Byla e2-350-464/2018
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kongera“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-1795-524/2017 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Fortesta LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kongera“ dėl skolos priteisimo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Fortesta LT“ 2017-11-21 kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Kongera“ 49 866,71 Eur skolą, 2 772,89 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimą, 29 893,22 Eur dydžio baudą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
  2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB „Kongera“ nuosavybės teise priklausantį visą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę UAB „Kongera“ ir / ar trečiuosius asmenis ieškinio reikalavimo 82 532,82 Eur sumai, uždraudžiant atsakovei areštuotus daiktus parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims. Atsakovei neturint nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų ar turint jų mažiau kaip už 82 532,82 Eur sumą, areštuoti pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ir / ar trečiuosius asmenis, kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose.
  3. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindė preliminariu ieškinio pagrįstumu ir didele ieškinio suma. Nurodė, kad ieškovė ieškinyje išdėstė ir nurodė konkrečias aplinkybes dėl atsakovės vengimo įvykdyti savo prievoles ir atsiskaityti su ieškove. Šias aplinkybes patvirtina kartu su ieškiniu pateikti įrodymai. Be to, ieškinio reikalavimo suma atsakovei yra didelė. Atsakovė nereagavo į ieškovės raginimus, nepateikė dėl ieškovės reikalavimo atsiskaityti jokio atsakymo, o tai įrodo atsakovės nesąžiningumą ir leidžia daryti išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis nėra gera ir ji nėra pajėgi sumokėti susidariusias skolas ieškovei.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017-11-22 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir nutarė areštuoti atsakovei UAB „Kongera“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o šio turto nesant ar esant jo nepakankamai, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, neviršijant 82 532,82 Eur ieškinio reikalavimo sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę; atsakovei UAB „Kongera“ leido vykdyti privalomus mokėjimus, susijusius su darbo užmokesčiu, valstybei ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetams, einamuosius mokėjimus teikėjams iš areštuotų piniginių lėšų sąskaitoje; įpareigojo antstolį nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti; nutarties vykdymą pavedė ieškovės pasirinktam antstoliui; areštuoto turto saugotoja paskyrė UAB „Kongera“ ir išaiškino atsakovei, kad ji atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą įteikimo jai momento.
  2. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas yra turtinio pobūdžio, reikalavimo suma atsakovei yra didelė. Atsakovė skolos gera valia nemoka, jai buvo išsiųstas raginimas sumokėti skolą, todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė turimą turtą gali paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkinti savo turtinę padėtį. Be to, ieškovė nurodė aplinkybes ir pateikė šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, o tai sudarė pagrindą teismui vertinti, kad ieškinys preliminariai pagrįstas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atsakovė UAB „Kongera“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017-11-22 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad vien didelė ieškinio suma sudaro savarankišką pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kartu su atskiruoju skundu atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovės turtinė padėtis yra gera.
    2. Kartu su atskiruoju skundu pridedami teismui dokumentai ir įrodymai apie kitoje byloje atmestą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei, kurioje ieškinio reikalavimas sudaro ženkliai didesnę sumą, yra pakankami patvirtinti, kad ieškovės reikalavimo suma atsakovei nėra didelė.
    3. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovei laikytina didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama, kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2016-12-15 nutartis civilinėje byloje e2-1724-180/2016; 2017-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017-08-31 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017).
    4. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, kai yra duomenų, kad atsakovė ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ir pan. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie teismui leistų vertinti, kad atsakovė vengia įvykdyti savo įsipareigojimus.
  1. Ieškovė UAB „Fortesta LT” atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti, Klaipėdos apygardos teismo 2017-11-22 nutartį palikti nepakeistą, priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
    1. Laikinosios apsaugos priemonės atsakovės atžvilgiu buvo taikytos pagrįstai, nes atsakovė nuolatos pažeidinėja CK 6.9301 straipsnio 1-3 dalyse nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką. Atsakovė su kreditoriais atsiskaitinėja ne įstatymo nustatyta tvarka, o savo nuožiūra, todėl nukenčia visų kreditorių, įskaitant ieškovę, interesai.
    2. Atsakovės pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai už 2016 metus šioje byloje neturi reikšmės ir negali būti vertinami sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi nuo 2016 metų pabaigos jau yra praėję beveik metai laiko ir atsakovės finansinė padėtis nuo to laiko yra pasikeitusi.
    3. Atsakovė pateikė į bylą 2017-09-30 bendrovės tarpinį balansą, iš kurio matyti, kad atsakovei šiuo metu priklauso 1 208 495 Eur vertės turtas, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams per šiuos metus sudarė 923 511 Eur. Be to, atsakovės trumpalaikis turtas yra 875 183 Eur, todėl trumpalaikio turto yra mažiau negu įsipareigojimų. Iš pateikto balanso ir iš atsakovės pateiktos 2017 m. tarpinės pelno nuostolių ataskaitos matyti, jog 2017 m. atsakovės veikla buvo nuostolinga. Taip pat atsakovės pateiktuose tarpiniuose finansinės atskaitomybės dokumentuose už 2017 metus neatsispindi finansinės sumos, kurių kreditoriai reikalauja iš atsakovės teismo tvarka.
    4. Pagal atsakovės tarpiniuose finansinės atskaitomybės dokumentuose už 2017 metus duomenis matyti, kad atsakovei priklauso 1 208 495 Eur vertės turtas, per metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams sudaro 923 511 Eur, atsakovė 2017 metais patyrė 68 811 Eur nuostolių. Antstolės B. Tamkevičienės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktas 2017 m. lapkričio 23 d. patvarkymas patvirtina, kad atsakovės turtui yra taikyti apribojimai už 229 903 Eur sumą.
    5. Atsakovės teiginiai apie planuojamą įmonės pelningumą negali būti vertinami, nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovės teismui pateiktos jos vykdytinos sutartys (16 sutarčių, kurios Klaipėdos apygardos teismo 2017-11-27 nutartimi pripažintos neviešomis), kurių pagrindu atsakovė įrodinėja savo pelningumą, nėra įvykdytos, nėra jokių duomenų, ar kitos šių sutarčių šalys nėra pateikę atsakovei atitinkamų reikalavimų ir šių sutarčių pagrindu teismuose nėra ginčų. Ieškovė, remiantis CPK 180 straipsniu, prašo nesivadovauti šiais įrodymais, nes jie neturi ryšio su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis.
    6. Atmestini atskirojo skundo argumentai, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė gali slėpti, perleisti turtą ar kitaip apsunkinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Teismų praktikoje nurodoma, kad tokią aplinkybę įrodyti yra sudėtinga, todėl yra nustatyta galimybė tikėtiną sprendimo įvykdymo pasunkėjimą grįsti prezumpcija, jog ieškinio suma atsakovei yra didelė.
    7. Iš Creditinfo 2017-12-12 ataskaitos matyti, kad atsakovės finansinė padėtis yra itin bloga. Pastarojoje ataskaitoje nurodyta, kad atsakovės vėlavimo atsiskaityti devyniasdešimties dienų reitingas sudaro net 99,90 proc. (t. y. aukščiausia rizika), o bankroto reitingas siekia 30,823 proc., t. y. net dešimtą rizikos klasę (t. y. aukščiausia rizika). Taip pat ataskaitoje nurodoma, kad atsakovė net 29 civilinėse bylose dalyvauja kaip atsakovė. Vadinasi, šiai dienai didžioji dalis kreditorių jau yra inicijavę teisminius procesus ir reikalauja skolų, netesybų, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovės. Šios aplinkybės patvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei šioje byloje būtinumą.
    8. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-11-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1471-180/2017 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jau yra konstatavęs, kad apeliantės turtinė padėtis yra itin bloga.

4Teisėja

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5Dėl naujų įrodymų

  1. Apeliantė UAB „Kongera“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – Klaipėdos apygardos teismo 2017-11-20 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1508-265/2017, UAB „Kongera“ ilgalaikio turto 2017-09-30 pažymą, UAB „Lituka ir Ko“ ataskaitos Nr. LLO-70814 santrauką ir vertinimo išvadą, UAB „Lituka ir Ko“ ataskaitos Nr. LLO-70604 santrauką, UAB „Kongera“ 2016-12-31 balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą; UAB „Kongera“ 2017-09-30 balansą laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-09-30 ir UAB „Kongera“ 2017-09-30 pelno (nuostolių) ataskaitą.
  2. Ieškovė UAB „Fortesta LT“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – antstolės B. Tamkevičienės 2017-11-23 patvarkymą dėl turto arešto Nr. S-17-5-22610, antstolės B. Tamkevičienės 2017-11-23 turto aprašą Nr. S-17026108 ir Creditinfo duomenis.
  3. Nors apeliantė ir ieškovė prijungti šių naujų įrodymų neprašo ir CPK 314 straipsnyje nurodytų išimčių jų pateikimui apeliacinės instancijos teisme neįrodinėja (CPK 338 str.), tačiau nurodytais dokumentais siekia paneigti vieną iš privalomų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti sąlygų– grėsmės teismo sprendimui įvykdymą. Tokiu atveju spręstina, kad apeliantės ir ieškovės tikslas yra tokių duomenų prijungimas prie bylos medžiagos ir jų įvertinimas, todėl apeliacinės instancijos teismas apsvarsto ir naujų įrodymų priėmimo klausimą.

    6

  4. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
  5. Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgus į byloje sprendžiamo procesinio klausimo pobūdį ir jo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesinę formą bei tvarką, taip pat siekiant teisingai išspręsti šį klausimą ir nustatyti, ar tikrai egzistavo sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta vėliau kilusį poreikį teikti naujus įrodymus, taigi juos priima bei vertina kartu su byloje jau esančiais įrodymais. Apeliantė ir ieškovė, kurios yra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo vartotojos, turėjo galimybę ir yra su jais susipažinusios.

7Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui

  1. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, t. y. pripažino pirmosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti buvimą. Apeliantė atskirajame skunde pastarosios teismo išvados neginčija, nesutikdama tik su teismo įvertinimu, jog egzistuoja taip pat ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė, kad netaikius jai jokių apribojimų būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Neperžengdamas atskirojo skundo ribų, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl pastarosios sąlygos nustatymo pagrįstumo.
  2. Spręsdamas dėl vienos iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, t. y. egzistuojančios realios grėsmės, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, pirmosios instancijos teismas vadovavosi anksčiau teismų praktikoje taikyta prezumpcija, kad turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos objektyviai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Taip pat teismas akcentavo, kad apeliantė nereaguoja į ieškovės raginimus sumokėti susidariusį įsiskolinimą, kas, teismo vertinimu, taip pat įrodo grėsmę teismo sprendimo įvykdymui.
  3. Šiuo aspektu pažymėtina, kad naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, jog vien ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio buvimo. Todėl vien ieškinio sumos dydis atsakovui ar jo neatsiskaitymas su procesą inicijavusiu kreditoriumi patys savaime dar nepatvirtina rizikos, jog teismo sprendimas gali būti sunkiai neįvykdomas būtent dėl skolininko nesąžiningumo ar su tokiu jo elgesiu susijusių priežasčių. Pastarųjų metų Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra teikiami išaiškinimai, kad tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-235-943/2018; 2018-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2018-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018).
  4. Toks naujausias aiškinimas yra grindžiamas tuo, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi, priešingai, šis procesinis institutas skirtas užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus. Kadangi laikinosiomis apsaugos priemonėmis didesniu ar mažesniu mastu yra suvaržomos asmens teisės, nors teismas dar nėra išsprendęs šalių ginčo ir nėra pasisakęs dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, tai suponuoja šio procesinio instituto taikymo išimtinumą. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė, o šių priemonių taikymo tikslas yra išsaugoti asmens, kuriam inicijuotas teismo procesas, turtą iki šio proceso pabaigos, jeigu kyla bent menkiausia grėsmė ar galimybė, kad jis gali būti perleistas, įkeistas ar apsunkintas kitomis prievolėmis, siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su bylą inicijavusiu asmeniu.
  5. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Todėl, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir reikalavimo sumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu.
  6. Nagrinėjamoje byloje ieškovė duomenų, kurie leistų labiau tikėtinai spręsti apie apeliantės nesąžiningumą (t. y. jos ketinimus imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, kuriomis pablogintų savo turtinę padėtį ir, atitinkamai, vėliau apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą) nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 12 str., 178 str.). Nesąžiningumas buvo grindžiamas tokiomis aplinkybėmis, kad apeliantė ir raginama neatsiskaitė su ieškove, jos turtinė padėtis bloga, ji turi kitų kreditorių. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys apie nagrinėjamos elektroninės formos bylos procesinę eigą leidžia įsitikinti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl subrangos sutarties tinkamo vykdymo, t. y. apeliantė neigia turinti prievolę ieškovei atsiskaityti už atliktus rangos darbus, taip pat yra pareiškusi ieškovei priešieškinį (CPK 179 str. 3 d.). Todėl vien neatsiskaitymo su ieškove faktas nesąžiningumo, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, nepatvirtina.
  7. Antra, nei didelė ieškinio reikalavimo suma, nei nepakankamai gera apeliantės įmonės finansinė padėtis, nei kitose bylose ar vykdymo procese jai jau taikyti apribojimai disponuoti turtu taip pat savaime neleidžia preziumuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik jeigu grėsmė teismo sprendimo įvykdymui iškiltų dėl šių priemonių netaikymo, o ne dėl to, kad atsakovas neturi pakankamai turto / piniginių lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti. Atsakovo nemokumo atveju negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą nulemtų ieškovo reikalavimo ir atsakovo turto disproporcija, o ne kurie nors nesąžiningi jo veiksmai, apie tai taip pat jau ne kartą buvo pasisakyta teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018; 2018-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018).
  8. Tai konstatavus, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytos aplinkybės, kad pagal 2017-09-30 balanso duomenis apeliantės įsipareigojimai kreditoriams sudaro daugiau nei puse į balansą įrašyto turto vertės, kurio didžiąją dalį sudaro trumpalaikis turtas, nėra teisiškai reikšmingos, nes nepatvirtina apeliantės nesąžiningumo kaip prielaidos teismo sprendimo neįvykdymo rizikai konstatuoti, apie tai taip pat jau buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-319-186/2017). Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtinas ir tas aspektas, kad tiek ieškovės, tiek apeliantės dalis pateiktų naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme yra išimtinai susiję su apeliantės turtine padėtimi, kuri nėra savaime pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių antrajai sąlygai (grėsmei teismo sprendimo įvykdymui) nustatyti, todėl išsamesnė šių duomenų analizė neatliktina.
  9. Nėra aktualūs ir atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentai dėl kitose bylose apeliantei taikytų arba, priešingai, netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse jau buvo pasisakyta ir šiuo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-76-464/2018), konstatuojant, kad kitoje byloje priimta nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ginčas neišsprendžiamas iš esmės, tokia nutartimi pasisakyta tik dėl tarpinio procesinio pobūdžio klausimo – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba netaikymo. Todėl tokioje nutartyje nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės (privalomos kitam teismui ir todėl iš naujo neįrodinėtinos) teisinės galios (CPK 182 str. 2 p.). Dar daugiau, net ir toje pačioje byloje, jeigu pasikeistų faktinė situacija, laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas gali būti apsvarstytas iš naujo tiek pirmoje, tiek ir bet kurioje aukštesnėje teisminėje instancijoje, išsprendžiant šį klausimą skirtingai, nei jis buvo išspręstas anksčiau (CPK 147 str. 1 d. 148 str., 149 str.).
  10. Dar vien svarbus principas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, yra proporcingumas. Taikant tokias varžančias procesines priemones, kaip turto areštas, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovės, tiek apeliantės teisėtus interesus ir nė vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo.
  11. Vien ieškinio pateikimas negali suteikti ieškovui pranašumo ar besąlyginio ribojimų antrajai ginčo šaliai disponuoti turtu bei piniginėmis lėšomis nustatymo. Nagrinėjamu atveju taip ir nutiko, nes laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos tinkamai neįvertinus visų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t. y. ar apeliantė gali siekti išvengti teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įvykdymo, perleisdama jai priklausantį turtą. Todėl toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas vien dėl ieškinio pateikimo ir jame nurodytos didelės ieškinio sumos kriterijaus bei apeliantės vengimo atsiskaityti pagal jai siunčiamus raginimus aiškiai neatitinka šalių interesų derinimo taisyklės.
  12. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, aptariant šalių interesų derinimo taisykles, buvo pasisakyta dar ir tokiais aspektais, kad teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tik tokios, kad jos iš esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonių komercinės ūkinės veiklos, t. y. įmonės komercinė ūkinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-651-178/2015; 2016-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-213-178/2016). Vadinasi, įvertinant atskirojo skundo pagrįstumą šiame kontekste, apeliantės teisių suvaržymas, lyginant su ieškovės interesais, jeigu tokios priemonės būtų taikomos, yra pernelyg neproporcinga priemonė, kuri galėtų lemti padarinių, akivaizdžiai neatitinkančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų, atsiradimą – areštavus pinigines lėšas sumai, atitinkančiai ieškinio reikalavimo sumą (jei kito areštuotino turto nėra ar jo nepakanka), galimi apeliantės ūkinės komercinės veiklos trikdžiai, dėl kurių, labiau tikėtina, apeliantės pajėgumas konkuruoti rinkoje, įvertinus dar ir faktą, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018-01-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-906-460/2018 apeliantei jau yra iškelta restruktūrizavimo byla (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 str. 3 d.), sumenktų arba ji taptu nemokia.
  13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė neteisingai, neatsižvelgęs į šį institutą reglamentuojančių teisės normų naujausią aiškinimą, pateikiamą Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje. Todėl skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti apeliantei laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
  14. Kadangi apeliantės atskirasis skundas tenkintinas, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą nesvarstytinas (CPK 93, 98 str.).

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

9Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti uždarosios akcinės bendrovės ,,Fortesta LT“ (juridinio asmens kodas 300088366) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kongera“ (juridinio asmens kodas 302881661) atžvilgiu.

10Šios nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.