Byla e2-2116-823/2016

Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nutarties, kuria teismas iškėlė restruktūrizavimo bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Saukupa“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų (kreditorių) uždarosios akcinės bendrovės „Neste Lietuva“, akcinės bendrovės DFDS Seaways ir uždarosios akcinės bendrovės „Melgos ratai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nutarties, kuria teismas iškėlė restruktūrizavimo bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Saukupa“,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

1. Pareiškėjas UAB „Saukupa“ direktorius S. K. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovei UAB „Saukupa“. Pareiškėjas nurodė, kad įmonei šiuo metu trūksta apyvartinių lėšų kreditoriams sumokėti pradelstas skolas, todėl tikisi, kad restruktūrizavimo metu pavyks susitarti su kreditoriais, o atsisakius projekto, susijusio su gyvenamųjų namų statyba, ir pardavus tinkamai suformuotus žemės sklypus su infrastruktūra, per 2–3 metus pavyks grąžinti visas skolas. Nurodė, kad nukreipus išieškojimą į kreditorių iniciatyva areštuotą turtą, bendrovė bankrutuos.
2. Tretieji asmenys - bendrovės kreditorės UAB „Neste Lietuva“, AB DFDS Seaways, UAB „Melgos ratai“, su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nesutiko. Nurodė, kad klausimas dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Saukupa“ iškėlimo teisme nagrinėjamas nebe pirmą kartą. Anksčiau teismų nustatytos aplinkybės, nagrinėjant bylas dėl restruktūrizavimo bylų iškėlimo UAB „Saukupa“, nepasikeitė, atsakovė vengia mokėti skolas kreditoriams, piktnaudžiauja procesu, todėl prašė skirti baudą tiek atsakovei, tiek pareiškėjui.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

3. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 6 d. nutartimi iškėlė restruktūrizavimo bylą UAB ,,Saukupa“, bendrovės administratore restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiui paskyrė Loretą Beržinskienę.
4. Teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, nustatė, kad UAB ,,Saukupa“ nėra nutraukusi veiklos – veža krovinius po EB šalis nuosavu transportu: 22 vilkikais ir 41 puspriekabe, apgyvendina ir maitina svečius viešbutyje „Meguva Resort Hotel“, nuo 2011 m. vasario 22 d. vykdo projektą „Mėguvos kaimas“, pagal kurį įsipareigojo sukurti apgyvendinimo infrastruktūrą (svečių namus), viešojo maitinimo ir konferencijų infrastruktūrą bei aktyvaus poilsio ir laisvalaikio pramogų infrastruktūrą (amatininkų dirbtuves). Bendrovė yra moki, moka eilinius mokėjimus biudžetui, kelių mokesčius ir už kurą vilkikams, darbo užmokestį 51 darbuotojui ir bankui paskolą, tačiau jai trūksta apyvartinių lėšų atsiskaityti su kreditoriais, kuriems pradelsti skolų mokėjimo terminai. Pagal šių kreditorių reikalavimus yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuoti bendrovei priklausantys žemės sklypai. Teismas sprendė, kad atsakovė turi laikinų finansinių sunkumų ir atitinka Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą sąlygą.
5. Teismas pažymėjo, kad atsakovės finansiniai duomenys rodo, jog atsakovės likvidaus turto, jį operatyviai ir sėkmingai pardavus, turėtų pakakti atsiskaityti su kreditoriais, tačiau po likvidaus materialaus turto pardavimo greičiausiai būtų neišvengiamas bendrovės veiklos sustabdymas ir bankrotas.
6. Įvertinęs bendrovės turimo turto likvidumą, įsipareigojimus, teismas sprendė, kad pateikti restruktūrizavimo metmenys, byloje esantys įrodymai ir skaičiavimai šioje bylos stadijoje leidžia manyti, kad numatytos priemonės yra ekonomiškai pagrįstos, realios, su kreditorių pagalba ir pritarimu galinčios padėti bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės normalią veiklą, sumokėti skolas, išsaugoti bendrovės konkurencingumą.
7. Teismas atmetė kreditorių argumentus, jog bendrovė neatitinka reikalavimų, suteikiančių teisę restruktūrizuotis, kad gali išsaugoti veiklą ir išlikti konkurencinga rinkoje ir be kreditorių pagalbos. Teismas taip pat nenustatė, kad pareiškėjas, reikšdamas pareiškimus, sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą, todėl sprendė, kad pareiškėjas nepiktnaudžiaujama procesu.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

8. Kreditorės UAB „Neste Lietuva“, AB DFDS Seaways, UAB „Melgos ratai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti UAB „Saukupa“ restruktūrizavimo bylą, priteisti AB DFDS Seaways bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo skirti pareiškėjui S. K. 5 792 Eur baudą, 50 procentų iš šios baudos lygiomis dalimis skiriant tretiesiems asmenims UAB „Neste Lietuva“, AB DFDS Seaways, UAB „Melgos ratai.
9. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, susijusias su dėl pareiškėjo elgesiu bei pakartotinių pareiškimų dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teikimu teismui. Nors įstatymas nedraudžia pakartotinai kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau tokiu atveju ieškovui kyla pareiga įrodyti esant naujų, anksčiau nagrinėjant tokio pobūdžio pareiškimą nebuvusių, esminių aplinkybių, teikiančių pagrindą daryti kitokias išvadas, nei teismo anksčiau padarytos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą trečią kartą, tokių aplinkybių nenurodė.
2. Teismas neįvertino to, kad atsakovė turi pakankamai turto bei apyvartinių lėšų pradelstų įsiskolinimų padengimui, kadangi atsakovės likvidus (neapsunkintas) turtas (870 293,28 Eur) yra du kartus didesnės vertės nei pradelsti įsipareigojimai kreditoriams (454 676,91 Eur), tačiau ji sąmoningai vengia atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovė neatitinka įmonės, turinčios finansinių sunkumų, požymių, nustatytų ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalyje. Priešingai – teismas nustatė, kad atsakovė yra moki: jos pradelstos skolos sudaro 454 676,91 Eur, o visas turimas turtas – 8 156 277 Eur.
3. Teismas netinkamai vertino pareiškėjo nurodomas priemones gerinti atsakovės finansinę padėtį. Pareiškėjas, siekdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kaip ir ankstesniais kartais restruktūrizavimo plano metmenyse nenurodė realaus verslo plano, realių priemonių, kurios padėtų pagerinti įmonės veiklos pelningumą. Priešingai – restruktūrizavimo proceso metu planuojama tik atsisakyti dalies vykdomos veiklos (nekilnojamojo turto projektų vystymo), tačiau neplanuojama nutraukti sutarčių, įsigyti kitą turtą, perkainoti esamą ar jį nurašyti, ketinama išlaikyti visus darbuotojus ir toliau vykdyti krovinių pervežimą. Taigi, atsakovės restruktūrizavimo plano metmenys pagrįsti deklaratyviu verslo planu ir neatitinka ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų.
4. Teismas nepasisakė dėl tos aplinkybės, kad tretieji asmenys – trys didžiausios atsakovės kreditorės, nesutinka su restruktūrizavimo bylos iškėlimu ir nepritaria restruktūrizavimo plano metmenims, dėl ko restruktūrizavimo bylos iškėlimas tampa beprasmis. Šią aplinkybę nurodė ir ankstesnes bylas nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas (2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1423-798/2016).
5. Tai, kad pareiškėjas veikia aiškiai nesąžiningai, siekia tik pasinaudoti ĮRĮ suteikiamomis lengvatomis (kol yra nagrinėjamas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, atsakovei neskaičiuojamos palūkanos, delspinigiai, negalima vykdyti išieškojimo iš jos turto) įrodo nepagrįsti pakartotiniai kreipimaisi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kuomet objektyviai negalėjo pasikeisti atsakovės finansinė padėtis, teismams pateikinėjami iš esmės vienodi restruktūrizavimo plano metmenys. Pažymėtina, kad antrą kartą pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pareiškėjas pateikė sekančią dieną po 2016 m. sausio 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo, trečią pareiškimą – praėjus vos 12 dienų po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, kuria antra kartą atsisakyta iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, priėmimo.
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas UAB „Saukupa“ direktorius S. K. prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
11. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Kadangi bendrovės finansinė padėtis yra sudėtinga, sudaranti pagrindą iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą, šiuo atveju kreipiantis į teismą su trečiuoju pareiškimu iškelti restruktūrizavimo bylą nebuvo būtina įrodyti kokio nors ženklaus bendrovės finansinės padėties pablogėjimo ar pagerėjimo, t. y. naujų aplinkybių.
2. Kreditorės neįsigilino ir dėl to nepagrįstai vertino kaip analogiškus ankstesniems šioje byloje pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis. Ankstesnėse bylose (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėje byloje Nr. 2-452-241/2016 bei Nr. e2-1423-798/2016) teismui atsisakius iškelti restruktūrizavimo bylą iš esmės dėl vienintelės priežasties – dėl to, kad UAB „Saukupa“ pateikti restruktūrizavimo plano metmenys yra nepakankamai pagrįsti, pareiškėjas šioje byloje pateikė turinio atžvilgiu visiškai naujus restruktūrizavimo plano metmenis, nurodydamas tiek naujas priemones mokumui atstatyti, tiek ir sukonkretinant bei papildomais įrodymais pagrindžiant ankstesniuose restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytąsias.
3. Atsakovė ne sąmoningai neatsiskaito su būtent šiomis kreditorėmis, taip tariamai pažeisdama jų interesus, o tik dėl pablogėjusios finansinės padėties ir dėl to, kad bendrovė turi 82 kreditorius, kuriems mokėjimai pradelsti ilgiau nei 90 dienų. Einamieji mokėjimai atliekami tam, kad bendrovės veikla nenutrūktų, o bankas įmokas už paskolas nurašo automatiškai, kadangi bendrovė yra įsipareigojusi 90 proc. apyvartų nuo visų įplaukų į bendrovės sąskaitą vykdyti per Swedbank, AB. Tuo tarpu 329 620 EUR paskola, kurią atsakovė gavo iš Swedbank, AB pagal 2013 m. gegužės 9 d. kredito sutartį, dukterinei įmonei UAB „Atostogų parkas“ buvo būtina siekiant įvykdyti kreditavimo sutartį su UAB „Medicinos bankas“ dėl SPA komplekso (turizmo ir sveikatingumo centro), finansavimo, kurio projektą bendrovė nusprendė vystyti. Visgi, ženkliai sumažėjus pajamoms iš krovinių vežimo, ko atsakovė nenumatė, ir nusikėlus ekonominei grąžai iš viešbučio „Mėguva Resort Hotel“, mėnesinių įmokų dydis bankui tapo neproporcingas gaunamoms pajamoms, tačiau bendrovė dėl įsipareigojimų bankams negalėjo perskirstyti mokėjimų.
4. Šiuo atveju nėra pagrindo skirti baudą pareiškėjui, kadangi teismas iškėlė restruktūrizavimo bylą, kas įrodo pareiškimo pagrįstumą, be to, paties pareiškimo turinys skiriasi nuo anksčiau teiktų pareiškimų.
5. Pareiškėjas prašo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi tikslinga išsamiau aptarti aplinkybes, dėl kurių bendrovei keltina restruktūrizavimo byla, o dėl didelės bylos apimties sudėtinga raštu pateikti visus argumentus. Be to, tai leistų teismui išsiaiškinti tikrąją kreditorių valią, kadangi iš šalių susirašinėjimo matyti, jog kreditoriai yra linkę derėtis.
12. Iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pradžios, Swedbank, AB pateikė teismui pranešimą apie tai, kad jis yra didžiausias atsakovės kreditorius, turintis 428 131,56 Eur dydžio reikalavimo teisę į bendrovę pagal kredito sutartį Nr. 12-059296-IN ir Nr. 13-027786-IN, kurios dalies mokėjimo terminas yra suėjęs. Banko nuomone, atsakovės finansiniai sunkumai turi būti sprendžiami ne restruktūrizavimo procese, o tariantis su kreditoriais dėl pradelstų įsipareigojimų mokėjimų išdėstymo, todėl nurodo nepritariantis bendrovės restruktūrizavimui.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „Saukupa“ iškelta restruktūrizavimo byla, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

14. Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
15. CPK normos nustato, kad apeliacine tvarka teismas paprastai bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 336 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka grindžia tuo, kad dėl didelės bylos apimties sudėtinga raštu pateikti teismui visus argumentus. Tačiau pažymėtina, kad pagal įstatymą apeliacinis teismas bylą nagrinėja vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais, kurių apeliantas negali pildyti pasibaigus skundo padavimo terminui (CPK 323 straipsnis). Įstatymas įpareigoja kitas proceso šalis pateikti išsamius atsiliepimus į atskirąjį skundą, o apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu byloje dalyvaujančių asmenų kalbų turinys turi atitikti procesinių dokumentų (atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį) turinį (CPK 324 straipsnio2 dalis). Taigi, pareiškėjo ketinimas žodinio apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu teikti naujus, atsiliepime į atskirąjį skundą nenurodytus, argumentus, prieštarauja apeliacinio proceso teisiniam reglamentavimui.
17. Nors pareiškėjas taip pat teigia, kad kreditoriai galbūt būtų linkę susitarti taikiai, tačiau kaip matyti iš atskirajame skunde išdėstytų aplinkybių, kreditoriai nesutinka su restruktūrizavimo bylos iškėlimu bei pareiškė, kad nedarys atsakovei jokių nuolaidų. Be to, kitas didžiausias bendrovės kreditorius – Swedbank, AB, taip pat pareiškė, kad atsakovės finansiniai sunkumai turi būti sprendžiami ne restruktūrizavimo procese. Taigi, atsakovės kreditorių pozicija yra aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstyta teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir nėra jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad ji gali kisti.
18. Nenustačius išimtinių aplinkybių, dėl ko būtų reikalinga papildomai išklausyti šalis, atsižvelgiant į šalių pateiktų procesinių dokumentų turinį bei aukščiau išdėstytą, pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

11Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų

19. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį, įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus (ĮRĮ 4 straipsnis) ir procesinio pobūdžio (ĮRĮ 5, 6 straipsniai) sąlygos ir nėra nei vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis), taip pat, jei įmonės finansiniai rodikliai leidžia manyti, kad restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams gali būti realiai įgyvendinti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-407/2012).
20. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė nėra nutraukusi savo veiklos, nėra bankrutuojanti, tačiau apeliantės teigia, kad atsakovė turi pakankamai turto bei apyvartinių lėšų pradelstų įsiskolinimų padengimui.
21. Spręsdamas, ar atsakovė turi finansinių sunkumų (ĮRĮ 4 straipsnio 1 punktas), pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančius duomenis apie atsakovės finansinę padėtį. Teismas nustatė, kad atsakovė turi 8 156 277 Eur vertės turto, iš jo likvidaus materialiojo turto – už 870 293,28 Eur, finansinio turto (investicijos ir paskolos) už 3 033 731 Eur. Tuo tarpu pradelstų įsipareigojimų bendrovė turi už 454 676,91 Eur, 202 kreditoriams. Taigi, formaliai vertinant, atsakovė turėtų pakankamai turto padengti įsiskolinimus kreditoriams, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovės turimo turto vertė ir pradelstų įsipareigojimų santykis nebūtinai atspindi realias bendrovės galimybes veikti be kreditorių pagalbos.
22. Be to, kaip paaiškino pareiškėjas, atsakovės vadovas, didžiąją atsakovės materialaus turto dalį sudaro bendrovės pagrindinėje veikloje naudojamas likvidus turtas: transporto priemonės ir įrenginiai, ir įkeistas bankui turtas: sandėliai, administracinės patalpos. Tuo tarpu su kreditoriais atsakovė atsiskaityti negali, kadangi, kaip paaiškino pareiškėjas, bankas į bendrovės sąskaitą įeinančias lėšas kaip įmokas už paskolas nurašo automatiškai, todėl bendrovė pati negali perskirstyti lėšų ir nuspręsti su kuo atsiskaityti.
23. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė turi realių finansinių sunkumų, ir dėl turto, piniginių lėšų suvaržymo, lėšų, reikalingų įprastinei bendrovės veiklai vykdyti, neturi pakankamai kitų laisvų lėšų ir likvidaus turto, kurį galėtų parduoti nenutraukdama savo pagrindinės veiklos, atsiskaityti su kreditoriais.
24. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog aplinkybė, kad atsakovė yra moki įmonė, tačiau turi laikinų finansinių sunkumų, sudarančių prielaidas restruktūrizavimo procesui pradėti, konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. ir 2016 m. liepos 7 d. nutartimis. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad nuo nurodytų nutarčių priėmimo atsakovės finansinė padėtis būtų pagerėjusi, o laikini finansiniai sunkumai – išnykę.

12Dėl kreditorių pozicijos sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą

25. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija dėl kreditorių pritarimo reikšmės sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-970/2011). Nors 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusioje ĮRĮ redakcijoje nebeliko formalaus reikalavimo, kad restruktūrizavimo plano metmenims pritartų pagrindiniai įmonės kreditoriai, tačiau kreditorių pozicija bylos iškėlimo stadijoje yra itin reikšminga, nes parodo galimas įmonės restruktūrizavimo perspektyvas – neturint didžiųjų bendrovės kreditorių paramos tokio proceso pradėjimas būtų iš esmės formalus ir pasmerktas žlugti (ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Teismų praktikoje taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog restruktūrizavimo paskirtis nėra išvengti skolų, palūkanų ir delspinigių mokėjimo kreditoriams. Siekdama restruktūrizavimo, bendrovė turi turėti aiškų ir konkretų planą bei priemones, kaip pasiekti restruktūrizavimo tikslus – atkurti ilgalaikį įmonės mokumą ir galimybę įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Nors kreditorių prieštaravimas nėra besąlyginė aplinkybė, dėl kurios restruktūrizavimas negalėtų būti pradėtas, siekianti restruktūrizuotis bendrovė turi imtis reikiamų priemonių jau prieš restruktūrizavimo proceso pradžią užsitikrinti kreditorių paramą abipusėmis nuolaidomis siekti restruktūrizavimo proceso tikslų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad bendrovė iki šiol nesiėmė aktyvių ir konstruktyvių veiksmų, siekdama užsitikrinti tokį kreditorių palaikymą.
27. Tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartyje, tiek 2016 m. liepos 7 d. nutartyje, sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo, atkreiptas dėmesys į tai, kad atsakovė neturi didžiųjų kreditorių pritarimo restruktūrizavimo procesui. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad nurodyta aplinkybė šios bylos nagrinėjimo metu išliko nepakitusi. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad atsakovės kreditoriai yra atviri pasiūlymams, iki šiol derina sąlygas ir rizikas, kaip matyti iš atskirojo skundo, jie tiesiogiai pareiškė, kad nesutinka jokių daryti nuolaidų bendrovei, kurių šiai reikia norint restruktūrizuotis, taip iš esmės atsisakydami bendradarbiauti, nors būtent kreditorių dauguma turi pritarti restruktūrizavimo planui (ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pagal šiuo metu esamą situaciją egzistuoja reali tikimybė, kad kreditorių pritarimas restruktūrizavimui bus gautas.
28. Kadangi atsakovė iš esmės neturi nei vieno iš pagrindinių kreditorių palaikymo, tai neabejotinai apsunkina patį restruktūrizavimo įgyvendinimą ir reikšmingai mažina jo perspektyvas.

13Dėl restruktūrizavimo plano metmenų ir veiklos perspektyvų

29. Teismai, nagrinėdami ankstesnius pareiškimus dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo, atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą motyvuodami teismui pateiktų restruktūrizavimo metmenų trūkumais: atsakovės veiklos pertvarkymas (mokumo atstatymas), susijęs su Swedbank“, AB paskolų refinansavimu, nepagrįstas, argumentas, jog iš atgautų debitorinių skolų bus dengiami kreditoriniai reikalavimai, yra nepagrįstas, restruktūrizavimo plano metmenyse nėra pateiktas realus verslo planas, todėl negalima įvertinti kokiomis priemonėmis atsakovė ketina siekti restruktūrizavimo tikslų.
30. Pareiškėjas teigia, kad kreditoriai, nesutikdami su teismo nutartimi ir teikdami atskirąjį skundą, neįvertino, kad priešingai nei ankstesniuose, šioje byloje pateiktuose restruktūrizavimo metmenyse „Swedbank“, AB skolų refinansavimas, kaip restruktūrizavimo plano priemonė, nenumatomas, taip pat atsisakyta plano plėsti krovinių vežimo ir viešbučių veiklą. Šiuo metu bendrovė jau atsisakė nuostolingos maitinimo veiklos, ko ankstesniame plane nebuvo numačiusi. Teigia, kad pateikto plano ekonominį pagrįstumą įrodo realių bendrovės gaunamų pajamų iš nuolatinių klientų vertinimas bei jas pagrindžiantys įrodymai, taip pat įrodymais pagrįstos viešbučių veiklos perspektyvos ir atsiperkamumas. Priešingai nei ankstesniuose, šioje byloje pateiktuose metmenyse numatyta, kad bendrovė nebeketina vystyti žemės sklypų investicinio projekto, t. y. sklypuose statyti namų, ir sklypus parduoti po metmenyse nurodytų etapų įgyvendinimo, taip padidinant jų vertę, ką įrodo UAB „Verslavita“ išvada. Vien įgyvendinus šią priemonę atsakovė padengtų skolas kreditorėms. Tačiau, priešingai nei teigiama skunde, sklypų pardavimas nėra galimas be kreditorių bendradarbiavimo ir restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo, kadangi siekiant sklypuose suprojektuoti ir įrengti inžinerinę infrastruktūrą būtina panaikinti sklypų areštą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktus restruktūrizavimo metmenis, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nurodytos priemonės yra realios, atsižvelgiant į šioje nutartyje jau konstatuotą aplinkybę, kad atsakovė neturi nė vieno iš didžiųjų kreditorių pritarimo restruktūrizavimui.
31. Restruktūrizavimo plano metmenyse numatyta, kad bendrovė ketina atsisakyti savo planų vystyti nekilnojamojo turto projektus, t. y. statyti ir parduoti individualių gyvenamųjų namų kvartalus bei komercinius pastatus ir su kreditorių sutikimu panaikinus jų iniciatyva taikytus areštus sklypams juos parduoti. Visgi, iki pardavimo atsakovė numato į jų komunikacijas papildomai investuoti, kadangi atsakovė siekia užbaigti sklypų detaliojo planavimo procedūras, pakeisti paskirtį iš žemės ūkio į gyvenamąsias teritorijas, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos ir atvesti komunikacijas, taip padidinat sklypų vertę. Bendrovei tokiu atveju reikalingas kreditorių pritarimas ir leidimas iš apyvartinių lėšų skirti lėšų inžinerinių infrastruktūrų statybai, o negavusi pritarimo dėl papildomos investicijos bendrovė spręstų klausimą dėl sklypų masyvo pardavimo neįrengus inžinerinių tinklų.
32. Kaip matyti iš atskirojo skundo, kreditoriai iš esmės nesutinka su tokiu planu, kadangi nepateikta jokių pagrįstų įrodymų, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimas atsakovei leis realizuoti turtą palankesnėmis sąlygomis, nei dabartinės nekilnojamojo turto rinkos, kuri yra pakilime, sąlygos. Apeliacinis teismas iš esmės sutinka su apeliantėmis bei papildomai pažymi, jog ši restruktūrizavimo priemonė grindžiama optimistinėmis prielaidomis: jeigu kreditoriai pritars iš apyvartinių lėšų investuoti į sklypų infrastruktūrą, pavyks pakeisti sklypų paskirtį, ir juos parduoti metmenyse nurodoma kaina, kurių atsakovė garantuoti negali.
33. Bendrovė planuoja toliau gauti stabiliais pajamas iš krovinių pervežimo veiklos, nes teigia turinti nuolatinius klientus, skaičiuoja, kad 2016 metais gaus 1 276 922 Eur pajamų, o pervežimo veiklos rezultatas sieks 189 049 Eur. Bendrovė taip pat prognozuoja 5 proc. kasmetinį pajamų augimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija dar 2016 m. sausio 28 d. nutartyje atkreipė dėmesį į tai, kad bendrovės normalios veiklos atkūrimas siejant ją su esamos veiklos tęstinumu, nenumačius organizacinių, ekonominių ar struktūrinių pokyčių nėra pakankamas. Išanalizavus metmenyse pateiktus duomenis matyti, kad bendrovė nėra numačiusi jokių priemonių, pagrindžiančių prognozuojamą 5 proc. kasmetinį pajamų augimą. Priešingai, nors bendrovė teigia turinti nuolatinius klientus, nurodo, kad dėl veiklos pobūdžio pervežimo sutartys būna vienkartinės ir sudaromos pagal poreikį. Pažymėtina ir tai, kad bendrovė metmenyse veiklos sąnaudas skaičiuoja esamomis sąlygomis, tačiau tretieji asmenys nurodė, kad yra pagrindiniai atsakovės tiekėjai, reikalingi krovinių pervežimo veiklai ir šiuo metu palankiomis atsakovei sąlygomis tiekia keltų paslaugas, kurą, padangas, tačiau, atsakovei neatsiskaičius su trečiaisiais asmenimis ir iškėlus restruktūrizavimo bylą, jie nesuteiks atsakovei išskirtinių sąlygų, dėl ko vykdant krovinių pervežimą bus patiriamos didesnės išlaidos.
34. Bendrovė metmenyse pripažįsta, jog pagal turimus įsipareigojimus negali mažinti darbuotojų skaičiaus viešbutyje „Meguva resort“ kuris yra projekto „Mėguvos kaimas“ dalis, nors kaip pati nurodė prieš tai, ekonominė grąža iš šios veiklos numatoma tik 2017 m. Objektyvių duomenų, kad bendrovė 2017 m. pasieks teigiamus ekonominius rodiklius iš šios veiklos, nėra. Kaip nurodyta metmenyse, 2017 m. balandžio 20 d. sueina terminas grąžinti bankui paskolą, suteiktą šiam projektui vystyti, bendrovė kas mėnesį turi mokėti 17 000 Eur, susijusių su projekto įgyvendinimu. Nors bendrovė iš viešbučio veiklos 2017 m. atskaičius įmokas bankui planuoja gauti 228 553 Eur finansinę grąžą, šie skaičiavimai pagrįsti tik šio pusmečio pajamomis. Be to, bendrovė, vertindama viešbučio veiklos perspektyvas, neatsižvelgė į tai, kad nebeteiks maitinimo paslaugų, o šias paslaugas teiks kita įmonė, tačiau tik šventinių renginių, pokylių metu.
35. Kaip matyti iš visų metmenyse nurodytų priemonių, bendrovė savo galimybes atsiskaityti su kreditoriais vėlgi grindžia optimistinėmis prognozėmis, tačiau nenumato jokių finansinių priemonių toliau vykdyti restruktūrizavimo planą, jeigu šios prognozės nesipildys visa apimtimi. Priešingai, ji pati nurodo, kad neketina parduoti jokio turto ir mažinti darbuotojų skaičių pervežimų veikloje, o parduoti turto ar mažinti darbuotojų skaičių viešbučio veikloje negali dėl įsipareigojimų pagal paties projekto sąlygas.
36. Kaip nurodyta metmenyse, šiuo metu bendrovei tenkanti mėnesinė įmoka pagal Swedbank, AB suteiktą kreditą, kurio negrąžintas likutis sudaro 460 938,57 Eur, yra neproporcingai didelė gaunamoms pajamoms, todėl bendrovė kreipėsi į UAB „Medicinos bankas“ dėl refinansavimo, kurį bankas sutiko svarstyti. Tačiau šiam refinansavimui būtinas investicinio projekto „Mėguvos kaimas“ įgyvendinimo metu sukurto nekilnojamojo turto įkeitimas. Tuo tarpu įkeitimas galimas tik gavus Lietuvos verslo paramos agentūros leidimą, apie kurį pareiškėjas jokių duomenų teismui nepateikė.
37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, spręsdamas, ar nagrinėjamu atveju restruktūrizavimo proceso pradėjimas yra perspektyvus, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad atsakovė jau ilgą laiką turėjo sąlygas gerinti savo finansinę padėtį ir faktiškai atlikti restruktūrizavimo metu ketinamus atlikti veiksmus, kadangi nuo 2015 m. spalio 15 d., kai pareiškėjas pirmą kartą pateikė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir šis buvo priimtas, teismas sustabdė bendrovės turto, lėšų realizavimą ir (ar) išieškojimą bei paskirstymą pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus ir pagal juos išduotus vykdomuosius dokumentus, bei areštavo UAB „Saukupa“ turtą ir lėšas, leidžiant kiekvieną kalendorinį mėnesį UAB „Saukupa“ ūkinei komercinei veiklai, reikalingiems mokėjimams ir įmokoms, įskaitant ir privalomąsias įmokas, naudoti 271 757,36 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismų sprendimai atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą buvo apskųsti ir nagrinėjami apeliacine tvarka, tačiau palikti nepakeisti, o nauji pareiškimai pateikti praėjus itin trumpam laikui nuo apeliacinio teismo nutarčių priėmimo. Taigi faktiškai daugiau nei metus (nuo 2015 m. spalio 15 d.), beveik nenutraukiamai iš atsakovės nebuvo išieškomos jokios skolos, ji galėjo nemokėti kreditoriams, tačiau toliau vykdyti veiklą. Visgi, kaip matyti, atsakovė per metus jokių reikšmingų rezultatų iš esmės nepasiekė.
38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas įmonės restruktūrizavimo paskirtį bei tikslus yra pažymėjęs, kad šis procesas grindžiamas idėja, jog tiek iškeliant restruktūrizavimo bylą, tiek ir tokio proceso metu būtų siekiama visų suinteresuotų asmenų – įmonės dalyvių ir kreditorių – sutarimas dėl įmonės veiklos perspektyvų, nes priešingu atveju būtų sudėtinga pasiekti restruktūrizavimui keliamų tikslų; tiek įmonė ir tiek jos kreditoriai, siekdami savo interesų apsaugos, turi veikti sąžiningai, bendradarbiauti sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo ir šiam vykstant (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2011.). Atsakovės kreditoriams nesutinkant su restruktūrizavimo bylos iškėlimu ir nepritariant atsakovės restruktūrizavimo plano metmenims, taip pat įvertinus, kad atsakovės restruktūrizavimas paremtas tik kreditorių nuolaidomis, o be kreditorių nuolaidų, pagal pateiktą planą, atsakovės veikla neturi perspektyvų, restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimas yra beprasmis.
39. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išsprendžia iš esmės – atsisako iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Saukupa“.

14Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

40. Apeliantės prašo skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes jis pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo padavė nepasikeitus jokioms aplinkybėms, o tik siekdamas pasinaudoti ĮRĮ numatytomis lengvatomis.
41. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Pakartotinis nepagrįstų pareiškimų iškelti restruktūrizavimo bylą teikimas, procesinėmis priemonėmis siekiant tik atidėti įsipareigojimų kreditoriams įvykdymą, teismų praktikoje pripažįstamas piktnaudžiavimu restruktūrizavimo bylos iniciavimo teise.
42. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, pareiškėjui antrą sykį kreipusis dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo, Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi skyrė pareiškėjui baudą už nesąžiningą kreipimąsi į teismą. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, 2016 m. liepos 7 d. nutartimi pritarė šiam pirmosios instancijos teismo procesiniam sprendimui.
43. Trečią sykį (nagrinėjamoje byloje) su pakartotiniu pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pareiškėjas kreipėsi praėjus vos dvylikai dienų nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą pagal ankstesnį pareiškimą, priėmimo. Naujai pateiktuose restruktūrizavimo metmenyse nėra jokių iš esmės naujų, restruktūrizavimo proceso sėkmę užtikrinančių, priemonių, nepašalinti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartyje nurodyti restruktūrizavimo metmenų trūkumai, neužsitikrintas bent dalies kreditorių pritarimas restruktūrizavimo procesui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esminės restruktūrizavimo metmenų pataisos ir negalėjo būti atliktos per tokį trumpą laikotarpį.
44. Nustatyta, kad atsakovė daugiau metus beveik nenutraukiamai naudojasi ĮRĮ teikiamomis lengvatomis, nors pareiškimai dėl restruktūrizavimo bylos jai iškėlimo teismų atmetami, teismui teikiami restruktūrizavimo plano metmenys, kurie jau trečią kartą pripažįstami nepakankamais ĮRĮ numatytiems tikslams pasiekti, teismui atmetus pareiškimus, į teismą iš naujo kreipiamasi nedelsiant, siekiant išlaikyti atsakovei taikomas lengvatas kreditorių interesų sąskaita. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantėms, kad pareiškėjas piktnaudžiauja restruktūrizavimo bylos iniciavimo teise ir todėl jam turėtų būti skiriama bauda.
45. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi tais pačiais pagrindais, t. y. pakarotinai pateikus nepagrįstą prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pareiškėjui jau buvo skirta 1000 Eur bauda, pareiškėjui skirtina 1500 Eur bauda.

15Dėl bylinėjimosi išlaidų

46. Apeliantė AB DFDS Seaways prašo priteisti iš pareiškėjo S. K. 1 690,98 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytus maksimalius dydžius, šio ginčo apimtį, pareiškėjo procesinį elgesį, apeliantei iš pareiškėjo priteisia 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 str.).

16Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

17Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjo S. K. prašymo iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Saukupa“.

18Skirti pareiškėjui S. K. 1 500 Eur dydžio baudą, pusę jos sumokant valstybei, kitą pusę lygiomis dalimis tretiesiems asmenims akcinei bendrovei DFDS Seaways, uždarajai akcinei bendrovei „NESTE LIETUVA“ ir uždarajai akcinei bendrovei „MELGOS RATAI“.

19Priteisti iš pareiškėjo S. K. trečiajam asmeniui akcinei bendrovei DFDS Seaways 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų.