Byla 2K-95-511/2016
Dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Olego Fedosiuko, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Eligijaus Gladučio, sekretoriaujant Rūtai Večerskaitei, dalyvaujant prokurorui Gintui Ivanauskui, nuteistiesiems M. T. ir jo gynėjui advokatui Vytautui Sirvydžiui, G. M. (G. M.) ir jo gynėjui advokatui Albertui Trumpuliui, civilinio ieškovo ( - ) (toliau – N.) atstovei N. G., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. T. ir G. M. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo

2M. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 70 MGL (2636,20 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 682 straipsniu, jam atimta teisė dvejus metus dirbti valstybės tarnyboje.

3G. M. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 682 straipsniu, jam atimta teisė dvejus metus dirbti valstybės tarnyboje.

4Iš nuteistojo G. M. priteista civiliniam ieškovui N. 72,72 Eur turtinei žalai atlyginti, o civilinio ieškovo N. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti atmestas.

5Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu M. T. ir G. M. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo išteisinti, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Taip pat panaikintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-34 dėl M. T. laikino nušalinimo nuo pareigų ir civilinio ieškovo N. pareikštas civilinis ieškinys 72,72 Eur turtinei žalai atlyginti paliktas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

6Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Eligijaus Gladučio pranešimą, prokuroro ir civilinio ieškovo atstovės, prašiusių nuteistųjų skundus atmesti, nuteistųjų ir jų gynėjų, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, paaiškinimų,

Nustatė

7Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, priimtu panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį, G. M. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, dirbdamas N. apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budinčiu padėjėju, nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 6 d. N. patalpose ( - ), susitarė su N. direktoriumi M. T. veikti bendrininkų grupe, turint tikslą nuslėpti neteisėtą N. priklausančio tarnybinio automobilio „Renault Trafic“ (valst. Nr. ( - )) panaudojimą, 2013 m. rugsėjo 8 d. jis (G. M.) asmeniniais tikslais, siekdamas nepagrįstai pateisinti 2013 m. rugsėjo 8 d. 17.26 val. kelio ( - ) kilometre su šia transporto priemone jo paties padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 4 dalyje, ir taip M. T., jam (G. M.) ir kitiems asmenims išvengti tarnybinės atsakomybės.

8Tuojau pat po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir vykdydamas neteisėtą tarpusavio susitarimą su M. T., žinodamas apie tai, kad dėl pirmiau minėtų aplinkybių socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas D. S., veikdamas bendrai su M. T., suklastojo 2013 m. rugsėjo 5 d. N. direktoriaus įsakymą Nr. 1-203 dėl nuteistųjų paskatinimo, jame įtvirtino melagingus duomenis apie tai, kad nuteistiesiems D. Š., A. D. ir M. Z. 2013 m. rugsėjo 8 d., nuo 11 iki 20 val., leidžiama vykti stebėti ralį „Aplink Lietuvą 2013“ Zarasų apylinkės trasoje, o ūkio skyriaus specialistas V. M. ir jis (G. M.) įpareigojami vykti kartu su nuteistaisiais minėtu įstaigos automobiliu, vairuojamu jo paties (G. M.), patvirtino šį suklastotą dokumentą savo parašu ir susipažinimo atžyma atgaline data.

9Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir vykdydamas neteisėtą tarpusavio susitarimą su M. T., žinodamas, kad V. M. M. T. nurodymu inicijavo ir suklastojo atitinkamo laikotarpio minėto automobilio kelionės lapus, nurodydamas šiuose dokumentuose melagingus duomenis apie buvusius maršrutus ir nuvažiuotus atstumus, taip sudarydamas pagrindą jais pagrįsti melagingą 2013 m. rugsėjo 5 d. N. direktoriaus įsakymą Nr. 1-203, tyčia pasirašė jam žinomai suklastotame minėto automobilio kelionės lape Nr. 222038, melagingai patvirtindamas esą tarnybinis transportas buvo panaudotas pagal 2013 m. rugsėjo 5 d. N. direktoriaus įsakymą Nr. 1-203, dėl to Vidaus tyrimų skyriaus vyresnysis inspektorius A. Ž., atlikdamas tarnybinį tyrimą dėl jo (G. M.) veiksmų, panaudojo aukščiau minėtus suklastotus dokumentus, nežinodamas apie juose įtvirtintų duomenų melagingumą, kuriems pagrįsti jis (G. M.) tyčia 2013 m. spalio 11 d. surašė melagingą paaiškinimą Nr. 99 (PN), kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad N. 2013 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 1-203 buvo įpareigotas 2013 m. rugsėjo 8 d., nuo 11 iki 20 val., kartu su V. M. lydėti ir vežti ( - ) stebėt ralį Zarasų apylinkės trasoje ir buvo paskirtas vairuoti minėtą įstaigos automobilį, 2013 m. lapkričio 6 d. surašė iš esmės tikrovės neatitinkančią tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 27-68, joje įtvirtindamas melagingus duomenis apie tai, kad 2013 m. rugsėjo 8 d. jis (G. M.) ir V. M. kartu su nuteistaisiais D. Š., A. D. ir M. Z. minėtu įstaigos automobiliu vyko stebėti ralį „Aplink Lietuvą 2013“, todėl tarnybinis transportas buvo panaudotas teisėtai ir pasiūlė tarnybinį tyrimą baigti nesant pagrindo inicijuoti jam (G. M.) galimo tarnybinio nusižengimo procedūrą, šį dokumentą su jame įrašytais tikrovės neatitinkančiais duomenimis pateikė pasirašyti M. T., kuris, žinodamas apie jame nurodytus melagingus duomenis ir vykdydamas neteisėtą tarpusavio susitarimą su juo (G. M.), jį patvirtino savo parašu, pats išvengdamas ir padėdamas jam (G. M.) bei kitiems asmenims išvengti tarnybinės atsakomybės ir melagingai pateisindamas tarnybinio transporto panaudojimą. Taip jis (G. M.), veikdamas bendrininkų grupe su M. T., D. S. ir V. M., suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, tokiais savo veiksmais sutrikdė dokumentų teisinę apyvartą ir jos funkcionalumą, taip buvo reikšmingai sutrikdyta nuteistų asmenų teisė į socializaciją, laiku ir pagrįstai gauti paskatinimo priemones, ne pagal paskirtį ir ne tarnybos tikslais melagingai pateisintas tarnybinio transporto panaudojimas, neatlyginta jo amortizacija, klastojant dokumentus, nuslėpti atsakingų asmenų tarnybiniai nusižengimai, dėl to N. patyrė turtinę žalą.

10Taip pat šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, priimtu panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį, M. T. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, dirbdamas N. direktoriumi, nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 6 d. N. patalpose ( - ), susitarė su apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budinčiu padėjėju G. M. veikti bendrininkų grupe, turint tikslą nuslėpti neteisėtą N. priklausančio tarnybinio automobilio „Renault Trafic“ (valst. Nr. ( - )) panaudojimą; 2013 m. rugsėjo 8 d. G. M. asmeniniais tikslais, siekdamas nepagrįstai pateisinti 2013 m. rugsėjo 8 d. 17.26 val. kelio ( - ) kilometre su šia transporto priemone G. M. padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 4 dalyje, taip jam (M. T.), G. M. ir kitiems asmenims išvengiant tarnybinės atsakomybės;

11Tuojau pat po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir vykdydamas neteisėtą tarpusavio susitarimą su G. M., jis (M. T.), būdamas toje pačioje vietoje, nurodė socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkui D. S. ir ūkio skyriaus vyriausiajam specialistui V. M. suklastoti dokumentus dėl tariamo nuteistųjų paskatinimo bei jų išvykos minėtu įstaigos automobiliu į Zarasų apylinkes neva stebėti ralį „Aplink Lietuvą 2013“ ir suklastoti visus su tuo susijusius dokumentus.

12Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir vykdydamas šį nepagrįstą ir neteisėtą jo (M. T.) nurodymą, D. S. tuojau pat po to tyčia suklastojo 2013 m. rugsėjo 4 d. socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko G. V. J. tarnybinį pranešimą Nr. SRS-212, dėl nuteistųjų paskatinimo, pakeisdamas jo surašymo datą į 2013 m. rugsėjo 5 d. ir melagingai įrašydamas į jį iš esmės skirtingus duomenis apie tai, kad nuteistieji D. Š., A. D., M. Z. atlikdami bausmę gerai elgiasi ir pan., todėl siūlo jiems skirti paskatinimo priemonę – išvyką į Zarasų apylinkės trasas stebėti ralį „Aplink Lietuvą 2013“, sunaikino šio dokumento originalą, o savo suklastotą dokumentą panaudojo pateikdamas jį patvirtinti jam (M. T.), kuris, žinodamas apie šiame dokumente jo paties nurodymu tyčia įrašytus melagingus duomenis, savo parašu jį patvirtino, o D. S. tuojau pat po to tuo pačiu pagrindu parengė suklastotą 2013 m. rugsėjo 5 d. N. direktoriaus įsakymą Nr. 1-203 dėl nuteistųjų paskatinimo, kurį taip pat nedelsdamas pateikė pasirašyti jam (M. T.) ir perdavė užregistruoti administracijos reikalų skyriaus vyresniajai raštvedei L. T., kuri, nežinodama apie jame tyčia įrašytus melagingus duomenis, jį perregistravo vietoje tikrojo 2013 m. rugsėjo 5 d. N. direktoriaus įsakymo Nr. 1-203, sunaikino šio dokumento originalą ir su suklastotu 2013 m. rugsėjo 5 d. N. direktoriaus įsakymu Nr. 1-203 pasirašytinai supažindino G. M. ir V. M., kurie žinodami apie jame įrašytus melagingus duomenis, savo parašais tyčia jį patvirtino ir pasirašė atgaline data. Tuo tarpu V. M., vykdydamas aukščiau minėtą neteisėtą ir nepagrįstą jo (M. T.) nurodymą, tuojau pat po to gavęs D. S. ir jo (M. T.) bendrais veiksmais suklastotą įsakymą Nr. 1-203, žinodamas apie jame melagingai įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis, jį panaudojo pateikdamas N. buhalterijai, dėl to paėmė minėto automobilio kelionės lapus, suklastojo jų eilės numerius ir perdavė sau pavaldžiam darbuotojui A. P., kuris nežinojo apie neteisėtą bendrininkų susitarimą, nurodydamas jam (A. P.) šiuose dokumentuose įrašyti melagingus duomenis apie buvusius maršrutus ir nuvažiuotus atstumus, taip sudarė pagrindą jais pagrįsti melagingą 2013 m. rugsėjo 5 d. N. direktoriaus įsakymą Nr. 1-203, o A. P. įvykdžius V. M. nurodymą, paėmė iš jo suklastotus kelionės lapus, vieną jų Nr. 222038 pateikė pasirašyti G. M., o kitus patvirtino savo arba asmenų, nesusijusių su nusikalstama veika, parašais ir juos pridavė atgal į buhalteriją, o originalius minėto automobilio kelionės lapus paslėpė. Dėl to vidaus tyrimų skyriaus vyresnysis inspektorius A. Ž., atlikdamas tarnybinį tyrimą dėl G. M. veiksmų, panaudojo minėtus suklastotus dokumentus; taip pat gavęs atitinkamą 2013 m. spalio 11 d. melagingą G. M. paaiškinimą Nr. 99 (PN), nežinodamas apie juose įrašytus melagingus duomenis, 2013 m. lapkričio 6 d. surašė iš esmės tikrovės neatitinkančią tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 27-68, joje įtvirtindamas melagingus duomenis apie tai, kad 2013 m. rugsėjo 8 d. G. M. ir V. M. kartu su nuteistaisiais D. Š., A. D. ir M. Z. minėtu įstaigos automobiliu vyko stebėti ralį „Aplink Lietuvą 2013“, todėl tarnybinis transportas buvo panaudotas teisėtai, ir pasiūlė tarnybinį tyrimą baigti nesant pagrindo inicijuoti G. M. galimo tarnybinio nusižengimo procedūrą, šį dokumentą su jame įrašytais tikrovės neatitinkančiais duomenimis pateikė pasirašyti jam (M. T.), kuris, žinodamas apie jame nurodytus melagingus duomenis ir vykdydamas neteisėtą tarpusavio susitarimą su G. M., jį patvirtino savo parašu, pats išvengdamas ir padėdamas G. M. bei kitiems asmenims išvengti tarnybinės atsakomybės ir melagingai pateisindamas tarnybinio transporto panaudojimą. Taip jis (M. T.), veikdamas bendrininkų grupe su G. M., V. M. ir D. S., suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, tokiais veiksmais sutrikdė dokumentų teisinę apyvartą ir jos funkcionalumą, taip buvo reikšmingai sutrikdyta nuteistų asmenų teisė į socializaciją, laiku ir pagrįstai gauti paskatinimo priemones, ne pagal paskirtį ir ne tarnybos tikslais melagingai pateisintas tarnybinio transporto panaudojimas, neatlyginta jo amortizacija, klastojant dokumentus nuslėpti atsakingų asmenų tarnybiniai nusižengimai, dėl to N. patyrė turtinę žalą.

13Kasaciniu skundu nuteistasis M. T. prašo panaikinti apeliacinio teismo nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį su jame pakeistu išteisinimo pagrindu, t. y. išteisinamajame nuosprendyje nurodyti, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

14Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 300 straipsnio 1 dalį – ir padarė esminius baudžiamojo proceso – BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų – reikalavimų pažeidimus. Be to, nukrypo nuo teismų praktikos dėl ultima ratio (paskutinė priemonė, paskutinis argumentas) ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principų taikymo.

15Skunde teigiama, kad teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai kriminalizavo kitus teisinius santykius – valstybinės įstaigos vadovo, statutinio pareigūno ar tarnautojo atsakomybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2013).

16Be to, šiuo atveju padaryti teisės pažeidimai nėra tokio sunkumo ar pavojingumo, kad būtų pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę ir kriminalines bausmes. Juolab kad teismų praktikoje negali būti laikoma nusikaltimu veika, kuri formaliai nors ir atitinka BK straipsnį, tačiau neturi visuomenei pavojingo pobūdžio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-216/2013).

17Nuteistojo manymu, būtent pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, padarė teisingą išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju įstaigai, kuriai jis vadovavo, nebuvo padaryta didelė žala reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, šis įvykis nėra pavojingas baudžiamųjų įstatymų požiūriu. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas taip pat sutiko su tokia išvada, nes skundžiamame nuosprendyje, atmesdamas civilinį ieškinį, konstatavo, jog žala, juolab didelė, nepadaryta.

18Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmeninis ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, todėl neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-316/2013, 2K-7-251/2013 ir kt.).

19Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas visiškai be pagrindo susiejo kasatoriaus tariamą žinojimą apie vienus ar kitus V. M., D. S. ar G. M. veiksmus su tyčios turiniu BK 300 straipsnio prasme. Tai, kad ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, reiškia, jog žinojimas ar galimas žinojimas apie vienus ar kitus trečiųjų asmenų veiksmus savaime negali sudaryti aptariamo nusikaltimo sudėties. Net ir tuo atveju, kai įstaigos vadovas dėl tarnybinių funkcijų privalo žinoti apie savo pavaldinių veiksmus, tačiau tiek netinkamas pareigų vykdymas (jeigu įstaigos vadovas nežino apie pavaldinių veiksmus), tiek ir žinojimas apie pavaldžių darbuotojų veiksmus ir viena ar kita reakcija į šiuos veiksmus taip pat nesudaro nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Todėl kasatorius mano, kad jo nuteisimas pagal šį baudžiamąjį įstatymą dėl to, kad jis padėjo kitiems asmenims ir pačiam sau išvengti tarnybinės atsakomybės, yra neteisingas. Juolab kad jis, kaip įstaigos vadovas, nesiekė nuslėpti kito nuteistojo G. M. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 4 dalyje.

20Kartu nuteistasis mano, kad įstaigos vadovui negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė tik dėl jo pasirinkto reakcijos būdo dėl jo pavaldinio padarytų vienokių ar kitokių teisės pažeidimų. Tai, kad jis netaikė G. M. tarnybinės atsakomybės (taip elgėsi vadovaudamasis non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principu) ar šio principo netinkamas suvokimas, taip pat nesudaro BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties. Anot kasatoriaus, teismas pažeidė ir teisingumo principą, nes kai atsakomybę taikantis subjektas yra traukiamas net baudžiamojon atsakomybėn, tai reiškia ir šio subjekto nepriklausomumo principo pažeidimą, ir reikalavimą atsiskaityti už konkretaus sprendimo priėmimą, nors formaliai tokio sprendimo priėmimas yra sąlygojamas ne tik faktinių aplinkybių, bet ir subjekto teisinės sąmonės.

21Dėl to kasatorius teigia, kad nei jis, nei kitas nuteistasis ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti asmenys nepadarė jiems inkriminuotų veikų, nes nebuvo padarytas joks nusikaltimas, kvalifikuotinas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

22Kartu kasatorius teigia, kad teismo išvada apie reikšmingai sutrikdytas ir pažeistas nuteistųjų teises į socializaciją ir laiku bei pagrįstai gauti paskatinimo priemones buvo tik preziumuota, tokios aplinkybės nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nėra veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymis.

23Nuteistojo nuomone, bylose, kuriose yra pareikštas civilinis ieškinys, žalos klausimas turi būti vertinamas tokio pareikšto ieškinio dydžio prasme (išskyrus neturtinę žalą tam tikrų kategorijų bylose). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas tenkino civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir jį priteisė iš kito nuteistojo G. M.. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog: dėl abiejų nuteistųjų veiksmų pasikeitė N. veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į tokią veiklą (nuteistųjų veiksmai didelio rezonanso visuomenėje nesukėlė); šios institucijos vertinimas visuomenėje sumažėjo ar pasikeitė neigiama linkme; N. vertinimas visuomenėje, palyginti ją su kitomis bausmių vykdymo sistemos institucijomis, pasikeitė į neigiamą pusę. Anot kasatoriaus, tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog jis (kasatorius) jokios žalos (turtinės ar neturtinės) civiliniam ieškovui nepadarė.

24Kartu kasatorius teigia, kad teismas tik preziumavo apie padarytą didelę žalą, nors tokia aplinkybė viso proceso metu nebuvo tirta ir įrodinėjama.

25Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi abejotinais duomenimis, nepagrįstai juos pripažino tinkamais įrodymais ir nepašalino abejonių bei prielaidų, kurias dar vertino ir kasatoriaus nenaudai. Anot kasatoriaus, taip teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimus.

26Kasatorius nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas parodymais asmenų – V. M. ir D. S. – kuriems toje pačioje byloje buvo pareikšti įtarimai dėl tų pačių nusikalstamų veiksmų, tačiau jie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu. Tačiau nuteistasis mano, kad tokie asmenys turi būti pripažinti bendrakaltinamaisiais, o ne liudytojais, nes toje pačioje byloje nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo negali būti pripažintas liudytoju, iš jo neturi būti reikalaujama priesaikos dėl jo statuso – skirtingai nei liudytojas, toks asmuo nėra neutralus. Dėl to kasatorius teigia, kad D. S. bei V. M. parodymai turėjo būti vertinami ypač kruopščiai ir atidžiai, kitų objektyvių įrodymų kontekste, analogiškai kaip yra vertinami parodymai asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2006, 2K-276-976/2015).

27Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių D. S. ir V. M. parodymus. Todėl kasatorius sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje nenustatytas nė vienas liudytojas, išskyrus atleistus nuo baudžiamosios atsakomybės V. M. ir D. S., kurie galėtų patvirtinti kaltinimo poziciją, neva dokumentai buvo klastojami su kasatoriaus žinia.

28Kartu kasatorius teigia, kad nagrinėjamoje byloje teismas surinktus duomenis vertino ne kaip visetą kartu su visais duomenimis, bet tik kaltinimui naudinga linkme, ir abejones aiškino ne kasatoriaus, bet kaltinimo versijos naudai.

29Kasatorius teigia ir tai, kad aplinkybė dėl nepadarytos žalos turėjo būti tiriama ir vertinama asmenis (V. M. ir D. S.) atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu.

30Nagrinėjamoje byloje buvo pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti ir prašoma šį ieškinį priteisti solidariai iš kasatoriaus, kito nuteistojo G. M. ir asmenų – V. M. bei D. S. – atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau kasatorius pažymi, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visetui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-51/2010). Dėl to kasatorius teigia, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlyga ir minėti asmenys nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pažeidžiant baudžiamojo įstatymo normas. Anot kasatoriaus, toks šių asmenų atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra ydingas, nes jokia žala iš viso nebuvo padaryta ir nebuvo nusikalstamos veikos sudėties, o teismai, taikę tokį institutą, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios baudžiamosios teisės nuostatas.

31Kartu tai tik dar kartą patvirtina šių asmenų suinteresuotumą bylos baigtimi ir sustiprina abejones dėl jų parodymų nešališkumo.

32Maža to, kasatoriui nesuprantamos ir priežastys, dėl kurių prokuroras apeliaciniu skundu prašė iš šių asmenų priteisti padarytą žalą, nors šie asmenys byloje nebuvo pripažinti civiliniais atsakovais. Juolab kad žalos atlyginimo klausimas turėjo būti išspręstas šiuos asmenis atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl tokio prokuroro prašymo iš viso nepasisakė, jo nevertino, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą nenurodė, kodėl šiems asmenims nėra prievolės atlyginti žalą.

33Skundo autorius nurodo ir tai, kad didžiąją dalį laiko kaltinime nurodytu laikotarpiu, kada buvo neva padaryta kasatoriui inkriminuota veika, jo net nebuvo Lietuvoje, o darbo vietoje jis buvo tik 4 dienas. Tai taip pat paneigia bendrakaltinamųjų (V. M. ir D. S.) versiją dėl kasatoriaus susitikinėjimo su jais ir nurodymų jiems dalijimu atlikti neteisėtus veiksmus.

34Taip pat kasatorius pažymi, kad kitam asmeniui – A. Po., kuris taip pat buvo kaltinamas žinojimu apie trečiųjų asmenų, t. y. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto D. S., veiksmus, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

35Priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, kaltinime nurodytas telekomunikacijos įvykis, nepateikiant jo turinio, taip pat nepatvirtina nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Juolab kad A. Po. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas reabilituojančiais pagrindais, todėl kasatoriaus bet kokia komunikacija su šiuo asmeniu nepatvirtina jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą.

36Kartu kasatorius mano, kad toks įrodinėjimas, kai BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika kaltinamajame akte aprašoma kaip itin sudėtinga, padaryta bendrininkaujant, yra be pagrindo pasunkintas. Anot kasatoriaus, nagrinėjamoje byloje toks pasirinktinis duomenų pateikimas aiškiai parodo ikiteisminio tyrimo pareigūnų šališkumą ir norą bet kokiais būdais surinkti kasatorių kaltinančius įrodymus, nesistengiant nustatyti objektyvios tiesos ir atmetant duomenis, kurie paneigtų ikiteisminio tyrimo iškeltą versiją. Apibendrindamas kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo išvados yra ydingos ir prieštaringos, priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra naikintinas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį, pakeičiant jame išteisinimo pagrindą.

37Kasaciniu skundu nuteistasis G. M. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį.

38Plačiai aptardamas įvykio aplinkybes, liudytojų V. M., L. T., D. S., A. P. ir nuteistojo M. T. parodymus, kasatorius teigia, kad dokumentų dėl tarnybinio automobilio panaudojimo net neskaitė ir nežinojo, kaip jie buvo forminami, nes tai nebuvo susiję su jo darbu. Be to, jis su direktoriumi (M. T.) dėl automobilio panaudojimo ir dokumentų forminimo nebendravo, nieko apie direktoriaus įsakymo ir kelionės lapo suklastojimą nežinojo ir nenumanė. Kasatorius teigia, kad jam tik buvo liepta pasirašyti dokumentuose dėl tarnybinio automobilio panaudojimo asmeniniais tikslais, tai jis padarė, tačiau, kokie tai buvo dokumentai, jis nežinojo, jų turinio neskaitė ir juo labiau su niekuo nesitarė dėl tokių dokumentų turinio surašymo.

39Kasatorius nurodo ir tai, kad iš visų pareigūnų, kuriems buvo pareikšti įtarimai, jis užėmė žemiausias pareigas, jie visi buvo jo viršininkai, todėl jis niekaip negalėjo daryti įtakos jų vienokiems ar kitokiems veiksmams ir jiems nereikėjo jo pagalbos ruošiant ar patvirtinant minėtus dokumentus. Juolab kad tvirtinti viršininkų paruoštus dokumentus yra ne jo kompetencija ir jis net nežinojo, kaip ruošiami, surašomi direktoriaus įsakymai, kelionės lapai ar kiti dokumentai. Dėl to kasatorius teigia, kad jam inkriminuotas bendrininkavimas, akcentuojant išankstinį susitarimą, nepagrįstas byloje esančiais įrodymais. Anot kasatoriaus, teismas šią aplinkybę tik perrašė iš kaltinamojo akto, nenurodydamas jokių argumentų ar motyvų ir taip pažeisdamas in dubio pro reo principą.

40Nuteistasis teigia, kad teismas nenustatė jokių sąsajų ar išankstinio susitarimo tarp kasatoriaus ir kito nuteistojo M. T.. Nė vienas byloje apklaustas liudytojas neparodė, kad tarėsi su kasatoriumi dėl direktoriaus įsakymo paruošimo ar kelionės lapo užpildymo ar panaudojimo, kad būtent jis ruošė šiuos dokumentus, teikė kokius tai pasiūlymus, patarimus ar atliko kokius nors veiksmus su dokumentų paruošimu ar panaudojimu. Dėl to kasatorius teigia, kad nė su vienu asmeniu nesitarė suklastoti dokumentus, jų paruošime nedalyvavo ir jų nepanaudojo, nes jų rankose neturėjo (išskyrus pasirašymo momentą) ir niekam nepateikė.

41Kasatorius neneigia savo parašų, tačiau nurodo, kad pasirašydamas jam pateiktuose dokumentuose, buvo įsitikinęs, jog šie dokumentai yra forminami dėl automobilio pasinaudojimo, tačiau neįtarė ir nežinojo, kad pasirašo suklastotuose dokumentuose. Tačiau tai, kad jis pasirašė jau suklastotuose netikruose dokumentuose, reiškia, kad jis dar labiau tokių dokumentų suklastoti nebegalėjo, net neturėjo tyčios juos suklastoti ar kaip nors prisidėti prie jų suklastojimo ar panaudojimo. Be to, jis neturėjo tikslo klastoti dokumentus, nes dėl tarnybinio automobilio panaudojimo jam negrėsė jokios sankcijos ar nuobaudos, automobiliu pasinaudojo viršininkams leidus. Dėl to kasatorius teigia, kad byloje nėra įrodyta jo kaltė – tiesiogine tyčia.

42Kartu kasatoriui nesuprantama, ar jo pasirašymą netikruose (jau suklastotuose) dokumentuose galima vertinti kaip bendrininkavimą juos suklastojant. Nuteistojo nuomone, jo parašai jau suklastotuose dokumentuose nedaro jų dar labiau netikrais, jo parašas ant suklastoto dokumento nepažeidė fizinių ar juridinių asmenų teisių, nesukėlė teisiškai reikšmingų padarinių ir toks elgesys nesiekia tokio pavojingumo, kad užtrauktų net baudžiamąją atsakomybę. Dėl to skundo autorius teigia, kad jis neatliko nė vieno iš BK 300 straipsnio l dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. Kasatorius mano, kad būtent pirmosios instancijos teismas padarė įrodymais paremtą ir pagrįstą išvadą, jog jis nedalyvavo nusikaltimo padaryme ir jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2010, 2K-559/2011, 2K-7-251/2013, 2K-237/2014).

43Kasatorius pažymi ir tai, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytu metu jis atostogavo ir net nebuvo Lietuvoje. Dėl to kasatorius teigia, kad byloje nėra įrodymų, jog jis buvo nusikalstamos veikos vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas, kad dalyvavo ar prisidėjo prie nusikalstamos veikos padarymo.

44Apibendrindamas kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas visus byloje surinktus įrodymus vertino tik kaltinimui palankia kryptimi, visas abejones aiškino ne nuteistojo, bet kaltinimo iškeltos versijos naudai, įrodymų tyrimą atliko paviršutiniškai ir vienpusiškai. Taip teismas esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 5 dalies reikalavimus, dėl to netinkamai pritaikė BK 300 straipsnio nuostatas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį.

45Nuteistųjų M. T. ir G. M. kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.

46Dėl įrodymų vertinimo

47Abu kasatoriai nesutinka su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

48Kasatorius G. M. teigia, kad pasirašydamas po dokumentais dėl tarnybinio automobilio panaudojimo, jis apie šių dokumentų suklastojimą nieko nežinojo ir nenumanė, jokio susitarimo su kitais asmenimis dėl dokumentų klastojimo nebuvo.

49Kasatorius M. T. ginčija apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, teigdamas, kad teismas vadovavosi abejotinais duomenimis, kad atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės D. S. ir V. M. parodymus nepagrįstai pripažino tinkamais įrodymais, taip pat reiškia abejones dėl jų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį pagrįstumo. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepašalino abejonių bei prielaidų, kurias vertino kasatoriaus nenaudai, neįvertino aplinkybės, kad didžiąją dalį laiko kaltinime nurodytu laikotarpiu jo nebuvo Lietuvoje, kad netinkamai įvertinti telekomunikacijos duomenys.

50Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Baudžiamosios bylos nagrinėjamos kasacine tvarka ir įsiteisėję teismų sprendimai tikrinami teisės taikymo aspektu pagal pagrindus, numatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Taigi apeliacinės instancijos teismų išdėstytos išvados dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

51Kasacinės instancijos taip pat teismas nesvarsto klausimo dėl D. S. ir V. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį pagrįstumo, nes asmens atleidimas nuo atsakomybės nutraukiant jiems ikiteisminį tyrimą metu nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas. Klausimai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo minėtu pagrindu paduodami ir nagrinėjami BPK 63, 64 ir 65 straipsniuose nustatyta tvarka.

52Aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu dėl tos pačios veikos buvę įtariamieji D. S. ir V. M. apklausti kaip liudytojai, įspėjus juos dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingus parodymus, nedaro jų parodymų neteisėtais įrodymais dėl kasatoriaus padarytos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato atskirų reikalavimų apklausiant kaip liudytoją asmenį, kuris buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ikiteisminio tyrimo metu. Tokio asmens parodymai vertinami remiantis bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius, ir ją atitinkanti BPK 80 straipsnio 1 punkto nuostata siejama su dėl parodymų davimo kylančia grėsme, kad parodymus duodantis asmuo, jo šeimos nariai ar artimi giminaičiai dėl to gali būti patraukti baudžiamojon ar jai prilygintai atsakomybei. Nagrinėjamu atveju D. S. ir V. M. apklausiant kaip liudytojus, įspėjus juos dėl atsakomybės už melagingus parodymus, tokios grėsmės jiems nekilo, nes jų atleidimo nuo baudžiamosios klausimas jau prieš tai buvo galutinai išspręstas ikiteisminio tyrimo metu. Todėl pripažinti jų parodymus neteisėtai gautais įrodymais nėra pagrindo. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas skyrė pakankamai dėmesio D. S. ir V. M. parodymų savarankiškumui bei objektyvumui įvertinti, jų parodymus gretino tarpusavyje, taip pat su kitų liudytojų parodymais ir rašytinių įrodymų duomenimis ir konstatavo, kad juos atitinka kiti byloje surinkti įrodymai. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, apeliacinės instancijos teismui vertinant įrodymus, nenustatyta.

53Dėl BK 300 ir 37 straipsnių taikymo

54Kasatoriaus M. T. esminis nesutikimo su apeliacinės instancijos teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu argumentas yra tai, kad, kasatoriaus teigimu, jo padaryti teisės pažeidimai nėra tokio sunkumo ar pavojingumo, kad būtų pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir skirti kriminalinę bausmę. Kitas esminis argumentas yra tai, kad, kasatorius teigimu, apeliacinės instancijos teismas be pagrindo susiejo kasatoriaus tariamą žinojimą apie vienus ar kitus V. M., D. S. ar G. M. veiksmus su tyčios turiniu BK 300 straipsnio prasme.

55BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas veikiant tiesiogine tyčia. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį būtina nustatyti, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, jog suklastoja dokumentą, galintį sukelti teisinius padarinius, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010 ir kt.). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19/2014).

56Kai BK 300 straipsnyje numatyta veika padaroma bendrininkaujant, atskleidžiant šio nusikaltimo sudėtį turi būti nustatyta ir tai, kuo pasireiškė kiekvieno iš bendrininkų poelgis, kokiomis aplinkybėmis veika buvo padaryta, ar nenutolęs priežastinis ryšys tarp kaltininkų pastangų ir dokumento suklastojimo fakto, ar vien jų veiksmai dėsningai nulėmė nusikalstamos veikos rezultatą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-390/2010).

57Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. T. nurodymu, siekiant nuslėpti tarnybinio automobilio panaudojimo ne tarnybos tikslais faktą bei išvengti galimos tarnybinės atsakomybės, buvo suklastoti ir panaudoti dokumentai. Iš V. M., D. S. ir kitų liudytojų parodymų bei kitų apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išvardytų įrodymų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad, įstaigos vadovui M. T. leidus, V. M. perdavė tarnybinį automobilį G. M. pasinaudoti asmeninėms reikmėms. Vėliau paaiškėjus faktui, kad, naudodamasis šiuo automobiliu ne tarnybos tikslais G. M. padarė administracinį teisės pažeidimą (viršijo leistiną greitį), M. T. nurodė V. M. išspręsti šį klausimą taip, kad toks automobilio panaudojimas būtų nuslėptas. V. M. pasiūlius automobilio panaudojimą įforminti kaip išvyką nuteistiesiems paskatinti, M. T. su tokiu sprendimu sutiko ir nurodė D. S. parengti dokumentus, patvirtinančius tariamą nuteistųjų išvyką, o V. M. nurodė atitinkamai įforminti kelionės lapus. Vykdant šį M. T. nurodymą buvo suklastoti dokumentai: 2013 m. rugsėjo 4 d. tarnybinis pranešimas dėl siūlymo paskatinti nuteistuosius, 2013 m. rugsėjo 5 d. N. direktoriaus įsakymas Nr. 1-203 dėl nuteistųjų paskatinimo. Šis suklastotas įsakymas buvo užregistruotas tuo pačiu numeriu vietoje tikrojo, pateiktas įstaigos buhalterijai gauti automobilio kelionės lapus; pakeitus šių kelionės lapų eilės numerius, buvo įrašyti melagingi duomenis apie kelionių maršrutus ir nuvažiuotus atstumus. Šių suklastotų dokumentų pagrindu buvo surašyta tikrovės neatitinkanti 2013 m. lapkričio 6 d. tarnybinio tyrimo išvada Nr. 27-68, kurioje konstatuota, kad tarnybinis transportas buvo panaudotas teisėtai, ir pasiūlyta tarnybinį tyrimą baigti, nesant pagrindo inicijuoti G. M. galimo tarnybinio nusižengimo.

58Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes M. T. veika neapsiribojo žinojimu apie kitų asmenų veiksmus klastojant dokumentus. Byloje nustatyta, kad šie dokumentai buvo suklastoti ir panaudoti paties M. T. nurodymu, siekiant nuslėpti automobilio panaudojimo ne tarnybos tikslais faktą, be to, ir pats M. T. dalyvavo įgyvendinant veikos objektyviąją pusę – pasirašė ant suklastotų 2013 m. rugsėjo 4 d. tarnybinio pranešimo ir 2013 m. rugsėjo 5 d. N. direktoriaus įsakymo Nr. 1-203 dėl nuteistųjų paskatinimo. Apeliacinės instancijos teismo nustatyti M. T. atlikti veiksmai, jų pobūdis, aplinkybės, lėmusios tokių veiksmų padarymą, bei kaltininko siekiamas rezultatas patvirtina teismo išvadas, kad M. T. veikė tiesiogine tyčia, o tarp jo veiksmų ir dokumentų suklastojimo fakto yra tiesioginis priežastinis ryšys.

59Nuteistojo G. M. veika suklastojant dokumentus pagal apkaltinamąjį nuosprendį objektyviai pasireiškė tuo, kad jis nurodant atgalinę datą pasirašydamas patvirtino susipažinimo su 2013 m. rugsėjo 5 d. N. direktoriaus įsakymu Nr. 1-203 faktą, kad pasirašė jam žinomai suklastotame minėto automobilio kelionės lape Nr. 222038 ir kad tyčia surašė 2013 m. spalio 11 d. melagingą paaiškinimą Nr. 99 (PN), kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad N. 2013 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 1-203 buvo įpareigotas 2013 m. rugsėjo 8 d., nuo 11 iki 20 val., kartu su V. M. lydėti ir vežti ( - ) stebėt ralį Zarasų apylinkės trasoje ir buvo paskirtas vairuoti minėtą įstaigos automobilį.

60Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog G. M. suprato, kad dokumentai, skirti nuslėpti jo pasinaudojimą tarnybiniu transportu asmeninėms reikmės, buvo surašomi nurodant atgalinę jų surašymo datą, šiuose dokumentuose nurodomi netikri duomenys, turintys patvirtinti, kad automobilis buvo panaudotas tarnybiniais reikalais, taigi, suprato, jog klastojami dokumentai, tačiau nepaisant to, ant šių dokumentų pasirašė. To paties turinio melaginga informacija, kad automobilis buvo panaudotas tarnybos reikalais, nurodyta ir paties G. M. rašytiniame paaiškinime. Tačiau pažymėtina, kad vienas iš nurodytų dokumentų - asmens raštiškas paaiškinimas, tiriant jo paties galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, dėl to, kad tas asmuo paaiškinime nurodė neteisingą informaciją, negali būti laikomas dokumento suklastojimu, užtraukiančiu baudžiamąją atsakomybę pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012). Apie žalą baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento buvimas, o veikos pavojingumas negali būti preziumuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-508/2013, 2K-180/2015).

61BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.

62Sprendžiant apie nusikalstama veika padarytą žalą, visų pirma atsižvelgtina į tai, kokį objektą atitinkama BK teisės norma siekiama apsaugoti. BK 300 straipsnyje numatyta veika kėsinamasi į valstybėje nustatytą dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarką; tiesioginiu dokumentų suklastojimo objektu pagal kasacinio teismo praktiką laikytina normali valstybės ir savivaldybės institucijų veikla, kuri sutrikdoma dėl netikrų dokumentų pagaminimo, tikrų dokumentų suklastojimo, tikrų ar netikrų dokumentų panaudojimo ar realizavimo, ir teisėti fizinių ar juridinių asmenų interesai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175/2015). Todėl BK 300 straipsnyje numatyta veika padaroma žala visų pirma vertintina pagal tai, ar dėl dokumentų suklastojimo buvo pasunkinta normali institucijos veikla arba tam iškilo reali grėsmė, ar buvo pažeisti teisėti fizinių ar juridinių asmenų interesai.

63Vertinant šios nusikalstamos veikos dalyko ypatumus taip pat atsižvelgtina, kokios reikšmės juridinė informacija suklastotame dokumente užfiksuota, dokumento teisinės apyvartos mastą, ar dokumentas patvirtina tik lokaliai (pavyzdžiui, tik įstaigoje) reikšmingus juridinius faktus ar yra skirtas platesnei cirkuliacijai.

64Kaltininko kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi esminę reikšmę išvadai apie nusikaltimo mažareikšmiškumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86/2006).

65Nagrinėjamoje byloje M. T. ir G. M. nuteisti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už vidinių įstaigos dokumentų suklastojimą. Šiais dokumentais siekta pateisinti tarnybinio automobilio panaudojimo ne tarnybos tikslais faktą ir išvengti galimo tarnybinės atsakomybės taikymo.

66Pagal nustatytas aplinkybes suklastotu 2013 m. rugsėjo 5 d. N. direktoriaus įsakymu Nr. 1-203 buvo pakeistas tikrasis įsakymas dėl ankstesnio nuteistųjų paskatinimo. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir išvados argumentuotai nepagrindžia kaltinimo teiginio, jog šia veika buvo reikšmingai sutrikdyta nuteistų asmenų teisė į socializaciją, laiku ir pagrįstai gauti paskatinimo priemones.

67Teisinių padarinių atsiradimo požiūriu suklastoti dokumentai nėra itin reikšmingi – jie sudarė prielaidas N. darbuotojams išvengti galimos tarnybinės atsakomybės ir įstaigai patirti keliasdešimt eurų nepagrįstų automobilio amortizacijos išlaidų, tačiau iš bylos negalima daryti išvados, kad tuo kaip nors buvo pasunkinta įstaigos (N.) veikla ar tam būtų kilusi grėsmė. Tai reiškia, kad nusikalstamos veikos žalingi padariniai BK 300 straipsnio 1 dalies normomis saugomai vertybei, t. y. valdymo tvarkai, nėra reikšmingi.

68Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad M. T. ir G. M. padaryta veika pagal objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius nėra pasiekusi tokio pavojingumo, kad pagal bendrųjų teisės principų nuostatas (protingumo, proporcingumo, teisingumo) ir BK 37 straipsnyje įtvirtintų nuostatų kontekstą būtų pagrįstas represinių baudžiamosios teisės priemonių (t. y. ultima ratio) taikymas; teisinės atsakomybės formų sistemoje baudžiamoji atsakomybė nėra vienintelė poveikio priemonė teisės pažeidėjui. M. T. ir G. M. BK 37 straipsnio pagrindu atleistini nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo.

69Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

70Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 14 d. nuosprendį.

71Pritaikius BK 37 straipsnį M. T. ir G. M. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir bylą nutraukti.

72Civilinio ieškovo N. civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti palikti nenagrinėtą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. M. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 3. G. M. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 50 MGL... 4. Iš nuteistojo G. M. priteista civiliniam ieškovui N. 72,72 Eur turtinei... 5. Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu M. T. ir G. M.... 6. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Eligijaus Gladučio pranešimą,... 7. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, priimtu panaikinus pirmosios... 8. Tuojau pat po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir vykdydamas neteisėtą... 9. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir vykdydamas neteisėtą tarpusavio... 10. Taip pat šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, priimtu... 11. Tuojau pat po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir vykdydamas neteisėtą... 12. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir vykdydamas šį nepagrįstą ir... 13. Kasaciniu skundu nuteistasis M. T. prašo panaikinti apeliacinio teismo... 14. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė... 15. Skunde teigiama, kad teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai kriminalizavo... 16. Be to, šiuo atveju padaryti teisės pažeidimai nėra tokio sunkumo ar... 17. Nuteistojo manymu, būtent pirmosios instancijos teismas, priimdamas... 18. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ne bet kokie duomenų iškraipymai... 19. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas visiškai be pagrindo... 20. Kartu nuteistasis mano, kad įstaigos vadovui negali būti taikoma baudžiamoji... 21. Dėl to kasatorius teigia, kad nei jis, nei kitas nuteistasis ir nuo... 22. Kartu kasatorius teigia, kad teismo išvada apie reikšmingai sutrikdytas ir... 23. Nuteistojo nuomone, bylose, kuriose yra pareikštas civilinis ieškinys, žalos... 24. Kartu kasatorius teigia, kad teismas tik preziumavo apie padarytą didelę... 25. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas išteisinamąjį pirmosios... 26. Kasatorius nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas parodymais asmenų... 27. Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių D. S. ir V. M. parodymus.... 28. Kartu kasatorius teigia, kad nagrinėjamoje byloje teismas surinktus duomenis... 29. Kasatorius teigia ir tai, kad aplinkybė dėl nepadarytos žalos turėjo būti... 30. Nagrinėjamoje byloje buvo pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai... 31. Kartu tai tik dar kartą patvirtina šių asmenų suinteresuotumą bylos... 32. Maža to, kasatoriui nesuprantamos ir priežastys, dėl kurių prokuroras... 33. Skundo autorius nurodo ir tai, kad didžiąją dalį laiko kaltinime nurodytu... 34. Taip pat kasatorius pažymi, kad kitam asmeniui – A. Po., kuris taip pat buvo... 35. Priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, kaltinime nurodytas... 36. Kartu kasatorius mano, kad toks įrodinėjimas, kai BK 300 straipsnio 1 dalyje... 37. Kasaciniu skundu nuteistasis G. M. prašo panaikinti apeliacinės instancijos... 38. Plačiai aptardamas įvykio aplinkybes, liudytojų V. M., L. T., D. S., A. P.... 39. Kasatorius nurodo ir tai, kad iš visų pareigūnų, kuriems buvo pareikšti... 40. Nuteistasis teigia, kad teismas nenustatė jokių sąsajų ar išankstinio... 41. Kasatorius neneigia savo parašų, tačiau nurodo, kad pasirašydamas jam... 42. Kartu kasatoriui nesuprantama, ar jo pasirašymą netikruose (jau... 43. Kasatorius pažymi ir tai, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytu metu jis... 44. Apibendrindamas kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas visus... 45. Nuteistųjų M. T. ir G. M. kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.... 46. Dėl įrodymų vertinimo... 47. Abu kasatoriai nesutinka su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų... 48. Kasatorius G. M. teigia, kad pasirašydamas po dokumentais dėl tarnybinio... 49. Kasatorius M. T. ginčija apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų... 50. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus... 51. Kasacinės instancijos taip pat teismas nesvarsto klausimo dėl D. S. ir V. M.... 52. Aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu dėl tos pačios veikos buvę... 53. Dėl BK 300 ir 37 straipsnių taikymo... 54. Kasatoriaus M. T. esminis nesutikimo su apeliacinės instancijos teismo priimtu... 55. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas veikiant tiesiogine... 56. Kai BK 300 straipsnyje numatyta veika padaroma bendrininkaujant, atskleidžiant... 57. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. T. nurodymu, siekiant nuslėpti... 58. Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes M. T. veika neapsiribojo žinojimu... 59. Nuteistojo G. M. veika suklastojant dokumentus pagal apkaltinamąjį... 60. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina,... 61. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti... 62. Sprendžiant apie nusikalstama veika padarytą žalą, visų pirma... 63. Vertinant šios nusikalstamos veikos dalyko ypatumus taip pat atsižvelgtina,... 64. Kaltininko kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip... 65. Nagrinėjamoje byloje M. T. ir G. M. nuteisti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį... 66. Pagal nustatytas aplinkybes suklastotu 2013 m. rugsėjo 5 d. N. direktoriaus... 67. Teisinių padarinių atsiradimo požiūriu suklastoti dokumentai nėra itin... 68. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad M. T. ir G. M.... 69. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 70. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendį ir... 71. Pritaikius BK 37 straipsnį M. T. ir G. M. nuo baudžiamosios atsakomybės... 72. Civilinio ieškovo N. civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti palikti...