Byla 1A-237-149/2016
Dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-12-23 nuosprendžio, kuriuo J. J. pripažinta kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir nuteista laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, uždraudžiant per laisvės apribojimo laiką lankytis vietose, kuriose yra vartojami alkoholiniai gėrimai, bei įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką dirbti bei mokytis

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės, teisėjų Vladislavo Lenčiko, Virginijos Liudvinavičienės, sekretoriaujant Teresai Darulienei, dalyvaujant prokurorei Ievai Danylienei, nuteistojo gynėjui advokatui Mindaugui Normantui, nuteistajai J. J., nukentėjusiosios P. S. atstovui advokatui Kaziui Pėdnyčiai viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. J. ir jos gynėjo advokato Mindaugo Normanto apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-12-23 nuosprendžio, kuriuo J. J. pripažinta kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir nuteista laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, uždraudžiant per laisvės apribojimo laiką lankytis vietose, kuriose yra vartojami alkoholiniai gėrimai, bei įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką dirbti bei mokytis.

2Taip pat šiuo nuosprendžiu, iš dalies patenkinus nukentėjusiųjų A. S. ir P. S. civilinius ieškinius, iš kaltinamosios J. J. priteista: nukentėjusiajai A. S. 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajai P. S. – 550 Eur neturtinei žalai atlyginti.

3Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

4J. J. nuteista už tai, kad ji 2014-07-28, apie 01.00 val., viešojoje vietoje - gimtadienio šventės metu pirties salėje esančioje Vilniaus r., Maišiagalos sen., Kramniškių k., Kramniškių g. 39, įžūliais veiksmais: pašalinių asmenų akivaizdoje, keikdamasi necenzūriniais žodžiais ir grasindama nužudyti A. S., tyčia griebė A. S. už plaukų ir tempė iš pirties pastato į lauką, tuo tarpu P. S. stumiant J. J. nuo A. S., ji t. y. J. J. tyčia, užsimojusi iš viršaus, sudavė P. S. į galvos sritį, po to, ištempusi A. S. į lauką ir laikydama ją už plaukų, tyčia sudavė tuščiu buteliu pribėgusiai P. S. vieną kartą į kaktą, vieną kartą į viršutinę burnos sritį, vieną kartą į viršutinę lupą bei dantis, dėl ko P. S. neteko sąmonės, taip padarydama P. S. muštines žaizdas kaktos centre bei viršutinėje lūpoje su viršutinio 2 - o dešinio danties nuskėlimu, poodines kraujosruvas kaktoje abipus, kairiame žande, kairiame žaste, linijinį nubrozdinimą juosmens dešinėje pusėje, tuo nukentėjusiajai P. S. nežymiai sutrikdė sveikatą, o pribėgusiam ir sustojusiam tarp jų D. G., ji, t. y. J. J., vieną kartą sudavė buteliu į galvos dešinę pusę, po to, priėjusiam ir norėjusiam atimti butelį L. J., vieną kartą sudavė į kairės rankos alkūnę, po to tyčia parvertė A. S. ant žemės ir apie 4 kartus tyčia sudavė A. S. per galvą bei dantis, o A. S. atsikėlus, ji, t. y. J. J., laikydama ją už plaukų, pagrasino pribėgusiems šventės dalyviams suduoti buteliu per galvą, jei šie prieis, po to tyčia rankos kumščiu sudavė A. S. į rankų bei pilvo sritį, po to vėl tyčia A. S. pargriovė ant žemės, taip padarydama A. S. muštinę žaizdą kaktos kairėje pusėje su kraujosruva apie kairę akį, išrovė plaukus viršugalvio srityje, tuo nukentėjusiajai A. S. nežymiai sutrikdė sveikatą, ir tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės, tarp jų A. S., P. S., D. G. ir L. J. rimtį bei visuomenės tvarką.

5Tokiais savo veiksmais J. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.

6Apeliaciniu skundu J. J. ir jos gynėjas (toliau tekste – apeliantai) prašo: 1. Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-12-23 nuosprendį ir priimti J. J. atžvilgiu naują nuosprendį, kuriuo, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 93 str., atleisti J. J. nuo baudžiamosios atsakomybės; 2. Teismui nustačius, jog nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 1 p., 327 str. 2 p., prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-12-23 nuosprendį: 1) sumažinti nukentėjusiajai A. S. priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 840 eurų, kadangi, apeliantų teigimu, J. J. atlygino nukentėjusiajai A. S. 589,62 Eur jos turėtas atstovavimo išlaidas pagal nukentėjusiosios 2015-10-12 patikslintą civilinį ieškinį, kuriame nukentėjusioji nurodė, jog išlaidos už teisines paslaugas yra 589,62 Eur, o gydymo išlaidos – 39,53 Eur; 2) sumažinti nukentėjusiajai A. S. priteistą 1500 eurų dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti iki teismų praktikoje formuojamų dydžių analogiškose bylose; 3) sumažinti nukentėjusiajai P. S. priteistas 2450 eurų dydžio bylinėjimosi išlaidas; 4) panaikinti J. J. paskirtą draudimą per laisvės apribojimo laiką lankytis vietose, kur yra vartojami alkoholiniai gėrimai, arba papildyti jį sąlyga – „jeigu tai nėra susiję su darbu“.

7Apeliantų teigimu, nuosprendis nepagrįstas, priimtas netinkamai ištyrus bei įvertinus įrodymus. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis tik nenuosekliais ir prieštaringais nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, nepašalino šių prieštaravimų, dėl ko, apeliantų manymu, nebuvo išsamiai ir visapusiškai atskleistos įvykio aplinkybės. Taip pat apeliantai mano, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė taikyti J. J. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 93 str. nuostatų, priimdamas tik formalų ir nemotyvuotą sprendimą. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš J. J. nukentėjusiosios A. S. naudai 1429,62 eurus bylinėjimosi išlaidų, galimai suklydo, kadangi nebuvo atsižvelgta į tai, kad J. J. 2015-11-10 atlygino nukentėjusiajai A. S. turtinę žalą – 629,15 eurų (iš kurių 589,62 eurų sudarė bylinėjimosi išlaidos). Taip pat, apeliantų teigimu, priteista A. S. 1500 eurų neturtinė žala savo dydžiu neatitinka teismų formuojamos praktikos panašaus pobūdžio bylose, kai asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nurodo, jog priteistos nukentėjusiajai P. S. 2450 eurų bylinėjimosi išlaidos yra akivaizdžiai per didelės, prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, neatitinka 2015-03-19 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintoms rekomendacijoms dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismas, uždrausdamas J. J. per laisvės apribojimo laiką lankytis vietose, kuriose yra vartojami alkoholiniai gėrimai, neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad apeliantė dirba įstaigoje, susijusioje su alkoholinių gėrimų vartojimu (picerijos tinkle), todėl, paskyrus tokį draudimą, J. J. gali netekti darbo ir turimų pajamų, dėl ko bus apsunkintas nukentėjusiosioms padarytos žalos atlyginimas.

8Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusiosios P. S. atstovas prašo apeliacinį skundą atmesti.

9J. J. ir jos gynėjo Mindaugo Normanto apeliacinis skundas tenkintinas.

10Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad viešojo intereso negalėtų apginti teismas, į kurį buvo kreiptasi, taip pat kad teismas, spręsdamas bylą, būtų priverstas priimti tokį sprendimą, kuriuo pačiu būtų pažeidžiamas viešasis interesas, vadinasi, ir kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta, jos ginama ir saugoma vertybė. Jeigu teismas priimtų tokį sprendimą, tas sprendimas nebūtų teisingas. Tai reikštų, kad teismas Lietuvos Respublikos vardu įvykdė ne tokį teisingumą, kokį įtvirtina Konstitucija, taigi pagal Konstituciją – ne teisingumą. Šitaip būtų paneigta ir teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinė samprata (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

11Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (LAT baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204/ 2008).

12Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylą, šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina išnagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006). Kartu pažymėtina, kad teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie tokiais pripažįstami, išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus juos BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, kad turi būti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006).

13Kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo J. J. veiką pagal BK 284 str. 1 d., tačiau nepagrįstai atsisakydamas nepilnametės atžvilgiu taikyti BK 93 str. nuostatas, nutolo nuo teismų formuojamos praktikos, neteisingai pritaikė įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-12-23 nuosprendis keistinas dėl žemiau nurodytų motyvų.

14Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį

15Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti BK XI skyriuje. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (BK 81 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-296/2012).

16Iš kasacinės instancijos teismo praktikos pavyzdžių matyti, kad pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti auklėjamojo pobūdžio priemones, esant šiame įstatyme numatytoms trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-438/2005, 2K-541/2005, 2K-P-85/2008, 2K-503/2008, 2K-46/2009).

17Kolegijos vertinimu J. J. atitinka BK 93 straipsnio 1 dalis numatytas tris bendrąsias būtinas nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas: Ji nusikalto pirmą kartą; padarytas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje; veikos padarymo metu ji buvo 17 metų.

18Be paminėtų bendrųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų, numatytų BK 93 straipsnio 1 dalyje, kolegija konstatuoja, kad yra ir bent dvi papildomos alternatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, numatytos BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose. Pirmiausia iš bylos medžiagos matyti, tas konstatuojama ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kad J. J. atsiprašė nukentėjusiųjų ir pašalino joms padarytą turtinę žalą, (BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ši sąlyga įstatymo leidėjo siejama su aktyvia nepilnamečio atgaila dėl padaryto nusikaltimo. Nereikalaujama, kad būtų atlyginta ar pašalinta visa turtinė žala. Svarbu, kad nepilnametis gailėtųsi nusikaltęs ir savo pastangomis pagal galimybes atlygintų padarytą nukentėjusiajam skriaudą, dėtų pastangas su juo susitaikyti (kasacinė nutartis Nr. 2K-362/2015).

19Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino J. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad savo kaltę pripažino ir dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Apylinkės teismas tokią išvadą motyvavo tuo, kad „J. J. savo kaltę ikiteisminio tyrimo metu pripažino iš dalies, nors ir apklausiama teismo posėdžio metu ji visiškai pripažino savo kaltę nurodydama, kad dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, matyti, kad jos paaiškinimai – dėl konflikto pradžios, nurodžius, kad ją šokių aikštelėje tyčia stumtelėjo nukentėjusioji A. S., dėl sugriebimo už A. S. plaukų bei jos išvedimo iš pastato salės aplinkybių, dėl butelio radimo - paėmimo vietos, dėl suduotų smūgių skaičiaus bei vietos nukentėjusiajai P. S. ir kitų aplinkybių, – skiriasi nuo nukentėjusiųjų bei daugumos minėtų liudytojų parodymų. Be to, byloje turtinę žalą atlygino ne tiesiogiai kaltinamoji, o jos motina ir tik tada, kai buvo nutarta prašyti teismo atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės. Iš to seka, kad kaltinamoji J. J. esminių jai inkriminuoto nusikaltimo faktinių aplinkybių nepripažino, nebuvo nuoširdi aiškindama įvykio aplinkybes, todėl konstatuotina, kad pripažinti J. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), nėra teisinio pagrindo“.

20Šiuos teismo argumentus kolegija vertina kritiškai kaip neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių ir formuojamos teismų praktikos. Atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismo išvada šioje dalyje yra nelogiška tuo aspektu, jog, viena vertus, apylinkės teismo vertinimu, negalima pripažinti J. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 str. 1 d. 2 p., nes byloje turtinę žalą atlygino ne tiesiogiai kaltinamoji, o jos motina ir tik tada, kai buvo nutarta prašyti teismo atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės. Kita vertus, teismas pripažįsta J. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybę tai, kad ji savo noru atlygino žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai dėl A. S. ir P. S. gydymo ir turtinę žalą nukentėjusiosioms.

21Atkreiptinas dėmesys, kad, vėlgi, pagal formuojamą teismų praktiką ši baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė apibūdina nusikalstamos veikos subjektą ir parodo jo požiūrį į nukentėjusįjį bei nusikalstama veika jam padarytą žalą. Tai labai svarbi aplinkybė, kuri atskleidžia kaltininko psichikos santykį su atsiradusiais nusikalstamų veiksmų padariniais ir taip leidžia įvertinti jo asmenybės pavojingumą. Tokie kaltininko veiksmai parodo, kad jis supranta savo veiksmų neteisėtumą, apgailestauja dėl jų ir stengiasi išpirkti savo kaltę, o tai yra pakankamas pagrindas švelninti šio asmens baudžiamąją atsakomybę. Tačiau tam, kad padarytos žalos atlyginimą ar pašalinimą teismas pripažintų atsakomybę lengvinančia aplinkybe, vis dėlto yra keliami tam tikri reikalavimai. Visų pirma, nukentėjusiajam padaryta žala turi būti atlyginta ar pašalinta iki priimant teismo nuosprendį o jei nuosprendis yra apskundžiamas, – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Žalos atlyginimo būdai gali būti labai įvairūs: kaltininkas grąžina pagrobtą turtą ar pinigais atlygina jo vertę, sutaiso sugadintą daiktą, viešai atsiprašo nukentėjusiojo už įžeidimą ar šmeižtą, kt. Žalos atlyginimo motyvai taip pat gali būti įvairūs. Svarbiausia, kad kaltininkas šiuos veiksmus atliktų savo noru. Tam tikrais atvejais kaltininko nusikalstama veika padarytą žalą gali atlyginti jo tėvai, sutuoktinis ar giminaičiai. Tai taip pat bus pripažįstama lengvinančia aplinkybe, bet tik jei minėti asmenys nukentėjusiojo patirtą žalą atlygins ar ją pašalins kaltinamojo iniciatyva arba jo sutikimu. Pažymėtina ir tai, jog kuo anksčiau kaltininkas atlygina ar pašalina nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytą žalą, tuo didesnę reikšmę tai turi skiriant jam bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-534/2013, 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-28/2014, 2K-362/2015 ir kt.).

22Kolegija taip pat kritiškai logikos aspektu vertina teismo argumentus, kad, viena vertus, negalima pripažinti J. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 str. 1 d. 2 p., kadangi ji visiškai pripažino savo kaltę tik apklausiama teismo posėdžio metu. Kita vertus, teismas pažymi, jog pagal formuojamą teismų praktiką kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pagal susiformavusią teismų praktiką, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, o dalį kitų – neesminių – neigia (paskatas, teisinį veikos kvalifikavimą ir pan.), teismai konstatuoja, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-64/2008, 2K-511/2015 ir kt.). Taigi, šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, J. J. prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tai, kad ji pilnai atlygino nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą ir tokiu būdu stengėsi sušvelninti savo veiksmų padarinius, kolegijos vertinimu, rodo jos kritišką požiūrį į savo nusikalstamą elgesį ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog asmuo dėl to nuoširdžiai gailisi (kasacinės nutartis Nr. 2K-511/2015, Nr. 2K-362/2015 ir kt.).

23Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad nukentėjusiosios dėl vienokių ar kitokių subjektyvių aplinkybių J. J. atsiprašymo nepriėmė, BK 93 str. taikymui reikšmės neturi, kadangi šiuo konkrečiu atveju nesprendžiamas klausimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko.

24Dėl kitų pagrindų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad J. J. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktas), pažymėtina, jog, nors įstatymų leidėjas nepateikia išsamaus alternatyvių sąlygų sąrašo, tačiau šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nevertino, jog iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nuteistoji stropiai mokosi (vidurkis 8), yra atviro būdo, draugiška komunikabili, klasėje turi draugų, drausminga, laikosi mokinio taisyklių reaguoja į pastabas, bei kt. (t.3. b.l. 98). Pažymėtina, kad J. J. gyvena šeimoje kartu su motina, tėvu ir broliu, rūpinasi ir padeda močiutei. Nei ji, nei jos ir jos šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (t.3, b.l. 104-105). Taip pat nėra duomenų, kad nuteistoji J. J. būtų nepilnamečių policijos profilaktinėje įskaitoje ir policiją dominančių vaikų elgesio apskaitoje, narkologinėje, psichiatrinėje įskaitose neregistruota (t.2, b.l. 144-148). Iš byloje esančios J. J. charakteristikos matyti, jog nuteistosios motina R. J. priklauso klasės tėvų komitetui, tinkamai prižiūri ir rūpinasi dukra (t.3, b.l. 98). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuo metu J. J. dirba ir studijuoja neakivaizdiniu būdu.

25Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog valstybė, diferencijuodama nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę nuo suaugusių asmenų, įstatymu apibrėžė šių asmenų baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, kur, inter alia, numatė riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo nepilnamečiams galimybes bei padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu (BK 80 straipsnio 2 ir 3 punktai). Taigi priverčiamosios auklėjamojo pobūdžio priemonės, turinčios auklėjimo ir bausmės požymių, ribojančios nepilnamečio elgesį ir kartu turinčios auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, yra svarbi baudžiamoji teisinė priemonė, kuriai taikyti BK normos teikia pirmenybę prieš kitas nepilnamečių nubaudimo priemones – kriminalines bausmes.

26BK 91 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į: 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

27Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas privalėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-472/2009). Šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas to nepadarė, apsiribodamas paviršutinišku J. J. asmenybę charakterizuojančių duomenų vertinimu. Kolegija atmeta kaip niekuo nepagrįstą apylinkės teismo išvadą, kad J. J. du kartus bausta administracine tvarka. Ši teismo išvada tik patvirtina, jog teismas nėra pakankamai susipažinęs su baudžiamosios bylos duomenimis ir teismų praktika, kadangi pirmosios instancijos teismas, darydamas tokią išvadą, akivaizdžiai pažeidžia non bis in dem principą. Pažymėtina, jog vadovaudamasi teismų praktika ir EŽTT sprendimų turiniu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija dar 2007 m. lapkričio 13 d. kasacinėje nutartyje suformulavo nuostatą, kad tuo atveju, kai pagal nacionalinę teisę dėl veikos yra įmanomas tik baudžiamasis procesas, tuo tarpu administracinė nuobauda pirmiau paskirta dėl klaidos arba nepaaiškėjus visoms veikos kvalifikavimui reikšmingoms aplinkybėms, non bis in idem principas nelemia baudžiamojo proceso neteisėtumo. Kartu nutartyje pažymėta, kad nuteisus asmenį pagal BK, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistajam paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo ATPK 23 skirsnyje nustatyta tvarka (kasacinė nutartis Nr. 2K-686/2007). Pirmosios instancijos teismas ex officio privalėjo išaiškinti nuteistajai J. J., kad po to, kai įsiteisės apkaltinamasis nuosprendis, paskirtos jai 2014-08-22 administracinės nuobaudos (4 eurų baudos) teisėtumo klausimas gali būti sprendžiamas ATPK 23 skirsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartis byloje Nr. N18-1663/07). Atkreiptinas dėmesys, kad kolegijai taip pat kyla pagrįstų abejonių ir dėl pirmojo J. J. 2013-04-13 nubaudimo administracine tvarka pagal ATPK 178 str. 5 d. (bauda 4 eur), kadangi J. J. buvo nustatytas tik 0,07 prom. girtumas, be to ši nuobauda buvo paskirta prieš pusantrų metų iki jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.

28Taigi, esant tokioms aplinkybėms, bet kokia valstybės intervencija (ne tik pačia ryškiausia forma – įkalinimas, bet ir tikra ar tariama socialinė pagalba) gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamą įtaką jauno žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos (t. y. jauno žmogaus brandai tinkamos) priemonės, taigi jos turi pasižymėti jaunimui pritaikytais ypatumais, o netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikalstamų recidyvą.

29Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra teisinis pagrindas J. J. taikyti BK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, atleidus J. J. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais, jai skirtina šio kodekso 82 straipsnyje numatyta auklėjamojo poveikio priemonė.

30Dėl priteistos neturtinės žalos dydžio ir atstovavimo išlaidų

31Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

32Dėl šiuo nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydžio pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinė byla Nr. 2K-171/2008).

33Taip pat pažymėtina, jog, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

34Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgiama ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt.

35Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5.). Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

36Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ne tik į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys), bet ir susiformavusią teismų praktiką.

37Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinat arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas. Taip pat pažymėtina, kad nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste, o ne dvigubai viršijantis įprastai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio didžiausią sumą tipinių situacijų bylose. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį (asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145–579 eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015). Nors teismų praktika yra nevienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją.

38Atkreiptinas dėmesys, jog, nustatant neturtinės žalos dydį yra būtina nustatyti visas reikšmingas bylai aplinkybes, taip pat įvertinti ir pačių nukentėjusiųjų elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą bei jos padarymo metu. Šių aplinkybių apylinkės teismas netyrė ir nevertino, iš esmės apsiribodamas tik nukentėjusiųjų A. S., P. S., bei liudytojų D. G., L. J. ir K. B. parodymais, lakoniškai atsirašymas, kad „byloje nustatyta, kad J. J. su kai kuriais liudytojais palaikė gerus santykius, prašė jų papasakoti apie tam tikras aplinkybes švelniau, be to alkoholis vakarėlio metu buvo vartojamas nesaikingai, dėl ko kai kurie liudytojai ne viską atsimena, o J. J., su kai kuriais liudytojais bendravo ir papasakojo jiems savo įvykio versiją, todėl kai kurių liudytojų parodymai vertintini kritiškai“.

39Kolegijos vertinimu, dėl selektyvaus įrodymų vertinimo ir nepašalintų byloje esačių akivaizdžių prieštaravimų, atskiros teismo išvados dėl nukentėjusiųjų elgesio kelia pagrįstų abejonių.

40Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus r., Maišiagalos sen., Kramniškių k., Kramniškių g. 39 esančioje pirties salėje buvo švenčiamas V. B. gimtadienis, kuriame dalyvavo apie 20 žmonių, siejamų tarpusavyje pažintimis, arba draugystės ryšiais, todėl teismo argumentas, kad J. J. su kai kuriais liudytojais palaikė gerus santykius, todėl jų parodymus vertina kritiškai, nėra pakankamai motyvuotas, kadangi teismui ši aplinkybė nesutrukdė vadovautis liudytojų L. J. ir D. G. parodymais, kuriuos su nukentėjusiosiomis nuo vaikystės sieja labai geri draugystės santykiai, o su J. J. jie nepalaiko jokių ryšių. Be to, liudytojas L. J. parodė, kad visi šventės dalyviai vartojo alkoholį, tame tarpe ir A. S., P. S., J. J., L. R.. Konflikto pradžios jis nematė, nes buvo pirties antrame aukšte. Atėjęs A. pasakė, kad vyksta konfliktas laike. Iš balkono jis negalėjo matyti kas vyksta pagrindiniame kieme, o leisdamasis laiptais žemyn, pamatė, kad dalis svečių toliau linksminasi, o kažkas vedasi P. S., kuriai prakirsta kakta. Nors nematė, bet suprato, kad tai J. J. buteliu sužalojo P. (t.2, b.l. 98-100).

41Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas D. G. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad tą vakarą jis asmeniškai vartojo alkoholį ir, nors buvo gerokai išgėręs, tačiau viską atsimena. Su A. ir P. juos sieja draugiški santykiai, pažįstami nuo 5 klasės. A. S. jau seniai nebendrauja su J. J. dėl to, kad dabartinis J. J. draugas L. turėjo artimų santykių su A. S.. Kiek jam teko girdėti iš pažįstamų, šis įvykis J. J. buvo labai skaudus, tačiau jis negirdėjo, kad šios merginos kada nors būtų sukėlusios muštynes. Kas tą vakarą įvyko viduje, jis nematė, nes tuo metu rūkė lauke. Stovėdamas lauke, pamatė, kaip J. J., paėmusi A. S. už plaukų, vedasi ją laiptais žemyn. Merginos sustojo kieme ir šaukė viena ant kitos. P. S. atbėgo iš paskos ir bandė nukreipti J. J. dėmesį, galimai bandė ją atitraukti, pradėjo stumdytis, rėkti, terasoje tuo metu buvo apie 10-12 svečių, kurių dauguma tik žiūrėjo į jas ir nieko nedarė. Tada J. J., paleidusi A. S., atsisuko į P. S. pusę ir užsimojusi ranka, kurioje laikė tuščią butelį nuo brendžio sudavė apie keturis kartus P. S. į galvos viršutinę dalį, pataikydama daugiausia į kaktą. Kadangi P. S. buvo susijaudinusi, jai buvo praskelta katą, jis nuvedė ją į pastato tualetą suteikti pagalbos. J. J. ir A. S. liko lauke, todėl jis nematė ir negirdėjo, kas ten toliau vyko (t.2. b.l. 95-97, t.4. b.l. 29).

42Šiuo konkrečiu atveju taip pat nėra aišku, kuo vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas daro išvadą, kad J. J., šokdama tyčia pečiu kelis kartus pastūmė A. S., o po to, paėmusi nuo stalo brendžio butelį bei ant žemės išpylusi jame buvusį skystį, priėjo prie A. S. ir sugriebė pastarajai už plaukų. Teismo teigimu, šią aplinkybę patvirtina K. B. parodymai, kur jis parodė apie tai, kad jis, būdamas pastato salėje, matė kaip J. J. užkabino A. S., dėl ko tarp jų įvyko žodinis konfliktas.

43Kolegijos vertinimu, byloje nėra neginčijamų įrodymų patvirtinančių šias išvadas, be to, jos prieštarauja kitų liudytojų parodymams. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog teismas klaidingai nurodo, kad K. B. matė, kad konfliktą inicijavo J. J..

44Apklaustas teismo posėdyje liudytoju K. B. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad jis nematė kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotos merginos, tik iš šventės dalyvių girdėjo, jog prieš konfliktą A. S. kelis kartus atsitrenkė į J. J., taip pat priekaištavo jai, kaip ji galinti draugauti su tokiu vaikinu (t.3, b.l. 68). Jam taip pat pasakojo, kad kai J. buvo susipykusi su savo vaikinu, tai A. su juo permiegojo, o po to J. su vaikinu susitaikė ir pradėjo nesutarti su A.. Nematė, ar J. išsinešė butelį iš pastato. Jis nepadėjo nei vienai merginai. Buvo per daug alkoholio. Būnant blaiviems, taip neatsitiktų. Taigi, nors K. B. įvykio nematė, teismas vadovavosi teisiamojo posėdžio metu pakeistais jo parodymais, kur K. B. jau tvirtina, jog matė, kaip pastato viduje, tarp A. ir J. įvyko konfliktas, salėje Justė užkabino A. ir jos susikonfliktavo. Tačiau teismas nevertino, jog šiuos prieštaringus K. B. parodymus paneigia ne tik J. J., bet ir kitų liudytojų parodymai.

45Kad konfliktas kilo dėl L. R. ir jį inicijavo pati A. S. patvirtino ir apklaustas liudytoju L. E.. Parodė, kad P. S. ir A. S. vartojo alkoholį, konfliktas prasidėjo po to, kai A. S. pečiais užkliudė J. J.. L. R. pasakė J. J. „eik pati ir aiškinkis“. Lauke matė, kaip J. J. ir A. S. laiko viena kitai už plaukų. Be to, apklaustas liudytoju tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, jis paneigė, kad J. J. butelį atsinešė iš salės, liudytojo teigimu, ji butelį surado lauke. Jis gynė merginas, L. J. ir D. G. lauke nematė, atėmė iš J. J. šį butelį ir įmetė į tvenkinį. Niekas parkritęs nebuvo ir niekas nebuvo praradęs sąmonę. Taip pat parodė, kad J. J. niekada nėra prašiusi jo liudyti jos naudai (t.2, b.l. 84-86, t.4 b.l. 83-84).

46Kad konfliktą inicijavo A. S., patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje apklaustas liudytoju L. R., kuris parodė, kad buvo gal apie 23.00 val., kai atvyko P. su A.. Jos atvyko paskutinės. Jis negėrė, nes vairavo automobilį. J. turėjo mažą buteliuką sidro. Paprašė Justinos pasiimti kažką iš namo, kai ji grįžo, tai pasakė, kad A. ją pastūmė. Būdamas prieangyje tai matė pats. Justina nuėjo, po to pamatė kaip jos abi išėjo į lauką. Jos nelietė viena kitos. Lauke jos pradėjo ginčytis. Jis buvo verandoje. Išbėgusi P., griebė J. už plaukų, o J. griebė A.. J. parkrito, paėmė nuo žemės butelį, atsistojo ir trenkė buteliu A., kiek kartų nepamena. Butelis buvo nuo brendžio. J. pataikė A. į galvą. Tada D. patraukė J. į pavėsinę. Jis irgi ten nuėjo. Pamatė kaip A., atbėgusi su buteliu rankose sakė „einam pasikalbėti“. Atitraukė ją. Nuėjo į vidų. Viduje iš antro aukšto lipo P., ji griebė J. už plaukų, tada J. sudavė buteliu P. per galvą. Tą turėjo matyti D. A. (t.4. b.l. 33-34).

47Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje liudytoju A. P. parodė, jog šventės metu A. ir P. vartojo alkoholį. Jis konflikto pradžios nematė. Konfliktas kilo tarp J., A.ir P.. Išgirdęs riksmus išėjo į lauką, nes pradžioje buvo antrame aukšte, balkone. Jos buvo nuo pastato apie 10 - 15 metrų atstumu. Buvo apšviesta dalis terasos, bet viskas matėsi. Merginos tampėsi už plaukų. Matė, kad A. mušėsi su J., P. traukė ją atgal, bet jos kibo viena į kitą. Buvo abipusis tąsymas už plaukų. Muštinių metu buvo vienas butelis ant žemės, kuris ir buvo naudojamas. Kiti buteliai buvo patalpoje ar terasoje ant grindų. L. ir A. bandė merginas išskirti. Taip pat parodė, jog jo niekas neprašė duoti tam tikrus parodymus ar palaikyti bent vieną iš pusių (t.4, b.l. 37-38).

48Apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja M. B. parodė, jog girdėjo, kad konfliktas įvyko dėl vaikino, po įvykio J. J. jai pasakė, kad ją išprovokavo, tačiau nenurodė aplinkybių.

49Šių liudytojų parodymų pirmosios instancijos teismas netyrė ir jų nevertino. Esant šiems prieštaravimams, kurie nebuvo pašalinti nei ikiteisminio tyrimo metu atliktų akistatų metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad, būtent, J. J. inicijavo konfliktą. Tuo pačiu pažymėtina, jog šios aplinkybės nepaneigia J. J. kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau yra reikšmingos sprendžiant klausimus dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

50Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui P. S. patirtą neturtinę žalą sumažinti iki 550 eur, kadangi toks dydis neprieštarauja teismų praktikai, tuo pačiu kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad nukentėjusiosioms buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, kad nepaneigta ta aplinkybė, jog A. S. į V. B. gimtadienį atvyko tikslu galimai inicijuoti konfliktą, iš anksto akivaizdžiai žinodama, kad ten bus J. J. ir L. R., nepritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui priteisti nukentėjusiajai A. S. 1500 eurų neturtinei žalai atlyginti, kadangi tokia suma neatitinka teisingumo protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei formuojamos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose.

51Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, šioje byloje nustatydamas A. S. 1500 eurų neturtinės žalos dydį, nukrypo nuo įstatymo nuostatų ir susiklosčiusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos priteisiant neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio bylose, netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, neįvertino visų žalos atlyginimo kriterijų, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-12-23 nuosprendis dalyje dėl A. S. neturtinės žalos priteisimo keistinas – nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 650 eurų.

52Kolegija taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskaičiavo priteistos ir atlygintos A. S. turtinės žalos dydį. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. S. pareiškė civilinį ieškinį 765,57 eur turtinei žalai atlyginti ir 3500 Eur neturtinei žalai atlyginti (4 t., b. l. 60 - 66). Ieškinyje nurodyta, kad turtinę žalą sudaro gydymo metu vaistams išleisti 39,53 eur ir 51,04 eur, gydymo metu konsultacijai išleisti 25 eur, įskaičius gelio pirkimo išlaidas 11,33 eur (t.4, b.l. 63) visos gydymo išlaidos sudaro 115,57 eur. Taip pat patikslintame ieškinyje buvo prašoma priteisti A. S. po patirto sužalojimo praradus darbą 650 eur prarastų pajamų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad turtinė žala, susijusi gydymo išlaidomis, įrodyta dokumentais (3 t., b. l. 107 – 112, 136; 4 t., b. l. 63, 66). Tuo pačiu apylinkės teismas pagrįstai atsisakė priteisti turtinę žalą dėl galimai prarastų 650 eur, kadangi dokumentų, įrodančių pajamų netekimo dėl prarasto darbo, apeliantė nepateikė. Teismas nurodė, jog iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji J. J. nukentėjusiajai A. S. atlygino 629,15 Eur turtinę žalą (4 t., b. l. 48), todėl laikytina, kad kaltinamoji turtinę žalą nukentėjusiajai A. S. atlygino. Tačiau akivaizdu, jog teismas nepaskaičiavo, kad iš 629,15 eurų atėmus 115.57 eurus gaunasi 513,58 eurų suma, kuria viršytas teismo nurodytos atlygintos turtinės žalos dydis, todėl šia suma mažintinos priteistos A. S. atstovavimo išlaidos.

53Dėl proceso išlaidų

54Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015). Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį taip pat atsižvelgtina ir į teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271/2010). Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš kaltinamosios J. J. nukentėjusiajai A. S. 1429,62 eur bylinėjimosi išlaidų ir nukentėjusiajai P. S. 2450 eur bylinėjimosi išlaidų nevertino, kad priteistos sumos, atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga, nagrinėjama dėl nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d. padarymo, yra aiškiai per didelės. Kolegija atsižvelgusi į J. J. turtinę padėtį (pateiktą pažymą apie draudžiamas pajamas), jos amžių, tai, kad ji dirba ir studijuoja, atlygino nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą, taip pat teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, sprendžia, kad iš kaltinamosios J. J. tiek nukentėjusiajai A. S., tiek nukentėjusiajai P. S. priteistos bylinėjimosi atstovimo išlaidos yra mažintinos iki 500 eurų, kas atitinka protingumo teisingumo ir sąžiningumo kriterijus bei teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (kasacinės nutartys Nr. 2K-491/2014, 2K-452/2014, 2K-425/2015, 2K-342/2015, 2K-164/2015 ir kt.).

55P. S. atstovas advokatas Kazys Pėdnyčia pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą papildomai priteisti iš J. J. P. S. 500 eurų už advokato atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

56Atsižvelgiant į tai, kad skundą padavė ne nukentėjusioji ar jos atstovas, kad apeliacinis skundas tenkintinas nuteistosios naudai, kad nukentėjusiųjų ir jų atstovų dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme nėra privalomas, P. S. atstovo advokato Kazio Pėdnyčios prašymas netenkintinas (kasacinės nutartys Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013 ir kt.).

57Apeliacinės instancijos teismui J. J. pateikė teismui prašymą išdėstyti priteistos neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų mokėjimą trejų metų laikotarpiui. J. J. gynėjas teismo posėdyje šį prašymą palaikė.

58J. J. prašymas netenkintinas.

59Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) normos. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 284 straipsnio 1 dalies prasmę, įvertinus teismo sprendimo privalomumą, sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Vien turtinė asmens padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo, būtina įvertinti aplinkybę, ar, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti nukentėjusiojo asmens (išieškotojo) lūkesčiai. Remiantis teismų praktika, tik išimtiniais atvejais sprendimo vykdymas gali būti išdėstomas, be to, skolininkas (šiuo atveju nuteistasis) turi įrodyti, kad jo turtinė padėtis yra sudėtinga (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1N-91/2015, 1A-474/2015). Byloje nėra duomenų, kad J. J. ar jos gynėjas kreiptųsi į nuosprendį priėmusį teismą ir jiems būtų atsakyta, todėl J. J. ir jos gynėjas turi teisę dėl priteistos žalos mokėjimo kreiptis į nuosprendį priėmusį teismą, kartu su prašymu pateikiant teismui duomenis, pagrindžiančius sunkią J. J. materialinę padėtį.

60Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 d. 1 p., 2 p., 4 p., kolegija

Nutarė

61pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-12-23 nuosprendį.

62Vadovaujantis BK 93 straipsniu, atleisti J. J., a.k. ( - ) gim. 1997 m. vasario 6 d., nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jai nutraukti, paskirti jai vieneriems metams BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio ribojimą – įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti.

63Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-12-23 nuosprendžio dalį, kur iš J. J. nukentėjusiajai A. S. priteista 1500 eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat panaikinti nuosprendžio dalį, kur iš J. J. priteista nukentėjusiajai A. S. 1429,62 eur bylinėjimosi išlaidų, o nukentėjusiajai P. S. 2450 eur bylinėjimosi išlaidų.

64Nukentėjusiosios A. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš J. J. nukentėjusiajai A. S. 650 eur neturtinei žalai atlyginti.

65Priteisti iš J. J. nukentėjusiosioms A. S. ir P. S. po 500 eur bylinėjimosi išlaidų.

66Kitoje dalyje Vilniaus rajono 2015-12-23 nuosprendį palikti nepakeistą.

1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Taip pat šiuo nuosprendžiu, iš dalies patenkinus nukentėjusiųjų A. S. ir... 3. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 4. J. J. nuteista už tai, kad ji 2014-07-28, apie 01.00 val., viešojoje vietoje... 5. Tokiais savo veiksmais J. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284... 6. Apeliaciniu skundu J. J. ir jos gynėjas (toliau tekste – apeliantai) prašo:... 7. Apeliantų teigimu, nuosprendis nepagrįstas, priimtas netinkamai ištyrus bei... 8. Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašo apeliacinį skundą... 9. J. J. ir jos gynėjo Mindaugo Normanto apeliacinis skundas tenkintinas.... 10. Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad viešojo... 11. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti... 12. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios... 13. Kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo... 14. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį... 15. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog nepilnamečių baudžiamosios... 16. Iš kasacinės instancijos teismo praktikos pavyzdžių matyti, kad pagal BK 93... 17. Kolegijos vertinimu J. J. atitinka BK 93 straipsnio 1 dalis numatytas tris... 18. Be paminėtų bendrųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų,... 19. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino J. J.... 20. Šiuos teismo argumentus kolegija vertina kritiškai kaip neatitinkančius... 21. Atkreiptinas dėmesys, kad, vėlgi, pagal formuojamą teismų praktiką ši... 22. Kolegija taip pat kritiškai logikos aspektu vertina teismo argumentus, kad,... 23. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad nukentėjusiosios dėl vienokių... 24. Dėl kitų pagrindų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad J. J. laikysis... 25. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog valstybė, diferencijuodama... 26. BK 91 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui,... 27. Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau... 28. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, bet kokia valstybės intervencija (ne tik... 29. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra... 30. Dėl priteistos neturtinės žalos dydžio ir atstovavimo išlaidų... 31. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos... 32. Dėl šiuo nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydžio pažymėtina,... 33. Taip pat pažymėtina, jog, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas... 34. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta... 35. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje... 36. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra... 37. Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad, nustatant neturtinės žalos... 38. Atkreiptinas dėmesys, jog, nustatant neturtinės žalos dydį yra būtina... 39. Kolegijos vertinimu, dėl selektyvaus įrodymų vertinimo ir nepašalintų... 40. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus r., Maišiagalos sen., Kramniškių k.,... 41. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas D. G. patvirtino... 42. Šiuo konkrečiu atveju taip pat nėra aišku, kuo vadovaudamasis pirmosios... 43. Kolegijos vertinimu, byloje nėra neginčijamų įrodymų patvirtinančių... 44. Apklaustas teismo posėdyje liudytoju K. B. patvirtino savo parodymus duotus... 45. Kad konfliktas kilo dėl L. R. ir jį inicijavo pati A. S. patvirtino ir... 46. Kad konfliktą inicijavo A. S., patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu ir... 47. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje liudytoju A. P.... 48. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdyje... 49. Šių liudytojų parodymų pirmosios instancijos teismas netyrė ir jų... 50. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui P. S. patirtą... 51. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos... 52. Kolegija taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios... 53. Dėl proceso išlaidų... 54. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas,... 55. P. S. atstovas advokatas Kazys Pėdnyčia pateikė apeliacinės instancijos... 56. Atsižvelgiant į tai, kad skundą padavė ne nukentėjusioji ar jos atstovas,... 57. Apeliacinės instancijos teismui J. J. pateikė teismui prašymą išdėstyti... 58. J. J. prašymas netenkintinas.... 59. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio... 60. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 d. 1 p.,... 61. pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-12-23 nuosprendį.... 62. Vadovaujantis BK 93 straipsniu, atleisti J. J., a.k. ( - ) gim. 1997 m. vasario... 63. Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-12-23 nuosprendžio dalį,... 64. Nukentėjusiosios A. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti... 65. Priteisti iš J. J. nukentėjusiosioms A. S. ir P. S. po 500 eur bylinėjimosi... 66. Kitoje dalyje Vilniaus rajono 2015-12-23 nuosprendį palikti nepakeistą....