logo Registruotis Prisijungti

Byla 2-961-381/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) Nacionalinės kredito unijos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo konsultantai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-334-781/2018, kuria netenkinti atsakovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) Nacionalinės kredito unijos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo konsultantai“ skundai dėl bankrutavusios kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) Nacionalinės kredito unijos 2017 m. rugsėjo 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto antruoju darbotvarkės klausimu, ir 2017 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų pirmuoju, antruoju, trečiuoju, aštuntuoju ir devintuoju darbotvarkės klausimais, panaikinimo.

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 15 d. nutartimi iškėlė kooperatinei bendrovei (kooperatyvui) Nacionalinei kredito unijai (toliau – Unija) bankroto bylą, įmonės bankroto administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Verslo konsultantai“. 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi Unija pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi patvirtintas patikslintas bankrutavusios Unijos kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, pagal kurį vienintelės antrosios eilės kreditorės valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Indėlių ir investicijų draudimas“ reikalavimas sumažintas iki 16 538 712,12 Eur, tačiau net ir po sumažinimo šios kreditorės finansinis reikalavimas išliko didžiausiu atsakovės bankroto byloje.

3Dėl 2017 m. rugsėjo 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo

  1. 2017 m. rugsėjo 22 d. vykusiame Unijos kreditorių susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta patvirtinti 2017 m. IV ketv. Unijos administravimo išlaidų sąmatą:
  • iki 8 250 Eur (PVM įskaitytas) išorės specialistų paslaugoms;
  • iki 8 250 Eur (PVM įskaitytas) Unijos veiklos išlaidoms;
  • iki 6 960 Eur / ketv. arba 2 320 Eur / mėn., įskaitant PVM, atlyginimą bankroto administratorei UAB „Verslo konsultantai“; nustatant, kad mėnesio atlyginimą sudaro pastovi ir kintama dalys:

4a) pastovi atlyginimo dalis sudaro 1 160 Eur / mėn. (įskaitant PVM);

5b) kintama atlyginimo dalis gali sudaryti ne daugiau kaip 100 proc. nustatytos pastovios dalies (t. y. 1 160 Eur) ir ji apskaičiuojama atsižvelgiant į kreditorinio reikalavimo tenkinimo dydį (Eur); esant 100 proc. rodiklio faktiniam įgyvendinimui (t. y. pervedus kreditoriams 400 000 Eur), mokama visa kintama bankroto administratorės atlyginimo dalis; esant mažesniam nei 400 000 Eur kreditorinio reikalavimo tenkinimo dydžiui, kintama atlyginimo dalis yra mažinama proporcingai;

  • nustatyti, kad bankroto administratorė be išankstinio kreditorių susirinkimo pritarimo neturi teisės perskirstyti išlaidų tarp eilučių (tarp išorės specialistų išlaidų ir Unijos veiklos išlaidų);
  • tuo atveju, jei patvirtintos 2017 m. IV ketv. administravimo išlaidų sąmatos nepakaktų būtinoms ir pagrįstoms Unijos administravimo išlaidoms, bankroto administratorė privalo iš anksto kreiptis į kreditorių susirinkimą su prašymu dėl sąmatos didinimo, pateikdama kreditoriams argumentuotus paaiškinimus ir pagrindimus dėl sąmatos didinimo būtinumo; bankroto administratorė dėl sąmatos didinimo į kreditorių susirinkimą turi kreiptis tokiais terminais, kad kreditoriai sprendimus galėtų priimti dar nepasibaigus 2017 m. IV ketv.
  1. Unijos bankroto administratorė UAB „Verslo konsultantai“ pateikė teismui skundą, prašydama: 1) panaikinti Unijos 2017 m. rugsėjo 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą antruoju darbotvarkės klausimu; 2) patvirtinti Unijos 2017 m. IV ketv. 26 100 Eur (PVM įskaitytas) dydžio administravimo išlaidų sąmatą pagal priedą Nr. 2 (neįskaitant atlyginimo bankroto administratorei); 3) patvirtinti Unijos bankroto administratorei 10 440 Eur / ketv. už 2017 m. IV ketv. atlyginimą.
  2. Bankroto administratorė nurodė, kad Unijos bankroto procese yra susiklosčiusi praktika tvirtinti administravimo išlaidas bei atlyginimą administratorei atitinkamiems metų ketvirčiams, atsižvelgiant į praėjusio ketvirčio faktines išlaidas ir įvertinant ateinančio ketvirčio prognozes. 2016 m. IV ketv. buvo patvirtinta bendra 32 080 Eur administravimo išlaidų sąmata ir 13 920 Eur atlyginimas administratorei, 2017 m. I ketv. – 29 000 Eur administravimo išlaidų sąmata ir 10 440 Eur administratorės atlyginimas, 2017 m. II ketv. – 29 000 Eur administravimo išlaidų sąmata ir 10 440 Eur atlyginimas administratorei, 2017 m. III ketv. – 16 500 Eur administravimo išlaidų sąmata ir 6 960 Eur atlyginimas administratorei (nustatant pastovią ir kintamą jo dalis). Dėl šios sąmatos ir atlyginimo administratorei buvo pateiktas skundas, kurį teismas tenkino ir nustatė administratorės prašytą sąmatą bei atlyginimą (atitinkamai 26 100 Eur ir 10 440 Eur). Darbų apimtys atsakovės bankroto procese nemažėjo, Unijai priklausančio turto apimtis kito nežymiai, todėl 2017 m. IV ketv. reikalinga administravimo išlaidų sąmata turėjo būti didesnė arba lygi praėjusį metų ketvirtį patvirtintai sumai, tačiau negalėjo būti mažinama, ypač tokiu mastu, kokiu buvo sumažinta, nenurodant, kaip mažesnė administravimo išlaidų sąmata užtikrintų sklandų bankroto procedūrų vykdymą. Pateikti įrodymai pagrindžia, kad patvirtinta sąmata nėra pakankama būtiniausiems Unijos bankroto administravimo veiksmams atlikti. Kreditorių susirinkimas, 2016 m. birželio 30 d., 2017 m. vasario 28 d. ir 2017 m. kovo 31 d. posėdžiuose įpareigojęs bankroto administratorę peržiūrėti visas išlaidas ir atsižvelgti į kreditorių nuomonę dėl administravimo išlaidų mažinimo, neįpareigojo bankroto administratorės kreditorių susirinkimui ar kreditoriams teikti kažkokią specifinę informaciją, susijusią su išlaidų mažinimu. Tiksliai pagrįsti ateinančio laikotarpio sąmatą nėra įmanoma, nes tokia sąmata gali būti tik preliminari, euro tikslumu gali būti ir yra grindžiamos tik jau faktiškai patirtos praėjusių metų ketvirčių administravimo išlaidos.
  3. Bankroto administratorės teigimu, ginčijamo nutarimo dalis, kuria nustatytas administratorės atlyginimas, yra nemotyvuota. Kreditorių susirinkimas, ginčijamu nutarimu nustatydamas daug mažesnį bankroto administratorės atlyginimą nei praėjusiais 2017 m. ketvirčiais, pažeidė teisingumo ir protingumo kriterijus bei teisėtų lūkesčių principą. Nustatant bankroto administratorės atlyginimo dydį, turėjo būti atsižvelgiama į aukštą kreditorių reikalavimų tenkinimo rodiklį, į tai, kad Unija tęsia veiklą, bankroto administratorė administruoja apie 100 paskolų. Ginčijamu nutarimu nustatytas atlyginimas bankroto administratorei neatitinka jos atliekamų darbų apimties, už atliekamus darbus kylančios atsakomybės bei normalios verslo praktikos.
  4. Suinteresuotas asmuo (kreditorė) VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti. Suinteresuotas asmuo pirmiausia nurodė, kad bankroto administratorė neturi pagrindo ginčyti 2017 m. rugsėjo 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo patvirtinta Unijos 2017 m. IV ketv. administravimo išlaidų sąmata ir administratorės atlyginimas, nes skundžiamame nutarime nustatyta, jog tuo atveju, jei patvirtintos sąmatos nepakaktų būtinoms ir pagrįstoms išlaidoms, administratorė privalo kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl sąmatos padidinimo, tačiau nagrinėjamu atveju bankroto administratorė į kreditorių susirinkimą dėl sąmatos padidinimo nesikreipė. Bankroto administratorei buvo sudaryta galimybė įvykdyti savo pareigą ir pagrįsti prašomą patvirtinti sąmatą, tačiau administratorės atstovai nepagrindė, kodėl 2017 m. IV ketv. reikalinga būtent tokio dydžio administravimo išlaidų sąmata, kokie būtini darbai tą laikotarpį bus atliekami, todėl atsakovės kreditoriams teko sąmatą tvirtinti vadovaujantis, be kita ko, Unijos taktiniame plane prognozuotu išlaidų dydžiu. Kreditorių susirinkimuose bankroto administratorei vieną kartą buvo siūlyta peržiūrėti išlaidas ir jas mažinti, tačiau administratorė realių veiksmų dėl išlaidų mažinimo taip ir nesiėmė.
  5. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad Unijos bankroto procesas tęsiasi daugiau nei 4 metus, o bankroto administratorė jau yra atlikusi visus pirminius, didelio įdirbio reikalaujančius bankroto proceso darbus, likęs parduotinas turtas – paskolų portfelis, kuris bus parduotas tarpininko, o ne administratorės, ir kitas mažos vertės turtas. Taigi bankroto administratorės darbo apimtys Unijos bankroto procese yra sumažėjusios. Unijos bankroto proceso faktinės išlaidos nuo Unijos bankroto pradžios iki 2017 m. III ketv. siekia 842 062 Eur, o vien tik bankroto administratorės atlyginimui minėtu laikotarpiu skirta 290 482 Eur, t. y. išlaidos jau dabar viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatytus rekomenduotinus administravimo išlaidų dydžius. Mažesnis atlyginimas bankroto administratorei neturėjo būti siurprizas, nes jau 2017 m. III ketv. buvo patvirtintas mažesnis jos atlyginimas.
  6. Suinteresuotas asmuo laikėsi pozicijos, kad bankroto administratorė neįrodė poreikio advokatų paslaugoms skirti 13 000 Eur išlaidų, kai 2017 m. II ir III ketv. Unija tokioms paslaugoms atitinkamai skyrė 6 207,50 Eur ir 2 915 Eur. Bankroto administratorė Unijos darbuotojams, kurie kartu yra ir UAB „Verslo konsultantai“ darbuotojai, moka didesnį atlyginimą nei UAB „Verslo konsultantai“ darbuotojams mokamas darbo užmokestis, tokia situacija pažeidžia Unijos kreditorių interesus. Dėl kitų patiriamų išlaidų (patalpų nuomos, buhalterinės apskaitos, informacinių technologijų, dokumentų valdymo ir organizacinių išlaidų) suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad patalpų nuomai skiriama per daug lėšų, dalį paslaugų pagal sudarytas sutartis Unijai teikia ją administruojanti įmonė – UAB „Verslo konsultantai“, kuri šių paslaugų įkainius gali nustatyti pagal asmeninį poreikį, dėl buhalterinių paslaugų teikimo yra sudarytos dvi sutartys, pagal kurias dalis teikiamų paslaugų dubliuojasi.

6Dėl 2017 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimų

  1. 2017 m. gruodžio 22 d. vykusiame Unijos kreditorių susirinkime buvo nutarta:
    1. patvirtinti 2017 m. II ketv. faktiškai patirtas Unijos administravimo išlaidas, lygias 10 910,15 Eur sumai (PVM įskaitytas), pagal priedą Nr. 2; nepatvirtinti 6 057,17 Eur faktiškai patirtų Unijos administravimo išlaidų pagal priedą Nr. 2 (pirmasis darbotvarkės klausimas);
    2. patvirtinti 2017 m. III ketv. faktiškai patirtas Unijos administravimo išlaidas, lygias 9 451,86 Eur sumai (PVM įskaitytas) pagal priedą Nr. 2; nepatvirtinti 7 320,08 Eur faktiškai patirtų Unijos administravimo išlaidų pagal priedą Nr. 2 (antrasis darbotvarkės klausimas);
    3. patvirtinti 2018 m. I ketv. Unijos administravimo išlaidų sąmatą iki 15 405,82:
  • iki 3 500 Eur (PVM įskaitytas) išorės specialistų paslaugoms (iki 2 500 Eur išorės advokatams, iki 500 Eur notaro paslaugoms, iki 500 Eur antstolio paslaugoms);
  • iki 6 595,82 Eur (PVM įskaitytas) Unijos veiklos išlaidoms;
  • iki 5 310 Eur / ketv. arba 1 770 Eur / mėn., įskaitant PVM, atlyginimą bankroto administratorei UAB „Verslo konsultantai“; nustatant, kad mėnesio atlyginimą sudaro pastovi ir kintama dalys:

7a) pastovi atlyginimo dalis sudaro 885 Eur / mėn. (įskaitant PVM);

8b) kintama atlyginimo dalis gali sudaryti ne daugiau kaip 100 proc. nustatytos pastovios dalies (t. y. 885 Eur) ir ji apskaičiuojama atsižvelgiant į kreditorinio reikalavimo tenkinimo dydį (Eur); esant 100 proc. rodiklio faktiniam įgyvendinimui (t. y. pervedus kreditoriams 760 000 Eur gautų iš paskolų portfelio pardavimo), mokama visa kintama bankroto administratorės atlyginimo dalis; esant mažesniam nei 760 000 Eur kreditorinio reikalavimo tenkinimo dydžiui, kintama atlyginimo dalis yra mažinama proporcingai;

  • nustatyti, kad bankroto administratorė be išankstinio kreditorių susirinkimo pritarimo neturi teisės perskirstyti išlaidų tarp eilučių (tarp išorės specialistų išlaidų ir Unijos veiklos išlaidų);
  • tuo atveju, jei patvirtintos 2018 m. I ketv. administravimo išlaidų sąmatos nepakaktų būtinoms ir pagrįstoms Unijos administravimo išlaidoms, bankroto administratorė privalo iš anksto kreiptis į kreditorių susirinkimą su prašymu dėl sąmatos didinimo, pateikdama kreditoriams argumentuotus paaiškinimus ir paskaičiavimus dėl sąmatos didinimo būtinumo, pateikti tokias būtinas išlaidas pagrindžiančius dokumentus ir argumentuoti didesnių išlaidų poreikį; bankroto administratorė dėl sąmatos didinimo į kreditorių susirinkimą turi kreiptis tokiais terminais, kad kreditoriai sprendimus galėtų priimti dar nepasibaigus 2018 m. I ketv. (trečiasis darbotvarkės klausimas);
    1. kad bankroto administratorės atlyginimas yra patvirtintas 2017 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkimo antruoju darbotvarkės klausimo nutarimu; atsižvelgiant į tai, jog dengtas kreditorinis reikalavimas ne visa apimtimi, tik 50 000 Eur – proporcingai bankroto administratorei skiriama mažesnė kintama atlyginimo dalis (aštuntasis darbotvarkės klausimas);
    2. patvirtinti Unijos darbuotojų pareigybių sąrašą: teisininkas – 0,5 etato, finansų analitikas – 0,25 etato, nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. (devintasis darbotvarkės klausimas).
  1. Unijos bankroto administratorė UAB „Verslo konsultantai“ pateikė teismui skundą, prašydama: 1) panaikinti 2017 m. gruodžio 22 d. Unijos kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus pirmuoju, antruoju, trečiuoju, aštuntuoju ir devintuoju darbotvarkės klausimais; 2) patvirtinti 2017 m. II ketv. faktiškai patirtas Unijos administravimo išlaidas, lygias 16 967,32 Eur sumai (PVM įskaitytas) pagal priedą Nr. 3 (neįskaitant atlyginimo bankroto administratorei); 3) patvirtinti 2017 m. III ketv. faktiškai patirtas Unijos administravimo išlaidas, lygias 16 771,94 Eur sumai (PVM įskaitytas) pagal priedą Nr. 11 (neįskaitant atlyginimo bankroto administratorei); 4) patvirtinti 2018 m. I ketv. Unijos 19 062 Eur (PVM įskaitytas) dydžio administravimo išlaidų sąmatą pagal priedą Nr. 17 bei atlyginimą bankroto administratorei UAB „Verslo konsultantai“ už 2018 m. I ketv. teikiamas paslaugas 10 440 Eur / ketv. arba 3 480 Eur / mėn., įskaitant PVM; 5) patvirtinti 10 440 Eur / ketv. arba 3 480 Eur / mėn., įskaitant PVM, atlyginimą bankroto administratorei UAB „Verslo konsultantai“ už 2017 m. III ketv.; 6) patvirtinti Unijos darbuotojų pareigybių sąrašą: teisininkas –1 etatas, finansų analitikas – 0,25 etato, nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d.
  2. Bankroto administratorė nurodė, kad ji turėjo teisėtus lūkesčius, jog vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo principais, patvirtinus administravimo išlaidų sąmatą ir iki tol nuosekliai tvirtinus faktiškai patirtas Unijos administravimo išlaidas, bus patvirtintos ir faktiškai patirtos administravimo išlaidos už 2017 m. II ketv., nes dauguma patirtų išlaidų Unijoje yra pastovios visais trumpaisiais išlaidų tvirtinimo laikotarpiais. Kreditorių susirinkimas galėjo pagrįstai tikėtis, kad administravimo išlaidų dydis bus panašus į ankstesniųjų ketvirčių. Kreditorių susirinkimas, tvirtindamas bankroto administratorės prašomą sąmatą, patvirtino ir iš šių sąmatų perkamų paslaugų reikalingumą ir būtinumą Unijos bankroto procese, tačiau po to, kai šios išlaidos buvo patirtos, nepagrįstai persigalvojo. Tai laikytina VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, kaip didžiausios ir lemiamą balsą turinčios atsakovės kreditorės, piktnaudžiavimu savo padėtimi.
  3. Dėl nepatvirtintų išlaidų advokatų paslaugoms bankroto administratorė pažymėjo, kad kreditorių susirinkimo patvirtintose Darbo laiko apskaitos taisyklėse, nustatančiose iš išorės konsultantų Unijai perkamų paslaugų teikimo tvarką, darbo laiko trukmės yra orientacinės, be to, kreditorių susirinkimas nepatvirtino viso dokumento rengimo išlaidų, nors nenurodė, jog toks dokumentas būtų nereikalingas ar nebūtinas. Dėl nepatvirtintų išlaidų buhalterinės apskaitos paslaugoms bankroto administratorė pažymėjo, kad Unijai negali būti neteikiamos buhalterinės apskaitos paslaugos, nes jos yra būtinos ir neišvengiamos, dėl Unijos veiklos specifikos jai buhalterinės apskaitos paslaugas teikia du subjektai, kurie yra pasidalinę darbais. Kreditorių susirinkimas, nepatvirtindamas išlaidų buhalterinės apskaitos paslaugoms, kurias iki šiol nuosekliai tvirtindavo, nenurodė, kokių alternatyvų turėtų imtis bankroto administratorė ir kaip pakeisti patiriamas išlaidas. Unijos tinkamai veiklai bei sėkmingai bankroto administravimo procedūrai užtikrinti būtinas informacinių technologijų paslaugų teikimas, nuolatinė kompiuterinių sistemų priežiūra ir nenutrūkstama veikla, todėl išlaidos informacinių technologijų paslaugoms nepatvirtintos nepagrįstai. Reikalingų paslaugų universalaus paketo nepasiūlė teikti nei vienas paslaugų teikėjas Lietuvoje, todėl Unijai šias paslaugas teikia būtent UAB „Verslo konsultantai“, kuri patiria papildomas išlaidas, ir negaudama už tai atlygio, patirtų nepagrįstus nuostolius. Dėl nepatvirtintų išlaidų dokumentų valdymo paslaugoms bankroto administratorė nurodė, kad nei vienas kitas paslaugos teikėjas neturi galimybės pasiūlyti tokį paslaugos teikimo modelį, kokį pasiūlė UAB „Verslo konsultantai“, kuri pagrįstai tikisi už papildomus, įprastinei bankroto procedūrai neįprastus darbus, gauti užmokestį.
  4. Dėl bankroto administratorės atlyginimo sumos tvirtinimo bankroto administratorė paaiškino, kad nėra duomenų apie nepakankamą bankroto administratorės kompetenciją, prastą darbą ar kitas aplinkybes, dėl kurių jai turėtų būti mažinamas atlyginimas, o bankroto administratorės darbo apimtis nepasikeitė. Priešingai, šiuo metu yra pats Unijos darbo pikas, be to, yra duomenys apie itin sėkmingą ir sklandžią bankroto procedūros eigą (jau patenkinta pusė visų patvirtintų Unijos kreditorių finansinių reikalavimų sumos), todėl paliktinas prašomas tvirtinti atlyginimo dydis. Nustačius daug mažesnį bankroto administratorės atlyginimą nei praėjusiais ketvirčiais, pažeidžiami teisingumo ir protingumo kriterijai bei teisėtų lūkesčių principas. Be to, kintamos atlyginimo dalies nustatymas visais atvejais buvo nesąžiningas, nes nustatomas numatant neįgyvendinamas ir bankroto administratorei nepalankias sąlygas.
  5. Suinteresuotas asmuo (kreditorė) VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad nutarimai dėl 2017 m. II ir III ketv. faktinių administravimo išlaidų (ne)tvirtinimo yra pagrįsti ir motyvuoti, nes nurodyta šių nutarimų priėmimo priežastis – bankroto administratorė nepateikė paaiškinimų ir pagrindimo dėl patirtų išlaidų pagrįstumo. Kreditorių susirinkimas nepatvirtino dalies advokatų išlaidų, nes jos buvo patirtos viršijus Darbo laiko apskaitos taisyklėse nustatytą procesinių dokumentų rengimo trukmę. Nebuvo patvirtintos ir išlaidos, skirtos buhalterinės apskaitos paslaugoms apmokėti, nes bankroto administratorė nepagrindė patirtų išlaidų, t. y. kokie konkretūs darbai buvo atlikti, kokia atliktų darbų trukmė. Nors šias paslaugas Unijai teikia net dvi įmonės, buhalterijoje iki šiol yra neatitikimų, todėl kreditoriams pagrįstai kilo abejonių, ar buhalterinės paslaugos buvo iš viso teikiamos bei ar teikiamos kokybiškai. Bankroto administratorė nepagrindė patirtų informacinių technologijų paslaugų išlaidų, t. y. kokie konkretūs darbai buvo atlikti, kokia atliktų darbų trukmė. Suinteresuoto asmens teigimu, administratorė neįrodė ir dokumentų valdymo išlaidų, nekontretizavusi šių faktinių darbų apimties, neįrodžiusi jų būtinumo atitinkamais ketvirčiais. Be to, šias paslaugas Unijai teikė UAB „Verslo konsultantai“, kuri yra ir Unijos bankroto administratorė, o tokia situacija parodo akivaizdų interesų konfliktą. Vien sąskaitų išrašymas nepagrindžia realiai suteiktų paslaugų, taip pat jų būtinumo Unijos administravimo darbams.
  6. Suinteresuotas asmuo laikėsi pozicijos, kad bankroto administratorė nesilaikė pareigos detaliau pagrįsti ir motyvuoti prašomas tvirtinti išlaidas. Skundžiamais nutarimais patvirtintų išlaidų dydžiai yra pagrįsti, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus. Atlyginimas bankroto administratorei už 2017 m. III ketv. jau buvo svarstytas 2017 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkime, todėl skundžiamame nutarime aštuntuoju darbotvarkės klausimu tai ir buvo nurodyta. Lietuvos apeliacinis teismas, jau prieš tai nagrinėjęs bankroto administratorės skundus, pažymėjo, kad administravimo išlaidų sąmatų tvirtinimas yra kreditorių susirinkimo / komiteto kompetencija ir teismui nėra pagrindo įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu yra skyrusi bankroto administratorei nuobaudą už netinkamus veiksmus, kai administruojamų unijų, įskaitant ir Uniją, bankroto procedūrose buvo viršijamos kreditorių patvirtintos sąmatos.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 27 d. nutartimi netenkino atsakovės bankroto administratorės UAB „Verslo konsultantai“ skundų dėl Unijos 2017 m. rugsėjo 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto antruoju darbotvarkės klausimu, ir 2017 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų pirmuoju, antruoju, trečiuoju, aštuntuoju ir devintuoju darbotvarkės klausimais, panaikinimo.
  2. Teismas nustatė, kad skundžiami nutarimai priimti balsų dauguma, iš esmės nepažeidžiant nustatytos kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo posėdžio darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos.
  3. Dėl taikytinų teisės normų teismas pažymėjo, kad Unijos bankroto administravimo sąmatos tvirtinimo procedūra prasidėjo dar galiojant ankstesnei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnio redakcijai, todėl šiuo atveju nagrinėjant administravimo išlaidų sąmatos ir atlyginimo administratorei tvirtinimo klausimą taikytina iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusi ĮBĮ 36 straipsnio redakcija, o suinteresuoto asmens nurodomi Vyriausybės patvirtinti rekomendaciniai išlaidų dydžiai nagrinėjamu atveju netaikytini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017). Objektyviais kriterijais nepagrįsto atlyginimo administratoriui nustatymas pažeistų kreditorių teises, jei būtų nustatytas per didelis atlyginimas, arba administratoriaus teises, jei būtų nustatytas per mažas, nes bankroto administratorius yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas, todėl atlyginimo administratoriui mokėjimas kartu yra atlygis verslo subjektui už jo teikiamas paslaugas. Teismo vertinimu, kilus ginčui teisme, administratoriui tenka procesinė pareiga įrodyti, kad kreditorių patvirtinta sąmata yra akivaizdžiai nepagrįsta.
  4. Teismas nurodė, kad atsakovės bankroto byloje jau buvo kilęs ginčas dėl kreditorių susirinkimo patvirtintos 2017 m. III ketv. administravimo išlaidų sąmatos ir administratorės atlyginimo patvirtinimo, kurį išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1834-241/2017 išaiškino, jog tokiu atveju vertinama, ar skundžiamu nutarimu patvirtintoje sąmatoje nurodytos išlaidos pagal teisinę prigimtį atitinka administravimo išlaidų sampratą, ar išlaidų dydžiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, taip pat ar skundžiamas nutarimas neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Teismo vertinimu, šios aplinkybės turi būti įvertintos ir nagrinėjamu atveju.
  5. Dėl dalies 2017 m. II ir III ketv. patirtų administravimo išlaidų nepatvirtinimo teismas konstatavo, kad bankroto administratorė nepagrįstai įrodinėjimo naštą dėl šių patirtų administravimo išlaidų perkelia kreditorei VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, nors pagal teismų praktiką būtent bankroto administratorė privalo įrodyti, kad jau patirtos administravimo išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti, taip pat turi pagrįsti prognozuojamų bankroto administravimo išlaidų dydį, kreditorių susirinkimui tvirtinant administravimo išlaidų sąmatą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1457-241/2017).
  6. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju didžiausia kreditorė dar iki skundžiamų nutarimų priėmimo prašė administratorės pateikti papildomus įrodymus / paaiškinimus, pagrindžiančius prašomas patvirtinti faktiškai patirtas administravimo išlaidas, ir bankroto administratorė teikė šiai kreditorei papildomus paaiškinimus / įrodymus, tačiau jų, anot kreditorės, nepakako, todėl dalis nurodytų išlaidų buvo nepatvirtinta. Teismas sprendė, kad vien ta aplinkybė, jog kreditorių susirinkimo nutarimai priimti didžiausio kreditoriaus balsų dauguma, pati savaime nelemia tokių nutarimų neteisėtumo ir (ar) šio kreditoriaus piktnaudžiavimo. Teismas nesutiko su bankroto administratorės pozicija, kad nurodytos išlaidos turėjo būti patvirtintos vien atsižvelgiant į tai, jog ankstesniuose laikotarpiuose panašaus pobūdžio išlaidos buvo tvirtintinos, nes kiekvieną kartą dėl tokių išlaidų pagrįstumo turi būti sprendžiama pagal tuo metu pateiktus įrodymus, analizuojant tuo metu esančią faktinę situaciją bankrutuojančioje / bankrutavusioje įmonėje, t. y. nors kreditorių susirinkimas ankstesniais laikotarpiais (ketvirčiais) ir buvo patvirtinęs tam tikras administravimo išlaidas (tiek sąmatose, tiek jau faktiškai patirtas), tai nesudaro pagrindo panašaus pobūdžio išlaidas automatiškai tvirtinti ir už vėlesnius laikotarpius.
  7. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju administratorė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos (dėl faktiškai patirtų administravimo išlaidų) tinkamai neįvykdė, o kreditorės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ tiek kreditorių susirinkime, tiek teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytos abejonės dėl nepatvirtintų išlaidų dalies laikytinos pagrįstomis. Nors iš esmės visos kreditorių susirinkimo skundžiamais nutarimais nepatvirtintos išlaidos faktiškai grindžiamos išrašytomis sąskaitomis, sutartimis ar kitais rašytiniais įrodymais, taip pat šios išlaidos iš esmės atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo patvirtintų administravimo išlaidų sąmatų eilutes (jų neviršija), tačiau vien šios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog minėtos išlaidos buvo būtinos tinkamam bankrutavusios Unijos administravimui užtikrinti.
  8. Teismas pažymėjo, kad kreditorių susirinkimas 2016 m. birželio 30 d., 2017 m. vasario 28 d. ir 2017 m. kovo 31 d. įpareigojo bankroto administratorę peržiūrėti administravimo išlaidas ir jas mažinti, tačiau iki šiol realių administratorės veiksmų dėl tokių išlaidų mažinimo nenustatyta. Administratorė ir už 2018 m. I ketv. prašo patvirtinti panašaus dydžio administravimo išlaidų sąmatą ir atlyginimą kaip ir ginčijamu laikotarpiu (2017 m. II ir III ketv.). Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, kad administratorė, žinodama tokią pagrindinės kreditorės poziciją, turėjo dėti maksimalias pastangas kuo labiau sumažinti Unijos administravimo išlaidas, jas skirti tik būtiniausiems veiksmams, o prašydama tvirtinti faktiškai patirtas išlaidas, pagrįsti jų būtinumą, dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes.
  9. Teismas, susipažinęs tiek su bankroto administratorės nesutikimo su skundžiamais nutarimais argumentais, tiek su kreditorės pozicija, darė išvadą, kad bankroto administratorė neįrodė prašomų patvirtinti (ir skundžiamais nutarimais nepatvirtintų) 2017 m. II ir III ketv. patirtų išlaidų būtinumo ir jų pagrįstumo.
  10. Teismo vertinimu, pagrįstai nepatvirtinta dalis advokatų išlaidų už ginčijamus laikotarpius, kurios viršijo Unijos patvirtintą Darbo laiko apskaitos taisyklėse numatytą procesinių dokumentų rengimo trukmę. Teismas, iš dalies sutikdamas su bankroto administratorės argumentais, jog minėtose taisyklėse nustatytos orientacinės procesinių dokumentų rengimo trukmės, atkreipė dėmesį, kad nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog administratorė dėjo bent kažkokias pastangas derantis su advokatais dėl minėtų taisyklių laikymosi, jų atliekamų darbų apimčių kontroliavimo. Kaip matyti, advokatų procesinių dokumentų rengimo trukmės (atitinkamai ir atlyginimo už jų paslaugas) viršijimas buvo ne vienkartinis, o turėjo nuolatinį pobūdį. Be to, nepateikta įrodymų, dėl kokių priežasčių Unijos teisininkas ar pati administratorė (jos atstovai) negalėjo atlikti būtinų teisinių veiksmų tam tikrose bylose, o ne iš esmės jų visų atlikimą perleisti advokatams, tuo labiau žinant kreditorių poziciją dėl išlaidų mažinimo.
  11. Teismas konstatavo, kad bankroto administratorė pakankamai nepagrindė ir kreditorių susirinkimo skundžiamais nutarimais nepatvirtintų buhalterinės apskaitos paslaugų, informacinių technologijų paslaugų bei dokumentų valdymo išlaidų būtinumo, nors tokios išlaidos kelia abejonių dėl jų pagrįstumo, nes visos šios išlaidos grindžiamos 2016 m. sausio 11 d. įmonės aptarnavimo sutartimi Nr. VK-2315, sudaryta tarp Unijos, atstovaujamos bankroto administratorės, ir pačios administratorės UAB „Verslo konsultantai“, pagal kurią administratorė įsipareigojo teikti Unijai minėtas paslaugas. Nors tokių paslaugų atlygintinis teikimas pačios bankroto administratorės jos administruojamam juridiniam asmeniui ir (ar) jos darbuotojų įdarbinimas administruojamoje įmonėje nėra draudžiamas, tačiau tokia situacija kelia abejonių dėl bankroto administratorės nesuinteresuotumo bankroto proceso operatyvumu ir siekiu kuo didesne dalimi patenkinti kreditorių reikalavimus. Esant tokiai situacijai, bankroto administratorei, siekiančiai įrodyti tokių išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, taikomi dar griežtesni reikalavimai, tačiau nagrinėjamu atveju administratorė neįrodė, kokiu pagrindu būtent jai buvo suteiktas prioritetas teikti Unijai tokias paslaugas (ar buvo kitų kandidatų dėl šių paslaugų teikimo ir pan.), ar jos pačios nustatyti tokių paslaugų įkainiai neviršija rinkos įkainių (administratorė tik deklaratyviai nurodo, jog neviršija), ar tikrai tokios paslaugos (buhalterinės apskaitos (Unijos buhalterinės apskaitos tvarkymas), dokumentų valdymo (administruojamos Unijos dokumentų analizė), informacinių technologijų paslaugų (administratorės valdomų kompiuterių ir kitų būtinų priemonių nuoma)) turi būti išskiriamos ir neįeina į privalomų jos, kaip bankroto administratorės, atliekamų veiksmų apimtį, už kuriuos administratorei ir skiriamas atlyginimas.
  12. Įvertinus bankroto administratorės atliktus veiksmus ir pateiktus įrodymus, teismas konstatavo, kad 2017 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkimo skundžiamais nutarimais, priimtais pirmuoju ir antruoju darbotvarkės klausimais, patvirtintos faktiškai 2017 m. II ir III ketv. patirtos administravimo išlaidos atitinka administratorės atliktų būtinų darbų apimtis, veiklos mastą, kreditorių ir bankroto administratorės interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus, todėl nėra pagrindo jų naikinti.
  13. 2017 m. IV ir 2018 m. I ketv. administravimo išlaidų sąmatų, administratorės atlyginimo už 2017 m. III, IV ir 2018 m. I ketv., darbuotojų pareigybių 2018 m. I ketv. patvirtinimo aspektu teismas, įvertinęs skundžiamais nutarimais patvirtintas Unijos 2017 m. IV ir 2018 m. I ketv. administravimo išlaidų sąmatas, atlyginimų administratorei dydžius už minėtus ketvirčius (taip pat ir už 2017 m. III ketv.), Unijos darbuotojų pareigybių sąrašo patvirtinimą 2018 m. I ketv., sprendė, kad minėti administravimo išlaidų sąmatų, atlyginimo administratorei ir (ar) darbuotojų pareigybių sąrašas atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, nenustatyta, jog minėti nutarimai prieštarautų ĮBĮ nuostatoms. Teismas nurodė, kad kreditorių susirinkimas aiškiai pagrindė, kodėl priėmė nutarimus tvirtinti būtent tokio dydžio išlaidas. Šios išlaidos (2017 m. IV ketv. – 16 500 Eur, 2018 m. I ketv. – 10 095,82 Eur) yra panašios ar net didesnės negu ankstesniais ketvirčiais patvirtintos išlaidos (2017 m. II ketv. – 10 910,15 Eur, 2017 m. III ketv. – 9 451,86 Eur).
  14. Teismo vertinimu, bankroto administratorės prašomi patvirtinti administratorės atlyginimo ir administravimo išlaidų dydžiai yra nepagrįsti pakankamais duomenimis apie šių išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. Teismas kritiškai įvertino administratorės teiginį, kuriuo grindžiamas išlaidų ir administratorės atlyginimo dydis bei darbuotojų pareigybių sąrašas, kad darbo apimtys Unijoje iš esmės nesikeičia, nes Unijos bankroto procedūros jau tęsiasi daugiau nei 5 metus ir pagrindiniai bankroto proceso darbai per tokį laikotarpį yra (turėjo būti) atlikti: peržiūrėti įmonės dokumentai ir sudaryti sandoriai, paskolų portfelio pardavimas buvo numatytas dar 2017 m. I ketv. (faktiškai parduotas 2018 m. vasario 8 d.), nekilnojamasis turtas parduotas, likęs realizuoti tik kilnojamasis mažos vertės turtas, daugelis bylų, kuriose dalyvauja Unija, iškelta ir pagrindiniai, t. y. didžiausių resursų reikalaujantys, veiksmai atlikti dar iki nurodytų laikotarpių pradžios (2017 m. spalio 1 d.). Kadangi bankroto procese darbų apimtys neabejotinai keičiasi – mažėja, atitinkamai turi mažėti ir administravimo išlaidos, administratorės atlyginimas, Unijoje įdarbinamų darbuotojų poreikis.
  15. Teismas nustatė, kad faktiškai klausimas dėl administratorės atlyginimo už 2017 m. III ketv. iki 2017 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkimo buvo neišspręstas, nes Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi 2017 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas antruoju darbotvarkės klausimu, buvo panaikintas, o Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi perdavė klausimą dėl 2017 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimų Unijos kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo. Įvertinęs 2017 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkimo aštuntuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą, teismas sprendė, kad kreditorių susirinkimas, nors ir neteisingai įvertinęs faktinę padėtį, t. y. jog atlyginimas jau patvirtintas 2017 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkimo antruoju darbotvarkės klausimu, aiškiai siekė patvirtinti bankroto administratorei atlyginimą už 2017 m. III ketv., lygų nustatytam 2017 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkime. Atsižvelgęs į tai, teismas, siekdamas aiškumo ir išvengti galimų interpretacijų šiuo klausimu, pažymėjo, kad skundžiamu 2017 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimu, priimtu aštuntuoju darbotvarkės klausimu, buvo patvirtintas administratorės atlyginimas už 2017 m. III ketv., kuris nurodytas 2017 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarime, priimtame antruoju darbotvarkės klausimu.
  16. Nors administravimo išlaidų sąmata pagal savo pobūdį yra tam tikras būsimų išlaidų planavimas ir dėl šios priežasties negali būti preciziškai tiksli, tai nereiškia, kad bankroto administratorė gali grįsti administravimo išlaidų sąmatą vien spėjimais apie galimus veiksmus ir reikalauti patvirtinti maksimaliai dideles administravimo išlaidų sąmatos ribas, nes nepagrįstai didelės administravimo išlaidų sąmatos (ir atlyginimo administratorei) patvirtinimas prieštarautų bankrutuojančios įmonės kreditorių turtiniams interesams. Šiame bankroto procese pagrindinė kreditorė yra valstybės įmonė, todėl šiuo atveju viešasis interesas yra ypatingai svarbus ir akcentuojamas.
  17. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, kad 2017 m. rugsėjo 22 d. Unijos kreditorių susirinkimo (antruoju darbotvarkės klausimu) patvirtinta Unijos 2017 m. IV ketv. administravimo išlaidų sąmata (iki 16 500 Eur), administratorės atlyginimas (iki 6 960 Eur), taip pat 2017 m. gruodžio 22 d. Unijos kreditorių susirinkimo (trečiuoju, aštuntuoju ir devintuoju darbotvarkės klausimais) patvirtinta Unijos 2018 m. I ketv. administravimo išlaidų sąmata (iki 10 095,82 Eur), administratorės atlyginimas (iki 5 310 Eur), darbuotojų pareigybių sąrašas 2018 m. I ketv. (teisininkas – 0,5 etato, finansų analitikas – 0,25 etato), taip pat patvirtintas bankroto administratorės atlyginimas už 2017 m. III ketv. (iki 6 960 Eur), yra adekvatūs bankroto administratorės atliktoms, atliekamoms ir planuojamoms atlikti procedūroms, faktinei bankrutavusios Unijos padėčiai, nepažeidžia protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų ir (ar) bankroto administratorės teisių bei interesų, ĮBĮ nuostatų.
  18. Teismas pažymėjo, kad bankroto administratorė, patyrusi daugiau administravimo išlaidų, nei patvirtinta skundžiamais nutarimais, iš esmės pasikeitus darbų apimčiai, turės teisę kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų pakeitimo (atitinkamai ir dėl administratorės atlyginimo), nes tokia galimybė buvo / yra nustatyta visuose skundžiamuose nutarimuose, kuriuose kreditorių susirinkimas tvirtino administravimo išlaidų sąmatas.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atsakovės Unijos bankroto administratorė UAB „Verslo konsultantai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – UAB „Verslo konsultantai“ skundus tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas netinkamai vertino įrodymus bei netinkamai atskleidė bylos esmę.
    2. Teismas pats nesiėmė vertinti bankroto administratorės paaiškinimų dėl 2017 m. II ir III ketv. faktiškai patirtų ir nepatvirtintų išlaidų, o pasikliovė suinteresuoto asmens vertinimu, nors būtent teismui tenka pareiga visapusiškai ir objektyviai ištirti aplinkybes, kuriomis yra grindžiami skundai ir suinteresuoto asmens atsikirtimai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis). Bankroto administratorė pateikė kreditorių susirinkimui bei teismui rašytinius įrodymus (paslaugų sutartis, sąskaitas faktūras ir kt.), pagrindžiančius, kad paslaugos buvo realiai suteiktos, kad išlaidos buvo patirtos ir kad jos buvo būtinos Unijos bankroto procese, pateikė paaiškinimus dėl pirktų paslaugų poreikio, tačiau teismas to nevertino. Nei suinteresuotas asmuo, nei teismas nenurodė, kokio konkretaus pagrindimo pritrūko faktiškai patirtoms išlaidoms patvirtinti. Bankroto administratorės skundo dėl 2017 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimų dalis dėl nepatvirtintų faktiškai patirtų išlaidų atmesta remiantis abstrakčiais teiginiais, konkrečiai nenurodant, kaip bankroto administratorė šiuo atveju pažeidė įrodinėjimo dėl patirtų išlaidų pareigą. Tai sukelia teisinį neaiškumą, vilkina Unijos bankroto procesą, kadangi kreditorių susirinkimas, kuriame balsų daugumą turi suinteresuotas asmuo, gali atsisakyti tvirtinti Unijos administravimo išlaidų sąmatas ir faktiškai patirtas išlaidas, nurodydamas tik abstrakčius, deklaratyvius motyvus, aiškiai nesuformuluodamas, kokių pareigų bankroto administratorė neįvykdė ir kokio konkretaus pagrindimo trūksta.
    3. Bankroto administratorė, pagrįsdama 2017 m. II ir III ketv. faktiškai patirtas, tačiau nepatvirtintas teisines išlaidas, pateikė advokatų paaiškinimus, kuriais yra grindžiama aplinkybės, kad Darbo laiko apskaitos taisyklėse nurodyti terminai procesiniams dokumentams rengti buvo viršyti pagrįstai, kad bankroto administratorė aiškinosi, dėl kokių priežasčių darbai užtruko ilgiau nei numatyta Darbo laiko apskaitos taisyklėse, derėjosi, vertino šių darbų atlikimo laiko pagrįstumą. Unijoje įdarbintas teisininkas atlieka tam tikrus darbus teisminiuose ginčuose, kuriuose dalyvauja Unija (rengia procesinius dokumentus, atstovauja Unijai teismo posėdžiuose), tačiau jau minėti paaiškinimai įrodo teisminių bylų sudėtingumą, todėl ekonomiškiau, operatyviau ir racionaliau, kai juose Unijos interesus gina vienas atstovas, o ne advokatas ir Unijos teisininkas pasikeisdami, kadangi tokiu atveju būtų dubliuojami advokato ir teisininko darbai. Teismas nenustatė, kad teisiniai darbai, kuriems atlikti faktiškai buvo patirtos išlaidos, nebuvo atlikti, apmokėti ar nebuvo būtini Unijos bankroto procese. Teismas neįvertino šių išlaidų dydžio Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio aspektu. Teismas taip pat nepagristai pritarė kreditorių susirinkimo nuomonei netvirtinti visos už procesinio dokumento rengimą sumokėtos sumos, o ne tik tos dalies, kuri viršija Darbo laiko apskaitos taisyklėse nustatytus terminus.
    4. Bankroto administratorė, pagrįsdama 2017 m. II ir III ketv. faktiškai patirtas, tačiau nepatvirtintas išlaidas buhalterinėms paslaugoms pirkti, teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose detaliai nurodė, kokias paslaugas UAB „Tilika“ ir UAB „Verslo konsultantai“ teikė Unijai, taip pat nurodė suteiktų paslaugų trukmę, t. y. bankroto administratorė pateikė duomenis, kurių trūkumas nurodytas skundžiamame 2017 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarime, tokiu būdu pašalindama kliūtis, dėl kurių faktiškai patirtos buhalterinių paslaugų išlaidos nebuvo patvirtintos. Teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl UAB „Verslo konsultantai“ Unijai suteiktų paslaugų, tačiau nepateikė motyvų, kodėl netvirtintina lėšų suma, kurią Unija sumokėjo UAB „Tilika“ už buhalterinių paslaugų teikimą. Nei suinteresuotas asmuo, nei teismas nekonstatavo, kad šis paslaugų teikėjas atsirinktas nesilaikant Unijoje nustatytos paslaugų pirkimo tvarkos, taip pat nebuvo konstatuota, jog šios paslaugos nebuvo suteiktos ar už jas teikėjui nebuvo sumokėta. Nepaisydamas to, teismas be jokių motyvų sutiko su suinteresuoto asmens nuomone netvirtinti šios faktiškai Unijos patirtos išlaidų sumos. Teismas, spręsdamas, kad netvirtintinos visos išlaidos, patirtos buhalterinėms paslaugoms pirkti, iš esmės padarė išvadą, jog buhalterinių paslaugų teikimas Unijai 2017 m. II ir III ketv. apskritai nebuvo reikalingas, nors teismui buvo pateikta informacija apie Unijos administruojamo paskolų portfelio dydį, o būtent paskolų apskaitos vedimas yra pagrindinė sritis, kuriai ir yra perkamos buhalterinės apskaitos paslaugos. Dėl šių paslaugų nepirkimo būtų pažeistos tiek Unijos, tiek jos kreditorių teisės, nes paskolų portfelis ginčijamu laikotarpiu buvo didžiausias Unijos turtas. Buhalterinės apskaitos paslaugos Unijos bankroto procese, kai yra tęsiama Unijos veikla (administruojamas paskolų portfelis), yra objektyviai reikalingos. Teisės aktuose nėra nustatyta bankroto administratorės pareiga pačiai atlikti apskaitą. Taigi teismas nepagrįstai nepatvirtino buhalterinės apskaitos paslaugoms pirkti patirtų išlaidų.
    5. Nustatant, ar išlaidos priskirtinos prie administravimo išlaidų, reikia atsižvelgti į tokių išlaidų paskirtį, teisinę prigimtį, jų atsiradimo laiką, tačiau teismas, vertindamas informacinių technologijų ir dokumentų valdymo paslaugoms pirkti 2017 m. II ir III ketv. faktiškai patirtų išlaidų pagrįstumą, nevertino paslaugų Unijos procese reikalingumo, netyrė, ar šios paslaugos buvo realiai suteiktos ir apmokėtos, bet vertino tik paslaugas teikiančio subjekto kandidatūrą, t. y. teismas vertino visiškai nesusijusią aplinkybę. Be to, kreditoriai, nuo Unijos bankroto proceso pradžios iki 2017 m. I ketv. priimdami nutarimus tvirtinti UAB „Verslo konsultantai“ už šios įmonės suteiktas paslaugas mokėtinas sumas, patvirtino UAB „Verslo konsultantai“ kaip tinkamą subjektą informacinių technologijų ir dokumentų valdymo paslaugoms teikti. Tai, jog paslaugoms teikti buvo pasirinkta UAB „Verslo konsultantai“, neįrodo, kad bankroto administratorė netinkamai naudojo Unijos administravimo išlaidas, nes nėra duomenų, kad iš UAB „Verslo konsultantai“ perkamos paslaugos kainuotų brangiau nei galima šias paslaugas nusipirkti rinkoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1887/2013). Teismas netyrė, ar šis paslaugos pirktos pažeidžiant Unijoje nustatytą paslaugų pirkimo tvarką.
    6. Teismas neįvertino, jog kreditorių susirinkimas visiškai nepagrįstai netvirtino UAB „Virtuali erdvė“ už paslaugas 2017 m. III ketv. sumokėtos 61 Eur sumos vien dėl formalaus pagrindo, t. y. kad bankroto administratorė šias išlaidas nurodė informacinių technologijų paslaugas detalizuojančioje eilutėje, nors, kreditorių nuomone, jos turėjo būti nurodytos atskiroje administravimo išlaidų eilutėje. Bankroto administratorė kreditorių susirinkimui pateikė informaciją apie UAB „Virtuali erdvė“ suteiktas paslaugas, suinteresuotas asmuo patvirtino, jog tokių išlaidų reikalingumas buvo patvirtintas 2017 m. gegužės 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimu, ir neišreiškė abejonių, kad šios paslaugos nebuvo suteiktos, todėl egzistuoja visos sąlygos patvirtinti išlaidas, patirtas perkant iš UAB „Virtuali erdvė“ paslaugas.
    7. Teismas, pasisakydamas dėl darbuotojų pareigybių Unijos bankroto procese poreikio, netyrė, kokias Unijoje įdarbinti asmenys atlieka funkcijas. Darbuotojų skaičius Unijos bankroto procese nustatytinas atsižvelgiant ne į konkrečius asmenis, su kuriais yra / bus pasirašytos darbo sutartys, o į poreikį ir būtinumą jiems Unijos bankroto procese atlikti tam tikras funkcijas. Bankroto administratorė skunde dėl 2017 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimų įrodinėjo darbuotojų poreikį, tačiau teismas šių motyvų nevertino.
    8. Tai, kad teismas, spręsdamas dėl Unijos 2018 m. I ketv. bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, atsižvelgė tik į 2017 m. II ir III ketv. faktiškai Unijos patirtas išlaidas, reiškia, jog teismas vertino praėjusius laikotarpius, o ne realiai 2018 m. I ketv. Unijoje atliktinus bankroto administravimo veiksmus ir galimą jų kainą, nors bankroto administravimo išlaidų sąmata yra būsimų išlaidų planavimas, kuris negali būti atliekamas remiantis tik praėjusiais laikotarpiais, ypač dėl to, kad Unijos bankroto procese nagrinėjamu laikotarpiu buvo vykdomi didelės apimties darbai – Unijos paskolų portfelio pardavimas ir perdavimas įgijėjui. Bankroto administratorė kreditorių susirinkimui pateikė detalų prašomų išlaidų pagrindimą, nurodydama, kokiems poreikiams ir kokia lėšų suma skirtina. Nei suinteresuotas asmuo, nei teismas nepaneigė bankroto administratorės pagrįstų konkrečių išlaidų ir šioms išlaidoms nurodytų sumų reikalingumo. Bankroto administratorė kreditorių susirinkimui ir teismui teikė duomenis apie Unijos skolininkų skaičių, teisminių bylų kiekį bei sudėtingumą, bankroto proceso trukmę, turimo turto sudėtį, likvidumą, jo išlaikymo kaštus, darbuotojų poreikį ir kt., tačiau teismas visapusiškai neištyrė aplinkybių ir duomenų, reikalingų spręsti dėl 2018 m. I ketv. sąmatos dydžio.
    9. Nors teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad jeigu pasikeistų darbų apimtis, bankroto administratorė turi teisę kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl papildomos sąmatos tvirtinimo, tačiau kreditorių susirinkimas negali nustatyti tokios taisyklės, jog bankroto administratorė kiekvieną kartą, kai atsirastų tam tikrų išlaidų poreikis, turėtų gauti kreditorių susirinkimo, kreditorių susirinkimo pirmininko, kreditorių komiteto ar kitų asmenų sutikimą, nes tokiu atveju būtų pažeistos bankroto administratorės ir kreditorių susirinkimo kompetenciją reglamentuojančios teisės normos, užvilkinamos bankroto procedūros, tai neatitiktų protingumo, ekonomiškumo ir bankroto proceso operatyvumo principų (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2045/2011). Tik išimtiniais atvejais bankroto administratorė gali kreiptis į kreditorių susirinkimą, kad gautų pritarimą dėl papildomų administravimo išlaidų, taip pat prireikus prašyti pakeisti (papildyti) administravimo išlaidų sąmatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Kreditorių susirinkimas turi įgaliojimus nustatyti įmonės konkrečių administravimo išlaidų dydžius ir reikalauti, kad bankroto administratorė atsiskaitytų kreditorių susirinkime dėl visų patirtų išlaidų, t. y. kreditorių susirinkimas gali netvirtinti jau patirtų išlaidų ataskaitos, jei nutaria, jog jos nepagrįstos tinkamai įformintais dokumentais ar viršija kreditorių susirinkimo sąmatoje patvirtintus dydžius ir pan., tačiau neturi teisės nepagrįstai riboti bankroto administratorės veiklos (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2045/2011).
    10. Teismas, nustatęs, kad Unijos administravimo išlaidų sąmatos bei bankroto administratorės atlyginimas buvo nustatytas vadovaujantis šiuo atveju netaikytinais Vyriausybės nustatytais rekomenduotinais dydžiais, dėl nežinomų priežasčių kreditorių susirinkimo nutarimų nusprendė nepanaikinti.
    11. Nors Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi panaikino kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą nustatant bankroto administratorės atlyginimą už 2017 m. III ketv., ir šis procesinis sprendimas šalims turi įstatymo galią, tačiau skundžiamoje nutartyje teismas pripažino, jog identiškas Unijos kreditorių susirinkimo nutarimas yra visiškai pagrįstas, t. y. nepagrįstai buvo priimti du skirtingi procesiniai sprendimai dėl tokio paties turinio nutarimo (ne)pagrįstumo vertinimo.
    12. Teismas šiuo klausimu nevertino, kad nustatytas bankroto administratorės atlyginimas priklauso nuo sąlygos, kuri 2017 m. III ketv. akivaizdžiai negalėjo būti įgyvendinta (buvo neįmanoma), o tai patvirtina nutarimo neteisėtumą, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.31 straipsnio 1–2 dalis sąlyga gali būti tik tokia aplinkybė, kurios buvimas ar nebuvimas yra įmanomas, o tuo atveju, jei sąlyga yra neįmanoma, ji negalioja ir daro negaliojančią prievolę, kuri yra su ja susijusi. Šiuo atveju nustatyta bankroto administratorės atlyginimo kintama dalis priklausė nuo kreditorinio reikalavimo tenkinimo dydžio, t. y. iš esmės buvo nustatyta, kad bankroto administratorė kintamą atlyginimo dalį gaus tik tuo atveju, jei bus parduotas Unijos paskolų portfelis, tačiau buvo akivaizdu, kad paskolų portfelis 2017 m. III ketv. parduotas nebus, t. y. nebus įgyvendinta sąlyga kintamai bankroto administratorės atlyginimo daliai išmokėti. Todėl toks bankroto administratorei nustatytas atlyginimas yra negaliojantis.
  2. Suinteresuotas asmuo (kreditorė) VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pagal teismų praktiką būtent bankroto administratorė privalo įrodyti, kad patirtos administravimo išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti, taip pat turi pagrįsti prognozuojamų bankroto administravimo išlaidų dydį, t. y. įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratorei, siekiančiai tokių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1457-241/2017). Kreditorių susirinkimo nutarimai dėl 2017 m. II ir III ketv. faktinių išlaidų netvirtinimo yra motyvuoti, nes juose nurodyta, kad bankroto administratorė kreditoriams nepateikė paaiškinimų ir pagrindimo dėl patirtų išlaidų pagrįstumo. Būtent kreditorių susirinkimo nutarimuose išdėstytus argumentus vertino ir bankroto administratorės skundus nagrinėjęs teismas. Todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas nenurodė, kokio konkretaus pagrindimo pritrūko faktiškai patirtoms išlaidoms tvirtinti.
    2. Kreditoriai nutarė netvirtinti dalies advokatams išmokėtų išlaidų, nes jos buvo patirtos viršijus Darbo laiko apskaitos taisyklėse numatytą procesinių dokumentų rengimo trukmę. Bankroto administratorė nepateikė kreditoriams paaiškinimų dėl viršyto procesinių dokumentų rengimo laiko bei argumentų, kodėl šių dokumentų negalėjo parengti Unijos teisininkas. Jeigu procesinius dokumentus būtų rengęs Unijoje dirbantis teisininkas, tokių išlaidų apskritai būtų išvengta.
    3. Kreditoriai nepatvirtino 2017 m. II ir III ketv. buhalterinės apskaitos paslaugų išlaidų, nes bankroto administratorė nepagrindė patirtų išlaidų, t. y. nenurodė, kokie konkretūs darbai buvo atlikti, kokia atliktų darbų trukmė. Atsakydama į suinteresuoto asmens prašymą, bankroto administratorė pateikė tik bendro pobūdžio paaiškinimus, tačiau nepateikė detalizacijos, kiek valandų buvo sugaišta teikiant kiekvieną iš išvardytų paslaugų, kokie konkretūs darbai buvo atlikti. Nepaisant to, kad Unijai buhalterines paslaugas teikia dvi įmonės, buhalterijoje iki šiol yra neatitikimų, klaidų dėl neatliktų darbų, todėl kreditoriams kyla klausimų, ar buhalterinės paslaugos apskritai suteikiamos Unijai ir ar teikiamos kokybiškos paslaugos.
    4. Kreditoriai nepatvirtino 2017 m. II ir III ketv. informacinių technologijų paslaugų išlaidų, nes bankroto administratorė nepagrindė patirtų išlaidų, t. y. nenurodė, kokie konkretūs darbai buvo atlikti, kokia atliktų darbų trukmė. Atsakydama į suinteresuoto asmens prašymą, bankroto administratorė pateikė tik bendro pobūdžio paaiškinimus, tačiau nepateikė detalizacijos, kiek kainavo konkreti paslauga. Nors kreditoriams buvo pateikta sąskaita už interneto svetainės priežiūros darbus, tačiau Unija neturi interneto svetainės, todėl tokios išlaidos apskritai negalėjo būti patiriamos. Išlaidos už virtualaus duomenų kambario nuomą (61 Eur / mėn.) buvo patvirtintos atskiru 2017 m. gegužės 31 d. kreditorių nutarimu, todėl šios išlaidos negalėjo būti įtrauktos į bendrą 2017 m. III ketv. informacinių technologijų paslaugų sąmatą, nes jos buvo skirtos ne kartu su kitomis informacinių technologijų paslaugų išlaidomis, o priimant atskirą nutarimą dėl papildomos sąmatos skyrimo, todėl turėjo būti nurodytos atskiroje faktinių išlaidų ataskaitos eilutėje.
    5. Kreditoriai nepatvirtino 2017 m. II ir III ketv. dokumentų valdymo išlaidų, kadangi bankroto administratorė net po dviejų kreditorių įpareigojimų taip ir nepagrindė patirtų išlaidų. Nėra aišku, ar apskritai tokios paslaugos buvo suteiktos ir ar jos buvo būtinos atitinkamais ketvirčiais. Bankroto administratorė pateikė tik bendro pobūdžio aprašymus, tačiau informacija apie konkrečius darbus, atliktus ataskaitiniais ketvirčiais, detalizacija, kiek kainavo konkrečios paslaugos, kreditoriams nebuvo pateikta.
    6. Tokia situacija, kad buhalterines, informacinių technologijų, dokumentų valdymo paslaugas Unijai teikia UAB „Verslo konsultantai“, parodo akivaizdų interesų konfliktą ir bankroto administratorės ekonominį siekį teikti Unijai paslaugas kuo ilgiau ir kuo didesne kaina. Bankroto administratorė pateikė tik bendro pobūdžio informaciją, kokias funkcijas atlieka UAB „Tilika“ ir UAB „Verslo konsultantai“ pagal sutartis ir kiek vidutiniškai tai užima darbo laiko, o ne konkrečius atsakymus į suinteresuoto asmens užduotus klausimus ar atliktų darbų detalizacijas. Iš pateiktų administratorės paaiškinimų visiškai neįmanoma nustatyti išvardytų paslaugų poreikio, ar per ataskaitinį laikotarpį išvardytos paslaugos buvo ar nebuvo suteiktos ir kokia apimtimi, ar jos iš viso buvo būtinos Unijos administravimo darbams. Vien sąskaitos išrašymas nėra įrodymas, kad sąskaitoje nurodytos paslaugos tikrai buvo suteiktos Unijai ir kad tokia paslauga buvo būtina Unijos administravimo darbams. Bankroto administratorė nepateikė pagrindimo, kad UAB „Verslo konsultantai“ teikiamų paslaugų kaina atitinka rinkos kainą ir kad UAB „Verslo konsultantai“ yra vienintelis rinkos subjektas, gebantis teikti tokias paslaugas.
    7. 2017 m. II ir III ketv. faktinės Unijos išlaidos, dėl kurių bankroto administratorė pateikė kreditoriams paaiškinimus ir dėl kurių kreditoriams nekilo abejonių, buvo patvirtintos. Todėl nesuprantamas bankroto administratorės elgesys, kai vietoj išsamių atsakymų ir paaiškinimų pateikimo kreditoriams yra kreipiamasi į teismą ir prašoma, kad būtent teismas patvirtintų dalį išlaidų, nors nei kreditorių susirinkimas, nei teismai negali tvirtinti administravimo išlaidų, kurios yra nepagrįstos (kaip yra nagrinėjamu atveju) ir nebuvo būtinos Unijos administravimo darbams atlikti.
    8. Administratorės prašomos tvirtinti 2017 m. III ketv. faktinės išlaidos (16 771,94 Eur) viršijo 2017 m. III ketv. kreditorių 2017 m. birželio 21 d. nutarimu patvirtintą sąmatą (14 500 Eur), nors administratorė negali pagrįstai tikėtis gauti daugiau administravimo išlaidų nei kreditorių patvirtinta sąmata. Nesikreipdama į kreditorių susirinkimą dėl nustatytos sąmatos tikslinimo (didinimo) ir apmokėdama išlaidas, nenumatytas administravimo išlaidų sąmatoje, administratorė veikė savo rizika.
    9. Bankroto administratorė nepagrindė prašomų tvirtinti 2018 m. I ketv. administravimo išlaidų sąmatos ir bankroto administratorės atlyginimo dydžių. Tai, kad nebuvo patvirtinta bankroto administratorės prašyto dydžio 2018 m. I ketv. administravimo išlaidų sąmata, nesudaro pagrindo teigti, jog administratorė neturi lėšų vykdyti Unijos bankroto administravimo procesą, nes kreditoriai yra nustatę aiškią tvarka, kaip turi elgtis bankroto administratorė, jeigu jai nepakanka lėšų vykdyti Unijos bankroto administravimo darbus, t. y. turi kreiptis į kreditorių susirinkimą, prašydama patvirtinti didesnę administravimo išlaidų sąmatą, ir tai yra įprasta praktika. To nepadariusi, bankroto administratorė be pagrindo pateikė skundą teismui, todėl nagrinėjamu atveju nėra ir ginčo, kuris turėtų būti nagrinėjamas teisme.
    10. Nors kreditoriai ne kartą įpareigojo bankroto administratorę peržiūrėti administravimo išlaidas ir jas mažinti, tačiau ji net nesistengia lėšas naudoti taupiai ir racionaliai. Nors iš viso šiuo metu vyksta 13 kredito unijų ir 2 bankų bankroto procesai, kuriuose kaip kreditorė dalyvauja VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, tik vienintelė administratorė UAB „Verslo konsultantai” nesugeba organizuoti bankroto proceso taip, kad būtų patenkinti kreditorių lūkesčiai dėl administravimo išlaidų.
    11. Kreditorių susirinkimo nutarimas dėl 2018 m. I ketv. administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo yra teisėtas ir pagrįstas, tiesiogiai susijęs su bankroto administratorės pareiga pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį. Bankroto administratorė, teikdama teismui skundą, jau bandė detaliau pagrįsti prašomos tvirtinti administravimo išlaidų sąmatos eilutes, tačiau dėl kokių priežasčių nebuvo bandyta pateikti tokio pagrindimo kreditoriams, kai jie svarstė klausimą dėl išlaidų tvirtinimo, nors dėl jau vykusių ginčų bankroto administratorei turėjo būti žinoma, kad kreditoriams turi būti pateikta detali informacija dėl kiekvienos prašomos išlaidų sąmatos eilutės ir jos pagrindimas.
    12. Unijos bankroto procesas tęsiasi daugiau nei 5 metus ir bankroto administratorė jau yra atlikusi visus pirminius, didelio įdirbio reikalaujančius bankroto proceso darbus, Unijos administravimo darbų apimtys sumažėjusios.
    13. Nors Unijos bankroto procesui neturi būti taikomi Vyriausybės patvirtinti rekomendaciniai išlaidų dydžiai, tačiau nekreipti dėmesio į pavyzdinius išlaidų dydžius neįmanoma. Kreditoriai, tvirtindami išlaidas, jas tik palygino su pavyzdiniais išlaidų dydžiais, o ne vadovavosi rekomenduojamais dydžiais. Nuo 2013 m. iki 2017 m. IV ketv. Unijos bankroto proceso faktinės išlaidos siekia 862 000 Eur, t. y. viršija rekomenduotiną išlaidų dydį, iš šios sumos vien tik bankroto administratorės atlyginimui šiuo laikotarpiu skirta virš 297 000 Eur.
    14. Nors bankroto administratorė prašo 2018 m. I ketv. patvirtinti 5 500 Eur administravimo išlaidų sąmatą advokatų paslaugoms, tačiau patvirtinta iki 2 500 Eur suma išorės advokatų paslaugoms laikytina pakankama ir pagrįsta, nes ne kiekvienam teisminiam ginčui yra būtina profesionalaus teisininko pagalba, todėl kreditoriams turėtų būti pateikta aiški informacija, kokiems ginčams, kokioms konkrečioms teisinėms paslaugoms gauti administratorei yra būtinos tokios išlaidos ir kodėl jų negali atlikti Unijoje dirbantis teisininkas, kuriam yra mokamas kreditorių nustatytas darbo užmokestis, tačiau tai nebuvo padaryta. Iš pateikto bylų sąrašo matyti, kad 27 iš 41 bylos yra Unijos skolininkų bankroto bylos, kuriuose nereikia nuolat atlikti teisinių veiksmų, taigi Unija dalyvauja tik 14 teisminių ginčų.
    15. Bankroto administratorė 2018 m. I ketv. prašo patvirtinti 1 500 Eur antstolių ir 800 Eur notarų paslaugoms, tačiau administratorė, atsižvelgusi į paskolų portfelio pardavimą, turėjo peržiūrėti antstolių ir notarų paslaugų pirkimo poreikį. Kreditoriai būtinosioms ir neatidėliotinoms vykdymo išlaidoms apmokėti skyrė iki 500 Eur antstolių ir iki 500 Eur notarų išlaidoms apmokėti. Bankroto administratorė prašo 2018 m. I ketv. patvirtinti 4 900 Eur darbuotojų darbo užmokesčiui: 1 teisininko ir 0,25 finansų analitiko pareigybei, tačiau Unija neturi poreikio išlaikyti tokį patį darbuotojų pareigybių skaičių, koks jis buvo iki paskolų portfelio pardavimo, todėl 2017 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkime 2018 m. I ketv. patvirtinta 0,5 etato teisininko pareigybė ir 0,25 etato finansų analitiko pareigybė. Be to, bankroto administratorė nepagrįstai siekia Unijos darbuotojams mokėti didesnį darbo užmokestį nei jis mokamas UAB „Verslo konsultantai“ darbuotojams. Bankroto administratorė neūkiškai naudoja Unijos administravimo lėšas, naudojamas buhalterinės apskaitos, informacinių technologijų, dokumentų valdymo paslaugoms, mokėdama fiksuotus mėnesinius mokesčius, šios išlaidos turėtų būti mažinamos atsižvelgiant į realiai suteikiamas paslaugas.
    16. Atlyginimas bankroto administratorei už 2017 m. III ketv. jau buvo svarstytas 2017 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkime, todėl skundžiamame nutarime aštuntuoju darbotvarkės klausimu tai ir buvo nurodyta.
    17. Bankroto administratorės atlyginimo dydis 2018 m. I ketv. patvirtintas įvertinus tai, kad bankroto administratorės darbo apimtys Unijos bankroto procese yra sumažėjusios. Kreditoriai, įžvelgę bankroto administratorės profesinių žinių ir įgūdžių derybinėse situacijose Unijos paskolų portfelio pardavimo klausimais trūkumą, nutarė Unijos paskolų portfelį parduoti pasitelkiant finansinį tarpininką ir toks sprendimas pasiteisino. Sumažintas bankroto administratorės atlyginimas buvo patvirtintas 2017 m. III ketv.–2018 m. I ketv., tačiau tai nebuvo siurprizas bankroto administratorei, nes 2017 m. gegužės 31 d. Unijos kreditorių susirinkime bankroto administratorė buvo įspėta, kad bus svarstomas bankroto administravimo išlaidų sąmatos mažinimas ateinančiais laikotarpiais ir tokio kreditorių nutarimo bankroto administratorė neskundė.
    18. Kadangi įvertinus aplinkybių visumą, skundžiami nutarimai yra pagrįsti bei atitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, teismas pagrįstai atmetė bankroto administratorės skundus.
    19. Aplinkybė, kad VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ turi balsų daugumą Unijos kreditorių susirinkime, nesudaro pagrindo teigti, jog ji netinkamai naudojosi jai ĮBĮ suteiktomis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje 2-1819-798/2017, 2017 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje 2-1834-241/2017).
    20. Būtinybę kontroliuoti Unijos administravimo išlaidų naudojimą patvirtina ir už netinkamą pareigų vykdymą administruojant bankrutavusias kredito unijas Tarnybos UAB „Verslo konsultantai“ skirta nuobauda, kuri patvirtina suinteresuoto asmens procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes – teisės aktus pažeidžiantį administratorės elgesį administruojant kredito unijas, neatsakingą administravimo lėšų naudojimą ne kreditorių susirinkimų nutarimais patvirtinta tvarka.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Dėl bylos nagrinėjimo ribų

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
  2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmesti atsakovės bankroto administratorės skundai dėl patirtų išlaidų nepatvirtinimo, Unijos administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, atlyginimo bankroto administratorei ir pareigybių sąrašo nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.
  3. Byloje nėra ginčo, kad Unijos bankroto administravimo sąmatos tvirtinimo procedūra prasidėjo dar galiojant ankstesnei ĮBĮ 36 straipsnio redakcijai, todėl, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju nagrinėjant administravimo išlaidų sąmatos ir atlyginimo administratorei tvirtinimo klausimą taikytina iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusi ĮBĮ 36 straipsnio redakcija, o Vyriausybės patvirtinti rekomendaciniai išlaidų dydžiai netaikytini.
  4. Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje taikant ankstesnės redakcijos ĮBĮ 36 straipsnį, nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo administravimo išlaidų klausimu teisėtumo, turi įvertinti, ar patvirtintoje sąmatoje nurodytos išlaidos pagal teisinę prigimtį atitinka administravimo išlaidų sampratą ir ar išlaidų dydžiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, ar nutarimas neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms, taip pat visais atvejais patikrinti, ar laikytasi kreditorių susirinkimo sušaukimo ir nutarimo priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-690/2018).
  5. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, darbotvarkės, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos nėra. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė tokių procedūrinių pažeidimų. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau vertina pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmesti apeliantės skundai dėl ginčijamų kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų panaikinimo, teisėtumą ir pagrįstumą priimtų nutarimų turinio (o ne procedūriniu) aspektu.
  6. Pirmiausia atmestinas apeliantės argumentas, kad Unijos administravimo išlaidų sąmatos bei bankroto administratorės atlyginimas nagrinėjamu atveju buvo nustatytas vadovaujantis Vyriausybės nustatytais rekomenduotinais dydžiais, nes jis neatitinka tikrovės. Skundžiamuose nutarimuose nėra nurodyta, kad jie priimti vadovaujantis pagal naująją ĮBĮ 36 straipsnio redakciją Vyriausybės patvirtintais rekomenduotinais dydžiais. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad kreditoriai, tvirtindami išlaidas, jas tik palygino su pavyzdiniais išlaidų dydžiais, į kuriuos neįmanoma nekreipti dėmesio. Tačiau ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimus.

10Dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo

  1. ĮBĮ 23 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, taip pat ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką. Klausimai, susiję su administravimo išlaidų sąmatos sudarymu, tvirtinimu, keitimu, paskirstymu ir kt., reglamentuojami ĮBĮ 36 straipsnyje. Iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusio ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas.
  2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės. Administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi, nei kreditorių patvirtinta sąmata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Bankroto administratoriui, teikiančiam kreditorių susirinkimui tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti bankrutuojančios įmonės administravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2011). Tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-690/2018).
  3. Nagrinėjamu atveju Unijos bankroto procese yra susiklosčiusi praktika tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą atitinkamiems metų ketvirčiams, tačiau tai nereiškia, kad bankroto administratorei galėjo susiformuoti teisėtas lūkestis, jog kiekvieną ketvirtį bus tvirtinama tokio paties ar labai panašaus dydžio sąmata. Ginčijamu 2017 m. rugsėjo 22 d. Unijos kreditorių susirinkimo antruoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta patvirtinti 2017 m. IV ketv. Unijos administravimo išlaidų sąmatą – iki 8 250 Eur (PVM įskaitytas) išorės specialistų paslaugoms ir iki 8 250 Eur (PVM įskaitytas) Unijos veiklos išlaidoms. Bankroto administratorės teigimu, turėjo būti patvirtinta Unijos 2017 m. IV ketv. 26 100 Eur (PVM įskaitytas) dydžio administravimo išlaidų sąmata. Sutiktina su suinteresuoto asmens pozicija, kad bankroto administratorė, prašydama 2017 m. rugsėjo 22 d. Unijos kreditorių susirinkime tvirtinti jos nurodyto dydžio sąmatą, nepagrindė, kodėl 2017 m. IV ketv. reikalinga būtent tokio dydžio administravimo išlaidų sąmata.
  4. Iš bankroto administratorės 2017 m. rugsėjo 22 d. Unijos kreditorių susirinkimui pateiktos tvirtinti sąmatos matyti, kad didžiąją dalį išorės specialistų paslaugoms planuojamų išlaidų sudarė advokatų paslaugoms planuojamos skirti išlaidos (13 000 iš 14 000 Eur). Nors 2017 m. II ketv. kaip faktiškai patirtas advokatų paslaugoms išlaidas bankroto administratorė nurodė 6 207,50 Eur, o 2017 m. III ketv. – 3 698,75 Eur., ji nepagrindė, kodėl 2017 m. IV ketv. advokatų paslaugoms planuojamos skirti išlaidos, palyginti su ankstesniais laikotarpiais nurodytomis faktiškai patirtomis išlaidomis, yra tokios didelės – net 13 000 Eur. Tai reiškia, kad bankroto administratorė neįrodė poreikio advokatų paslaugoms 2017 m. IV ketv. skirti 13 000 Eur išlaidų. Šiame kontekste kreditorių susirinkimo 2017 m. IV ketv. sąmatoje išorės specialistų paslaugoms nustatyta suma –iki 8 250 Eur (PVM įskaitytas) – nevertintina kaip nepagrįsta ar neprotinga.
  5. Be to, nors bankroto administratorė prašė 2017 m. IV ketv. sąmatoje patvirtinti 12 100 Eur Unijos administravimo išlaidų, kreditorių susirinkimas 2017 m. IV ketv. patvirtino Unijos veiklos išlaidoms sąmatą iki 8 250 Eur (PVM įskaitytas). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kreditorių susirinkimas ginčijamame nutarime aiškiai pagrindė, kodėl priėmė nutarimą tvirtinti būtent tokio dydžio išlaidas, nurodydamas, jog bankroto administratorė jau buvo įpareigota peržiūrėti administravimo išlaidas ir jas mažinti, todėl turėjo dėti maksimalias pastangas kuo labiau sumažinti Unijos administravimo išlaidas, jas skirti tik būtiniausiems veiksmams, t. y. neišlaidauti. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kilus ginčui teisme, administratorei tenka procesinė pareiga įrodyti, kad kreditorių patvirtinta sąmata yra akivaizdžiai nepagrįsta, tačiau šiuo atveju bankroto administratorės argumentai nepaneigia kreditorių susirinkimo nutarimo pagrįstumo.
  6. Ginčijamu 2017 m. gruodžio 22 d. Unijos kreditorių susirinkimo trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta patvirtinti 2018 m. I ketv. Unijos administravimo išlaidų sąmatą iki 15 405,82: iki 3 500 Eur (PVM įskaitytas) išorės specialistų paslaugoms (iki 2 500 Eur išorės advokatams, iki 500 Eur notaro paslaugoms, iki 500 Eur antstolio paslaugoms); iki 6 595,82 Eur (PVM įskaitytas) Unijos veiklos išlaidoms. Bankroto administratorės teigimu, turėjo būti patvirtinta Unijos 2018 m. I ketv. 19 062 Eur (PVM įskaitytas) dydžio administravimo išlaidų sąmata. Sutiktina su suinteresuoto asmens pozicija, kad bankroto administratorė nepagrindė, kodėl 2018 m. I ketv. reikalinga būtent tokio dydžio administravimo išlaidų sąmata. Kreditorių susirinkimas ginčijamame nutarime aiškiai pagrindė, kodėl priėmė nutarimą tvirtinti būtent tokio dydžio išlaidas, nurodydamas, jog paskolų portfelio pardavimas lems darbų sumažėjimą. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, paskolų portfelis buvo parduotas 2018 m. vasario 8 d. Net pati bankroto administratorė neneigia, kad paskolų portfelio pardavimas yra tiesiogiai susijęs su mažesniu bankroto administravimui skiriamų lėšų poreikiu, nes dėl jo pardavimo sumažėja darbų apimtis. Administratorės argumentai neįrodo, kad kreditorių 2018 m. I ketv. patvirtinta sąmata yra akivaizdžiai nepagrįsta.
  7. Lietuvos apeliacinis teismas apeliantės nurodomoje praktikoje (2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-2045/2011) iš tikrųjų yra nurodęs, kad situacija, kai administratorius būtų įpareigotas kas kartą derinti būsimų išlaidų poreikį ir dydžius, neatitiktų pamatinių bankroto proceso principų – protingumo, ekonomiškumo, operatyvumo, toks nutarimas paralyžiuotų ne tik administratoriaus darbą, bet ir nepagrįstai suvaržytų jo teises, neatitiktų ĮBĮ nustatytų kreditorių susirinkimo pirmininko įgaliojimų. Tačiau nagrinėjamu atveju tokia situacija nesusiklostė, nes kreditorių susirinkimas, nors ir sumažindamas bankroto administratorės prašytą patvirtinti sąmatos dydį, ją patvirtino ir neįpareigojo bankroto administratorės kiekvieną kartą, kai tik iškiltų tam tikrų išlaidų poreikis, jas derinti su kreditorių susirinkimu ar jo pirmininku.
  8. Tiek tvirtindamas 2017 m. IV ketv. sąmatą, tiek ir 2018 m. I ketv. sąmatą, kreditorių susirinkimas nustatė, kad tik tuo atveju, jei patvirtintos sąmatos nepakaktų būtinoms ir pagrįstoms Unijos administravimo išlaidoms, bankroto administratorė privalo iš anksto kreiptis į kreditorių susirinkimą su prašymu dėl sąmatos didinimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks išankstinis kreipimasis į kreditorių susirinkimą dėl sąmatos didinimo atitinka tiek bankroto administratorės interesus, kad būtų atlygintos pagrįstos ir būtinos administravimo išlaidos, tiek ir kreditorių lūkestį, jog patvirtinta sąmata nebūtų viršyta, bei teisę, esant poreikiui, spręsti dėl sąmatos keitimo.

11Dėl atlyginimo bankroto administratorei nustatymo

  1. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą. Be to, atlyginimas turi būti pagrįstas ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodytais specialiaisiais kriterijais: ar bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė tęsia (vykdo) veiklą, parduodamo įmonės turto rūšimi ir jo kiekiu, taip pat įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumu bei jų kiekiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018).
  2. Skundžiamais nutarimais buvo patvirtintas bankroto administratorės atlyginimas 2017 m. III ir IV ketv. bei 2018 m. I ketv. Apeliantės teigimu, kadangi kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas dėl bankroto administratorės atlyginimo už 2017 m. III ketv. nustatymo, buvo teismo panaikintas, o kreditorių susirinkimas, iš naujo išsprendęs šį klausimą, patvirtino identišką Unijos kreditorių susirinkimo nutarimą, pirmosios instancijos teismas negalėjo nuspręsti, kad toks nutarimas, koks vieną kartą jau buvo panaikintas, yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo aspektu svarbu įvertinti priežastis, dėl kurių ankstesnis kreditorių susirinkimas buvo panaikintas ir klausimas grąžintas iš naujo spręsti kreditorių susirinkimui.
  3. Kaip nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1834-241/2017, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Unijos 2017 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkime ginčijamu nutarimu buvo nepagrįstai sumažintos administravimo išlaidos ir bankroto administratorės atlyginimas, patvirtinti dydžiai neadekvatūs atliekamoms procedūroms (lyginant su prieš tai faktiškai patirtomis ir kreditorių susirinkimo patvirtintomis administravimo išlaidomis, bei neįrodžius esmingai pasikeitusių darbo apimčių), faktinei Unijos padėčiai, pažeidžia protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus ir (ar) bankroto administratorės teises bei interesus. Apeliacinės instancijos teismas 2017 m. gruodžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1834-241/2017 konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, iš esmės tinkamai taikė ir aiškino iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusias ĮBĮ 36 straipsnio normas, reglamentuojančias administravimo išlaidų tvirtinimą (keitimą), tačiau be pakankamo ir būtino pagrindo įsiterpė į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą, todėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartį pakeitė, perduodamas klausimą dėl 2017 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu dėl 2017 m. III ketv. bankroto administravimo išlaidų sąmatos ir bankroto administratorės atlyginimo tvirtinimo Unijos kreditorių susirinkimui spręsti iš naujo.
  4. Unijos kreditorių susirinkimas, iš naujo spręsdamas dėl bankroto administratorės atlyginimo 2017 m. III ketv. tvirtinimo, nurodė, kad bankroto administratorės atlyginimas už 2017 m. III ketv. yra patvirtintas 2017 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimu antruoju darbotvarkės klausimu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad skundžiamu 2017 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimu, priimtu aštuntuoju darbotvarkės klausimu, buvo patvirtintas administratorės atlyginimas už 2017 m. III ketv., lygus atlyginimui, nurodytam 2017 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarime, priimtame antruoju darbotvarkės klausimu.
  5. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į teismo argumentus, dėl kurių jau vieną kartą buvo panaikintas kreditorių susirinkimo nutarimas dėl bankroto administratorės atlyginimo už 2017 m. III ketv. dydžio patvirtinimo, sprendžia, kad negali būti pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu kreditorių susirinkimo nutarimas visiškai nemotyvuotai (juolab kai kiti Unijos priimami nutarimai yra pakankamai išsamiai motyvuojami) patvirtinti tokį patį bankroto administratorės atlyginimo dydį, kokį teismas panaikino. Iš tikrųjų pirmosios instancijos teismo išvados, kad patvirtintas bankroto administratorės atlyginimo už 2017 m. III ketv. dydis yra adekvatus bankroto administratorės atliktoms procedūroms, faktinei bankrutavusios Unijos padėčiai, nepažeidžia protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų ir (ar) bankroto administratorės teisių bei interesų, ĮBĮ nuostatų, prieštarauja anksčiau priimtoje įsiteisėjusioje teismo nutartyje išdėstytiems argumentams. Dėl to konstatuotina, kad šiuo aspektu atskirasis skundas yra pagrįstas ir yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas bankroto administratorės skundo reikalavimas panaikinti 2017 m. gruodžio 22 d. Unijos kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą aštuntuoju darbotvarkės klausimu, panaikinti, šį reikalavimą tenkinant. Bankroto administratorė prašė pirmosios instancijos teismo, panaikinus šį nutarimą, patvirtinti 10 440 Eur / ketv. arba 3 480 Eur / mėn., įskaitant PVM, atlyginimą bankroto administratorei UAB „Verslo konsultantai“ už 2017 m. III ketv., o apeliacinės instancijos teismo prašo išspręsti klausimą iš esmės – UAB „Verslo konsultantai“ skundus tenkinti.
  6. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustačius, jog kreditorių susirinkimas vengia įgyvendinti savo kompetenciją arba dėl kreditorių grupės intereso nulemiama situacija, kai priimamais sprendimais pažeidžiamas bankroto proceso operatyvumas, vilkinamas būtinųjų procedūrų atlikimas, teismas, siekdamas bankroto procedūrų efektyvumo, bankroto proceso operatyvumo, tam tikrais išskirtiniais atvejais gali įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą. Tam turi būti konstatuotas bankroto proceso vilkinimas ir kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-219/2017). Teismo teisę įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo dėl administravimo išlaidų sprendimą patvirtina ir tai, kad pagal šiuo metu galiojantį ĮBĮ 36 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą teismui expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) suteikta teisė ne vien panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą iš naujo svarstyti kreditorių susirinkimui, o pačiam išspręsti klausimą dėl administravimo išlaidų iš esmės.
  7. Šiuo atveju vieną kartą apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. 2-1834-241/2017 jau sudarė sąlygas Unijos kreditorių susirinkimui įgyvendinti savo kompetenciją ir pačiam priimti nutarimą dėl bankroto administratorės atlyginimo už 2017 m. III ketv. dydžio patvirtinimo, tačiau, kaip jau minėta, kreditorių susirinkimas dėl to priėmė nemotyvuotą ir analogišką panaikintajam nutarimą, kuris naikintinas. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas šį klausimą išspręsti iš esmės, jo nebeperduodant iš naujo spręsti kreditorių susirinkimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismų pirmą kartą nagrinėjant šį klausimą išdėstyti argumentai dėl darbo apimčių sumažėjimo neįrodymo patvirtina, kad teisinga būtų patvirtinti tokį atlyginimo dydį, koks buvo kreditorių patvirtintas ankstesnį ketvirtį, t. y. 2017 m. II ketv. Tačiau apeliantė atskirajame skunde nesutinka su kintamos atlyginimo dalies, kuri priklauso nuo kreditorinio reikalavimo tenkinimo dydžio, nustatymu, teigdama, kad kintamai bankroto administratorės atlyginimo daliai išmokėti yra nustatoma neįgyvendinama sąlyga.
  8. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Unijos kreditorių susirinkimo valia ir ankstesniais ketvirčiais buvo tvirtinamas bankroto administratorės atlyginimas, nustatant pastovią ir kintamą (iš esmės priklausančią nuo pasiektų rezultatų) jo dalis, ir bankroto administratorė anksčiau tokių kreditorių susirinkimo nutarimų neskundė. Pats savaime toks atlyginimo išskaidymas į dalis neprieštarauja ĮBĮ normoms ir bankroto proceso tikslams ar jo dalyvių teisėms ir interesams, nes dėl pastoviosios dalies nustatymo bankroto administratorė gauna tam tikrą atlyginimą, o kita dalis iš esmės priklauso nuo pasiektų rezultatų. Nėra pakankamo pagrindo sutikti su apeliantės argumentu dėl nustatytos sąlygos neįgyvendinamumo tam tikrą ketvirtį, nes nustatant šią sąlygą, nėra žinoma, ar ir kiek kreditorių finansinių reikalavimų gali būti patenkinta būtent tą ketvirtį.
  9. Dėl išdėstytų argumentų atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad toks atlyginimas dėl jo kintamosios dalies nustatymo yra negaliojantis, todėl bankroto administratorei UAB „Verslo konsultantai“ už 2017 m. III ketv. patvirtintinas iki 10 440 Eur / ketv. arba 3 480 Eur / mėn., įskaitant PVM, atlyginimas, nustatant, kad mėnesio atlyginimą sudaro pastovi ir kintama dalys: a) pastovi atlyginimo dalis sudaro 1 740 Eur / mėn. (įskaitant PVM); b) kintama atlyginimo dalis gali sudaryti ne daugiau kaip 100 proc. nustatytos pastovios dalies (t. y. 1 740 Eur) ir ji apskaičiuojama atsižvelgiant į kreditorinio reikalavimo tenkinimo dydį (Eur); esant 100 proc. rodiklio faktiniam įgyvendinimui (t. y. pervedus kreditoriams 400 000 Eur), mokama visa kintama bankroto administratorės atlyginimo dalis; esant mažesniam nei 400 000 Eur kreditorinio reikalavimo tenkinimo dydžiui, kintama atlyginimo dalis yra mažinama proporcingai. Atskirajame skunde nėra pateikta kitų teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti pakeistas ne tik 2017 m. III ketv., tačiau ir 2017 m. IV ketv. bei 2018 m. I ketv. atlyginimas.

12Dėl patirtų išlaidų nepatvirtinimo

  1. Kreditorių susirinkimas, tvirtindamas išlaidų sąmatą, iš anksto nepatvirtina, kad šios išlaidos tikrai bus patirtos ar kad jos tikrai bus būtinos ir pagrįstos. Pagal kasacinio teismo praktiką, siekdamas administravimo išlaidų atlyginimo, administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018).
  2. Atkreiptinas dėmesys, kad dalis 2017 m. II ir III ketv. Unijos administravimo išlaidų, dėl kurių kreditoriams nekilo abejonių, buvo patvirtintos ir dėl jų ginčo šioje byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs surinktus įrodymus, nagrinėjamu atveju konstatavo, kad bankroto administratorė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos dėl faktiškai patirtų administravimo išlaidų, kurios nebuvo patvirtintos, tinkamai neįvykdė. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija.
  3. Unijos 2018 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkime buvo nepatvirtintos šios 2017 m. II ketv. išlaidos: dalis (1 100 Eur) išlaidų advokatams; visos (3 450,90 Eur) buhalterinės apskaitos paslaugų išlaidos; visos (525,45 Eur) informacinių technologijų paslaugų išlaidos; visos (980,82 Eur) dokumentų valdymo išlaidos. Unijos 2018 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkime buvo nepatvirtintos šios 2017 m. III ketv. išlaidos: dalis (1 815 Eur) išlaidų advokatams; visos (3 447,40 Eur) buhalterinės apskaitos paslaugų išlaidos; visos (586,45 Eur) informacinių technologijų paslaugų išlaidos; visos (1 471,23 Eur) dokumentų valdymo išlaidos.
  4. Nors suinteresuotas asmuo nurodo, kad administratorės prašomos tvirtinti 2017 m. III ketv. faktinės išlaidos (16 771,94 Eur) viršijo 2017 m. III ketv. kreditorių 2017 m. birželio 21 d. nutarimu patvirtintą sąmatą (14 500 Eur), tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ši 2017 m. birželio 21 d. nutarimu patvirtinta sąmata Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi buvo panaikinta. Be to, šis argumentas kreditorių nebuvo nurodytas kaip išlaidų netvirtinimo pagrindas.
  5. Dėl išlaidų advokatams už 3 atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą nepatvirtinimo apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nėra ginčo, jog šios išlaidos buvo realiai patirtos. Kreditorių susirinkimas šių išlaidų nepatvirtino, nurodydamas, jog jos buvo patirtos viršijus Darbo laiko apskaitos taisyklėse nustatytą procesinių dokumentų rengimo trukmę ir jog bankroto administratorė nepateikė paaiškinimų dėl viršyto rengimo laiko bei argumentų, kodėl šių dokumentų negalėjo parengti Unijos teisininkas. Iš tikrųjų Darbo laiko apskaitos taisyklėse nustatyta, kad orientacinė (rekomenduojama) atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo trukmė – 6 val., kuri ginčijamų išlaidų atveju buvo viršyta, nes buvo sugaišta atitinkamai 20, 8,5 ir 24,50 val. Kreditorių susirinkimas, 2017 m. gruodžio 22 d. susirinkime patvirtindamas didžiąją dalį advokatų 2017 m. II ir III ketv. suteiktų paslaugų, iš esmės patvirtino poreikį nagrinėjamose bylose atstovaujant Unijos interesus pasitelkti advokatus. Tačiau sutiktina su bankroto administratorės argumentu, kad kreditorių susirinkimas, nustatęs, jog tam tikros išlaidos buvo patirtos viršijus Darbo laiko apskaitos taisyklėse nustatytą procesinių dokumentų rengimo trukmę ir jog bankroto administratorė nepagrindė tokio viršijimo pagrįstumo, nepagrįstai nepatvirtino visų ginčijamų dokumentų rengimo išlaidų, o ne tik tos dokumentų rengimo išlaidų dalies, kuri viršijo Darbo laiko apskaitos taisyklėse nustatytą orientacinę (rekomenduojamą) procesinių dokumentų rengimo trukmę. Taigi ta nepatvirtintų išlaidų advokatams dalis, kuri apskaičiuota neviršijant orientacinės (rekomenduojamos) atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo trukmės, t. y. 330 Eur už vieną atsiliepimą į apeliacinį skundą (6 val. x 55 Eur / val. advokato darbo įkainis), turėjo (turi) būti patvirtinta.
  6. Dėl buhalterinės apskaitos, informacinių technologijų ir dokumentų valdymo paslaugų išlaidų 2017 m. II ir III ketv. netvirtinimo akcentuotina, kad nėra ginčo, jog šios išlaidos buvo realiai patirtos, t. y. už paslaugas buvo išrašytos sąskaitos ir jos apmokėtos. Tačiau kreditorių susirinkimas netvirtino visų šioms paslaugoms apmokėti patirtų išlaidų, nurodydamas, kad bankroto administratorė nepateikė išsamaus pagrindimo apie konkrečius ataskaitinį laikotarpį atliktus darbus ir jų trukmę.
  7. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant dėl šių išlaidų nepatvirtinimo teisėtumo ir pagrįstumo yra svarbūs keli aspektai, tačiau pirmosios instancijos teismas itin sureikšmino vieną iš jų, t. y. kad informacinių technologijų, dokumentų valdymo ir dalį buhalterinės apskaitos paslaugų Unijai teikė pati bankroto administratorė pagal su ja sudarytas sutartis, nors ši aplinkybė, kaip išlaidų netvirtinimo pagrindas, 2017 m. gruodžio 22 d. nutarime net nėra įvardyta. Be to, šiuo aspektu akcentuotina, kad kreditorių susirinkimas, tvirtindamas Unijos administravimo išlaidas, patirtas ankstesniais ketvirčiais, paslaugas teikusio subjekto nelaikė kliūtimi tvirtinti realiai patirtas išlaidas, t. y. toleravo, kad paslaugas Unijai teikia UAB „Verslo konsultantai“, todėl vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo netvirtinti ir vėliau patirtų išlaidų.
  8. Nurodytų paslaugų tvirtinimas ankstesniais ketvirčiais taip pat patvirtina šių išlaidų poreikį Unijos administravimo procese tol, kol Unijos padėtis nebuvo iš esmės pasikeitusi, t. y. kol nebuvo parduotas paskolų portfelis, o kaip jau minėta, jis buvo parduotas 2018 m. I ketv. Kaip jau yra konstatavę teismai, spręsdami anksčiau dėl Unijos administravimo išlaidų sąmatos ir bankroto administratorės atlyginimo už 2017 m. III ketv. patvirtinimo kilusį ginčą, neįrodyta, kad bankroto procese esmingai pasikeitė darbo apimtys, jas lyginant su ankstesniais metų ketvirčiais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra abejonių, kad buhalterinės apskaitos, informacinių technologijų ir dokumentų valdymo paslaugų poreikis ir šių paslaugų apimtys yra neatsiejamai susijusios su paskolų portfelio, kaip Unijos turto, administravimu. Bankroto administratorė 2017 m. lapkričio 28 d. elektroniniame laiške ir pirmosios instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kas sudaro teikiamas buhalterinės apskaitos, informacinių technologijų ir dokumentų valdymo paslaugas, teikiant šias paslaugas sugaištą laiką. Atkreiptinas dėmesys, kad ankstesniais ketvirčiais (2016 m. III, IV ir 2017 m. I ketv.) kreditorių susirinkimas tvirtindavo net didesnes ar labai panašias ginčijamoms paslaugoms apmokėti patirtas išlaidas.
  9. Dėl dalies 2017 m. III ketv. informacinių technologijų išlaidų (61 Eur) sutiktina su bankroto administratorės argumentu, kad šios išlaidos kreditorių buvo nepatvirtintos visiškai dėl formalaus pagrindo, t. y. dėl jų nurodymo informacinių technologijų paslaugas detalizuojančioje eilutėje, o ne atskiroje administravimo išlaidų eilutėje, kaip turėtų būti kreditorių nuomone. Toks formalus trūkumas neturėtų lemti realiai patirtų ir pagrįstų išlaidų netvirtinimo.
  10. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kreditorių susirinkimas nepagrįstai nepatvirtino visų buhalterinės apskaitos, informacinių technologijų ir dokumentų valdymo paslaugų išlaidų, taip iš esmės paneigdamas šių paslaugų būtinumą Unijos administravimo procese, nors neįrodyta, jog 2017 m. II ir III ketv. ginčijamų paslaugų apimtys būtų labai sumažėjusios, palyginti jas su ankstesniais ketvirčiais (2016 m. III, IV ir 2017 m. I ketv.), nes tuo metu paskolų portfelis dar nebuvo parduotas, ir nors prašomos patvirtinti šių paslaugų įsigijimo išlaidos nėra didesnės nei ankstesnių ketvirčių. Todėl pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas palikti tokį kreditorių susirinkimo nutarimą nepakeistą laikytinas neatitinkančiu teisingumo ir protingumo principų bei bankroto administratorės ir Unijos kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi pirmosios instancijos teismo nutartis šiuo aspektu keistina, panaikinant jos dalį, kuria atmestas bankroto administratorės reikalavimas panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimus dėl patirtų išlaidų nepatvirtinimo. Dėl užsitęsusio seniai patirtų išlaidų netvirtinimo, atsižvelgęs į tai, kad ginčo šalys yra pateikusios su ginčo klausimu susijusius argumentus ir dokumentus, o ginčas kilo tik dėl jų vertinimo (ar jie pakankami pagrįsti išlaidas), siekdamas bankroto procedūrų efektyvumo, bankroto proceso operatyvumo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog yra pagrindas tenkinti bankroto administratorės prašymą ir iš esmės išspręsti klausimą dėl šioje nutartyje aptartų nepagrįstai kreditorių nepatvirtintų išlaidų tvirtinimo, jas patvirtinant.

13Dėl pareigybių sąrašo patvirtinimo

  1. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl darbuotojų pareigybių Unijos bankroto procese poreikio, netyrė, kokias Unijoje įdarbinti asmenys atlieka funkcijas, nevertino bankroto administratorės skunde dėl 2017 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo šiuo aspektu išdėstytų motyvų. Iš 2017 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad bankroto administratorė devintuoju darbotvarkės klausimu prašė 2018 m. I ketv. patvirtinti tokį Unijos darbuotojų pareigybių sąrašą: teisininkas – 1 etatas, finansų analitikas – 0,25 etato, o suinteresuotas asmuo pateikė alternatyvų nutarimo projektą, kuris ir buvo priimtas, patvirtinant 0,5 teisininko etato ir 0,25 finansų analitiko etato. Taigi išsiskyrė kreditorių ir bankroto administratorės nuomonės dėl teisininko darbo poreikio Unijoje.
  2. Kreditorių susirinkimas ginčijamame nutarime aiškiai pagrindė, kodėl priėmė nutarimą tvirtinti būtent tokį pareigybių sąrašą, nurodydamas, kad parduodamas paskolų portfelis ir tai lems darbo apimčių mažėjimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad patvirtintas darbuotojų pareigybių sąrašas 2018 m. I ketv. yra adekvatus faktinei bankrutavusios Unijos padėčiai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. Kaip jau minėta, paskolų portfelis, kuriam parduoti buvo pasitelktas tarpininkas, buvo parduotas 2018 m. vasario 8 d. Nėra duomenų, kad būtent dėl paskolų portfelio pardavimo teisininko darbo poreikis Unijoje paskolų portfelio pardavimo ketvirtį nebūtų sumažėjęs, kaip teigia suinteresuotas asmuo. Be to, apeliantė neįrodė, kad patvirtinus 1, o ne 0,5 teisininko etato, būtų galima sutaupyti administravimo lėšų, skiriamų advokatų paslaugoms. Taigi nėra pagrindo spręsti, kad su pareigybių sąrašo patvirtinimu susijęs kreditorių susirinkimo nutarimas yra nepagrįstas ar neteisėtas ir dėl to turėtų būti panaikintas.

14Dėl procesinės bylos baigties

  1. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalis atmesti skundo reikalavimus panaikinti 2017 m. gruodžio 22 d. Unijos kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus pirmuoju, antruoju ir aštuntuoju darbotvarkės klausimais, ir dėl jų priimti kitokius sprendimus, neatitinka kreditorių ir bankroto administratorės interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimų, todėl naikintina ir ši skundo dalis tenkintina iš dalies, nurodytus nutarimus panaikinant ir papildomai patvirtinant 2017 m. II ketv. faktiškai patirtas Unijos administravimo išlaidas – 5 287,17 Eur (PVM įskaitytas), papildomai patvirtinant 2017 m. III ketv. faktiškai patirtas Unijos administravimo išlaidas – 6 165,08 Eur (PVM įskaitytas), bei patvirtinant bankroto administratorės atlyginimą už 2017 m. III ketv.: iki 10 440 Eur / ketv. arba 3 480 Eur / mėn., įskaitant PVM, nustatant, kad mėnesio atlyginimą sudaro pastovi ir kintama dalys: a) pastovi atlyginimo dalis sudaro 1 740 Eur / mėn. (įskaitant PVM); b) kintama atlyginimo dalis gali sudaryti ne daugiau kaip 100 proc. nustatytos pastovios dalies (t. y. 1 740 Eur) ir ji apskaičiuojama atsižvelgiant į kreditorinio reikalavimo tenkinimo dydį (Eur); esant 100 proc. rodiklio faktiniam įgyvendinimui (t. y. pervedus kreditoriams 400 000 Eur), mokama visa kintama bankroto administratorės atlyginimo dalis; esant mažesniam nei 400 000 Eur kreditorinio reikalavimo tenkinimo dydžiui, kintama atlyginimo dalis yra mažinama proporcingai. Kita pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestos kitos bankroto administratorės skundų dalys, paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

16Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį.

17Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. nutarties dalį, kuria atmesti atsakovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) Nacionalinės kredito unijos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo konsultantai“ skundo reikalavimai panaikinti 2017 m. gruodžio 22 d. bankrutavusios kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) Nacionalinės kredito unijos kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus pirmuoju, antruoju ir aštuntuoju darbotvarkės klausimais, ir dėl jų priimti kitokius sprendimus, bei klausimą išspręsti iš esmės – šiuos atsakovės reikalavimus tenkinti iš dalies:

  1. panaikinti bankrutavusios kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) Nacionalinės kredito unijos 2017 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus pirmuoju, antruoju ir aštuntuoju darbotvarkės klausimais;
  2. papildomai patvirtinti 2017 m. II ketv. faktiškai patirtas bankrutavusios kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) Nacionalinės kredito unijos administravimo išlaidas – 5 287,17 Eur (PVM įskaitytas);
  3. papildomai patvirtinti 2017 m. III ketv. faktiškai patirtas bankrutavusios kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) Nacionalinės kredito unijos administravimo išlaidas – 6 165,08 Eur (PVM įskaitytas);
  4. patvirtinti bankrutavusios kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) Nacionalinės kredito unijos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo konsultantai“ atlyginimą už 2017 m. III ketv.:
  • iki 10 440 Eur / ketv. arba 3 480 Eur / mėn., įskaitant PVM, nustatant, kad mėnesio atlyginimą sudaro pastovi ir kintama dalys:

18a) pastovi atlyginimo dalis sudaro 1 740 Eur / mėn. (įskaitant PVM);

19b) kintama atlyginimo dalis gali sudaryti ne daugiau kaip 100 proc. nustatytos pastovios dalies (t. y. 1 740 Eur) ir ji apskaičiuojama atsižvelgiant į kreditorinio reikalavimo tenkinimo dydį (Eur); esant 100 proc. rodiklio faktiniam įgyvendinimui (t. y. pervedus kreditoriams 400 000 Eur), mokama visa kintama bankroto administratorės atlyginimo dalis; esant mažesniam nei 400 000 Eur kreditorinio reikalavimo tenkinimo dydžiui, kintama atlyginimo dalis yra mažinama proporcingai.

20Kitą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Data 2018-06-07
Atsisiųsti DOCX
Rūšis Civilinė byla
Tipas Nutartis
Teismas Lietuvos apeliacinis teismas
Teisėjas(ai) Artūras Driukas
Baigtis Nutartis pakeista.
Proceso dalyviai
Atsakovo atstovas
Verslo konsultantai 300107165
Ieškovas
Lietuvos bankas 188607684
Kreditorius
Indėlių ir investicijų draudimas 110069451
Atsakovas
Bankrutavusi KB Nacionalinė kredito unija 112041454
Ryšiai
Cituoja Cituojama
Kontaktai Taisyklės Konfidencialumo politika