Byla 2A-1506/2014
Dėl neišmokėto darbo užmokesčio, delspinigių ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. D., E. L., A. M., T. M., V. M. ir V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2423-431/2014 pagal ieškovų A. D., E. L., A. M., T. M., V. M. ir V. M. ieškinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Sapnų sala“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio, delspinigių ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Sapnų sala“ (toliau – ir bendrovė, įmonė, atsakovas) iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirta UAB „Ignika“.

5Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartimi patvirtintas kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, iš jų ir ieškovų A. D., E. L., A. M., T. M., V. M. ir V. M. kreditoriniai reikalavimai.

6Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 23 d., 2012 m. gegužės 28 d., 2012 m. rugsėjo 7 d., 2012 m. spalio 18 d., 2013 m. sausio 30 d., 2013 m. balandžio 24 d., 2013 m. birželio 11 d., 2013 m. spalio 22 d., 2014 m. vasario 18 d., 2014 m. gegužės 23 d., 2014 m. rugsėjo 15 d. ir 2014 m. spalio 13 d. nutartimis patikslintas kreditorių sąrašas ir jų kreditoriniai reikalavimai.

7Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

8Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi patenkintas bankrutavusios UAB (toliau – ir BUAB) „Sapnų sala“ bankroto administratoriaus UAB „Ignika“ prašymas dėl atsistatydinimo iš administratoriaus pareigų, UAB „Ignika“ atstatydinta iš BUAB „Sapnų sala“ administratoriaus pareigų ir BUAB „Sapnų sala“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Karaliaučiaus grupė“.

9Ieškovai A. D., E. L., A. M., T. M., V. M. ir V. M. 2012 m. birželio 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino 2014 m. gegužės 7 d. (teisme gautas 2014 m. gegužės 9 d.), prašydami: 1) pripažinti naujųjų kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo prioritetą prieš senųjų kreditorių kreditorinių reikalavimų tenkinimą; 2) priteisti ieškovams iš atsakovo BUAB „Sapnų sala“ nuo 2012 m. sausio iki 2012 m. gegužės neišmokėtą darbo užmokestį, kurio suma neatskaičius mokesčių, sudaro: E. L. – 3 613,63 Lt, A. D. – 7 722,72 Lt, V. M. – 10 729,10 Lt; V. M. – 2 625,01 Lt, A. M. – 3856,36 Lt ir T. M. – 3856,36 Lt; 3) priteisti ieškovams iš atsakovo BUAB „Sapnų sala“ delspinigius už darbo santykių metu pradelstus atsiskaityti laikotarpius; 4) priteisti ieškovams iš atsakovo BUAB „Sapnų sala“ vidutinį darbo užmokestį už uždelsimą atsiskaityti ne dėl darbuotojų kaltės, skaičiuojant nuo atleidimo dienos (2012 m. gegužės 2 d.) iki visiško atsiskaitymo su ieškovais, nurodant, kad vidutinio darbo užmokesčio dydis yra: E. L. – 1 727,46 Lt, A. D. – 3 048,36 Lt, V. M. – 4 556,16 Lt, V. M. – 1 016,19 Lt, A. M. – 1 524,18 Lt ir T. M. – 1 524,18 Lt; 5) įpareigoti atsakovą sumokėti priteistas sumas iš atsakovo einamųjų lėšų.

10Ieškovai paaiškino, kad jie dirbo atsakovo įmonėje iki bankroto bylos iškėlimo ir 2012 m. sausio 13 d. įsakymu dėl atleidimo iš darbo nuo 2012 m. sausio 13 d. buvo atleisti iš užimamų pareigų. Ieškovai bankroto byloje buvo pripažinti pirmos eilės kreditoriais. Ieškovai nurodė ir tai, kad remiantis 2012 m. sausio 10 d. bankroto administratoriaus UAB „Ignika“ įsakymu dėl veiklos pratęsimo, buvo pratęsta atsakovo ūkinė–ekonominė veikla iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Su ieškovais 2012 m. sausio 13 d. (išskyrus su ieškovu V. M. – 2012 m. sausio 10 d.) buvo sudarytos naujos terminuotos darbo sutartys, galiojusios iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Atsakovo 2012 m. gegužės 2 d. įsakymu naujos darbo sutartys su ieškovais buvo nutrauktos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 126 straipsnį, tačiau su darbuotojais DK 141 straipsnio nustatyta tvarka nebuvo atsiskaityta ir tokiu būdu susiformavo nauji finansiniai reikalavimai atsakovui.

11Ieškovai, remdamiesi Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-548/2012, pateiktais išaiškinimais dėl kreditorių skirstymo į senuosius ir naujuosius, teigė, kad atsakovas jiems turi sumokėti priklausantį darbo užmokestį, delspinigius bei vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, nes ieškovams už darbą atsakovo įmonėje po bankroto bylos iškėlimo neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų susijusių mokėjimų padengimas turi pirmenybę prieš kitų kreditorių reikalavimus, tenkinamus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 35 straipsnio nustatyta tvarka. Ieškovams priklausančios išmokėti sumos turi būti atlyginamos iš atsakovo einamųjų lėšų.

12Ieškovai pažymėjo, kad nagrinėjant bylą jiems tapo žinoma apie tai, jog buvęs bankroto administratorius savo iniciatyva, nesant ieškovų prašymų, patvirtino papildomus ieškovų reikalavimus atsakovo bankroto byloje. Ieškovai 2014 m. gegužės 7 d. pateikė bankroto administratoriui prašymą sumažinti patvirtintus ieškovų finansinius reikalavimus sumomis, kuriomis šie reikalavimai buvo padidinti 2012 m. gegužės 28 d. teismo nutartimi.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.

15Teismas, nustatęs, kad nuo 2011 m. lapkričio 30 d. iki 2012 m. gegužės 2 d. pagal pajamų išlaidų suvestinę nuo 2012 m. sausio 14 d. iki 2012 m. balandžio 20 d. bendrovė iš gamybinės veiklos gavo 96 199 Lt pajamų, iš ūkinės veiklos (nuomos) – 1 853 Lt; su gamybine veikla susijusiems apmokėjimams buvo priskaityta 284 216 Lt išlaidų, išleista 112 930 Lt, įskaitant ir darbo užmokestį – 42 873 Lt, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sumokėta 2 363 Lt; ieškovams sumokėta tik dalis priklausančio darbo užmokesčio, priėjo prie išvados, jog pajamų iš gamybinės ūkinės veiklos, kol ji buvo vykdoma, nepakako visoms turimoms išlaidoms padengti.

16Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punktu, pagal kurį, jeigu dėl ūkinės–komercinės veiklos atsiranda reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių ir įsipareigojimų, jie teikiami tvirtinti teismui ir tenkinami šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka tik nutraukus ūkinę–komercinę veiklą, teismas sprendė, kad iš ūkinės–komercinės veiklos atsiradę reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių ir įsipareigojimų yra tenkinami ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka, o ne iš įmonės administravimui skirtų lėšų, nes ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis draudžia išlaidas, susijusias su ūkine–komercine veikla, apmokėti iš administravimo išlaidų sąmatos.

17Konstatavęs, kad po kreditorių susirinkimo nutarimo nutraukti įmonės komercinę–ūkinę veiklą bankroto administratorius kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti patikslintą atskirų pirmos eilės kreditorių sąrašą, kuriame buvo papildomai nurodyti kreditorių reikalavimai dėl susidariusios nuo 2012 m. sausio iki 2012 m. gegužės skolos, iš jų ir ieškovų neišmokėta darbo užmokesčio dalis bei priskaičiuoti delspinigiai per tą patį laikotarpį, teismas 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi BUAB „Sapnų sala“ bankroto byloje patvirtino patikslintą kreditorių sąrašą ir jų reikalavimus, teismas sprendė, jog ieškovų reikalavimai dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies ir priskaičiuotų delspinigių yra jau patvirtinti įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl ši ieškinio dalis atmestina.

18Teismas be kita ko sprendė, kad reikalavimai dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką priteisimo taip pat yra atmestini, nes su ieškovais bus atsiskaitoma ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka.

19III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20Ieškovai A. D., E. L., A. M., T. M., V. M. ir V. M. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai.

21Ieškovai apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas netinkamai, neatsižvelgdamas į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, netyrė pateiktų įrodymų, įskaitant ir įrodymus, susijusius su atsakovo pratęstos ūkinės–komercinės veiklos finansiniais rodikliais, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovų (kaip naujųjų kreditorių) reikalavimai turi būti tenkinami bendra ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka.

22Ieškovai nurodo, kad jie turi būti skirtingoje pozicijoje prieš senų, susiformavusių iki bankroto bylos iškėlimo, ir naujų, kurie susiformavo jau po bankroto bylos iškėlimo, kreditorių reikalavimus ir turi skirtis jų tenkinimo eilė bei tvarka, t. y. pirmiausia turėtų būti tam tikra eile tenkinami naujųjų kreditorių reikalavimai, ir tik tuo atveju, jei liktų bankrutuojančios įmonės turto, turėtų būti tenkinami iki bankroto bylos iškėlimo atsiradę kreditoriniai reikalavimai, priešingu atveju, ieškovai atsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje prieš kitus, iki bankroto bylos iškėlimo dirbusius darbuotojus, įvertinus ir tai, jog tokiu atveju su jais nėra atsiskaitoma, nėra mokamos išmokos iš garantinio fondo. Ieškovai atkreipia dėmesį, kad net tokiu atveju, jei iš tiesų lėšų iš pratęstos atsakovo ūkinės–komercinės veiklos būtų neužtekę, bet kuriuo atveju ieškovų, kaip naujųjų kreditorių, reikalavimai turi būti tenkinami pirmumo teise prieš visus kitus atsakovo kreditorius. Ieškovai, kaip naujieji kreditoriai, turi turėti pirmenybę prieš senuosius atsakovo kreditorius, kurių reikalavimai tenkinami ĮBĮ 35 straipsnio nustatyta tvarka.

23Be kita ko, ieškovai akcentuoja, kad jie niekada nesiekė, jog jų naujai, po atsakovo veiklos pratęsimo, atsiradę kreditoriniai reikalavimai turėtų būti įtraukti į bendrą atsakovo kreditorių eilę, neteikė tokių prašymų atsakovo bankroto administratoriui, priešingai, netrukus po darbo santykių pasibaigimo kreipėsi į teismą dėl savo teisių gynimo. Tuo atveju, jei ieškovai būtų žinoję apie jų kreditorinių reikalavimų padidinimą be jų valios, būtų skundę atitinkamą teismo sprendimą, o ne kreipęsi dėl naujo teisminio proceso inicijavimo. Ieškovų įsitikinimu, su jais turi būti atsiskaityta ne ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems turėtų būti priteistas ir vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį pagal DK nustatytą teisinį reguliavimą, nes ĮBĮ nereguliuoja atsiskaitymo su atleidžiamais darbuotojais, kurie buvo įdarbinti jau po bankroto bylos iškėlimo, tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2007).

24Atsakovas BUAB „Sapnų sala“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Karaliaučiaus grupė“, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atsakovo nuomone, ieškovai procesiniuose dokumentuose be pagrindo remiasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-548/2012, nes skiriasi šioje nutartyje ir nagrinėjamoje byloje esančios aplinkybės, todėl ieškovų teiginiai, kad neva tęsdamas ūkinę–komercinę veiklą, atsakovas prisiėmė riziką, jog iš šios veiklos atsiradę naujųjų kreditorių (darbuotojų) reikalavimai bus tenkinami iš bankrutuojančios įmonės turto, jeigu jiems tenkinti nepakaks ūkinės–komercinės veiklos pajamų, yra visiškai nepagrįsti. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ieškovai ne tik yra įtraukti į BUAB „Sapnų sala“ kreditorių sąrašą, bet ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-919-431/2012, kuri yra įsiteisėjusi, pagal bankroto administratoriaus prašymą yra patvirtinti jų finansiniai reikalavimai dėl nesumokėto darbo užmokesčio nuo 2012 m. sausio iki 2012 m. gegužės, todėl ieškovų reikalavimas iš esmės yra išspręstas nurodyta teismo nutartimi, kuri nebuvo apskųsta apeliacine tvarka ir ieškovai yra įtraukti į pirmą kreditorių eilę. Atsakovas nurodo ir tai, kad ieškovai, sudarydami naujas darbo sutartis su atsakovu, puikiai žinojo, jog UAB „Sapnų sala“ iškelta bankroto byla, kad jie įsidarbina į nemokią įmonę, ieškovai patys prisiėmė riziką, jog pinigai gali būti nesumokėti.

26Be kita ko, atsakovas pažymi, kad ĮBĮ nenustato, jog administravimo išlaidas sudarytų išlaidos, reikalingos atsiskaityti su atleidžiamais iš darbo bankrutuojančios įmonės darbuotojais, dalyvavusiais ūkinėje–komercinėje veikloje, o byloje nepateikta įrodymų, jog ieškovų prašomos priteisti sumos yra susijusios su darbo santykiais jiems dalyvaujant bankroto procese ne ūkinėje–komercinėje veikloje. ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmiausia yra apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, jos atlyginamos anksčiau, nei tenkinami kreditorių reikalavimai, o išlaidos, susijusios su bankrutuojančios įmonės ūkine–komercine veikla, atlyginamos ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punkte nustatyta tvarka. Atsakovas pastebi ir tai, kad ieškovai patys dalyvavo 2012 m. gegužės 2 d. kreditorių susirinkime, balsavo už siūlomus nutarimus ir jiems nebuvo jokių ribojimų susipažinti su kreditorių susirinkimo protokolu bei administratoriaus ataskaita. Ieškovai, būdami rūpestingi, atidūs kreditoriai, turėjo domėtis atsakovo bankroto procesu bei savo, kaip kreditorių, turimomis teisėmis, taip pat galėjo teisme susipažinti su bankroto bylos medžiaga, susižinoti apie priimtas teismo nutartis.

27Atsakovo vertinimu, kadangi nagrinėjamu atveju ieškovų reikalaujama sumokėti vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką suma kilo vykdant atsakovui ūkinę–komercinę veiklą, t. y. po bankroto bylos iškėlimo, todėl ji negali būti apmokama iš bankrutavusios bendrovės administravimo išlaidų.

28IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

30Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųsto teismo sprendimo ar jo dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines bei teisines aplinkybes, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

31Nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka pagal ieškovų (apeliantų) A. D., E. L., A. M., T. M., V. M. ir V. M. apeliaciniame skunde nurodytas faktines bei teisines aplinkybes, kurių pagrindu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde apibrėžtas apeliacijos ribas.

32Ieškovų A. D., E. L., A. M., T. M., V. M. ir V. M. reikalavimai priteisti neišmokėtą darbo užmokestį, delspinigius ir vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės laiką buvo grindžiami iš esmės tuo, kad bankroto administratoriaus UAB „Ignika“ įsakymu nusprendus tęsti bankrutuojančios UAB „Sapnų sala“ ūkinę–komercinę veiklą iki pirmojo kreditorių susirinkimo ir su ieškovais sudarius terminuotas darbo sutartis, kurios atsakovo 2012 m. gegužės 2 d. įsakymu buvo nutrauktos pagal DK 126 straipsnį, atsakovas su darbuotojais (ieškovais) DK 141 straipsnio nustatyta tvarka privalėjo visiškai atsiskaityti, tačiau atsakovas su ieškovais įstatymo nustatyta tvarka neatsiskaitė, todėl tokiu būdu susiformavo nauji ieškovų finansiniai reikalavimai atsakovui. Ieškovai, remdamiesi Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-548/2012, pateiktais išaiškinimais dėl kreditorių skirstymo į senuosius ir naujuosius kreditorius, laikėsi pozicijos, kad atsakovas jiems turi sumokėti priklausantį darbo užmokestį, delspinigius bei vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės laiką, nes ieškovams už darbą atsakovo įmonėje po bankroto bylos iškėlimo neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų susijusių mokėjimų padengimas turi pirmenybę prieš kitų kreditorių reikalavimus, tenkinamus ĮBĮ 35 straipsnio nustatyta tvarka, o ieškovams priklausančios išmokėti sumos turi būti atlyginamos iš atsakovo einamųjų lėšų.

33Atsakovas, atsikirsdamas į nurodytus ieškovų argumentus, tvirtino, kad ieškovai yra įtraukti į BUAB „Sapnų sala“ kreditorių pirmos eilės sąrašus ir įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi jų reikalavimai dėl nesumokėto darbo užmokesčio nuo 2012 m. sausio iki 2012 m. gegužės ir delspinigių yra patvirtinti, todėl kreditorių (ieškovų) reikalavimai yra iš esmės išspręsti įsiteisėjusia teismo nutartimi, nes iš komercinės–ūkinės veiklos gautų lėšų nepakako darbo užmokesčiams sumokėti. Atsakovas, be kita ko, manė, kad ieškovai netinkamai interpretuoja ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalį, nes prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine–komercine veikla; ieškovai buvo priimti dirbti įmonėje, kuriai buvo iškelta bankroto byla, todėl jų reikalavimams taikytina ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalies išimtis.

34Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi BUAB „Sapnų sala“ bankroto byloje yra patvirtintas patikslintas kreditorių sąrašas ir jų reikalavimai, atsiradę (susidarę) po kreditorių susirinkimo nutarimo nutraukti įmonės komercinę–ūkinę veiklą, įskaitant, bet neapsiribojant, ir ieškovų nuo 2012 m. sausio iki 2012 m. gegužės neišmokėta darbo užmokesčio dalis bei priskaičiuoti delspinigiai per nurodytą laikotarpį, sprendė, jog ieškovų reikalavimai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies ir priskaičiuotų delspinigių yra jau patvirtinti įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl šią ieškinio dalį tenkinti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punktu, įvertinęs, kad iš ūkinės–komercinės veiklos atsiradę reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių ir įsipareigojimų yra tenkinami ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tarka, o ne iš įmonės administravimui skirtų lėšų, nes ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis draudžia išlaidas, susijusias su ūkine–komercine veikla, apmokėti iš administravimo išlaidų sąmatos, priėjo prie išvados, jog reikalavimai dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką priteisimo taip pat netenkintini, nes su ieškovais bus atsiskaityta ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka.

35Apeliaciniame skunde ieškovai (apeliantai) ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas, nurodydami, kad teismas netinkamai, neatsižvelgdamas į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, aiškino bei taikė materialiosios teisės normas, netyrė pateiktų įrodymų, įskaitant ir įrodymus, susijusius su atsakovo pratęstos ūkinės–komercinės veiklos finansiniais rodikliais, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovų (kaip naujųjų kreditorių) reikalavimai turi būti tenkinami bendra ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Ieškovai akcentuoja, kad jie niekada nesiekė, jog jų naujai, po atsakovo veiklos pratęsimo, atsiradę kreditoriniai reikalavimai turėtų būti įtraukti į bendrą atsakovo kreditorių eilę, neteikė tokių prašymų atsakovo bankroto administratoriui, jeigu ieškovai būtų žinoję apie jų kreditorinių reikalavimų padidinimą be jų valios, būtų skundę atitinkamą teismo sprendimą, o ne kreipęsi dėl naujo teisminio proceso inicijavimo. Be to, ieškovai (apeliantai) laikosi nuomonės, kad jie, kaip naujieji kreditoriai, turi turėti pirmenybę prieš senuosius atsakovo kreditorius, kurių reikalavimai tenkinami ĮBĮ 35 straipsnio nustatyta tvarka, be to, jiems privalo būti priteistas ir vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį pagal DK nustatytą teisinį reguliavimą, nes ĮBĮ nereguliuoja atsiskaitymo su atleidžiamais darbuotojais, kurie buvo įdarbinti jau po bankroto bylos iškėlimo, tvarkos.

36Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos šalių nurodytus bylos faktinius ir teisinius aspektus, pateiktus įrodymus, kuriais ieškovai grindė savo ieškinio reikalavimus, o atsakovo bankroto administratorius grindė atsikirtimus į ieškinį, atsižvelgdama į proceso normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 179, 185 straipsniai), materialiosios teisės normas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų tvirtinimą, jų (finansinių reikalavimų) tenkinimo eiliškumą, taip pat atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarką, tiek kasacinio teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką aktualiais šiai konkrečiai bylai klausimais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai nustatė ir ištyrė teisiškai reikšmingus šios konkrečios bylos faktus bei juos nevisiškai teisingai kvalifikavo.

37Iš tiesų, kaip teisingai nurodo ieškovai apeliaciniame skunde, proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų taikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti, tačiau tik tuo atveju, jeigu dėl tokio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Be to, teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą, vertindamas įrodymus ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalo tinkamai pritaikyti materialiosios teisės normas, reglamentuojančias tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priimdamas sprendimą turi konstatuoti, koks įstatymas turi būti taikomas byloje (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Materialiosios teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą (CPK 330 straipsnis), o nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų tvirtinimą, jų tenkinimo eiliškumą, atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarką.

38Kadangi ieškovai pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą bei nepagrįstumą ginčija atsižvelgdami į kiekvieną iš ieškovų suformuluotą savarankišką materialųjį reikalavimą, todėl teisėjų kolegija tiek proceso, tiek materialiosios teisės taikymo bei aiškinimo aspektais pasisako dėl kiekvieno iš ieškovų (apeliantų) pareikštų materialiųjų reikalavimų atskirai.

39Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies ir delspinigių priteisimo

40Kaip jau buvo nurodyta anksčiau šioje nutartyje, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartimi UAB „Sapnų sala“ iškėlė bankroto bylą (CPK 179 straipsnio 3 dalis; Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys). Byloje ginčo dėl to, kad ieškovai iki atsakovui iškeliant bankroto bylą dirbo UAB „Sapnų sala“, nėra. Remiantis bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartimi buvo patvirtintas kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, iš jų ir ieškovų A. D. – 36 796,78 Lt, E. L. – 6 751,11 Lt, A. M. – 16 345,41 Lt, T. M. – 18 249,45 Lt, V. M. – 66 679,29 Lt ir V. M. – 5 872,17 Lt dydžio kreditoriniai reikalavimai (CPK 179 straipsnio 3 dalis; Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys). Teisėjų kolegija pastebi, kad byloje nėra duomenų, jog Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis, kuria buvo patvirtinti nurodyto dydžio ieškovų finansiniai reikalavimai UAB „Sapnų sala“ bankroto byloje, būtų įstatymo nustatyta tvarka nuginčyta. Pagal bylos duomenis minėta nutartis yra įsiteisėjusi.

41Byloje, be kita ko, nustatyta, kad buvusio atsakovo bankroto administratoriaus UAB „Ignika“ 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu „Dėl BUAB „Sapnų sala“ veiklos tęstinumo“ buvo nutarta tęsti bendrovės komercinę–ūkinę veiklą iki pirmojo įmonės kreditorių susirinkimo (I t., b. l. 192). Bankroto administratoriaus 2012 m. sausio 13 d. įsakymu „Dėl atleidimo iš darbo“ ieškovai, išskyrus V. M., kuris atleistas iš užimamų pareigų nuo 2012 m. sausio 6 d., tos pačios dienos administratoriaus įsakymu „Dėl atleidimo iš darbo“, nuo 2012 m. sausio 13 d. buvo atleisti iš UAB „Sapnų sala“ eitų tam tikrų pareigų (I t., b. l. 203). Bylos medžiaga patvirtina ir tai, kad su ieškovais (išskyrus su ieškovu V. M., nes su juo nauja darbo sutartis buvo sudaryta 2012 m. sausio 10 d. ir ši darbo sutartis įsigaliojo 2012 m. sausio 10 d.) 2012 m. sausio 13 d. buvo sudarytos naujos darbo sutartys, kurios galiojo nuo 2012 m. sausio 16 d. iki pirmojo atsakovo kreditorių susirinkimo (I t., b. l. 11-16, 204). Kaip matyti iš paminėtų darbo sutarčių, A. D. buvo nustatytas 3 000 Lt per mėnesį atlyginimas, E. L. – 1 700 Lt, A. M. – 1 500 Lt, T. M. – 1 500 Lt, V. M. – 1 000 Lt, o V. M. – 4 500 Lt. Pirmasis kreditorių susirinkimas įvyko 2012 m. gegužės 2 d., beje, kuriame dalyvavo ir ieškovai A. D., E. L., T. M. ir V. M., bei šiame BUAB „Sapnų sala“ kreditorių susirinkime buvo nutarta nutraukti BUAB „Sapnų sala“ ūkinę–komercinę veiklą (I t., b. l. 146-151, 212-217).

42Bylos duomenys rodo ir tai, kad 2012 m. sausio 10 d. bei 2012 m. sausio 13 d. darbo sutartys, sudarytos su ieškovais, nuo 2012 m. gegužės 2 d. buvo nutrauktos bankroto administratoriaus 2012 m. gegužės 2 d. įsakymu „Dėl atleidimo iš darbo“ pagal DK 126 straipsnio 1 dalį (I t., b. l. 28). Pagal bylos duomenis su ieškovais atsakovas BUAB „Sapnų sala“ jų atleidimo dieną neatsiskaitė. Ieškovas A. D. 2012 m. balandžio 17 d. kreipėsi į bankroto administratorių su raštu „Dėl darbo sutarties pažeidimų“, prašydamas paaiškinti, kodėl yra vėluojama atsiskaityti su juo, ar yra skaičiuojami delspinigiai, taip pat pateikti atsiskaitymo lapelius bei pažymą apie priskaičiuotą vidutinį darbo užmokestį, taip pat visas kitas priskaičiuotas su darbo santykiais susijusias išmokas (I t., b. l. 17). Ieškovė E. L. 2012 m. gegužės 7 d. kreipėsi į bankroto administratorių su pretenzija, prašydama sumokėti visas jai priklausančias išmokas, susijusias su darbo užmokesčiu, delspinigius, palūkanas, taip pat pateikti duomenis apie jos darbo užmokestį, atliktus mokėjimus ir tikslią vienos dienos darbo užmokesčio dydžio sumą (I t., b. l. 18). Bankroto administratorius 2012 m. gegužės 16 d. kreipėsi į teismą su prašymu „Dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo ir tikslinimo“, prašydamas, be kita ko, patvirtinti ir patikslintus bendrovės pirmos eilės kreditorių (darbuotojų), iš jų ir ieškovų, patikslintus reikalavimus, susidedančius iš skolos (neišmokėtos darbo užmokesčio dalies), susidariusios nuo 2012 m. sausio iki 2012 m. gegužės, bei 0,07 procentų dydžio delspinigius nuo susidariusios skolos (neišmokėtos darbo užmokesčio dalies) (I t., b. l. 156-157).

43Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi, priimta UAB „Sapnų sala“ bankroto byloje, patvirtino patikslintą kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus (CPK 179 straipsnio 3 dalis; Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys). Iš Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutarties turinio matyti, kad buvo patvirtintas patikslintas kreditorių sąrašas ir jų finansinių reikalavimų dydžiai, įskaitant, bet neapsiribojant ir ieškovų A. D. – 42 493,36 Lt (5 696,58 Lt (5 656,67 Lt + 42,91 Lt (delspinigių) daugiau), E. L. – 9 685,51 Lt (2 934,40 Lt (2 920,63 Lt + 13,77 Lt (delspinigių) daugiau), A. M. – 19 269,83 Lt (2 924,42 Lt (2 901,46 Lt + 22,96 Lt (delspinigių) daugiau), T. M. – 21 173,95 Lt (2 924,50 Lt (2 901,46 Lt + 23,04 Lt (delspinigių) daugiau), V. M. – 73 893,99 Lt (7 217,70 Lt (7 130,44 Lt + 87,26 Lt (delspinigių) daugiau) ir V. M. – 6 985,87 Lt (1 113,70 Lt (1 109,40 Lt + 4,30 Lt (delspinigių) daugiau) dydžio kreditoriniai reikalavimai, patvirtinti pirma kreditorių reikalavimų tenkinimo eile (CPK 179 straipsnio 3 dalis; Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys; I t., b. l. 152-155, 156-157). Akcentuotina, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartis nagrinėjamu atveju taip pat nėra įstatymo nustatyta tvarka nuginčyta ir yra įsiteisėjusi.

44Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas bankroto byloms nagrinėti yra ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Bankroto procesas – teismo arba ne teismo tvarka vykdomų bankroto procedūrų visuma. ĮBĮ įstatyme įstatymų leidėjas yra aiškiai nustatęs, kokia tvarka ir terminais turi būti vykdomos pradėtos bankroto procedūros, jos baigiamos, tvirtinami kreditorių reikalavimai ir pan. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditorių reikalavimų pareiškimo procedūra yra imperatyviai reglamentuojama ĮBĮ. Reikalavimai yra pareiškiami bankrutuojančios įmonės administratoriui. Administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas). Juos tvirtina teismas (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ĮBĮ bei CPK normas dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra konstatavęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet turi įtakos ir patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Gausioje kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad tam, jog būtų nustatyta, ar kreditoriaus reikalavimas pagrįstas, jis turi būti patikrintas, o reikalavimo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-188/2011).

45Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas ir tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima prieiti išvadą, kad reikalavimas pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2014 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-106/2014; kt.). Kreditoriai, nesutinkantys su teismo nutartimi, kuria patvirtinti ir / ar atsisakyta tvirtinti jų kreditorinius reikalavimus, gali paduoti atskirąjį skundą (ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalis). Remiantis ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalimi kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

46Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ĮBĮ bei CPK normas dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra išaiškinęs, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; kt.). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl galimybės tikslinti teismo nutartimi patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus, yra išaiškinęs, kad kreditorių reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, todėl turėtų būti tikslinama išimtiniais atvejais ir taikoma, kai nagrinėjant bylą nustatomas kreditorių reikalavimų dydžio pakitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2011 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011; kt.). Taigi bankroto teisės normose nustatyta teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimą nėra absoliuti ir nesuteikia bankroto proceso dalyviams patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus tikslinti bei peržiūrėti neribotą skaičių. Kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimas yra galimas tik paaiškėjus naujam tokio reikalavimo teisiniam ir faktiniam pagrindui bei dalykui, kurie iki tol nebuvo žinomi ir dėl kurių teismas nėra pasisakęs įsiteisėjusia nutartimi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo nutartis, kuria išspręstas kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimas, yra teismo procesinis dokumentas bankroto byloje, todėl gali būti kvestionuojamas tik CPK ir ĮBĮ nustatyta tvarka toje byloje, kurioje yra priimtas. Nei CPK, nei ĮBĮ nenumatyta galimybės bankroto byloje priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą revizuoti atskiroje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2014).

47Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ieškovai siekė ir siekia, kad jiems šioje civilinėje byloje būtų priteista neišmokėta darbo užmokesčio dalis (pirmosios instancijos teisme ieškovai prašė priteisti nuo 2012 m. sausio iki 2012 m. gegužės neišmokėtą darbo užmokestį, kurio suma neatskaičius mokesčių, sudaro: E. L. – 3 613,63 Lt, A. D. – 7 722,72 Lt, V. M. – 10 729,10 Lt; V. M. – 2 625,01 Lt, A. M. – 3 856,36 Lt ir T. M. – 3 856,36 Lt, taip pat delspinigius, o bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, sprendžiant klausimą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies ir delspinigių priteisimo, remtis atsakovo bankroto administratoriaus pateiktais duomenimis), susidariusi nuo 2012 m. sausio iki 2012 m. gegužės, o taip pat ir 0,07 procento dydžio delspinigiai, susidarę per nurodytą laikotarpį dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi UAB „Sapnų sala“ bankroto byloje yra patvirtintas patikslintas kreditorių sąrašas ir jų reikalavimai, atsiradę (susidarę) po kreditorių susirinkimo nutarimo nutraukti įmonės komercinę–ūkinę veiklą, įskaitant, bet neapsiribojant, ir ieškovų nuo 2012 m. sausio iki 2012 m. gegužės neišmokėta darbo užmokesčio dalis bei priskaičiuoti delspinigiai per nurodytą laikotarpį, sprendė, jog ieškovų reikalavimai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies ir priskaičiuotų delspinigių yra jau patvirtinti įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl šią ieškinio dalį atmetė.

48Ieškovai laikosi pozicijos, kad jie niekada nesiekė, jog jų naujai, po atsakovo veiklos pratęsimo, atsiradę kreditoriniai reikalavimai turėtų būti įtraukti į bendrą atsakovo kreditorių eilę, neteikė jokių prašymų atsakovo bankroto administratoriui, bankroto administratorius pateikė teismui patvirtinti jų finansinius reikalavimus be jų valios, jeigu ieškovai būtų žinoję apie jų kreditorinių reikalavimų padidinimą be jų valios, būtų skundę atitinkamą teismo sprendimą. Taigi iš nurodytų ieškovų (apeliantų) argumentų darytina išvada, kad jie iš esmės nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi, kuria buvo patvirtinti jų kreditoriniai reikalavimai UAB „Sapnų sala“ bankroto byloje, tačiau tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde ieškovai nenurodė ir nenurodo jokio naujo kreditorių reikalavimo tvirtinimo teisinio ir / ar faktinio pagrindo bei dalyko, kurie iki tol ieškovams (apeliantams) nebuvo žinomi ir dėl kurių teismas nėra ir / ar nebūtų pasisakęs Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartyje, kurios jie (ieškovai) ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka neskundė, o tai, teisėjų kolegijos vertinimu, reiškia, kad įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartis šioje civilinėje byloje negali būti ginčijama.

49Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi tai, kad ieškovų (apeliantų) šioje nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, susidariusios nuo 2012 m. sausio iki 2012 m. gegužės, o taip pat ir 0,07 procento dydžio delspinigių, susidariusių per nurodytą laikotarpį dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, priteisimo yra išspręsti įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartimi, atsižvelgusi į tai, jog tam, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų, CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo teisme pareikšti tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, teismo nutartys, kuriomis nustatomos šalių teisės ir pareigos, taip pat ir tvirtinami kreditorių finansiniai reikalavimai, kaip pirmiau nurodyta, savo turiniu iš esmės prilygsta teismo sprendimo galiai, todėl joms taikomos CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatos, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės padaręs pagrįstą išvadą, jog ieškovų reikalavimai dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies ir priskaičiuotų delspinigių yra jau išspręsti ir patvirtinti įsiteisėjusia teismo nutartimi, netinkamai taikė bei aiškino proceso teisės normas. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo ieškinio dalį dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies ir delspinigių priteisimo atmetė, nes šis klausimas jau yra išspręstas ir negalėjo būti dar kartą būti sprendžiamas atskiroje byloje. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad jau anksčiau aptarta įsiteisėjusia teismo nutartimi yra išspręstas ieškovų finansinių reikalavimų patikslinimo klausimas ir toks reikalavimas nagrinėjamoje byloje negalėjo būti dar kartą nagrinėjamas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą turėjo bylą nutraukti, tačiau nepagrįstai šios bylos nenutraukė. Todėl apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ši bylos dalis nutrauktina pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, t. y. dėl to, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

50Iš šioje byloje ieškovų nurodomų aplinkybių visumos matyti, kad jie siekia, jog minėta neišmokėta darbo užmokesčio dalis ir delspinigiai, kurie yra priteisti jiems įsiteisėjusia nutartimi, iš esmės būtų išmokėti kitokia tvarka, t. y. pirmiau nei, kad bus tenkinami senųjų kreditorių kreditoriniai reikalavimai. Nagrinėjamu atveju ieškovai (apeliantai), remdamiesi Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-548/2012, pateiktais išaiškinimais dėl kreditorių skirstymo į senuosius ir naujuosius, laikosi pozicijos, jog būtų pripažinta, kad jų (kaip naujųjų kreditorių) reikalavimai turi prioritetą prieš senuosius (įskaitant ir ieškovų jau patvirtintus) atsakovo kreditorių finansinius reikalavimus, ir šie finansiniai reikalavimai tenkintini pirmiau prieš visus kitus anksčiau patvirtintus pirmos eilės kreditorių reikalavimus, tenkinamus ĮBĮ 35 straipsnio nustatyta tvarka, o jiems (ieškovams) priklausančios išmokėti sumos turi būti atlyginamos iš atsakovo einamųjų lėšų.

51Nagrinėjant šiuos ieškovų argumentus, pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga, todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kartu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra atkreipęs dėmesį, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti ir suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktinėms aplinkybėms arba labai panašios į jas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2013, kt.).

52Apeliantų tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde cituojamoje Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-548/2012, nagrinėtos faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamomis šioje byloje, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytoje nutartyje pateiktais teisės normų išaiškinimais remtis ginčo atveju nėra jokių nei faktinių, nei teisinių prielaidų, todėl tuo pačiu teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais ir atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus, jog nagrinėjamos bylos ir civilinės bylos Nr. 2-548/2012 ratio decidendi nesutampa. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą, vadovaujasi Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1263/2014, pateiktais išaiškinimais, nes būtent toje byloje ir šioje nagrinėjamoje byloje yra identiškos faktinės bei teisinės aplinkybės, t. y. abiejose bylose reikalavimus dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų priteisimo pareiškė BUAB „Sapnų sala“ darbuotojai, kurie dirbo pagal terminuotas darbo sutartis po to, kai įmonei buvo iškelta bankroto byla.

53Išanalizavusi ir įvertinusi apeliantų argumentus, susijusius su tuo, kad ieškovams priklausanti neišmokėta darbo užmokesčio dalis ir kitos išmokos turi būti atlyginami ne pagal ĮBĮ 35 straipsnio nustatytą tvarką, o jiems (ieškovams) priklausančios išmokėti sumos turi būti atlyginamos iš atsakovo einamųjų lėšų, teisėjų kolegija su jais sutikti neturi jokio pagrindo.

54Nesutikdama su nurodytais ieškovų (apeliantų) argumentais, teisėjų kolegija pabrėžia, kad administravimo išlaidas, jų formavimo ir mokėjimo tvarką apibrėžia ĮBĮ 36 straipsnis. ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Kai įmonės neturi lėšų arba jų nepakanka bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, jos apmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalį bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, atlyginimas administratoriaus padėjėjui (padėjėjams), su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančius ūkinėje–komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine–komercine veikla. Iš aptartų teisės normų turinio analizės akivaizdu, kad atlyginimas darbuotojams, dalyvaujantiems ūkinėje–komercinėje veikloje, nepriskirtas prie administravimo išlaidų (ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis). ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punkte reglamentuojama, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonė turi teisę verstis ūkine–komercine veikla, jeigu ji mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius, ir iš šios veiklos gautas pajamas naudoti su šia veikla susijusioms išlaidoms. Jeigu dėl įmonės ūkinės–komercinės veiklos atsiranda mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų įstatymuose numatytų apmokestinamų objektų, įmonė mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas moka vadovaudamasi įstatymais. Jeigu dėl ūkinės komercinės veiklos atsiranda reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių ir įsipareigojimų, jie yra tenkinami šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, daro išvadą, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai bankrutuojanti įmonė tęsia ūkinę–komercinę veiklą, visi reikalavimai, susiję su atsiradusiomis prievolėmis ir įsipareigojimais, įskaitant ir mokamą darbo užmokestį darbuotojams, išskyrus tuos darbuotojus, kurių veikla yra būtina dalyvauti bankroto procese, tenkinami ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta kreditorių tenkinimo eile.

55Kita vertus, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliantai neįrodinėjo, jog jų veikla buvo būtina dalyvauti bankroto procese ir dėl to jiems turėtų būti atlyginta iš administravimo išlaidų. Šiuo aspektu pastebėtina, kad kasacinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat yra laikomasi pozicijos, jog iš administravimo išlaidų gali būti mokamas darbo užmokestis tik tiems darbuotojams, kurie būtinai turi dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančius ūkinėje–komercinėje veikloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2013). Priešingai, ad hoc apeliantai iš esmės pripažįsta vykdę ūkinę–komercinę veiklą, o, kaip minėta, ĮBĮ įstatymų leidėjas yra expressis verbis nustatęs, kaip ir kokia tvarka atsiskaitoma su kreditoriais, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punkte aiškiai nustatyta, kad „jeigu dėl ūkinės–komercinės veiklos atsiranda reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių ir įsipareigojimų, jie teikiami tvirtinti teismui ir tenkinami šio įstatymo 35 straipsnio nustatyta tvarka tik nutraukus ūkinę–komercinę veiklą“. Nagrinėjamoje byloje būtent tokia situacija ir yra susiklosčiusi.

56Dėl nurodytų priežasčių apeliacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, jog iš ūkinės–komercinės veiklos atsiradę reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių ir įsipareigojimų yra tenkinami ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka, o ne iš įmonės administravimui skirtų lėšų, nes ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis draudžia išlaidas, susijusias su ūkine–komercine veikla, apmokėti iš administravimo išlaidų sąmatos. Taigi tuo pačiu konstatuotina, kad įpareigoti atsakovą sumokėti priteistas sumas ir kitas ieškovams priklausančias išmokas iš atsakovo einamųjų lėšų nėra pagrindo.

57Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo

58Kaip jau konstatuota pirmiau šioje nutartyje, bylos duomenimis su ieškovais atsakovas BUAB „Sapnų sala“ jų atleidimo dieną neatsiskaitė. Ieškovai siekia, kad jiems pagal DK nustatytą teisinį reguliavimą būtų priteistas ir vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį ir prašo iš atsakovo BUAB „Sapnų sala“ priteisti jiems vidutinį darbo užmokestį už uždelsimą atsiskaityti ne dėl darbuotojų kaltės, skaičiuojant nuo atleidimo dienos (2012 m. gegužės 2 d.) iki visiško atsiskaitymo su ieškovais, nurodant, jog vidutinio darbo užmokesčio dydis yra: E. L. – 1 727,46 Lt, A. D. – 3 048,36 Lt, V. M. – 4 556,16 Lt, V. M. – 1 016,19 Lt, A. M. – 1 524,18 Lt, o T. M. – 1 524,18 Lt. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktinius ir teisinius aspektus, sprendė, kad ieškovų reikalavimai dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą ne dėl darbuotojų kaltės laiką priteisimo atmestini, nes su ieškovais bus atsiskaityta ĮBĮ 35 straipsnio nustatyta tvarka. Apeliantai nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, teigdami, kad jiems pagal DK nustatytą teisinį reguliavimą privalo būti priteistas ir vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką, nes ĮBĮ nereguliuoja atsiskaitymo su atleidžiamais darbuotojais, kurie buvo įdarbinti jau po bankroto bylos iškėlimo, tvarkos. Nurodytus argumentus apeliacinio teismo teisėjų kolegija iš esmės pripažįsta pagrįstais.

59Sutikdama su paminėtais apeliantų argumentais, apeliacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad, kaip jau pirmiau buvo pasakyta šioje nutartyje, įmonių bankroto procesą reglamentuoja ĮBĮ. Šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonės veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas ĮBĮ nuostatų prioritetas prieš kitų įstatymų normas, vykdant bankroto procedūras, tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad šios teisės normos turinio analizė teisėjų kolegijai taip pat suponuoja ir tą išvadą, jog ĮBĮ nedraudžia jo nereguliuojamiems teisiniams santykiams taikyti ir kitų įstatymų nuostatų. Apeliantai yra teisūs teigdami, kad ĮBĮ nereguliuoja atsiskaitymo su atleidžiamais darbuotojais, kurie buvo įdarbinti jau po bankroto bylos iškėlimo, tvarkos, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu atveju, kaip teisingai nurodo ir apeliantai, būtina vadovautis teisiniu reguliavimu, nustatytu DK, nes šiame teisės akte inter alia nenustatyta, jog šio kodekso normos netaikomos specialųjį teisinį statusą (bankrutuojančio ir / ar bankrutavusio) įgijusiems darbdaviams (DK 1 straipsnis), priešingai, DK 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu yra tarp šio kodekso normos ir kito įstatymo ar norminio teisės akto nuostatų prieštaravimų, taikoma šio kodekso norma.

60DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Pagal DK 141 straipsnio 2 dalį darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbo sutartį. Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už visą uždelstą laiką. Tuo atveju, kai yra nustatoma, kad darbdavys, pasibaigus darbo teisiniams santykiams, pažeidė įstatyme jam nustatytą pareigą ir uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, taip pat kai dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, darbdaviui kyla DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos pasekmės.

61Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, šioje normoje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2007; 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2009). Darbdavio pareigai išmokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką atsirasti esminę reikšmę turi ir nevisiško atsiskaitymo su darbuotoju fakto, ir darbo teisinių santykių šalių kaltės konstatavimas. Darbdaviui nurodyta sankcija taikoma tuo atveju, kai dėl tokio uždelsimo atsiskaityti su darbuotoju nėra jo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2007; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007; kt.). Be to, taikant DK 141 straipsnio 3 dalį būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012; kt.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, taikant proporcingumo principą, teismo pagal DK 141 straipsnio 3 dalį priteisiama išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką gali būti tik mažinama, bet ne reikalavimas visiškai atmetamas.

62Iš kasacinio teismo išaiškinimų taikant DK 141 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 4 dalį, nustatančią vidutinio darbo užmokesčio priteisimą už priverstinės pravaikštos laiką, matyti, kad pagal teismų praktikoje suformuluotas priežastis darbuotojui priteistina išmoka už uždelsimo atsiskaityti su darbuotoju laiką gali būti mažinama, kai nustatoma trumpa darbo santykių trukmė, didelė priteistina suma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012); darbdavio padaryto pažeidimo aplinkybės ir pobūdis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2012); faktas, kad darbdavys ieškinio reikalavimų dalį pripažino ir sumokėjo kompensaciją už priverstinės pravaikštos dalį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2011); darbdavio finansinė padėtis, priteistinos išmokos dydžio reikšmė darbdavio kitų darbuotojų ir kreditorių interesams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-267/2008) ir kt. Pažymėtina, kad priteistina išmoka gali būti mažinama tik išskirtiniais atvejais, kai nustatomos išskirtinės aplinkybės, kurios rodo, kad priteistinos išmokos dydis aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir yra iš esmės neproporcingas darbdavio padarytam pažeidimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2012). Taigi teismas, kiekvienu konkrečiu nagrinėjimo atveju nustatęs pagal aptartus kriterijus reikšmingas bylai faktines aplinkybes, sprendžia, ar jos pažeidžia darbdavio padaryto pažeidimo ir darbuotojo pažeistų teisių proporcingumo principą ir sudaro teisinį pagrindą mažinti darbuotojui priteistiną išmoką.

63Atsižvelgdama į šios nagrinėjamos bylos faktinius ir teisinius aspektus, taip pat į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo atveju nėra pagrindo formuoti išvadą, jog egzistuoja DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos išimtys, kuomet atsiskaitymas su atleidžiamais darbuotojais galimas ne atleidimo dieną, ir sprendžia, kad su ieškovais turėjo būti visiškai atsiskaityta jų atleidimo iš darbo dieną, t. y. 2012 m. gegužės 2 d. Byloje esantys duomenys įrodo, kad darbdavys BUAB „Sapnų sala“ pažeidė nustatytą pareigą atsiskaityti su ieškovais jų atleidimo dieną, o bendra ieškovams pradelsta ir nesumokėta darbo užmokesčio dalis kartu su delspinigiais sudaro 22 811,30 Lt, kuri apeliantams iki šiol nėra sumokėta. Byloje nenustatyta ieškovų kaltė dėl to, kad su jais laiku nebuvo atsiskaityta. Taigi įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, taip pat, kad atsakovas – darbdavys, pažeidė pareigą atsiskaityti su apeliantais jų atleidimo iš darbo dieną, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas taikyti atsakovui DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytas sankcijas.

64Šiuo aspektu teisėjų kolegija akcentuoja, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovas UAB „Sapnų sala“ įdarbino apeliantus po to, kai jam buvo iškelta bankroto byla, neatleidžia jo nuo darbo sutartimi prisiimtų prievolių laiku bei tinkamai atsiskaityti su darbuotojais, kurie dirbo tęsiant įmonės ūkinę–komercinę veiklą. Netinkamai vykdant nurodytą pareigą iš tikrųjų kyla DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos pasekmės, nes po bankroto bylos iškėlimo BUAB „Sapnų sala“ tęsiant bendrovės ūkinę–komercinę veiklą bei įdarbinant iki tol bendrovėje dirbusius darbuotojus, BUAB „Sapnų sala“ prisiėmė visą iš to kylančią riziką. Šiuo aspektu apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad panašios pozicijos taikant ir aiškinant DK įtvirtintas teisės normas, susijusias su vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo darbuotojams, kurie bankrutuojančioje įmonėje dirbo tęsiant bendrovės ūkinę–komercinę veiklą, laikomasi ir formuojamoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1263/2014).

65Viena vertus, atsižvelgdama į tai, kas pasakyta pirmiau dėl pagrindo nagrinėjamu atveju atsakovui taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytas sankcijas buvimo, kita vertus, į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija vertina, kad ad hoc priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės už visą ieškovų reikalaujamą laiką būtų akivaizdžiai neproporcinga, atsižvelgiant į ieškovams priklausančių darbo pajamų už jų dirbtą gana trumpą laiką ir reikalaujamą kompensaciją, tokia situacija nebūtų suderinama su DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, o taip pat su proporcingumo principu, kuris yra neatskiriamas nuo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Be to, neadekvačios sankcijos taikymas tokiu atveju pažeistų ne tik nurodytus principus, bet ir padarytų žalos kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju yra ypač svarbi ta aplinkybė, kad ieškovai (apeliantai) įsidarbino bankrutuojančioje įmonėje, t. y. iš esmės nemokioje bendrovėje, dirbo pagal terminuotas darbo sutartis ir labai trumpą laiką (tik apie 4 (keturis) mėnesius). Be to, ginčo atveju atsižvelgtina ir į tai, kad su ieškovais vis dėlto iš dalies buvo atsiskaitoma (I t., b. l. 61-70, 87-98), o nutraukus darbo sutartis nebuvo atsiskaitoma dėl to, kad įmonė buvo nemoki. Pagal bylos duomenis 2012 m. gegužės mėnesį neišmokėtą darbo užmokestį, kurio suma neatskaičius mokesčių, sudaro: E. L. – 3 613,63 Lt, A. D. – 7 722,72 Lt, V. M. – 10 729,10 Lt; V. M. – 2 625,01 Lt, A. M. – 3 856,36 Lt ir T. M. – 3 856,36 Lt.

66Kaip minėta, ieškovai į teismą su ieškiniu kreipėsi 2012 m. birželio 14 d., kuriame, be kita ko, prašė priteisti vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsikaityti su jais laiką kompensaciją nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Vėliau, t. y. 2014 m. gegužės 9 d., ieškovai teismui padavė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad jiems priklausanti vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką kompensacija (nuo 2012 m. gegužės iki 2014 m. gegužės, t. y. už 24 mėnesius) sudaro: E. L. – 41 459,04 Lt, A. D. – 73 160,64 Lt, V. M. – 109 347,84 Lt, V. M. – 24 388,56 Lt, A. M. – 36 580,32 Lt ir T. M. – 36 580,32 Lt. Apeliaciniame skunde ieškovai prašo priteisti vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą laiką už 26 mėnesius, t. y. nuo 2012 m. gegužės iki 2014 m. liepos.

67Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, bei atsižvelgusi į šios nagrinėjamos bylos trukmę, į tai, kad ir kitiems BUAB „Sapnų sala“ darbuotojams, su kuriais nebuvo atsiskaityta jų atleidimo iš darbo dieną, buvo sumažinta priteistina kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1263/2014), vadovaudamasi teisingumo, protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo atveju pakankama ir logiška vidutinio darbo užmokesčio kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką pripažintina tik dalis ieškovų nurodytos kompensacijos už 24 mėnesius, t. y. E. L. – 14 448 Lt, A. D. – 25 496 Lt, V. M. – 38 108 Lt, V. M. – 8 499 Lt, A. M. – 12 748 Lt, T. M. – 12 748 Lt.

68Esant pirmiau nustatytoms ir šioje nutartyje nurodytoms bylos faktinėms bei teisinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovų apeliacinis skundas pripažįstamas pagrįstu iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. panaikinant sprendimo dalį dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies ir delspinigių priteisimo ir šią bylos dalį nutraukiant; panaikinant sprendimo dalį, kurioje buvo atmesti ieškinio reikalavimai dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo, šiuos ieškinio reikalavimus tenkinant iš dalies; kitą sprendimo dalį paliekant nepakeistą.

69Dėl kitų ieškovų (apeliantų) argumentų, susijusių su buvusio bendrovės administratoriaus veiksmais, priimtais sprendimais (pvz. tęsti bendrovės komercinę veiklą) ir pan., bei iš to galbūt atsiradusia žala bendrovei, kitiems kreditoriams, apeliacinio teismo teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nėra susiję su šios konkrečios nagrinėjamos bylos dalyku.

70Dėl bylinėjimosi išlaidų

71Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir atmetęs ieškovų A. D., E. L., A. M., T. M., V. M. ir V. M. ieškinį, vadovaudamasis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 6 dalimi iš ieškovų priteisė po 7,74 Lt procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų į valstybės biudžetą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos iš viso sudaro 46,46 Lt.

72Kadangi kiekvienam iš ieškovų į valstybės biudžetą turėtų būti priteista išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma, neviršijanti 10 Lt, šios išlaidos pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nepriteistinos. Iš atsakovo BUAB „Sapnų sala“ į valstybės biudžetą priteistina 16 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.

73Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 5 punktu,

Nutarė

74Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimą pakeisti.

75Panaikinti sprendimo dalį, kurioje buvo atmesti ieškinio reikalavimai ieškovams A. D., E. L., A. M., T. M., V. M. ir V. M. iš atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sapnų sala“ priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį bei delspinigius, ir šią bylos dalį nutraukti.

76Panaikinti sprendimo dalį, kurioje buvo atmesti ieškinio reikalavimai ieškovams A. D., E. L., A. M., T. M., V. M. ir V. M. iš atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sapnų sala“ priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką. Šią ieškinio dalį patenkinti iš dalies.

77Priteisti iš atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sapnų sala“ (juridinio asmens kodas 122014943) ieškovams: A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 25 496 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt šešis litus), E. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 14 448 Lt (keturiolika tūkstančių keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis litus), V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 38 108 Lt (trisdešimt aštuonis tūkstančius vieną šimtą aštuonis litus), V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 8 499 Lt (aštuonis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt devynis litus), A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 12 748 Lt (dvylika tūkstančių septynis šimtus keturiasdešimt aštuonis litus) ir T. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) –12 748 Lt (dvylika tūkstančių septynis šimtus keturiasdešimt aštuonis litus) dydžio vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką.

78Priteisti iš atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sapnų sala“ (juridinio asmens kodas 122014943) į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) 16 Lt (šešiolika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartimi uždarajai akcinei... 5. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartimi patvirtintas kreditorių... 6. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 23 d., 2012 m. gegužės 28 d., 2012 m.... 7. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartimi bendrovė... 8. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi patenkintas... 9. Ieškovai A. D., E. L., A. M., T. M., V. M. ir V. M. 2012 m. birželio 14 d.... 10. Ieškovai paaiškino, kad jie dirbo atsakovo įmonėje iki bankroto bylos... 11. Ieškovai, remdamiesi Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartyje,... 12. Ieškovai pažymėjo, kad nagrinėjant bylą jiems tapo žinoma apie tai, jog... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 15. Teismas, nustatęs, kad nuo 2011 m. lapkričio 30 d. iki 2012 m. gegužės 2 d.... 16. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis ĮBĮ 10 straipsnio 7... 17. Konstatavęs, kad po kreditorių susirinkimo nutarimo nutraukti įmonės... 18. Teismas be kita ko sprendė, kad reikalavimai dėl vidutinio darbo užmokesčio... 19. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 20. Ieškovai A. D., E. L., A. M., T. M., V. M. ir V. M. apeliaciniame skunde... 21. Ieškovai apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas netinkamai,... 22. Ieškovai nurodo, kad jie turi būti skirtingoje pozicijoje prieš senų,... 23. Be kita ko, ieškovai akcentuoja, kad jie niekada nesiekė, jog jų naujai, po... 24. Atsakovas BUAB „Sapnų sala“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB... 25. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos... 26. Be kita ko, atsakovas pažymi, kad ĮBĮ nenustato, jog administravimo... 27. Atsakovo vertinimu, kadangi nagrinėjamu atveju ieškovų reikalaujama... 28. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 29. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 31. Nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka pagal ieškovų (apeliantų) A. D.,... 32. Ieškovų A. D., E. L., A. M., T. M., V. M. ir V. M. reikalavimai priteisti... 33. Atsakovas, atsikirsdamas į nurodytus ieškovų argumentus, tvirtino, kad... 34. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad teismo 2012 m.... 35. Apeliaciniame skunde ieškovai (apeliantai) ginčija pirmosios instancijos... 36. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos šalių nurodytus bylos faktinius ir... 37. Iš tiesų, kaip teisingai nurodo ieškovai apeliaciniame skunde, proceso... 38. Kadangi ieškovai pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą bei... 39. Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies ir delspinigių priteisimo... 40. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau šioje nutartyje, Vilniaus apygardos teismo... 41. Byloje, be kita ko, nustatyta, kad buvusio atsakovo bankroto administratoriaus... 42. Bylos duomenys rodo ir tai, kad 2012 m. sausio 10 d. bei 2012 m. sausio 13 d.... 43. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi, priimta UAB... 44. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bankroto bylos nagrinėjamos... 45. Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka... 46. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ĮBĮ bei CPK normas dėl... 47. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek bylą nagrinėjant... 48. Ieškovai laikosi pozicijos, kad jie niekada nesiekė, jog jų naujai, po... 49. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi tai, kad ieškovų... 50. Iš šioje byloje ieškovų nurodomų aplinkybių visumos matyti, kad jie... 51. Nagrinėjant šiuos ieškovų argumentus, pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos... 52. Apeliantų tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde cituojamoje Lietuvos... 53. Išanalizavusi ir įvertinusi apeliantų argumentus, susijusius su tuo, kad... 54. Nesutikdama su nurodytais ieškovų (apeliantų) argumentais, teisėjų... 55. Kita vertus, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliantai neįrodinėjo,... 56. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinio teismo teisėjų kolegija daro... 57. Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo... 58. Kaip jau konstatuota pirmiau šioje nutartyje, bylos duomenimis su ieškovais... 59. Sutikdama su paminėtais apeliantų argumentais, apeliacinio teismo teisėjų... 60. DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai... 61. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo... 62. Iš kasacinio teismo išaiškinimų taikant DK 141 straipsnio 3 dalį ir 300... 63. Atsižvelgdama į šios nagrinėjamos bylos faktinius ir teisinius aspektus,... 64. Šiuo aspektu teisėjų kolegija akcentuoja, kad vien ta aplinkybė, jog... 65. Viena vertus, atsižvelgdama į tai, kas pasakyta pirmiau dėl pagrindo... 66. Kaip minėta, ieškovai į teismą su ieškiniu kreipėsi 2012 m. birželio 14... 67. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, bei atsižvelgusi į šios nagrinėjamos... 68. Esant pirmiau nustatytoms ir šioje nutartyje nurodytoms bylos faktinėms bei... 69. Dėl kitų ieškovų (apeliantų) argumentų, susijusių su buvusio bendrovės... 70. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 71. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir atmetęs ieškovų A.... 72. Kadangi kiekvienam iš ieškovų į valstybės biudžetą turėtų būti... 73. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 74. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimą pakeisti.... 75. Panaikinti sprendimo dalį, kurioje buvo atmesti ieškinio reikalavimai... 76. Panaikinti sprendimo dalį, kurioje buvo atmesti ieškinio reikalavimai... 77. Priteisti iš atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sapnų... 78. Priteisti iš atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sapnų...