Byla 1A-582/2014
Dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose ir nuteistas laisvės atėmimu penkiolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Audronės Kartanienės, teisėjų Svajūno Knizlerio, Lino Žukausko, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei, gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčiuk, nuteistajam V. A.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose ir nuteistas laisvės atėmimu penkiolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

3Iš V. A. priteista: nukentėjusiajam R. S. 2 953 Lt turtinės žalos ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas; nukentėjusiesiems G. S., A. A., M. A. ir L. A. po 20 000 Lt kiekvienam neturtinės žalos atlyginimas.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5V. A. nuteistas už tai, kad itin žiauriai nužudė savo šeimos narį - sutuoktinę R. S., o būtent:

62013 m. liepos 14 d., laikotarpiu nuo 00.45 val. iki 02.29 val., savo gyvenamojoje vietoje - namo, esančio ( - ), kambaryje, buitinio konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu, tyčia ne mažiau kaip septyniolika kartų dūrė savo sutuoktinei R. S. virtuviniu peiliu į krūtinės kairiąją sritį, nugaros, pilvo sritis, kairįjį žastą, šiais veiksmais sukeldamas R. S. didelį skausmą ir kančias, padarė jai devynias kiaurymines durtines - pjautines žaizdas krūtinėje ir nugaroje su širdies, plaučių ir kepenų pažeidimais, dvi kiaurymines durtines pjautines žaizdas pilve su skrandžio pažeidimais, keturias aklas durtines pjautines žaizdas nugaroje, vieną pjautinę žaizdą ir vieną linijinį odos nubrozdinimą kairiame žaste. Tai komplikavosi išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, dėl ko R. S. įvykio vietoje mirė.

7Nuteistasis V. A. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. nuosprendį - sušvelninti jam nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę; nukentėjusiesiems R. S., A. A., M. A. ir L. A. priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti bent per puse; nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam G. S. panaikinti ir šio nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti; jam priklausančius daiktus – 2 vnt. raktų, mobiliojo ryšio telefonus Nokia 5030c-2 ir Nokia N70-1 su SIM kortelėmis, USB atmintinę, 2 vnt. MRT pakroviklių grąžinti ne R. S., o jo broliui V. A.; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta sunaikinti R. S. daiktus (liemenėlę, kelnaites, marškinėlius, daktiloskopines korteles, 2 vnt. peilių) ir šiuos daiktus palikti saugoti neribotą laiką prie bylos.

8Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, nenustatė tikrųjų įvykio priežasčių, ko pasėkoje neteisingai kvalifikavo jo nusikalstamus veiksmus pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Teismas neįvertino nukentėjusiosios elgesio įtakos jo tuometinei emocinei būsenai, kuri tiesiogiai susijusi su šios veikos padarymu. Neįvertino ir to, ar, susidarius kritinei situacijai, jis galėjo surasti tinkamą išeitį. Nurodo, kad jis nenorėjo ir nesiekė kankinat ar kitaip itin žiauriai nužudyti savo sutuoktinę. Pastaroji jam buvo pats mylimiausias ir brangiausias žmogus. Gerbė ją kaip gyvenimo partnerę, draugę ir savo trijų vaikų motiną. Mano, kad teismas nepagrįstai nepripažino, jog veikos padarymo metu jis buvo afekto būsenoje, prie kurios privedė neteisėti ir provokuojantys sutuoktinės tyčiniai veiksmai (nuolatinės patyčios, žodiniai užgauliojimai, provokuojantys fizinio smurto veiksmai), bei į jo rankas patekęs SMS ir skambučių registras, įrodantis jo žmonos neištikimybę, nemalonus telefoninis pokalbis su svetimu vyru. Nusikaltimo padarymui įtakos, apelianto nuomone, galėjo turėti ir dėl nukentėjusiosios elgesio paskutiniu metu labai dažnai pasikartojantys galvos skausmai, hipoglikemijos priepuoliai. Teigia, kad jis neprisimena nei nusikaltimo pradžios, nei pabaigos, nei jo vykdymo eigos. Neprisimena ir kokiomis aplinkybėmis pasirinko nusikaltimo padarymo įrankį. Mano, kad būdamas sąmoningo proto, jis taip pasielgęs nebūtų. Tuo tarpu pagal teismų praktiką, nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą tik tuo atveju, jeigu kaltininkas suvokia itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą.

9Be to, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino ir jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis to, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis, jį įžeidžiantis ir niekinantis nukentėjusiosios elgesys, kuris lėmė didelį jo susijaudinimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai). Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatyta 2,61 promilės girtumas), nerinko žodžių, įžeidinėjo jį, grasino, kad papjaus kaip kiaulę, išdarinės po kaulelį, miegančiam perpjaus gerklę, kirviu nukirs galvą. Be to, nors ir nelabai stiprų, tačiau jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Įvykio nakties provokaciniai nukentėjusiosios veiksmai, į jo rankas patekusi informacija bei labai nemalonus, jį įžeidžiantis ir kaip vyrą žeminantis telefoninis pokalbis su svetimu vyru „ar tu ją kada nors turėjai“, leido suprasti, kad viskas, kas per 18 metų buvo pasiekta ir puoselėta - tvirtas šeimos pagrindas byra į šipulius. Tai sukėlė didelį susijaudinimą. Didelis jaudulys sukėlė afekto būseną, kurioje ir buvo padarytas nusikaltimas.

10Apeliantas nesutinka ir su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausme. Mano, kad ji yra aiškiai per griežta. Nurodo, jog savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, aktyviai dalyvavo nusikaltimo išaiškinime, padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir ekspertams atskleisti įvykio eigą, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (BK 61 straipsnio 4 dalis). Be to, praėjus afekto būsenai, jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą, apie įvykį pranešė policijai, artimiesiems, atsiprašė vaikų (BK 62 straipsnio 1 dalis). Pažymi, kad skiriant bausmę teismas neatsižvelgė į jo sveikatos būklę. Jis serga cukriniu diabetu, hipertenzija, astma, akmenlige, turi trečios grupės invalidumą. Taipogi prašo atsižvelgti į tai, kad jis yra daugiavaikis tėvas, nori kuo greičiau grįžti pas vaikus, juos auklėti ir užauginti dorais bei pavyzdingais Lietuvos Respublikos piliečiais. Pilnai suvokia savo atsakomybę ir, atsiradus pirmai galimybei, vykdys įpareigojimus, susijusius su neturtinės žalos atlyginimu. Tačiau prašo, bent pusiau sumažinti R. S., A. A., M. A. ir L. A. priteistos neturtinės žalos dydį. Kadangi turi III grupės invalidumą, bus labai sunku vykdyti įpareigojimus. Tuo tarpu G. S. prašo nepriteisti neturtinės žalos. Nurodo, kad šis su savo motina nebendravo apie šešerius metus, buvo susipykę. G. S. savo motinos nemylėjo, ją buvo labai įžeidęs, norėjo, kad motina mokėtų jam alimentus.

11Nukentėjusieji G. S. ir R. S. atsikirtime į apeliacinį skundą prašo nuteistojo V. A. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. nuosprendį; priteisti iš nuteistojo V. A. nukentėjusiajam R. S. 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

12Nukentėjusieji nesutinka su nuteistojo V. A. apeliacinio skundo argumentais. Mano, kad apelianto skunde nurodomos aplinkybės, neva tai nusikaltimą jis padarė būdamas fiziologinio afekto būsenoje, yra ne kas kita, kaip bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės arba ją sušvelninti. Nuteistajam buvo atlikta teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizė. Ekspertizės akte nurodyta, kad „nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu 2013-07-13 – 14 V. A. nekonstatuojamas joks psichikos sutrikimas. Jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu 2013-07-13 – 14 V. A. nebuvo laikinos liguistos psichinės veiklos sutrikimo būsenos. Šiuo metu V. A. nekonstatuojamas joks psichikos sutrikimas. Jis gali suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. V. A. priverčiamosios medicinos priemonės netaikytinos“.

13Apeliantas nepagrindė tinkamais įrodymais ir savo teiginių, jog fiziologinio afekto būseną jam sukėlė nuolatinės buvusios sutuoktinės patyčios, žodiniai užgauliojimai, provokuojantys fizinio smurto veiksmai, taip pat nužudytosios neištikimybė. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Priešingų teisei veiksmų prieš apeliantą, nužudytoji neatliko. Byloje nėra duomenų, kad R. S. kėsinosi į apelianto gyvybę, sveikatą, sudavė smūgius ir pan. Nukentėjusiųjų teigimu, nepagrįsti nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai ir apie neva tarp G. S. ir jo motinos R. S. buvusius blogus santykius. Nurodo, kad G. S., kaip ir kitų vaikų, santykiai su motina buvo geri, vaikai mamą labai mylėjo. Priteistas žalos dydis tėra menka kompensacija, palyginus su tuo, kokias dvasines kančias nužudytosios vaikai patyrė ir ateityje patirs dėl mamos netekties, su kokiais sunkumais teks susidurti vyresniesiems broliams auginant nepilnamečius savo brolį bei seseris.

14Taipogi pagal nukentėjusiuosius, kaip nepagrįsti, turėtų būti vertinami ir apelianto skundo argumentai, neva tai jis nesuvokė nusikaltimo padarymo itin žiauriai ypatumo. Nukentėjusiųjų nuomone, skundžiamas teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

15Teismo posėdyje nuteistasis V. A. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo V. A. apeliacinį skundą atmesti.

16Nuteistojo V. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto daiktinių įrodymų klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

17Dėl nuteistojo V. A. nusikalstamos veikos kvalifikavimo; BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių pripažinimo.

18Kaip matyti iš apelianto skundo argumentų, pastarasis nesutinka su jo nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, argumentuodamas tuo, kad šios veikos padarymo metu jis buvo afekto būsenoje, kurią įtakojo neteisėti ir provokuojantys sutuoktinės tyčiniai veiksmai (nuolatinės patyčios, žodiniai užgauliojimai, grasinimai, provokuojantys fizinio smurto veiksmai), į jo rankas patekęs SMS ir skambučių registras, įrodantis jo žmonos neištikimybę, nemalonus telefoninis pokalbis su svetimu vyru, taip pat dėl tokio nukentėjusiosios elgesio paskutiniu metu labai dažnai pasikartojantys galvos skausmai, hipoglikemijos priepuoliai. Jis neprisimena nei nusikaltimo pradžios, nei pabaigos, nei jo vykdymo eigos, neprisimena ir kokiomis aplinkybėmis pasirinko nusikaltimo padarymo įrankį, nesuvokė itin žiauraus nukentėjusiosios gyvybės atėmimo ypatumo.

19Taigi, sprendžiant iš aukščiau paminėtų apelianto skundo argumentų, pastarasis netiesiogiai prašo jo nusikalstamus veiksmus perkvalifikuoti į privilegijuotą nužudymą, numatytą BK 130 straipsnyje (nužudymas labai susijaudinus). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tenkinti šį nuteistojo prašymą, nėra teisinio pagrindo. Ir štai kodėl.

20Kvalifikuojant veiką pagal BK 130 straipsnį būtina nustatyti aplinkybių visumą: 1) neteisėtą ar itin įžeidžiantį nukentėjusiojo poelgį; 2) kaltininko buvimą afekto būsenos (kaltininkui iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti); 3) priežastinį ryšį tarp nukentėjusiojo poelgio, staigaus kaltininko didelio susijaudinimo ir nužudymo. Kaltininko atsakas į neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį turi sekti iš karto po tokių nukentėjusiojo veiksmų, nes fiziologinio afekto būsena, kai asmuo jaučia didelį susijaudinimą, tęsiasi labai trumpą laiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-271/2008). Teismų praktikoje baudžiamosiose bylose, susijusiose su kaltininko labai didelio susijaudinimo būsenos nustatymu, šios sąlygos nustatomos ne vien iš kaltininko paaiškinimų, jo subjektyvaus situacijos suvokimo, bet tiriant bei vertinant ir kitas bylos aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias nukentėjusiojo poelgio itin įžeidžiantį ar neteisėtą pobūdį ir tokio poelgio sukeltą didelį kaltininko susijaudinimą. Teismai atkreipia dėmesį į kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, konflikto prielaidas, jo eigą, vertina, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumą ir kokią įtaką tai turi kaltininkui, paisant ir jo individualių savybių (kasacinės nutartys Nr. 2K-155/2007, 2K-271/2008, 2K-155/2009 ir kt.), atsižvelgia į kaltininko santykius su nukentėjusiuoju (kasacinės nutartys 2K-288/2006, 2K-723/2007 ir kt.), į tai, ar susijaudinimui ir smurto protrūkiui turėjo įtakos suvartotas alkoholis (kasacinės nutartys Nr. 2K-189/2013, 2K-297/2010, 2K-130/2009, 2K-604/2005 ir kt.), į ankstesnius nukentėjusiojo smurtavimo prieš kaltininką ir jo įžeidinėjimo faktus, į šių asmenų elgesį iki įvykio, jo metu ir iš karto po jo (kasacinės nutartys Nr. 2K-226/2011, 2K-271/2008, 2K-604/2005, 2K-275/1999 ir kt.).

21Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusioji R. S. atliko kokius nors neteisėtus ar itin įžeidžiančius veiksmus, dėl kurių nuteistasis V. A. staiga labai susijaudino ir būdamas afekto būsenoje ją nužudė. Teisėjų kolegijos vertinimu, R. S. nužudymas buvo dėsninga V. A. elgesio pasekmė.

22Byloje nustatyta, jog santykiai tarp nuteistojo V. A. ir nukentėjusiosios jau kurį laiką buvo įtempti. Pastarieji dažnai pykosi, konfliktavo, gyveno atskiruose kambariuose, ko apklausų metu neneigė ir pats nuteistasis. Tai, kad nuteistasis piktnaudžiavo alkoholiu ir su žmona dažnai pykosi, jos atžvilgiu naudojo tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą, matyti ir iš byloje apklaustų nužudytosios vaikų G. ir R. S., liudytojų L. A., R. J., A. D., R. K. parodymų. Faktą, jog apeliantas linkęs kelti konfliktus, smurtauti, patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Iš Jonavos rajono apylinkės prokuratūros 2012-02-29 nutarimo matyti, jog V. A. atžvilgiu 2012-02-20 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl savo žmonos R. S. sumušimo. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas tik dėl to, kad nukentėjusioji kaltininkui atleido ir jie susitaikė (3 t. b.l. 24). Be to, prieš pat nagrinėjamą įvykį, t.y. 2013-07-09, 22.26 val., V. A., būdamas neblaivus (1,9 promilės girtumas), namuose, adresu ( - ), triukšmavo, trukdydamas vaikams ilsėtis, nesudarė jiems tinkamų ir saugių sąlygų, ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, dėl ko buvo įspėtas (3 t. b.l. 37). Buvusius tarp poros santykius atskleidžia ir itin piktas, kerštingas nuteistojo elgesys, kai šis, prieš nagrinėjamą įvykį, socialinio tinklapio „Facebook“ žmonos paskyroje patalpino pastarosios orumą bei garbę žeminančias ir ją kompromituojančias (su apnuogintais lytiniais organais) fotonuotraukas. Ši aplinkybė nustatyta, ne tik iš liudytojų A. D., R. K. parodymų, bet ir paties nuteistojo nurodytų aplinkybių. Tokio pobūdžio fotonuotraukų buvo rasta ir V. A. priklausančios USB atmintinės, apžiūros metu (2 t. b.l. 138-139). Dėl tokio V. A. elgesio, sprendžiant iš liudytojų L. A., R. K., A. D., R. J. parodymų, R. S. nusprendė su nuteistuoju skirtis. Bylos duomenimis, 2013 metų liepos pradžioje, nukentėjusioji R. S., ( - ) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, buvo pateikusi prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo. Tarnybos 2013-07-08 sprendimu, R. S. buvo paskirtas advokatas (1 t. b.l. 100). Tai, kad nukentėjusioji buvo nusprendusi su V. A. nutraukti santuoką, pastarajam nebuvo naujiena. Tai patvirtina ne tik jo mobiliojo ryšio telefone Nr. ( - ) rasta „( - )“ išsiųsta SMS žinutė „Sveikas gal girdėjai R. mane skyrybom padavė“ (2 t. b.l. 103), bet ir pastarojo parodymai apie iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos gautą laišką likus kelioms dienoms iki įvykio. Taigi, nustatytos aplinkybės rodo, kad V. A. savimeilė, orumas, ambicijos buvo užgauti ne dėl ko nors kito, o dėl nukentėjusiosios pasiryžimo nutraukti su juo santuoką, dėl to, kad pastarasis jau nebegalėjo valdyti situacijos šeimoje. Tai matyti ir iš nagrinėjamo įvykio, kai niekuo neišsiskiriančio nuo kitų, kilusio tarp sutuoktinių konflikto metu, apeliantas nesuvaldė savo pykčio, ir agresiją išliejo suduodamas nukentėjusiajai daugybinius smūgius peiliu į įvairias, tame tarpe ir gyvybiškai svarbias jos kūno vietas, padarydamas pastarajai sužalojimus, nuo kurių ši nukraujavusi mirė.

23Be aukščiau aptartų aplinkybių, apelianto versiją, neva tai jis nukentėjusiąją nužudė būdamas afekto būsenoje, kurią įtakojo itin įžeidžiantis ir provokuojantis pastarosios elgesys, paneigia ir jo paties parodymai, sprendžiant iš kurių, šis, nors tai ir neigia, įvykio aplinkybes prisimena. Analizuojant nuteistojo pirminius parodymus, matyti, jog įvykio dieną tarp jo ir jo žmonos įvyko eilinis buitinis konfliktas. R. S., kaip teigia nuteistasis, 2013-07-14, grįžo į namus nakties metu išgėrusi ir pradėjo jį įžeidinėti, vadino invalidu, impotentu, sakė, kad paliks jį kaip ir pirmąjį vyrą. Teigė, kad ji turi kitą vyrą ir jis jai nereikalingas. Pastarasis bandė žmoną raminti, apkabinti, pabučiuoti, tačiau ši, pasakiusi, kad jis šlykštus, nestipriai, delnu plekštelėjo jam per veidą. Toks žmonos elgesys bei žodžiai, labai jį įžeidė. Tačiau kaip jis iš virtuvės pasiėmė peilį ir juo, žmonos miegamajame, ant lovos gulinčiai R. S. kelis kartus smogė į įvairias kūno vietas, pasakyti negali. Įvykio metu jis stovėjo prie pastarosios lovos ir pasilenkęs smūgiavo. Į kurias kūno vietas sudavė ir kiek smūgių, neprisimena. Po smūgių, žmona taip ir liko gulėti lovoje. Kad ją nužudė, tuo metu nesuprato. Nuėjo į virtuvę, atsisėdo prie stalo ir išgėrė nepilną butelį šampano. Tuomet grįžo prie žmonos ir pamatė, kad ši mirusi. Užmerkė jos akis, mintyse atsiprašė ir persižegnojo. Supratęs, kad ją nužudė, apie tai pranešė policijai. Nužudyti žmoną, jis nenorėjo (2 t. b.l. 64-65). Vėliau, siekdamas sumenkinti savo vaidmenį, nuteistasis parodymus iš dalies pakeitė, tvirtindamas, jog nukentėjusioji jam į veidą sudavė jau tris smūgius, ir nebe virtuvėje, kur įvyko konfliktas R. S. grįžus į namus, o pastarosios miegamajame. Teisiamojo posėdžio metu V. A. aiškino, jog žodžiais nukentėjusioji jį įžeidinėjo ir virtuvėje, ir savo miegamajame. Nuteistasis nurodė ir tai, jog prieš sugrįžtant nukentėjusiajai į namus, jis porą kartų pastarajai skambino. Antruoju kartu atsiliepė jam nepažįstamas vyras, kuris paklausė „ar tu ją kada nors turėjai?“. Tai jį sunervino, supykdė ir jis nutraukė pokalbį. Šių apklausų metu nuteistasis tvirtino, kad paties įvykio dėl susijaudinimo neprisimena. Tik atsitokėjęs po nužudymo metu apėmusios būsenos, apie nužudytą žmoną pranešė broliui V. A., draugui R. J., paskambino greitajai medicinos pagalbai (2 t. b.l. 66-67, 69-71, 3 t. b.l. 101-102).

24Nuteistojo parodymų analizė, teisėjų kolegijos vertinimu, neleidžia teigti, kad nukentėjusiosios veiksmai, nagrinėjamo įvykio metu, buvo išskirtinai įžeidžiantys ir sukėlė apeliantui fiziologinio afekto būseną, t.y. būseną, kai emocinis stresas stabdo intelektualinę veiklą, smarkiai susilpnėja asmens gebėjimas suvokti ir (arba) kontroliuoti savo veiksmus, tvardytis, žmogus tampa ribotai pakaltinamas. Priešingai. Sprendžiant iš apelianto parodymų, užfiksuotų byloje, raštu pateiktų paaiškinimų bei apeliacinio skundo argumentų, toks sutuoktinės elgesys, t.y. įvykio naktį išsakyti, kaip teigia šis, jį įžeidžiantys žodžiai, ar pastarosios suduoti jam į veidą smūgiai (nors šioje dalyje nuteistojo parodymai ne tik kad prieštaringi, bet ir nepagrįsti bylos duomenimis - specialisto išvada Nr. ( - ) V. A. konstatuota tik viena poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje užpakaliniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, ir tai padaryta prieš 5-6 dienas iki nagrinėjamo įvykio; kitų sužalojimų nenustatyta (2 t. b.l. 115)), nuteistajam nebuvo netikėtas. Kaip teigia pastarasis, tokie, nukentėjusiosios išsakomi jo atžvilgiu užgauliojimai, kartojosi pastaruosius du mėnesius. Todėl ir nagrinėjamo įvykio metu kilusi konfliktinė situacija negali būti vertinama kaip išskirtinė. Tarp nuteistojo ir R. S. kilęs konfliktas nebuvo tokio lygio ir pobūdžio, kad sukeltų apeliantui didelio susijaudinimo būseną. Ir nors V. A., kaip vieną iš jo didelio susijaudinimo būseną lėmusių veiksnių, akcentuoja žmonos neištikimybę bei neva tai jį įžeidusį telefoninį pokalbį su nepažįstamu vyriškiu, tačiau, viena vertus, šių aplinkybių, be nuteistojo parodymų, nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, kita vertus, nukentėjusiosios asmeninis gyvenimas, nagrinėjamu atveju, nebegalėjo per daug jaudinti V. A., kadangi tai, kad R. S. rengiasi nutraukti su nuteistuoju santuokinius ryšius, apeliantas žinojo. Be to, kaip ir pats pripažino, jis ir nukentėjusioji jau kuris laikas gyveno ir miegojo atskiruose kambariuose, o tai reiškia, kad jų, kaip sutuoktinių, tuo metu niekas nesiejo.

25Tai, kad apeliantas nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo afekto būsenoje objektyviai patvirtina ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ambulatorinės ekspertizės išvada, kurioje konstatuota, jog nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu, 2013 m. liepos 13–14 dienomis, V. A. nekonstatuojamas joks psichikos sutrikimas. V. A. galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu, apeliantas nebuvo laikinoje liguistoje psichinės veiklos sutrikimo būsenoje. Šiuo metu V. A. taip pat nekonstatuojamas joks psichikos sutrikimas. Jis gali suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Ekspertizės akto tiriamoje dalyje nurodyta ir tai, jog apeliantui yra būdingas padidintas jautrumas kritikai, garbės, orumo klausimams, lengvai pažeidžiama jo savimeilė. Frustruojančiose situacijose, pastarasis linkęs fiksuotis prie frustracijos šaltinio keliamų neigiamų išgyvenimų, aktyviai reikšti savo nepasitenkinimą, susierzinimą, akcentuoti aplinkinių kaltę, o savąją neigti. V. A. būdingas polinkis dirglumui, lengvai išsiprovokuojančiam pykčiui konfliktinėse situacijose. Ekspertų komisija, įvertinusi V. A. psichinę būseną, psichologinio tyrimo duomenis bei liudytojų parodymus, nusikaltimo padarymo metu nekonstatavo „klasikinės“ afekto schemos, pagal kurią būtina tam tikra parengiamoji stadija, afektinio sprogimo stadija pereinanti į išsekimo stadiją, kuriai būdinga gili psichinė bei fizinė astenija. Po įvykio V. A. veikla išliko kryptinga, jis kvietė pagalbą, išliko kalbinis kontaktas su aplinka (2 t b. l. 133-135).

26Taigi, nenustačius sąlygų visumos, kuriai esant nužudymas kvalifikuojamas kaip padarytas labai susijaudinus, apelianto argumentai, kuriais šis netiesiogiai prašo jo veiksmus vertinti kaip padarytus labai susijaudinus, t. y. pagal BK 130 straipsnį, atmetami.

27Tais pačiais motyvais atmetamas ir nuteistojo prašymas pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys ir kad jis nusikalto dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiosios veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktai). Byloje esantys duomenys leidžia spręsti, kad nusikaltimą V. A. padarė veikiamas jam būdingo pykčio, užgautos savimeilės, ambicijų, nesugebant suvaldyti situacijos dėl žmonos, kuri, sprendžiant iš šios elgesio, nebesileido tiek kiek anksčiau būti kontroliuojama, žeminama, gyveno savo gyvenimą. Du jo paties dirglūs prieš nagrinėjamą įvykį telefoniniai skambučiai žmonai, reikalaujant, kad ši greitai grįžtų į namus, leidžia spręsti, apie pastarojo susierzinimą, paties besiprovokuojantį pyktį, kurio proveržis lėmė konfliktą, kai R. S. grįžo naktį į namus išgėrusi. Pagal liudytojų L. A., A. D., R. K. nurodytas aplinkybes, žinomas iš nukentėjusiosios vaikų, konflikto, kilusio tarp tėvų metu, jie barėsi abu, vienas ant kito šaukė, ir sprendžiant iš nukentėjusiosios pasakytų frazių „duok, duok ..., kad galėčiau parodyti teisme“, „baik, skauda“, V. A. pastarosios atžvilgiu smurtavo. O kai, sūnus L. pamatė, kaip iš gretimo kambario, rankoje laikydamas peilį išėjo jo tėvas, paskui save uždarydamas duris, šis pastebėjęs sūnų pasakė „cit, tu nieko nematei“. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad įvykio situacija, kilusi tarp sutuoktinių, buvo tipinė, kaip ir iki tol, tik šį kartą kilęs tarp V. A. ir R. S. konfliktas, baigėsi pastarosios nužudymu.

28Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu nustačius, jog apeliantas nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo nei fiziologinio, nei patologinio afekto būsenoje, galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti, nėra pagrindo pripažinti, jog jis nesuvokė itin žiauraus R. S. gyvybės atėmimo ypatumo, bei pašalinti jo nusikalstamą veiką kvalifikuojantį požymį, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte. Byloje nustatyta (įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada Nr. ( - ), specialisto išvada Nr. ( - ), daiktų apžiūros protokolu), jog nagrinėjamo įvykio metu V. A. nužudė savo žmoną, žalodamas ją virtuviniu peiliu. Nukentėjusiosios lavono kūne tyrimo metu užfiksuota 17 sužalojimų iš kurių 11 kiauryminių durtinių – pjautinių žaizdų įvairiose, tame tarpe ir gyvybiškai svarbiose, kūno vietose – krūtinėje ir nugaroje su širdies, plaučių ir kepenų pažeidimais, pilve su skrandžio pažeidimais, 4 aklos durtinės pjautinės žaizdos nugaroje, 1 pjautinė žaizda ir 1 linijinis nubrozdinimas kairiajame žaste. Padaryti sužalojimai komplikavosi išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, dėl ko R. S. mirė. Sužalojimai padaryti prieš pat mirtį, vienas kito atžvilgiu labai artimu laiku. Pomirtinių sužalojimų R. S. kūne nekonstatuota. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nukentėjusioji daugybinių dūrių peiliu į įvairias kūno vietas buvo gyva ir kentė didelius skausmus. Tai matyti ir liudytojų A. D. bei R. K. parodymų. Pasak šių, nukentėjusiosios vaikai L. ir A. joms pasakojo, įvykio naktį girdėję motinos žodžius „ai, skauda“, „baik, skauda“. Nustatytų aplinkybių visetas neleidžia abejoti, kad V. A., nekreipdamas į nukentėjusiosios žodžius apie patiriamą skausmą, smurtaudamas šios atžvilgiu suvokė, jog savo sutuoktinei R. S. sukelia dideles fizines kančias, kad smurtą naudoja jai dar esant gyvai. Nukentėjusiajai R. S. padarytų sužalojimų pobūdis, jų skaičius, sužalojimų padarymo mechanizmas, žalojimui panaudotas įrankis – peilis, leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog nukentėjusioji prieš mirtį patyrė dideles kančias, skausmą, o V. A. suvokė savo veiksmų sutuoktinės atžvilgiu itin žiaurų pobūdį ir taip norėjo elgtis. Dėl paminėtų aplinkybių konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nuteistojo V. A. veiksmus teisingai kvalifikavo ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

29Dėl nuteistajam V. A. paskirtos bausmės.

30Apelianto skundo argumentai dėl skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtos jam per griežtos laisvės atėmimo bausmės taip pat nepagrįsti ir atmetami.

31BK 54 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Be to, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Taip pat ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Tik visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį.

32Skirdamas apeliantui bausmę, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

33Skundžiamu teismo nuosprendžiu V. A. nuteistas už nusikalstamą veiką žmogaus gyvybei, padarytą tiesiogine tyčia, artimoje aplinkoje, dėl žemų paskatų - pykčio. Be motinos liko trys nepilnamečiai vaikai. Ši nusikalstama veika pagal įstatymą priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Be to, apeliantui inkriminuoti du, šią veiką kvalifikuojantys požymiai. V. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių skundžiamu teismo nuosprendžiu nenustatyta. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad V. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, apie ją pranešė, nuoširdžiai gailisi – dėl padaryto nusikaltimo atsiprašė vaikų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

34Įvertinti ir apelianto asmenybę charakterizuojantys duomenys: praeityje V. A. du kartus teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka. Dėl smurto artimoje aplinkoje, nuteistasis laikotarpyje nuo 2012-02-19 iki 2012-04-19 buvo įpareigotas gyventi nuo nukentėjusiosios skyrium. Be to, sprendžiant iš bylos duomenų, pastarasis gana ilgą laiką – nuo 1999 m. niekur nedirba, darbo biržoje, kaip ieškantis darbo registruotas tik nuo 2012-03-28, charakterizuojamas formaliai (3 t. b.l. 5-11,13-37, 38). Ir nors V. A. turi tam tikrų sveikatos sutrikimų (II tipo cukrinis diabetas, pirminė arterinė hipertenzija, bronchinė astma lengva forma, tulžies pūslės akmenligė) - 2013-04-20 – 2015-04-21 laikotarpiui, jam nustatytas 55 % (procentų) darbingumo lygis (1 t. b.l. 27, 2 t. b.l. 58), tačiau V. A. diagnozuotos ligos nėra naujos, vaistų priedangoje valdomos, duomenų, kad pastarasis sirgtų nepagydoma liga dėl kurios atlikti bausmę jam būtų per sunku, byloje nėra.

35Apelianto skundo argumentai, kuriais šis prašo skirti jam bausmę, pritaikius BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatas, taip pat nepagrįsti.

36BK 61 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas skiria ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, jeigu kaltininkas:1) savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, ir 2) nuoširdžiai gailisi, ir 3) aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą, ir 4) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Visos šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės turi savo reikšmę ir apibūdina kaltininko elgesį padarius nusikalstamą veiką.

37Skundžiamu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad V. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei, kad apie sutuoktinės nužudymą GMP pranešė pats (1 t. b.l. 72-73), ką apygardos teismas įvertino, kaip apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę. V. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas byloje nenustatė. Tačiau, nenustatė ir to, kad V. A. būtų aktyviai padėjęs išaiškinti nusikaltimą. Ir pagrįstai. Nuteistasis, pripažindamas faktą, t.y. tai, kad jis nužudė žmoną, bylos proceso metu nebuvo nuoseklus, parodymus keitė, siekdamas sumenkinti savo veiksmus bei palengvinti teisinę padėtį, gynybiškai teigė, kad nusikaltimą jis padarė būdamas afekto būsenoje, kurią sukėlė neteisėti nukentėjusiosios veiksmai. Tačiau ši aplinkybė paneigta bylos medžiaga. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, pagal bylos duomenis, V. A. bandė slėpti ir nusikaltimo įrankį - peilį. Apeliantui savo noru nepateikus nusikaltimo padarymo įrankio – peilio, įvykio vietos apžiūros metu, iš įvairių vietų – šiukšlių kibiro, dėklo, spintelės stalčiaus, plastikinio kibirėlio, stovėjusio ant kriauklės krašto buvo išimta 15 vnt. peilių. Atlikus DNR tyrimą, ant dviejų iš penkiolikos peilių, buvo rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Tačiau DNR profilio tinkančio tolimesniam asmens identifikavimui, negauta. Vienas iš tų dviejų peilių, buvo paimtas iš šiukšlių kibiro, kitas – iš plastikinio kibirėlio, stovėjusio virtuvėje, ant kriauklės krašto (1 t. b.l. 6, 39-42 ).

38Taigi, nesant BK 61 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių visumos, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos skirti apeliantui laisvės atėmimo bausmę, kuri neviršytų BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyto bausmės vidurkio.

39Nėra pagrindo apeliantui taikyti ir BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas.

40Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali (tačiau neprivalo) paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Vėlgi, taikant BK 62 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti šiame straipsnyje paminėtų sąlygų visumą. Ir nors, kaip jau minėta, apygardos teismas nustatė, jog V. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, paskambino greitajai medicinos pagalbai ir pranešė apie žmonos nužudymą, tačiau byloje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų bent iš dalies atlyginęs padarytą turtinę žalą. Tai eliminuoja galimybę taikyti jam paminėto įstatymo nuostatą ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

41Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, nuteistojo V. A. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra, pagrįstai pastarajam paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra kiek didesnė nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis. Nuteistajam paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti apeliaciniame skunde nenurodžius jokių pagrįstų ir teismo neįvertintų argumentų, nėra teisinio pagrindo, priešingu atveju nebūtų pasiekta bausmės paskirtis, įgyvendintas teisingumo principas.

42Dėl nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos pagrįstumo ir jos dydžio.

43Nuteistojo V. A. skundo argumentai, kuriais šis siekia sumažinti iš jo priteistos neturtinės žalos dydį, taipogi atmetami.

44Civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai, ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

45CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Tačiau, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Skirtingi asmenys net ir analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai. Todėl svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti.

46Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, šeiminiams santykiams.

47Byloje nustatyta, kad nuteistasis V. A. tyčiniais smurto veiksmais itin žiauriai nužudė R. S.. Tokiu būdu, mamos neteko penki vaikai, iš kurių trys, nepilnamečiai. Nekyla abejonių, kad pastariesiems dėl šio nusikaltimo iš esmės pasikeitė gyvenimo kokybė, buvo sukeltos neigiamos pasekmės: jie patyrė stiprų dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, psichologinę traumą, šeiminio gyvenimo kokybės bei pilnatvės apribojimą, ypač nepilnamečiai, kuriems visam likusiam gyvenimui atimta bendravimo su mama galimybė. Sprendžiant iš liudytojų A. D., R. K. parodymų, vaikus ir motiną siejo stiprus ryšys. Po nagrinėjamo įvykio, nepilnamečiai labai išgyveno, juos reikėjo vežioti pas psichologus. Šią aplinkybę patvirtina ir kiti bylos duomenys: L., E. ir M. A. buvo teikiamos psichologinės konsultacijos, ilgalaikė psichologinė pagalba rekomenduota ir visai šeimai (1 t. b.l. 145). Todėl, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažino, kad nukentėjusiesiems R. ir G. S., A., M. ir L. A., mamos mirtis sukėlė CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius ir, atsižvelgęs ne tik į kilusias pasekmes, bet ir šias pasekmes sukėlusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teisminę praktiką, pagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą, po 20 000 Lt kiekvienam. Pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti nukentėjusiesiems neturtinės žalos dydžiai yra per dideli, ar kad jie nustatyti netinkamai aiškinant ir taikant CK 6.250 straipsnio nuostatas, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Šios išvados negali paneigti ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl jo turtinės padėties, sveikatos. Ir nors kaltininko turtinė padėtis šiuo atveju neturi lemiamos reikšmės, tačiau, sprendžiant iš skundžiamo teismo nuosprendžio turinio, į ją, kaip ir į nukentėjusiųjų turtinę padėtį, nustatant neturtinės žalos dydį, buvo atsižvelgta. Tuo tarpu apeliantui iki 2015-04-21 nustatytas 55 % (procentų) darbingumo lygis, neatima galimybės jam dirbti tam tikrus darbus ir užsidirbti.

48Aukščiau aptartų aplinkybių negali paneigti ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kuriais šis siekia panaikinti nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajam G. S. priteisto iš jo neturtinės žalos atlyginimo. Nors iš tiesų, kaip pagrįstai nurodo nuteistasis, nukentėjusiosios R. S. sūnus – G., maždaug šešerius metus su motina kartu negyveno, jos gyvenamojoje vietoje nesilankė, tačiau, kaip nustatyta byloje, tai buvo konflikto, kilusio tarp jo ir V. A. pasekmė. Nežiūrint to, šio sūnaus ryšys su motina, nebuvo nutrūkęs. Pastarieji bendravo telefonu, susitikdavo ( - ) mieste, parduotuvėse, kontaktavo per kitą brolį R.. Minėtos aplinkybės nustatytos ne tik iš nukentėjusiojo G. S., bet ir jo brolio R. S. parodymų. Abejonių nekyla, kad kaip ir kitiems, taip ir G. mama, buvo viena iš artimiausių žmonių. Todėl staigi ir beprasmė jos netektis pastarajam taip pat sukėlė ne tik dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, kas jau aukščiau aptarta, bet ir iš esmės pakeitė jo paties gyvenimą – po motinos mirties, jis tapo trijų nepilnamečių vaikų - brolio ir dviejų seserų globėju. Todėl išgyventi mamos netektį reikia ne tik jam pačiam, bet ir su šia netektimi turi padėti susitaikyti savo nepilnamečiams broliui bei seserims. O tai išties psichologiškai sunku. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nukentėjusiajam G. S. neturtinė žala, kaip ir kitiems nukentėjusiosios vaikams, priteista pagrįstai. Nukentėjusiesiems priteistas neturtinės žalos atlyginimas atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, pusiausvyra tarp nukentėjusių asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų išlaikyta.

49Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

50BPK 94 straipsnyje yra numatytos priemonės, kurių imamasi dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, priimant nuosprendį (baudžiamąjį įsakymą). Pagal šio straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą nuostatą, daiktai, kurie yra menkaverčiai ar negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo. Kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, pereina į valstybės nuosavybę (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

51Nagrinėjamu atveju daiktai: R. S. liemenėlė, kelnaitės, marškinėliai, 2 vnt. peilių, V. A. nagų nuokarpos, V. A. seilių pavyzdžiai, V. A. atspaudai, 0,75 l talpos butelis su skysčio likučiais, R. S. lavono daktiloskopinė kortelė, yra menkaverčiai, todėl apygardos teismo sprendimas juos sunaikinti, nesant atitinkamų prašymų grąžinti, yra pagrįstas. Kadangi pagal BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, paliekami saugoti tik dokumentai, turintys BPK 91 straipsnyje numatytų požymių, apelianto prašomus daiktus (R. S. rūbus, 2 vnt. peilių, daktiloskopines korteles) palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos neribotą laiką, nėra procesinio pagrindo.

52Tačiau, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, sutinka su nuteistojo V. A. prašymu, jam priklausančius daiktus, kaip nustatyta apeliacinės instancijos teismo posėdyje, - mobiliojo ryšio telefoną „Nokia N70-1“ ir šiam telefonui priklausantį, siauresniu kištuko antgaliu, įkroviklį (2 t. b.l. 87-91, 137-140), gražinti jo broliui V. A. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taipogi teisėjų kolegijos nuomone, apelianto prašymu, jo broliui V. A. turi būti gražinta ir nuteistojo V. A. iniciatyva pateikta tyrimui, kaip teigia šis, pastarajam priklausanti USB atmintinė „Transcend“ 16 GB, tačiau su tam tikra išlyga (2 t. b.l. 137-139). USB atmintinės apžiūros metu nustatyta, kad tarp atmintinėje esančios informacijos, buvo ir aplankas su pavadinimu „fotkes“. Šiame aplanke rasti 28 nukentėjusiosios R. S. orumą žeminantys jos nuotraukų failai. Nuotraukose užfiksuotas nukentėjusiosios atvaizdas leidžia spręsti, kad pastaroji buvo fotografuojama prieš jos valią. Kadangi, pagal CK 2.22 -2.23 straipsnių nuostatas tai yra draudžiama, minėtame aplanke rasti failai, kaip nukentėjusiosios privataus gyvenimo dalis, žeminanti jos atminimą, turi būti iš atmintinės pašalinta (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 8 straipsnis).

53Tuo tarpu nuteistojo A. A. prašymas gražinti jo broliui mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5030c-2“ su jam priklausančiu įkrovikliu bei 2 vnt. raktų, atmetamas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefonu „Nokia 5030c-2“ su įkrovikliu, kaip ir namų ūkiui priklausančiais raktais (2 vnt.), naudojosi nukentėjusioji R. S. (1 t. b.l. 60-65, 2 t. b.l. 87-91, 137-140). Todėl apygardos teismo sprendimas šiuos daiktus gražinti pastarosios sūnui R. S., pagrįstas.

54Dėl proceso išlaidų priteisimo

55Nukentėjusieji G. S. ir R. S., vadovaudamiesi BPK 317 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismui pateikė atsikirtimą į nuteistojo V. A. apeliacinį skundą ir prašo nukentėjusiajam R. S. priteisti 1000 Lt proceso išlaidų, patirtų konsultuojantis su teisininku bei surašant atsikirtimą į nuteistojo apeliacinį skundą, kompensaciją. Kartu su atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis R. S. apeliacinės instancijos teismui pateikė turėtas išlaidas patvirtinančius dokumentus: pinigų priėmimo kvitą Nr. ( - ), sąskaitą – faktūrą Nr. ( - ) (4 t. b.l. 42-53).

56Nukentėjusiojo R. S. prašymas tenkinamas iš dalies.

57Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato (advokato padėjėjo ar kito įgalioto atstovo), kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje. Tačiau, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant klausimą dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-133/2013). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį atsižvelgiama ne tik į nukentėjusiojo faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į teismų praktiką, priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato (advokato padėjėjo ar kito įgalioto atstovo) paslaugoms apmokėti (kasacinė nutartis Nr. 2K-271/2010).

58Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo V. A. apeliacinį skundą, kuriame, tarpe kitų, ginčijami ir klausimai, tiesiogiai liečiantys nukentėjusiųjų G. S. ir R. S. interesus (nuteistasis apeliaciniu skundu prašė sumažinti visiems nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydį; nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam G. S. panaikinti ir šio nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti; sumažinti bausmę ir kt.). Dėl šios priežasties nukentėjusiesiems buvo reikalinga profesionali teisininko pagalba, kurios metu, kaip vena iš nukentėjusiojo teisių gynimo apeliaciniame procese formų, buvo pasirinkta atsikirtimo į nuteistojo skundą surašymas. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusieji gindami savo teises teismui pateikė bendrą atsikirtimą į nuteistojo V. A. apeliacinį skundą, atsikirtimą surašė bei nukentėjusiuosius konsultavo tas pats teisininkas, kuris pastaruosius atstovavo ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl pastarajam nereikėjo naujai susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusiųjų atstovas nedalyvavo.

59Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau išdėstytą bei įvertinusi įgalioto asmens suteiktos nukentėjusiesiems teisinės pagalbos kompleksiškumą, kuris, palyginti nėra sudėtingas ar naujas, nuteistojo ir nukentėjusiojo turtinę padėtį, priteistos iš nuteistojo žalos dydį, taip pat į teismų praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato (advokato padėjėjo ar kito įgalioto atstovo) paslaugoms apmokėti, sprendžia, kad nukentėjusiojo R. S. prašoma priteisti iš nuteistojo V. A. suma mažinama iki 500 Lt.

60Be to, Lietuvos apeliaciniame teisme 2014-10-15 gautas ir Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-10-14 prašymas Nr. (4.22) TPA-1722 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Prašoma iš nuteistojo V. A. priteisti valstybės naudai 220,00 Lt (63,72 Eur) už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą (4 t. b.l. 41).

61Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks prašymas netenkintinas.

62BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013-05-09 įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014-01-01).

63BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Taigi šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo V. A. valios. Kadangi V. A. pats nebuvo pasirinkęs ir pasikvietęs gynėjo, teismas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad nuteistajam būtų gynėjas parinktas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo.

64Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

65Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. nuosprendį pakeisti:

66Daiktus turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mobiliojo ryšio telefoną „Nokia N70-1“ ir šiam telefonui priklausantį, siauresniu kištuko antgaliu, įkroviklį, USB atmintinę „Transcend“ 16 GB, pašalinus iš jos aplanką, pavadinimu „fotkes“, įsiteisėjus nuosprendžiui, grąžinti nuteistojo V. A. broliui V. A..

67Iš nuteistojo V. A. priteisti 500,00 Lt (144,81 Euro) nukentėjusiajam R. S. turėtų išlaidų įgalioto atstovo, kuris dalyvavo byloje, kaip nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovas, paslaugoms apmokėti.

68Kitą nuosprendžio dalį, apeliacinio skundo ribose, palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Iš V. A. priteista: nukentėjusiajam R. S. 2 953 Lt turtinės žalos ir 20 000... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 5. V. A. nuteistas už tai, kad itin žiauriai nužudė savo šeimos narį -... 6. 2013 m. liepos 14 d., laikotarpiu nuo 00.45 val. iki 02.29 val., savo... 7. Nuteistasis V. A. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo... 8. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos... 9. Be to, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 10. Apeliantas nesutinka ir su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausme. Mano,... 11. Nukentėjusieji G. S. ir R. S. atsikirtime į apeliacinį skundą prašo... 12. Nukentėjusieji nesutinka su nuteistojo V. A. apeliacinio skundo argumentais.... 13. Apeliantas nepagrindė tinkamais įrodymais ir savo teiginių, jog fiziologinio... 14. Taipogi pagal nukentėjusiuosius, kaip nepagrįsti, turėtų būti vertinami ir... 15. Teismo posėdyje nuteistasis V. A. ir jo gynėjas prašė nuteistojo... 16. Nuteistojo V. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Kauno apygardos... 17. Dėl nuteistojo V. A. nusikalstamos veikos kvalifikavimo; BK 59 straipsnio 1... 18. Kaip matyti iš apelianto skundo argumentų, pastarasis nesutinka su jo... 19. Taigi, sprendžiant iš aukščiau paminėtų apelianto skundo argumentų,... 20. Kvalifikuojant veiką pagal BK 130 straipsnį būtina nustatyti aplinkybių... 21. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusioji R. S.... 22. Byloje nustatyta, jog santykiai tarp nuteistojo V. A. ir nukentėjusiosios jau... 23. Be aukščiau aptartų aplinkybių, apelianto versiją, neva tai jis... 24. Nuteistojo parodymų analizė, teisėjų kolegijos vertinimu, neleidžia... 25. Tai, kad apeliantas nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo afekto būsenoje... 26. Taigi, nenustačius sąlygų visumos, kuriai esant nužudymas kvalifikuojamas... 27. Tais pačiais motyvais atmetamas ir nuteistojo prašymas pripažinti jo... 28. Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu nustačius, jog apeliantas... 29. Dėl nuteistajam V. A. paskirtos bausmės.... 30. Apelianto skundo argumentai dėl skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtos jam... 31. BK 54 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK... 32. Skirdamas apeliantui bausmę, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės... 33. Skundžiamu teismo nuosprendžiu V. A. nuteistas už nusikalstamą veiką... 34. Įvertinti ir apelianto asmenybę charakterizuojantys duomenys: praeityje V. A.... 35. Apelianto skundo argumentai, kuriais šis prašo skirti jam bausmę, pritaikius... 36. BK 61 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas skiria ne didesnę kaip... 37. Skundžiamu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad V. A. prisipažino padaręs... 38. Taigi, nesant BK 61 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių visumos,... 39. Nėra pagrindo apeliantui taikyti ir BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas.... 40. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos... 41. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas... 42. Dėl nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos pagrįstumo ir jos... 43. Nuteistojo V. A. skundo argumentai, kuriais šis siekia sumažinti iš jo... 44. Civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos... 45. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad neturtinė žala – tai asmens... 46. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos... 47. Byloje nustatyta, kad nuteistasis V. A. tyčiniais smurto veiksmais itin... 48. Aukščiau aptartų aplinkybių negali paneigti ir nuteistojo apeliacinio... 49. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.... 50. BPK 94 straipsnyje yra numatytos priemonės, kurių imamasi dėl daiktų,... 51. Nagrinėjamu atveju daiktai: R. S. liemenėlė, kelnaitės, marškinėliai, 2... 52. Tačiau, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, sutinka su... 53. Tuo tarpu nuteistojo A. A. prašymas gražinti jo broliui mobiliojo ryšio... 54. Dėl proceso išlaidų priteisimo... 55. Nukentėjusieji G. S. ir R. S., vadovaudamiesi BPK 317 straipsnio nuostatomis,... 56. Nukentėjusiojo R. S. prašymas tenkinamas iš dalies.... 57. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, pripažinęs... 58. Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal... 59. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau išdėstytą bei įvertinusi... 60. Be to, Lietuvos apeliaciniame teisme 2014-10-15 gautas ir Vilniaus valstybės... 61. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks prašymas netenkintinas.... 62. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar... 63. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą... 64. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 65. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. nuosprendį pakeisti:... 66. Daiktus turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:... 67. Iš nuteistojo V. A. priteisti 500,00 Lt (144,81 Euro) nukentėjusiajam R. S.... 68. Kitą nuosprendžio dalį, apeliacinio skundo ribose, palikti nepakeistą....