų, po 0,5 Lt vertės, bendros 6,5 Lt vertės;
  • penkias XIX a. – XX a. pradžios metalines sagas, po 0,3 Lt vertės, bendros 1,5 Lt vertės;
  • dvidešimt dvi XX a. pirmos pusės metalines Lenkijos uniformines sagas, po 3 Lt vertės, bendros 66 Lt vertės;
  • šešias XIX a. – XX a. pradžios metalines Rusijos uniformines sagas, po 5 Lt vertės, bendros 30 Lt vertės;
  • tris XX a. pirmos pusės metalines JAV uniformines sagas, po 5 Lt vertės, bendros 15 Lt vertės;
  • tris XIX a. pirmos pusės metalines uniformines sagas, po 20 Lt vertės, bendros 60 Lt vertės;
  • keturias XIX a. pirmos pusės – XX a. pradžios vario lydinio Rusijos uniformines sagas, po 15 Lt vertės, bendros 60 Lt vertės;
  • dvidešimt vieną XVIII a. pabaigos – XIX a. metalinę sagą, po 0,1 Lt vertės, bendros 2,1 Lt vertės;
  • septyniolika XIX a. – XX a. pirmos pusės metalinių sagų, po 0,3 Lt vertės, bendros 5,1 Lt vertės;
  • dvidešimt XIX a. – XX a. pirmos pusės metalinių sagų, po 0,1 Lt vertės, bendros 2 Lt vertės;
  • XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės vario lydinio sagą, 3 Lt vertės;
  • penkias XIX a. – XX a. pirmos pusės metalines sagteles, po 2 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės;
  • dvi XIX a. vario lydinio sąsagas, po 5 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės;
  • penkis XIX a. – XX a. pirmos pusės metalinius apkalus, po 2 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės;
  • XIX a. antros pusės žalvarinį auskarą-pakabuką, 7 Lt vertės;
  • penkis XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės dirbinių fragmentus, po 0,3 Lt vertės, bendros 1,5 Lt vertės;
  • aštuonis XVII – XIX a. žalvarinius antpirščius, po 15 Lt vertės, bendros 120 Lt vertės;
  • keturis XVII – XIX a. vario lydinio kryželius, po 50 Lt vertės, bendros 200 Lt vertės;
  • du XX a. pirmos pusės metalinius kryželius, po 10 Lt vertės, bendros 20 Lt vertės;
  • XVIII – XIX a. vario lydinio kryželio fragmentą, 1 Lt vertės;
  • dvi XIX a. antros pusės – XX a. pradžios bronzines rankenėles, po 5 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės;
  • XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės bronzinę bato pasagą, 5 Lt vertės;
  • tris XVIII a. antros pusės – XIX a. bronzinius apkalus, po 20 Lt vertės, bendros 60 Lt vertės;
  • XIX a. pabaigos – XX a. pradžios bronzinę žvakidės detalę, 10 Lt vertės;
  • XVIII a. švininį verpstuką, 10 Lt vertės;
  • XVII – XVIII a. švininę poligrafinę raidės „D“ klišę, 80 Lt vertės;
  • du XIX a. antros pusės – XX a. pradžios vario lydinio diržo apkalus, po 15 Lt vertės, bendros 30 Lt vertės;
  • tris XIX a. antros pusės – XX a. pradžios vario lydinio apkalus, po 8 Lt vertės, bendros 24 Lt vertės;
  • XIX a. pabaigos – XX a. pradžios metalinę segę, 10 Lt vertės;
  • XIX a. švininę proveržlę, 1 Lt vertės;
  • XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės vario lydinio žiedą, 10 Lt vertės;
  • XX a. antros pusės vario lydinio žiedą, 1 Lt vertės;
  • XIX a. pradžios žalvarinę Prancūzijos gvardijos uniforminę sagą, 100 Lt vertės;
  • XIX a. antros pusės metalinę sagtį, 10 Lt vertės;
  • septynias XIX a. pradžios žalvarines Prancūzijos uniformines sagas, po 90 Lt vertės, bendros 630 Lt vertės;
  • dešimt XIX a. pradžios žalvarinių Prancūzijos uniforminių sagų, po 80 Lt vertės, bendros 800 Lt vertės;
  • XIX a. pradžios žalvarinę Neapolio karalystės sagą, 80 Lt vertės;
  • XIX a. pradžios žalvarinę sagą, 15 Lt vertės;
  • XIV – XVI a. bronzinės pasaginės sagės fragmentą, 100 Lt vertės;
  • XIX a. geležinį pakabuką, 10 Lt vertės;
  • XIX a. – XX a. pradžios žalvarinį apkalą, 0,5 ct vertės;
  • tris XIX a. pradžios žalvarines Prancūzijos sagas, po 80 Lt vertės, bendros 240 Lt vertės;
  • dvi XVIII – XIX a. švinines kulkas, po 8 Lt vertės, bendros 16 Lt vertės;
  • XIX a. žalvarinį žvangutį, 10 Lt vertės;
  • XIX a. – XX a. pradžios vario lydinio sąsagą, 10 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės metalinę prietaiso detalę, 1 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės vario lydinio švirkštą, 50 Lt vertės;
  • dvi XIX a. pradžios žalvarines uniformines sagas, po 90 Lt vertės, bendros 180 Lt vertės;
  • XIX a. pradžios žalvarinę sagą, 80 Lt vertės;
  • dvi XIX a. pradžios žalvarines Prancūzijos uniformines sagas, po 150 Lt vertės, bendros 300 Lt vertės;
  • XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios žalvarinę Prancūzijos uniforminę sagą, 100 Lt vertės;
  • XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios žalvarinę Prancūzijos uniforminę sagą, 80 Lt vertės;
  • dvi XIX a. pradžios žalvarines Ispanijos uniformines sagas, po 80 Lt vertės, bendros 160 Lt vertės;
  • XIX a. pirmos pusės žalvarinę kokardą, 180 Lt vertės;
  • XIX a. pirmos pusės žalvarinę kokardą, 200 Lt vertės;
  • keturias XIX a. vario lydinio sagtis, po 20 Lt vertės, bendros 80 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės vario lydinio grandelę, 1 Lt vertės;
  • tris XVII – XIX a. švinines kulkas, po 8 Lt vertės, bendros 24 Lt vertės;
  • du XIX a. žalvarinius apkalus, po 3 Lt vertės, bendros 6 Lt vertės;
  • du XIX a. žalvarinius apkalus, po 20 Lt vertės, bendros 40 Lt vertės;
  • XIX a. Rusijos žalvarinę sagą, 5 Lt vertės;
  • septynias XIX a. žalvarines sagas, po 0,5 Lt vertės, bendros 3,5 Lt vertės;
  • XIX a. – XX a. pradžios žalvarinę kniedę, 0,5 Lt vertės;
  • XX a. antro ketvirčio Vokietijos geležinį šalmą su pošalmio fragmentais, 230 Lt vertės;
  • XX a. pradžios Vokietijos antšalmį su metaline viršūne, 200 Lt vertės;
  • XVII – XVIII a. molinęs pypkutę, 90 Lt vertės;
  • XVII – XVIII a. bronzinį žiedą, 15 Lt vertės;
  • XVIII – XIX a. bronzinį žiedą, 10 Lt vertės;
  • trylika XIX a. vario lydinio sagų, po 10 ct vertės, bendros 1,3 Lt vertės;
  • XX a. pradžios žalvarinį medaliuką „Securitas in Tempestare“, 30 Lt vertės;
  • XIX a. bronzinį medaliuką, 15 Lt vertės;
  • XIX a. pabaigos žalvarinį medaliuką, 7 Lt vertės;
  • XX a. pradžios aliuminį medaliuką, 7 Lt vertės;
  • XIX a. žalvarinį religinį medaliuką, 15 Lt vertės;
  • XIX a. bronzinį su emaliu kryželį, 60 Lt vertės;
  • keturias 1762 – 1796 m. Rusijos grivenikų monetas, po 30 Lt vertės, bendros 120 Lt vertės;
  • dvylika 1762 – 1796 m. Rusijos 20 kapeikų monetų, po 25 Lt vertės, bendros 300 Lt vertės;
  • dvi 1762 – 1796 m. Rusijos polupoltinikų monetas, po 35 Lt vertės, bendros 70 Lt vertės;
  • 1861 m. Rusijos 10 kapeikų monetą, 40 Lt vertės;
  • dešimt 1909-1915 m. Rusijos 10 kapeikų monetų, po 10 Lt vertės, bendros 100 Lt vertės;
  • dvylika 1905-1915 m. Rusijos 10 kapeikų korodavusių monetų, po 7 Lt vertės, bendros 84 Lt vertės;
  • vienuolika 1908-1915 m. Rusijos 15 kapeikų monetų, po 10 Lt vertės, bendros 110 Lt vertės;
  • devyniolika 1906-1915 m. Rusijos 15 kapeikų korodavusių monetų, po 7 Lt vertės, bendros 133 Lt vertės;
  • trisdešimt penkias 1913-1915 m. Rusijos 20 kapeikų monetas, po 15 Lt vertės, bendros 300 Lt vertės;
  • šešiolika 1869-1915 m. Rusijos 20 kapeikų korodavusių monetų, po 10 Lt vertės, bendros 160 Lt vertės;
  • 1895 m. Rusijos 50 kapeikų korodavusią monetą, 35 Lt vertės;
  • 1923 m. Lenkijos 20 grašių monetą, 3 Lt vertės;
  • 1923 m. Lenkijos 50 grašių monetą, 2 Lt vertės;
  • 1923 m. Lenkijos 50 grašių apdilusią monetą, 1 Lt vertės;
  • aštuonias 1698-1699 m. Brandenburgo-Prūsijos orto monetas, po 250 Lt vertės, bendros 2000 Lt vertės;
  • dvidešimt dvi 1811-1816 m. Prūsijos 1/6 talerio monetas, po 180 Lt vertės, bendros 3960 Lt vertės;
  • 1925 m. Lenkijos 1 zloto monetą, 500 Lt vertės;
  • 1932 m. Lenkijos 2 zlotų monetą, 20 Lt vertės;
  • 1933 m. Lenkijos 2 zlotų monetą, 15 Lt vertės;
  • 1932 m. Lenkijos 5 zlotų monetą, 30 Lt vertės;
  • dvi 1936 m. Lenkijos 5 zlotų monetas, po 30 Lt vertės, bendros 60 Lt vertės;
  • dvi 1932 m. Lenkijos 10 zlotų monetas, po 50 Lt vertės, bendros 100 Lt vertės;
  • dvi 1822-1824 m. Prūsijos grašio monetas, po 25 Lt vertės, bendros 50 Lt vertės;
  • 1876 m. Prūsijos 2 markių monetą, 60 Lt vertės;
  • 1877 m. Prūsijos 2 markių monetą, 40 Lt vertės;
  • 1902 m. Prūsijos 2 markių monetą, 40 Lt vertės;
  • 1903 m. Prūsijos 2 markių monetą, 50 Lt vertės;
  • 1906 m. Prūsijos 2 markių monetą, 30 Lt vertės;
  • XIX a. pabaigos – XX a. pradžios geležinį žaidimo žetoną, 70 Lt vertės;
  • 1855 m. Rusijos 1 kapeikos monetą, 25 Lt vertės;
  • 1852 m. Rusijos 1 kapeikos korodavusią monetą, 5 Lt vertės;
  • 1792 m. Abiejų Tautų Respublikos grašio moneta, 30 Lt vertės;
  • 1811 m. Rusijos 2 kapeikų monetą, 5 Lt vertės;
  • 1812 m. Rusijos 2 kapeikų monetą, 10 Lt vertės;
  • 1797 m. Rusijos poluškos monetą, 50 Lt vertės;
  • 1682 – 1725 m. Rusijos poluškos monetą, 10 Lt vertės;
  • XVI a. pabaigos – XVII a. pradžios Niurnbergo žetoną, 35 Lt vertės;
  • XVIII a. antros pusės – XIX a. pradžios Niurnbergo skaičiavimo žetoną, 20 Lt vertės;
  • XIX a. pradžios Niurnbergo skaičiavimo žetoną, 2 Lt vertės;
  • 1764 – 1795 m. Lenkijos Karalystės 3 grašių monetą, 10 Lt vertės;
  • 1915 m. Rusijos 2 kapeikų monetą, 1 Lt vertės;
  • 1881 m. Rusijos 1 kapeikos monetą, 4 Lt vertės;
  • 1705 m. Rusijos 1 kapeikos monetą, 35 Lt vertės;
  • 1883 m. Rusijos 1 kapeikos monetą, 4 Lt vertės;
  • 1890 m. Rusijos 2 kapeikų monetą, 5 Lt vertės;
  • 1876 m. Rusijos 2 kapeikų monetą, 12 Lt vertės;
  • 1860 m. Rusijos denežkos monetą, 7 Lt vertės;
  • 1911 m. Rusijos 1 kapeikos monetą, 1,5 Lt vertės;
  • 1856 m. Rusijos, Varšuvos kalyklos denežkos monetą, 150 Lt vertės;
  • 1706 m. Rusijos 1 kapeikos monetos klastotę, 35 Lt vertės;
  • 1738 m. Rusijos dengos monetą, 4 Lt vertės;
  • 1797 m. Rusijos 1 kapeikos monetą, 12 Lt vertės;
  • 1925 m. Lietuvos 20 centų monetą, 8 Lt vertės;
  • dvi 1936 m. Lietuvos 5 centų monetas, po 4 Lt vertės, bendros 8 Lt vertės;
  • 1925 m. Lietuvos 5 centų monetą, 1 Lt vertės;
  • 1822 m. Prūsijos 1 pfenigo monetą, 10 Lt vertės;
  • 1892 m. Vokietijos 5 pfenigų monetą, 5 Lt vertės;
  • 1928 m. Lenkijos 5 grašių moneta, 15 Lt vertės;
  • 1648 – 1668 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetą, 5 Lt vertės;
  • tris 1533-1584 m. Rusijos dengos monetas, po 3 Lt vertės, bendros 9 Lt vertės;
  • 1533-1584 m. Rusijos dengos monetą, 6 Lt vertės;
  • 1533-1584 m. Rusijos kapeikos monetą, 3 Lt vertės;
  • 1598-1605 m. Rusijos kapeikos monetą, 8 Lt vertės;
  • 1598-1605 m. Rusijos kapeikos monetą su kaldinimo broku, 4 Lt vertės;
  • penkiasdešimt devynias 1613-1645 m. Rusijos kapeikos monetas, po 20 Lt vertės, 1180 Lt vertės;
  • devynias 1682-1725 m. Rusijos kapeikos monetas, po 8 Lt vertės, 72 Lt vertės;
  • tris 1682-1725 m. Rusijos kapeikos korodavusias monetas, po 4 Lt vertės, 12 Lt vertės;
  • dvi 1682-1725 m. Rusijos kapeikos aplūžinėjusias monetas, po 2 Lt vertės, 4 Lt vertės;
  • tris šimtus aštuoniasdešimt penkias 1648 – 1668 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetas ir jų klastotes, po 1 Lt vertės, bendros 385 Lt vertės;
  • aštuoniasdešimt šešias įvairių laikotarpių įvairių valstybių korodavusias monetas, po 0,5 Lt vertės, bendros 43 Lt vertės;
  • devyniasdešimt dvi XVII – XX a. pradžios nenustatytų valstybių blogos būklės monetas, po 0,1 Lt vertės, bendros 9,2 Lt vertės;
  • 1791 m. Rusijos griveniko monetą, 10 Lt vertės;
  • 1741-1761 m. Rusijos 5 kapeikų monetą, 5 Lt vertės;
  • 1741-1761 m. Rusijos 1 kapeikos monetą, 5 Lt vertės;
  • dvidešimt ne anksčiau nei 1740 – 1917 m. Rusijos įvairių nominalų korodavusių monetų, po 3 Lt vertės, bendros 60 Lt vertės;
  • šimtą šešias 1731 – 1917 m. Rusijos įvairių nominalų korodavusių monetų, po 2 Lt vertės, bendros 212 Lt vertės;
  • devyniasdešimt tris 1730 – 1917 m. Rusijos įvairių nominalų korodavusiais ir nudilusias monetas, po 1 Lt vertės, bendros 93 Lt vertės;
  • aštuoniasdešimt devynias 1730 – 1917 m. Rusijos įvairių nominalų korodavusias, nudilusias ir mechaniškai pažeistas monetas, po 0,5 Lt vertės, bendros 44,5 Lt vertės;
  • dvi 1867 ir 1917 m. monetų centrines dalis, likusias nuo žiedų gamybos, po 10 Lt vertės, bendros 20 Lt vertės;
  • stulpelį, į kurį sulipusios trys 1867-1917 m. pavyzdžių Rusijos įvairių nominalų monetos, 10 Lt vertės;
  • 1912 m. Austrijos 2 helerių monetą, 1 Lt vertės;
  • 1862 m. Didžiosios Britanijos 1 penio monetą, 4 Lt vertės;
  • keturiasdešimt penkias 1918-1940 m. Latvijos 1, 2, 5 ir 20 santimų monetas, po 5 Lt vertės, bendros 225 Lt vertės;
  • 1753 m. Abiejų Tautų Respublikos šilingo monetą, 30 Lt vertės;
  • penkiasdešimt penkias 1766-1795 m. Abiejų Tautų Respublikos ir XIX a. Varšuvos Kunigaištystės įvairių nominalų grašių korodavusias monetas, po 1 Lt vertės, bendros 55 Lt vertės;
  • šešiasdešimt penkias 1923-1939 m. Lenkijos įvairių nominalų grašių ir zlotų korodavusias monetas, po 4 Lt vertės, bendros 260 Lt vertės;
  • keturiolika 1611-1668 m. Lenkijos Karalystės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Rygos šilingo korodavusių monetų, po 1 Lt vertės, bendros 14 Lt vertės;
  • dvi 1925 m. ir 1936 m. Lietuvos 5 centų monetas, po 1 Lt vertės, bendros 2 Lt vertės;
  • penkiasdešimt šešias 1940-1945 m. Vokietijos 1, 2, 5 ir 10 pfenigų monetas, po 0,1 Lt vertės, bendros 5,6 Lt vertės;
  • dvidešimt aštuonias XIX a. antros pusės – 1921 m. Vokietijos 1, 2, 5 ir 10 pfenigų monetas, po 2 Lt vertės, bendros 56 Lt vertės;
  • dvi XX a. pirmos pusės Rusijos žetonus, po 10 Lt vertės, bendros 20 Lt vertės;
  • lobį (lobio dalį) – 866 1632-1660 m. Rygos ir Livonijos šilingo monetas ir jų klastotes, po 8 Lt vertės; 20 1621-1640 m. Rygos, Elbingo ir Prūsijos šilingų monetų, po 2 Lt vertės; 5 1587-1632 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Rygos šilingų monetas ir jų klastotes, po 1 Lt vertės, bendros 6973 Lt vertės;
  • tris 1648-1668 m. Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingų nudilusias monetas, po 0,5 Lt vertės, bendros 1,5 Lt vertės;
  • 1648-1668 m. Lenkijos Karalystės arba Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo nudilusią ir aplūžusią monetą, 0,5 Lt vertės;
  • 1859 m. Rusijos denežkos monetą, 0,1 Lt vertės;
  • dvi XIX a. – XX a. pradžios plombas, po 5 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės;
  • 1879 m. Rusijos plombą, 3 Lt vertės;
  • XIX a. plombą, 0,1 Lt vertės;
  • 1492-1506 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės denaro monetą, 25 Lt vertės;
  • penkias 1492-1506 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pusgrašio monetas, po 15 Lt vertės, bendros 75 Lt vertės;
  • 1550-1559 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės denaro aplūžusią monetą, 30 Lt vertės;
  • 1558 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės denaro monetą, 70 Lt vertės;
  • šešias ne ankstesnes nei 1560 m. – 1570 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvidenarių monetas, po 35 Lt vertės, bendros 210 Lt vertės;
  • keturias 1621 m. – ne vėlesnes nei 1629 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvidenarių monetas, po 10 Lt vertės, bendros 40 Lt vertės;
  • 1625 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės grašio monetą, 20 Lt vertės;
  • 1589 m. Lenkijos šilingo monetą, 25 Lt vertės;
  • 1666 m. Lenkijos tymfo (30 grašių) monetą su netiksliu legendos įrašu, 300 Lt vertės;
  • 1665 m. Lenkijos tymfo (30 grašių) monetos klastotę, 100 Lt vertės;
  • 1683 m. Lenkijos 6 grašių monetą, 350 Lt vertės;
  • 1813 m. Varšuvos Kunigaištystės 10 grašių monetą, 70 Lt vertės;
  • 1840 m. Lenkijos 10 grašių monetą, 35 Lt vertės;
  • 1640-1688 m. Brandenburgo-Prūsijos 6 grašių monetą, 50 Lt vertės;
  • dvi 1757 m. Brandenburgo-Prūsijos 6 grašių monetas, po 15 Lt vertės, bendros 30 Lt vertės;
  • 1699 m. Prūsijos orto monetą, 200 Lt vertės;
  • XVII – XVIII a. audeklo plombą dviejų diskų su išlikusiu vienu disku, 5 Lt vertės;
  • aštuoniolika XIX a. pabaigos – XX a. pradžios įvairių valstybių plombų, po 8 Lt vertės, bendros 144 Lt vertės;
  • keturiasdešimt XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Rusijos pašto plombų, po 3 Lt vertės, bendros 120 Lt vertės;
  • septyniolika XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Rusijos geležinkelio plombų, po 10 Lt vertės, bendros 170 Lt vertės;
  • penkiolika XIX a. 10-o dešimtmečio – XX a. 1-o dešimtmečio Rusijos muitinės plombų, po 5 Lt vertės, bendros 75 Lt vertės;
  • dvidešimt vieną 1922-1940 m. Lietuvos muitinės plombą, po 3 Lt vertės, bendros 63 Lt vertės;
  • tris XX a. 3 – 4-o dešimtmečių Lietuvos įvairių įstaigų plombas, po 2 Lt vertės, bendros 6 Lt vertės;
  • tris XX a. 3 – 4-o dešimtmečių Lenkijos (Vilniaus) pašto plombas, po 2 Lt vertės, bendros 6 Lt vertės;
  • trylika XIX – XX a. plombų ruošinių, po 1 Lt vertės, bendros 13 Lt vertės;
  • keturiasdešimt penkias XIX – XX a. įvairias plombas su vaizdulių fragmentais, po 0,5 Lt vertės, bendros 22,5 Lt vertės;
  • šešias XIX – XX a. įvairias plombas su neišlikusiais vaizduliais, po 0,1 Lt vertės, bendros 0,6 Lt vertės;
  • 285-310 m. Romos Imperijos monetą, 30 Lt vertės;
  • 1660-1669 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetą, 2 Lt vertės;
  • 1599 m. Rygos 3 grašių monetą, 80 Lt vertės;
  • 1619 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetą, 10 Lt vertės;
  • 1925 m. Lietuvos 20 centų monetą, 5 Lt vertės;
  • 1649 m. Rygos šilingo monetą, 10 Lt vertės;
  • šešias 1733-1925 m. įvairių valstybių skirtingų nominalų šilingų ir grašių korodavusias monetas, po 1 Lt vertės, bendros 6 Lt vertės;
  • šešias 1932-1934 m. Lenkijos 5 zlotų monetas, po 20 Lt vertės, bendros 120 Lt vertės;
  • tris 1932 m. Lenkijos 10 zlotų monetas, po 40 Lt vertės, bendros 120 Lt vertės;
  • trisdešimt vieną XVIII – XIX a. pradžios Rusijos įvairių nominalų korodavusią monetą, po 1 Lt vertės, bendros 31 Lt vertės;
  • tris 1870-1945 m. Vokietijos 5 pfenigų monetas, po 1 Lt vertės, bendros 3 Lt vertės;
  • keturias 1876-1903 m. Prūsijos ir Bavarijos 2 markių monetas, po 35 Lt vertės, bendros 140 Lt vertės;
  • II – III a. Romos Imperijos denaro korodavusią ir aplūžinėjusią monetą, 10 Lt vertės;
  • dešimt 270-310 m. Romos Imperijos korodavusių monetų, po 30 Lt vertės, bendros 300 Lt vertės;
  • XX a. 3 – 4-o dešimtmečių Lietuvos Lietkabelio plombą, 1 Lt vertės;
  • XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės sidabrinį žiedą, 20 Lt vertės;
  • dvi XX a. pirmos pusės metalines sagas, po 0,5 Lt vertės, bendros 1 Lt vertės;
  • XX a. 3-o dešimtmečio žalvarinę Vokietijos uniforminę sagą, 1 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės metalinio žiedo fragmentą, kurio negalima įvertinti pinigine išraiška;
  • trisdešimt penkis XVIII – XIX a. spalvotos masės karolių karoliukus, akutes ir jų fragmentus, bendros 1 Lt vertės;
  • XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės žalvarinę sagtelę, 2 Lt vertės;
  • tris sulipusias 1632–1654 m. šilingo monetas, bendros 15 Lt vertės;

36- dvi sulipusias 1611–1632 m. šilingo monetas su audeklo fragmentu, bendros 15 Lt vertės;

  • 1611–1632 m. Rygos šilingo monetą, 3 Lt vertės;
  • dvi XVII a. pirmos pusės aplūžusias Rygos šilingo monetas, po 1 Lt vertės, bendros 2 Lt vertės;
  • dvi 1632–1654 m. Livonijos šilingo monetas, po 8 Lt vertės, bendros 16 Lt vertės;
  • 1632–1654 m. Rygos šilingo monetą, 3 Lt vertės;
  • dvi XVII a. pirmos pusės blogos būklės nenustatytas monetas, kurių negalima įvertinti pinigine išraiška, t.y. iš viso 3093 vienetus radinių – bendros 34 682,05 Lt (10 044,61 €) vertės, kurie buvo laikomi pas kaltinamąjį P. R. ir jo gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame ( - ).

37Be to, kaltinamieji P. R., M. K. (M. K.), O. M. (O. M.), R. S. ir R. U. (R. U.), tuo pačiu laikotarpiu, veikdami tose pačiose vietose ir tokiu pačiu būdu, skirtingų sudėčių grupėmis, pasisavino :

38XIX a. antros pusės bronzinę rankenėlę - 5 Lt vertės;

  • XIX a. žalvarinį antpirštį, 5 Lt vertės;
  • XIX a. – XX a. pradžios žalvarinę sagtelę, 2 Lt vertės;
  • XIX a. pabaigos – XX a. pradžios žalvarinį apkalą, 2 Lt vertės;
  • XIX a. antros pusės – XX a. pradžios metalo lydinio sąsagos dalį, 1 Lt vertės;
  • XIX a. antros pusės – XX a. pradžios Rusijos žalvarinę uniforminę sagą, 1 Lt vertės;
  • tris XIX a. antros pusės – XX a. pradžios žalvarines uniformines sagas, po 5 Lt vertės, bendros 15 Lt vertės;
  • tris XIX a. antros pusės – XX a. pradžios metalo lydinio sagas, po 1 Lt vertės, bendros 3 Lt vertės;
  • XIX a. antros pusės alavinę sagą, 2 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės metalo ir stiklo segę, 1 Lt vertės;
  • dvi XX a. pirmos pusės plastiko sagas, po 1 Lt vertės, bendros 2 Lt vertės;
  • XX a. pabaigos – XXI a. pradžios metalinę sagą-kniedę, 1 Lt vertės;
  • XIX a. pabaigos – XX a. pradžios metalinę sagą, 5 Lt vertės;
  • XIX a. antros pusės – XX a. pradžios metalinį kryželį, 1 Lt vertės;
  • XIX a. bronzinį svarelį „3“, 10 Lt vertės;
  • tris XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės metalines sagteles, po 1 Lt vertės, bendros 3 Lt vertės;
  • šešis XIX a.– XX a. pradžios žalvarinius apkalus, po 1 Lt vertės, bendros 6 Lt vertės;
  • XIX a. pabaigos – XX a. pradžios balto metalo apkalą su raide „K“, 1 Lt vertės;
  • tris XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės žalvarinius karinės uniformos trafaretus, po 3 Lt vertės, bendros 9 Lt vertės;
  • penkis XIX a. antros pusės – XX a. pradžios metalo ir stiklo bižuterijos fragmentus, po 1 Lt vertės, bendros 5 Lt vertės;
  • vienuolika XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės žalvarinių apkalų, po 1 Lt vertės, bendros 11 Lt vertės;
  • keturis XIX a. bronzinius įvairių detalių fragmentus, po 1 Lt vertės, bendros 4 Lt vertės;
  • tris XX a. pirmos pusės metalinius įvairių detalių fragmentus, po 1 Lt vertės, bendros 3 Lt vertės;
  • XIX a. žalvarinį antpirštį, 10 Lt vertės;
  • du XIX a. žalvarinius raktus, po 5 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės;
  • XX a. pradžios žalvarinę sagtį, 20 Lt vertės;
  • tris XX a. pirmos pusės metalines sagtis, po 1 Lt vertės, bendros 3 Lt vertės;
  • du XX a. pirmos pusės varines gilzes, po 1 Lt vertės, bendros 2 Lt vertės;
  • dešimt XVIII – XIX a. švininių kulkų, po 3 Lt vertės, bendros 30 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės švininę dekoratyvinę detalę „Kupranugaris“, 15 Lt vertės;
  • XIX a. pirmos pusės bronzinį grenadierių apkalą, 300 Lt vertės;
  • aštuonis XIX a. antros pusės – XX a. pradžios metalinius apkalus, po 1 Lt vertės, bendros 8 Lt vertės;
  • XIX a. antros pusės – XX a. pradžios bronzinį žiedą, 10 Lt vertės;
  • devynias XIX a. pabaigos – XX a. pradžios metalines Rusijos uniformines sagas, po 3 Lt vertės, bendros 27 Lt vertės;
  • XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Prūsijos žalvarinę sagą, 3 Lt vertės;
  • dvi XIX a. 1 – 2-o dešimtmečių 11 ir 23 pulkų alavo-švino lydinio sagas, po 80 Lt vertės, bendros 160 Lt vertės;
  • šešiolika XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės metalinių sagų, po 1 Lt vertės, bendros 16 Lt vertės;
  • keturis XIX a. antros pusės – XX a. pradžios metalinius uniformos trafaretus, po 3 Lt vertės, bendros 12 Lt vertės;
  • XIX a. pirmos pusės bronzinį apkalą, 15 Lt vertės;
  • XIX a. antros pusės bronzinę dekoratyvinę detalę, 3 Lt vertės;
  • XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės žalvarinę dekoratyvinę vinį, 1 Lt vertės;
  • penkis XIX a. žalvarinius žiedus, po 5 Lt vertės, bendros 25 Lt vertės;
  • XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės žalvarinį žiedą su akimi, 1 Lt vertės;
  • XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės žalvarinio žiedo fragmentą, 1 Lt vertės;
  • du XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės žalvarinius antpirščius, po 5 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės;
  • keturis XX a. pirmos pusės varines gilzes, po 1 Lt vertės, bendros 4 Lt vertės;
  • XVIII – XIX a. geležinį sviedinėlį, 5 Lt vertės;
  • XIX a. pabaigos – XX a. pradžios balto metalo žvangutį, 2 Lt vertės;
  • penkias XIX a. antros pusės – XX a. pradžios metalines sagtis, po 3 Lt vertės, bendros 15 Lt vertės;
  • penkias XX a. pirmos pusės metalines sagtis, po 1 Lt vertės, bendros 5 Lt vertės;
  • septynias XX a. pirmos pusės JAV metalines uniformines sagas, po 3 Lt vertės, bendros 21 Lt vertės;
  • dvidešimt septynias XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės metalines uniformines sagas, po 3 Lt vertės, bendros 81 Lt vertės;
  • šimtą dvylika XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės metalinių sagų ir jų fragmentų, po 0,2 Lt vertės, bendros 22,4 Lt vertės;
  • XIX a. antros pusės metalinę sąsagą, 2 Lt vertės;
  • du XX a. pirmos pusės metalinius žetonus, po 2 Lt vertės, bendros 4 Lt vertės;
  • devynias XX a. pirmos pusės metalines durų rankenos apyraktes, po 5 Lt vertės, bendros 45 Lt vertės;
  • XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės bronzinę liejimo formą, 40 Lt vertės;
  • du XIX a. bronzinius pakinktų apkalų fragmentus, po 10 Lt vertės, bendros 20 Lt vertės;
  • aštuonis XIX a. antros pusės bronzinius apkalus, po 2 Lt vertės, bendros 16 Lt vertės;
  • penkiasdešimt devynias XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės metalines įvairias detales ir jų fragmentus, po 0,2 Lt vertės, bendros 11,8 Lt vertės;
  • šešias XVII a. švinines kulkas, po 10 Lt vertės, bendros 60 Lt vertės;
  • XIX a. antros pusės žalvarinę gilzę, 1 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės metalinį svarelį, 1 Lt vertės;
  • dvidešimt vieną XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės metalinę sagą, po 1 Lt vertės, bendros 21 Lt vertės;
  • tris XIX a. žalvarinius žiedus, po 3 Lt vertės, bendros 9 Lt vertės;
  • XIX a. bronzinę rankenėlę, 5 Lt vertės;
  • XIX a. švininę spaustuvės klišę su įrašu, 5 Lt vertės;
  • penkiasdešimt keturias XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės metalines įvairias detales ir jų fragmentus, po 0,2 Lt vertės, bendros 10,8 Lt vertės;
  • tris XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės metalinius svarelius, po 5 Lt vertės, bendros 15 Lt vertės;
  • XIX a. antros pusės anspaudą „A.I.“, 20 Lt vertės;
  • XIX a. 1 – 2-o dešimtmečių Prancūzijos 37 pėstininkų pulko žalvarinę sagą, 100 Lt vertės;
  • dvi XIX a. 1 – 2-o dešimtmečių Prancūzijos 37 pėstininkų ir Imperatoriškosios gvardijos pulkų žalvarines sagas, po 80 Lt vertės, bendros 160 Lt vertės;
  • dešimt XIX a. antros pusės – XX a. pradžios metalinių sagų, po 1 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės;
  • tris XIX a. bronzinius žydiškus vilkelius, po 40 Lt vertės, bendros 120 Lt vertės;
  • XIX a. pabaigos – XX a. pradžios sidabrinį kišeninio laikrodžio vidinį dangtelį, 10 Lt vertės;
  • XIX a. antros pusės sulaužytą auksinį žiedą su įrašu vidinės pusėje, 100 Lt vertės;
  • XVIII a. – XIX a. pirmos pusės metalo ir stiklo žiedą su akute, 20 Lt vertės;
  • du XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės metalinius žiedus, po 5 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės;
  • XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės metalinį kryželį, 10 Lt vertės;
  • šešis XIX a. antros pusės – XX a. pradžios metalinius karinės uniformos trafaretus, po 3 Lt vertės, bendros 18 Lt vertės;
  • tris XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės metalines sagteles, po 3 Lt vertės, bendros 9 Lt vertės;
  • tris XX a. pirmos pusės metalinius žetonus, po 3 Lt vertės, bendros 9 Lt vertės;
  • XIX a. pabaigos – XX a. pradžios švininę anspaudo plokštelę su monograma, 20 Lt vertės;
  • XIX a. bronzinį apkalo fragmentą, 5 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės švino-alavo lydinio suvenyrą „Patranka“, 5 Lt vertės;
  • tris XIX a. antros pusės – XX a. pradžios žalvarinius apkalus, po 1 Lt vertės, bendros 3 Lt vertės;
  • keturis XIX a. antros pusės – XX a. pradžios metalinių dirbinių fragmentus, po 1 Lt vertės, bendros 4 Lt vertės;
  • tris XIX a. antros pusės – XX a. pradžios metalinių dirbinių fragmentus, po 5 Lt vertės, bendros 15 Lt vertės;
  • trisdešimt aštuonias kriauklytes ir jų fragmentus, kurių negalima įvertinti pinigine išraiška;
  • XX a. pirmos pusės metalinę sagą, 1 Lt vertės;
  • keturis XX a. pirmos pusės metalinius dirbinių fragmentus, kurių negalima įvertinti pinigine išraiška;
  • X-XIII a. žalvarinį apkalą, 10 Lt vertės;
  • XVII – XVIII a. žalvarinį žiedą, 30 Lt vertės;
  • XVI – XVII a. švininę žiedo akį su Kristaus monograma, 150 Lt vertės;
  • XIX a. antros pusės žalvarinį medaliuką „Šv.Alfonsas“, 25 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės aliuminį medaliuką „Švč.M.Marijos Maloningoji“, 5 Lt vertės;
  • XI – XIII a. Drohičino tipo plombą, 120 Lt vertės;
  • XVI a. antros pusės – XVII a. audeklo plombą, 20 Lt vertės;
  • 1798 m. Rusijos muitinės Jurbarke plombą, 150 Lt vertės;
  • 1785 m. Rusijos muitinės plombą, 25 Lt vertės;
  • XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Vokietijos muitinės Drezdene plombą, 3 Lt vertės;
  • keturiasdešimt penkias 1890-1915 m. Rusijos muitinės plombas, po 10 Lt vertės, bendros 450 Lt vertės;
  • aštuoniolika XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Rusijos įvairių įstaigų plombų, po 5 Lt vertės, bendros 90 Lt vertės;
  • XVI – XVII a. audeklo plombą, 10 Lt vertės;
  • XX a. 5-o dešimtmečio Lietuvos, Vilniaus pašto plombą, 20 Lt vertės;
  • dvi XX a. 3 – 4 dešimtmečių Lenkijos pašto plombas, po 3 Lt vertės, bendros 6 Lt vertės;
  • dvi XX a. 1-o dešimtmečio Rusijos geležinkelio plombas, po 8 Lt vertės, bendros 16 Lt vertės;
  • aštuoniasdešimt vieną XVIII a. – XX a. pirmos pusės įvairią plombą ir metalinę detalę, po 0,1 Lt vertės, bendros 8,1 Lt vertės;
  • 1764-1795 m. Abiejų Tautų Respublikos grašio monetą, 0,1 Lt vertės;
  • dvi XIX a. – XX a. pradžios Rusijos tekstilės įmonių plombas, po 5 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės;
  • XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Rusijos, Vilniaus košerinės mėsos plombą, 20 Lt vertės;
  • Penkiasdešimt devynias XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Rusijos įvairių įstaigų plombas, po 0,5 Lt vertės, bendros 29,5 Lt vertės;
  • du šimtai trisdešimt šešias XVIII – XX a. 3 – 4 dešimtmečių įvairių valstybių įvairių įstaigų plombas, po 5 Lt vertės, bendros 1180 Lt vertės;
  • septyniasdešimt keturias 1648 – XX a. 5-o dešimtmečio įvairių valstybių įvairias monetas, po 0,5 Lt vertės, bendros 37 Lt vertės;
  • XXI a. pradžios Ispanijos 5 eurocentų monetą, 5 Lt vertės;
  • penkias XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Rusijos įvairių įstaigų plombas, po 1 Lt vertės, bendros 5 Lt vertės;
  • XIX a. antros pusės – XX a. pradžios žalvarinę sagą, 0,2 Lt vertės;
  • dešimt 1731-1749 m. Rusijos dengos monetų, po 2 Lt vertės, bendros 20 Lt vertės;
  • vienuolika XVIII a. – XX a. pirmos pusės Lenkijos, Rusijos ir TSRS smulkaus nominalo monetų, po 0,5 Lt vertės, bendros 5,5 Lt vertės;
  • keturias 1902-1915 m. Rusijos geležinkelio plombas, po 8 Lt vertės, bendros 32 Lt vertės;
  • septynias 1894 m. – XX a. 3 – 4 dešimtmečių Rusijos, Lietuvos ir Lenkijos įvairių įstaigų plombas, po 5 Lt vertės, bendros 35 Lt vertės;
  • du šimtai dvi XIX a. – XX a. 3 – 4 dešimtmečių įvairių valstybių įvairių įstaigų plombas ir plombų ruošinius, po 0,3 Lt vertės, bendros 60,6 Lt vertės;
  • XIX a. pabaigos – XX a. pradžios sagą, 1 Lt vertės;
  • penkiasdešimt devynias 1621 – 1962 m. įvairių valstybių įvairaus nominalo monetas, po 0,5 Lt vertės, bendros 29,5 Lt vertės;
  • žiedo ruošinį iš 1871 M. Rusijos 2 kapeikų monetos, kurio negalima įvertinti pinigine išraiška;
  • penkias XVIII a. – 1934 m. Rusijos ir Lietuvos įvairių įstaigų plombas, po 3 Lt vertės, bendros 15 Lt vertės;
  • šimtą aštuoniasdešimt keturias XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės įvairių valstybių įvairių įstaigų plombas, po 0,5 Lt vertės, bendros 92 Lt vertės;
  • devyniolika XIX a. – XX a. pirmos pusės įvairių metalo dirbinių ir jų fragmentų, po 0,1 Lt vertės, bendros 1,9 Lt vertės;
  • du šimtus šešiasdešimt tris XVII a. antros pusės – XX a. pirmos pusės įvairių Europos valstybių įvairias smulkaus nominalo monetas, po 0,3 Lt vertės, bendros 78,9 Lt vertės;
  • keturias 1648-1668 m. Abiejų Tautų Respublikos šilingo monetų stulpelį, 5 Lt vertės;
  • keturiasdešimt septynias neidentifikuotas monetas, po 0,05 Lt vertės, bendros 2,35 Lt vertės;
  • tris žiedų ruošinius iš 1867-1917 m. Rusijos ir 1923 m. Lenkijos monetų, po 10 Lt vertės, bendros 30 Lt vertės;
  • žiedo ruošinį iš 1903 m. Rusijos 15 kapeikų monetos, 20 Lt vertės;
  • du nuo žiedų gamybos likusias 1867-1917 m. pavyzdžio Rusijos monetų centrines dalis, po 8 Lt vertės, bendros 16 Lt vertės;
  • 1913 m. Rusijos 3 kapeikų monetos atspaudą pilko metalo gabale, 1 Lt vertės;
  • XIX a. pabaigos – XX a. pradžios vario lydinio žetoną, 10 Lt vertės;
  • 1852 m. Rusijos Virbalio muitinės plombą, 10 Lt vertės;
  • šešias XIX a. pabaigos – XX a. pradžios įvairių valstybių įvairių įstaigų plombas ir plombų ruošinius, po 3 Lt vertės, bendros 18 Lt vertės;
  • tris XVIII a. – XX a. pirmos pusės audeklų plombas, po 0,1 Lt vertės, bendros 0,3 Lt vertės;
  • devynias XIX a. – XX a. pirmos pusės vario lydinio sagas ir 1 metalinio gaminio fragmentą, po 0,1 Lt vertės, bendros 1 Lt vertės;
  • II a. Romos Imperijos denaro monetą, 25 Lt vertės;
  • 1623 m. Abiejų Tautų Respublikos denaro monetą, 180 Lt vertės;
  • tris 1764 – 1800 m. Prūsijos 1/12 taterio ir 3 grašių monetas, po 5 Lt vertės, bendros 15 Lt vertės;
  • 1811 m. Varšuvos Kunigaikštystės 5 grašių monetą, 50 Lt vertės;
  • keturiasdešimt keturias 1661 – 1941 m. įvairių valstybių įvairaus nominalo monetas, po 3 Lt vertės, bendros 132 Lt vertės;
  • šešiasdešimt dvi 1648 – 1961 m. įvairių valstybių įvairaus nominalo monetas, po 1 Lt vertės, bendros 62 Lt vertės;
  • septynias XVIII a. – XX a. 3-o dešimtmečio įvairių valstybių įvairių įstaigų plombas, po 7 Lt vertės, bendros 49 Lt vertės;
  • devynias XIX a. – XX a. pradžios Rusijos įvairių įstaigų plombas, po 1 Lt vertės, bendros 9 Lt vertės;
  • penkias XIX a. – XX a. pirmos pusės įvairius metalo dirbinius ir jų fragmentus, po 0,05 Lt vertės, bendros 0,25 Lt vertės;
  • 1748 m. Rusijos dengos monetą, 2 Lt vertės,

39t.y. iš viso 2069 radinius, bendros 5256,20 Lt (1522,30 €) vertės, kuriuos laikė pas M. K. ir jo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame ( - ).

40Taip pat, kaltinamieji P. R., M. K., O. M., R. S. ir R. U., tuo pačiu laikotarpiu, tose pačiose vietose ir tokiu pačiu būdu, veikdami skirtingų sudėčių grupėse, pasisavino :

411814 m. Rusijos 2 kapeikų monetą, 5,41 JAV dolerio (ekvivalentu 14,11 Lt) vertės;

  • 1879 m. Rusijos ½ kapeikos monetą, 20,03 JAV dolerio (ekvivalentu 53,16 Lt) vertės;
  • 1825 – 1855 m. Rusijos 10 grašių monetą, 11,43 JAV dolerio (ekvivalentu 30,34 Lt)- vertės;
  • 1909 m. Rusijos 20 kapeikų monetą, 5,46 JAV dolerio (ekvivalentu 14,49 Lt) vertės;
  • 1797 m. Rusijos 1 kapeikos monetą, 10,27 JAV dolerio (ekvivalentu 27,97 Lt) vertės;
  • 1787 m. Rusijos sidabrinę griveniko (10 kapeikų) monetą, 148,65 JAV dolerio- (ekvivalentu 407,91 Lt) vertės;
  • 1831 m. Rusijos 5 kapeikų monetą, 5,39 JAV dolerio (ekvivalentu 14,67 Lt) vertės;
  • 1811 m. Rusijos 2 kapeikų monetą ir 1863 m. Rusijos kapeikos monetą, bendros 16,34- JAV dolerio (ekvivalentu 44,75 Lt) vertės;
  • 1858 m. Rusijos kapeikos monetą, 5,7 JAV dolerio (ekvivalentu 15,63 Lt) vertės;
  • IX - XIII a. sidabrinius (M. K. įvardintus kaip senovės vikingų labai retus)- žiedus, 102,53 JAV dolerio (ekvivalentu 281,11 Lt) vertės;
  • XIX a. 1 – 2-o dešimtmečių Prancūzijos kariuomenės grenadierių emblemą – liepsnojančios bombos atvaizdą, 204,86 JAV dolerio (ekvivalentu 576,97 Lt) vertės;
  • IX - XIII a. (M. K. įvardintą kaip senovinį vikingų) peilį, 17,17 JAV dolerio (ekvivalentu 48,78 Lt) vertės;
  • IX - XIII a. bronzinį dekoratyvinį pakabutį-varpelį (žvangutį) ir geležinį skustuvą (M. K. įvardintus kaip senovinius vikingų), 29,16 JAV dolerio (ekvivalentu 82,85 Lt) vertės;
  • dvi XIX a. 1 – 2-o dešimtmečių Prancūzijos kariuomenės grenadierių emblemas – liepsnojančios bombos atvaizdus, 323,97 JAV dolerio (ekvivalentu 890,17 Lt) vertės;
  • XIX a. 1 – 2-o dešimtmečių 5 pulko sagą, 66,37 JAV dolerio (ekvivalentu 177,80 Lt) vertės;
  • XIX a. 1 – 2-o dešimtmečių Prancūzijos kariuomenės grenadierių emblemą – liepsnojančios bombos atvaizdą, 247,9 JAV dolerio (ekvivalentu 664,12 Lt) vertės;
  • XIX a. 1 – 2-o dešimtmečių Prancūzijos kariuomenės grenadierių emblemą – liepsnojančios bombos atvaizdą, 287,92 JAV dolerio (ekvivalentu 767,92 Lt) vertės;
  • IX - XIII a. geležinį kovos peilį (M. K. įvardintą kaip senovinį vikingų), 9,78 JAV dolerio (ekvivalentu 26,08 Lt) vertės;
  • dvi XIX a. 1 – 2-o dešimtmečių 28 pulko ir 2 pulko sagas, bendros 89,54 JAV dolerio (ekvivalentu 237,75 Lt) vertės;
  • XIX a. 1 – 2-o dešimtmečių Saksonijos patronų dėklo dirželį, 93,87 JAV dolerio (ekvivalentu 249,25 Lt) vertės;
  • XIX a. 1 – 2-o dešimtmečių 85 pulko sagą, 18,91 JAV dolerio (ekvivalentu 50,21 Lt) vertės;
  • XIX a. 1 – 2-o dešimtmečių Prancūzijos kariuomenės grenadierių emblemą – liepsnojančios bombos atvaizdą, 195,10 JAV dolerio (ekvivalentu 518,81 Lt) vertės;
  • XIX a. 1 – 2-o dešimtmečių patronų dėklą su Prancūzijos ereliu ir patronais 514,67 JAV dolerio, (ekvivalentu 1361,20 Lt) vertės;
  • XIX a. 1 – 2-o dešimtmečių Saksonijos patronų dėklo dirželį bei 6 ir 5 dragūnų pulkų sagas, bendros 123,16 JAV dolerio (ekvivalentu 328,9 Lt) vertės;
  • XIX a. – XX a. pradžios Rusijos monogramą nuo kadetų petnešų, 35,06 JAV dolerio (ekvivalentu 93,81 Lt) vertės;
  • IX - XIII a. geležinį antytės atvaizdą (M. K. įvardintą kaip senovinį vikingų), 24,20 JAV dolerio (ekvivalentu 65,46 Lt) vertės;
  • XIX a. 1 – 2-o dešimtmečių 111 pulko sagą, 78,48 JAV dolerio (ekvivalentu 212,27 Lt) vertės;
  • IX - XIII a. tiksliau neįvardintą kilnojamąją kultūros vertybę (M. K. įvardintą kaip senovinį vikingų artefaktą), 5,48 JAV dolerio (ekvivalentu 14,82 Lt) vertės;
  • IX - XIII a. geležinį skustuvą (M. K. įvardintą kaip senovinį vikingų), 10,31 JAV dolerio (ekvivalentu 27,91 Lt) vertės;
  • XIX a. 1 – 2-o dešimtmečių 3 pulko sagą, 24,20 JAV dolerio (ekvivalentu 65,51 Lt) vertės;
  • XIX a. – XX a. pradžios karūnos apkalą nuo Rusijos kariuomenės antpečių, 18,43 JAV dolerio (ekvivalentu 50,07 Lt) vertės;
  • XIX a. 1 – 2-o dešimtmečių Prancūzijos armijos 106 pulko sagą, 34,29 JAV dolerio (ekvivalentu 93,34 Lt) vertės;
  • 1797 m. sidabrinę Prūsijos 4 grašių monetą, 26,12 JAV dolerio (ekvivalentu 70,80 Lt) vertės;
  • 1841 m. sidabrinę Rusijos kapeikos monetą, 6,3 JAV dolerio (ekvivalentu 17,05 Lt) vertės;
  • XIX a. 1 – 2-o dešimtmečių 108 pulko sagą, 30,44 JAV dolerio (ekvivalentu 82,35 Lt) vertės;
  • XIX a. 1 – 2-o dešimtmečių 111 pulko sagą, 63,12 JAV dolerio (ekvivalentu 169,65 Lt) vertės;
  • XIX a. 1 – 2-o dešimtmečių 4 dragūnų pulko sagą, 24,20 JAV dolerio (ekvivalentu 64,74 Lt) vertės;
  • XIX a. 1 – 2-o dešimtmečių 2 dragūnų pulko sagą, 29,37 JAV dolerio (ekvivalentu 78,57 Lt) vertės;
  • 1658 m. Brandenburgo 1/12 talerio (2 grašių) monetą, 14,59 JAV dolerio (ekvivalentu 39,03 Lt) vertės;
  • XIX a. 1 – 2-o dešimtmečių 11 pulko sagą, 17,47 JAV dolerio (ekvivalentu 46,53 Lt) vertės;
  • XIX a. 1 – 2-o dešimtmečių Prancūzijos kariuomenės grenadierių emblemą – liepsnojančios bombos atvaizdą, 90,99 JAV dolerio (ekvivalentu 237,73 Lt) vertės;
  • 1768 m. Rusijos 15 kapeikų monetą, 14,59 JAV dolerio (ekvivalentu 38,12 Lt) vertės;
iš viso ne mažiau kaip 47 radinius, bendros 8352,67 Lt (2419,10 €) vertės, kuriuos kaltinamasis M. K. laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 27 d. iki 2012 m. gruodžio 25 d., pardavė, pasinaudodamas elektroninėmis ryšio priemonėmis.

42Be to, kaltinamieji P. R., M. K., O. M., R. S. ir R. U., tuo pačiu laikotarpiu, tose pačiose vietose ir tokiu pačiu būdu, veikdami skirtingų sudėčių grupėse, pasisavino :

43lobį (lobio dalį) – du tūkstančius devyniasdešimt šešias 1648-1668 m. varines Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetas, po 2 Lt vertės, bendros 4192 Lt vertės;

  • lobį (lobio dalį) – 46 XVII – XX a. pradžios vario ir sidabro lydinio įvairių šalių monetas, po 1 Lt vertės, bendros 46 Lt vertės;
  • lobį (lobio dalį) – 157 XVII – XVIII a. pradžios vario ir sidabro lydinio blogos būklės nenustatytų šalių monetas, po 0,5 Lt vertės, bendros 78,5 Lt vertės;
  • keturias XVII – XVIII a. vario lydinio blogos būklės sagas, po 0,1 Lt vertės, bendros 0,4 Lt vertės;
  • penkiasdešimt septynias 1660 – 1666 m. varines Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingų monetas, po 10 Lt vertės, bendros 570 Lt vertės;
  • dvidešimt 1754 – 1759 m. Abiejų Tautų Respublikos 1 grašio monetų, po 8 Lt vertės, bendros 160 Lt vertės;
  • dvylika 1765 – 1793 m. Abiejų Tautų Respublikos 1 grašio monetų, po 10 Lt vertės, bendros 120 Lt vertės;
  • 1792 m. Abiejų Tautų Respublikos 3 grašių monetą, 40 Lt vertės;
  • 1812 m. Varšuvos Kunigaikštystės 10 grašių monetą, 10 Lt vertės;
  • dvi 1840 m. Rusijos Imperijos, Lenkijos 10 grašių monetas, po 1 Lt vertės, bendros 2 Lt vertės;
  • 1918 m. Lenkijos 10 fenigų monetą, 40 Lt vertės;
  • dvi 1923 m. Lenkijos 10 grašių monetas, po 1 Lt vertės, bendros 2 Lt vertės;
  • 1949 m. Lenkijos 10 grašių monetą, 3 Lt vertės;
  • 1923 m. Lenkijos 20 grašių monetą, 3 Lt vertės;
  • šešias 1923 m. Lenkijos 50 grašių monetas, po 4 Lt vertės, bendros 24 Lt vertės;
  • 1929 m. Lenkijos 1 zloto monetą, 5 Lt vertės;
  • 1933 m. Lenkijos 5 zlotų monetą, 25 Lt vertės;
  • dvi 1936 – 1937 m. Lenkijos 10 zlotų monetas, po 60 Lt vertės, bendros 120 Lt vertės;
  • 1917 m. Poznanės miesto 10 fenigų monetą, 0,5 Lt vertės;
  • keturias 1550 – 1557 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės denaro monetas, po 80 Lt vertės, bendros 320 Lt vertės;
  • keturias 1556 – 1558 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės aplūžusias denaro monetas, po 70 Lt vertės, bendros 280 Lt vertės;
  • dvi 1567 – 1570 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvidenario monetas, po 40 Lt vertės, bendros 80 Lt vertės;
  • 1612 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvidenario monetą, 900 Lt vertės;
  • dvi 1620 – 1621 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvidenario monetas, po 25 Lt vertės, bendros 50 Lt vertės;
  • 1651 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetą, 30 Lt vertės;
  • 1615 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetą, 25 Lt vertės;
  • 1611 – 1619 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetą, 5 Lt vertės;
  • 1652 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvidenario monetą, 1500 Lt vertės;
  • 1652 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetą, 40 Lt vertės;
  • dvi 1492 – 1501 m. Lenkijos Karalystės pusgrašio monetas, po 15 Lt vertės, bendros 30 Lt vertės;
  • 1622 m. Lenkijos Karalystės šilingo monetą, 10 Lt vertės;
  • 1663 – 1665 m. perkaltą Lenkijos Karalystės šilingo monetą, 10 Lt vertės;
  • šešias 1660 – 1665 m. Lenkijos Karalystės 6 grašių monetas, po 60 Lt vertės, bendros 360 Lt vertės;
  • 1663 m. Lenkijos Karalystės tymfo (30 grašių) monetą, 100 Lt vertės;
  • 1626 m. Prūsijos pusantroko monetą, 20 Lt vertės;
  • 1812 m. Prūsijos 1/6 talerio monetą, 300 Lt vertės;
  • 1702 m. Rusijos 1 kapeikos monetą, 4 Lt vertės;
  • 1780 m. Rusijos 5 kapeikų monetą, 13 Lt vertės;
  • 1793 m. Rusijos 5 kapeikų monetą, 20 Lt vertės;
  • keturiolika 1611 – 1697 m. Rygos, Livonijos ir Elbingo monetų, po 2 Lt vertės, bendros 28 Lt vertės;
  • keturis XVII a. Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetų dydžio susilydžiusių monetų stulpelius, po 3 Lt vertės, bendros 12 Lt vertės;
  • tris 1652 – 1653 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetas, po 25 Lt vertės, bendros 75 Lt vertės;
  • dvi 1641 – 1652 m. Livonijos šilingo monetas, po 3 Lt vertės, bendros 6 Lt vertės;
  • 1645 m. Livonijos šilingo monetą, 4 Lt vertės;
  • keturias 1643 – 1654 m. Rygos šilingo monetas, po 4 Lt vertės, bendros 16 Lt vertės;
  • XVII a. biloninio šilingo monetą su nesimatančiu vaizduliu, 0,3 Lt vertės;
  • lobį (lobio dalį) – 441 1648 – 1668 m. varinę Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetą, po 1,5 Lt vertės, bendros 661,5 Lt vertės;
  • penkias 1733 – 1763 m. Lenkijos Karalystės šilingo ir grašio monetas, po 0,5 Lt vertės, bendros 2,5 Lt vertės;
  • XVIII a. pirmos pusės Rusijos poluškos monetą, 1 Lt vertės;
  • šešiasdešimt devynias XVII a. pabaigos – XX a. pradžios blogos būklės nenustatytas monetas, po 0,1 Lt vertės, bendros 6,9 Lt vertės;
  • tris šimtus aštuoniasdešimt penkias 1648 – 1668 m. varines Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetas, po 1 Lt vertės, bendros 385 Lt vertės;
  • devyniolika XVII a.– XX a. pradžios blogos būklės įvairių šalių monetų, po 0,5 Lt vertės, bendros 9,5 Lt vertės;
  • septyniasdešimt keturias XVII a.– XX a. pradžios blogos būklės nenustatytas monetas, po 0,1 Lt vertės, bendros 7,4 Lt vertės;
  • 1812 m. Varšuvos Kunigaikštystės 10 grašių monetą, 40 Lt vertės;
  • du XII – XIV a. žalvarinius žiedus, po 100 Lt vertės, bendros 200 Lt vertės;
  • du XIV – XV a. žalvarinius žiedus, po 100 Lt vertės, bendros 200 Lt vertės;
  • XIV – XV a. žalvarinį žiedą, 200 Lt vertės;
  • XV – XVI a. žalvarinį žiedą, 150 Lt vertės;
  • XV – XVI a. žalvarinį žiedą, 80 Lt vertės;
  • XV – XVI a. žalvarinį žiedą, 100 Lt vertės;
  • XIII – XIV a. žalvarinio žiedo fragmentą, 30 Lt vertės;
  • XIII – XIV a. geležinį raktą, 200 Lt vertės;
  • XIX – XX a. pradžios geležinį strypą nusmailintu galu, 10 Lt vertės;
  • du XVII – XVIII a. žalvarinius žiedus, po 50 Lt vertės, bendros 100 Lt vertės;
  • du XVI – XVII a. žalvarinius žiedus, po 50 Lt vertės, bendros 100 Lt vertės;
  • tris XV – XVI a. žalvarinius žiedus, po 50 Lt vertės, bendros 150 Lt vertės;
  • keturis XV – XVI a. žalvarinius žiedus, po 40 Lt vertės, bendros 160 Lt vertės;
  • du XVIII – XIX a. žalvarinius žiedus, po 40 Lt vertės, bendros 80 Lt vertės;
  • XI – XIII a. žalvarinį žiedą, 150 Lt vertės;
  • XVII – XVIII a. žalvarinį žiedą, 130 Lt vertės;
  • XVII – XVIII a. žalvarinį žiedą, 80 Lt vertės;
  • du XVIII – XIX a. žalvarinius žiedus, po 30 Lt vertės, bendros 60 Lt vertės;
  • XIX a. – XX a. pradžios žalvarinį žiedą, 50 Lt vertės;
  • XVIII – XIX a. žalvarinį žiedą, 30 Lt vertės;
  • XVIII – XIX a. žalvarinį žiedą, 20 Lt vertės;
  • XIX a. – XX a. pradžios žalvarinį žiedą, 20 Lt vertės;
  • XIX a. – XX a. pradžios žalvarinį žiedą, 10 Lt vertės;
  • XVII – XVIII a. žalvarinį žiedą, 100 Lt vertės;
  • keturis XIX a. – XX a. pradžios žalvarinius žiedus, po 40 Lt vertės, bendros 160 Lt vertės;
  • XVII – XVIII a. žalvarinį žiedą, 20 Lt vertės;
  • XVI – XVII a. žalvarinį žiedą, 30 Lt vertės;
  • dvi XVI – XVII a. žalvarines žiedo formos grandis, po 10 Lt vertės, bendros 20 Lt vertės;
  • dvi XVII a. žalvarines žiedo formos grandis, po 5 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės;
  • keturias XV – XVI a. žalvarines žiedo formos grandis, po 15 Lt vertės, bendros 60 Lt vertės;
  • keturias XV – XVI a. žalvarines žiedo formos grandis, po 10 Lt vertės, bendros 40 Lt vertės;
  • XI – XIII a. žalvarinio žiedo fragmentą, 50 Lt vertės;
  • XV – XVI a. žalvarinį signetinį žiedą, 120 Lt vertės;
  • du XV – XVI a. žalvarinius signetinius žiedus, po 150 Lt vertės, bendros 300 Lt vertės;
  • du XVI – XVII a. žalvarinius signetinius žiedus, po 100 Lt vertės, bendros 200 Lt vertės;
  • XVI – XVII a. žalvarinio signetinio žiedo fragmentą, 30 Lt vertės;
  • XVIII a. bronzinę Rusijos kokardą, 200 Lt vertės;
  • XIX a. žalvarinę sagą su įrašu „GENIE MARITINE“, 50 Lt vertės;
  • septynis X – XIII a. žalvarinius kamanų diržo apkalus, bendros 180 Lt vertės;
  • X – XIII a. žalvarinį žvangutį, 80 Lt vertės;
  • IX – XIII a. žalvarinių sulankstomų svarstyklių susilydžiusias dalis, 400 Lt vertės;
  • XI – XIV a. žalvarinės pasaginės segės apsilydžiusią dalį, 150 Lt vertės;
  • XI – XIII a. žalvarinės pasaginės segės lankelio apsilydžiusią dalį, 50 Lt vertės;
  • II – XII a. žalvarinį kabutį-pincetą, 200 Lt vertės;
  • IX – XIII a. žalvarinės apyrankės apsilydžiusią dalį, 50 Lt vertės;
  • dvi IX – XIII a. žalvarinių papuošalų susilydžiusias dalis, po 10 Lt vertės, bendros 20 Lt vertės;
  • V – VIII a. žalvarinę antkaklę, 300 Lt vertės;
  • dvi VII – VIII a. žalvarines apyrankes, po 200 Lt vertės, bendros 400 Lt vertės;
  • IX – X a. žalvarinę apyrankę, 150 Lt vertės;
  • XIV a. žalvarinę segę, 200 Lt vertės;
  • 16 1616 – 1627 m. korodavusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetų, po 5 Lt vertės, bendros 80 Lt vertės;
  • keturias 1623 – 1625 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetas, po 30 Lt vertės, bendros 120 Lt vertės;
  • dvi 1607 – 1624 m. korodavusias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetas, po 8 Lt vertės, bendros 16 Lt vertės;
  • dvi 1620 m. korodavusias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvidenario monetas, po 5 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės;
  • 1620 – 1629 m. korodavusią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvidenario monetą, 3 Lt vertės;
  • 1492 – 1506 m. nudilusią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pusgrašio monetą, 10 Lt vertės;
  • 1620 – 1629 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės grašio monetą, 10 Lt vertės;
  • vienuolika 1566 – 1570 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvidenario monetų, po 50 Lt vertės, bendros 550 Lt vertės;
  • 1507 m. Lenkijos Karalystės pusgrašio monetą, 8 Lt vertės;
  • 1509 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pusgrašio monetą, 15 Lt vertės;
  • dvi 1492 – 1506 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pusgrašio monetas, po 50 Lt vertės, bendros 100 Lt vertės;
  • dvi 1492 – 1501 m. Lenkijos Karalystės pusgrašio monetas, po 30 Lt vertės, bendros 60 Lt vertės;
  • dvi 1492 – 1506 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės denaro monetas su gotikine monograma, po 80 Lt vertės, bendros 160 Lt vertės;
  • 1492 – 1506 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės denaro monetą su renesansine monograma, 100 Lt vertės;
  • 1492 – 1506 m. korodavusią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės denaro monetą su renesansine monograma, 50 Lt vertės;
  • 1614 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetą, 15 Lt vertės;
  • 1620 – 1629 m. Lenkijos Karalystės šilingo monetą, 10 Lt vertės;
  • 1620 – 1629 m. korodavusią Lenkijos Karalystės ternaro monetą, 15 Lt vertės;
  • 1627 m. Lenkijos Karalystės ternaro monetą, 80 Lt vertės;
  • 1626 m. Lenkijos Karalystės šeštoko monetą, 45 Lt vertės;
  • 1621 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvidenario monetą, 25 Lt vertės;
  • dvi 1620 – 1621 m. apdilusias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvidenario monetas, po 15 Lt vertės, bendros 30 Lt vertės;
  • penkias 1558 – 1565 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pusgrašio monetas, po 35 Lt vertės, bendros 175 Lt vertės;
  • 1652 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetą, 20 Lt vertės;
  • 1532 m. Gdansko grašio monetą, 70 Lt vertės;
  • 1767 m. Abiejų Tautų Respublikos grašio monetą, 50 Lt vertės;
  • 1770 m. korodavusią Abiejų Tautų Respublikos 2 grašių monetą, 40 Lt vertės;
  • 1550 m. aplūžusią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pusgrašio monetą, 5 Lt vertės;
  • 1501 - 1506 m. nudilusią Lenkijos Karalystės pusgrašio monetą, 7 Lt vertės;
  • 1623 m. Lenkijos Karalystės grašio monetą, 30 Lt vertės;
  • 1587 – 1632 m. Lenkijos Karalystės 3 grašių monetos fragmentą, 1 Lt vertės;
  • XVIII a. sidabrinės monetos fragmentą, 0,2 Lt vertės;
  • septynias 1588 – 1623 m. Rygos šilingo monetas, po 20 Lt vertės, bendros 140 Lt vertės;
  • penkias 1597 – 1623 m. blogos būklės Rygos šilingo monetas, po 8 Lt vertės, bendros 40 Lt vertės;
  • dvi 1577 ir 1609 m. pažeistas Rygos šilingo monetas, po 5 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės;
  • dvi 1623 – 1617 m. Rygos šilingo monetas su gamybos broku, po 15 Lt vertės, bendros 30 Lt vertės;
  • XVII a. nudilusią Elbingo šilingo monetą, 8 Lt vertės;
  • 1627 m. Prūsijos šilingo monetą, 30 Lt vertės;
  • 1440 – 1492 m. perlaužtą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės denaro monetą, 30 Lt vertės;
  • 1392 – 1430 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės denaro monetos fragmentą, 10 Lt vertės;
  • septyniolika 1624 – 1661 m. Rygos, Livonijos biloninių šilingų, po 10 Lt vertės, bendros 170 Lt vertės;
  • vienuolika XVII a. blogos būklės Rygos, Livonijos biloninių šilingų, po 2 Lt vertės, bendros 22 Lt vertės;
  • tris 1613 – 1635 m. Rygos, Švedijos pusantrokų monetas, po 20 Lt vertės, bendros 60 Lt vertės;
  • keturias 1685 – 1716 m. Švedijos 1 erės monetas, po 10 Lt vertės, bendros 40 Lt vertės;
  • dvidešimt septynias 1615 – 1627 m. Lenkijos Karalystės pusantrokų monetas, po 20 Lt vertės, bendros 540 Lt vertės;
  • keturias 1751 – 1752 m. apdilusias Abiejų Tautų Respublikos šilingo monetas, po 15 Lt vertės, bendros 60 Lt vertės;
  • 1764 – 1769 m. apdilusią Abiejų Tautų Respublikos pusės grašio monetą, 15 Lt vertės;
  • 1733 – 1763 m. blogos būklės Abiejų Tautų Respublikos šilingo monetą, 2 Lt vertės;
  • dvi 1762 – 1764 m. Kuršo šilingo monetas, po 50 Lt vertės, bendros 100 Lt vertės;
  • dvi 1667 – 1683 m. blogos būklės Lenkijos Karalystės 6 grašių monetas, po 10 Lt vertės, bendros 20 Lt vertės;
  • 1774 m. nudilusią Abiejų Tautų Respublikos 3 grašių monetą, 15 Lt vertės;
  • dvi 1622 – 1624 m. Lenkijos Karalystės pusantroko monetas, po 20 Lt vertės, bendros 40 Lt vertės;
  • 1756 m. Prūsijos 2 grašių monetą, 40 Lt vertės;
  • dvi 1777 – 1782 m. Prūsijos 3 grašių monetas, po 40 Lt vertės, bendros 80 Lt vertės;
  • 1784 m. apdilusią Prūsijos 3 grašių monetą, 15 Lt vertės;
  • 1671 m. blogos būklės Prūsijos šilingo monetą, 5 Lt vertės;
  • 1803 m. Meklemburgo-Šverino 6 pfenigų monetą, 7 Lt vertės;
  • 1801 m. nudilusią Prūsijos 3 grašių monetą, 8 Lt vertės;
  • 1753 m. apdilusią Prūsijos 3 kreicerių monetą, 15 Lt vertės;
  • tris 1681 – 1757 m. Prūsijos (Klėvės) 6 grašių monetas, po 40 Lt vertės, bendros 120 Lt vertės;
  • XVIII a. nudilusią Prūsijos (Klėvės) 6 grašių monetą, 15 Lt vertės;
  • 1754 m. Prūsijos orto monetą, 150 Lt vertės;
  • dvi 1764 – 1766 m. nudilusias Prūsijos 1/12 talerio monetas, po 8 Lt vertės, bendros 16 Lt vertės;
  • 1811 m. Prūsijos 1 grašio monetą, 20 Lt vertės;
  • dvi 1925 m. Lietuvos 1 cento monetas, po 20 Lt vertės, bendros 40 Lt vertės;
  • tris 1925 m. Lietuvos 3 centų monetas, po 5 Lt vertės, bendros 15 Lt vertės;
  • dvi 1925 m. Lietuvos 10 centų monetas, po 5 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės;
  • dvi 1925 m. korodavusias Lietuvos 10 centų monetas, po 1 Lt vertės, bendros 2 Lt vertės;
  • 1925 m. Lietuvos 20 centų monetą, 3 Lt vertės;
  • 1925 m. Lietuvos 50 centų monetą, 5 Lt vertės;
  • dvi 1925 m. Lietuvos 1 lito monetas, po 10 Lt vertės, bendros 20 Lt vertės;
  • dvi 1936 m. Lietuvos 1 cento monetas, po 5 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės;
  • tris 1936 m. blogos būklės Lietuvos 1 cento monetas, po 0,5 Lt vertės, bendros 1,5 Lt vertės;
  • dvi 1936 m. korodavusias Lietuvos 2 centų monetas, po 1 Lt vertės, bendros 2 Lt vertės;
  • tris 1936 m. korodavusias Lietuvos 5 centų monetas, po 3 Lt vertės, bendros 9 Lt vertės;
  • tris XV – XVI a. žalvarines sagas - žvangučius, po 25 Lt vertės, bendros 75 Lt vertės;
  • XVI – XVII a. žalvarinę sagą, 15 Lt vertės;
  • dvi XVI – XVII a. alavo ir geležies sagas, po 10 Lt vertės, bendros 20 Lt vertės;
  • XVIII a. geležinę sagą, 10 Lt vertės;
  • XVII a. žalvarinę sagą, 30 Lt vertės;
  • dvi 1533 – 1584 m. pažeistas Rusijos kapeikos monetas, po 4 Lt vertės, bendros 8 Lt vertės;
  • 1598 – 1605 m. Rusijos kapeikos monetą, 100 Lt vertės;
  • 1613 – 1645 m. nudilusią Rusijos kapeikos monetą, 17 Lt vertės;
  • Dvidešimt aštuonias 1682 – 1725 m. Rusijos kapeikos monetas ir jų klastotes, po 10 Lt vertės, bendros 280 Lt vertės;
  • XVI a. antros pusės – XVII a. perkaltą Rusijos kapeikos monetą, 3 Lt vertės;
  • keturias XVIII a. 2 dešimtmečio Rusijos poluškos monetas, po 5 Lt vertės, bendros 20 Lt vertės;
  • 1754 m. Rusijos poluškos monetą, 35 Lt vertės;
  • septynias XVIII a. nudilusias Rusijos dengos monetas, po 4 Lt vertės, bendros 28 Lt vertės;
  • dvi 1762 – 1796 m. Rusijos dengos monetas, po 15 Lt vertės, bendros 30 Lt vertės;
  • 1787 m. Rusijos 15 kapeikų monetą, 100 Lt vertės;
  • 1765 m. Rusijos 20 kapeikų monetą, 120 Lt vertės;
  • 1748 m. Rusijos dengos monetą, 10 Lt vertės;
  • dvi 1840 – 1841 m. Rusijos ¼ kapeikos monetas, po 6 Lt vertės, bendros 12 Lt vertės;
  • 1840 m. Rusijos ½ kapeikos monetą, 10 Lt vertės;
  • 1842 m. Rusijos ½ kapeikos monetą, 7 Lt vertės;
  • 1852 m. Rusijos denežkos monetą, 20 Lt vertės;
  • 1855 m. Rusijos, Varšuvos kalyklos denežkos monetą, 40 Lt vertės;
  • 1895 m. Rusijos ½ kapeikos monetą, 12 Lt vertės;
  • 1897 m. korodavusią Rusijos ½ kapeikos monetą, 2 Lt vertės;
  • 1797 m. Rusijos 1 kapeikos monetą, 10 Lt vertės;
  • 1798 m. Rusijos 1 kapeikos monetą, 7 Lt vertės;
  • 1831 m. Rusijos 1 kapeikos monetą, 8 Lt vertės;
  • dvi 1842 ir 1852 m. Rusijos 1 kapeikos monetas, po 6 Lt vertės, bendros 12 Lt vertės;
  • 1842 m. Rusijos 1 kapeikos monetą, 10 Lt vertės;
  • 1852 m. Rusijos 1 kapeikos monetą, 15 Lt vertės;
  • 1853 m. Rusijos 1 kapeikos monetą, 8 Lt vertės;
  • 1856 m. Rusijos 1 kapeikos monetą, 5 Lt vertės;
  • dvi 1837 m. Rusijos 2 kapeikų monetas, po 15 Lt vertės, bendros 30 Lt vertės;
  • 1844 m. Rusijos 2 kapeikų monetą, 12 Lt vertės;
  • 1854 m. Rusijos 2 kapeikų monetą, 8 Lt vertės;
  • 1858 m. Rusijos 2 kapeikų monetą, 8 Lt vertės;
  • 1901 m. Rusijos 1 kapeikos monetą, 0,5 Lt vertės;
  • 1914 m. Rusijos 1 kapeikos monetą, 0,2 Lt vertės;
  • 1881 m. Rusijos 1 kapeikos monetą, 4 Lt vertės;
  • 1913 m. Rusijos 1 kapeikos monetą, 0,5 Lt vertės;
  • 1913 m. Rusijos 2 kapeikų monetą, 2 Lt vertės;
  • 1903 m. Rusijos 2 kapeikų monetą, 0,5 Lt vertės;
  • 1898 m. Rusijos 3 kapeikų monetą, 6 Lt vertės;
  • 1833 m. Rusijos 5 kapeikų monetą, 5 Lt vertės;
  • 1871 m. Suomijos 1 penio monetą, 80 Lt vertės;
  • 1896 m. Rusijos ½ kapeikos monetą, 4 Lt vertės;
  • keturias 1899 – 1913 m. Rusijos ½ kapeikos monetas, po 2,5 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės;
  • 1897 m. Rusijos 1 kapeikos monetą, 2,5 Lt vertės;
  • 1911 m. Rusijos 3 kapeikų monetą, 2,5 Lt vertės;
  • dvi 1903 ir 1910 m. Rusijos 1 kapeikos monetas, po 2 Lt vertės, bendros 4 Lt vertės;
  • dvi 1905 ir 1908 m. Rusijos 1 kapeikos monetas, po 0,5 Lt vertės, bendros 1 Lt vertės;
  • dvi 1872 m. Rusijos 2 kapeikų monetas, po 3 Lt vertės, bendros 6 Lt vertės;
  • 1874 m. Rusijos 2 kapeikų monetą, 5 Lt vertės;
  • 1912 m. Rusijos 2 kapeikų monetą, 0,5 Lt vertės;
  • 1901 m. Rusijos 3 kapeikų monetą, 4 Lt vertės;
  • 1868 m. Rusijos 5 kapeikų monetą, 20 Lt vertės;
  • 1875 m. Rusijos 5 kapeikų monetą, 15 Lt vertės;
  • 1893 m. Rusijos 3 kapeikų monetą, 5 Lt vertės;
  • 1868 m. Rusijos 3 kapeikų monetą, 18 Lt vertės;
  • 1888 m. Rusijos 5 kapeikų monetą, 20 Lt vertės;
  • 1879 m. Rusijos 10 kapeikų monetą, 70 Lt vertės;
  • 1910 m. Rusijos 10 kapeikų monetą, 10 Lt vertės;
  • 1914 m. Rusijos 10 kapeikų monetą, 5 Lt vertės;
  • 1904 m. Rusijos 15 kapeikų monetą, 10 Lt vertės;
  • 1915 m. Rusijos 15 kapeikų monetą, 5 Lt vertės;
  • 1911 m. Rusijos 20 kapeikų monetą, 3 Lt vertės;
  • dvi 1821 ir 1823 m. Lenkijos 5 grašių monetas, po 40 Lt vertės, bendros 80 Lt vertės;
  • 1840 m. Lenkijos 10 grašių monetą, 10 Lt vertės;
  • 1908 m. Vengrijos 20 filerių monetą, 5 Lt vertės;
  • 1924 m. Austrijos 200 kronų monetą, 2,5 Lt vertės;
  • 1897 m. Vokietijos 1 pfenigo monetą, 3 Lt vertės;
  • devynias 1912 – 1944 m. Vokietijos įvairių nominalų pfenigų monetas, po 0,2 Lt vertės, bendros 1,8 Lt vertės;
  • dvi 1907 ir 1915 m. Vokietijos 5 pfenigų monetas, po 3 Lt vertės, bendros 6 Lt vertės;
  • dvi 1939 – 1940 m. Vokietijos 5 pfenigų monetas, po 2 Lt vertės, bendros 4 Lt vertės;
  • keturias 1907 – 1939 m. Vokietijos 10 pfenigų monetas, po 3 Lt vertės, bendros 12 Lt vertės;
  • dvi 1942 – 1943 m. Vokietijos 10 pfenigų monetas, po 4 Lt vertės, bendros 8 Lt vertės;
  • 1917 m. Vokietijos 10 pfenigų monetą, 0,5 Lt vertės;
  • 1921 m. Vokietijos 50 pfenigų monetą, 0,5 Lt vertės;
  • 1935 m. Vokietijos 5 markių monetą, 30 Lt vertės;
  • 1936 m. Vokietijos 5 markių monetą, 20 Lt vertės;
  • aštuonias 1923 – 1938 m. Lenkijos 1 grašio monetas, po 7 Lt vertės, bendros 56 Lt vertės;
  • penkias 1923 – 1938 m. Lenkijos 2 grašių monetas, po 5 Lt vertės, bendros 25 Lt vertės;
  • dvi 1930 m. Lenkijos 2 grašių monetas, po 50 Lt vertės, bendros 100 Lt vertės;
  • dvi 1935 ir 1938 m. Lenkijos 2 grašių monetas, po 1 Lt vertės, bendros 2 Lt vertės;
  • aštuonias 1923 – 1928 m. Lenkijos 5 grašių monetas, po 15 Lt vertės, bendros 120 Lt vertės;
  • keturias 1936 – 1938 m. Lenkijos 5 grašių monetas, po 5 Lt vertės, bendros 20 Lt vertės;
  • 1923 m. Lenkijos 5 grašių monetą, 1 Lt vertės;
  • keturias 1923 m. Lenkijos 20 grašių monetas, po 2 Lt vertės, bendros 8 Lt vertės;
  • septynias 1625 m. Lenkijos Karalystės 1 ½ grašio monetas, po 15 Lt vertės, bendros 105 Lt vertės;
  • aštuonias 1624 m. Lenkijos Karalystės 1 ½ grašio monetas, po 15 Lt vertės, bendros 120 Lt vertės;
  • dešimt 1622 m. Lenkijos Karalystės 1 ½ grašio monetų, po 10 Lt vertės, bendros 100 Lt vertės;
  • devyniolika 1623 m. Lenkijos Karalystės 1 ½ grašio monetų, po 10 Lt vertės, bendros 190 Lt vertės;
  • septynias 1661 – 1666 m. suklastotas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetas, po 8 Lt vertės, bendros 56 Lt vertės;
  • penkias 1661 – 1666 m. suklastotas Lenkijos Karalystės šilingo monetas, po 6 Lt vertės, bendros 30 Lt vertės;
  • dvidešimt penkias 1648 – 1668 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės šilingo monetas, po 3 Lt vertės, bendros 75 Lt vertės;
  • 1682 – 1725 m. aplūžusią Rusijos kapeikos monetą, 4 Lt vertės;
  • keturias 1682 – 1725 m. Rusijos kapeikos monetas, po 10 Lt vertės, bendros 40 Lt vertės;
  • septynias XVII – XVIII a. monetų fragmentus, po 0,1 Lt vertės, bendros 0,7 Lt vertės;
  • trys šimtai penkias 1648 – 1668 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės šilingo monetas ir jų klastotes, po 1 Lt vertės, bendros 305 Lt vertės;
  • 1682 – 1725 m. Rusijos poluškos monetą, 2 Lt vertės;
  • aštuoniolika 1731 – 1753 m. Rusijos dengos monetų, po 2 Lt vertės, bendros 36 Lt vertės;
  • tris 1738 – 1751 m. Rusijos dengos monetas, po 10 Lt vertės, bendros 30 Lt vertės;
  • 1798 m. pažeistą Rusijos 2 kapeikų monetą, 0,2 Lt vertės;
  • 1801 – 1825 m. Rusijos 1 kapeikos monetą, 3 Lt vertės;
  • 1812 m. Rusijos 2 kapeikų monetą, 5 Lt vertės;
  • dvi 1841 – 1842 m. Rusijos ½ kapeikos monetas, po 10 Lt vertės, bendros 20 Lt vertės;
  • 1851 m. Rusijos poluškos monetą, 10 Lt vertės;
  • tris 1851 – 1858 m. Rusijos denežkos monetas, po 15 Lt vertės, bendros 45 Lt vertės;
  • dvi 1852 ir 1857 m. Rusijos kapeikos monetas, po 5 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės;
  • dvi 1851 ir 1858 m. blogos būklės Rusijos 2 ir 3 kapeikų monetas, po 1 Lt vertės, bendros 2 Lt vertės;
  • 1899 m. Rusijos ¼ kapeikos monetą, 25 Lt vertės;
  • 1872 – 1910 m. apdilusią Rusijos ¼ kapeikos monetą, 10 Lt vertės;
  • keturiasdešimt vieną 1878 – 1912 m. blogos būklės Rusijos ½ kapeikos monetą, po 7 Lt vertės, bendros 287 Lt vertės;
  • penkiolika 1879 – 1915 m. blogos būklės Rusijos 1 kapeikos monetų, po 1 Lt vertės, bendros 15 Lt vertės;
  • aštuonias 1877 – 1902 m. blogos būklės Rusijos 2 kapeikų monetas, po 2 Lt vertės, bendros 16 Lt vertės;
  • dvi 1909 ir 1911 m. blogos būklės Rusijos 3 kapeikų monetas, po 4 Lt vertės, bendros 8 Lt vertės;
  • dvi XIX a. blogos būklės Rusijos 5 kapeikų monetas, po 10 Lt vertės, bendros 20 Lt vertės;
  • dvi XIX a. varines nudilusias monetas, po 0,2 Lt vertės, bendros 0,4 Lt vertės;
  • du šimtus šešiasdešimt dvi 1648 – 1668 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės šilingo monetas, po 4 Lt vertės, bendros 1048 Lt vertės;
  • penkiolika XVII – XVIII a. blogos būklės varinių monetų, po 0,2 Lt vertės, bendros 3 Lt vertės;
  • dvidešimt dvi XVI – XX a. pradžios įvairių valstybių monetas, po 1 Lt vertės, bendros 22 Lt vertės;
  • XIX a. pabaigos – XX a. pradžios žaidimo žetoną su įrašu „????“, 10 Lt vertės;
  • šimtą šešiasdešimt 1648 – 1668 m. blogos būklės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės šilingo monetų, po 0,5 Lt vertės, bendros 80 Lt vertės;
  • dvi 1623 ir 1627 m. Lenkijos Karalystės 1 ½ grašio monetas, po 20 Lt vertės, bendros 40 Lt vertės;
  • 1736 m. Rusijos dengos monetą, 10 Lt vertės;
  • šešiasdešimt keturias XVI a. – XX a. 3-o dešimtmečio blogos būklės įvairių valstybių skirtingų nominalų monetas, po 1 Lt vertės, bendros 64 Lt vertės;
  • XIV – XV a. monetą-pakabuką su monograma „M“, 20 Lt vertės;
  • aštuonias 1904 – 1945 m. Vokietijos skirtingų nominalų pfenigų monetas, po 2 Lt vertės, bendros 16 Lt vertės;
  • 1906 m. Rusijos 10 kapeikų monetą, 20 Lt vertės;
  • Nenustatytų metų blogos būklės TSRS 1 kapeikos monetą, 0,1 Lt vertė;
  • trisdešimt aštuonias nenustatytų metų blogos būklės monetas, po 0,1 Lt vertės, bendros 3,8 Lt vertės;
  • šimtą dvylika XVI a. – XX a. 4-o dešimtmečio blogos būklės Lietuvos ir Lenkijos įvairių nominalų monetų, po 1 Lt vertės, bendros 112 Lt vertės;
  • šimtą vieną XVII a. blogos būklės Livonijos, Elbingo, Prūsijos ir Rygos biloninį šilingą, po 0,1 Lt vertės, bendros 10,1 Lt vertės;
  • dvidešimt devynias XVI – XX a. 3-o dešimtmečio blogos būklės įvairių šalių skirtingų nominalų monetas, po 1 Lt vertės, bendros 29 Lt vertės;
  • XV a. blogos būklės Livonijos monetą - pakabuką, 10 Lt vertės;
  • šimtą trisdešimt 1648 – 1668 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės šilingo monetų ir jų klastočių, po 5 Lt vertės, bendros 650 Lt vertės;
  • 1745 – 1764 m. Saksonijos-Koburgo-Zalfeldo helerio monetą, 5 Lt vertės;
  • 1611 – 1632 m. Livonijos šilingo monetą, 0,5 Lt vertės;
  • šešiasdešimt keturias 1648 – 1668 m. Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetų klastotes, po 6 Lt vertės, bendros 384 Lt vertės;
  • trisdešimt šešias 1648 – 1668 m. Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetas su kaldinimo defektais, po 7 Lt vertės, bendros 252 Lt vertės;
  • trisdešimt penkias 1664 m. Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetas, po 3 Lt vertės, bendros 105 Lt vertės;
  • šimtą keturiasdešimt septynias 1648 – 1668 m. nudilusias Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetas ir jų klastotes, po 1,5 Lt vertės, bendros 220,5 Lt vertės;
  • septyniolika 1648 – 1668 m. Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetų, jų klastočių ir monetų su kaldinimo defektais, po 3 Lt vertės, bendros 51 Lt vertės;
  • šešiasdešimt penkias 1665 m. Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetas, po 3 Lt vertės, bendros 195 Lt vertės;
  • šimtą dvidešimt septynias 1648 – 1668 m. blogos būklės Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetas ir jų klastotes, po 0,5 Lt vertės, bendros 63,5 Lt vertės;
  • keturias 1632 – 1763 m. blogos būklės Lenkijos Karalystės ir Švedijos valdų Baltijos kraštuose šilingo monetas, po 0,5 Lt vertės, bendros 2 Lt vertės;
  • dvidešimt penkias 1648 – 1668 m. Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetas, po 10 Lt vertės, bendros 250 Lt vertės;
  • vienuolika 1660 ir 1666 m. Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetų, po 7 Lt vertės, bendros 77 Lt vertės;
  • trisdešimt šešias 1666 m. Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetas ir jų klastotes, po 3 Lt vertės, bendros 108 Lt vertės;
  • trisdešimt keturias 1648 – 1668 m. Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetas, po 4 Lt vertės, bendros 136 Lt vertės;
  • penkiasdešimt šešias 1648 – 1668 m. Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetas ir jų klastotes, po 8 Lt vertės, bendros 448 Lt vertės;
  • trisdešimt vieną 1661 m. Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetą, po 3 Lt vertės, bendros 93 Lt vertės;
  • trisdešimt dvi 1648 – 1668 m. Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetas, po 1 Lt vertės, bendros 32 Lt vertės;
  • trisdešimt penkias 1648 – 1668 m. Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetas, po 5 Lt vertės, bendros 175 Lt vertės;
  • dvidešimt šešias 1663 m. Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetas, po 1,5 Lt vertės, bendros 39 Lt vertės;
  • šešias 1648 – 1668 m. Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingo monetas, po 1 Lt vertės, bendros 6 Lt vertės;
  • XIII – XIV a. geležinę buožę, 1500 Lt vertės;
  • šešis XIV – XV a. žalvarinius apkalus nuo kapšelių, po 10 Lt vertės, bendros 60 Lt vertės;
  • XIV a. žalvarinį apkalą nuo kapšelio, 10 Lt vertės;
  • XIII – XIV a. žalvarinį raktą, 50 Lt vertės;
  • XIV a. žalvarinį raktą, 30 Lt vertės;
  • XIV a. žalvarinį raktą, 20 Lt vertės;
  • dvi XIV – XV a. žalvarines seges, po 250 Lt vertės, bendros 500 Lt vertės;
  • XIV – XV a. žalvarinės segės fragmentą, 5 Lt vertės;
  • XIV – XV a. žalvarinę segę, sulūžusią į dvi dalis, bendros 200 Lt vertės;
  • dvi XVII a. žalvarines seges, po 80 Lt vertės, bendros 160 Lt vertės;
  • IX – XIII a. žalvarinės antkaklės lankelio galą, 10 Lt vertės;
  • X – XIV a. žalvarinės pasaginės segės dalį, 100 Lt vertės;
  • IX – XIII a. žalvarinės pasaginės segės dalį, 20 Lt vertės;
  • IX – XIII a. žalvarinės pasaginės segės dalį, 10 Lt vertės;
  • IX – XIII a. žalvarinės pasaginės segės dalį, 1 Lt vertės;
  • IX – XIII a. geležinės su sidabro inkrustacijos pėdsakais sagties dalį, 100 Lt vertės;
  • IX – XIII a. žalvarinį apkalą, 50 Lt vertės;
  • du X – XIII a. žalvarinius žvangučius, po 30 Lt vertės, bendros 60 Lt vertės;
  • XIII – XIV a. žalvarinį žvangutį, 40 Lt vertės;
  • dvi XIV – XVI a. žalvarines sagas-žvangučius, po 20 Lt vertės, bendros 40 Lt vertės;
  • XVI a. žalvarinę sagą, 15 Lt vertės;
  • tris XIII – XV a. žalvarinius apkalus, po 1 Lt vertės, bendros 3 Lt vertės;
  • XIII – XIV a. geležinę grandininių marškinių-šarvų grandelę, 5 Lt vertės;
  • X – XVI a. žalvarinį segės liežuvėlį, 10 Lt vertės;
  • X – XIII a. žalvarinės apyrankės dalį, 100 Lt vertės;
  • VI – VIII a. žalvarinės sagties dalį, 200 Lt vertės;
  • X – XIII a. žalvarinį apkalą, 15 Lt vertės;
  • dvi IX – XII a. žalvarines sagtis, po 50 Lt vertės, bendros 100 Lt vertės;
  • IX – XII a. žalvarinį apkalą, 25 Lt vertės;
  • du XIII – XV a. žalvarinius diržo galo apkalus, po 10 Lt vertės, bendros 20 Lt vertės;
  • X – XIII a. žalvarinį diržo galo apkalą, 10 Lt vertės;
  • X – XIII a. geležinį laikiklį, 5 Lt vertės;
  • XIV – XV a. žalvarinį apkalą, 50 Lt vertės;
  • keturis XVI – XVII a. žalvarinius apkalus, po 5 Lt vertės, bendros 20 Lt vertės;
  • keturis XIV – XVII a. žalvarinių dirbinių fragmentus, po 1 Lt vertės, bendros 4 Lt vertės;
  • dvi XVI – XVII a. žalvarines sagteles, po 100 Lt vertės, bendros 200 Lt vertės;
  • XVI – XVII a. žalvarinės sagtelės dalį, 5 Lt vertės;
  • tris XVIII – XIX a. žalvarines sagteles, po 30 Lt vertės, bendros 90 Lt vertės;
  • tris XVIII – XIX a. žalvarines sagtelės liežuvėlių dalis, po 5 Lt vertės, bendros 15 Lt vertės;
  • XVIII – XIX a. žalvarinę ir geležinę sagtį, 50 Lt vertės;
  • XIX a. švino-alavo lydinio paauksuoto papuošalo fragmentą, 20 Lt vertės;
  • du XIX a. žalvarinius apkalus, po 5 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės;
  • penkis nenustatytų metų sidabro laužo gabaliukus, bendros 30 Lt vertės;
  • devynis XIX a. antros pusės – XX a. pradžios geležinius raktus, po 10 Lt vertės, bendros 90 Lt vertės;
  • du XX a. pradžios geležinius raktus, po 5 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės;
  • du XIX a. antros pusės – XX a. pradžios geležinius raktus, po 15 Lt vertės, bendros 30 Lt vertės;
  • XIX a. antros pusės – XX a. pradžios žalvarinį lazdos bumbulą, 5 Lt vertės;
  • keturis XIX a. antros pusės – XX a. pradžios geležinius raktus, po 25 Lt vertės, bendros 100 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės metalinį žiedą, 3 Lt vertės;
  • dvi XX a. pirmos pusės duraliuminio sagas, po 3 Lt vertės, bendros 6 Lt vertės;
  • dvi XIX a. antros pusės – XX a. pradžios bronzines sagas, po 5 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės;
  • XIX a. antros pusės – XX a. pradžios balto metalo sagą, 5 Lt vertės;
  • keturias XIX a. pabaigos – XX a. pradžios žalvarines sagas, po 1 Lt vertės, bendros 4 Lt vertės;
  • XIX a. pirmos pusės žalvarinę Prancūzijos grenadierių sagą, 10 Lt vertės;
  • XIX a. žalvarinę sagą su monograma, 10 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės žalvarinę sagą, 1 Lt vertės;
  • dvi XIX a. geležines vinis, po 3 Lt vertės, bendros 6 Lt vertės;
  • dvidešimt vieną XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės geležinių ir žalvarinių gaminių fragmentą, kurių negalima įvertinti pinigine išraiška;
  • XIX a. pirmos pusės bronzinę sagtelę, 5 Lt vertės;
  • dvi XIX a. pilko metalo sąsagas, po 1 Lt vertės, bendros 2 Lt vertės;
  • dvi XIX a. pilko metalo sąsagas, po 3 Lt vertės, bendros 6 Lt vertės;
  • keturias XIX a. žalvarines sąsagas, po 1 Lt vertės, bendros 4 Lt vertės;
  • aštuonias XIX a. žalvarines ir stiklo sąsagas, po 3 Lt vertės, bendros 24 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės metalinę sąsagą, 3 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės žalvarinę sąsagą, 20 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės stiklinę sąsagos akį, 1 Lt vertės;
  • du XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės žalvarinius sąsagos fragmentus, kurių negalima įvertinti pinigine išraiška;
  • XVI – XVII a. geležinį peilį, 50 Lt vertės;
  • IX – XIII a. geležinį ruošinį-strypelį, 20 Lt vertės;
  • V – XIII a. geležinę ylą, 20 Lt vertės;
  • du XVI – XVII a. geležinius dirbinio fragmentus, po 1 Lt vertės, bendros 2 Lt vertės;
  • XVI – XVII a. žalvarinę sagtelę, 25 Lt vertės;
  • dvi XVII – XVIII a. žalvarines sagteles, po 20 Lt vertės, bendros 40 Lt vertės;
  • XV – XVII a. žalvarinio žiedo fragmentą, 20 Lt vertės;
  • XVI – XVII a. žalvarinio žiedo fragmentą, 20 Lt vertės;
  • XI – XIII a. žalvarinį pagalvio cilindriuką, 5 Lt vertės;
  • XI – XIII a. žalvarinę apyrankę, 150 Lt vertės;
  • XI – XIII a. žalvarinės apyrankės fragmentą, 10 Lt vertės;
  • du VIII – XII a. žalvarinės antkaklės fragmentus, bendros 80 Lt vertės;
  • tris VIII – XI a. žalvarinės antkaklės fragmentus, bendros 80 Lt vertės;
  • IX – XIII a. žalvarinės apyrankės fragmentą, 10 Lt vertės;
  • du X – XII a. žalvarinius varpelių fragmentus, po 5 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės;
  • XIV – XV a. žalvarinio indo fragmentą, 15 Lt vertės;
  • keturis IX – XIII a. žalvarinių susilydžiusių dirbinių fragmentus, po 1 Lt vertės, bendros 4 Lt vertės;
  • IX – XIII a. žalvarinės antkaklės fragmentą, 5 Lt vertės;
  • XVII – XVIII a. žalvarinę segę, 50 Lt vertės;
  • du XIV – XV a. žalvarinius grandžių fragmentus, po 5 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės;
  • XVI – XVII a. žalvarinį dirbinio fragmentą, 1 Lt vertės;
  • IX – XIII a. geležinį skiltuvo fragmentą, 15 Lt vertės;
  • XIII – XV a. geležinį strėlės antgalį, 150 Lt vertės;
  • XVI – XVII a. keramikinį koklio fragmentą, 1 Lt vertės;
iš viso 6360 vienetų radinių bendros 33 942,50 Lt (9 830,43 €) vertės, kuriuos laikė O. M. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame ( - ).

44Taip pat kaltinamieji P. R., M. K., O. M., R. S. ir R. U., tuo pačiu laikotarpiu, tose pačiose vietose ir tokiu pačiu būdu, veikdami skirtingų sudėčių grupėse, pasisavino :

45dvi XVIII – XIX a. keramikos indo šukes, po 0,5 Lt vertės, bendros 1 Lt vertės;

  • dvi XVII – XIX a. keramikos indo šukes, bendros 1 Lt vertės;
  • XVI – XVII a. keramikos indo šukę, 0,5 Lt vertės;
  • šešias XVII – XVIII a. keramikos indo šukes, po 0,5 Lt vertės, bendros 3 Lt vertės;
  • aštuonis XV – XIX a. molio tinko fragmentus, po 0,1 Lt vertės, bendros 0,8 Lt vertės;
  • XIX a. antros pusės žalvarinį žiedą, 50 Lt vertės;
  • 1838 m. sidabrinį kryželį, 35 Lt vertės;
  • tris XX a. pradžios sidabrinius kryželius, po 25 Lt vertės, bendros 75 Lt vertės;
  • XX a. 3 – 4-o dešimtmečių sidabrinį kryželį, 25 Lt vertės;
  • XIX a. pabaigos – XX a. pradžios metalinę Rusijos uniforminę sagą, 15 Lt vertės;
  • XIX a. pabaigos – XX a. pradžios metalinę Prūsijos uniforminę sagą, 3 Lt vertės;
  • XIX a. metalinę Lenkijos uniforminę sagą, 25 Lt vertės;
  • dvi XX a. pirmos pusės metalines Lenkijos uniformines sagas, po 3 Lt vertės, bendros 6 Lt vertės;
  • XIX a. pabaigos – XX a. pradžios metalinę Rusijos uniforminę sagą, 10 Lt vertės;
  • XX a. pradžios metalinę jūreivišką uniforminę sagą, 10 Lt vertės;
  • dvidešimt XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės metalinių sagų, po 1 Lt vertės, bendros 20 Lt vertės;
  • dvi XX a. pirmos pusės žalvarines Lenkijos kokardas, po 10 Lt vertės, bendros 20 Lt vertės;
  • XX a. pradžios žalvarinį Prūsijos karinį trafaretą, 5 Lt vertės;
  • XVII – XVIII a. švininę kulką, 5 Lt vertės;
  • XX a. pradžios žalvarinę šovininės apkabą, 1 Lt vertės;
  • XX a. pradžios duraliuminio žiedą, 15 Lt vertės;
  • XX a. pradžios žalvarinį žiedą, 5 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės metalinį žiedą, 5 Lt vertės;
  • XIX a. antros pusės žalvarinį kryželį, 10 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės žalvarinį žetoną „TP.104 / 56“, 5 Lt vertės;
  • šešias XIX a. antros pusės – XX a. pradžios žalvarines sagtis, po 5 Lt vertės, bendros 30 Lt vertės;
  • du XIX a. žalvarinius apkalus, po 5 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės;
  • dvidešimt tris XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės akmeninius ir metalinius dirbinių fragmentus, po 0,2 Lt vertės, bendros 4,6 Lt vertės;
  • XIX a. antros pusės žalvarinį religinį medaliuką, 15 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės aliuminio religinį medaliuką, 10 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės aliuminio religinį medaliuką, 5 Lt vertės;
  • penkis XX a. pirmos pusės aliuminio religinius medaliukus, po 5 Lt vertės, bendros 25 Lt vertės;
  • XIX a. pabaigos – XX a. pirmo ketvirčio žalvarinį religinį medaliuką, 15 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės aliuminio religinį medaliuką, 3 Lt vertės;
  • penkis XX a. pirmos pusės metalinius arbatinius šaukštelius, po 0,1 Lt vertės, bendros 0,5 Lt vertės;
  • XIX a. pradžios metalinės Prancūzijos uniforminės sagos fragmentą, 1 Lt vertės;
  • XIX a. žalvarinę sagą, 2 Lt vertės;
  • dvi XIX a. metalines sagas, po 1 Lt vertės, bendros 2 Lt vertės;
  • XX a. pradžios metalinę sagą, 3 Lt vertės;
  • tris XIX a. antros pusės metalines sagas, po 1 Lt vertės, bendros 3 Lt vertės;
  • penkiasdešimt vieną XX a. pirmos pusės metalinę sagą, po 0,1 Lt vertės, bendros 5,1 Lt vertės;
  • šimtą trylika XIX a. – XX a. pirmos pusės metalinių sagų, po 0,1 Lt vertės, bendros 11,3 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės metalinę JAV uniforminę sagą, 0,5 Lt vertės;
  • tris XX a. pirmos pusės metalines sagas su akutėmis, po 1 Lt vertės, bendros 3 Lt vertės;
  • dvi XX a. pirmos pusės stiklines sagas, po 1 Lt vertės, bendros 2 Lt vertės;
  • tris XX a. pirmos pusės stiklines sagų ir žiedų akutes, po 1 Lt vertės, bendros 3 Lt vertės;
  • dvidešimt vieną XIX a. antros pusės – XX a. pradžios metalinę Lenkijos uniforminę sagą, po 2 Lt vertės, bendros 42 Lt vertės;
  • devyniolika XIX a. pradžios – XX a. pradžios metalinių Rusijos uniforminių sagų, po 1 Lt vertės, bendros 19 Lt vertės;
  • penkiolika XX a. pirmos pusės metalinių sagų, po 2 Lt vertės, bendros 30 Lt vertės;
  • tris XX a. pradžios metalines sagas, po 3 Lt vertės, bendros 9 Lt vertės;
  • septynias XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės metalines sagas, po 2 Lt vertės, bendros 14 Lt vertės;
  • XIX a. pirmos pusės metalinę sagą, 10 Lt vertės;
  • dvylika XIX a. metalinių sagų, po 5 Lt vertės, bendros 60 Lt vertės;
  • aštuonias XX a. pirmos pusės metalines sagas, po 0,5 Lt vertės, bendros 4 Lt vertės;
  • šešias XX a. pirmos pusės plastikines sagas, po 0,5 Lt vertės, bendros 3 Lt vertės;
  • šimtą penkiasdešimt septynias XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės metalines sagas, po 0,5 Lt vertės, bendros 78,5 Lt vertės;
  • dvidešimt aštuonis XX a. pirmos pusės metalinius butelių kamštelius, po 0,5 Lt vertės, bendros 14 Lt vertės;
  • XIX a. pradžios bronzinį apkalą „Grenada“, 500 Lt vertės;
  • du XIX a. pradžios žalvarinius apkalus „Erelis“, po 200 Lt vertės, bendros 400 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės švino-alavo lydinio emblemą „KATEG.II“, 10 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės žalvarinę emblemą „J.F.“ su švyturio atvaizdu, 20 Lt vertės;
  • du XIX a. pabaigos – XX a. pradžios švino-alavo lydinio butelių kamštelius, po 5 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės;
  • penkias XX a. pirmos pusės žalvarines šovinių apkabas, po 1 Lt vertės, bendros 5 Lt vertės;
  • dvi XX a. pirmos pusės žalvarines šovinių apkabas su penkiomis gilzėmis, po 3 Lt vertės, bendros 6 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės metalinį indelį kiaušiniui, 10 Lt vertės;
  • penkiolika XX a. pirmos pusės duraliuminio butelių kamštelių, po 0,5 Lt vertės, bendros 7,5 Lt vertės;
  • aštuonis XX a. pirmos pusės duraliuminio kamštelius, po 0,5 Lt vertės, bendros 4 Lt vertės;
  • XX a. 3 – 4-o dešimtmečių keramikos ir geležies J.B.Volfo-Engelmano fabriko Kaune butelio kamštelį, 5 Lt vertės;
  • du XX a. pirmos pusės duraliuminio antpirščius, po 0,5 Lt vertės, bendros 1 Lt vertės;
  • keturias XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės žalvarines sagas, po 1 Lt vertės, bendros 4 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės metalinį baldų ratuką, 5 Lt vertės;
  • XIX a. bronzinę baldų rankeną, 30 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės žalvarinę baldų rankeną, 5 Lt vertės;
  • keturiolika XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės metalinių sagtelių, po 2 Lt vertės, bendros 28 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės metalinį žiebtuvėlį, 1 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės metalinį žiedą, 1 Lt vertės;
  • du XIX a. bronzinius apkalus, po 5 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės;
  • XX a. pradžios žalvarinį apkalą, 3 Lt vertės;
  • du XX a. pradžios duraliuminio, švino-alavo lydinio žetonus, po 1 Lt vertės, bendros 2 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės metalinę šakutę, 1 Lt vertės;
  • XX a. pradžios švino-alavo lydinio ir geležies stalo įrankio rankeną, 2 Lt vertės;
  • šimtą penkiolika XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės metalinių įvairių dirbinių fragmentų, po 0,1 Lt vertės, bendros 11,5 Lt vertės;
  • dvidešimt penkias XIX a. pabaigos – XX a. pradžios metalines Rusijos uniformines sagas, po 5 Lt vertės, bendros 125 Lt vertės;
  • aštuonias XIX a. antros pusės – XX a. pradžios metalines Rusijos uniformines sagas, po 5 Lt vertės, bendros 40 Lt vertės;
  • septynias XIX a. antros pusės – XX a. pradžios metalines Lenkijos uniformines sagas, po 5 Lt vertės, bendros 35 Lt vertės;
  • dvi XX a. pradžios metalines Prūsijos uniformines sagas, po 3 Lt vertės, bendros 6 Lt vertės;
  • šešias XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės metalines uniformines sagas, po 2 Lt vertės, bendros 12 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės metalinę JAV uniforminę sagą, 2 Lt vertės;
  • tris XX a. 3 – 4-o dešimtmečių metalines Lietuvos uniformines sagas, po 5 Lt vertės, bendros 15 Lt vertės;
  • aštuonis XX a. pradžios metalinius Rusijos uniformos trafaretus, bendros 10 Lt vertės;
  • tris XX a. pirmos pusės metalinius antpirščius, po 3 Lt vertės, bendros 9 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės metalinį švilpuką, 10 Lt vertės;
  • XIX a. žydišką vilkelį, 40 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės bronzinį svarstyklių svarelį, 2 Lt vertės;
  • XX a. pradžios žalvarinį žiedą, 2 Lt vertės;
  • XIX a. pabaigos – XX a. pradžios metalinį ažūrinį pakabuką, 3 Lt vertės;
  • XIX a. antros pusės – XX a. pradžios metalo ir stiklo pakabuką-medalioną, 15 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės metalinę sąsagą, 1 Lt vertės;
  • XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės bronzos ir geležies rankenėlę, 7 Lt vertės;
  • XIX a. antros pusės metalinį Lenkijos uniformos apkalą, 10 Lt vertės;
  • tris XX a. pirmos pusės metalines emblemas, po 1 Lt vertės, bendros 3 Lt vertės;
  • penkis XX a. pirmos pusės metalinius dirbinių fragmentus, po 0,1 Lt vertės, bendros 0,5 Lt vertės;
  • penkis XX a. pirmos pusės – vidurio sidabrinių dirbinių fragmentus, bendros 20 Lt vertės;
  • dvylika XIX a. pabaigos – XX a. pradžios metalinių kariuomenės trafaretų, po 1 Lt vertės, bendros 12 Lt vertės;
  • keturis XX a. pirmos pusės metalinius Lenkijos kokardos fragmentus, po 1 Lt vertės, bendros 4 Lt vertės;
  • XIX a. švininę kulką, 1 Lt vertės;
  • devynias XX a. pirmos pusės metalines kulkas, po 0,1 Lt vertės, bendros 0,9 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės metalinę gilzę, 0,1 Lt vertės;
  • tris XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės metalinius svarelius, po 5 Lt vertės, bendros 15 Lt vertės;
  • tris XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės švininius svarelius, po 0,5 Lt vertės, bendros 1,5 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės metalinį antpirštį, 1 Lt vertės;
  • šešis XX a. pirmos pusės metalinius žetonus, po 1 Lt vertės, bendros 6 Lt vertės;
  • du XX a. pradžios metalinius brolių Šmidtų fabriko Kaune žetonus, po 10 Lt vertės, bendros 20 Lt vertės;
  • XX a. pradžios švininį žaislinį kareivėlį, 10 Lt vertės;
  • XX a. pradžios metalinę emblemą „Siemens & Halske / patent“, 2 Lt vertės;
  • dvi XX a. pirmos pusės švinines spaudos klišes, po 1 Lt vertės, bendros 2 Lt vertės;
  • XIX a. antros pusės – XX a. pradžios metalinę adatą, 2 Lt vertės;
  • du XIX a. bronzinius kryželius, po 10 Lt vertės, bendros 20 Lt vertės;
  • tris XIX a. bronzinius kryželių fragmentus, po 1 Lt vertės, bendros 3 Lt vertės;
  • dvidešimt aštuonias XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės metalines sagas, po 0,1 Lt vertės, bendros 2,8 Lt vertės;
  • XIX a. pirmos pusės bronzinę sagą, 10 Lt vertės;
  • XX a. 3 – 4-o dešimtmečių metalinę sagą, 3 Lt vertės;
  • dvi XIX a. pradžios metalines sagas, po 80 Lt vertės, bendros 160 Lt vertės;
  • devyniasdešimt keturias XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės metalines sagas, po 0,5 Lt vertės, bendros 47 Lt vertės;
  • dvi XX a. pirmos pusės metalines sagas, po 0,5 Lt vertės, bendros 1 Lt vertės;
  • dvidešimt vieną XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės metalinę sagtelę, po 1 Lt vertės, bendros 21 Lt vertės;
  • keturiasdešimt du XX a. pirmos pusės duraliuminio butelių kamštelius, po 0,5 Lt vertės, bendros 21 Lt vertės;
  • penkis XIX a. bronzinius apkalus, po 10 Lt vertės, bendros 50 Lt vertės;
  • XIX a. pabaigos – XX a. pradžios bronzinį Prūsijos uniformos apkalą, 10 Lt vertės;
  • aštuonis XX a. pirmos pusės metalinius apkalus, po 1 Lt vertės, bendros 8 Lt vertės;
  • XIX a. metalinio žiedo su stikline akute fragmentą, 2 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės metalinę šakutę, 2 Lt vertės;
  • penkis XX a. pirmos pusės metalinius šaukštelius, po 1 Lt vertės, bendros 5 Lt vertės;
  • XIX a. bronzinę baldo rankenėlę, 10 Lt vertės;
  • XIX a. antros pusės – XX a. pradžios bronzinę durų rankeną, 10 Lt vertės;
  • XIX a. pabaigos – XX a. pradžios bronzinę šviestuvo šaką, 10 Lt vertės;
  • XIX a. pabaigos – XX a. pradžios bronzinio šviestuvo šakos fragmentą, 3 Lt vertės;
  • šimtą dvidešimt vieną XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės metalinių, keramikos ir stiklo dirbinių fragmentą ir jų dalis, po 0,05 Lt vertės, bendros 6,05 Lt vertės;
  • XX a. pradžios metalinį vyrio fragmentą, 1 Lt vertės;
  • septynias XVIII – XIX a. švinines kulkas, po 2 Lt vertės, bendros 14 Lt vertės;
  • dešimt XX a. pirmos pusės žalvarinių gilzių, po 0,1 Lt vertės, bendros 1 Lt vertės;
  • septynis XX a. pradžios metalinius butelio kamštelius, po 0,5 Lt vertės, bendros 3,5 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės švininę kulką, 0,5 Lt vertės;
  • keturias XX a. pirmos pusės žalvarines gilzes, po 0,1 Lt vertės, bendros 0,4 Lt vertės;
  • XIX a. pabaigos varinį religinį medaliuką, 10 Lt vertės;
  • XIX a. pabaigos varinį religinį medaliuką, 5 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės aliuminio religinio medaliuko fragmentą, kurio negalima įvertinti pinigine išraiška;
  • XX a. pirmos pusės aliuminį deformuotą religinį medaliuką, 3 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės aliuminį religinį medaliuką, kurio negalima įvertinti pinigine išraiška;
  • 1941-1946 m. varinį 1-o laipsnio ženkliuką „Pasiruošęs darbui ir Tėvynės gynimui“, 10 Lt vertės;
  • du šimtus dvidešimt keturis 1648-1668 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės šilingų monetas ir jų klastotes, po 0,5 Lt vertės, bendros 112 Lt vertės;
  • šešiasdešimt 1648-1668 m. blogos būklės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės šilingo monetų ir jų klastočių, po 0,05 Lt vertės, bendros 3 Lt vertės;
  • tris 1773-1793 m. Abiejų Tautų Respublikos 1 grašio monetas, po 2 Lt vertės, bendros 6 Lt vertės;
  • 1587-1632 m. Rygos šilingo monetą, 0,1 Lt vertės;
  • 1733-1763 m. Abiejų Tautų Respublikos šilingo monetą, 0,1 Lt vertės;
  • keturiasdešimt vieną 1730-1913 m. Rusijos įvairių nominalų monetą, po 2 Lt vertės, bendros 82 Lt vertės;
  • penkiasdešimt devynias 1648-1668 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės šilingo monetas ir jų klastotes, po 0,3 Lt vertės, bendros 17,7 Lt vertės;
  • XIX a. vario lydinio sagą, 0,1 Lt vertės;
  • keturias 1925 m. ir 1936 m. Lietuvos 1, 2 ir 10 centų monetas, po 1 Lt vertės, bendros 4 Lt vertės;
  • keturias 1923-1937 m. Lenkijos 1, 2, 5 ir 10 grašių monetas, po 0,5 Lt vertės, bendros 2 Lt vertės;
  • 1763 m. Elbingo šilingo monetą, 20 Lt vertės;
  • penkias 1755-1840 m. Abiejų Tautų Respublikos ir Lenkijos įvairaus nominalo grašių monetas, po 2 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės;
  • trisdešimt vieną 1731-1902 m. Rusijos įvairių nominalų monetą, po 3 Lt vertės, bendros 93 Lt vertės;
  • trylika XVIII a. antros pusės – XX a. pirmos pusės blogos būklės įvairių monetų, po 0,1 Lt vertės, bendros 1,3 Lt vertės;
  • dvi 1764 m. ir 1769 m. Prūsijos 1/12 talerio monetas, po 10 Lt vertės, bendros 20 Lt vertės;
  • tris 1786 m. Prūsijos 1/6 talerio ir 1934 m. Vokietijos 2 markių monetas, po 20 Lt vertės, bendros 60 Lt vertės;
  • 1608 m. Braunšveigo – Liuneburgo - Volfenbiutelio talerio monetą, 1000 Lt vertės;
  • dvi 1733-1763 m. Abiejų Tautų Respublikos grašio monetas, po 1 Lt vertės, bendros 2 Lt vertės;
  • šešiasdešimt vieną XX a. 3 – 4-o dešimtmečių 1, 2, 5 ir 10 grašių monetą, po 2 Lt vertės, bendros 122 Lt vertės;
  • 1922 m. Latvijos 2 santimų ir 2 1925 m. Lietuvos 10 centų monetas, po 2 Lt vertės, bendros 6 Lt vertės;
  • dvidešimt penkias XVIII – XX a. pradžios Rusijos įvairių nominalų kapeikų monetas, po 2 Lt vertės, bendros 50 Lt vertės;
  • septyniasdešimt penkias įvairių laikotarpių įvairių valstybių blogos būklės monetas, po 0,2 Lt vertės, bendros 15 Lt vertės;
  • devynias neįvardintas blogos būklės monetas, po 0,05 Lt vertės, bendros 0,45 Lt vertės;
  • penkias 1885-1927 m. Rusijos ir Lenkijos geležinkelio ir muitinės plombas, po 5 Lt vertės, bendros 25 Lt vertės;
  • tris XIX a. – XX a. pradžios Rusijos įvairių institucijų plombas, po 20 Lt vertės, bendros 60 Lt vertės;
  • aštuoniolika XIX a. pabaigos – XX a. 4-o dešimtmečio Rusijos ir Lenkijos įvairių institucijų plombų, po 3 Lt vertės, bendros 54 Lt vertės;
  • dvidešimt septynias XIX a. pabaigos – XX a. pradžios įvairių valstybių įvairių institucijų blogos būklės plombas, po 0,5 Lt vertės, bendros 13,5 Lt vertės;
  • XVII a. audeklo plombą, 30 Lt vertės;
  • XVII a. antros pusės – XVIII a. audeklo plombą, 20 Lt vertės;
  • XVI a. antros pusės – XVII a. pažeistą audeklo plombą, 10 Lt vertės;
  • vienuolika XVIII – XX a. vidurio blogos būklės monetų, jų ir kitų metalinių detalių fragmentų, po 0,05 Lt vertės, bendros 0,55 Lt vertės;
  • XX a. pradžios Rusijos pažeistą plombą, 0,1 Lt vertės;
  • XX a. pradžios Rusijos, Odesos plombą, 3 Lt vertės;
  • penkias 1632-1654 m. Rygos šilingus, po 5 Lt vertės, bendros 25 Lt vertės;
  • 1932 m. Lenkijos 2 grašių monetą, 1 Lt vertės,
t.y. iš viso ne mažiau nei 1962 radinius bendros 4 648,95 Lt (1 346,43 €) vertės, kuriuos laikė pas kaltinamąjį R. S., jo automobilyje JEEP CHEROKE, valstybinis numeris ( - ), ir jo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame ( - ).

46Dėl šių savo veiksmų P. R., M. K., O. M., R. S. ir R. U. nuteisti pagal BK 185 str.

47M. K. (M. K.) laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 5 d. iki 2012 m. lapkričio 12 d., Vilniaus mieste, neteisėtai vertėsi uždrausta komercine prekybos archeologiniais radiniais veikla, pažeisdamas 1996 m. sausio 23 d. Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 (2012 m. balandžio 14 d. įstatymo Nr.XI-1977 redakcija, įsigaliojusi 2012 m. gegužės 8 d.) 13 straipsnio 1 dalį, draudžiančią prekiauti archeologiniais radiniais, išskyrus archeologinius radinius, kurie teisėtai įgyti ir įvežti į Lietuvos Respubliką iš kitų valstybių (iki 2012 m. gegužės 8 d. tokia pati norma buvo nustatyta 2003 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1480 patvirtintų prekybos antikvariniais daiktais taisyklių 3 punkte, kuris buvo pakeistas 2013 m. liepos 3 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 612, įsigaliojusiu 2013 m. liepos 9 d.), naudodamasis Jungtinių Amerikos Valstijų įmonės „eBay/PayPal (Europe) S.a r.l. et Cie, S.C.A“ teikiamomis internetinio aukciono „eBay“ ir tarptautinių atsiskaitymų sistemos „PayPal“ paslaugomis, ir tokiu būdu pardavė:

  • 2012 m. liepos 5 d. IX - XIII a. sidabrinius (kaltinamojo M. K. įvardintus kaip senovės vikingų labai retus) žiedus už 102,53 JAV dolerio pardavė Ch.V.;
  • 2012 m. liepos 28 d. IX - XIII a. (kaltinamojo M. K. įvardintą kaip senovinį vikingų) peilį už 17,17 JAV dolerio pardavė D.van N.;
  • 2012 m. liepos 29 d. IX - XIII a. bronzinį dekoratyvinį pakabutį-varpelį (žvangutį) ir geležinį skustuvą (kaltinamojo M. K. įvardintus kaip senovinius vikingų) už 29,16 JAV dolerio (ekvivalentu 82,85 litų) pardavė B.C.;
  • 2012 m. spalio 7 d. IX - XIII a. geležinį kovos peilį (kaltinamojo M. K. įvardintą kaip senovinį vikingų) už 9,78 JAV dolerio (ekvivalentu 26,08 litų) pardavė L.C.;
  • 2012 m. lapkričio 11 d. IX - XIII a. geležinį antytės atvaizdą (kaltinamojo M. K. įvardintą kaip senovinį vikingų) už 24,20 JAV dolerio (ekvivalentu 65,46 litų) pardavė J.F.G.;
  • 2012 m. lapkričio 11 d. IX - XIII a. tiksliau neįvardintą kilnojamąją kultūros vertybę (kaltinamojo M. K. įvardintą kaip senovinį vikingų artefaktą) už 5,48 JAV dolerio (ekvivalentu 14,82 litų) pardavė S.P.;
  • 2012 m. lapkričio 12 d. IX - XIII a. geležinį skustuvą (kaltinamojo M. K. įvardintą kaip senovinį vikingų) už 10,31 JAV dolerio (ekvivalentu 27,91 litų) pardavė B.C.
Dėl šių savo veiksmų M. K. nuteistas pagal BK 202 str. 2 d.

48Be to, M. K. (M. K.) laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 17 d. iki 2012 m. gruodžio 25 d., Vilniaus mieste, neteisėtai versliškai vertėsi komercine prekybos iki 1800 metų pagamintais antikvariniais daiktais veikla, neturėdamas tokiai veiklai reikiamo leidimo (licencijos), o būtent, pažeisdamas 1996 m. sausio 23 d. Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 (2012 m. balandžio 14 d. įstatymo Nr.XI-1977 redakcija, įsigaliojusi 2012 m. gegužės 8 d.) 13 straipsnio 1 dalį, draudžiančią prekiauti antikvariniais daiktais, sukurtais (pagamintais) iki 1800 metų, negavus Kultūros paveldo departamento išduotos licencijos, o sukurtais (pagamintais) nuo 1800 metų iki 1940 metų – raštu arba elektroninėmis priemonėmis nepranešus Kultūros paveldo departamentui tiesiogiai arba per Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą apie prekybos vietas ir laiką. Šie reikalavimai taikomi ir parduodant antikvarinius daiktus elektroninėmis priemonėmis, nesikreipęs į Valstybės įgaliotą instituciją gauti leidimą licencijuotai veiklai vykdyti, t.y. neturėdamas Kultūros paveldo departamento išduotos licencijos prekiauti iki 1800 metų pagamintais antikvariniais daiktais, naudodamasis Jungtinių Amerikos Valstijų įmonės „eBay/PayPal (Europe) S.a r.l. et Cie, S.C.A“ teikiamomis internetinio aukciono „eBay“ ir tarptautinių atsiskaitymų sistemos „PayPal“ paslaugomis, ir tokiu būdu pardavė:

  • 2012 m. gegužės 17 d. 1797 m. Rusijos (Pavelo I) 1 kapeikos monetą už 10,27 JAV dolerio (ekvivalentu 27,97 litų) pardavė R.M.;
  • 2012 m. gegužės 25 d. 1787 m. Rusijos (Jekaterinos II) sidabrinę griveniko (10 kapeikų) monetą už 148,65 JAV dolerio (ekvivalentu 407,91 litų) pardavė E.T.;
  • 2012 m. lapkričio 16 d. 1797 m. sidabrinę Prūsijos (Frydricho Vilhelmo II) 4 grašių monetą už 26,12 JAV dolerio (ekvivalentu 70,80 litų) pardavė B.O. ir D.O.;
  • 2012 m. lapkričio 26 d. 1658 m. Brandenburgo 1/12 talerio (2 grašių) monetą už 14,59 JAV dolerio (ekvivalentu 39,03 litų) pardavė R.I.;
  • 2012 m. gruodžio 25 d. 1768 m. Rusijos (Jekaterinos II) 15 kapeikų monetą už 14,59 JAV dolerio (ekvivalentu 38,12 litų) pardavė J.R..
Dėl šių savo veiksmų M. K. (M. K.) nuteistas pagal BK 202 str. 1 d.

49Tuo pačiu nuosprendžiu O. M. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2002 m. sausio 15 d. Nr. IX-705 redakcija) 5 skirsnio 12 ir 13 straipsnių bei 8 skirsnio 32 straipsnio reikalavimus, neturėdamas leidimo, savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame Vilniuje, ( - ), laikė šaudmenis – keturis pramoninės gamybos 8 mm kalibro šovinius Mauser, kol juos 2012 m. lapkričio 28 d. kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

50Dėl šių savo veiksmų O. M. nuteistas pagal BK 253 str. 1 d.

51Tuo pačiu nuosprendžiu A. P. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 19 d. iki 2012 m. lapkričio 28 d., P. R. bute, esančiame ( - ), Vilniuje, už 1800 Lt (521,32 €) iš P. R. įgijo didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės vertybes – dalį lobio, dvidešimt devynias II a. Romos imperijos denarų monetas, žinodamas, kad tos vertybės gautos nusikalstamu būdu, t. y. P. R. ir R. U. neteisėtai iškastos 2012 m. lapkričio 19 d., savavališkų kasinėjimų metu Šalčininkų rajone, lauke netoli Kalesnikų kaimo.

52Dėl šių savo veiksmų A. P. nuteistas pagal BK 189 str. 2 d.

53Tuo pačiu nuosprendžiu P. R. išteisintas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių.

54Apeliaciniu skundu nuteistasis O. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nuosprendį dalyje dėl O. M. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 185 straipsnio 1 dalyje, ir jį išteisinti, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu dėl šios veikos nutraukti; prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl O. M. nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, ir, pritaikius BK 37 straipsnio nuostatas, šią nusikalstamą veiką pripažinti mažareikšme, o O. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl šios veikos padarymo; prašo, tenkinus jo apeliacinį skundą dėl jo išteisinimo pagal BK 185 straipsnio 1 dalį, visus daiktus, rastus ir paimtus pas O. M. kratų metu, kurie buvo perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui ir konfiskuoti, grąžinti O. M..

55Apelianto vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nuosprendis yra nepagrįstas ir keistinas, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 185 straipsnio bei BK 37 straipsnio nuostatas, todėl nepagrįstai pripažino jį kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 185 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje. Apeliantas nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Jo vertinimu, skundžiamame nuosprendyje nurodyti įrodymai nesudaro pagrindo pripažinti jį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 185 straipsnio 1 dalyje, kadangi teismo išvados šioje dalyje grįstos prielaidomis. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 185 straipsnio 1 dalį naikintinas, o dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį keistinas.

56Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 185 straipsnio 1 dalyje.

57Apeliaciniame skunde nurodyta, kad O. M. savo kaltės dėl šios nusikalstamos veikos nepripažino ir nurodė, kad pas jį rastus senovinius daiktus jis įsigijo iš įvairių asmenų, dirbdamas Gariūnų turgavietėje, taip pat sendaikčių turgavietėje ( - ), Vilniuje, bei sendaikčių turgavietėje Latvijos Respublikoje. Apeliantas nurodo, kad vaikščiojimas su metalo ieškikliu yra jo hobis, o tuo metu, kai jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, jis tik tikrino metalo detektoriaus veikimo principą ir jokių kasinėjimų su kitais nuteistaisiais nevykdė.

58Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog „apie tai, kad kaltinamieji P. R., R. S., M. K., O. M. ir R. U. tarpusavio telefoniniuose pokalbiuose detaliai planavo ir koordinavo savo veiksmus, aptarinėjo būsimų kasinėjimų vietas ir iškastus radinius bei jų realizavimo galimybes, o taip pat derino savo veiksmus, policijos pareigūnams atliekant procesinius veiksmus tiek šioje baudžiamojoje byloje, tiek kitose baudžiamosiose bylose, patvirtinama ir kaltinamųjų M. K. bei R. S. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokolais (b. t. 3., b. l. 22-61; 65-120).“, kadangi šie duomenys nepatvirtina O. M. dalyvavimo nusikalstamoje veikoje, t. y. nei viename telefoniniame pokalbyje nėra užfiksuota apie tai, kad O. M. su kuriuo nors iš kaltinamųjų būtų derinęs kokius nors veiksmus dėl kasinėjimų, juos planavęs ar būtų informavęs kitus kaltinamuosius apie tai, kad jis pats asmeniškai ar su kuriais nors kitais kaltinamaisiais atliko kokius nors kasinėjimus ir surado (iškasė) kokius nors daiktus. Byloje tik nustatyta, kad O. M. pranešė P. R. apie tai, kad pas jį buvo atlikta krata, o tai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog O. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 185 straipsnio 1 dalyje. Apeliantas iš dalies sutinka tik dėl 2012 m. lapkričio 28 d. vykdyto kasinėjimo darbų, kadangi tai buvo įrodyta byloje surinktais įrodymais (kaltinamųjų P. R., M. K., O. M. ir R. S. sulaikymo protokolais; kratos, atliktos 2012 m. liepos 31 d. O. M. gyvenamoje vietoje, adresu Vilnius, ( - ), protokolu; įvykio vietos apžiūros protokolu). Tačiau šie įrodymai, apelianto vertinimu, įrodo tik vieną šį epizodą iš visų jo atžvilgiu inkriminuotų epizodų. Apeliantas taip pat pažymi, kad sulaikymo metu pas kitus asmenis buvo surasti tik keli iškasti daiktai, o pas jį (O. M.) buvo rastas tik metalo detektorius, o tai nesudaro pagrindo teigti, kad buvo įvykdyti visi jo atžvilgiu inkriminuojami epizodai.

59Apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas O. M. kaltę grindė 2012 m. lapkričio 28 d. atliktomis kratomis P. R., M. K., R. S. ir apelianto (O. M.) gyvenamosiose vietose, kurių metu buvo rasta ir paimta didelis kiekis archeologinių radinių ir antikvarinių daiktų, kuriuos ištyrę specialistai (ekspertai) pateikė išvadas, jog pas šiuos asmenis kratų metu rasti ir paimti archeologiniai radiniai ir/ar jų fragmentai, lobiai ir/ar jų dalys bei antikvariniai daiktai yra autentiški ir didelę mokslinę, istorinę bei kultūrinę reikšmę turinčios vertybės. Apeliantas pažymi, kad šių daiktų radimo faktas nepatvirtina to, jog šie daiktai buvo neteisėtai iškasti ir pasisavinti, o ir specialistų išvados, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, įrodo tik daiktų materialinę, istorinę, kultūrinę vertę, bet nepatvirtina šių daiktų iškasimo ir pasisavinimo fakto. Taigi, apelianto nuomone, šios aplinkybės nepaneigia jo (apelianto) pateiktos versijos, kad jis rastus daiktus įsigijo Lietuvoje, Lenkijoje ir Latvijoje tiek iš trečiųjų asmenų, tiek pagal internetinius prekybos panašiais daiktais skelbimus (pvz. „Pirkis“), kadangi Lietuvoje nėra draudžiama įsigyti tokius daiktus.

60Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį apelianto atžvilgiu, nepagrįstai rėmėsi kratos metu pas apeliantą O. M. rasto ir paimto kompiuterio sisteminio bloko „Emotion“ dviejuose standžiuosiuose diskuose rastomis fotografijomis, kuriose užfiksuotos žemėtos, pažeistos korozijos senovinės monetos, spynos, kirvis, papuošalų fragmentai ir kiti archeologiniai radiniai ar jų fragmentai, antikvariniai daiktai bei asmens kratos metu 2012 m. lapkričio 28 d. paimto apelianto O. M. mobiliojo ryšio telefone „Samsung GT-19300“ užfiksuotomis fotografijomis su metalo ieškikliu ir senoviniais dirbiniais. Apelianto vertinimu, šios fotografijos nepatvirtina fakto, kad šie daiktai buvo neteisėtai iškasti ir pasisavinti apelianto, be to, nebuvo nustatyta, kas ir kur darė šias nuotraukas bei tai, kad rastose nuotraukose užfiksuoti antikvariniai daiktai yra tie patys, kurie yra inkriminuoti kaltinime. Taigi, šios fotografijos, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, vertinamos tik kaip prielaidos. Be to, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog apeliantas (O. M.) ir kiti nuteistieji, naudodami metalo ieškiklius, vykdo kasinėjimus, patvirtina liudytojų S. Mi, Ž. P. ir P. V duoti parodymai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, yra nepagrįsta, kadangi šie liudytojai nenurodė, kad apeliantą pažįsta ir žino, kad jis vykdo kasinėjimus.

61Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliantą nuteisė už tęstinės nusikalstamos veikos vykdymą, kadangi nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta jokių įrodymų, jog O. M. vykdė tęstinę nusikalstamą veiką nuo nenustatyto laikotarpio iki 2012 m. lapkričio 28 d., ir kad jis vykdė kasinėjimus tiksliai nenustatytose Lietuvos Respublikos Utenos, Panevėžio ir Vilniaus apskričių, Vilniaus apskrities Ukmergės rajono vietose, Šalčininkų rajono Kalesnikų kaimo ir Lašiūnų miestelio apylinkėse, Vilniaus rajono Kuprijoniškių kaimo apylinkėse ir Gaukelių palivarko (nuo 1903 metu Saliutyno dvarelio) liekanose prie Raguvos ir Gaukeliškių kaimų žemių ribos. Apelianto nuomone, byloje nėra įrodytos kasinėjimų vietos, o tik galimai nurodytos vietos, remiantis kitų nuteistųjų, kurie iš dalies pripažino, jog atliko kasinėjimus tam tikrose vietose, parodymais arba liudytojų (pvz. P.V) parodymais.

62Apeliaciniame skunde nurodo, kad O. M. atžvilgiu nepagrįstai inkriminuotas 30 denarų lobis, kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad šį lobį surado nuteistieji P. R. ir R. U., kurie tai ir pripažino, tačiau nei vienas iš jų nenurodė, jog surandant šias monetas būtų dalyvavęs ir O. M.. Byloje nebuvo nustatytas kaltinamųjų P. R., R. U. ir apelianto O. M. bendrininkavimas, t. y., kad jie veikė iš anksto susitarę, kad jie veikė bendrininkų ar organizuotoje grupėje, t. y. kad tarp jų visų egzistavo susitarimas nepriklausomai nuo laiko, vietos, dalyvių skaičiaus pastoviai daryti jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliantas tyčia veikė kartu sus kitais asmenimis.

63Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nepagrįstai nustatyta ir tai, kad jis (O. M.) kartu su kitais nuteistaisiais pasisavino vertybių ir radinių už bendrą 86 882,37 Lt (25162,87 €) sumą. Apelianto vertinimu, nepagrįstai jo atžvilgiu buvo inkriminuoti ir kaip pasisavinti radiniai, kurie buvo rasti ir paimti iš P. R. (3216 vnt. daiktų, kurių bendra vertė 34 720, 85 Lt (10 044,61 €)), iš M. K. (2609 vnt. daiktų, kurių bendra vertė 5256,20 Lt (1522,30 €)), 47 radiniai (bendros 8352,67 Lt (2419,10 €) vertės), kuriuos M. K. laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 27 d. iki 2012 m. gruodžio 25 d. pardavė, pasinaudodamas elektroninėmis ryšio priemonėmis, iš O. M. (6360 vienetų radinių, bendros 33 942,50 Lt (9 830,43 €) vertės, kuriuos jis laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame Vilniuje, ( - )), 1962 radiniai (bendros 4 648,95 Lt (1 346,43 €) vertės), kuriuos jis laikė pas R. S., jo automobilyje JEEP CHEROKE, valst. Nr. ( - ), ir jo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame Vilniuje, ( - ). Kaip nurodo apeliantas, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad minėti daiktai buvo iškasti ar rasti, be to, aplinkybės, kad O. M. kada nors iškasė, rado ir tokiu būdu pasisavino kokius nors kaltinime nurodytus daiktus, nepatvirtino kiti nuteistieji ir liudytojai. Taigi, apelianto vertinimu, jis negalėjo rasti, iškasti ir pasisavinti daiktų, kurie buvo rasti pas P. R., R. S.; kuriuos pardavė M. K.; kurie buvo rasti pas jį (O. M.), nes jie buvo įgyti iš trečiųjų asmenų (Latvijoje, sendaikčių turgavietėse) arba kitomis priemonėmis (pvz. prekyboje internetu). Apeliantas pažymi, kad jam inkriminuotą nusikalstamą veiką paneigia šie byloje esantys įrodymai: kratos metu pas P. R. paimto kompiuterio sisteminio bloko Nr. ASB- 11 bei jame rastų duomenų, fotografijų apžiūros protokolai; kratos metu pas R. U. paimto kompiuterio „Asus“ sisteminio bloko rastų duomenų, fotografijų apžiūros protokolai; kratos pas A. P. paimto nešiojamo kompiuterio „Asus“ failų duomenų, fotografijų apžiūrų protokolai, tačiau, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų nepagrįstai nevertino. Apelianto manymu, jo (O. M.) monetų, senovinių papuošalų, archeologinių dirbinių laikymas namuose turi būti vertinamas kaip senienų (rariretų), senovinių daiktų, antikvaro, numizmatinių daiktų (monetų) kolekcionavimu, o Baudžiamasis įstatymas nenumato baudžiamosios atsakomybės už tokių daiktų laikymą arba kolekcionavimą, todėl apeliantas nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 185 straipsnio 1 dalyje.

64Dėl BK 37 straipsnio nuostatų taikymo.

65Apeliaciniame skunde nurodo, kad jis (O. M.) pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje. Apeliantas pažymi, kad jis savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir nurodė, kad jo namuose kratos metu kartu su kitais daiktais vienoje krūvoje buvo rasta 15 vienetų šovinių, iš kurių 4 buvo tinkami šaudyti. Jis nurodė, kad jis rastus šovinius įsigijo kartu su kitais daiktais iš prekeivio urmu Latvijos ( - ) sendaikčių turguje, kadangi perkant urmu, pirkinys būna pigesnis. Jis nežinojo, kad šie šoviniai yra pavojingi ir juos draudžiama laikyti namuose, jie jam nebuvo reikalingi, jis net nežinojo kokiam ginklui jie yra skirti. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo buvo prašoma šią nusikalstamą veiką pripažinti mažareikšme, tačiau šis prašymas buvo atmestas ir apelianto atžvilgiu nebuvo pritaikytos BK 37 straipsnio nuostatos.

66Apeliantas skunde nurodo, kad jis šovinius įsigijo prieš kurį laiką Latvijoje kartu su senoviniais daiktais. Jis pardavėjo buvo patikintas, kad šie šaudmenys yra deaktyvuoti, t. y. nebetinkami šaudyti ir todėl nieko blogo negalvodamas tuos šovinius įgijo kartu su visais kitais sendaikčiais. Atliktos balistinės ekspertizės metu buvo nustatyta, kad didžioji dalis šovinių – 11 vnt., yra netinkami šaudyti, t. y. buvo sugadintos kapsulės, o 4 vnt. šovinių tiko šaudyti. Be to, eksperto pažymėta, kad visi šoviniai yra paveikti korozijos. Taigi, apelianto nuomone, jo duotus parodymus dėl šovinių būklės iš esmės patvirtina eksperto padarytos išvados. Nors, kaip teigia apeliantas, jis formaliai ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, tačiau jo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios, o tai patvirtina šios aplinkybės: jog O. M. šaudmenis laikė namuose, atviroje vietoje (svetainėje, spintelėje prie rašomojo stalo); jog jis šiuos šovinius įsigijo kartu su kitais senoviniais daiktais, manydamas, kad jie taip pat yra senienos ir netinkami šaudymui. Dėl šių nurodytų aplinkybių, apelianto nuomone, nors jis formaliai padarė BK 253 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, tačiau turi būti įvertinta ir tai, kad jo (O. M.) padaryta veika iš esmės neturėjo jokio realaus neigiamo poveikio įstatymo saugomoms vertybėms bei BK 253 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektui; veika nėra tokia pavojinga, kokia ji buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo; nenustatytas realios žalos padarymo faktas, todėl apelianto atžvilgiu taikytinos BK 37 straipsnio nuostatos.

67Apeliantas skunde nurodo, kad pakeitus ir/ar panaikinus skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nuosprendį dalyje, turi būti išspręstas klausimas dėl daiktų, kurie buvo rasti ir paimti iš apelianto (monetų, antikvarinių daiktų ir kt., metalo ieškiklių) bei perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui ar konfiskuoti, šiuos daiktus grąžinant apeliantui (O. M.) (BPK 307 str. 6 d.).

68Apeliaciniu skundu nuteistojo P. R. gynėjas advokatas J. Vilys prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nuosprendį dalyje dėl P. R. paskirtos bausmės ir jo atžvilgiu paskirti švelnesnę bausmę – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas, remiantis BK 75 straipsniu, būtų atidėtas 6 mėnesių laikotarpiui; prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nuosprendį dalyje dėl turto atėmimo iš P. R. ir jam grąžinti iš jo paimtus daiktus, kurie nėra susiję su nusikalstama veika, išskyrus šiuos: 5 XIX a. – XX a. pradžios metalines sagas, po 0,3LT vertės (bendra vertė 1,5 LT); 5 XIX a. — XX a. pradžios metalines sagteles, po 2 LT vertės (bendra vertė 10 LT); XIX a. pradžios žalvarinę Prancūzijos gvardijos uniforminę sagą (vertė 100 Lt); XIV – XVI a. bronzinės pasaginės sagės fragmentą (vertė 100 Lt); 1648 – 1668 m. Lenkijos ir Lietuvos didžiosios kunigaikštystės šilingų nudilusias monetas, po 0.5 Lt vertės (bendra vertė 1,5 Lt); 2 sulipusias 1611-1632 m. šilingo monetas su audeklo fragmentu (bendra vertė 15 LT); 1611 – 1632 m. Rygos šilingo monetą (vertė 3 Lt); 1 Romėnišką denarą.

69Apeliaciniame skunde nurodo, kad P. R. savo kaltę pripažino iš dalies, o būtent: kad jis 2012-11-19 Šalčininkų raj., netoli Eišiškių, Kalesnykų kaime, metalo ieškiklio pagalba rado 30 Romos laikų monetų, kurios pagal D. Grimalauskaitės išvadą Nr. 8K-83 (2013-06-11) ir pagal 2014-02-04 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo komisijos protokolą Nekilnojamųjų Nr. 1, turi didelę mokslinę, kultūrinę vertę. Tačiau pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pas P. R. kratos metu rasti ir paimti visi daiktai turi būti perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui, kadangi šie daiktai turi reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Apelianto vertinimu, skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria P. R. buvo pripažintas kaltu dėl visų pas jį kratos metu rastų ir konfiskuotų daiktų, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 185 straipsnio 1 dalyje, yra nepagrįsta, todėl jo atžvilgiu paskirta bausmė turi būti švelninama, o nepagrįstai paimti daiktai – grąžintini P. R., kaip teisėtam jų savininkui.

70Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, paėmimo iš P. R..

71Apeliaciniame skunde nurodo, kad P. R. kasinėjimų metu rado tik dalį iš jo konfiskuotų daiktų, o būtent: 5 XIX a. – XX a. pradžios metalines sagas, po 0,3 LT vertės, bendra vertė 1.5 LT; 5 XIX a. – XX a. pradžios metalines sagteles, po 2 LT vertės, bendra vertė 10 LT; XIX a. pradžios žalvarinę Prancūzijos gvardijos uniforminę sagą – vertė 100 Lt; XIV – XVI a. bronzinės pasaginės sagės fragmentą – vertė 100 Lt; 1648 – 1668 m. Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingų nudilusias monetas, po 0.5 Lt vertės, bendra vertė 1.5 Lt; 2 sulipusias 1611 – 1632 m. šilingo monetas su audeklo fragmentu, bendros 15 Lt vertės; 1611 – 1632 m. Rygos šilingo monetą, 3 Lt vertės. Apeliantui nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas savo sprendimu nusprendė iš P. R. paimti visus pas jį kratos metu rastus daiktus, nes jis visus likusius daiktus (išskyrus Romos laikų denarą bei aukščiau išvardintus daiktus) buvo įgijęs teisėtai, juolab, kad net pats pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad „daugumą pas jį rastų antikvarinių daiktų jis įsigijo „blusų“ turguje, Vilniuje, arba aukcionuose, dalį pas jį rastų daiktų jam padovanojo tėvas, todėl dauguma daiktų jokio ryšio su jo vykdytais kasinėjimais neturi“. Apeliantas pažymi, kad tai apklausos metu paliudijo jo tėtis K. R. bei teismui pateikti antikvarinių daiktų įsigijimo dokumentai. Taigi, visi kiti daiktai, kurie nebuvo įrodyti kaip radiniai, turi būti grąžinti teisėtam jų savininkui, kadangi taip numato Lietuvos Respublikos įstatymai, be to, nebuvo nustatytas ir šių daiktų apyvartos ribojamas. Apelianto vertinimu, nagrinėjamu atveju buvo pažeista P. R. teisė į nuosavybės neliečiamumą, kurią gina ne tik nacionaliniai įstatymai – Lietuvos Respublikos Konstitucija, bet ir tarptautiniai – Europos žmogaus teisių ir pagrindinių teisių konvencija.

72Dėl didelės vertės ir didėlės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių pasisavinimo.

73Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė, jog „kaltinamųjų P. R., M. K., O. M., R. S. ir R. U. iškasti radiniai turi didelę išliekamąją istorinę, mokslinę ir kultūrinę vertę, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir specialistai...“. Tačiau, apeliantas pabrėžia, kad šiuo atveju kalbama tik apie 30 senovės Romos laikų monetų, nes daugiau byloje nėra jokių duomenų apie radinius, kuriuos kartu būtų radę kaltinamieji, ir tie radiniai būtų priskiriami didelę istorinę, kultūrinę, mokslinę vertę turintiems objektams. Be to, apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma, jog neteisėti grunto kasinėjimo darbai buvo vykdomi „...laikotarpiu nuo nenustatytos datos iki 2012 m. lapkričio 28 d., tiksliai nenustatytose Lietuvos Respublikos Utenos, Panevėžio ir Vilniaus apskričių Vilniaus apskrities Ukmergės rajono vietose...“, o tai leidžia pagrįstai teigti, kad nesant įrodymų, jog iš R. R. konfiskuoti daiktai buvo rasti po 2007 m. liepos 21 d. BK 185 straipsnio pakeitimo įsigaliojimo, kuriuo šios nusikalstamos veikos dalyko apibūdinimas išplėstas didelės istorinės, mokslinės ar kultūrinės reikšmės požymiu, nėra jokio pagrindo nei inkriminuoti neteisėto tokių vertybių radimo, nei konfiskuoti kratų metu rastų daiktų (baudžiamoji byla Nr. 2K-275/2014).

74Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime nepagrįstai konstatavo, jog P. R. ir kiti kaltinamieji „rado bei pasisavino didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės archeologinius radimus ir jų fragmentus, lobius (lobių dalis) ir kitą didelės 86 882,37 Lt (25162,87 Eur) vertės svetimą turtą“, kadangi skundžiamame nuosprendyje nurodytų rastų ir paimtų daiktų nustatytos vertės yra aiškiai per didelės. Apeliantas pabrėžia, kad pas P. R. rastų daiktų vertė nėra didelė, tai patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti ekspertai. Taigi, net jei P. R. ir būtų radęs visus pas jį kratos metu paimtus daiktus ir juos pasisavinęs, baudžiamoji atsakomybė jo atžvilgiu būtų negalima, kadangi kratos metu rastų ir paimtų daiktų vertė neviršija BK 190 straipsnyje nurodytos didelės vertės sumos, kuri yra 250 MGL.

75Dėl P. R. atžvilgiu paskirtos bausmės.

76Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas P. R. atžvilgiu paskyrė per griežtą bausmę. Apeliantas pažymi, kad P. R. anksčiau nėra teistas; jis apibūdinamas teigiamai, o būtent: kad jis yra vedęs, su žmona augina dvi nepilnametes dukras, neturi žalingų polinkių; vertinant jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad P. R. nuoširdžiai gailisi, pripažino savo kaltę dėl padarytų veikų, kurias jis iš tikrųjų padarė, o tai laikytina kaip jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Taigi, apelianto vertinimu, išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai daryti išvadą, jog P. R. atžvilgiu paskirta bausmė yra neproporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai, prieštarauja teisingumo principui bei neatitinka bausmei keliamų tikslų.

77Apeliaciniu skundu nuteistojo M. K. gynėja advokatė G. Kardanovskaja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, baudžiamąją bylą M. K. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose nusikalstamų veikų, numatytų BK 185 straipsnyje, 202 straipsnyje, požymių.

78Apelianto vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas M. K. atžvilgiu netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė nekaltumo prezumpciją bei įrodymų vertinimo taisykles.

79Apeliaciniame skunde nurodoma, kad radinio pasisavinimo nusikaltimo sudėtį sudaro rasto lobio pasisavinimas, didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmes turinčios vertybes, ar didelės vertės radinys. Apelianto vertinimu, byloje nėra duomenų, kad jis būtų prisidėjęs prie Romos imperijos denarų monetų atsiradimo ar bet kokiu būdu būtų susijęs su kitų kaltinamųjų kolekcijomis. Skunde pažymima, kad M. K. kolekcijos vertę sudaro 5312,26 Lt ir tai nesudaro didelės vertės, kuri nustatyta BK 190 straipsnyje, o būtent – 250 MGL, ir tai nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 185 straipsnio 1 dalyje, požymis.

80Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas grįstas prielaidomis ir bendro pobūdžio argumentais, nekonkretizavus M. K. veiksmų, kas pažeidžia įstatymų reikalavimus, apeliantas pažymi, kad BK 202 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad baudžiamoji atsakomybė atsiranda esant tokioms sąlygoms: 1) būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių požymių: stambų veiklos mastą ar versliškumą. Apeliantas pažymi, kad nagrinėjamu atveju parduotų daiktų suma bendrai sudaro 1130,84 Lt, o tai nesudaro pagrindo taikyti baudžiamosios atsakomybės. 2) kaltininkas neturi licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalingas ar ėmėsi veiklos kitokiu neteisėtu būdu. Apeliantas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog M. K. būtų pardavęs iškastus ir rastus daiktus. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad paieška su metalo detektoriumi nėra baudžiama. Kadangi tai įvyko be kultūros paveldo departamento leidimo, todėl tokie veiksmai galimai sudaro administracinio pobūdžio pažeidimą, numatytą ATPK 91 straipsnyje, ir nėra baudžiami.

81Apelianto vertinimu, atsižvelgiant į nekaltumo prezumpciją, į pirmosios instancijos teisme išnagrinėtus įrodymus, į tai, kad visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, jo veiksmuose nėra nusikalstamų veikų, numatytų BK 185 straipsnyje ir 202 straipsnyje, požymių.

82Apeliaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nuosprendį dalyje dėl A. P. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, ir jį išteisinti, nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties.

83Apelianto vertinimu, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nuosprendžio dalis, susijusi su jo nuteisimu, yra neteisėta ir nepagrįsta. Jo vertinimu, skundžiamas teismo sprendimas šioje dalyje grįstas prielaidomis, pažeidžiant BPK 44 str. 5 d., 20 str. 1-5 d. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dalį faktinių duomenų pripažino įrodymais, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių bei netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

84Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio keliamų reikalavimų apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies išdėstymui. Be to, apelianto nuomone, skundžiamas nuosprendis yra pats savaime prieštaringas, kadangi pirmosios instancijos teismas galimai supainiojo apelianto (A. P.) galimai atliktus veiksmus su kitų nuteistųjų asmenų galimai atliktais veiksmais, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog buvo pažeista A. P. teisė žinoti, dėl ko jis buvo nuteistas.

85Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančios kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes, o visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu padarius nusikalstamą veiką, rėmėsi įrodymais, kurie yra nepakankami, keliantys abejonių, grindžiami prielaidomis ir spėjimais.

86Apeliantas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 6 d. nuosprendyje nurodė, jog „<...> kaltinamajam A. P. inkriminuojama, kad jis iš kaltinamojo P. R. įsigijo didelės mokslinės, kultūrinės ir istorinės reikšmės turinčias vertybes – dalį lobio – dvidešimt devynias II a. Romos imperijos denarų monetas, žinodamas, kad tos vertybės gautos nusikalstamu būdų, t. y. neteisėtai iškastos 2012-11-19 savavališkų kasinėjimų metu Šalčininkų rajone, laikė netoli Kalesnikų kaimo. <...>. Apeliantas neginčija fakto, kad jis įsigijo II a. Romos imperijos denarus – monetas. Apeliantas taip pat pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog „<...> yra iškasti nelegalių archeologinių kasinėjimų metu, patvirtina kaltinamųjų A. P. ir P. R. tarpusavio telefoninių pokalbių analizė, iš kur matyti, kad kaltinamieji šių pokalbių metu pakankamai atvirai kalba apie planuojamus nelegalius archeologinius kasinėjimus ir tokių kasinėjimų metu rastus archeologinius radinius, o vieno iš telefoninių pokalbių metu, 2012-11-21 kaltinamajam A. P. paskambinus telefonu kaltinamajam P. R., pastarasis praneša A. P., kad toje vietoje, kur anksčiau jie yra buvę, rado 30 vnt. romėniškų monetų. Akivaizdu, kad kaltinamasis A. P., įsigydamas romėniškas monetas, kurias P. R. rado vietoje, kurioje jie ankščiau buvo kartu su kaitinamuoju A. P., suprato, kad tai tos pačios romėniškos monetos, kurias rado P. R. ir turėjo suprasti, kad jos (monetos) rastos savavališkų archeologinių kasinėjimų metu <...>“. Taip pat apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas aukščiau nurodytą išvadą, rėmėsi elektroninių ryšių tinklais kaltinamųjų P. R. ir jo (apelianto) perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolais, kratos metu iš apelianto paimtu jo asmeniniu kompiuteriu, kuriame buvo rasti failai su monetų nuotraukomis, liudytojų S. Ž., M. M. parodymais, specialistės Dalios Grimaliauskaitės pateiktomis išvadomis. Tačiau, apelianto vertinimu, ši pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad jis žinojo, jog šios monetos yra gautos nusikalstamu būdu, yra nepagrįstos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi nė viename pokalbyje, kurie vyko tarp apelianto ir P. R., nėra užfiksuota apie tai, kad būtų kalbama apie romėniškų monetų kasinėjimus ar jų radimo vietą Kalesnikų kaime. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi šių pokalbių turiniu, nors jie nėra susiję su jo atžvilgiu pateiktais kaltinimais, juolab, kad to nepatvirtina nei jo paties, nei P. R., nei R. U. duoti parodymai, kaip nėra jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad apeliantas būtų žinojęs, kur tos monetos buvo rastos bei tai, kad jis būtų buvęs jų radimo vietoje. Taip pat šių aplinkybių nepatvirtino ir liudytojai S. Ž. bei M. M. Apeliantas taip pat nurodo, kad jo kompiuteryje rastos nuotraukos, kuriose užfiksuotos monetos, nėra tos pačios, kurios buvo įgytos iš P. R., todėl šios nuotraukos nagrinėjamoje byloje neturi jokios įrodomosios reikšmės.

87Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Dalios Grimalauskaitės pateiktos išvados neatitinka BPK 90 str. nurodytų reikalavimų, nes jose nėra nurodyti visi privalomi duomenys, o būtent: naudoti tyrimo metodai ir techninės priemonės, todėl nėra galimybės patikrinti šios išvados patikimumo. Be to, pati specialistė paaiškino, kad ji nežino, kokie reikalavimai keliami specialisto išvadai baudžiamojoje byloje, nes ji tiesiog aprašė jai pateiktus daiktus – monetas ir ji pateikė savo subjektyvią nuomonę.

88Apelianto nuomone, svarbu pažymėti ir tai, kad pirmosios instancijos teismas dėl jam inkriminuoto epizodo nepasisakė apie R. U. vaidmenį ir, galimai darydamas savo išvadas dėl apelianto kaltės, sumaišė jį su R. U., nes kaltinime nurodyta, jog apeliantas monetas įsigijo žinodamas, kad jos iškastos neteisėto kasinėjimo metu P. R. ir R. U..

89Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas jo atžvilgiu paskyrė per griežtą bausmę, t.y. per didelę baudą.

90Nuteistojo O. M., nuteistojo P. R. gynėjo advokato Justo Vilio, nuteistojo M. K. gynėjos advokatės Galinos Kardanovskajos, nuteistojo A. P. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

91Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204/ 2008).

92Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Pagal teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-60/2014, 2K-202/2014, 2K-240/2014, ).

93Iš esmės nuteistieji P. R., O. M., M. K. bei jų gynėjai, nesutikdami su paminėtų nuteistųjų nuteisimu pagal BK 185 str., ginčija nuteistiesiems inkriminuotų radinių iškasimo iš grunto faktą, teigdami, kad pas nuteistuosius kratų metu aptiktus objektus yra įsigiję perkant iš trečiųjų asmenų, išskyrus kelis radinius, kurių iškasimą iš grunto Lietuvos Respublikos teritorijoje ir pasisavinimą pripažįsta.

94Formuojamoje teismų praktikoje nurodyta, kad pagal BK 185 straipsnį atsako tas, kas pasisavino rastą lobį, didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, kitą didelės vertės radinį ar atsitiktinai jam patekusį didelės vertės daiktą. Taigi šio nusikaltimo objektas yra nuosavybė, dalykas –svetimas didelės vertės radinys, didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčios vertybės ar rastas lobis, kuris taip pat gali turėti istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę arba kitoks didelės vertės svetimas turtas. Bendrąja prasme lobis yra žemėje užkasti ar kitaip paslėpti pinigai arba vertingi daiktai, kurių savininkas negali būti nustatytas dažniausiai dėl to, kad praėjo daug laiko nuo jų užkasimo. Taip pat traktuojami ir archeologiniai radiniai. Pagal teisinį reglamentavimą archeologiniai radiniai apibrėžiami kaip tyrimų metu ar kitaip rasti žmogaus sukurti ar turintys žmogaus būties ženklų daiktai ar jų liekanos, patys bei sąsaja su kitais ženklais turintys mokslinę istorijos pažinimo vertę. Šių daiktų buvęs savininkas negali būti nustatytas paprastai dėl to, kad praėjo daug laiko nuo daiktų užkasimo ar išmetimo (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį). Todėl visos žemėje, jos paviršiuje, vandenyje, pastatuose arba jų dalyse rastos kilnojamosios kultūros vertybės, kurių savininkas negali būti nustatytas arba pagal įstatymą yra netekęs teisės į jas, pereina valstybės nuosavybėn (Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Taigi radinio pasisavinimo dalyku gali būti ne tik turtas, kurio savininkas nežinomas ar pagal įstatymą netekęs teisės į jį (paprastai toks turtas atitenka valstybės nuosavybėn), bet ir turtas, kuris dar nėra patekęs (kaip kad žemėje (kapinynuose) užkasti archeologiniai radiniai) į savininko (šiuo atveju valstybės) valdymo (disponavimo) sritį. Pažymėtina ir tai, kad radinio įgijimo sąvoka apima tiek atsitiktinį daikto radimą, tiek ir tyčia ieškoto (turint ar neturint savininko leidimo) dalyko radimą. Sistemiškai aiškinant BK 185 str. akivaizdu, kad įstatymo leidėjas kriminalizavo ne bet kokį disponavimą aukščiau paminėtais radiniais, o tik betarpišką neteisėtą radinių pasisavinimą iš jų radimvietės.

95Byloje nustatyta, kad atliekant kratas nuteistųjų gyvenamosiose vietose, automobiliuose buvo rasti didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės archeologiniai radiniai ir jų fragmentai, lobiai (lobių dalys) ir kiti radiniai. Radinių aptikimo pas nuteistuosius fakto niekas neginčija. Apeliantai nuteisti už tai, kad veikdami kartu skirtingų sudėčių grupėse, pasinaudodami specialiai metalo radimui skirtu prietaisu – metalo detektoriumi ir kastuvais, laikotarpiu nuo nenustatytos datos iki 2012 m. lapkričio 28 d., tiksliai nenustatytose Lietuvos Respublikos Utenos, Panevėžio ir Vilniaus apskričių, Vilniaus apskrities Ukmergės rajono vietose, Šalčininkų rajono Kalesnikų kaimo ir Jašiūnų miestelio apylinkėse, Vilniaus rajono Kuprijoniškių kaimo apylinkėse ir Gaukelių palivarko (nuo 1903 metų Saliutyno dvarelio) liekanose prie Raguvos ir Gaukeliškių kaimų žemių ribos, neturėdami leidimo kasti žemės gelmių išteklius ir leidimo atlikti archeologinius ardomuosius ir/ar tvarkybos tyrimus, analogiškais būdais tęstiniais veiksmais vykdydami neteisėtus grunto kasinėjimo darbus, rado bei pasisavino didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės archeologinius radinius ir jų fragmentus, lobius (lobių dalis) ir kitą didelės 86 882,37 Lt (25162,87 €) vertės svetimą turtą. Taigi visi nuteistieji, pripažinus juos veikiant bendrininkų grupe, nuteisti už visų kratų metu rastų aukščiau paminėtų radinių radimą vykdant grunto kasinėjimo darbus ir pasisavinimą.

96Analizuojant byloje esančius įrodymus matyti, kad tik vienintelis iš visų nuteistųjų – R. S. ikiteisminio tyrimo metu pirminėje apklausoje pripažino, kad visus pas jį aptiktus radinius yra iškasęs Lietuvos Respublikoje ir pasisavinęs. R. S. apeliaciniu skundu nuosprendžio neskundė. P. R. pripažino iškasęs ir pasisavinęs tik mažą dalį inkriminuotų radinių, t.y. kartu su R. U. iškasęs ir pasisavinęs 30 Romos imperijos laikų denarų, 2012-11-28 kartu su O. M., M. K., R. S. kasinėjęs prie Nemenčinės ir suradęs kelias monetas, tarp kurių buvo XII amžiaus Livonijos šilingai, 2012-11-24 kartu su R. U. ir R. S. kasinėjęs Panevėžio rajone prie Naujamiesčio, kur rado keletą monetų – Jono Kazimiero laikų šilingų, 2012-11-15 kartu su R. S. ir M. K. kasinėjęs Vilniaus rajone, Kalniškių kaime, kur rado arklio kamanų papuošalą bei kelias XIX amžiaus kulkas. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, buvo atlikta kratos metu pas P. R. aptiktų objektų apžiūra, kurios metu P. R. nurodė, kad iš šių objektų yra suradęs ir iškasęs penkias XIX a-XX a pradžios metalines sagas, penkias XIX a-XX a pradžios metalines sagteles, XIX a pradžios žalvarinę Prancūzijos gvardijos uniforminę sagą, XIV-XVIa bronzinės pasaginės sagės fragmentą, tris 1648-1668 m. Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės šilingų nudilusias monetas, dvi sulipusias 1611-1632 m. šilingo monetas su audeklo fragmentu, vieną 1611-1632 m. Rygos šilingo monetą. P. R. teigimu kitus radinius, rastus atliekant jo namuose kratą, jis įgijo iš trečiųjų asmenų pirkdamas, dalį paveldėjo iš tėvo. M. K. pripažino dalyvavęs kasinėjant 2012-11-28, kai juos sulaikė policija. Kitus radinius, rastus atliekant jo namuose kratą, jis įgijo iš trečiųjų asmenų pirkdamas. O. M. nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir M. K.. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais ir išanalizuotais įrodymais ( nuteistųjų, liudytojų parodymais, kratų protokolais, apžiūrų protokolais, specialistų išvadomis, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokolais bei kt. ), kurių apeliacinės instancijos teismas nekartoja, neabejotinai nustatyta, kad visi nuteistieji yra vykdę Lietuvos Respublikoje grunto kasinėjimus, ir yra radę bei pasisavinę įvairius radinius.

97Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma.

98Šioje byloje, kaip minėta aukščiau, nekyla abejonių, kad visi nuteistieji yra vykdę Lietuvos Respublikoje grunto kasinėjimus, ir yra radę bei pasisavinę įvairius radinius. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, išnagrinėjus bylą liko nepaneigta ir nuteistųjų versija, kad didžiąją dalį radinių jie yra įgiję iš trečiųjų asmenų, kas nėra įstatymo uždrausta veika. Priešingai, byloje yra akivaizdžių duomenų (5 t., b.l. 1-7 ), kad dalį pas O. M. kratos metu rastų radinių, dėl kurių iškasimo iš grunto ir pasisavinimo nuteisti apeliantai bei R. S. ir R. U., O. M. yra įsigijęs internetinėje prekyboje, kas tik patvirtina apeliantų argumentus dėl radinių įgijimo aplinkybių. Objektyviais bylos duomenimis galima pagrįsti tik 2012-11-28 vykdytų kasinėjimų metu rastų ir pasisavintų radinių faktą, 30 Romos Imperijos laikų denarų radimo ir pasisavinimo faktą, taip pat dalies radinių, aptiktų pas nuteistuosius P. R. ir R. S., radimo ir pasisavinimo faktą. Nors iš bylos duomenų matyti, kad nuteistieji yra vykdę grunto kasinėjimus, tačiau nėra jokių objektyvių duomenų, kad visus kaltinime ir nuosprendyje nurodytus radinius nuteistieji rado ir pasisavino būtent kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, išnagrinėjus bylą taip pat nepavyko individualizuoti kiekvieno nuteistojo veiksmų nusikalstamos veikos padaryme, taip pat konkretizuoti radinių, kuriuos nuteistieji įgijo iš trečiųjų asmenų, o kuriuos rado vykdydami neteisėtus grunto kasinėjimus. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl bendrininkavimo randant ir pasisavinant visus nuosprendyje nurodytus radinius, nėra pagrįstos surinktų įrodymų visetu, iš skundžiamame nuosprendyje aptartų duomenų dėl bendrininkavimo galima tik padaryti prielaidą, kad nuteistieji kažkada kartu yra vykdę neteisėtus kasinėjimo darbus, tačiau jokių konkrečių objektyvių duomenų apie inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 185 str., padarymo aplinkybes, byloje nėra ( išskyrus aukščiau paminėtus objektyviai įrodytus radinių pasisavinimo faktus ). Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad kaltinimas, jog visi nuteistieji tęstiniais veiksmais vykdydami neteisėtus grunto kasinėjimo darbus, rado bei pasisavino visus skundžiamame nuosprendyje nurodytus didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės archeologinius radinius ir jų fragmentus, lobius (lobių dalis) ir kitą didelės 86 882,37 Lt (25162,87 €) vertės svetimą turtą, nepagrįstas neginčijamais baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais būdais gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, kaltinimas dėl didžiosios dalies nurodytų radinių neteisėto pasisavinimo pagrįstas tik prielaidomis, todėl iš nuteistųjų kaltinimo šalintinos radinių, kurių neteisėto radimo atliekant kasinėjimus ir pasisavinimo nepavyko įrodyti, įgijimo ir pasisavinimo aplinkybės.

99Skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje tarp didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės archeologinių radinių ir jų fragmentų, lobių (lobių dalių) ir kito didelės vertės svetimo turto nebuvo atskirai paminėti 30 Romos Imperijos laikų denarai, nors nuosprendžio aprašomojoje dalyje šio lobio neteisėto pasisavinimo aplinkybės buvo išsamiai aptartos, todėl teisėjų kolegija laiko, kad rašant nuosprendį įvyko techninė klaida, ir šioje dalyje nuosprendžio dalį patikslins.

100Išnagrinėjus bylą, atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad objektyviais duomenimis yra pagrįstas kaltinimas P. R. ir R. U. dėl 2012-11-19 Šalčininkų r., Kalesnikų kaime, veikiant bendrininkų grupe, neteisėtai pasisavintos lobio dalies - 30 Romos Imperijos laikų denarų;

101P. R., O. M., M. K., R. S., veikiant bendrininkų grupe, dėl 2012-11-28 Gaukelių palivarke (nuo 1903 metų Saliutyno dvarelio) liekanose prie Raguvos ir Gaukeliškių kaimų žemių ribos neteisėtai rastų ir įgytų :

102-

103trijų sulipusių 1632–1654 m. šilingo monetų, bendros 15 Lt vertės;

104- dviejų sulipusių 1611–1632 m. šilingo monetų su audeklo fragmentu, bendros 15 Lt vertės;

105-

1061611–1632 m. Rygos šilingo monetos, 3 Lt vertės;

107-

108dviejų XVII a. pirmos pusės aplūžusių Rygos šilingo monetų, po 1 Lt, bendros 2 Lt vertės;

109-

110dviejų 1632–1654 m. Livonijos šilingo monetų, po 8 Lt, bendros 16 Lt vertės;

111-

1121632–1654 m. Rygos šilingo monetos, 3 Lt vertės;

113-

114dviejų XVII a. pirmos pusės blogos būklės nenustatytų monetų, kurių negalima įvertinti pinigine išraiška,

115- dviejų XVIII – XIX a. keramikos indo šukių, po 0,5 Lt vertės, bendros 1 Lt vertės;

  • dviejų XVII – XIX a. keramikos indo šukių, bendros 1 Lt vertės;
  • XVI – XVII a. keramikos indo šukės, 0,5 Lt vertės;
  • šešių XVII – XVIII a. keramikos indo šukių, po 0,5 Lt vertės, bendros 3 Lt vertės;
  • aštuonių XV – XIX a. molio tinko fragmentų, po 0,1 Lt vertės, bendros 0,8 Lt vertės;
  • septynių XVIII – XIX a. švininių kulkų, po 2 Lt, bendros 14 Lt vertės;
  • dešimt XX a. pirmos pusės žalvarinių gilzių, po 0,1 Lt vertės, bendros 1 Lt vertės;
  • septynių XX a. pradžios metalinių butelio kamštelių, po 0,5 Lt vertės, bendros 3,5 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės švininės kulkos, 0,5 Lt vertės;
  • keturių XX a. pirmos pusės žalvarinių gilzių, po 0,1 Lt, bendros 0,4 Lt vertės;

116Dėl aukščiau paminėtų objektų neteisėto iškasimo iš grunto ginčo nėra, nei vienas iš apeliantų šios aplinkybės neginčija, šių radinių neteisėto pasisavinimo aplinkybės yra nustatytos ir aiškios, todėl teisėjų kolegija apie tai nepasisakys. Nors ne visi nuteistieji asmeniškai iš grunto iškasė paminėtus objektus, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, ši veika buvo padaryta veikiant bendrininkų grupe.

117Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Taigi, bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Būtinas šio instituto požymis yra bent dviejų bendrininkų tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Asmenų susitarimas bendrai atlikti nusikalstamą veiką galimas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.) ir jis galimas visose nusikalstamos veikos stadijose iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas. Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų.

118Šioje byloje nustatyta, kad 2012-11-19 nuteistieji P. R. ir R. U., o 2012-11-28 nuteistieji P. R., O. M., M. K., R. S. buvo susitarę ir nuvyko atlikti neteisėtų grunto kasinėjimų, tikslu rasti lobius, jų dalis ir kitus radinius. 2012-11-28 pastarieji buvo sulaikyti įvykio vietoje, pas P. R. ir R. S. buvo aptikti žemėti, iškasti iš grunto objektai, tai pat aptikti ir metalo ieškikliai, kastuvai. Dėl to, kad paminėti nuteistieji žinojo, jog atvyko ir dalyvauja atliekant neteisėtus grunto kasinėjimus, ginčo nėra. Iš bylos medžiagos matyti, kad P. R., pardavęs didžiąją dalį 2012-11-19 rasto lobio, dalį pinigų perdavė R. U., taip pat yra užfiksuotas bendravimas tarp nuteistųjų apie rastų objektų pardavimus, derinant pardavimo kainas, taigi akivaizdu, kad iš esmės tokia veika nuteistieji užsiėmė bendrai, kas tik patvirtina tą aplinkybę, kad 2012-11-19 ir 2012-11-28 nuteistieji veikė bendrininkų grupe, nepriklausomai nuo to, kuris konkrečiai rado ir iškasė iš grunto objektus, todėl jie pagrįstai nuteisti pagal BK 185 str. 1 d.

119Apeliacinės instancijos teisme atlikus aptiktų objektų apžiūrą, jos metu P. R. nurodė radinius, kuriuos neteisėtai įgijo kasinėdamas kaltinime nurodytose vietovėse, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad surinkta pakankamai duomenų, kad P. R. tiksliai nenustatytu laiku ir tikslai nenustatytoje Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai pasisavino:

120- penkias XIXa-XX a pradžios metalines sagas, po 0.3 Lt., bendros 1,5 Lt vertės,

121- penkias XIXa-XX a pirmos pusės metalines sagteles, po 2 Lt., bendros 10 Lt vertės;

122- XIX a pradžios žalvarinę Prancūzijos gvardijos uniforminę sagą, 100 Lt vertės,

123- XIV-XVI a bronzinės pasaginės sagės fragmentą, 100 Lt. vertės,

124- tris 1648-1668 m. Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingų nudilusias monetas, po 0,5 Lt., bendros 1,5 Lt. vertės.

125Nuteistasis R. S. nuosprendžio neskundė, todėl teisėjų kolegija nesvarsto R. S. inkriminuotų pas jį kratos metu rastų objektų neteisėto įgijimo grunto kasinėjimo metu aplinkybių, tik iš kaltinimo pašalina objektus, kurie buvo rasti pas kitus nuteistuosius kratų metu, nenustačius, kad buvo veikta bendrininkų grupe. Analogiškai teisėjų kolegija iš nuosprendžio neskundusio R. U. kaltinimo pašalina objektus, kurie buvo rasti pas kitus nuteistuosius kratų metu, nenustačius, kad buvo veikta bendrininkų grupe.

126Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą apeliacinės instancijos teismas nustato tokias nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes :

127P. R., pasinaudodamas specialiai metalo radimui skirtu prietaisu – metalo detektoriumi ir ūkiniais kastuvais, laikotarpiu nuo nenustatytos datos iki 2012 m. lapkričio 28 d., neturėdamas leidimo kasti žemės gelmių išteklius ir leidimo atlikti archeologinius ardomuosius ir/ar tvarkybos tyrimus, analogiškais būdais tęstiniais veiksmais vykdydamas neteisėtus grunto kasinėjimo darbus, rado bei pasisavino didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės archeologinius radinius ir jų fragmentus, lobius (lobių dalis) :

128- Nenustatytose Lietuvos Respublikos vietose penkias XIXa-XX a pradžios metalines sagas, po 0.3 Lt., bendros 1,5 Lt vertės, penkias XIXa-XX a pirmos pusės metalines sagteles, po 2 Lt., bendros 10 Lt vertės, XIX a pradžios žalvarinę Prancūzijos gvardijos uniforminę sagą, 100 Lt vertės, XIV-XVI a bronzinės pasaginės sagės fragmentą, 100 Lt. vertės, tris 1648-1668 m. Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingų nudilusias monetas, po 0,5 Lt., bendros 1,5 Lt. vertės;

129- 2012-11-19 Šalčininkų rajono Kalesnikų kaimo ir Jašiūnų miestelio apylinkėse, veikdamas bendrininkų grupe su R. U., rado bei neteisėtai pasisavino 30 Romos Imperijos laikų denarų;

1302012-11-28 Gaukelių palivarko (nuo 1903 metų Saliutyno dvarelio) liekanose prie Raguvos ir Gaukeliškių kaimų žemių ribos, veikdamas bendrininkų grupe su O. M., M. K., R. S., rado bei neteisėtai pasisavino :

131-

132tris sulipusias 1632–1654 m. šilingo monetas, bendros 15 Lt vertės;

133- dvi sulipusias 1611–1632 m. šilingo monetas su audeklo fragmentu, bendros 15 Lt vertės;

134-

1351611–1632 m. Rygos šilingo monetas, 3 Lt vertės;

136-

137dvi XVII a. pirmos pusės aplūžusias Rygos šilingo monetas, po 1 Lt, bendros 2 Lt vertės;

138-

139dvi 1632–1654 m. Livonijos šilingo monetas, po 8 Lt, bendros 16 Lt vertės;

140-

1411632–1654 m. Rygos šilingo monetas, 3 Lt vertės;

142-

143dvi XVII a. pirmos pusės blogos būklės nenustatytas monetas, kurių negalima įvertinti pinigine išraiška,

144- dvi XVIII – XIX a. keramikos indo šukes, po 0,5 Lt vertės, bendros 1 Lt vertės;

  • dvi XVII – XIX a. keramikos indo šukes, bendros 1 Lt vertės;
  • XVI – XVII a. keramikos indo šukes, 0,5 Lt vertės;
  • šešias XVII – XVIII a. keramikos indo šukes, po 0,5 Lt vertės, bendros 3 Lt vertės;
  • aštuonis XV – XIX a. molio tinko fragmentus, po 0,1 Lt vertės, bendros 0,8 Lt vertės;
  • septynias XVIII – XIX a. švinines kulkas, po 2 Lt, bendros 14 Lt vertės;
  • dešimt XX a. pirmos pusės žalvarinių gilzių, po 0,1 Lt vertės, bendros 1 Lt vertės;
  • septynis XX a. pradžios metalinius butelio kamštelius, po 0,5 Lt vertės, bendros 3,5 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės švininę kulką, 0,5 Lt vertės;
  • Keturias XX a. pirmos pusės žalvarines gilzes, po 0,1 Lt, bendros 0,4 Lt vertės.

145M. K., veikdamas bendrininkų grupe su P. R., O. M., R. S., pasinaudodami specialiai metalo radimui skirtu prietaisu – metalo detektoriumi ir ūkiniais kastuvais, 2012-11-28 Gaukelių palivarko (nuo 1903 metų Saliutyno dvarelio) liekanose prie Raguvos ir Gaukeliškių kaimų žemių ribos, neturėdamas leidimo kasti žemės gelmių išteklius ir leidimo atlikti archeologinius ardomuosius ir/ar tvarkybos tyrimus, vykdydamas neteisėtus grunto kasinėjimo darbus, rado bei pasisavino didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės archeologinius radinius ir jų fragmentus :

146-

147tris sulipusias 1632–1654 m. šilingo monetas, bendros 15 Lt vertės;

148- dvi sulipusias 1611–1632 m. šilingo monetas su audeklo fragmentu, bendros 15 Lt vertės;

149-

1501611–1632 m. Rygos šilingo monetas, 3 Lt vertės;

151-

152dvi XVII a. pirmos pusės aplūžusias Rygos šilingo monetas, po 1 Lt, bendros 2 Lt vertės;

153-

154dvi 1632–1654 m. Livonijos šilingo monetas, po 8 Lt, bendros 16 Lt vertės;

155-

1561632–1654 m. Rygos šilingo monetas, 3 Lt vertės;

157-

158dvi XVII a. pirmos pusės blogos būklės nenustatytas monetas, kurių negalima įvertinti pinigine išraiška,

159- dvi XVIII – XIX a. keramikos indo šukes, po 0,5 Lt vertės, bendros 1 Lt vertės;

  • dvi XVII – XIX a. keramikos indo šukes, bendros 1 Lt vertės;
  • XVI – XVII a. keramikos indo šukes, 0,5 Lt vertės;
  • šešias XVII – XVIII a. keramikos indo šukes, po 0,5 Lt vertės, bendros 3 Lt vertės;
  • aštuonis XV – XIX a. molio tinko fragmentus, po 0,1 Lt vertės, bendros 0,8 Lt vertės;
  • septynias XVIII – XIX a. švinines kulkas, po 2 Lt, bendros 14 Lt vertės;
  • dešimt XX a. pirmos pusės žalvarinių gilzių, po 0,1 Lt vertės, bendros 1 Lt vertės;
  • septynis XX a. pradžios metalinius butelio kamštelius, po 0,5 Lt vertės, bendros 3,5 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės švininę kulką, 0,5 Lt vertės;
  • keturias XX a. pirmos pusės žalvarines gilzes, po 0,1 Lt, bendros 0,4 Lt vertės.

160O. M., veikdamas bendrininkų grupe su P. R., M. K., R. S., pasinaudodami specialiai metalo radimui skirtu prietaisu – metalo detektoriumi ir ūkiniais kastuvais, 2012-11-28 Gaukelių palivarko (nuo 1903 metų Saliutyno dvarelio) liekanose prie Raguvos ir Gaukeliškių kaimų žemių ribos, neturėdamas leidimo kasti žemės gelmių išteklius ir leidimo atlikti archeologinius ardomuosius ir/ar tvarkybos tyrimus, vykdydamas neteisėtus grunto kasinėjimo darbus, rado bei pasisavino didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės archeologinius radinius ir jų fragmentus :

161-

162tris sulipusias 1632–1654 m. šilingo monetas, bendros 15 Lt vertės;

163- dvi sulipusias 1611–1632 m. šilingo monetas su audeklo fragmentu, bendros 15 Lt vertės;

164-

1651611–1632 m. Rygos šilingo monetas, 3 Lt vertės;

166-

167dvi XVII a. pirmos pusės aplūžusias Rygos šilingo monetas, po 1 Lt, bendros 2 Lt vertės;

168-

169dvi 1632–1654 m. Livonijos šilingo monetas, po 8 Lt, bendros 16 Lt vertės;

170-

1711632–1654 m. Rygos šilingo monetas, 3 Lt vertės;

172-

173dvi XVII a. pirmos pusės blogos būklės nenustatytas monetas, kurių negalima įvertinti pinigine išraiška,

174- dvi XVIII – XIX a. keramikos indo šukes, po 0,5 Lt vertės, bendros 1 Lt vertės;

  • dvi XVII – XIX a. keramikos indo šukes, bendros 1 Lt vertės;
  • XVI – XVII a. keramikos indo šukes, 0,5 Lt vertės;
  • šešias XVII – XVIII a. keramikos indo šukes, po 0,5 Lt vertės, bendros 3 Lt vertės;
  • aštuonis XV – XIX a. molio tinko fragmentus, po 0,1 Lt vertės, bendros 0,8 Lt vertės;
  • septynias XVIII – XIX a. švinines kulkas, po 2 Lt, bendros 14 Lt vertės;
  • dešimt XX a. pirmos pusės žalvarinių gilzių, po 0,1 Lt vertės, bendros 1 Lt vertės;
  • septynis XX a. pradžios metalinius butelio kamštelius, po 0,5 Lt vertės, bendros 3,5 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės švininę kulką, 0,5 Lt vertės;
  • keturias XX a. pirmos pusės žalvarines gilzes, po 0,1 Lt, bendros 0,4 Lt vertės.

175R. S., pasinaudodamas specialiai metalo radimui skirtu prietaisu – metalo detektoriumi ir ūkiniais kastuvais, laikotarpiu nuo nenustatytos datos iki 2012 m. lapkričio 28 d., tiksliai nenustatytose Lietuvos Respublikos Utenos, Panevėžio ir Vilniaus apskričių vietose, neturėdamas leidimo kasti žemės gelmių išteklius ir leidimo atlikti archeologinius ardomuosius ir/ar tvarkybos tyrimus, analogiškais būdais tęstiniais veiksmais vykdydamas neteisėtus grunto kasinėjimo darbus, rado bei pasisavino didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės archeologinius radinius ir jų fragmentus, lobius (lobių dalis) :

  • XIX a. antros pusės žalvarinį žiedą, 50 Lt vertės;
  • 1838 m. sidabrinį kryželį, 35 Lt vertės;
  • tris XX a. pradžios sidabrinius kryželius, po 25 Lt vertės, bendros 75 Lt vertės;
  • XX a. 3 – 4-o dešimtmečių sidabrinį kryželį, 25 Lt vertės;
  • XIX a. pabaigos – XX a. pradžios metalines Rusijos uniformines sagas, 15 Lt vertės;
  • XIX a. pabaigos – XX a. pradžios metalines Prūsijos uniformines sagas, 3 Lt vertės;
  • XIX a. metalinės Lenkijos uniforminę sagą, 25 Lt vertės;
  • dvi XX a. pirmos pusės metalines Lenkijos uniformines sagas, po 3 Lt vertės, bendros 6 Lt vertės;
  • XIX a. pabaigos – XX a. pradžios metalinę Rusijos uniforminę sagą, 10 Lt vertės;
  • XX a. pradžios metalinę jūreivišką uniforminę sagą, 10 Lt vertės;
  • dvidešimt XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės metalinių sagų, po 1 Lt vertės, bendros 20 Lt vertės;
  • dvi XX a. pirmos pusės žalvarines Lenkijos kokardas, po 10 Lt vertės, bendros 20 Lt vertės;
  • XX a. pradžios žalvarinį Prūsijos karinį trafaretą, 5 Lt vertės;
  • XVII – XVIII a. švininę kulką, 5 Lt vertės;
  • XX a. pradžios žalvarinę šovininės apkabą, 1 Lt vertės;
  • XX a. pradžios duraliuminio žiedą, 15 Lt vertės;
  • XX a. pradžios žalvarinį žiedą, 5 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės metalinį žiedą, 5 Lt vertės;
  • XIX a. antros pusės žalvarinį kryželį, 10 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės žalvarinį žetoną „TP.104 / 56“, 5 Lt vertės;
  • šešias XIX a. antros pusės – XX a. pradžios žalvarines sagtis, po 5 Lt vertės, bendros 30 Lt vertės;
  • du XIX a. žalvarinius apkalus, po 5 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės;
  • dvidešimt tris XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės akmeninius ir metalinius dirbinių fragmentus, po 0,2 Lt vertės, bendros 4,6 Lt vertės;
  • XIX a. antros pusės žalvarinį religinį medaliuką, 15 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės aliuminio religinį medaliuką, 10 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės aliuminio religinį medaliuką, 5 Lt vertės;
  • penkis XX a. pirmos pusės aliuminio religinius medaliukus, po 5 Lt vertės, bendros 25 Lt vertės;
  • XIX a. pabaigos – XX a. pirmo ketvirčio žalvarinį religinį medaliuką, 15 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės aliuminio religinį medaliuką, 3 Lt vertės;
  • penkis XX a. pirmos pusės metalinius arbatinius šaukštelius, po 0,1 Lt vertės, bendros 0,5 Lt vertės;
  • XIX a. pradžios metalinės Prancūzijos uniforminės sagos fragmentą, 1 Lt vertės;
  • XIX a. žalvarinę sagą, 2 Lt vertės;
  • dvi XIX a. metalines sagas, po 1 Lt vertės, bendros 2 Lt vertės;
  • XX a. pradžios metalinę sagą, 3 Lt vertės;
  • tris XIX a. antros pusės metalines sagas, po 1 Lt vertės, bendros 3 Lt vertės;
  • penkiasdešimt vieną XX a. pirmos pusės metalinę sagą, po 0,1 Lt vertės, bendros 5,1 Lt vertės;
  • šimtą trylika XIX a. – XX a. pirmos pusės metalinių sagų, po 0,1 Lt vertės, bendros 11,3 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės metalinę JAV uniforminę sagą, 0,5 Lt vertės;
  • tris XX a. pirmos pusės metalines sagas su akutėmis, po 1 Lt vertės, bendros 3 Lt vertės;
  • dvi XX a. pirmos pusės stiklines sagas, po 1 Lt vertės, bendros 2 Lt vertės;
  • tris XX a. pirmos pusės stiklines sagų ir žiedų akutes, po 1 Lt vertės, bendros 3 Lt vertės;
  • dvidešimt vieną XIX a. antros pusės – XX a. pradžios metalinę Lenkijos uniforminę sagą, po 2 Lt vertės, bendros 42 Lt vertės;
  • devyniolika XIX a. pradžios – XX a. pradžios metalinių Rusijos uniforminių sagų, po 1 Lt vertės, bendros 19 Lt vertės;
  • penkiolika XX a. pirmos pusės metalinių sagų, po 2 Lt vertės, bendros 30 Lt vertės;
  • tris XX a. pradžios metalines sagas, po 3 Lt vertės, bendros 9 Lt vertės;
  • septynias XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės metalines sagas, po 2 Lt vertės, bendros 14 Lt vertės;
  • XIX a. pirmos pusės metalinę sagą, 10 Lt vertės;
  • dvylika XIX a. metalinių sagų, po 5 Lt vertės, bendros 60 Lt vertės;
  • aštuonias XX a. pirmos pusės metalines sagas, po 0,5 Lt vertės, bendros 4 Lt vertės;
  • šešias XX a. pirmos pusės plastikines sagas, po 0,5 Lt vertės, bendros 3 Lt vertės;
  • šimtą penkiasdešimt septynias XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės metalines sagas, po 0,5 Lt vertės, bendros 78,5 Lt vertės;
  • dvidešimt aštuonis XX a. pirmos pusės metalinius butelių kamštelius, po 0,5 Lt vertės, bendros 14 Lt vertės;
  • XIX a. pradžios bronzinį apkalą „Grenada“, 500 Lt vertės;
  • du XIX a. pradžios žalvarinius apkalus „Erelis“, po 200 Lt vertės, bendros 400 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės švino-alavo lydinio emblemą „KATEG.II“, 10 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės žalvarinę emblemą „J.F.“ su švyturio atvaizdu, 20 Lt vertės;
  • du XIX a. pabaigos – XX a. pradžios švino-alavo lydinio butelių kamštelius, po 5 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės;
  • penkias XX a. pirmos pusės žalvarines šovinių apkabas, po 1 Lt vertės, bendros 5 Lt vertės;
  • dvi XX a. pirmos pusės žalvarines šovinių apkabas su penkiomis gilzėmis, po 3 Lt vertės, bendros 6 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės metalinį indelį kiaušiniui, 10 Lt vertės;
  • penkiolika XX a. pirmos pusės duraliuminio butelių kamštelių, po 0,5 Lt vertės, bendros 7,5 Lt vertės;
  • aštuonis XX a. pirmos pusės duraliuminio kamštelius, po 0,5 Lt vertės, bendros 4 Lt vertės;
  • XX a. 3 – 4-o dešimtmečių keramikos ir geležies J.B.Volfo-Engelmano fabriko Kaune butelio kamštelį, 5 Lt vertės;
  • du XX a. pirmos pusės duraliuminio antpirščius, po 0,5 Lt vertės, bendros 1 Lt vertės;
  • keturias XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės žalvarines sagas, po 1 Lt vertės, bendros 4 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės metalinį baldų ratuką, 5 Lt vertės;
  • XIX a. bronzinę baldų rankeną, 30 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės žalvarinę baldų rankeną, 5 Lt vertės;
  • keturiolika XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės metalinių sagtelių, po 2 Lt vertės, bendros 28 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės metalinį žiebtuvėlį, 1 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės metalinį žiedą, 1 Lt vertės;
  • du XIX a. bronzinius apkalus, po 5 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės;
  • XX a. pradžios žalvarinį apkalą, 3 Lt vertės;
  • du XX a. pradžios duraliuminio, švino-alavo lydinio žetonus, po 1 Lt vertės, bendros 2 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės metalinę šakutę, 1 Lt vertės;
  • XX a. pradžios švino-alavo lydinio ir geležies stalo įrankio rankeną, 2 Lt vertės;
  • šimtą penkiolika XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės metalinių įvairių dirbinių fragmentų, po 0,1 Lt vertės, bendros 11,5 Lt vertės;
  • dvidešimt penkias XIX a. pabaigos – XX a. pradžios metalines Rusijos uniformines sagas, po 5 Lt vertės, bendros 125 Lt vertės;
  • aštuonias XIX a. antros pusės – XX a. pradžios metalines Rusijos uniformines sagas, po 5 Lt vertės, bendros 40 Lt vertės;
  • septynias XIX a. antros pusės – XX a. pradžios metalines Lenkijos uniformines sagas, po 5 Lt vertės, bendros 35 Lt vertės;
  • dvi XX a. pradžios metalines Prūsijos uniformines sagas, po 3 Lt vertės, bendros 6 Lt vertės;
  • šešias XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės metalines uniformines sagas, po 2 Lt vertės, bendros 12 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės metalinę JAV uniforminę sagą, 2 Lt vertės;
  • tris XX a. 3 – 4-o dešimtmečių metalines Lietuvos uniformines sagas, po 5 Lt vertės, bendros 15 Lt vertės;
  • aštuonis XX a. pradžios metalinius Rusijos uniformos trafaretus, bendros 10 Lt vertės;
  • tris XX a. pirmos pusės metalinius antpirščius, po 3 Lt vertės, bendros 9 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės metalinį švilpuką, 10 Lt vertės;
  • XIX a. žydišką vilkelį, 40 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės bronzinį svarstyklių svarelį, 2 Lt vertės;
  • XX a. pradžios žalvarinį žiedą, 2 Lt vertės;
  • XIX a. pabaigos – XX a. pradžios metalinį ažūrinį pakabuką, 3 Lt vertės;
  • XIX a. antros pusės – XX a. pradžios metalo ir stiklo pakabuką-medalioną, 15 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės metalinę sąsagą, 1 Lt vertės;
  • XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės bronzos ir geležies rankenėlę, 7 Lt vertės;
  • XIX a. antros pusės metalinį Lenkijos uniformos apkalą, 10 Lt vertės;
  • tris XX a. pirmos pusės metalines emblemas, po 1 Lt vertės, bendros 3 Lt vertės;
  • penkis XX a. pirmos pusės metalinius dirbinių fragmentus, po 0,1 Lt vertės, bendros 0,5 Lt vertės;
  • penkis XX a. pirmos pusės – vidurio sidabrinių dirbinių fragmentus, bendros 20 Lt vertės;
  • dvylika XIX a. pabaigos – XX a. pradžios metalinių kariuomenės trafaretų, po 1 Lt vertės, bendros 12 Lt vertės;
  • keturis XX a. pirmos pusės metalinius Lenkijos kokardos fragmentus, po 1 Lt vertės, bendros 4 Lt vertės;
  • XIX a. švininę kulką, 1 Lt vertės;
  • devynias XX a. pirmos pusės metalines kulkas, po 0,1 Lt vertės, bendros 0,9 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės metalinę gilzę, 0,1 Lt vertės;
  • tris XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės metalinius svarelius, po 5 Lt vertės, bendros 15 Lt vertės;
  • tris XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės švininius svarelius, po 0,5 Lt vertės, bendros 1,5 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės metalinį antpirštį, 1 Lt vertės;
  • šešis XX a. pirmos pusės metalinius žetonus, po 1 Lt vertės, bendros 6 Lt vertės;
  • du XX a. pradžios metalinius brolių Šmidtų fabriko Kaune žetonus, po 10 Lt vertės, bendros 20 Lt vertės;
  • XX a. pradžios švininį žaislinį kareivėlį, 10 Lt vertės;
  • XX a. pradžios metalinę emblemą „Siemens & Halske / patent“, 2 Lt vertės;
  • dvi XX a. pirmos pusės švinines spaudos klišes, po 1 Lt vertės, bendros 2 Lt vertės;
  • XIX a. antros pusės – XX a. pradžios metalinę adatą, 2 Lt vertės;
  • du XIX a. bronzinius kryželius, po 10 Lt vertės, bendros 20 Lt vertės;
  • tris XIX a. bronzinius kryželių fragmentus, po 1 Lt vertės, bendros 3 Lt vertės;
  • dvidešimt aštuonias XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės metalines sagas, po 0,1 Lt vertės, bendros 2,8 Lt vertės;
  • XIX a. pirmos pusės bronzinę sagą, 10 Lt vertės;
  • XX a. 3 – 4-o dešimtmečių metalinę sagą, 3 Lt vertės;
  • dvi XIX a. pradžios metalines sagas, po 80 Lt vertės, bendros 160 Lt vertės;
  • devyniasdešimt keturias XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės metalines sagas, po 0,5 Lt vertės, bendros 47 Lt vertės;
  • dvi XX a. pirmos pusės metalines sagas, po 0,5 Lt vertės, bendros 1 Lt vertės;
  • dvidešimt vieną XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės metalinę sagtelę, po 1 Lt vertės, bendros 21 Lt vertės;
  • keturiasdešimt du XX a. pirmos pusės duraliuminio butelių kamštelius, po 0,5 Lt vertės, bendros 21 Lt vertės;
  • penkis XIX a. bronzinius apkalus, po 10 Lt vertės, bendros 50 Lt vertės;
  • XIX a. pabaigos – XX a. pradžios bronzinį Prūsijos uniformos apkalą, 10 Lt vertės;
  • aštuonis XX a. pirmos pusės metalinius apkalus, po 1 Lt vertės, bendros 8 Lt vertės;
  • XIX a. metalinio žiedo su stikline akute fragmentą, 2 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės metalinę šakutę, 2 Lt vertės;
  • penkis XX a. pirmos pusės metalinius šaukštelius, po 1 Lt vertės, bendros 5 Lt vertės;
  • XIX a. bronzinę baldo rankenėlę, 10 Lt vertės;
  • XIX a. antros pusės – XX a. pradžios bronzinę durų rankeną, 10 Lt vertės;
  • XIX a. pabaigos – XX a. pradžios bronzinę šviestuvo šaką, 10 Lt vertės;
  • XIX a. pabaigos – XX a. pradžios bronzinio šviestuvo šakos fragmentą, 3 Lt vertės;
  • šimtą dvidešimt vieną XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės metalinių, keramikos ir stiklo dirbinių fragmentą ir jų dalis, po 0,05 Lt vertės, bendros 6,05 Lt vertės;
  • XX a. pradžios metalinį vyrio fragmentą, 1 Lt vertės;
  • XIX a. pabaigos varinį religinį medaliuką, 10 Lt vertės;
  • XIX a. pabaigos varinį religinį medaliuką, 5 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės aliuminio religinio medaliuko fragmentą, kurio negalima įvertinti pinigine išraiška;
  • XX a. pirmos pusės aliuminį deformuotą religinį medaliuką, 3 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės aliuminį religinį medaliuką, kurio negalima įvertinti pinigine išraiška;
  • 1941-1946 m. varinį 1-o laipsnio ženkliuką „Pasiruošęs darbui ir Tėvynės gynimui“, 10 Lt vertės;
  • du šimtus dvidešimt keturis 1648-1668 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės šilingų monetas ir jų klastotes, po 0,5 Lt vertės, bendros 112 Lt vertės;
  • šešiasdešimt 1648-1668 m. blogos būklės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės šilingo monetų ir jų klastočių, po 0,05 Lt vertės, bendros 3 Lt vertės;
  • tris 1773-1793 m. Abiejų Tautų Respublikos 1 grašio monetas, po 2 Lt vertės, bendros 6 Lt vertės;
  • 1587-1632 m. Rygos šilingo monetą, 0,1 Lt vertės;
  • 1733-1763 m. Abiejų Tautų Respublikos šilingo monetą, 0,1 Lt vertės;
  • keturiasdešimt vieną 1730-1913 m. Rusijos įvairių nominalų monetą, po 2 Lt vertės, bendros 82 Lt vertės;
  • penkiasdešimt devynias 1648-1668 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės šilingo monetas ir jų klastotes, po 0,3 Lt vertės, bendros 17,7 Lt vertės;
  • XIX a. vario lydinio sagą, 0,1 Lt vertės;
  • keturias 1925 m. ir 1936 m. Lietuvos 1, 2 ir 10 centų monetas, po 1 Lt vertės, bendros 4 Lt vertės;
  • keturias 1923-1937 m. Lenkijos 1, 2, 5 ir 10 grašių monetas, po 0,5 Lt vertės, bendros 2 Lt vertės;
  • 1763 m. Elbingo šilingo monetą, 20 Lt vertės;
  • penkias 1755-1840 m. Abiejų Tautų Respublikos ir Lenkijos įvairaus nominalo grašių monetas, po 2 Lt vertės, bendros 10 Lt vertės;
  • trisdešimt vieną 1731-1902 m. Rusijos įvairių nominalų monetą, po 3 Lt vertės, bendros 93 Lt vertės;
  • trylika XVIII a. antros pusės – XX a. pirmos pusės blogos būklės įvairių monetų, po 0,1 Lt vertės, bendros 1,3 Lt vertės;
  • dvi 1764 m. ir 1769 m. Prūsijos 1/12 talerio monetas, po 10 Lt vertės, bendros 20 Lt vertės;
  • tris 1786 m. Prūsijos 1/6 talerio ir 1934 m. Vokietijos 2 markių monetas, po 20 Lt vertės, bendros 60 Lt vertės;
  • 1608 m. Braunšveigo – Liuneburgo - Volfenbiutelio talerio monetą, 1000 Lt vertės;
  • dvi 1733-1763 m. Abiejų Tautų Respublikos grašio monetas, po 1 Lt vertės, bendros 2 Lt vertės;
  • šešiasdešimt vieną XX a. 3 – 4-o dešimtmečių 1, 2, 5 ir 10 grašių monetą, po 2 Lt vertės, bendros 122 Lt vertės;
  • 1922 m. Latvijos 2 santimų ir 2 1925 m. Lietuvos 10 centų monetas, po 2 Lt vertės, bendros 6 Lt vertės;
  • dvidešimt penkias XVIII – XX a. pradžios Rusijos įvairių nominalų kapeikų monetas, po 2 Lt vertės, bendros 50 Lt vertės;
  • septyniasdešimt penkias įvairių laikotarpių įvairių valstybių blogos būklės monetas, po 0,2 Lt vertės, bendros 15 Lt vertės;
  • devynias neįvardintas blogos būklės monetas, po 0,05 Lt vertės, bendros 0,45 Lt vertės;
  • penkias 1885-1927 m. Rusijos ir Lenkijos geležinkelio ir muitinės plombas, po 5 Lt vertės, bendros 25 Lt vertės;
  • tris XIX a. – XX a. pradžios Rusijos įvairių institucijų plombas, po 20 Lt vertės, bendros 60 Lt vertės;
  • aštuoniolika XIX a. pabaigos – XX a. 4-o dešimtmečio Rusijos ir Lenkijos įvairių institucijų plombų, po 3 Lt vertės, bendros 54 Lt vertės;
  • dvidešimt septynias XIX a. pabaigos – XX a. pradžios įvairių valstybių įvairių institucijų blogos būklės plombas, po 0,5 Lt vertės, bendros 13,5 Lt vertės;
  • XVII a. audeklo plombą, 30 Lt vertės;
  • XVII a. antros pusės – XVIII a. audeklo plombą, 20 Lt vertės;
  • XVI a. antros pusės – XVII a. pažeistą audeklo plombą, 10 Lt vertės;
  • vienuolika XVIII – XX a. vidurio blogos būklės monetų, jų ir kitų metalinių detalių fragmentų, po 0,05 Lt vertės, bendros 0,55 Lt vertės;
  • XX a. pradžios Rusijos pažeistą plombą, 0,1 Lt vertės;
  • XX a. pradžios Rusijos, Odesos plombą, 3 Lt vertės;
  • penkias 1632-1654 m. Rygos šilingus, po 5 Lt vertės, bendros 25 Lt vertės;
  • 1932 m. Lenkijos 2 grašių monetą, 1 Lt vertės,

176Taip pat, veikdamas bendrininkų grupe su P. R., M. K., O. M., 2012-11-28 Gaukelių palivarko (nuo 1903 metų Saliutyno dvarelio) liekanose prie Raguvos ir Gaukeliškių kaimų žemių ribos, neteisėtai rado bei pasisavino didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės archeologinius radinius ir jų fragmentus :

177-

178tris sulipusias 1632–1654 m. šilingo monetas, bendros 15 Lt vertės;

179- dvi sulipusias 1611–1632 m. šilingo monetas su audeklo fragmentu, bendros 15 Lt vertės;

180-

1811611–1632 m. Rygos šilingo monetas, 3 Lt vertės;

182-

183dvi XVII a. pirmos pusės aplūžusias Rygos šilingo monetas, po 1 Lt, bendros 2 Lt vertės;

184-

185dvi 1632–1654 m. Livonijos šilingo monetas, po 8 Lt, bendros 16 Lt vertės;

186-

1871632–1654 m. Rygos šilingo monetas, 3 Lt vertės;

188-

189dvi XVII a. pirmos pusės blogos būklės nenustatytas monetas, kurių negalima įvertinti pinigine išraiška,

190- dvi XVIII – XIX a. keramikos indo šukes, po 0,5 Lt vertės, bendros 1 Lt vertės;

  • dvi XVII – XIX a. keramikos indo šukes, bendros 1 Lt vertės;
  • XVI – XVII a. keramikos indo šukes, 0,5 Lt vertės;
  • šešias XVII – XVIII a. keramikos indo šukes, po 0,5 Lt vertės, bendros 3 Lt vertės;
  • aštuonis XV – XIX a. molio tinko fragmentus, po 0,1 Lt vertės, bendros 0,8 Lt vertės;
  • septynias XVIII – XIX a. švinines kulkas, po 2 Lt, bendros 14 Lt vertės;
  • dešimt XX a. pirmos pusės žalvarinių gilzių, po 0,1 Lt vertės, bendros 1 Lt vertės;
  • septynis XX a. pradžios metalinius butelio kamštelius, po 0,5 Lt vertės, bendros 3,5 Lt vertės;
  • XX a. pirmos pusės švininę kulką, 0,5 Lt vertės;
  • keturias XX a. pirmos pusės žalvarines gilzes, po 0,1 Lt, bendros 0,4 Lt vertės.

191R. U., veikdamas bendrininkų grupe su P. R., pasinaudodami specialiai metalo radimui skirtu prietaisu – metalo detektoriumi ir ūkiniais kastuvais, neturėdamas leidimo kasti žemės gelmių išteklius ir leidimo atlikti archeologinius ardomuosius ir/ar tvarkybos tyrimus, 2012-11-19 Šalčininkų rajono Kalesnikų kaimo ir Jašiūnų miestelio apylinkėse vykdydamas neteisėtus grunto kasinėjimo darbus, rado bei pasisavino lobio dalį - 30 Romos Imperijos laikų denarų.

192Dėl BK 202 straipsnio 1 ir 2 dalies taikymo M. K. veikai

193Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Tik tada, kai pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pagrindas konstatuoti tiek veikos subjektyviųjų, tiek objektyviųjų požymių buvimą, tokia veika gali būti vertinama kaip nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.

194Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nusikalstamomis gali įvardyti tik tas veikas, kurios yra iš tikrųjų pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų daroma didelė žala asmens, visuomenės ir valstybės interesams arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai); nusikaltimai – tai tokie teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Tai liečia ir teismų sprendimus dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo už įstatymo uždraustas veikas.

195BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalingas, ar kitokiu neteisėtu būdu. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į Lietuvos Respublikos įstatymuose, kituose teisės aktuose nustatytą verslo tvarką, tačiau priklausomai nuo to, kokia veiklos rūšimi verčiamasi, šiuo nusikaltimu gali būti kėsinamasi ir į kitus objektus. Verslo tvarkos reglamentavimas apima tiek bendrąsias verslo subjektų teises ir pareigas, tiek specialiuosius reikalavimus, keliamus atskiroms verslo rūšims. BK 202 straipsnio 1 dalies prasme vertimasis kuria nors iš išvardintų veiklų yra neteisėtas, kai vykdant veiklą padaromi ne atskiri pažeidimai (pvz., neapskaičiuojamos, nuslepiamos pajamos), o pažeidžiami esminiai teisiniai reikalavimai, keliami veiklos (verslo) legalumui. Taigi, taikant BK 202 straipsnio 1 dalį nepakanka išsiaiškinti, kad kaltininkas pažeidė teisės aktus vykdydamas kokią nors veiklą, bet būtina nustatyti ir kitus požymius, kurie atskleistų jo veiklos liečiamumą su baudžiamojo įstatymo saugoma vertybe, t. y. tai, kad tokia neteisėta veikla pažeidžiama nustatyta tvarka, ji prieštarauja sąžiningos verslininkystės principams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2012, 2K-7-58/2013, 2K-428/2014, 2K-455-693/2016). Pažymėtina, kad sąvoka „vertimasis veikla“ suprantama kaip visuma tarpusavyje susijusių veiksmų, kuriais paprastai siekiama gauti pajamų; tai tokia veikla, kuriai būdingas pastovumas, sistemingumas, aktyvūs veiksmai. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 202 straipsnio 1 dalį negalima, jei nėra vieno iš būtinųjų požymių – versliškumo arba stambaus masto.

196Pažymėtina, kad už neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla nustatyta ne tik baudžiamoji, bet ir administracinė atsakomybė. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismai privalo kruopščiai išsiaiškinti šių skirtingų atsakomybių takoskyros klausimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta prieš dirbtinį išimtinai civilinių, administracinių, mokestinių ar drausminių santykių kriminalizavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-383/2011, 2K-409/2011, 2K-262/2011, 2K-P-267/2011, 2K-7-58/2013, 2K-98/2014 ir kt.). Perteklinis baudžiamosios teisės normų, kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikymas neatitinka šios teisės šakos paskirties ir principų. Minėta, kad pagal BK 202 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tik tam, kas neteisėtos ūkinės, profesinės ar kitokios veiklos ėmėsi versliškai ar stambiu mastu. Šie požymiai, rodantys didesnį neteisėtos veiklos pavojingumą, yra ir baudžiamosios bei administracinės atsakomybių atribojimo kriterijai, todėl jų nustatymas, kartu – ir tinkamas motyvavimas, yra būtinas tokio pobūdžio bylose. Nenustačius nė vieno iš šių požymių, neteisėta veikla užtraukia ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 127 straipsnį (atitinka šioje byloje nagrinėjamos veikos padarymo metu galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173 straipsnį), kurio 1 dalyje nustatyta, kad vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. Be to, ANK 127 straipsnio 5 dalyje pateiktas administracinės atsakomybės taikymo kriterijus, kurį aiškinant sistemiškai baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą vertimąsi ūkine, profesine ar kitokia veikla gali kilti, kai per metus iš neteisėtos veiklos gaunamų pajamų dydis ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė viršija 500 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (25 000 Eur) sumą (pagal ATPK 173 straipsnį – 500 MGL, arba 18 825,30 Eur).

197Tiek BK 202 straipsnio 1 dalies, tiek ANK 127 straipsnio dispozicijose numatytos veikos yra panašios savo pobūdžiu, nes kėsinamasi į vieną ir tą pačią vertybę – įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytą verslo tvarką, tačiau jos skiriasi pavojingumu. Riba tarp administracinės ir baudžiamosios atsakomybės dėl neteisėto vertimosi atitinkama veikla apibrėžiama per versliškumo požymį. Teismų praktikoje versliškumas kaip BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis suprantamas kaip kriterijus, rodantis didesnį šios veikos pavojingumą nei analogiško administracinio nusižengimo (ANK 127 straipsnis), todėl jis negali būti identifikuojamas formaliai ar vadovaujantis vien padarytų pažeidimų skaičiumi ir pan. ANK 127 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „vertimasis veikla“ ir BK 202 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „ėmimasis veiklos versliškai“ iš esmės reiškia ne ką kita, kaip veiklos pastovumą, nuolatinį jos pobūdį. Tačiau versliškumo sąvoka apima ne tik veiklos pastovumą ir nuolatinį jos pobūdį, bet ir kitus požymius, skiriančius ją nuo paprasto vertimosi ūkine, profesine ar kitokia veikla sąvokos. Nors įstatyme versliškumo samprata nėra aiškiai apibrėžta, tačiau kasacinės instancijos teismo nutartyse, aiškinant versliškumo požymio turinį, nurodyta, kad jį galėtų rodyti parengiamųjų darbų neteisėtai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, šios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-574/2011, 2K-335/2012, 2K-7-58/2013, 2K-515/2014, 2K-303-507/2016 ir kt.). Versliškumas kaip baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus iš esmės reiškia didesnį neteisėtos ūkinės, profesinės ar kitokios veiklos mastą (ir pavojingumą), kurį galėtų rodyti išvystyta neteisėto verslo infrastruktūra, platūs ryšiai (pvz., su tiekėjais), aktyvi teikiamų paslaugų vartotojų paieška, samdomų darbuotojų buvimas, didelių organizacinių pastangų poreikis verslui vykdyti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-574/2011, 2K-335/2012, 2K-7-58/2013, 2K-515/2014, 2K-262-697/2016 ir kt.). Atsižvelgiant į versliškumo sąvokos prasmę, nustatant šį požymį būtina vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadą dėl veiklos versliškumo, o ne pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes. Vadinasi, selektyvus ar paviršutiniškas aplinkybių vertinimas, motyvuojant versliškumo požymio buvimą ir kartu pagrindžiant baudžiamosios atsakomybės pagal BK 202 straipsnį taikymą, nėra suderinamas su aplinkybių visumos vertinimo reikalavimu. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą ūkinę, profesinę ar kitokią veiklą pagal aptariamą požymį (kriterijų) visada turi būti pagrįsta teismo vidiniu įsitikinimu dėl tokios neteisėtos veiklos (konkrečiu atveju) didesnio pavojingumo ir administracinės atsakomybės nepakankamumo bei neproporcingumo.

198M. K. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 17 d. iki 2012 m. gruodžio 25 d., Vilniaus mieste, neteisėtai versliškai vertėsi komercine prekybos iki 1800 metų pagamintais antikvariniais daiktais veikla, neturėdamas tokiai veiklai reikiamo leidimo (licencijos), o būtent, pažeisdamas 1996 m. sausio 23 d. Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 (2012 m. balandžio 14 d. įstatymo Nr.XI-1977 redakcija, įsigaliojusi 2012 m. gegužės 8 d.) 13 straipsnio 1 dalį, draudžiančią prekiauti antikvariniais daiktais, sukurtais (pagamintais) iki 1800 metų, negavus Kultūros paveldo departamento išduotos licencijos, o sukurtais (pagamintais) nuo 1800 metų iki 1940 metų – raštu arba elektroninėmis priemonėmis nepranešus Kultūros paveldo departamentui tiesiogiai arba per Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą apie prekybos vietas ir laiką. Naudodamasis Jungtinių Amerikos Valstijų įmonės „eBay/PayPal (Europe) S.a r.l. et Cie, S.C.A“ teikiamomis internetinio aukciono „eBay“ ir tarptautinių atsiskaitymų sistemos „PayPal“ paslaugomis pardavė:

  • 2012 m. gegužės 17 d. 1797 m. Rusijos (Pavelo I) 1 kapeikos monetą už 10,27 JAV dolerio (ekvivalentu 27,97 litų) pardavė R.M.;
  • 2012 m. gegužės 25 d. 1787 m. Rusijos (Jekaterinos II) sidabrinę griveniko (10 kapeikų) monetą už 148,65 JAV dolerio (ekvivalentu 407,91 litų) pardavė E.T.;
  • 2012 m. lapkričio 16 d. 1797 m. sidabrinę Prūsijos (Frydricho Vilhelmo II) 4 grašių monetą už 26,12 JAV dolerio (ekvivalentu 70,80 litų) pardavė B.Oliveira ir D.O.;
  • 2012 m. lapkričio 26 d. 1658 m. Brandenburgo 1/12 talerio (2 grašių) monetą už 14,59 JAV dolerio (ekvivalentu 39,03 litų) pardavė R.I.;
  • 2012 m. gruodžio 25 d. 1768 m. Rusijos (Jekaterinos II) 15 kapeikų monetą už 14,59 JAV dolerio (ekvivalentu 38,12 litų) pardavė J.R.

199Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors byloje ir pagrįstai nustatyta, jog M. K. neteisėtai ėmėsi profesinės veiklos, t. y. neturėdamas šiai veiklai reikalingų licencijų, baudžiamoji atsakomybė jam pritaikyta nenustačius visų būtinųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, sudėtį sudarančių požymių.

200Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad M. K. pritaikyta baudžiamoji atsakomybė padarius išvadą, jog jis neteisėta profesine veikla užsiėmė versliškai. Byloje nustatyta, kad M. K. veikla dėl šios nusikalstamos veikos truko maždaug 7 mėnesius, per šį laikotarpį nustatyti penki tokios veiklos pasireiškimo atvejai, tačiau byloje nėra duomenų apie didesnį M. K. veiklos mastą, parengiamuosius darbus tokiai veiklai vykdyti ir kitas aplinkybes, rodančias šios veiklos versliškumą (ir pavojingumą baudžiamojo įstatymo taikymo prasme). Be to, akivaizdu, kad M. K. iš šios veiklos gautos pajamos nebuvo didelės ( 583,83 lt, kas atitinka 169,09 eurus ) ir nebuvo pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis. Iš pirmiau nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad M. K. per nepilnus metus iš neteisėtos profesinės veiklos gautų pajamų dydis neviršija ANK 127 straipsnio 5 dalyje numatytos 500 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių sumos, vadinasi, ir nesiekia ribos, kurią peržengus paprastai taikoma baudžiamoji atsakomybė. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šiuo atveju M. K. veikla nesiekė tokio masto (ir pavojingumo), kuris užtrauktų jam baudžiamąją atsakomybę. Taigi, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas M. K. veiklos versliškumą, nenustatė faktinių aplinkybių nedviprasmiškai pagrindžiančių išvadą dėl veikos, už kurios padarymą M. K. buvo pripažintas kaltas, atitikties BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatytiems nusikalstamos veikos požymiams.

201Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus aiškinant BK 202 straipsnio 1 dalies požymius ir nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurioms taikytas baudžiamasis įstatymas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad spręsdamas M. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas dėl vieno iš būtinųjų BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių – veiklos versliškumo. Vien tai, kad M. K. pažeidė teisinį reglamentavimą, t. y. vertėsi profesine veikla neturėdamas tam licencijos, nenustačius šios veiklos versliškumo nėra pakankamas pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 202 straipsnio 1 dalį kilti (jo veika galimai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 127 straipsnio 1 dalyje, požymius).

202Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad M. K. neteisėti veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, todėl pimosios instancijos teismo nuosprendis, priimtas M. K. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 str. 1 d., naikintinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 369 straipsnio 2 dalis) ir baudžiamoji byla M. K. dėl šios veikos nutrauktina BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

203BK 202 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vertėsi uždrausta ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad šiame straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už vertimąsi tokiomis ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos rūšimis, kuriomis apskritai draudžiama verstis Lietuvoje; užsiimti šiomis veiklos rūšimis nei licencijos, nei kitokie leidimai neišduodami (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-358-303/2015). Pažymėtina, kad kokia nors konkreti veikla ar veiklos rūšis gali būti uždrausta tiek baudžiamuoju įstatymu, kai tam tikra veikla laikoma nusikalstama, tiek kitais teisės aktais, reglamentuojančiais BK 202 straipsnio 2 dalyje nurodytas veiklų rūšis. Būtent BK 202 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už vertimąsi tokiomis ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos rūšimis, kuriomis apskritai draudžiama verstis Lietuvoje. Užsiimti šiomis veiklos rūšimis nei licencijos, nei kitokie leidimai neišduodami. Objektyviai šis nusikaltimas reiškiasi vertimusi tam tikra uždrausta veikla. Nors BK 202 straipsnio 2 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta, kad tokiai veiklai turi būti būdingi versliškumo ar stambaus masto požymiai, tačiau, sistemiškai aiškinant šios kvalifikuotos nusikaltimo sudėties požymius, uždrausta veikla užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik esant bent vienai iš jų.

204Nagrinėjamoje byloje M. K. buvo nuteistas pagal BK 202 straipsnio 2 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 5 d. iki 2012 m. lapkričio 12 d., Vilniaus mieste, neteisėtai vertėsi uždrausta komercine prekybos archeologiniais radiniais veikla, pažeisdamas 1996 m. sausio 23 d. Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 (2012 m. balandžio 14 d. įstatymo Nr.XI-1977 redakcija, įsigaliojusi 2012 m. gegužės 8 d.) 13 straipsnio 1 dalį, draudžiančią prekiauti archeologiniais radiniais, išskyrus archeologinius radinius, kurie teisėtai įgyti ir įvežti į Lietuvos Respubliką iš kitų valstybių (iki 2012 m. gegužės 8 d. tokia pati norma buvo nustatyta 2003 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1480 patvirtintų prekybos antikvariniais daiktais taisyklių 3 punkte, kuris buvo pakeistas 2013 m. liepos 3 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 612, įsigaliojusiu 2013 m. liepos 9 d.), naudodamasis Jungtinių Amerikos Valstijų įmonės „eBay/PayPal (Europe) S.a r.l. et Cie, S.C.A“ teikiamomis internetinio aukciono „eBay“ ir tarptautinių atsiskaitymų sistemos „PayPal“ paslaugomis, ir tokiu būdu pardavė:

  • 2012 m. liepos 5 d. IX - XIII a. sidabrinius (kaltinamojo M. K. įvardintus kaip senovės vikingų labai retus) žiedus už 102,53 JAV dolerio pardavė Ch.V.;
  • 2012 m. liepos 28 d. IX - XIII a. (kaltinamojo M. K. įvardintą kaip senovinį vikingų) peilį už 17,17 JAV dolerio pardavė D.van N.;
  • 2012 m. liepos 29 d. IX - XIII a. bronzinį dekoratyvinį pakabutį-varpelį (žvangutį) ir geležinį skustuvą (kaltinamojo M. K. įvardintus kaip senovinius vikingų) už 29,16 JAV dolerio (ekvivalentu 82,85 litų) pardavė B.C.;
  • 2012 m. spalio 7 d. IX - XIII a. geležinį kovos peilį (kaltinamojo M. K. įvardintą kaip senovinį vikingų) už 9,78 JAV dolerio (ekvivalentu 26,08 litų) pardavė L.C.;
  • 2012 m. lapkričio 11 d. IX - XIII a. geležinį antytės atvaizdą (kaltinamojo M. K. įvardintą kaip senovinį vikingų) už 24,20 JAV dolerio (ekvivalentu 65,46 litų) pardavė J.F.G.;
  • 2012 m. lapkričio 11 d. IX - XIII a. tiksliau neįvardintą kilnojamąją kultūros vertybę (kaltinamojo M. K. įvardintą kaip senovinį vikingų artefaktą) už 5,48 JAV dolerio (ekvivalentu 14,82 litų) pardavė S.P.;
  • 2012 m. lapkričio 12 d. IX - XIII a. geležinį skustuvą (kaltinamojo M. K. įvardintą kaip senovinį vikingų) už 10,31 JAV dolerio (ekvivalentu 27,91 litų) pardavė B.C.

205Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors byloje ir pagrįstai nustatyta, jog M. K. vertėsi uždrausta komercine preklybos archeologiniais radiniais veikla, baudžiamoji atsakomybė jam pritaikyta nenustačius visų būtinųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 2 dalyje, sudėtį sudarančių požymių, o būtent versliškumo požymio. Apeliacinės instancijos teismas nekartoja aukščiau išvardintų analogiškų argumentų dėl versliškumo požymio nebuvimo M. K. veikloje, ir daro išvadą, kad M. K. neteisėti veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, todėl pimosios instancijos teismo nuosprendis, priimtas M. K. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 str. 2 d., naikintinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 369 straipsnio 2 dalis) ir baudžiamoji byla M. K. dėl šios veikos nutrauktina BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

206Dėl O. M. veikos, numatytos BK 253 str. 1 d.

207Skundžiamu nuosprendžiu O. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2002 m. sausio 15 d. Nr. IX-705 redakcija) 5 skirsnio 12 ir 13 straipsnių bei 8 skirsnio 32 straipsnio reikalavimus, neturėdamas leidimo, savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame Vilniuje, ( - ), laikė šaudmenis – keturis pramoninės gamybos 8 mm kalibro šovinius Mauser, kol juos 2012 m. lapkričio 28 d. kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

208Apeliantas prašo šią veiką laikyti mažareikšme, ir bylą dėl šios veikos nutraukti.

209Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiame įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik esant tam tikrai aplinkybei – leidimo neturėjimui, kai jis yra būtinas, ir tokio būtinojo leidimo neturėjimas nulemia BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų neteisėtumo požymį. Byloje nustatyta, kad O. M. leidimas įsigyti, laikyti ir naudoti ginklus ar šaudmenis nėra ir nebuvo išduotas, todėl jo veikoje yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams dėl mažareikšmiškumo požymio nebuvimo.

210BK 37 straipsnis numato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.

211Sprendžiant kaltinamojo O. M. padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumo klausimą, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šio nusikaltimo dalyko ypatumus, o būtent tai, kad pas O. M. rasti pramoninės gamybos 8 mm kalibro šoviniai, skirti šūviui iš kovinio Mauser tipo ginklo atlikti, yra pavojingas daiktas, kurio civilinė apyvarta yra ribojama įstatymais, ir už kurio laikymą numatyta baudžiamoji atsakomybė yra priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), taip pat atsižvelgė į neteisėtai laikytų šaudmenų kiekį ir rūšį, ir padarė teisėtą išvadą, kad ši kaltinamojo O. M. padaryta nusikalstama veika negali būti pripažinta mažareikšme, todėl O. M. apeliacinio skundo šioje dalyje teisėjų kolegija netenkina.

212Dėl A. P. veikos, numatytos BK 189 str. 2 d.

213Pagal BK 189 straipsnį atsako tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, o pagal BK 189 straipsnio 2 dalį baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes žinodamas, kad tas turtas ar vertybės gauti nusikalstamu būdu. BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia iš anksto nepažadėtu svetimo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu, naudojimusi juo arba realizavimu. Pagal konstrukciją šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl ji laikoma baigta nuo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, naudojimo arba jo realizavimo momento. Įgijimas yra bet kokios formos sandoris, kuriuo neteisėtu būdu gautas turtas perduodamas kaltininkui. BK 189 straipsnyje apibrėžtų veikų subjektyvusis požymis – kaltė – reiškiasi tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad įgyja, naudoja arba realizuoja turtą, kuris gautas nusikalstamu būdu, ir to nori. Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes. Užtenka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą. Kokiu būdu gautas turtas, kaltininkas galėjo suprasti iš tam tikrų turto ypatumų, jo įgijimo sąlygų, konkrečių duomenų apie asmenį, kuris pasiūlė tą turtą, ir pan. BK 189 straipsnyje numatyti objektyvūs šios nusikalstamos veikos požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei atsirasti užtenka bent vieno iš jų, o BK 189 straipsnio 2 dalyje yra numatyti šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantys požymiai - didelės vertės turtas ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybės, taip pat yra alternatyvūs, todėl veiką kvalifikuoti pagal BK 189 straipsnio 2 dalį taip pat užtenka bent vieno iš jų.

214Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dvidešimt devynis Romos Imperijos laikų denarus A. P. įgijo nusipirkdamas už 1800 lt. iš P. R., žinodamas, kad denarus pastarasis su R. U. iškasė Lietuvoje iš grunto. Šios aplinkybės yra įrodytos pirmosios instancijos teismo išsamiai aptartais įrodymais, kurių apeliacinės instancijos teismas nekartoja, pritardamas apylinkės teismo atliktam įrodymų vertinimui. Byloje yra duomenų, kad A. P. yra monetų kolekcionierius, numizmatikos srityje labai patyręs ir išsilavinęs žmogus, todėl akivaizdu, jog suvokė, kad paminėtų denarų iškasimas Lietuvoje iš grunto yra nusikalstama veika, taip pat suvokė, kad surastas lobis yra didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinti vertybė. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. P. suvokė, kad P. R. turi turtą, kuris įgytas nusikalstamu būdu, žinodamas turto įgijimo aplinkybes, nusipirkdamas įgijo didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Tokia A. P. veika buvo teisingai apylinkės teismo įvertinta kaip nusikaltimas, numatytas BK 189 str. 2 d., todėl tenkinti A. P. apeliacinio skundo ir jį išteisinti dėl paminėtos nusikalstamos veikos, nėra pagrindo.

215Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

216Skundžiamu nuosprendžiu už nusikaltimą, numatytą BK 185 str., P. R. paskirta 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 metams; M. K. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 metams; R. S. paskirta 50 MGL dydžio bauda, R. U. paskirta 50 MGL dydžio bauda, O. M. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 185 str., paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 str. 1 d., paskirta laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausmė, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams ir 3 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams; A. P. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 str. 2 d., paskirta 80 MGL dydžio bauda.

217R. S. ir R. U. nuosprendžio neskundė, skirdamas šiems nuteistiesiems bausmę, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str., nepažeidė, paskirtos bausmės neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams, todėl teisėjų kolegija plačiau šiems nuteistiesiems skirtų bausmų neanalizuos.

218Kaip jau minėta, A. P. skundžiamu nuosprendžiu paskirta 80 MGL dydžio bauda. Apeliantas teigia, kad tokia bausmė yra aiškiai per griežta.

219Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, ir kad nustatytos teisinės priemonės neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nusikalstamomis gali įvardyti tik tas veikas, kurios yra iš tikrųjų pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų daroma didelė žala asmens, visuomenės ir valstybės interesams arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta. Nusikaltimai – tai tokie teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Todėl nuteistojo A. P. padaryta veika, numatyta BK 189 str. 2 d., įvardijama kaip nusikalstama veika, už kurią taikoma baudžiamoji atsakomybė.

220Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje įtvirtinta principinė nuostata, kad paskirta bausmė bet kuriuo atveju turi būti teisinga ir turi užtikrinti BK 41 str. numatytų tikslų praktinį įgyvendinimą. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti LR BK 54 str. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis LR BK bendrosios dalies nuostatų, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, o šiuo atveju – pirmosios instancijos teismo diskrecija.

221Už BK 189 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų. A. P. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal minėtą BK straipsnį 80 MGL ( 3012,80 eurų ) dydžio bauda.

222Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas A. P. tokios rūšies bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į byloje esančius duomenis, apibūdinančius jį, t.y. kad jis anksčiau neteistas, nedirba. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką, jos pobūdį, taip pat A. P. charakterizuojančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad A. P. LR BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta jam paskyrus 80 MGL dydžio baudą. Nors nuteistasis A. P. apeliaciniu skundu prašo švelninti jam paskirtą bausmę, atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, pagrindo tam nėra. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę apeliantui, atsižvelgė į visas jo skunde nurodytas aplinkybes, jas įvertino individualizuojant jo atžvilgiu paskirtą bausmę. Priešingai, nei nurodo apeliantas, skirdamas jam bausmę pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str., nepažeidė, A. P. paskirta švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis, šios bausmės dydis ženkliai mažesnis, nei BK už apysunkius nusikaltimus numatytos baudos vidurkis, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantui paskirta bausmė neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams, yra teisinga ir nėra per griežta, ir švelninti apeliantui paskirtą bausmę jo apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

223Dėl bausmių už nusikalstamą veiką, numatytą BK 185 str., paskirtų P. R., O. M. ir M. K..

224Apeliacinės instancijos teismas nekartoja argumentų, išdėstytų aukščiau, dėl bausmės paskirties, tikslų ir skyrimo pagrindų.

225Už BK 185 str. numatytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama viešųjų darbų bausmė, bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų. P. R. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal minėtą BK straipsnį laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams, M. K. ir O. M. – laisvės atėmimu 1 metams. Šiems nuteistiesiems bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, skiriant BK 75 str. numatytas pareigas.

226Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė klaidingą išvadą, jog bausmės tikslai šiems nuteistiesiems bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteisiesiems bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – jie padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, yra neteisti, nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismo aukščiau paminėtiems nuteistiesiems paskirta bausmė už nusikalstamos veikos, numatytos BK 185 str., padarymą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinga, neatitinka nuteistųjų padarytos veikos ir jų asmenybės pavojingumo ir negali būti pripažinta veiksminga bausme, atitinkančia LR BK 41 str. 2 d. nustatytą bausmės paskirtį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir iš dalies tenkinant apeliacinius skundus, skundžiamas nuosprendis keistinas ir dėl neteisingai paskirtos bausmės (LR BPK 328 str. 2 p.).

227Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR BK 54 str. nuostatomis, atsižvelgia į tai, kad P. R., O. M., M. K. padarė tyčinę nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.) priskiriamą nusikalstamą veiką; skundžiamu nuosprendžiu pripažinta, kad nėra jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į nuteistųjų asmenybes - P. R. nedirba, O. M. ir M. K. dirbantys, visi nuteistieji anksčiau neteisti, psichiatrinėse ligoninėse negydyti, į narkologinę įskaitą neįrašyti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas aukščiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiems nuteistiesiems už padarytą nusikaltimą, numatytą LR BK 185 str., skirtina švelnesnė bausmė, nei jam paskyrė pirmosios instancijos teismas – bauda, kurios dydis nustatytinas toks, kokį teismas paskyrė kitiems nuteistiesiems ( R. S. bei R. U. ) už analogišką nusikalstamą veiką bei esant iš esmės analogiškiems nuteistųjų asmenybes charakterizuojantiems duomenims. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, būtent tokios bausmės paskyrimas atitiks nuteistųjų P. R., O. M. ir M. K. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, be to, tai užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. 5 p.).

228Dėl O. M. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 str. 1 d., paskirtos bausmės.

229Skundžiamu nuosprendžiu O. M. už nusikaltimą, numatytą BK 253 str. 1 d., paskirta laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausmė, jos vykdymą atidedant 1 metams.

230Už BK 253 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką gali būti skiriamas areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų.

231Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė klaidingą išvadą, jog bausmės tikslai O. M. už šią nusikalstamą veiką bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog šis nusikaltimas prisikiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, O. M. yra neteistas, dirbantis. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, jog O. M. iš tikrųjų nuoširdžiai gailisi dėl šios veikos, visiškai prisipažino įvykdęs šį nusikaltimą, nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes. Visos nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad O. M. yra kritiškas savo poelgiui, kuris buvo atsitiktinis, šiuo metu O. M. yra padaręs reikiamas išvadas. Be to, būtina atsižvelgti ir į apelianto nurodytas šaudmenų įgijimo aplinkybes – kad šaudmenys atsitiktinai įgyti perkant didelį kiekį įvairių radinių, į šaudmenų nedidelį kiekį, jų būklę, laikymo namuose aplinkybes. Asižvelgiant į tai teisėjų kolegija konstatuoja, jog BK 253 str. 1 d. sankcijoje numatytos arešto ar laisvės atėmimo bausmės paskyrimas O. M. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, bei darytina išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus baudą, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, dėl ko skundžiamas nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (LR BPK 328 str. 2 p.).

232Skundžiamu nuosprendžiu buvo nuspręsta pas A. P. ir P. R. kratų metu paimtas trisdešimt II a. Romos imperijos denarų monetas ir kratų metu pas P. R., M. K., O. M. ir R. S. paimtus archeologinius radinius ir jų fragmentus, antikvarinius daiktus ir kitus radinius, perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui; metalo ieškiklius ir kastuvus, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti; kratų metu pas O. M. paimtus kompiuterių standžiuosius diskus, esančius prie bylos Pakete Nr. 4, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti kaltinamajam O. M.; kartu su baudžiamąja byla teismui pateiktas 29 (dvidešimt devynias) materialiąsias laikmenas toliau laikyti prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą, o voką su dirvožemio pavyzdžiais, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

233Kadangi, kaip nurodyta aukščiau, apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog ne visi iš nuteistųjų paimti archeologiniai radiniai ir jų fragmentai, antikvariniai daiktai ir kiti radiniai yra gauti nusikalstamu būdu, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis keistinas ir daiktų, turinčių reikšmės bylai nagrinėti, išsprendimo dalyje ( BPK 328 str. 4 p. ). Konfiskuotini ir perduotini Lietuvos nacionaliniam muziejui turi būti tik tie radiniai, kurie įgyti įvykdžius nusikaltimą, numatytą BK 185 str. Likę radiniai grąžintini jų savininkams.

234Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 d. 1 p., 328 str. 2 p., 4 p.,

Nutarė

235Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-06 nuosprendį dėl M. K. nuteisimo pagal BK 202 str. 1 d., 202 str. 2 d., ir priimti naują nuosprendį.

236M. K. pagal BK 202 str. 1 d. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( BPK 303 str. 5 d. 1 p. ), ir bylą šioje dalyje nutraukti.

237M. K. pagal BK 202 str. 2 d. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( BPK 303 str. 5 d. 1 p. ), ir bylą šioje dalyje nutraukti.

238Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-06 nuosprendį dėl nuteistiesiems P. R., M. K., O. M. paskirtų bausmių:

239P. R. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 185 str., padarymą skirti 50 MGL (1883 eurų ) dydžio baudą.

240Į P. R. paskirtą bausmę įskaityti vieną laikinojo sulaikymo dieną, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

241M. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 185 str., padarymą skirti 50 MGL (1883 eurų ) dydžio baudą.

242Į M. K. paskirtą bausmę įskaityti vieną laikinojo sulaikymo dieną, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

243O. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 185 str., padarymą skirti 50 MGL (1883 eurų ) dydžio baudą.

244O. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 str. 1 d., padarymą, pritaikius BK 54 str. 3 d., skirti 60 MGL (2259,60 eurų ) dydžio baudą.

245Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., O. M. paskirtas bausmes tarpusavyje subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir subendrintą bausmę skirti 80 MGL ( 3012,80 eurų ) dydžio baudą.

246Į O. M. paskirtą bausmę įskaityti vieną laikinojo sulaikymo dieną, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

247Daiktus, turinčius reikšmės nusikalsamai veikai tirti ir nagrinėti – pas A. P. ir P. R. kratų metu paimtas trisdešimt II a. Romos imperijos denarų monetas nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui, kratų metu pas R. S. paimtus archeologinius radinius ir jų fragmentus, antikvarinius daiktus ir kitus radinius konfiksuoti ir perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui; metalo ieškiklius ir kastuvus, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti; kratų metu pas O. M. paimtus archeologinius radinius ir jų fragmentus, antikvarinius daiktus ir kitus radinius, kompiuterių standžiuosius diskus, esančius prie bylos Pakete Nr. 4, visus teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti O. M.; kratos metu pas M. K. rastus archeologinius radinius ir jų fragmentus, antikvarinius daiktus ir kitus radinius nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti M. K., kratos metu pas P. R. rastus archeologinius radinius ir jų fragmentus, antikvarinius daiktus ir kitus radinius :

248- penkias XIXa-XX a pradžios metalines sagas, po 0.3 Lt., bendros 1,5 Lt vertės,

249- penkias XIXa-XX a pirmos pusės metalines sagteles, po 2 Lt., bendros 10 Lt vertės,

250- XIX a pradžios žalvarinę Prancūzijos gvardijos uniforminę sagą, 100 Lt vertės,

251- XIV-XVI a bronzinės pasaginės sagės fragmentą, 100 Lt. vertės,

252- tris 1648-1668 m. Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šilingų nudilusias monetas, po 0,5 Lt., bendros 1,5 Lt. vertės;

253-

254tris sulipusias 1632–1654 m. šilingo monetas, bendros 15 Lt vertės;

255- dvi sulipusias 1611–1632 m. šilingo monetas su audeklo fragmentu, bendros 15 Lt vertės;

256-

2571611–1632 m. Rygos šilingo monetas, 3 Lt vertės;

258-

259dvi XVII a. pirmos pusės aplūžusias Rygos šilingo monetas, po 1 Lt, bendros 2 Lt vertės;

260-

261dvi 1632–1654 m. Livonijos šilingo monetas, po 8 Lt, bendros 16 Lt vertės;

262-

2631632–1654 m. Rygos šilingo monetas, 3 Lt vertės;

264-

265dvi XVII a. pirmos pusės blogos būklės nenustatytas monetas, kurių negalima įvertinti pinigine išraiška

266nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui, likusius kratos metu rastus archeologinius radinius ir jų fragmentus, antikvarinius daiktus ir kitus radinius grąžinti P. R..

267Kartu su baudžiamąja byla teismui pateiktas 29 (dvidešimt devynias) materialiąsias laikmenas toliau laikyti prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą, o voką su dirvožemio pavyzdžiais teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

268Nuosprendžio dalį dėl R. S., R. U. A. P. nuteismo, bausmių, visų nuteistųjų kardomųjų priemonių, dėl P. R. išteisinimo pagal BK 189 str. 2 d. palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. P. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 185... 3. BK 66 straipsnio pagrindu, į P. R. paskirtą bausmę įskaitytas kardomasis... 4. Sutinkamai su BK 75 straipsnio reikalavimais, P. R. bausmės vykdymas atidėtas... 5. 1) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22... 6. 2) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, neišvykti už... 7. Pagal BK 189 straipsnio 2 dalį P. R. išteisintas, nepadarius veikos,... 8. Tuo pačiu nuosprendžiu M. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas... 9. - pagal BK 185 straipsnį – laisvės atėmimas vieneriems metams;... 10. - pagal BK 202 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas šešiems mėnesiams;... 11. - pagal BK 202 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas aštuoniems... 12. BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu M. K.... 13. BK 66 straipsnio pagrindu į M. K. paskirtą bausmę įskaitytas kardomasis... 14. Sutinkamai su BK 75 straipsnio reikalavimais, M. K. bausmės vykdymas atidėtas... 15. 1) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22... 16. 2) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, neišvykti už... 17. Tuo pačiu nuosprendžiu O. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas... 18. - pagal BK 185 straipsnį – laisvės atėmimas vieneriems metams;... 19. - pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas šešiems mėnesiams.... 20. BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu O. M.... 21. BK 66 straipsnio pagrindu, į O. M. paskirtą bausmę įskaitytas kardomasis... 22. Sutinkamai su BK 75 straipsnio reikalavimais, O. M. bausmės vykdymas atidėtas... 23. 1) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22... 24. 2) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, neišvykti už... 25. Tuo pačiu nuosprendžiu R. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą... 26. BK 66 straipsnio pagrindu į R. S. paskirtą bausmę įskaitytas kardomasis... 27. Tuo pačiu nuosprendžiu R. U. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą... 28. Tuo pačiu nuosprendžiu A. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą... 29. Tuo pačiu nuosprendžiu daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai... 30. - pas kaltinamuosius A. P. ir P. R. kratų metu paimtos 30 II a. Romos... 31. - metalo ieškikliai ir kastuvai, saugomi Lietuvos kriminalinės policijos... 32. - kratų metu pas kaltinamąjį O. M. paimti kompiuterių standieji diskai,... 33. - kartu su baudžiamąja byla teismui pateiktos 29 (dvidešimt devynios)... 34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 35. P. R., M. K., O. M., R. S. ir R. U. nuteisti už tai, kad jie, veikdami kartu... 36. - dvi sulipusias 1611–1632 m. šilingo monetas su audeklo fragmentu, bendros... 37. Be to, kaltinamieji P. R., M. K. (M. K.), O. M. (O. M.), R. S. ir R. U. (R.... 38. XIX a. antros pusės bronzinę rankenėlę - 5 Lt vertės;