Byla e2-1245-798/2017
Dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Logistikos sprendimų centras“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „IPSUN“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „IPSUN“ ieškinio pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Logistikos sprendimų centras“.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „IPSUN“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Logistikos sprendimų centras“.
  2. Nurodė, kad atsakovė nevykdo savo prievolių, liko skolinga ieškovei 5 778,73 Eur už krovinių pervežimo paslaugas, atliktas atsakovės užsakymu, pagal 2016 m. birželio 6 d. ir 2016 m. birželio 27 d. pateiktas sąskaitas faktūras.
  3. Atsakovė UAB „Logistikos sprendimų centras“ pateikė teismui 2017 m. kovo 27 d. prašymą nutraukti civilinę bylą ir skirti ieškovei maksimalaus dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę sumos priteisiant atsakovei, kadangi ieškovė, neįspėjusi atsakovės apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, išsiuntė 2017 m. sausio 23 d. ir 2017 m. sausio 27 d. raštus atsakovės registracijos adresu Laisvės pr. 60, Vilnius, o ne atsakovės veiklos adresu Savicko g. 4, Vilniuje; be to tarp šalių dėl skolos pagrįstumo vyksta ginčas Lietuvos arbitražo teisme.
  4. Ieškovė 2017 m. kovo 28 d. papildomuose paaiškinimuose prašė atmesti atsakovės prašymą dėl bylos nutraukimo, kadangi apie savo ketinimą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo išsiuntė atsakovei tinkamai – registruotos buveinės adresu; atsakovė viešai pripažino savo veiklos sustabdymo faktą, 2017 m. vasario 11 d. išregistruota iš PVM mokėtojų registro, todėl yra nemoki.
  5. Atsakovė pakartotinai kreipėsi į teismą su 2017 m. balandžio 3 d. prašymu nutraukti bylą bei pateikė vienašališkai atsakovės vadovo pasirašytą 2017 m. kovo 31 d. pareiškimą dėl 5 566 Eur skolos sumos ieškovei įskaitymo į 450 000 Eur ieškovės neįvykdytos prievolės atsakovei sumą.
  6. Atsakovė atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo su ieškovės reikalavimu iškelti bankroto bylą nesutiko bei prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat skirti ieškovei nustatyto maksimalaus dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę sumos priteisiant atsakovei
  7. Nurodė, kad ieškovė sąmoningai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama daryti atsakovei spaudimą. Ieškovė yra vienintelė įmonė, kuri reiškia turtines pretenzijas atsakovei, neturinčiai pradelstų įsipareigojimų. Ieškovės pateiktų paskutinių dviejų sąskaitų apmokėjimas buvo sustabdytas, nes buvo sužinota apie šiurkščiai pažeistas nekonkuravimo sutarties sąlygas, dėl ko 2016 m. gruodžio 22 d. buvo kreiptasi į Lietuvos arbitražo teismą dėl 450 000 Eur baudos priteisimo. Atsakovė savo veiklą tęsia nuo 2017 m. kovo 7 d., stengiasi didinti apyvartą ir pajamų generavimą iš ekspedijavimo paslaugų bei papildomos veiklos – licencijų pardavimo. 2017 m. atsakovės vadovas paskolino UAB „Logistikos sprendimų centras“ 7 000 Eur asmeninių lėšų. Įmonė yra moki.
  8. Ieškovė pateikė 2017 m. gegužės 2 d. papildomus dokumentus ir paaiškinimus.
  9. Nurodė, kad atsakovas nevykdė jokios ūkinės veiklos nuo pat įsteigimo, išskyrus penkis ieškovės įvykdytus užsakymus dėl krovinių pervežimo. Ieškovės nuomone, atsakovė šiuo metu veiklos nevykdo, sandoris su Edan Solutions LP galimai yra apsimestinis, o 2017 m. finansinėje atskaitomybėje deklaruota 20 000 Eur gautų pajamų suma nepagrįsta; 2017 m. vasario 13 d. programinės įrangos distribucinė sutartis sudaryta su UAB „EIDETA“, kurią valdo, kaip ir atsakovę tas pats asmuo (atsakovės vadovas A. B.).
  10. Atsakovė pateikė 2017 m. gegužės 3 d. rašytinius paaiškinimus ir dokumentus bei kartu prašymą pripažinti šiuos rašytinius paaiškinimus bei pridedamus įrodymus neviešais bei konfidencialiais ir neleisti su jais susipažinti bei jų kopijuoti ieškovui (išskyrus 1, 3 ir 6 priedus, t. y. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos (toliau – VMI) 2017 m. balandžio 21 d. sprendimo įregistruoti PVM mokėtoju; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VDSF) duomenų dėl įsiskolinimo nebuvimo 2017 m. balandžio 28 dienai; atsakovo pateiktų ieškovui 2016 m. gruodžio 14 d. baudos skaičiavimo detalizacijos ir sąskaitos faktūros 450 000 Eur sumai), kadangi šie duomenys, atsakovės vertinimu, sudaro komercinę paslaptį.
  11. Iki teismo posėdžio pradžios atsakovės vadovas pateikė dar vieną prašymą dėl papildomų dokumentų ir paaiškinimų prijungimo, kuriuose paaiškino, jog spaudoje buvo viešai pripažinusi tik įmonės veiklos laikiną sustabdymo faktą. Be UAB „Ipsun“ atsakovė 2016 m. bendradarbiavo ir su kitais vežėjais, o sudaryti sandoriai su Edan Solutions LP bei UAB „EIDETA“ yra realūs.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi: atsisakė kelti UAB „Logistikos sprendimų centras“ bankroto bylą; netenkino prašymo pripažinti 2017 m. gegužės 3 d. rašytinius paaiškinimus bei pridedamus įrodymus neviešais bei konfidencialiais ir neleisti su jais susipažinti bei jų kopijuoti ieškovui; grąžino atsakovei prie 2017 m. gegužės 3 d. rašytinių paaiškinimų pateiktą dokumentą (priedo lapai Nr. 8–10), surašytą ne valstybine kalba; netenkino atsakovės prašymo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos sumos priteisiant atsakovei UAB „Logistikos sprendimų centras“ naudai; netenkino atsakovės prašymo priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7Dėl atsakovės prašymo pripažinti 2017 m. gegužės 3 d. rašytinius paaiškinimus bei pridedamus įrodymus neviešais bei konfidencialiais ir neleisti su jais susipažinti bei jų kopijuoti ieškovei

  1. Teismas, susipažinęs su atsakovės pateiktų paaiškinimų turiniu bei pridedamais dokumentais sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymą, nes pateiktas teismui dokumentas (priedo lapai Nr. 8–10) surašytas ne valstybine kalba, todėl neatitinka procesiniams dokumentams nustatytų įstatymo reikalavimų. Teismo nuomone, paaiškinimai nesudaro įstatyme numatytos komercinės paslapties turinio; kitų sudarančių komercine paslaptį duomenų ir dokumentų nepateikta.

8Dėl ieškovės reikalavimo teisės į atsakovę pagrįstumo

  1. Teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovė ir atsakovė yra susijusios prievoliniais santykiais; reikalavimas nėra paneigtas teisme ir yra galiojantis.

9Dėl atsakovės mokumo įvertinimo

  1. Teismas, įvertinęs bylos įrodymų visetą, sprendė, jog pateikto į bylą balanso (ir debitorių sąrašo) duomenys apie įmonės turimą turtą bei jo vertę neatvaizduoja realios įmonės turtinės padėties bei kitais atsakovės pateiktais duomenimis ir dokumentais nėra pagrįsti; bendrovė neturi realiai valdomo turto bendrai 469 896 Eur sumai (su 465 707 Eur bendra gautina per vienerius metus suma), yra duomenų tik apie gautiną mokestinę permoką 1 269,96 Eur sumai.
  2. Teismas kritiškai vertino ir kitus atsakovės pateiktus finansinių dokumentų duomenis apie bendrovės turimus įsipareigojimus ir 18 782 Eur sumai, iš kurių 17 782 Eur yra ilgalaikiai įsipareigojimai. Teismo vertinimu, nėra pagrindo neįtraukti pradelstos skolos ieškovei 5 566 Eur sumai, kadangi savo atsiliepimuose atsakovė pati skolą iš esmės pripažino, tačiau nurodė, jog skolos grąžinimą sustabdė dėl įskaitymo į ieškovės ženkliai didesnės prievolės sumą, dėl kurios vyksta ginčas arbitraže. Ieškovės galimai mokėtina pagal būsimą teismo sprendimą 450 000 Eur suma nepagrįstai grindžiama atsakovės deklaruojamo 2016 m. gauto pelno duomenimis. Atsakovė nepateikė dokumentų ir neįrodė deklaruotos 2017 m. gautos pardavimo pajamų 20 000 Eur sumos (yra duomenų apie atliktą 2017 m. balandžio 28 d. 1 500 Eur sumos įmokėjimą EDAN Solucions LP, mokėjimo paskirtis nenurodyta). Atsakovė neįvykdė teismo įpareigojimo ir nepagrindė dokumentais bei paaiškinimais balanse deklaruojamų neigiamos reikšmės sąnaudų (2016 m. bendros ir administracinės sąnaudos minus 15 129 Eur, pardavimo minus 300 Eur; 2017 m. atitinkamai minus 5 265 Eur ir 200 Eur).
  3. Teismas padarė išvadą, jog atsakovės pateikti finansinės atskaitomybės dokumentų duomenys yra netikslūs, prieštaringi, neatvaizduoja realios įmonės finansinės padėties ir nepagrįsti kitais byloje esančiais dokumentais. Teismas neturėjo objektyvaus pagrindo jais vadovautis, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo.
  4. Teismas iš viešųjų registrų duomenų nustatė, kad teisminių ginčų dėl skolų ar žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės kitų kreditorių naudai nėra, kiti kreditoriai nesikreipė su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei; turto areštų neįregistruota; mokestinių įsiskolinimų nėra; atsakovė turi pradelstą 5 566 Eur sumos įsipareigojimą tik kreditorei UAB „IPSUN“.
  5. Teismas konstatavo, jog 5 566 Eur skolą pripažinusi atsakovė jos nesumoka dėl priežasčių, nesusijusių su jos nemokumo būkle, kadangi tikisi jai palankaus sprendimo Lietuvos arbitražo teisme nagrinėjamoje byloje dėl pareikšto ieškovei 450 000 Eur reikalavimo (baudos už sutartinių sąlygų pažeidimus). Teismo vertinimu, nors formaliai vienas pradelstas įsipareigojimas ieškovui viršija dokumentais pagrįstą atsakovės realiai valdomo turto vertę, šių duomenų nepakanka išvadai, jog atsakovė yra nemoki įmonė, kuri negali bei negalės atsiskaityti su savo kreditoriais.
  6. Išanalizavęs visus teismui pateiktus ir iš viešųjų registrų gautus duomenis teismas padarė išvadą, jog nutarties priėmimo dienai UAB „Logistikos sprendimų centras“ padėtis neatitinka nemokios įmonės būklės. Nėra pagrindo spręsti, jog atsakovė faktiškai ūkinės-komercinės veiklos nevykdo, šiuo metu įmonė yra susidūrusi su rimtais finansiniais sunkumais, kurie finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio ir gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį, todėl sprendė, jog nėra pagrindo atsakovui kelti bankroto bylą.

10Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

  1. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, susijusių su patirtų išlaidų apskaičiavimu, pagrindimu, bei apmokėjimu, todėl teismas bylinėjimosi išlaidų nepriteisė.

11Dėl baudos skyrimo

  1. Teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei būtų pateiktas aiškiai nesąžiningai, siekiant vilkinti procesą ar dėl kokių nors kitų nesąžiningų ketinimų. Teismo vertinimu, ieškovė pagrindė ir įrodė atsakovės jam atsiradusios prievolės realumą, todėl netenkino atsakovės prašymo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos sumos priteisiant UAB „Logistikos sprendimų centras“ naudai.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

13

  1. Atskirajame skunde ieškovė UAB „Ipsum“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties dalį, kurioje buvo atsisakyta kelti bankroto bylą atsakovei UAB „Logistikos sprendimų centras“ ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo grąžinti Vilniaus apygardos teismui spręsti iš naujo.
  2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį privalėjo vadovautis contra spoliatorem prezumpcija bei atsakovei vengiant ir nepateikiant objektyvių duomenų dėl jo turtinės padėties, konstatuoti atsakovei pačius nepalankiausius faktus, kuriuos jos nepateikti įrodymai būtų patvirtinę, t. y., kad atsakovė yra nemoki. Be to atsakovė aplinkybę dėl 2017-02-13 programinės įrangos distribucijos sutarties su UAB „Eideta“ tariamo sudarymo pagrindė tik rašytiniais paaiškinimais, tariama sutartis sudaryta ne tik po pareiškimo dėl bankroto bylos pateikimo, bet ir su įmone, kuriai vadovauja atsakovės vadovas A. B., ir kuri, tikėtina, net nevykdo veiklos, nes nuo jos įsteigimo 2014 nėra pateikusi Juridinių asmenų registrui nei vieno finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinio, taip pat nėra registruota PVM mokėtoja Ieškovės nuomonę, vadovaujantis CPK 178, 185 straipsniais laikytina, jog atsakovė neįrodė, jog sutartis su UAB „Eideta“ buvo sudaryta. Pažymi, jog veikiančios paskyros skaitmeninėse krovinių biržose(http://en.lardi-trans.com), atsakovė nuo užsiregistravimo, per beveik 20 dienų laikotarpį nepateikė nei vieno pasiūlymo, tuo tarpu portale kon.lt atsakovė iš viso neregistruota. Taip pat pažymi, jog atsakovė turėjo pareigą pateikti sudarytas ir vykdomas sutartis, užsakymus, tačiau šios pareigos neįvykdė, apsiribojusi tik paaiškinimu, kad www.cargo.lt išklotinė neva patvirtina, jog atsakovė pateikė 42 krovinių pervežimo pasiūlymus. Ieškovės nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtina aplinkybę, jog visi įrodymai teismui buvo renkami ir teikiami tik siekiant imituoti vykdomą veiklą. Antras darbuotojas įdarbintas taip pat tik po pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo teismui, atsakovei nepavykus formaliais pagrindais nutraukti inicijuoto proceso. Teigia, kad didelė tikimybė, jog darbuotojas buvo įdarbintas formaliai, galimai susijęs su atsakovės vadovu ar akcininkais, tačiau šios aplinkybės teismas nevertino. Tik atsakovei gavus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir teismui netenkinus 2017-03-27 ir 2017-04-03 prašymo nutraukti bylą bei įpareigojus atsakovę pateikti jos veiklą bei turtinę padėtį patvirtinančius dokumentus, 2017-04-21 įmonė vėl įsiregistravo PVM mokėtoja. Ieškovės teigimu atsakovė vadovo A. B. suteikta įmonei 2017-04-20 paskola taip pat, tikėtina tik formali. Nors atsakovė deklaravo, jog sudarė sutartį su Edan Solutions LP iš kurios tariamai turi gauti net 20 000 Eur, bet jokių duomenų nei apie sutarties datą, nei pačios sutarties atsakovas nepateikė. Programinė įranga taip pat neapskaityta atsakovės balanse, tuo tarpu mokėjimas atliktas 2017-04-28 ir tik 1 500 Eur sumai. Galiausia, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos bankroto bylose.
  3. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Logistikos sprendimų centras“ prašo skundą atmesti, skirti ieškovei maksimalią įstatymo numatytą baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę jos priteisiant atsakovei bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  4. Nurodo, jog buvo pateikta pirmosios instancijos teismui sutartis su EDAN Solutions (anglų k.) taip pat išrašyta sąskaita 20 000 Eur sumai bei banko išrašas dėl EDAN Solutions atlikto 1 500 Eur dalinio apmokėjimo, tačiau teismas grąžino sutartį atsakovei, nes nebuvo pateiktas šios sutarties vertimas į lietuvių kalbą. Vertimo paslaugą užsakė ir gavę nedelsiant pateiks teismui. Yra pateikta atsargų detalizacija ir paaiškinta, jog atsargas, nurodytas balanse sudaro išankstiniai apmokėjimai/depozitai ELLEX ir SORS. Teismas nereikalavo pateikti sutarties su UAB „Eideta“, dėl to ji ir nebuvo pateikta. Portalas cargo.lt yra pagrindinis atsakovės įrankis organizuojant kroviniu? pervežimą?. Šiuo metu įmonėje dirba 2 darbuotojai, įmonė? susigrąžino PVM mokėtojo statusą? ir toliau vykdo veikla?. Aplinkybė, kad atsakovė nesinaudoja vieno ar kito portalo paslaugomis nepatvirtina fakto, kad UAB „Logistikos sprendimų centras“ veiklos nevykdo. Atsakovė savo veiklą gali vykdyti palaikydama tiesioginį kontaktą (el. paštu, telefonu, susitikimuose) tiek su klientais, tiek su vežėjais ir taip organizuoti krovinių gabenimo paslaugas savo klientams. Ieškovė bando klaidinti teismą, teigdama, jog atsakovė nuo 2017-04-13 yra registruota portalo kon.lt naudotoja. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas, žinodamas realų atsakovės korespondencijos adresą, pranešimus dėl bankroto siuntė adresu, kuriuo įmonė neturėjo galimybės priimti korespondencijos. Atsakovė pateikė sutartį su EDAN Solutions, taip pat pateikė cargo.lt išklotinę su pateiktų krovinių skaičiumi. Be to nėra paprasta atsakovei vykdyti savo veiklą, kuomet yra viešai pranešta apie įmonei keliamą bankroto bylą, tačiau atsakovė atnaujino normalius verslo santykius su klientais bei buvo grąžintas į PVM mokėtojų registrą. Atsakovė negali teikti visų detalizuotų sutarčių su užsakovais, iš kurių matytųsi vežimo kryptis bei kainos. Taip pat ieškovė klaidina teismą, nes atsakovė iš PVM mokėtojų registro savo iniciatyva neišsiregistravo, o buvo VMI iniciatyva išregistruota, kadangi tuo metu nevykdė PVM apmokestinamos veiklos (vidinių pervežimų). Nuo 2017-04-21 PVM mokėtojo statusas sugrąžintas įmonei. Atsakovės nuomone, PVM mokėtojo statusas savaime neįrodo, kad įmonė vykdo arba nevykdo ekonominę-komercinę veiklą. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovė pripažįsta, kad šiuo metu vyksta ginčas Lietuvos arbitražo teisme dėl 450 000 Eur baudos, kylančios is? sutartyje numatytos nekonkuravimo sa?lygos paz?eidimo. Atsakovės pozicija aiški – įmonė yra moki ir esant poreikiui atsiskaitys su visais savo kreditoriais.

14Teismas

konstatuoja:

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo

  1. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė 2017 m. birželio 28 d. prašymą dėl paaiškinimų ir naujų įrodymų prijungimo prie bylos. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nereikalavo pateikti sutartį su EDAN Solutions LP, kuri bylai reikšminga, nes patvirtina, kad atsakovė veiklą vykdo ir gauna pajamas, todėl šios sutarties vertimas iš anglų k. į lietuvių k. pateikiamas apeliacinės instancijos teismui. Aplinkybes, kad įmonė nuo 2017-03-07 veikia, yra moki, vykdo mokėjimus ir gauna pajamas taip pat patvirtina teikiamas teismui banko išrašas, kurio duomenims atsakovė disponuoja 1 502,77 Eur , o kasos knygos duomenimis turi 3 105,25 Eur; iš viso 4 608,02 Eur, o teismui teikiamas krovinio važtaraštis patvirtina aplinkybę apie atliktą krovinio pervežimą.
  2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Apeliacinės instancijos teismas turi išsiaiškinti, ar galėjo konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui.
  3. Susipažinus su papildomai pateiktais dokumentais matyti, kad pastarieji galėjo būti pateikti ir pirmosios instancijos teisme, tačiau atsakovė pagrindė kodėl minėtų dokumentų pateikimo būtinybė kilo vėliau, t. y. pirmosios instancijos teismas nesuteikė galimybės į bylą pateikti išverstą į lietuvių k. sutartį, sudarytą su EDAN Solutions LP bei papildomus dokumentus, susijusius su šios sutarties vykdymu.
  4. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).
  5. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsiliepime į atskirąjį skundą yra pateikti argumentai susiję su sutarties, sudarytos su EDAN Solutions LP vykdymu, t. y. įmonės veiklos vykdymu ir pajamų gavimu, konstatuotina, jog atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai reikšmingi nagrinėjamai bylai, šie duomenys atspindi atsakovės faktinę turtinę padėtį ir atsakovė savo teise nepiktnaudžiauja, sprendžia, jog yra pagrindas juos priimti.

17Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo / netaikymo ir bankroto bylos iškėlimo / nekėlimo pagrįstumo

  1. Ieškovė atskirajame skunde prašo iki nutarties iškelti bankroto bylą atsakovei arba atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę ir / arba trečiuosius asmenis, areštus.
  2. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).
  3. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali savo arba suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones CPK nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo pasisakys išnagrinėjęs klausimą, susijusį su atsakovės mokumu / nemokumu.
  4. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: a) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, b) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Teismas įmonės nemokumo klausimą sprendžia pagal aktualius įmonės finansinės atskaitomybės duomenis, vadovaudamasis kitais byloje esančiais įrodymais, pagrindžiančiais pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią turimo turto vertę.
  5. Atsakovė UAB „Logistikos sprendimų centras“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2016 m. vasario 11 d.; nuo 2016 balandžio 12 d. įmonės vadovo pareigas eina A. B. (b. l. 110). Atsakovės vadovas pirmosios instancijos teismui pateikė balansus ir pelno (nuostolių) ataskaitas už 2016 m. laikotarpį, taip pat už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 4 d. Iš paskutinio 2017 m. balandžio 4 d. balanso už ataskaitinį laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-04-04 nustatyta, jog atsakovė turto turėjo už 469 896 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 18 782 Eur, iš šios sumos – 1 000 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai bei 17 782 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai (b. l. 82). Taigi, formaliai vertinat šio balanso duomenis, atsakovė yra moki, nes jos trumpalaikiai įsipareigojimai (1 000 Eur) neviršijo pusės į jos balansą įrašyto turto vertės (469 896 Eur).
  6. Klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl mokumo / nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamojoje byloje turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: kokį turtą įmonė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1583/2014).
  7. Iš atsakovės debitorių sąrašo nustatyta, jog debitorinės skolos iš viso sudaro 467 807,39 Eur: ieškovės UAB „IPSUN“ – 444 434 Eur, įmonės Edan Solucions LP – 20 000 Eur skola, advokatų kontoros Valiūnas ir partneriai „Ellex“ – 2 000 Eur, VMI – 1 273,39 Eur, VšĮ SORS – 100 Eur. Teismų praktikoje išaiškinta, jog įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. teismo įsakymu atsakovės skola, o taip palūkanų ir delspinigių sumos ieškovei buvo priteistos, tačiau 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje eL2-46423-779/2016, minėtas teismo įsakymas panaikintas priėmus atsakovės prieštaravimus, nes pagal sutartis šalys įsipareigojo visus ginčus spręsti Lietuvos arbitražo teisme. Lietuvos arbitražo teisme iškeltoje byloje ieškovė skolos atsakovei nepripažįsta, kategoriškai neigia prievolę mokėti baudas. Taigi, bylos nagrinėjimo dienai atsakovė faktiškai debitorės UAB „IPSUN“ finansinių įsipareigojimų suma nedisponuoja ir neaišku, ar nedisponuos ateityje. Lietuvos arbitražo teismui priėmus atsakovei palankų procesinį sprendimą, prie bendros atsakovės turto masės bus galima pridėti 444 434 Eur sumą, kaip atsakovės disponuojamą turto masę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pagrindo įtraukti sumą į atsakovės turimą turtą nėra bei nebuvo 2016 m. Taigi, 444 434 Eur debitorinė skola minusuotina iš bendros atsakovės 469 896 Eur turto masės. Taip pat byloje nesant įrodymų, patvirtinančių atsakovės atgautas iš debitorių: įmonės Edan Solucions LP – 20 000 Eur skola, advokatų kontoros Valiūnas ir partneriai „Ellex“ – 2 000 Eur, VMI – 1 273,39 Eur, VšĮ SORS – 100 Eur skolas, šių debitorių skolos, kurios nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais, negali būti įtrauktos į bendrą atsakovės turto masę. Kita vertus, byloje yra duomenų apie gautiną iš valstybės biudžeto mokestinę permoką 1 269,96 Eur sumai, todėl ši suma gali būti įtraukta į bendrą atsakovės turto masę.
  8. Atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016). Iš viešai skelbiamų duomenų (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad UAB „Logistikos sprendimų centras“ VSDFV nuo 2017-02-15 iki 2017-06-19 socialinio draudimo įsiskolinimų neturėjo. Vertinant socialinio draudimo įmokų, baudų bei delspinigių skolų pokytį matyti, kad ankstesnių laikotarpių įsiskolinimų sumos labai mažos ir jos padengtos. Taigi, finansinių įsipareigojimų valstybės institucijoms (valstybės biudžetui) atsakovė neturi.
  9. Atsakovė turi pradelstą 5 566 Eur sumos įsipareigojimą tik vienam kreditoriui – ieškovei UAB „IPSUN“. Šį įsiskolinimą atsakovė pripažįsta, tačiau mokėjimo atsakovei neatlieka, kadangi tikisi jai palankaus sprendimo Lietuvos arbitražo teisme. Taigi, tarp šalių yra konfliktinė situacija, vyksta teisminis ginčas Lietuvos arbitražo teisme. Teisminėje praktikoje yra konstatuota, jog kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio (lot. k. paskutinis argumentas, paskutinė priemonė) gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto, nes bankroto bylos iškėlimas susijęs su neigiamais teisiniais padariniais įmonei – skolininkui, t. y. apribojama jo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010). Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-940/2012, 2012 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-942/2012 ). Nagrinėjamos bylos atveju dėl šalių ginčo Lietuvos arbitražo teismas nėra pasisakęs. Priešingų įrodymų byloje nėra (CPK 178 str.). Konstatuotina, jog ieškovė, nesulaukusi jos interesus tenkinančio rezultato, kaip skolos išieškojimo būdą, pasirinko bankroto bylos inicijavimą atsakovei. Apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti įrodymai, objektyviai pagrindžiantys atsakovės nemokumą, piktybišką vengimą atsiskaityti su ieškove, ar kitas aplinkybes, sudarančią pagrindą bankroto bylai iškelti. Ta aplinkybė, jog įmonės sąskaitose nėra lėšų ir įmonė neturi privalomai registruotino turto, nesudaro pagrindo išvadai, kad išieškojimas iš įmonės taip pat neturi perspektyvų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1135-330/2017). Taigi, įsiskolinimo išieškojimas vykdomas priverstinai, ir šiai dienai nėra duomenų išvadai daryti, jog šis procesas galimai bus beviltiškas. Pažymėtina ir tai, jog atveju, jei atsakovės laikini finansiniai sunkumai tęsiasi, ji gali pasinaudoti Įmonių restruktūrizavimo įstatyme reglamentuojamomis procedūromis, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 1 str. 2 d., 2 str. 3 d.).
  10. Kasacinio teismo išaiškinta, kad bankroto proceso pirmajame etape, sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne) mokumo, prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui, todėl bankroto byla įmonei turi būti keliama, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 2-182/2009; 2009 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-754/2009; 2009 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-759/2009). Bylos duomenimis nuo atsakovės įregistravimo (2016 m. vasario 11 d.) ji nebuvo oficialiai sustabdžiusi savo veiklos, tačiau 2017 m. vasario 11 d. VMI iniciatyva buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro, kadangi tuo metu nevykdė PVM apmokestinamos veiklos – vidinių pervežimų, o nuo 2017 m. balandžio 21 d. PVM mokėtojo statusas įmonei vėl sugrąžintas. Pirmosios instancijos teismas iš ieškovės ir atsakovės pateiktų duomenų nustatė, jog atsakovė po įsteigimo 2016 metais vykdė ūkinę-komercinę veiklą, vykdė sandorius ne tik su ieškove, bet ir su UAB „Cerera foods“, UAB „Lotos Baltica“; byloje yra duomenys, patvirtinantys EDAN Solucions LP atliktą 1 500 Eur sumos 2017 m. balandžio 28 d. mokėjimą į atsakovės sąskaitą. Taigi, atsakovė yra įregistruota PVM mokėtoja, t. y. vykdo anksčiau pradėtą ekonominę veiklą bei gauna pajamas. Iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atskirojo skundo nagrinėjimo dienai disponuoja 4 608,02 Eur, vykdo sutartį su EDAN Solutions LP, atlieka veiklą, susijusią su krovinių vežimais.
  11. Dėl atskirojo skundo argumentų, kad portale kon.lt atsakovė neregistruota, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytais argumentais, jog įmonė turi teisę pasirinkti kokio portalo paslaugomis (kon.lt, cargo.lt lardi-trans.com, timocom.lt ar kt.) jai naudotis. Aplinkybė, kad atsakovė nesinaudoja vieno ar kito portalo paslaugomis neįrodo veiklos nevykdymo fakto, nes be minėtų portalų ji veiklą organizuoja tiesiogiai bendradarbiaudama su klientais ir vežėjais el. paštu, telefonu, susitikimų metu. Taigi, ieškovė neįrodė, kad atsakovė negali veiklos vykdyti tiesiogiai, o privalo pasirinkti atitinkamo portalo paslaugas (CPK 178 str.).
  12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius, o poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, sprendžia, kad UAB „IPSUN“ nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl UAB „Logistikos sprendimų centras“ mokumo, todėl naikinti skundžiamą teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo (337 str. 1 d. 1 p.). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje laikosi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą; apeliacinės instancijos teismas atmesdamas apeliacinį skundą gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (A. A. v. Bulgaria, no. 51343/99, judgment of 15 February 2007; kt.).

18Dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo

  1. Lietuvos apeliaciniam teismui įsiteisėjusia nuo jos priėmimo dienos nutartimi pritarus pirmosios instancijos teismo sprendimui nekelti atsakovei bankroto bylos (CPK 331 str. 6 d.), nėra teisėtų pagrindų taikyti atsakovės nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ir turtinių teisių areštus.

19Dėl prašymo skirti baudą ieškovei už piktnaudžiavimą procesu, pusę baudos priteisiant atsakovei, netenkinimo

  1. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą.
  2. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005;2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).
  3. Atsakovė 2017 m. birželio 28 d. prašyme teigia, kad šioje byloje yra situacija, kuomet tarp šalių yra nagrinėjamas ginčas Lietuvos arbitražo teisme, tačiau ieškovė pareiškė ir pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, t.y. sąmoningai piktnaudžiauja savo teisėmis, siekia pakenkti UAB „Logistikos sprendimų centras“.
  1. Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti savo teisių gynybos būdą, todėl kreditorius savo teises gali įgyvendinti bet kuriuo įstatymo neuždraustu būdu, taigi ir inicijuodamas bankroto bylą skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-185/2012).
  2. Ieškovės pasirinktas būdas ginti savo pažeistas teises pateikiant teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei dar nereiškia, kad ieškovės veiksmai turi būti vertinami kaip sąmoningas tyčinis veiksmas, todėl atsakovės prašymas netenkintinas ir ieškovui netaikytinos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, numatytos CPK 95 straipsnyje.

20Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

21Netenkinti ieškovės UAB „IPSUN“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

22Netenkinti atsakovės UAB „Logistikos sprendimų centras“ prašymo dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesu.

23Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai