Byla 1A-143-557/2019
Dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Remigijaus Preikšaičio, sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Rumbinaitei, nuteistajam A. T., gynėjams Irmai Grikšelienei, Tomui Leščinskui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. ir nuteistojo M. B. gynėjo advokato T. Leščinsko apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

3M. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį viešaisiais darbais 9 mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui,

4A. T. nuteistas pagal BK 284 straipsnį 50 parų arešto.

5Nuosprendžiu patenkintas G. M. civilinis ieškinys ir priteista iš M. B. ir A. T. solidariai G. M. 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui bei priteista iš M. B. ir A. T. G. M. po 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I. Bylos esmė

81.

9M. B. ir A. T. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, pažeidė viešąją tvarką: 2018-06-30, apie 23.04 val. viešoje vietoje – ( - ) r., ( - ), miestelio šventės metu, būdami apsvaigę nuo alkoholio, M. B. nukentėjusiajam G. M. tyčia kumščiu sudavė penkis smūgius į galvą, taip pastarajam padarydamas muštinę kairio antakio žaizdą, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, po to A. T. nukentėjusiajam G. M. į akis papurškė pipirinių dujų, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, ir taip įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

10II. Apeliacinių skundų argumentai

112.

12Apeliaciniu skundu nuteistasis A. T. prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių, o jam pareikštą civilinį ieškinį atmesti. Teismui netenkinus šio prašymo, A. T. prašo panaikinti nuosprendį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti, esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajam reikalingumui (BK 31 straipsnis), o jam pareikštą civilinį ieškinį atmesti. Netenkinus pirmojo ar antrojo prašymų, apeliantas prašo nuosprendį pakeisti: jam paskirtą 50 parų arešto bausmę pakeisti į kitą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, baudą ar bent jau į laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant BK 75 straipsnyje nustatyta tvarka, ir sumažinti nukentėjusiajam G. M. priteistos 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumos dydį.

132.1.

14Apelianto nuomone, Tauragės apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK bendrosios dalies normas, netinkamai vertino surinktus įrodymus, todėl jam priimtas apkaltinamasis nuosprendis turi būti panaikintas ar pakeistas dėl toliau nurodytų motyvų.

152.2.

16A. T. nurodo, kad jis yra nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su M. B., pastarajam sudavus smūgius nukentėjusiajam G. M., jis – A. T. – papurškė nukentėjusiajam pipirinių dujų, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, ir taip įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir tokiais jų veiksmais buvo sutrikdyta miesto šventės dalyvių rimtis ir tvarka.

172.3.

18Apeliantas A. T. pažymi, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdžio metu teigė, jog nenorėjo pažeisti viešąją tvarką, o dujas papurškė tik tam, kad išskirtų besimušančius M. B. ir G. M.. Tačiau teismas, apelianto nuomone, nepagrįstai konstatavo, kad šie teiginiai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Šį teiginį teismas grindžia tuo, kad būtent jis, A. T., buvo „iniciatorius sugrįžti prie nukentėjusiojo ir išsiaiškinti, kokiu žodžiu šis pavadino M. B.“. Tačiau nėra nusikaltimas nueiti prie žmogaus ir paklausti, kodėl jis negražiai kalba. Teismo teiginys, kad neva jis norėjo pažeisti viešąją tvarką, nes papurškė dujų nukentėjusiajam į veidą, apelianto manymu, yra nepagrįstas, nes jo parodymai, jog jis norėjo išskirti besimušančius M. B. ir G. M., buvo nuoseklūs ir vienodi viso proceso metu, tačiau teismas to nevertino.

192.4.

20BK 284 straipsnyje numatyta veika yra padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo, darydamas nusikaltimą, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti, turėdamas tikslą savo įžūliu elgesiu demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdyti visuomenės rimtį ir / ar tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis Nr. 2K-437/2013).

212.5.

22Apelianto nuomone, jo veiksmuose tyčios pažeisti viešąją tvarką ir rimtį nebuvo, nes jis neturėjo tikslo nei demonstruoti nepagarbą aplinkiniams, nei sutrikdyti visuomenės rimtį bei tvarką, priešingai, jis tik norėjo nutraukti nusikalstamus veiksmus, kad nebūtų įvykdytas dar sunkesnis nusikaltimas, t. y. kad nebūtų sunkesnių sužalojimų. Todėl, apelianto vertinimu, jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėties, dėl to jis turi būti išteisintas.

232.6.

24BK 31 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog: „Asmuo neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti.“

252.7.

26Byloje pateiktos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus išvados patvirtina, kad įvykio metu buvo padaryti sužalojimai tiek M. B., tiek ir G. M., todėl, A. T. teigimu, jam daugiau nei akivaizdu buvo tai, kad jiems abiem grėsė pavojus būti sumuštiems dar labiau, jeigu jis nebūtų papurškęs dujų. Būtent dėl jo veiksmų, siekiant išvengti sunkių kūno sužalojimų padarymo, buvo nutrauktas nusikaltimas, t. y. smūgių sudavimas. A. T. nuomone, akivaizdu, kad jo padaryta žala yra daug mažesnė už tą, kurios jis siekė išvengti, nes nukentėjusiajam dėl jo papurkštų dujų buvo sukeltas tik fizinis skausmas, o cheminio nudegimo požymių net nekonstatuota.

272.8.

28Taigi, jei dėl jo veiksmų nukentėjusiajam ir buvo sukeltas fizinis skausmas, tai, A. T. vertinimu, jam baudžiamoji byla turėtų būti nutraukta, esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajam reikalingumui (BK 31 straipsnis), to jis ir prašo apeliacinės instancijos teismo.

292.9.

30Tuo atveju, jeigu teismas netenkins jo prašymų išteisinti jį arba jam baudžiamąją bylą nutraukti, apeliantas A. T. prašo pakeisti jam paskirtos bausmės rūšį. A. T. nurodo, kad jis suvokia, jog teismas jam paskyrė švelnesnę bausmės rūšį už laisvės atėmimą, t. y. areštą, tačiau tai vis tiek yra trumpalaikis, bet realus laisvės atėmimas. A. T. nurodo, kad po minėto įvykio jis iš esmės pakeitė savo gyvenimo būdą, gyvena su mergina, su kuria planuoja susituokti, nuo 2018-10-29 jis įsidarbino suvirintoju UAB „( - )“. Jo darbdavys jį charakterizuoja kaip pareigingą, atsakingą, sąžiningą, neturintį žalingų įpročių darbuotoją bei nurodo, kad netgi dėl laikino darbuotojo neatvykimo į darbą gali nukentėti įmonės veikla, nes įmonėje dirba tik du gamybinio proceso darbuotojai, o gamybinės įmonės darbas yra imlus ir nenutrūkstamas (charakteristika pateikta prie skundo ). Taigi, apelianto nuomone, bausmės tikslai jam būtų pasiekti ir neskyrus realios laisvės atėmimo ar arešto bausmės, o paskyrus laisvės apribojimo bausmę ar baudą, nes jis dirba ir dėl to gali susimokėti baudą, ar bent jau laisvės atėmimo bausmę, atidedant bausmės vykdymą.

312.10.

32Be to, A. T. nuomone, teismas nepagrįstai tenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį visa apimtimi, nes jam buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl priteista 2 000 Eur neturtinė žala yra nepagrįstai didelė ir neįrodyta bei prieštaraujanti teismų praktikai, nes tokio pobūdžio bylose neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 Eur iki

331 000 Eur (LAT nutartys Nr. 2K-35/2014, 2K-522/2013, 2K-267/2013, 2K-605/2011, 2K-144/2010, 2K-382/2009, 2K-316/2008, Klaipėdos apygardos teismo nutartis 1A-236-380/2017). Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas sukėlė kokias nors ilgalaikes pasekmes, todėl jam priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis turi būti sumažintas.

343.

35Apeliaciniu skundu nuteistojo M. B. gynėjas prašo nuosprendį pakeisti: M. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą skirti piniginę baudą ir, taikant BK 641 straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu; G. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. B. ir A. T. solidariai G. M. 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

363.1.

37Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas M. B. paskyrė netinkamos rūšies bausmę bei iš nuteistųjų priteisė nukentėjusiajam aiškiai per didelį neturtinės žalos atlyginimą, todėl skundžiamas nuosprendis turi būti pakeistas dėl toliau nurodomų argumentų.

38Dėl bausmės rūšies

393.2.

40M. B. gynėjas mano, kad apylinkės teismas, parinkdamas jo ginamajam paskirtos bausmės rūšį, netinkamai taikė BK 41 ir 54 straipsnių nuostatas, atsižvelgė ne į visas jam skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes bei jas netinkamai įvertino.

413.3.

42Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014-10-07 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004-01-26 nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014). Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

433.4.

44BK 284 straipsnis numato, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

453.5.

46Pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas tik vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), apelianto kaltės formą ir rūšį – jis veikė tiesiogine tyčia.

473.6.

48Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę M. B., nepagrįstai konstatavo, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra:

49– BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojamas ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojamus arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojamu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. M. B. mano, kad jis buvo išprovokuotas neteisingo nukentėjusiojo poelgio, kai šis be reikšmingos dingsties – neatsargaus stumtelėjimo praeinant – pradėjo įžeidinėti M. B. žeminančiais žodžiais, tyčia apliejo jį verdančios kavos puodeliu, taip pats provokuodamas konfliktą.

50– BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis nusikaltus yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama nustačius du momentus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: kaltininkas nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis 2K-7-107/2013). Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad esminę reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme, nes būtent pirmosios instancijos teisme byla išsprendžiama iš esmės. Ta aplinkybė, kad kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu neigė savo kaltę, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant jo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką klausimą (kasacinė nutartis Nr. 2K-269/2008). Teisiamajame posėdyje M. B. davė teisingus parodymus, pripažino nustatytus esminius faktus, patvirtino nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes, apgailestavo dėl savo elgesio, patvirtino, kad kalbėjosi su nukentėjusiuoju dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau išsiskyrė jų nuomonės dėl šios žalos dydžio.

513.7.

52Atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas M. B. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose nustatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

533.8.

54Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvų dalimi, parenkant bausmės rūšį M. B., kad neva jis charakterizuojamas patenkinamai, nukentėjusiajam padarytos žalos neatlygino, nesutinka prašomą sumą sumokėti. Kaip minėta, M. B. savo iniciatyva buvo susitikęs su nukentėjusiuoju G. M., jo atsiprašė ir bandė susitarti dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nepavyko. Tuomet nukentėjusysis nusisamdė advokatą ir jo reikalaujama neturtinės žalos suma išaugo dešimt kartų net iki 2 000 Eur. 2019-01-10 teismo posėdyje M. B. patvirtino, kad sutinka atlyginti 300 Eur dydžio neturtinę žalą, tai reiškia, kad jis nevengia atsakomybės ir žalos atlyginimo už savo veiksmus, tačiau, jo vertinimu, nukentėjusiojo reikalaujamos žalos dydis yra aiškiai per didelis. Tame pačiame teismo posėdyje nukentėjusysis G. M. paliudijo, kad M. B. su juo buvo susitikęs, kalbėjosi dėl žalos atlyginimo, tačiau jie nesutarė dėl jos dydžio. Be to, pažymėtina, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra ( - ) rajono savivaldybės administracijos ( - ) seniūnijos charakteristika, kurioje nurodyta, kad seniūnija apie M. B. šeimą ar apie jo gyvenimo būdą jokios neigiamos informacijos neturi, M. B. dėl neigiamo elgesio seniūnijoje nesvarstytas, todėl nesutiktina su apylinkės teismo vertinimu, kad M. B. charakterizuojamas tik patenkinamai.

553.9.

56Be anksčiau nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir nuteistojo M. B. asmenybę, t. y. kad jis nusikalto būdamas neteistas, baustas administracine tvarka už nepavojingus nusižengimus, mokosi ( - ) mokyklos 12-oje klasėje, nors anksčiau nedirbo, tačiau nuo 2018-02-20 registravosi darbo biržoje kaip ieškantis darbo, o šiuo metu jau yra įsidarbinęs. Įvertinęs paminėtas nuteistąjį M. B. apibūdinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, apylinkės teismas turėjo jam skirti ne viešųjų darbų bausmę, o baudą, kurią dirbantis nuteistasis galės susimokėti. Atsižvelgiant į tai, kad M. B. mokosi ( - ) mokyklos 12-oje klasėje, dirba, todėl jis neturės galimybės net 9 (devynis) mėnesius laiko po 30 valandų per mėnesį dirbti viešuosius darbus visuomenės labui, kadangi dėl to nukentės tiek mokslai, tiek darbas.

573.10.

58Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, apelianto nuomone, yra pagrindas konstatuoti, jog M. B. buvo paskirta neteisinga bausmė. Apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo, atsižvelgiant į M. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, motyvus, kaltės formą ir rūšį, duomenis apie nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, ribotas galimybes dirbti viešuosius darbus, pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl bausmės paskyrimo ir jam paskirtą viešųjų darbų bausmę pakeisti į piniginę baudą, kurią jis yra pasirengęs sumokėti. M. B. taip pat taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir jam skirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

59Dėl neturtinės žalos dydžio

603.11.

61Teismas, nustatydamas žalą ir priimdamas sprendimą dėl jos atlyginimo, turi vadovautis atitinkamomis civilinio įstatymo nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

623.12.

63Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas visiškai tenkino nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisė G. M. iš nuteistųjų 2 000 Eur sumą. Priimdamas tokį sprendimą teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis patyrė moralinę žalą – stresą, pažeminimą, didelį išgąstį, nes atėjęs su artimais draugais į miesto šventę joje padalyvauti, M. B. buvo pastumtas, o vėliau abiejų kaltinamųjų užpultas. Viešoje vietoje ramiai stovėdamas buvo sumuštas ir sužalotas girtų kaltinamųjų, tokie jų veiksmai sugadino šventinę nuotaiką, teko patirti neigiamų emocijų.

643.13.

65Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje LAT nutartyje suformuotu precedentu (LAT 2010-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Šis reikalavimas kildinamas iš teismo precedento esmės – stare decisis principo, grindžiamo teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuotas teismo precedentas (lot. auctoritas rerum similiter judicatum) (Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas). Dėl sveikatos sužalojimo priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011).

663.14.

67Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką matyti, kad bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį (asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 Eur iki 1 738 Eur. Tai iliustruoja kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-272-648/2015 (434 Eur – nukentėjusiajam suduota tiksliai nenustatytas kiekis smūgių kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs muštine žaizda su kraujosruva dešinės akies srityje, nubrozdinimais viršugalvio kairėje pusėje, kraujosruva dešiniame žaste, kairės čiurnos sąnario raiščių patempimu); Nr. 2K-35/2014 (579 Eur – J. S. nenustatytu daiktu tyčia dėl chuliganiškų paskatų sudavė A. D. į pakaušį, po to iš nugaros pastūmė A. D. šį pargriaudamas, taip padarydamas nukentėjusiajam muštines galvos pakaušinės srities bei dešinės plaštakos III piršto žaizdas, – tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą); 2K-473/2013 (1738 Eur – N. Č. dėl menkavertės priežasties sudavė S. V. apie keturis smūgius ranka į veidą, taip padarė nukentėjusiajam nosies kaulų lūžį, kraujosruvą kairės akies vokuose, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgta, jog sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti labiausiai matomoje vietoje – galvoje, dėl nusikalstamos veikos nukentėjusysis turėjo gydytis ligoninėje, jam buvo atlikta operacija, siekiant sugrąžinti normalią kvėpavimo funkciją, dėl savo išvaizdos po nusikalstamos veikos padarymo jis patyrė nepatogumų, tam tikrą laikotarpį negalėjo dirbti); Nr. 2K-522/2013 (579 Eur – E. T. be jokios priežasties užsipuolė nukentėjusiąją M. V. ir pavartojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą – tampė ją už plaukų, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį); Nr. 2K-267/2013 (203 Eur – G. S. įžūliai elgdamasis pažeidė viešąją tvarką, priėjęs prie R. Š., spyrė šiam du kartus į dešinę blauzdą ir ranka sudavė į dešinę pakaušio pusę, taip padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą); Nr. K-170/2013 (289 Eur – G. L., šaudamas V. U. į krūtinę iš guminėmis grankulkėmis užtaisyto revolverio, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio nukentėjusysis patyrė dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų); Nr. 2K–70/2013 (po 289 Eur – G. E. pašalinių asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tyčia kumščiu sudavė į veidą po vieną smūgį E. Š. ir V. Š., padarydamas nukentėjusiesiems nežymų sveikatos sutrikdymą); Nr. 2K-12/2012 (1461 Eur – T. B. be priežasties du kartus kumščiu sudavė V. D. į veidą ir padarė jam poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, dešiniojo skruosto ir žando sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, muštinę viršutinės lūpos dešinės pusės raudonio ir gleivinės žaizdą, paviršinę muštinę žaizdą su kraujosruva apatinės lūpos dešinės pusės gleivinėje, viršutinio 1-ojo dešiniojo ir 1-ojo kairiojo dantų vainikų lūžį su 2-ojo, 3-iojo kairės pusės dantų vainikų panirimu, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. D. sveikatą); Nr. 2K-605/2011 (579 Eur – A. P. tyčia sudavęs kumščiu į veidą, užpuolė jam nepažįstamą M. P., padarydamas sužalojimus, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis M. P. dabar negali normaliai vairuoti, bijo sunkvežimių, dantis gydosi iki dabar, jam buvo sumuštas veidas, lūpa, dantenos, lūpą susiuvo, po A. P. smūgio patyrė fizinį skausmą, atsirado nemalonių pojūčių, kol sužeidimai nesugijo, teko kreiptis į medikus; Nr. 2K-144/2010 (G. P. – 289 Eur, T. Š. – 1460 Eur – O. B tampė G. P. už plaukų, ranka sudavė jai ne mažiau kaip penkis smūgius į galvos plaukuotąją dalį, sukeldamas jai fizinį skausmą; ranka sudavė nukentėjusiajam T. Š. vieną smūgį į veidą, o šiam praradus sąmonę ir nukritus, ne mažiau kaip tris kartus spyrė į galvą, padarydamas jam sužalojimus, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas).

683.15.

69M. B. gynėjo nuomone, atsižvelgiant į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, kuriose asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, ir aptartas aplinkybes sugretinus su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, apylinkės teismo nukentėjusiajam G. M. priteista 2 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo suma yra aiškiai per didelė, prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams bei LAT formuojamai praktikai.

703.16.

71Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusiajam G. M. buvo padaryti šie sužalojimai – muštinė kairio antakio žaizda ir dešinės plaštakos nykščio sumušimas, tai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2018-07-18 išvada Nr. G 1177/2018(03). Pažymėtina, kad dėl paties nukentėjusiojo veiksmų nukentėjo ir M. B., kuriam dėl apliejimo verdančia kava įvykio metu buvo padaryti krūtinės ląstos dešinės pusės I-II A terminiai odos nudegimai, apimantys 1 proc. kūno paviršiaus, ir dešinės šlaunies sumušimas, tai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-07-18 išvada Nr. G 1178/2018(03).

723.17.

73Atsižvelgiant į nusikaltimą padariusio M. B. turtinę padėtį, kuri nėra gera, į jo bei nukentėjusiojo G. M. interesų pusiausvyrą, į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, sužalojimo mastą, pobūdį, įvertinus visumą aplinkybių, atsižvelgiant į LAT formuojamą praktiką, apelianto nuomone, 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis yra teisingas ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei teismų praktiką šios kategorijos bylose. Konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomas ir priteisiamas žalos atlyginimo dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas ir negali būti vienodas, nes įstatymas nenustato konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio visiems atvejams. Paminėtoje teismų praktikoje atlyginant neturtinę žalą dėl nežymaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priteisiamos net ir mažesnės pinigų sumos, tačiau ne tokios, kaip šiuo atveju priėmė pirmosios instancijos teismas.

743.18.

75Apibendrindamas apeliantas mano, kad nukentėjusiajam priteista suma neturtinei žalai atlyginti neatitinka padarytos veikos pavojingumo, nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumo ir pobūdžio, paties nuteistojo turtinės padėties, jo kaltės laipsnio ir teismų praktikos tendencijų tokio pobūdžio bylose, todėl apeliacinės instancijos teismo prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir priteisti nukentėjusiajam 300 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo.

764.

77Teismo posėdyje nuteistasis A. T. ir gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

78III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

795.

80Apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini.

816.

82Iš nuteistojo A. T. ir nuteistojo M. B. gynėjo apeliacinių skundų matyti, kad juose akcentuojamos aplinkybės, individualiai reikšmingos kiekvienam nuteistajam, jų reikalavimai skiriasi, todėl apeliacinės instancijos dėl abiejų apeliacinių skundų pasisako atskirai, išskyrus abiejų apeliacinių skundų dalis dėl civilinio ieškinio išsprendimo, dėl kurių, apeliantų reikalavimams iš esmės sutampant, apeliacinės instancijos teismas pasisakys kartu.

83Dėl nuteistojo A. T. apeliacinio skundo

847.

85Iš nuteistojo A. T. apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 284 straipsnį ir prašo jį išteisinti, nurodydamas, kad papurkšdamas dujų nukentėjusiajam tikslo demonstruoti nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką neturėjo, taip pasielgė tik norėdamas išskirti besimušančius M. B. ir G. M., kad nebūtų įvykdytas dar sunkesnis nusikaltimas, t. y. kad nebūtų sunkesnių sužalojimų. Todėl, apelianto nuomone, jo veikoje nėra BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties ir jis turi būti išteisintas. Kita vertus, apeliantas A. T. pateikia alternatyvų prašymą jo veiksmus papurškiant pipirinių dujų nukentėjusiajam vertinti kaip jo baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę, nes šiuos kaltinime nurodytus veiksmus jis atliko siekdamas pašalinti gresiantį pavojų besimušantiems M. B. ir G. M. būti sumuštiems dar labiau, jeigu jis nebūtų papurškęs dujų nukentėjusiajam, kitaip tariant, veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis (BK 31 straipsnis), ir dėl to, apelianto nuomone, baudžiamoji byla jam turi būti nutraukta. Su šiais apeliacinio skundo argumentais, kuriais nuteistasis A. T. ginčija jo nusikalstamų veiksmų kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį, sutikti nėra pagrindo.

868.

87Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Aiškinant šią normą teismų praktikoje yra pažymėta, kad nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo pavartotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016). Aiškinant viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymius, teismų praktikoje pažymima, kad šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Tačiau padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas. Kita vertus, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas savaime nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-242/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015, 2K-54-222/2017).

889.

89Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. T., veikdamas bendrininkų grupe su M. B., būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2018-06-30 apie 23.04 val., ( - ) miestelio šventės metu pažeidė viešąją tvarką: M. B. sudavė kumščiu G. M. 5 smūgius į galvą, taip padarydamas nukentėjusiajam muštinę kairio antakio žaizdą, tai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, po to A. T. nukentėjusiajam G. M. į akis papurškė pipirinių dujų, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, ir taip įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

9010.

91Apelianto A. T. teiginiai, kad tikslo pažeisti viešąją tvarką jis neturėjo, tik norėjo išskirti besimušančius M. B. ir nukentėjusįjį G. M., todėl ir papurškė pipirinių dujų, nepagrindžia išvados, kad tokie jo veiksmai pirmosios instancijos teismo nepagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad būtent po to, kai A. T. ir M. B., praeidami pro nukentėjusįjį G. M., kuomet M. B. pečiu jį užkliudė, o nukentėjusysis pavartojo necenzūrinius žodžius, išsiaiškinti su pastaruoju sugrįžo abu, nors A. T. tam nebuvo jokio pagrindo - byloje nėra duomenų, jų apeliaciniame skunde nenurodo ir A. T., kad nukentėjusysis G. M. būtų jį išvadinęs necenzūriniais žodžiais, priešingai, byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusysis pavartojo necenzūrinius žodžius būtent M. B. adresu, kai šis praeidamas pečiu jį užkliudė, taigi sugrįžti prie nukentėjusiojo G. M. ir aiškintis situaciją A. T. nebuvo jokio reikalo, juolab, kad vyko miestelio šventė, kurioje buvo susirinkę daug žmonių. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, būtent A. T. buvo iniciatorius sugrįžti prie nukentėjusiojo G. M. ir išsiaiškinti, kokiu žodžiu šis pavadino jį užkliuvusį M. B., o M. B. pradėjus smurtauti, papurškė dujų būtent nukentėjusiajam. Aplinkybę, kad A. T. papurškė pipirinių dujų būtent nukentėjusiajam G. M., patvirtina ne tik nuoseklūs pastarojo bei kartu su juo įvykio metu buvusių liudytojų A. M. ir V. M. parodymai, bet ir nuteistojo M. B. parodymai, kai šis 2018-07-04 įtariamojo apklausos metu, be kita ko, nurodė: „Mes su G. M. susikibome muštis <...>. A. T. pradėjo purkšti pipirines dujas, taikė į G. M. <...>“ (t. 1, b. l. 146). Remiantis ne tik nukentėjusiojo G. M. ir minėtų tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų, bet ir nuteistojo M. B. parodymais nustatyta, kad šis nesiliovė smurtavęs prieš G. M. net ir po to, kai A. T. papurškė pipirinių dujų. Todėl A. T. teiginiai, jog taip jis pasielgė tik siekdamas išskirti besimušančius G. M. ir M. B., nors šis, kaip matyti, ir po to nesiliovė smurtavęs prieš nukentėjusįjį, o A. T. daugiau jokių veiksmų, kuriais, kaip teigia, siekė išskirti besimušančius M. B. ir G. M., neatliko, vertintini kaip jo gynybos versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šios aplinkybės paneigia A. T. versiją, kad jo veiksmų papurškiant pipirines dujas tikslas buvo ne sutrikdyti viešąją tvarką ir rimtį bei sukelti fizinį skausmą G. M., o išskirti besimušančius M. B. ir G. M. bei apsaugoti juos nuo tolesnio konflikto plėtojimo. Nagrinėjamu atveju A. T., matydamas ir suvokdamas akivaizdžiai neteisėtus M. B. veiksmus, kai šis kumščiu sudavė eilę smūgių nukentėjusiajam, prisijungė prie M. B. veiksmų - tyčia papurškė pipirinių dujų nukentėjusiajam - suprasdamas, kad ir pats elgiasi neteisėtai, bei norėdamas taip elgtis. Šiuo atveju akivaizdu, kad nuteistieji M. B. ir A. T. veikė bendru sutarimu, išreikštu konkliudentiniais veiksmais, t. y. pritarimu vienas kito veiksmams ir šių veiksmų tęsimu.

9211.

93A. T. viešoje vietoje atlikti veiksmai, kai šis, kilus konfliktui tarp M. B. ir G. M., papurškė pipirinių dujų nukentėjusiajam, nepaisydamas aplinkui buvusių į miestelio šventę susirinkusių žmonių, ir taip, kaip matyti iš anksčiau aptartų duomenų, pasielgė ne siekdamas nutraukti smurtinius veiksmus, o pats be jokios pamatuotos priežasties puldamas nukentėjusįjį G. M. (kuris, kaip matyti iš byloje esančių ir skundžiamame nuosprendyje aptartų duomenų visumos, tik gynėsi nuo prieš jį dėl menkavertės dingsties pradėjusio smurtauti M. B.), taip prisidėdamas prie M. B. vykdomos nusikalstamos veikos rodo, kad nuteistasis A. T. veikė tiesiogine tyčia, jo veiksmai pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo vertinti kaip įžūlūs bei moralės požiūriu nepriimtini bei teisingai kvalifikuoti kaip viešosios tvarkos sutrikdymas, veikiant kartu su nuteistuoju M. B..

9412.

95BK 31 straipsnis reglamentuoja, kad asmuo neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Taigi, baudžiamoji atsakomybė už padarytą veiką pašalinama tik tada, kai nustatomos visos būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygos: a) realus ir akivaizdus pavojus baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, b) šis pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis ir c) padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Siekiant pripažinti buvus būtinojo reikalingumo situaciją būtina nustatyti, jog buvo iškilęs realus pavojus visuomenei ar konkretaus asmens teisėms ar interesams, ir šio pavojaus nebuvo galima pašalinti kitu būdu. Anksčiau aptartais duomenimis nustatyta, kad būtent kartu su A. T. buvęs M. B. pradėjo smurtauti prieš nukentėjusįjį G. M. dėl menkavertės dingsties, kai šis pavartojo necenzūrinius žodžius po to, kai M. B. praeidamas užkliuvo jį pečiu, tačiau, užuot pastarojo atsiprašęs, grįžo išsiaiškinti dėl jam pasakytų žodžių, dėl to kilo konfliktas, peraugęs į muštynes, kurias pradėjo pats M. B., smūgiuodamas kumščiu nukentėjusiajam, todėl šis buvo priverstas gintis, o jiems besimušant, A. T. dar papurškė pipirinių dujų nukentėjusiajam, nepaisant to, M. B. nesiliovė ir toliau prieš jį smurtavęs, o konfliktą nutraukė netoliese buvę policijos pareigūnai. Kaip jau minėta, būtent A. T. buvo iniciatorius sugrįžti prie nukentėjusiojo G. M. ir išsiaiškinti, kokiu žodžiu šis pavadino jį užkliuvusį M. B., o jiems susimušus, tyčia papurškė dujų būtent nukentėjusiajam. Tokius jo veiksmus susidariusioje situacijoje vertinti kai atliktus esant būtinajam reikalingumui nėra pagrindo.

9613.

97Dėl išvardytų motyvų išteisinti A. T. pagal BK 284 straipsnį, ar aptartus jo veiksmus vertinti kaip atliktus esant būtinajam reikalingumui ir baudžiamąją bylą jam nutraukti, nėra pagrindo.

9814.

99Nuteistasis A. T. apeliaciniame skunde taip pat formuluoja alternatyvų prašymą pakeisti jam bausmės rūšį ir vietoj paskirtos 50 parų arešto bausmės paskirti laisvės apribojimo bausmę arba baudą, nes jis dirba ir gali susimokėti baudą, arba netgi laisvės atėmimo bausmę, atidedant bausmės vykdymą. Šį savo prašymą nuteistasis A. T. grindžia tuo, kad po minėto įvykio jis iš esmės pakeitė savo gyvenimo būdą, gyvena su mergina ir su ja planuoja susituokti, nuo 2018-10-29 jis įsidarbino suvirintoju UAB „( - )“, darbdavys jį charakterizuoja teigiamai bei nurodo, kad net ir dėl laikino darbuotojo neatvykimo į darbą gali nukentėti įmonės veikla (įmonėje dirba tik du gamybinio proceso darbuotojai, o gamybinės įmonės darbas yra nenutrūkstamas).

10015.

101Už BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas A. T. už šio nusikaltimo padarymą paskyrė 50 parų arešto bausmę, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad jis nusikalstamą veiką padarė, veikdamas bendrininkų grupe ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad jis nusikalto nebe pirmą kartą (šioje byloje buvo teisiamas penktą kartą), tik iš dalies pripažino nusikaltęs, nukentėjusiajam padarytos žalos neatlygino. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas padarė išvadą, kad tikslinga A. T. skirti arešto bausmę.

10216.

103BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

10417.

105Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2001-10-02, 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-03-15, 2008-09-17, 2009-04-10 nutarimai).

10618.

107Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo nuteistajam A. T. už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą paskirta 50 parų arešto bausmė nėra teisinga, proporcinga ir adekvati padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai. Kaip matyti iš anksčiau aptartų duomenų, smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį viešoje vietoje pirmasis pavartojo kartu su A. T. miestelio šventėje buvęs M. B., ir tik nukentėjusiajam susigrūmus su M. B., A. T. papurškė nukentėjusiajam pipirinių dujų, tačiau daugiau jokių neteisėtų veiksmų prieš nukentėjusįjį neatliko, nors M. B. ir toliau tęsė smurtinius veiksmus. A. T. atlikti veiksmai susiklosčiusioje situacijoje, kai šis tik vieną kartą papurškė dujų nukentėjusiajam muštynių metu, nagrinėjamu atveju neturėtų būti vertinami kai ypač pavojingi nuobaudos individualizavimo kontekste. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad byloje pateikta iškirtinai teigiama A. T. charakteristika, kurioje darbdavys A. T. charakterizuoja kaip darbštų, gerai išmanantį savo darbą ir neturintį žalingų įpročių darbuotoją, kartu nurodo, kad įmonėje dirba tik du gamybinio proceso darbuotojai ir gamybinės įmonės darbas yra imlus ir nenutrūkstamas, todėl net ir dėl laikino darbuotojo neatvykimo gali nukentėti įmonės veikla (t. 2, b. l. 149). Iš byloje esančios ( - ) rajono savivaldybės administracijos ( - ) seniūnijos pateiktos A. T. charakteristikos matyti, kad seniūnija dėl A. T. elgesio nusiskundimų nėra gavusi, kartu nurodyta, kad jis gyvena savo tėvų namuose su sugyventine, pagal individualios veikos vykdymo pažymą dirba taksistu (t. 2, b. l. 8). Duomenų, kad A. T. po jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų, byloje nėra. Aptartų duomenų kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas A. T. paskirti savo rūšimi švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės suvaržymu, nes areštas, kuris savo esme yra trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str. 2 d.), kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra aiškiai neproporcinga, neadekvati padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, todėl neteisinga bausmė. Kolegijos vertinimu, bausmės tikslai nuteistajam A. T. gali būti ir bus pasiekti, paskyrus jam sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per šį laikotarpį tęsti darbą. Kadangi nustatytos dvi nuteistojo A. T. atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, parenkamas didesnis už sankcijos vidurkį bausmės dydis.

108Dėl nuteistojo M. B. gynėjo apeliacinio skundo

10919.

110M. B. gynėjas prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti dėl nuteistajam M. B. neteisingai paskirtos bausmės ir dėl nukentėjusiajam priteisto per didelio neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Prašydamas sušvelninti nuteistajam M. B. paskirtą viešųjų darbų bausmę, šį savo prašymą gynėjas argumentuoja dviem aspektais, t. y. tuo, kad: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą skirdamas bausmę; 2) nuteistajam M. B. paskirta viešųjų darbų bausmė nesuderinama mokslais ir darbine veikla. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, keisti skundžiamą nuosprendį dėl nuteistajam M. B. paskirtos bausmės nėra pagrindo.

11120.

112Nesutiktina su gynėjo apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai nepripažino M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nurodytų BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose.

11321.

114Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015). Pažymėtina, kad sprendžiant, ar kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismui nepakanka nustatyti, jog asmuo ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-21-942/2016). Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-479/2014, 2K-88-942/2015, 2K-372-942/2015).

11522.

116Iš bylos medžiagos matyti, kad M. B., tiek apklausiamas kaip įtariamasis, tiek bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu iš dalies prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. pripažino, kad praeidamas pro nukentėjusįjį pečiu jį užkliudė, tačiau teigė, jog kai sugrįžo išsiaiškinti dėl jo pasakytų žodžių ir kilo konfliktas, tvirtino, kad pirmas jam sudavė nukentėjusysis: 2018-07-04 įtariamojo apklausos metu M. B. nurodė: „Aš praeidamas petimi užkliudžiau G. M.. <...> A. T. man pasakė, kad tas vaikinas, kurį užkliudžiau mane negražiai pavadino pyzduku. <...> Me su A. T. grįžome prie jo aiškintis, <...> prasidėjo žodinis konfliktas. <...> Mes su G. M. susikibome muštis ir jis mane apiplikė karšta kava. <...> Aš jutau skausmą <...> ir supykęs sudaviau 3 smūgius G. M.. <...>Aš nepripažįstu, kad pirmas pradėjau konfliktą.“ Apklausiamas teisme jis nepripažino, kad pirmas pradėjo konfliktą. Tokie jo parodymai prieštarauja ne tik nukentėjusiojo G. M. ir kartu su juo įvykio metu buvusių liudytojų G. M. ir V. M., kurių suinteresuotumas nenustatytas (byloje nėra duomenų, jų nenurodo ir apeliantai, kad nukentėjusysis ir minėti liudytojai būtų pažinoję M. B. bei A. T. ir būtų suinteresuoti juos apkalbėti ar nepagrįstai apkaltinti, juolab, kad nemaža jų parodymų dalis sutampa su nuteistųjų parodymais) parodymams, kad būtent M. B. pradėjo konfliktą ir pirmas sudavė smūgius nukentėjusiajam, bet ir kaip liudytojos ikiteisminio tyrimo metu apklaustos policijos pareigūnės A. B., kuri pastebėjo besistumdančius vaikinus ir juos išskyrė, parodymams, kad aplinkui buvę žmonės jai sakė, jog muštynes pradėjo žemesnis vaikinas, t. y. M. B., jis vis grasino G. M., kad šiam bus blogai, rėkavo (t. 1, b. 1. 100). Be to, ir pats M. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu nepaneigė, kad pirmas nukentėjusiajam galėjo suduoti ir jis, t. y. nurodė: „Aš tiksliai nepamenu, kuris pirmas sudavėme, gal aš (t. 2, b. l. 123). Taigi, kaip matyti, M. B. parodymai dėl įvykio aplinkybių viso proceso metu nebuvo nuoseklūs ir nuoširdūs, jis klaidino teismą dėl konflikto eigos bei smurto pavartojimo aplinkybių, kurios buvo nustatytos byloje surinktų įrodymų visetu. M. B. neatlygino nukentėjusiajam nei dalies padarytos neturtinės žalos, iš jo parodymų galima spręsti, kad nuteistasis savo veiksmus vertina nekritiškai, iš esmės nesigaili nusikaltęs. Tokiomis aplinkybėmis pripažinti M. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir padėjo jį išaiškinti ar nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, nėra pagrindo.

11723.

118BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, jog atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojamas ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Teismų praktikoje, sprendžiant ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojamas ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (šis elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai ir pan.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad konfliktas kilo būtent dėl to, kad M. B., praeidamas pro nukentėjusįjį G. M., užkabino jį pečiu, dėl ko šis apsipylė rankas karšta kava iš rankose laikyto puodelio, o kai šis dėl to pasakė necenzūrinius žodžius, M. B. kartu su A. T. sugrįžo prie nukentėjusiojo pasiaiškinti ir sudavė ne vieną smūgį nukentėjusiajam, todėl šis buvo priverstas gintis. Kolegijos vertinimu, aptarta nukentėjusiojo reakcija į akivaizdžiai neteisėtą grubų M. B. elgesį - nukentėjusiojo pastūmimą, apipylimą kava - negali būti pripažinta provokuojamu elgesiu ir laikoma M. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi konfliktą inicijavo ir tyčiniais valiniais veiksmais toliau jį eskalavo patys nuteistieji.

11924.

120Taip pat nėra pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį dėl M. B. paskirtos viešųjų darbų bausmės. Gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti aplinkybes, kad M. B. nusikalto būdamas neteistas, baustas administracine tvarka už nepavojingus nusižengimus, mokosi ( - ) mokyklos 12-oje klasėje, nors anksčiau nedirbo, tačiau nuo 2018-02-20 registravosi darbo biržoje kaip ieškantis darbo, o šiuo metu jau yra įsidarbinęs, ir skirti M. B. ne viešųjų darbų bausmę, o baudą, kurią dirbantis nuteistasis galės susimokėti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistajam M. B. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, paskirta bausmė yra švelniausia savo rūšimi, todėl skirti M. B. baudą, kuri yra griežtesnė savo rūšimi bausmė, vien tuo pagrindu, kad M. B. įsidarbino ir turėtų galimybę paskirtą baudą susimokėti, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad BPK 320 straipsnio 4 dalis nustato, kad pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Taigi galimybės griežtinti nuteistajam bausmę pagal paties nuteistojo ar jo gynėjo apeliacinį skundą nenumato ir baudžiamojo proceso įstatymas. Apelianto argumentas, kad M. B. mokosi ( - ) mokyklos 12-oje klasėje, dirba, todėl jis neturės galimybės po 30 valandų per mėnesį dirbti viešuosius darbus visuomenės labui, kadangi dėl to nukentės tiek mokslai, tiek darbas, nepagrįstas, nes toks įpareigojimas, atsižvelgiant į itin nedidelę privalomo išdirbti laiko trukmę, yra neabejotinai suderinamas tiek su mokslais, tiek su darbine veikla.

12125.

122Pažymėtina, kad pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda. Akivaizdu, jog nuteistajam M. B. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, paskyrus net ir artimą minimaliam dydžiui baudą, ji būtų didesnė negu tuo atveju, jei, pvz., jam paskirta viešųjų darbų bausmė būtų pakeista bauda. Tokia galimybė įvirtinta BK 46 straipsnio 8 dalyje, kurioje numatyta, kad jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Taigi, jeigu nuteistajam M. B. skundžiamu nuosprendžiu paskirta viešųjų darbų bausmė vykdymo proceso metu būtų pakeista į baudą, jos dydis pagal BK 65 str. 1 d. 4 p. taisykles būtų 45 MGL, t. y. mažesnis nei numatyta minimali bauda už M. B. inkriminuotą nusikaltimą.

12326.

124Kolegija taip pat neturi pagrindo tenkinti apelianto prašymą dėl BK 641 str. nuostatų taikymo, kadangi byloje nenustatyta nei vienos iš BK 641 str. 1 d. numatytų sąlygų, kurioms esant, nuteistajam skiriama bausmė turėtų būti mažinama vienu trečdaliu.

125Dėl neturtinės žalos

12627.

127Nuteistasis A. T. ir nuteistojo M. B. gynėjas apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam G. M. priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu ir prašo jį sumažinti.

12828.

129Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Nukentėjusysis G. M. iki įrodymų tyrimo teisme pradžios pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš M. B. ir A. T. 2 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 108–109). Skundžiamu nuosprendžiu teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš M. B. ir A. T. solidariai nukentėjusiajam G. M. 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo

13029.

131CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. LAT yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

13230.

133Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Galioja civilinės atsakomybės principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė – neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį.

13431.

135Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje LAT nutartyje sukurtu precedentu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Šis reikalavimas kildinamas iš teismo precedento esmės – stare decisis principo, grindžiamo teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje sukurtas teismo precedentas (lot. auctoritas rerum similiter judicatum) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas). Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011).

13632.

137Pagal besiformuojančią teismų praktiką, bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį (asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 500 Lt iki 6 000 Lt (t. y. nuo 145 Eur iki 1 738 Eur). Tai iliustruoja kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-272-648/2015 (1 500 Lt (434 Eur) – nukentėjusiajam suduota tiksliai nenustatytas kiekis smūgių kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs muštine žaizda su kraujosruva dešinės akies srityje, nubrozdinimais viršugalvio kairėje pusėje, kraujosruva dešiniame žaste, kairės čiurnos sąnario raiščių patempimu); Nr. 2K-35/2014 (2000 Lt (579 Eur) – J. S. nenustatytu daiktu tyčia dėl chuliganiškų paskatų sudavė A. D. į pakaušį, po to iš nugaros pastūmė A. D. šį pargriaudamas, taip padarydamas nukentėjusiajam muštines galvos pakaušinės srities bei dešinės plaštakos III piršto žaizdas, – tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą); 2K-473/2013 (6 000 Lt (1 738 Eur) – N. Č. dėl menkavertės priežasties sudavė S. V. apie keturis smūgius ranka į veidą, taip padarė nukentėjusiajam nosies kaulų lūžį, kraujosruvą kairės akies vokuose, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgta, jog sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti labiausiai matomoje vietoje – galvoje, dėl nusikalstamos veikos nukentėjusysis turėjo gydytis ligoninėje, jam buvo atlikta operacija, siekiant sugrąžinti normalią kvėpavimo funkciją, dėl savo išvaizdos po nusikalstamos veikos padarymo jis patyrė nepatogumų, tam tikrą laikotarpį negalėjo dirbti); Nr. 2K-522/2013 (2 000 Lt (579 Eur) – E. T. be jokios priežasties užsipuolė nukentėjusiąją M. V. ir pavartojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą – tampė ją už plaukų, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį); Nr. 2K-267/2013 (700 Lt (203 Eur) – G. S. įžūliai elgdamasis pažeidė viešąją tvarką, priėjęs prie R. Š., spyrė šiam du kartus į dešinę blauzdą ir ranka sudavė į dešinę pakaušio pusę, taip padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą); Nr. K-170/2013 (1 000 Lt (289 Eur) – G. L., šaudamas V. U. į krūtinę iš guminėmis grankulkėmis užtaisyto revolverio, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio nukentėjusysis patyrė dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų); Nr. 2K–70/2013 (po 1 000 Lt (289 Eur) – G. E. pašalinių asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tyčia kumščiu sudavė į veidą po vieną smūgį E. Š. ir V. Š., padarydamas nukentėjusiesiems nežymų sveikatos sutrikdymą); Nr. 2K-12/2012 (5 000 Lt (1 461 Eur) – T. B. be priežasties du kartus kumščiu sudavė V. D. į veidą ir padarė jam poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, dešiniojo skruosto ir žando sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, muštinę viršutinės lūpos dešinės pusės raudonio ir gleivinės žaizdą, paviršinę muštinę žaizdą su kraujosruva apatinės lūpos dešinės pusės gleivinėje, viršutinio 1-ojo dešiniojo ir 1-ojo kairiojo dantų vainikų lūžį su 2-ojo, 3-iojo kairės pusės dantų vainikų panirimu, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. D. sveikatą); Nr. 2K-605/2011 (2 000 Lt (579 Eur) – A. P. tyčia sudavęs kumščiu į veidą, užpuolė jam nepažįstamą M. P., padarydamas sužalojimus, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis M. P. dabar negali normaliai vairuoti, bijo sunkvežimių, dantis gydosi iki dabar, jam buvo sumuštas veidas, lūpa, dantenos, lūpą susiuvo, po A. P. smūgio patyrė fizinį skausmą, atsirado nemalonių pojūčių, kol sužeidimai nesugijo, teko kreiptis į medikus; Nr. 2K-144/2010 (G. P. – 1 000 Lt (289 Eur), T. Š. – 5 000 Lt (1 460 Eur) – O. B tampė G. P. už plaukų, ranka sudavė jai ne mažiau kaip penkis smūgius į galvos plaukuotąją dalį, sukeldamas jai fizinį skausmą; ranka sudavė nukentėjusiajam T. Š. vieną smūgį į veidą, o šiam praradus sąmonę ir nukritus, ne mažiau kaip tris kartus spyrė į galvą, padarydamas jam sužalojimus, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas).

13833.

139Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-07-18 išvadoje Nr. G 1178/2018(03) konstatuota, kad nukentėjusiajam G. M. padaryti šie sužalojimai: muštinė kairio antakio žaizda ir dešinės plaštakos nykščio sumušimas, tai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

14034.

141Atsižvelgdama į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, kuriose asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, ir aptartas aplinkybes sugretindama su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismo nukentėjusiajam priteista neturtinės žalos atlyginimo suma – 2 000 Eur, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, nuteistųjų turtinę padėtį (duomenų, kad nuteistieji M. B. ir A. T. turėtų turto ar ženklesnių pajamų, byloje nėra), nusikalstamos veikos labiau atsitiktinį pobūdį, yra per didelė. Juolab, kad konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas ir negali būti vienodas, nes įstatymas nenustato konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio visiems atvejams. Apygardos teismo vertinimu, akivaizdu, jog nukentėjusysis G. M., be patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo dėl tyčinių smurtinių M. B. veiksmų, kai šis sudavė kumščiu jam 5 smūgius į galvą, taip padarydamas muštinę kairio antakio žaizdą (tai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą), bei patirto fizinio skausmo, kai A. T. papurškė jam pipirinių dujų, dėl tokių nuteistųjų M. B. ir A. T. veiksmų patyrė pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą, kitus nepatogumus, susijusius su patirtu sužalojimu veide ir bylos nagrinėjimu. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo nukentėjusiajam nustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis nėra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai bei dėl jos kilusiems padariniams (G. M. įvykio metu padaryti sužalojimai ilgalaikių neigiamų pasekmių nesukėlė) ir neatitinka teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Pagal anksčiau paminėtą teismų praktiką, atlyginant neturtinę žalą dėl nežymaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priteisiama nuo 145 Eur iki 1 738 Eur, taigi kur kas mažesnės pinigų sumos, nei šiuo atveju nukentėjusiajam priteisė pirmosios instancijos teismas. Kolegijos vertinimu, atsižvelgus į minėtų aplinkybių visumą, nukentėjusiajam priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis turi būti mažinamas. Kolegijos vertinimu, 500 Eur suma neturtinės žalos atlyginimui būtų proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos atsiradusioms pasekmėms (nukentėjusiojo patirtiems nepatogumams, nesukėlusiems rimtesnių liekamųjų pasekmių). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydžio mažinimas neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams ir nusistovėjusiai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose.

142Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu ir 4 punktu, 330 ir 331 straipsniais,

Nutarė

143Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. vasario 19 d. nuosprendį pakeisti.

144Nuteistajam A. T. pagal BK 284 straipsnį paskirti 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį dirbti.

145Patenkintą nukentėjusiojo G. M. civilinio ieškinio dėl 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo dalį sumažinti iki 500 eurų, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

146Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. M. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)... 4. A. T. nuteistas pagal BK 284 straipsnį 50 parų arešto.... 5. Nuosprendžiu patenkintas G. M. civilinis ieškinys ir priteista iš M. B. ir... 6. Teisėjų kolegija... 7. I. Bylos esmė... 8. 1.... 9. M. B. ir A. T. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe,... 10. II. Apeliacinių skundų argumentai... 11. 2.... 12. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. T. prašo nuosprendį panaikinti ir jį... 13. 2.1.... 14. Apelianto nuomone, Tauragės apylinkės teismas netinkamai taikė... 15. 2.2.... 16. A. T. nurodo, kad jis yra nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe... 17. 2.3.... 18. Apeliantas A. T. pažymi, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo... 19. 2.4.... 20. BK 284 straipsnyje numatyta veika yra padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y.... 21. 2.5.... 22. Apelianto nuomone, jo veiksmuose tyčios pažeisti viešąją tvarką ir rimtį... 23. 2.6.... 24. BK 31 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog: „Asmuo neatsako pagal... 25. 2.7.... 26. Byloje pateiktos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus... 27. 2.8.... 28. Taigi, jei dėl jo veiksmų nukentėjusiajam ir buvo sukeltas fizinis skausmas,... 29. 2.9.... 30. Tuo atveju, jeigu teismas netenkins jo prašymų išteisinti jį arba jam... 31. 2.10.... 32. Be to, A. T. nuomone, teismas nepagrįstai tenkino nukentėjusiojo civilinį... 33. 1 000 Eur (LAT nutartys Nr. 2K-35/2014, 2K-522/2013, 2K-267/2013, 2K-605/2011,... 34. 3.... 35. Apeliaciniu skundu nuteistojo M. B. gynėjas prašo nuosprendį pakeisti: M. B.... 36. 3.1.... 37. Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas M. B. paskyrė netinkamos... 38. Dėl bausmės rūšies... 39. 3.2.... 40. M. B. gynėjas mano, kad apylinkės teismas, parinkdamas jo ginamajam paskirtos... 41. 3.3.... 42. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji... 43. 3.4.... 44. BK 284 straipsnis numato, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu,... 45. 3.5.... 46. Pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo... 47. 3.6.... 48. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę M. B., nepagrįstai... 49. – BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę... 50. – BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad kaltininko prisipažinimas... 51. 3.7.... 52. Atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta, apelianto nuomone, pirmosios... 53. 3.8.... 54. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvų dalimi, parenkant... 55. 3.9.... 56. Be anksčiau nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas turėjo... 57. 3.10.... 58. Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, apelianto nuomone, yra... 59. Dėl neturtinės žalos dydžio... 60. 3.11.... 61. Teismas, nustatydamas žalą ir priimdamas sprendimą dėl jos atlyginimo, turi... 62. 3.12.... 63. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas visiškai... 64. 3.13.... 65. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės... 66. 3.14.... 67. Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką matyti, kad bylose,... 68. 3.15.... 69. M. B. gynėjo nuomone, atsižvelgiant į anksčiau aptartus neturtinės žalos... 70. 3.16.... 71. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusiajam G. M.... 72. 3.17.... 73. Atsižvelgiant į nusikaltimą padariusio M. B. turtinę padėtį, kuri nėra... 74. 3.18.... 75. Apibendrindamas apeliantas mano, kad nukentėjusiajam priteista suma neturtinei... 76. 4.... 77. Teismo posėdyje nuteistasis A. T. ir gynėjai prašė apeliacinius skundus... 78. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 79. 5.... 80. Apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini.... 81. 6.... 82. Iš nuteistojo A. T. ir nuteistojo M. B. gynėjo apeliacinių skundų matyti,... 83. Dėl nuteistojo A. T. apeliacinio skundo... 84. 7.... 85. Iš nuteistojo A. T. apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas nesutinka su jo... 86. 8.... 87. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu,... 88. 9.... 89. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. T.,... 90. 10.... 91. Apelianto A. T. teiginiai, kad tikslo pažeisti viešąją tvarką jis... 92. 11.... 93. A. T. viešoje vietoje atlikti veiksmai, kai šis, kilus konfliktui tarp M. B.... 94. 12.... 95. BK 31 straipsnis reglamentuoja, kad asmuo neatsako pagal baudžiamuosius... 96. 13.... 97. Dėl išvardytų motyvų išteisinti A. T. pagal BK 284 straipsnį, ar aptartus... 98. 14.... 99. Nuteistasis A. T. apeliaciniame skunde taip pat formuluoja alternatyvų... 100. 15.... 101. Už BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą baudžiama viešaisiais darbais... 102. 16.... 103. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri... 104. 17.... 105. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad... 106. 18.... 107. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo nuteistajam A. T.... 108. Dėl nuteistojo M. B. gynėjo apeliacinio skundo... 109. 19.... 110. M. B. gynėjas prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti dėl nuteistajam M. B.... 111. 20.... 112. Nesutiktina su gynėjo apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai... 113. 21.... 114. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą... 115. 22.... 116. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. B., tiek apklausiamas kaip įtariamasis,... 117. 23.... 118. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, jog atsakomybę lengvinančia... 119. 24.... 120. Taip pat nėra pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį dėl M. B. paskirtos... 121. 25.... 122. Pažymėtina, kad pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų... 123. 26.... 124. Kolegija taip pat neturi pagrindo tenkinti apelianto prašymą dėl BK 641 str.... 125. Dėl neturtinės žalos... 126. 27.... 127. Nuteistasis A. T. ir nuteistojo M. B. gynėjas apeliaciniuose skunduose... 128. 28.... 129. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas... 130. 29.... 131. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 132. 30.... 133. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į... 134. 31.... 135. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės... 136. 32.... 137. Pagal besiformuojančią teismų praktiką, bylose, kurių aplinkybės... 138. 33.... 139. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-07-18 išvadoje... 140. 34.... 141. Atsižvelgdama į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti... 142. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2... 143. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. vasario 19 d. nuosprendį... 144. Nuteistajam A. T. pagal BK 284 straipsnį paskirti 1 metų ir 6 mėnesių... 145. Patenkintą nukentėjusiojo G. M. civilinio ieškinio dėl 2000 eurų... 146. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....