Byla 1A-423-202/2016
Dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas), Sigitos Bieliauskienės, Aloyzo Kruopio, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, nuteistųjų gynėjams advokatams Juozui Gaudučiui, Nerijui Plėdžiui, Laurynui Pakštaičiui, Gediminui Milevičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, nuteistųjų R. D., A. V., M. M., M. L., M. K., A. D., A. D. ir D. D. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo

2R. D. pripažintas kaltu ir nuteistas:

3- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 1 dalį 900 MGL dydžio bauda;

4- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį 850 MGL dydžio bauda.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. D. paskirta subendrinta 900 MGL dydžio bauda.

6Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto ,,a“ papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. rugsėjo 3 d. iki 2012 m. rugsėjo 17 d., t. y. 1 dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirta galutinė 872 Eur (32 839,52 Eur) dydžio bauda.

7D. D. pripažintas kaltu ir nuteistas:

8- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 1 dalį 900 MGL dydžio bauda;

9- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį 850 MGL dydžio bauda.

10Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. D. paskirta subendrinta 900 MGL dydžio bauda.

11Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto ,,a“ papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. iki 2012 m. rugsėjo 11 d., t. y. 1 dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirta galutinė 878 Eur (33 065,48 Eur) dydžio bauda.

12A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį 850 MGL (32 011 Eur) dydžio bauda.

13Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto ,,a“ papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. rugpjūčio 27 d. iki 2012 m. rugpjūčio 29 d., t. y. 1 dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirta galutinė 846 Eur (31 860,36 Eur) dydžio bauda.

14A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį 850 MGL (32 011 Eur) dydžio bauda.

15Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto ,,a“ papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. rugpjūčio 27 d. iki 2012 m. rugpjūčio 28 d., t. y. 1 dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirta galutinė 848 Eur (31 935,68 Eur) dydžio bauda.

16M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

17- pagal BK 199 straipsnio 1 dalį 800 MGL dydžio bauda;

18- pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį 750 MGL dydžio bauda.

19Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. M. paskirta subendrinta 800 MGL dydžio bauda.

20Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto ,,a“ papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. rugpjūčio 28 d. iki 2012 m. rugpjūčio 29 d., t. y. 1 dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirta galutinė 798 MGL (30 052,68 Eur) dydžio bauda.

21M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:

22- pagal BK 199 straipsnio 1 dalį 800 MGL dydžio bauda;

23- pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį 750 MGL dydžio bauda.

24Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. L. paskirta subendrinta 800 MGL dydžio bauda.

25Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto ,,a“ papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. rugpjūčio 27 d. iki 2012 m. rugpjūčio 29 d., t. y. 1 dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirta galutinė 796 MGL (29 977,36 Eur) dydžio bauda.

26M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

27- pagal BK 199 straipsnio 1 dalį 800 MGL dydžio bauda;

28- pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį 750 MGL dydžio bauda.

29Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. K. paskirta subendrinta 800 MGL dydžio bauda.

30Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto ,,a“ papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. rugpjūčio 28 d. iki 2012 m. rugpjūčio 29 d., t. y. 1 dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirta galutinė 798 MGL (30 052,68 Eur) dydžio bauda.

31A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

32- pagal BK 199 straipsnio 1 dalį 800 MGL dydžio bauda;

33- pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį 750 MGL dydžio bauda;

34- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 20 MGL dydžio bauda;

35- pagal BK 265 straipsnio 1 dalį 100 MGL dydžio bauda.

36Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais ir A. V. paskirta subendrinta 830 MGL dydžio bauda.

37Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto ,,a“ papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. rugpjūčio 27 d. iki 2012 m. rugpjūčio 29 d., t. y. 1 dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirta galutinė 826 MGL (31 107,16 Eur) dydžio bauda.

38R. D., D. D., A. D., A. D., A. V., M. M., M. L. ir M. K. paskirtas baudas įpareigoti sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 12 mėnesių terminą.

39Kauno apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras 2014 m. vasario 12 d. priėmė nutarimą transporto priemones, kuriomis kaltinamieji gabeno kontrabandines (t. y. „Audi 100“ markės automobilius, kurių valst. Nr. ( - ) ( - ), ( - ) ir ( - ) realizuoti bei 2014 m. balandžio 14 d. priėmė nutarimą panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą nurodytiems automobiliams, šių automobilių klausimo pakartotinai nesprendė. Taip pat atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras 2014 m. vasario 13 d. priėmė nutarimą sulaikytas kontrabandines cigaretes sunaikinti, pakartotinai šio klausimo nesprendė.

40Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

41R. D., D. D., M. L., M. M., A. V., M. K. nuteisti už tai, kad R. D., veikdamas bendrininkų grupe kartu su D. D., M. L., M. M., A. V., M. K. ir turėdamas su jais vieningą tyčią iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką gabenti cigaretes, kartu su D. D. organizavo M. L., M. M., A. V. ir M. K. gabenti iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką, per Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio postą esantį Kybartuose, Basanavičiaus g. 2, cigaretes, nepateikiant jų muitinės kontrolei. Po to, pagal išankstinį susitarimą, 2012-08-27 jam (R. D.) kartu su D. D. koordinuojant M. L., M. M., A. V. ir M. K. veiksmus – nurodant pastariesiems transporto priemonių vykimo eigą, maršrutą, laiką, M. K. 2012-08-27, 21.21 val., automobiliu „Audi 100“, valst. Nr. ( - ), M. L. 2012-08-27, 22.48 val., automobiliu ,,Audi 100“, valst. Nr. ( - ) M. M., 2012-08-27, 22.34 val., automobiliu „Audi 100“, valst. Nr. ( - ) A. V. 2012-08-27, 21.36 val., automobiliu „Audi 100“, valst. Nr. ( - ), paslėpę minimuose automobiliuose įrengtose slėptuvėse ir tokiu būdu išvengdami muitinės kontrolės, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio postą, esantį Kybartuose, Basanavičiaus g. 2, gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 125 pakelius cigarečių „Viceroy Red“, 21 pakelį „Winston Silver“, 10 pakelių „Compliment Super Slim“, 19 pakelių „Lifa Original Superslim“, 40 pakelių „Minsk Superslim“, 950 pakelių „Viceroy Blue“ ir 10 114 pakelių cigarečių „Denim Red“ be nustatyto pavyzdžio banderolių, kurių visų bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir buvo 78 748,74 Lt (22 807,21 Eur).

42R. D., D. D., A. D., A. D., M. L., M. M., A. V., M. K. nuteisti už tai, kad R. D., veikdamas bendrininkų grupe kartu su D. D., A. D., A. D., M. L., M. M., A. V., M. K. ir turėdamas su jais vieningą tyčią neteisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, kartu su D. D. organizavo M. L., M. M., A. V. ir M. K. pažeidžiant nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 20 pakelių cigarečių, 2012-08-27 neteisėtai gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio posto, esančio Kybartuose, Basanavičiaus g. 2, 2012-08-27, per tą patį postą iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką neteisėtai jų (M. L., M. M., A. V., M. K.) atgabentas cigaretes. Po to, jam (R. D.) kartu su D. D. koordinuojant M. L., M. M., A. V. ir M. K. veiksmus – nurodant pastariesiems transporto priemonių vykimo eigą, maršrutą, laiką, o A. D. ir A. D., R. D. ir D. D. nurodymu, stebint aplinką, pasitinkant ir lydint automobilius, 2012-08-27 nuo Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio posto kelio posto, esančio Kybartuose, Basanavičiaus g. 2, iki fermos, esančios ( - ), M. L. automobiliu ,,Audi 100“, valst. Nr. ( - ) M. M. automobiliu „Audi 100“, valst. Nr. ( - ) A. V. automobiliu „Audi 100“, valst. Nr. ( - ) ir M. K. automobiliu „Audi 100‘, valst. Nr. ( - ), neteisėtai gabeno iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, per minimą postą, tą pačią dieną, nuo 21.36 val. iki 22.48 val., neteisėtai, paslėptas minėtuose automobiliuose, tokiu būdu išvengiant muitinės kontrolės, įvežtas akcizais apmokestinamas prekes – 125 pakelius cigarečių „Viceroy Red“, 21 pakelį „Winston Silver“, 10 pakelių „Compliment Super Slim“, 19 pakelių „Lifa Original Superslim“, 40 pakelių „Minsk Superslim“, 950 pakelių „Viceroy Blue“ ir 10 114 pakelių cigarečių „Denim Red“ be nustatyto pavyzdžio banderolių, kurių visų bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir buvo 78 748,74 Lt (22807,21 Eur) ir toliau šias cigaretes neteisėtai laikė minėtoje fermoje iki 2012-08-27, apie 23.30 val., kuomet buvo sulaikyti muitinės pareigūnų.

43A. V. nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio, tiksliai nenustatytos dienos, gyvenamajame name, esančiame Lietuvos Respublikoje, ( - ), laikė nedidelį kiekį – 4,208 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių iki jos buvo surastos ir paimtos kratos, atliktos minėtame name 2012-08-28, 05.50 val., metu.

44A. V. nuteistas ir už tai, kad neteisėtai, pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo“ 7 straipsnio reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama auginti opijines aguonas, kanapes bei kokamedžius, savo gyvenamojoje vietoje, esančioje Lietuvos Respublikoje, ( - ), kieme esančiame šiltnamyje, nuo 2012 m. gegužės mėnesio, tiksliai nenustatytos dienos, augino didelį kiekį – 15 vienetų kanapių, kurių svoris 8 879 g ir kuriose esančios psichotropinės medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 4,3 %, iki jos buvo surastos ir paimtos kratos, atliktos 2012-08-28, 05.50 val., metu.

45Kauno apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendį dalyje dėl daiktinių įrodymų konfiskavimo pakeisti. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, kaip nusikaltimo priemones konfiskuoti automobilius „Audi 100“ valst. Nr. ( - ) „Audi 100 AVANT“ valst. Nr. ( - ) „Audi 100“ valst. Nr. ( - ), „Audi 100 AVANT“ valst. Nr. ( - ) bei kaip nusikaltimo rezultatą kratos metu paimtus 10 114 pakelių cigarečių „Denim Red“, 950 pakelių „ Viceroy Blue“ 40 pakelių „Minsk super slim“, 125 pakelių „Viceroy red“ , 19 pakelių „Lifa“ 750 pakelių „Golden Gate“, 10 pakelių „Compliment super slim“, 21 pakelį „Winston“, nesprendžiant konfiskuoto turto realizavimo klausimo, kadangi šis turtas yra jau realizuotas.

46Prokuroro nuomone, teismas šioje dalyje netaikė BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalies nuostatų ir netinkamai išsprendė daiktinių įrodymų – „Audi 100“ valst. Nr. ( - ) „Audi 100 AVANT“ valst. Nr. ( - ) „Audi 100“ valst. Nr. ( - ), „Audi 100 AVANT“ valst. Nr. ( - ) bei kratos metu išimtų cigarečių, nuosavybės teisių klausimą.

47BPK 94 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus – konfiskuoti BK 72 straipsnyje numatytais pagrindais, ikiteisminio tyrimo metu priima prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas nutraukdamas ikiteisminį tyrimą, vėlesnėse stadijose – bylą nagrinėjantis teismas. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustų veikų įrankiai, priemonės ar rezultatas. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuotas visais atvejais.

48Ikiteisminio tyrimo byloje 2014-02-12 prokuroro nutarimu buvo nutarta automobilius „Audi 100“ valst. Nr. ( - ) „Audi 100 AVANT“ valst. Nr. ( - ) „Audi 100“ valst. Nr. ( - ), „Audi 100 AVANT“ valst. Nr. ( - ) realizuoti nepasibaigus ikiteisminiam tyrimui. Nutarimas priimtas BPK 93 straipsnyje numatytais pagrindais, motyvuojant tuo, kad ikiteisminis tyrimas užsitęsė ir dėl to konfiskuotinų automobilių saugojimas susijęs su aiškiai per didelėmis išlaidomis, be to automobiliai laikui bėgant praranda savo vertę.

49Iš nurodyto prokuroro nutarimo turinio ir formos matyti, kad minėtu nutarimu automobiliams nebuvo taikytas BK 72 straipsnis ir ikiteisminio tyrimo teisėjas nesankcionavo tokio procesinio veiksmo, kuris iš esmės pakeistų automobilių nuosavybės teisių statusą, t. y. privačių asmenų nuosavybės teise valdomas turtas taptų valstybės nuosavybe.

50BK 72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinas turtas privalo būti paimtas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinas toks turtas, kuris buvo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pripažino asmenis padarius nusikalstamas veikas naudojant nusikaltimui įvykdyti parengtas transporto priemones, bei nusikaltimo rezultatą – akcizais apmokestinamas cigaretes, todėl šie daiktai privalo būti konfiskuoti BK 72 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais kaip nusikaltimo įrankis, priemonė ir rezultatas.

51Nuteistasis R. D. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

52Apeliantas nurodo, jog nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, padaryti esminiai BPK pažeidimai, nesilaikyta įrodymų vertinimo taisyklių, netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos. Teismas neatskyrė administracinės atsakomybės nuo baudžiamosios, todėl netinkamai pritaikė įstatymą. Apelianto nuomone, jis turi būti išteisintas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

53Nuteistasis teigia, jog teismo išvada, kad jis veikė bendrininkų grupe kaip organizatorius veždamas kontrabandines cigaretes per sieną, nėra paremta įrodymais. Teismas privalėjo nurodyti, kokius bendrininkavimo objektyviuosius ir subjektyviuosius veiksmus jis padarė kaip organizatorius gabendamas prekes per sieną. Niekas iš nuteistųjų nepatvirtino, kad gabenant prekes per sieną R. D. atliko organizatoriaus funkcijas. Iš 2012-08-26 20 val. 22 min. telefoninio pokalbio matyti, kad M. L. sako, kad ruošiasi važiuoti į Kaliningrado sritį ir kviečia važiuoti kitus (t. 3 b. l. 35-36). Taigi, iniciatoriumi važiuoti į Kaliningradą buvo ne apeliantas. Be to, iš pokalbio turinio negalima spręsti, kad ruošiamasi vežti cigaretes. Kiek apeliantui buvo žinoma, paprastai iš Lietuvos veždavo atsargines dalis ir parsiveždavo pigesnio kuro. Tiek ruošiantis važiuoti į Kaliningradą, tiek grįžtant iš Kaliningrado ir kertant sieną pokalbio su kitais nuteistaisiais jis neturėjo ir jam nebuvo žinoma, kad jie veža cigaretes. Nusikaltimas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 1 dalį yra baigtas automobiliams pravažiavus muitų zoną. Byloje nėra jokių įrodymų, kad tuo momentu, kai automobiliai įvažiavo į muitinės kontrolės vietą, apeliantas atliko veiksmus, už kuriuos yra nuteistas, t. y. organizavo pravažiavimą per sieną, davė patarimus, nurodė važiavimo maršrutą ar laiką.

54Apeliantas taip pat mano, jog nuosprendyje nepaneigti jo parodymai, kad jis nežinojo, jog buvo vežamos cigaretės, o ne benzinas. Todėl jo veiksmuose nėra tyčios daryti nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje. Be to, teismas netinkamai taikė materialinės teisės normą, numatančią baudžiamąją atsakomybę už kontrabandą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-12-29 nutarime Nr. 43 „Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose“ akcentuota, kad Lietuvos Respublikos įstatymai už kontrabandą numato baudžiamąją ir administracinę atsakomybę. Įstatymais taip pat nustatyti konkretūs šių atsakomybių atribojimo kriterijai. BK 199 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę, jeigu vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) ATPK 210 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę jeigu privalomų pateikti muitinei daiktų vertė neviršija 250 MGL dydžio sumą. Teismas, inkriminuodamas BK 24 straipsnio 4 dalį, visų asmenų veikas, padarytas administracinio nusižengimo apimtyje, susiejo tarpusavyje ir įvertino kaip nusikalstamą veiką. Toks vertinimas yra nepagrįstas. Nuteistojo nuomone, takoskyra tarp baudžiamosios ir administracinės teisės yra ne tik vežtame kiekyje, bet bendrininkavimo objektyviojoje ir subjektyviojoje pusėse. Teismas turėjo nustatyti kiekvieno bendrininko veiksmus ir jų veikimo seką, pagrįsti išvadą, jog nuteistieji suprato, kad veikia bendrai, yra tarpusavyje susiję. Bendrininkavimui reikalingas susitarimas veikti bendrai siekiant realizuoti nusikalstamus ketinimus. Susitarimas yra būtinas bendrininkavimo požymis. Susitarimas gali pasireikšti įvairiomis formomis – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Susitarimo buvimą būtina pagrįsti įrodymais. Tokio susitarimo, kad per valstybinę sieną gabens cigaretes ir veiks visi bendrai, nebuvo. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatuota, jog teismas nenustatė ir byloje nėra duomenų, kad kaltinamieji iš anksto tarėsi daryti nusikalstamą veiką.

55Apelianto nuomone, teismas neįvertino aplinkybių, kurių visuma neleidžia padaryti išvados, kad buvo veikiama bendrininkų grupe. Į Kaliningrado sritį tarėsi važiuoti tik A. V., M. M., M. L. ir M. K.. Pastarieji teisme parodė, kad į Kaliningradą vežė senų automobilių detales, iš ten ruošėsi parsivežti kuro, tačiau įgijo cigaretes ir jas vežė. Kitą dalį cigarečių nupirko Lietuvoje. Už cigaretes kiekvienas mokėjo savo pinigus ir jas vežė kiekvienas atskirai. Nebuvo jokio susitarimo veikti bendrai, o gautus pinigus pasidalinti. Nebuvo susitarta ir dėl cigarečių bendros realizacijos. Dėl benzino laikymo tarėsi A. V., M. M., M. L., M. K. ir apelianto tėvas, kuriam priklausė patalpos. Sulaikymo metu cigaretes iš automobilių krovė atskirai, kiekvienas į savo krūvą. Sulaikymo metu kiekvienas turėjo savo pinigus atskirai. Iš įrašytų telefoninių pokalbių taip pat negalima padaryti išvados, kad buvo veikiama bendrininkų grupe. Administracinėje teisėje kiekvienas baudžiamas už savo veiksmus asmeniškai. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. V., M. M., M. L. ir M. K. kiekvienas atskirai per Lietuvos Respublikos sieną vežė cigaretes, kurių vertė mažesnė negu 250 MGL dydžio suma.

56Apeliantas taip pat nurodo, jog kiekvienam nuteistajam nepagrįstai inkriminuotas visas surastų cigarečių kiekis, tame tarpe ir cigaretės, rastos ir priklausiusios apelianto tėvui. Nepagrįstai inkriminuota kaip kontrabanda ir cigaretės, kurias nuteistieji pirko jau Lietuvoje kiekvienas atskirai. Tai, kad dalis cigarečių nebuvo kontrabandos dalykas patvirtina pokalbių metu užfiksuoti žodžiai, kad važiuoja ir laukia Virbalyje. Sulaikymo metu cigaretės rastos automobilio salonuose. Pasienyje automobilius tikrinusi muitininkė patvirtino, kad cigarečių automobilio salonuose nematė. Nurodyti įrodymai patvirtina nuteistųjų parodymus, kad dalis cigarečių į Lietuvą įvežtos nebuvo. Todėl dalis įvežto kiekio turi būti sumažintas.

57Nuteistasis taip pat teigia, jog teismas buvo šališkas ir laikėsi prokuroro suformuoto kaltinimo, nors teisminio bylos nagrinėjimo metu iš esmės pasikeitė aplinkybės. Teismas nepagrįstai atmetė kaltinamųjų parodymus apie dalies prekių įgijimą Lietuvoje, kuriuos patvirtina kiti įrodymai, o juos paneigiančių įrodymų nėra. Be to, nuosprendis pagrįstas nenuosekliais V. E. parodymais. Pastarasis dėl surašytų operatyvinių pažymų paaiškino, kad pažymos surašytos prielaidų pagrindu, išvados nepagrįstos įrodymais. Nuosprendis grįstas ir liudytojo M. B. parodymais, kurie nėra susiję su 2012-08-27 įvykiu. Pastarasis parodė, kad 2012-08-09 vežė per sieną cigaretes ir susitaręs su R. D. nebuvo. Liudytojas už šį nusižengimą buvo nubaustas administracine tvarka. Todėl šie jo parodymai nėra įrodymų šaltinis.

58Be to, apeliantas teigia, kad įtarimas jam pareikštas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 1992 straipsnio 1 dalyje. Nuosprendyje teismas nurodė, kad R. D. veika perkvalifikuotina, tačiau apie tai jam pranešta nebuvo. Mano, kad teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2016, 2K-381/2011, 2K- 651/2012, 2K-7-29-942/2016).

59Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį, nuteistasis nurodo, jog teismas prekių gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną kvalifikavo kaip kontrabandą, o cigarečių vežimą Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo valstybinės sienos iki ( - ) ir jų laikymą fermoje – kaip neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis (BK 1992 straipsnio 1 dalis). Pagal šį straipsnį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tam, kas disponavo tokio dydžio prekėmis, kurios viršija 250 MGL dydžio sumą. Priešingu atveju atsiranda administracinė atsakomybė. Apeliantas teigia, jog iš anksto nebuvo susitarta vežti cigaretes, nebuvo ir bendrininkų grupės, o A. V., M. M.. M. L. ir M. K. veikė kiekvienas atskirai, kiekvienas vežė mažesnį kiekį negu 250 MGL dydžio suma, jam nebuvo žinoma, kad vežamos cigaretės, todėl ir šioje dalyje R. D. pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį turi būti išteisintas.

60Nuteistieji M. M., M. L., M. K. ir A. V. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendį panaikinti ir juos dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 24 straipsnio 4 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, BK 24 straipsnio 1 dalyje, 1992 straipsnio 1 dalyje padarymo išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

61Apeliantų nuomone, teismo padarytos išvados neatitinka faktinėms bylos aplinkybėms, be to, teismas padarė esminius BPK pažeidimus ir netinkamai taikė materialinės teisės normas.

62Apeliantai nesutinka su teismo išvada, jog jie veikė bendrininkų grupe, mano, kad jų veiksmai turi būti vertinami tik kaip administracinės teisės pažeidimai. Teismas nepagrįstai atmetė nuteistųjų aiškinimą, kad dalį cigarečių jie įgijo Virbalyje. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistieji tokių aplinkybių nenurodė, nebuvo pagrindas šiuos parodymus atmesti, nes jie yra nuoseklūs ir atitinka kitų nuteistųjų parodymus. Iš telefoninio pokalbio matyti, kad apeliantai buvo užvažiavę į Virbalį. Sulaikymo metu cigarečių pakeliai buvo ant automobilių sėdynių, tuo tarpu tikrinant muitinėje jų nebuvo. Mano, jog nurodyti įrodymai patvirtina apeliantų parodymus, todėl jie pripažintini teisingais.

63Apeliantai taip pat teigia, kad kiekvieno jų atskirai gabenamų prekių vertė neviršijo įstatyme numatytos 250 MGL sumos. Be to, jie nebuvo susitarę tarpusavyje, nebuvo ir bendrų veiksmų gabenant prekes per sieną, nes kiekvienas važiavo atskirai. R. D. ir D. D. nebuvo žinoma, kad vežamos cigaretės, kadangi toks noras kilo spontaniškai jau esant Kaliningrado srityje.

64Nuteistųjų nuomone, teismo išvada, kad nusikaltimą padarėme veikdami bendrininkų grupe, prieštarauja byloje esantiems byloje įrodymams. BK 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Nuosprendyje nėra nurodyta, kad apeliantai tarpusavyje susitarė kiekvienas gabenti per valstybinę sieną prekes, kurios neviršys 250 MGL sumą ir, kad tai buvo būdas veikiant bendrai padaryti nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje ir BK 1992 straipsnio 1 dalyje. Apeliantai teigia, jog byloje nėra įrodymų, nuosprendis pagrįstas prielaidomis, kuriomis negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio.

65Nuteistasis A. V. apeliaciniame skunde taip pat prašo jį dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 259 straipsnio 2 dalyje ir BK 265 straipsnio 1 dalyje išteisinti.

66Apeliantas teisme paaiškino, kad sėklas pirko prekybos centre „Iki“ ir nežinojo, kad tai yra kanapės. Sėklas naudojo žvejybai. Norėdamas išbandyti, keletą sėklų pasodino šiltnamyje. Nusikaltimai, numatyti BK 259 straipsnio 2 dalyje, BK 265 straipsnio 1 dalyje padaromi tyčia, o jis veiksmus atliko per neatsargumą, todėl prašo jį išteisinti.

67Nuteistasis A. D., A. D., D. D. apeliaciniuose skunduose prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendį panaikinti ir juos dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

68Nuteistieji A. D., A. D., D. D. savo apeliaciniuose skunduose nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu ir teigia, jog nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas iš esmės pažeidus BPK reikalavimus, tai sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti byloje teisingą nuosprendį, taip pat netinkamai pritaikytos BK normos.

69Nesutikdami su jų (A. D., A. D.) nuteisimu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį, nuteistasis D. D. – pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį, nurodo, jog teisės doktrinoje bei teismų praktikoje pripažįstama, jog Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies norma pritaikyta netinkamai tuomet, kai: 1) nepritaikoma konkreti norma esant pagrindui ir sąlygoms ją taikyti; 2) pritaikoma norma nesant jos taikymo pagrindų; 3) taikoma norma, kurią reikėjo pritaikyti, tačiau ji taikoma neteisingai; 4) pritaikoma ne ta norma, kurią reikėjo taikyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304/2004). BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytu objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2006,2K-450/2013, 2K-1/2013). BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visumą (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202/2006, 2K-450/2013, 2K-1/2013 ir kt.). Jeigu nėra bent vieno privalomo konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymio, o bendrininkavimo atveju – dar ir atitinkamos bendrininkavimo formos sudėties požymio, nėra ir nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties, kas reiškia, kad asmuo negali atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą.

70Apeliantai teigia, jog skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas ne tik netinkamai aiškino bei taikė BK 2 straipsnio 4 dalies, 24 ir 25 straipsnių, 24 straipsnio 6 dalies, 1992 straipsnio 1 dalies nuostatas, bet ir išvadų nepagrindė bylos nagrinėjimo metu išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, numatančias baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis. Lietuvos teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad įstatymai už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis numato baudžiamąją ir administracinę atsakomybes. Įstatymais taip pat nustatyti konkretūs šių atsakomybių atribojimo kriterijai. BK 1992 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę, jeigu prekių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. ATPK 1632 straipsnis numato administracinę atsakomybę jeigu prekių vertė neviršija 250 MGL dydžio sumos. Inkriminuodamas BK 25 straipsnio 2 dalį, teismas visų asmenų veikas, padarytas administracinio nusižengimo apimtyje susiejo tarpusavyje ir nepagrįstai įvertino kaip nusikalstamą veiką, padarytą bendrininkų grupe. Teismas klaidingai įvertino veikos pavojingumą, kadangi vertino ne esminį kriterijų – dalyko vertę, bet menamą skirtingų asmenų veiksmų bendrumą, kurio ATPK net nenumato.

71Apeliantai pastebi, jog administracinės ir baudžiamosios atsakomybės skirtumus lemia ir administracinio teisės pažeidimo bei nusikalstamos veikos prigimtis – šių veikų didesnis ar mažesnis pavojingumas, todėl, atribojant administracinį teisės pažeidimą nuo baudžiamojo nusižengimo, itin svarbūs tampa šį padidintą ar sumažintą pavojingumą leidžiantys nustatyti kriterijai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012). Nagrinėjamu atveju vienintelis požymis, kuris skiria BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nuo ATPK 1632 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo, yra dalyko vertė – 250 MGL, kurią viršijus, kaltininkas (nustačius kitus sudėties požymius) yra traukiamas baudžiamojon, o ne administracinėn atsakomybėn. Nesant nusikaltimo objekto (daugiau kaip 250 MGL), nėra ir negali būti inkriminuojamas ir nusikalstamos veikos padarymas, numatytas BK 1992 straipsnio 1 dalyje, nes tai yra administracinės teisės pažeidimas. Tačiau teismas visiškai nevertino to, kad atskirų asmenų (M. L., M. M., A. V., M. K.) individualiais veiksmais buvo pažeistos būtent administracinės teisės, kas užtraukia jų atžvilgiu administracinės atsakomybės taikymą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose yra išaiškinta, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Negali būti pritarta tokiai baudžiamojo įstatymo taikymo praktikai, kai asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams, administraciniams ar drausminiams teisiniams santykiams, yra vertinamas kaip nusikalstamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-573/2012, 2K-324/2013).

72Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2003 m. liepos 4 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimuose taip pat konstatuota, jog nusikaltimai – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos konstitucinė žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012). Baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas yra ypač svarbus, nes ne bet kokia teisinė veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tik tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-26712011, 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K- 262/2011). Šių principų nesilaikymas, daro asmenų padaromus teisės pažeidimus pernelyg kriminalizuotus, o tai neatitinka teisinės valstybės bei visuomenės ginamų poreikių tenkinimui, siekiant asmens atsakomybės tinkamam įvertinimui keliamų proporcingumo ir teisingumo principų. Nagrinėjamoje byloje teismas neįvertino, kad apeliantai neatliko jokių teisei priešingų veiksmų. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad M. L., M. M., A. V., M. K. veiksmai savo iniciatyva ir nuožiūra įgyjant akcizais apmokestinamas cigaretes, atitinka administracinės atsakomybės taikymo pagrindus ir gali jų atžvilgiu užtraukti baudą iki keturiolikos tūkstančių eurų (ATPK 1632 straipsnis). Tai akivaizdžiai gali būti prilygintina baudžiamajam asmens nubaudimui bausmės griežtumo prasme, tad baudžiamosios atsakomybės taikymas šiems asmenims neabejotinai yra perteklinis ir pažeidžia proporcingumo ir teisingumo principus.

73Apeliantai atkreipia dėmesį, kad teismas nepagrindė bendrininkavimo subjektyviųjų požymių nei jų atžvilgiu, nei kitų atsakomybėn patrauktų asmenų, nors inkriminuodamas asmenims bendrininkavimą, neabejotinai nuosprendyje tai turėjo padaryti. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje išaiškinta, kad bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Kartu tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, sudaromo tarp bendrininkų, pasekmė. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje ir gali pasireikšti bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-522/2006). Nereikia pamiršti ir to, jog kiekvieno bendrininkavimo atveju atitinkamų požymių visumoje turi būti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (užimamos pareigos, jų pobūdis) požymius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-485/2008). Susitarimas veikti bendrai yra būtinas bendrininkavimo subjektyvusis požymis, kuris privalo būti nustatytas kiekvienu bendrininkavimo atveju (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163-648/2015).

74Kaltės forma, jos rūšis, be kaltinamojo prisipažinimo ar neprisipažinimo, nustatoma tiriant, įvertinant faktinių duomenų visetą, išorinius nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, sistemingumą, būdą, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-550/2006, 2K-394/2008). Tuo tarpu bendrininko indėlis į daromą nusikalstamą veiką turi būti reikšmingas, o jei bendrininkas neatliktų savo veiksmą, bendros nusikalstamos veikos būtų neįmanoma padaryti arba jos padarymas iš esmės pasunkėtų (kasacinės nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-530/2005, Nr. 2k- 530/2006). Be to, bendrininko indėlis į nusikalstamą veiką turi būti nusikalstamo pobūdžio, bet ne administracinio teisės pažeidimo masto, kadangi ATPK nenumato bendrininkavimo instituto. Apeliantų nuomone, teismas neanalizavo asmenų kaip nusikalstamos veikos bendrininkų indėlio į jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymą. Teismas nevertino ir kiekvieno iš atsakomybėn patrauktų asmenų atliktų veiksmų sudėties ir esmės, nenustatinėjo tam svarbių aplinkybių ar be šių asmenų indėlio apskritai būtų galimas nusikalstamos veikos padarymas ir pan. T. y. nagrinėjamu atveju teismo išvada, jog visi asmenys veikė bendrininkų grupe, to niekaip neatskleidžiant, iš esmės laikytina spėjamojo pobūdžio ir yra deklaratyvi.

75Skundų autoriai taip pat pažymi, kad jei bendrininkaujant padaryta nusikalstama veika baudžiamajame įstatyme yra apibūdinta formalia sudėtimi, tokio bendrininkavimo bendras rezultatas yra pati veika. Todėl tarp kiekvieno bendrininko nusikalstamų veiksmų ir bendrai padarytos veikos turi būti nustatytas priežastinis ryšys. Padarant nusikalstamas veikas, kurių sudėtys yra formalios, tyčia gali būti tik tiesioginė, t. y. asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, suvokia pavojingą daromos veikos pobūdį ir nori taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-275/2007). Kitaip tariant, bendrininkų veikla iki bendros nusikalstamos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymių realizavimo galima tik tiesiogine tyčia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-485/2008).

76Apeliantai pastebi, jog teismas nuosprendyje konstatavo, kad inkriminuoti kaltinamiesiems nusikalstamos veikos padarymo formą – organizuotą grupę nėra jokio pagrindo. Teismas nenustatė ir byloje nėra duomenų, kad kaltinamieji iš anksto tarėsi daryti apysunkius, sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, pasiskirstė užduotimis ir vaidmenimis, rengė planą nusikalstamai veikai vykdyti. Tuo tarpu nepaisant nurodyto, A. D. ir A. D. vis tiek nuteisti būtent už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 1992 straipsnyje, D. D. – BK 199 straipsnyje, BK 1992 straipsnyje, padarymą. Tai akivaizdžiai rodo priimto nuosprendžio nenuoseklumą ir prieštaringumą. Nepaisant to, teismas konstatavo, jog kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe.

77Nuteistieji A. D. ir A. D. apeliaciniuose skunduose pažymi, kad jiems inkriminuoti padėjimo veiksmai: stebėjo aplinką, pasitiko ir lydėjo kitų kaltinamųjų automobilius, kuriais buvo neteisėtai gabenamos akcizais apmokestinamos prekes – cigaretės, teismo nuosprendyje nėra detalizuoti nei kaip konkrečiai pasireiškė šie veiksmai, nei kokiais konkrečiais įrodymais tai grindžiama, be to, visiškai neatsižvelgta į apeliantų paaiškinimus. Baudžiamajame įstatyme pateiktas išsamus padėjimo padaryti nusikalstamas veikas būdų sąrašas. Padėjėju laikomas asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus (BK 24 straipsnio 6 dalis). Paprastai tokie veiksmai, kaip sugalvojimas padaryti nusikalstamą veiką, buvimas nusikalstamos veikos darymo vietoje, nusikaltimo rezultato paėmimas ir nešimas paslėpti ir pan., apima nusikalstamos veikos vykdytojo, o ne padėjėjo sąvoką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2008). Apeliantams nėra aišku, kokiu būdu ir kokią aplinką jie stebėjo, kokiais tikslais, kokiu būdu pasitiko ir ką pasitiko ir pan., juolab, kad nėra įrodyta, kad neva atlikdami šiuos veiksmus jie suvokė, kad gabenamos cigaretės viršija 250 MGL dydžio vertę ir siekė taip veikti.

78Nuteistasis D. D. apeliaciniame skunde pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje teismas nedetalizavo kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė jo bendrininkavimas ir kokiais konkrečiais įrodymais tai grindžiama. BK 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad organizatorius – tai asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Nusikaltimo organizatorius – bendros nusikalstamos veikos vadovas, pasižymintis aktyvia organizacine veikla. Esminis tokio bendrininko požymis yra tas, kad jis suvienija ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, nustato tarpusavio ryšius, kuria nusikalstamos veikos planus, numato jos įvykdymo būdus, priemones (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-489/2006, 2K-522/2006). Paprastai nagrinėjamoje byloje nustatant tokias aplinkybes, kaip kad – asmuo paruošė nusikalstamos veikos planą numatė įvykdymo būdą, pasirinko nusikaltimo vykdytoją, perdavė jam nusikaltimo įvykdymo priemonę ir pan., konstatuojama, jog tokie veiksmai atitinka BK 24 straipsnio 4 dalyje numatytus organizatoriaus požymius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-507/2005).

79Toliau nuteistieji A. D., A. D., D. D. apeliaciniuose skunduose nurodo, jog byloje pateikti D. D. kratos protokolų ir A. V., M. L., M. M., M. K. paaiškinimų duomenys paneigia teismo padarytą išvadą, kad savo iniciatyva ir už savo pinigus A. V. bendrai Rusijoje ir Lietuvoje įsigijus 775 pakelius 5 407,95 Lt vertės (41,59 MGL), M. L. bendrai Rusijoje ir Lietuvoje įsigijus 3 611 pakelius 25 205,34 Lt vertės (193,89 MGL), M. M. bendrai Rusijoje ir Lietuvoje įsigijus 2 554 pakelius 7 846,09 Lt vertės (137,28 MGL), M. K. bendrai Rusijoje ir Lietuvoje įsigijus 2 010 pakelius 14 027,93 Lt vertės (107,91 MGL), pastariesiems neva bendrininkaujant su apeliantais, atsirado baudžiamajame įstatyme numatyta atsakomybė dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis. Nagrinėjamu atveju nurodytų asmenų įgytų cigarečių suma neviršija ne tik atskirai imant kiekvieną asmenį, bet ir bendrai sudėjus Rusijoje įgytų cigarečių sumas susidaro 239,18 MGL suma. Apeliantų nuomone, nurodytų asmenų veiksmų atitikimas teisės normų reikalavimams negalėjo būti sprendžiama baudžiamosios teisės rėmuose, kadangi privalomų pateikti muitinei daiktų vertė neviršija 250 MGL dydžio sumos. Įvertinę nurodytus objektyviuosius bylos duomenis, kuriuos teismas pripažino įrodymais, apeliantai daro išvadą, kad A. V., M. L., M. M. ir M. K. veiksmai dėl cigarečių kontrabandos suponuoja jų atžvilgiu tik atsakomybę pagal ATPK 1632 straipsnį, o jų tolimesnis disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis jas papildomai įsigijus Lietuvoje ir kiekvienam neviršijant bendros 250 MGL vertės sumos, yra ATPK 210 straipsnio pažeidimas. Nesant nusikaltimo sudėties baudžiamasis procesas dėl kontrabandos ir neteisėto akcizais apmokestinamų prekių disponavimo turi būti nutrauktas visų nuteistųjų atžvilgiu.

80Skundų autoriai taip pat nurodo, jog iš nuosprendžio turinio galima spręsti, kad teismas bendrininkavimą jiems inkriminavo pagal kratos rezultatus, bet ne pagal išankstinį susitarimą. Tokiu atveju teismas privalėjo konstatuoti apeliantų tiesioginę tyčią su jų padarytomis nusikalstamomis veikomis, t. y. tai, kad A. D. ir A. D. suvokė, kad padeda neteisėtai disponuoti – gabenti cigaretes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio pinigų sumą, ir siekė taip veikti (D. D. – kad organizuoja neteisėtą cigarečių, kurių vertė viršija 250 MGL, gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei ir neteisėtą disponavimą cigaretėmis, kurių vertė viršija 250 MGL, taip pat padeda neteisėtai disponuoti – gabenti ir laikyti cigaretes, kurių vertė viršija 250 MGL ir siekė taip veikti). Juolab, kad apeliantai vykdytos operacijos vietoje sulaikyti nebuvo. Teismas, nurodęs, kad apeliantai turėjo vieningą tyčią su kitais kaltinamaisiais, nepagrindė ne tik pačios tyčios turinio, bet ir tiesioginės tyčios su padaryta veika. Teismas nepagrindė kiekvieno bendrininko suvokimo dėl dalyko vertės, nors atskirai gabenamų kontrabanda ir atskirai neteisėtai gabenamų bei laikomų cigarečių kiekių vertės nesiekė 250 MGL dydžio pinigų sumos. Todėl šie teisės pažeidimai gali sudaryti tik administracinių teisės pažeidimų sudėtį, kadangi nėra nusikaltimo objekto. Teismas be jokio teisinio ir faktinio pagrindo apjungęs visų nuteistųjų padarytas veikas, sukūrė fiktyvų nusikaltimo dalyką, kurio vertė viršija 250 MGL dydžio pinigų sumą. Apeliantai mano, jog inkriminavus jiems bendrininkavimą vien tik rezultato pagrindu, o ne bendro susitarimo pagrindu, sprendžiant jiems kylančios atsakomybės klausimą, būtina padalinti išimtų cigarečių kiekį visiems bendrininkams, kadangi nusikalstamas yra tik asmens disponavimas didesne nei 250 MGL dydžio suma, o nagrinėjamu atveju toks kiekis, įvertinus nuteistųjų skaičių (aštuoni), nesusidarytų. Byloje nėra duomenų apie visų nuteistųjų išankstinį susitarimą, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad bet kokie A. D. ir A. D. veiksmai atitinka BK 1992 straipsnio 1 dalį, D. D. – BK 199 straipsnio 1 dalį, BK 1992 straipsnio 1 dalį, nes nėra nusikaltimo sudėties (dalyko) (D. D. teigia – objekto). Dėl nurodytų aplinkybių apeliantai teigia, jog teismas pažeidė BK 2 straipsnio nuostatas.

81Apeliantai taip pat pažymi, kad teismui nurodžius, jog kiekvieno bendrininkavimo atveju atitinkamų požymių visumoje turi būti konstatuota ir tai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, turėjo būti konstatuota, kad apeliantai suvokė, jog kėsinasi būtent į akcizais apmokestinamų prekių įgijimo, laikymo gabenimo, siuntimo, naudojimo bei realizavimo Lietuvos Respublikoje tvarką, kai šių prekių vertė viršija 250 MGL, ir tai daro sąmoningai, tiksliai suvokdami savo veiksmus ir veikos aplinkybes. Tuo tarpu teismas, nurodydamas, kad A. D. ir A. D. stebėjo aplinką, pasitiko ir lydėjo kitų kaltinamųjų automobilius, kuriais buvo neteisėtai gabenamos akcizais apmokestinamos prekės – cigaretės, todėl veikė kaip padėjėjai, D. D. – kad organizavo kaltinamuosius gabenti iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką cigaretes, nepateikiant muitinės kontrolei, kad koordinavo jų veiksmus – nurodė pastariesiems transporto vykimo eigą, maršrutą, laiką, kad organizavo ir koordinavo jų veiksmus neteisėtai gabenant akcizais neapmokestinamas prekes – cigaretes, padarė nepagrįstą išvadą, kad yra nustatytas būtinas intelektualinis tyčinės kaltės momentas – suvokimas, kad jie dalyvauja nusikalstamoje veikoje. Kaip minėta, turėjo būti įrodyta, kad apeliantai veikė tiesiogine tyčia, todėl suprato nusikaltimo sudėtį, tiksliau – konkretų nusikaltimo sudėties požymį – dalyką, kurio vertė viršija 250 MGL sumą, kaip kriterijų, didinantį veikos pavojingumą nuo administracinio teisės pažeidimo iki nusikaltimo. Tuo tarpu teismas formalios nusikaltimo sudėties požymį – dalyką traktavo kaip nusikalstamos veikos padarinius, kurie šiuo atveju išeina iš nusikaltimo sudėties ribų. Nesant padarinių, pagal juos negalėjo būti inkriminuojamas bendrininkavimas, nebent būtų nustatyta A. D. ir A. D. tiesioginė apibrėžta tyčia padėti neteisėtai disponuoti – gabenti cigaretes, kurių vertė viršija 250 MG dydžio pinigų sumą, D. D. – organizuoti neteisėtą cigarečių, kurių vertė viršija 250 MGL sumą, gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei ir neteisėtą disponavimą cigaretėmis, kurių vertė viršija 250 MGL sumą, taip pat padėti neteisėtai disponuoti – gabenti ir laikyti cigaretes, kurių vertė viršija 250 MGL sumą, ir siekti taip veikti. To nepadarius, negalima nusikaltimo dalyką laikant padariniais konstatuoti bendrininkavimo. Nesant bendrininkavimo, privalėjo būti sprendžiama klausimas dėl administracinės atsakomybės taikymo.

82Šias išvadas patvirtina ir tai, kad A. V. buvo nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnyje ir BK 265 straipsnio 1 dalyje padarymą, tačiau kitiems nuteistiesiems bendrininkavimas darant šias veikas neinkriminuotas, nors teismas visus šiuos asmenis laikė bendrininkais ir nuteisė pagal atsiradusias faktines pasekmes. Apeliantų nuomone, nurodyta aplinkybė neabejotinai patvirtina nepagrįstą jų veikų kriminalizavimą, kadangi esant atsakomybei pagal rezultatą, visų bendrininkų atsakomybė turėtų apimti ir A. V. galimai padarytas nusikalstamas veikas.

83Apeliantai savo skunduose taip pat nurodo, jog teismas netinkamai aiškino bei taikė BPK 20 straipsnio nuostatas, dėl ko pažeidė BPK įtvirtintus įrodymams keliamus reikalavimus. Tai sukliudė priimti visapusišką, teisėtą, pagrįstą bei teisingą nuosprendį. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis išsamiu visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginus su kitais, prieštaravimų pašalinimu ir tinkamu argumentavimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-409/2013). Vertinant įrodymus draudžiama tam tikriems įrodymams suteikti išankstinę galią ar pranašumą prieš kitus byloje esančius įrodymus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-528/2008). Apeliantai pažymi, jog nagrinėdamas bylą teismas, vertindamas jų (A. D., A. D. ir D. D.) ir kitų baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų parodymus, šių reikalavimų nesilaikė, todėl iš esmės pažeidė BPK reikalavimus.

84Skundų autorių nuomone, teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, tai sukliudė išsamiai ir nešališkai ištirti visas bylos aplinkybes, tinkamai aiškinti bei taikyti BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir priimti teisėtą, pagrįstą bei teisingą sprendimą, paremtą ne asmenine nuomone, o visapusiškai ir išsamiai išnagrinėtos bylos medžiaga, patikimais duomenimis, kurių pakanka konkrečioms išvadoms pagrįsti. Teismas duomenis vertina bei įrodymais juos pripažįsta tik pagal savo vidinį įsitikinimą, tačiau jis neturi būti tapatinamas su intuicija ar laisve vertinti įrodymus tik pagal asmeniškus norus.

85Be to, apeliantai nurodo, kad vertindamas įrodymus bei jais grįsdamas nuosprendyje išdėstytas išvadas, teismas pirmiausia privalo kruopščiai patikrinti bei išanalizuoti visus su nusikalstama veika susijusius duomenis, palyginti juos tarpusavyje, įvertinti, ar jų pakanka norint konstatuoti, kad asmuo kaltas, ar tie duomenys patikimi, gauti teisėtais būdais bei atitinka įrodymams keliamus reikalavimus. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, vertindamas duomenis ir pripažindamas juos įrodymais, dėl tokių išvadų nepasisakė, ir vadovavosi asmenine intuicija, o ne išsamiu visų byloje esančių duomenų įvertinimu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtinos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami bei tiriami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2008). Konstitucijoje įtvirtintos normos ir principai, inter alia 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas teismas, teisinės valstybės, teisingumo principai, suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta; teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), inter alia prokurorams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-398/2013, 2K-P-95/2012).

86Minėtas nuoseklus ir neprieštaringas teismų išaiškinimas, suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą priimant nuosprendį įvertinti visus byloje esančius duomenis, tame tarpe ir asmenų parodymus, ir nuosprendyje motyvuotai nurodyt kokius ir kodėl duomenis pripažįsta įrodymais, o kuriuos atmeta. Tačiau vertindamas nuteistųjų parodymus teismas nuosprendyje deklaratyviai nurodė, kad kaltinamųjų aiškinimai vertintini kritiškai, t. y. kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas. Teismas taip pat nurodė, kad nors visi kaltinamieji ir aiškina, kad perklausę įrašytus pokalbius savo balso neatpažino, tačiau tokia jų versija vertintina kritiškai, t. y. kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės už jų padarytas nusikalstamas veikas. Apeliantai teigia, jog teismas nemotyvavo, kodėl tokius asmenų parodymus vertina kritiškai, be to, apeliantų nurodytas aplinkybes nepagrįsta laikė „versijomis“ ir „siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybė“ ir nenurodė konkrečių bylos duomenų, kurie jas paneigtų. Be to, teismas nuteistiesiems perkėlė įrodinėjimo naštą, konstatavęs, kad nurodydami žymiai mažesnį įsigytų cigarečių kiekį kaltinamieji siekia įrodyti, kad savo veiksmais padarė tik administracinė teisės pažeidimą. Teismas pažymėjo, kad ši versija apie dalies cigarečių įsigijimą Lietuvos Respublikos teritorijoje atsirado tik bylą nagrinėjant teisme ir jokiais įrodymais nėra paremta. Tokiu būdu teismas pažeidė ir konstitucinį nekaltumo prezumpcijos principą, kadangi kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima (Europos Žmogaus T. T. sprendimai bylose Barber, Messeguė ir Jabardo prieš Ispaniją; Telfner prieš Austriją; Natunen prieš Suomiją ir kt.). Be to, iš bylos duomenų matyti, kad kirtę Lietuvos – Rusijos sieną, A. V., M. L., M. M. ir M. K. į sulaikymo vietą atvyko tik beveik po valandos nuo kirtimo momento, nors šiam atstumui įveikti reikia daugiausia 10 - 15 minučių. Teismas, atmesdamas A. V., M. M., M. L. ir M. K. parodymus apie tai, kad kirtę sieną jie Lietuvos Respublikoje papildomai įsigijo cigarečių ir tam sugaišo apie 20 - 30 minučių (tai visiškai atitinka laiką nuo sienos kirtimo iki atvažiavimo į Sodėnų kaimą), jų nepagrindė – ką nurodyti asmenys galėjo veikti ir kur galėjo būti iki kol pasirodė jų sulaikymo vietoje. Tačiau nepaisant nuteistųjų parodymų, kurie patvirtina, kad nė vienas iš jų atskirai ar bendrai neįvežė iš Rusijos Federacijos cigarečių, kurių vertė viršijo 250 MGL sumą, teismas nevertino administracinės atsakomybės taikymo šių asmenų atžvilgiu. Tačiau net ir nuteistiesiems parodžius apie faktines aplinkybes, teismas šių parodymų nevertino ir neanalizavo, tuo neabejotinai pažeisdamas tiek proceso lygiateisiškumo, tiek įrodymų vertinimo taisyklių reikalavimus.

87Nuteistieji A. D. ir A. D. taip pat nurodo, jog teismas jų parodymus vertino kaip gynybinę versiją, tačiau jos nepaneigė ir neatsižvelgė į jų raštu pateiktus paaiškinimus, be to, apeliantų parodymai ne tik neprieštarauja kitų asmenų parodymams, bet ir juos patvirtina.

88Nuteistasis D. D. nurodo, kas teismas jo kaltę grindė telefoninių pokalbių įrašais, nors nuteistasis aiškiai nurodė, kad jis savo balso neatpažino. Nepaisant to, teismas neatliko fonoskopinės ekspertizės, netyrė garso įrašų, savo nuožiūra priskyrė kiekvienam nuteistajam tam tikrus telefono numerius ir jais rėmėsi. Apeliantas pažymi, kad BPK nereglamentuoja, kiek byloje būtina surinkti įrodymų, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau išvados daromos tik tada, kai tokiai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų. Be to, sprendimą dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti lemia daug faktorių: įrodymų kiekis, rūšis, patikimumas ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-522/2014, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-86-150/2015). D. D. teigia, jog nagrinėjamu atveju įrodymų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą dėl jo kaltės, akivaizdžiai nepakanka.

89Toliau savo skunduose apeliantai nurodo, kad jų kaltė grindžiama išimtinai tik telefoninių pokalbių kontrolės metu gautais duomenimis, tačiau be to, kad nė vienas iš nuteistųjų neatpažino pokalbių įrašuose užfiksuotų asmenų, taip pat yra pagrindas manyti, kad šie duomenys buvo gauti neteisėtai. Pagrindas atlikti telefoninių pokalbių kontrolę buvo operatyvinių darbuotojų, t. y. V. E. manymas, kad nuteistieji veikdami organizuota grupe gali vykdyti kontrabandos gabenimą. Apeliantai pažymi, kad kontrabandos gabenimo nusikaltimo sudėčiai yra privalomas 250 MGL vertės požymis. Kontrabandos būdu gabenant prekes, kurios neviršija šios vertės, kyla administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė. Tačiau administracinės teisės pažeidimų teisenoje nėra numatyta galimybė atlikti telefoninių pokalbių kontrolę. Dėl nurodytų aplinkybių apeliantai mano, jog teismas pažeidė įrodymu leistinumo reikalavimą, numatytą BPK 20 straipsnio 1 dalyje.

90Iš bylos duomenų matyti, kad asmenų telefoninių pokalbių kontrolė buvo vykdoma nuo 2012 m. pradžios, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad tuo laikotarpiu ar vėliau kontrabandos būdu buvo ar galėjo būti gabenamos prekės, kuriu vertė viršijo 250 MGL sumą. Priešingai, 2012 m. rugpjūčio 27 d. atlikus dalies nuteistųjų sulaikymo operaciją, buvo gauti duomenys, kad nelegaliai atgabentų cigarečių vertė neviršija 250 MGL sumos, todėl operatyvinių darbuotojų manymas apie galimą nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 1 dalyje, padarymą, nepasitvirtino. Esant situacijai, kai už A. V., M. L., M. M. ir M. K. veiksmus nelegaliai gabenant cigaretes atsiranda tik administracinė atsakomybė, byloje esantys telefoninių pokalbių įrašai negali būti laikomai teisėtais įrodymais BPK 20 straipsnio 4 dalies prasme. Be to, tuo metu galiojęs Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnis nenumatė galimybės atlikti telefoninių pokalbių kontrolę administracinės teisės pažeidimo atveju.

91Teismų praktikoje nurodoma, kad duomenys, kuriuos valstybės institucijos ar pareigūnai gavo įstatyme nenumatytu būdu, įrodymais nepripažįstami, nesvarbu, kiek jie reikšmingi nustatant bylos aplinkybes. Šiame kontekste apeliantai pažymi, kad asmenis, naudojančius tyrimo metu kontroliuotus telefonų numerius, operatyvinis darbuotojas V. E., neabejotinai suinteresuotas savo atliekamo tyrimo sėkme, priskyrė išimtinai savo nuožiūra. Teismas jokiais BPK numatytais būdais to nepatikrino. Tuo tarpu bylos duomenimis nėra nustatyta, kad apeliantai naudojosi ar galėjo naudotis jiems operatyvinio darbuotojo V. E. nuožiūra priskirtais telefono numeriais, todėl telefoninių pokalbių garso įrašai ir jų pagrindu surašyti protokolai negali būti laikomi teisėtais būdais gauti įrodymai.

92Be to, apeliantai teigia, jog teismas neįvertino ir tai, kad iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų bei muitinės pareigūnų paaiškinimų teisme matyti, jog kaltinimai iš esmės grindžiami remiantis prielaidomis. Apeliantų nuomone, V. E. subjektyviai vertino užfiksuotas aplinkybes, klaidingai suvokė tiriamą situaciją, savo pamąstymais, kurie neatitinka tikrovės, bandė sukurti trūkstamus duomenis. Teisiamojo posėdžio metu V. E. nurodė, kad kaltinimai apeliantams iš esmės grindžiami tik jo (V. E.) nuomone.

93Baudžiamojoje teisėje in dubio pro reo principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-529/2013, 2K-80-942/2025). Draudžiama esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-269/2013, 2K-80-942/2015). Nagrinėjamu atveju egzistuoja pakankamai abejonių, kad būtų galima konstatuoti, jog priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas.

94Apeliantai teigia, jog teismas, pripažindamas juos kaltais dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, neabejotinai pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nes:

95- nuosprendyje nėra įvardinta kada ir kokiais veiksmais apeliantai padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas;

96- neatkleista, kokie įrodymai patvirtina kiekvieną apeliantams inkriminuotą veiką;

97- neanalizuota ir neatskleista, kaip apeliantų veiksmuose pasireiškė subjektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai – į ką buvo nukreipta tyčia ir ko siekė savo veiksmais;

98- neargumentuotai atmesti apeliantų ir kitų nuteistųjų parodymai, tuo pačiu pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principus;

99- nesiaiškintas M. M., M. L., M. K. ir A. V. įvežtų ir Lietuvos Respublikoje įsigytų cigarečių kiekis ir santykis, ar jis sudaro pagrindą taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal 1992 straipsnio 1 dalį, deklaratyviai teigiant, kad tai tik pasirinkta gynybinė versija, kurios teismas nevertina;

100- nepaaiškinta, kodėl teismas išskirtinai remiasi tik bylos baigtimi suinteresuoto asmens –operatyvinio darbuotojo V. E. pamąstymais ir nuomone, o visus byloje esančius neaiškumus ir prieštaravimus vertina kaip tik kaip neva nuteistųjų kaltę grindžiančius duomenis;

101- neįvertinti apeliantų parodymai, kad jie, žinodami, jog M. M., M. L., M. K. ir A. V. važiuoja į Rusijos Federaciją tikslu parduoti ten automobilių dalis ir parsivežti pigesnio kuro, šių asmenų prašymu kartais pranešdavo, ar nematė policijos pareigūnų, ir, kad apeliantams nebuvo žinomos aplinkybės, kad pastarieji galėjo vežti ir cigaretes;

102- teismas ignoravo ir paties V. E. parodymus teisme, kad nėra jokių duomenų apie tai, kad apeliantai galėjo duoti pinigus į Rusijos Federaciją vykusiems asmenims ar nurodyti jiems įsigyti ir parsivežti tam tikrą kiekį cigarečių;

103- neatsižvelgta ir į tai, kad apeliantai niekada nebuvo Rusijos Federacijoje, bendraudami su M. M., M. L., M. K. ir A. V. jie nepadarė jokių teisei priešingų veiksmų;

104- byloje nėra duomenų, kad apeliantai galėjo žinoti, kad M. M., M. L., M. K. ir A. V. įsigis Rusijos Federacijoje ir Lietuvos Respublikoje akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes ir jų kiekį;

105- teismui padarius išvadą, kad tarp nuteistųjų nebuvo jokio išankstinio susitarimo daryti nusikalstamą veiką, užduočių ir vaidmenų pasiskirstymo, plano daryti nusikalstamą veiką vykdyti –nėra pagrindo teigti, jog apeliantai padėjo (D. D. – organizavo) bendrininkus daryti nusikalstamą veiką.

106Apeliantai taip pat teigia, kad nagrinėjamoje byloje buvo pažeistos ir BPK 255 straipsnio 2 dalis bei BPK 256 straipsnio 2 dalies nuostatos. Apeliantai nurodo, jog nurodytos BPK nuostatos draudžia priimant nuosprendį pakeisti kaltinimą. Tuo tarpu teismas savo iniciatyva organizuotos grupės požymi požymį pakeitė į bendrininkų grupę. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad keičiant kaltinimą teisme, net ir tuo atveju, kai veika perkvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teismams kyla pareiga apie tokią galimybę pranešti kaltinamajam (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-40-895/2016). Nagrinėjamu atveju neabejotinai buvo suvaržyta apeliantų teisė į gynybą, kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo ginamasi nuo nusikalstamų veikų padarymo organizuota grupe, bet ne bendrininkų grupe. Apeliantai teigia, jog teismui nenustačius nuteistųjų nusikalstamų veikų padarymo organizuota grupe, privalėjo juos iš šio kaltinimo išteisinti, o ne savo nuožiūra keisti kaltinime išdėstytą veikų kvalifikavimą. Skundo autorių nuomone nurodytas esminis BPK pažeidimas sudaro atskirą pagrindą nuosprendį šioje dalyje pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.

107Be to, apeliantai nurodo, jog skundžiamas nuosprendis surašytas pažeidus BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą, jog nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaujantis teismas atmetė kitus įrodymus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą, apžvalgoje“, nurodyta, kad nuosprendis turi būti logiškas, aiškus bei pakankamai išsamus. Tačiau jis neturi būti perkrautas pernelyg detaliais parodymais, jame negali būti paaiškinimų kartojimo, o įrodymai turi būti ne tik išdėstomi, tačiau tuo pačiu turi būti atlikta jų analizė atskleidžiant kiekvieno iš jų turinį bei tarpusavio ryšį, nurodant, kokias faktines aplinkybes jie patvirtina, kokį nusikaltimo sudėties požymį įrodo. Nuosprendyje negali būti prieštaravimų, visi jie turi būti pašalinti, išvados turi būti aiškiai apibrėžtos paaiškinant, kodėl ir kokiais duomenimis teismas vadovaujasi, kodėl ir kokias aplinkybes laiko įrodytomis, o kurias – ne.

108Iš nuosprendžio turinio matyti, jog didžiąją jo dalį sudaro kaltinamųjų bei liudytojų parodymai, kurie neanalizuoti, nepašalinti tarp jų esantys prieštaravimai, nėra ir motyvų, kokias išvadas ir kodėl tie duomenys įrodo. Kita nuosprendžio dalis – iš kaltinamojo akto perkeltas tekstas, pakeičiant tik naudojamas sąvokas – iš „įtariamojo“ į „kaltinamojo“. Nuosprendyje nurodyta, kad buvo išimti 11 279 pakeliai įvairių rūšių cigarečių, nors pagal byloje esančius protokolus kratų metu buvo bendrai išimta tik 10 145 pakeliai įvairių rūšių cigarečių. Vėliau nuosprendyje jau nurodyta, kad išimta buvo viso 12 063 pakeliai įvairių rūšių cigarečių, po to nurodomas dar kitas kiekis išimtų cigarečių – 12 029 pakeliai. Be to, nuosprendyje nurodytos bylos rašytiniuose dokumentuose užfiksuotoms (kratos protokole) priešingos aplinkybės – „2012-08-28 kratos metu iš fermos, esančios ( - ), buvo paimti keturi automobiliai „Audi“, valst. Nr. ( - ), valst. Nr. ( - ) valst. Nr. ( - ) valst. Nr. ( - ), su jų įvairiose ertmėse paslėptomis cigaretėmis: 4 494 pakeliai cigarečių „Denim“ be jokių banderolių, 1 pakelis cigarečių „Denim“ be banderolės su 1 cigarete, 194 pakeliai cigarečių „Viceroy“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, 750 pakelių cigarečių „GoldenGate“ be jokių banderolių <....>“ , tačiau minėtos kratos protokole (t. 1 b. l. 35-40) iš esančių fotonuotraukų matyti, kad: automobilyje „Audi“, valst. Nr. ( - ) jokių cigarečių rasta nebuvo (fotolentelė Nr. 10, 36 l.); automobilyje „Audi“, valst. Nr. ( - ) cigarečių taip pat nebuvo rasta, 117 pakelių cigarečių „Denim“ rasta šalia vairuotojo durelių ir 7 pakeliai tos pačios rūšies cigarečių prie keleivio priekinių durų (fotolentelė Nr. 1; 35 1.); automobilyje „Audi“, valst. Nr. ( - ) cigarečių taip pat nebuvo rasta, 1 pakelis cigarečių „Viceroy“ rasta prie galinio bamperio laikiklio, 180 pakelių cigarečių „Denim“ rasta šalia galinio rato vairuotojo pusėje, 84 pakeliai „Denim“ rasti šalia, 508 pakeliai „Denim“ ir 3 „Viceroy“ rastas prie vairuotojo pusės priekinio rato, 646 pakeliai „Denim“ rasta šalia (fotolentelės 2, 3, 4, 36 1.); ir tik automobilio ,,Audi“, valst. Nr. ( - ), viduje buvo rasti 313 pakeliai cigarečių „Denim“ ant galinės sėdynės, bei 469 pakeliai „Denim“ rasti šalia galinio keleivio pusės rato (fotolentelė Nr. 8, 9, 36 l.); o 2 170 pakeliai cigarečių „Denim“ ir 750 „GoldenGate“ buvo rasti ant patalpose esančio stalo ir už jo (fotolentelės 4-7, 35-36 l.); 190 pakelių cigarečių ,,Vicerov Blue“ radimo vieta kratos metu nurodyta nebuvo. Apeliantų nuomone, tai buvo svarbu nurodyti, kadangi iš to akivaizdžiai matyti, jog nuosprendyje kaip nustatytos aplinkybės apie menamą radimą kratos metu automobilių įvairiose ertmėse neva paslėptą cigarečių kiekį yra klaidingos ir neatitinka įrodymais pripažintų bylos duomenų. Juolab, kad 2012-08-28 kratos metu paimti 3 110 pakeliai (2 170 „Denim“, 750 „Golden Gate“, 190 „Viceroy Blue“) priklausė apeliantų seneliui, cigaretes įsigijusiam žymiai anksčiau. Apie tai nurodė beveik visi baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys ir šios cigaretės nėra susiję nei su apeliantais, nei su kitais nuteistaisiais. Tai paneigiančių duomenų nėra.

109Apeliantai teigia, jog nurodytos teismo klaidos ne tik neatitinka oficialiems dokumentams keliamų reikalavimų, tačiau tuo pačiu leidžia teigti, jog pats nuosprendis priimtas bei surašytas neįsigilinus į byloje esančius duomenis, kurie išnagrinėti paviršutiniškai, neįvertinus, kam ir kokios cigaretės iš tikrųjų priklausė.

110Apeliantai taip pat atkreipia dėmesį, jog teismo argumentavimas apsiriboja vien tik deklaratyvių išvadų išdėstymu (pvz.: minėti kaltinamųjų aiškinimai vertintini kritiškai, t. y. kaip jų siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas), nepaaiškinus tokių išvadų pagrįstumo, nepatikrinus byloje esančių duomenų, nepalyginus jų, nepašalinus prieštaravimų, nesusiejus išvadų su konkrečiais duomenimis ar nusikalstamos veikos sudėties požymiais, konkrečiais apeliantų veiksmais ir t. t. Be to, nuosprendyje ignoruojami apeliantus teisinantys duomenys, patvirtinantys visų nuteistųjų nurodytas aplinkybes. Apeliantams taip pat nesuprantama, kodėl teismas, negalėdamas paneigti apeliantų ir kitų nuteistųjų nurodytas aplinkybes, jas paprasčiausia ignoravo.

111Skundų autorių nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė ir bausmių skyrimo taisykles. Teismų praktikoje pažymima, jog įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, tačiau net ir neabejotinai nustačius, kad asmens elgesys atitinka baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytus nusikaltimo sudėties požymius, kaltininkui turi būti paskirta individualizuota ir teisinga bausmė, vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), kitomis baudžiamajame įstatyme nustatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Teismas skiria bausmę laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-528/2012). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas pirmiau nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8/2010). BK 41 straipsnio 2 dalyje nuoseklia tvarka išdėstyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Iš teisingumo principo išplaukia teismo pareiga parinkti tokią bausmę, kuri būtų individualizuota, geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, būtų paskirta remiantis proporcingumo principu, užtikrinant, kad skiriama bausmė atitiktų padarytos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltininko asmenybę, jo elgesį tiek veikos padarymo metu, tiek po to. Tuo pačiu skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į BK 54 straipsnio 2 dalį, jog skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

112Apeliantai teigia, jog skirdamas bausmes teismas jų neindividualizavo. Be to, teismas nurodė, kad nuteistieji nebuvo nuoširdūs, klaidino teismą, dėl įvykdyto nesigaili, ir skyrė didesnę nei sankcijoje numatytą baudos vidurkį. BK 60 straipsnyje yra numatytas baigtinis atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašas, kuriame teismo nurodytų aplinkybių nėra. Juolab, kad teismo išvados dėl teismo klaidinimo ir pan., yra subjektyvus teismo manymas, nepagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, teismas nesiaiškino ir nesprendė nei asmenų nuoširdumo, nei teismo neklaidinimo, nei gailėjimosi klausimo. Todėl tokios deklaratyvios teismo išvados sprendžiant klausimą dėl baudos dydžio nustatymo yra nepagrįstos ir neteisėtos.

113Apeliantai taip pat pažymi, jog nuosprendžiu paskiros baudos vien tik už padėjimo veiksmus, neatsižvelgus į tai, kad cigarečių vertė yra susumuota, yra akivaizdžiai per didelės, neatitinka ne tik inter alia teisingumo principo, bet ir teismų praktikos (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-147/2014; Kauno apygardos teismo baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-309-493/2012. D. D. apeliaciniame skunde taip pat nurodomi Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1-184-209/2016, 1-411-468/2015, 1-325-149/2015, 1-282-487/2015 bei kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2014).

114Be to, apeliantai pažymi, jog teismas ne tik neatsižvelgė į bausmės paskirtį bei tikslus, nesivadovavo teisingumo bei proporcingumo principais, bet ir nevertino veikos bei pačių apeliantų pavojingumo laipsnio, neanalizavo ir neatskleidė jų kaltės formos bei rūšies, koks buvo apeliantų vaidmuo bei indėlis darant jiems inkriminuotas veikas. Apeliantai daro išvadą, kad skiriant bausmes, nebuvo atsižvelgta į BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas.

115Teismo posėdyje dalyvavę nuteistojo R. D. gynėjas advokatas J. Gaudutis, nuteistųjų A. V., M. M. ir M. L. gynėjas advokatas Gediminas Milevičius, nuteistųjų A. D., A. D. ir M. K. gynėjas advokatas L. Pakštaitis, nuteistojo D. D. gynėjas advokatas N. Plėdys prašė nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, o prokuroro – patenkinti.

116Nuteistųjų A. D. ir A. D. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Kauno apygardos prokuratūros prokuroro bei nuteistųjų R. D., D. D., A. V., M. M., M. L. ir M. K. apeliaciniai skundai atmetami.

117Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir jais remdamasis padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistųjų R. D. ir D. D. kaltės organizavus cigarečių kontrabandą ir neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, koordinavus A. V., M. M., M. L. ir M. K. veiksmus darant nusikaltimus, nuteistųjų A. V., M. M., M. L. ir M. K. kaltės per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, išvengiant muitinės kontrolės, gabenus privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir, pažeidžiant nustatytą tvarką, gabenus akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, bei nuteistųjų A. D. ir A. D. kaltės padedant A. V., M. M., M. L. ir M. K., pažeidžiant nustatytą tvarką, gabenti akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Tačiau apygardos teismas, skirdamas padėjusiems padaryti nusikalstamą veiką A. D. ir A. D. bausmes, jų iš esmės neindividualizavo ir paskyrė tokio pat dydžio baudas kaip ir nusikalstamų veikų organizatoriams, todėl apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistiesiems A. D. ir A. D. paskirtų bausmių dydžio keičiama (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

118Nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą. Pagal BPK duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, tačiau jiems nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar patvirtinančios bylą nagrinėjusio teismo šališkumą. Nagrinėjamos bylos duomenys nesudaro pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinę nuomonę ir neužtikrino proceso objektyvumo, t. y. buvo šališkas. Tokių duomenų nenurodo ir apeliantai. Tai, kad teismas padarė kitokias išvadas bei priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi nuteistieji ar jų gynėjai, savaime nereiškia, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas, kuris padarė esminius BPK pažeidimus – bylos aplinkybes išnagrinėjo neišsamiai ir šališkai ar priėmė nepagrįstus ir neteisėtus sprendimus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai. Vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos nereiškia, kad teismas buvo šališkas. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai taip pat nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-230/2009, 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-195/2010).

119Nuteistųjų M. M., M. L., M. K., A. V., A. D., A. D., D. D. apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas prielaidomis, kad teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais nuteistųjų kaltę, prieštarauja priimto nuosprendžio turiniui. Pirmosios instancijos teismas įstatymų nustatyta tvarka šioje byloje gautus duomenis pripažindamas įrodymais bei juos vertindamas, BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų ištyrimo bei vertinimo taisyklių nepažeidė. Teismas nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė nuteistųjų parodymus, todėl BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų nepažeidė. Iš tiesų įrodymai nuosprendyje išanalizuoti ir įvertinti gana lakoniškai, tačiau nuosprendžio lakoniškumas ar motyvų trumpumas negali būti laikomas Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas apeliantų dėmesys ir į kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-529/2014, kurioje išaiškinta, kad baudžiamojo proceso principas visas abejones vertinti kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), draudimas grįsti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis yra pažeidžiami tada, kai apkaltinamasis nuosprendis priimamas neišsiaiškinus visų teisingam bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Tačiau vien tik baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens manymas, kad jo gynybinė versija nėra tinkamai paneigta, nėra pagrindas konstatuoti, kad sprendimas byloje yra priimtas pažeidžiant BPK nuostatas. Kaltinamojo parodymų pripažinimas neatitinkančiais tikrovės esminiu BPK pažeidimu nepripažįstamas, jei šių parodymų turinys yra paneigiamas įvertinus kitų byloje ištirtų įrodymų visumą. Kaltinamojo, kuriam už melagingų parodymų davimą negali būti taikoma jokia atsakomybė, keliamoms versijoms paneigti neturi būti atliekami visi kaltinamojo pageidaujami veiksmai. Ikiteisminio tyrimo subjektai bei bylas nagrinėjantys teismai neprivalo atlikti proceso veiksmų, kuriais būtų siekiama tikrinti nekonkrečius, nerealius, o tam tikrais atvejais iš viso nepatikrinamus baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens parodymus.

120Iš nuteistųjų A. D., A. D., D. D. apeliacinių skundų turinio matyti, jog didžiąją argumentų dalį sudaro kasacinėse nutartyse formuojamos praktikos atskirų teiginių citavimas, taip pat argumentai, susiję su įrodymų patikimumu arba tiesiog nesutinkama su teismo išvadomis dėl nuteistųjų kaltės padarius atitinkamas veikas. Nuteistiesiems nepalankių įrodymų patikimumas ginčijamas iš esmės nurodant, kad šie duomenys įrodomosios galios neturi, taip pat remiamasi vien subjektyviu, niekuo nepagrįstu įsitikinimu, jog apie nusikalstamas veikas parodymus davęs asmuo (V. E.) yra suinteresuotas bylos baigtimi. Iš tiesų, apklausto kaip liudytojo Muitinės departamento Tarnybinių tyrimo tarnybos pareigūno V. E. parodymai šioje byloje turi reikšmę, tačiau jie yra tarpinė grandis įrodymų visete, sudarančių loginę įrodymų grandinę ir leidžiančių konstatuoti, jog nuteistieji padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Liudytojo nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas palygino su iš kitų šaltinių gauta informacija (kitų liudytojų parodymais, kratų, apžiūrų, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolais, specialisto išvadomis ir kitais rašytiniais bylos duomenimis) ir dėl bylai reikšmingų faktų tikrumo nuosprendyje pasisakė. Tai, kad liudytojas V. E. davė nuteistiesiems nepalankius parodymus, nėra pagrindas teigti, kad jis yra suinteresuotas bylos baigtimi.

121Atmetami kaip nepagrįsti nuteistųjų A. D., A. D., D. D. apeliacinių skundų argumentai dėl nuosprendyje klaidingai nurodyto cigarečių kiekio. Iš tiesų, suskaičiavus atliktų keturių kratų metu surastas ir paimtas cigaretes susidaro 12 063 pakeliai (t. 1, b. l. 35-40, 44-47, 58-61, 71-74, 79-82). Atlikus daiktų, paimtų atliktų kratų metu, detalią apžiūrą, buvo konstatuota, kad kratų metu rasti 12 029 pakeliai (t. 2, b. l. 1), t. y. 34 pakeliais mažiau nei pirminio skaičiavimo metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks netikslumas visiškai suprantamas, atsižvelgiant į tai, kad buvo surasta ir paimta didelis kiekis skirtingose vietose buvusių cigarečių. Be to, iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad surinkti duomenų, jog nuteistieji kartu su visomis cigaretėmis gabeno ir 750 pakelius cigarečių ,,Golden Gate“, nepavyko, todėl atgabentų kontrabandos būdu cigarečių kiekis buvo sumažintas 750 pakeliais (t. 2, b. l. 38). Taigi, bylos duomenimis buvo nustatyta, kad kontrabandos būdu atgabentų cigarečių kiekis buvo viso 11 279 pakeliai (iš apžiūros metu nustatyto kiekio – 12 029 pakelių atimti minėti 750 pakeliai). Būtent dėl 11 279 cigarečių pakelių kontrabandos būdu gabenimo bei tokio pat kiekio neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis ir buvo pareikštas kaltinimas bei priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Taigi tai, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyti iš atskirų šaltinių gauti duomenys, kurie dėl paminėtų objektyvių priežasčių yra skirtingo dydžio, nėra pagrindas pripažinti, jog teismas nusikalstamų veikų dalyką (cigarečių kiekį) nustatė netinkamai.

122Atmetamas kaip nepagrįstas ir nuteistųjų R. D. bei A. D., A. D., D. D. apeliacinių skundų teiginys, jog pirmosios instancijos teismas iš kaltinimo pašalinęs nusikalstamos veikos padarymo formą – organizuotą grupę ir nustatęs, kad nuteistieji nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe, pažeidė BPK 255 straipsnio 2 dalies ir BPK 256 straipsnio 2 dalies nuostatas. Konkrečios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia kaltinamasis aktas, taip pat teisėjo nutartis bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Užtikrinant efektyvią kaltinamojo teisę į gynybą bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeista kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir BPK 256 straipsnyje nustatytų sąlygų tvarkos. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės BPK 255, 256 straipsnių prasme yra kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę. Teismas, priimdamas nuosprendį, savo iniciatyva gali patikslinti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes arba jas pakeisti su sąlyga, kad tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-697/2016). Iš baudžiamojoje byloje esančio kaltinamojo akto matyti, kad jame, be kita ko, atitinkamai nurodyta, jog nuteistieji nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuota grupe. Pirmosios instancijos teismas, teisiamajame posėdyje ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, skundžiamame nuosprendyje nustatė, kad nuteistieji nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe, t. y. iš kaltinimo pašalino bendrininkavimo formą – organizuotą grupę. Teisėjų kolegijos vertinimu, atlikdamas šį procesinį veiksmą pirmosios instancijos teismas BPK 256 straipsnio reikalavimų nepažeidė, nes nuteistiesiems nebuvo inkriminuotas joks naujas nusikalstamos veikos sudėties požymis, kurio neapimtų pradinis kaltinimas. Pažymėtina, kad kaltinime organizuota grupe darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, taip pat turi būti nustatoma tos veikos (organizuotos grupės) objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Be to, visais atvejais turi būti įvertintas grupės organizuotumo lygis. Ši visuma yra sudėtingesnė, palyginus su veikos požymiais, kai nusikalstamą veiką padaro bendrininkų grupė, todėl pašalinus organizuotą grupę buvo palengvinta nuteistųjų teisinė padėtis ne tik įrodinėtinų aplinkybių apimtimi, bet ir vertinant ją pagal veikos pavojingumo kriterijų. Taigi, priešingai, nei nurodo apeliantai, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nuteistieji veikė bendrininkų grupe, nuteistųjų teisės į gynybą ir teisės žinoti, kuo yra kaltinami, nesuvaržė ir BPK 256 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

123Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, kad nuteistieji privalomus pateikti muitinei daiktus – cigaretes gabeno pagal išankstinį susitarimą. Tačiau nuosprendžio motyvuojamoje dalyje klaidingai nurodė, kad teismas nenustatė ir byloje tokių duomenų nėra, kad kaltinamieji iš anksto tarėsi daryti nusikalstamą veiką. Laikytina, kad skundžiamame nuosprendyje šiuo atveju padaryta rašymo apsirikimo klaida. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi tai, kad pats nuosprendžio turinys ir kiti šiame baigiamajame akte išdėstyti motyvai leidžia neabejotinai teigti, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistieji veikė iš anksto susitarusių bendrininkų grupe.

124Dėl nurodytų priežasčių paminėtas teiginys iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintinas.

125Dėl nuteistųjų R. D. ir D. D. kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 4 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, 1992 straipsnio 1 dalyje, nuteistųjų A. D. ir A. D. kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 6 dalyje, 1992 straipsnio 1 dalyje, nuteistųjų M. M., M. L., M. K. ir A. V. kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 199 straipsnio 1 dalyje, BK 1992 straipsnio 1 dalyje

126Visi nuteistieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme bei savo apeliaciniuose skunduose neigia padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas ir tvirtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatytas būtinas bendrininkavimo požymis – susitarimas gabenti cigaretes per valstybės sieną. Be to, skunduose nurodoma, kad A. V., M. M., M. L. ir M. K. veikė atskirai ir kiekvienas gabeno cigarečių kiekį, kurių vertė neviršijo 250 MGL dydžio sumos, kad A. V., M. M., M. L. ir M. K. dalį cigarečių įsigijo Lietuvoje. Tokie nuteistųjų aiškinimai yra paneigti byloje surinktų, teisiamajame posėdyje ištirtų ir apygardos teismo nuosprendyje ištirtų įrodymų visetu. Pažymėtina, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais ir kaltės turinys yra atskleidžiamas ne tik kaltinamųjų parodymais, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis. Bylos duomenimis nustatyta, jog gavus informaciją, kad muitinės pareigūnas galimai bendradarbiauja su R. D. dėl kontrabandos gabenimo, 2012 m. vasario mėnesį buvo pradėtas operatyvinis tyrimas dėl galimos akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių kontrabandos iš Rusijos Federacijos per Kybartų kelio postą į Lietuvos Respubliką, kurio metu R. D., D. D., A. ir A. D., A. V., M. L., M. M. atžvilgiu buvo atliekama sankcionuota slapta telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas bei techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka. Iš 2013-05-17, 2013-05-21, 2013-05-22, 2013-05-27, 2013-05-28 (2 suvestinės), 2013-06-04, 2013-06-13 (5 suvestinės) telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolų ir suvestinėse prie jų užfiksuotų duomenų, gautų Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarčių: 2012-06-15 Nr. PP-3564(859), Nr. PP-3635(859), Nr. PP-3572-118, PP-3568-908, PP-3567-908, Nr. 3566(859) ir kt., matyti, jog R. D. ir D. D. 2012 m. rugpjūčio 26, 27 dienomis intensyviai bendravo su kitais nuteistaisiais – A. V., M. L., M. M., M. K., koordinavo jų veiksmus, domėjosi, ar jie jau nuvyko ir pradėjo krautis, kada įvažiuos į patikrinimo postą ir išvažiuos, davė nurodymus važiuoti atskirai, taip pat koordinavo A. D. ir A. D. veiksmus, davė nurodymus, kur jie (A. D. ir A. D.) turi laukti, kaip saugiai palydėti iki fermos, liepė paskubėti. Pastarieji sutiko ir lydėjo kitus nuteistuosius (A. V., M. L., M. M. ir M. K.) iki fermos. Po nuteistųjų sulaikymo, užfiksuoti pokalbiai tarp R. D. ir D. D., kuriuose D. D. perdavė R. D. informaciją apie kitų bendrininkų sulaikymą, jo paties (D. D.) pabėgimą, nurodė slėpti įkalčius. Taip pat užfiksuoti ir nuteistųjų M. M., M. L., M. K. ir A. V. tarpusavio pokalbiai apie padėtį pasienio posto eilėje (t. 2, b. l. 69-120, t. 3, b. l. 3-205, t. 4, b. l. 3-5). Iš byloje esančio vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuotas automobilių „Audi 100”, valst. Nr. ( - ) ( - ), ( - ) ( - ) kuriuos vairavo atitinkamai A. V., M. L., M. M., M. K., vykimas iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per Kybartų kelio postą 2012-08-27 (t. 2, b. l. 67-68). Teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikti duomenys apie valstybinės sienos kirtimus Lietuvos Respublikos muitinėje lengvųjų automobilių, patvirtina, jog automobiliai, kurių valst. Nr. ( - ), ( - ) ( - ), ( - ) 2012-08-27 kirto valstybės sieną atitinkamai 21.14, 21.34, 22.46 ir 22.33 val. (t. 7, b. l. 109-117). Iš slapto sekimo protokole užfiksuotų tyrimui reikšmingų duomenų matyti, kad 2012-08-27 07.15 val. prie fermos privažiavo baltos spalvos automobilis Audi A4, valst. Nr. ( - ) iš kurios išlipo D. D. ir nenustatytas asmuo. D. D. atrakino fermos duris ir abu užėjo į vidų. 07.17 val. iš fermos išėjo minėtas nenustatytas asmuo ir D. D., kuris rankose turėjo automobilių valstybinius numerius ir lipnią juostą. Užrakinę fermos duris, jie įsėdo į aukščiau minėtą automobilį ir nuvažiavo už fermos. 07.23 val. iš už fermos atvažiavo keturi automobiliai ,,Audi 100“, valst. Nr. ( - ) ( - ) ( - ), ( - ) ir ,,Audi A4“, valst. Nr. ( - ) kurie išvažiavo ir nebuvo toliau sekami. 21.52 val. už fermos nuvažiavo pilkos spalvos automobilis ,,VW Caddy“, valst. Nr. ( - ) 21.55 val. iš už fermos atėjo A. D., kuris atrakino fermos duris ir užėjo į vidų. 21.56 val. A. D. atidarė fermos vartus ir vaikščiojo fermos viduje. 21.58 val. prie fermos vienas kitam iš paskos be šviesų atvažiavo du automobiliai ,,Audi 100“ ir įvažiavo į vidų. Po to A. D. užsidarė fermos vartus iš vidaus. 23.15 val. A. D. atidarė prieš tai minėtus fermos vartus, pro kuriuos į fermos vidų įvažiavo dar du ,,Audi 100“ automobiliai, kurie taip pat įvažiavo be šviesų. Iš karto po to A. D. vėl uždarė vartus iš vidaus. 23.28 val. A. D. bei visų keturių automobilių vairuotojai buvo sulaikyti fermos viduje (t. 4, b. l. 24-25). 2012-09-24/ 25 apžiūros metu nustatyta, kad 2012-08-28 atliktų kratų metu fermoje, esančioje ( - ), keturiuose automobiliuose „Audi 100“, valst. Nr. ( - ) ( - ), ( - ) ir ( - ) iš viso buvo paimta 12 029 vnt. pakelių įvairių rūšių cigarečių pakelių be jokių banderolių, su įspėjamaisiais ir paaiškinamaisiais užrašais rusų kalba, pakeliai su rusiškomis banderolėmis bei paaiškinamaisiais ir įspėjamaisiais užrašais rusų kalba, kurių skaičius, kaip jau minėta šiame nuosprendyje, negavus duomenų, kad jas įtariamieji 2012-08-27 kontrabandos būdu kartu su kitomis cigaretėmis atgabeno iš Rusijos Federacijos, buvo sumažintas 750 vnt. Taip pat surasta ir paimta 45 ritiniai bespalvės skaidrios lipnios juostos bei 2 pakuotės juodos spalvos polietileninių maišų (t. 2, b. l. 1-4, 38). 2012-08-28 atliktų kratų protokolai patvirtina, jog dar neiškrautos cigaretės buvo rastos nurodytų automobilių įrengtose slėptuvėse, t. y. cigaretės buvo paslėptos automobilių salonų grindyse, durelėse, sėdynių atlošuose, atsarginiuose ratuose, lubose, po variklio dangčiais. Dalis cigarečių pakelių buvo rasti sukrauti šalia automobilių esančiuose juodos spalvos polietileniniuose maišuose bei sudėti ant stalo (t. 1, b. l. 35-40, 44-47, 58-61, 71-74). Be to, nuteistųjų sulaikyme dalyvavęs Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnas S. K., apklaustas kaip liudytojas, teisiamojo posėdžio metu parodė, jog fermos viduje buvo sulaikyti penki asmenys, kurie tuo metu iš transporto priemonių išiminėjo cigaretes. Apklaustas kaip liudytojas Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnas A. F. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad privažiavus prie fermos pilkos spalvos automobiliui ,,Audi“ su išjungtomis šviesomis, jis (A. F.) priėjo prie automobilio, atidarė dureles, laikydamas rankoje pažymėjimą prisistatė, tuo matu vairuotojas pajudėjo, jam kelią bandė pastoti dar du automobiliai, tačiau ,,Audi“ vairuotojas vis tiek išvažiavo (t. 7, b. l. 66-70).

127Nuteistieji A. D., A. D., D. D. savo apeliaciniuose skunduose kelia abejones dėl techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus teisėtumo, nurodo, kad užfiksuotose telefoniniuose pokalbiuose jie neatpažino savo balso, D. D. taip pat nurodo, kad turėjo būti skirta ir atlikta fonoskopinė ekspertizė. Tačiau šie nuteistųjų apeliacinių skundų argumentai yra neteisingi ir nepagrįsti. Vadovaudamasis BPK 286 straipsnio 1 dalimi teismas turi teisę paskirti ekspertizę bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva. Pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių, kad telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokoluose užfiksuoti būtent tarp nuteistųjų vykę pokalbiai. Pažymėtina, kad prašymo skirti fonoskopinę ekspertizę nepateikė ir nuteistieji bei jų gynėjai, todėl teismas, neskirdamas telefoninių pokalbių įrašų tyrimo, baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų nepažeidė. Be to, tiek iš nutarčių dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka sankcionavimo bei pratęsimo, tiek iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolų (t. 1 b. l. 26-28, 30, 31) matyti, jog buvo klausomasi būtent R. D., D. D., A. D., M. L., A. V., M. K. telefoninių pokalbių bei susirašinėjimo tekstiniais pranešimais pastarųjų naudojamais abonentiniais Nr. ( - ) (t. 2, b. l. 11-16, t. 1 b. l. 26-28, 30, 31, 61). Aplinkybę, kad buvo klausomasi nurodytų asmenų telefoninių pokalbių, patvirtina ir kratos metu paimtos SIM kortelės, kuriomis naudojosi M. M., M. L., A. V., M. K. bei A. D. (t. 2, b. l. 11-16). Pažymėtina, jog kaltinimas dėl kontrabandos ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis apeliantams grindžiamas ne tik telefoninių pokalbių įrašais, bet ir kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, o pokalbių įrašai yra tik šiuos įrodymus papildanti medžiaga. Apeliantų teiginiai, kad administracinės teisės pažeidimų teisenoje nenumatyta galimybė atlikti telefoninių pokalbių kontrolę, yra deklaratyvūs ir neatitinkantys baudžiamojo proceso įstatymo, reglamentuojančio procesinių prievartos priemonių taikymą, prasmės.

128Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje esančių faktinių duomenų pakanka nuteistųjų kaltei pagrįsti ir paneigti apeliantų skundų teiginius, kad jie jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė. Kaip minėta, visi nuteistieji apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad jie nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe, nurodo, kad tam jog asmeniui galima būtų inkriminuoti veiką, padarytą bendrininkų grupe, būtina nustatyti bendrininkų susitarimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis). Šiame nuosprendyje aptartais įrodymais nustatyta, kad cigaretės buvo gabenamos specialiai tam įrengtose slėptuvėse, buvo numatyta cigarečių suvežimo vieta (ferma), mobilaus ryšio telefonais palaikomas ryšys ir bendraujama tarpusavyje, automobiliai iš fermos išvažiavo vienu metu, grįžo po du taip pat vienu metu, nusikalstamos veikos bendrininkai buvo pasiskirstę vaidmenimis, kiekvienas bendrininkas atliko iš anksto jam paskirtas funkcijas – D. D. ir R. D. koordinavo kitų bendrininkų veiksmus, M. L., M. M., A. V., M. K. automobiliais į fermą gabeno iš Rusijos Federacijos jų pačių atgabentas kontrabandos būdu cigaretes, A. D. ir A. D. stebėjo aplinką, pasitiko ir lydėjo automobilius. Bendrininkų veiksmų suderinimo pobūdis rodo, kad tarp nuteistųjų buvo susitarimas kontrabandos būdu gabenti cigaretes bei jų gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, t. y. nuteistieji neabejotinai suvokė, kad veikia bendrininkų grupe. Visi nusikalstamos veikos bendrininkai, turėdami vieningą tyčią, realizavo bendrai daromų nusikalstamų veikų objektyviuosius požymius, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad nusikalstama veika – cigarečių kontrabanda ir neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis padaryta bendrininkų grupe yra teisinga. Pažymėtina, jog esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečius veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2008, 2K-197/2009), todėl nuteistųjų D. D., A. D. ir A. D. apeliacinių skundų argumentas, kad jie patys į Rusijos Federaciją nevyko, t. y. neatliko visų nusikalstamos veikos sudėties požymių, kaltės dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų nepaneigia. Šiame kontekste nepagrįstas ir nuteistųjų M. L., M. M., A. V. ir M. K. apeliacinio skundo argumentas, kad jie cigaretes vežė kiekvienas atskirai ir, kad jų veiksmai turi būti kvalifikuojami atsižvelgiant tik į jų pačių gabentų cigarečių kiekį. Kaip minėta, nuteistųjų automobiliai iš fermos išvažiavo vienu metu, sugrįžo po du automobilius taip pat vienu metu, o į fermą, A. D. atrakinus vartus, įvažiavo išjungtomis šviesomis. Be to, iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės įrašų turinio matyti, kad apeliantai bendravo tarpusavyje dėl situacijos pasienio posto eilėje. Taigi, vien šie duomenys paneigia skunde nurodytas aplinkybes, kad jie kiekvienas važiavo atskirai, ir patvirtina šių nuteistųjų ir kitų bendrininkų grupės narių išankstinį susitarimą dėl cigarečių gabenimo. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima patikimai spręsti, kad nusikaltimo vykdytojams pinigus cigaretėms pirkti davė D. D., A. D. ar A. D.. Tačiau priemonių nusikaltimo vykdytojui parūpinimas, šiuo atveju – pinigų davimas, nėra būtinas bendrininkavimo požymis ir jokios reikšmės pastarųjų veiksmų kvalifikavimui neturi. Nuteistieji R. D., D. D., A. D. ir A. D. apeliaciniuose skunduose taip pat nurodo, kad jie nežinojo, jog automobiliuose bus vežamos cigaretės, nežinojo jų kiekio. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistųjų M. L., M. M., A. V. ir M. K. per valstybės sieną ir Lietuvos Respublikos teritorijoje gabentų cigarečių kiekis ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytas kratų, atliktų fermoje, esančioje ( - ) ir keturių automobilių ,,Audi 100”, apžiūros metu gautais duomenimis. Be to, byloje esantys faktiniai duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, kad apeliantams nebuvo žinoma apie kitų bendrininkų – M. L., M. M., A. V. ir M. K. atliekamus veiksmus. Visų pirma, kaip matyti iš slapto sekimo protokole užfiksuotų duomenų, įvykio rytą būtent D. D. išlydėjo į Rusijos Federaciją vykusius automobilius, o A. D., laukė atvažiuojančių automobilių su pakrautomis cigaretėmis, atidarė fermos vartus ir įleido į fermą sugrįžusius be įjungtų žibintų automobilius. Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, jog būtent D. D. nurodė A. D. atidaryti fermos vartus, pranešęs, kad jau ,,atvaro“ (t. 3, b. l. 46), kas atitinka bylos duomenimis nustatytas aplinkybes, kad A. D. tuo metu buvo fermoje ir laukė atvažiuojančių automobilių. Be to, iš užfiksuotų pokalbių turinio matyti, kad įvykio dieną R. D. ir D. D. koordinavo kitų bendrininkų veiksmus, t. y. 2012-08-27 R. D. kalbėjo su A. D., kad lauktų prie bažnyčios, kad į ,,lievą“ kelią dar nevažiuotų, nes tuoj pasirodys A. V., o M. K. jau laukia. Vėliau R. D. derino kelią su M. L., nurodė, kaip jam važiuoti, pasakė, kad dabar skambins M. M.. Po to D. D. pranešė R. D., kad pareigūnai buvo sustabdę A. V.. Paskambinęs M. M., R. D. jam aiškino, kaip reikia važiuoti ir jam minėjo, kad ir M. M. buvo sustabdytas (t. 3, b. l. 32, 33). Iš užfiksuotų pokalbių turinio taip pat matyti, kad D. D., R. D. ir A. D. pokalbių metu, pastarasis, D. D. ir R. D. nurodymu, stebėjo, pasitiko ir lydėjo cigaretes gabenusių bendrininkų automobilius, t. y. 2012-08-27 21.18 val. R. D. A. D. nurodė atvažiuoti prie bažnyčios, vėliau R. D. pasakė, kad A. tegu palaukia, nes važiuoja A.. A. D. pasakė, kad tegu jis (A. D.) paskambina. A. D. paklausus ,,kas dar čia toks“, R. D. atsakė, kad ,,F“ (M. K.) čia laukia. 21.36 val. R. D. klausė A. D., ar jis viską mato, pastarajam atsakius teigiamai, pasakė, kad kai bus prie kapų jam (A. D.) paskambins, po to A. D. nurodė iš karto skambinti ,,F“ (M. K.). 21.43 val. R. D. domėjosi, ar skambino A. V., gavęs teigiamą atsakymą, klausė, ar jie važiuoja, A. D. atsakė – taip. 21.23 val. D. D. skambino A. D. ir klausė, kur jie su broliu, A. D. atsakė, kad jau išvažiuoja. D. D. liepė paskubėti, nes jau ,,išlindo“ ir nėra kam palydėti. 21.26 val. D. D. pasakė A. D. atvažiuoti iki bažnyčios ant kalniuko, o 21.29 val. nurodė M. K. palaukti Virbalyje prie kultūros namų, kad jie (A. D. ir A. D.) neužilgo bus. 22.07 val. A. D. D. D. pasakė, kad reikės maišų, į tai D. D. atsakė, kad krauti bet kur, nes maišai jo automobilyje. Akivaizdu, jog nurodyti faktiniai bylos duomenys patvirtina nuteistųjų veiksmų bendrumą ir suvokimą, kad jie dalyvauja daromose veikose bendrininkų grupe, ir paneigia skundų argumentus, kad D. D., A. D. ir A. D. nebuvo žinoma apie kitų bendrininkų atliekamus veiksmus. Be to, įvertinus šiuos vieną kitą papildančius faktinius duomenis, taip pat liudytojo S. K. parodymus, kad fermos viduje buvo sulaikyti penki asmenys (tarp jų ir A. D.), kurie tuo metu iš transporto priemonių išiminėjo cigaretes, atmetamas nuteistojo A. D. tvirtinimas, kad į fermą jis buvo užėjęs atsitiktinai. Šie duomenys patvirtina, kad ne tik pastarasis, bet ir A. D., iš anksto žinojo apie M. L., M. M., A. V. ir M. K. cigarečių gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje ir buvo susitarę jiems padėti bei, vykdydami R. D. ir D. D. nurodymus, stebėjo kelią nuo Kybartų kelio posto iki fermos, pasitinkant ir lydint su kontrabandiniu kroviniu vykstančius automobilius. Nurodytų aplinkybių kontekste atmetami kaip nepagrįsti ir apeliacinių skundų argumentai dėl nuteistųjų veikos atitikimo administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiams, nes nagrinėjamu atveju tiek kontrabanda gabentų cigarečių, tiek jų gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje viršijo 250 MGL dydžio sumą. Nuteistųjų D. D., A. D. ir A. D. apeliacinių skundų argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nedetalizavo, kaip pasireiškė jų, kaip nusikalstamų veikų organizatoriaus ir padėjėjų veiksmai, vertintini kaip deklaratyvūs ir prieštaraujantys priimto nuosprendžio turiniui. Atmetamas ir nuteistųjų apeliacinių skundų argumentas, jog nėra paneigta versija, jog dalį cigarečių M. L., M. M., A. V. ir M. K. įsigijo jau Lietuvoje. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nurodytai aplinkybei, jog bylos duomenimis nustatyta, kad minėti nuteistieji Rusijoje, Kaliningrado srityje, lankėsi gana dažnai. Iš to seka, kad jie gerai žinojo muitinės atliekamas procedūras ir tvarką, todėl nurodydami žymiai mažesnį įsigytų cigarečių kiekį, nuteistieji siekia įrodyti, kad savo veiksmais padarė administracinės teisės pažeidimą. Be to, tokia nuteistųjų versija prieštarauja ne tik pirmiau aptartais faktiniais duomenimis nustatytiems nuteistųjų M. L., M. M., A. V. ir M. K. veiksmams įvykio metu, bet ir tai aplinkybei, kad M. K. ir A. V. vairuojami automobiliai, vykę per Kybartų kelio postą 21.21 val. ir 21.36 val., į sodybą atvyko 21.58, t. y. praėjus pusvalandžiui, o M. M. ir M. L. vairuojami automobiliai, vykę per Kybartų kelio postą 22.34 val. ir 22.48 val., į sodybą atvyko 23.15, t. y. taip pat praėjus apie pusvalandžiui. Be to, įvertinus tai, kad atstumas nuo Kybartų kelio posto iki ( - ) yra apie 20 km, t. y. 15-20 min. kelio, bei tai, kad nuteistieji laukė vieni kitų bei juos pasitikusių ir turėjusių lydėti A. D. ir A. D., atrodo neįtikinama, kad nuteistieji dar ir galėjo suspėti įsigyti bei pasikrauti cigaretes. Taigi, nustatytas pusvalandžio laiko tarpas, praėjęs nuo to momento, kai nuteistieji vyko per Kybartų kelio postą, iki atvyko į sodybą, iš esmės paneigia apeliantų skundo argumentus, jog dalį cigarečių M. L., M. M., A. V. ir M. K. įsigijo Lietuvoje.

129Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartų bylos objektyvių aplinkybių bei įrodymų visumą, taip pat Muitinės kriminalinės tarnybos pateiktus duomenis, iš kurių matyti, kad bendra rastų cigarečių pakelių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 78 758,74 Lt (t. 2, b. l. 38), o tai viršija 250 MGL sumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, ir remdamasis jais padarė pagrįstą išvadą, kad visų nuteistųjų kaltė dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų neginčijamai įrodyta. Nuteistųjų R. D. ir D. D. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį, nuteistųjų A. D. ir A. D. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį, nuteistųjų M. M., M. L., M. K. ir A. V. – pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, BK 1992 straipsnio 1 dalį.

130Dėl nuteistojo A. V. apeliacinio skundo argumentų dėl BK 259 straipsnio 2 dalies ir BK 265 straipsnio 1 dalies taikymo

131Skundžiamu nuosprendžiu A. V. taip pat nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už neteisėtą disponavimą narkotine medžiaga – kanapėmis bei jų dalimis bei pagal BK 265 straipsnio 1 dalį – už neteisėtą kanapių auginimą.

132Apeliaciniame skunde nuteistasis A. V. iš esmės ginčija subjektyvųjį nusikalstamų veikų požymį, t. y. jog jis žinojo, kad laiko narkotines medžiagas. Apeliantas kelia versiją, jog sėklas pirko prekybos centre, žvejybai. Keletą sėklų pasodino šiltnamyje norėdamas išbandyti.

133Nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio atitinkamose dalyse, yra padaroma tiesiogine tyčia, t. y. asmuo bent bendrais bruožais turi suvokti, kad medžiagos, kuriomis jis disponuoja, yra narkotinės ar psichotropinės ir jų kiekį. Kaltininko kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis jo parodymais, bet ir kitais įrodymais. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, ir pan.

134Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad spręsdamas klausimą dėl A. V. baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą laikymą nedidelio kiekio narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino ne tik A. V. parodymus bei jo pateiktą versiją, bet ir kratą A. V. name atlikusio liudytojo V. B. parodymus (kad kratos metu rastų didesnė dalis daiktų buvo rasti A. V. kambaryje), specialisto išvadą, kratos bei apžiūros protokolus, šios medžiagos laikymo (laikė savo kambaryje), suradimo (kanapės ir jų dalys surastos kratos metu) aplinkybes. Pažymėtina, kad pats A. V. teismui pateiktuose savo paaiškinimuose neneigė, jog jis savo namuose laikė džiovintas kanapes, kurias susidžiovino iš paties užauginto augalo (t. 8, b. l. 6-7). Nuteistojo apeliaciniame skunde pateiktą versiją, kad jis sėklas naudojo žvejybai, paneigia kratos metu apelianto namo kieme šiltnamyje surasti 15 vienetų augančių kanapių. Be to, apelianto kambaryje buvo rasti 2 malūnėliai ir pypkė, o juose – kanapių pėdsakai (t. 1, b. l. 147-148, t. 2, b. l. 30-34). Taigi, aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog A. V. nusikalstamoje veikoje yra ne tik BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymiai, bet ir subjektyviosios pusės požymiai, tarp jų ir – kaltė, nes nuteistasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. V. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė 4,208 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

135Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisėta apyvarta – narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įsigijimas, didmeninė ar mažmeninė prekyba, laikymas, gabenimas valstybės viduje, importas ar eksportas norint jas panaudoti sveikatos priežiūros, veterinarijos, teisėsaugos, mokslo bei mokymo tikslams, nepažeidžiant įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų. Teisėtai apyvartai būtina licencija (leidimas) – dokumentas, išduodamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir suteikiantis teisę narkotines ir psichotropines medžiagas įsigyti, laikyti, gabenti valstybės viduje, gaminti, perdirbti, importuoti bei eksportuoti, taip pat didmeninei ar mažmeninei prekybai. Šio įstatymo 7 straipsnis nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama auginti opijines aguonas, kanapes bei kokamedžius. Pagal Europos Tarybos reglamentą Nr. 73/2009 39 straipsnio nuostatas leidžiama auginti tik pluoštines kanapes, kurių THC neviršija 0,2 procentų. BK 265 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už didelio kiekio aguonų, kanapių ar kitų į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktų augalų auginimą pažeidžiant nustatytą tvarką. Šios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia atliekant veiksmus, sudarančius kanapių auginimo procesą – nuo jų sėjos iki priežiūros auginimo metu, siekiant, kad augalai išaugtų, subręstų ir taptų tinkami narkotinėms medžiagoms gaminti. Veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, ar kaltininkui šiuos augalus pavyko išauginti iki jų subrendimo stadijos, ar ne. Taigi baudžiamosios atsakomybės kriterijus yra pažeidžiant nustatytą tvarką augintų aguonų, kanapių ar kitų į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktų augalų kiekis ir joje esančios narkotinės medžiagos koncentracija, o ne augalų masė, todėl teismas turi nustatyti kokį augalų kiekį kaltininkas augino.

136Nuteistojo name atliktos kratos metu rasta 15 vienetų kanapių augalų, iš kurių narkotinės medžiagos dar nebuvo pradėtos gaminti. Specialisto išvadoje Nr. 11-2141 (12) nustatyta, kad tirti pateikti augalai (15 vienetų) yra narkotinė medžiaga – kanapės, kurių svoris, jas išdžiovinus, yra 8,879 g. Todėl A. V. už didelio kiekio – 15 vienetų kanapių augalų (8,879 g), kurių delta-9-tertahidrokanabinolio koncentracija yra 4,3 procento, auginimą, pažeidžiant nustatytą tvarką, pagrįstai buvo nuteistas pagal BK 265 straipsnio 1 dalį.

137Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. V. gyvenamojo namo kieme esančiame šiltnamyje buvo pasodinti 15 vienetų kanapių. Kaip minėta, pastarasis neneigė, kad pats augino kanapes, kurias vėliau sudžiovino ir kurios buvo rastos jo name. Taigi akivaizdu, kad atliko veiksmus, sudarančius kanapių augalų auginimą. Neabejotina ir tai, kad jis bent jau bendrais bruožais suvokė, kad jo auginamų kanapių kiekis yra didelis, t. y. A. V. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo A. V. padarytą nusikalstamą veiką ir pagal BK 265 straipsnio 1 dalį.

138Dėl nuteistiesiems A. D., A. D., D. D. paskirtų bausmių

139Baudžiamajame kodekse įtvirtintas bausmės teisingumo principas suponuoja teismo pareigą paskirti nuteistajam teisingą bausmę, kuri atitiktų (būtų proporcinga) padarytos nusikalstamos veikos ir jį padariusio asmens – kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti pusiausvyra. Pažymėtina, baudžiamajame kodekse, kaip vientisame baudžiamajame įstatyme (BK 1 straipsnis), yra numatytas visas kompleksas priemonių, sudarančių sistemą pagrindų ir sąlygų individualizuoti bei paskirti bausmę nusikaltimą padariusiam asmeniui.

140Nuteistieji A. D., A. D. ir D. D. apeliaciniame skunde nesutinka su jiems paskirtų baudų dydžiais, mano, jog skirdamas bausmes pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas ir tinkamai jų neindividualizavo.

141Skundžiamu nuosprendžiu apeliantai nuteisti už sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis) (D. D. – už du sunkius nusikaltimus). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant nuteistųjų apeliacinio skundo argumentus, galima sutikti su tuo, kad BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintos aplinkybės dėl bausmės skyrimo nuosprendyje aptartos ir įvertintos lakoniškai, tačiau teismo sprendimas skirti nuteistiesiems baudas yra pagrįstas, o nuosprendyje išdėstyti tokios bausmės rūšies skyrimo motyvai yra pakankami ir įtikinantys.

142Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. D. paskyrė teisingą, baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos. Bylos duomenimis, nuteistasis D. D. padarė du nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai, numatytus BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 1992 straipsnio 1 dalyje, kuriuos baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), abu nusikaltimai baigti, padaryti veikiant tiesiogine tyčia, nuteistojo neteisėtai gabentų cigarečių bendra muitinė vertė du su puse karto viršijo 250 MGL dydžio sumą. D. D. šias nusikalstamas veikas padarė veikdamas kaip organizatorius. Jis turi šeimą, praeityje nusikaltęs nebuvo, nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo. Nustatyta viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam D. D. paskirtos BK 199 straipsnio 1 dalies ir BK 1992 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos alternatyvios bausmės – baudos, kurios savo dydžiu viršija BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2011-04-28) numatytą šios bausmės, skiriamos už sunkų nusikaltimą, vidurkį, nėra aiškiai per griežtos.

143Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes kitiems bendrininkams (A. D. ir A. D.), jų iš esmės neindividualizavo ir vadovavosi beveik analogiškai kriterijais. Bylos duomenimis, A. D. ir A. D. vaidmuo padarant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas numatytas BK 1992 straipsnio 1 dalyje buvo antraeilis, jie veikė kaip padėjėjai, tačiau už šios nusikalstamos veikos padarymą jiems paskirta tokio pat dydžio bauda kaip ir R. D. bei D. D., nors pastarųjų, kaip nusikalstamų veikų organizatorių, vaidmuo buvo svarbesnis, be to, jie pripažinti kaltais dėl dviejų nusikalstamų veikų organizavimo. Įvertinus nuteistųjų A. D. ir A. D. antraeilį vaidmenį nusikaltimo padaryme, lyginant su kitais bendrininkais, kurie buvo nusikalstamos veikos numatytos BK 1992 straipsnio 1 dalyje organizatoriai, ir kuriems skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 850 MGL dydžio baudos, taip pat įvertinus tai, kad nusikalstamos veikos numatytos BK 1992 straipsnio 1 dalyje vykdytojams buvo paskirtos 750 MGL dydžio baudos, nuteistiesiems A. D. ir A. D. skirtinos švelnesnės bausmės, jų dydį nustatant šiek tiek mažesnį nei BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2011-04-28) numatytą bausmės, skiriamos už sunkų nusikaltimą, vidurkį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nuosprendis keičiamas dėl nuteistiesiems A. D. ir A. D. neteisingai paskirtų bausmių (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog apeliaciniame skunde nurodomi nuosprendis bei baudžiamieji įsakymai baudžiamosiose bylose negali būti pagrindas nuteistiesiems nuosprendžiu paskirtas bausmes vertinti kaip akivaizdžiai per dideles. Baudžiamojoje byloje Nr. 1A-147/2014 nuteistiesiems dėl padėjimo gabenti kontrabandą bei akcizais apmokestinamas prekes buvo paskirtos baudos remiantis tuo metu galiojusia BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkto redakcija, už sunkų nusikaltimą nustačiusią baudą iki 300 MGL dydžio (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2011-04-21). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju aktuali galiojanti BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostata, už sunkų nusikaltimą nustatanti iki 1 500 MGL dydžio baudą ((įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2011-04-28). Kitose apeliantų nurodytose baudžiamosiose bylose bausmės nuteistiesiems sumažintos vienu trečdaliu, atsižvelgiant į BK 641 straipsnio nuostatas, t. y. asmenims, prisipažinusiems dėl nusikalstamos veikos padarymo, taip pat baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Nagrinėjamu atveju nurodytų pagrindų sumažinti nuteistiesiems paskirtas baudas nėra.

144Dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų dėl BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo

145Prokuroras apeliaciniame skunde prašo taikyti BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu pripažino asmenis padarius nusikalstamas veikas naudojant nusikaltimui įvykdyti parengtas transporto priemones bei nusikaltimo rezultatą – akcizais apmokestinamas cigaretes. Prokuroro nuomone, 2014-02-12 ir 2014-02-13 Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro priimtais nutarimais realizuoti transporto priemones, kuriomis kaltinamieji gabeno kontrabandą, bei sunaikinti sulaikytas kontrabanda vežtas cigaretes, nebuvo sankcionuotas toks procesinis veiksmas, kuris iš esmės būtų pakeitęs automobilių nuosavybės teisių statusą, t. y. privačių asmenų nuosavybės teise valdomas turtas taptų valstybės nuosavybe. Taigi prokuroras apeliaciniu skundu siekia išspręsti nuosavybės teisių klausimą keturiems ,,Audi 100“ modelio automobiliams, valst. Nr. ( - ) ( - ) ( - ), ( - )

146Teisėjų kolegija pritaria prokuroro apeliacinio skundo argumentams, kad paminėti automobiliai bei kratos metu paimtos cigaretės atitinka konfiskuotino turto požymius, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad apelianto nurodytas turtas, t. y. keturi ,,Audi 100“ modelio automobiliai, 2014-04-25 perduotas realizuoti Valstybinei mokesčių inspekcijai ir yra realizuotas. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad kratos metu paimtos cigaretės, viso – 12 029 pakeliai, yra sunaikintos. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nėra pagrindo taikyti turto konfiskavimą paminėtam turtui, kuris jau yra realizuotas ir sunaikintas, nes tokios priemonės taikymas realiai nebeatliktų savo paskirties ir neužtikrintų siekimų tikslų.

147Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, BPK 328 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

148Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendį pakeisti.

149A. D., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį, paskirti bausmę – 700 MGL (26 362 Eur) dydžio baudą.

150Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto ,,a“ papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame suėmime išbūtą laiką nuo 2012 m. rugpjūčio 27 d. iki 2012 m. rugpjūčio 29 d., t. y. 1 dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirti galutinę 696 Eur (26 211,36 Eur) dydžio baudą.

151A. D., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį, paskirti bausmę – 700 MGL (26 362 Eur) dydžio baudą.

152Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto ,,a“ papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame suėmime išbūtą laiką nuo 2012 m. rugpjūčio 28 d. iki 2012 m. rugpjūčio 29 d., t. y. 1 dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirti galutinę 698 Eur (26 286,68 Eur) dydžio baudą.

153Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies teiginį, kad: ,,Teismas nenustatė ir byloje tokių duomenų nėra, kad kaltinamieji iš anksto tarėsi daryti nusikalstamą veiką”.

154Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

155Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, nuteistųjų R. D., D. D., A. V., M. M., M. L., M. K. apeliacinius skundus atmesti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. R. D. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 3. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio... 4. - pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį 850 MGL dydžio... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos... 6. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto ,,a“ papunkčiu, į... 7. D. D. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 8. - pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 1 dalį 900 MGL dydžio bauda;... 9. - pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį 850 MGL dydžio... 10. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos... 11. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto ,,a“ papunkčiu, į... 12. A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 1992... 13. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto ,,a“ papunkčiu, į... 14. A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 1992... 15. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto ,,a“ papunkčiu, į... 16. M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 17. - pagal BK 199 straipsnio 1 dalį 800 MGL dydžio bauda;... 18. - pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį 750 MGL dydžio bauda.... 19. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos... 20. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto ,,a“ papunkčiu, į... 21. M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 22. - pagal BK 199 straipsnio 1 dalį 800 MGL dydžio bauda;... 23. - pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį 750 MGL dydžio bauda.... 24. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos... 25. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto ,,a“ papunkčiu, į... 26. M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 27. - pagal BK 199 straipsnio 1 dalį 800 MGL dydžio bauda;... 28. - pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį 750 MGL dydžio bauda.... 29. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos... 30. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto ,,a“ papunkčiu, į... 31. A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 32. - pagal BK 199 straipsnio 1 dalį 800 MGL dydžio bauda;... 33. - pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį 750 MGL dydžio bauda;... 34. - pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 20 MGL dydžio bauda;... 35. - pagal BK 265 straipsnio 1 dalį 100 MGL dydžio bauda.... 36. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos... 37. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto ,,a“ papunkčiu, į... 38. R. D., D. D., A. D., A. D., A. V., M. M., M. L. ir M. K. paskirtas baudas... 39. Kauno apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus apygardos... 40. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 41. R. D., D. D., M. L., M. M., A. V., M. K. nuteisti už tai, kad R. D., veikdamas... 42. R. D., D. D., A. D., A. D., M. L., M. M., A. V., M. K. nuteisti už tai, kad R.... 43. A. V. nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar... 44. A. V. nuteistas ir už tai, kad neteisėtai, pažeisdamas nustatytą tvarką... 45. Kauno apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde prašo Kauno... 46. Prokuroro nuomone, teismas šioje dalyje netaikė BK 72 straipsnio 1, 2, 3... 47. BPK 94 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytus... 48. Ikiteisminio tyrimo byloje 2014-02-12 prokuroro nutarimu buvo nutarta... 49. Iš nurodyto prokuroro nutarimo turinio ir formos matyti, kad minėtu nutarimu... 50. BK 72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinas turtas privalo būti... 51. Nuteistasis R. D. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2016 m.... 52. Apeliantas nurodo, jog nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių... 53. Nuteistasis teigia, jog teismo išvada, kad jis veikė bendrininkų grupe kaip... 54. Apeliantas taip pat mano, jog nuosprendyje nepaneigti jo parodymai, kad jis... 55. Apelianto nuomone, teismas neįvertino aplinkybių, kurių visuma neleidžia... 56. Apeliantas taip pat nurodo, jog kiekvienam nuteistajam nepagrįstai... 57. Nuteistasis taip pat teigia, jog teismas buvo šališkas ir laikėsi prokuroro... 58. Be to, apeliantas teigia, kad įtarimas jam pareikštas dėl nusikalstamų... 59. Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 1992 straipsnio 1... 60. Nuteistieji M. M., M. L., M. K. ir A. V. apeliaciniame skunde prašo Kauno... 61. Apeliantų nuomone, teismo padarytos išvados neatitinka faktinėms bylos... 62. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, jog jie veikė bendrininkų grupe,... 63. Apeliantai taip pat teigia, kad kiekvieno jų atskirai gabenamų prekių vertė... 64. Nuteistųjų nuomone, teismo išvada, kad nusikaltimą padarėme veikdami... 65. Nuteistasis A. V. apeliaciniame skunde taip pat prašo jį dėl nusikalstamų... 66. Apeliantas teisme paaiškino, kad sėklas pirko prekybos centre „Iki“ ir... 67. Nuteistasis A. D., A. D., D. D. apeliaciniuose skunduose prašo Kauno apygardos... 68. Nuteistieji A. D., A. D., D. D. savo apeliaciniuose skunduose nesutinka su... 69. Nesutikdami su jų (A. D., A. D.) nuteisimu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį,... 70. Apeliantai teigia, jog skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas ne tik... 71. Apeliantai pastebi, jog administracinės ir baudžiamosios atsakomybės... 72. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2003 m. liepos 4 d., 2004 m.... 73. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad teismas nepagrindė bendrininkavimo... 74. Kaltės forma, jos rūšis, be kaltinamojo prisipažinimo ar neprisipažinimo,... 75. Skundų autoriai taip pat pažymi, kad jei bendrininkaujant padaryta... 76. Apeliantai pastebi, jog teismas nuosprendyje konstatavo, kad inkriminuoti... 77. Nuteistieji A. D. ir A. D. apeliaciniuose skunduose pažymi, kad jiems... 78. Nuteistasis D. D. apeliaciniame skunde pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje... 79. Toliau nuteistieji A. D., A. D., D. D. apeliaciniuose skunduose nurodo, jog... 80. Skundų autoriai taip pat nurodo, jog iš nuosprendžio turinio galima... 81. Apeliantai taip pat pažymi, kad teismui nurodžius, jog kiekvieno... 82. Šias išvadas patvirtina ir tai, kad A. V. buvo nuteistas už nusikalstamų... 83. Apeliantai savo skunduose taip pat nurodo, jog teismas netinkamai aiškino bei... 84. Skundų autorių nuomone, teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių... 85. Be to, apeliantai nurodo, kad vertindamas įrodymus bei jais grįsdamas... 86. Minėtas nuoseklus ir neprieštaringas teismų išaiškinimas, suponuoja bylą... 87. Nuteistieji A. D. ir A. D. taip pat nurodo, jog teismas jų parodymus vertino... 88. Nuteistasis D. D. nurodo, kas teismas jo kaltę grindė telefoninių pokalbių... 89. Toliau savo skunduose apeliantai nurodo, kad jų kaltė grindžiama išimtinai... 90. Iš bylos duomenų matyti, kad asmenų telefoninių pokalbių kontrolė buvo... 91. Teismų praktikoje nurodoma, kad duomenys, kuriuos valstybės institucijos ar... 92. Be to, apeliantai teigia, jog teismas neįvertino ir tai, kad iš ikiteisminio... 93. Baudžiamojoje teisėje in dubio pro reo principas draudžia esant... 94. Apeliantai teigia, jog teismas, pripažindamas juos kaltais dėl inkriminuotų... 95. - nuosprendyje nėra įvardinta kada ir kokiais veiksmais apeliantai padarė... 96. - neatkleista, kokie įrodymai patvirtina kiekvieną apeliantams inkriminuotą... 97. - neanalizuota ir neatskleista, kaip apeliantų veiksmuose pasireiškė... 98. - neargumentuotai atmesti apeliantų ir kitų nuteistųjų parodymai, tuo... 99. - nesiaiškintas M. M., M. L., M. K. ir A. V. įvežtų ir Lietuvos... 100. - nepaaiškinta, kodėl teismas išskirtinai remiasi tik bylos baigtimi... 101. - neįvertinti apeliantų parodymai, kad jie, žinodami, jog M. M., M. L., M.... 102. - teismas ignoravo ir paties V. E. parodymus teisme, kad nėra jokių duomenų... 103. - neatsižvelgta ir į tai, kad apeliantai niekada nebuvo Rusijos Federacijoje,... 104. - byloje nėra duomenų, kad apeliantai galėjo žinoti, kad M. M., M. L., M.... 105. - teismui padarius išvadą, kad tarp nuteistųjų nebuvo jokio išankstinio... 106. Apeliantai taip pat teigia, kad nagrinėjamoje byloje buvo pažeistos ir BPK... 107. Be to, apeliantai nurodo, jog skundžiamas nuosprendis surašytas pažeidus BPK... 108. Iš nuosprendžio turinio matyti, jog didžiąją jo dalį sudaro kaltinamųjų... 109. Apeliantai teigia, jog nurodytos teismo klaidos ne tik neatitinka oficialiems... 110. Apeliantai taip pat atkreipia dėmesį, jog teismo argumentavimas apsiriboja... 111. Skundų autorių nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė ir bausmių... 112. Apeliantai teigia, jog skirdamas bausmes teismas jų neindividualizavo. Be to,... 113. Apeliantai taip pat pažymi, jog nuosprendžiu paskiros baudos vien tik už... 114. Be to, apeliantai pažymi, jog teismas ne tik neatsižvelgė į bausmės... 115. Teismo posėdyje dalyvavę nuteistojo R. D. gynėjas advokatas J. Gaudutis,... 116. Nuteistųjų A. D. ir A. D. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Kauno... 117. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 118. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis,... 119. Nuteistųjų M. M., M. L., M. K., A. V., A. D., A. D., D. D. apeliaciniuose... 120. Iš nuteistųjų A. D., A. D., D. D. apeliacinių skundų turinio matyti, jog... 121. Atmetami kaip nepagrįsti nuteistųjų A. D., A. D., D. D. apeliacinių skundų... 122. Atmetamas kaip nepagrįstas ir nuteistųjų R. D. bei A. D., A. D., D. D.... 123. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė... 124. Dėl nurodytų priežasčių paminėtas teiginys iš nuosprendžio... 125. Dėl nuteistųjų R. D. ir D. D. kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 24... 126. Visi nuteistieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme... 127. Nuteistieji A. D., A. D., D. D. savo apeliaciniuose skunduose kelia abejones... 128. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje esančių faktinių... 129. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartų bylos objektyvių aplinkybių... 130. Dėl nuteistojo A. V. apeliacinio skundo argumentų dėl BK 259 straipsnio 2... 131. Skundžiamu nuosprendžiu A. V. taip pat nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2... 132. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. V. iš esmės ginčija subjektyvųjį... 133. Nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio atitinkamose dalyse, yra... 134. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad spręsdamas klausimą dėl A.... 135. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 3... 136. Nuteistojo name atliktos kratos metu rasta 15 vienetų kanapių augalų, iš... 137. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. V. gyvenamojo namo kieme esančiame... 138. Dėl nuteistiesiems A. D., A. D., D. D. paskirtų bausmių... 139. Baudžiamajame kodekse įtvirtintas bausmės teisingumo principas suponuoja... 140. Nuteistieji A. D., A. D. ir D. D. apeliaciniame skunde nesutinka su jiems... 141. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantai nuteisti už sunkų tyčinį nusikaltimą... 142. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. D.... 143. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog... 144. Dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų dėl BK 72 straipsnio 2 dalies... 145. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo taikyti BK 72 straipsnio 2 dalies... 146. Teisėjų kolegija pritaria prokuroro apeliacinio skundo argumentams, kad... 147. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1... 148. Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendį pakeisti.... 149. A. D., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 1992... 150. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto ,,a“ papunkčiu, į... 151. A. D., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 1992... 152. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto ,,a“ papunkčiu, į... 153. Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies teiginį, kad: ,,Teismas... 154. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.... 155. Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, nuteistųjų R. D., D. D., A. V., M....