Byla 2K-373-696/2016
Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Gintaro Godos ir pranešėjo Vytauto Piesliako, sekretoriaujant Laurai Vaštakaitei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Pliopliui, nuteistajam A. B., gynėjams advokatams Mariui Navickui ir Gintarui Lukošiui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. Ž. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nuosprendžio bei nuteistosios L. R. ir nuteistojo A. B. bei jo gynėjo advokato Mariaus Navicko kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nuosprendžio.

2Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu I. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, 222 straipsnio 1 dalį 400 MGL dydžio (52 000 Lt, t. y. 15 060,24 Eur) bauda, 220 straipsnio 1 dalį 200 MGL dydžio (26 000 Lt, t. y. 7530,12 Eur) bauda.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, I. Ž. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams.

4Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, I. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 92 405,83 Lt (26 762,57 Eur) konfiskavimas.

5I. Ž. dėl kaltinimų pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

6Patenkinus Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Klaipėdos apskrities VMI) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius) civilinius ieškinius, priteista iš I. Ž. 27 231,65 Lt (7886,83 Eur) valstybės naudai ir 3684,28 Lt (1067,04 Eur) VSDFV Klaipėdos skyriui.

7L. R. ir A. B. dėl kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 202 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

8Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nuosprendžiu panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio dalis dėl L. R. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį ir A. B. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis:

9L. R. nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 222 straipsnio 1 dalį 250 MGL dydžio (9415 Eur) bauda, 220 straipsnio 1 dalį 100 MGL dydžio (3766 Eur) bauda.

10Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, galutinė subendrinta bausmė L. R. paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jos priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

11A. B. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

12Pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendis:

13I. Ž., nuteistam pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį galutine dvejų metų laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 75 straipsnio 1, 2 dalis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

14Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš I. Ž. priteista Klaipėdos apskrities VMI 27 231,65 Lt (t. y. 7886,83 Eur) ir VSDFV Klaipėdos skyriui 3684,28 Lt (t. y. 1067,04 Eur) turtinei žalai atlyginti, ir palikti civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

15Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuota iš I. Ž., L. R. ir A. B. po 8920,86 Eur.

16Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

17Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Piesliako pranešimą, nuteistojo A. B. ir jo gynėjo advokato Mariaus Navicko, prašiusių A. B. ir jo gynėjo kasacinį skundą tenkinti, nuteistųjų L. R. ir I. Ž. gynėjo advokato Gintaro Lukošiaus, prašiusio L. R. ir I. Ž. kasacinius skundus tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

181. I. Ž., L. R. ir A. B. nuteisti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, pasisavino I. Ž. žinioje buvusį ir L. R. bei A. B. patikėtą didelės vertės svetimą turtą:

19I. Ž., L. R. ir A. B. iki 2012 m. balandžio 3 d., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, tyrimo metu nenustatytoje vietoje susitarė sukurti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) ir plėtoti atrakcionų paslaugų teikimo verslą siekiant, slepiant mokesčius valstybei, pasisavinti bendrovės pinigines lėšas. Taip pasiekus susitarimą nurodytai nusikalstamai veiklai vykdyti, bendrininkai pasiskirstė vaidmenimis: I. Ž. įregistruos UAB „O.“, kurioje vykdys bendrovės vadovo pareigas, jo sugyventinė L. R. eis buhalterės pareigas, o A. B. eis vadybininko pareigas ir bus atsakingas už atrakcionų aparatų įgijimą, jų tinkamą funkcionavimą, darbuotojų darbų paskirstymą, piniginių įplaukų administravimą bei jų pasidalinimą su bendrininkų grupės nariais.

20I. Ž. 2012 m. balandžio 3 d. įregistravo UAB „O“, įmonės kodas ( - ), ir 2012 m. balandžio 18 d. užėmęs bendrovės direktoriaus pareigas tą pačią dieną priėmė į buhalterės pareigas L. R., o į vadybininko pareigas – A. B.. Vykdydami išankstinį susitarimą, pažeisdami Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1, 4 dalis, 16 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3, 4, 16 punktus, Mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatus ir reikalavimus, I. Ž. ir L. R. apgaulingai tvarkant šios bendrovės buhalterinę apskaitą ir siekiant išvengti mokesčių, pateikiant valstybės įgaliotoms institucijoms deklaracijas su žinomai neteisingais duomenimis, nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d. neteisėtai gavo I. Ž. patikėtą bei L. R. ir A. B. žinioje buvusį didelės vertės svetimą – UAB „O.“ priklausantį turtą – pinigines lėšas, iš viso 304 500 Lt įplaukų, kurių neįtraukė į UAB „O.“ buhalterinę apskaitą ir dalį jų – 123 321,76 Lt – pasisavino.

21I. Ž. ir L. R. nuteisti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą:

22I. Ž., būdamas UAB „O.“ direktorius, veikdamas bendrininkų grupe su bendrovės buhaltere L. R., vykdydamas bendrininkų grupės narių išankstinį susitarimą, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o L. R. pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, 11 straipsnio 1 dalį, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d., pažeisdami to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ reikalavimus, 12 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 16 straipsnio 1 dalį, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punktą, kuriame nurodyta, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o priėmus pinigus – ir kasininkas, 4 punktą, kuriame nurodyta, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį <...>), išrašius kasos išlaidų orderį, 16 punktą, kuriame nurodyta, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašai) reikalavimus:

231) nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 22 d. į apskaitą neįtraukė, nepagrindė apskaitos dokumentais ir apskaitos registruose neužregistravo aštuoniems darbuotojams V. Ž., R. V., R. S., A. A., A. E., L. R., Z. G., P. Ž. iš viso 9943,75 Lt darbo užmokesčio priskaitymo ir iš viso 7728,17 Lt darbo užmokesčio išmokėjimo;

242) nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 22 d. neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais ūkinės operacijos metu iš viso 304 500 Lt įplaukų, gautų iš fizinių asmenų už atrakcionų paslaugas ir šerbetą, iš jų: birželio mėn. – 47 489 Lt, liepos mėn. – 143 905 Lt, rugpjūčio mėn. – 113 106 Lt. Atitinkamai apskaitos registre – kasos knygoje neįrašė kasos pajamų orderių, pagrindžiančių 304 500 Lt įplaukų gavimą į UAB „O.“ kasą, ir sumažino 304 500 Lt dokumentinį kasos likutį. Taip pat apskaitos registruose – sąskaitoje Nr. 272 „Kasa“ neužregistravo iš viso 304 500 Lt įplaukų iš fizinių asmenų už atrakcionų paslaugas, sąskaitoje Nr. 5005 „Suteiktų paslaugų pajamos“ neužregistravo iš viso 278 553,72 Lt pajamų, iš jų: birželio mėn. – 47 489 Lt, liepos mėn. – 137 588,69 Lt, rugpjūčio mėn. – 93 476,03 Lt;

253) nuo 2012 m. liepos 9 d. iki 2012 m. rugpjūčio 15 d. nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose prekių, skirtų šerbeto, už kurį nuo 2012 m. liepos 9 d. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d. surinkta iš viso 6190 Lt įplaukų, neįtrauktų į bendrovės apskaitą gamybai, įsigijimo;

264) nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 22 d. neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais – neišrašė keturiais atvejais kasos išlaidų orderių – 1547,99 Lt grynųjų pinigų, sumokėtų ūkio subjektams už prekes ir gautas paslaugas. Atitinkamai apskaitos registre – kasos knygoje neįrašė keturiais atvejais 1547,99 Lt grynųjų pinigų išmokėjimo UAB „O.“ darbuotojams, apmokėjusiems už prekes ir gautas paslaugas ūkio subjektams;

275) nuo 2012 m. birželio 4 d. iki 2012 m. rugpjūčio 20 d. neįtraukė į apskaitą, neužregistravo apskaitos registruose ir nepagrindė apskaitos dokumentais – neišrašė kasos išlaidų orderių – iš viso 156 122 Lt išlaidoms. Atitinkamai apskaitos registre – kasos knygoje neįrašė kasos išlaidų orderių, pagrindžiančių iš viso 156 122 Lt išlaidas, kurios nebuvo įtrauktos į bendrovės apskaitą.

28Dėl to pagal UAB ,,O.“ direktoriaus I. Ž. organizuotą ir L. R. tvarkytą buhalterinę apskaitą nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d. nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB ,,O.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

29I. Ž. ir L. R. nuteisti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, siekdami išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas, kurias pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms, žinomai neteisingus duomenis apie juridinio asmens pajamas ir turtą:

30I. Ž., būdamas UAB „O.“ direktorius, veikdamas bendrininkų grupe su bendrovės buhaltere L. R., pagal bendrininkų grupės narių išankstinį susitarimą, siekiant išvengti mokesčių, Mėnesinių pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijose pateiktose valstybės įgaliotai institucijai – Klaipėdos apskrities VMI už 2012 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesius, įrašė žinomai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, taip 18 eilutėje nedeklaravo iš viso 9943,75 Lt išmokėtų išmokų, neatėmus neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – NPD), papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – PNPD), socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 eilutėje nedeklaravo 1305,43 Lt išskaičiuotą pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai), iš jų:

312012 m. birželio mėn. 18 eilutėje nedeklaravo 3986,57 Lt (379,69 + 449,34 + 409,59 + 2747,95) išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 eilutėje nedeklaravo 597,88 Lt (55,12 + 4,40 + 73,73 + 464,63) išskaičiuotą pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai);

322012 m. liepos mėn. 18 eilutėje nedeklaravo 5228,74 Lt (182,72 + 69,77 + 515,13 + 365,15 + 429,45 + 409,59 + 2200 + 1056,93) išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 eilutėje nedeklaravo 639,53 Lt (14,27 + 14,28 + 54,80 + 73,73 + 366 + 116,45) išskaičiuotą pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai);

332012 m. rugpjūčio mėn. 18 eilutėje nedeklaravo 728,42 Lt (406,71 + 321,71) išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 eilutėje nedeklaravo 68,02 Lt (34,01 + 34,01) išskaičiuotą pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai).

34Be to, jis 2012 m. birželio mėn. ir liepos mėn. dvylika atvejų valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateikė žinomai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir socialinio draudimo įmokas, iš viso 9215,31 Lt (3986,57 + 5228,74) ir įmokų iš viso 3684,28 Lt (1593,83 + 2090,45) (30,98 proc. + 3 proc. + 6 proc.), t. y. nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. liepos 31 d. dvylika atvejų neužregistravo iš viso 9215,31 Lt pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir iš viso 3684,28 Lt įmokų:

352012 m. birželio mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį stulpelyje S4 neįrašė 3986,57 Lt pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir S5 stulpelyje neįrašė 1593,83 Lt socialinio draudimo įmokų ir ataskaitoje „Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos” (forma SAM3SD) Ali stulpeliuose keturiais atvejais darbuotojams R. V., E. S., L. R., Z. G. neįrašė iš viso 3986,57 Lt pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir 12 eilutėje iš viso 1593,83 Lt (30,98 proc. + 3 proc. + 6 proc.) įmokų, P7 stulpelyje neįrašė iš viso 3986,57 Lt pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir P8 stulpelyje iš viso 1593,83 Lt įmokų;

362012 m. liepos mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį stulpelyje S4 neįrašė 5228,74 Lt pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir S5 stulpelyje neįrašė 2090,45 Lt (30,98 proc. + 3 proc. + 6 proc.) socialinio draudimo įmokų, ataskaitoje „Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos“ (forma SAM3SD) Ali stulpeliuose aštuoniais atvejais darbuotojams V. Ž., R. V., E. S., L. R., Z. G., A. A., A. E., P. Ž. neįrašė iš viso 5228,74 Lt pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir 12 eilutėje iš viso 2090,45 Lt įmokų bei P7 stulpelyje neįrašė iš viso 5228,74 Lt pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir P8 stulpelyje iš viso 2090,45 Lt įmokų.

372. Nuteistasis I. Ž. kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 30 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; arba jeigu šis prašymas nebūtų patenkintas – pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir kasatorių išteisinti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir švelninti bausmę.

38Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą. Kasatorius nesutinka su teismų padarytomis išvadomis, kad, gavus neapskaitytų piniginių lėšų, jos nebuvo įneštos į bendrovės kasą ir buvo pasisavintos. Pasak kasatoriaus, buhalterinėje apskaitoje nefiksuotų piniginių lėšų gavimas, turėjimas yra sietinas su vieninteliu tikslu – mokesčių vengimu, nes tyčia yra aiškiai nukreipta į apmokestinamos bazės (gautų pajamų) sumažinimą. Pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 10 punktą atskaitingas asmuo, gavęs iš fizinių asmenų arba ūkio subjektų pinigus už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas, avansą arba kitas pinigų įplaukas, išduoda Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraše nurodytą apskaitos dokumentą (kasos aparato kvitą, pinigų priėmimo kvitą arba kita). Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius arba jo kvitas. Kasatorius pažymi, kad piniginių lėšų už prekes ir paslaugas gavimas ir neįnešimas į kasą pirmiausia užtraukia administracinę atsakomybę pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATKP) 1635, 1636, 1637 straipsnius. Antra, tokiu būdu gaunant pinigines lėšas yra vengiama mokėti privalomus mokesčius, pvz., pelno, ir už tai pagal teismų praktiką kyla atsakomybė pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, dažnai – ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-185-942/2016, 2K-492/2013, 2K-180/2014, 2K-539/2012, 2K-99/2013, 2K-430/2009, 2K-327/2011, 2K-498/2011). Taigi atvejai, kai vykdant veiklą įmonių vadovai gauna neapskaitytų pinigų sumas, kurios neįtraukiamos į kasą bei nepagrindžiamos buhalterinės apskaitos dokumentais, kvalifikuojami pagal BK 222 straipsnio 1 dalį; atvejai, kai tokiu būdu siekiama išvengti ir privalomai mokėtinų mokesčių (PVM, pelno, gyventojų pajamų ir kt.), papildomai kvalifikuojami ir pagal BK 220 straipsnio l dalį. Pasak kasatoriaus, bylos duomenys leidžia daryti vienareikšmišką išvadą apie tyčios kryptingumą – galimą mokesčių vengimą ir apgaulingą apskaitą. Piniginės lėšos, kurios neva buvo pasisavintos, buvo rastos pas bendrovės darbuotoją A. B. ir jos, teismų nuomone, identifikuotos kaip veikloje naudojamos pajamos. Nustačius galimas neapmokestinamąsias pajamas, vienintelis teisingas tokių veiksmų vertinimas galėtų būti tik taikant BK 220 ir 222 straipsnius.

39Kasatorius, vadovaudamasis BK 2 straipsnio 4 dalimi, remdamasis kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2013, 2K-P-78-2012 pateiktais išaiškinimais, teigia, kad teismai neaprašė, kaip reiškėsi tiesioginė tyčia padarant BK 183 straipsnyje numatytą veiką, o nustatytos aplinkybės paneigia galimybę vertinti kasatoriaus veiksmus kaip tyčinius savintis svetimas (UAB „O.“) pinigines lėšas (kratų metu pinigai, neoficiali buhalterija rasti ne pas I. Ž.). Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad turto pasisavinimas buvo vykdomas bendrininkaujant. Byloje nustatyta, kad faktiškai visą veiklą prižiūrėjo A. B., kuris rinko ir tiesiogiai kontroliavo pinigų gavimą iš darbuotojų ir pas save laikė pinigus. Nepašalinta abejonė, kad I. Ž. realiai žinojo, kiek pinigų yra pas A. B.. Be to, teismai neatsižvelgė, kaip buvo įkurta įmonė UAB „O.“: I. Ž. ir A. B. vertėsi atrakcionų aparatų, priklausiusių I. Ž. individualiai įmonei, paslaugų teikimu, o vėliau buvo nuspręsta steigti įmonę siekiant veiklos supaprastinimo (įmonės buhalterinėje apskaitoje net nebuvo apskaityti žaidimų aparatai, nes I. Ž. individuali įmonė nepardavė UAB „O.“ šių aparatų).

40Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnį, nurodė, kad „tiek nuteistasis, tiek išteisintieji aiškiai suvokė, jog savo veiksmais kėsinasi į tą patį objektą – UAB „O.“ piniginių lėšų pasisavinimą, ir savo veiksmais realizavo dalį nusikalstamų veikų objektyviųjų požymių – apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, siekiant išvengti mokesčių, pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms deklaracijas su žinomai neteisingais duomenimis apie bendrovės turtą ir pajamas.“ Iš Apeliacinio teismo nuosprendžio matyti, kad dalis neva pasisavintų piniginių lėšų yra konfiskuota, vietoje to, kad nustatyta neapskaitytų pinigų dalis būtų apmokestinta, nes gauta iš legalios veiklos. Nusprendus, kad tokia situacija kvalifikuotina ir pagal BK 183 straipsnį, lieka neaišku, ar kratos metu rasti pinigai grąžintini juridiniam asmeniui ar jie, tenkinant civilinį ieškinį, priteistini civiliniams ieškovams (VMI ir „Sodrai“, įmonei).

41Kasatorius nurodo ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, BK 183 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties buvimą iš esmės grįsdamas bendrininkavimu, tiksliai neįvardija pasisavinto turto dydžio, laiko ir vietos. Šis teismas konstatavo, kad: „byloje aptariamų nusikaltimų pobūdis, veikimo schema ir surinkti įrodymai leidžia neabejotinai teigti, jog I. Ž., L. R., A. B. nusikalstamas veikas įvykdė bendrininkų grupe. Akivaizdu, kad siekdami pasisavinti UAB ,,O.“ turtą – pinigines lėšas, I. Ž., L. R. ir A. B. turėjo suvienyti savo pastangas ir susitelkti bendram tikslui. Nusikaltimo mechanizmas atskleidžia, kad nusikalstamas sumanymas niekaip negalėjo būti pasiektas pavienio asmens pastangomis“. Pasak kasatoriaus, tai rodo, kad teismas jo veiką faktiškai kildina iš jo ir kitų nuteistųjų objektyvaus pakaltinamumo, t. y. kad jie visi buvo įmonės darbuotojai, o kasatorius – ir įmonės direktorius. Be to, nuosprendyje įvardyta pasisavintų pinigų suma (123 321,76 Lt) yra apskaičiuota iš juodraštinių užrašų, tačiau neindividualizuota pagal nuteistuosius. Kratų metu pinigai rasti ne pas kasatorių, todėl neaišku, kaip jis galėjo objektyviai suvokti, kad savinasi pinigus, kurių net nebuvo matęs ar paėmęs. Šiuo atveju negali būti jokio aiškaus priežastinio ryšio tarp nuteistojo veiksmų ir galimo piniginių lėšų pasisavinimo, taigi jo veiksmuose nėra visų objektyviųjų ir subjektyviųjų turto pasisavinimo požymių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-176-303/2015) („Teismų praktika“, Nr. 43).

42Pagal teismų praktiką vienas iš turto pasisavinimo būdų yra dokumentų klastojimas, kai suklastoto, pvz., kasos išlaidų orderiu ir pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, kurios turinys yra neteisingas, dokumento pagrindu iš įmonės kasos paimami pinigai. Šiuo atveju negali būti klastojimo, nes negalima pasisavinti to, ko nėra kasoje. Nuteistasis neklastojo buhalterinės apskaitos dokumentų, neatliko piniginių operacijų, susijusių su grynųjų pinigų apskaitymu, tad tyčia galėjo būti nukreipta vien tik į galimą mokesčių vengimą ir apgaulingą buhalterinės apskaitos vedimą. Teisingas konkrečios veikos pavojingumo bei subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių nustatymas turi didelę reikšmę kvalifikuojant nusikalstamas veikas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-559/2011).

43Be to, apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas, kad neapskaitytos piniginės lėšos kasatoriui buvo patikėtos, nurodė: „nustatyta, jog surinktos bendrovės įplaukos buvo saugomos A. B. bute žodiniu susitarimu. Iš apklaustų bendrovės darbuotojų parodymų matyti, jog surinkti iš paslaugų gavėjų pinigai buvo perduodami A. B., I. Ž. arba L. R.“. Pasak kasatoriaus, kvalifikuojant turto pasisavinimą nepakanta neva nustatytų „žodinių susitarimų“ ar „juodraštinių užrašų“. Šiuo atveju vėl laikomasi objektyvaus pakaltinamumo kriterijaus, kad vien dėl jo užimamų pareigų asmuo nuteisiamas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Be to, teismai prieštaringai argumentavo, kad, viena vertus, pinigus rinko ir saugojo A. B., tačiau už jų pasisavinimą nuteisiamas I. Ž., o vėliau, pakeitus pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nurodoma, kad jie „žodinio susitarimo“ pagrindu bendrininkavo pasisavinant.

44Kasatorius taip pat prašo paskirti švelnesnę bausmę, pakeisti nuosprendžio dalį dėl įpareigojimo neišvykti iš gyvenamosios vietos be priežiūrą vykdančios institucijos žinios – ši priemonė yra perteklinė, nes jam kiekvieną kartą vykstant į darbą mieste iš ( - ), kur gyvena, bus reikalingas bausmę prižiūrinčios tarnybos leidimas, taip nepagrįstai apribojant galimybę judėti siekiant gauti pajamų ir vykdyti įsipareigojimus, numatytus nuosprendyje.

453. Nuteistoji L. R. kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 30 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendį. Netenkinus šio prašymo kasatorė prašo perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba pakeisti apeliacinio teismo nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo ir jai paskirti švelnesnę bausmę.

46Kasatorė nurodo, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „O.“ turtas L. R. nebuvo patikėtas, kad jai nebuvo inkriminuotas bendrovės veiklą reglamentuojančių teisės aktų ar pereiginių nuostatų pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas, keisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl turto pasisavinimo, nurodė, kad: „įrodymų visuma patvirtina, kad UAB „O.“, kurios turtą pasisavino bendrai veikdami I. Ž., L. R., A. B., direktoriumi buvo nuteistasis I. Ž.. Todėl UAB „O.“ turtas buvo jo žinioje. Byloje taip pat nustatyta, jog surinktos bendrovės įplaukos buvo saugomos A. B. bute žodiniu susitarimu. Iš apklaustų bendrovės darbuotojų parodymų matyti, jog surinkti iš paslaugų gavėjų pinigai buvo perduodami A. B., I. Ž. arba L. R.. Taigi UAB „O.“ turtas jiems buvo patikėtas. Taigi aptartų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje svetimo turto pasisavinimo vykdytojai yra I. Ž., L. R. ir A. B., būtent jų veiksmai ir dėl jų atsiradę padariniai – padaryta žala yra susieti tiesioginiu priežastiniu ryšiu“. Kasatorė nesutinka su tokiais motyvais, nes, pirma, teismas neįvardijo, kur ir kada buvo „žodiškai“ susitarta ir kad ji žinojo, kur bus saugomos neva pasisavintos įmonės piniginės lėšos, antra, neįvardijo konkrečių asmenų, nurodžiusių, kad UAB „O.“ priklausantys pinigai buvo jai perduoti, trečia, nenurodė, kada, kur ir kas konkrečiai jai „patikėjo“ UAB „O.“ pasisavintas pinigines lėšas. Be to, pasak kasatorės, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra prieštaringas: teigiama (20 nuosprendžio puslapyje), kad „nėra duomenų, kad UAB „O.“ buvo specialiai įkurta A. B. pasiūlymu nusikalstamai veiklai vykdyti. Byloje nėra paneigtas kaltinamųjų tvirtinimas, jog UAB ,,O.“ buvo įkurta komercinei veiklai vykdyti I. Ž. individualios įmonės pagrindu. Byloje nėra ir duomenų, jog kaltinamieji kartu iš anksto kūrė nusikalstamos veikos planus, numatė nusikalstamų veikų įvykdymo mechanizmą, tarpusavyje pasiskirstė užduotis“, tačiau vėliau teigiama (22 nuosprendžio puslapyje), kad „I. Ž., L. R. ir A. B. iki 2012 m. balandžio 3 d., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, susitarė sukurti uždarąją akcinę bendrovę ir plėtoti atrakcionų paslaugų teikimo verslą siekiant, slepiant mokesčius valstybei, pasisavinti bendrovės pinigines lėšas. Taip pasiekus susitarimą nurodytai nusikalstamai veiklai vykdyti, bendrininkai pasiskirstė vaidmenimis: I. Ž. įregistruos UAB „O.“, kurioje vykdys bendrovės vadovo pareigas, jo sugyventinė L. R. eis buhalterės pareigas, o A. B. eis vadybininko pareigas ir bus atsakingas už atrakcionų aparatų įgijimą, jų tinkamą funkcionavimą, darbuotojų darbų paskirstymą, piniginių įplaukų administravimą bei jų pasidalijimą su bendrininkų grupės nariais“. Pasak kasatorės, toks argumentavimas rodo, kad nebuvo įsigilinta į bylos esmę, neatribotos nusikalstamos veikos, o siekiama visus galimai nusikalstamus veiksmus paskirstyti nuteistiesiems kaip bendrininkams, nenustatant kiekvieno nuteistojo subjektyvaus santykio su veika ir galimais padariniais. Kasatorės manymu, apeliacinės instancijos teismas jos kaltę padarius BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką kildina per bendrininkavimo institutą, tačiau nenurodydamas bendrininkų žodinio susitarimo turinio ir laiko, nemotyvuodamas, kaip ji tiesiogiai savinosi pinigus ir kokią konkrečiai sumą, kada tiksliai vyko nusikalstama veika, kokie buvo teisiškai įpareigojantys susitarimai su įmone dėl turto patikėjimo, kokius teisės aktus dėl svetimo turto naudojimo, disponavimo ar patikėjimo ji galėjo bent teoriškai pažeisti. Esant tokiai teismo argumentacijai kasatorei neįmanoma apsiginti, nes jos veika kildinama iš kitų asmenų veiklos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino L. R. nesant jos kaltės dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje nusikalstamos veikos padarymo.

47Kasatorė taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai neargumentavo, kaip konkrečiai ji apgaulingai tvarkė UAB „O.“ apskaitą. Kiekvienas buhalterinę apskaitą reglamentuojančio teisės akto pažeidimas turi būti siejamas priežastiniu ryšiu su nuteistojo veikimu. Šiuo atveju nuosprendyje nurodoma, kad ji tvarkė apgaulingai apskaitą kartu su bendrininku, tačiau nuosprendyje trūksta nusikalstamo elgesio aprašymo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, L. R. buvo kaltinama neveikimu padariusi nusikalstamą veiką, numatytą pagal BK 222 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, apskaitos registruose neužregistravo tam tikrų ūkinių operacijų. Apeliacinės instancijos teismas nesigilino, ar kasatorė turėjo realią galimybę registruoti tokias operacijas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bendrovės apskaita dėl nurodytų ūkinių – finansinių operacijų ir pinigų sumų apskritai nebuvo vedama, ir tai buvo daroma I. Ž. nurodymu. Iš specialisto išvados matyti, kad tais atvejais, kai būdavo surašomi pirminiai apskaitos dokumentai (žetonų perdavimo-priėmimo aktai, kasos pajamų orderiai) L. R. apskaitą tvarkė tinkamai, pagrįsdama 72 967 Lt įplaukų gavimą. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad, nepriklausomai nuo jos valios, ji nedisponavo pirminiais buhalteriniais duomenimis, reikalingais įtraukti į apskaitos registrus, ir atsakomybė už duomenų neįtraukimą į apskaitos registrus tenka I. Ž., nustačiusiam atitinkamą apskaitos vedimo tvarką. Taigi jos kaltė dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo kildinama iš kitų asmenų veiksmų atlikimo formaliai pripažįstant bendrininkavimą.

48Pasak kasatorės, analogiška situacija yra ir dėl BK 220 straipsnio 1 dalies taikymo. Kasatorė neturėjo jokių realių galimybių ūkines–finansines operacijas užregistruoti apskaitos registruose, nes pagal bendrovės direktoriaus I. Ž. organizuotą buhalterinę apskaitą ir jo nurodymu dalis darbo užmokesčio darbuotojams buvo išmokėta be apskaitos dokumentų, tam naudojant oficialiai neapskaitytus, neužpajamuotus ir į kasą neįneštus pinigus. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nenustatyta, jog atlyginimą be apskaitos dokumentų darbuotojams būtų mokėjusi L. R.. Taigi nežinodama, kokios tiksliai darbo užmokesčio sumos, keliems ir kokiems konkrečiai bendrovės darbuotojams aptariamu laikotarpiu buvo išmokėtos be apskaitos dokumentų, neturėdama dalies darbo užmokesčio išmokėjimą patvirtinančių dokumentų, ji (L. R.) neturėjo jokių realių galimybių šių duomenų įtraukti į deklaracijas, kurios buvo sudarinėjamos oficialių bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi tik prielaida, kad tarp nuteistųjų buvo susitarimas įrašyti į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis ir juos pateikti valstybės institucijoms. Nors deklaracijas užpildė ir valstybės įgaliotoms institucijoms pateikė L. R., ji tai padarė I. Ž. tyčia suklaidinta ir jam nuslėpus dalies darbo užmokesčio sumokėjimą bei tuo pačiu pareigą bendrovės vardu nuo atitinkamų pinigų sumų sumokėti mokesčius.

49Kasatorė taip pat remiasi kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-185-942/2016, 2K-492/2013, 2K-180/2014, 2K-539/2012, 2K-99/2013, 2K-430/2009, 2K-327/2011, 2K-498/2011, 2K-7-176-303/2015, 2K-559/2011 pateiktais išaiškinimais, kad situacijos, kai vykdant veiklą UAB vadovų (ir kitų asmenų) gautų neapskaitytų pinigų neįtraukimas į kasą bei nepagrindimas buhalterinės apskaitos dokumentais, kvalifikuojamos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, tačiau jokiu būdu ne pagal BK 183 straipsnį, nes asmenų veiksmuose nėra tyčios savintis įmonės lėšas. Pasak kasatorės, nagrinėjamu atveju nustačius neapskaitytas pajamas, iš juodraštinių užrašų identifikuotas pinigų sumas, kurios neįformintos apskaitos dokumentais, darytina teisiškai pagrįsta išvada, kad jos veiksmuose nėra visų objektyviųjų ir subjektyvių turto pasisavinimo požymių, ji neklastojo buhalterinės apskaitos dokumentų, neatliko jokių piniginių operacijų, susijusių su grynųjų pinigų apskaitymu. Taigi kasatorė buvo nuteista nepagrįstai, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nusikalstamos veikos aprašytos neaiškiai, jos kaltė aiškinama per kitų asmenų galimus nusikaltimus, dėl to netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

504. Nuteistasis A. B. ir jo gynėjas advokatas M. Navickas kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendį be pakeitimų.

51Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių kaltinimo teiginius, jog A. B. subūrė organizuotą grupę nusikalstamai veiklai vykdyti ir paskirstė jos narių vaidmenis, taip pat pripažino nustatyta, kad UAB „O.“ steigėjas, savininkas ir direktorius buvo I. Ž., kad bendrovė buvo įkurta komercinei veiklai vykdyti I. Ž. individualios įmonės pagrindu, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas iš kaltinimo pašalino aplinkybę, jog nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarytos organizuota grupe. Pasak kasatorių, pašalinimas iš kaltinimo organizuotos grupės požymio, taip pat dėl A. B. palikimas nepakeistu pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio dalies dėl BK 220 bei 222 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų padarymo, turi esminės reikšmės A. B. veiksmų, kaip atitinkančių BK 183 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, vertinimui.

52Pagal kaltinamąjį aktą A. B. inkriminuojamas piniginių lėšų pasisavinimas buvo siejamas su šių lėšų neįtraukimu į buhalterinę apskaitą, už tai A. B., nebūdamas subjektas, negalėjo atsakyti net ir teoriškai. Apie tai, ar šios lėšos A. B. buvo patikėtos ir kokia apimtimi, kaltinamajame akte nepaminėta. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad A. B. nebuvo nuteistas už nusikalstamų veiksmų steigiant bendrovę ar skirstant pareigas nusikalstamai veikai vykdyti atlikimą, taip pat jis nebuvo susietas su pripažintu įrodytu pinigų pasisavinimo mechanizmu, t. y. jis skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašant kiekvieno iš bendrininkų atliktus nusikalstamus veiksmus net nepaminėtas. Kadangi nuosprendyje A. B., kaip bendrininko, veiksmai neįvardyti, tai leidžia teigti, kad jis nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, vykdytoju pripažintas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą.

53Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl to, kaip buvo pasisavintos UAB „O.“ piniginės lėšos, veikos padarymo mechanizmą siejo išimtinai su apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, nurodydamas, kad visi nuteistieji realizavo dalį nusikalstamų veikų objektyviųjų požymių – apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą siekiant išvengti mokesčių, pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms deklaracijas su žinomai neteisingais duomenimis apie bendrovės turtą ir pajamas. Tačiau A. B. buvo išteisintas dėl apgaulingo bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo, siekiant išvengti mokesčių, ir valstybės įgaliotoms institucijoms deklaracijas su žinomai neteisingais duomenimis teikimo, o jokie kiti (nesiejant jų su apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu) kasatoriaus veiksmai, kaip nusikalstami, nebuvo įvardyti. Be to, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad I. Ž. nurodymu pinigai buvo saugomi A. B. namuose (šiems pinigams jis neturėjo jokių teisiškai apibrėžtų įgalinimų), šie pinigai (be jokios oficialios apskaitos) tiek L. R., tiek ir A. B. buvo naudojami būtent bendrovės reikmėms (pas A. B. namuose rastų pinigų teismai nevertino kaip pasisavintų). Iš kaltinimo pašalinus, kad inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padarytos organizuota grupe, o apeliacinės instancijos teismui neįvardijus jokių A. B., kaip bendrininko, atliktų veiksmų, kuriais jis prisidėjo prie BK 183 straipsnyje numatytos veikos objektyviosios pusės realizavimo, jis pagal šį straipsnį buvo nuteistas nepagrįstai. Net ir pripažinus, kad įmonės veiklai A. B. naudojo neapskaitytus pinigus, nenustačius tokiais veiksmais UAB „O.“ padarytos žalos, jo veiksmai negali būti vertinami kaip atitinkantys BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-84/2012).

54Pagal teismų praktiką svetimo turto pasisavinimas galimas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. nustačius, kad kaltininkas supranta, jog jam patikėtą ar žinioje esantį turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savo turtu ar turtine teise, numato, kad dėl to savininkas ar teisėtas valdytojas šio turto neteks, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-106/2013, 2K-93/2013, 2K-148/2013, 2K-7-198/2008). Pasak kasatorių, atsižvelgiant į tai, kad turto pasisavinimo sudėtis yra materiali, kaltei konstatuoti nepakanka UAB „O.“ priklausančių grynųjų pinigų laikymo, tvarkymo ir saugojimo tvarkos nepaisymo. Ne mažiau svarbu nustatyti ir tai, ar šios tvarkos nesilaikymas yra susijęs su A. B. numatymu, kad UAB „O.“ šių pinigų neteks, ir to siekimu. Apie tokį kaltės turinį byloje gali būti sprendžiama atsižvelgus į įvairias objektyvias byloje nustatytas aplinkybes, inter alia, kaip kaltininkas elgėsi su jam patikėtu ar žinioje buvusiu turtu, koks buvo turto teisinis režimas, kaip kaltininkas pažeidė esmines jam nustatytas turto patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygas, kokią veiksmų laisvę patikėdamas turtą šio turto savininkas suteikė kaltininkui, ar įmonei buvo padaryta žalos ir pan. Dėl to teismų praktikoje pripažįstama, kad inkriminuoti turto pasisavinimą nepakanka vien tik pinigų paėmimo fakto (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-330/2011). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jeigu tokiais veiksmais įmonei nėra padaroma žalos. Buhalterinė apskaita gali būti tvarkoma apgaulingai, siekiant gauti neįtrauktų į apskaitą grynųjų pinigų, kurie panaudojami bendrovės reikmėms tenkinti (pvz., perkama bendrovės veiklai reikalinga įranga, medžiagos, atsiskaitoma už bendrovei suteiktas paslaugas ir pan.). Nors šiais pinigais disponuojama neteisėtai, tačiau tokiu disponavimu turtinė žala bendrovei nepadaroma ir paprastai tai negali būti laikoma turto pasisavinimu BK 183 straipsnio prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012). Taigi tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnį, būtina nustatyti, jog kaltininkas suvokė, kad pinigų pasisavinimo faktas bus žalingas bendrovei (nebus naudojamas jos reikmėms tenkinti). Pasak kasatorių, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad A. B., žinodamas, jog iš UAB „O.“ veiklos gautos pajamos nėra įtrauktos į įmonės buhalterinę apskaitą, būtų žinojęs ar suvokęs, kad šie neapskaityti pinigai dar bus panaudoti ir ne įmonės reikmėms. Kadangi nebuvo nustatyta A. B. veikos subjektyvioji pusė, apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu dėl BK 183 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

55Kasatoriai, pasisakydami dėl specialaus subjekto statuso, nurodo, kad nors apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog A. B. surinktas lėšas žodiniu direktoriaus I. Ž. pavedimu saugojo savo bute, tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis įgijo teisiškai apibrėžtus įgalinimus šio turto atžvilgiu ar kad jis BK 183 straipsnio prasme laikytinas tinkamu subjektu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-677/2016). Nors apeliacinės instancijos teismas ir pažymėjo, kad esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu, tačiau nenurodė, kokius teisiškai apibrėžtus įgaliojimus UAB „O.“ piniginių lėšų atžvilgiu turėjo A. B.. Pagal teismų praktiką, jei turto pasisavinimas yra padarytas kelių asmenų bendromis pastangomis, iš kurių ne visiems turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jų žinion, tokių asmenų veika kvalifikuotina taikant BK 24 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-699/2015). Nustačius, kad UAB „O.“ turtas buvo I. Ž. žinioje, ir nenustačius, kad šis turtas iki nusikaltimo padarymo būtų patikėtas ar perduotas A. B., jis negalėjo būti pripažintas šio nusikaltimo vykdytoju.

56Kasatoriai, pasisakydami dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog UAB „O.“ turtas A. B. nebuvo patikėtas, o jis šio turto atžvilgiu neturėjo jokių teisiškai apibrėžtų įgalinimų, net ir pripažinus, kad jis kokiu nors būdu prisidėjo prie veikos objektyviosios pusės realizavimo, tokie jo veiksmai galėtų būti traktuojami tik kaip padėjėjo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį. Kaltinimas gali būti keičiamas tik BPK 256 straipsnio 1 dalyje nurodytų proceso dalyvių prašymu. Šios nuostatos turi būti taikomos ir tais atvejais, kai pagal kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes kaltinamojo veiksmus galima vertinti kaip vykdytojo, o teisminio bylos nagrinėjimo metu išaiškėja, kad jis atliko padėjėjo vaidmenį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-216/2006, 2K-16/2007). Taigi A. B. teisinė padėtis galėtų būti keičiama tik esant prokuroro prašymui dėl kaltinamojo veiksmų perkvalifikavimo ir apeliacinėje instancijoje – apeliaciniame skunde suformuluotam tokiam apelianto prašymui. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka šių imperatyvių nuostatų nebuvo laikomasi. Pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad organizuota grupė visiems kaltinamiesiems buvo inkriminuota nepagrįstai, o prokurorui šios nuosprendžio dalies neskundžiant, apeliacinės instancijos teismas neturėjo įstatyminio pagrindo išeiti iš apeliacinio skundo ribų ir pripažinti, kad veika buvo padaryta ne organizuota grupe, o bendrininkų grupe, ir tai pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Toks apeliacinės instancijos teismo atliktas kaltinimo pakeitimas bei kitoks A. B. veiksmų juridinis vertinimas (jį traktuojant kaip bendravykdytoją ir konstatuojant, kad piniginės lėšos jam buvo patikėtos), kasatoriui iš anksto nežinant apie tokią kaltinimo pakeitimo galimybę, jam tapo procesine staigmena, nuo kurios jis apeliacinės instancijos teisme neturėjo galimybės gintis. Dėl BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimo buvo suvaržytos įstatymo garantuotos kaltinamojo teisės, tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, sukliudžiusiu teismui priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

57Be to, BPK 329 straipsnio 1–3 punktuose nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti kitos rūšies (vietoj apkaltinamojo – išteisinamąjį, vietoj išteisinamojo – apkaltinamąjį). Tokius sprendimus apeliacinės instancijos teismas gali priimti ir tais atvejais, kai jokios naujos reikšmingos bylos išsprendimui aplinkybės apeliacinio proceso metu nenustatomas, tačiau konstatuojama, kad įrodymai pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra įvertinti, nesilaikant BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas privalo pats surašyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui keliamus reikalavimus atitinkantį nuosprendį, jame nurodydamas teisinius argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas laikomas ydingu. Pasak kasatorių, skundžiamas Apeliacinio teismo nuosprendis šių reikalavimų neatitinka, nes teismas nepateikė teisinių argumentų, pagrindžiančių sprendimą daryti priešingas išvadas nei padarė pirmosios instancijos teismas.

585. Nuteistojo I. Ž. ir nuteistojo A. B. bei jo gynėjo advokato Mariaus Navicko kasaciniai skundai netenkintini, o nuteistosios L. R. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

59Dėl I. Ž., A. B. ir L. R. veikų kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

60Visi trys nuteistieji ginčija nuteisimą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. I. Ž. teigia turto nepasisavinęs, o A. B. bei jo gynėjas ir L. R. be to dar teigia, kad jie nėra asmenys, kurių žinioje ar kuriems patikėtas buvo turtas, todėl jie negali atsakyti pagal BK 183 straipsnį.

61BK 183 straipsnio 2 dalis nustato, kad tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.

62Turto pasisavinimas – tai tyčinis neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės pavertimas savo turtu ar turtine teise, padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Svetimas turtas – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantys kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, taip pat pinigai, vertybiniai popieriai ir pan. Pažymėtina, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. Tuo tarpu individualios įmonės savininkui šios įmonės turtas baudžiamąja teisine prasme nėra svetimas. Atsakyti pagal BK 183 straipsnį gali tik asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas ar turtinė teisė buvo patikėti ar buvo jo žinioje. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už turtą ar turtinę teisę. Patikėto ar kaltininko žinioje esančio svetimo turto pasisavinimo neteisėtumas yra tai, kad kaltininkas, pažeisdamas esmines turto ar turtinės teisės įgijimo sąlygas, pasisavina kitam asmeniui priklausantį, bet kaltininko žinioje ar jam patikėtą turtą, arba neperduoda kitam asmeniui jo žinioje esančio turto, turėdamas tokią pareigą, ir taip padaro turto savininkui materialios žalos. Turto pasisavinimo ir iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą ar turtinę teisę paverčia savo turtu ar turtine teise arba juos perleidžia, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai. Kvalifikuojant veiką pagal BK 183 ar 184 straipsnius, pasisavinto arba iššvaistyto turto ar turtinės teisės didelė ar nedidelė vertė nustatoma vadovaujantis BK 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu. Sprendžiant dėl turto ar turtinės teisės vertės, atsižvelgiama į MGL dydį, galiojusį veikos padarymo metu. Turto pasisavinimo ir turto iššvaistymo sudėtys yra materialios, todėl būtinasis požymis yra ir turtinė žala, kuri padaroma turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Jei iš įmonės neteisėtai paimtu turtu disponuojama šios įmonės naudai (interesais), turtinė žala, būdinga turto pasisavinimui, nėra padaroma, tokia veika pagal BK 183 straipsnį paprastai nekvalifikuotina. Tačiau kaltininko atsakomybės klausimas gali būti sprendžiami pagal kitus BK straipsnius. Jei turto pasisavinimas yra padaromas kelių asmenų bendromis pastangomis (bendrininkaujant), iš kurių ne visiems turtas ar turtinė teisė buvo patikėti ar buvo jų žinioje, tokių asmenų veika kvalifikuojama taikant BK 24 straipsnio atitinkamas dalis ir BK 183 straipsnį. Jeigu svetimą turtą užvaldo ar perleidžia asmuo, turintis priėjimą prie turto dėl savo darbo pareigų atlikimo, tačiau šis turtas nebuvo jam patikėtas ar nebuvo jo žinioje, jo veika kvalifikuotina kaip vagystė. Kaip vagystė kvalifikuojami ir tokie veiksmai, kai kaltininkas laikinai gauna pasinaudoti turtu (pasimatuoti, pavažiuoti ir pan.) ar atlikti su juo tik technines operacijas (prižiūrėti, panešti ir pan.) ir neteisėtai jį pasiima. Turto pasisavinimas galimas tik esant kaltininko tiesioginei, o turto iššvaistymas – ir netiesioginei tyčiai.

63Kasatoriai L. R. ir A. B. bei jo gynėjas ginčija apeliacinės instancijos teismo sprendimą, teigdami, kad UAB „O.“ turtas jiems nebuvo patikėtas. I. Ž. buvo UAB „O.“ direktorius, taigi be abejonės įmonės turtas buvo jo žinioje. Kaip jau minėta, žinioje esantis turtas yra tada, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. I. Ž. buvo kaip tik toks asmuo. A. B. buvo įmonės darbuotojas, vadybininkas, kuris, kaip nustatyta byloje, rinko ir laikė pas save pinigus, surinktus už paslaugas iš atrakcionų darbuotojų, kuriuos vėliau turėjo užpajamuoti ir tai atspindėti UAB „O.“ buhalterinėje apskaitoje. Įgaliojimai turtui kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, tarp jų – esant darbo teisiniams santykiams. Nors įmonės vadovas nebuvo išleidęs įsakymo dėl A. B. įgaliojimų rinkti ir saugoti pinigus, iš bylos medžiagos matyti, kad dėl to buvo žodinis susitarimas su įmonės direktoriumi I. Ž.. Nors A. B. teigia, kad įmonės turtas jam nebuvo patikėtas, bylos medžiaga paneigia tokį kasatoriaus argumentą. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pvz., yra materialiai atsakingas už šį turtą). Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad I. Ž. žodiniu susitarimu patikėjo A. B. rinkti ir laikyti už atrakcionų paslaugų teikimą surinktas pinigines lėšas.

64Nuteistoji L. R. dirbo įmonės buhaltere, vedė įmonės buhalterinę apskaitą. Byloje nėra duomenų, kad įmonės pinigai buvo jai patikėti, todėl ji negali būti turto pasisavinimo nusikaltimo vykdytoja. Tačiau apgaulingai vesdama buhalterinę apskaitą, ji prisidėjo, o tiksliau – padėjo I. Ž. ir A. B. pasisavinti įmonės lėšas, todėl ji darant nusikaltimą atliko padėjėjo vaidmenį. Dėl to jos padarytos veikos (turto pasisavinimo) kvalifikavimas keičiamas – veika kvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį.

65Kasatoriai taip pat ginčija teismo išvadą dėl bendrininkavimo pasisavinant svetimą turtą. Pažymėtina, kad pagal pradinį kaltinimą visi trys kaltinamieji buvo kaltinami turtą pasisavinę veikdami organizuota grupe. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nei organizuotos grupės, nei bendrininkų grupės požymių. Apeliacinės instancijos teismas, naikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl L. R. ir A. B. išteisinimo dėl kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir juos nuteisdamas, konstatavo bendrininkavimą, padarytą bendrininkų grupe, t. y. visiems trims nuteistiesiems esant bendravykdytojais. Teisėjų kolegija laiko, kad nekyla abejonių dėl visų trijų nuteistųjų vaidmens pasisavinant UAB „O.“ turtą, tačiau nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio nustatomosios dalies teiginiu, kad I. Ž., L. R. ir A. B. iki 2012 m. balandžio 3 d., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, tyrimo metu nenustatytoje vietoje susitarė sukurti uždarąją akcinę bendrovę ir plėtoti atrakcionų paslaugų teikimo verslą siekdami, slepiant mokesčius valstybei, pasisavinti bendrovės pinigines lėšas ir nusikalstamu tikslu jie pasiskirstė vaidmenimis. Byloje nėra duomenų, kad jau steigiant įmonę kasatoriai planuotų slėpti mokesčius ir pasisavinti turtą. Todėl ši Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 30 d. nuosprendžio dalis keičiama, šalinant iš nuosprendžio nustatomosios dalies teiginį, kad: „I. Ž., L. R. ir A. B. iki 2012 m. balandžio 3 d., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, tyrimo metu nenustatytoje vietoje susitarė sukurti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) ir plėtoti atrakcionų paslaugų teikimo verslą siekiant, slepiant mokesčius valstybei, pasisavinti bendrovės pinigines lėšas. Taigi pasiekus susitarimą nurodytai nusikalstamai veiklai vykdyti, bendrininkai pasiskirstė vaidmenimis: I. Ž. įregistruos UAB „O.“, kurioje vykdys bendrovės vadovo pareigas, jo sugyventinė L. R. eis buhalterės pareigas, o A. B. eis vadybininko pareigas ir bus atsakingas už atrakcionų aparatų įgijimą, jų tinkamą funkcionavimą, darbuotojų darbų paskirstymą, piniginių įplaukų administravimą bei jų pasidalinimą su bendrininkų grupės nariais“.

66Kasatorius I. Ž. teigia, kad nuosprendyje įvardyta pasisavintų pinigų suma (123 321,76 Lt) yra apskaičiuota iš juodraštinių užrašų, neindividualizuota. Kasatorė L. R. teigia, kad teismas nemotyvavo, kaip ji tiesiogiai savinosi pinigus ir kokią konkrečiai sumą, kada tiksliai vyko nusikalstama veika, tai riboja jos teisę į gynybą. Teisėjų kolegija pažymį, kad bendrininkavimas yra bendra kelių asmenų pastangomis padaryta nusikalstama veika. Bendrininkų veiksmais padaryta žala inkriminuojama visiems bendrininkams, nepriklausomai nuo to, kokią svetimo turto dalį pasisavino konkretus bendrininkas. Be to, teismas tiksliai nustatė nusikaltimo padarymo laiką – nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d.

67Kasatoriai A. B. ir jo gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismui pripažinus, jog visiems kaltinamiesiems buvo nepagrįstai inkriminuota organizuota grupė, o prokurorui šios nuosprendžio dalies neskundžiant, apeliacinės instancijos teismas neturėjo įstatyminio pagrindo išeiti už apeliacinio skundo ribų ir pripažinti, kad veika buvo padaryta ne organizuota grupe, o bendrininkų grupe, bei pripažinti tai atsakomybę sunkinančia aplinkybe; toks kaltinimo pakeitimas ir kitoks A. B. veiksmų juridinis vertinimas (jį traktuojant kaip bendravykdytoją ir konstatuojant, kad piniginės lėšos jam buvo patikėtos), iš anksto apie tokią kaltinimo pakeitimo galimybę nežinant, jam tapo procesine staigmena, nuo kurios jis apeliacinės instancijos teisme neturėjo galimybės gintis. Pažymėtina, kad, priešingai nei teigia kasatoriai, prokuroras apeliaciniame skunde nurodė, jog byloje pakanka duomenų apie tai, kad A. B., I. R. ir I. Ž., veikdami organizuota grupe, pasisavino svetimą turtą. Teisėjų kolegija laiko, kad tiek organizuota grupė, tiek ir bendrininkų grupė yra bendrininkavimo formos, turinčios panašius bendrininkavimo požymius. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Bendrininkų susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar pritariančiais veiksmais. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Organizuotai grupei keliami papildomi reikalavimai palyginus su bendrininkų grupe. Nagrinėjamu atveju inkriminuojant turto pasisavinimą padarius organizuota grupe, kaltinime buvo nurodyti ir bendrininkų grupės požymiai – trijų asmenų susitarimas nusikalstamai veikti, jų konkretūs veiksmai darant nusikalstamą veiką. Taigi teismui konstatavus kitą (lengvesnę) bendrininkavimo formą, nei kaltinimo turinys, nei faktinės aplinkybės iš esmės nesiskyrė, todėl nebuvo pagrindo teismui daryti pertraukos ir leisti pasiruošti gynybai nuo naujo kaltinimo, kaip tai numato BPK 256 straipsnis.

68Kasatoriai, ginčydami nuteisimą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nurodo ir tai, kad buhalterinėje apskaitoje nefiksuotų piniginių lėšų gavimas, turėjimas yra sietinas su vieninteliu tikslu – mokesčių vengimu, nes tyčia yra aiškiai nukreipta į apmokestinamos bazės (gautų pajamų) sumažinimą; dėl to atvejai, kai vykdant veiklą įmonių vadovai gauna neapskaitytų pinigų sumas, kurios neįtraukiamos į kasą bei nepagrindžiamos buhalterinės apskaitos dokumentais, kvalifikuojami pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o atvejai, kai tokiu būdu siekiama išvengti ir privalomai mokėtinų mokesčių (PVM, pelno, gyventojų pajamų ir kt.), papildomai kvalifikuojami ir pagal BK 220 straipsnio l dalį, pagal BK 183 straipsnį nekvalifikuojant. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiuo argumentu. Jei įmonei perduotinu turtu ar iš įmonės neteisėtai paimtu turtu disponuojama šios įmonės naudai (interesais), turtinė žala, būdinga turto pasisavinimui, nėra padaroma, tokia veika pagal BK 183 straipsnį paprastai nekvalifikuojama. Tačiau šioje byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu rasti pas A. B., I. Ž. pinigai ne tik kad nebuvo perduoti įmonei UAB „O.“, įnešti į jos kasą ir atspindėti įmonės buhalterinėje apskaitoje, bet kartu ir nenustatyta, kad jie būtų panaudoti įmonės reikmėms. Tokiu atveju laikoma, kad jie buvo neteisėtai pasisavinti ir padaryta veika kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnio atitinkamą dalį. Byloje nustatyta 304 500 Lt suma, kuri nebuvo atspindėta įmonės buhalterinėje apskaitoje, tačiau kaip pasisavinta įvertinta tik dalis neapskaitytų pinigų – 123 321,76 Lt. Kadangi tokia suma atitinka didelės vertės turto pasisavinimo požymį, veika pagrįstai buvo kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

69Dėl L. R. nuteisimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį

70Kasatorė ginčija nuteisimą pagal BK 220 ir 222 straipsnius, teigdama, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai neargumentavo, kaip konkrečiai apgaulingai ji tvarkė UAB „O.“ apskaitą, kad jos kaltė dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo kildinama iš kitų asmenų veiksmų atlikimo formaliai pripažįstant bendrininkavimą. Pasak kasatorės, analogiška situacija yra ir dėl BK 220 straipsnio 1 dalies taikymo.

71I. Ž., L. R. ir A. B. buvo kaltinami pagal BK 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad veikdami organizuota grupe apgaulingai tvarkė UAB „O.“ buhalterinę apskaitą. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad „nors abu kaltinamieji (t. y. L. R. ir I. Ž.) neigia apgaulingai tvarkę apskaitą, šį jų aiškinimą visiškai paneigia byloje surinkti įrodymai“ (kurie nurodyti nuosprendyje), tačiau nepaisant pateiktų L. R. nusikalstamos veikos įrodymų, teismas išteisino kasatorę, konstatuodamas, kad nors teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą, už apgaulingą apskaitos tvarkymą atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris), kad, „kaip matyti iš I. Ž. ir L. R. parodymų, jie yra sukūrę šeimą, ilgą laiką verčiasi bendru šeimos verslu (I. Ž. turi individualią įmonę, kurioje L. R. tvarko apskaitą), UAB „O.“ buvo įkurta bendru jų sprendimu tolesniam bendro šeimos verslo plėtojimui, šioje bendrovėje L. R. atliko tokias pat apskaitos tvarkymo funkcijas, bendrovės veiklos klausimai abiejų kaltinamųjų buvo sprendžiami ir aptariami bendrai“, ji „neturėjo jokių realių galimybių šias ūkines – finansines operacijas užregistruoti apskaitos registruose, kadangi pagal bendrovės direktoriaus I. Ž. organizuotą buhalterinę apskaitą ir jo nurodymu šios operacijos buvo įvykdytos be apskaitos dokumentų“. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, padarė priešingas išvadas. Ši teismas pažymėjo, kad iš teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, priešingai nei konstatavo apygardos teismas, matyti, jog L. R. žinojo ir suprato, kad apgaulingai tvarko UAB ,,O.“ buhalterinę apskaitą ir, siekdama išvengti mokesčių, pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms deklaracijas su žinomai neteisingais duomenimis.

72Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad L. R. ir I. Ž. yra šeima, turi bendrą verslą, kuriuo verčiasi ilgą laiką, kartu sukūrė UAB „O.“, jų santykiai labai artimi, bendrovės veiklos klausimai abiejų kaltinamųjų buvo sprendžiami ir aptariami bendrai. Dėl to sunku patikėti, kad I. Ž. slėptų nuo L. R. informaciją apie įmonės gautas pajamas, o kasatorė apie tai nežinotų. Teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog esant tokioms nustatytoms aplinkybėms L. R. neturėjo jokių realių galimybių šias ūkines – finansines operacijas užregistruoti apskaitos registruose, yra nelogiška. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad L. R. ir I. Ž. veikė bendrai esant bendrininkavimo požymiams, t. y. kiekvienas iš jų atliko dalį BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymių, abu suprato, kad apgaulingai tvarko buhalterinę apskaitą, neapskaito dalies įmonės veikloje gautų pajamų, siekdami šią dalį pasisavinti. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad esant nurodytoms aplinkybėms akivaizdu, jog L. R., būdama įmonės buhalterė, negalėjo nesuprasti, kad pinigai negali būti neužpajamuoti ir laikomi bet kur. Ji negalėjo vykdyti einamųjų mokėjimų neužpajamuotais pinigais, gautais iš vadybininko grynųjų pinigų pavidalu. Juo labiau negalėjo nesuprasti pačiai sau mokamo atlyginimo nepagrįstumo. Taigi nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad L. R. tik pasyviai vykdė I. Ž. jai duodamus nurodymus, nesuvokdama jų neteisėtumo, nes tiek L. R., tiek I. Ž. ir A. B., veikdami bendrininkų grupe, siekė vieningo tikslo – pasisavinti svetimą UAB „O.“ priklausantį turtą.

73Už deklaracijų pateikimą mokesčių inspekcijai yra atsakingas įmonės vadovas. Tačiau deklaracijose pasirašo tiek įmonės vadovas, tiek ir įmonės buhalterė. Taigi už teisingų duomenų pateikimą atsakingi įmonės vadovas ir buhalterė. Byloje nustatyta, kad į deklaracijas, kurias I. Ž. pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms, buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie juridinio asmens pajamas ir turtą. Taip pat nustatyta, kad PVM deklaracijas su neteisingais duomenimis apie bendrovės pajamas užpildė, pasirašė ir elektroniniu būdu įgaliotai institucijai perdavė įmonės buhalterė L. R.. Kasatorės teiginys, kad ji neturėjo jokių realių galimybių ūkines – finansines operacijas užregistruoti apskaitos registruose, nes tai padarė I. Ž. tyčia suklaidinta ir jam nuslėpus dalies darbo užmokesčio sumokėjimą, neatlaiko kritikos. Esant labai artimiems L. R. santykiams su I. Ž., ji suvokė aplinkybę, kad dalis įmonės pajamų neapskaitoma buhalterinėje apskaitoje, dėl to ji negalėjo nesuvokti, kad mokesčių deklaracijų turinys neatitinka tikrovės, kad mokesčiai sąmoningai sumažinti. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu dėl kasatorės L. R. nuteisimo ir pagal BK 220 straipsnio 1 dalį.

74Dėl I. Ž. ir L. R. paskirtos bausmės

75Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu I. Ž. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, 222 straipsnio 1 dalį 400 MGL dydžio (52 000 Lt, t. y. 15 060,24 Eur) bauda, 220 straipsnio 1 dalį 200 MGL dydžio (26 000 Lt, t. y. 7530,12 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, I. Ž. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nuosprendžiu I. Ž. galutinės dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnio 1, 2 dalis, atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nepaisant to, kad apygardos teismas I. Ž. už padarytus nusikaltimus paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, apeliacinės instancijos teismas taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėjo, paskirdamas BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą įpareigojimą. Kasatorius prašo pakeisti nuosprendžio dalį dėl teismo paskirtos pareigos neišvykti iš gyvenamosios vietos be priežiūrą vykdančios institucijos žinios, nes ji yra perteklinė, kadangi jam kiekvieną kartą vykstant iš ( - ), kur gyvena, į darbą mieste bus reikalingas bausmę prižiūrinčios tarnybos leidimas.

76Kasacinės instancijos teismas turi teisę pakeisti žemesnės instancijos teismų sprendimus tik tada, jei netinkamai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas ar padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Kasatoriaus nurodyti dėl paskirto įpareigojimo jam kilsiantys suvaržymai ar nepatogumai neduoda pagrindo konstatuoti, kad skiriant bausmę netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Teisėjų kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismas, taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas, palengvino kasatoriaus teisinę padėtį. Teismas atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, privalo paskirti vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas pareigas. Teismas paskyrė vieną iš minėtame straipsnyje numatytų pareigų – įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Skirdamas BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą, apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė įstatymą, todėl nėra pagrindo keisti teismo sprendimo. Kasatoriaus patiriami nepatogumai nėra teisinis pagrindas keisti teismų sprendimus, juo labiau kad bet kuri bausmė visų pirma yra nusikaltimą (baudžiamąjį nusižengimą) padariusio asmens nubaudimas, t. y. turi savyje žmogaus teisių ir laisvių suvaržymo elementų.

77Kasatorė L. R. savo alternatyviame prašyme prašo švelninti jai paskirtą bausmę, nes ji yra per griežta, tačiau nepateikia jokių tokio prašymo argumentų, nepagrindžia, kodėl skiriant bausmę buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Nors L. R. padaryta veika, pasisavinant svetimą turtą, perkvalifikuota iš BK 183 straipsnio 2 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, nėra pagrindo švelninti apeliacinės instancijos teismo paskirtos bausmės (laisvės atėmimo vieneriems metams šešiems mėnesiams), nes ji ir taip paskirta arti minimalios įstatymo sankcijoje numatytos bausmės ribos, be to, šios bausmės vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, yra atidėtas.

78Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1, 6 punktais,

Nutarė

79Nuteistojo I. Ž. ir nuteistojo A. B. bei jo gynėjo advokato Mariaus Navicko kasacinius skundus atmesti.

80Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nuosprendžio dalį dėl L. R. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. L. R. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, paliekant tą pačią Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirtą už šį nusikaltimą ir subendrintą bausmę bei BK 75 straipsnio taikymą.

81Pašalinti iš nuosprendžio nustatomosios dalies teiginius, kad „I. Ž., L. R. ir A. B. iki 2012 m. balandžio 3 d., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, tyrimo metu nenustatytoje vietoje susitarė sukurti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) ir plėtoti atrakcionų paslaugų teikimo verslą siekiant, slepiant mokesčius valstybei, pasisavinti bendrovės pinigines lėšas. Taip pasiekus susitarimą nurodytai nusikalstamai veiklai vykdyti, bendrininkai pasiskirstė vaidmenimis: I. Ž. įregistruos UAB „O.“, kurioje vykdys bendrovės vadovo pareigas, jo sugyventinė L. R. eis buhalterės pareigas, o A. B. eis vadybininko pareigas ir bus atsakingas už atrakcionų aparatų įgijimą, jų tinkamą funkcionavimą, darbuotojų darbų paskirstymą, piniginių įplaukų administravimą bei jų pasidalinimą su bendrininkų grupės nariais“.

82Kitas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu I. Ž.... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, I. Ž. paskirta... 4. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, I. Ž. paskirta baudžiamojo... 5. I. Ž. dėl kaltinimų pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį... 6. Patenkinus Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau... 7. L. R. ir A. B. dėl kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 202 straipsnio... 8. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 9. L. R. nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems... 10. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, galutinė... 11. A. B. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems... 12. Pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendis:... 13. I. Ž., nuteistam pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 220... 14. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš I. Ž. priteista Klaipėdos... 15. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuota iš I. Ž., L. R. ir A. B.... 16. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 17. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Piesliako pranešimą,... 18. 1. I. Ž., L. R. ir A. B. nuteisti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai,... 19. I. Ž., L. R. ir A. B. iki 2012 m. balandžio 3 d., tiksli data tyrimo metu... 20. I. Ž. 2012 m. balandžio 3 d. įregistravo UAB „O“, įmonės kodas ( - ),... 21. I. Ž. ir L. R. nuteisti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdami... 22. I. Ž., būdamas UAB „O.“ direktorius, veikdamas bendrininkų grupe su... 23. 1) nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 22 d. į apskaitą... 24. 2) nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 22 d. neįtraukė į... 25. 3) nuo 2012 m. liepos 9 d. iki 2012 m. rugpjūčio 15 d. nepagrindė apskaitos... 26. 4) nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 22 d. neįtraukė į... 27. 5) nuo 2012 m. birželio 4 d. iki 2012 m. rugpjūčio 20 d. neįtraukė į... 28. Dėl to pagal UAB ,,O.“ direktoriaus I. Ž. organizuotą ir L. R. tvarkytą... 29. I. Ž. ir L. R. nuteisti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdami... 30. I. Ž., būdamas UAB „O.“ direktorius, veikdamas bendrininkų grupe su... 31. 2012 m. birželio mėn. 18 eilutėje nedeklaravo 3986,57 Lt (379,69 + 449,34 +... 32. 2012 m. liepos mėn. 18 eilutėje nedeklaravo 5228,74 Lt (182,72 + 69,77 +... 33. 2012 m. rugpjūčio mėn. 18 eilutėje nedeklaravo 728,42 Lt (406,71 + 321,71)... 34. Be to, jis 2012 m. birželio mėn. ir liepos mėn. dvylika atvejų valstybės... 35. 2012 m. birželio mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį... 36. 2012 m. liepos mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį... 37. 2. Nuteistasis I. Ž. kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio... 38. Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį... 39. Kasatorius, vadovaudamasis BK 2 straipsnio 4 dalimi, remdamasis kasacinėse... 40. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20... 41. Kasatorius nurodo ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, BK 183... 42. Pagal teismų praktiką vienas iš turto pasisavinimo būdų yra dokumentų... 43. Be to, apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas, kad neapskaitytos... 44. Kasatorius taip pat prašo paskirti švelnesnę bausmę, pakeisti nuosprendžio... 45. 3. Nuteistoji L. R. kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio... 46. Kasatorė nurodo, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.... 47. Kasatorė taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai... 48. Pasak kasatorės, analogiška situacija yra ir dėl BK 220 straipsnio 1 dalies... 49. Kasatorė taip pat remiasi kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr.... 50. 4. Nuteistasis A. B. ir jo gynėjas advokatas M. Navickas kasaciniu skundu... 51. Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė... 52. Pagal kaltinamąjį aktą A. B. inkriminuojamas piniginių lėšų... 53. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl to, kaip buvo pasisavintos... 54. Pagal teismų praktiką svetimo turto pasisavinimas galimas tik esant... 55. Kasatoriai, pasisakydami dėl specialaus subjekto statuso, nurodo, kad nors... 56. Kasatoriai, pasisakydami dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų,... 57. Be to, BPK 329 straipsnio 1–3 punktuose nustatyta, kad apeliacinės... 58. 5. Nuteistojo I. Ž. ir nuteistojo A. B. bei jo gynėjo advokato Mariaus... 59. Dėl I. Ž., A. B. ir L. R. veikų kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 2... 60. Visi trys nuteistieji ginčija nuteisimą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. I.... 61. BK 183 straipsnio 2 dalis nustato, kad tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo... 62. Turto pasisavinimas – tai tyčinis neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui... 63. Kasatoriai L. R. ir A. B. bei jo gynėjas ginčija apeliacinės instancijos... 64. Nuteistoji L. R. dirbo įmonės buhaltere, vedė įmonės buhalterinę... 65. Kasatoriai taip pat ginčija teismo išvadą dėl bendrininkavimo pasisavinant... 66. Kasatorius I. Ž. teigia, kad nuosprendyje įvardyta pasisavintų pinigų suma... 67. Kasatoriai A. B. ir jo gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismui... 68. Kasatoriai, ginčydami nuteisimą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nurodo ir... 69. Dėl L. R. nuteisimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį... 70. Kasatorė ginčija nuteisimą pagal BK 220 ir 222 straipsnius, teigdama, kad... 71. I. Ž., L. R. ir A. B. buvo kaltinami pagal BK 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad... 72. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad L. R. ir I. Ž. yra šeima, turi... 73. Už deklaracijų pateikimą mokesčių inspekcijai yra atsakingas įmonės... 74. Dėl I. Ž. ir L. R. paskirtos bausmės... 75. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu I. Ž.... 76. Kasacinės instancijos teismas turi teisę pakeisti žemesnės instancijos... 77. Kasatorė L. R. savo alternatyviame prašyme prašo švelninti jai paskirtą... 78. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 79. Nuteistojo I. Ž. ir nuteistojo A. B. bei jo gynėjo advokato Mariaus Navicko... 80. Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 81. Pašalinti iš nuosprendžio nustatomosios dalies teiginius, kad „I. Ž., L.... 82. Kitas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...