Byla 1A-285-458/2018
Dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Remigijaus Preikšaičio, sekretoriaujant Aušrai Čybienei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Saunoriui, nuteistojo D. M. gynėjui advokatui Rimvydui Paulauskui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. K. atstovo advokato Dariaus Kurpavičiaus apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.

3D. M. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 30 (dvidešimt) parų arešto bausme.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

5Į bausmės laiką įskaitytos 2 sulaikymo dienos (2017 m. rugsėjo 24 d. ir 2017 m. rugsėjo 25 d.).

6Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 339 straipsniu, D. M. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti (būti registruotam darbo biržoje), neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

7D. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikintos.

8Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš nuteistojo D. M. priteista Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 3 758,56 Eur už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

9Nukentėjusiojo R. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš nuteistojo D. M. priteista 26 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. K. Procesas dėl savanoriškai atlygintos nukentėjusiojo R. K. civilinio ieškinio dalies (3 500 Eur) nutrauktas. Kita nukentėjusiojo R. K. civilinio ieškinio dalis atmesta.

10Iš nuteistojo D. M. nuspręsta išieškoti 1 000 Eur išlaidas nukentėjusiajam R. K. byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti.

11Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

12D. M. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2017 m. rugsėjo 23 d., apie 23.45 val., kavinėje „P.“, esančioje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), D. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš keršto, kad prieš tai buvo sumuštas šioje kavinėje, peiliu vieną kartą dūrė į krūtinę R. K., dėl to pastarajam buvo padarytas kiaurinis durtinis-pjautinis krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimas, pažeidžiant širdį, tai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktas). Šiais savo įžūliais nusikalstamais veiksmais D. M. pademonstravo nepagarbą kavinės personalui ir lankytojams, stebėjusiems šio nusikaltimo padarymą, sutrikdė kavinės darbą, rimtį ir tvarką.

13Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo R. K. atstovas advokatas D. Kurpavičius prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. liepos 10 d. nuosprendį – panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 75 straipsnio taikymo D. M.

14Dėl kaltės

15Apeliaciniame skunde pažymėta, kad šiuo konkrečiu atveju neginčijamai nustatyta, jog D. M. peiliu vieną kartą dūrė į krūtinę R. K., dėl to pastarajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl kiaurinio durtinio-pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo, pažeidžiant širdį, laiku nesuteikus kvalifikuotos medicininės pagalbos, R. K. būtų miręs. Taigi nukentėjusiojo R. K. sunkus sveikatos sutrikdymas yra dėsningas D. M. veikos rezultatas, t. y. tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Peiliu smogdamas / durdamas į nukentėjusiajam gyvybiškai svarbią vietą – krūtinės kairę pusę – nuteistasis pagal savo gyvenimišką patirtį ir suvokimą turėjo ir galėjo numatyti, kad gali padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą, jog tokie jo veiksmai yra pavojingi nukentėjusiojo sveikatai. Tai aiškiai rodo, kad suprasdamas savo nusikalstamų veiksmų pavojingumą D. M. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

16Apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys, jog D. M. ir nukentėjusysis R. K. vienas kito nepažinojo, jokių asmeninių santykių tarp jų nebuvo ir jie atsitiktinai susitiko kavinėje „P.“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tarp minėtų asmenų jokių išankstinių nesutarimų nebuvo, įvykio vietoje jie iš esmės tarpusavyje nekonfliktavo, nesmurtavo bei nevartojo fizinės jėgos vienas prieš kitą. Jokios priežasties keršyti nukentėjusiajam D. M. neturėjo. Pažymėta, jog tyčiniai nuteistojo veiksmai prieš nukentėjusįjį padaryti visai be dingsties, D. M. smogdamas peiliu suvokė, kad taip veikdamas kelia pavojų R. K. sveikatai, numatė, kad jį gali sužaloti, ir vienodai norėjo bet kurio iš padarinių atsiradimo, todėl jo veika visiškai pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal atsiradusius padarinius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog D. M. veikoje yra nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, požymių.

17Dėl civilinio ieškinio

18Nukentėjęs asmuo R. K. dėl D. M. padarytų nusikalstamų veikų patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, tačiau civilinį ieškinį reiškė tik dėl neturtinės žalos atlyginimo.

19Atsižvelgiant į nukentėjusiojo R. K. patirtų sužalojimų pasekmes – dideles kančias, rimtus sveikatos pakenkimus, darbo santykių nutrūkimą, pasikeitusį gyvenimo būdą (negalėjimą užsiimti aktyvia sportine veikla), negalėjimą gyventi visavertį gyvenimą, civiliniu ieškiniu buvo prašoma priteisti 45 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė nukentėjusiajam 26 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą (3 500 Eur dydžio žalą nuteistasis atlygino bylos nagrinėjimo metu). Apeliaciniame skunde pažymėta, jog, nukentėjusiojo nuomone, net ir 45 000 Eur dydžio žalos atlyginimas tik iš dalies kompensuotų jo neturtinio pobūdžio praradimus. Nors teismas civilinį ieškinį tenkino iš dalies, tačiau nukentėjusysis, įvertinęs nuosprendžio motyvus bei teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, neginčija nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio tenkinimo iš dalies.

20Dėl bausmės

21Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog D. M. prisipažino ir nuoširdžiai galėjosi nusikaltęs. Šiuo atveju nuteistasis D. M. davė tik iš dalies teisingus parodymus, be to, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką tik dėl nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką. Apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys, jog nuoširdaus gailėjimosi nebuvimą rodo ir D. M. elgesys po nusikalstamos veikos padarymo – tiek D. M., tiek jo šeimos narių mėginimai už atlygį paveikti liudytojų parodymus, liudytojų parodymų suderinimai ir kt. Skunde pateikta pozicija, jog minėti asmenų veiksmai yra ne tik netoleruotini, bet ir nusikalstami, todėl turėjo būti pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl poveikio liudytojams.

22Apeliaciniame skunde pažymėta, kad, nurodydami duomenis apie gaunamas pajamas, D. M. bei jo šeimos nariai sakė netiesą. Buvo nurodyta, jog D. M. šeimos pajamos yra 300 Eur. Vis dėlto dauguma liudytojų (baro darbuotojų) nurodė D. M. kaip nuolatinį barų lankytoją. Be to, tik po pirmojo posėdžio nuteistasis pervedė nedidelę dalį žalos atlyginimo, t. y. atlygino tik 7,7 proc. nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje pareikšto reikalavimo (11,67 proc. teismo priteisto žalos atlyginimo). Nuteistasis, atsakydamas į klausimą, kodėl neatlygino net dalies žalos, teismo posėdžio metu nurodė, jog nebuvo susitarta dėl žalos dydžio. Minėta nuteistojo versija vertintina kritiškai, nes iki nuosprendžio įsiteisėjimo iš esmės taip pat yra nesusitarta dėl žalos dydžio, tačiau tai nesutrukdė D. M. atlyginti nors ir labai nedidelę padarytos žalos dalį.

23Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo padarytą nusikalstamą veiką aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tokių aplinkybių šiuo konkrečiu atveju nenustatyta. Amžius, ankstesnių teistumų nebuvimas, šeiminė padėtis, siekis atlyginti neturtinę žalą yra įprastos, daugeliui bylų būdingos, tačiau ne išimtinės aplinkybės, dėl kurių įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas padarytam nusikaltimui. Apeliaciniame skunde išdėstyta nuomonė, jog šiuo atveju nuteistajam D. M. turėtų būti skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

24Pažymėta, kad, atsižvelgiant tiek į nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį (sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas peiliu smogiant į kairę krūtinės ląstos pusę tik laimingo atsitiktinumo dėka, t. y. dėl medikų profesionalumo, nesukėlė sunkesnių padarinių), nusikaltimo motyvą (kerštas), nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę (apsvaigimas nuo alkoholio, turėjęs įtakos nusikalstamos veikos padarymui), tiek ir į nuteistąjį apibūdinančias asmenines savybes (neteistas, turintis šeimą), darytina išvada, jog nėra jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių D. M. turėtų būti taikomos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas.

25Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo sureikšmino tik tam tikras bausmės vykdymo atidėjimo taikymui reikšmingas aplinkybes (būtent D. M. šeiminę situaciją, charakteristiką buvusioje darbovietėje), tačiau, sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, reikia vertinti aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, visumą. Nors pirmosios instancijos teismas, taikydamas D. M. BK 75 straipsnį, rėmėsi tuo, kad D. M. augina keturis vaikus, iš kurių vienas yra neįgalus, iš pareigų atleistas dėl sunkios sveikatos, tačiau šios aplinkybės buvo žinomos dar prieš D. M. padarant nusikalstamas veikas ir tai vis dėlto nesulaikė jo nuo nusikaltimo padarymo. D. M., darydamas nusikalstamas veikas, prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl vien tai, kad jis, nesilaikydamas įstatymų, pablogino savo ir savo šeimos padėtį, yra tik jo netinkamo elgesio rezultatas.

26Apeliaciniame skunde padaryta išvada, jog šiuo atveju bausmės tikslai D. M. nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl nėra įstatymo numatyto pagrindo jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti.

27Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

28Nuteistojo D. M. gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

29Apeliacinis skundas atmestinas.

30Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde yra pažymėta, jog nuteistojo D. M. nusikalstami veiksmai dėsningai sąlygojo nukentėjusiojo R. K. sunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kadangi apeliaciniame skunde sutinkama, jog nuteistojo D. M. veiksmuose yra visi nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, sudėčių požymiai ir nusikalstamos veikos kvalifikuotos tinkamai, apeliacinės instancijos teismas dėl D. M. kaltės buvimo ir nusikaltimų kvalifikacijos pakartotinai nebesprendžia.

31Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nukentėjusysis R. K. dėl nusikalstamų veikų patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, tačiau civilinis ieškinys buvo reiškiamas tik dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nors pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį tenkino tik iš dalies, tačiau nukentėjusiojo gynėjas šios nuosprendžio dalies neginčija, taigi apeliacinės instancijos teismas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nutartyje nepasisako, nes priešingu atveju būtų peržengiamos apeliacinio skundo ribos. Pagrindinis apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nuteistajam D. M. paskirtos bausmės dydžio ir laisvės atėmimo bausmės atidėjimo taikymo pagrįstumo. Taigi būtent dėl bausmės nuteistajam D. M. individualizavimo ir bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo nutartyje pasisako apeliacinės instancijos teismas.

32I.

33Dėl bausmės D. M. individualizavimo ir atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) konstatavimo

34Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji neturi prieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje. Bausmės skyrimas vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi reikalauja motyvuotos teismo išvados, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui ne mažiau svarbu kaltininko asmenybė, kurios vertinimas pastūmėtų prie išvados, kad net minimalios įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013).

35Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde yra nurodytas argumentas, kad teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo padarytą nusikalstamą veiką aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teigiama, kad nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Anot apelianto, amžius, ankstesnių teistumų nebuvimas, šeiminė padėtis, siekis atlyginti neturtinę žalą yra įprastos, daugeliui bylų būdingos, tačiau ne išimtinės aplinkybės, dėl kurių įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas padarytam nusikaltimui. Vis dėlto apygardos teismas atkreipia apelianto dėmesį, jog nors jo supratimas apie BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą yra teisingas ir tinkamai išdėstytas, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas 2018 m. liepos 10 d. nuosprendyje D. M. pripažino kaltu, nuteisė ir paskyrė bausmę, nesivadovaudamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Taigi apeliacinio skundo argumentai, susiję su bausmės švelninimu BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, paliekami nenagrinėti. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymas nuteistajam negali būti prilyginamas bausmės švelninimui pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui. Šių dviejų Baudžiamojo kodekso nuostatų taikymo pagrindas yra skirtingas, t. y. bausmės vykdymo atidėjimas taikomas tuo atveju, kai bausmė yra paskiriama neperžengiant straipsnio sankcijos ribų, tačiau yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo, tuo tarpu, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, bausmė paskiriama mažesnė, nei numatyta sankcijoje, ir šios nuostatos yra aktualios skiriant ne vien laisvės atėmimo bausmę.

36Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, D. M. buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams, o jos vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Kartu būtina atsižvelgti į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t. y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų į atitinkamą nusikalstamą veiką, teisiamojo asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, jog D. M. padarė sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, t. y. smurtiniais tyčiniais veiksmais sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ir sukėlė realią grėsmę jo gyvybei. Tik dėl laiku suteiktos kvalifikuotos medicininės pagalbos pavyko išsaugoti sužaloto nukentėjusiojo gyvybę, tačiau dėl patirto sužalojimo atsiradusios pasekmės žymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ir neabejotinai turės neigiamos įtakos tolesniame jo gyvenime. Parenkant bausmės dydį, atsižvelgta į tai, kad yra nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės. D. M. yra neteistas (t. 2, b. l. 187–188), administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 189), nuo 2001 m. iki 2016 m. dirbo Viešojo saugumo tarnyboje, kur už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą buvo kelis kartus skatintas vadovybės padėkomis (t. 3, b. l. 33), iš pareigų atleistas dėl sveikatos, augina keturis vaikus, iš kurių vienas yra neįgalus (t. 3, b. l. 31).

37Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. M., teisingai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai bausmę paskyrė neperžengiant normų, kuriose įtvirtinti nuteistojo padaryti nusikaltimai, sankcijų ribų, o galutinė bausmė, įvertinus ne tik padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, bet ir paties nuteistojo asmenybę, buvo parinkta artima laisvės atėmimo bausmės minimui, kadangi siekta išlaikyti pusiausvyrą tarp padarytų nusikaltimų ir skiriamų bausmių bei, užtikrinant viešojo intereso įgyvendinimą, bausmę individualizuoti pagal konkrečios veikos aplinkybes ir kaltininko asmenines savybes. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė vieną kaltininko atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Nors D. M. buvo nustatytas 1,29 promilės girtumas, tai atitinka lengvą girtumo laipsnį, tačiau pažymėtina, kad nustatytas apsvaigimo laipsnis neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, nes susilpnino nuteistojo savikontrolę, gebėjimą kritiškai vertinti situaciją. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomoje 2017 m. gruodžio 14 d. specialisto išvadoje (t. 3, b. l. 57–58) nurodyta, jog atlikus skubų galvos smegenų KT tyrimą, radiologė gydytoja E. K. pateikė išvadą, kad nenustatyta galvos smegenų trauminių pakitimų, intracerebrinės hemorogijos, nustatyta tik plaukuotosios galvos dalies žaizda ir minkštųjų audinių sumušimas. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad būtent apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią aplinkybę pripažino sunkinančia D. M. atsakomybę.

38Įvertinęs visus byloje esančius duomenis, apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog D. M. prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors nuteistasis, apklaustas iš karto po įvykio, savo kaltės nepripažino, tačiau vėliau tyrimo metu pripažino, kad kaltės neneigė, tačiau nurodė, jog po galvos traumos nieko nepamena. Paneigti šio nuteistojo teiginio pirmosios instancijos teismas negalėjo, to negali padaryti ir apeliacinės instancijos teismas, todėl toks tvirtinimas vertinamas nuteistojo naudai. Teisme D. M. pripažino visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir papasakojo tą, ką prisiminė, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino dalį žalos. Pagal formuojamą teismų praktiką, siekiant konstatuoti aptariamą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, pakanka ir to, kad kaltininkas prisipažintų ir nuoširdžiai gailėtųsi teisme. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundo teiginiais, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti šią nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kadangi neva D. M. gailėjimasis nebuvo nuoširdus ir jis bandė paveikti liudytojus. Atkreiptinas dėmesys, jog 2018 m. rugsėjo 13 d. įvykusiame posėdyje apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėjas įrodinėjo priešingą poziciją, kad tuoj po įvykio ne jo ginamasis, o K. B. ėmėsi veiksmų, kad surastų kliento giminaičius. Išsikvietė juos iš užsienio, pasakė sumas, kurias reikia atlyginti, kad nukentėjusysis teigtų, jog susižalojo pats (t. 4, b. l. 26–27). Apygardos teismo vertinimu, tokie tiek nukentėjusiojo, tiek nuteistojo gynėjo teiginiai, nors ir kardinaliai priešingi, tačiau abiem atvejais yra nepagrįsti jokiais bylos duomenimis, todėl vertintini kaip bandymas pagrįsti sau palankią poziciją.

39Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo D. M. asmenybę apibūdinančias savybes, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas D. M. dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, tinkamai užtikrino proporcingumo principo įgyvendinimą, todėl paskirta bausmė yra teisinga ir pagrįsta.

40II.

41Dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo pagrįstumo ir priteistos neturtinės žalos atlyginimo

42Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Nusikaltimų padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų (2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-1554, įsigaliojo nuo 2015 m. kovo 24 d.). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

43Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ir ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Teismas, svarstydamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis nuteistajam, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą, galimas be realaus laisvės atėmimo. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2009).

44Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau kilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012). Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, be to, kaip jau minėta, teismas turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-648/2016).

45Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos duomenų, sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam pirmosios instancijos teismas priėmė įvertinęs bylos duomenų visumą, BK 75 straipsnio taikymą motyvavo, paminėdamas aplinkybes, susijusias tiek su D. M. asmenybe, tiek su jo elgesiu darant nusikalstamas veikas ir po jų padarymo, tiek su pačiomis padarytomis nusikalstamomis veikomis bei jų pavojingumo pobūdžiu. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į aplinkybes, kad D. M. anksčiau nėra teistas (t. 2, b. l. 187–188), administracine tvarka nėra baustas (t. 2, b. l. 189), iš pareigų atleistas dėl sveikatos, augina keturis vaikus, iš kurių vienas yra neįgalus (t. 3, b. l. 31), atlygino dalį padarytos žalos (t. 3, b. l. 164, 169). Anot apelianto, šios aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ir nesudaro pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo instituto nuostatas. Apygardos teismas su tokia išvada nesutinka ir pažymi, jog galbūt šios aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ir nesudaro pagrindo švelninti paskirtą bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, tačiau jos yra visiškai pakankamos teismui susiformuoti vidinį įsitikinimą apie tai, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti D. M. ir neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės.

46Papildomai galima pažymėti, jog D. M. nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Be jokios abejonės, ši aplinkybė nesuponuoja išvados, kad nuteistasis turi būti baudžiamas švelniau ar apskritai nebaudžiamas, priešingai, tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Tačiau ši situacija leidžia apygardos teismui susiformuoti nuomonę, kad D. M. nėra nuolatinis pažeidėjas, o nagrinėjamus nusikaltimus padarė veikiamas suvartoto alkoholio. Kadangi anksčiau D. M. nėra teistas, tai galima tikėtis, jog ateityje daugiau nusikalstamų veikų nedarys. Taigi apygardos teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, konstatuoja, jog išskyrus aptariamus D. M. nusikaltimus, nuteistasis stengiasi gyventi socialiai teisingai, rodyti deramą pagarbą aplinkai ir aplinkiniams.

47Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuteistajam D. M. negalėjo būti taikomas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, kadangi jis nėra visiškai atlyginęs neturtinės žalos nukentėjusiajam. Apygardos teismas pažymi, jog dalinis neturtinės žalos atlyginimas yra pagrindas nepripažinti nuteistojo D. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bet ne pagrindas netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų. Teismų praktikoje BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-287/2009, 2K-579/2010,2K-534/2013, 2K- 211/2014). Tačiau, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti šią aplinkybę atsakomybę lengvinančia ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar pašalina dalį žalos. Tačiau tokiu atveju atlygintos žalos dalis turi sudaryti žymią dalį padarytos ir priteistos žalos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2007, 2K-420/2007). Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. M. nukentėjusiajam atlygino tik 3500 Eur žalos, o tai akivaizdžiai sudaro tik mažą reikalaujamos atlyginti žalos dalį. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu D. M. artimieji (brolis) buvo pasiryžę nukentėjusiajam sumokėti didesnę sumą nei nuteistojo bylos nagrinėjimo metu pervestoji, tačiau, nukentėjusiajam nesutikus su siūloma galutine suma, tai nebuvo padaryta. Taigi įvertinęs aplinkybę, kad D. M. pervesta nukentėjusiajam suma sudaro tik nežymią dalį prašomos sumos, kad neatlygintas Valstybinės ligonių kasos ieškinys, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nėra pagrindo pripažinti šią aplinkybę nuteistojo atsakomybę lengvinančia.

48Kita vertus, vien ta aplinkybė, jog nėra visiškai atlyginta neturtinė žala, savaime nesudaro pagrindo netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų. Taigi dalies priteistos žalos atlyginimas jau rodo asmens siekį ir iniciatyvą ginčą spręsti kiek įmanoma taikiau ir atlyginti nusikalstamais veiksmais sukeltą žalą. Be to, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nuteistojo D. M. gynėjas nurodė, kad nuteistasis šiuo metu yra atlyginęs apie 5000 Eur neturtinės žalos (t. 4, b. l. 24–25). Tai yra D. M. valstybinė pensija, gaunama po tarnybos. Ši sąskaita yra areštuota (t. 2, b. l. 193–196). D. M., turėdamas 4 vaikus, 3 jų yra nepilnamečiai, o vienas – pilnametis, neįgalus iki gyvenimo pabaigos, turi teisę kreiptis, kad jam būtų leista naudotis dalimi pensijos. Šeimai išlaikyti jis galėtų pretenduoti į 80 proc. pensijos. D. M. sąmoningai to nedaro, bando išgyventi su giminaičių pagalba. Gynėjo tvirtinimu, toje sąskaitoje jau turėtų būti sukaupta apie 1700 Eur. Šie pinigai bus panaudoti civilinio ieškinio atlyginimui (t. 4, b. l. 26–27).

49Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, jog byloje nėra jokių rašytinių duomenų (išskyrus tai, kad D. M. iš tarnybos buvo atleistas dėl sveikatos būklės), kurie patvirtintų, kad jis apskritai negali dirbti jokio darbo. Bylos nagrinėjimo metu paprašius paaiškinti, koks sveikatos sutrikimas jam nustatytas, D. M. tai daryti atsisakė, pažymos apie jam nustatytą nedarbingumo lygį taip pat nepateikė. Taigi D. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu buvo paskirtas įpareigojimas pradėti dirbti (registruotis darbo biržoje). Aptarta aplinkybė leidžia apygardos teismui daryti išvadą, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, būdamas laisvėje, nuteistasis D. M. turės daugiau galimybių atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą. Bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Taigi skiriama bausme svarbu ne tik atsižvelgti į kaltinamojo interesų patenkinimą, bet taip pat garantuoti kaltininko ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyros užtikrinimą.

50Apibendrindamas visa tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra visi būtini pagrindai nuteistajam D. M. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Taigi pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė ir bausmę nuteistajam D. M. paskyrė teisingą, atitinkančią kaltininko asmenybę ir padarytų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes.

51III.

52Dėl proceso išlaidų

53Byloje yra pateikti prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo, sąskaita už teisines paslaugas ir atliktą pavedimą patvirtinantis išrašas (t. 4, b. l. 20–22). Iš prašymo atlyginti proceso išlaidas ir 2018 m. liepos 25 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. DKI 20 matyti, kad advokatas Darius Kurpavičius nukentėjusiajam R. K. apeliacinio proceso metu suteiktas teisines paslaugas įvertino 1000 Eur (t. 4, b. l. 20, 21). Tačiau bankinio pavedimo išrašas patvirtina, kad nukentėjusysis R. K. advokatui sumokėjo tik 450 Eur (t. 4, b. l. 22).

54Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant klausimą dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).

55Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui pateikė nukentėjusiojo R. K. atstovas advokatas D. Kurpavičius. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, dalis apeliacinio skundo argumentų paliekami nenagrinėti (argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, ir pertekliniai motyvai dėl nuteistojo nusikaltimų kvalifikacijos), apygardos teismas nusprendžia nukentėjusiojo R. K. apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų jam nepriteisti.

56Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

57nukentėjusiojo R. K. atstovo advokato Dariaus Kurpavičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. D. M. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1... 5. Į bausmės laiką įskaitytos 2 sulaikymo dienos (2017 m. rugsėjo 24 d. ir... 6. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, Lietuvos... 7. D. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas... 8. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai... 9. Nukentėjusiojo R. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš nuteistojo... 10. Iš nuteistojo D. M. nuspręsta išieškoti 1 000 Eur išlaidas... 11. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 12. D. M. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo... 13. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo R. K. atstovas advokatas D. Kurpavičius... 14. Dėl kaltės... 15. Apeliaciniame skunde pažymėta, kad šiuo konkrečiu atveju neginčijamai... 16. Apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys, jog D. M. ir nukentėjusysis R. K.... 17. Dėl civilinio ieškinio... 18. Nukentėjęs asmuo R. K. dėl D. M. padarytų nusikalstamų veikų patyrė tiek... 19. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo R. K. patirtų sužalojimų pasekmes –... 20. Dėl bausmės... 21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu atsakomybę... 22. Apeliaciniame skunde pažymėta, kad, nurodydami duomenis apie gaunamas... 23. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, švelnindamas bausmę BK 54... 24. Pažymėta, kad, atsižvelgiant tiek į nusikalstamos veikos pavojingą... 25. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo... 26. Apeliaciniame skunde padaryta išvada, jog šiuo atveju bausmės tikslai D. M.... 27. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.... 28. Nuteistojo D. M. gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.... 29. Apeliacinis skundas atmestinas.... 30. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 31. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nukentėjusysis R. K. dėl nusikalstamų... 32. I.... 33. Dėl bausmės D. M. individualizavimo ir atsakomybę lengvinančios aplinkybės... 34. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų,... 35. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde yra nurodytas argumentas, kad teismas,... 36. Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, D. M. buvo paskirta laisvės atėmimo... 37. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui... 38. Įvertinęs visus byloje esančius duomenis, apygardos teismas konstatuoja, jog... 39. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, atsižvelgdamas į padarytų... 40. II.... 41. Dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo pagrįstumo ir priteistos neturtinės... 42. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje.... 43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, taikant bausmės... 44. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima... 45. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos duomenų, sprendimą atidėti... 46. Papildomai galima pažymėti, jog D. M. nusikalstamą veiką padarė, būdamas... 47. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuteistajam D. M. negalėjo būti taikomas... 48. Kita vertus, vien ta aplinkybė, jog nėra visiškai atlyginta neturtinė... 49. Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį, kad pirmosios... 50. Apibendrindamas visa tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro... 51. III.... 52. Dėl proceso išlaidų... 53. Byloje yra pateikti prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo, sąskaita už... 54. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas,... 55. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui pateikė... 56. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 57. nukentėjusiojo R. K. atstovo advokato Dariaus Kurpavičiaus apeliacinį...