Byla N1-1208-954/2016

1Kauno apylinkės teismo teisėjas Algirdas Giedraitis, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, Indrei Žilinskienei, dalyvaujant prokurorei Genovaitei Ročienei, kaltinamajai T. B., jos gynėjui advokatui M. V., nukentėjusiajai L. L., jos atstovei advokatei Eglei Grucytei, ekspertui S. S.,

2viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

3T. B., gim. ( - ) Kaune, a.k. ( - ) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB ,, ( - )“ pakuotoja, mokosi Kauno kolegijoje, deklaruota gyvenamoji vieta – ( - ), Kaunas, faktinė gyvenamoji vieta – ( - ), Kaunas, neteista,

4kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d., 284 str. 1 d.,

5Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

6T. B. 2015-06-28, apie 21.40 val., prie namo, esančio ( - ) Kaune, viešoje vietoje, girdint pašaliniams asmenims, konflikto metu, įžūliu elgesiu – išraudama L. L. viršugalvio vidurinėje dalyje kairėje ir dešinėje pusėse plaukus 7x14 cm plote, suduodama kojos keliu ne mažiau kaip 10 smūgių į kojas ir viršutinę kūno dalį, padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešinio kelio srityje, odos nubrozdinimu dešinio raktikaulio srityje, šiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d.

7Kaltinamoji T. B. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad birželio 28 d. apie 21.40 val. ėjo namo ir sustojo prie darželio netoli ( - ) namo, užsidegė cigaretę, kalbėjo telefonus su drauge D ir išgirdo, kad ant jos kažkas rėkia. Atsisukus pamatė nukentėjusiąją, kuri rėkė, kad čia rūkyti negalima, smirda, kad jos vaikas namuose. Nukentėjusioji priėjo prie jos ir pradėjo trankyti jai per rankas, pirmą kartą trenkė per kairę, po to per dešinę ranką, dėl to iškrito telefonas, o vėliau iškrito cigaretė. Tuomet nukentėjusioji kibo jai į plaukus, ji tada atgal, pasitampė už plaukų. Neatsimena, ar ką viena kitai sakė. Akiniai nukrito ant žemės, kai nukentėjusioji kibo jai į plaukus, jie nukrito ir sulūžo per vidurinę ąselę. Konflikto pradžioje, kai prašė nerūkyti, nukentėjusiajai nurodė, kad kviestų policiją, jeigu ką negero daro. Nukentėjusioji nekvietė policijos, ji netrukdė to padaryti, ji nėjo prie jos, nukentėjusioji priėjo prie jos. Tada priėjo kažkokia moteris ir jas išskyrė, lyg panaši, kur yra dabar liudytoja, tiksliai negali pasakyti. Ji ėjo susirinkti savo daiktus, o nukentėjusioji priėjo ir šaukė ant jos, ji tuo metu jai nieko nesakė. Tuomet nukentėjusioji vėl griebė už plaukų, tampė. Ji prašė leisti paskambinti mamai, nes yra nepilnametė. Ji sakė, kad paleistų, bet nepaleido. Ji laikydama nukentėjusiajai už plaukų bandė ištrūkti, kad ji paleistų. Nukentėjusiajai niekur netrenkė, nespyrė. Tada paskambino pusbroliui T. S. ir pamatė, kad iš už kampo atbėga du vyrai. Ji bėgo, nes išsigando tų vyrų, kad jai kažką padarys. Vyrai ją vijosi. Ji pribėgo iki pusbrolio, kai jie ateidinėjo link įvykio vietos ir tuomet grįžo į įvykio vietą kalbėtis. Įvykio vietoj buvo atėję kaimynai 4 ar 5. Kaimynai šnekėjo apie jos konfliktą su nukentėjusiąja. Vėliau atėjo jos patėvis. Policija atvažiavo po kiek laiko. Kad nukentėjusiosios galimai vaikas vienas namuose, sužinojo, kai pareigūnai sakė važiuoti kartu į nuovadą. Tai buvo gal 10 min. po įvykio. Ji pati to vaiko nematė. Niekas iš aplinkinių, liudytojų nesakė, kad vaikas vienas namuose. Nukentėjusioji jos atžvilgiu, ar naudojo necenzūrinius žodžius, nepamena, ji nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojo. Dėl jų konflikto jų abiejų veiksmais galėjo būti sutrikdyta viešoji tvarka, šokiruoti kaimynai. Kai viskas prasidėjo, kaimynų nebuvo, bet paskui gal išgirdo triukšmą. Ji negali viena prisiimti kaltės dėl viešosios tvarkos sutrikdymo, pripažintina dėl abiejų fakto. Kaimynai atėjo, kai išgirdo, kad įvykęs konfliktas. Kad po įvykio nukentėjusiajai sutriko sveikata dėl patirto streso, padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį adaptacijos sutrikimu, tai gindamasi galėjo tai padaryti, nes nukentėjusioji pradėjo jai trankyti per rankas ir ji gynėsi, nukentėjusioji išprovokavo šitą konfliktą. Mano, kad nebūtų jos veiksmų, nebūtų įvykęs konfliktas. Įvykio metu jai buvo sulaužyti akiniai ir išpešti plaukai, galbūt nežymiai, bet išpešti. Jai taip pat buvo išpešti plaukai, taip pat skaudėjo ir sulaužyti akiniai. Po įvykio į medikus nesikreipė, jokių duomenų apie sužalojimus neturi. Visas konfliktas vyko gal 5-7 minutes. Kai vyko konfliktas, daugiau žmonių nebuvo, tik ta moteris, kuri jas išskyrė, ji išskyrė ir praėjo. Kai rovė plaukus, išmušė telefoną, išsigando tokio nukentėjusiosios elgesio ir gindamasi griebė nukentėjusiajai už plaukų. L elgesys dėl to, kad ji rūkė, jos nuomone, neadekvatus. Konflikto metu gynėsi, norėjo, kad kažkas pamatytų ir ateitų ja ginti. Nesiekė savo veiksmais ir negalėjo numanyti, kad nuo jos veiksmų galėjo sutrikti nukentėjusiosios psichika. Nutarimo atsisakyti ikiteisminį tyrimą neskundė, nes finansinės galimybės neleido, negalėjo kreiptis teisinės pagalbos, nes neturėjo lėšų. Po įvykio nukentėjusiąją matė mama ir ji matė, pasirodė, kaip normalus žmogus. Dėl 17542,03 eurų turtinės ir 20 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo nesutinka, dėl to, kad nemano, kad reikėjo kraustytis, nes ji nei grasino, nei dar ką darė ir nemano, kad tiek nukentėjusioji galėjo nukentėti dėl jos veiksmų. Su gydymo išlaidomis, su išlaidomis, susijusiomis su vykimu į gydymo įstaigas, vaistų pirkimas, konsultacijos nukentėjusiosios ir vaiko, nesutinka. Su civilinio ieškinio jokia dalimi nesutinka. Dėl neturtinės žalos taip pat nesutinka. Po įvykio nukentėjusiosios neatsiprašė ir nemano, kad turėtų atsiprašyti. Mano, kad gynėsi nuo nukentėjusiosios, todėl ir neatsiprašė, visi išrauti plaukai yra pasekmė jos elgesio (3 t., b.l. 29-32).

8Dėl Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalies veikos

9Be T. B. parodymų, jos kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., padarymo įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

  • nukentėjusios L. L. parodymais, kuriais nustatyta, kad sekmadienį apie 21.30 val. vakaro, buvo su sūnum dviese namuose. Buvo laikas eiti miegoti, paprašė sūnaus, kad pažiūrėtų pro langą, kad ji gėles palaistytų. Gyvena trečiame aukšte. Išėjusi matė merginą, stovinčią tarp takelio, priėjo ir pasakė: „nerūkyk čia, eik į šoną“. T. B. pasakė: „ką“. Suprato, kad neišgirdo, todėl dar kartą pasakė: „nerūkykit, vaikai gyvena, eikit namo“. Tada kaltinamoji telefonu sakė, kad kažkas neleidžia rūkyti, ir ji dar kartą pakartojo, kad eitų toliau nuo namo rūkyti. Kaltinamoji pasakė atstoti, nes iškvies policiją. Ji pasakė, kad kviestų, nes neturėjo telefono. Kaltinamoji atsakė, kad ji nepilnametė ir nieko jai nepadarys. Kaltinamoji pūtė į ją dūmus, kažkuriuo momentu žiūrėjo į akis ir toliau rūkė. Tarp jų atstumas buvo apie metras. Jai nuolat kartojo nerūkyti ir bandė pasiekti cigaretę, bet nepasiekė. Besivaikydama tos cigaretės, išmušė telefoną, kuris nukrito į žolę, per rankas netrankė. Kaltinamoji pasikėlė telefoną ir nagais puolė jai per veidą, jį subraižė. Ji laikėsi kaltinamajai už rankų matyt stipriai, nes jos nagas buvo nuplyšęs, pirštas buvo kruvinas. Kaltinamoji ją tąsydama paklausė ar nori kad paskambintų mamai. Ji atsakė prie ko čia mama. Paskui atsigavo po to šoko ir bandė griebti kaltinamajai už plaukų. Kaltinamajai ant viršugalvio buvo akiniai, kuriuos čiupo, ir jie per vidurį perlūžo. Kažkuriuo momentu ji išgirdo, kaip kaltinamoji sakė, kad ją muša. Ji pakėlė akis ir pamatė, kad kaltinamoji viena ranka kalba telefonu, o kita ją drasko. Tada kaltinamoji ją pradėjo spardyti, į veidą spyrė keliu, skaudėjo skruostą ir žandikaulį. Kažkuriuo momentu pajuto, kad kaltinamoji ją paleidžia, ir pamatė, kad atbėga kaimynas D. Tuomet pamatė, kad plaukų kuokštas guli ant žemės, bei viršugalvis plikas. Plaukus surinko ir nusinešė prie gėlyno. Pirmas pribėgo K. D., vėliau eilės neatsimena, atbėgo P. P., L. B., Š. M., Ir. Kažkuriuo momentu parvedė kaltinamąją už rankos du vyriškiai, vienas jaunas, kitas santūresnis vyresnis. Kai susirinko kaimynai, apie ką šnekėjo, neatsimena. Paskui pamatė kaimynų reakciją, jie sustingo pamatę tą vaizdą. Atsimena, kad visą laiką verkė. Bijojo pažiūrėti, kad vaikas mato pro langą. Klausė kaimynės kur jis yra, ar mato. Kaimynė sakė, kad jis stovėjo ant palangės ir žiūrėjo, kas vyksta ir sakė, kad jis verkė. Paskui paprašė kaimynės L, kad ji atneštų sūnų ir ji atnešė klykiantį. Tuo metu jautė visą bendrą tokį sutinimą, visas kūnas buvo aptirpęs, o konkretaus skausmo, konkrečioj vietoj nejautė. Įvykio metu situacija buvo netikėta, po to sutriko realiai visas organizmas. Tai pasireiškė bemiegėmis naktimis, vartojo vaistus, kad galėtų užmigti. Pusę metų, kol nesusirado naujų namų, negalėjo išeiti iš namų, jai reikėdavo save įtikint, kad turi atsikelt ir išeiti iš namų. Nebuvo apetito, negalėjo daug ko atlikti, valgyt padaryti. Pirmą dieną po įvykio paskambino šeimos gydytojai, pasakė, kas nutiko. Ji užrašė vizitui, išrašė receptą nusipirkti „xanakso“, kad užmigtų. Nuėjus pas šeimos gydytoją, ji nukreipė pas psichiatrą, reikėjo laukti, kol ji grįš iš atostogų. Liepos 8 d. pirmą kartą nuėjo, ji sakė reikėtų pagulėti, ar išrašė kokių vaistų, neatsimena. Po to lankėsi pas gydytojus, buvo ekspertizėje, dabar vartoja „sertralina“, jis nuo depresijos. Prieš įvykį jokių vaistų nevartojo. Jai buvo išrašyti vaistai, bet jų taip ir nepradėjo vartoti, nes reikėjo atlikti išsamesnius tyrimus. Iki įvykio po komplikuoto nėštumo buvo sutrikusi jos sveikata. Klinikose dėl to tyrėsi 2015 m. balandžio mėnesį, priežasčių nerado. Tada su šeimos gydytoja kalbėjo, kad į Santariškes reikia, bet nenuvažiavo. „Xanaks“, „sertralino“ iki įvykio negėrė. Šioje konfliktinėje situacijoje pirma pradėjo smurtauti B. Bandydama atimti tą cigaretę, netrankė jai per rankas. Moters, kuri įvykio metu praėjo pro jas nebuvo. Ji nežino, ar vaikas matė iš esmės. Jai po nėštumo svaigo galva, atlikę visus tyrimus, priežasčių nerado. Svaigimas sustiprėjo trečiais metai po įvykio, 2014 metais. Po to nėštumo buvo nusilpusi, svaigsta galva, tada kreipėsi į gydytoją, prašė išrašyti nors kraujagysles plečiančių. Kad buvo įsikibusi kaltinamajai į plaukus, neginčija. Kai atvažiavo pareigūnai, vadino kaltinamąją „karve“. Tuo momentu buvo tokia jos būsena. T. B. per visą tą laiką „priedurne“ ją išvadino, daugiau tai ne. Ligoninėje gulėjo dėl potrauminio šoko 20 dienų, o stacionare iš viso daugiau nei mėnesį, beveik 2 mėnesiai gavosi. Gydymas dar tęsiamas ir dar gali būti tęsiamas, gydytojai sako, kad tai gali pasikartoti, termino nepasako. Vaikas pasidarė nesavas, laužydavo žaislus, naktimis nepamiegodavo, elgdavosi neįprastai, pasidarė isteriškas. Vaikas buvo gydomas ir gėrė raminamuosius ir smegenų veiklai vaistus, kad lengviau pereitų. Gydymas užtruko 4 mėnesius, jau baigtas (3 t., b.l. 32-36 );
  • liudytojos I. L. parodymais, kuriais nustatyta, kad ji gyvena trečiame aukšte ir L. L. gyvena trečiame aukšte butai lygiagrečiai. Ji apie 21.30 val., džiovė rūbus balkone ir išgirdo, kaip jos kaimynė pasakė: „tu čia nerūkysi, čia ne vieta“. Kaltinamoji atsakė, kad nieko nepadarys čia, nes ji nepilnametė ir griebė nukentėjusiąją už plaukų ir ji išbėgo pasižiūrėti, kadangi kaimynę užpuolė. Mergina koja įspyrė kaimynei L į koją ir griebė jai už palaidų plaukų bei kelis kartus dešiniu keliu bandė spirti kaimynei į galvą. Išėjusi į kiemą matė nurautus plaukus, numestus šalimais. Nukentėjusioji verkė, buvo kažkiek paklaikusi. Kai ji priėjo, ta mergina buvo, stovėjo toliau, pasikvietė du vyrus, vienas jaunas, kitas pagyvenęs. Kai atėjo, be L ir tos merginos, buvo ir kiti jų gyventojai. Su kaimynais šnekėjo apie įvykį, kad nukentėjusioji buvo užpulta, sumušta, nurauti plaukai. Ji pati labai blogai jautėsi po to įvykio, teko vaistukus gerti, buvo šokiruota šito. G pro langą matė, jis labai verkė, langas truputėlį pravertas. Nematė, kad L būtų sudavusi nei ranka, nei koja (3 t., b.l. 36-37);
  • liudytojo Š. M. parodymais, kuriais nustatyta, kad birželio 28 d. išgirdo lauke triukšmą. Priėjęs prie lango pamatė, kad mergina tampo už plaukų, lygtais jo kaimynę. Pasiėmė telefoną, galvojo nufilmuos ir paspaudė ne filmuoti, o fotografuoti ir laikė rankoj. Truko tris minutes. Iš pradžių už plaukų buvo paimta L ir palenkta link žemės. Kur buvo L rankos, neatsimena. L galva palenkta ir tąsoma, paskui apsižodžiavo, pakankamai aiškiai matė tą įvykį, spyrimų, trankymų, stumdymosi, kitų veiksmų nematė. Girdėjo, kad triukšmas iš kaimynų kitų langų. Pamatė, kad neišėjo nieko nufilmuoti, skambino 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Kol kalbėjo, viena ranka laikė telefoną, apsirengė ir išbėgo į lauką. Kai išbėgo, jau stovėjo susirinkę kaimynai, prie tos panelės stovėjo vyrai. L laikėsi už galvos ir, ar ji pasakė, ar atvykę pareigūnai pasakė nufotografuoti plaukus, nes mėtėsi ant žemės. Jis nufotografavo plaukus ir pačią L. Kaimynai kažką kalbėjosi. L. L. be patirtų sužalojimų, buvo apsiverkusi, visa išbalusi. Apie šoką, baimę ji nešnekėjo, matėsi iš veido. Jam buvo šokas dėl to viso įvykio ir dėl išmėtyto kuokšto plaukų. Plaukai buvo L pagal spalvą ir pagal išpešiojimą. Kai nusileido žemyn, L vaiko G nematė. Kitos merginos išrautų plaukų, apdraskyto veido, kruvinos rankos nematė (3 t., b.l. 37-38);
  • liudytojos E. B. parodymais, kuriais nustatyta, kad ji įvykio vietoje nedalyvavo, su dukra įvykio metu nebendravo, buvo su mažamečiu sūnum namuose. Dukra grįžusi papasakojo, kad ji rūkė, ją užsipuolė L. L. pirma, o T gynėsi. Po įvykio dukra neskambino, grįžo iš policijos. Ji buvo su patėviu ir pusbroliu. Kai grįžo T, buvo visa apsiverkusi, akivaizdžių sumušimų nesimatė. Niekada iki šio įvykio su dukra neturėjo problemų, atsakingas, geras vaikas, mokosi, dirba. Dabar dukra ir dirba, ir mokosi, gyvena kartu. Kad po to įvykio dukra jaustųsi kalta, nebuvo, ji tiesiog jautėsi užpulta. Po įvykio nukentėjusiąja matė, nepastebėjo tikrai, kad ji negalėtų būti aplinkoje. Dėl civilinio ieškinio - dukra tikrai nesutinka atlyginti, prieš tai nuomavosi butą, dabar pasiėmė paskolą už butą. Kartu ir už studijas moka iš gaunamo užmokesčio. Atskaičius paskolos įmokas ir studijas, ji tauposi iš atlyginimo, lieka apie 200 eurų. Ikiteisminio tyrimo metu, kad neskundė nutarimo, buvo svarstoma dėl teisinių paslaugų apmokėjimo, rinko pažymas bankui. Pirmas kursas, pinigų nebuvo, už kvalifikacinę teisinę pagalbą nebuvo galimybės atsiskaityti ir nežinojo, kad jai iškelta baudžiamoji bylą (3 t., b.l. 48);
  • liudytojo T. S. parodymais, kuriais nustatyta, kad buvo pas tetą( - ) , netoli įvykio vietos. Gavo skambutį, kad užpuolė T, ją muša, reikia pagalbos. Apsirengė ir su tėčiu išėjo pažiūrėti, praėjo namo bloką, pamatė T atbėgančią, vienas vyriškis buvo pagavęs ją už plaukų. Paklausė, kas vyksta, kodėl lenda prie merginos. Sakė įvyko konfliktas, susimušė dvi merginos. Nuėjo į įvykio vietą, sakė, kad susimušė dėl rūkymo, nes jų name nerūkoma. Kai atvyko policija pamatė, kad nukentėjusioji turi plaukus rankoje. T stovėjo šalia jų ir daugiausiai bendravo su jais. T sakė, kad ji eidama kalbėjo su drauge ir rūkė cigaretę, priėjo nukentėjusioji, liepė užgesinti cigaretę, bandė atimti, puolė, bandė išplėšti rankinuką, numetė, sulaužė akinius. Vaiko, stovinčio lange, nematė, verkimo negirdėjo, buvo didelis šurmulys (3 t., b.l.48-50);
  • liudytojo M. P. parodymais, kuriais nustatyta, kad įvykio metu dirbo patruliu. Atvyko su kolega B, ( - ) gali būti Nr. ( - ) Atvykus pastebėjo, kad yra konfliktas, vienoj pusėj stovėjo pakankamai jauna moteris, o kitoj pusėj stovėjo nukentėjusioji, kuri matėsi yra netekusi dalies plaukų. Konfliktas kilo dėl to, kad dūmai kilo į butą kur buvo mažametis vaikas. Kai įtariamąją nuvežė į policiją, jie su kolega buvo užėję pas nukentėjusiąją ir ji rašė pareiškimą ir tuo metu matė vaiką. Kai atvyko ant kaltinamosios sumušimų, mėlynių nematė. Jos abi buvo įsiaudrinę, nukentėjusioji tikrai pamena, kad verkė, o kaltinamoji taip pat gal supykus truputį buvo, nepasakys būklės. Kad vaikas pro langą verktų, tokios aplinkybės neprisimena (3 t., b.l.50-51);
  • liudytojo E. L. parodymais, kuriais nustatyta, kad jis yra nukentėjusiosios sutuoktinis. Nukentėjusioji jam paskambino vakare, buvo sukrėsta labai ir verkdama pasakė, kad ją paauglė užpuolė ir nurovė plaukus. Tuo momentu, kai ji paskambino, sakė, kad G niekas neužpuolė, jo fizinė būklė gera, bet namuose jis viską matė, jis buvo prie lango ir matė visą tą procesą. Susitiko su ja kitą dieną ir važiavo į medicinos įstaigas, važiavo pirkti peruko. L atrodė labai apgailėtinai, labai liūdnai, jautėsi stresas. Ji buvo užsirišusi skarelę, jam galvos nerodė. Ant veido, kitų kūno vietų buvo sužalojimai. Jie gyveno po įvykio atskirai. Apie L vartotus vaistus, lankymusis pas gydytojus žino, nes pats vežiojo po gydymo įstaigas, pirko vaistus, reikiamas visas priemones. L tuo laikotarpiu nedirbo, iš kokių pajamų ji gyveno nežino. Žino, kad darbo biržoj ji buvo užsirašius. Išlaidas už kurą mokėjo pats, tų pinigėlių iš L neprašo ir nežada prašyti iš L, iš kaltinamosios prašo. Nukentėjusioji norėjo išsikraustyti, nes slėgė aplinka, prisiminimai, kaimynai buvo piktybiški jos atžvilgiu, pradėjo šaipytis iš jos, kad „psichinė“, traumuota, kalbos sklido, kad lankosi tose įstaigose, kur žmonėms psichiškai padeda atsigauti. Nukentėjusiosios sveikata iki įvykio nebuvo labai stipri, gal trūko tokio dalyko, kad ją galutinai sužlugdytų toks įvykis, viskas labai stipriai pablogėjo. Iki įvykio kažkokius vaistus vartojo. Už kiek butą pardavė nežino, nuo buto pardavimo jam jokių pinigų neatiteko. Butas buvo įsigytas bendrai, iš jos kol kas nieko neprašė, nes jos sunki finansinė būklė, negalėjo ilgą laiką dirbti. G po įvykio tapo įžūlesnis ir agresyvesnis. Vežiojo pas psichologą daug kartų gydymui. Dabar su G nebeeina pas psichologą, susitvarkė tie dalykai. Daržely jis tapęs buvo po įvykio agresyvesnis, pradėjo skriausti kitus vaikus. Psichologė įvertino, kad G jaučiasi nesaugus, jam trūksta saugumo. Laiko, kad tai buvo pasekmė šito įvykio. L skųstis po gimdymo nesiskundė, bet jai buvo labai sunku, sunkus nėštumas, išsekino, gulėjo ligoninėje dėl gresiančio persileidimo ir po gimdymo reikėjo atsigauti. Psichologinė būsena po gimdymo pasikeitė šiek tiek, nes fizinė įtakojo psichologinę. Kad nuo psichikos buvo vaistai paskirti žinojo, periodiškai kažkokius vaistus vartojo (3 t., b.l. 51-53);
  • eksperto S. S. parodymais, kuriais nustatyta, kad byloje pateikė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, kuria konstatavo, kad L būtent po įvykio atsirado adaptacijos sutrikimai. Potrauminio streso sutrikimų požymių nerado, kadangi pasekmės nebuvo tokios didelės, kokios turėjo būti potrauminiam stresui. Nustačius adaptacijos sutrikimą, kuris susietas su įvykiu, nustatomas būtent nesunkus sveikatos sutrikdymo laipsnis. Pirminiai duomenys buvo iš klinikos „Auki sveikas“, prieš tai jokių medicininių duomenų neturėjo. Buvo duomenys apie tai, ką pati pacientė pasakojo apie po gimdymo buvusius kažkokius tai sutrikimus, kaip ji suprato juos. Iš jos žodžių buvo lengva depresija, bet tik iš jos žodžių, jokių dokumentų neturėjo. Duomenų, kad naudojo vaistą - zoloftą neturėjo, tačiau išvada nesikeistų, nes po įvykio vėl pablogėjimas, du stacionariniai gydymai. Vaistų vartojimas tam faktui, kuris įvyko, įtakos neturėtų. Tai kad išvadoje nurodė, jog galima įtarti pogimdyviniu laikotarpiu prasidėjusio somatizacinio sutrikimo raišką, reiškia, kad negalavimas buvo somatinio vidaus organų, tai yra fizinio skausmo pobūdžio. Išvadoje nurodytas aplinkybes, kad dabartinėje emocinėje būsenoje vyrauja vidutinio diskomforto požymiai, atitinkantys depresijos, nerimo simptomatiką, itin ryški nerimo somatizacija, reiškia, kad šie atsirado būtent po įvykio ir šiuo metu tiriant psichinę būseną išliko. Prie šio susirgimo negali būti sąmonės susiaurėjimo, sąmonės sutrikimo, žmogus turi atsiminti. Esant diagnozuotiems tokiems sutrikimams, gydymas gali trukti individualiai, nėra tokio, kad būtų standartizacija, gali peraugti į depresiją, o depresijos įvairūs laipsniai, gali ir praeiti. Užmiršimas padeda išgijimui. Jeigu būtų pateikti duomenys, kad nukentėjusiajai prieš tai buvo depresija ir nevartojo jai paskirtų vaistų, nesilankė pas psichiatrus, jam atrodo, kad neįtakotų ekspertizės (3 t., b.l.75-77);
  • liudytojo P. P. parodymais, kuriais nustatyta, kad birželio 28 d. apie 21-22 val. buvo namie, langai buvo atidaryti. Išgirdo triukšmą apačioje, klykavimą, pažiūrėjo pro langą, pamatė konfliktą tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios. Jos įsikabinę viena į kitą. Po minutės pažiūrėjo, kad niekas nepuola ginti, todėl nusprendė išeiti. Matė, kad kaimynė ir, gal reikia kažkokios pagalbos. Jam besileidžiant iš 4-to aukšto, išbėgo iš 3-čio aukšto kaimynas. Kai nusileido, kaltinamosios jau nematė, stovėjo tiktai nukentėjusioji ir verkė, matė, kad šalimais gulėjo išpeštas kuokštas plaukų, nukentėjusioji užsiėmusi laikėsi už galvos. Kaimynas iš pirmo aukšto rūkė ir parodė kur nubėgo. Pabėgo truputėlį pasižiūrėti, nieko nerado. Jam begrįžtant, stovėjo kaimynas iš trečio aukšto, kaltinamoji ir dar vienas žmogus ir aiškinosi garsiai, kas įvyko. Kai grįžo, nukentėjusioji atrodė kaip streso patyręs žmogus, apipešiota. Konfliktas įvyko, kaip paskui paaiškėjo, dėl nuorūkos ar cigaretės, mažareikšmis kažkoks konfliktas. Jos kaltino viena kitą, kad kumščius naudojo viena kitos atžvilgiu nematė. Mažametį vaiką lange matė. Kadangi kaimynai gyvena po juo, tai pagal butų išplanavimą, jis stovėjo virtuvėj ant kažko pasilipęs ir verkė, nes langas buvo atidarytas. Nukentėjusiosios vaiką matė iki atvažiuojant pareigūnams. Ji nėjo vaiko raminti. Po įvykio nukentėjusiąją matė, ji pasikeitė, išbalus vaikščiojo kurį laiką (3 t., b.l.77-79);
  • liudytojo K. B. parodymais, kuriais nustatyta, kad birželio 28 d. su patruliu P gavo iškvietimą, kad ( - ), kieme vyksta konfliktas. Atvykus, rado dvi moteris, kurios paaiškino, kad įvyko konfliktas, kadangi viena mergina rūkė, iš pradžių buvo žodinis konfliktas, paskui įvyko muštynės. Viena iš moterų prašė rūkančios, kad nerūkytų, kadangi dūmai eina į kambarį, yra mažas vaikas. Nukentėjusiajai buvo plaukų kuokštas išrautas, abiejų rankos buvo apdraskytos. Tvirtina parodymus, jog ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad B pirma spyrė nukentėjusiajai į koją, pradėjo stumdytis, gali būti, kad tokias aplinkybes pasakė tuo metu. Kaltinamąją išvežė į policiją. Su nukentėjusiąja bendravo namuose, ji rašė pareiškimą. Kai buvo atvykę, lauke mažamečio vaiko atrodo nebuvo, o lange vaiko verkiant, stovint, nepasakys ar buvo. Moterys kaltino viena kitą ir nebuvo aišku kuri kalta, aplinkybės nebuvo aiškios. Šiek tiek abejonių buvo, kas kaltinamasis, kas nukentėjęs (3 t., b.l.79);
  • liudytojos L. B. parodymais, kuriais nustatyta, kad birželio 28 d. buvo balkonas atidarytas, ji buvo kambaryje ir girdėjosi triukšmas. Jos vaikas 7 m. išbėgo į balkoną ir grįžęs sako: „mūsų tetą Liną muša“. Ji išbėgo į balkoną, pamatė, kad nukentėjusioji už galvos susiėmusi. Per balkoną matė, kad kaltinamoji vienoj pusėj stovėjo prie medžio, o nukentėjusioji kitoje. Nieko daugiau nebuvo. L rėkė, isterikavo, griebėsi už galvos, o kita moteris tiesiog stovėjo. Ji liepė greitai savo buvusiam draugui K. D. rengtis, bėgti į apačią ir ji rengėsi. K irgi buvo išbėgęs į balkoną, bet matė jau po plaukų išpešimo, mušimo nematė. Bėgo ir kaimynas P, ir jie abudu su K. D. bėgo jos gaudyti. P. K. išbėgo ir kaimynas P, jie kartu bėgo laiptais, o ji po to. Kai ji pribėgo prie nukentėjusiosios, ši verkė. Pamatė kuokštą plaukų, visas pakaušis švietėsi. Kaltinamoji pati atėjo gražiai, o P su D ėjo paskui. Ją vieną atvedė, tik paskui atsirado kažkokie du vaikinai. Kai atvedė kaltinamąją, ji nesiaiškino konflikto priežasčių, tik nukentėjusiosios paklausė, ši kūkčiodama pasakė dėl rūkymo įvyko konfliktas. Vėliau atėjo kiti kaimynai, laukė policijos. Ji stovėjo prie L. Kai atvedė kaltinamąją, su ja apsižodžiavo. Kai ji priėjo prie nukentėjusiosios, pakėlė akis ir matė G viršuje prie lango. Nukentėjusioji paprašė kūkčiodama, kad nueitų pas vaiką, nes vaikas kambaryje verkė baisiai. Kai atėjo į butą, jis jau buvo užsikūkčiojęs. Jį aprengė ir atvedė pas mamą. Tuo metu dar policija buvo. Po to įvykio dar pas ją namuose buvo ir guodė, vaikas ramiai žaidė, paskui mama jį nuvedė gulti. Po to įvykio dingo L šypsena, visą laiką labai įsitempusi, G šypsena irgi dingo, vis paklausia kaip sveikata, sakydavo važiuoja į ligoninę, vaistus vartoja, neidavo visai į darželį, nieko nedarydavo. Paties įvykio nematė (3 t., b.l. 91-94);
  • liudytojos R. Ž. parodymais, kuriais nustatyta, kad G. L. pas ją pradėjo lankytis nuo 2015 m. rugpjūčio pradžios, matėsi iki sausio mėnesio, buvo apie 20 konsultacijų. Kai susitiko pirmą kartą, tai G iš karto įėjęs susidomėjo žaislais, ėmė žaisti. Mama pasakojo visą situaciją, į ką ji buvo pakliuvusi, išpasakojo savo būseną, savo nerimą dėl G, kad pasikeitęs jo elgesys. G į tai niekaip nereagavo. Jai pakalbinus, jis atsisuko, parodė, su kuo žaidžia ir tęsė savo žaidimą. Tai liudijo, kad jis labai atsiribojęs nuo aplinkos, užsidaręs savo pasaulyje, sutrikęs santykis su juo ir mama. Iki atvedimo vaiko raida buvo teisinga, vaikas buvo sveikas pagal išsivystymą, o po įvykio jis buvo užsidaręs ir jo santykis su mama buvo kiek kitoks negu tokio amžiaus turėtų būti. Vaikas pats labai daug plėšė, daužė, trankė, buvo labai daug agresijos pas jį, tai atsiskleidė per žaidimą. Bandymas sulaužyti žaislus, nulenkti, vyko daugiau negu pusę susitikimų. Rugsėjo mėnesį buvo kiek apmažėjusi ta agresija, bet tas periodas buvo trumpam, dviem savaitėm poilsis, stebėti kaip adaptuojasi, ar reikalinga toliau pagalba. Po pertraukos matė, kad reikalinga ilgiau dirbti su vaiku dėl tų pačių priežasčių. Bendravo iki 2016 sausio mėn. pradžios, apie tris mėnesius. Per visą tą laiką pradėjo jo žaidime atsirasti daugiau kūrybiškų elementų. Pavyko, kad ir ne žaislus galima naikinti, bet ir popierių, ir kūrybiškai. Ir jis iš popieriaus darydavo daugiau sniego. Jis sakė: „reikia užkasti paslaptį po tuo sniegu“, tačiau jos negalėdavo pasakyti. Jis sako: „baisus dalykas“, ji klausė koks baisus dalykas ir ar jam, jis sako: „ne, mamai nutiko baisus dalykas“ ir tuomet pasakė, kad „baisi boba mamai plaukus nurovė“. Kai pasakė kas per paslaptis, jis atsipalaidavo, pradėjo sveikti. Emocijas jis pradėjo išreikšti kitu būdu, kūrybiškai žaisdamas, o ne laužydamas, trankydamas. Mama buvo labai nerimastinga, jai buvo sunku vaiką emociškai atlaikyti, labai buvo sutrikusi. Vaiko emocijos, užsidarymas, atsiribojimas buvo, todėl, kad mama buvo emociškai neprieinama, jai pačiai sunku buvo tvarkytis. Vaikas įvykio nepasakojo, tai buvo iš esmės vienintelis sakinys. Objektyvių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad jis matė įvykį, turbūt nėra. Jo psichikai, psichologinei būsenai tas įvykis kiek pakenkė sunku įvertinti. Jis nukentėjo dėl sutrikusio santykio su mama, o tas santykis yra labai svarbus ir kaip toliau klostysis jo tolimesni santykiai su moterimis (3 t., b.l. 94-96);
  • ikiteisminio tyrimo metu duotais ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintais liudytojo K. D. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2015-06-28, vakare, jis buvo pas savo draugę L. B. namuose. Būdamas pas ją, pro pravirą balkono langą išgirdo moteriškus balsus. Išgirdęs šauksmus ir nubėgo į balkoną, pro balkono langą pamatė, kad kieme kaimynė L su kita iš matymo nematyta jauna mergina viena kitai rankomis suėmusios už palaidų plaukų, stumdosi po kiemą ir šaukia. Ar jo kaimynė L ar kita nepažįstama mergina mušėsi kumščiais ar kojomis nematė. Tuo metu, jis išbėgo į kiemą gelbėti kaimynės. Jam atėjus mergina jau buvo bėganti, o kaimynė L verkė. Kaimynė labai verkė, nuo jos viršugalvio priekio buvo išrautas plaukų kuokštas, kuris mėtėsi ant žemės. Jis, pamatęs bėgančią merginą, pradėjo ją vytis. Ją pasivijo ties namo pabaiga. Pasivijęs ją, paėmė už rankos, nuvedė atgal į įvykio vietą. Mergina nesipriešino. Grįžęs matė, kad tebebuvo kaimynė L, dar 4-5 kaimynai, iš kurių jis pažinojo tik Š ir P. Būnant įvykio vietoje, pasirodė dar 2 nepažįstami asmenys, kurie beveik visą laiką tylėjo. Kol visi laukė policijos, L konfliktavo žodžiu su mergina, jos aiškinosi kuri pradėjo muštynes. Būdamas kieme, matė, kad kaimynės L sūnus visą laiką žiūrėjo pro langą ir verkė. Jam iki atvykstant policijai taip ir nebuvo aišku dėl ko kilo konfliktas (1 t., b. l. 172-173);
  • L. L. 2015-06-28 prašymu nubausti merginą jai išrovusią plaukus (1 t., b.l.10);
  • Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2015-06-29 specialisto išvada Nr. G1747/15(02) L. L. konstatuota plaukų išrovimas galvoje, poodinė kraujosruva dešinio kelio srityje, odos nubrozdinimas dešinio raktikaulio srityje. Plaukų išrovimas galvoje galėjo būti padarytas, raunant plaukus, poodinė kraujosruva dešinio kelio srityje ir odos nubrozdinimas dešinio raktikaulio srityje padaryti, kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis, ir galėjo būti padaryti 2015-06-28. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 21, 22);
  • nuotraukomis, iš kurių matyti L. L. išrautų plaukų dalis (1 t., b.l.25);
  • 2016 m. kovo 15-31 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 83TPK-75/2016 nustatyta, kad nukentėjusioji L. L. iki įvykio nesirgo psichikos sutrikimu. Jai dėl minėto įvykio konstatuojamas atsiradęs psichikos sutrikimas: F43.2 Adaptacijos sutrikimai. Šiuo metu jai konstatuojamas psichikos sutrikimas: F43.2 Adaptacijos sutrikimai. Ji gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdžiuose duoti parodymus. Dėl jos atžvilgiu galimai įvykdytos nusikalstamos veikos šiuo metu jai pastebimos neigiamos adaptacijos sutrikimo pasekmės, kurios gali išlikti ir ateityje. Dėl jos atžvilgiu galimai įvykdytos nusikalstamos veikos jai sutriko sveikata. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 103-107);
  • 2015-10-09 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo nukentėjusioji pateikė I. L., K. D., L. B., Š. M. ir P. P. paaiškinimus bei nuotraukas (1 t., b.l.18-121);
  • 2015-10-19 apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėti nukentėjusiosios L. L. pateikti paaiškinimai ir nuotraukos, iš kurių nustatyta, kad atsidarius „išterliotų langų nuotraukos“ PDF failą, matosi ant vieno iš plastikinio lango stiklo paketo paliktą neaiškios kilmės permatomą dėmę, atsidarius „įvykio vieta (iš Pietų pusės)“ PDF failą, matosi pievutė ir pro šalį pievutės veda siauras takelis, abiejuose takelio pusėse auga krūmai, toliau nuo takelio matosi metalinė tvora; atsidarius „įvykio vieta (iš Šiaurinės pusės)“ PDF failą, matosi, kad pro šalį pievutės veda takelis, kairėje takelio pusėje palei tvorą matosi gėlynas, dešinėje takelio pusėje kiek toliau matosi daugiabutis, atsidarius „vaizdas pro svetainės langą“ PDF failą, matosi vaizdas iš viršaus į gėlyną, šalia gėlyno esančią tvorą, takelį ir krūmus, atsidarius „vaizdas pro virtuvės langą“ PDF failą, matosi gėlynas, šalia gėlyno esančią tvorą, takelį ir krūmus (1 t., b.l.122-144);
  • Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2016-01-19 specialisto išvada Nr. 104MS-4/2016 nustatyta, kad G. L. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b. l. 153);
  • T. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b.l.12);
  • nukentėjusioji L. L. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamosios 20 000 € neturtinei žalai atlyginti, 17879,03 € turtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas (2 t., b.l.87-132; 3 t., b.l.12-25, 70-72, 103-116);
  • nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr.25-At-00628-15, kuriuo buvo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal T. B. 2015-06-28 prašymą, kadangi L. L. veikoje yra požymiai nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d., ir tokios bylos nagrinėtinos privataus kaltinimo tvarka (2 t., b.l.165-169);

10BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015). Veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas savo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013).

11Išklausius teisme nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, įvertinus byloje esančius policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, apžiūros protokolus, specialistų išvadas bei kitą surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, kaltinamoji T. B. girdint pašaliniams asmenims, konflikto metu, įžūliu elgesiu – išraudama L. L. viršugalvio vidurinėje dalyje kairėje ir dešinėje pusėse plaukus 7x14 cm plote, suduodama kojos keliu ne mažiau kaip 10 smūgių į kojas ir viršutinę kūno dalį, padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamoji T. B. savo kaltę dėl šios veikos padarymo pripažino iš dalies, pripažino, kad savo veiksmais galėjo išrauti nukentėjusiajai dalį plaukų, sutinka, kad dėl jos ir nukentėjusiosios konflikto galėjo būti pažeistas vieša tvarka ir šokiruoti kaimynai. Nukentėjusioji L. L. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius parodymus, kuriuose nurodė, kad dėl kaltinamosios T. B. veiksmų ji neteko dalies plaukų, buvo sužalotas kelis ir raktikaulis, pablogėjo jos psichinė būklė. Liudytojai I. L., Š. M., P. P., L. B. ir K. B., kurie tiesiogiai matė įvykį ar dalį jo, patvirtino aplinkybes, kad kaltinamoji ir nukentėjusioji konfliktavo viešoje vietoje, triukšmas sutrikdė jų poilsį, matė, kad nukentėjusioji neturėjo dalies plaukų, kurie buvo išpešti ir mėtėsi įvykio vietoje ant žemės. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad tarp kaltinamosios ir nukentėjusios nebuvo tik asmeninių santykių aiškinimasis. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015). Konfliktas tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios buvo įgijęs viešą pobūdį, jų konfliktą matė asmenys gyvenantys ( - ) name, dėl tokio elgesio buvo sutrikdytas šių asmenų poilsis, visuomenės rimtis ir tvarka, liudytoja I. L. buvo šokiruota, buvo nutrauktas liudytojų P. P., K. B., L. B., Š. M. poilsis. Nors kaltinamoji nurodė, kad tokį jos elgesį išprovokavo nukentėjusiosios veiksmai, tačiau tai nepaneigia baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių, kad būtent kaltinamosios veiksmai, kuomet buvo išpešti nukentėjusiosios plaukai, padaryti nubrozdinimai ant kelio ir raktikaulio, lėmė tai, kad 2015 m. birželio 28 d., apie 21.40 val., ji įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, kadangi prieš nukentėjusiąją buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis. Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, nes galėjo ir turėjo suprasti, kad tokie jos veiksmai gali sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarkos. Esant šioms aplinkybėms, baudžiamojoje byloje ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas T. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d. padarymo pasitvirtino.

12Dėl Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalies veikos

13Kaltinamoji T. B. taip pat buvo kaltinama tuo, kad po jos 2015-06-28, apie 21.40 val., prie namo, esančio ( - ), Kaune, įvykdytos nusikalstamos veikos – viešosios tvarkos pažeidimo – L. L. patyrė stresą, sutriko jos sveikata, tokiu būdu T. B. savo veiksmais padarė nukentėjusiajai L. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį adaptacijos sutrikimu, t.y. kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d.

14Kaltinamoji T. B. išteisintina dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

15Kaltinamosios kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d. yra grindžiama 2016 m. kovo 15-31 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 83TPK-75/2016, kuriuo konstatuota, kad L. L. serga psichikos sutrikimas - Adaptacijos sutrikimas ir tuo pagrindu jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 103-107). Teisiamojo posėdžio metu ekspertas S. S. paaiškino, kad L. L. šia psichine liga susirgo būtent po 2016 m. birželio 28 d. įvykio. Duomenys, kad L. L. galima sirgo depresija, nevartojo jai paskirtų vaistų, nesilankė pas psichiatrus, jo manymu neįtakotų ekspertizės išvados (3 t., b.l.75-77). Nukentėjusiosios lankymąsi pas gydytojus po įvykio patvirtina ligos istorijų duomenys, taip pat liudytojai E. L., R. Ž..

16Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Ši veika gali būti padaryta tiesiogine ar netiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 2K-531-699/2015).

17Baudžiamojo kodekso 15 straipsnis apibrėžia tiesioginę ir netiesioginę tyčią. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimas yra padarytas tiesiogine tyčia kuomet jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti ir jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

18Tiesioginės tyčios metu asmuo ne tik, kad supranta faktines savo poelgio aplinkybes, bet supranta, kad daro veiką, kuri kelią pavojų visuomenės vertinamoms vertybėms ir turi socialinę reikšmę. Intelektualus tiesioginės tyčios momentas neapsiriboja daromos veikos pavojingo pobūdžio supratimo, jis reikalauja dėl veikos kylančių pavojingų pasekmių numatymo. Esant tiesioginei tyčiai, asmuo numato, kaip plėtosis priežastinis ryšis, kokias pasekmes sukels jo veika. Numatymas apima ir galimų pasekmių rūšies numatytą ir pasekmių socialinės reikšmės numatymą. Galėjimas numatyti savo poelgių pasekmes yra vienas iš subjektyvaus baudžiamosios atsakomybės pagrindo elementų. Galimų pasekmių numatymas kyla iš gyvenimo elementų, tačiau tai nereiškia, kad žmogus gali numatyti bet kokias pasekmes ir už bet kokias kilusias pasekmes galimą patraukti asmenį atsakomybėn. Žmogus gali numatyti tik tokias savo veikos pasekmes, kurios kyla iš būtinojo priežastinio ryšio. Taip pat išvadai dėl tiesioginės tyčios padaryti būtina įrodyti, kad asmuo norėjo įstatyme numatytų pavojingų pasekmių kilimo.

19Kaltinamoji duodama parodymus nurodė, kad ji nesiekė savo veiksmais ir negalėjo numanyti, kad nuo jos veiksmų galėjo sutrikti nukentėjusiosios psichika. Nukentėjusioji L. L. bei liudytojai nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindų būtų galima teigti, kad kaltinamosios veiksmai buvo nukreipti sužaloti nukentėjusiąją. Kaltinamosios tiesioginei tyčiai padaryti nesunkų nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, kilusias pasekmes ir priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių. Ekspertizės aktu konstatuota, kad būtent po įvykio nukentėjusioji susirgo – adaptacijos sutrikimu. Tai patvirtino ir byloje apklaustas ekspertas. Byloje nustatyta, kad tarp kaltinamosios ir nukentėjusios įvyko konfliktas, kurio metu buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, bei kurio pagrindu buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai. Priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių turi būti būtinasis, kad būtų galima konstatuoti esant tiesioginę tyčią, t.y. kad asmuo gali numatyti veikos pasekmes. Byloje ištirti įrodymai leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamoji negalėjo numatyti, kad dėl kaltinamosios veiksmų nukentėjusioji susirgs psichine liga. Kaltinamosios veika buvo nukreipta į viešosios tvarkos pažeidimą, tačiau ne į tyčinį nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą. Kaltinamoji remdamasi savo gyvenimo patirtimi, negalėjo numatyti kokias pavojingas pasekmes galėjo sukelti jos veiksmas. Tiesioginei tyčiai nustatyti būtina nustatyti ir asmens norą įstatyme numatytų pavojingų pasekmių kilimui. Kaltinamoji viso proceso metu teigė nenorėjusi savo veiksmai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatos. Šiuo atveju nėra jokių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad kaltinamoji norėjo padaryti nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl konstatuotina, kad nėra ir veikos valinio tiesioginės tyčios momento – noro, kad kiltų pavojingos pasekmės. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nėra tiesioginės tyčios kaltinamosios veiksmuose dėl nesunkaus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo.

20Netiesioginė tyčia nuo tiesioginės skiriasi tik valiniu kaltės momentu – santykiu su pavojingų pasekmių kilimu. Pavojingų pasekmių kilimo nenoras netiesioginės tyčios apibrėžime aiškinama tuo, kad asmuo nesuinteresuotas įstatyme numatytų pavojingų pasekmių kilimu, jų nenori, tačiau nieko nedaro, kad tos pasekmės nekiltų. Tai yra visiškas abejingumas galimoms pasekmės. Galimos objektyviai pavojingos pasekmės kaltinamojo nejaudina ir kartu nesulaiko nuo pasirinkto tikslo siekimo darant baudžiamajame įstatyme numatytą veiką.

21Byloje konstatuota, kad kaltinamoji negalėjo numatyti pasekmių, kurios kilo nukentėjusiajai, taip pat nenorėjo, kad tokios pasekmės kiltų. Šiuo atveju siekiant numatyti, ar veikoje nėra netiesioginės tyčios požymių reikia nustatyti, ar kaltinamoji buvo abejinga kilusioms pasekmėms. Kaltinamoji negalėjo numatyti, kad jos veiksmai gali sukelti tokias pasekmes, negalėjo kontroliuoti nukentėjusiosios sveikatos būklės, todėl negalėjo būti abejinga kilusioms pasekmėms, kadangi nežinojo ir nesuprato, kad tokios pasekmės galėjo kilti. Nėra jokių objektyvių įrodymų, kad kaltinamoji galėjo būti abejinga kilusioms pasekmėms, jei būtų žinosi apie galimybę, kad tokios pasekmės gali kilti. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nėra netiesioginės tyčios kaltinamosios veiksmuose dėl nesunkaus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo.

22BK 2 str. 4 d. nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t.y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-544-2005, 2K-251/2008, 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Šioje byloje nėra T. B. kaltę dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo patvirtinančių įrodymų, kadangi kaltinamoji nenorėjo tokių kilusių pasekmių, negalėjo numatyti, kad tokios įvykio pasekmes gali kilti nukentėjusiajai, todėl kaltinamosios veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties subjektyviosios pusės elementų. Esant šioms aplinkybėms, T. B. išteisintina dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

23Dėl bausmės

24BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

25Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajai bausmę, vadovaujasi BK 54 str. išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei BK 80-81 str., 90-91 str. numatytais bausmių skyrimo ypatumais nepilnamečiams, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytų poveikio priemones ir jų veiksmingumą, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

26Teismas, skirdamas bausmę, įvykio metu buvusiai nepilnamete, T. B. atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryta tyčinė nusikalstama veika), kaltės formą (nusikalstamą veiką padarė veikdama tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalstama veika padaryta siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, kaltinamosios asmenybę, jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą. T. B. neteista (2 t., b.l.17), administracinėmis nuobaudomis bausta (2 t., b.l.18-20), dirba (2 t., b.l.20), Kauno ( - ) pagrindinėje mokykloje buvo vertinama patenkinamai (2 t., b.l.22). UAB „( - )“ yra vertinama kaip atkakli, nekonfliktiška ir darbšti (2 t., b.l.24, 3 t., b.l.118). T. B. šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (2 t., b.l.26). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (2 t., b.l.29). Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruota (2 t., b.l. 31). VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos Psichikos sveikatos centro apskaitoje nėra registruota (2 t., b.l.33). VšĮ Kauno ( - ) poliklinikos psichikos sveikatos centro duomenų bazėje neužregistruota (2 t., b.l.35). T. B. mokosi Kauno ( - ) fakultete valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje (3 t., b.l.120,121). Dalinės nuosavybės teise yra įgijusi ½ buto, esančio Kaune, ( - ) (3 t., b.l.122,123).

27Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

28Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinus kaltinamosios elgesį teismo posėdžio metu, ją charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad ji neteista, šiuo metu dirba, jos gaunamas darbo užmokestis nėra didelis, mokosi, moka už mokslus bei yra pasiėmusi paskolą butui įsigyti, todėl už jos padarytą nusikalstamą veiką šiuo atveju negali būti skiriama bauda ir viešųjų darbų bausmė, nes tai sutrikdytų jos mokslą bei darbą, o skirtina BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurio laikotarpis pasirinktinas artimas bausmės minimumui, papildomai taikant įpareigojimus.

29Dėl civilinio ieškinio

30Nukentėjusioji L. L. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamosios 20 000 € neturtinei žalai atlyginti, 17879,03 € turtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas (2 t., b.l.87-132; 3 t., b.l.12-25, 70-72, 103-116). Civiliniame ieškinyje nurodė, kad po patirto įvykio ilgą laiką buvo gydoma įvairiose gydymo įstaigose, naudoja raminamuosius vaistus, taip pat, kadangi įtariamoji neteisėtais veiksmais jam išrovė dalį plaukų, kurie neatauga iki šiol, tenka dar ir dabar naudoti plaukų augimą skatinančias priemones, specialius šampūnus. Kadangi po įvykusio incidento nebegalėjo toliau būti ir gyventi tuose pačiuose namuose, jai teko parduoti jų šeimos nekilnojamąjį turtą, tačiau nekilnojamas turtas buvo parduotas už ženkliai mažesnę kainą. Realiai rinkoje panašūs butai kainuoja vidutiniškai apie 46250 Eurų, o ji pardavė už 29590 Eurų, tai yra 16660 Eurų mažesne suma. Viso medikamentams buvo išleista 401,61 Eurų, tyrimams, konsultacijoms gydymui buvo išleista 231,33 Eur, transportui buvo išleista 440,03 Eurų, kitos išlaidos sudaro 146,06 Eurų, turto pardavimo kainos skirtumas 16660 Eurų, viso turtinė žala sudaro 17879,03 Eurų. Tai yra po patirto streso ir blogėjančios psichologinės savijautos buvo gydyta Krizių intervencijos centre, VŠĮ Respublikinėje Kauno ligoninės stacionare dėl potrauminio šoko sindromo. Dėl minėto įvykio jos psichologinė būklė negerėja, tapo uždara, vengia bendrauti su artimaisiais, nepasitiki savimi, padidėjęs jautrumas ir nervingumas, nuolat yra patiriamas didžiulis psichologinis nepasitenkinimas, baimė likti vienai namuose, vis reikalingi raminamieji ir nerimą mažinantys vaistai, todėl gydymas tęsiasi iki šiol. Išrauti plaukai neatauga, todėl negali normaliai toliau gyventi kaip iki įvykusio įvykio, t.y. 2015-06-28, o tai sukelia dar didesnį stresą ir dvasinius išgyvenimus jai ir jos artimiesiems. Dėl įvykio metu patirtų sužalojimų patyrė fizinius skausmus, kuriuos jaučia iki šios dienos. Taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, kadangi buvo rizika dėl jos sveikatos. Fizinis skausmas, nepatogumai, dvasiniai išgyvenimai, psichologinis sukrėtimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, sveikatos pablogėjimas, susirūpinimas būsimomis pasekmėmis - tai neturtinė žala, kurią vertina 20 000 Eurų. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu palaikė civilinį ieškinį ir prašė jį tenkinti. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu nesutiko atlyginti civilinio ieškinio.

31Nukentėjusioji prašo priteisti 17879,03 € turtinei žalai atlyginti - medikamentams buvo išleista 401,61 Eurų, tyrimams, konsultacijoms gydymui buvo išleista 231,33 Eur, transportui buvo išleista 440,03 Eurų, kitos išlaidos sudaro 146,06 Eurų, turto pardavimo kainos skirtumas 16660 Eurų. Teisiamojo posėdžio metu palaikė ir paaiškino, kad bute nebegali būti, tai sukelia stresą, blogas emocijas, blogus prisiminimus, ta vieta siejasi su skausmu. Parduoti butą nusprendė kuo greičiau, pardavė po dviejų, trijų savaičių. Po įvykio tame bute gyveno iki gruodžio mėnesio. Butą išlaikė visą laiką ji. Tuo metu, kai gyveno, butas buvo pirktas su paskola. Paskolos buvo likę gal 18 000 eurų. Pardavė už 29 000 eurų, padengė paskolą ir likutį pasidalino. Įsigijo kitą butą už 14 000 eurų. Butas buvo jos ir sutuoktinio nuosavybė. Butą pardavė bendrai, patyrė turto sumažėjimą abudu. Su vyru kartu negyveno du metus iki įvykio, nuo 2012 metų. Pinigus pasidalino su vyru lygiai. Buto vidutinė rinkos kaina buvo nustatyta prieš pirkimą. Dabartinė vertė pagal skelbimus. Medikamentams buvo išleista 272,41 eurų, tyrimams, konsultacijoms 51,33 eurų, transportui išleista 440,03 eurų, kitos išlaidos 118,26 eurų. Ji turi vairuotojo teises, bet jau metai laiko nevairuoja. Vežiodavo sutuoktinis ir ją, ir vaiką į visas įstaigas. Kur viešojo transporto išlaidos, tai pati važiuodavo. Konsultacijos ir gydymas ir jos, ir vaiko, nes psichologo pagalba pasibaigė po metų laiko. Spaudos kopijavimo paslaugos, kad 212 lapų, skaičiaus nepasakys, bet nemažai. Už ekspertizę mokėjo. Vyras ją vežiodavo automobiliu VW. Kiek jis ima kuro, jai nežinoma. Atstumų buvo visokių, poliklinikos, Kauno medicinos klinika, antra ligoninė, psichiatrijos centras, Dariaus ir Girėno gatvėj. Jos visos yra Kaune. Per dieną daug apvažiuodavo. Pirmą dieną į komisariatą, iš komisariato atlikti ekspertizę, po to vėl į komisariatą, po to į polikliniką. Automobilis priklauso ne vyrui, priklauso sutuoktinio krikštatėviui. Jo darbinio tūrio nežino. Vyras vežiodavo ir pateikdavo tokius čekius, dar mažesnes sumas. Kol kas vyrui nemokėjo už vežiojimą, bet jis laukia. Nukentėjusioji prašo priteisti 401,61 € už medikamentus (2 t., b.l.96-114, 3 t., b.l.13, 19, 22). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad medikamentams išleista nukentėjusiosios prašoma pinigų suma. Dėl įvykio metu patirtų sužalojimų bei išgyvenimų nukentėjusioji turėjo vartoti vaistus, juos vartoja ir šiuo metu. Šia byla nustatyta, kad kaltinamoji savo veiksmais sužalojo nukentėjusiąją, tarp jos veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys, todėl dėl įvykio nukentėjusiosios patirtos išlaidos dėl medikamentų įsigijimo laikytinos pagrįstomis ir tuo pagrindu priteistinos iš kaltinamosios. Nukentėjusioji prašo priteisti 231,33 € konsultacijoms gydymui (2 t., b.l.95, 96, 100, 107, 113, 3 t., b.l.14-18, 20-21,23-25,107,108,110-115). Gydytojos konsultacijos ir tyrimai buvo susiję su nukentėjusiosios būkle po įvykio, tai yra tiesioginė pasekmė įvykusio įvykio, tarp patirtų išlaidų ir įvykio yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl patirtos išlaidos konsultacijoms gydymui laikytinos pagrįstomis ir tuo pagrindu priteistinos iš kaltinamosios. Nukentėjusioji prašo priteisti 440,03 € transporto išlaidas, kurias sudaro išlaidos viešajam transportui bei išlaidos, kurias patyrė jos vyras dėl jos vežiojimo į gydymo įstaigas (2 t., b.l.96-114). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad L. L. vyras E. L. naudojasi automobiliu VW PASSAT, kuris nuosavybės teise priklauso J. P. (2 t., b.l.122). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015-07-03 iki 2016-05-15 buvo įsigyta kuro už 327,36 € (2 t., b.l.96, 97, 98, 99, 101, 102, 103, 112, 114). Nukentėjusioji nurodė, kad automobiliu vykdavo į gydymo įstaigas, policiją, ekspertizės centrą, visos įstaigos yra Kaune. Nukentėjusioji nurodė, kad nežino kiek kuro naudoja automobilis, jokių duomenų, kurie patvirtintų šias aplinkybes byloje taip pat nėra, todėl nėra aišku kaip buvo patirtos šios išlaidos. Laikotarpiu nuo 2015-07-03 iki 2015-09-21 kuras buvo piltas 8 kartus, pilant mažais laiko tarpais tarp pylimų po 40 ar 50 litrų degalų. Nesant duomenų kiek automobilis naudoja kuro 100 kilometrų, nėra galimybės objektyviai įvertinti kiek kilometrų buvo nuvažiuota. Tačiau įvertinus tai, kad vykimai buvo susiję su įstaigomis kurios yra Kauno mieste, atstumai tarp jų nėra dideli, todėl laikytina, kad šioje vietoje civilinis ieškinys nėra pagrįstas. Taip pat pažymėtina, kad E. L. duodamas paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad už kurą mokėjo jis vienas ir šių pinigų iš nukentėjusiosios nereikalauja, o reikalauja iš kaltinamosios. E. L. neprašė jo pripažinti nukentėjusiuosius dėl šių išlaidų, šias išlaidas patyrė būtent jis, o ne nukentėjusioji L. L., todėl nėra pagrindo teigti, kad šias transporto išlaidas patyrė nukentėjusioji, nėra priežastinio ryšio tarp šių išlaidų ir įvykio, todėl šios išlaidos laikytinos nepagrįstomis ir nepriteistinos iš kaltinamosios. Kitą dalį išlaidų už transportą sudaro išlaidos, kurias nukentėjusioji patyrė kai naudojosi viešojo transporto paslaugomis. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ji patyrė 44,67 € transporto išlaidas dėl naudojimosi viešojo transporto paslaugomis (2 t., b.l.96-112). Šias išlaidas nukentėjusioji patyrė dėl vykimo į gydymo įstaigas, tai yra tiesioginė pasekmė įvykusio įvykio, tarp patirtų išlaidų ir įvykio yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl šios patirtos išlaidos viešajam transportui laikytinos pagrįstomis ir tuo pagrindu priteistinos iš kaltinamosios. Nukentėjusioji prašo priteisti ir kitas išlaidas, kurios sudaro 146,06 €, kurias sudaro 80 € perukas, 0,17 € kopijavimo paslaugos, 6,94 € maistas, 5,50 € kopijavimo paslaugos, 25,65 € kopijavimo paslaugos, 27,80 € siunta (2 t., b.l.93-95, 97, 99, 108, 3t., b.l.109). Nukentėjusioji dėl įvykio buvo netekusi plaukų, dėl to išlaidos už peruko įsigijimą yra tiesiogiai susijusios su įvykio, tarp jų yra priežastinis ryšys, todėl jos laikytinos pagrįstos ir priteistinos iš kaltinamosios. 32,76 € išlaidos susijusios su kopijavimo paslaugomis, taip pat laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš kaltinamosios. 27,80 € išlaidos nėra pagrįstos jokiais duomenimis, nors byloje yra UAB „Omniva LT“ pinigų priėmimo kvitas (3 t., b.l.109), tačiau pagal šį kvitą neaišku kokios išlaidos yra patirtos. Nors nukentėjusioji nurodė, kad tai išlaidos susijusios su priemonėmis susijusios su plaukų atauginimu, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, todėl laikytina, kad šios išlaidos nepagrįstos ir nepriteistinos iš kaltinamosios. 6,94 € išlaidos už maistą – kavą Paulig bei riešutus. Nukentėjusioji nenurodė jokių aplinkybių, tokių aplinkybių nėra ir civiliniame ieškinyje kokiu pagrindu yra prašoma priteisti šias išlaidas iš kaltinamosios. Šios išlaidos nėra susijusios su įvykiu, todėl laikytinos nepagrįstomis, neįrodytomis ir nepriteistinomis iš kaltinamosios. Nukentėjusioji taip pat prašo priteisti turto pardavimo kainos skirtumas 16660 €. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad L. L. ir E. L. 2016 m. vasario 24 d. pardavė butą, esantį Kaune, ( - ) , už 29 590 €, iš kurių 18 415,56 € turėjo būt pervesti AB SEB bankui dėl kredito sutarties įvykdymo (2 t., b.l.123-129). Iš pateiktų skelbimų duomenų, kad panašaus dydžio butai kainuoja nuo 37 000 € iki 49 500 € (2 t., b.l.130-132). Iš nuotraukų matyti buto, esančio ( - ) sąlygos ir perkamo buto Kaune nuotraukos (2 t.,b.l.115-121). Nukentėjusioji nurodė, kad norėjo kuo greičiau parduoti butą, nes tai sukelia stresą, blogas emocijas, blogus prisiminimus, ta vieta siejasi su skausmus. Nukentėjusioji nurodė, kad tarp parduoto buto kainos ir galimos gauti kainos yra 16 600 €. Iš byloje esančių skelbimų, matyti, kad parduodamų butų kainos yra nuo 37 000 € iki 49 500 €, tačiau nukentėjusioji nepateikė jokių duomenų pagrindžiančių, kad jos parduotas butas yra analogiškas šiems butams pagal savo charakteristikas, nepateikė objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinantį, kad butas galėjo būti parduotas už 46 250 €. Tai yra vidutinė rastų skelbimų kainų suma, tačiau tai nėra objektyvūs įrodymai, kurie patvirtintų parduoto buto kainą. Iš pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad šalys susitarė dėl 29 590 € kainos, kuri atitiko šalių valią ir buvo patvirtinta notarine sutartimi (2 t., b.l.123-129). Be to pažymėtina, kad nors nukentėjusioji teigia, kad butas galimai galėtų kainuoti 46 250 €, tačiau iš tos pačios pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad buto, esančio ( - ), Kaune, vidutinė rinkos vertė 2016-02-22 yra 16 000 €. Nors nukentėjusioji nurodė, kad butą pardavė kartu su sutuoktiniu E. L. ir pinigus pasidalino, tačiau E. L. duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pinigų dėl buto pardavimo negavo, nors turtas įgytas ir buvo abiejų sutuoktinių bendra jungtinė nuosavybė. Nukentėjusioji nepateikė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad dėl buto pardavimo ji patyrė 16 600 € žalą, butą pardavė savo iniciatyva, nesvarstė galimybių butą nuomotis, stengėsi butą kuo greičiau, buvo nenusiteikusi laukti, kaina kuri nustatyta sutartyje atitiko jos valią, ji sutiko parduoti už tokią sumą, kokai nurodyta sutartyje, suprato sudaromos sutarties prasmę ir pasekmes. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų pripažinti, kad būtent dėl kaltinamosios veiksmų nukentėjusioji kartu su sutuoktiniu nusprendė parduoti butą ir dėl to patyrė žalą. Patirta žala nėra pagrįsta, neįrodyta, todėl nepriteistina iš kaltinamosios.

32Nukentėjusioji prašo priteisti iš kaltinamosios 20 000 € neturtinę žalą. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nenuėjo į pokalbį dėl darbo, negalėjo dirbti, niekuo užsiimti, nes gydėsi ištisai. Po to įvykio jautė diskomfortą dėl fizinės išvaizdos, jautėsi sudarkyta, bandė nusipirkti peruką, galvojo pagerins išvaizdą, būklę, vaikščiojo su skarele ant galvos, jautėsi išsiskirianti iš aplinkos savo išvaizda. Jai atrodydavo, kad visi žmonės į ją žiūri. Psichologinių baimių dar neatsikrato, viešoje vietoje, kad kas nors neatsitiktų (3 t., b.l. 32-36).

33Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.

34Byloje nustatyta, kad T. B. nusikalstamais veiksmais buvo sužalota nukentėjusioji L. L., taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamosios kaltės forma ir laipsnis, jos interesai, kad iš kaltinamosios priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jos kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

35Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Nukentėjusioji dėl nusikalstamos veikos patyrė sužalojimus, neteko dalies plaukų, pablogėjo jos psichinė sveikata. Įvertinus visas aplinkybes, manytina, kad dėl nusikaltimo metu patirtų sužalojimų bei psichinės būklės nukentėjusiosios gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo pablogėjusi.

36Teismas vertindamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajai priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką už viešosios tvarkos pažeidimus, priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 500 Lt, t.y. 144,81 € iki 10000 Lt, t.y. 2896,20 € (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-537/2008, Nr. 2K-382/2009, Nr. 2K-144/2010, Nr. 2K-269/2011, Nr. 2K-497/2012, Nr. 2K-267/2013, Nr. 2K-35/2014).

37Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl, esant šiai kaltės formai, priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti atitinkamai didesnis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamoji kaltę pripažino iš dalies, šiuo metu dirba, gauna nedideles pajamas (3 t., b.l.119), mokosi Kauno kolegijos Vadybos ir ekonomikos fakultete valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje, studijų kaina 720 € per metus (3 t., b.l.120,121). Dalinės nuosavybės teise yra įgijusi ½ buto, esančio Kaune, ( - ) (3 t., b.l.122,123). 2016-03-16 yra kartu su mama E. B. sudariusi kredito sutartį dėl kredito suteikimo pirkti butą, esantį Kaune, ( - ) kredito grąžinimo data 2046-03-16, kredito suma 29 988 € (3 t., b.l.124-135). Atsižvelgiant į virš išdėstytų aplinkybių visumą, bei įvertinant kaltinamosios amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusios sveikatai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad nukentėjusios prašoma priteisti neturtinės žalos suma – 20000 €, visiškai neatitinka padarytos veikos pavojingumo, kaltinamosios turtinės padėties, jos kaltės laipsnio bei teismų praktikos tendencijų. Nors kaltinamoji dirba, tačiau gauna nedideles pajamas, mokosi valstybės nefinansuojamoje vietoje, turi įsipareigojimų bankui dėl paimto kredito, tačiau nukentėjusioji nėra pilnai pasveikusi po nusikalstamos veikos padarymo, todėl įvertinus šias aplinkybes, nukentėjusios prašoma priteisti suma mažintina ir iš kaltinamosios nukentėjusiajai priteistina 1500 € neturtinei žalai atlyginti. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nukentėjusiajai padarytų sužalojimų sunkumą, kaltinamosios turtinę padėtį, kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.

38Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – DVD diskas su nuotraukomis (1 t., b.l.121), paliktinas prie bylos.

39Kauno apylinkės teisme 2016-11-25 gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-12888, kurioje nurodyta, kad advokatė Eglė Grucytė teikia antrinę pagalbą L. L. pagal 2015-11-11 sprendimą Nr.TP-2-(2.2)-15-T-3893-4632. Advokato išlaidos sudaro 364,77 eurų, kurias prašo priteisti valstybės naudai (3 t., b.l.117). Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusiajam advokatas buvo paskirtas remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2015-11-11 sprendimu. Kaltinamoji šiuo metu dirba, tačiau gauna nedideles pajamas, mokosi valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje, moka paskolą bankui už įsigytą turtą, šių išlaidų priteisimas tik pablogintų kaltinamosios turtinę padėtį, todėl įvertinus jos turtinę padėtį, bei remiantis proporcingumo ir teisingumo principais, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamosios nepriteistinos.

40Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str., 273 str., 291 str., 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d., 432 str. 3 d.,

Nutarė

41T. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir paskirti bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant mokytis arba dirbti ir nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

42Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu T. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

43Nukentėjusios L. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajai iš kaltinamosios T. B. 388,76 € (tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 76 ct) turtinės žalos ir 1500 € (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos.

44Kitoje dalyje nukentėjusios L. L. civilinį ieškinį atmesti.

45T. B. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

46Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus – DVD diską su nuotraukomis palikti prie bylos.

47Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš T. B. nepriteisti.

48Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

1. Kauno apylinkės teismo teisėjas Algirdas Giedraitis, sekretoriaujant Aidai... 2. viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje... 3. T. B., gim. ( - ) Kaune, a.k. ( - ) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė,... 4. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos... 5. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 6. T. B. 2015-06-28, apie 21.40 val., prie namo, esančio ( - ) Kaune, viešoje... 7. Kaltinamoji T. B. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad birželio 28 d.... 8. Dėl Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalies veikos ... 9. Be T. B. parodymų, jos kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str.... 10. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos... 11. Išklausius teisme nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, įvertinus byloje... 12. Dėl Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalies veikos ... 13. Kaltinamoji T. B. taip pat buvo kaltinama tuo, kad po jos 2015-06-28, apie... 14. Kaltinamoji T. B. išteisintina dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos... 15. Kaltinamosios kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d. yra... 16. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino... 17. Baudžiamojo kodekso 15 straipsnis apibrėžia tiesioginę ir netiesioginę... 18. Tiesioginės tyčios metu asmuo ne tik, kad supranta faktines savo poelgio... 19. Kaltinamoji duodama parodymus nurodė, kad ji nesiekė savo veiksmais ir... 20. Netiesioginė tyčia nuo tiesioginės skiriasi tik valiniu kaltės momentu –... 21. Byloje konstatuota, kad kaltinamoji negalėjo numatyti pasekmių, kurios kilo... 22. BK 2 str. 4 d. nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik... 23. Dėl bausmės ... 24. BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama... 25. Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajai bausmę, vadovaujasi... 26. Teismas, skirdamas bausmę, įvykio metu buvusiai nepilnamete, T. B.... 27. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių... 28. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės... 29. Dėl civilinio ieškinio ... 30. Nukentėjusioji L. L. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti... 31. Nukentėjusioji prašo priteisti 17879,03 € turtinei žalai atlyginti -... 32. Nukentėjusioji prašo priteisti iš kaltinamosios 20 000 € neturtinę... 33. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos... 34. Byloje nustatyta, kad T. B. nusikalstamais veiksmais buvo sužalota... 35. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra... 36. Teismas vertindamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti ir šią žalą... 37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad, asmeniui... 38. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai turintys reikšmės bylai... 39. Kauno apylinkės teisme 2016-11-25 gauta Valstybės garantuojamos teisinės... 40. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276... 41. T. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 42. Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu T. B. pagal Lietuvos... 43. Nukentėjusios L. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti... 44. Kitoje dalyje nukentėjusios L. L. civilinį ieškinį atmesti.... 45. T. B. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti,... 46. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus – DVD diską su... 47. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų... 48. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...