Byla 2-2615/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Skolų departamentas“, uždarosios akcinės bendrovės „Drūtnamis“ atskiruosius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. nutarties, kuria iškelta restruktūrizavimo byla, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Statva“ generalinio direktoriaus J. R. pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Statva“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Skolų departamentas“, akcinė bendrovė „Eurovia Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Šilinė“, uždaroji akcinė bendrovė „Drūtnamis“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilprojektas“, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėjas UAB „Statva“ direktorius J. R. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Statva“, restruktūrizavimo administratoriumi skirti UAB „Bankroto lyderiai“. Nurodė, kad atsakovas nuo 1993 m. sėkmingai vykdė ūkinę-komercinę statybos darbų rangos būdu veiklą, turi didelę statybos rangos paslaugų teikimo patirtį, įmonė iki šiol nėra nutraukusi ūkinės-komercinės veiklos, tačiau šiuo metu susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais. 2013 m. liepos 23 d. įvykęs neeilinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kartu patvirtino įmonės restruktūrizavimo plano metmenis. Įmonės veiklos rezultatams įtakos turėjo tai, kad užsakovai ėmė vėluoti atsiskaityti, prasidėjo jų bankroto procedūros. UAB „Statva“ debitorių įsiskolinimai pagal patikslintus duomenis sudaro 4 700 887 Lt. Tai sutrukdė laiku gauti pakankamai apyvartinių lėšų, kas padidino įmonės finansinius sunkumus, sutriko atsiskaitymai su tiekėjais, darbuotojais, VSDFV ir VMI biudžetais ir susidarė Įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau – ĮRĮ) numatyta situacija: bendrovė turi finansinių sunkumų; nėra nutraukusi veiklos; nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; yra įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos. Restruktūrizavimo procesas yra racionaliausias sprendimas, kadangi vykdydama numatytas veiklos optimizavimo priemones ir pertvarkiusi savo veiklą bendrovė su hipotekos ir pirmos eilės kreditoriais galėtų visiškai atsiskaityti per 2014-2015 metus, su kitais kreditoriais – dalimis nuo 2015 m. iki 2017 m. pabaigos. Per restruktūrizavimo laikotarpį įmonė planuotų padengti visas skolas, išskyrus įsipareigojimus įmonėms, kurios suteikė nuolaidą restruktūrizavimo laikotarpiui.

4Tretieji asmenys UAB „Skolų departamentas“, AB „Eurovia Lietuva“, UAB „Drūtnamis“, prieštaravo restruktūrizavimo bylos iškėlimui, teigdami, kad įmonė turi rimtų finansinių sunkumų ir yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla. Taip pat kreditoriai pažymėjo, kad metmenyse neteisingai nurodyti kreditorinių reikalavimų dydžiai – mažesni negu yra; pateiktas verslo planas neišsamus.

5Trečiasis asmuo UAB „Šilinė“ neprieštaravo restruktūrizavimo bylos iškėlimui.

6Trečiasis asmuo UAB „Vilprojektas“ nurodė, kad metmenyse nurodyta mažesnė skolos suma nei priteista įsiteisėjusiu sprendimu, tačiau klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo paliko spręsti teismo nuožiūra, teigdamas, kad jeigu įmonė sugebės vykdyti restruktūrizavimo planą ir atsiskaitinėti su kreditoriais, neprieštarauja restruktūrizavimo bylos iškėlimui.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Panevėžio apygardos teismas 2013 m. spalio 1 d. nutartimi iškėlė restruktūrizavimo bylą UAB „Statva“; administratoriumi restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiui paskyrė UAB „Bankroto lyderiai“.

9Teismas, įvertinęs 2013 m. rugpjūčio 31 d. balanso duomenis, pagal kuriuos UAB „Statva“ turėjo 11 978 950 Lt vertės turtą, iš kurio 6 494 142 Lt vertės yra ilgalaikis turtas, 5 484 808 Lt vertės trumpalaikis turtas, iš kurio 3 922 060 Lt – per vienerius metus gautinos sumos; administracinis pastatas įkeistas AB SEB bankui, likęs neįvykdytas įsipareigojimas hipotekos kreditoriui – 510 000 Lt, pradelsta skola metmenų parengimo dienai buvo 90 000 Lt; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 5 060 777 Lt, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, kartu tai ir pradelsti įsipareigojimai, – 4 672 222 Lt (510 000 Lt finansinės skolos, 2 992 069 Lt skolos tiekėjams, 1 139 629 Lt skolos darbuotojams), taip pat įvertinęs metmenis ir jų priedus, sprendė, jog pateikti duomenys apie įmonės turtą ir neįvykdytus finansinius įsipareigojimus leidžia daryti išvadą, kad įmonės finansinė būklė yra sudėtinga. Teismas pasisakė, kad UAB „Statva“ ginčijamų netesybų sumų, ginčijamų teisme sumų pridėjimas prie pradelstų įsipareigojimų esminės reikšmės šio klausimo išsprendimui, neturi, o metmenyse nurodyti duomenys neprivalo būti visiškai tikslūs. Galutinį kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, tarp jų ir ginčytinus, nustatys teismas tvirtindamas kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus. Atsižvelgęs į ĮRĮ nuostatas, jų santykį su Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatomis, teismų praktiką, teismas konstatavo, jog vien formalus pagrindų iškelti bankroto bylą buvimas ir abejonės dėl to, kad į įmonės balansą įrašyto ir jame nurodyto turto vertė gali būti mažesnė ir realią valdomo turto rinkos vertę ar už UAB „Inreal“ konsultacijoje dėl nekilnojamojo turto pardavimo nurodomą kainą, ar kad VĮ Registrų centras yra įregistruoti ne visi bendrovei nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai, o nekilnojamojo turto vertė pagal masinį vertinimą VĮ Registrų centro nurodyta mažesnė nei nurodyta balanse ar minėtoje konsultacijoje, nesudaro pagrindo atsisakyti kelti įmonei restruktūrizavimo bylą.

10Teismo nuomone, esminė reikšmė tenka kreditorių pozicijai, kuria jie siekia skolininko restruktūrizavimo ar bankroto, ir tolesnėms jo veiklos perspektyvoms. Teismas nustatė, kad neeiliniai visuotiniai UAB „Statva“ akcininkų susirinkimai priėmė nutarimus restruktūrizuoti įmonę, patvirtino įmonės restruktūrizavimo plano metmenis, apie tai įmonė informavo kreditorius. Prieštaraujančių restruktūrizavimo procesui kreditorių pradelstų reikalavimų suma pagal jų pačių nurodymus yra 618 371,33 Lt ir tai sudaro 12-13 % nuo visų bendrovės mokėtinų sumų ir įsipareigojimų kreditoriams. Kiti kreditoriai, kurių nepatenkinti reikalavimai yra ženklaus dydžio, atsiradę anksčiau ir yra pirmesnės eilės, tarp jų ir kreditorius įkaito turėtojas AB SEB bankas, prieštaravimų nepateikė arba pritarė restruktūrizavimo bylos iškėlimui, todėl padaryta išvada, kad pagal pateiktus metmenis 2013-2017 m. laikotarpiui, įmonės verslo plano įgyvendinimas kreditoriams yra realus, patikimas ir nekelia abejonių.

11Teismas nustatė, kad atsakovas ilgą laiką sėkmingai vykdė ūkinę komercinę veiklą Lietuvos rinkoje, turi didelę statybos rangos paslaugų teikimo patirtį, įmonėje tebedirba virš 100 darbuotojų ir ji iki šiol nėra nutraukusi ūkinės-komercinės veiklos; 2013 m. vykdo 12 statybos rangos sutarčių, dirba 14-oje objektų. Veiklos rezultatai pablogėjo dėl ekonominio nuosmukio ir krizės, bendrovės debitoriai dėl nemokumo ar dėl kitų priežasčių nesumokėjo ženklių sumų, dėl ko bendrovė pritrūko apyvartinių lėšų, pati nebegalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais, ir tai sukėlė laikinus finansinius sunkumus. Teismas konstatavo, jog debitorinių skolų iš bankrutuojančių įmonių išieškojimas gali būti apsunkintas, tačiau dėl likusios skolos išieškojimo negalimumo byloje nėra jokių objektyvių duomenų. Iš restruktūrizavimo plano metmenų nustatyta, kad restruktūrizavimo laikotarpiu įmonė sieks veiklos optimizavimo ir pertvarkymo pagal ilgalaikį mokumo atkūrimo veiksmų sąrašą, taikydama pajamų didinimo, darbo, veiklos organizavimo tobulinimo, technines, ekonomines ir organizacines priemones, skirtas kaštų mažinimui, pajamų didinimui ir bendrovės mokumui atkurti bei atsiskaityti su kreditoriais. Pateikti įmonės restruktūrizavimo plano metmenys atitinka ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimus; įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytas. Bylos aplinkybių visumos pagrindu, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas UAB „Statva“ iškelti restruktūrizavimo bylą.

12III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

13Trečiasis asmuo UAB „Drūtnamis“ atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti. Apelianto nuomone, atsakovas yra nemokus ir jam keltina bankroto byla, teismui pateikti restruktūrizavimo metmenys surašyti neteisingai, nurodytas turtas, jo vertė, įsipareigojimų dydis neatitinka tikrovės, teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismui pateiktuose restruktūrizavimo metmenyse neteisingai nurodytas atsakovo įsiskolinimų dydis, nors aiškinta, kad visi kreditoriniai įsipareigojimai nurodyti su delspinigiais ir palūkanomis. Tačiau vien skola apeliantui keičiasi 95 639 Lt suma. Teismas šių aplinkybių nesiaiškino ir netyrė, kas apelianto nuomone, parodo teismo šališkumą.
  2. Metmenyse atsakovas neteisingai nurodė nekilnojamojo turto vertę, kurią grindė UAB „Inreal“ konsultacinio pobūdžio pažyma. Teismas negalėjo šios pažymos pripažinti tinkamu įrodymu, kaip neatitinkančios Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio reikalavimų. Taip pat metmenyse nurodyti atsakovui priklausantys 35 nekilnojamojo turto vienetai, tačiau registruoti tik 27; šios aplinkybės, vertintinos kaip restruktūrizavimo metmenų klastojimas, buvo nurodytos nagrinėjant bylą teismo posėdyje, tačiau teismas jų nevertino, taip parodydamas šališkumą. VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovo nekilnojamojo turto vertė – 2 345 745 Lt.
  3. Atsakovas yra pradelsęs atsiskaitymus su darbuotojais, o tai savarankiškas bankroto bylos iškėlimo pagrindas.
  4. Apelianto nuomone, jokių perspektyvų atkurti UAB „Statva“ mokumą nėra, tiek metmenyse, tiek skundžiamoje nutartyje nurodytos priemonės nepakankamos įsiskolinimo kreditoriams sumažinimui bei normalios ūkinės komercinės veiklos atkūrimui.

14Trečiasis asmuo UAB „Skolų departamentas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti UAB „Statva“ pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Atsakovas neatitinka ĮRĮ 4 straipsnio 1 dalies sąlygų. Atsakovo finansiniai sunkumai trunka nuo 2010 m. ir yra ilgalaikio pobūdžio. Pagrindinė ūkinė-komercinė veikla nuostolinga. Atsakovas kelerius metus vėluoja vykdyti net itin mažus finansinius įsipareigojimus. 2013 m. atsakovo atžvilgiu pradėti net 68 teisminiai procesai. Skola VSDFV auga nuo 2012 m. kovo 17 d. Atsakovui keltina ne restruktūrizavimo, bet bankroto byla. Atsakovas yra tiek nemokus, tiek nepajėgus įvykdyti su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų. Atsakovas vėluoja išmokėti darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, kas ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkto prasme laikytina savarankišku pagrindu iškelti įmonei bankroto bylą.
  2. Teismas aplaidžiai tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus ir priėjo neteisingos išvados dėl atsakovo finansinės padėties sunkumo laipsnio, apsiribodamas iš esmės tik 2013 m. rugpjūčio 31 d. balanso duomenų analize.

15Visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas būtų nustatęs, kad atsakovo turtas sudaro 4 000 773 Lt. Atsakovas, nurodydamas ilgalaikio turto vertę, nepagrindė jos padidėjimo, palyginus su 2012 m. balanso duomenimis; UAB „Inreal“ konsultacija dėl atsakovui priklausančio turto pardavimo kainos vertintina kritiškai. Apelianto įsitikinimu, nesant objektyvių įrodymų dėl turto pagerinimo, ar naujo įsigijimo, teismas turėjo remtis 2012 m. balanso duomenimis. Tokiu būdu 2013 m. rugpjūčio 31 d. balanse ilgalaikio turto vertė mažintina 2 257 700 Lt, o bendra atsakovo turimo turto vertė mažintina iki 8 701 650 Lt. Taip pat teismas turėjo atsižvelgti, kad ženklią trumpalaikio turto dalį sudaro išankstiniai apmokėjimai bei per vienerius metus gautinos sumos, turėjo vertinti, ar balanse apskaitytas per vienerius metus gautinų sumų atgavimas yra realus. Metmenys patvirtina, kad didžiausias atsakovo skolininkas yra UAB „Commerce trading“ (2 500 000 Lt), kuriam 2013 m. rugsėjo 23 d. iškelta bankroto byla, todėl galimybės atgauti šią skolą itin mažos. Metmenyse atsakovas nurodė, jog planuoja atgauti tik nuo 600 000 Lt iki 800 000 Lt skolų. Apelianto teigimu, reali trumpalaikio turto suma mažintina 4 500 877 Lt, taigi bendra turimo turto vertė mažintina iki 4 000 773 Lt. Teismas nepagrįstai ignoravo trečiųjų asmenų argumentus, kad atsakovas nepateikė išsamių duomenų apie pradelstų įsipareigojimų dydį, tokiu būdu galimai siekdamas nuslėpti savo nemokumą. Apelianto teigimu, egzistuoja ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti pagrindai atsisakyti iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą.

163. Teismas neteisingai įvertino kreditorių poziciją dėl pritarimo restruktūrizavimo bylos iškėlimui, neatsižvelgęs, kad Panevėžio apygardos teisme, kreditorių, kurie nebeįžvelgia kitų skolos atgavimo būdų, yra inicijuota civilinė byla dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo.

174. Atsakovo pateikti metmenys neatitinka ĮRĮ reikalavimų, atsakovas savo veiklos gaires grindžia tik deklaratyviais teiginiais. Atsakovas ketina tęsti veiklą, kuri iki šiol buvo nuostolinga, nurodo sutartis, pagal kurias vykdo darbus, tačiau nepateikia duomenų apie šių sutarčių vykdymo išlaidas ir gautinas pajamas, kada ir kokio dydžio ketinama gauti atsiskaitymus, kaip tie atsiskaitymai bus panaudoti tenkinant kreditorių reikalavimus, kokios tolesnės veiklos perspektyvos, kai baigsis šiuo metu esantis sutarčių galiojimas. Nepateikti duomenys apie banko poziciją dėl kreditavimo sąlygų pakeitimo. Remiantis www.rekvizitai.lt duomenimis, atsakovas teturi 43 darbuotojus, todėl kyla pagrįstu abejonių dėl atsakovo galimybių tęsti veiklą; 140 000 Lt metinės pajamos iš nuomos yra per mažos padengti turimus kreditorinius įsipareigojimus. Apelianto įsitikinimu, restruktūrizavimas, esant neaiškioms veiklos perspektyvoms, yra tik priemonė vilkinti atsiskaitymą su kreditoriais. Metmenyse atsakovas nepateikė veiklos plėtojimo gairių, o akivaizdžiai siekia realizuoti nekilnojamąjį turtą, kas iš esmės reiškia įmonės likvidavimą.

18Trečiasis asmuo UAB „Vilprojektas“ atsiliepimu prašo atskiruosius skundus atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad UAB „Statva“ atitinka visas ĮRĮ nustatytas sąlygas, būtinas restruktūrizavimo proceso pradėjimui. Įvertinus finansinės atskaitomybės dokumentus, matyti, kad įmonė turi finansinių sunkumų, tačiau nėra nemoki ĮBĮ prasme; įmonė nėra nutraukusi veiklos. Restruktūrizavimo metmenys atitinka įstatymo reikalavimus, pateikta įmonės charakteristika, apibūdinta įmonės būklė, duomenys apie kreditorinius reikalavimus, išdėstytas verslo planas.

19Atsakovas UAB „Statva“ atsiliepimu prašo Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskiruosius skundus atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

  1. Apeliantai kritikuoja atsakovui priklausančių statinių vertes, tačiau jos nurodytos įmonės apskaitos dokumentuose, balanse, vertė nustatyta atsižvelgiant į vertintojų rekomendacijas. Apeliantai į bylą nepateikė įrodymų apie kitokias vertes, neprašė skirti ekspertizės turto vertei nustatyti. 2012 m. balanse nekilnojamojo turto vertė buvo apskaityta 2009 m. rinkos kainomis ir buvo įvertinti tik teisiškai įregistruoti statiniai, todėl turto vertė pakoreguota atsižvelgiant į turto vertės pokyčius rinkoje, teismui pateikti duomenys ir apie neįregistruotus, tačiau atsakovui priklausančius statinius, už kuriuos mokami mokesčiai.

20Atsakovas niekur nėra pareiškęs, kad debitorinių įsiskolinimų išieškojimas nerealus. Metmenyse nurodyta, kad per metus planuojama atgauti nuo 600 000 Lt iki 800 000 Lt, o ne per visą laikotarpį, kaip teigia apeliantas.

21Kai buvo ruošiami metmenys ginčas su UAB „Drūtnamis“ dar buvo nagrinėjamas teisme. Teismui pateikti išsamūs duomenys apie kreditorius, tik kai kurių pradelstų įsipareigojimų dydis tikslintinas.

  1. Klaidingai nurodoma, kad pagrindinė įmonės veikla nuostolinga. Pagrindinė veikla pelninga, ją ir siekiama išsaugoti.
  2. Itin maži finansiniai įsipareigojimai, kuriuos apmokėti vėluojama ilgą laiką sudaro labai menką įsipareigojimų sumą, skolos užsisenėję, nes kreditoriai nesiunčia skolų suderinimo aktų. Skola Sodrai atsirado tik 2013 m. kovo mėnesį, atsiradus finansiniams sunkumams, areštavus sąskaitas skola augo. Su darbo santykiais susijusios skolos taip pat atsirado areštavus sąskaitas.
  3. Restruktūrizavimo bylos iškėlimui nepritaria tik apeliantai, kiti tretieji asmenys pakeitė savo poziciją ir pritaria restruktūrizavimui. Dėl bankroto bylos iškėlimo yra kreipęsi tik mažuma kreditorių. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog didžioji dauguma kreditorių pritaria restruktūrizavimui.
  4. Pateikti metmenys atitinka ĮRĮ keliamus reikalavimus. Teismas teisingai įvertino visas numatomas restruktūrizavimo priemones ir galimybes atkurti įmonės mokumą. Turto pardavimas ne vienintelis pajamų šaltinis; numatoma panaikinti gamybinę bazę, mechaniko tarnybą, nešusius didžiausią nuostolį. Parduodant turtą pagrindinė veikla – statyba, nenustoja. Turimos rangos sutartys 2014 metams ir įmonės pertvarkymas leis atsiskaityti su kreditoriais per restruktūrizavimo laikotarpį.

22Apeliantas (trečiasis asmuo) UAB „Skolų departamentas“ atsiliepimu į UAB „Drūtnamis“ skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti, panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartį, kuria UAB „Statva“ iškelta restruktūrizavimo byla. Atsiliepime palaiko apelianto UAB „Drūtnamis“ argumentus, jog restruktūrizavimo metmenys neatspindi realių bendrovės įsiskolinimų kreditoriams; nepagrįstai įvertinta UAB „Statva“ turto masė, UAB „Inreal“ pažymą teismas turėjo atmesti kaip neturinčią juridinės galios. Palaiko argumentus dėl savarankiško pagrindo bankroto bylai iškelti egzistavimo – pradelstų įsipareigojimų darbuotojams buvimo. Taip pat nurodo, kad teismas nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, neįvertino, ar balanse apskaitytas gautinų sumų atgavimas realus.

23IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

24Lietuvos apeliaciniams teismui atsakovas UAB „Statva“ pateikė papildomus rašytinius įrodymus – VĮ Registrų centro duomenis apie atsakovo turimus, bet neįregistruotus statinius. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į viešojo intereso restruktūrizavimo bylose egzistavimą, priima ir vertina atsakovo UAB „Statva“ pateiktus rašytinius įrodymus – VĮ Registrų centro duomenų kopijas (CPK 314 str.).

25Atskirieji skundai netenkinami.

26Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria iškelta įmonės restruktūrizavimo byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

27CPK 1 straipsnyje yra numatyta, kad restruktūrizavimo bylos yra nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenimis, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d., 2 str. 1 d.). Finansinių sunkumų turinti įmonė – tai įmonė, kuri negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti (ĮRĮ 2 str. 1 d.). ĮRĮ 4 straipsnis nustato, kad restruktūrizavimas gali būti pradedamas tik esant visoms šioms sąlygoms: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) įmonė nėra nutraukusi veiklos; 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais (visi kreditoriai atsisakė savo reikalavimų; restruktūrizuojama įmonė anksčiau, negu buvo nustatyta restruktūrizavimo plane, patenkino visų kreditorių reikalavimus) įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai. Įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimai (nuostatos dėl restruktūrizavimo plano metmenų parengimo, patvirtinimo ir jų turinio) (ĮRĮ 7 str. 4 d.).

28ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis numato atvejus, kuomet teismas priima nutartį atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai (nuostatos dėl pranešimo apie priimtą sprendimą kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo); 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki, ir, jeigu yra kitų ĮBĮ nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka.

29Tiek restruktūrizavimas, tiek bankrotas yra įmonės mokumo problemų sprendimo būdai. Bankroto atveju realizuojamas nemokios įmonės turtas ir likviduojama pati nemoki įmonė, o iš realizuoto turto gautų pajamų tenkinami kreditorių reikalavimai. Restruktūrizavimo atveju kreditorių reikalavimai yra tenkinami laikantis restruktūrizavimo plane nustatytos tvarkos iš pajamų, gautų tiek tęsiant įmonės veiklą, tiek pardavus įmonės veikloje nereikalingą turtą. Teisės aktai įtvirtina restruktūrizavimo prioriteto principą (ĮBĮ 9 str. 6 d.), nes restruktūrizavimas sudaro sąlygas pasiekti kreditoriaus ir skolininko interesų balansą. Esminis vaidmuo sprendžiant, ar restruktūrizuoti finansinių sunkumų turinčią įmonę, tenka įmonės kreditoriams, nes jų reikalavimai bus tenkinami restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu, – kreditorių dauguma turi pritarti restruktūrizavimo planui (ĮRĮ 14 str. 3 d.).

30Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, iškėlė atsakovo restruktūrizavimo bylą. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir nepagrįstų išvadų, nes pagal bylos duomenis atsakovas yra nemokus, restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka įstatymo reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į visą byloje esančią medžiagą, nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentais.

31Dėl atsakovo turtinės padėties ir nemokumo būsenos vertinimo

32Vadovaujantis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalimi, įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo finansinę padėtį ir dėl jo nemokumo sprendė iš byloje esančių duomenų, patvirtinančių jo pradelstų įsipareigojimų ir balanse esančio turto vertės santykį. Apeliantai nepateikė jokių atsakovo pateiktus duomenis dėl jam priklausančio turto vertės paneigiančių įrodymų. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai apie atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kadangi juose nurodyta turto vidutinė rinkos vertė nustatyta 2006 m. sausio 26 d. (53-56 b. l., t. 3) ir 2010 m. gegužės 10 d. (58-68 b. l., t. 3), t. y. atitinkamai prieš 7 ir 3 metus. Apeliantai kritikuoja, kad teismas rėmėsi atsakovo pateikta UAB „Inreal“ pažyma, kuri negali būti tinkamu įrodymu apie atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto vertę. Pirmosios instancijos teismo nutarties turinys rodo, kad teismas vertino ne tik turto vertintojų pažymą, balansų duomenis, tačiau iš įrodymų visumos sprendė, jog vien formalus pagrindų iškelti bankroto bylą buvimas ir abejonės dėl to, kad į įmonės balansą įrašyto ir jame nurodyto turto vertė gali būti mažesnė už realią valdomo turto rinkos vertę ar už UAB „Inreal“ konsultacijoje dėl nekilnojamojo turto pardavimo nurodomą kainą, ar kad VĮ Registrų centre yra įregistruoti ne visi bendrovei nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai, o VĮ Registrų centro masinio vertinimo būdu nustatyta nekilnojamojo turto vertė mažesnė nei nurodyta balanse ar minėtoje konsultacijoje, nesudaro pagrindo atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą. Apeliantų abejones dėl atsakovui priklausančio neregistruoto nekilnojamojo turto paneigia atsakovo Lietuvos apeliaciniam teismui pateikti įrodymai – VĮ Registrų centro išrašai, patvirtinantys neįregistruoto nekilnojamojo turto objektų priklausymą atsakovui.

33Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam, jog būtų galima atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai yra tokio pobūdžio, kad jie niekaip negalės būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. Tokia teisinė pozicija turi būti grindžiama verslo subjektų ūkinės laisvės principu ir prioriteto suteikimu įmonės gaivinimui restruktūrizavimo būdu, o ne jos likvidavimui, kurio nesiekia nei vienas įmonės potencialus kreditorius (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2082/2011). Taigi, vien formalus pagrindų iškelti bankroto bylą buvimas nesudaro pagrindo visais atvejais atsisakyti kelti įmonei restruktūrizavimo bylą, kaip negali visais atvejais būti ir pagrindu bankroto bylos iškėlimui (pavyzdžiui, tuo atveju, jei įmonė ir balansuoja žemiau nemokumo ribos, bet vykdo veiklą ir pateikia įrodymus apie pakankamai pagrįstas teigiamas perspektyvas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1949/2013).

34Apeliantų teigimu, debitorinių įsiskolinimų atgavimas abejotinas, teismas nevertino galimybių atgauti įsiskolinimus iš nebankrutuojančių skolininkų, todėl turėtų būti mažinama turto vertė. Bylos duomenimis, debitoriniai įsiskolinimai sudaro 4 700 887 Lt, atsakovo teigimu, planuojama išieškoti nuo 600 000 Lt iki 800 000 Lt per metus; šiuo tikslu atsakovas yra inicijavęs civilines bylas. Sutiktina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės vertino atsakovo galimybes atgauti debitorinius įsiskolinimus iš restruktūrizuojamų ir bankrutuojančių skolininkų, tačiau duomenų apie galinčius kilti sunkumus atgauti įsiskolinimus iš kitų debitorių nėra. Be to, spręsdamas apie atsakovo turtinę padėtį, teismas debitorinių įsiskolinimų atgavimą vertino visumoje su kitais įrodymais, liudijančiais atsakovo turtinę padėtį.

35Apeliantai neteisūs, kad spręsdamas dėl atsakovo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykio teismas neįvertino, jog metmenyse nurodytos netikslios kreditorių reikalavimų sumos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pradelstus įsipareigojimus, jų santykį su turimu turtu nustatė, kad pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės, iki šio rodiklio trūksta 1 300 000 Lt pradelstų įsiskolinimų, todėl teisme ginčijamų įsipareigojimų sumų pridėjimas esminės reikšmės neturi. Teismas teisingai nurodė, kad galutinis kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, tame tarpe – ir ginčytini, bus nustatyti teismo tvirtinant restruktūrizuojamo atsakovo kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus (ĮRĮ 23 str.).

36Nesutiktina su apeliantais, kad egzistuoja savarankiškas bankroto bylos iškėlimo pagrindas dėl atsakovo pradelsimo atsiskaityti su darbuotojais. Pažymėtina, jog aplinkybė dėl atsakovo pradelstų įsipareigojimų darbuotojams egzistavimo nesudaro savarankiško pagrindo konstatuoti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo įmonei sąlygų buvimą. 2011 m. liepos 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1946/2011, Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis savo praktikoje pateiktais išaiškinimais, pripažino, jog vien tik formalus vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą konstatavimas negali būti pakankamas bankroto bylos iškėlimo pagrindas, o šią aplinkybę būtina vertinti neatsietai nuo įmonės nemokumo. Nesant objektyvaus pagrindo konstatuoti įmonės nemokumą, teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vėlavimą išmokėti darbuotojams atlyginimą kaip savarankišką bankroto bylos iškėlimo pagrindą vertina ne formaliai, bet atsižvelgdamas į visas su tuo susijusias bylos aplinkybes: įmonės mokumo būklę, įmonės vėlavimo atsiskaityti su darbuotoju (darbuotojais) priežastis ir terminą, įmonės skolos darbuotojui (darbuotojams) dydį, įmonės tolimesnės finansinės būklės kitimo perspektyvą ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-561/2009; 2009 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-517/2009; 2009 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-606/2009; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-467/2009; 2010 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1173/2010).

37Apeliantas UAB „Skolų departamentas“ atskirajame skunde taip pat nurodo, kad teismas neišsamiai išanalizavo atsakovo finansiniuose dokumentuose pateikiamus duomenis, kurie liudija, kad atsakovas turi ilgą laiką besitęsiančių finansinių sunkumų, kurie pripažintini nuolatinio pobūdžio. Pagal ĮRĮ 4 straipsnio 1 punktą restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius. Pažymėtina, jog atskirojo skundo argumentai dėl atsakovo finansinių sunkumų pobūdžio neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, o taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti ĮRĮ 4 straipsnyje įtvirtintų restruktūrizavimo taikymo sąlygų pažeidimą. 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusioje ĮRĮ redakcijoje nebeliko reikalavimo, kad įmonės finansiniai sunkumai būtų laikini. Finansinių sunkumų trukmė yra vienas iš teisiškai reikšmingų kriterijų vertinant įmonės restruktūrizavimo perspektyvas ir galimybę atkurti įmonės mokumą, tačiau vien aplinkybė, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai tęsiasi seniai, savaime nėra kliūtis pradėti restruktūrizavimą, jei egzistuoja įtikinama mokumo atkūrimo perspektyva. Tokia pozicija grindžiama verslo subjektų ūkinės laisvės principu ir prioriteto suteikimu įmonės gaivinimui restruktūrizavimo būdu, o ne jos likvidavimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2082/2011). Be to, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien tik formalus pagrindų iškelti bankroto bylą buvimas, tame tarpe ir vėlavimas išmokėti darbo užmokestį darbuotojams (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p.), nesudaro pagrindo atsisakyti kelti įmonei restruktūrizavimo bylą. Esminė reikšmė šiuo atveju tenka kreditorių (jų daugumos) pozicijai, kuria jie siekia įmonės restruktūrizavimo ar jos bankroto, ir tolesnėms įmonės veiklos perspektyvoms, kurias įvertina teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-821/2012, 2013 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1558/2013).

38Spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis atsakovo kreditoriai UAB „Skolų departamentas“, AB „Eurovia Lietuva“, UAB „Šilinė“, UAB „Drūtnamis“, UAB „Vilprojektas“ iš pradžių prieštaravo restruktūrizavimo procesui, tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu UAB „Šilinė“ ir UAB „Vilprojektas“ pakeitė savo poziciją. Prieštaraujančių restruktūrizavimo procesui kreditorių reikalavimų suma, jų nurodytais duomenimis, yra 618 371,33 Lt, kas sudaro 12-13% visų atsakovo įsipareigojimų kreditoriams sumos. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo AB „Eurovia Lietuva“, atsisakydamas atskirojo skundo dėl kitų asmenų skundžiamos teismo nutarties, taip pat pakeitė savo poziciją. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), jog keli darbuotojai ir juridiniai asmenys yra kreipęsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo; kitų kreditorių pozicija nėra aiški, tačiau tikimybė, kad atsakovo kreditoriai 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų balsų dauguma (ĮRĮ 14 str. 3 d.) pritartų restruktūrizavimo planui, negali būti atmesta.

39Dėl restruktūrizavimo plano metmenų vertinimo

40Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra išaiškinęs, kad esminę reikšmę teismui sprendžiant dėl ieškinio pareiškimo iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo turi ne tik įmonės materialinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, bet ir pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, patikrina ne vien tai, kaip metmenyse nurodytos priemonės atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatytus bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus, tačiau įvertina, ar numatomos priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą ir tiek sumažinti įsiskolinimus, tiek išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010).

41Vadovaujantis ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punktu teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai. ĮRĮ 5 straipsnyje yra įtvirtinti reikalavimai, keliami įmonės restruktūrizavimo plano metmenims tiek dėl jų sudarymo, turinio, tiek dėl jų patvirtinimo.

42ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardinta, kas turi būti nurodoma įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse. Be kitos informacijos, metmenyse turi būti preliminarus įmonės verslo planas, kuriame privalo būti numatytos ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje išvardytas nebaigtinis priemonių sąrašas. Išdėstytos priemonės yra universalios įvairioms įmonėms, tačiau kokios priemonės bus taikomos restruktūrizuojant konkrečią įmonę, kreipiantis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pasirenka ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kurie turi atsižvelgti į restruktūrizavimo tikslą – išsaugoti įmonę, plėtoti jos veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.), į įmonės vykdomos veiklos specifiką bei patiriamus ekonominius sunkumus. Metmenyse nurodomas tik preliminarus įmonės verslo planas, taip pat ir preliminarios priemonės, kurios bus detalizuotos restruktūrizavimo plane. Konkrečios ir išsamios priemonės restruktūrizavimo laikotarpiui nustatomos restruktūrizavimo plane (ĮRĮ 12 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-46/2012). Toks restruktūrizavimo plano metmenų sudėties teisinio reglamentavimo išaiškinimas paneigia apeliantų argumentų dėl atsakovo restruktūrizavimo plano metmenų deklaratyvumo pagrįstumą. Atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, kad šios įmonės restruktūrizavimo proceso tikslai yra atstatyti įmonės mokumą per restruktūrizavimo plano vykdymo laikotarpį; optimizuoti įmonės valdymą, valdymo struktūrą, maksimaliai sumažinti neproduktyvias išlaidas, optimizuoti darbuotojų skaičių; išlaikyti įmonės gamybinį potencialą, grąžinti skolas kreditoriams nustatytu laiku ir tapti konkurencinga įmone; palaikyti ir tobulinti nepriekaištingą reputaciją, atliekamų darbų aukščiausią kokybę. Šie tikslai atitinka ĮRĮ įtvirtintus įmonės restruktūrizavimo tikslus – išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d., 2 str. 3 d.).

43Restruktūrizavimo plano metmenys liudija, kad restruktūrizavimo laikotarpiu įmonė planuoja vykdyti nekilnojamojo turto pardavimą bei nuomą, dalyvauti konkursuose, vykdyti statybos rangos darbus, parduoti veikloje nebereikalingą turtą, optimizuoti valdymą, mažinti darbuotojų skaičių. Kaip minėta, restruktūrizavimo atveju kreditorių reikalavimai yra tenkinami laikantis restruktūrizavimo plane nustatytos tvarkos iš pajamų, gautų tiek tęsiant įmonės veiklą, tiek pardavus įmonės veikloje nereikalingą turtą, todėl apeliantai neteisūs, kad atsakovas siekia ne plėtoti veiklą, o realizuoti turtą. Restruktūrizavimo plano vykdymą bendrovė planuoja pagal du variantus: skolinantis lėšas banke ir be banko paskolos (51 b. l., t. 5). Abiem atvejais restruktūrizavimo plano laikotarpiu įmonė planuoja vykdyti nereikalingo veikloje pagal restruktūrizavimo planą nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pardavimą ir iš to gauti apie 6 350 000 Lt pajamų, patalpų ir aikštelių nuomą ir iš to gauti apie 140 000 Lt pajamų per metus, esant reikalui, planuoja kreiptis į bankus dėl paskolos suteikimo įkeičiant administracinį pastatą, planuoja nutraukti ar peržiūrėti bendrovei nenaudingas sutartis, atsisakyti nuostolingos gamybos nuosavoje gamybinėje bazėje. Taip pat įmonė vykdo naujų nuomininkų paiešką. Gautą pelną bendrovė planuoja skirstyti pagal restruktūrizavimo planą: papildyti apyvartines lėšas, grąžinti kreditą bankui, atsiskaityti su kreditoriais. Kaip minėta, priemonės restruktūrizavimo plano metmenyse restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje neprivalo būti visiškai tikslios ir detalizuotos, nes išsamios restruktūrizavimo plano priemonės turės būti nurodytos restruktūrizavimo plane. Todėl, pagrįsta ir teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad pateikti įmonės restruktūrizavimo plano metmenys atitinka ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimus.

44Dėl įrodymų vertinimo

45Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Todėl vien pats faktas, kad yra priimamas kuriam nors byloje dalyvaujančiam asmeniui nepalankus sprendimas, dar nereiškia, kad byloje esantys įrodymai įvertinti netinkamai, o teismas (ar teisėjas) yra šališkas ir neobjektyvus. Todėl kaip nepagrįsti atmestini apelianto UAB „Skolų departamentas“ argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir teismo šališkumo.

46Kiti atskiruosiuose skunduose išdėstyti argumentai neturi įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl teisinių prielaidų restruktūrizavimo procesui pradėti buvimo ir pateiktų bendrovės restruktūrizavimo plano metmenų, įvertino duomenis apie bendrovės turto vertę bei turimas skolas, taip pat atsižvelgė į tai, kad bendrovė vykdo ūkinę komercinę veiklą, ir iš to sprendė, kad bendrovės restruktūrizavimas yra galimas. Teismas pasisakė tiek dėl bendrovės restruktūrizavimo galimumo, tiek dėl plano metmenyse numatytų priemonių efektyvumo. Atskirųjų skundų argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigė, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

47Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

48Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Pareiškėjas UAB „Statva“ direktorius J. R. kreipėsi į teismą,... 4. Tretieji asmenys UAB „Skolų departamentas“, AB „Eurovia Lietuva“, UAB... 5. Trečiasis asmuo UAB „Šilinė“ neprieštaravo restruktūrizavimo bylos... 6. Trečiasis asmuo UAB „Vilprojektas“ nurodė, kad metmenyse nurodyta... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Panevėžio apygardos teismas 2013 m. spalio 1 d. nutartimi iškėlė... 9. Teismas, įvertinęs 2013 m. rugpjūčio 31 d. balanso duomenis, pagal kuriuos... 10. Teismo nuomone, esminė reikšmė tenka kreditorių pozicijai, kuria jie siekia... 11. Teismas nustatė, kad atsakovas ilgą laiką sėkmingai vykdė ūkinę... 12. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai... 13. Trečiasis asmuo UAB „Drūtnamis“ atskiruoju skundu prašo Panevėžio... 14. Trečiasis asmuo UAB „Skolų departamentas“ atskiruoju skundu prašo... 15. Visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas būtų nustatęs,... 16. 3. Teismas neteisingai įvertino kreditorių poziciją dėl pritarimo... 17. 4. Atsakovo pateikti metmenys neatitinka ĮRĮ reikalavimų, atsakovas savo... 18. Trečiasis asmuo UAB „Vilprojektas“ atsiliepimu prašo atskiruosius skundus... 19. Atsakovas UAB „Statva“ atsiliepimu prašo Panevėžio apygardos teismo 2013... 20. Atsakovas niekur nėra pareiškęs, kad debitorinių įsiskolinimų... 21. Kai buvo ruošiami metmenys ginčas su UAB „Drūtnamis“ dar buvo... 22. Apeliantas (trečiasis asmuo) UAB „Skolų departamentas“ atsiliepimu į UAB... 23. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 24. Lietuvos apeliaciniams teismui atsakovas UAB „Statva“ pateikė papildomus... 25. Atskirieji skundai netenkinami.... 26. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria iškelta įmonės... 27. CPK 1 straipsnyje yra numatyta, kad restruktūrizavimo bylos yra nagrinėjamos... 28. ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis numato atvejus, kuomet teismas priima nutartį... 29. Tiek restruktūrizavimas, tiek bankrotas yra įmonės mokumo problemų... 30. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus,... 31. Dėl atsakovo turtinės padėties ir nemokumo būsenos vertinimo... 32. Vadovaujantis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalimi, įmonės nemokumas – įmonės... 33. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam, jog būtų... 34. Apeliantų teigimu, debitorinių įsiskolinimų atgavimas abejotinas, teismas... 35. Apeliantai neteisūs, kad spręsdamas dėl atsakovo turto ir pradelstų... 36. Nesutiktina su apeliantais, kad egzistuoja savarankiškas bankroto bylos... 37. Apeliantas UAB „Skolų departamentas“ atskirajame skunde taip pat nurodo,... 38. Spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo, pirmosios... 39. Dėl restruktūrizavimo plano metmenų vertinimo... 40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra išaiškinęs, kad esminę... 41. Vadovaujantis ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punktu teismas priima nutartį... 42. ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardinta, kas turi būti nurodoma įmonės... 43. Restruktūrizavimo plano metmenys liudija, kad restruktūrizavimo laikotarpiu... 44. Dėl įrodymų vertinimo... 45. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai,... 46. Kiti atskiruosiuose skunduose išdėstyti argumentai neturi įtakos... 47. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 48. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą....