Byla 1-79-795/2019
Dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Alinai Bružienei, dalyvaujant Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Jolantai Sarpalienei nukentėjusiajai R. M. ir nukentėjusiojo D. N. (asm. dok. D. N.) įgaliotam atstovui advokatui Vidmantui Žylei, kaltinamajam M. V.,

2viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V., gimęs ( - ), K. r., asmens kodas ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, gyvenantis ( - ), Klaipėdoje, dirbantis UAB „R.“, santechniku, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

3Teismas

Nustatė

4M. V., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:

52018 m. balandžio 26 d., 22 val. 58 min., vairuodamas automobilį Renault Espace, valstybinis Nr. ( - ) važiuodamas Klaipėdos m., P. Komunos, kryptimi link Birutės g., trijų eismo juostų kelyje, kai jo važiavimo kryptimi dvi eismo juostos, antra eismo juosta, įvažiavo į P. Komunos ir Taikos pr. reguliuojamą šviesoforu sankryžą degant (šviečiant) draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui. Išvažiuodamas iš reguliuojamos P. Komunos ir Taikos pr. sankryžos, neįsitikino, kad važiuoti yra saugu, kliudė Taikos pr., antra eismo juosta degant (šviečiant) leidžiamam (žaliam) šviesoforo signalui važiavusį motociklą BMW Adventure, valstybinis Nr. ( - ). Eismo įvykio buvo nesunkiai sutrikdyta motociklo BMW Adventure vairuotojo D. N. sveikata ir nežymiai sutrikdyta motociklo keleivės R. M. sveikata.

6Šiais neatsargiais veiksmais M. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. 1077 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 29 p., numatantį, kad “jeigu šviesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti per pėsčiųjų perėją, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija ir (ar)“Stop“ liniją, šviesoforą, o jeigu jų nėra, - prieš pėsčiųjų perėją”, 73.7 p., reglamentuojantį, kad “Geltonas signalas draudžia eismą (išskyrus Taisyklių 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus) ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis <...>.), 165. p., reglamentuojantį, kad “esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, - prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui” ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

7Kaltinamasis M. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. balandžio 26 d., apie 23 val., vairavo automobilį Renault Espace, valstybinis Nr. ( - ) Kartu su juo važiavo sugyventinė J. C. ir du jų mažamečiai vaikai. Važiavo P. Komunos gatve, kryptimi link Birutės gatvės, 50 km/val. greičiu. Matomumas buvo geras. Artėjant link P. Komunos ir Taikos pr. šviesoforu reguliuojamos sankryžos, matė, kad žalias šviesoforo signalas mirksėjo. Priešais jį važiuojančių automobilių nebuvo, todėl jis, nesustojęs prie šviesoforo, antra eismo juosta įvažiavo į sankryžą ir susidūrė su motociklu, į sankryžą įvažiavusiu iš Taikos pr., jam iš dešinės pusės. Įvažiuodamas į reguliuojamą sankryžą matė, Taikos pr. jam iš dešinės, prie šviesoforo stovintį autobusą. Autobusas užstojo antroje eismo juostoje stovintį motociklą. Peržiūrėjęs filmuotą įvykio vaizdo medžiagą matė, kad sankryžoje prie šviesoforo pirmoje eismo juostoje stovėjęs autobusas ir antroje eismo juostoje stovėjęs motociklas pajudėjo kartu, vadinasi jiems degė žalias šviesoforo signalas. M. V. važiuodamas kalbėjo su drauge ir neatkreipė dėmesio, kad persijungė šviesoforo signalas. Dėl eismo įvykio nuoširdžiai gailisi ir atsiprašo teismo posėdyje dalyvaujančios nukentėjusiosios už jos patirtus išgyvenimus.

8Teismo posėdžio metu, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio 1 dalimi, perskaityti nukentėjusiojo D. N. parodymai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno D. N. parodė, kad 2018 m. balandžio 26 d., apie 23 val., vairavo motociklą BMW F800GS. Su juo kartu važiavo keleivė R. M.. Jie abu vilkėjo specialią aprangą. Važiuojant Taikos pr., link P. Komunos g. ir Taikos pr. sankryžos, degė raudonas šviesoforo signalas. D. N. prie šviesoforo sustabdė motociklą. Priešais jo automobilį kitų transporto priemonių nebuvo. Jam iš dešinės pusės, pirmoje eismo juostoje, stovėjo autobusas. Užsidegus geltonam šviesoforo signalui, D. N. įsijungė pirmą pavarą ir, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pajudėjo į sankryžą. Važiuodamas pamatė iš P. Komunos g. į sankryžą įvažiuojantį automobilį ir įvyko susidūrimas. Pirmą smūgį pajuto iš kairės pusės į motociklo priekinį ratą ir abu su R. M. nukrito nuo motociklo. D. N. sąmonės nebuvo praradęs. Matė ant kelio gulinčią ir nejudančią R. M.. D. N., norėdamas įsitikinti draugės būkle, nusegė ir nuėmė jos šalmą, pakėlė galvą. Įvykio vietoje buvę žmonės iškvietė greitąją pagalbą. Greitoji pagalba R. M. išvežė į ligoninę. Jis pats manė esąs nesužalotas, tačiau vėliau pajuto stiprų skausmą šone ir nuvyko į ligoninę. Jam buvo diagnozuotas šonkaulio lūžimas. Gydėsi ambulatoriškai, tris savaites nedirbo ir negavo pajamų (1 t., b. l. 98-99).

9Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1096/2018(03) konstatuota, kad D. N. nustatytas kairės pusės IX šonkaulio lūžis, nesunkiai sutrikdė jo sveikatą. Sužalojimas atitinka užduotyje nurodytą eismo įvykio laiką ir aplinkybes – gavosi nuo motociklininko krūtinės ląstos kairės pusės sumušimo (1 t., b. l. 89).

10Teismo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 1 dalimi, perskaityti nukentėjusiosios R. M. parodymai. Apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno R. M. parodė, kad įvykio aplinkybes sunkiai prisimena, nes avarijos metu patyrė smegenų sukrėtimą. Prisimena, kad vėlyvą vakarą, su draugu D. N. važiavo jo vairuojamu motociklu. Abu buvo apsivilkę motociklininkų aprangas ir užsidėję šalmus. Prisimena, kad ji guli, o aplink ją stovi daug žmonių. Tuo metu net nesuvokė, ar ji guli įvykio gatvėje, ar ligoninėje. Jai pasakė, kad įvyko avarija ir ji vėl prarado sąmonę. Šis eismo įvykis pakenkė jos atminčiai, iki šiol skauda galvą. Apie avarijos aplinkybes sužinojo iš savo draugo ir iš pranešimų spaudoje (1 t., b. l. 112-113).

11Teismo posėdžio metu nukentėjusioji R. M. paaiškino, kad nori kuo greičiau pamiršti patirtus neigiamus išgyvenimus, todėl pretenzijų kaltinamajam nereiškia.

12Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1097/2018(03) konstatuota, kad R. M. (buvusi pavardė Č.) nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, krūtinės ir juosmens sumušimas. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą eismo įvykio laiką ir aplinkybes, gavosi automobiliui nubloškiant motociklo keleivę. Sužalojimai nežymiai sutrikdė R. M. sveikatą (1 t., b. l. 93-94).

13Liudytoja S. P., apklausta BPK 266 straipsnyje numatyta tvarka, nepradėjus įrodymų tyrimo, parodė, kad buvo vėlyvas laikas, ji važiavo automobiliu BMW, Klaipėdos mieste, Taikos pr., kryptimi link prekybos centro „Akropolis“. Važiavo Taikos pr., antra eismo juosta ir sustojo sankryžoje su P. Komunos g., užsidegus raudonam šviesoforo signalui. Priešais jos automobilį stovėjo kitas automobilis ir motociklas, o pirmoje eismo juostoje stovėjo autobusas. BMW motociklas stovėjo pirmas sankryžoje prie šviesoforo. Užsidegė geltonas šviesoforo signalas, tada užsidegė žalias šviesoforo signalas, ir tik tada pajudėjo motociklas ir automobilis. S. P. taip pat ketino važiuoti, įjungė pirmą pavarą, tačiau nespėjo pajudėti iš vietos, nes pamatė, kad įvažiavęs į sankryžą motociklas susidūrė su P. Komunos g. važiuojančiu automobiliu. Po smūgio motociklu važiavę žmonės nukrito ant žemės. Vyras atsistojo, o moteris liko gulėti. Iš avarijoje dalyvavusio automobilio išlipo vyras ir moteris su dviem mažais vaikais.

14Liudytoja J. C., apklausta BPK 266 straipsnyje numatyta tvarka, nepradėjus įrodymų tyrimo, parodė, kad buvo balandžio pabaiga, vėlyvas vakaras, apie 23 val. Ji su sugyventiniu M. V. važiavo namo. Su jais kartu važiavo ir du mažamečiai jų vaikai. Automobilį vairavo M. V.. Važiavo P. Komunos gatve į Birutės gatvę. Kelias buvo tuščias. Važiuojant link Taikos pr. ir P. Komunos g. reguliuojamos šviesoforu sankryžos, ties senuoju kino teatru, pamatė mirkčiojant žalią šviesoforo signalą. Jie su M. V. kalbėjo ir J. C. nepastebėjo, koks šviesoforo signalas dega jiems įvažiuojant į sankryžą. Staiga pajuto smūgį į automobilio priekinę keleivio pusės dalį, pažiro automobilio langų stiklai. J. C. labai išsigando dėl savo dukterų sveikatos, išlipo iš automobilio, bandė atidaryti galines dureles, bet jos neatsidarė. Tada įlipo į automobilį ir per priekines dureles ištraukė vaikus. Buvo labai susijaudinusi dėl savo vaikų gyvybės ir sveikatos, todėl nieko aplink nematė. Vaikus parvedė į namus ir grįžo į įvykio vietą. Įvykio vietoje jau buvo atvykęs policijos pareigūnų ekipažas ir greitoji medicinos pagalba. Įvykio metu nei J. C., nei jos vaikai sužaloti nebuvo.

15Teismo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 1 dalimi, perskaityti liudytojo A. E. parodymai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno A. E. parodė, kad buvo vakaras, apie 23 val. Jis vairavo automobilį, važiavo Taikos pr., antra eismo juosta, link Taikos pr. ir P. Komunos šviesoforu reguliuojamos sankryžos. Priešais jo vairuojamą automobilį važiavo motociklas. Motociklu važiavo du žmonės. Autobusų eismo juosta važiavo autobusas. Artėjant link reguliuojamos sankryžos, degė raudonas šviesoforo signalas. Prie šviesoforo jau stovėjo motociklas, A. E. sustojo už motociklo ir laukė užsidegant žalią šviesoforo signalą. Užsidegus geltonam šviesoforo signalui, visi, taip pat ir motociklas, stovėjo vietoje. Kai užsidegė žalias šviesoforo signalas, pirmiausia pajudėjo motociklas, už jo ir A. E. vairuojamas automobilis. Pradėjęs važiuoti, liudytojas pamatė, kad jam iš kairės pusės, P. Komunos gatve, į sankryžą greitai įvažiuoja automobilis. Automobilis sankryžoje kliudė važiuojantį motociklą. Po smūgio motociklu važiavę žmonės nukrito ant kelio. A. E. išlipo iš automobilio, nuėjo į įvykio vietą. Jis paklausė automobilio, kliudžiusio motociklą, vairuotojo, kodėl šis važiuoja degant raudonam šviesoforo signalui. Automobilio vairuotojas atsakė, kad nežino, galimai užsikalbėjo (1 t., b. l. 139-140).

16Teismo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 1 dalimi, perskaityti liudytojo R. K. parodymai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno R. K. davė iš esmės analogiškus parodymus, kaip ir liudytojai S. P. ir A. E. (1 t., 145-146).

17Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad 2018 m. balandžio 26 d., 23.15 val., Klaipėdos m., Taikos pr. – Paryžiaus Komunos g. šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, stovi automobilis Renault, valstybinis registravimo Nr. ( - ) priekinė jo dalis kryptimi link Birutės g. Motociklas BMW GS, valstybinis registravimo Nr. ( - ), nuvirtęs dešiniajame kelkraštyje, priekine dalimi link PC „Akropolis“. Transporto priemonių padangų pėdsakų nėra, stabdymo žymių nėra (1 t., b. l. 13-15, 16-17, 18-22).

18Lietuvos teismo ekspertizių centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11K-215(18) konstatuota, kad:

191. Nustatytas eismo įvykio mechanizmas: įvykio metu per sankryžą antra eismo juosta važiavęs automobilis Renault Espace, valstybinis Nr. ( - ) susidūrė su kertama važiuojamąja dalimi jam iš dešinės trečia eismo juosta važiavusiu motociklu BMW F 800 GS Adventure, valstybinis Nr. ( - ). Transporto priemonių susidūrimas įvyko važiuojamųjų dalių sankirtoje. Eismo įvykio metu motociklas priekine dalimi atsitrenkė į automobilio priekinį dešinįjį ratą ir virš jo esančias kėbulo dalis, po ko, veikiant susidūrimo ir inercijos jėgoms nusisukinėdamas vertikalios ašies atžvilgiu laikrodžio rodyklių judėjimo kryptimi, galine dalimi atsitrenkė į automobilio dešiniojo šono galines duris. Prieš pat susidūrimą tarp automobilio ir motociklo išilginių ašių buvo status ar artimas tokiam kampas, atviras į kairę. Įvažiuojant į važiuojamųjų dalių sankirtą automobiliu buvo važiuojama apytiksliai nuo 37 km/h iki apie 50,8 km/h greičiu.

202. Techniniu požiūriu automobilio Renault Espace, valstybinis Nr. ( - ) vairuotojas M. V. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, nesudaryti kliūčių eismui, važiuoti neviršydamas leistino eismo įvykio vietoje greičio, per šviesoforu reguliuojamą sankryžą privalėjo važiuoti jo judėjimo kryptimi degant leidžiančiam eismą šviesoforo signalui, užsidegus geltonam šviesoforo signalui ir neturint galimybės sustabdyti vairuojamą transporto priemonę prie „Stop“ linijos buvo leidžiama važiuoti toliau, kilus grėsmei eismo saugumui ar atsiradus kliūčiai, tai pastebėjęs, privalėjo stabdyti.

21Techniniu požiūriu motociklo BMW F 800 GS Adventure, valstybinis Nr. ( - ), vairuotojas D. N. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, nesudaryti kliūčių eismui, jo važiavimo kryptimi reguliuojamoje sankryžoje degant draudžiančiam eismą šviesoforo signalui privalėjo sustoti prieš sankryžą prie „Stop“ linijos, užsidegus leidžiančiam eismą šviesoforo signalui privalėjo duoti kelią transporto priemonėms, išvažiuojančioms iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi (jeigu manevras pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamas), kilus grėsmei eismo saugumui ar atsiradus kliūčiai, tai pastebėjęs, privalėjo stabdyti.

223. Jeigu eismo įvykio vietoje didžiausias leistinas važiavimo greitis yra 50 km/h, tai, artėjant prie sankryžos eismo įvykio vietoje ir 2 sek užsidegus geltonam šviesoforo signalui, 50 km/h greičiu judančio automobilio Renault Espace vairuotojas per šį laiką neturi techninės galimybės sustabdyti vairuojamą transporto priemonę. Jeigu eismo įvykio vietoje didžiausias leistinas važiavimo greitis 50 km/h, tai, tikėtina, kad prieš eismo įvykį automobiliu Renault Espace buvo važiuojama neviršijant didžiausio leistino greičio (1 t., 62-74).

23Miesto stebėjimo kameromis užfiksuoto vaizdo įrašo apžiūros protokole aprašytas įvykis. Įrašo pradžioje 22.55 val. Taikos pr., sankryžoje prie šviesoforo, pirmoje eismo juostoje, stovi autobusas, antroje eismo juostoje stovi trys transporto priemonės. 22.56 val. P. Komunos g., link Kauno g., važiuoja transporto priemonė ir įvažiuoja į sankryžą su Taikos pr. Tuo pačiu metu pajuda Taikos pr., pirmoje ir antroje eismo juostoje, prie šviesoforo stovinčios visos transporto priemonės. 22.56.05 val. viena transporto priemonė, važiuojanti Taikos pr. susiduria su transporto priemone į sankryža įvažiavusia iš Paryžiaus Komunos g. (1 t., b. l. 37-38).

24UAB „Gatvių apšvietimas“ 2018-05-16 raštu Nr. S-18/134 informavo, kad 2018 m. balandžio 26 d., eismo įvykio metu, Klaipėdos m., Taikos pr. ir Paryžiaus Komunos g. sankryžoje įrengtas šviesoforas veikė be sutrikimų (1 t., b. l. 52).

25Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis M. V., vairuodamas automobilį Renault Espace, valstybinis Nr. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 29, 73,7 ir 165 punktus, užsidegus draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui, nesustojo prieš kertamą važiuojamąją dalį ir įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą gatvių sankryžą degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui. Dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti Taikos pr., esant leidžiamam (žaliam) šviesoforo signalui į sankryžą įvažiavusio motociklo BMW, valstybinis Nr. ( - ), vairuotojas D. N. ir keleivė R. M.. Kaltinamasis M. V. prisipažino pažeidęs Kelių eismo taisykles ir, įvažiuodamas į šviesoforu reguliuojamą sankryžą, neįsitikino, koks šviesoforo signalas (draudžiantis, ar leidžiantis eismą) dega jo važiavimo kryptimi, nesustojo prie sankryžos, ir susidūrė su Taikos pr. važiuojančiu motociklu. Nukentėjusysis D. N., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad jis važiavo tiesiai, reguliuojama šviesoforu kelių sankryža, degant žaliam šviesoforo signalui, ir sankryžoje susidūrė su M. V. vairuojamu automobiliu, kuris į sankryžą įvažiavo degant jo važiavimo kryptimi draudžiančiam šviesoforo signalui. Nukentėjusiojo parodymus apie eismo įvykio kilimo aplinkybes patvirtino ir liudytojai A. E., R. K. bei S. P.. Nukentėjusiojo D. N. patirtas sužalojimas – šonkaulio lūžis teismo medicinos specialisto išvadoje kvalifikuotas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 89). Nukentėjusiosios R. M. patirti sužalojimai – galvos smegenų sukrėtimas, krūtinės ir juosmens sumušimas, teismo medicinos specialisto išvadoje kvalifikuotas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 93-94). Kaltinamojo M. V. kaltė įrodyta, jo veika kvalifikuojama pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

26Kaltinamasis M. V. padarė neatsargų nusikaltimą nusikalstamo pasitikėjimo forma. Jis sąmoningai pasirinkdamas rizikingą elgesio variantą: privažiuodamas šviesoforu reguliuojamą lygiareikšmių kelių sankryžą, matydamas mirksintį žalią šviesoforo signalą, nesumažino automobilio greičio ir nesustojo prie šviesoforo, neįsitikinęs, ar jo važiavimo kryptimi dega eismą leidžiantis šviesoforo signalas, įvažiuodamas į sankryžą, suvokė, kad pažeidžia Kelių eismo taisykles, numatė pavojingų pasekmių kilimo galimybę, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi, kad tokios pasekmės neatsiras.

27Kaltinamajame akte, aprašant M. V. pareikštą kaltinimą, buvo nurodyti nukentėjusiųjų R. Č. ir D. N. asmens duomenys – gimimo datos. BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicija nereikalauja įrodinėti ir aprašyti nukentėjusių asmens duomenų ir šie duomenys neturi reikšmės veikos kvalifikavimui ar kaltinamojo atsakomybės dydžiui, todėl iš kaltinimo pašalinami.

28Kaltinamasis M. V. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Jis anksčiau nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą. Po nusikaltimo padarymo jis naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nepadarė. Nusikaltimo padarymo metu ir nuosprendžio priėmimo metu kaltinamasis buvo bedarbis, nuosprendžio priėmimo metu dirba UAB „R.“ santechniku. Jis turi šeimą ir kartu su sugyventine J. C. augina dvi mažametes dukras. Kaltinamasis taip pat teikia išlaikymą periodinėmis išmokomis dviem nepilnamečiams vaikams iš pirmos santuokos. M. V. nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų už nusižengimus kelių eismo srityje: 2018 m. sausio 9 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, 2018 m. balandžio 5 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį. Be to, jis dar iki nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo, padarė administracinius nusižengimus kelių eismo srityje, numatytus ANK 416 straipsnio 3 ir 4 dalyse (greičio viršijimas), už kuriuos jam paskirtos nuobaudos 2018 m. liepos 11 d., 2018 m. rugsėjo 27 d., 2018 m. gegužės 18 d. ir 2018 m. birželio 27 d. nutarimais (2 t., b. l. 20-25). Po šioje byloje tiriamo nusikaltimo padarymo M. V. naujų teisės pažeidimų nepadarė.

29M. V. prisipažino padaręs nusikaltimą, kritiškai vertina savo elgesį ir išgyvena dėl jo pasekmių, nuoširdžiai gailisi, teismo posėdžio metu atsiprašė byloje dalyvaujančios nukentėjusiosios R. Č.. Ši aplinkybė lengvina kaltinamojo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

30Įvertinus visas byloje nustatytas kaltinamojo atsakomybės dydžiui reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 55 straipsniu, 61 straipsniu, M. V. skiriama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmė – bauda, kurios dydis mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatytas šios bausmės vidurkis (2017-09-28 LR įstatymo Nr. XIII-653 redakcija).

31Kaltinamasis M. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

322018 m. birželio 19 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu kaltinamajam M. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios (2 t., b. l. 15-16).

33Nukentėjusysis D. N. iki įrodymų tyrimo teisme pradžios pareiškė kaltinamajam M. V. 6670 Eur civilinį ieškinį, prašydamas priteisti 3070 Eur turtinei ir 3600 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo įgaliotas atstovas civiliniame ieškinyje nurodo, kad D. N. patirtą turtinę žalą sudaro 2950 Eur negautos pajamos dėl tiesioginio darbo kompanijoje „( - )“ neatlikimo ir 120 Eur turto vertinimo UAB „A.“ išlaidos. Neturtinę žalą, įvertinus 1400 Eur žalą, kurią atlygino draudimo kompanija, papildomą 3600 Eur sumą sudaro nukentėjusiojo D. N. ir nukentėjusiosios R. Č. patirti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir emocinė depresija (1 t., b. l. 64-67).

342018 m. gruodžio 17 d. teismo protokoline nutartimi D. N. pripažintas nukentėjusiuoju. Kaltinamasis M. V. sukėlė eismo įvykį vairuodamas jam priklausantį automobilį Renault Espace, valstybinis Nr. ( - ) kuris buvo apdraustas ADB „G.“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (draudimo sutartis AYAS Nr. 01 10483577). Kai civilinė atsakomybė yra apdrausta, nukentėjusieji įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui (CK 6.254, 6.987 str.). 2018 m. gruodžio 17 d. teismo protokoline nutartimi draudimo bendrovė „Gjensidige“ įtraukta į procesą civiliniu atsakovu (2 t., b. l. 96-97, 108).

35Civilinis atsakovas ADB „G.“ atsiliepimu prašo nukentėjusiojo civilinį ieškinį atmesti. Nurodo, kad ADB „G.“ atlygino nukentėjusiojo D. N. patirtas 35 Eur už gydytojo suteiktą konsultaciją. Civilinis atsakovas nesutinka atlyginti 2950 Eur turtinę žalą, kurią sudaro D. N. negautos pajamos, kadangi kartu su civiliniu ieškiniu nepateikti dokumentai, reikalingi negautų pajamų dydžiui apskaičiuoti: duomenys apie D. N. gautas pajamas per paskutinius tris mėnesius iki įvykio, t. y. už 2018 m. sausio, vasario ir kovo mėnesius, duomenys apie jo gautas ligos išmokas (net ir tuo atveju, jeigu nukentėjusysis dirbo užsienio įmonėje ir buvo apdraustas sveikatos draudimu).

36Civilinis atsakovas nurodo, kad draudimo bendrovė, sudariusi transporto priemonės draudimo sutartį, prisiėmė atsakomybę atlyginti neturtinę žalą iki 5000 Eur, kaip tai numatyta LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDĮ) 11 straipsnyje. Pagal teismų praktiką už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 580 Eur iki 2900 Eur. Didesnė 3000 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti priteisiama tik esant daug sunkesniems sužalojimams, nei patyrė nukentėjusysis D. N.. ADB „G.“ atsižvelgdama į tai, kad nukentėjusiojo D. N. dvasiniai išgyvenimai dėl eismo įvykio metu patirto nesunkaus, nepavojingo gyvybei sužalojimo neperaugo į mediciniškai patvirtintus emocinius susirgimus, taip pat į tai, kad jam nebuvo nustatyti daugybiniai kūno sužalojimai, ar sužalojimo mastas būtų artimas sunkiam sveikatos sutrikdymui, nenukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose, jau išmokėjo 2100 Eur neturtinei žalai atlyginti: nukentėjusiajam D. N. išmokėjo 1400 Eur neturtinei žalai atlyginti ir nukentėjusiajai R. Č. išmokėjo 700 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 111-115).

37Nukentėjusiojo civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies.

38Tuo atveju, kai dėl kaltininko (nuteistojo) padarytos nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo patiria neturtinę žalą, jos dydis nustatomas vadovaujantis kriterijais, kurie nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tokie kriterijai yra: žalos dydis ir jos pasekmės, ją padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat atsižvelgiama į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais, nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-576/2014). Pažymėtina, kad teismas privalo atsižvelgti ir į analogiškos kategorijos bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio.

39Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl kaltinamojo M. V. neatsargios nusikalstamos veikos nukentėjusiajam D. N. buvo padarytas kairės pusės IX šonkaulio lūžis. Patirtas sužalojimas nesunkiai sutrikdė D. N. sveikatą (1 t., b. l. 89). Nukentėjusysis, 2018 m. gegužės 8 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, nurodė, kad iki šiol jaučia skausmą šonkaulio lūžimo vietoje (1 t., b. l. 99). Be patirto fizinio skausmo, D. N. neabejotinai patyrė dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimą dėl savo sveikatos, laikinai sumažėjo jo bendravimo galimybės, trauma atsiliepė darbui (nukentėjusiojo atstovas civiliniame ieškinyje nurodo, kad D. N. laikinai negalėjo dirbti). Atstovas advokatas civiliniame ieškinyje nurodo, kad dėl patirto sužalojimo D. N. patyrė ir emocinę depresiją, tačiau šio deklaratyvaus teiginio nepagrindė konkrečių išgyvenimų aplinkybėmis. Kaltinamasis M. V. nusikaltimą padarė neatsargia kaltės forma, sąmoningai nesiekdamas sukelti nukentėjusiajam fizinius sužalojimus ir dvasinius išgyvenimus. Jis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, transporto priemonę vairavo neįsitikinęs, kad tai daryti konkrečioje situacijoje yra saugu. Šiais savo neteisėtais veiksmais sukėlė žalingas pasekmes – buvo sutrikdyta kito asmens sveikata. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusiojo neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su D. N. ateities investicijomis, arba nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiais darbo santykiais ar gerove. Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas advokatas V. Žylė patvirtino, kad nukentėjusysis šiuo metu dirba užsienyje, jo darbo pobūdis ir specifika po eismo įvykio nepasikeitė. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusysis D. N. patyrė dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją, tačiau teismui nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių kad D. N. dėl 2018 m. balandžio 26 d. patirto sužalojimo iki šiol lankosi pas gydytojus, lankėsi pas psichologus, jam diagnozuotas psichinės ar emocinės sveikatos sutrikimas, paskirti raminamieji vaistai.

40Teismas, atsižvelgęs į nukentėjusiojo D. N. patirtą nesunkų sveikatos sutrikdymą, sužalojimo pasekmes, t. y. kad nenustatyta sunkių liekamųjų reiškinių, dėl minėto sveikatos sutrikdymo patirtus nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus (fizinį skausmą, stresą), taip pat į tai, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, tiesiogiai nusikalstamos veikos pasekmių kaltinamasis nesiekė, siekdamas nukentėjusiojo ir eismo įvykio kaltininko interesų pusiausvyros ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais D. N. padarytą neturtinę žalą įvertina 2000 Eur.

41Civilinio atsakovo ADB „G.“ pareigos atlyginti nukentėjusiajam D. N. padarytą žalą pagrindas yra šios transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, taip pat Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPD) (2007-05-17 įstatymo Nr. X-1137, redakcija). Šio įstatymo 11 straipsnyje numatyta, kad eismo įvykio metu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, – 5000 eurų dėl neturtinės žalos. Taigi, ADB „G.“, sudariusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį dėl transporto priemonės Renault Espace, valstybinis registravimo Nr. ( - ) įsipareigojo eismo įvykio metu atlyginti nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims žalą, neviršijančią minėtos sumos. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis atsakovas dalį 1400 Eur teismo nustatytos neturtinės žalos nukentėjusiajam D. N. atlygino, jam iš civilinio atsakovo ADB „G.“ priteisiama likusi neatlyginta dalis neturtinės žalos – 600 Eur, neviršijanti TPVCAPD 11 straipsnyje numatytos sumos.

42Nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis 2000 Eur nėra aiškiai per mažas, atitinka tiek teisingumo, tiek protingumo kriterijus ir iš esmės neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015, 2K-211-890/2018 ir kt.). D. N. reikalavimas papildomai iš civilinio atsakovo priteisti 3600 Eur neturtinės žalos atlyginimą yra neadekvatus dėl eismo įvykio kilusiems padariniams ir negali būti tenkinamas.

43Nukentėjusiojo D. N. atstovas advokatas, vadovaudamasis visiško nuostolių atlyginimo principu, prašo priteisti iš kaltinamojo M. V. bei civilinio atsakovo ADB „G.“ turtinę žalą, kurią sudaro 2950 Eur negautos pajamos ir 120 Eur patirtos išlaidos dėl turto vertinimo. Kartu su civiliniu ieškiniu pateikė nukentėjusiojo 2015 m. rugsėjo 29 d. užsienio kompanijos „( - )“ direktorės K. M. raštą, kuriuo patvirtinama, kad nuo 2015 m. rugsėjo 29 d. D. N. yra paskirtas krano operatoriaus padėjėju į „M. R.“. Šio paskyrimo metu D. N. darbo grafikas nustatytas 3:3. Darbo užmokestis, mokamas kas mėnesį, sudaro 35000 DKK. Šis atlyginimas yra pagrįstas santykiu 1:1 (2 t., b. l. 88-89). Pateikė ir 2018 m. gruodžio 14 d. kompanijos „M. R.“ jūros įrenginio vadovo E. W. O. pareiškimą, kuriuo patvirtina, jog D. N. nebuvo gręžimo bokšte nuo 2018 m. balandžio 19 d. iki 2018 m. birželio 12 d. Buvo numatyta, kad jis dirbs bokšte nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki gegužės 31 d., tris įprastines darbo savaites iš eilės, tačiau darbas buvo atšauktas dėl to, kad D. N. pateko į avariją (2 t., b. l. 91, 92).

44Nukentėjusiojo atstovas advokatas V. Žylė teismo posėdžio metu paaiškino, kad jokių kitų dokumentų, patvirtinančių negautų pajamų dydį, nukentėjusiojo vidutinį darbo užmokestį ir kitas turtinės žalos atlyginimo dydžiui reikšmingas aplinkybes, jis neturi ir neteiks.

45Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal CK 6.251 straipsnį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

46Kai reikalavimą atlyginti žalą nukentėjęs asmuo reiškia transporto priemonių savininko civilinės atsakomybės draudikui, jis turi laikytis atitinkamus draudimo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų reikalavimų (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, kt.), kuriuose nustatyta speciali reikalavimo atlyginti žalą pateikimo, jo vertinimo ir draudimo išmokos išmokėjimo tvarka (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012 ).

47Automobilis, kurį eismo įvykio metu vairavo M. V., civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraustas draudimo bendrovėje „G.“. Draudimo įmonės pareigos atlyginti žalą apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (toliau – TPVCAPDĮ), ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). TPVCAPDĮ trečiasis skirsnis reglamentuoja žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo tvarką (TPVCAPDĮ 12–23 straipsniai). Pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 4 dalį, kai žala padaryta asmens sveikatai, turi būti įvertinama visa dėl sveikatos sužalojimo asmens patirta žala. Tokiu atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos.

48Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 6 punkto nuostatas eismo įvykio metu padarytos žalos dydis ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims mokėtinos draudimo išmokos dydis nustatomas vadovaujantis CK, TPVCAPDĮ, kitų teisės aktų nuostatomis ir atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnį dėl eismo įvykio, draudimo įmonės, apdraudusios atsakingo už padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę, ar Biuro įgaliotų asmenų (paskirtų ekspertų) ataskaitas ar išvadas dėl žalos, nukentėjusio trečiojo asmens, apdraustojo pateiktus dokumentus dėl žalos, eismo įvykio aplinkybių ir eismo įvykio dalyvių atsakomybės, kitų Taisyklėse nurodytų asmenų pateiktus dokumentus, leidžiančius nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir padarytos žalos dydį. Pagal Taisyklių 8 punktą nukentėjusio trečiojo asmens negautas pajamas, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, apskaičiuoja atsakingas draudikas, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo. Žalos dydis dėl negautų pajamų nustatomas atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašus apie nedarbingumo laikotarpį bei priežastis ir (ar) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotus darbingumo ir neįgalumo lygio dokumentus, nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus arba iš nukentėjusio trečiojo asmens darbovietės gautus dokumentus, įrodančius turėtas pajamas iki sveikatos sužalojimo (negautas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, atskaičius nukentėjusio trečiojo asmens mokamą gyventojų pajamų mokestį ir dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo pagal teisės aktus mokamas socialinio draudimo išmokas, ligos pašalpas, netekto darbingumo pensijas ar kompensacijas). Pažymėtina, kad dėl šios teisės normos aiškinimo kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ji skirta išmokos, kurią draudikas išmoka tiesiogiai nukentėjusiam asmeniui kompensuodamas jo negautas pajamas, dydžiui reglamentuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2014).

49Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo laikotarpį (terminą, už kurį priteisiamas tokios žalos atlyginimas) lemia sužaloto darbuotojo atitinkamo darbingumo netekimo laikotarpis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-174/2009, 3K-3-93/2014). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012).

50Nukentėjusiojo D. N. įgaliotas atstovas advokatas V. Žylė teismui nepateikė minėtuose teisės aktuose nurodytų dokumentų, patvirtinančių nukentėjusiojo laikino nedarbingumo laikotarpiu negautų pajamų dydį, todėl tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos teismas negali. Teismas pripažįsta nukentėjusiojo D. N. teisę į 2950 Eur ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

51Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis D. N. ir jo atstovas advokatas V. Žylė nurodo, kad likusią dalį turtinės žalos sudaro patirtos išlaidos - 120 Eur, sumokėti UAB „A.“ už atliktą turto vertinimą. Kartu su civiliniu ieškiniu nukentėjusiojo atstovas pateikė šias išlaidas patvirtinantį dokumentą UAB „A.“ išrašytą 2018-10-21 pinigų priėmimo kvitą Nr. AU 1122 (2 t., b. l. 93). Šiame dokumente užfiksuota, kad D. N. sumokėjo UAB „A.“ darbuotojai V. T. 120 Eur ir nurodytas apmokėjimo pagrindas: pagal sąskaitą faktūrą Nr. AĮ 274, tačiau sąskaita faktūra teismui nepateikta. Pinigų priėmimo kvitas nepatvirtina, kad D. N. patirtos 120 Eur išlaidos yra susijusios su byloje tiriama M. V. nusikalstama veika. Civilinis atsakovas ADB „G.“ 2018-10-10 raštu informavo, kad D. N. kreipėsi į bendrovę reikalaudami atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Pagal jo pateiktus dokumentus, įrodančius turėtos žalos faktą ir dydį, draudėjas apskaičiavo ir ketina išmokėti 35 Eur gydymo išlaidas, 4069,46 Eur turtinei žalai už apgadintą transporto priemonę atlyginti ir 609,30 Eur turtinei žalai už apgadintus šalmus, batus ir apsaugas atlyginti (1 t., b. l. 133). Atsiliepime į nukentėjusiojo civilinį ieškinį ADB „G.“ nedetalizavo, ar į apskaičiuotą draudimo išmoką įeina ir 120 Eur išlaidos, D. N. sumokėtos UAB „A.“. Šioje dalyje (120 Eur) tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, teismas negali, todėl pripažįsta nukentėjusiojo D. N. teisę į 120 Eur ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

52Nukentėjusiojo D. N. įgaliotas atstovas advokatas V. Žylė prašo priteisti iš kaltinamojo M. V. patirtas 500 Eur išlaidas advokatui už civilinio ieškinio surašymą ir atstovavimą baudžiamajame procese.

53Atstovas advokatas V. Žylė pateikė dokumentus: 2018 m. gruodžio 17 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 621 (2 t., b. l. 94, 129) ir pinigų priėmimo kvitą 2018-12-17 Nr. 851523, iš kurių matyti, kad advokatas V. Žylė suteikė D. N. teisinių paslaugų pagal 2018 m. gruodžio 6 d. teisinių paslaugų sutartį ir 2018 m. gruodžio 17 d. suteiktų paslaugų ataskaitą, o D. N. advokatui sumokėjo 500 Eur.

54BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-174/2014 ir kt.).

55Nukentėjusiojo patirtos išlaidos įgalioto atstovo advokato paslaugoms apmokėti, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamojo M. V..

56Skaitmeninės laikmenos (CD ir DVD) su duomenimis, gautais atliekant proceso veiksmus, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekamos saugoti baudžiamojoje byloje.

57Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

58M. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam baudą 45 MGL (2250 Eur).

59Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. V. paskirti galutinę bausmę baudą 30 MGL (1500 Eur).

60Kaltinamajam M. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

61Nukentėjusiojo D. N. pareikštą 6670 Eur civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš civilinio atsakovo 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kitoje dalyje civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Pripažinti nukentėjusiojo D. N. teisę į 3070 Eur turtinės žalos patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

62Priteisti iš kaltinamojo M. V. 500 Eur nukentėjusiajam D. N. proceso išlaidoms atlyginti.

63Skaitmenines laikmenas (CD ir DVD) nuosprendžiui įsiteisėjus saugoti baudžiamojoje byloje.

64Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina... 2. viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teismas... 4. M. V., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo... 5. 2018 m. balandžio 26 d., 22 val. 58 min., vairuodamas automobilį Renault... 6. Šiais neatsargiais veiksmais M. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės... 7. Kaltinamasis M. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m.... 8. Teismo posėdžio metu, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau –... 9. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto... 10. Teismo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 1 dalimi, perskaityti... 11. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji R. M. paaiškino, kad nori kuo greičiau... 12. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto... 13. Liudytoja S. P., apklausta BPK 266 straipsnyje numatyta tvarka, nepradėjus... 14. Liudytoja J. C., apklausta BPK 266 straipsnyje numatyta tvarka, nepradėjus... 15. Teismo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 1 dalimi, perskaityti... 16. Teismo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 1 dalimi, perskaityti... 17. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad 2018 m.... 18. Lietuvos teismo ekspertizių centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje... 19. 1. Nustatytas eismo įvykio mechanizmas: įvykio metu per sankryžą antra... 20. 2. Techniniu požiūriu automobilio Renault Espace, valstybinis Nr. ( - )... 21. Techniniu požiūriu motociklo BMW F 800 GS Adventure, valstybinis Nr. ( - ),... 22. 3. Jeigu eismo įvykio vietoje didžiausias leistinas važiavimo greitis yra 50... 23. Miesto stebėjimo kameromis užfiksuoto vaizdo įrašo apžiūros protokole... 24. UAB „Gatvių apšvietimas“ 2018-05-16 raštu Nr. S-18/134 informavo, kad... 25. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, pripažįsta... 26. Kaltinamasis M. V. padarė neatsargų nusikaltimą nusikalstamo pasitikėjimo... 27. Kaltinamajame akte, aprašant M. V. pareikštą kaltinimą, buvo nurodyti... 28. Kaltinamasis M. V. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281... 29. M. V. prisipažino padaręs nusikaltimą, kritiškai vertina savo elgesį ir... 30. Įvertinus visas byloje nustatytas kaltinamojo atsakomybės dydžiui... 31. Kaltinamasis M. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji... 32. 2018 m. birželio 19 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu kaltinamajam M.... 33. Nukentėjusysis D. N. iki įrodymų tyrimo teisme pradžios pareiškė... 34. 2018 m. gruodžio 17 d. teismo protokoline nutartimi D. N. pripažintas... 35. Civilinis atsakovas ADB „G.“ atsiliepimu prašo nukentėjusiojo civilinį... 36. Civilinis atsakovas nurodo, kad draudimo bendrovė, sudariusi transporto... 37. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas iš... 38. Tuo atveju, kai dėl kaltininko (nuteistojo) padarytos nusikalstamos veikos... 39. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl kaltinamojo M. V. neatsargios... 40. Teismas, atsižvelgęs į nukentėjusiojo D. N. patirtą nesunkų sveikatos... 41. Civilinio atsakovo ADB „G.“ pareigos atlyginti nukentėjusiajam D. N.... 42. Nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis 2000 Eur nėra aiškiai... 43. Nukentėjusiojo D. N. atstovas advokatas, vadovaudamasis visiško nuostolių... 44. Nukentėjusiojo atstovas advokatas V. Žylė teismo posėdžio metu paaiškino,... 45. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba... 46. Kai reikalavimą atlyginti žalą nukentėjęs asmuo reiškia transporto... 47. Automobilis, kurį eismo įvykio metu vairavo M. V., civilinės atsakomybės... 48. Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos... 49. Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais turtinės žalos dėl negautų... 50. Nukentėjusiojo D. N. įgaliotas atstovas advokatas V. Žylė teismui... 51. Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis D. N. ir jo atstovas advokatas V. Žylė... 52. Nukentėjusiojo D. N. įgaliotas atstovas advokatas V. Žylė prašo priteisti... 53. Atstovas advokatas V. Žylė pateikė dokumentus: 2018 m. gruodžio 17 d.... 54. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 55. Nukentėjusiojo patirtos išlaidos įgalioto atstovo advokato paslaugoms... 56. Skaitmeninės laikmenos (CD ir DVD) su duomenimis, gautais atliekant proceso... 57. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303... 58. M. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 59. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu,... 60. Kaltinamajam M. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį... 61. Nukentėjusiojo D. N. pareikštą 6670 Eur civilinį ieškinį tenkinti iš... 62. Priteisti iš kaltinamojo M. V. 500 Eur nukentėjusiajam D. N. proceso... 63. Skaitmenines laikmenas (CD ir DVD) nuosprendžiui įsiteisėjus saugoti... 64. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas...