Byla 2A-1674/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Estinos arka“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-58-104/2012 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Estinos arka“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Inžinierinė statyba“, uždarajai akcinei bendrovei „Simpras“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Ritna“ dėl kreditorių interesų gynimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4BUAB „Estinos arka“ bankroto administratorius pareiškė actio Pauliana ieškinį atsakovams UAB „Inžinerinė statyba“, UAB „Simpras“ ir UAB „Ritna“ ir CK 6.66 str. pagrindu prašė pripažinti negaliojančia skolų įskaitymo sutartį sudarytą 2009 m. gegužės 14 d. tarp UAB „Estinos arka“ ir atsakovų UAB „Inžinerinė statyba“, UAB „Simpras“ ir UAB „Ritna“ ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovo UAB „Ritna“ 80 000 Lt, taip pat priteisti 6 905 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 14 d. iki 2010 m. spalio 21 d. bei įstatymo numatytas 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

5Nurodė, kad šalys 2009 m. gegužės 14 d. sutartimi konstatavo, kad UAB „Estinos arka“ yra skolinga UAB „Inžinerinė statyba“, UAB „Ritna“ skolinga UAB „Estinos arka“, o UAB „Simpras“ skolinga UAB „Ritna“ ir susitarė, kad šios sutarties pagrindu UAB „Simpras“ perima UAB „Estinos arka“ įsiskolinimą UAB „Inžinerinė statyba“ sumoje 80 000 Lt ir įsipareigoja jį padengti tiesiogiai UAB „Inžinerinė statyba“ iki 2010 m. balandžio 30 d. pinigais arba statybinėmis medžiagomis. Sutartimi šalys konstatavo, kad nuo jos pasirašymo dienos UAB „Estinos arka“ mažina savo įsiskolinimą UAB „Inžinerinė statyba“, UAB „Simpras“ mažina savo įsiskolinimą UAB „Ritna“, o UAB „Ritna“ mažina savo įsiskolinimą UAB „Estinos arka“ 80 000 Lt. Minėtas susitarimas buvo sudarytas prieš pat bankroto bylos iškėlimą ir turėjo įtakos, kad ieškovas negalėjo atsiskaityti su kitais kreditoriais, pažeidė pastarųjų teises, kadangi kreditoriaus UAB „Inžinerinė statyba“ reikalavimas buvo patenkintas pirmiau už kitus. Ieškovas prašė laikyti sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu ir nurodė, kad yra šio straipsnio taikymo sąlygų visetas. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė taikyti ir CK 1.82 straipsnį, nurodė, kad ginčo sandoris vertinamas kaip piktavališkas susitarimas, nes atsakovas UAB „Ritna“ yra UAB „Estinos arka“ akcininkas, ieškovo buvęs vadovas yra ir UAB „Ritna“ akcijų turėtojas. Taip pat nurodė, kad ginčo sandoris neatitinka įskaitymo sandorio reikalavimų (CK 6.130 str.), nes nebuvo priešpriešinių vienarūšių reikalavimų. Pažymėjo, kad ieškovo turtui, piniginėms lėšoms tuo metu buvo taikyti areštai.

6Atsakovas UAB „Simpras“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas remiasi tik galimomis prielaidomis ir savo subjektyviais vertinimais, kurie nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Pažymėjo, kad ginčo sutarties sudarymo dieną ieškovui nebuvo iškelta bankroto byla, todėl šalys turėjo teisę sudaryti sutartį dėl reikalavimo perleidimo ir įskaitymo (CK 6.130 str.).

7Atsakovas UAB „Ritna“ su ieškiniu taip pat nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad dar iki keturšalės sutarties sudarymo UAB „Simpras“ atsiskaitė su UAB „Inžinerinė statyba“ savo produkcija (silikatiniais blokeliais). Ginčo sutartimi ne tik buvo parašyta, kad įvykdytas užskaitymas, bet ir realiai UAB „Simpras“ atsiskaitė savo produkcija su UAB „Inžinerinė statyba“ ir sutartyje išdėstytas skolų įskaitymas yra teisingas ir pagrįstas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kiek ginčo sutarties sudarymo dieną jis turėjo kreditorių, kokie buvo įsiskolinimai, dėl kokių įsiskolinimų pradėti išieškojimai, kokie turto ir piniginių lėšų apribojimai buvo taikomi ieškovui.

8Atsakovas BUAB „Inžinerinė statyba“ atsiliepime su ieškiniu sutiko (1 t., 130-131 b. l.).

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.

11Teismas nurodė, kad ginčo sandoris buvo atliktas iki bankroto bylos iškėlimo, dėl to, teismo nuomone, ginčo susitarimas yra įprastas verslo praktikoje ir nedraudžiamas įstatymu net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams, tuo labiau, kad pagal ginčijamą susitarimą UAB „Estinos arka“ negavo 80 000 Lt iš UAB „Ritna“, tačiau neliko skolinga UAB „Inžinierinė statyba“, todėl toks sandoris ieškovui buvo naudingas. Teismas sutiko su ieškovo teiginiu, kad įmonė buvo nemoki, tačiau pažymėjo, kad 80 000 Lt, kurių ieškovas negavo iš UAB „Ritna“ neįtakojo ieškovo nemokumo, nes bankroto byloje nustatyta, kad ieškovo įsiskolinimai 2009 m. birželio 30 d. balanso duomenimis sudarė virš 5 mln. Lt.

12Dėl privalomumo sudaryti ginčijamus sandorius, teismas nurodė, kad pagal bylos duomenis ir iš ieškovo dubliko matyti, kad dėl pinigų trūkumo ieškovas siūlė visiems kreditoriams sudarinėti sutartis ir taip mažinti įsiskolinimus, nes norėjo išvengti bankroto, o tai reiškia, kad ieškovo veiksmai ekonominio sunkmečio metu atitiko verslo logiką, buvo protingi ir sąžiningi.

13Dėl šalių sąžiningumo, teismas nurodė, kad nenustačius, jog ginčijamais sandoriais buvo pažeisti kreditorių interesai, bei nustačius, kad skolininkas sudarė ginčijamą sandorį siekdamas sumažinti įsiskolinimus, darytina išvada, kad sudarydamas sandorį skolininkas buvo sąžiningas. Atsakovų sąžiningumo prezumpcijos ieškovas taip pat nepaneigė. Dėl nurodytų aplinkybių teismas atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu.

14Teismas taip pat sprendė, kad nėra pagrindo ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.82 straipsnį, kaip prieštaraujantį juridinio asmens teisnumui, nes byloje tokių įrodymų nėra, taip pat nėra kitų įrodymų, patvirtinančių šalių piktavališką susitarimą. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad atsakovas UAB „Ritna“ yra UAB „Estinos arka“ akcininkas, ieškovo buvęs vadovas yra ir UAB „Ritna“ akcijų turėtojas, savaime nesudaro pagrindo ginčo sutartį naikinti kaip neatitinkančią įstatymo reikalavimų.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

16Ieškovas BUAB „Estinos arka“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas nepasisakė dėl patikslintame ieškinyje nurodytų argumentų, kad ginčo sandoris neatitinka įskaitymo sandorio reikalavimams (CK 6.130 str.) ir prievolė įskaitymu nepasibaigė. Ginčijamame sandoryje nėra įskaitymo taikymui reikalaujamų sąlygų, t. y. tarp šalių nebuvo priešpriešinių vienarūšių reikalavimų. Po tokio turinio sandorio sudarymo UAB „Ritna“ tebeliko skolinga UAB „Estinos arka“ 80 000 Lt.
  2. Ginčo sandoris sudarytas 2009 m. gegužės 14 d. Tuo metu teisme buvo priimti ieškiniai dėl bankroto bylos iškėlimo dviem sandorio dalyviams – UAB „Estinos arka“ ir UAB „Inžinerinė statyba“. Šios bendrovės neabejotinai žinojo, kad joms keliamos bankroto bylos. Atsakovai nurodė, kad bendrovės, dalyvaujančios sandoryje, dirbo bendrai tame pačiame objekte, todėl galėjo žinoti apie nemokumą ir sandorio, pažeidžiančio kitų kreditorių interesus, sudarymą. Sandorio šalys yra verslininkai, turėjo pareigą domėtis. Apie priimtus ieškinius viešai skelbiama teismų internetiniame puslapyje. UAB „Ritna“ yra BUAB „Estinos arka“ akcininkė, o pastarosios bendrovės buvęs generalinis direktorius yra UAB „Ritna“ 49 proc. akcijų turėtojas. Taigi bendrovėms buvo žinoma arba turėjo būti žinoma ir apie finansinę padėtį, ir apie priimtus ieškinius dėl bankroto, ir apie kreditorių teisių pažeidimą. Sandorio dalyviai buvo nesąžiningi, sandorį sudarė žinodami, kad minėtoms bendrovėms bus iškeltos bankroto bylos.
  3. Ieškovo kilnojamam ir nekilnojamam turtui, piniginėms lėšoms bei teisėms buvo taikyti areštai, dėl to UAB „Estinos arka“ teisės neturėjo pakisti, o šiuo atveju po sandorio sudarymo pakito. Buvo pažeisti antstolių patvarkymai, o toks sandoris yra niekinis, kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.).

17Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Ritna“ prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimą. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, visos ginčo sandorio šalys turėjo viena kitai skolinių įsipareigojimų, ir tai atitinka CK 6.130 straipsnio nuostatas ir tokio visų juridinių asmenų, dalyvavusių sudarant ginčo sandorį įsiskolinimo pagrindu buvo sudaryta ginčo sutartis dėl skolų užskaitymo. UAB „Simpras“ atsiskaitė savo produkcija (silikatiniais blokeliais) su UAB „Inžinerine statyba“ ir ginčo sutartyje išdėstytas skolų įskaitymas yra teisingas ir pagrįstas. Ekonominio sunkmečio laikotarpiu atsiskaityti už suteiktas paslaugas bei atliktus darbus ne piniginėmis lėšomis, o produkcija buvo labai aktualu ir naudinga visiems. Be to, tai buvo vienintelis realus atsiskaitymo variantas ekonominio sunkmečio laikotarpiu. Tik įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo (2009 m. spalio 22 d.), ieškovas buvo pripažintas nemokiu – bankrutuojančiu, o iki tol nei vienai iš ginčo sandorio šalių nebuvo nustatyti apribojimai dėl atsiskaitymų. Iki Juridinių asmenų registre statuso „bankrutuojantis“ įregistravimo, UAB „Estinos arka“ duomenys nebuvo viešai skelbiami – juridiniams asmenims nebuvo žinoma apie sunkią šios bendrovės finansinę padėtį. Ta aplinkybė, kad ginčo sandorį sudarę juridiniai asmenys dirbo viename objekte, neįrodo, kad jiems turėjo būti žinomos visos UAB „Estinos arka“ finansinės problemos. Apeliantas nurodo, kad iš UAB „Estinos arka“ turto buvo vykdomas išieškojimas sandorio sudarymo metu, kad išduoti vykdomieji raštai, uždėti areštai turtui, tačiau konkrečių įrodymų nepateikė.

18Atsakovas BUAB „Inžinerinė statyba“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu sutinka, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti.

19Atsakovas UAB „Simpras“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad sutarties sudarymo metu ieškovui nebuvo iškelta bankroto byla, tai ginčo sutarties šalys turėjo teisę remiantis CK nuostatomis, reglamentuojančiomis įskaitymą ir novaciją, sudaryti sutartį dėl reikalavimo perleidimo ir įskaitymo. Be to, pats ieškovas dublike patvirtino, kad jis siūlė savo kreditoriams sudaryti įskaitymo sutartis ir taip mažinti ieškovo įsiskolinimus, nes norėjo išvengti bankroto, o tai reiškia, kad pats ieškovas pripažįsta, kad jo veiksmai ekonominio sunkmečio metu atitiko verslo logiką, buvo protingi ir sąžiningi. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtent dėl ginčo sutarties sudarymo jis tapo nemokus ar kad jau būdamas nemokus suteikė pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidė kreditoriaus teises, sudarydamas ginčo sandorį. Taip pat ieškovas nepateikė įrodymų, kad ginčo sutarties sudarymo dieną jis turėjo kreditorių, turinčių neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę ieškovui. Taip pat nepateikė įrodymų, kurie paneigtų sutarties šalių sąžiningumo prezumpciją. Ieškovas nutyli, kad sutarties sudarymo metu UAB „Simpras“ perėmė iš ieškovo jo 80 000 Lt įsiskolinimą UAB „Inžinerinė statyba“, t. y. sumažino ieškovo prisiimtus įsipareigojimus, tuo sudarydamas galimybę kitiems ieškovo kreditoriams gauti savo reikalavimų patenkinimą iš likusio ieškovo turto. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų viseto.

20IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškinio, pripažinęs, kad ginčijamu sandoriu nebuvo pažeistos kitų kreditorių teisės, kad jis atliktas iki bankroto bylos iškėlimo, todėl nedraudžiamas įstatymo net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams, kad ieškovas siūlė tokio pobūdžio sandorius sudarinėti visiems kreditoriams ir mažinti įsiskolinimus, kad nepaneigta sandorio šalių sąžiningumo prezumpcija, kad ieškovas neįrodė sandorio prieštaravimo CK 1.82 ir 1.91 straipsniams.

22Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas, nurodydamas, kad neegzistavo priešpriešinių vienarūšių reikalavimų situacija, kad atsakovai žinojo apie tai, jog dviem sandorio dalyviams keliamos bankroto bylos, kad buvo pažeisti kitų kreditorių interesai, nes antstoliai, vykdę išieškojimą, perdavė neįvykdytus vykdomuosius raštus į bankroto bylą. Dėl šių argumentų Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pasisako savo sprendime.

23Dėl ginčijamo sandorio vertinimo kaip priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo

24Įskaitymo sąlygas apibrėžia CK 6.130 straipsnis. Iš CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010).

25Apeliantas nurodo, kad teismas nepasisakė dėl ieškinyje nurodyto argumento, kad neegzistavo priešpriešinių vienarūšių reikalavimų situacija.

26Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčijama 2009 m. gegužės 14 d. sutartis šalių nėra įvardinta priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo sutartimi. Iš tiesų, ginčijamos sutarties sudarymo metu priešpriešinių vienarūšių reikalavimų situacija neegzistavo, tačiau ta sutartimi ir nebuvo siekiama tokius reikalavimus įskaityti. Ginčijama sutartimi sutarta dėl keturšalio įsiskolinimų tarp sandorio šalių dengimo, joje nekalbama apie priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą.

27Apeliantas netinkamai rėmėsi CK 6.130 straipsniu. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė, kodėl atmetė ieškovo argumentus dėl CK 6.130 straipsnio tariamo pažeidimo, tačiau ši aplinkybė neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

28Dėl kreditorių teisių pažeidimo kaip actio Pauliana tenkinimo sąlygos

29Nepaisant to, kad ginčijamas sandoris negali būti vertinamas kaip priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo sandoris, tokiu sandoriu apeliantas (įmonė, kuriai vėliau iškelta bankroto byla), negavo atsiskaitymo iš savo skolininko UAB „Ritna“, tačiau atsiskaitė su savo kreditoriumi UAB „Inžinerinė statyba“ tokiu būdu, kad UAB „Simpras“ padengė įsiskolinimą UAB „Inžinerinė statyba“. Todėl būtina įvertinti, ar tokiu sandoriu nebuvo pažeisti apelianto kreditorių interesai, o jei taip – ar egzistuoja kitos actioPauliana tenkinimo sąlygos.

30Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-25/2012; kt.).

31Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kuria buvo pripažinta, kad ginčijamu sandoriu nebuvo pažeistos kitų kreditorių teisės.

32Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčo sandoris buvo atliktas iki bankroto bylos iškėlimo ir kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010), kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno kreditoriaus reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams.

33Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į nagrinėjamos bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtos bylos, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, skirtumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Pirmiausia, pagal minėtoje byloje nustatytas aplinkybes, faktiškai nemoki įmonė perleisdama specifinį turtą (transformatorinę pastotę) atsiskaitė su specifiniu kreditoriumi (AB „Rytų skirstomieji tinklai“). Tuo tarpu šioje byloje nagrinėjami piniginiai atsiskaitymai, kuriuos turėjo gauti, bet negavo ieškovas. Antra, minėtoje nutartyje Aukščiausiasis Teismas konstatavęs, kad „kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai<...>“, šią savo išvadą siejo su tolesniu teiginiu, jog „svarbu, kad toks turto perleidimas ir reikalavimų įskaitymas nepažeistų kitų analogiškoje situacijoje esančių kreditorių teisių, kurie būtų suinteresuoti įsigyti tą patį turtą ir įskaityti savo reikalavimus tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis.“ Pažymėtina, kad vėlesnėje praktikoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kiti kreditoriai gali būti suinteresuoti įsigyti tą patį turtą (daiktus, lėšas ar kt.) ir įskaityti savo reikalavimus tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis. Be to, kreditoriui nedraudžiama iki bankroto bylos iškėlimo daryti įskaitymus, bet skolininkas turi pareigą nepažeisti kitų kreditorių interesų. Jeigu, be kreditoriaus, kuriam perleistas reikalavimas į lėšas, nemokumo padėtyje esantis skolininkas turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai buvo piniginiai, o su jais liko neatsiskaityta, tai yra pagrindas išvadai, kad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti, nepriklausomai nuo to, kad įmonės nemokumas nedidėjo arba nepakito (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

34Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčijama sutartis sudaryta 2009 m. gegužės 14 d., t. y. po to, kai Vilniaus apygardos teisme 2009 m. gegužės 11 d. buvo gautas ir 2009 m. gegužės 13 d. buvo priimtas ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo apeliantui. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo apeliantui priimta 2009 m. rugpjūčio 25 d. Toje nutartyje konstatuota, kad iš 2009 m. birželio 30 d. UAB „Estinos arka“ balanso duomenų, jos turimas turtas įvertintas 5 937 970 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 5 043 566 Lt, o pradelsti įsipareigojimai sudarė 5 066 101,73 Lt. Inicijuodamas bankroto bylą kreditorius VSDFV Vilniaus skyrius nurodė, kad UAB „Estinos arka“ įsiskolinimas VSDFV biudžetui nuolat augo, kad paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2009 m. balandžio 20 d., vėliau mokėjimų nebuvo, nes lėšų įmonės sąskaitose nėra. Kiti kreditoriai BUAB „Vilmestos statyba“ ir UAB „Hera“ taip pat nurodė, kad įmonė turi pradelstų įsipareigojimų, per raginimuose atsiskaityti nustatytus terminus UAB „Estinos arka“ neatsiskaitė. Byloje esantys turto arešto aktai patvirtina, kad atsakovo turtas buvo areštuotas remiantis nuo 2003 metų priimtais vykdomaisiais dokumentais, o turto areštai panaikinti tik remiantis bankroto bylą iškėlusio Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartimi (panaikintas turto areštas, kuris buvo pritaikytas remiantis 49 turto arešto aktais).

35Atsakovai iš principo teisūs nurodydami, kad byloje nepateikti tiesioginiai duomenys, kokia buvo įmonės turtinė padėtis 2009 m. gegužės 14 d. t. y. ginčijamo susitarimo sudarymo metu, ir kokius kreditorius tuo metu turėjo įmonės, kurių interesai galėjo būti pažeisti ginčijamu sandoriu. Visgi byloje esančių netiesioginių įrodymų visuma bei aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi iškėlė apeliantui bankroto bylą patvirtina, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu apeliantas buvo nemokus. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje konstatavo, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai 2009 m. birželio 30 d. (t. y. po pusantro mėnesio nuo ginčijamo susitarimo sudarymo) sudarė 5 066 101,73 Lt. Tai sudaro pagrindą teigti, kad jau susitarimo sudarymo metu 2009 m. gegužės 14 d. įmonė buvo nemoki, nes neįtikėtina, kad įmonės finansinė situacija galėtų taip reikšmingai pablogėti per pusantro mėnesio, ir pradelsti įsipareigojimai beveik siektų viso įmonės turto vertę. BUAB „Estinos arka“ nemokumo situaciją ginčijamo sandorio sudarymo metu patvirtina ir bankroto bylą inicijavusių kreditorių pozicija bei didelis turto arešto aktų skaičius. Pažymėtina, kad apelianto nemokumą ginčijamo sandorio sudarymo metu pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Nuolatinėje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam, jog būtų pagrindas ginčyti sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, nebūtina, jog skolininko atžvilgiu būtų iškelta bankroto byla, o pakanka konstatuoto skolininko nemokumo (žr. vieną vėliausių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

36Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad ginčijamas sandoris, atsižvelgiant į santykinai nedidelę jo sumą, negalėjo sukelti apelianto nemokumo. Nemokumas negalėjo būti sukeltas be to ir todėl, kad apeliantas jau buvo nemokus. Todėl atsižvelgiant į konstatuotą apelianto nemokumą, būtina įvertinti, ar ginčijamu sandoriu nemokus apeliantas nesuteikė pirmenybės vienam kreditoriui ir tuo nepažeidė likusių kreditorių teisių (CK 6.66 str. 1 d.).

37Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tais atvejais, kai nemokus skolininkas vienu ar kitu būdu atsiskaito su vienu kreditoriumi, pastarasis yra privilegijuojamas kitų kreditorių atžvilgiu, ir pažeidžiami kreditorių visumos interesai, nes atsiskaitymui panaudotos lėšos galėjo būti skirtos visų kreditorių reikalavimams tenkinti. Iš principo teisinio santykio dalyvių tarpusavio skolų dengimo sandoriai nėra draudžiami ir netgi skatintini, nes padeda sumažinti bendrą įsiskolinimo lygį, tačiau kai vienas iš dalyvių jau yra nemokus, ypač kai jam inicijuota bankroto byla, tokių sandorių sudarymas gali būti nesąžiningas likusių kreditorių atžvilgiu. Be to, tam, kad konstatuoti kreditorių teisių pažeidimą, nebūtina konkrečiai įvardinti kreditorių, kurių teisės ginčijamu sandoriu pažeidžiamos. Įmonės nemokumas ir vėlesnis bankroto bylos iškėlimas daro įtaką kiekvieno kreditoriaus ir kreditorių visumos teisėms. Konkretaus nukentėjusio kreditoriaus įvardijimas nėra būtinas, nes pažeidžiamos teisės visų kreditorių, kurių reikalavimo patenkinimo terminai buvo suėję sandorio sudarymo metu ir kuriems skolininkas nesuteikė analogiškos reikalavimo tenkinimo galimybės.

38Pirmosios instancijos teismas sprendime laikė nustatyta aplinkybe, kad dėl pinigų trūkumo apeliantas siūlė visiems kreditoriams sudarinėti sutartis ir taip mažinti įsiskolinimus, nes norėjo mažinti įsiskolinimus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tokius siūlymus patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Apeliantas dublike iš tiesų nurodė, kad buvo siūloma visiems kreditoriams sudarinėti sutartis ir taip mažinti įsiskolinimus, tačiau nėra įrodymų, kokiomis sąlygomis, kokiems kreditoriams ir kokiu laikotarpiu buvo teikiami tokie pasiūlymai. Be to, nėra aišku, ar tokie siūlymai, jei jie buvo teikiami, iš tiesų buvo adresuoti visiems kreditoriams, ir ar jais iš tiesų buvo galimybė pasinaudoti esant skolininko nemokumo situacijai.

39Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad sandoris buvo naudingas apeliantui, nes nors šiuo sandoriu apeliantas ir negavo 80 000 Lt iš UAB „Ritna“, tačiau ir neliko skolingas UAB „Inžinerinė statyba“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu „be kreditoriaus, kuriam perleistas reikalavimas į lėšas, nemokumo padėtyje esantis skolininkas turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai buvo piniginiai, o su jais liko neatsiskaityta, tai yra pagrindas išvadai, kad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti, nepriklausomai nuo to, kad įmonės nemokumas nedidėjo arba nepakito. Ta aplinkybė, kad įmonės nemokumas dėl skolininko sudaryto sandorio nepadidėjo ar išliko toks pats, nėra teisiškai lemianti ar reikšminga, sprendžiant, ar yra pažeistos kitų kreditorių teisės ar interesai, nes jie gali būti pažeidžiami kitais būdais, nesusijusiais su nemokumu. Kreditorių teisės ar interesai gali būti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas išlieka toks pats ar nedidėja, pavyzdžiui, tik keičiasi turto struktūra, bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris nemokumo situacijoje jiems priklausytų skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytą tvarką ir reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Nagrinėjamoje byloje sudarius ginčijamą sandorį apeliantas iš tiesų prarado pareigą atsiskaityti su UAB „Inžinerinė statyba“, tačiau ir neteko galimybės gauti 80 000 Lt sumą iš UAB „Ritna“, o ši suma, atsižvelgiant į apelianto nemokumą, galėjo būti panaudota atsiskaitymui ne vien su UAB „Inžinerinė statyba“, bet ir su kitais kreditoriais.

40Teisėjų kolegija nesutinka ir su UAB „Ritna“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad ginčijamas sandoris buvo naudingas apeliantui, nes priešingu atveju statybos objektas nebūtų buvęs užbaigtas, o UAB „Simpras“ būtų reikalavęs nuostolių atlyginimo iš rangovų UAB „Ritna“ ir UAB „Estinos arka“. Iš tiesų, negalima paneigti to, kad plačiąja prasme tiek užsakovas, tiek rangovas bei subrangovai buvo suinteresuoti statybos objekto užbaigimu. Tačiau byloje nėra duomenų, kad užsakovą UAB „Simpras“ ir UAB „Estinos arka“ siejo tiesioginiai sutartiniai santykiai. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Ritna“ įsipareigojo atlikti statybos darbus sutarties su UAB „Simpras“ pagrindu (1 t., 75-77 b. l.), todėl pretenzijų iš UAB „Simpras“ dėl darbų neužbaigimo apeliantas negalėjo sulaukti. Taigi tiesioginis ekonominis interesas, kad darbai būtų užbaigti, ir nauda dėl ginčijamo sandorio teko UAB „Simpras“, kurio statybos objektas užbaigiamas atsiskaičius su UAB „Inžinerinė statyba“, UAB „Ritna“, kuri išvengia pretenzijų iš UAB „Simpras“, bei UAB „Inžinerinė statyba“, kuri sulaukia atsiskaitymo už atliktus darbus, o šiaip tokio atsiskaitymo iš nemokios bendrovės UAB „Estinos arka“ nebūtų sulaukusi. Tuo tarpu UAB „Estinos arka“ gauta nauda pasireiškė tik tuo, kad neatsirado UAB „Ritna“ nuostoliai, kurių pastaroji bendrovė būtų galėjusi reikalauti iš UAB „Estinos arka“, tačiau kurių realus atlyginimas būtų buvęs sunkiai įmanomas dėl šios bendrovės nemokumo.

41Dėl sandorio šalių sąžiningumo jo sudarymo metu

42Esant nemokumo situacijai skolininkas privalo elgtis sąžiningai. Viena actio Pauliana taikymo sąlygų yra skolininko nesąžiningumas. Tai – skolininko žinojimas ar turėjimas žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. Būdamas nemokus, jeigu įstatymai nedraudžia, skolininkas turi teisę sudaryti sandorius ir vykdyti atsiskaitymus, bet neturi teisės sudaryti pranašumo nė vienam kreditoriui. Sąžiningo elgesio tokioje situacijoje neatitinka tai, jeigu jis iš keleto kreditorių išskiria vieną ar kelis ir visiškai atsiskaito. Toks skolininko veiksmas reiškia jo nesąžiningumą, o tam tikromis aplinkybėmis yra uždraustas baudžiamojo įstatymo. Pranašumo vienam kreditoriui suteikimas kaip actio Pauliana aplinkybė yra ir kreditoriaus teisių pažeidimas, ir skolininko nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

43Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Prievolės šalies sąžiningumas preziumuojamas atsižvelgiant į sąžiningumo prezumpciją ir sistemiškai aiškinant CK 6.66 ir 6.67 straipsnius. CK įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, tarp jų – 6.67 straipsnyje, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008, 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2012).

44Apeliantas neabejotinai žinojo apie savo nemokumą ginčijamo sandorio sudarymo metu, apie tai, kad jam inicijuotas bankroto bylos iškėlimas ir apie tai, kad tokiu sandoriu pažeidžiami kitų kreditorių interesai, todėl jis pripažįstamas nesąžiningu.

45Vertinant kitų sandorio šalių sąžiningumą, atkreiptinas dėmesys į atsakovo UAB „Ritna“ ir apelianto ryšius. Byloje nustatyta, kad apelianto buvęs vadovas J. K. yra 49 procentų UAB „Ritna“ akcijų savininkas. Ši aplinkybė nors ir nereiškia CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcijos, bet yra pakankama tam, kad būtų paneigtas UAB „Ritna“ sąžiningumas ir konstatuota, kad šis atsakovas žinojo ar turėjo žinoti, jog ginčijamas sandoris pažeis kitų kreditorių teises.

46Atmestini atsakovo UAB „Ritna“ argumentai, kad sandoris nebuvo nesąžiningas, nes juo tiesiog buvo sutrumpintas atsiskaitymo ratas – UAB „Simpras“ teoriškai galėjo atsiskaityti su UAB „Ritna“, UAB „Ritna“ atsiskaityti su UAB „Estinos arka“, o šis - su UAB „Inžinerinė statyba“, tuo tarpu ginčijamu sandoriu sutarta, kad UAB „Simpras“ tiesiogiai atsiskaitys su UAB „Inžinerinė statyba“. Toks atsiskaitymų rato trumpinimas iš tiesų galėjo būti racionalus, jei ne aplinkybė, kad UAB „Estinos arka“ buvo nemoki ir jai buvo inicijuota bankroto byla, o apie tai žinojo arba bent turėjo žinoti tiek UAB „Estinos arka“, tiek UAB „Ritna“. Vykdant kaip teorinę pateiktą atsiskaitymų grandinę ir UAB „Ritna“ atsiskaičius su UAB „Estinos arka“, pastaroji būdama nemoki ir esant jos atžvilgiu pritaikytai daugybei turto areštų, nebūtų galėjusi toliau atsiskaityti su UAB „Inžinerinė statyba“. Be to, UAB „Estinos arka“ galėjo nepriimti atsiskaitymo iš UAB „Ritna“ nepinigine forma ir reikalauti tik piniginio atsiskaitymo. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas siekiant išvengto to, kad atsiskaitymas „užstrigtų“ ties UAB „Estinos arka“ ir vėlesnėje atsiskaitymų grandinėje nebepasiektų UAB „Inžinerinė statyba“. Negalima atmesti atsakovo argumento, kad tokiu atsiskaitymu buvo siekiama teisėto tikslo, t. y. užbaigti statybos darbus objekte, nes UAB „Inžinerinė statyba“ atliko svarbius statybos darbus. Visgi tai nesudaro pagrindo laikyti tokio atsiskaitymo būdo teisėtu, vertinant jį retrospektyviai po to, kai skolininkui iškelta bankroto byla. Tokiu atsiskaitymu buvo padengtas jau anksčiau susidaręs įsiskolinimas, o ne finansuojami būsimi statybos darbai. Be to, priešingas aiškinimas suteiktų pranašumą kreditoriams, kurie, siekdami atsiskaitymo, gali skolininko atžvilgiu panaudoti įvairias netiesioginio spaudimo priemones (pvz., nebetęsti darbų, nebeteikti svarbių žaliavų) prieš tuos kreditorius, kurie tokių spaudimo priemonių panaudoti neturi galimybės.

47Vertinant kitų sandorio šalių UAB „Simpras“ ir BUAB „Inžinerinė statyba“ sąžiningumą, teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko, kaip subjekto, nuolat sudarančio jo veiklai užtikrinti būtinus sandorius, statusas sustiprina reikalavimą domėtis kita sandorio šalimi, jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti nepažeidžiant įstatymų, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007, ir kt.). Tai daroma ir jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi. Teismų praktikoje toks elgesys pripažintinas turto įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).

48Iš nagrinėjamoje byloje esančių turto arešto aktų matyti, kad dar iki ginčijamo sandorio sudarymo dalis UAB „Estinos arka“ kreditorių siekė išieškoti skolas teismuose, teismai nagrinėjamos bylose pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – buvo areštuotas bendrovės turtas. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis UAB „Estinos arka“ atžvilgiu iki ginčijamo susitarimo sudarymo buvo užvesta daugybė civilinių bylų dėl skolų priteisimo. Turto arešto duomenys vieši, todėl kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę ir galimybę pasidomėti ar nesuvaržytos sandorio šalies teisės, kad ateityje išvengtų dėl to galinčių atsirasti sunkumų. Nekyla abejonių, kad UAB „Estinos arka“ visos šios faktinės aplinkybės: skolų mastas, turtinė padėtis, finansiniai sunkumai, nemokumas, ginčai teisme pagal kreditorių ieškinius, pranešimai apie ketinamą inicijuoti bankroto bylą bei bylos inicijavimas, buvo žinomos, todėl, kaip atidi ir rūpestinga verslininkė, ji privalėjo apie minėtą situaciją informuoti sandorio šalis, tačiau įrodymų, kad tokią pareigą įvykdė, į bylą nepateikta. Dėl ryšių su UAB „Ritna“ šios aplinkybės turėjo būti žinomos ir minėtai bendrovei. Atsakovai UAB „Simpras“ ir UAB „Inžinerinė statyba“ taip pat nepateikė įrodymų, kad jie, kaip asmenys suinteresuoti civilinių teisinių santykių stabilumu, elgėsi apdairiai ir iki ginčijamos sutarties sudarymo pasidomėjo kitos sandorio šalies patikimumu, prašė informacijos apie šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan., svarstė ar ginčo sandoris nepažeis skolininko kreditorių interesų. Be to, atsižvelgtina į tai, kad visi sandoryje dalyvavę asmenys dirbo tame pačiame statybos objekte, o tai patvirtina galimybę domėtis ir turėjimą žinoti apie apelianto finansines problemas.

49Teisėjų kolegija sprendžia, kad visų ginčijamame sandoryje dalyvavusių asmenų sąžiningumas, kaip actio Pauliana tenkinimo sąlyga, yra paneigtas.

50Dėl privalomumo sudaryti ginčijamą sandorį

51Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu, jeigu jis neprivalėjo būti sudarytas (CK 6.66 str.1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sąlygą „neprivalėjo“ aiškina kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimą. Privalėjimas sudaryti sandorį – vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000 ir kt.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad šiuo atveju UAB „Estinos arka“ ar kiti ginčijamos sutarties dalyviai turėjo pareigą sudaryti ginčijamą susitarimą.

52Dėl ieškinio senaties taikymo

53Atsakovai ieškinio nepagrįstumą taip pat grindė ieškinio senaties termino praleidimu. Teismas, atmesdamas ieškinį kaip nepagrįstą, dėl ieškinio senaties termino nepasisakė. Kadangi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija šioje byloje konstatuoja actio Pauliana taikymo sąlygas, pasisakoma ir dėl atsakovų argumentų, susijusių su ieškinio senaties termino taikymu.

54Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte numatyta, kad administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškia ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiuo atveju laikoma, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos.

55Byloje esantis 2010m. birželio 22d. dokumentų perdavimo – priėmimo aktas patvirtina, kad buvęs įmonės vadovas J. K. perdavė bankroto administratoriui tarpusavio skolų užskaitymo sutarčių segtuvus. Ieškinys Vilniaus apygardos teisme gautas 2010 m. spalio 25 d., išsiųstas 2010 m. spalio 21 d. Nors UAB „Simpras“ yra nurodęs, kad perdavimo akte nėra nurodyta apie tai, kad tarp perduodamų dokumentų yra ginčijama sutartis, tačiau byloje nėra ir duomenų apie tai, kad administratorius dokumentus apie ginčijamą sandorį gavo anksčiau, nei patvirtina minėtas dokumentų perėmimo aktas. Atsižvelgiant į tai, kad perdavimo – priėmimo aktu perduoti būtent skolų užskaitymo sutarčių segtuvai, galima daryti išvadą, kad tuo metu bankroto administratoriui perduota ir ginčijama sutartis.

56Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl nustatytų CK 6.66 straipsnio sąlygų viseto yra pagrindas pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu.

57Dėl restitucijos taikymo

58Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu taikoma restitucija (CK 6.145 str. 1 ir 2 d.). Kadangi UAB „Estinos arka“ iškelta bankroto byla, todėl teisinių padarinių klausimas sprendžiamas kitaip nei kitais atvejais taikant actio Pauliana institutą: CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su ĮBĮ 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Skolininko nepagrįstai perleistas turtas (pinigai) grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais ĮBĮ nustatyta tvarka. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005).

59Taikant restituciją, šalys atstatomos į iki sandorio sudarymo buvusią padėtį, t. y. UAB „Estinos arka“ lieka skolinga UAB „Inžinerinė statyba“ 80 000 Lt, UAB „Ritna“ lieka skolinga UAB „Estinos arka“ 80 000 Lt, UAB „Simpras“ lieka skolingas UAB „Ritna“ 80 000 Lt. Iš bylos medžiagos negalima neginčijamai spręsti, kad UAB „Simpras“ ginčijamo susitarimo pagrindu statybinėmis medžiagomis atsiskaitė su UAB „Inžinerinė statyba“. Byloje esančios PVM sąskaitos – faktūros (1 t., 147 – 163 b. l.) patvirtina, kad UAB „Simpras“ tiekė statybines medžiagas bendrovei „Inžinerinė statyba“, tačiau nėra aišku, ar tai buvo daroma vykdant ginčijamą susitarimą, ar kitu pagrindu, ar už statybines medžiagas su UAB „Simpras“ nebuvo atsiskaityta (sąskaitose nurodytas terminas, iki kurio pavedimu reikia atsiskaityti su prekių tiekėju). Jei UAB „Simpras“ įvykdė ginčijamą susitarimą ir statybinėmis medžiagomis atsiskaitė su UAB „Inžinerinė statyba“ vietoje UAB „Estinos arka“, jis turi teisę reikšti reikalavimą pastarajai bendrovei.

60Iš UAB „Ritna“ priteistina BUAB „Estinos arka“ naudai 80 000 Lt skolos, kurios dydį šalys patvirtino 2009 m. gegužės 14 d. sutartimi. Patenkinus ieškinį, priteisus iš atsakovo UAB „Ritna“ ieškovo reikalaujamą sumą, iš to paties atsakovo priteisiamos ir šešių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (ieškinys priimtas 2010 m. lapkričio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 ir 2 d.). Be to, priteisiamos ir šešių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo ginčijamo sandorio sudarymo dienos, t. y. 2009 m. gegužės 14 d. iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos (CK 6.210 str., 6.261 str.), nes ieškovas, dėl ginčijamo sandorio negavęs atsiskaitymo iš UAB „Ritna“, patyrė minimalius nuostolius, kuriuos kompensuoja priteisiamos palūkanos. Pastarosios palūkanos nuo ginčijamo sandorio sudarymo dienos iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos sudaro 6 905 Lt(1 metai (80 000 x 0.06) = 4800 Lt; 160 dienų = 2 105 Lt, viso 6 905 Lt).

61Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

62Apeliacinį skundą patenkinti.

63Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

64Ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Estinos arka“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Inžinierinė statyba“, uždarajai akcinei bendrovei „Simpras“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Ritna“ patenkinti.

65Pripažinti negaliojančia keturšalę sutartį, sudarytą 2009 m. gegužės 14 d. tarp uždarosios akcinės bendrovės „Estinos arka“, uždarosios akcinės bendrovės „Inžinierinė statyba“, uždarosios akcinės bendrovės „Simpras“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ritna“. Taikyti restituciją ir nustatyti, kad uždaroji akcinė bendrovė „Estinos arka“ lieka skolinga uždarajai akcinei bendrovei „Inžinerinė statyba“ 80 000 Lt, uždaroji akcinė bendrovė „Ritna“ lieka skolinga uždarajai akcinei bendrovei „Estinos arka“ 80 000 Lt, uždaroji akcinė bendrovė „Simpras“ lieka skolingas uždarajai akcinei bendrovei „Ritna“ 80 000 Lt.

66Priteisti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Estinos arka“ (kodas 122900494) naudai iš uždarosios akcinės bendrovės „Ritna“ (kodas 124258736) 80 000 Lt (aštuoniasdešimt tūkstančių litų) skolos ir 6 905 Lt (šešis tūkstančius devynis šimtus penkis litus) palūkanų, o taip pat šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. lapkričio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. BUAB „Estinos arka“ bankroto administratorius pareiškė actio Pauliana... 5. Nurodė, kad šalys 2009 m. gegužės 14 d. sutartimi konstatavo, kad UAB... 6. Atsakovas UAB „Simpras“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.... 7. Atsakovas UAB „Ritna“ su ieškiniu taip pat nesutiko, prašė jį atmesti.... 8. Atsakovas BUAB „Inžinerinė statyba“ atsiliepime su ieškiniu sutiko (1... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 11. Teismas nurodė, kad ginčo sandoris buvo atliktas iki bankroto bylos... 12. Dėl privalomumo sudaryti ginčijamus sandorius, teismas nurodė, kad pagal... 13. Dėl šalių sąžiningumo, teismas nurodė, kad nenustačius, jog ginčijamais... 14. Teismas taip pat sprendė, kad nėra pagrindo ginčo sandorį pripažinti... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 16. Ieškovas BUAB „Estinos arka“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Ritna“ prašo skundą... 18. Atsakovas BUAB „Inžinerinė statyba“ atsiliepime į apeliacinį skundą... 19. Atsakovas UAB „Simpras“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 21. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškinio, pripažinęs, kad ginčijamu... 22. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas, nurodydamas, kad... 23. Dėl ginčijamo sandorio vertinimo kaip priešpriešinių vienarūšių... 24. Įskaitymo sąlygas apibrėžia CK 6.130 straipsnis. Iš CK 6.130 straipsnyje... 25. Apeliantas nurodo, kad teismas nepasisakė dėl ieškinyje nurodyto argumento,... 26. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad... 27. Apeliantas netinkamai rėmėsi CK 6.130 straipsniu. Nors pirmosios instancijos... 28. Dėl kreditorių teisių pažeidimo kaip actio Pauliana tenkinimo sąlygos... 29. Nepaisant to, kad ginčijamas sandoris negali būti vertinamas kaip... 30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias actio Pauliana... 31. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kuria buvo... 32. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčo sandoris buvo atliktas iki... 33. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į... 34. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčijama sutartis sudaryta 2009 m.... 35. Atsakovai iš principo teisūs nurodydami, kad byloje nepateikti tiesioginiai... 36. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad ginčijamas... 37. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tais... 38. Pirmosios instancijos teismas sprendime laikė nustatyta aplinkybe, kad dėl... 39. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios... 40. Teisėjų kolegija nesutinka ir su UAB „Ritna“ atsiliepime į apeliacinį... 41. Dėl sandorio šalių sąžiningumo jo sudarymo metu... 42. Esant nemokumo situacijai skolininkas privalo elgtis sąžiningai. Viena actio... 43. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo... 44. Apeliantas neabejotinai žinojo apie savo nemokumą ginčijamo sandorio... 45. Vertinant kitų sandorio šalių sąžiningumą, atkreiptinas dėmesys į... 46. Atmestini atsakovo UAB „Ritna“ argumentai, kad sandoris nebuvo... 47. Vertinant kitų sandorio šalių UAB „Simpras“ ir BUAB „Inžinerinė... 48. Iš nagrinėjamoje byloje esančių turto arešto aktų matyti, kad dar iki... 49. Teisėjų kolegija sprendžia, kad visų ginčijamame sandoryje dalyvavusių... 50. Dėl privalomumo sudaryti ginčijamą sandorį... 51. Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu, jeigu jis neprivalėjo... 52. Dėl ieškinio senaties taikymo... 53. Atsakovai ieškinio nepagrįstumą taip pat grindė ieškinio senaties termino... 54. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte numatyta, kad... 55. Byloje esantis 2010m. birželio 22d. dokumentų perdavimo – priėmimo aktas... 56. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl nustatytų... 57. Dėl restitucijos taikymo... 58. Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu taikoma restitucija... 59. Taikant restituciją, šalys atstatomos į iki sandorio sudarymo buvusią... 60. Iš UAB „Ritna“ priteistina BUAB „Estinos arka“ naudai 80 000 Lt... 61. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 62. Apeliacinį skundą patenkinti.... 63. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti... 64. Ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Estinos arka“... 65. Pripažinti negaliojančia keturšalę sutartį, sudarytą 2009 m. gegužės 14... 66. Priteisti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Estinos arka“...