Byla 1A-12-309-2013
Dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko, teisėjų Vidmanto Mylės, Nijolės Matuzevičienės, sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei, Dijanai Drizgienei, dalyvaujant prokurorui Sandžiui Povilauskui, nuteistiesiems G. G., R. V., gynėjams advokatams Jonui Kvaraciejui, Danguolei Bajorinienei, ekspertui Aidui Žebrauskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. G. ir nuteistojo R. V. gynėjos advokatės Danguolės Bajorinienės apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

2G. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika padaryta 2010-01-20) ir nuteistas laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

3G. G. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (nusikalstama veika padaryta 2010-01-28) ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinus paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas padarytas 2010-01-20, 2010-01-28 iš dalies sudedant bausmes, pridedant dalį švelnesnės bausmės, galutine bausme G. G. paskirta – laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

5R. V. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika padaryta 2009-12-09) ir nuteistas laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

6R. V. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika padaryta 2009-12-15) ir nuteistas laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

7R. V. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika padaryta 2010-01-20) ir nuteistas laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

8R. V. pripažinti kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (nusikalstama veika padaryta 2010-01-27-28) ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

9Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas padarytas 2009-12-09, 2009-12-15, 2010-01-21, 2010-01-27-28 iš dalies sudedant paskirtas bausmes, pridedant dalį švelnesnės bausmės ir galutine bausme R. V. paskirta – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

10Į bausmės laiką R. V. įskaitytas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2010-01-28 ir suėmimo laikas nuo 2010-01-30 iki nuosprendžio paskelbimo, t. y. 2012-05-04.

11Bausmės pradžią R. V. nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2012-05-04.

12Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti D. S. ir A. Ž., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu neapskųstas.

13Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

14G. G. nuteistas už tai, kad neteisėtai perdavė psichotropinę medžiagą, o būtent: turėdamas tikslą platinti, neteisėtai 2010 m. sausio 20 d., po 13 valandos, prie ( - ), esančio ( - ), automobilių stovėjimo aikštelėje, A. Ž. automobilyje, neatlygintinai perdavė A. Ž. ir D. S. kaip pavyzdį keturias psichotropines tabletes ekstazio, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios bendroji masė yra 0,262 g.

15G. G. taip pat nuteistas už tai, kad jis neteisėtai perdavė didelį kiekį psichotropinių medžiagų, o būtent: turėdamas tikslą platinti, 2010 m. sausio 28 d., apie 10 val., ( - ), esančio ( - ), automobilių stovėjimo aikštelėje, neteisėtai perdavė D. S. pardavimui didelį kiekį – 675 vnt. ekstazio tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios bendroji masė 50,048 g.

16R. V. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė, gabeno psichotropinę medžiagą turėdamas tikslą platinti ir neteisėtai pardavė psichotropinę medžiagą, o būtent: nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2009 m. gruodžio 9 d., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo ir laikė tiksliai nenustatytą kiekį psichotropinių medžiagų, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2009 m. gruodžio 9 d., apie 11.30 val., prie ( - ) rajono apylinkės teismo, esančio ( - ), automobilių stovėjimo aikštelėje, įslaptinto liudytojo Nr. 5 automobilyje už 1000 litų pardavė įslaptintam liudytojui Nr. 5 vieną šimtą vnt. ekstazio tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – 2CB (4-bromo -2,5-dimethoxyphenylethytamine, MFT), kurios bendroji masė yra 0,605 g.

17be to, R. V. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė, gabeno psichotropinę medžiagą turėdamas tikslą platinti ir neteisėtai pardavė psichotropinę medžiagą, o būtent: nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2009 m. gruodžio 15 d., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo ir laikė tiksliai nenustatytą kiekį psichotropinių medžiagų, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2009 m. gruodžio 15 d., apie 13.05 val., ( - ) mieste, einant ( - ) gatve, už 1000 litų pardavė įslaptintam liudytojui Nr. 5, vieną šimtą vnt. ekstazio tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – 2CB (4-bromo -2,5-dimethoxyphenylethytamine, MFT), kurios bendroji masė yra 0,626 g.

18R. V., D. S. ir A. Ž. nuteisti už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė, gabeno psichotropinę medžiagą turėdami tikslą platinti ir neteisėtai pardavė psichotropinę medžiagą, o būtent: veikdami organizuotoje grupėje, iš anksto susitarę daryti sunkų nusikaltimą ir pasiskirstę vaidmenimis, 2010 m. sausio 20 d., po 13 valandos, prie ( - ), esančio ( - ), automobilių stovėjimo aikštelėje, A. Ž. automobilyje, A. Ž. ir D. S., turėdami tikslą platinti, iš G. G. įgijo kaip pavyzdį keturias psichotropines tabletes ekstazio, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios bendroji masė yra 0,262 g, po to kartu turėdami tikslą platinti, A. Ž. automobiliu keturias psichotropines tabletes ekstazio gabeno iš ( - ) miesto į ( - ) miestą, ten D. S. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, psichotropines medžiagas – MDMA, kurių bendroji masė yra 0,262 g. perdavė A. Ž., kad pastarasis psichotropines medžiagas perduotų R. V.. 2010 m. sausio 21 d., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, R. V., turėdamas tikslą jas platinti, iš A. Ž. įgijo ir laikė keturias psichotropines tabletes ekstazio, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios bendroji masė yra 0,262 g. Po to, R. V. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio 21 d. apie 18.10 val., ( - ) mieste, ( - ) gatvėje, prie degalinės „( - )“ įslaptinto liudytojo Nr. 5 automobilyje už 50 litų pardavė įslaptintam liudytojui Nr. 5 keturias ekstazio tabletes, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios bendroji masė yra 0,262 g.

19R. V., D. S., A. Ž. nuteisti už tai, kad neteisėtai disponavo dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų turėdami tikslą platinti, o būtent: veikdami organizuotoje grupėje kartu iš anksto susitarę daryti labai sunkų nusikaltimą ir pasiskirstę vaidmenimis, A. Ž. 2010 m. sausio 27–28 dienomis telefonu aptariant su D. S. R. V. norimų įgyti psichotropinių medžiagų kiekį ir kainą, užmaskuotai nurodant D. S. susitikimo vietą ir laiką dėl narkotinių medžiagų perdavimo R. V.. Pastarajam prašant, paskolino automobilį „Ford Focus“, taip suteikiant transporto priemonę, turint tikslą 2010 m. sausio 28 d. važiuoti į ( - ) miestą siekiant per D. S. įsigyti didelį kiekį psichotropinių medžiagų. Po ko D. S. 2010 m. sausio 28 d. apie 10 val. prie ( - ), esančio ( - ), automobilių stovėjimo aikštelėje, turint tikslą narkotines medžiagas perduoti R. V., neteisėtai iš G. G. įgijo didelį kiekį – 675 vnt. ekstazio tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios bendroji masė 50,048 g, po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką, neteisėtai įgytą ir laikomą didelį kiekį psichotropinių medžiagų gabeno automobiliu nuo įgijimo vietos iki ( - ) gatvės, ten jas paslėpęs laikė ir 2010 m. sausio 28 d., apie 10.30 val., perdavė didelį kiekį psichotropinių medžiagų R. V., o pastarasis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgytą didelį kiekį psichotropinių medžiagų laikė ir gabeno iki prekybos centro „( - )“, esančio ( - ), ten 2010 m. sausio 28 d. prekybos centro tualeto patalpose nuo 11.40 val. iki 12.15 val. už 5500 litų pardavė įslaptintam liudytojui Nr. 5 didelį kiekį – 675 vnt. ekstazio tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos MDMA, kurios bendroji masė 50,048 g.

20Apeliaciniu skundu G. G. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį, pagal kurią jis yra pripažintas kaltu ir nuteistas, priimti naują nuosprendį ir jį išteisinti.

21Apeliantas skunde nurodo, kad, jo manymu, Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas, kadangi teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nuosprendis pagrįstas prielaidomis, todėl yra šališkas.

22Taip pat nurodo, kad teismas nuosprendyje paneigė kaltinamojo akto teiginius ir konstatavo, kad jo atžvilgiu byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių psichotropinių medžiagų įsigijimo ir laikymo faktą. Pašalinus iš kaltinimo du objektyviuosius šio nusikaltimo požymius, jam natūraliai kyla abejonės dėl kitų teismo teiginių apie tai, kad jis per du kartus perdavė kitiems nuteistiesiems psichotropines medžiagas (jų neturėdamas). Teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, netgi operatyvinių, kad jis užsiiminėjo šių medžiagų prekyba.

23Apelianto teigimu, jo kaltę dėl šių nusikalstamų veikų teismas pagrindė tik nuteistųjų D. S., A. Ž. parodymais ir telefoniniais pokalbiais. Mano, kad teismas negalėjo remtis šių asmenų parodymais, kadangi jie nenuoseklūs, prieštaringi, duoti turint aiškų interesą palengvinti savo padėtį.

24Pasak apelianto, iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje D. S. apklausiamas sausio 29 d. nurodė, kad su G. G. bendravo tik dėl samagono. Vasario 26 d. apklausoje jis nurodė, kad žinojęs, jog G. G. užsiima psichotropinių medžiagų prekyba. Po šios apklausos, kovo 8 d., D. S. paleistas iš suėmimo. Balandžio 14 d. darant atpažinimą iš nuotraukų jis neatpažino G. G. ir nurodė, kad nuotraukoje esantis asmuo nesusijęs su ikiteisminiu tyrimu. Gegužės 12 d. akistatoje su G. G. jis pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad parodymus dėl psichotropinių medžiagų davė ne apie G. G.. Birželio 2 d. apklausoje jis nurodė, kad jį su G. G. siejo reikalai, tiktai susiję su G. G. pažįstamos automobilio remontu ir kad jo parodymai išgalvoti, neteisingus parodymus jis davė ir akistatos su A. Ž. metu tikėdamasis, kad jam bus pakeista kardomoji priemonė. Ir tik po dvejų metų pertraukos, jau teisminio bylos nagrinėjimo metu, D. S. vėl pradėjo duoti parodymus, palankius kaltinimui, kad psichotropines medžiagas įgijo iš G. G.. Iš D. S. apklausų aiškiai matyti, kad parodymus prieš jį (apeliantą) jis davė turėdamas aiškų interesą – pradžioje, kad būtų paleistas iš suėmimo, teisminio nagrinėjimo metu – kad įgytų lengvinančią aplinkybę ir gautų kuo švelnesnę bausmę. Apelianto manymu, abiem atvejais jis (D. S.) savo tikslą pasiekė.

25Apelianto teigimu, analogiškai yra ir su A. Ž. parodymais: vasario 11 d., kitoje vasario apklausoje jis nurodo, kad su G. G. bendravęs tik dėl automobilio, vasario 18, 25 d. apklausose apie apeliantą taip pat jokių duomenų nepateikė. Netgi kovo 4 d. akistatoje su D. S. jis paneiginėjo jo parodymus apie G. G.. Ir tik birželio 10 d. (po akistatos su D. S.) pradeda atkartoti D. S. parodymus apie G. G.. Jo gynybos metodika analogiška D. S. gynybos metodikai, kuri taip pat pasiteisino teismui nepaskyrus realaus laisvės atėmimo bausmės.

26Apeliantas nurodo, kad iš abiejų nuteistųjų parodymų chronologijos matyti, jog pateikdami savo versijas apie G. G. tariamą dalyvavimą nusikalstamoje veikoje abu turėjo aiškų interesą palengvinti savo padėtį „padedant išaiškinti nusikaltimą“. Mano, kad tokie kaitaliojami, prieštaringi parodymai dėl jo dalyvavimo nusikalstamoje veikoje negali būti vertinami kaip patikimi.

27Duodami teisme parodymus apie tai, kokiu automobiliu jis (G. G.) buvo atvykęs į susitikimus, abu nurodė skirtingas automobilio spalvas ir modelį, teigdami, kad jis buvo atvykęs su automobiliu „Chrysler“, nors tokio automobilio niekada neturėjo, tai patvirtina „Regitros“ pažymos.

28Tai, kad jų parodymai nepatikimi, patvirtina ir šių asmenų parodymai dėl jų pačių dalyvavimo nusikaltimo padaryme, neliečiantys jo asmens. Tiek ikiteisminio tyrimo duotuose parodymuose, tiek teisminio nagrinėjimo metu abu nuteistieji siekė maksimaliai sumažinti savo kaltę, pateikinėdami netgi absurdiškas versijas. D. S. pateikė tokią versiją, kad A. Ž. paprašė susitikti su G. G.. G. G. kažką suvyniotą į popierių padavė A. Ž., kai jis atvežė naminę ir jam į mašiną įdėjo į paketą. D. S. nepagalvojo, kad kažkas gali būti baisaus. Kai važiavo antrą kartą, nežinojo, kad ten tabletės, tik numanęs. Pradėjus važiuoti suprato, kad pakete narkotikai, nes prisiminė, kaip G. G. su A. Ž. automobilyje kalbėjo apie narkotikus, todėl sustojo ir nepatikrinęs paketo išmetė jį prie šiukšlių dėžės.

29A. Ž. tvirtino, kad G. G. tablečių pavyzdžius perdavė D. S.. Jis neturėjęs jokio tikslo platinti narkotinis medžiagas, apie perkamas narkotines medžiagas, skirtas pardavinėti, nieko nežinojęs ir į tuos reikalus nesikišęs. Kituose parodymuose nurodė, kad žinojęs visas „biznio“ aplinkybes – kainą, kiekį ir t. t. Taip pat abu aiškina, kad jokios turtinės naudos iš to nebūtų turėję. Tokių prieštaravimų jų parodymuose yra daug ir dėl kitų bylos aplinkybių. Teisminio nagrinėjimo metu prieštaravimai parodymuose nebuvo pašalinti.

30Apeliantas nurodo, kad teismas savo išvadas turėjo pagrįsti įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindimai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3, 4 dalyse. Ar įrodymai patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymai, kuriuos galima patikrinti BPK įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Be to, BPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais – tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos privalo visus ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti kaltinamuosius, perskaityti kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kai yra prieštaravimų tarp parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys) ir tik tuomet daryti atitinkamas išvadas. Apelianto teigimu, teismas šių reikalavimų nesilaikė, todėl teismas remtis jais neturėjo pagrindo ir nuosprendis negali būti objektyvus.

31Tai, kad parodymai nepatikimi, patvirtina ir teismo nuoroda nuosprendyje, jog teismas atmeta dalį D. S. parodymų – jo pasakytą versiją, kad jis išmetė paketą ir pasakė R. V., kad, jeigu nori, tegul važiuoja ir pats jį pasiima. Tai rodo, kad teismas suabejojo D. S. parodymų patikimumu ir rėmėsi tik dalimi jo parodymų, ištraukiant juos iš konteksto.

32Apelianto teigimu, iš esmės teismas nuosprendyje net nebandė aptarti, įvertinti esamus prieštaravimus. Priešingai, motyvuodamas skiriamas bausmes D. S. ir A. Ž. nurodė, kad jie pripažino padarę nusikalstamas veikas, padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas bei jų padaryme dalyvavusius kitus asmenis ir įvertino tai kaip lengvinančių aplinkybę. Tokios teismo išvados aiškiai neatitinka bylos medžiagos. Abu nuteistieji viso ikiteisminio tyrimo metu kaitaliojo parodymus, klaidino ikiteisminį tyrimą. Jų parodymai nesutampa, kiekvienas stengėsi sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamoje veikoje. Teismas jų atžvilgiu aiškiai neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, įvertindamas jų parodymus kaip lengvinančią aplinkybę tiek dėl prisipažinimo, tiek dėl padėjimo išaiškinti nusikalstamą veiką. Pasak apelianto, tokį teismo įvertinimą galima suprasti tik kaip paskatinimą už duotus parodymus padedant išaiškinti nusikaltimą, apie tariamą jo nusikalstamą veiką.

33Apeliantas nurodo, kad kitas įrodymas, tariamai pagrindžiantis jo kaltę, kuriuo teismas nuosprendyje rėmėsi, – telefoniniai pokalbiai. Nuosprendyje minimi ir remiamasi A. Ž. ir D. S., ir jo telefoniniais pokalbiais, vykusiais dar nuo 2009-11-16 iki 2010-01-20. Teismas konstatavo, kad iš šių pokalbių galima manyti, kad jau tuo metu jis su jais vykdė nusikalstamą veiką su narkotinėmis medžiagomis. Nors kaltinimai dėl tokios nusikalstamos veikos dar iki 2009-11-26 nei jam, nei A. Ž. ir D. S. nebuvo ir nėra pateikti iki šiol. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nesant BPK 256 straipsnio 1 dalyje išvardytų proceso dalyvių prašymo, nesilaikė šio straipsnio nuostatų ir savo iniciatyva pakeitė kaltinimą bei išplėtė faktines bylos aplinkybes, kurių nebuvo kaltinime, o prokuroras teisiamajame posėdyje neprašė pakeisti kaltinamajame akte išdėstytų aplinkybių iš esmės skirtingomis. Toks įstatymo pažeidimas yra esminis, nes suvaržė jo teisę į gynybą ir sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Teismas konstatuodamas tokias aplinkybes nuosprendyje išėjo už kaltinimo ribų ir be jokio pagrindo pasunkino jo padėtį manipuliuodamas šiais telefoniniais pokalbiais.

34Pasak apelianto, analogiškai teismas vertino jų telefoninių pokalbių, vykusių iki

352010-01-28, esmę. Teisminio nagrinėjimo metu teismas neatliko jokio tyrimo dėl šių pokalbių, teismas nesiaiškino, kas kalbėjo, kokia šių pokalbių esmė. Dėl jų jie nebuvo net apklausiami teisminio nagrinėjimo metu. Taip pat byloje nėra nustatyta, kad stenogramose nurodyti pokalbiai, kuriais rėmėsi teismas, priklauso jam. Apelianto teigimu, esant tokioms aplinkybėms teismas padarė toli siekiančias išvadas, paremtas savo prielaidomis, ir jomis pagrindė apkaltinamąjį nuosprendį. Tuo pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimų.

36Apeliantas teigia, kad teismas vertino tiktai įrodymus, tariamai pagrindžiančius jo kaltę. Į duomenis, paneigiančius jo kaltę, ir neištirtas svarbias bylos aplinkybes neatsižvelgė, t. y.:

371. Neatsižvelgė į A. Ž. ir D. S. parodymų prieštaringumą ir nenuoseklumą, į tai, kad jų parodymų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

382. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių bet kokias jo sąsajas su psichotropinėmis medžiagomis, apie kurias kalba A. Ž. su D. S.. Nėra duomenų apie bet kokius jo biologinius ar kitokius pėdsakus ant servetėlės, į kurią buvo įvyniotos tabletės, ir ant maišelio su tabletėmis.

393. Nuteistasis R. V. paneigė šių nuteistųjų parodymus nurodydamas, kad tabletes jis įgijo ne ( - ), bet ( - ).

404. Tablečių kiekis, pateiktas įslaptinto liudytojo (675 vnt.), neatitinka nuteistųjų parodymų, kad pakete turėjo būti 550 vnt., kartu atsiranda ir neatitikimai jų minimoje kainoje.

415. Nenustatytos aplinkybės, kokiu būdu pas įslaptintą liudytoją atsirado (turint omenyje nusikalstamos veikos modelio abejotiną teisėtumą) būtent toks kiekis tablečių. Jis jas pateikė ne R. V. sulaikymo metu prie „( - )“, o po dviejų valandų jas gavęs (kaip nurodoma protokole sutartoje vietoje) pareigūnui A.. Ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokolas apie tablečių pirkimą surašytas tik kitą dieną.

42Neištirtas grynosios medžiagos kiekis (nebuvo atlikta papildoma cheminė ekspertizė) visam kiekiui patikrinti.

43Nėra nustatyta ir patikrinta, ar 4 keturios tabletės identiškos 675 vnt. tablečių, tai patvirtintų, ar jos įgytos iš to paties šaltinio.

44Pasak apelianto, iš nuosprendžio turinio negalima suprasti, pagal kokį objektyvųjį BK 260 straipsnio l dalies nusikaltimo požymį jis yra nuteistas. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodoma, kad turėdamas tikslą platinti 2010-01-20 A. Ž. ir D. S. neatlygintinai perdavė 4 vnt. tablečių ir 2010-01-28 turėdamas tikslą platinti, neteisėtai perdavė D. S. 675 vnt. tablečių. Konstatuojamoje nuosprendžio dalyje (nuospr. 26–27 1.) nurodoma, kad jo veika pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti pardavė 0,262 g MDMA, veika pagal BK 260 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai turėdamas tikslą platinti pardavė didelį kiekį MDMA. Pripažinus jį kaltu ir nuteisus, neaišku, pagal kurį konkrečiai BK 260 straipsnio 1, 2 dalių objektyvųjį požymį jis yra nuteistas, tuo buvo pažeisti BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 1, 6 dalių, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimai ir šie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai laikytini esminiais.

45Be to, apelianto teigimu, byloje iš viso nenustatytas tariamas jo psichotropinių medžiagų perdavimo motyvas. Jis nesuprantamas net logine prasme, nes 5500 Lt vertės tabletes jis atiduoda be pinigų pašaliniam asmeniui, neturėdamas jokių teisinių garantijų, kad pinigai ateityje jam bus sumokėti ir dar įdeda 125 tabletėmis daugiau, kaip labdarą. Apelianto manymu, mažai tikėtina, kad tokie sandoriai narkotikų pasaulyje vyksta. Šio tariamo nusikalstamo sandorio aplinkybės nebuvo nustatytos ir įrodytos nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu. Teismas priimdamas tokį nuosprendį jo atžvilgiu nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika tokio pobūdžio bylose.

46Apeliantas pažymi, kad visi neaiškumai ir abejonės turi būti vertinami kaltinamojo naudai, tai ne kartą yra konstatavęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Barbera Messegue andjabardo v. Spain judgement of 6 December 1988) ir kt.

47Be to, apeliantas mano, kad teismas jo atžvilgiu buvo šališkas. Šališkumas pasireiškė tuo, kad jis yra nuteistas praktiškai pagal kitų dviejų nuteistųjų prieštaringus, nenuoseklius parodymus, duotus turint tikslą palengvinti savo padėtį. Šių prieštaravimų teismas nesistengė pašalinti ir nesuabejojo tokių parodymų patikimumu. Todėl teismo nuostata vertinti tik kaltinimui reikšmingus duomenis, o gynybai svarbius duomenis nutylėti ir jų neanalizuoti, komentarų nešališkumo atžvilgiu nereikalauja. Teismas nuosprendyje, pagrįsdamas jo kaltę, manipuliuoja telefoniniais pokalbiais, kurių autorystė nenustatyta, teisminio nagrinėjimo metu jie netirti, ir jais remdamasis daro išvadas apie jo nusikalstamą veiką, kurios nėra kaltinime.

48Apeliantas nurodo, kad teismo nešališkumo principas turi du aspektus: subjektyvųjį ir objektyvųjį. Subjektyvusis nešališkumas reiškia, kad nė vienas bylą nagrinėjantis teisėjas negali turėti išankstinio nusistatymo ar tendencingumo. Teismo nešališkumas objektyviąja prasme reiškia, kad teismas privalo suteikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę, teismo procesas turi vykti taip, kad jo metu nė vienai proceso šaliai nebūtų reiškiamas priešiškumas ar palankumas ir kad proceso dalyviams nekiltų abejonių dėl bylos nagrinėjimo objektyvumo. Apelianto teigimu, teismo nesilaikymas BPK reikalavimų nuosprendžio surašymui, negali nekelti abejonių jų nešališkumu, dėl to buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, o tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

49Apeliaciniu skundu nuteistojo R. V. gynėja advokatė D. Bajorinienė prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo ir jam paskirti švelnesnę bausmę.

50Apeliaciniame skunde nuteistojo R. V. gynėja nurodo, jog mano, kad teismas, pažeisdamas BPK 241 straipsnio 2 dalies nuostatas, neišsamiai ir neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas nesivadovavo BPK 20 straipsniu, dėl to netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ir tai lėmė neteisingos bausmės paskyrimą. Byloje teismas nustatė aplinkybes, kad jos ginamasis R. V., paprašytas įslaptinto liudytojo Nr. 5, per 4 kartus įgijo, gabeno, laikė psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti, ir neteisėtai disponavo dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti, t. y. įgijo, laikė, gabeno ir pardavė didelį kiekį psichotropinių medžiagų.

51Pasak apeliantės, nuosprendis privalo būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų bei pateikiant įrodymais pagrįstas ir motyvuotas išvadas dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų.

52Baudžiamasis įstatymas, t. y. BK 260 straipsnio 1 dalis, numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba už šių medžiagų neteisėtą pardavimą ar kitokį platinimą. O BK 260 straipsnio 2 dalis numato vieną kvalifikuojantį požymį – didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Įstatymo dispozicijoje numatytos veikos – gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas - sudaro alternatyvius požymius, todėl kiekviena iš jų gali sudaryti savarankišką nusikaltimą. Jos ginamojo R. V. veikoje nustatyti šie požymiai: įgijimas, laikymas, gabenimas, pardavimas. Nuteistasis jų neginčija. Taip pat nuteistasis neginčija būtino BK 260 straipsnio 2 dalies nusikaltimo sudėties požymio „didelio kiekio narkotinių medžiagų“, tačiau nesutinka su kitu būtinu požymiu „turint tikslą parduoti ar kitaip platinti“, nes narkotines medžiagas pardavė įslaptintam liudytojui tik būdamas pastarojo sukurstytas. Iš visos bylos medžiagos, t. y. įslaptinto liudytojo Nr. 5 apklausos matyti, kad R. V. buvo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką, t. y. buvo prašomas gauti psichotropinių medžiagų, o ne pats siūlė jas pirkti. Nuteistasis R. V. parodė, kad „Jis buvo išprovokuotas padaryti nusikaltimą. Jis kelis kartus pirko po 100 vnt. Pirkdavo tabletę po 10 Lt. Jam už tabletes atiduodavo pinigus. Tris kartus jis ėmė po 100 tablečių. Pirkėjai patys pasiimdavo, skambindavo, atvažiuodavo į ( - ). Atidavė du, ar tris kartus tabletes ( - ). Paskutinį kartą pirkėjas prašė daugiau. <...>Tabletes parduodavo įslaptintam liudytojui numeris 5, jis jo visada ieškodavo, skambindavo, klausdavo. Savo iniciatyva jis nebūtų ėmęsis prekiauti psichotropinėmis medžiagomis, jeigu liudytojas numeris 5 nebūtų jo prašęs. <...> Su įslaptintu liudytoju buvo susitikęs daugiau nei penkis kartus, iki dešimties kartų. Iniciatyva dėl narkotinių medžiagų įsigijimo kiekio buvo iš įslaptinto liudytojo pusės. Jis prašydamas kiekį didino“. Pats įslaptintas liudytojas Nr. 5 patvirtino aplinkybes, kad iš pradžių tik per asmenį L. sužinojo, kad iš R. V. galima gauti narkotinių medžiagų. Tai sužinojęs, jis pats paskambino R. V. ir paprašė gauti narkotinių medžiagų. Apie tai informavo savo vadovybę ir gavo instruktažą, kiek reikia tartis su R. V. dėl psichotropinių medžiagų įsigijimo, kad siektų gauti kuo daugiau informacijos apie nusikalstamą veiką ir su ja susijusius asmenis. Įslaptintas liudytojas Nr. 5 parodė, kad jis skambindavo R. V. ir tardavosi su juo susitikti. Iš pradžių prašydavo jam gauti ir parduoti tik po 100 vnt. ekstazio tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų MDMA, tačiau vėliau šių tablečių kiekį padidino, ir paprašė jam gauti ir parduoti 500 vnt. ekstazio tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų MDMA. Mano, kad dėl tokių priežasčių R. V. atžvilgiu atlikti nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai turi būti pripažinti neteisėtais.

53Apeliantė nurodo, kad nusikalstamos veikos imitavimo modelį reglamentuoja Operatyvinės veiklos įstatymas. Liudytojas, kuriam taikytas anonimiškumas ir suteiktas įslaptinto liudytojo „Nr. 5“ vardas, R. V. atžvilgiu atliko nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (toliau – NVIV) pagal BPK 159 straipsnį. Tokių veiksmų atlikimo svarbiausias motyvas yra ne „pagrindas manyti, kad asmuo nusikalstamas veikas darė ir anksčiau“, bet informacija, kad konkrečiam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant. Pagal teismų praktiką, nustatant, ar atliekant NVIV kaltinamasis nebuvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, t. y. parduoti liudytojui Nr. 5 psichotropinės medžiagos, turi būti įvertinta, ar buvo pakankamas faktinis pagrindas leisti įslaptintam liudytojui Nr. 5 atlikti R. V. atžvilgiu NVIV, ar atliekant NVIV nebuvo daromas provokuojamas poveikis, kurio nesant, nusikalstama veika nebūtų padaryta (kasacinės nutartys Nr. 2A-P-6/2008, 2K-418/2010, 2K-192/2010, 2K-523/2008 ir kt; kaip naujesnį Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) sprendimą žr. Bannikova prieš Rusiją (Bannikova v. Russia, no. 18757/06, 4 November 2010).

54Pasak apeliantės iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad asmeniui, vardu L., pasakius apie tai, kad R. V. yra patikimas žmogus, kad yra galimybė iš jo gauti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, įslaptintas liudytojas Nr. 5 pasiūlė R. V. nupirkti ir parduoti jam (liudytojui Nr. 5) psichotropinės medžiagos amfetamino, t. y. dalyvauti darant nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalyje. Prokuroras kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl leidimo liudytojui Nr. 5 atlikti NVIV Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi liudytojui Nr. 5 leista nuo 2010 m. sausio mėnesio klausytis R. V. pokalbių, slapta sekti bei iš jo pirkti narkotines ir psichotropines medžiagas jo prašomais kiekiais. Šis sprendimas motyvuotas tuo, kad dėl R. V. gauta duomenų apie tai, jog jis įvairiais kiekiais įgyja bei parduoda narkotines ir psichotropines medžiagas (BK 260 straipsnio 1 dalis), taip pat liudytojo Nr. 5 parodymais. Tačiau teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad informacijos, kuri yra pakankamas faktinis pagrindas ikiteisminio tyrimo metu suteikti leidimą atlikti NVIV pagal BPK 159 straipsnį, gali nepakakti padaryti išvadą priimant apkaltinamąjį nuosprendį, jog atliekant NVIV buvo iš tiesų prisijungta prie pradėtos daryti nusikalstamos veikos. Tokia išvada gali būti padaryta tik išnagrinėjus ir įvertinus byloje surinktų (be kita ko, ir atliekant NVIV) įrodymų visetą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl R. V. psichotropinių medžiagų įgijimo ir perdavimo kitiems asmenims iš esmės grindžiamas L. bei įslaptinto liudytojo Nr. 5 parodymais, pagal kuriuos R. V. jau 2009 m. gruodžio 9 d. pagal L., inicijuotą susitarimą tarėsi dėl psichotropinių tablečių įgijimo ir pardavimo kiekio, susitarė dėl susitikimo laiko. Teismas sprendė, kad 2009 m. gruodžio 9 d., 2009 m. gruodžio 15 d. ir 2010 m. sausio 20 d. nusikalstamos veikos padarytos vieninga tyčia, neteisėtai, turint tikslą įgyti, laikyti, gabenti ir platinti psichotropines medžiagas, padarė veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Tačiau pagal bylos duomenis yra surinkta įrodymų, kad R. V. daugeliu atveju skambindavo L., A. Ž., D. S., kurie nurodydavo kur R. V. turi nuvažiuoti, kur ir kada susitikti. Byloje nenustatyta, kad R. V. pats savarankiškai neteisėtai įgijo psichotropines medžiagas ir laikė jas pas save iki atsiras tinkamas pirkėjas, t. y. šiuo atveju įslaptintas liudytojas Nr. 5. Pažymėtina, kad pagal EŽTT praktiką prašymas gauti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, prašant tai padaryti kiek galima greičiau, apeliuojant į blogą materialinę padėtį vertinamas kaip spaudimas padaryti nusikalstamą veiką (tokios medžiagos suteikimą) (Vanyan v. Russia, no. 53203/99, judgement of 15 December 2005; Bannikova v. Russia). Nustačius nusikalstamos veikos provokavimo faktą, visi įrodymai, gauti provokavimo metu, būtų pripažįstami neleistinais. Apeliantė mano, kad R. V. nuteisimas dėl nusikalstamų veikų padarymo lemiama apimtimi pagrįstas vien liudytojo Nr. 5, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais, nes kiti nuteistieji, A. Ž., D. S., G. G., nepatvirtino aplinkybių, kad R. V. pats savo iniciatyva siūlė jiems pirkti iš jo psichotropinių medžiagų, dėl to tokie surinkti įrodymai prieštarauja BPK 301 straipsnio 2 daliai ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punktui, taikomam kartu su 6 straipsnio 1 dalimi (inter alia, Krasniki v. the Czech Republic, no. S1277/99, judgement of 28 February 2006). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kitų su prekyba psichotropinėmis medžiagomis susijusių nusikalstamų veikų, dėl kurių R. V. būtų įtariamas ar jo atžvilgiu būtų priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, byloje nesurinkta. Todėl pažeidžiant Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus, R. V. buvo sukurstytas padaryti nusikalstamą veiką ir dėl to neteisingai įvertinus jo veikas, paskirta per daug griežta bausmė.

55Pasak apeliantės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas teismų praktiką dėl bausmių skyrimo, savo 2007-06-28 „Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalgos (toliau - 2007-06-28, LAT apžvalga) 13 punkte yra nurodęs, kad teismai, vadovaudamiesi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pripažįsta atsakomybę lengvinančią aplinkybę, esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų:

  1. kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi;
  2. kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką;
  3. kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis.

56Visos šios aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę, jas įvertinęs teismas motyvuotai parenka skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatė, kad R. V. teisiamas antrą kartą, bausmę atlikęs, teistumui neišnykus, veikdamas organizuota grupe tiesiogine tyčia padarė du sunkius nusikaltimus ir du sunkius nusikaltimus padarė vienas. Teismas apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatė, kad R. V. kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino tik iš dalies. Nežiūrint į tai, kad R. V. pasinaudojo jam įstatymo suteikta teise ir parodymų ikiteisminio tyrimo metu nedavė, teisme jis nurodė visas jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Todėl apeliantė mano, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, ir teismas privalėjo į tai atsižvelgti skirdamas bausmę. Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, jog iš operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog dar 2009 m. lapkričio mėnesį R. V. bendravo telefonu su asmeniu, vardu L., dėl psichotropinių medžiagų ir jas platino. Tačiau jokių nenuginčijamų įrodymų byloje apie tai, kad R. V. platino psichotropines medžiagas kitiems asmenims, nei byloje įslaptintam liudytojui Nr. 5, nesurinkta. Byloje nėra jokių duomenų, kad jos ginamasis R. V. anksčiau būtų padaręs nusikalstamų veikų, susijusių su psichotropinėmis medžiagomis; nepateikta jokios objektyvios teisminiu būdu patikrintos informacijos, rodančios, kad valstybės institucijos turėjo pakankamą pagrindą įtarti R. V. prekiaujant psichotropinėmis medžiagomis arba esant linkusį padaryti tokią nusikalstamą veiką prieš NVIV modelio dalyviui įslaptintam liudytojui Nr. 5, užmezgant su juo kontaktą. Byloje nustatytas R. V. ir L. pokalbis dėl psichotropinių medžiagų pardavimo kiekio ir sumos vyksta po to, kai L. pasikalbėjo su įslaptintu liudytoju Nr. 5 ir šis paprašė gauti jam narkotinių bei psichotropinių medžiagų. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmes R. V. teismas vadovavosi tik bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais: atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, į tai, kad R. V. anksčiau kartą teistas už tyčinius nusikaltimus, o naujus nusikaltimus padarė neišnykus teistumui. BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dešimties metų. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į jo padarytas veikas ir individualizuodamas jam bausmes, nusprendė bausmę skirti pagal sankciją, bet didesnę, nei numatytas bausmės vidurkis. Teismas, motyvuodamas tokį savo sprendimą, vadovavosi BPK 27 straipsnio nuostata, jog, kai asmuo, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo įvykdymą, jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas, padaro naują tyčinį nusikaltimą, tai laikoma nusikaltimų recidyvu, ir dėl to už R. V. padarytas nusikalstamas veikas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį jam skyrė 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Už R. V. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 2 dalį jam skyrė 9 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra didesnė nei šio straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Taigi teismas, skirdamas galutinę bausmę R. V., neatsižvelgė į tai, kad jis buvo provokuojamas padaryti visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teismas neįvertino aplinkybių, kiek paties R. V. asmeninės savybės lėmė nusikalstamų veikų padarymą, t. y. nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių – sunki turtinė kaltininko padėtis, priverstinis nedarbas, turto praradimas, šeimos nario sunki liga ir pan., tai, kas paveikė kaltininko elgesį. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. V. pats psichotropinių medžiagų nevartojo, tačiau žinojo asmenis, kurie gali jam parduoti įvairaus kiekio psichotropines medžiagas ir nusikalstamas veikas darė tik sukurstytas NVIM dalyvio įslaptinto liudytojo Nr. 5.

57Apeliantės teigimu, įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad R. V. nuteistas ne už tai, kad pats ieškojo asmenų, vartojančių ar platinančių narkotines medžiagas, bet už tokių medžiagų laikymą bei platinimą, būdamas kito asmens sukurstytas, nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir skyrė per griežtą bausmę.

58Apeliacinio proceso metu nuteistasis G. G. gynėjas, nuteistasis R. V. ir jo gynėja prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

59Nuteistojo R. V. gynėjos advokatės D. Bajorinienės skundas tenkintinas iš dalies.

60Nuteistojo G. G. apeliacinis skundas atmestinas.

61Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

62Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais ir vertindamas, nesilaikė šio straipsnio nuostatų. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui neprivalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

63Dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo

64Asmens teisė į nešališką teismą numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 6 straipsnio 1 dalyje.

65Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad, nors nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimą, pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį jis gali būti tikrinamas dviem aspektais, kurie yra glaudžiai tarpusavyje susiję (Piersack v. Belgium, no. 8692/79, judgement of 1 October 1982; Micallef v. Malta, no. 17056/06, judgement of 15 October 2009).

66Pirmiausia teismas turi būti subjektyviai nešališkas. Šiuo aspektu atsižvelgiama į konkretaus teisėjo asmeninį nusistatymą ir elgesį, t. y. į tai, ar jis konkrečioje byloje yra asmeniškai iš anksto nusistatęs ar tendencingas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuotas principas, kad asmeninis teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai, pavyzdžiui, nustatyta, kad teisėjas parodė priešiškumą ar nepalankumą dėl asmeninių priežasčių (pvz., Micallef v. Malta; Lavents c. Lettonie, no 58442/00, arr?t du 28 novembre 2002). Nurodyta prezumpcija dažnai yra sunkiai paneigiama, taigi svarbias tolimesnes garantijas užtikrina objektyvaus nešališkumo reikalavimas (Micallef v. Malta).

67Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią pagrįstą abejonę. Vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Šiuo požiūriu netgi tai, kaip situacija atrodo, gali būti gana svarbu, nes nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti visuomenei ir, visų pirma, bylos šalims (pvz., Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000; Neš??k v. Slovakia, no. 65559/01, judgement of 27 February 2007; a contrario Academy Traiding Ltd and Others v. Greece, judgement of 4 April 2000, no. 30342/96; Lindon, Otchakovsky-Laurens and July v. France, nos. 21279/02 and 36448/02, judgement of 22 October 2007; Poppe v. the Netherlands, no. 32271/04, judgement of 24 March 2009). Vis dėlto sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiūris, nors ir yra svarbus, nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (pvz., Fey v. Austria, no. 14396/88, judgement of 24 February 1993; Vera Fern?ndez-Huidobro c. Espagne, no 74181/01, arr?t du 6 janvier 2010). Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, jog teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-202/2005; Nr. 2K-230/2009; 2K-243/2009, 1A-507-300/2011).

68Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė pirmosios instancijos teismo teisėjo išankstinio nusistatymo ar tendencingumo, nors apie teismo tendencingumą ir išankstinį nusistatymą nuteistasis G. G. nurodo savo apeliaciniame skunde. Apelianto manymu, teismo nešališkumas ir tendencingumas pasireiškė būtent tuo, kad jis yra nuteistas pagal kitų dviejų nuteistųjų prieštaringus, nenuoseklius parodymus, duotus turint tikslą palengvinti savo padėtį, kad teismas nuosprendyje pagrįsdamas jo kaltę, manipuliuoja telefoniniais pokalbiais, kurių autorystė nenustatyta, teisminio nagrinėjimo metu jie netirti ir jų pagrindu daro išvadas apie jo nusikalstamą veiką, kurios nėra kaltinime. Apelianto teigimu, teismo šališkumas pasireiškė ir tuo, kad teismas nesilaikė BPK reikalavimų, keliamų nuosprendžio surašymui, ir tai negali nekelti abejonių teismo nešališkumu, kadangi dėl to buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį.

69Teismas pažymi, kad įvertinant kilusių dėl teismo nešališkumo abejonių pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į visą bylos nagrinėjimo eigą. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad bylą nagrinėjęs teisėjas ėmėsi priemonių, kad būtų sudarytos galimybės kaltinamiesiems susipažinti su garso įrašais ir vaizdo medžiaga, tenkino kaltinamųjų prašymą skirti fonoskopinę ekspertizę, kaip liudytoją apklausė policijos pareigūną, kuris surašė pokalbių išklotines, apklausė liudytoją, kuriam taikomas anonimiškumas, sudarė kaltinamiesiems galimybes užduoti klausimus liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, tenkino prašymą paskirti ekspertizę dėl narkotinių medžiagų kiekio nustatymo kiekvienoje tabletėje ir pan., tačiau vėliau dėl objektyvių priežasčių šio prašymo netenkino, taigi šių aplinkybių visuma rodo, kad bylą nagrinėjęs teisėjas teisiamojo posėdžio metu sudarė visas galimybes kaltinamiesiems ir jų gynėjams naudotis įstatymo jiems suteiktomis teisėmis, siekiant apginti savo interesus, visus kitus veiksmus teisiamojo posėdžio metu atliko, laikydamasis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

70Taip pat nuteistasis G. G. skunde nurodo, kad teisėjo šališkumas pasireiškė ir tuo, kad teisėjas padarė esminių proceso pažeidimų, netinkamai įvertino įrodymus, ir dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį.

71Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Kartu pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to kaltininkui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Taigi teismas savo išvadas gali grįsti patikimais įrodymais, turi įvertinti jų visetą ir tai turi leisti teismui padaryti nuosprendyje išdėstytas išvadas. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Kiekvienas nuosprendis turi būti motyvuotas, jo aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad teisėjas ne tik nurodė faktines bylos aplinkybes, išdėstydamas jas, bet ir aprašė teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus, kuriais grindė savo išvadas apie faktines bylos aplinkybes, pateikė motyvus kuriais remdamasi kaltinamuosius pripažino kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, išdėstė aplinkybes, dėl kurių nesirėmė kai kuriais įrodymais. Iš pirmosios instancijos teismo teisėjo veiksmų bylos nagrinėjimo teisme metu matyti, kad jie atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, nesuteikiant palankumo kuriai nors iš proceso šalių, nesudarant įspūdžio apie kitokį teismo suinteresuotumą bylos baigtimi. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad proceso metu buvo padaryta esminių proceso pažeidimų. Iš to darytina išvada, kad nė vienai iš proceso šalių nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas, kad teismas nebuvo suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi, todėl, kolegijos nuomone, nėra pagrindo abejoti dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo. Aptartų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pateiktos pakankamos garantijos, pašalinančios bet kokią abejonę dėl teismo nešališkumo.

72Dėl nuteistojo R. V. kaltės

73Iš nuteistojo R. V. gynėjos D. Bajorinienės apeliacinio skundo argumentų visumos matyti, kad apeliaciniame skunde yra keliamas klausimas dėl R. V. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir jų įrodymo.

74Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad R. V. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas yra įrodyta ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų, ištirtų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, visuma.

752009-12-09 nusikalstama veika

76R. V. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai įgijo, laikė, gabeno psichotropinę medžiagą turėdamas tikslą platinti ir neteisėtai pardavė psichotropinę medžiagą, o būtent: nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2009 m. gruodžio 9 d., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo ir laikė tiksliai nenustatytą kiekį psichotropinių medžiagų, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2009 m. gruodžio 9 d., apie 11.30 val., prie ( - ), esančio ( - ), automobilių stovėjimo aikštelėje, įslaptinto liudytojo Nr. 5 automobilyje už 1000 litų pardavė įslaptintam liudytojui Nr. 5 vieną šimtą vnt. ekstazio tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – 2CB (4-bromo -2,5-dimethoxyphenylethytamine, MFT), kurios bendroji masė yra 0,605 g.

77Nuteistojo R. V. kaltę dėl šiame epizode jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pagrindžia: paties nuteistojo R. V. duoti parodymai, kad jis buvo ( - ) klube „( - )“ ir susipažino su tuo, kuris pardavinėja narkotikus, kelis kartus pirko po 100 vnt., už tabletę mokėdamas po 10 Lt. Pirkėjai patys pasiimdavo tabletes, atvažiuodavo į ( - ). Tabletes parduodavo įslaptintam liudytojui Nr. 5, su įslaptintu liudytoju buvo susitikęs daugiau nei penkis kartus, iki dešimties kartų. Su įslaptintu liudytoju susitikdavo ( - ), skirtingose vietose. Liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 5, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai, kuriuose jis parodė, jog 2009 metų vasarą, ( - ) mieste, viename iš naktinių klubų susipažino su asmeniu, vardu L., kuris buvo apie 25 metų amžiaus, apie 180 cm. ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, garbanotų, juodų plaukų, gyvenantis ( - ) mieste. Jam (liudytojui Nr. 5) 2009-12-04 į mobiliojo ryšio telefoną paskambino L., kuris paprašė, kad jį nuvežtų į ( - ) susitikti su R.. L. jam prasitarė, kad iš R. jis perka ekstazio tabletes, už vieną moka po 10 litų, ir tą dieną jis iš R. nupirko 50 vnt. ekstazio tablečių už 500 litų. 2009-12-08 jam paskambino R. savo telefonu ( - ). Su R. jis susitarė susitikti kitą dieną ( - ) mieste. Po to liudytojas paskambino L., jo pasiteiravo apie galimybę iš R. V. įgyti psichotropinių medžiagų. L. jam pažadėjo ir netrukus paskambinęs patvirtino, kad R. V. jų turi ir pats siūlo jų liudytojui parūpinti, o dėl kiekio reikės paskambinti ir konspiruotai susitarti pačiam. Tą pačią dieną liudytojas Nr. 5 savo naudojamu telefonu paskambino R., šis jo paklausė, kiek jis galės atvykdamas jam paskolinti pinigų. Jis suprato, kad R. taip jo konspiruotai klausė, kiek jam reikės psichotropinių medžiagų. Jis atsakė, kad galėtų paskolinti 1000 litų. R. V. su pasiūlyta suma sutiko. 2009-12-09 apie 10.19 val. jis susiskambino su R. V. ir pasakė, kad atvyksta. Apie 11.20 val. vykdamas automobiliu į ( - ) jis paskambino R. V. ir susitarė su juo susitikti ( - ) mieste, prie teismo rūmų. Atvykus apie 11.30 val. į automobilį įlipo R. V. ir jam pasiūlė pasivažinėti po miestą. Bevažiuojant R. V. į automobilio porankio dėtuvę įdėjo suvyniotą į kamuoliuką maišelį su psichotropinėmis tabletėmis ir pasakė, kad tai „stolnikas“, t. y. „šimtas“. R. V. jį mokė, kad būtų atsargus platindamas psichotropines medžiagas. Jis R. V. už psichotropines medžiagas įteikė 1000 litų. 2010-01-11 Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas (1 t., 7–9 b. l.), kuriame užfiksuota, kad 2009-12-09 apie 11.21 val. tarnybiniu automobiliu NVIM dalyvis atvyko į ( - ), mobiliojo ryšio telefonu ( - ) paskambino R. V. į jo naudojamą mobiliojo ryšio telefoną ( - ) ir susitarė su juo susitikti ( - ) mieste, prie teismo rūmų. Apie 11.27 val., susitikimo metu, R. V. įlipo į automobilį ir pasisveikino su NVIM dalyviu. Pokalbio metu NVIM dalyvis parodė atvežtą R. V. kompiuterį „Toschiba“, kurį buvo pažadėjęs atvežti anksčiau. Pradžioje pokalbis vyko apie kompiuterį, jo parametrus ir kainą. Susitarus dėl kompiuterio tolesnio pokalbio metu R. V. į automobilio porankio dėtuvę įdėjo suvyniotą į kamuoliuką maišelį su psichotropinėmis tabletėmis, kiekį įvardijo pokalbio metu „stolnikas“, t. y. „šimtas“. Taip pat įdavęs psichotropines medžiagas R. V. tolimesnio pokalbio metu dar pasakė, kad minėtos psichotropinės medžiagos yra geros, kad daug kas jas jau yra bandę, taip pat pokalbio metu R. V. pamokė NVIM dalyvį, kad jis būtų atsargus, prekiaudamas psichotropinėmis medžiagomis. Pokalbio pabaigoje NVIM dalyvis už iš R. V. gautas psichotropines tabletes įteikė jam 1000 litų iš prieš tai jam duotų pinigų, minėto sandorio NVIM dalyvis netrukus grįžo į sutartą vietą ir betarpiškai perdavė tyrėjui į kamuoliuką polietileninį maišelį su mėlynos spalvos tabletėmis, panašiomis į psichotropinę medžiagą, kurios buvo su „karūnos“ logotipu. Minėtos psichotropinės tabletės buvo nufotografuotos skaitmeniniu fotoaparatu ir įdėtos į polietileno paketą Nr. ( - ), kuris užplombuotas ir paruoštas ekspertizei. Kaltė įrodoma ir 2009-12-09 Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Telšių apskr. VPK) Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolu (suvestine) (1 t., 11–20 b. l.), iš kurios matyti, jog NVIM dalyvis iš pareigūnų gavo 1000 (vieną tūkstantį) litų, už kuriuos 2009-12-09 apie 11.30 val. automobilyje iš R. V. nusipirko 100 vnt. psichotropinių tablečių; Telšių apskr. VPK ONTS vyresniojo tyrėjo tarnybiniu pranešimu (1 t., 31 b. l.), iš kurio matyti, jog NVIM dalyvis įgytas psichotropines medžiagas iš R. V. tabletes perdavė policijos pareigūnui, fotolentelės, kuriose užfiksuotas pateiktas kamuoliukas ir tabletės (1 t., 32–35 b. l.); specialisto išvada 2010-01-07 Nr. ( - ) (1 t., 38–39 b. l.), iš kurios matyti, jog šviesiai mėlynos spalvos tablečių su „Rolex“ įspaudais, įgytų iš R. V., a. k. ( - ) ( - ), sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – 4-bromo-2,5 dimetoksifeniletilaminas (2-CB), kurio bendroji masė yra 0,626 g; Telšių apskr. VPK ONTT vyresniojo tyrėjo aktu dėl pinigų pateikimo (1 t., 27 b. l.), iš kurio matyti, jog NVIM dalyvis iš pareigūnų gavo 1000 (vieną tūkstantį) litų (1 t., 27–30 b. l.); operatyvinių veiksmų atlikimo protokolu (1 t., 69–83 b. l.), iš kurio matyti, jog 2009-12-07 11:14:03 (2015) L. paskambino R. V., pokalbis vyksta dėl kompiuterio, kurį yra įdėjęs R. V. L. draugas – M. (įslaptintas liudytojas Nr. 5). Taip pat pokalbio pabaigoje L. pasako, kad atsiųs M. telefono numerį ir tada jie galės kalbėtis dėl kompiuterio. 2009 m. gruodžio 7 d. 11:22:01 val. (2016) L. parašė SMS pranešimą R. V. ir nurodė M. telefono numerį – ( - ). 2009 m. gruodžio 7 d. 11:26:09 val. (2019) R. V. paskambino M. į jo naudojamą mobiliojo ryšio telefoną ( - ). Pokalbis vyksta apie nešiojamąjį kompiuterį, jo parametrus. Taip pat pokalbio metu yra tariamasi, kaip atvežti parodyti minėtą kompiuterį R. V.. 2009 m. gruodžio 8 d. 13:35:50 val. (2127) M. paskambino R. V., pokalbis vyksta apie tai, kad M. rytoj atvažiuos į ( - ) ir atveš parodyti R. V. kompiuterį, kurį buvo pažadėjęs anksčiau. 2009 m. gruodžio 8 d. 15:19:09 val. (2138) L. paskambino R. V., pokalbis vyksta apie tai, kad L. paklausė šifruotai R. V., ar jis galėtų M. parduoti psichotropinių tablečių, kartu atvažiuodamas, kai atveš parodyti kompiuterį. R. V. kalbėdamas šifruotai iš karto prašo patikslinti reikiamą kiekį. L. atsakius, kad nežino, kad susiskambins vėliau. 2009 m. gruodžio 8 d. 16:09:28 val. (2144) M. paskambino R. V. ir pokalbio metu R. V. su M. šifruotai susitaria, kad M. iš R. V. nupirks psichotropinių tablečių už 1000 litų. 2009 m. gruodžio 9 d. 11-21-14 val. (2227) M. paskambino R. V., jie pokalbio metu aptarė susitikimo vietą. Taip pat kaltė įrodoma kratos protokolu (2 t., 68–69 b. l.), iš kurio matyti, jog atliekant kratą pas įtariamąjį R. V. rastas nešiojamas kompiuteris; apžiūros protokolu (2 t., 75–80 b. l.), iš kurio matyti, jog pas R. V. rastas nešiojamasis kompiuteris yra tas pats, kurį liudytojas Nr. 5 perdavė R. V. 2009-12-09 susitikimo metu; R. V. naudoto telefono „Nokia“ užrašais telefonų knygutėje (2 t., 134–136 b. l.), iš kurių matyti, kad R. V. bendravo su „M. Kompiu“, tai yra įslaptintu liudytoju Nr. 5, D. – D. S. ir „( - )“ – A. Ž.; specialisčių L. L. ir R. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais apie fonoskopinės ekspertizės atlikimo, balsų vertinimo ir išvadų pateikimo metodikas, vertinimo ypatumus ir pan. aplinkybes.

78Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad ši nuteistojo R. V. veika pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

79Kolegija pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti pagrįstas įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę (tokia praktika dėl kiekvieno alternatyvaus nusikalstamos veikos sudėties požymio atskiro įrodinėjimo nustatyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartyje Nr. 2K-P-218/2009, kasacinėse nutartyse Nr. 2K-268/2009, 2K-488/2009, 2K-493/2009, 2K-311/2012). Kaltės negalima pagrįsti vien loginiu manymu, kad, jei psichotropines medžiagas perdavė, tai jas turėjo iš kažko įsigyti ir laikyti.

80Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad ši nuteistojo R. V. veika pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

81Kolegija pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti pagrįstas įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę (tokia praktika dėl kiekvieno alternatyvaus nusikalstamos veikos sudėties požymio atskiro įrodinėjimo nustatyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartyje Nr. 2K-P-218/2009, kasacinėse nutartyse Nr. 2K-268/2009, 2K-488/2009, 2K-493/2009, 2K-311/2012). Kaltės negalima pagrįsti vien loginiu manymu, kad, jei psichotropines medžiagas gabeno ir pardavė, tai jas turėjo iš kažko įsigyti ir laikyti.

82Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta ir neįrodyta, kad nuteistasis R. V. būtų įgijęs ir laikęs psichotropines medžiagas, todėl šie BK 260 straipsnio 1 dalies objektyvieji požymiai jam inkriminuoti nepagrįstai ir todėl šalintini iš kaltinimo, o kaltinimas šioje dalyje išdėstomas taip: R. V. neteisėtai 2009 m. gruodžio 9 d., apie 11.30 val., prie ( - ), esančio ( - ), automobilių stovėjimo aikštelės atgabeno ir įslaptinto liudytojo Nr. 5 automobilyje už 1000 litų pardavė įslaptintam liudytojui Nr. 5 vieną šimtą vnt. ekstazio tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – 2CB (4-bromo -2,5-dimethoxyphenylethytamine, MFT), kurios bendroji masė yra 0,605 g.

83Atsižvelgiant į tai, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl iš kaltinimo pašalinus požymius įgijo ir laikė, ir byloje nustačius, kad R. V. gabeno ir pardavė psichotropines medžiagas, jo veikos kvalifikacija nesikeičia.

842009-12-15 nusikalstama veika

85R. V. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė, gabeno psichotropinę medžiagą turėdamas tikslą platinti ir neteisėtai pardavė psichotropinę medžiagą, o būtent: nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2009 m. gruodžio 15 d., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo ir laikė tiksliai nenustatytą kiekį psichotropinių medžiagų, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2009 m. gruodžio 15 d., apie 13.05 val., ( - ) mieste, einant ( - ) gatve, už 1000 litų pardavė įslaptintam liudytojui Nr. 5, vieną šimtą vnt. ekstazio tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – 2CB (4-bromo -2,5-dimethoxyphenylethytamine, MFT), kurios bendroji masė yra 0,626 g.

86Nuteistojo R. V. kaltę dėl šiame epizode jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pagrindžia: 2010-02-24 Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas (1 t., 69–83 b. l.), iš kurio matyti, kad 2009 m. gruodžio 12 d. 13:37:10 val. (2451) M. (įslaptintas liudytojas Nr. 5) savo naudojamu mobiliojo ryšio telefonu ( - ) paskambino R. V. į jo naudojamą mobiliojo ryšio telefoną ( - ). Pokalbis vyksta apie tai, kad R. V. prašo, kad pas jį atvažiuotų M., kuris, pasak jo, neva galėtų paskolinti pinigų, t. y. nupirkti iš R. V. psichotropinių tablečių. Tolesnio pokalbio metu yra kalbama dėl kiekio įvardijimo, tačiau susitarti nepavyksta, ir minėtas pokalbis atidėdamas kitai dienai. 2009 m. gruodžio 13 d. 14:06:40 val. (2485) M. paskambino R. V., ir pokalbis vyksta apie tai, kad M. žada atvažiuoti pas R. V. į ( - ) antradienį pirkti psichotropinių tablečių, už kurias šifruotai susitaria sumokėti 1000 litų. 2009 m. gruodžio 15 d. 11:22:17 val. (2581) M. savo naudojamu mobiliojo ryšio telefonu ( - ) paskambino R. V. į jo naudojamą mobiliojo ryšio telefoną ( - ). Pokalbis vyksta apie tai, kad M. jau išvažinėja ir, būdamas netoli ( - ), R. V. paskambins. 2009 m. gruodžio 15 d. 12:35:15 val. (2590) M. savo naudojamu mobiliojo ryšio telefonu ( - ) paskambino R. V. į jo naudojamą mobiliojo ryšio telefoną ( - ). Pokalbis vyksta apie tai, kad M. jau netoli ( - ). Taip pat pokalbio metu R. V. nurodo susitikimo vietą bei įspėja, kad pats truputį užtruks, kadangi turi pasiimti anksčiau telefonu sutartą skaičių psichotropinių tablečių, pasak jo, „Aš galiu biški užtruksiu žinai biškelį (necenzūrinis žodis) suderinti turiu žinai“. 2009 m. gruodžio 15 d. 12:52:17 val. (2594) V. K. savo naudojamu mobiliojo ryšio telefonu ( - ) paskambino R. V. į jo naudojamą mobiliojo ryšio telefoną ( - ). Pokalbis vyksta apie tai, kad R. V. laukia V. K. prie jo namų, kad V. K. jam paduotų psichotropinių tablečių, kurias R. V. turi parduoti M.. V. K. sako, kad grįš. Taip pat kaltę pagrindžia Telšių apskr. VPK ONTS vyresniojo tyrėjo aktas dėl pinigų pateikimo ir fotolentelė (1 t., 43–44 b. l.), iš kurių matyti, jog NVIM dalyvis iš pareigūnų gavo 1000 (vieną tūkstantį) litų; paties nuteistojo R. V. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad jis ( - ) buvo klube „( - )“ ir susipažino su asmeniu, kuris pardavinėja narkotikus, kelis kartus pirko po 100 vnt., už tabletę mokėdamas po 10 Lt. Pirkėjai patys pasiimdavo tabletes, atvažiuodavo į ( - ). Tabletes pardavė ir įslaptintam liudytojui Nr. 5, su įslaptintu liudytoju buvo susitikęs daugiau nei penkis kartus, iki dešimties kartų. Su įslaptintu liudytoju susitikdavo ( - ), skirtingose vietose; Liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 5 pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad 2009-12-13, apie 11.20 val., jis paskambino R. V. ir su juo susitarė susitikti 2009-12-15. R. V. konspiruotai jo paklausė, kiek jis jam galės paskolinti pinigų. Liudytojas Nr. 5 jam atsakė, kad gali paskolinti 1000 litų, o tai reiškė, kad gali parduoti psichotropinių tablečių už 1000 litų. Jis visada sutikdavo parduoti. 2009-12-15, apie 12.20 val., paskambino R. V. į jo telefoną ir pasakė, kad atvyksta į ( - ). R. V. pasakė, kad, kai bus netoliese, jam paskambintų. Paskambino R. V. ir susitarė su juo susitikti ( - ). Apie 13 val. atvykus, R. V. iš karto jam pasiūlė eiti pasivaikščioti. R. V. savo mobiliojo ryšio telefoną įmetė pas liudytoją į automobilį. Susitikimo metu R. V. atrodė išsigandęs, minėjo, kad buvo sulaikyti jo draugai ir reikia būti atsargiems. Be to, R. V. pradėjo mokyti, kaip reikia šifruotai kalbėti telefonu, kalbant apie tai, kokio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų reikia. Tada R. V. iš savo striukės kišenės išsitraukė ir padavė jam į delną suvyniotą kamuoliuko formos paketą su psichotropinėmis tabletėmis ir įvardijo sakydamas, kad „čia yra šimtas“. Kaltę pagrindžia ir 2010 m. sausio 11 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas (priedas suvestinė) (1 t., 7–25 b. l.), iš kurio matyti, kad 2009-12-15, apie 12.36 val., NVIM dalyviui susiskambinus su R. V. ir susitarus susitikti toje pačioje vietoje, NVIM dalyvis tarnybiniu automobiliu nuvyko į ( - ) gatvę, prie ( - ). Susitikimo metu apie 13.05 val. R. V. nelipo į automobilį, jis pasiūlė eiti pasivaikščioti. Išlipęs iš automobilio NVIM dalyvis pasisveikino su R. V. ir kartu su juo nuėjo ( - ) gatvės link. Einant kartu su R. V. ( - ) gatvės link, R. V. pokalbio metu pamini, kad buvo sulaikyti jo draugai, kad reikia būti atsargiems. Taip pat pokalbio metu R. V. moko, kaip reikia kalbėti telefonu maskuotai, kad būtų galima suprasti kokio kiekio narkotinių bei psichotropinių medžiagų reikia NVIM dalyviui. Tolesnio pokalbio metu R. V. iš savo striukės kišenės išsitraukė ir padavė NVIM dalyviui į ranką suvyniotą į kamuoliuką polietileninį maišelį su psichotropinėmis tabletėmis. Toliau vyko pokalbis apie kompiuterinį žaidimą – „( - )“. Pokalbio pabaigoje NVIM dalyvis paklausė, ar galės atvykti pas R. V. penktadienį. R. V. iš karto paklausė, kiek jam iš karto reikės psichotropinių medžiagų. Atsakius, kad už 5000 litų, R. V. atsakė, kad pats jis minėtų psichotropinių medžiagų neparduos, kad jis yra atsargus ir kad perduos psichotropines medžiagas kitais būdais. Minėto pokalbio metu NVIM dalyvis už iš R. V. gautas tabletes įteikė jam 1000 litų iš jam duotų pinigų. Po minėto sandorio NVIM dalyvis netrukus grįžo į sutartą vietą ir perdavė Telšių apskr. VPK ONTS pareigūnams suvyniotą į kamuoliuką polietileninį maišelį su mėlynos spalvos tabletėmis panašiomis į psichotropinę medžiagą, kurios buvo su „karūnos“ logotipu; Telšių apskr. VPK ONTS vyresniojo tyrėjo tarnybinis pranešimas ir fotolentelės (1 t., 45–51 b. l.), iš kurių matyti, jog NVIM dalyvis įgytas psichotropines iš R. V. tabletes perdavė policijos pareigūnui. Specialisto išvada 2009-12-28 Nr. ( - ) (1 t., 38–40 b. l.) iš kurios matyti, jog tirti pateiktų 50 vnt. melsvos spalvos tablečių su įspaustais „karūnos“ logotipais iš plastikinės metalizuotos plėvelės skiautės ir 50 vnt. melsvos spalvos tablečių su įspaustais „karūnos“ logotipais iš bespalvio plastikinio maišelio, 2009-12-15 atliekant operatyvinius veiksmus įgytų iš R. V., sudėtyse yra psichotropinė medžiaga – 2-CB (4-bromo-2,5-dimethoxyphenylethytamine, MFT), kurios bendroji masė yra 0,605 g. Iš Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo (1 t., 69–83 b. l.) taip pat matyti, kad 2009 m. gruodžio 16 d. 13:02:11 val. (2695) M. savo naudojamu mobiliojo ryšio telefonu ( - ) paskambino R. V. į jo naudojamą mobiliojo ryšio telefoną ( - ). Pokalbio metu R. V. M. sako, kad jis pas jį penktadienį nevažiuotų, kadangi yra pasibaigusios psichotropinės tabletės, kurias parduodavo M.. Taip pat pokalbio metu R. V. patikina M., kad, kai jis tik vėl gaus jų, iš karto susisieks su M..

87Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad ši nuteistojo R. V. veika pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

88Kolegija pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti pagrįstas įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę (tokia praktika dėl kiekvieno alternatyvaus nusikalstamos veikos sudėties požymio atskiro įrodinėjimo nustatyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartyje Nr. 2K-P-218/2009, kasacinėse nutartyse Nr. 2K-268/2009, 2K-488/2009, 2K-493/2009, 2K-311/2012). Kaltės negalima pagrįsti vien loginiu manymu, kad, jei psichotropines medžiagas gabeno ir pardavė, tai jas turėjo iš kažko įsigyti ir laikyti.

89Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta ir neįrodyta, kad nuteistasis R. V. būtų įgijęs ir laikęs psichotropines medžiagas, todėl šie BK 260 straipsnio 1 dalies objektyvieji požymiai jam inkriminuoti nepagrįstai ir todėl šalintini iš kaltinimo, o kaltinimas šioje dalyje išdėstomas taip: R. V. neteisėtai 2009 m. gruodžio 15 d., apie 13.05 val., ( - ) mieste gabeno ir einant ( - ) gatve, už 1000 litų pardavė įslaptintam liudytojui Nr. 5, vieną šimtą vnt. ekstazio tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – 2CB (4-bromo -2,5-dimethoxyphenylethytamine, MFT), kurios bendroji masė yra 0,626 g.

90Atsižvelgiant į tai, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl iš kaltinimo pašalinus požymius įgijo ir laikė, ir byloje nustačius, kad R. V. gabeno ir pardavė psichotropines medžiagas, jo veikos kvalifikacija nesikeičia.

912010-01-20 nusikalstama veika

92R. V., D. S. ir A. Ž. nuteisti už tai, kad veikdami organizuotoje grupėje, iš anksto susitarę daryti sunkų nusikaltimą ir pasiskirstę vaidmenimis, 2010 m. sausio 20 d., po 13 valandos, prie ( - ), esančio ( - ), automobilių stovėjimo aikštelėje, A. Ž. automobilyje, A. Ž. ir D. S., turėdami tikslą platinti, iš G. G. įgijo kaip pavyzdį keturias psichotropines ekstazio tabletes, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios bendroji masė yra 0,262 g., po to kartu turėdami tikslą platinti, A. Ž. automobiliu keturias psichotropines ekstazio tabletes gabeno iš ( - ) miesto į ( - ) miestą, ten D. S., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, psichotropines medžiagas – MDMA, kurių bendroji masė yra 0,262 g, perdavė A. Ž., kad pastarasis psichotropines medžiagas perduotų R. V.. 2010 sausio 21 d., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, R. V., turėdamas tikslą jas platinti, iš A. Ž. įgijo ir laikė keturias psichotropines ekstazio tabletes, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios bendroji masė yra 0,262 g. Po to R. V., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010 sausio 21 d., apie 18.10 val., ( - ) mieste, ( - ) gatvėje, prie degalinės „( - )“ įslaptinto liudytojo Nr. 5 automobilyje už 50 litų pardavė įslaptintam liudytojui Nr. 5 keturias ekstazio tabletes, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios bendroji masė yra 0,262 g.

93Nuteistojo R. V. kaltę dėl šiame epizode jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pagrindžia: paties nuteistojo R. V. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad pokalbis su D. S. ir A. Ž. apie tabletes buvo, bet jis nesidomėjo, iš kur jie gaus tablečių, iš pradžių jie perdavė keturias tabletes, kurias gavo ( - ), davė jam pabandyti. Tada sutarė, kad pirkėjas paims iš jų daugiau tablečių. Nuteistojo D. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad A. Ž. yra jo klausęs, ar jis nežino, iš kur būtų galima gauti narkotikų. Vėliau su A. Ž. kartu vyko į ( - ) ir susitiko su G. G.. A. Ž. kalbėjo apie narkotikus, jis suprato, kad narkotinių medžiagų įmanoma gauti pas G. G.. Sausio ar gruodžio mėnesį susitikus su A. Ž., jam šis pasakė, kad reikia nuvykti į ( - ), nes jam ir jo draugui R. V. reikalingi narkotikai. Nuvykus į ( - ), A. Ž. jo paprašė paskambinti G. G. ir sutarti susitikimą. Susitiko prie ( - ), automobilyje. G. G. A. Ž. padavė kažką suvyniotą į popierių. Kalbėdamas su A. Ž. jis suprato, kad R. V. susijęs su narkotikais, tačiau nežinojo, kokiais kiekiais. Girdėjo, kad R. V. kažkokiems pažįstamiems pardavinėja narkotines medžiagas. A. Ž. su G. G. bendravo tiesiogiai. Narkotikų pavyzdžius iš G. G. paėmė A. Ž., kai jis sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės. Kai tą kartą sugrįžo į ( - ), jis suprato, kad automobilyje buvo perduoti narkotikai, nes A. Ž. sakė, kad tą paketą reikia perduoti R. V.. Jų kalbą apie narkotikų prekybą, ar gali jų gauti, jis girdėjo sėdėdamas ant galinės automobilio sėdynės. Po susitikimo su G. G. sugrįžus į ( - ), jo perduotas paketas liko pas A. Ž.. Kai buvo perduoti pavyzdžiai, į ( - ) vyko A. Ž. automobiliu, nes A. Ž. pats buvo suinteresuotas nuvykti ir susitikti su G. G., jis vyko taip pat kartu. Jam sakė, kad perduoti pavyzdžiai yra geri, ir jo prašė nuvažiuoti į ( - ) ir dar jų paimti; nuteistojo A. Ž. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad 2010 m. sausio pradžioje jam paskambino R. V. ir paprašė kur nors gauti ekstazio. R. V. žinojo, kad jis pažįsta D. S.. G. G. žinojo iš matymo, tačiau jo telefono numerio neturėjo. D. S. perdavė tai, ko prašė R. V., iš kur galima gauti ekstazio tablečių. Po kelių dienų jis važiavo į ( - ) su D. S., ten D. S. susiskambino ir pasakė, kad važiuos prie ( - ). Prie ( - ) į jų mašiną įlipo G. G.. Jis bendravo su D. S., jam padavė paketėlį, suvyniotą į popierių, o D. S. jį padavė jam, kad jį perduotų R. V.. Jis žinojo, kad tame paketėlyje buvo keturios ekstazio tabletės. Po to jie su G. G. išsiskyrė ir su D. S., su tuo paketėliu grįžo į ( - ). Važiuojant jam paskambino R. V., po to jis jam paskambino ir patvirtino, kad jam paėmė tą, ką žadėjo. Kitą dieną jie susitiko prie „( - )“ parduotuvės, ir jis R. V. perdavė paketėlį; nuteistojo G. G. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad su D. S. buvo susitikęs prie ( - ); liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 5 pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad 2010-01-15 jis paskambino R. V., kuris užmaskuotai užsiminė, kad turi psichotropinių tablečių ir kad reikia susitikti. 2010-01-19, apie 14.40 val., jis automobiliu vykdamas į ( - ) paskambino R. V. ir susitarė su juo susitikti ( - ), prie teismo rūmų. 15 val., jam atvykus, R. V. pasiūlė eiti pasivaikščioti. Einant gatve R. V. kalbėjo, kad tokių pat psichotropinių tablečių jis nebeturi, nes jos baigėsi. Yra gavęs iš savo draugų, gyvenančių ( - ) mieste, kurių vienas užsiima ralio lenktynėmis sportiniu automobiliu „( - )“, o jie gauna iš ( - ) mieste gyvenančio asmens, o tie – iš užsienio parvežtų psichotropinių tablečių, kurios yra labai geros kokybės. R. V. pasiūlė jam pirkti psichotropinių tablečių, tačiau minėtas tabletes reikės pirkti dideliais kiekiais, t. y. Ne mažiau, kaip po kelis šimtus tablečių, o vienos tabletės kaina, kaip ir anksčiau, – 10 litų. R. V. pasiūlė jam paimti kelias tabletes pavyzdžio ir įsitikinęs ar jos yra geros, užsisakyti didesnį jų kiekį, tačiau jų šiuo metu pas save neturi, nes reikia paimti iš jo pažįstamų asmenų, todėl liudytojas su juo susitarė pavyzdį paimti kitą dieną. 2010-01-21, apie 16 val., jis paskambino R. V. ir pasakė, kad atvažiuos už pusantros valandos ir, kai bus ( - ), jam paskambins. Atvykus, apie 18.10 val., R. V. įlipo į jo automobilį ir padavė baltos spalvos servetėlę, kurioje buvo suvyniotos keturios baltos spalvos, apvalios formos tabletės, ir iš karto pasiūlė eiti pasivaikščioti. Einant ( - ) gatvės link, R. V. sakė, kad psichotropinių tablečių yra keli tūkstančiai ir reikia, kad liudytojas jas pirktų kuo didesniais kiekiais, nes nuo parduotų psichotropinių tablečių ir jam priklauso uždarbis. Liudytojui paklausus, kada galės pas jį atvykti, R. V. atsakė, kad paskambinus svarbu žinoti, kokio kiekio psichotropinių medžiagų reikia. R. V. ėmė jį mokyti, kaip reikia užmaskuotai kalbėti telefonu, kad suprastų, kokio kiekio psichotropinių medžiagų reikia. Jis už iš R. V. gautas psichotropines tabletes jam padavė 50 litų ir pasakė, kai liudytojas išbandys gautas psichotropines tabletes, su juo susisieks; ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokolas (priedas suvestinė) (1 t., 89–94 b. l.), iš kurio matyti, jog liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 5 2010-01-19 buvo susitikęs su R. V. ir tarėsi dėl psichotropinių tablečių perdavimo. Susitikimo metu R. V. nurodė, jog jis psichotropines tabletes gauna iš draugo, kuris užsiima automobilių lenktynėmis, o pastarasis psichotropinės tabletes gauna iš ( - ). Taip pat matyti, kaip liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 5 2010-01-21 iš R. V. įgijo kaip pavyzdį keturias psichotropines tabletes, daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (1 t., 100–102 b. l.), iš kurio matyti, jog liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 5 prie baudžiamosios bylos pateikė iš R. V. įgytas psichotropines tabletes; specialisto išvada 2010-01-25 Nr. ( - ) (1 t., 105–107 b. l.), kurioje nurodyta, jog tirti pateiktų 4 vnt. baltos spalvos tablečių su „minuso“ logotipu iš baltos spalvos popieriaus skiautės, 2010-01-21 veikiant pagal NVIM įgytų iš R. V., sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios bendroji masė yra 0,262 g; Telšių apskr. VPK ONTS protokolas dėl elektroninių ryšių tinklais perduotos informacijos kontrolės (1 t., 167–181 b. l.), kuriame užfiksuota, kad 2010 m. sausio 15 d. 16:37:22 val. (18) įslaptintas liudytojas Nr. 5 savo naudojamu mobiliojo ryšio telefonu ( - ) paskambino R. V. į jo naudojamą mobiliojo ryšio telefoną ( - ). Pokalbis vyksta apie asmenį, vardu L.. R. V. pokalbio metu demonstruoja pyktį ant L.. Jis pyksta, kad asmuo, vardu L., jo pats prašė, kaip galima suprasti, parūpinti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, o vėliau, kai R. V. viską suderino, t. y. jų gavo, jis dingo. Tolesnio pokalbio metu įslaptintas liudytojas Nr. 5 pamini, kad jam šiuo metu meistrai tvarko automobilį ir kitą savaitę bus aišku, kas jam yra. Tolesnio pokalbio metu konspiruotai R. V. bando pasakyti įslaptintam liudytojui Nr. 5, kad reikia susitikti ir apkalbėti dėl narkotinių bei psichotropiniu medžiagų pardavimo sakydamas: „.Nu, nu, nu. O taip pinigų tų neturi paskolinti, ne ?“, „(necenzūrinis žodis), nu tai žiūrėk suderinsim tada atvažiuok ir bus geriausiai, (necenzūrinis žodis) suderinsim, pa, pa pasitauškėsim dar“, „Aš taip galvoju taip ir peršnekėsim aš taip noriu žinai ?“, „Nu žinai persikeist nu padėkot už skolą, žinai kaip yra, (necenzūrinis žodis) ?“, „Jo, jo ir aš tada dar sustyguosiu čia šitai viską. Žinai dabar kai jau viskas čia jau yra, buvo viskas gerai, bet kad vat vėl. Tai davai nieko per tą telefoną bazarinti, viskas bus (necenzūrinis žodis), tikiuosi, žinok“. Pokalbio pabaigoje įslaptintas liudytojas Nr. 5 ir R. V. susitaria kitą savaite susiskambinti. 2010 sausio 19 d. 11:36:16 val. (197) įslaptintas liudytojas Nr. 5 paskambino R. V. ir pokalbio metu NVIV dalyvis (liudytojas Nr. 5) pasako, kad dar tebėra tvarkomas jo automobilis, jis perspėja, kad gali atvažiuoti vėliau. 2010 m. sausio 19 d. 12:55:09 val. (219) įslaptintas liudytojas Nr. 5 paskambino R. V. ir pokalbio metu pasako, kad jis jau atvažiuoja pas R. V. į ( - ). 2010 m. sausio 19 d. 13:07:03 val. (220) A. Ž. savo naudojamu mobiliojo ryšio telefonu ( - ) paskambino R. V., ir pokalbio viduryje R. V. informuoja A. Ž., kad atvyksta įslaptintas liudytojas Nr. 5., sakydamas: „ nu paskoj aš da tėn... aš da atvažiuon tas dą atvažioun pašnekėsu“. A. Ž. atsakius: „Davai, davai šnekėkis aišku“, R. V. atsako, kad jis viską suderins, t. y. susitikimo metu susitars dėl narkotinių bei psichotropinių medžiagų pardavimo sakydamas: „No, no. Tėn suderėsu, o jei paskui kas nu ūžėsi ir bazarinsiam (necenzūrinis žodis)“. 2010 m. sausio 19 d. 14:46:02 val. (229) įslaptintas liudytojas Nr. 5 paskambino R. V.. 2010 m. sausio 20 d. 13:02:12 val. (284) A. Ž. paskambino R. V., ir pokalbio metu R. V. klausia A. Ž., ką jis veikia. Taip pat klausia sakydamas: „Nu tai kap derinsiam dėl to?“. Iš minėto paklausimo galima suprasti, kad A. Ž. yra tiesiogiai susijęs su R. V. vykdoma nusikalstama veika, kad jis yra vienas iš tarpininkų minėtų medžiagų gavimo ir po jo atsakymo: „Tai ne aš jau, aš jau esu supranti?“ galima suprasti, kad jis iš savo pusės viską jau yra suderinęs. 2010 m. sausio 20 d. 17:57:17 val. (293) A. Ž. paskambino R. V. ir pokalbio metu A. Ž. klausia R. V., ar draugas atvyksta rytoj, t. y. įslaptintas liudytojas Nr. 5. Taip pat pokalbio metu A. Ž. sako, kad, jei įslaptintas liudytojas Nr. 5 atvyksta rytoj, tai jam su R. V. geriau yra susitikti rytoj. Taip pat pokalbio metu A. Ž. pabrėžia, kad jis dėl to ir „duodasi“, t. y. A. Ž. derinasi dėl psichotropinių medžiagų pavyzdžio, kurį R. V. pažadėjo duoti įslaptintam liudytojui Nr. 5, kad išbandytų ir vėliau galėtų užsisakyti iš jo didesnį kiekį minėtų medžiagų. 2010 m. sausio 21 d. 14:15:26 val. (307) R. V. paskambino įslaptintam liudytojui Nr. 5 ir pokalbio metu pasikvietė įslaptintą liudytoją Nr. 5 atvykti pas jį į ( - ). Iš minėto pokalbio galima suprasti, kad R. V. nori susitikti su įslaptintu liudytoju Nr. 5, su kuriuo tarsis dėl narkotinių bei psichotropinių medžiagų pardavimo. 2010 sausio 21 d. 16:35:56 val. (311) įslaptintas liudytojas Nr. 5 paskambino R. V. ir pokalbio metu pasakė R. V., kad jis už pusantros valandos pas jį atvyks. 2010 m. sausio 21 d. 17:59:40 val. (314) įslaptintas liudytojas Nr. 5 paskambino R. V. ir pokalbio metu pasakė R. V., kad jis jau įvažiavo į ( - ) miestą ir tolesnio pokalbio metu R. V. nurodo susitikti prie ( - ) mieste, „( - )“ degalinės. 2010 m. sausio 26 d. 15:19:06 val. (446) R. V. paskambino įslaptintam liudytojui Nr. 5, ir pokalbio metu įslaptintas liudytojas Nr. 5 informuoja R. V., kad jis jau baigia susirinkti skolas ir norėtų jį ketvirtadienį aplankyti. R. V. apsidžiaugia ir tolesnio pokalbio metu vyksta iš anksto susitikimo metu sutartas konspiruotas pasakymas dėl reikiamo kiekio psichotropiniu medžiagų: „Ir savaitgali žinok ieškojau servizo, tai žinok teko prasukti gal penkis šimtus penkiasdešimt ratu“.

94Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta daroma išvada, kad nuteistojo R. V., D. S. ir A. Ž. veika pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

952010-01-27-28 nusikalstama veika

96R. V., D. S., A. Ž. nuteisti už tai, kad jie neteisėtai disponavo dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų turėdami tikslą platinti, o būtent: veikdami organizuotoje grupėje kartu iš anksto susitarę daryti labai sunkų nusikaltimą ir pasiskirstę vaidmenimis, A. Ž. 2010 m. sausio 27–28 dienomis telefonu aptariant su D. S. R. V. norimų įgyti psichotropinių medžiagų kiekį ir kainą, užmaskuotai nurodant D. S. susitikimo vietą ir laiką dėl narkotinių medžiagų perdavimo R. V.. Pastarajam prašant, paskolino automobilį „Ford Focus“ ir taip suteikiant transporto priemonę, norint 2010 m. sausio 28 d. važiuoti į ( - ) miestą, siekiant per D. S. įsigyti didelį kiekį psichotropinių medžiagų. Po to D. S. 2010 m. sausio 28 d., apie 10 val., prie ( - ), esančio ( - ), automobilių stovėjimo aikštelėje, turint tikslą narkotines medžiagas perduoti R. V., neteisėtai iš G. G. įgijo didelį kiekį – 675 vnt. ekstazio tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios bendroji masė 50,048 g, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, neteisėtai įgytą ir laikomą didelį kiekį psichotropinių medžiagų gabeno automobiliu nuo įgijimo vietos iki ( - ) gatvės, kur jas paslėpęs laikė bei 2010 m. sausio 28 d. apie 10.30 val. perdavė didelį kiekį psichotropinių medžiagų R. V., o pastarasis tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgytą didelį kiekį psichotropinių medžiagų laikė ir gabeno iki prekybos centro „( - )“, esančios ( - ), ten 2010 m. sausio 28 d. prekybos centro tualeto patalpose nuo 11.40 val. iki 12.15 val. už 5500 litų pardavė įslaptintam liudytojui Nr. 5 didelį kiekį – 675 vnt. ekstazio tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos MDMA, kurios bendroji masė 50,048 g.

97Nuteistojo R. V. kaltę dėl šiame epizode jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pagrindžia: paties nuteistojo R. V. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad pokalbis su D. S. ir A. Ž. apie tabletes buvo. 550 vnt. tablečių pirko ( - ), „( - )“ klube. Narkotines medžiagas į ( - ) vežė automobilio dėtuvėje. Su D. S. buvo susitikęs prie „Statoil“ degalinės. D. S. jis pasakė, kad sutvarkys reikalus ir atiduos skolą, 2000 Lt. Po to jis važiavo nuo degalinės iki prekybos centro „( - )“, kur susitiko su įslaptintu liudytoju. Jis su savimi turėjo narkotines medžiagas automobilio dėtuvėje. Su įslaptintu liudytoju „( - )“ susitiko tualete, šis atskaičiavo jam pinigus; taip pat nuteistojo D. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad, kai antrą kartą vyko į ( - ), A. Ž. jo paprašė paimti paketą iš G. G., kurį vėliau reikės perduoti. Jis neklausė, už kokią sumą ir kokį kiekį narkotikų jis nori pirkti. Kai susitiko su G. G., telefonu A. Ž. neklausė, už kokią sumą jis nori įsigyti medžiagą. Jis girdėjo, kaip A. Ž. ir G. G. kalbėjosi, kad viena narkotikų tabletė yra vertinama 1,09 euro centų. G. G. paketą padėjo tarp vairuotojo sėdynės ir pedalų. R. V. jam buvo minėjęs, kad už tabletes atsiskaitys tada, kai pats jas parduos. Pelną A. Ž. turėjo parvežti R. V.. Apie pinigų paėmimą jis buvo kalbėjęs su R. V.. R. V. jo klausė, kaip jam nuvykti į prekybos centrą „( - )“, o šis jam paaiškino, kaip tai padaryti. Kiek vėliau R. V. jam paskambino ir pasakė, kad jis gali atvažiuoti pasiimti pinigų. Tada jis su G. F. jo automobiliu nuvyko į prekybos centrą „( - )“, susitiko su R. V. aikštelėje. R. V., išsitraukęs pinigus, atskaičiavo apie 1 000 Lt, padavė juos jam, ir juos sulaikė pareigūnai; nuteistojo A. Ž. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad po kelių dienų R. V. jam pasakė, jog reikės daugiau tablečių, jis apie tai pasakė D. S.. Su D. S. jis kalbėjo telefonu apie psichotropines medžiagas R. V. bute. R. V. nenorėjo kalbėti savo telefonu, prašė jo, kad jis paskambintų, todėl jis paskambino iš savo telefono. Pasakė D. S., kad rytoj R. V. prašo jį pasitikti prie „( - )“ degalinės apie 10 val. D. S. paklausė, už kiek, o, kadangi jis nežinojo, paklausė R. V., šis pasakė apie 2000 Lt, visa tai perdavė D. S.. Viena tabletė kainavo apie 8–10 Lt. 2000 Lt – maždaug už tiek turėjo pirkti tablečių. Jis tai pasakė telefonu, ir tai yra užfiksuota. Ryte R. V. jis paskambino ir papasakojo, kur yra degalinė „( - )“ prieš ( - ), po dešine puse. Paaiškino, kaip jam nuvažiuoti į tą „( - )“ apie 10 val. ryto. Automobilį skolino R. V. važiuoti susitikti su D. S. dėl psichotropinių medžiagų. Jo įvardytas G. – G. G.. Jį buvo matęs du ar tris kartus ( - ), su D. S. jie anksčiau kartu prekiavo mašinomis. Su G. G. jį supažindino D. S., nes jis buvo D. S. draugas. Apklausoje jis sakė, kad 2010-01-27 laikė prie savęs tas tabletes, kadangi jis norėjo, kad jas paimtų kaip užstatą telefoną už 100 Lt, kad nupirktų 8–10 tablečių. Prie jo buvo kalbama apie tablečių kiekį už 2000 Lt. Apie tai, kad iš G. G. galima nusipirkti narkotikų, jam pasakė D. S.. Pripažįsta, kad tie pokalbiai buvo iššifruoti ir kad buvo tokie kiekiai, kurie ten minimi. Kada G. G. D. S. padavė paketėlį, nepamena, nes buvo susitikę kelis kartus. Kai padavė G. G. D. S. tabletes, pasakė, kad čia yra tai, ko jis prašė, o šis perdavė jas jam. Jis suprato, kad D. S. turi paimti didelį kiekį tablečių iš G. G., kai susitiks „( - )“. Kai kalbėjo apie tabletes, telefoniniai pokalbiai vyko užmaskuota forma, jie tarpusavyje viską suprato. Žinojo, kas jo paprašė ir ką jis perdavė R. V.. Jis suprato, kad jo automobiliu bus gabenamos narkotinės medžiagos, kai paskolino jį R. V. ir žinojo, kad jis važiuoja į ( - ). Pokalbiuose minimas automobilis už 2000 Lt, tai buvo turima omenyje narkotinės medžiagos. R. V. iniciatyva jis važiavo tas narkotines priemones įsigyti; liudytojo Nr. 5, kuriam taikomas anonimiškumas, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad 2010-01-26, apie 16.30 val., jam paskambino R. V., kuris pasakė, kad jis pats pas liudytoją atvažiuos į ( - ) ir atveš sutartą kiekį psichotropinių tablečių. 2010-01-27, apie 21.30 val., jam paskambino R. V., kuris pasitikslino, ar niekas nesikeičia, ir gavęs patvirtinimą pasakė, kad susitiks rytoj iš ryto. Susitiko apie 11.40 val. ( - ), prekybos centre „( - )“, ir R. V. iš karto pasiūlė jam eiti į tualetą ir susitvarkyti visus reikalus. R. V., apžiūrėjęs tualeto patalpas bei įsitikinęs, kad tualete nieko nėra, ištraukė iš savo striukės kišenės mėlynos spalvos polietileninį maišelį su baltos spalvos juostelėmis, kuriame, jo žodžiais tariant, yra psichotropinės tabletės, tokios, kurias jis įdavęs kaip pavyzdį. Jis R. V. paklausė, ar maišelyje yra 550 psichotropinių tablečių, R. V. atsakė, kad jų gali būti ir daugiau. R. V. savo rankų judesiais jam parodė, kad jam reikalingi pinigai. Jis kartu su R. V. įėjo į tualeto kabiną, kur R. V. užrakino duris ir pašnibždomis pasakė, kad, jei iš jo pirktų ne mažiau kaip 1000 psichotropinių tablečių, jam vienos tabletės kaina būtų tik po 8 litus. Jis R. V. už psichotropines tabletes perdavė 5500 litų, taip pat kiti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirti įrodymai: pinigų apžiūros protokolas (1 t., 112–119 b. l.), iš kurio matyti, jog apžiūrėti bei užfiksuoti pinigų 5500 (penkių tūkstančių penkių šimtų) litų numeriai už kuriuos buvo ruošiamasis įsigyti iš R. V. didelį kiekį psichotropinių tablečių; įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., 121–129 b. l.), iš kurio matyti, jog ( - ) mieste, automobilių stovėjimo aikštelėje, prie prekybos centro „( - )“, kuris yra ( - ), automobilyje „Audi 6“, valst. Nr. ( - ) rasti pasklidę pinigai; apžiūros protokolas (1 t., 130–135 b. l.), iš kurio matyti, jog įvykio vietoje rasti pinigai yra tie patys, kurie buvo įteikti liudytojui Nr. 5, kuriam taikomas anonimiškumas, siekiant iš R. V. įsigyti psichotropines medžiagas; daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (1 t., 137–142 b. l.) iš kurio matyti, jog liudytojui Nr. 5, kuriam taikomas anonimiškumas, prie baudžiamosios bylos pateikė iš R. V. įgytas psichotropines tabletes; specialisto išvada 2010-02-10 Nr. ( - ) (1 t., 145–146 b. l.) kurioje nurodyta, jog 675 vnt. baltos spalvos tablečių iš plastikinio maišelio su užrašu „JYSK“, 2010-01-28 atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus įgytų iš R. V., sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios bendroji masė yra 50,048 g.; ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokolas (protokolo priedas suvestinė) (1 t., 148–153 b. l.) – iš kurių matyti, kaip buvo atliekami nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai, dėl kurių iš R. V. 2010-01-28 prekybos centre „( - )“, esančiame ( - ), tualete už 5500 (penkis tūkstančius penkis šimtus) buvo nupirktos psichotropinės tabletės; pažyma dėl R. V. slapto sekimo (1 t., 160–161 b. l.), iš kurio matyti, jog R. V. prekybos centre „( - )“ ( - ), tualete perdavė nepažįstamam vyrui kažkokius objektus; protokolas dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės (1 t., 171–181 b. l.), iš kurio matyti, kaip R. V. tarėsi su liudytoju, kuriam taikomas anonimiškumas, susitikimo bei psichotropinių tablečių perdavimo, kaip R. V. tarėsi su A. Ž. iš jo įgijimo psichotropinių tablečių, su D. S. tarėsi susitikti prie ( - ) miesto esančios degalinės; operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas (priedas suvestinė) (1 t., 167–181 b. l.), iš kurių matyti: 2010 m. sausio 27 d. 12:34:37 val. (542) A. Ž. paskambino R. V. ir pokalbio metu A. Ž. paklausė R. V., ar jis rytoj ruošiasi važiuoti į ( - ), t. y. susitikti su įslaptintu liudytoju Nr. 5. R. V. atsakė, kad viskas gerai ir užvažiuos pats pas A. Ž. pakalbėti, t. y. greičiausiai paderinti veiksmų dėl rytojaus ( - ). 2010 m. sausio 27 d. 21:37:19 val. (594) R. V. paskambino įslaptintam liudytojui Nr. 5 ir pokalbio metu R. V. dar pasitikslino, ar rytoj įvyks iš anksto sutartas susitikimas ( - ) su įslaptintu liudytoju Nr. 5. 2010 m. sausio 28 d. 9:20:51 val. (605) D. S. savo naudojamu mobiliojo ryšio telefonu ( - ) paskambino R. V. ir pokalbio metu R. V. pasakė D. S., kad jam beliko iki ( - ) 18 kilometrų. D. S. atsakė, kad suprato ir kad lauktų sutartoje vietoje. 2010 m. sausio 28 d. 9:26:02 val. (608) A. Ž. paskambino R. V., ir pokalbio metu jie aiškinosi, kurioje vietoje, t. y. į kokią degalinę R. V. turi atvykti ir ten laukti, kol atvažiuos D. S.. 2010 m. sausio 28 d. 9:35:06 val. (612) A. Ž. paskambino R. V. ir pokalbio metu A. Ž. klausė R. V., ar jis rado degalinę, kurioje turi susitikti su D. S.. Toliau pokalbis vyko apie minėtą degalinę ir aplinkinius pastatus. Toliau pokalbio metu A. Ž. klausė R. V., ar jis paskambino tam, t. y. įslaptintam liudytojui Nr. 5 su kuriuo turi susitikti ( - ) mieste. R. V. atsakė, kad viskas yra gerai. 2010 m. sausio 28 d. 10:20:34 val. (617) R. V. paskambino įslaptintam liudytojui Nr. 5 ir pokalbio metu R. V. su įslaptintu liudytoju Nr. 5 susitarė valandos laiku susitikti prie prekybos centro „( - )“, kuris yra ( - ) mieste. 2010 m. sausio 28 d. 10:59:20 val. (622) D. S. paskambino R. V. ir pokalbio metu D. S. klausė, ar R. V. rado parduotuvę, kurioje ar prie kurios turi susitikti su įslaptintu liudytoju Nr. 5. 2010 m. sausio 28 d. 11:24:51 val. (629) D. S. paskambino R. V. ir pokalbio metu D. S. nerimavo ir ragino R. V. sakydamas: „Nu davai davai“. R. V. liepė pakentėti ir D. S. informavo, kad viskas vyksta gerai, sakydamas: „Viskas eina, viskas gerai“. Iš minėto pokalbio galima suprasti, kad apie netrukus įvykstantį susitikimą su įslaptintu liudytoju Nr. 5, kurio metu bus parduodamos psichotropinės tabletės, viską žinojo ir netiesiogiai jame dalyvavo ir pats D. S.. 2010 m. sausio 28 d. 11:40:09 val. (632) įslaptintas liudytojas Nr. 5 paskambino R. V. ir pokalbio metu įslaptintas liudytojas pasakė, kad jis jau yra prekybos centro „( - )“ aikštelėje. Tolesnio pokalbio metu įslaptintas liudytojas Nr. 5 susitarė su R. V. susitikti prie centrinio įėjimo. 2010 m. sausio 28 d. 11:47:58 val. (635) D. S. paskambino R. V. ir pokalbio metu D. S. nerimavo ir sakė, kad jį visi aplinkui spaudžia, t. y. galima suprasti, kad D. S. laukia pinigų už psichotropines tabletes. R. V. atsakė, kad viskas yra gerai, ir sudrausmino D. S., kad jis nekalbėtų apie tokius dalykus mobiliojo ryšio telefonu. Taip pat R. V. D. S. liepė privažiuoti prie prekybos cento „( - )“. 2010 m. sausio 28 d. 12:12:32 val. (642) D. S. paskambino R. V. ir pokalbio metu D. S. jau atvažiavo į anksčiau minėtą prekybos centrą pasiimti R. V., kuris jo laukia prie pagrindinio įėjimo; Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas (1 t., 183–191 b. l.), iš kurio matyti, kad D. S. tarėsi su A. Ž. dėl R. V. reikiamų psichotropinių tablečių įgijimo kiekio bei kainos, susitarė su A. Ž., kur reikalinga pasitikti atvažiuojantį R. V., ir D. S. tarėsi su G. G. dėl susitikimo; Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas (priedas suvestinė) (2 t., 2–29 b. l.), iš kurių matyti, jog D. S. bendravo su A. Ž., G. G. bei kitais asmenimis galimai apie narkotines ar psichotropines medžiagas; Pažyma dėl įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinių (2 t., 55–65 b. l.), iš kurios matyti R. V., D. S., A. Ž., G. G. telefoniniai kontaktai bei jų buvimo vietos pokalbių metu; bei kiti anksčiau aprašyti ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirti įrodymai.

98Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad R. V., D. S. ir A. Ž. padaryta nusikalstama veika pagal BK 260 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai.

99R. V. gynėja D. Bajorinienė apeliaciniame skunde nurodo, kad nuteistasis nesutinka su BK 260 straipsnyje numatytų ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų būtinuoju požymiu „turint tikslą parduoti ar kitaip platinti“.

100Pažymėtina, kad tiek BK 259 straipsnyje, tiek BK 260 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą. Esminis kriterijus, atribojantis vieną iš šių veikų nuo kitos, yra tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas (arba šių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas). Tai būtinasis veikų, numatytų BK 260 straipsnyje, sudėčių požymis. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tai vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo kontaktų su vartotojais, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-113/2011, 2K-781/2007, 2K-36/2009, 2K-75/2009, 2K-166/2010, 2K-4/2009, 2K-281/2009, 2K-618/2010 ir kt.).

101Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus ir užfiksuotus įrodymus, vertino, kad galimą daryti vienareikšmę išvadą, jog R. V. įgijo, laikė, gabeno psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas platinti ir neteisėtai jas pardavė liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 5, t. y. padarė nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Aplinkybes, kad R. V. įgijo, laikė ir gabeno psichotropines medžiagas turėdamas tikslą platinti, patvirtina ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktų duomenų, teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažintų įrodymais visuma, t. y. paties nuteistojo R. V., nuteistųjų A. Ž., D. S., įslaptinto liudytojo Nr. 5, pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, operatyvinių ir ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokolai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir aktai, specialistų išvados, elektroninių ryšių tinklais perduotos informacijos kontrolės metu gauta informacija ir kita bylos medžiaga. Byloje nenustatyta, kad nuteistasis R. V. pats vartojo psichotropines medžiagas, to nenurodė ir nuteistasis, be to, byloje nustatytas psichotropinių medžiagų kiekis, kurį įgijo, laikė ir gabeno nuteistasis, bei kitos nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad psichotropinės medžiagos buvo įgytos, laikomos ir gabenamos turint tikslą platinti.

102Dėl R. V. kaltę patvirtinančių įrodymų vertinimo

103Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nuteistojo R. V. gynėjos D. Bajorinienės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad nuteistojo R. V. kaltę lemiama apimtimi patvirtina tik liudytojo Nr. 5, kuriam taikomas anonimiškumas, duoti parodymai. Pirmiau išdėstytos aplinkybės neabejotinai rodo, jog R. V. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo patvirtina policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, aktų, operatyvinių veiksmų atlikimo ir ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokolų, fotolentelių, specialistų išvadų, paties nuteistojo R. V., nuteistųjų D. S., A. Ž., liudytojo Nr. 5, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų parodymų, bei specialisčių L. L. ir R. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, ir kitų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.

104Teisėjų kolegija, neturi pagrindo netikėti įslaptinto liudytojo Nr. 5 pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais, kadangi šiuos liudytojo parodymus nuosekliai patvirtina operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai; Telšių apskr. VPK ONTS pareigūnų aktai dėl NVIM dalyvio apžiūros, tarnybiniai pranešimai dėl pinigų pateikimo ir fotolentelės prie šių tarnybinių pranešimų, tarnybiniai pranešimai dėl psichotropinių medžiagų įgijimo ir fotolentelės prie šių tarnybinių pranešimų, specialistų išvados dėl psichotropinių medžiagų, paties nuteistojo R. V. ir nuteistųjų A. Ž., D. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai ir kiti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirti įrodymai. Teismas nuteistųjų R. V., G. G., A. Ž. ir D. S. duotais parodymais remiasi tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos duomenys.

105Dėl nuteistojo G. G. kaltės

106Nuteistasis G. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nusikalstamų veikų nepadarė, jo kaltė nėra įrodyta. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad nuteistojo G. G. kaltė padarius nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu surinktų bei teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma.

107Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad iš kaltinimo pašalinus du objektyviuosius šio nusikaltimo požymius natūraliai kyla abejonės dėl kitų teismo teiginių apie tai, kad jis per du kartus perdavė kitiems nuteistiesiems psichotropines medžiagas (jų neturėdamas), o byloje nėra jokių duomenų, netgi operatyvinių, kad jis užsiiminėjo šių medžiagų prekyba.

108Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai iš kaltinimo pašalino objektyviuosius BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų nusikaltimų požymius įgijo ir laikė, kadangi šių aplinkybių nepatvirtina byloje surinkti duomenys.

109Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti pagrįstas įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę (tokia praktika dėl kiekvieno alternatyvaus nusikalstamos veikos sudėties požymio atskiro įrodinėjimo nustatyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartyje Nr. 2K-P-218/2009, šios praktikos laikomasi iki šiol (kasacinės nutartys Nr. 2K-268/2009, 2K-488/2009, 2K-493/2009, 2K-311/2012). Kaltės negalima pagrįsti vien loginiu manymu, kad, jei psichotropines medžiagas perdavė, tai jas turėjo iš kažko įsigyti ir laikyti.

110Nuteistasis G. G. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą platinti, neteisėtai perdavė psichotropinę medžiagą t. y. 2010 m. sausio 20 d., po 13 valandos, prie ( - ), esančio ( - ), automobilių stovėjimo aikštelėje, A. Ž. automobilyje A. Ž. ir D. S. kaip pavyzdį keturias psichotropines ekstazio tabletes, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios bendroji masė yra 0,262 g.

111Nuteistasis G. G. taip pat nuteistas už tai, kad neteisėtai perdavė didelį kiekį psichotropinių medžiagų t. y. 2010 m. sausio 28 d., apie 10 val., prie ( - ), esančio ( - ), automobilių stovėjimo aikštelėje, D. S. pardavimui didelį kiekį - 675 vnt. ekstazio tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios bendroji masė 50,048 g.

112Nuteistojo G. G. kaltę padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus patvirtina nuteistojo D. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai (6 t., 123–126 b. l.), kad jis 2010 m. sausio mėn. pradžioje matė, kaip G. G. A. Ž. padavė kažką suvyniotą į popierių, G. G. į R. V. automobilį įdėjo kažkokį celofaninį paketą ir pasakė, kad jį perduotų kažkokiam žmogui, kuris atvažiuoja, A. Ž. pažįstamam. Kai jis pradėjo važiuoti, suprato, kad pakete gali būti narkotikai, nes prisiminė, kaip G. G. su A. Ž. automobilyje kalbėjo apie narkotikus. Narkotikų pavyzdžius iš G. G. paėmė A. Ž., kai jis sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės. Kai tą kartą sugrįžo į ( - ), jis suprato, kad automobilyje buvo perduoti narkotikai, nes A. Ž. sakė, kad tą paketą reikia perduoti R. V.. Jų kalbą apie narkotikų prekybą, ar gali jų gauti, jis girdėjo sėdėdamas ant galinės automobilio sėdynės. Kai antrą kartą vyko į ( - ), A. Ž. jo paprašė paimti paketą iš G. G., kurį vėliau reikės kažkam perduoti. Jis neklausė, už kokią sumą ir kokį kiekį narkotikų jis nori pirkti. Girdėjo, kaip A. Ž. ir G. G. telefonu kalbėjosi, kad viena narkotikų tabletė yra vertinama 1,09 euro centų. G. G. siūlė jį nuvežti ten, kur reikia, ir pačiam perduoti paketą, tačiau šis atsisakė. G. G. paketą padėjo tarp vairuotojo sėdynės ir pedalų. Kaltę patvirtina ir nuteistojo A. Ž. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai (6 t., 149–151 b. l.), kuriuose jis parodė, kad prie ( - ) į jų mašiną įlipo G. G.. Jis bendravo su D. S., jam padavė paketėlį, suvyniotą į popierių, o D. S. jį padavė jam, kad jį perduotų R. V.. Jis žinojo, kas tame paketėlyje buvo, ten buvo keturios ekstazio tabletės. Apie tai, kad iš G. G. galima nusipirkti narkotikų, jam pasakė D. S.. Kada G. G. D. S. padavė paketėlį, nepamena, nes buvo susitikę kelis kartus. G. G. padavė D. S. tabletes ir pasakė, kad čia yra tas, ko jis prašė, kaip buvo kalbėta, D. S. perdavė jas jam, buvo sukalbėta, kad tai pavyzdžiai. Vėliau jis suprato, kad D. S. turi paimti didelį kiekį tablečių iš G. G. „( - )“ degalinėje, ten turėjo susitikti. Jis žinojo, kas jo paprašė ir ką jis perdavė R. V.. Nuteistojo G. G. kaltę pagrindžia ir kiti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirti įrodymai, t. y. 2010 m. sausio 22 d. ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokolas (priedas suvestinė) (1 t., 89–94 b. l.), iš kurio matyti, jog liudytojas Nr. 5, kuriam taikomas anonimiškumas, 2010-01-19 buvo susitikęs su R. V. ir tarėsi dėl psichotropinių tablečių perdavimo. Susitikimo metu R. V. nurodė, jog jis psichotropines tabletes gauna iš draugo, kuris užsiima automobilių lenktynėmis, o pastarasis psichotropinės tabletes gauna iš ( - ). Iš protokolo matyti, kaip liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 5 2010 m. sausio 21 d. iš R. V. įgijo kaip pavyzdį keturias psichotropines tabletes; daiktų, dokumentų pateikimo protokolas ir fotolentelės (1 t., 100–102 b. l.), iš kurių matyti, jog liudytojas Nr. 5, kuriam taikomas anonimiškumas, prie baudžiamosios bylos pateikė iš R. V. įgytas psichotropines tabletes; specialisto išvada 2010-01-25 Nr. ( - ) (1 t., 104–107 b. l.) kurioje nurodyta, jog tirti pateiktos 4 vnt. baltos spalvos tablečių su „minuso“ logotipu iš baltos spalvos popieriaus skiautės, 2010 m. sausio 21 d. veikiant pagal NVIM įgytų iš R. V., sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios bendroji masė yra 0,262 g, 2010-01-28 pinigų apžiūros protokolas (1 t., 112–119 b. l.), iš kurio matyti, jog apžiūrėti bei užfiksuoti pinigų 5500 (penkių tūkstančių penkių šimtų) litų numeriai, už tuos litus buvo ruošiamasi įsigyti iš R. V. didelį kiekį psichotropinių tablečių; 2010-04-26 apžiūros protokolas (1 t., 130–135 b. l.), iš kurio matyti, jog įvykio vietoje rasti pinigai yra tie patys, kurie buvo įteikti liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, siekiant iš R. V. įsigyti psichotropines medžiagas; daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (1 t., 137–142 b. l.), iš kurio matyti, jog liudytojui Nr. 5, kuriam taikomas anonimiškumas, prie baudžiamosios bylos pateikė iš R. V. įgytas psichotropines tabletes; specialisto išvada 2010-02-10 Nr. ( - ) (1 t., 144–147 b. l.) kurioje nurodyta, jog 675 vnt. baltos spalvos tablečių iš plastikinio maišelio su užrašu „JYSK“, 2010-01-28 atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus įgytų iš R. V., sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios bendroji masė yra 50,048 g; 2010-02-09 Telšių apskrities VPK ONTS operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas (1 t., 183–191 b. l.), kuriame užfiksuota, kad 2010 m. sausio 27 d. 19:22:02 val. D. S. skambino asmeniui, vardu G., galbūt gyvenančiam ( - ) mieste, kuris naudojosi mobiliojo ryšio telefonu ( - ), ir susitarė netrukus susitikti ( - ) mieste, toje pačioje vietoje, kur susitikdavo anksčiau. 2010 m. sausio 27 d. 19:24:59 val. D. S. skambino A. Ž. ir užmaskuotai teiravosi jo, už kokią sumą reikės automobilio (tablečių vienetus užmaskuotai įvardija kaip piniginę sumą, o jų įsigijimą kaip automobilio pirkimą, t. y. kiek vienetų psichotropinių tablečių reiks prašyti). A. Ž. pažadėjo pasiteirauti, kiek kitas asmuo turi pinigų. 19:28:36 val. D. S. skambino G. (kaip nustatyta, G. G.) ir nesulaukęs, kol jis atsilieps, išjungė telefoną, taip duodamas suprasti G., kad jis atvyko į sutartą vietą. 19:30:15 val. A. Ž. paskambinęs D. S. pasakė, kad reikės apie du tūkstančius vienetų, sakydamas „apie dvi štukas litų“. 19:38:35 val. D. S. paskambinęs A. Ž. pasakė, kad susitikti būtų geriau anksčiau, t. y. apie 10 val. Po to kalbėjosi apie automobilius maskuodami savo realius ketinimus. 21:34:08 val. A. Ž. D. S. patikslina, kad viskas vyks rytoj, sakydamas „Nu i gera rytoj“. Po to kalba galbūt apie naminę degtinę. 21:34:57 val. A. Ž. paskambinęs D. S. nurodė, kad jam D. S. irgi paimtų (kaip suprantama psichotropinių medžiagų), tačiau paimtų A. Ž. medžiagų, neduotų R. V., sakydamas „sau paimk ir monei paimk, anam neduok mona“. 2010 m. sausio 28 d. 9:13:39 val. G. paskambinęs D. S. susitarė su juo susitikti toje pačioje vietoje už 15–20 minučių, ten pat, kur ir dieną prieš tai. 2010 m. sausio 28 d. 9:20:51 val. R. V. paskambinęs D. S. informavo, kad iki sutartos vietos liko 18 kilometrų. 2010 m. sausio 28 d. 10:27:27 val. D. S. skambino G. ir norėdamas atidėti pinigų sumokėjimą sumelavo, kad tas asmuo, t. y. R. V. nuvažiavo automobiliu nuo kelio. G. skubino D. S.. 2010 m. sausio 28 d. 10:59:19 val. D. S. R. V. paskambinęs teiravosi, ar jis rado sutartą vietą, t. y. parduotuvę. R. V. atsakė, kad dar ne, bet suras. Taip pat R. V. pasakė D. S., kad jis jau susitarė su „draugu“ (nustatyta, kad „draugu“ įvardijamas įslaptintas liudytojas Nr. 5. 2010 m. sausio 28 d. 11:21:43 val. paskambinęs G. vėl ragino skubėti D. S.. 2010 m. sausio 28 d. 11:24:50 val. D. S. iš karto skambino R. V., šis pasakė, kad D. S. pakentėtų. 2010 m. sausio 28 d. 11:47:57 val. D. S. skambino R. V. ir prašė paskubėti, nes jį taip pat skubina. 2010 m. sausio 28 d. 12:12:10 val. D. S. paskambino R. V. ir pasakė, kad jis netoli „( - )“ parduotuvės. R. V. pasakė, kad jis yra prie pagrindinio įėjimo, kur yra ( - ).

113Be to, iš 2010-06-02 Telšių apskr. VPK ONTS operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad nuteistasis G. G. iki nusikalstamų veikų, įvykdytų 2010 m. sausio 20 ir 28 d., intensyviai bendravo su D. S., ir jų susitikimo vieta yra prie ( - ), tai užfiksuota 2010-06-02 Telšių apskrities VPK ONTS operatyvinių veiksmų atlikimo protokole, tai yra 2009 m. lapkričio 16 d. 10:12:02 val. (2) G. G. savo naudojamu mobiliojo ryšio telefonu ( - ) paskambino D. S. į jo naudojamą mobiliojo ryšio telefoną ( - ). Pokalbis vyko apie tai, kad D. S. ketina netrukus, t. y. kitą ar dar kitą dieną apsilankyti pas G. G., gyvenantį ( - ) mieste, dėl narkotinių bei psichotropinių medžiagų įsigijimo. 2009 m. lapkričio 17 d. 12:27:31 val. (61) D. S. savo naudojamu mobiliojo ryšio telefonu ( - ) paskambino G. G. ir pokalbio metu D. S. susitarė su G. G. kitą dieną susitikti ( - ) mieste, jų susitikimo vietoje. Taip pat pokalbio metu D. S. nurodė, kad atveš pinigų, tikėtina, už narkotines bei psichotropines medžiagas. 2009 m. lapkričio 17 d. 16:06:21 val. (79) G. G. paskambino D. S., ir pokalbis vyko apie likusius grąžinti pinigus už narkotines bei psichotropines medžiagas. Taip pat pokalbio metu yra tariamasi atvykti kitą dieną (73). 2009 m. lapkričio 18 d. 10:18:42 val. (93) D. S. paskambino G. G., ir pokalbis vyko apie tai, kad D. S. nespės atvykti pas G. G. iki 12 valandos. Pokalbio metu likusius pinigus D. S. siūlė pervesti per banką, tačiau G. G. nesutikus, tarėsi susitikti kitą dieną. 2009 m. lapkričio 19 d. 12:47:21 val. (142) D. S. paskambino G. G. ir pokalbis vyko apie tai, kad D. S. jau atvyksta į ( - ), ir susitarė su G. G. susitikti už valandos. 2009 m. lapkričio 19 d. 14:32:10 val. (144) D. S. paskambino G. G., ir pokalbis vyko apie tai, kad D. S. jau yra ( - ) mieste, o G. G. jau grįžta į ( - ). 2009 m. lapkričio 19 d. 15:37:33 val. (150) D. S. paskambino G. G. ir D. S. susitarė su pokalbyje neįvardytu asmeniu ir G. G. už kelių minučių susitikti prie ( - ). 2009 m. lapkričio 20 d. 15:42:43 val. (182) D. S. paskambino G. G., ir D. S. su G. G. žadėjo tą dieną susitikti prie ( - ). Taip pat pokalbio metu D. S. šifruotai paklausė G. G., ar jis turės, t. y. ar turės narkotinių ar psichotropinių medžiagų. G. G. pokalbio metu atsakė, kad turės. 2009 m. lapkričio 20 d. 17:11:55 val. (191) G. G. paskambino D. S. ir pranešė, kad jis jau išvyksta iš ( - ), buvo kalbama apie susitikimo vietą. 2009 m. lapkričio 20 d. 18:06:35 val. (196) G. G. paskambino D. S., taip pat matyti, kad šio pokalbio metu G. G. jau buvo sutartoje vietoje, o D. S. jį informavo, kad yra prie ( - ) ir kad už kelių minučių bus. 2009 m. lapkričio 21 d. 13:59:24 val. (248) D. S. paskambino G. G. ir kalbėjosi, kad D. S. kartu su A. Ž. laukia žinios iš pokalbyje neįvardyto asmens dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų kokybės ir gaus atsakymus pokalbio metu, ir D. S. nurodė, kad paskambins dėl susitikimo ir tolesnių veiksmų. 2009 m. lapkričio 26 d. 13:40:52 val. (397) D. S. paskambino G. G. ir kalbėjosi, kad D. S. gavo atsakymą apie narkotinių bei psichotropiniu medžiagų pavyzdžius, gautus iš G. G., kad vartotojam nepatiko nei vienokia, nei kitokia narkotinė ar psichotropinė medžiaga. Taip pat pokalbio metu D. S. aiškino, kad anksčiau gauta narkotinė ar psichotropinė medžiaga buvo geresnė nei ši. Po tokio pasisakymo G. G. atsakė, kad dar yra likę ir tos narkotinės bei psichotropinės medžiagos, kurią buvo D. S. pirkęs anksčiau. Taip pat pokalbio metu G. G. įvardijo, kad jos yra likę tiek pat, kiek D. S. yra jos pirkęs anksčiau. Tai išgirdęs D. S. informavo, kad jis susitiks su savo draugais ir apsitars dėl tolimesnių veiksmų, ir tada susisieks. Pokalbio pabaigoje yra šifruotai kalbama objektą t. y. galimas narkotines bei psichotropines medžiagas, kurias įvardija „Už du“ (2 t. 2–29 b. l.); ir kiti tarp jų fiksuoti pokalbiai, iš viso tarp G. G. ir D. S. užfiksuoti 48 telefoniniai kontaktai (2 t. 55–65 b. l.).

114Dėl 2010-01-20 nusikalstamos veikos G. G. bendrauja su D. S., o D. S. bendrauja su A. Ž.. 2010 m. sausio 19 d. 09:27:56 val. (2285) G. G. paskambino D. S., G. G. ragino D. S. pas jį atvažiuoti į ( - ) miestą bei susitarė susitikti kitą dieną iki pietų. 2010 m. sausio 19 d. 09:39:21 val. (2287) G. G. paskambinęs D. S. priminė D. S., kad jis atsivežtų pinigų, tikėtina, narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms įsigyti. Po pokalbio (2287) su G. G. D. S. skambino A. Ž.. Pokalbio metu D. S. susitarė susitikti su A. Ž. prie autobusų stoties, tikėtina, aptarti veiksmų prieš vykstant pas G. G.. 2010 m. sausio 19 d. 16:44:35 val. (2334) A. Ž. paskambino D. S. ir pokalbio metu tarėsi susiskambinti bei, tikėtina, susitikti, dėl kitą dieną suplanuotų veiksmų. 2010 m. sausio 20 d. 16:44:35 val. (2361) A. Ž. paskambino D. S. ir pokalbio metu susitarė susitikti prie „( - )“ degalinės. 2010 m. sausio 20 d. 13:03:55 val. (2377) D. S. paskambino G. G. ir informavo G. G., kad jis yra ( - ) mieste, sutartoje susitikimo vietoje ir ragino atvykti į minėtą vietą G. G.. Taip pat kaltę įrodo ir kiti tarp jų fiksuoti pokalbiai (2 t., 2–29 b. l.). O D. S. 2010-01-28 intensyviai bendravo su R. V., tai yra 09:20:51 (605), 10:59:20 (622), 11:24:51 (629), 11:47:58 (635), 12:12:32 (642) val. Su R. V. bendravo ir A. Ž.: 2010-01-27 12:34:37 (542), 2010-01-28 09:26:02 (608), 09:35:06 (612) val. (1 t., 167–182 b. l.).

115Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad G. G. veikos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 2 dalį, kvalifikuotos tinkamai.

116Iš anksčiau išdėstytų įrodymų visumos matyti, kad G. G. nuteistas už tai, kad jis A. Ž. ir D. S. perdavė psichotropines medžiagas, tai, kad skundžiamame nuosprendyje yra nurodyta, kad G. G. psichotropines medžiagas pardavė, laikoma technine klaida ir tai nagrinėjamu atveju nelaikytina esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu.

117Dėl įrodymų leistinumo

118Nuteistojo R. V. gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad nuteistojo R. V. nusikalstami veiksmai buvo išprovokuoti įslaptinto liudytojo Nr. 5, todėl R. V. atžvilgiu atlikti nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai turi būti pripažinti neteisėtais.

119Pagal 2002 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymą (toliau – Operatyvinės veiklos įstatymas) operatyvinės veiklos priemonės – tai operatyvinėje veikloje naudojamos techninės priemonės ir operatyvinė įskaita. Techninių priemonių naudojimas operatyvinėje veikloje – techninių priemonių įrengimas, eksploatavimas ar išmontavimas, taip pat kiti su tuo susiję teisėti veiksmai. Techninės priemonės operatyvinėje veikloje gali būti naudojamos bendra ir specialia tvarka. Operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad techninių priemonių naudojimas specialia tvarka – motyvuota teismo nutartimi sankcionuotas techninių priemonių naudojimas operatyvinėje veikloje kontroliuojant ar fiksuojant asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma ir tai vykdoma įstatymų nustatyta tvarka apribojant žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumą. Telekomunikacijų tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolė bei jos fiksavimas, net ir žinant apie tokią kontrolę vienam iš jų, reikalauja motyvuotos teismo nutarties, išskyrus atvejus, kai asmuo paprašo arba sutinka su tokia kontrole ar fiksavimu nesinaudojant telekomunikacijų operatorių paslaugomis ir įrenginiais, o pagal minėto įstatymo 3 straipsnio 9 dalį techninių priemonių panaudojimas bendra tvarka – techninių priemonių naudojimas operatyvinėje veikloje operatyvinės veiklos subjektų pagrindinių institucijų nustatyta tvarka šio straipsnio 8 dalyje neišvardytais atvejais, taip pat ir šio straipsnio 8 dalyje išvardytais atvejais, kai jos naudojamos operatyvinės veiklos subjektų patalpose ir transporto priemonėse tų pačių subjektų iniciatyva saugumui bei imunitetui užtikrinti, išskyrus patalpas, naudojamas įmonių, įstaigų ar organizacijų, įsteigtų pagal Operatyvinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 2 punktą, taip pat pokalbių telefonu kontrolę. Pagal Operatyvinės veiklos įstatymą operatyviniai veiksmai – operatyvinės veiklos priemonių, metodų, nusikalstamos veikos imitacijos modelio ar kontroliuojamojo gabenimo naudojimas. Minėto įstatymo 3 straipsnio 19 dalyje nurodyta, jog nusikalstamos veikos imitacijos modelis – sankcionuoti veiksmai, formaliai turintys nusikalstamos veikos ar kitokio teisės pažeidimo požymių, atliekami siekiant apginti nuo nusikalstamo kėsinimosi įstatymų saugomas asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą. Kaip nurodyta Operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje, operatyvinių veiksmų, tame tarpe ir nusikalstamą veiką imituojančio modelio, atlikimo pagrindas yra informacija apie operatyvinės veiklos objektus. Šie veiksmai atliekami tais atvejais, kai kitais būdais neįmanoma ar sudėtinga apginti asmens, visuomenės ir valstybės interesus.

120BPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad baudžiamasis procesas Lietuvos Respublikos teritorijoje vyksta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą, o tai reiškia, kad reikšmingi bylai duomenys turi būti renkami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Tačiau BPK 20 straipsnio 1 dalis numato galimybę įrodymais baudžiamajame procese pripažinti ir duomenis, surinktus kitų įstatymų, tame tarpe ir Operatyvinės veiklos įstatymo, nustatyta tvarka. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais.

121Nusikalstamos veikos imitacijos modelis atliekamas iki ikiteisminio tyrimo pradžios. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, nusikalstamos veikos imitavimą numato BPK 159 straipsnio nuostatos. BPK 159 straipsnyje nustatyta galimybė prokurorui, gavusiam iš asmens informaciją, kad tam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant, kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu leisti tam asmeniui atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (formaliai atitinkančius objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius), kad būtų įmanoma išaiškinti nusikaltimus darančius asmenis. Iki ikiteisminio tyrimo pradžios sprendimą dėl nusikalstamos veikos imitacijos modelio taikymo sankcionuoja Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ar jo įgaliotas generalinio prokuroro pavaduotojas arba apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras ar jo įgaliotas vyriausiojo prokuroro pavaduotojas (Operatyvinės veiklos įstatymo 12 straipsnis), o, pradėjus ikiteisminį tyrimą, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimą leidžia ikiteisminio tyrimo teisėjas.

122Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse formuojamą teismų praktiką, bylose, kuriose kaltinimas grindžiamas operatyvinės veiklos metu surinktais duomenimis, teismas privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos; ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais. Teisinis pagrindas operatyviniams veiksmams turi būti apygardos teismo motyvuota nutartis ar prokuroro motyvuotas teikimas, arba, jei juose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančių duomenų, jų išrašas, kuriame tokių duomenų nebūtų.

123Šioje byloje operatyvinių veiksmų ir nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo teisėtumas abejonių nekelia, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė bei kitoks susižinojimas ar veiksmai, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, buvo vykdoma teisėtai, vadovaujantis Klaipėdos apygardos teismo laikinai einančio Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas teisėjo Zigmanto Pociaus 2009-07-29 nutartimi Nr. S1-605 KF, Šiaulių apygardos teismo pirmininko 2009-11-12 nutartimis Nr. 954 KF, Nr. 955 KF, Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ONKTS vyriausiojo prokuroro K. Šikšnio sankcionuotu 2009-12-08 nutarimu Nr. 6S, Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2010-01-15 nutartimi. Taigi teisinis pagrindas operatyviniams veiksmams ir nusikalstamos veikos imitavimo veiksmams atlikti šioje baudžiamojoje byloje yra pirmiau paminėtos motyvuotos nutartys.

124Faktiniai operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindai išvardyti Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnyje. Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusioje Operatyvinės veiklos įstatymo redakcijos 9 straipsnio 1 punkte (2003 m. balandžio 29 d. Nr. IX-1537 įstatymo redakcija) numatyta, kad operatyviniai veiksmai gali būti atliekami, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą. Nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, pagal BK 11 straipsnio 5 dalį, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, tai ir buvo nurodyta tiek Klaipėdos apygardos teismo laikinai einančio Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas teisėjo Zigmanto Pociaus 2009-07-29 nutartyje Nr. S1-605 KF, tiek Šiaulių apygardos teismo pirmininko 2009-11-12 nutartyse Nr. 954 KF ir Nr. 955 KF, Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ONKTS vyriausiojo prokuroro K. Šikšnio sankcionuotame 2009-12-08 nutarime Nr. 6S. Taigi, nagrinėjamoje byloje yra ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti.

125Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio 1 dalis leidžia įslaptintą operatyvinę informaciją įstatymų nustatyta tvarka išslaptintą, panaudoti baudžiamajame procese. Jeigu tokia informacija panaudojama baudžiamajame procese, turi būti surašomas protokolas dėl operatyvinių veiksmų atlikimo. Todėl pažymėtina, kad byloje esantys protokolai Operatyvinių veiksmų atlikimo 2010 m. sausio 11 d.; 2010 m. vasario 24 d., protokolai su priedais (suvestinėmis) (1 t., 7–20; 63–83 b. l.) apie techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka metu gautos informacijos slaptą kontrolę (duomenys, susiję su R. V. pokalbių, vykusių nuo 2009 m. rugpjūčio 15 d. iki 2010 m. vasario 15 d. mobiliojo ryšio telefonu, kontrole ir fiksavimu bei kitokį susižinojimą ar veiksmus kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma) yra informacija, taip pat gauta teisės aktų nustatyta tvarka. Tai yra šiuo atveju taikyta Operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnyje, 10 straipsnio 1 dalyje numatyta operatyvinės veiklos priemonė, kuri OVĮ 10 straipsnio pagrindu pagal Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo K. Šikšnio teikimus Nr. 717(KF); Nr. 718(KF) sankcionuota Šiaulių apygardos teismo pirmininko 2009-11-12 nutartimis Nr. 954 KF, Nr. 955 KF, Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J. M. teikimą Nr. 3.2-498 sankcionuota Klaipėdos apygardos teismo laikinai einančio Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas teisėjo Zigmanto Pociaus 2009-07-29 nutartimi Nr. S1-605KF, Šiaulių apygardos prokuratūros ONKTS vyriausiojo prokuroro pavaduotojo R. Dobrovolskio teikimą Nr. IK1-27 sankcionuota Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjo M. Striauko 2010-01-15 nutartimi, kuriomis leista kontroliuoti ir fiksuoti telekomunikacijų tinklais perduodamų R. V. ir D. S. pokalbių mobiliojo ryšio telefonu (R. V. telefonas ( - ), D. S. – ( - )) ir turinį bei kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma. R. V. atžvilgiu nuo 2009 m. rugpjūčio 15 d. iki 2010 m. vasario 15 d., D. S. atžvilgiu nuo 2009 m. lapkričio 13 d. iki 2010 m. vasario 13 d. Kaip jau minėta, pagal Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio 2 dalį tuo atveju, kai tokia informacija panaudojama baudžiamajame procese, turi būti surašomas protokolas dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, o jo turinys turi atitikti BPK 179 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, t. y. protokolą rašo tyrimo veiksmą atliekantis arba jam padedantis asmuo tyrimo veiksmo metu arba tuojau pat jį pabaigus, protokole nurodomi duomenys, susiję su tyrimo veiksmo atlikimu (vieta, asmenys, rezultatai ir kt.), bei techninių priemonių naudojimo sąlygos ir tvarka. Visi šie duomenys, svarbiausia – specialia tvarka gautos informacijos slaptos kontrolės taikymo pagrindai – yra nurodyti protokoluose, surašytuose ir pasirašytuose kontrolę vykdžiusio Telšių apskr. VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūno (t. y. tyrimo veiksmą atlikusio asmens).

126Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami. Minėtame Konstitucijos straipsnyje nurodyta, jog informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą; įstatymas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą yra įtvirtinta ir tarptautinės teisės aktuose. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 12 straipsnyje nurodyta, kad niekas neturi patirti savavališko kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, jo buto neliečiamybę, susirašinėjimo slaptumą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą; kiekvienas žmogus turi teisę į įstatymo apsaugą nuo tokio kišimosi arba tokių pasekmių. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas turi teisę į tai, jog būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susižinojimo slaptumas. Minėto Konvencijos straipsnio antroje dalyje nurodyta, kad valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Baudžiamojo proceso kodekse ir Operatyvinės veiklos įstatyme yra numatyti atvejai, kada gali būti ribojamos konstitucinės žmogaus ir piliečio teisės (BPK 154 str., 159 str., 160 str., Operatyvinės veiklos įstatymo 10 str., 11 str., 12 str., 13 str.). Valstybės kovoje su įvairių formų nusikalstamumu yra pateisinama ir būtina kurti tokias specialias priemones, metodus ir juos naudoti atskleidžiant nusikaltimus, nustatant kaltininkus, kadangi kai kurių nusikaltimų įprastais tyrimo būdais, metodais dažnai būna neįmanoma atskleisti arba tai padaryti labai sunku. Operatyvinės veiklos subjektams valstybė suteikia ypatingas teises tam tikra apimtimi riboti žmogaus ir piliečio konstitucines teises, tačiau operatyvinės veiklos metu negali būti pažeistos žmogaus ir piliečių teisės bei laisvės, atskiri šių teisių ir laisvių apribojimai yra laikini ir gali būti taikomi tik įstatymų nustatyta tvarka, siekiant apginti kito asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą. Operatyvinės veiklos subjektams draudžiama provokuoti asmenis padaryti nusikalstamas veikas. Vykdant operatyvinę veiklą, ypatingą svarbą turi teisėtumo, žmogaus ir piliečio teisių užtikrinimo principai, prieš šiuos principus negali būti laikomas prioritetiniu viešojo intereso apsaugos principas, priešingu atveju būtų ne tik pažeidžiamos atskirų piliečių teisės, bet iškiltų grėsmė ir pilietinės visuomenės teisėms, valstybės demokratinei sandarai. Teismai, nagrinėdami bylas, kuriose įrodymai yra surinkti BPK 154 straipsnio, 159 straipsnio, 160 straipsnio ar Operatyvinės veiklos įstatymo 10 straipsnio, 11 straipsnio, 12 straipsnio, 13 straipsnio tvarka itin atidžiai turi tikrinti šių įrodymų leistinumą, jų atitikimą BPK 20 straipsnio reikalavimams. Viešu interesu negalima pateisinti tokių įrodymų, kurie gauti peržengus valstybės specialiųjų tarnybų pareigūnų veiksmų ribas, t. y. išprovokavus nusikaltimą, panaudojimo. Valstybės valdžios institucijos negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris leistų valstybės specialiosioms tarnyboms kurstyti, provokuoti asmenį padaryti nusikaltimą, kad vėliau dėl to atsirastų pagrindas pastarąjį asmenį nubausti. Provokacijos sąvoka yra pateikta Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje, kur ji apibrėžiama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino daryti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką provokacija – tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikaltimą, turint tikslą vėliau su juo susidoroti teisėsaugos institucijų pagalba patraukiant baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukursčius. Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje taip pat ne kartą yra išaiškinęs ir apibrėžęs policijos pareigūnų veiksmų atliktų provokacinių veiksmų teisinį vertinimą. Bylose Ramanauskas prieš Lietuvą; Lalas prieš Lietuvą; Malininas prieš Lietuvą EŽTT nustatė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą, ir pažymėjo, kad Konvencija neužkerta galimybės remtis tokiais šaltiniais kaip anoniminiai informatoriai pradinėje tyrimo stadijoje ir kai nusikaltimo pobūdis gali to reikalauti. Vis dėlto vėlesnis bylą nagrinėjančio teismo rėmimasis tokiais šaltiniais, pagrindžiant apkaltinamąjį nuosprendį, yra kitas dalykas, ir tai yra priimtina tik, jeigu yra atitinkamos ir pakankamos garantijos išvengti piktnaudžiavimo – būtent, aiški ir numatoma procedūra sankcionuojant, įgyvendinant ir prižiūrint atitinkamas tyrimo priemones (Khudobin v. Russia, mutatis mutandis, Klass and Others v. Germany). Nepaisant to, kad augantis organizuotas nusikalstamumas reikalauja imtis atitinkamų priemonių, teisė į teisingą teismą, iš kurios kyla reikalavimas tinkamai vykdyti teisingumą, vis dėlto taikoma visoms nusikalstamoms veikoms – nuo paprasčiausių iki sudėtingiausių. Teisė į teisingą teisingumo vykdymą turi tokią svarbią reikšmę demokratinėje visuomenėje, jog jos negalima paaukoti vardan praktinių sumetimų (Delcourt v. Belgium). Be to, nors naudojimas slaptų agentų gali būti toleruojamas su sąlyga, kad taikomi aiškūs apribojimai ir garantijos, viešuoju interesu negalima teisinti įrodymų, gautų policijos kurstymo veiksmais, panaudojimo, nes tokiu būdu neabejotinai iškiltų grėsmė kaltinamojo teisei į teisingą teismą (K. Ramanauskas v Lietuva; Vanyan v. Russia; Khudobin v. Russia; Teixeira de Castro v. Portugal). Taip pat pažymėjo, kad policijos kurstymu laikytina, jei pareigūnai, nepaisant to, ar jie būtų saugumo pajėgų atstovai, ar asmenys, veikę pagal jų instrukcijas, neapsiribotų iš esmės pasyviu baudžiamosios veikos tyrimu, bet darytų subjektui tokią įtaką, kokia sukurstytų nusikaltimo, kuris antraip nebūtų padarytas, padarymą, kad galėtų įrodyti nusikaltimą, t. y. pateikti įrodymus ir pradėti baudžiamąjį persekiojimą (Eurofinacom v. France; Teixeira de Castro v. Portugal). EŽTT byloje Teixeira de Castro v. Portugal nustatė, kad du policijos pareigūnai neapsiribojo „p. Teixeira de Castro nusikalstamos veiklos tyrimu iš esmės pasyviu būdu, bet darė tokią įtaką, kad sukurstytų padaryti nusikaltimą“. Teismas nusprendė, kad jų veiksmai peržengė slaptų agentų veikimo ribas, nes jie išprovokavo nusikaltimą ir nebuvo nieko, kas rodytų, jog be jų įsikišimo, jis būtų padarytas. Prieidamas prie šios išvados teismas pabrėžė keletą aplinkybių, o ypač faktą, kad dviejų pareigūnų įsikišimas nebuvo kovos su narkotikais operacijos, sankcionuotos ir prižiūrimos teisėjo, dalis, ir kad nacionalinės institucijos neatrodo turėjusios patikimą pagrindą įtarti pareiškėją buvus narkotikų prekeiviu: jis nebuvo teistas ir nebuvo nieko, kas rodytų, jog jis buvo linkęs įsitraukti į narkotikų prekybą iki su juo susisiekė policija.

127Taigi provokavimas konstatuotinas tada, kai iš aplinkybių visumos galima daryti išvadą, kad be valstybės pareigūnų ar privačių asmenų, vykdančių pareigūnų užduotis, įsikišimo, aktyvaus dalyvavimo, kurstymo padaryti nusikalstamą veiką asmuo, kaltinamas ar įtariamas nusikalstamos veikos padarymo, tos veikos nebūtų padaręs. Nusikalstamos veikos imitacijos modelis ar nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai gali būti atliekami tik prieš asmenį, apie kurio, tikėtina, nusikalstamą veiką jau turima duomenų (vien tik gandų ar panašios nepatikrinamos informacijos tam nepakanka), nes tik tokiu atveju gali būti daroma išvada apie „prisijungimą“ prie daromos nusikalstamos veikos, o ne naujos veikos išprovokavimą. Privatūs asmenys gali vykdyti pareigūnų užduotis, jei jie prieš tai kreipėsi į pareigūnus ir pranešė apie gautus siūlymus atlikti nusikalstamus veiksmus. Privačių asmenų veiksmai gali būti pripažinti provokacija, jei tie asmenys veikia kontroliuojami bei prižiūrimi pareigūnų ir skatina nusikalsti asmenį, apie kurio nusikalstamą veiką jokių konkrečių duomenų neturima. Išvada apie provokaciją gali būti daroma net ir tuo atveju, kai valstybės pareigūnų skatinimas atlikti tam tikrus veiksmus nėra ypač intensyvus, primygtinis; taip pat ir tada, kai valstybės pareigūnai ar jų kontroliuojami asmenys su jau įtariamu asmeniu, kurį siekiama patraukti baudžiamojon atsakomybėn, kontaktuoja ne tiesiogiai, o per tuo metu niekuo neįtariamus tarpininkus. Nagrinėjant bylą teisme, valstybės institucijoms tenka našta paneigti gynybos argumentus dėl provokavimo (nebent tie argumentai būtų visiškai neįtikinami), o tai gali būti padaryta tik vadovaujantis rungimosi principu ištyrus įrodymus apie kaltininko elgesį prieš specialių veiksmų prieš jį sankcionavimą. Tikrinant, ar kaltininkas nebuvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, būtina nustatyti: a) priežastis, dėl kurių buvo nuspręsta vykdyti operaciją; b) pareigūnų dalyvavimo darant nusikalstamą veiką laipsnį; c) kaltininkui taikyto provokavimo ar spaudimo pobūdį (sprendimai Ramanauskas prieš Lietuvą, Milinienė prieš Lietuvą, Edwards ir Lewis prieš Jungtinę Karalystę, Teixeira de Castro prieš Portugaliją, Vanyan prieš Rusiją, Sequeira prieš Portugaliją, Pyrgiotakis prieš Graikiją ir kitose bylose).

128Apeliaciniame skunde nuteistojo R. V. gynėja teigia, kad iš visos bylos medžiagos matyti, jog R. V. buvo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką, t. y. buvo prašomas gauti psichotropinių medžiagų, o ne pats siūlė jas pirkti. Pasak apeliantės, byloje nenustatyta, kad R. V. pats savarankiškai neteisėtai įgijo psichotropines medžiagas ir laikė jas pas save, kol atsiras tinkamas pirkėjas, t. y. šiuo atveju įslaptintas liudytojas Nr. 5. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad jos ginamasis R. V. anksčiau būtų padaręs nusikalstamų veikų, susijusių su psichotropinėmis medžiagomis; nepateikta jokios objektyvios, teisminiu būdu patikrintos informacijos, rodančios, kad valstybės institucijos turėjo pakankamą pagrindą įtarti R. V. prekiaujant psichotropinėmis medžiagomis arba esant linkusį padaryti tokią nusikalstamą veiką prieš NVIV modelio dalyviui įslaptintam liudytojui Nr. 5, užmezgant su juo kontaktą.

129Šioje baudžiamojoje byloje pagrindiniai įrodymai yra surinkti atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus, kai apie operatyvinės veiklos priemonių naudojimą nežinoma nei vienai iš susižinojimo šalių, taip pat taikant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Šioje byloje operatyvinės veiklos priemonės buvo pradėtos taikyti 2009 m. rugpjūčio 15 d., sankcionavus Klaipėdos apygardos teismo laikinai einančio Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas teisėjo Zigmanto Pociaus 2009-07-29 nutartimi Nr. S1-605 KF, 2009-11-12 Šiaulių apygardos teismo pirmininko B. Kalainio nutartimi Nr. 955 KF, R. V. atžvilgiu techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka. Techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka taip pat buvo sankcionuotas D. S. atžvilgiu Šiaulių apygardos teismo pirmininko B. Kalainio 2009-11-12 nutartimi Nr. 954 KF.

130Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi Telšių apskr. VPK ONTS 2010-02-04 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolą su priedais (1 t., 63–68 b. l.), Telšių apskr. VPK ONTS 2010-02-04 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolą su priedais (1 t., 69–83 b. l.), daro išvadą, kad šiuose protokoluose užfiksuota informacija sudarė pagrindą pagrįstai manyti, kad R. V. darė nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis psichotropinėmis medžiagomis. Iš Telšių apskr. VPK ONTS 2010-02-04 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo su priedais (1 t., 63–68 b. l.), matyti, kad R. V. galbūt prekiauja narkotinėmis psichotropinėmis medžiagomis.

131Nusikalstamos veikos imitavimo modelio dalyvis M. (įslaptintas liudytojas Nr. 5), kartu su asmeniu, vardu L., nuvykęs į susitikimus su R. V. ir sužinojęs, kad R. V. galbūt prekiauja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, po susitikimų paprašė asmens, vardu L., paklausti, ar R. V. parduotų jam psichotropinių tablečių (1 t., 70 b. l.). Asmuo, vardu L., telefoninio pokalbio metu (2138) paklausė, ar R. V. galėtų parduoti psichotropinių tablečių NVIM dalyviui M. (įslaptintam liudytojui Nr. 5). NVIM dalyvis M., iš asmens, vardu L., sužinojęs, kad R. V. sutinka jam parduoti psichotropinių tablečių, paskambino R. V. ir tarėsi dėl psichotropinių tablečių kiekio, ir sutarė, kad NVIM dalyvis nupirks, o R. V. jam parduos narkotinių psichotropinių medžiagų už 1000 Lt (1 t., 70–71 b. l.), ir taip NVIM dalyvis M. (įslaptintas liudytojas Nr. 5) siekė prisijungti prie R. V. daromų nusikalstamų veiksmų. Šie NVIM dalyvio (įslaptinto liudytojo Nr. 5) veiksmai nelaikytini provokacija, kadangi jis bendraudamas su asmeniu, vardu L., ir sužinojęs apie tai, kad R. V. prekiauja narkotinėmis psichotropinėmis medžiagomis, paprašė ir jam jų parduoti, o R. V. sutiko. Taigi NVIM dalyvis (įslaptintas liudytojas Nr. 5) nesiėmė aktyvių ir intensyvių veiksmų siekdamas įgyti narkotinių psichotropinių medžiagų iš R. V., kadangi R. V. ir NVIM dalyvis M. (įslaptintas liudytojas Nr. 5) susitikę buvo ne daugiau kaip du kartus, klausimas, ar R. V. parduotų narkotinių psichotropinių medžiagų NVIM dalyviui M. (įslaptintam liudytojui Nr. 5) buvo užduotas vieną kartą, iki pirmojo R. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos epizodo (2009-12-09) vyko tik 2 telefoniniai pokalbiai tarp NVIM dalyvio M. (įslaptinto liudytojo Nr. 5) ir nuteistojo R. V.. NVIM dalyviui telefoninio pokalbio metu (2138) R. V. pasakius, kad jis galėtų nupirkti psichotropinių tablečių už 1000 Lt, R. V. sutiko.

132Įslaptintas liudytojas Nr. 5 apie tokius savo veiksmus nedelsiant informavo savo vadovybę, kuri kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą dėl nusikalstamos veikos imitavimo modelio taikymo sankcionavimo. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas ONKTS vyriausiasis prokuroras K. Šikšnys 2009-12-08 nutarimu sankcionavo nusikalstamos veikos imitavimo modelį Nr. 6S, R. V. ir galimai su juo susijusių asmenų atžvilgiu, siekiant iš šio asmens gauti informacijos apie jo parduodamas narkotines psichotropines medžiagas.

133Sankcionavus nusikalstamos veikos modelį Nr. 6S, R. V. ir galbūt su juo susijusių asmenų atžvilgiu, siekiant iš šio asmens gauti informacijos apie jo parduodamas narkotines psichotropines medžiagas, t. y. dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnyje, NVIM dalyvis M. (įslaptintas liudytojas Nr. 5) iš R. V. 2009-12-09 apie 11.30 val. nupirko 100 vnt. ekstazio tablečių, 2009-12-15, apie 13.05 val., 100 vnt. ekstazio tablečių, ikiteisminio tyrimo metu sankcionavus ikiteisminio tyrimo teisėjui 2010-01-21, apie 18.10 val., 4 vnt. ekstazio tablečių, 2010-01-28 nuo 11.40 val. iki 12.15 val. 675 vnt. ekstazio tablečių.

1342010-01-04 Telšių apskr. VPK ONTS skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje.

1352010-01-15 nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas M. Striaukas sankcionavo R. V. ir V. K. telefoninių pokalbių klausymąsi dviems mėnesiams (1 t., 164–165 b. l.).

1362010-01-15 nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas M. Striaukas sankcionavo liudytojui Nr. 5, kuriam taikomas anonimiškumas, prieš R. V. ir V. K. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje ir (ar) 260 straipsnio 2 dalyje, t. y. įgyti narkotines psichotropines medžiagas ir už jas perduoti pinigus įvairiomis kupiūromis ne daugiau kaip 50000 litų, atlikimą, veiksmo metu panaudojant vaizdo ir garso įrašymo (filmavimo) techniką (1 t., 88 b. l.).

137Iš 2010-01-22 ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolo matyti, kad R. V. pokalbio metu su NVIM dalyviu (įslaptintu liudytoju Nr. 5), užsiminė NVIM dalyviui (įslaptintam liudytojui Nr. 5), kad psichotropines tabletes reikės pirkti dideliais kiekiais, t. y. ne mažiau kaip po kelis šimtus tablečių (1 t., 89 b. l.). Be to, iš 2010-02-01 ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolo su priedais matyti, kad po 2010-01-28 įvykusio psichotropinių medžiagų pardavimo NVIM dalyviui (įslaptintam liudytojui Nr. 5) R. V. pasakė, kad jeigu NVIM dalyvis (įslaptintas liudytojas Nr. 5) pirktų dar daugiau psichotropinių tablečių, vienos tabletės kaina būtų mažesnė. Taigi šie duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tablečių kiekio padidinimą inicijavo pats nuteistasis R. V., ir neleidžia daryti išvados, kad jis buvo išprovokuotas atlikti neteisėtus veiksmus.

138Taigi pirmiau išdėstytų duomenų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad operatyvinės veiklos priemonės šioje byloje buvo taikomos teisėtai ir pagrįstai, sankcionavus operatyvinės veiklos priemonių taikymą Klaipėdos apygardos teismo laikinai einančio Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas teisėjo Zigmanto Pociaus, Šiaulių apygardos teismo pirmininkui B. Kalainiui, Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojui ONKTS vyriausiajam prokurorui K. Šikšniui, Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjui M. Striaukui, o nusikalstamos veikos imitavimo modelis buvo atliktas laikantis Operatyvinės veiklos įstatymo ir BPK normų reikalavimų.

139Taigi daroma išvada, kad duomenys gauti taikant operatyvinės veiklos priemones yra gauti teisėtu būdu ir atitinka BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyse įrodymams keliamus reikalavimus, todėl kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino šiuo aptariamus duomenis įrodymais ir jais rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.

140Remiantis anksčiau paminėtomis Klaipėdos apygardos teismo teisėjo ir Šiaulių apygardos teismo pirmininko nutartimis klausantis R. V. telefoninių pokalbių, buvo surinkta pakankamai duomenų, kurie užfiksuoti 2010 m. vasario 24 d. operatyvinių veiksmų protokoluose (1 t. 63–68; 69–83 b. l.), leidžiančių pagrįstai panaudoti nusikalstamos veikos imitavimo modelį. Nagrinėjamu atveju iš operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų matyti, kad liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 5, prisijungė prie R. V. daromos nusikalstamos veikos. Liudytojas Nr. 5 paprašė asmens vardu L., kuris anksčiau pirko narkotines, psichotropines medžiagas iš R. V., ar tokių medžiagų parduotų ir jam (liudytojui Nr. 5). L. R. V. paklausus, ar jis parduotų narkotinių, psichotropinių medžiagų, R. V. neabejodamas sutiko (1 t. 78 b. l.), vėliau pats R. V. liudytojo Nr. 5 klausdavo, ar jis neturi paskolinti pinigų, taip konspiruotai klausdamas, ar jis nenori pirkti narkotinių, psichotropinių medžiagų, taip pat R. V. pateikė pasiūlymą pirkti didelį kiekį narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekį, (1 t. 89–90; 91–94 b. l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie veiksmai nėra būdingi asmeniui, kuris būtų buvęs išprovokuotas daryti nusikalstamą veiką, nes jis savo veiklą nuolat konspiruoja, konspiruotis moko ir įslaptintą liudytoją nr. 5, be to, ne tik parduoda prekę, bet ir savo valia inicijuoja, siūlo tolesnį bendradarbiavimą ir siūlo įsigyti didesnį kiekį narkotinių psichotropinių medžiagų. Todėl nėra pagrindo teigti, kad R. V. nusikalstamas veikas padarė tik paveiktas ar išprovokuotas liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 5, kadangi liudytojas Nr. 5 nuteistojo R. V. neįkalbinėjo parduoti narkotinių, psichotropinių medžiagų, didesnį kiekį šių medžiagų pasiūlė pirkti tik gavęs nuteistojo R. V. pasiūlymą medžiagas pirkti dideliais kiekiais. Taigi šiuo atveju konstatuojama, kad policijos pareigūnų kontroliuojamas liudytojas Nr. 5, kuriam taikomas anonimiškumas, neprovokavo R. V. atlikti nusikalstamų veikų, o tik reagavo į R. V. pasiūlymus, ir taip liudytojas Nr. 5 neperžengė NVIM taikymo ribų ir jo tikslų.

141Dėl nuteistojo G. G. kaltę patvirtinančių įrodymų vertinimo

142Nuteistasis G. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad kaip įrodymu, tariamai pagrindžiančiu jo kaltę, teismas nuosprendyje rėmėsi telefoniniais pokalbiais. Nuosprendyje minimi ir remiamasi A. Ž. ir D. S., ir jo telefoniniais pokalbiais, vykusiais dar iki 2010-01-20, t. y. nuo 2009-11-16. Teismas konstatavo, kad iš šių pokalbių galima manyti, kad jau tuo metu jis su jais vykdė nusikalstamą veiką su narkotinėmis medžiagomis. Nors kaltinimai dėl tokios nusikalstamos veikos dar iki 2009-11-26 nei jam, nei A. Ž. ir D. S. nebuvo ir nėra pateikti iki šiol. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nesant BPK 256 straipsnio 1 dalyje išvardintų proceso dalyvių prašymo, nesilaikė šio straipsnio nuostatų ir savo iniciatyva pakeitė kaltinimą bei išplėtė faktines bylos aplinkybes, kurių nebuvo kaltinime, o prokuroras teisiamajame posėdyje neprašė pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas aplinkybes iš esmės skirtingomis. Toks įstatymo pažeidimas yra esminis, nes suvaržė jo teisę į gynybą ir sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Teismas konstatuodamas tokias aplinkybes nuosprendyje išėjo už kaltinimo ribų ir be jokio pagrindo pasunkino jo padėtį manipuliuodamas šiais telefoniniais pokalbiais. Analogiškai teismas vertino jų telefoninių pokalbių esmę vykusių iki 2010-01-28. Teisminio nagrinėjimo metu teismas neatliko jokio tyrimo dėl šių pokalbių, teismas nesiaiškino kas kalbėjo, kokia šių pokalbių esmė. Dėl jų jie nebuvo net apklausiami teisminio nagrinėjimo metu. Taip pat byloje nėra nustatyta, kad stenogramose nurodyti pokalbiai, kuriais rėmėsi teismas, priklauso jam. Apelianto teigimu, esant tokioms aplinkybėms teismas padarė toli siekiančias išvadas, paremtas savo prielaidomis ir jomis pagrindė apkaltinamąjį nuosprendį.

143Kaip jau minėta anksčiau, nuteistojo G. G. kaltę patvirtina visuma byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma, taip pat ir operatyvinių bei ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti pokalbiai tarp R. V., A. Ž., D. S.. G. G..

144Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad buvo sudarytos galimybės gauti garso įrašų kopijas, teismo posėdžio metu buvo perklausyti garso įrašai, nuteistasis G. G. neginčijo pokalbiuose girdimo savo balso, be šių pokalbių įrašų, jo kaltę patvirtina paties nuteistojo G. G., nuteistųjų A. Ž., D. S. parodymai bei kita byloje surinkta ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma, todėl nuteistojo argumentai dėl telefoninių pokalbių neištyrimo ir jų neteisėto panaudojimo yra nepagrįsti ir atmestini. Teismas pažymi, kad nepagrįsti nuteistojo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas remdamasis nuteistojo G. G. telefoniniais su kitais nuteistaisiais, išplėtė kaltinimo ribas ir taip padarė esminių proceso pažeidimų, taip pat yra nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ir įrodinėjo tik kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis padarytas nusikalstamas veikas. Nuteistojo G. G. telefoniniai pokalbiai, vykę iki 2010-01-20, tik patvirtina, kad D. S. ir G. G. palaikė ryšius, dažnai skambindavosi telefonu ir susitikinėjo, bendravo verslo reikalais, taip pat galbūt tarėsi dėl narkotinių, psichotropinių medžiagų disponavimo, tačiau neįrodo, jog jis darė nusikalstamas veikas iki šioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo momento.

145Be to, kolegijos vertinimu, šie telefoniniai pokalbiai iš dalies paneigia apelianto argumentus, kad byloje nenustatytas tariamas jo psichotropinių medžiagų perdavimo motyvas. Jis nesuprantamas net logine prasme, kad 5500 Lt vertės tabletes jis atiduoda be pinigų pašaliniam asmeniui, neturėdamas jokių teisinių garantijų, kad pinigai ateityje jam bus sumokėti ir dar įdeda 125 tabletėmis daugiau, kaip labdarą. Kadangi kaip jau minėta, aptartais telefoniniais pokalbiais užfiksuota, kad D. S. ir G. G. palaiko ryšius, bendrauja verslo reikalais, taip pat kalba apie pinigų perdavimą ir investavimą. Teismas taip pat pažymi, kad motyvai kuriais remdamasis G. G. perdavė psichotropines medžiagas nėra įrodinėjimo dalykas įrodinėjant G. G. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

146Nuteistasis G. G. taip pat skunde nurodo, kad teismas neįvertino to, kad A. Ž. ir D. S. duoti parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, ir duoti turint tikslą palengvinti savo padėtį. Kad byloje nėra duomenų patvirtinančių jo sąsajas su psichotropinėmis medžiagomis apie kurias kalba A. Ž. su D. S.. Be to, įslaptinto liudytojo pateiktas tablečių kiekis (675 vnt.) neatitinka nuteistųjų parodymų, kad pakete turėjo būti 550 vnt., kartu atsiranda neatitikimai ir kainoje. Taip pat nenustatytos aplinkybės, kokiu būdu pas įslaptintą liudytoją atsirado būtent toks kiekis tablečių, nes jis jas pateikė ne R. V. sulaikymo metu prie „( - )“, o po dviejų valandų, jas gavęs, pareigūnui D. A..

147Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs nuteistojo D. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, daro išvadą, kad nuteistojo D. S. duoti parodymai nėra nuoseklūs, todėl teismas jais remiasi tik tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos duomenys (pokalbių įrašai, nuteistojo A. Ž. duoti parodymai ir kt. bylos medžiaga). Kolegija taip pat daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė nuteistojo D. S. versiją, kad jis išmetė paketą ir R. V. pasakė, kad jei nori, tegul važiuoja ir pasiima, kad nuvežė R. V. į tą vietą, kur jis išmetė paketą, tačiau nežino ar R. V. rado tą paketą. Kadangi ši nuteistojo versija prieštarauja kitiems byloje surinktiems ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtiems įrodymams.

148Nuteistojo A. Ž. duoti parodymai yra iš esmės nuoseklūs, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jais nesiremti. Tai, kad pirminėje ikiteisminio tyrimo metu atliktoje apklausoje A. Ž. nenurodė nusikalstamos veikos aplinkybių, o vėlesnėse apklausose nenurodė visų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, nesudaro pagrindo teigti, kad jo duoti parodymai yra nenuoseklūs. Be to, nuteistojo A. Ž. ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti byloje surinkti duomenys (telefoninių pokalbių įrašai, kitų nuteistųjų parodymai ir kt.), todėl šiais nuteistojo duotais parodymais nėra pagrindo abejoti. Tai, kad nuteistieji A. Ž. ir D. S. tiksliai nenurodė kokiu automobiliu į susitikimus atvykdavo G. G. nėra esminė aplinkybė, kuri sudarytų pagrindą iš esmės abejoti nuteistųjų A. Ž. ir D. S. duotų parodymų teisingumu.

149Kolegijos vertinimu, nuteistojo G. G. apeliaciniame skunde nurodytos D. S. ir A. Ž. duotų parodymų sąsajos su jų siekiu būti paleistiems iš suėmimo, siekio palengvinti savo padėtį bei dėl jų parodymų pasikeitimo po tam tikrų proceso veiksmų atlikimo, yra deklaratyvūs bei laikytini pasirinkta gynybos taktika. Tai, kad nuteistiesiems A. Ž. ir D. S. buvo skirtos švelnesnės bausmės nei kitiems nuteistiesiems, nesudaro pagrindo jų duotus parodymus laikyti neteisingais ir jais nesiremti, kadangi bausmės jiems skirtos tik įvertinus visas bylos aplinkybes bei nepažeidžiant bausmių skyrimo taisyklių.

150Apeliaciniame skunde nuteistasis G. G. taip pat teigia, kad nebuvo ištirtas grynosios medžiagos kiekis, nebuvo atlikta papildoma cheminė ekspertizė visam kiekiui patikrinti, nėra nustatyta ir patikrinta, ar 4 tabletės identiškos 675 vnt. tablečių, tai patvirtintų, ar jos įgytos iš to paties šaltinio.

151Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų priemonių, kad būtų išsamiai ištirtos bylos aplinkybės, kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas tenkino nuteistojo R. V. ir jo gynėjo prašymą skirti ekspertizę visam psichotropinių medžiagų kiekiui ištirti, nustatyti, ar 4 tabletės yra vienodos cheminės sudėties, kaip ir kitos 675 tabletės (6 t. 160–165 b. l.), tačiau vėliau nuteistojo R. V. ir jo gynėjo prašymo skirti ekspertizę netenkino dėl objektyvių priežasčių (6 t. 175–179 b. l.). Be to, teismas teismo posėdyje apklausė 2010-01-10 specialisto išvadą Nr. ( - ) pateikusį Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistą A. B., kuris paaiškino tyrimo atlikimo tvarką bei metodiką. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pašalinti bet kokias abejones dėl psichotropinių medžiagų kiekio nustatymo, gautų byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismo posėdžio metu apklausė ekspertą A. Ž., kuris paaiškino psichotropinių medžiagų tyrimo tvarką ir metodiką, taip pat paaiškino, kad nėra galimybių nustatyti, ar 4 tablečių cheminė sudėtis atitinka kitų 675 tablečių cheminę sudėtį. Teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2010-01-10 specialisto išvadą Nr. ( - ) (1 t. 144–147 b. l.), specialisto A. B. duotus paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, eksperto A. Ž. duotus paaiškinimus apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, daro išvadą, nėra pagrindo abejoti 2010-01-10 specialisto išvadoje Nr. ( - ) (1 t. 144–147 b. l.) nustatytomis aplinkybėmis. Kadangi tyrimas buvo atliktas laikantis Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre nustatytos metodikos, kuri yra sertifikuota ir patvirtinta. Dėl šių priežasčių kolegija atmeta nuteistojo G. G. skundo argumentus dėl psichotropinės medžiagos kiekio neištyrimo, taip pat nuteistojo R. V. ir jo gynėjos D. Bajorinienės apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateiktą pakartotinį prašymą skirti ekspertizę dėl psichotropinių medžiagų kiekio nustatymo visose tabletėse.

152Apeliaciniame skunde nuteistasis G. G. teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad įslaptinto liudytojo pateiktas tablečių kiekis (675 vnt.) neatitinka nuteistųjų parodymų, kad pakete turėjo būti 550 vnt, taip pat, kad įslaptintas liudytojas tabletes pateikė ne R. V. sulaikymo metu prie „( - )“.

153Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl nuteistųjų veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį dėl 675 psichotropinių tablečių pardavimo, taip pat išvadomis, kad veikos kvalifikavimui neturi įtakos aplinkybė, kad nuteistieji disponavo 550 vnt. ar 675 vnt. psichotropinių tablečių, kadangi 550 vnt. tablečių kiekis viršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose“ nurodytą didelį šios psichotropinės medžiagos kiekį, tačiau nesiekia minėtose rekomendacijose nurodyto labai didelio minėtos medžiagos kiekio. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai vadovavosi procesiniuose dokumentuose (daiktų, dokumentų pateikimo protokole (1t. 137–142 b. l.); specialisto išvadoje (1 t. 145–146 b. l.)) užfiksuotu kiekiu, t. y. 675 vnt. psichotropinių tablečių. Be to, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokole (1 t. 148–149 b. l.), papildomos liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausos protokole (1 t. 155–156 b. l.), pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atliktos liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 5, apklausos metu (6 t. 36–39 b. l.) užfiksuota, kad R. V. nurodė, jog tablečių kiekis gali būti ir didesnis. Taigi, šių aplinkybių visuma neleidžia abejoti objektyviais duomenimis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nors jos ir prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, jog buvo tariamasi dėl 550 vnt. psichotropinių medžiagų pirkimo-pardavimo.

154Apeliacinės instancijos teismas, kaip jau minėta anksčiau, neturi pagrindo abejoti nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų teisėtumu ir pagrįstumu. Pažymima, kad nei BPK, nei Operatyvinės veiklos įstatymas nenumato, per kiek laiko turi būti surašyti procesiniai dokumentai, todėl šios nuteistojo G. G. skunde išdėstytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip jo kaltę paneigiančios bylos aplinkybės.

155Dėl nuteistiesiems G. G. ir R. V. paskirtų bausmių

156Apeliaciniame skunde nuteistojo R. V. gynėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog R. V. kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino tik iš dalies. Nežiūrint į tai, kad R. V. pasinaudojo jam įstatymo suteikta teise ir parodymų ikiteisminio tyrimo metu nedavė, teisme jis nurodė visas jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, todėl apeliantė mano, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, ir teismas privalėjo į tai atsižvelgti skirdamas bausmę. Taip pat nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad jos ginamasis R. V. anksčiau būtų padaręs nusikalstamų veikų, susijusių su psichotropinėmis medžiagomis. Pasak apeliantės, teismas, skirdamas bausmes R. V., vadovavosi tik bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais: atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, į tai, kad R. V. anksčiau kartą teistas už tyčinius nusikaltimus, o naujus nusikaltimus padarė neišnykus teistumui. BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dešimties metų. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į jo padarytas veikas ir individualizuodamas jam bausmes, nusprendė bausmę skirti pagal sankciją, didesnę, nei numatytas bausmės vidurkis. Teismas motyvuodamas tokį savo sprendimą vadovavosi BPK 27 straipsnio nuostata, jog, kai asmuo, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo įvykdymą, jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas, padaro naują tyčinį nusikaltimą, tai laikoma nusikaltimų recidyvu, ir dėl to už R. V. padarytas nusikalstamas veikas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį jam skyrė 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Tačiau už R. V. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, jam skyrė 9 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra didesnė nei šio straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Taigi teismas, skirdamas galutinę bausmę R. V., neatsižvelgė į tai, kad jis buvo provokuojamas padaryti visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teismas neįvertino aplinkybių, kiek paties R. V. asmeninės savybės sąlygojo nusikalstamų veikų padarymą t. y. nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių – sunki turtinė kaltininko padėtis, priverstinis nedarbas, turto praradimas, šeimos nario sunki liga ir pan., nulemia kaltininko elgesį. Apeliantės teigimu, įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad R. V. nuteistas ne už tai, kad pats ieškojo asmenų, vartojančių ar platinančių narkotines medžiagas, bet už tokių medžiagų laikymą bei platinimą, būdamas kito asmens sukurstytas, nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir skyrė per griežtą bausmę.

157Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad R. V. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje (nusikalstama veika padaryta 2009-12-09) padarymą skirta laisvės atėmimo 5 metams 6 mėnesiams bausmė; už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje (nusikalstama veika padaryta 2009-12-15) padarymą skirta laisvės atėmimo 5 metams 6 mėnesiams bausmė; už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje (nusikalstama veika padaryta 2010-01-20) padarymą skirta laisvės atėmimo 5 metams 6 mėnesiams bausmė; už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje (nusikalstama veika padaryta 2010-01-27-28) padarymą skirta laisvės atėmimo 9 metams 3 mėnesiams bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas padarytas 2009-12-09, 2009-12-15, 2010-01-21, 2010-01-27-28 iš dalies jas sudedant, pridedant dalį švelnesnės bausmės ir galutine bausme paskirta laisvės atėmimas 10 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

158Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam R. V., atsižvelgė į tai, kad jis teisiamas antrą kartą, bausmę atlikęs, teistumui neišnykus, veikdamas organizuota grupe tiesiogine tyčia padarė du sunkius nusikaltimus ir du sunkius nusikaltimus padarė vienas. Kad nenustatyta R. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jog yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad dvi veikas padarė organizuotoje grupėje, taip pat įvertino, kad R. V. nedirba, registruotas darbo biržoje, baustas administracine tvarka, turi šeimą, padarė tyčines nusikalstamas veikas neišnykus teistumui.

159Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius du momentus: kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: kaltininkas nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

160Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme keičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka suriktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (kasacinė byla 2K-307/2012).

161Spręsdamas, ar kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teismas turi įvertinti, kiek kaltinamojo parodymai prisidėjo prie teisingo sprendimo priėmimo byloje. Konstatuodami BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, teismai savo sprendimą turi motyvuoti. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu atliktos pirminės apklausos metu nuteistasis R. V. atsisakė duoti parodymus ir atsakyti į klausimus (1 t. 146–147 b. l.), papildomų ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metu (2 t. 150–151; 154–155 b. l.) nuteistasis R. V. atsisakė duoti parodymus. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis tik iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, motyvuodamas tuo, kad veikė išprovokuotas liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 5, bei davė byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms prieštaraujančius parodymus. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, kad nusikalstamos veikos imitavimo modelis buvo atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų, kad R. V. nebuvo išprovokuotas daryti nusikalstamų veikų, bei tuo, kad R. V. kaltę pripažino tik iš dalies, nenurodė, jog nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nepripažino nuteistojo R. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybe, tai kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

162Byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistojo R. V. turtinė padėtis buvo sunki, kad jis priverstinai nedirbo, jis ar jo šeimos nariai sirgo sunkiomis ligomis, ar yra kitų aplinkybių, kurios būtų reikšmingos nuteistajam R. V. individualizuojant ir skiriant bausmę už padarytus nusikaltimus. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats R. V..

163Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistasis R. V. 2010-01-20 ir 2010-01-28 nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuotoje grupėje, ir pripažino, tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

164BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas skirdamas bausmę, atsižvelgia į 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

165BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

166BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už šio nusikaltimo padarymą asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dešimties metų. Taigi BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmė vidurkis yra 5 metai, BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmė vidurkis yra 9 metai.

167Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes nuteistajam R. V., tinkamai įvertino jo asmenybę, kad anksčiau teistas, nusikaltimus padarė neišnykus teistumui, nedirba, registruotas darbo biržoje, vedęs, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kad nusikaltimai baigti ir padaryti tyčia, kad du sunkius nusikaltimus padarė veikdamas organizuotoje grupėje, du sunkius nusikaltimus padarė vienas, dėl dviejų nusikaltimų yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai paskyrė bausmes nežymiai viršijančias jam inkriminuotų nusikaltimų BK straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkius. Nuteistajam R. V. paskirtos bausmės buvo subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, t. y. prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad prie R. V. paskirtos griežčiausios 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės už kitus 3 nusikaltimus buvo pridėta tik nedidelė dalis paskirtų laisvės atėmimo bausmių (po 2 mėnesius laisvės atėmimo už kiekvieną nusikaltimą), todėl, konstatuojama, kad R. V. paskirta galutinė subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, subendrinta laikantis bausmių bendrinimo reikalavimų, nėra per griežta ir jos švelninti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam R. V. paskirta bausmė teisinga ir nėra per griežta, už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padarymą pridėta nedidelė dalis paskirtų bausmių, todėl bausmės švelninti dėl to, kad iš kaltinimų R. V. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2009-12-09 ir 2009-12-15 epizodų) pašalinti du objektyvieji veikos požymiai, nėra pagrindo.

168Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam G. G. už BK 260 straipsnio 1 dalyje (nusikalstama veika padaryta 2010-01-20) numatytos veikos padarymą skirtas laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams, už BK 260 straipsnio 2 dalyje (nusikalstama veika padaryta 2010-01-28) numatytos veikos padarymą skirtas laisvės atėmimas 9 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas padarytas 2010-01-20, 2010-01-28 subendrintos iš dalies jas sudedant, ir galutine bausme G. G. paskirta – laisvės atėmimas 9 metams 6 mėnesiams.

169Teisėjų kolegija įvertinusi nuteistojo G. G. asmenybę, kad anksčiau teistas, bausmę atlikęs, nusikaltimus padarė neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, vedęs, taip pat įvertinusi jo padarytų nusikaltimų pavojingumą, bei kad nusikaltimai baigti ir padaryti tyčia, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės nėra per griežtos. Nuteistajam G. G. paskirtos bausmės buvo subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, t. y. prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad prie G. G. paskirtos griežčiausios 9 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės už kitą nusikaltimą buvo pridėta tik nedidelė dalis paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl, konstatuojama, kad G. G. paskirta galutinė subendrinta 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, subendrinta laikanti bausmių bendrinimo reikalavimų, ir yra teisinga.

170Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinius skundus (BPK 320 straipsnio 3 dalis) ir remdamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas priimdamas 2012 m. gegužės 4 d. nuosprendį nešališkai ir tinkamai, laikantis BPK 20 straipsnio reikalavimų ištyrė byloje surinktus įrodymus, padarytas išvadas pagrindė byloje surinktais įrodymais, tačiau nuteistojo R. V. atžvilgiu dėl 2009-12-09 ir 2009-12-15 veikų padarė bylos aplinkybes neatitinkančias išvadas, todėl priimtas nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

171Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, 332 straipsniu,

Nutarė

172Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nuosprendžio dalį dėl kaltinimų R. V. padarius nusikalstamas veikas 2009 m. gruodžio 9 d. ir 2009 m. gruodžio 15 d. pakeisti, iš kaltinimo pašalinant BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius įgijo ir laikė, ir kaltinimus išdėstyti taip:

173R. V. neteisėtai 2009 m. gruodžio 9 d., apie 11.30 val., prie ( - ), esančio ( - ), automobilių stovėjimo aikštelės atgabeno ir įslaptinto liudytojo Nr. 5 automobilyje už 1000 litų pardavė įslaptintam liudytojui Nr. 5 vieną šimtą vnt. ekstazio tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – 2CB (4-bromo -2,5-dimethoxyphenylethytamine, MFT), kurios bendroji masė yra 0,605 g.

174R. V. neteisėtai 2009 m. gruodžio 15 d., apie 13.05 val., ( - ) mieste gabeno ir einant ( - ) gatve, už 1000 litų pardavė įslaptintam liudytojui Nr. 5, vieną šimtą vnt. ekstazio tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – 2CB (4-bromo -2,5-dimethoxyphenylethytamine, MFT), kurios bendroji masė yra 0,626 g.

175Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

176Nuteistojo G. G. apeliacinį skundą atmesti.

1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. G. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 3. G. G. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (nusikalstama veika... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinus paskirtas bausmes už... 5. R. V. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika... 6. R. V. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika... 7. R. V. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika... 8. R. V. pripažinti kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (nusikalstama veika... 9. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos paskirtos bausmės... 10. Į bausmės laiką R. V. įskaitytas laikino sulaikymo laikotarpis nuo... 11. Bausmės pradžią R. V. nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo... 12. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti D. S. ir A. Ž., tačiau nuosprendis jų... 13. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 14. G. G. nuteistas už tai, kad neteisėtai perdavė psichotropinę medžiagą, o... 15. G. G. taip pat nuteistas už tai, kad jis neteisėtai perdavė didelį kiekį... 16. R. V. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė, gabeno psichotropinę... 17. be to, R. V. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė, gabeno... 18. R. V., D. S. ir A. Ž. nuteisti už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė, gabeno... 19. R. V., D. S., A. Ž. nuteisti už tai, kad neteisėtai disponavo dideliu kiekiu... 20. Apeliaciniu skundu G. G. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo... 21. Apeliantas skunde nurodo, kad, jo manymu, Šiaulių apylinkės teismo... 22. Taip pat nurodo, kad teismas nuosprendyje paneigė kaltinamojo akto teiginius... 23. Apelianto teigimu, jo kaltę dėl šių nusikalstamų veikų teismas pagrindė... 24. Pasak apelianto, iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo... 25. Apelianto teigimu, analogiškai yra ir su A. Ž. parodymais: vasario 11 d.,... 26. Apeliantas nurodo, kad iš abiejų nuteistųjų parodymų chronologijos matyti,... 27. Duodami teisme parodymus apie tai, kokiu automobiliu jis (G. G.) buvo atvykęs... 28. Tai, kad jų parodymai nepatikimi, patvirtina ir šių asmenų parodymai dėl... 29. A. Ž. tvirtino, kad G. G. tablečių pavyzdžius perdavė D. S.. Jis... 30. Apeliantas nurodo, kad teismas savo išvadas turėjo pagrįsti įrodymais,... 31. Tai, kad parodymai nepatikimi, patvirtina ir teismo nuoroda nuosprendyje, jog... 32. Apelianto teigimu, iš esmės teismas nuosprendyje net nebandė aptarti,... 33. Apeliantas nurodo, kad kitas įrodymas, tariamai pagrindžiantis jo kaltę,... 34. Pasak apelianto, analogiškai teismas vertino jų telefoninių pokalbių,... 35. 2010-01-28, esmę. Teisminio nagrinėjimo metu teismas neatliko jokio tyrimo... 36. Apeliantas teigia, kad teismas vertino tiktai įrodymus, tariamai... 37. 1. Neatsižvelgė į A. Ž. ir D. S. parodymų prieštaringumą ir... 38. 2. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių bet kokias jo sąsajas su... 39. 3. Nuteistasis R. V. paneigė šių nuteistųjų parodymus nurodydamas, kad... 40. 4. Tablečių kiekis, pateiktas įslaptinto liudytojo (675 vnt.), neatitinka... 41. 5. Nenustatytos aplinkybės, kokiu būdu pas įslaptintą liudytoją atsirado... 42. Neištirtas grynosios medžiagos kiekis (nebuvo atlikta papildoma cheminė... 43. Nėra nustatyta ir patikrinta, ar 4 keturios tabletės identiškos 675 vnt.... 44. Pasak apelianto, iš nuosprendžio turinio negalima suprasti, pagal kokį... 45. Be to, apelianto teigimu, byloje iš viso nenustatytas tariamas jo... 46. Apeliantas pažymi, kad visi neaiškumai ir abejonės turi būti vertinami... 47. Be to, apeliantas mano, kad teismas jo atžvilgiu buvo šališkas. Šališkumas... 48. Apeliantas nurodo, kad teismo nešališkumo principas turi du aspektus:... 49. Apeliaciniu skundu nuteistojo R. V. gynėja advokatė D. Bajorinienė prašo... 50. Apeliaciniame skunde nuteistojo R. V. gynėja nurodo, jog mano, kad teismas,... 51. Pasak apeliantės, nuosprendis privalo būti teisėtas ir pagrįstas, t. y.... 52. Baudžiamasis įstatymas, t. y. BK 260 straipsnio 1 dalis, numato... 53. Apeliantė nurodo, kad nusikalstamos veikos imitavimo modelį reglamentuoja... 54. Pasak apeliantės iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad asmeniui,... 55. Pasak apeliantės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas teismų... 56. Visos šios aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę, jas... 57. Apeliantės teigimu, įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes... 58. Apeliacinio proceso metu nuteistasis G. G. gynėjas, nuteistasis R. V. ir jo... 59. Nuteistojo R. V. gynėjos advokatės D. Bajorinienės skundas tenkintinas iš... 60. Nuteistojo G. G. apeliacinis skundas atmestinas.... 61. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų... 62. Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų... 63. Dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo... 64. Asmens teisė į nešališką teismą numatyta Lietuvos Respublikos... 65. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad, nors... 66. Pirmiausia teismas turi būti subjektyviai nešališkas. Šiuo aspektu... 67. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi... 68. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė pirmosios... 69. Teismas pažymi, kad įvertinant kilusių dėl teismo nešališkumo abejonių... 70. Taip pat nuteistasis G. G. skunde nurodo, kad teisėjo šališkumas... 71. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą teisėjai įrodymus... 72. Dėl nuteistojo R. V. kaltės... 73. Iš nuteistojo R. V. gynėjos D. Bajorinienės apeliacinio skundo argumentų... 74. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja,... 75. 2009-12-09 nusikalstama veika... 76. R. V. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai įgijo, laikė, gabeno... 77. Nuteistojo R. V. kaltę dėl šiame epizode jam inkriminuotos nusikalstamos... 78. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad ši nuteistojo R. V. veika... 79. Kolegija pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis... 80. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad ši nuteistojo R. V. veika... 81. Kolegija pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis... 82. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta ir... 83. Atsižvelgiant į tai, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikalstamos... 84. 2009-12-15 nusikalstama veika... 85. R. V. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė, gabeno psichotropinę... 86. Nuteistojo R. V. kaltę dėl šiame epizode jam inkriminuotos nusikalstamos... 87. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad ši nuteistojo R. V. veika... 88. Kolegija pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis... 89. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta ir... 90. Atsižvelgiant į tai, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikalstamos... 91. 2010-01-20 nusikalstama veika ... 92. R. V., D. S. ir A. Ž. nuteisti už tai, kad veikdami organizuotoje grupėje,... 93. Nuteistojo R. V. kaltę dėl šiame epizode jam inkriminuotos nusikalstamos... 94. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta daroma išvada, kad nuteistojo R. V., D.... 95. 2010-01-27-28 nusikalstama veika... 96. R. V., D. S., A. Ž. nuteisti už tai, kad jie neteisėtai disponavo dideliu... 97. Nuteistojo R. V. kaltę dėl šiame epizode jam inkriminuotos nusikalstamos... 98. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad R. V., D. S. ir A.... 99. R. V. gynėja D. Bajorinienė apeliaciniame skunde nurodo, kad nuteistasis... 100. Pažymėtina, kad tiek BK 259 straipsnyje, tiek BK 260 straipsnyje nustatyta... 101. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs... 102. Dėl R. V. kaltę patvirtinančių įrodymų vertinimo... 103. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nuteistojo R. V. gynėjos D.... 104. Teisėjų kolegija, neturi pagrindo netikėti įslaptinto liudytojo Nr. 5... 105. Dėl nuteistojo G. G. kaltės... 106. Nuteistasis G. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nusikalstamų veikų... 107. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad iš kaltinimo pašalinus... 108. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas... 109. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti... 110. Nuteistasis G. G. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą platinti,... 111. Nuteistasis G. G. taip pat nuteistas už tai, kad neteisėtai perdavė didelį... 112. Nuteistojo G. G. kaltę padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 2... 113. Be to, iš 2010-06-02 Telšių apskr. VPK ONTS operatyvinių veiksmų atlikimo... 114. Dėl 2010-01-20 nusikalstamos veikos G. G. bendrauja su D. S., o D. S.... 115. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad G. G. veikos pagal... 116. Iš anksčiau išdėstytų įrodymų visumos matyti, kad G. G. nuteistas už... 117. Dėl įrodymų leistinumo... 118. Nuteistojo R. V. gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad nuteistojo R. V.... 119. Pagal 2002 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos... 120. BPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad baudžiamasis procesas Lietuvos... 121. Nusikalstamos veikos imitacijos modelis atliekamas iki ikiteisminio tyrimo... 122. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse formuojamą teismų praktiką,... 123. Šioje byloje operatyvinių veiksmų ir nusikalstamą veiką imituojančių... 124. Faktiniai operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindai išvardyti Operatyvinės... 125. Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio 1 dalis leidžia įslaptintą... 126. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad... 127. Taigi provokavimas konstatuotinas tada, kai iš aplinkybių visumos galima... 128. Apeliaciniame skunde nuteistojo R. V. gynėja teigia, kad iš visos bylos... 129. Šioje baudžiamojoje byloje pagrindiniai įrodymai yra surinkti atliekant... 130. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi Telšių... 131. Nusikalstamos veikos imitavimo modelio dalyvis M. (įslaptintas liudytojas Nr.... 132. Įslaptintas liudytojas Nr. 5 apie tokius savo veiksmus nedelsiant informavo... 133. Sankcionavus nusikalstamos veikos modelį Nr. 6S, R. V. ir galbūt su juo... 134. 2010-01-04 Telšių apskr. VPK ONTS skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis... 135. 2010-01-15 nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas M. Striaukas... 136. 2010-01-15 nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas M. Striaukas... 137. Iš 2010-01-22 ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolo matyti, kad R. V.... 138. Taigi pirmiau išdėstytų duomenų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą,... 139. Taigi daroma išvada, kad duomenys gauti taikant operatyvinės veiklos... 140. Remiantis anksčiau paminėtomis Klaipėdos apygardos teismo teisėjo ir... 141. Dėl nuteistojo G. G. kaltę patvirtinančių įrodymų vertinimo... 142. Nuteistasis G. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad kaip įrodymu, tariamai... 143. Kaip jau minėta anksčiau, nuteistojo G. G. kaltę patvirtina visuma byloje... 144. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad buvo... 145. Be to, kolegijos vertinimu, šie telefoniniai pokalbiai iš dalies paneigia... 146. Nuteistasis G. G. taip pat skunde nurodo, kad teismas neįvertino to, kad A.... 147. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs nuteistojo D. S. ikiteisminio... 148. Nuteistojo A. Ž. duoti parodymai yra iš esmės nuoseklūs, todėl pirmosios... 149. Kolegijos vertinimu, nuteistojo G. G. apeliaciniame skunde nurodytos D. S. ir... 150. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. G. taip pat teigia, kad nebuvo ištirtas... 151. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas... 152. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. G. teigia, kad pirmosios instancijos... 153. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, sutinka su... 154. Apeliacinės instancijos teismas, kaip jau minėta anksčiau, neturi pagrindo... 155. Dėl nuteistiesiems G. G. ir R. V. paskirtų bausmių... 156. Apeliaciniame skunde nuteistojo R. V. gynėja teigia, kad pirmosios instancijos... 157. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad R. V. už nusikalstamos veikos,... 158. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam R. V.,... 159. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko atsakomybę lengvinanti... 160. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią... 161. Spręsdamas, ar kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teismas... 162. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistojo R. V. turtinė padėtis buvo... 163. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistasis R. V. 2010-01-20 ir... 164. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas skirdamas bausmę, atsižvelgia... 165. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę,... 166. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo... 167. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes... 168. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam G. G. už BK 260... 169. Teisėjų kolegija įvertinusi nuteistojo G. G. asmenybę, kad anksčiau... 170. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal... 171. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos... 172. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nuosprendžio dalį... 173. R. V. neteisėtai 2009 m. gruodžio 9 d., apie 11.30 val., prie ( - ), esančio... 174. R. V. neteisėtai 2009 m. gruodžio 15 d., apie 13.05 val., ( - ) mieste gabeno... 175. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 176. Nuteistojo G. G. apeliacinį skundą atmesti....