Byla e2-9108-294/2017
Dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir žalos atlyginimo ir atsakovo UAB „Berendsen Textile Service“ priešieškinį dėl piniginių sumų priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant Ernestai Perednienei, dalyvaujant ieškovo atstovams advokato padėjėjai Simonai Daunoraitei, K. M., atsakovo atstovui advokatui Eduardui Zaleskiui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB Ekopija ieškinį atsakovui UAB „Berendsen Textile Service“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir žalos atlyginimo ir atsakovo UAB „Berendsen Textile Service“ priešieškinį dėl piniginių sumų priteisimo,

Nustatė

3Ieškovas ieškinyje nurodo, kad UAB „Ekopija“ ir UAB „Berendsen Textile Service“ 2013 m. lapkričio 1 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį. Sutarties 1.1 punkte numatyta, kad atsakovas nuomoja ieškovui kilimėlius už užmokestį ir keičia juos kaip numatyta pagal sutartį ir jos priedus. Nuo pat sutarties sudarymo sutartis buvo vykdoma tiek iš ieškovo, tiek iš atsakovo pusės, tačiau atsakovas 2016-12-21 pranešimu informavo, kad nuo 2016-12-21 stabdo kilimėlių nuomos ir keitimo paslaugas, kas atitinkamai reiškia sutarties nutraukimą. Ieškovas 2016 m. gruodžio mėn. pranešė atsakovui, kad nustoja galioti kai kurios ieškovo sutartys su ieškovo aptarnaujamomis įmonėmis, kas atitinkamai reiškia, kad atsakovo paslaugos dalyje ieškovo aptarnaujamų objektų yra nebereikalingos. Todėl, atsakovas iš dalies ieškovo aptarnaujamų objektų susirinko ir išsivežė kilimėlius. Pažymi, kad nustojusių galioti ieškovo sutarčių dalis buvo nedidelė, palyginti su likusia aptarnaujamų objektų dalimi, kuriai atsakovas ir toliau turėjo teikti paslaugas pagal sutartį. Taigi, ieškovas ir toliau tęsė sutarties su atsakovu vykdymą, tik kiek mažesne apimtimi. Be to, dėl dalies kilimėlių, iš objektų, kuriems ieškovas nebeteikia paslaugų, susirinkimo, ieškovas atsakovui pretenzijų neturi. Tačiau, 2016-12-21 ieškovas gavo atsakovo pranešimą, kuriame nurodyta, jog atsakovas remdamasis sutarties 4.2 ir 4.3 punktų nuostatomis nuo 2016-12-21 dienos stabdo kilimėlių nuomos ir keitimo paslaugas ieškovo aptarnaujamuose objektuose. Pranešime taip pat nurodoma, kad ieškovas neva nuolat pažeidžia atsiskaitymo už paslaugas tvarką, o taip pat prašoma apmokėti įsiskolinimą, kuris sudaro 3 883,82 Eur. Pažymi, kad atsakovo nurodyta suma, neatitinka faktinės situacijos, nes ieškovas 2016-12-20 atsakovui sumokėjo 2 000 Eur, taigi atsakovo pranešimo dienai ieškovas buvo skolingas atsakovui 1 883,82 Eur sumą, kurią 2016-12-29 taip pat sumokėjo. Atsakovas 2016-12-27 pranešimu ieškovui dar kartą nurodė, jog 2016-12-21 pranešimu nutraukė sutartį dėl neva ieškovo kaltės ir atsiuntė sutarties kopiją, o 2017-01-03 atsiuntė netesybų sąskaitą 7 284,30 Eur sumai. Mano, kad sutartis nutraukta nesant esminio pažeidimo. Be to, sutartis nutraukta nesilaikant teisės aktuose įtvirtintos tvarkos. Nagrinėjamu atveju atsakovas 2016-12-21 pranešimu informavo ieškovą, jog sutartis nuo pranešimo dienos, t. y. nuo 2016-12-21, yra nutraukiama, o 2016-12-23 atsakovas savavališkai susirinko visus kilimėlius iš ieškovo aptarnaujamų objektų. Atsakovo neteisėti veiksmai sukėlė žalą Ieškovo dalykinei reputacijai ir santykiams su klientais. Pažymi, kad ieškovas aptarnauja kitus objektus (ofisus), kurių aptarnavimui iš esmės ir buvo sudaryta sutartis su atsakovu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neteisėtai nutraukė sutartį ir nebeteikia kilimėlių keitimo paslaugų ieškovo aptarnaujamiems objektams, atsakovas padarė žalą tiek ieškovui, tiek ieškovo klientams. Atsakovas kilimėlius iš visų objektų susirinko ir paslaugas pagal sutartį vienašališkai nutraukė žiemą, šventiniu laikotarpiu, t. y. tuomet, kada yra itin svarbu, kad patalpos būtų švarios ir reprezentatyvios. Atitinkamai, ieškovas sulaukė ne vienos pretenzijos iš savo klientų dėl paslaugų neteikimo. Atsakovui nebeteikiant paslaugų pagal sutartį, yra padaryta žala ieškovo dalykinei reputacijai ir santykiams su klientais, kurią ieškovas įvertina 8 000 Eur. Prašo pripažinti 2016-12-21 paslaugų teikimo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 6 proc. dydžio metines palūkanas kartu su bylinėjimosi išlaidomis.

4Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Dėl sutarties nutraukimo nurodo, kad atsakovas turėjo teisę pagal įstatymus sustabdyti sutarties vykdymą, kadangi ieškovas vėluodavo atsiskaityti. Be to, mano, kad sutikus su ieškovo teiginiais dėl 30 dienų termino pranešimo pažeidimo, ši aplinkybė iš esmės nieko nekeičia, kadangi tokiu atveju sutarties nutraukimo terminas iš 2016-12-27 persikelia į 2017-01-26 dieną. O 2017-01-26 ieškovas prievolės nebuvo įvykdęs, dėl ko iki sutarties nutraukimo termino 2017-01-27 galiojo atsakovo 2016-12-21 paskelbtas sutarties vykdymo sustabdymas, kadangi ieškovas savo prievolės nei iki 2017-01-27 (sutarties nutraukimo dienai) nei iki dabar nėra įvykdęs ir nėra bei nebuvo pateikęs atsakovui prievolės įvykdymo užtikrinimo, kas leistų kalbėti apie sutarties vykdymo atnaujinimą ir sutarties nutraukimo atšaukimą. Pažymėjo, kad atsakovas tretiesiems asmenims apie ieškovą nepaskleidė jokios informacijos, dėl ko galėtų nukentėti ieškovo dalykinė reputacija, ir kas galėtų sudaryti pagrindą ieškiniui dėl juridinio asmens pažeistos dalykinės reputacijos gynimo, todėl nėra jokio pagrindo išvadai dėl žalos ieškovo dalykinei reputacijai.

5Atsakovas pateikė priešieškinį ieškovui UAB Ekopija dėl piniginių sumų priteisimo. Priešieškinyje (jo patikslinime) atsakovas prašo priteisti 2 239,18 Eur skolą (kurią atstovas teismo posėdžio metu sumažino iki 785,07 Eur), 7 284,30 Eur netesybų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodo, kad šalys 2013 m. lapkričio 1 dieną sudarė paslaugų tiekimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas teikė kilimėlių nuomos ir keitimo paslaugą ieškovui. Remiantis šalių sudarytos sutarties sąlygomis, atsakovas įsipareigojo teikti ieškovui kilimėlius ir juos keisti, o ieškovas įsipareigojo savalaikiai mokėti už suteiktą jam paslaugą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, t.y. apmokėti atsakovo pateiktas PVM sąskaitas faktūras per 10 kalendorinių dienų nuo jų gavimo dienos (sutarties 2.1 p.). Atsakovas pagal sutartį tinkamai vykdė savo pareigas, tačiau ieškovas savo pareigą tinkamai ir laiku, sutartyje nustatytais terminais atsiskaityti su atsakovu pastoviai/nuolatos pažeidinėjo, t,y. iš esmės ieškovas nėra nei karto sutartyje nustatytais terminais apmokėjęs sąskaitų už paslaugas ir nuolatos už paslaugas buvo skolingas atsakovui. Atsakovas ne kartą ieškovą raštiškai įspėjo, jog ieškovas pažeidinėja atsiskaitymo terminus, tačiau ieškovas savo elgesio nepakeitė ir toliau pažeidinėjo sutartį. Esant nuolatiniam sutarties pažeidinėjimui iš ieškovo pusės, atsakovas atsižvelgdamas į tai, jog ieškovo įsiskolinimai buvo sunkiai kontroliuojami, ieškovas deramai nereaguodavo į atsakovo raginimus, ieškovo skolos nuolat augo, ieškovas jokių savo įsipareigojimo užtikrinimo garantijų atsakovui neteikė, dėl ko atsakovo vertinimu labai padidėjo ieškovo neatsiskaitymo su atsakovu rizika, ko pasėkoje atsakovas įvertinęs vyraujančias atsiskaitymo tendencijas ir galimą riziką dėl neatsiskaitymo, 2016-12-21 pranešimu sustabdė ieškovui paslaugų teikimą iki ieškovas pilnai atsiskaitys su atsakovu už ankščiau atsakovo suteiktas paslaugas, bei informavo, jog dėl ieškovo kaltės atsakovas nutraukia sutartį. Šios aplinkybės aiškiai rodo, jog ieškovui pažeidžiant savo prievoles atsiskaityti su atsakovu, atsakovas pagrįstai bei teisėtai iki pilno atsiskaitymo sustabdė paslaugų tiekimą ieškovui, o negavus iš ieškovo atsiskaitymo, vėliau pagrįstai bei teisėtai nutraukė su ieškovu sutartį, kadangi ieškovas pažeidimų per nustatytą terminą nepašalino, dėl ko atsakovas negavo laiku to, ko tikėjosi sudarydamas su ieškovu sutartį. Esant šioms aplinkybėms, pagrįstai konstatuotina, jog sutartis buvo sustabdyta ir nutraukta išimtinai dėl ieškovo kaltės, dėl ko remiantis šalių sudarytos sutarties nuostatomis ieškovas privalo atlyginti atsakovui netesybas (sutarties 4.2 p.)., bei iš ieškovo atsakovo naudai priteistinas įsiskolinimas už atsakovo ieškovui vykdant sutartį suteiktas paslaugas iki sutarties sustabdymo ir vėlesnio jos nutraukimo, kurio ieškovas iki pat šio momento nėra apmokėjęs atsakovui. Atsakovas teikė ieškovui kilimėlių nuomos ir keitimo paslaugas ir tuo pagrindu kas mėnesį teikė ieškovui sąskaitas už savo suteiktas paslaugas. Ieškovui 2016-11-30 buvo pateikta PVM sąskaita faktūra serija TEB Nr. 456501, kurios bendra suma su PVM sudaro 2 060,12 Eur, kurios dalį ieškovas iki 2016-12-29 dienos yra apmokėjęs, o likęs neapmokėtas sąskaitos likutis sudaro 785,07 Eur sumą. 2016-12-31 ieškovui apmokėti už suteiktas paslaugas buvo pateikta 2016-12-31 PVM sąskaita faktūra serija TEB Nr. 459845, kurios bendra suma su PVM sudaro 1 454,11 Eur, kuri ieškovo turėjo būti apmokėta iki 2017-01-10, tačiau nei nurodytam terminui, nei iki priešieškinio pateikimo teismui dienos nėra apmokėta. Viso pagal aukščiau nurodytas sąskaitas ieškovo neapmokėta atsakovui sąskaitų bendra suma sudaro 2 239,18 Eur sumą. Šalių 2013-11-01 sudarytoje paslaugų tiekimo sutartyje, toliau tekste Sutartis, šalys aiškiai susitarė, jog jei sutartis nutraukiama dėl Kliento, (šiuo atveju ieškovas) kaltės, nesibaigus Sutarties galiojimo terminui, Klientas (ieškovas) privalo sumokėti netesybas – 50 proc. sumos, kurią būtų sumokėjęs Tiekėjui (atsakovui) iki sutarties galiojimo pabaigos. Kadangi šalių sutartis buvo nutraukta dėl ieškovo kaltės, jam nuolatos pažeidžiant sutartyje numatytas prievoles, iš ieškovo atsakovo naudai priteistinos netesybos, kurios sudaro 7 784,30 Eur sumą. Netesybų paskaičiavimas yra aiškiai išdėstytas 2017-01-03 netesybų sąskaitoje, kuri yra pateikta į bylą. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 7 784,30 Eur netesybų.

6Ieškovas teismui pateiktame atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kad ieškovas būtų vėlavęs atsiskaityti už suteiktas paslaugas 2014 ir 2015 metais. Pažymi, kad ieškovas savo įsipareigojimus atsiskaityti tiek 2014, tiek 2015 metais vykdė tinkamai ir laiku. Iš pridėtų dokumentų matyti, jog atsiskaitymo vėlavimai prasidėjo nuo 2016 m. balandžio mėnesio. Ieškovas šios aplinkybės neneigia. Tokia situacija susiklostė dėl to, kad tuo laikotarpiu prasidėjo ieškovo struktūriniai pertvarkymai, o taip pat keitėsi buhalterijos darbuotojai, kuriems buvo sudėtinga perimti įmonės veiklos apskaitą. Pažymi, kad atsakovo pranešimai yra tik informacinio pobūdžio, t. y. jie nelaikytini delspinigių sąskaitomis. Ieškovas niekada nėra gavęs sąskaitos dėl delspinigių, t. y. atsakovas niekada nereikalavo sumokėti priskaičiuotų delspinigių. Nurodo, jog 2016-12-21 ieškovas gavo atsakovo pranešimą, kuriame nurodyta, jog atsakovas remdamasis Sutarties 4.2 ir 4.3 punktų nuostatomis nuo 2016-12-21 dienos stabdo kilimėlių nuomos ir keitimo paslaugas ieškovo aptarnaujamuose objektuose. Pranešime taip pat nurodoma, kad ieškovas neva nuolat pažeidžia atsiskaitymo už paslaugas tvarką, o taip pat prašoma apmokėti įsiskolinimą, kuris sudaro 3 883,82 Eur. Pažymi, kad atsakovo nurodyta suma, neatitinka faktinės situacijos, nes ieškovas 2016-12-20 atsakovui sumokėjo 2 000 Eur, taigi atsakovo pranešimo dienai ieškovas buvo skolingas atsakovui 1 883,82 Eur sumą, kurią 2012-12-29 taip pat sumokėjo. Pažymi ir tai, kad, ieškovo nuomone, sutartis buvo nutraukta neteisėtai, nesant CK įtvirtintiems pagrindams, o taip pat nesilaikant pranešimo apie sutarties nutraukimą termino. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog sutartis buvo nutraukta dėl ieškovo kaltės. Be to, netesybų dydis nėra pagrįstas jokiais dokumentais. Atsakovas nepateikė jokių skaičiavimų, iš kurių būtų aišku kokiu būdu buvo apskaičiuotas netesybų dydis, o taip pat nepateikė ir jokių dokumentų, pagrindžiančių netesybų dydžio ir skaičiavimo pagrįstumą. Kita vertus, manytina, kad netesybų nustatymo kriterijus, t. y. 50 procentų sumos, kuri būtų sumokėta iki sutarties galiojimo pabaigos yra neprotingas ir akivaizdžiai per didelis. Atkreipia dėmesį, kad buvo pasirašyta standartinė atsakovo pateikta sutartis, t. y. ieškovas neturėjo galimybės derėtis dėl sutarties sąlygų, kas atitinkamai lemia, jog sutartis turėtų būti aiškinama prisijungusios šalies (ieškovo) naudai.

7Teismo posėdžio metu ieškovo atstovės prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais, priešieškinį prašė atmesti.

8Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais, prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.

9Ieškovo UAB „Ekopija“ ieškinys tenkintinas iš dalies.

10Atsakovo UAB „Berendsen Textile Service“ priešieškinys tenkintinas iš dalies.

11Dėl ieškinio reikalavimo dėl sutarties pripažinimo negaliojančia

12Iš ieškovo atstovų, atsakovo atstovo paaiškinimų bei bylos medžiagos matyti, kad šalys nesutaria dėl sutarties nutraukimo, t.y. atsakovo nuomone, sutartis nutraukta teisėtai, o nutraukimo datą galima perkelti (pagal CK nustatytą 30 dienų laikotarpį), ieškovas gi šią aplinkybę neigia ir nurodo, kad šalių sutartis nutraukta neteisėtai.

13Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). CK 6. 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti, ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pripažįstama, kad civilinių teisinių santykių šalys, sudarydamos sutartis yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas. Sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti CK numatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 str. 1 d.).

14Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos - kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų. Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą - ieškinio dalyką (LR CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus LR CK 1.138 straipsnyje. LR CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt.

15Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012). Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Ieškovui neuždrausta ieškinio pareiškime nurodyti, jo nuomone, taikytinų įstatymų, kvalifikuoti faktinių aplinkybių pagal tas normas, kurias jis pageidauja taikyti, pateikti su tų normų taikymu susijusių teisinių argumentų, tačiau šios aplinkybės yra ne fakto, o teisės klausimai, ir spręstini teismo. Ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui neprivalomas. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2008; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011; kt.).

16CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Taigi sandoris – veiksmai, kuriais fiziniai ar juridiniai asmenys siekia ir sukuria tam tikrus teisinius padarinius (sukuria, pakeičia arba panaikina civilines teises ir pareigas). Tam, kad sandoriai galiotų ir sukeltų siekiamus teisinius padarinius, sandoris turi būti sudarytas subjektų, galinčių jį sudaryti, sandorio turinys turi atitikti įstatymų reikalavimus ir išreikšti tikrąją šalių valią bei turi būti sudarytas įstatyme nustatyta tvarka. Teisių, sudarant sandorius, įgyvendinimas pažeidžiant teisės principus, imperatyvias įstatymų nuostatas gali būti pagrindas konstatuoti konkretaus subjekto veiksmų neteisėtumą. Nors civilinių teisių įgyvendinimas, pareigų vykdymas ir pagrįstas asmenų autonomija, tačiau visi civiliniai santykiai turi būti tvarkomi veikiant pagal teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), nepažeidžiant subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir kitų principų (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Jeigu šių imperatyvų yra nesilaikoma, dėl to kylančios teisinės pasekmės pašalinamos taikant sandorių negaliojimo institutą (CK IV skyrius).

17Sutarties sudarymas paprastai prasideda derybomis, kurių metu šalys siekia suderinti tiek savo reikalavimus viena kitai, tiek galimas būsimos sutarties sąlygas. Šalims pradėjus derybas, tarp jų susiklostę santykiai vadinami ikisutartiniais. Pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas – lemia, kad šalys, laisvai pradėjusios derybas, gali jas nutraukti. Jeigu derybas pradėjusios šalys nepasiekia susitarimo, tai jos už tai neatsako (CK 6.163 straipsnio 2 dalis). Tačiau derybas dėl sutarties sudarymo vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai (CK 1.5, 6.4, 6.158 straipsniai). Gana toli pažengę šalių ikisutartiniai santykiai gali būti užfiksuojami rašytinę formą privalančioje turėti preliminariojoje sutartyje, kuri yra organizacinė sutartis, įstatymų priskirta ikisutartinių santykių stadijai (CK 6.165 str.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. Č.-Š. v. UAB „Pakruojo parketas“, bylos Nr. 3K-3-82/2010).

18UAB „Ekopija“ ir UAB „Berendsen Textile Service“ 2013 m. lapkričio 1 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį. Sutarties 1.1 punkte numatyta, kad atsakovas nuomoja ieškovui kilimėlius už užmokestį ir keičia juos kaip numatyta pagal sutartį ir jos priedus. 2016-12-21 ieškovas gavo atsakovo pranešimą, kuriame nurodyta, jog atsakovas remdamasis sutarties 4.2 ir 4.3 punktų nuostatomis nuo 2016-12-21 dienos stabdo kilimėlių nuomos ir keitimo paslaugas ieškovo aptarnaujamuose objektuose. Atsakovo nuomone, jis teisėtai sustabdė sutarties vykdymą, o vėliau (2016-12-26) ją nutraukė. Byloje ieškovas kelia klausimą (ieškiniu) ar šalių sutartis nutraukta teisėtai.

19CK 6.217 straipsnis įtvirtina sutarties nutraukimo tvarką. Šiame straipsnyje numatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą. Kitais šiame straipsnyje nenumatytais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį. Vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais.

20Šalių sudarytoje (2013-11-01) sutartyje – jos 4.3 punktas numato vienašališko sutarties nutraukimo galimybę, t.y. „bet kuri iš šalių turi teisę vienašališkai nutraukti šia sutartį, jei kita šalis kaltai pažeidžia sutarties normas ir šis pažeidimas daro tolesnį sutarties vykdymą negalimu.“

21CK 6.218 straipsnis įtvirtina pranešimo apie vienašališką sutarties nutraukimą terminus bei įteikimo tvarką. Kadangi šalių sutartyje nedetalizuota vienašališko sutarties nutraukimo tvarka, todėl šalių tarpusavio santykiams (kaip teisingai pastebėjo ir ieškovas) turi būti taikoma CK 6.218 straipsnis, kuris numato, jog „šio kodekso 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų.“

22Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką (sprendžiant bylas dėl vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumo), daro išvadą, sutartyje terminų laikymasis net ir tuo atveju, kai jis nustatytas kaip esminė sutarties sąlyga, nepašalina šalių pareigos bendradarbiauti sutartiniuose santykiuose, papildomai nustatant terminą trūkumų šalinimui (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-3413-656/2017 ir kt.). Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad dėl ieškovo vėlavimo atsiskaityti jis būtų patyręs itin neigiamas pasekmes. Pažymėtina ir tai, kad šalys užtikrino ieškovo nesavalaikį atsiskaitymą atsakovui netesybomis, t.y. sutarties 2.1 punkte numatyta, kad ieškovui laiku neatsiskaičius už kiekvieną uždelstą dieną jis privalo mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius.

23Civilinėje teisėje galiojantis sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose (pvz., reikalauti įvykdyti prievolę natūra, pakeisti sutartį ar ją nutraukti, kt.). Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reguliavimo būdas CK patvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus (lot. prioriteto sutarties vykdymui principas) principo įtvirtinimą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (lot. paskutinė priemonė) priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-596-313/2015).

24Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gaumina“ v. UAB „Raminora“, bylos Nr. 3K-3-327-687/2015).

25Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (dokumentais, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokiais raštais, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai), daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys; 197 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kartu akcentuotina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis.

26Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

27Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2–3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012).

28Pažymėtina ir tai, kad šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Patikimais gali būti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiškinimai. Šalies paaiškinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su ieškovo paaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2013).

29Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad atsakovas vienašališkai sutarties vykdymą sustabdė (o vėliau ir nutraukė), remdamasis tik ieškovo nesavalaikiu atsiskaitymu, t.y. vėlavimu atsiskaityti už teikiamas paslaugas, toks vėlavimas (kaip teisingai pažymėjo ir ieškovas) „(pažeidimas) nedaro tolesnio sutarties vykdymo negalimu“ (t.y. šalių suderėta vienašališko sutarties nutraukimo sąlyga neįgyvendinta). Be to, atsižvelgiant ir į tai, kad ieškovas, 2016 m. rugsėjo mėn. gavęs atsakovo pretenziją dėl vėlavimo atsiskaityti skolinius įsipareigojimus įvykdė ir skolą padengė. 2016 m. lapkričio mėn. vėluojama einamoji (lapkričio mėn. atsiskaityti) sąskaita, gruodžio mėn. ši sąskaita padengta, tačiau atsižvelgiant į šalių bendradarbiavimą, teismas negali daryti išvados, kad ieškovas nebūtų siekęs pažeisti bendradarbiavimo ir kooperavimosi principo, nes skolą padengdavo. Be to, atsakovas, vienašališkai sustabdydamas sutarties vykdymą be atskiro įspėjimo šventiniu laikotarpiu iš tiesų pasielgė netinkamai ieškovo atžvilgiu. Teismui svarbi ir ta aplinkybė, kad apie sutarties nutraukimą ieškovas nebuvo tinkamai ir savalaikiai (pagal įstatymo įtvirtintus terminus) informuotas. Teismas nesutinka su atsakovo nurodymu, kad sutarties nutraukimo data nesvarbi, nes sutarties vykdymas buvo sustabdytas, kadangi ieškovas turėjo teisėtą pagrindą tikėtis šalių bendradarbiavimo bei suteikiant galimybę jam atsiskaityti bei toliau vykdyti šalių suderėtas teises ir pareigas. Todėl teismas daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą ir pripažinti atsakovo 2013-11-03 sutarties vienašališką nutraukimą neteisėtu.

30Dėl ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo

31Ieškovas ieškinyje taip pat prašo priteisti iš atsakovo 8000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad atsakovo neteisėti veiksmai sukėlė žalą ieškovo dalykinei reputacijai ir santykiams su klientais.

32Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama ne tik nuo ją žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo. Taip pat juridinio asmens dalykinei reputacijai gali būti padaryta žala nesąžiningos konkurencijos veiksmais.

33Šiuo atveju, kaip teisingai pažymėjo ir atsakovas, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovas būtų paskleidęs ar kitais aktyviais veiksmais pažeidęs ieškovo, kaip juridinio asmens dalykinę reputaciją. Vien tik ta aplinkybė, jog sutartis ir bendradarbiavimas su ieškovu buvo nutrauktas, nesudaro pagrindo teigti, jog preziumuojama žala (kaip nurodoma ieškinyje). Atsakovas neskelbė viešai jokios informacijos apie ieškovą (pavyzdžiui, jog šis netinkamai vykdytų savo sutartines pareigas arba būtų nepatikimas partneris ar panašios informacijos).

34Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, sprendžiant dėl juridinio asmens, analizuojama, ar dėl paskleistų teiginių įmonė faktiškai patyrė kažkokių finansinių nuostolių: ar žymiai sumažėjo įmonės pardavimai, kokiu mastu išplito neigiama informacija, ar jos pobūdis buvo itin neigiamas ir pan.

35Nacionaliniu lygiu juridinio asmens teisės į dalykinės reputacijos apsauga įtvirtinta CK 2.24 straipsnio 8 dalyje, kuris numato, kad pažeista juridinio asmens dalykinė reputacija ginama laikantis tų pačių taisyklių, kaip ir fizinio asmens garbė ir orumas. Juridinis asmuo turi įstatyme garantuotą teisę į dalykinės reputacijos apsaugą nuo ją žeminančių, neatitinkančių tikrovės duomenų paskleidimo ir į tokiu paskleidimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. CK 2.24 straipsnyje įtvirtintas reguliavimas kartu reiškia įstatyme įtvirtintą galimybę apriboti juridinio asmens teisę į dalykinės reputacijos apsaugą ir tokio suvaržymo ribas. Juridinio asmens dalykinės reputacijos apsauga nėra absoliuti, reputaciją bloginanti informacija gali būti skleidžiama, jeigu savo pobūdžiu tai nėra tikrovės neatitinkantys duomenys. Juridinis asmuo gali būti kritikuojamas, jeigu tai daroma sąžiningai, siekiant informuoti visuomenę apie jos interesus galinčią pažeisti juridinio asmens veiklą ir pan. Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama, ar juridinio asmens teisė į dalykinės reputacijos apsaugą pažeista: civilinėje byloje dėl asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, kad jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009).

36Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiškos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumą, taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala. Šiuo aspektu būtina įvertinti juridinio asmens, kuris gina reputaciją, individualias savybes ir jo veiklos pobūdį; jeigu asmeniui, kurio veikla ,,normali“ (niekuo neišsiskirianti poveikio viešajam interesui aspektu), pakanka įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas, tai tuo atveju, kai dalykinę reputaciją gina asmuo, kurio veikla visuomenėje yra vertinama prieštaringai, jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių padariniai yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai: finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panašaus pobūdžio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Birių krovinių terminalas“ v. UAB „Ekstra“ žurnalas, bylos Nr. 3K-3-100/2009; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,NEO GROUP“ v. S. G., bylos Nr. 3K-3-441/2010; 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje TEO LT, AB v. UAB ,,Tele-3“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-32/2012).

37Teismas gali suteikti efektyvią pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, jeigu ieškovas pakankamai aiškiai ir išsamiai suformuluoja ieškinio reikalavimą ir reikalavimo pagrindą. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, nes tai užtiktina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2008, 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Kadangi šiuo atveju ieškovas pasirinko savo civilinių teisių gynimo būdą kaip žalos atlyginimą, pažeidus jo, kaip juridinio asmens reputaciją, teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo šioje dalyje ieškinio tenkinti.

38Žalos atsiradimo fakto įrodymas yra ieškovo pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Žalos negautų pajamų pavidalu fakto įrodinėjimas pasižymi tam tikra specifika. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006, kt.). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių (šiuo atveju teismui toks reikalavimas nebuvo pareikštas). Todėl teismas negali savo iniciatyva spręsti dėl galimos žalos kaip negautų pajamų ar turtinių nuostolių forma atlyginimo. Kaip aukščiau nurodyta, apie ieškovą nebuvo paskleista jokia informacija atsakovo aktyviais veiksmais, taip pat nenustatyta jokios nesąžiningos konkurencijos sąlygų, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip neįrodytas. Kadangi ieškovui nėra priteista neturtinė žala, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl išvestinio reikalavimo (procesinių palūkanų nuo neturtinės žalos sumos priteisimo), todėl šioje dalyje (be papildomų motyvų) ieškovo ieškinys taip pat atmestinas.

39Dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo dėl skolos ir netesybų priteisimo

40Atsakovas teismui pateikė priešieškinį, kurį teismo posėdžio metu atstovas sumažino iki 785,07 Eur neatlygintos skolos bei 7 284,30 Eur netesybų priteisimo.

41CK 6.63 straipsnyje įtvirtinta, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai:

421) neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos;

432) skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą;

443) kreditorius teisminiu ar neteisminiu būdu pagrįstai reikalauja, kad skolininkas įvykdytų prievolę;

454) kreditorius pareikalavo įvykdyti prievolę ir nustatė protingą jos įvykdymo terminą, o skolininkas prievolės per šį terminą neįvykdė;

465) skolininkas iki prievolės įvykdymo termino pabaigos praneša kreditoriui, kad jis prievolės nevykdys;

476) prievolės nebegalima įvykdyti dėl skolininko kaltės.

48To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo. CK 6.63 straipsnio 5 dalis nustato, kad kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą prievolės įvykdymą po to, kai skolininkas prievolę pažeidė, jeigu skolininkas kartu nesiūlo atlyginti dėl prievolės pažeidimo kreditoriaus patirtus nuostolius.

49Kasacinio teismo pabrėžta tai, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v. AB Ageratec, bylos Nr. 3K-3-128/2010; kt.). Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyvaus sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v. UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; 2012 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Europa Bauchemie“ v. UAB „Via sportas“, bylos Nr. 3K-3-383/2012; kt.).

50Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais.

51Atsižvelgiant į tai, kad nors ieškovas procesiniuose dokumentuose nepripažino skolos, tačiau atstovai teismo posėdžio metu nepaneigė prašomo priteisti skolos dydžio (pagal pridėtas PVM sąskaitas faktūras bei mokėjimo nurodymus, įrodančius atsiskaitymą), atsakovo reikalavimas priteisti 785,07 Eur skolą yra tenkintinas visiškai (CPK 6.38 str.).

52Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Nurodytas šalių susitarimas dėl netesybų yra aiškiai išreikštas, netesybos siejamos su nustatytų įsipareigojimų neįvykdymu, tai atitinka CK 6.71 straipsnio 1 dalyje pateiktą netesybų sampratą.

53Netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015).

54Šalių 2013-11-01 sudarytoje paslaugų tiekimo sutartyje aiškiai susitarta, jog jei sutartis nutraukiama dėl Kliento kaltės, nesibaigus sutarties galiojimo terminui, klientas (ieškovas) privalo sumokėti netesybas – 50 proc. sumos, kurią būtų sumokėjęs tiekėjui (atsakovui) iki sutarties galiojimo pabaigos.

55Šia sutartine norma atsakovas paskaičiavo 7 284,30 Eur netesybų. Kadangi teismas šiuo sprendimu pripažino vienašališką atsakovo sutarties nutraukimą (dėl ieškovo kaltės) neteisėtu, vadovaujantis tuo, kad šalys susitarė šią baudą skaičiuoti tik esant sutarties nutraukimui, teismas nebeturi teisinio pagrindo priteisti šių netesybų (ar atskirai spręsti dėl jų dydžio). Pažymėtina tai, kad atsakovas nepasinaudojo savo teise sutarties 2.1 punktu skaičiuoti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo uždelstos sumokėti sumos, todėl teismas savo iniciatyva tokios sankcijos ieškovui už pavėluotą atsiskaityti taikyti negali.

56Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teismas daro išvadą, kad atsakovo priešieškinys dalyje dėl netesybų priteisimo atmestinas.

57Pažymėtina, kad atsakovas priešieškiniu neprašė spręsti klausimo dėl procesinių palūkanų priteisimo, todėl šis klausimas nėra sprendžiamas.

58Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

59Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

60Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies (50 proc.), atsakovo priešieškinys patenkintas iš dalies (10 proc. reikalautos sumos), ieškovui proporcingai patenkintai ir atmestai priešieškinio daliai (70 proc.) atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, atsakovui (atitinkamai) atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkinto priešieškinio bei atmesto ieškinio daliai (30 proc.) (CPK 88, 93, 98 str.).

61Ieškovas prašė atlyginti šias bylinėjimosi išlaidas: 211 Eur žyminio mokesčio, 3920,40 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

62Atsakovas prašė atlyginti šias bylinėjimosi išlaidas: 214 Eur žyminio mokesčio, 1000 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

63Vadovaujantis CPK 98 str. nuostatomis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti priteistos ne didesnės kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. LR teisingumo ministro 2004 balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Teismo vertinimu, nagrinėjama byla teisiniu požiūriu nebuvo itin sudėtinga, joje nebuvo keliami nauji teisės taikymo bei aiškinimo klausimai, taip pat nebuvo reikalingos kompleksinės teisinės paslaugos ar specialios žinios. Šios aplinkybės leidžia iš dalies sumažinti advokato darbo ir laiko sąnaudas susipažįstant su šioje byloje kilusio ginčo situacija, taip pat atliekant byloje pateiktų įrodymų analizę ir surašant ieškinį bei atsiliepimą į priešieškinį (kurie nėra didelės apimties, jame nėra detaliai ir išsamiai aptariama teisinė situacija, kad būtų galima vertinti neveik maksimaliu leistinu dydžiu). Be to, byloje vyko tik du posėdžiai (vienas jų šalių prašymu perkeltas), kurių bendra trukmė neviršijo 2 val. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad, atsižvelgiant į reikštus reikalavimus, į teismų praktiką sprendžiant klausimus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismo vertinimu 1200 Eur teisinės pagalbos išlaidos būtų protingos ir teisingos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas turi teisę į 70 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, jam iš atsakovo priteistina 988 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93, 98 str.).

64Kaip jau aukščiau nurodyta (motyvuojant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui ir nesikartojant), teismo vertinimu, nagrinėjama byla teisiniu požiūriu nebuvo itin sudėtinga, joje nebuvo keliami nauji teisės taikymo bei aiškinimo klausimai, taip pat nebuvo reikalingos kompleksinės teisinės paslaugos ar specialios žinios. Kita vertus, atsižvelgiant į parengtų procesinių dokumentų apimtį bei pobūdį, prašomos 1000 eurų teisinės pagalbos išlaidos yra laikytinos protingomis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi teisę į 30 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, jam iš ieškovo priteistina 364 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93, 98 str.).

65Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nėra priteistinos, kadangi neviršija 3 Eur dydžio sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).

66Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270 str.,

Nutarė

67Ieškovo UAB „Ekopija“, juridinio asmens kodas 302522548, ieškinį patenkinti iš dalies ir pripažinti atsakovo UAB „Berendsen Textile Service“ 2013-11-03 sutarties vienašališką nutraukimą 2016-12-21 (ar atsakovo nurodymu – 2016-12-26) pranešimu neteisėtu ir priteisti ieškovui iš atsakovo UAB „Berendsen Textile Service“, juridinio asmens kodas 110694894, 988 Eur (devyni šimtai aštuoniasdešimt aštuoni eurai) teisinės pagalbos išlaidų.

68Atsakovo UAB „Berendsen Textile Service“, juridinio asmens kodas 110694894, priešieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jam iš ieškovo UAB „Ekopija“, juridinio asmens kodas 302522548, 785,07 Eur (septyni šimtai aštuoniasdešimt penki eurai 7 ct) skolos ir 364 Eur (trys šimtai šešiasdešimt keturi eurai) bylinėjimosi išlaidų.

69Kitoje dalyje (dėl neturtinės žalos atlyginimo bei procesinių palūkanų priteisimo( ieškovo ieškinį atmesti.

70Kitoje dalyje (dėl netesybų priteisimo) atsakovo priešieškinį atmesti.

71Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad UAB „Ekopija“ ir UAB „Berendsen Textile... 4. Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškovo... 5. Atsakovas pateikė priešieškinį ieškovui UAB Ekopija dėl piniginių sumų... 6. Ieškovas teismui pateiktame atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su... 7. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovės prašė ieškinį tenkinti ieškinyje... 8. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko iš esmės... 9. Ieškovo UAB „Ekopija“ ieškinys tenkintinas iš dalies.... 10. Atsakovo UAB „Berendsen Textile Service“ priešieškinys tenkintinas iš... 11. Dėl ieškinio reikalavimo dėl sutarties pripažinimo negaliojančia... 12. Iš ieškovo atstovų, atsakovo atstovo paaiškinimų bei bylos medžiagos... 13. Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais... 14. Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos - kiekvieno... 15. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi... 16. CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai,... 17. Sutarties sudarymas paprastai prasideda derybomis, kurių metu šalys siekia... 18. UAB „Ekopija“ ir UAB „Berendsen Textile Service“ 2013 m. lapkričio 1... 19. CK 6.217 straipsnis įtvirtina sutarties nutraukimo tvarką. Šiame straipsnyje... 20. Šalių sudarytoje (2013-11-01) sutartyje – jos 4.3 punktas numato... 21. CK 6.218 straipsnis įtvirtina pranešimo apie vienašališką sutarties... 22. Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką (sprendžiant bylas dėl... 23. Civilinėje teisėje galiojantis sutarties privalomumo ir vykdytinumo... 24. Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir... 25. Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas –... 26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą,... 27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo... 28. Pažymėtina ir tai, kad šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o... 29. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad atsakovas... 30. Dėl ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo... 31. Ieškovas ieškinyje taip pat prašo priteisti iš atsakovo 8000 eurų... 32. Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama ne tik nuo ją žeminančių... 33. Šiuo atveju, kaip teisingai pažymėjo ir atsakovas, ieškovas nepateikė... 34. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, sprendžiant dėl juridinio asmens,... 35. Nacionaliniu lygiu juridinio asmens teisės į dalykinės reputacijos apsauga... 36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad juridinio... 37. Teismas gali suteikti efektyvią pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju,... 38. Žalos atsiradimo fakto įrodymas yra ieškovo pareiga (CPK 12, 178... 39. Dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo dėl skolos ir netesybų priteisimo... 40. Atsakovas teismui pateikė priešieškinį, kurį teismo posėdžio metu... 41. CK 6.63 straipsnyje įtvirtinta, kad skolininkas laikomas pažeidusiu... 42. 1) neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos;... 43. 2) skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą;... 44. 3) kreditorius teisminiu ar neteisminiu būdu pagrįstai reikalauja, kad... 45. 4) kreditorius pareikalavo įvykdyti prievolę ir nustatė protingą jos... 46. 5) skolininkas iki prievolės įvykdymo termino pabaigos praneša kreditoriui,... 47. 6) prievolės nebegalima įvykdyti dėl skolininko kaltės.... 48. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nuo to momento, kai skolininkas... 49. Kasacinio teismo pabrėžta tai, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų... 50. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai... 51. Atsižvelgiant į tai, kad nors ieškovas procesiniuose dokumentuose... 52. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo... 53. Netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius... 54. Šalių 2013-11-01 sudarytoje paslaugų tiekimo sutartyje aiškiai susitarta,... 55. Šia sutartine norma atsakovas paskaičiavo 7 284,30 Eur netesybų. Kadangi... 56. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teismas daro išvadą, kad atsakovo... 57. Pažymėtina, kad atsakovas priešieškiniu neprašė spręsti klausimo dėl... 58. Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui,... 59. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas... 60. Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies (50 proc.), atsakovo... 61. Ieškovas prašė atlyginti šias bylinėjimosi išlaidas: 211 Eur žyminio... 62. Atsakovas prašė atlyginti šias bylinėjimosi išlaidas: 214 Eur žyminio... 63. Vadovaujantis CPK 98 str. nuostatomis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti... 64. Kaip jau aukščiau nurodyta (motyvuojant dėl bylinėjimosi išlaidų... 65. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nėra... 66. Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270 str.,... 67. Ieškovo UAB „Ekopija“, juridinio asmens kodas 302522548, ieškinį... 68. Atsakovo UAB „Berendsen Textile Service“, juridinio asmens kodas 110694894,... 69. Kitoje dalyje (dėl neturtinės žalos atlyginimo bei procesinių palūkanų... 70. Kitoje dalyje (dėl netesybų priteisimo) atsakovo priešieškinį atmesti.... 71. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui,...