Byla e2-4816-991/2017
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova,

2sekretoriaujant Vitai Girdvainienei,

3dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paltela“ atstovams K. V. ir advokato padėjėjui Laurynui Vainorui,

4atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų komunikacijos“ ir V. J. atstovui K. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paltela“ patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų komunikacijos“ ir V. J. dėl skolos priteisimo.

5Teismas

Nustatė

6ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Vakarų komunikacijos“ ir subsidiariai iš atsakovo V. J. 9000,00 Eur skolą, 6329,14 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimo išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės UAB “Vakarų komunikacijos“ 2016-06-10 sudaryta rangos sutartis Nr. ( - ), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti atsakovei telekomunikacinių tinklų įrengimo darbus, o atsakovė įsipareigojo sutartyje numatytais terminais apmokėti ieškovei už atliktus darbus. Ieškovė pagal sutartį atliko darbus už 22921,90 Eur su PVM ir juos perdavė atsakovei darbų priėmimo – perdavimo aktais, taip pat pagal šiuos aktus pateikė atsakovei PVM sąskaitas – faktūras apmokėti. Ieškovė paaiškino, kad atsakovė priėmė atliktus darbus ir pateiktas PVM sąskaitas – faktūras, tačiau už darbus sutartyje numatytais terminais neapmokėjo. Ieškinio pateikimo teismui dienai atsakovė yra pradelsusi sumokėti ieškovei pagal visas minėtas sąskaitas. Sutarties šalys sutartimi buvo sutarusios, kad pažeidusi sutartį šalis mokės 0,2 procento dydžio delspinigių nuo neapmokėtos sumos, todėl ieškovė apskaičiavo, kad atsakovė ieškinio pateikimo teismui dienai skolinga ieškovei 15771,10 Eur delspinigių.

7Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė sudarė sutartį su ieškove dėl darbų atlikimo pati būdama rangove teisiniame santykyje su AB TEO LT (dabar AB Telia Lietuva) ir ieškovę samdydama kaip subrangovą. Už visus ieškovės atliktus darbus AB TEO LT atsakovei, kaip rangovei, sumokėjo, tačiau atsakovė ieškovei už tuos pačius atliktus darbus nesumokėjo. Ieškovės teigimu, atsakovė ieškovės atžvilgiu elgiasi ne tik nesąžiningai, bet nusikalstamai, atsakovės veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 186 straipsnyje, požymių, todėl bylos nagrinėjimo metu, nustačius, kad atsakovė vengdama atsiskaityti su ieškove galimai yra padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 186 straipsnyje, prašė teismo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 300 straipsnio nuostatas.

8Ieškovė prašė taikyti subsidiarią atsakomybę atsakovo V. J. atžvilgiu. Nurodė, kad atsakovės UAB „Vakarų komunikacijos“ vienintelis akcininkas ir vadovas ginčo teisinio santykio metu buvo ir iki šiol yra atsakovas V. J.. Atsakovas V. J., būdamas bendrovės direktorius ir akcininkas, veikiant nesąžiningai, gavus atsiskaitymą iš AB TEO LT, esant pradelstiems mokėjimams atsiskaityti su ieškove, neatliko mokėjimų ieškovei, o gautas pinigines lėšas nukreipė kitų įsipareigojimų vykdymui. Pažymėjo, kad būtent atsakovas V. J. vienašališkai kontroliuoja visą atsakovės UAB „Vakarų komunikacijos“ veiklą, įskaitant ir prievolių įvykdymą ieškovei. Be to, kelis kartus raginamas V. J. nevykdė rangos sutarties įsipareigojimų, bet priešingai, priėmus teismo įsakymą pateikė prieštaravimus, teismui priėmus sprendimą už akių, nesant tam jokio pagrindo pateikė prašymą peržiūrėti teismo sprendimą su reikalavimu atmesti ieškinį. Ieškovės teigimu, už darbų neapmokėjimą bei nuostolių atsiradimą yra atsakingas atsakovės UAB „Vakarų komunikacijos“ vienintelis akcininkas ir vadovas atsakovas V. J..

9Ieškovės atstovai K. V. ir advokato padėjėjas Laurynas Vainoras teismo posėdyje patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

10Ieškovės atstovas K. V. teismo posėdžio metu pareiškė, kad atsisako ieškinio reikalavimo dėl 2000 Eur delspinigių, prašo šioje dalyje civilinę bylą nutraukti. Patvirtino, kad ieškinio atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės žinomos ir suprantamos. Taip pat prašė teismo priimti dalinį sprendimą dėl ieškinio reikalavimo dėl pagrindinės skolos priteisimo, nes dėl pagrindinės skolos sumos tarp šalių nėra ginčo.

11Atsakovai UAB „Vakarų komunikacijos“ ir V. J. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad ieškovė klaidina teismą, teigdama, jog ji tinkami įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Šalis siejo tęstiniai rangos teisiniai santykiai, pagal kuriuos ieškovė atlikdavo rangos darbus atsakovės užsakymu tam tikruose objektuose. Per visą šalis siejusios sutarties galiojimo laikotarpį, tarp šalių buvo vykdomi apie 38 užsakymai rangos darbams, tačiau ieškovė darbus vykdė netinkamai, kai kurie užsakymai vėluodavo, buvo atliekami su trūkumais, todėl atsakovė 2016-12-01 pranešimu informavo ieškovę, kad dėl netinkamų įsipareigojimų iš ieškovės pusės vykdymo nuo 2016-12-31 nutraukia šalis siejančią rangos sutartį. Kadangi ieškovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, atsakovei buvo pagrindas sulaikyti mokėjimus, kol ieškovės atlikti darbai nebuvo priimti ir pripažinti tinkamais generalinio užsakovo, bei tam tikrą protingą laikotarpį po darbų pridavimo, per kurį gali paaiškėti ieškovės atliktų darbų trūkumai.

12Atsakovai pažymėjo, kad niekada nuo pat šalių bendradarbiavimo pradžios už ieškovės atliktus darbus nebuvo mokama reguliariai pagal rangos sutartyje nurodytą terminą. Nepaisant tokio nereguliaraus atsakovės mokėjimo už ieškovės atliktus darbus, ieškovė to nelaikė sutarties pažeidimu, ir esant tokiai atsiskaitymo praktikai sutiko atlikti darbus daugiau nei 38 objektuose. Tai akivaizdžiai patvirtina, kad tarp šalių buvo susiklostęs lankstus požiūris į mokėjimo terminų laikymąsi ir šalys preciziško mokėjimo terminų laikymosi nelaikė ypatingai svarbiu sutartinių įsipareigojimų aspektu, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė vėlavo atsiskaityti su ja už atliktus darbus. Pagal 2016-06-10 rangos sutarties 2.2 p. mokėjimai už ieškovės atliktus darbus turėjo būti atliekami per 45 kalendorines dienas nuo darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo, tačiau pati ieškovė visose išrašomose sąskaitose nurodydavo jų apmokėjimo terminą – 60 dienų nuo darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo, tuo tarpu iš tiesų šalys laikydavosi ne 60 kalendorinių dienų termino nuo darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo, kaip būdavo nurodoma sąskaitose – šalių sutarimu buvo skaičiuojama net 60 darbo dienų nuo darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo terminas, kurio laikėsi atsakovė.

13Atsakovai nesutiko su ieškovės reikalavimu priteisti netesybas, nurodė, kad pačiai ieškovei negalint tiksliai nurodyti, nuo kokių konkrečių terminų vis dėl to turi būti skaičiuojami terminai atsakovei atsiskaityti, ieškovė neturi pagrindo savo nuožiūra skaičiuoti netesybas. Taip pat tokios teisės ieškovė neteko ir dėl to, kad pati visą laiką sutiko su nereguliariu ir kartais vėluojančiu atsiskaitymu, dėl to nereiškė jokių pretenzijų ir neinformavo atsakovės apie tai, kad toliau nebepageidauja laikytis tarp šalių susiklosčiusios praktikos dėl apmokėjimo terminų lankstumo, todėl atsakovės nereguliarus mokėjimas už darbus negali būti laikomas sutarties pažeidimu, suteikiančiu Ieškovei teisę reikalauti netesybų iš atsakovės. Be to, ieškovė visiškai nepagrįstai skaičiuoja netesybas ir po kreipimosi į teismą dienos.

14Atsakovai atsiliepime nurodė ir tai, kad viena esminių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 2.50 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygų – juridinio asmens negalėjimas įvykdyti savo prievoles. Šiuo atveju atsakovė vykdo savo įsipareigojimus, o neženklūs kai kurių mokėjimų uždelsimai yra nulemti ne atsakovės negalėjimo įvykdyti prievoles, o dėl tarp šalių kilusių ginčų ir susiformavusios praktikos, kurią staiga ieškovė nutarė pakeisti. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė nebegali įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų jos atžvilgiu, todėl negali būti taikoma subsidiari atsakomybė atsakovo V. J. atžvilgiu. Be to, nurodė, kad šioje byloje atsakovės turtui yra taikomas areštas ieškovės reikalavimų šioje byloje užtikrinimui, areštas taikomas visai ieškinio sumai ir areštuotas realus atsakovės turtas, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė patirs kokią nors žalą.

15Atsakovė UAB „Vakarų komunikacijos“ pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą, kuriuo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovei būtų paskirta bauda pagal CPK 95 straipsnį. Nurodė, kad ieškovė pateikė teismui klaidingą ir nepagrįstą pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Skirtingai pateikta informacija pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo ir ieškinyje įrodo, kad ieškovė sąmoningai norėjo suklaidinti teismą ir pakenkti atsakovei. Be to, ieškovė sąmoningai siekia pakenkti atsakovei, nes neišnaudojusi savo galimybių atgauti skolą šioje byloje, kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei bankroto bylą, kurioje prašė taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones, nors jai yra žinoma apie šioje civilinėje byloje taikomas laikinas apsaugos priemones.

16Atsakovų UAB „Vakarų komunikacijos“ ir V. J. atstovas advokatas K. G. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

17Teismas

konstatuoja:

18ieškovės atstovas K. V. teismo posėdžio metu pareiškė, kad atsisako ieškinio reikalavimo dėl 2000 Eur delspinigių, prašo šioje dalyje civilinę bylą nutraukti. Patvirtino, kad ieškinio atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės žinomos ir suprantamos. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 42 straipsnis, 140 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovo atsisakymas nuo dalies ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl jis priimtinas ir šioje dalyje civilinė byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

19Ieškovei išaiškintina, kad, nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

20Ieškovė taip pat pateikė prašymą priimti dalinį sprendimą dėl ieškinio reikalavimo dėl pagrindinės skolos priteisimo, nes dėl pagrindinės skolos sumos tarp šalių nėra ginčo. CPK 261 straipsnyje nustatyta, kad daliniu sprendimu turi būti galutinai išspręsta tik dalis ginčo. Dalinį sprendimą leidžiama priimti tik tada, jeigu byloje surinktų įrodymų pakanka nuspręsti dėl vienų, tačiau nepakanka nuspręsti dėl kitų reikalavimų. Priimant dalinį sprendimą išsprendžiami reikalavimai turi būti pakankamai savarankiški ir tokį savarankiškumą apibūdina tai, ar kiekvienas pareikštas reikalavimas gali būti nagrinėjamas atskiroje byloje. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovai iš esmės nesutinka su ieškovės pareikštu ieškiniu, tai yra sutinka su aplinkybe apie atliktų darbų kiekį ir neapmokėtą sumą ieškovei už atliktus darbus, tačiau, atsakovų teigimu, šių sumų mokėjimo terminai nėra suėję ir ieškovė nepagrįstai kreipėsi į teismą, dar nesant jos teisių pažeidimo. Taigi ieškovė nepagrįstai nurodo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl pagrindinės skolos sumos. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad pagrindinės sumos už atliktus darbus mokėjimas neatsiejamai susijęs su delspinigių skaičiavimus ir mokėjimu, atsakovės UAB „Vakarų komunikacijos“ bylos nagrinėjimo metu sumokėtų sumų užskaitymu ir pan., todėl šie reikalavimai neatsiejamai vienas su kitu susiję. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo priimti dalinį sprendimą byloje.

21Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Vakarų komunikacijos“ 2016-06-10 sudaryta rangos sutartis Nr. ( - ), pagal kurią ieškovė įsipareigojo savo rizika pagal parengtus projektus ir atskirus atsakovės užsakymus atlikti telekomunikacinių tinklų statybos darbus, o atsakovė įsipareigojo kokybiškai atliktus darbus priimti ir atsiskaityti už juos.

22Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad tarp šalių 2016-06-10 sudarytos sutarties pagrindu susiklostė sutartiniai prievoliniai teisiniai rangos santykiai (CK 6.644 straipsnis). Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.

23Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė sudarė sutartį su ieškove dėl darbų atlikimo pati būdama rangove teisiniame santykyje su AB TEO LT (dabar AB Telia Lietuva) ir ieškovę samdydama kaip subrangovą. Teismas pažymi, kad susiklostę sutartiniai santykiai tarp atsakovės UAB „Vakarų komunikacijos“ ir AB TEO LT nagrinėjamam ginčui tarp ieškovės ir atsakovės neturi jokios teisinės reikšmės. Jeigu užsakovo ir rangovo sutartis nedraudžia ir tokio draudimo nenustatyta atitinkamus santykius reglamentuojančiose teisės normose, rangovas turi teisę pasitelkti subrangovą prisiimtoms pagal sutartį su užsakovu prievolėms vykdyti. Bendrosios tokių santykių reguliavimo taisyklės nustatytos CK 6.650 straipsnyje. Tokiu atveju rangovas tampa generaliniu rangovu ir išlieka atsakingas užsakovui už prisiimtų prievolių įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių įvykdymą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sudarydamas subrangos sutartis, rangovas tampa užsakovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus tiesėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Namų priežiūros centras“ v. UAB „Schindler – Liftas“, bylos Nr. 3K-3-257/2014).

24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.).

25Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal 2016-06-10 rangos sutartį ieškovei atlikus tam tikrus darbus pagal atsakovės UAB „Vakarų komunikacijos“ užsakymą buvo pasirašyti atliktų darbų aktai ir ieškovė jų pagrindu išrašė atsakovei PVM sąskaitas – faktūras: 2016-08-02 pasirašytas atliktų darbų aktas Nr. 109-16 ir 2016-08-02 išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. PAL109-16 633,92 Eur sumai, 2016-08-09 pasirašytas atliktų darbų aktas Nr. 111-16 ir 2016-08-09 išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. PAL111-16 1027,29 Eur sumai, 2016-08-17 pasirašytas atliktų darbų aktas Nr. 114-16 ir 2016-08-17 išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. PAL114-16 229,90 Eur sumai, 2016-08-19 pasirašytas atliktų darbų aktas Nr. 108-16 ir 2016-08-19 išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. PAL108-16 539,66 Eur sumai, 2016-08-25 pasirašytas atliktų darbų aktas Nr. 123-16 ir 2016-08-25 išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. PAL123-16 726,00 Eur sumai, 2016-09-12 pasirašytas atliktų darbų aktas Nr. 130-16 ir 2016-09-12 išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. PAL130-16 1512,50 Eur sumai, 2016-10-01 pasirašytas atliktų darbų aktas Nr. 151-16 ir 2016-10-01 išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. PAL151-16 895,58 Eur sumai, 2016-10-10 pasirašytas atliktų darbų aktas Nr. 153-16 ir 2016-10-26 išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. PAL153-16 2299,00 Eur sumai, 2016-10-20 pasirašytas atliktų darbų aktas Nr. 154-16 ir 2016-10-26 išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. PAL154-16 1189,43 Eur sumai, 2016-10-26 pasirašytas atliktų darbų aktas Nr. 152-16 ir 2016-10-26 išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. PAL152-16 4475,00 Eur sumai, 2016-11-21 pasirašytas atliktų darbų aktas Nr. 155-16 ir 2016-11-21 išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. PAL155-16 1181,34 Eur sumai, 2016-11-21 pasirašytas atliktų darbų aktas Nr. 156-16 ir 2016-11-21 išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. PAL156-16 582,74 Eur sumai, 2016-11-28 pasirašytas atliktų darbų aktas Nr. 159-16 ir 2016-11-28 išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. PAL159-16 515,46 Eur sumai, 2016-11-28 pasirašytas atliktų darbų aktas Nr. 157-16 ir 2016-11-28 išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. PAL157-16 592,91 Eur sumai, 2016-11-28 pasirašytas atliktų darbų aktas Nr. 158-16 ir 2016-11-28 išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. PAL158-16 692,12 Eur sumai, 2016-11-28 pasirašytas atliktų darbų aktas Nr. 162-16 ir 2016-11-28 išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. PAL162-16 822,80 Eur sumai, 2016-11-28 pasirašytas atliktų darbų aktas Nr. 163-16 ir 2016-11-28 išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. PAL163-16 765,93 Eur sumai, 2016-12-01 pasirašytas atliktų darbų aktas Nr. 164-16 ir 2016-12-09 išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. PAL164-16 786,50 Eur sumai, 2016-12-01 pasirašytas atliktų darbų aktas Nr. 165-16 ir 2016-12-09 išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. PAL165-16 1815,00 Eur sumai, 2016-12-01 pasirašytas atliktų darbų aktas Nr. 167-16 ir 2016-12-09 išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. PAL167-16 567,25 Eur sumai, 2016-12-01 pasirašytas atliktų darbų aktas Nr. 168-16 ir 2016-12-09 išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. PAL168-16 567,25 Eur sumai, 2016-12-01 pasirašytas atliktų darbų aktas Nr. 166-16 ir 2016-12-09 išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. PAL166-16 504,33 Eur sumai. Visi atliktų darbų aktai bei PVM sąskaitos – faktūros yra pasirašytos ir ieškovės, ir atsakovės, duomenų, jog šalys ginčijo atliktų darbų aktų arba PVM sąskaitų – faktūrų teisėtumą ar pagrįstumą, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis). Įvertinus nurodytus dokumentus, matyti, jog ieškovė iš viso atliko darbų už 22921,91 Eur. Pastebėtina, kad dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nėra.

26Įvertinus šalių išdėstytą poziciją matyti, jog šalys skirtingai aiškina 2016-06-10 rangos sutarties sąlygas apie atsiskaitymą už atliktus darbus. Bendroji CK 6.655 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino. Taigi priėmus tinkamai ir laiku atliktą darbų rezultatą atsiranda užsakovo prievolė visiškai atsiskaityti su darbus atlikusiu rangovu. Tarp šalių 2016-06-10 sudarytos rangos sutarties 2.1. punkte nurodyta, kad sutarties objekto kaina nustatoma pagal kiekvieną atskirą užsakymą. Atsiskaitoma pagal faktiškai atliktus darbus, užfiksuotus atliktų ir priimtų darbų akte. Pagal sutarties 4.2.4. punktą, užsakovas (atsakovė) įsipareigojo apmokėti rangovui (ieškovei) už atliktus darbus šios sutarties 2.2. punkte nurodyta tvarka. Sutarties 2.2. punkte nustatyta, jog užsakovas (atsakovė) sumoka rangovui (ieškovei) per 45 kalendorines dienas nuo darbų priėmimo – perdavimo atlikimo akto pasirašymo, pagal rangovo išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą.

27Atsakovai nurodo, kad niekada nuo pat šalių bendradarbiavimo pradžios už ieškovės atliktus darbus nebuvo mokama reguliariai pagal rangos sutartyje nurodytą terminą ir ieškovė to nelaikė sutarties pažeidimu. Pažymi, kad pagal 2016-06-10 rangos sutarties 2.2 punktą mokėjimai už ieškovės atliktus darbus turėjo būti atliekami per 45 kalendorines dienas nuo darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo, tačiau pati ieškovė visose išrašomose sąskaitose nurodydavo jų apmokėjimo terminą – 60 dienų nuo darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo, tuo tarpu iš tiesų šalys laikydavosi ne 60 kalendorinių dienų termino nuo darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo, kaip būdavo nurodoma sąskaitose – šalių sutarimu buvo skaičiuojama net 60 darbo dienų nuo darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo terminas, kurio laikėsi atsakovė. Pažymėtina, kad sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Sauliuta“ v. AB „Lytagra“, bylos Nr. 3K-3-813/2003; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Fegda“ v. UAB „Via Baltika Logistika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-349/2010; kt.).

28Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, tai yra susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Tačiau net ir tada viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552-2012). Remtis CK 6.183 straipsnio 2 dalimi sutarties šalys gali, kai jų valia (veiksmai) pakeisti sutarties sąlygas yra aiški ir nedviprasmiška. Tokį teisiškai reikšmingą sutarties šalių elgesį gali patvirtinti įvairios sutarties vykdymo aplinkybės. Kilus ginčui dėl minėtos normos taikymo, teismai, nustatę nurodytas aplinkybes, sprendžia, ar sutarties šalys iš tikrųjų siekė savo elgesiu pakeisti atitinkamą sutarties sąlygą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, esant ginčui, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygas, teismai turi vertinti, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygą ir kaip konkrečiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016).

29Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-06-10 rangos sutarties 9.2. punkte nurodyta, kad visi šios sutarties pakeitimai ir papildymai galioja tada, kai jie yra surašyti raštu ir patvirtinti abiejų šalių parašais bei antspaudais. Sutarties 9.3. punkte nurodyta, kad visi šios sutarties priedai yra neatskiriama jos dalis. Tarp šalių laikotarpiu nuo 2016-08-02 iki 2016-12-01 buvo pasirašyti 22 atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktai, kurių pagrindu ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitas – faktūras. Kaip jau minėta, visi atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktai bei PVM sąskaitos – faktūros yra abiejų šalių pasirašytos, šie dokumentai nėra ginčijami ar nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovė PVM sąskaitose – faktūrose nurodė, jog apmokėjimo už atliktus darbus terminas yra 60 dienų nuo atliktų darbų akto pasirašymo dienos. Taigi ieškovė, būdama atsakovės kreditore, ir išrašydama PVM sąskaitas – faktūras, kuriose nurodytas apmokėjimo už atliktus darbus terminas 60 dienų nuo atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo dienos, atsakovė, pasirašydama minėtas PVM sąskaitas – faktūras, aiškiai išreiškė valią, jog sutinka keisti sutartyje nurodytą apmokėjimo už darbus terminą. Be to, galima daryti išvadą, kad šalys, pasirašydamos PVM sąskaitas – faktūras, kuriose nurodytas kitoks nei 2016-06-10 sutartyje apmokėjimo už atliktus darbus terminas, iš esmės raštu pakeitė 2016-06-10 rangos sutarties sąlygą, susijusią su apmokėjimo terminu.

30Pastebėtina, kad visose ieškovės atsakovei 2016-12-01 išrašytose PVM sąskaitose – faktūrose nurodytas apmokėjimo terminas 45 dienos, nors visada iki tol buvo nustatomas 60 dienų apmokėjimo terminas. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė 2016-12-01 pranešimu informavo ieškovę, kad dėl netinkamų įsipareigojimų iš ieškovės pusės vykdymo nuo 2016-12-31 nutraukia šalis siejančią rangos sutartį. Taigi šalių santykiai tapo konfliktiški, todėl labiausiai tikėtina, kad būtent dėl šios priežasties atsakovei apmokėti už atliktus darbus buvo nustatytas kitoks terminas nei įprastai šalių sutartiniuose santykiuose buvo nustatomas. Tačiau šios aplinkybės neįrodo, kad pagal tarp šalių susiklosčiusią praktiką už atliktus darbus turėjo būti apmokama per 45 dienas nuo atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo dienos.

31Atsakovai teigia, kad mokėjimai už atliktus darbus visada vėluodavo, tačiau ieškovė to niekada nelaikė sutarties pažeidimu. Teismas nesutinka su nurodytomis aplinkybėmis, nes byloje ieškovė pateikė elektroninius laiškus, iš kurių matyti, kad ieškovė 2016-08-21, 2016-09-30, 2016-10-04 siuntė elektroninius laiškus atsakovei, pranešdama, kad atsakovė vėluoja atsiskaityti už atliktus darbus ir reikalaudama už juos kuo skubiau atsiskaityti. Taigi dėl atsiskaitymo už atliktus darbus terminų tarp šalių kilo nesutarimų iš esmės nuo sutarties sudarymo.

32Atsakovai taip pat nurodo, kad iš tikrųjų buvo skaičiuojama net 60 darbo dienų nuo darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos terminas už šiuos darbus apmokėti. Teismas pažymi, kad jokiuose abiejų šalių pasirašytuose dokumentuose nėra nurodyta, jog apmokėjimo terminas yra 60 darbo dienų, o ne 60 kalendorinių dienų. Be to, pačioje rangos sutartyje nurodyta, kad apmokėjimo terminas skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis, o kitokią šalių valią pagrindžiančių duomenų, byloje nepateikta.

33Atsakovai savo nesutikimą su ieškiniu taip pat grindžia tuo, kad ieškovė PVM sąskaitas – faktūras išrašydavo vėliau, atgalinėmis datomis, atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktai taip pat buvo pasirašomi vėliau negu aktuose nurodytos datos. Įvertinus byloje pateiktus tarp šalių pasirašytus atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktus matyti, jog visuose aktuose yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma jų sudarymo data, jokių įrašų ar pastabų, jog aktai pasirašyti ne jo sudarymo dieną, aktuose nenurodyta. Ta aplinkybė, kad ant keleto PVM sąskaitų – faktūrų yra atsakovės antspaudai apie jų gavimo datą, kuri yra vėlesnė nei PVM sąskaitos – faktūros surašymo data, neįrodo, jog atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktai ar PVM sąskaitos – faktūros buvo surašyti ar pasirašyti kitomis dienomis nei juose nurodoma. Be to, esminę reikšmę nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl prievolės įvykdymo termino turi atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo faktas, o ne PVM sąskaitų – faktūrų išrašymo datos. Taigi atsakovų nurodytos aplinkybės laikytinos nepagrįstomis.

34Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad šalys susitarė, jog už pagal 2016-06-10 rangos sutartį atliktus darbus atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei per 60 kalendorinių dienų nuo atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo dienos.

35Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pirmiausia 2017-01-02 (pareiškimo gavimo teisme data) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė iš atsakovės UAB „Vakarų komunikacijos“ priteisti 13528,00 Eur skolą ir 1281,00 Eur delspinigius, pagal 2016-08-02 atliktų darbų aktą Nr. 109-16 ir 2016-08-02 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PAL109-16 633,92 Eur sumai, 2016-08-09 atliktų darbų aktą Nr. 111-16 ir 2016-08-09 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PAL111-16 1027,29 Eur sumai, 2016-08-17 atliktų darbų aktą Nr. 114-16 ir 2016-08-17 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PAL114-16 229,90 Eur sumai, 2016-08-19 atliktų darbų aktą Nr. 108-16 ir 2016-08-19 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PAL108-16 539,66 Eur sumai, 2016-08-25 atliktų darbų aktą Nr. 123-16 ir 2016-08-25 PVM sąskaita – faktūrą Nr. PAL123-16 726,00 Eur sumai, 2016-09-12 atliktų darbų aktą Nr. 130-16 ir 2016-09-12 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PAL130-16 1512,50 Eur sumai, 2016-10-01 atliktų darbų aktą Nr. 151-16 ir 2016-10-01 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PAL151-16 895,58 Eur sumai, 2016-10-10 atliktų darbų aktą Nr. 153-16 ir 2016-10-26 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PAL153-16 2299,00 Eur sumai, 2016-10-20 atliktų darbų aktą Nr. 154-16 ir 2016-10-26 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PAL154-16 1189,43 Eur sumai, 2016-10-26 atliktų darbų aktą Nr. 152-16 ir 2016-10-26 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PAL152-16 4475,00 Eur sumai. Nustačius, kad atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei per 60 kalendorinių dienų nuo atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo dienos, ir įvertinus minėtų aktų pasirašymo datas, darytina išvada, jog kreipimosi į teismą metu apmokėjimo terminai pagal išvardintus atliktų darbų aktus jau buvo suėję. Vėliau, atsakovei pareiškus prieštaravimus dėl teismo įsakymo, ieškovė 2017-02-14 (ieškinio gavimo teisme data) pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti bendrą 22921,90 Eur skolą ir 1577,10 Eur delspinigius, ne tik pagal prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateiktus atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas – faktūras, bet ir pagal 2016-11-21 atliktų darbų aktą Nr. 155-16 ir 2016-11-21 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PAL155-16 1181,34 Eur sumai, 2016-11-21 atliktų darbų aktą Nr. 156-16 ir 2016-11-21 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PAL156-16 582,74 Eur sumai, 2016-11-28 atliktų darbų aktą Nr. 159-16 ir 2016-11-28 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PAL159-16 515,46 Eur sumai, 2016-11-28 atliktų darbų aktą Nr. 157-16 ir 2016-11-28 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PAL157-16 592,91 Eur sumai, 2016-11-28 atliktų darbų aktą Nr. 158-16 ir 2016-11-28 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PAL158-16 692,12 Eur sumai, 2016-11-28 atliktų darbų aktą Nr. 162-16 ir 2016-11-28 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PAL162-16 822,80 Eur sumai, 2016-11-28 atliktų darbų aktą Nr. 163-16 ir 2016-11-28 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PAL163-16 765,93 Eur sumai, 2016-12-01 atliktų darbų aktą Nr. 164-16 ir 2016-12-09 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PAL164-16 786,50 Eur sumai, 2016-12-01 atliktų darbų aktą Nr. 165-16 ir 2016-12-09 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PAL165-16 1815,00 Eur sumai, 2016-12-01 atliktų darbų aktą Nr. 167-16 ir 2016-12-09 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PAL167-16 567,25 Eur sumai, 2016-12-01 atliktų darbų aktą Nr. 168-16 ir 2016-12-09 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PAL168-16 567,25 Eur sumai, 2016-12-01 atliktų darbų aktą Nr. 166-16 ir 2016-12-09 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PAL166-16 504,33 Eur sumai. Pagal papildomai pateiktus atliktų darbų aktus kreipimosi į teismą metu apmokėjimo už šiuos darbus terminai tai pat buvo suėję.

36Taigi byloje esantys rašytiniai įrodymai, tai yra atliktų darbų aktai, PVM sąskaitos – faktūros, patvirtina, kad ieškovė savo prievolę įvykdė, atliko 2016-06-10 sutartyje numatytus darbus, atsakovė juos priėmė, atsakovė taip pat priėmė ieškovės išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, jų neginčijo, tačiau atsakovė savo prievolės laiku apmokėti už atliktus darbus ieškovei neįvykdė ir taip pažeidė prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

37Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 4329,14 Eur dydžio delspinigius. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai; CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Tai yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis), kartu – viena iš civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J., S. J., bylos Nr. 3K-P-537/2011). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė pažeidė prievolės įvykdymo terminą, todėl yra pagrindas iš atsakovės ieškovei priteisti netesybas. Tarp šalių 2016-06-10 sudarytos rangos sutarties 6.1. punkte nustatyta, jog užsakovui (atsakovei) laiku neatsiskaičius su rangovu (ieškove), užsakovas moka rangovui delspinigius – 0,2 % neapmokėtų darbų kainos už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną.

38Atsakovai nurodo, kad sutartyje nustatyto dydžio delspinigiai yra nesąžiningi, neprotingi ir nepagrįstai dideli. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Kasacinis teismas savo išaiškinimuose yra suformulavęs kriterijus, kuriais vadovaujantis sprendžiamas netesybų mažinimo klausimas. Vienas esminių kriterijų yra sutarties šalis siejantis teisinių santykių pobūdis. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad svarbu įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai sutarties šalys yra profesionalios verslininkės, sudariusios komercinę sutartį, tai reiškia, kad jos geba pamatuoti prisiimtą riziką, todėl galimas teismo įsikišimas į jų sutartinius santykius yra labai ribotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017). Nagrinėjamu atveju matyti, kad sutarties šalys yra profesionalios verslininkės, šalys turėjo įvertinti sutarties sąlygas, turėjo galimybę dėl sąlygų derėtis ar apskritai atsisakyti sudaryti sutartį, todėl teismo nuomone nėra pagrindo konstatuoti, kad 2016-06-10 sutartyje numatytos netesybos yra neprotingai didelės ar nepagrįstos.

39Ieškovė, vadovaudamasi sutarties 6.1. punkto nuostata, paskaičiavo nuo atsakovės nesumokėtos sumos delspinigius ir pateikė teismui paskaičiavimo lenteles. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė teikė skolų ir delspinigių paskaičiavimo lenteles prie 2017-02-14 ieškinio, prie 2017-05-17 patikslinto ieškinio, 2017-06-15, 2017-08-18, 2017-09-04 pareiškimų dėl ieškinio dalyko pakeitimo. Teismas pažymi, kad, išanalizavus visas ieškovės pateiktas skolos ir delspinigių skaičiavimo lenteles, nustatyta, jog visose lentelėse, net ir tai pačiai dienai sudarytose skirtingose suvestinėse, skiriasi nurodomos apmokėjimo termino pabaigos datos, pradelstų dienų apmokėti skaičius, apskaičiuotų delspinigių sumos, likusios nesumokėtos pagrindinės skolos ir delspinigių sumos. Dėl nurodytų aplinkybių, teismas šias ieškovės pateiktas lenteles vertina kritiškai ir jomis nesivadovauja sprendžiant klausimą dėl delspinigių dydžio (CPK 185 straipsnis).

40Netesybų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatyme arba šalių sutartyje. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos pradedamos skaičiuoti nuo tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai. Sutarties neįvykdymas gali pasireikšti bet kokios iš sutarties kylančios prievolės neįvykdymu, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Netesybos (delspinigiai) gali būti skaičiuojamos iki prievolės įvykdymo momento arba iki bylos iškėlimo teisme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. Nr. 3K-7-367/2006, teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. V. v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-12/2009). Nors netesybos paprastai mokamos iki kreipimosi į teismą dienos, tačiau šalys sutartyje gali sulygti, kad, skolininkui nevykdant savo prievolės (negrąžinant paskolos, nemokant palūkanų), jų mokėjimas po bylos iškėlimo nenutrūksta. Tačiau pažymėtina, kad, esant sąlygai, jog delspinigiai gali būti skaičiuojami iki prievolės įvykdymo, spręstinas netesybų ir procesinių palūkanų, kurių paskirtis, minėta, taip pat yra kompensuojamoji, įskaitymo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Taigi tarp šalių turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai susitarta, jog po kreipimosi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo delspinigiai bus skaičiuojami toliau, iki visiško prievolės įvykdymo. Iš 2016-06-10 sutarties 6.1. punkto matyti, kad tokio susitarimo tarp šalių nagrinėjamu atveju nebuvo, todėl ieškovė nepagrįstai ir po bylos iškėlimo teisme skaičiavo delspinigius atsakovei už nesumokėtas sumas. Be to, ieškovė yra pareiškusi reikalavimą priteisti procesines palūkanas, kuris užtikrina ieškovės minimalių nuostolių atlyginimą po kreipimosi į teismą.

41Atsižvelgiant į tai, kad šalių susitarimu atsakovė už atliktus darbus turėjo apmokėti ieškovei per 60 kalendorinių dienų nuo atliktų darbų akto pasirašymo dienos, įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad iki ieškovės kreipimosi į teismą 2017-01-02 su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo atsakovė ieškovei turi sumokėti 918,25 Eur delspinigių, tai yra pagal 2016-08-02 atliktų darbų aktą Nr. 109-16 ir 2016-08-02 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PAL109-16 633,92 Eur sumai 116,84 Eur (92 d. x 1,27 Eur), pagal 2016-08-09 atliktų darbų aktą Nr. 111-16 ir 2016-08-09 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PAL111-16 1027,29 Eur sumai 174,25 Eur (85 d. x 2,05 Eur), pagal 2016-08-17 atliktų darbų aktą Nr. 114-16 ir 2016-08-17 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PAL114-16 229,90 Eur sumai 35,42 Eur (77 d. x 0,46 Eur), pagal 2016-08-19 atliktų darbų aktą Nr. 108-16 ir 2016-08-19 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PAL108-16 539,66 Eur sumai 81,00 Eur (75 d. 1,08 Eur), pagal 2016-08-25 atliktų darbų aktą Nr. 123-16 ir 2016-08-25 PVM sąskaita – faktūrą Nr. PAL123-16 726,00 Eur sumai 100,05 Eur (69 d. x 1,45 Eur), pagal 2016-09-12 atliktų darbų aktą Nr. 130-16 ir 2016-09-12 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PAL130-16 1512,50 Eur sumai 154,02 Eur (51 d. x 3,02 Eur), pagal 2016-10-01 atliktų darbų aktą Nr. 151-16 ir 2016-10-01 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PAL151-16 895,58 Eur sumai 57,28 Eur (32 d. x 1,79 Eur), pagal 2016-10-10 atliktų darbų aktą Nr. 153-16 ir 2016-10-26 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PAL153-16 2299,00 Eur sumai 105,80 Eur (23 d. x 4,60 Eur), pagal 2016-10-20 atliktų darbų aktą Nr. 154-16 ir 2016-10-26 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PAL154-16 1189,43 Eur sumai 30,94 Eur (13 d. x 2,38 Eur), pagal 2016-10-26 atliktų darbų aktą Nr. 152-16 ir 2016-10-26 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PAL152-16 4475,00 Eur sumai 62,65 Eur (7 d. 8,95 Eur). Kaip jau minėta, bylos nagrinėjimo metu teisme suėjo terminai apmokėti kitus ieškovės atliktus darbus, todėl po atsakovės pareikštų prieštaravimų dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovė pateikė ieškinį dėl skolos priteisimo, į jį įtraukdama papildomas sumas, kurių apmokėjimo terminas suėjo taip pat iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Taigi iki ieškovės kreipimosi į teismą 2017-02-14 su ieškiniu atsakovė ieškovei pagal papildomai pateiktus atliktų darbų aktus turi sumokėti 318,56 Eur delspinigių, tai yra pagal 2016-11-21 atliktų darbų aktą Nr. 155-16 ir 2016-11-21 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PAL155-16 1181,34 Eur sumai 56,64 Eur (24 d. x 2,36 Eur), pagal 2016-11-21 atliktų darbų aktą Nr. 156-16 ir 2016-11-21 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PAL156-16 582,74 Eur sumai 28,08 Eur (24 d. x 1,17 Eur), pagal 2016-11-28 atliktų darbų aktą Nr. 159-16 ir 2016-11-28 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PAL159-16 515,46 Eur sumai 17,51 Eur (17 d. x 1,03 Eur), pagal 2016-11-28 atliktų darbų aktą Nr. 157-16 ir 2016-11-28 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PAL157-16 592,91 Eur sumai 20,23 Eur (17 d. x 1,19 Eur), pagal 2016-11-28 atliktų darbų aktą Nr. 158-16 ir 2016-11-28 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PAL158-16 692,12 Eur sumai 23,46 Eur (17 d. x 1,38 Eur), pagal 2016-11-28 atliktų darbų aktą Nr. 162-16 ir 2016-11-28 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PAL162-16 822,80 Eur sumai 28,05 Eur (17 d. x 1,65 Eur), pagal 2016-11-28 atliktų darbų aktą Nr. 163-16 ir 2016-11-28 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PAL163-16 765,93 Eur sumai 26,01 Eur (17 d. x 1,53 Eur), pagal 2016-12-01 atliktų darbų aktą Nr. 164-16 ir 2016-12-09 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PAL164-16 786,50 Eur sumai 21,98 Eur (14 d. x 1,57 Eur), pagal 2016-12-01 atliktų darbų aktą Nr. 165-16 ir 2016-12-09 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PAL165-16 1815,00 Eur sumai 50,82 Eur (14 d. x 3,63 Eur), pagal 2016-12-01 atliktų darbų aktą Nr. 167-16 ir 2016-12-09 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PAL167-16 567,25 Eur sumai 15,82 Eur (14 d. x 1,13 Eur), pagal 2016-12-01 atliktų darbų aktą Nr. 168-16 ir 2016-12-09 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PAL168-16 567,25 Eur sumai 15,82 Eur (14 d. x 1,13 Eur), pagal 2016-12-01 atliktų darbų aktą Nr. 166-16 ir 2016-12-09 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PAL166-16 504,33 Eur sumai 14,14 Eur (14 d. x 1,01 Eur). Esant išdėstytoms aplinkybėms, bendra atsakovės ieškovei mokėtina delspinigių suma sudaro 1236,81 Eur.

42Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė sumokėjo ieškovei iš viso 15291,91 Eur už atliktus darbus pagal 2016-06-10 rangos sutartį. Dėl šios aplinkybės tarp šalių ginčo taip pat nėra. CK 6.54 straipsnis reglamentuoja skolininko sumokėtų įmokų paskirstymo tvarką ir sutarties šalių veiksmus, vykdant sutartinius piniginius atsiskaitymus. Šio straipsnio 1–4 dalys nustato eilę, kuria įskaitomos skolininko sumokėtos sumos dengiant skolą, jeigu šalys sutartimi nesusitarė dėl skolininko mokamų įmokų paskirstymo tvarkos. Pagal įstatyme nustatytą eilę įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu; antrąja eile – palūkanoms; trečiąja eile – netesyboms mokėti; ketvirtąja eile – pagrindinei prievolei įvykdyti. Bylos medžiaga patvirtina, kad kitokio susitarimo dėl įmokų paskirstymo tarp šalių nebuvo, mokėjimų nurodymuose taip pat nėra nurodyta tikslinė įmokos paskirtis, tai yra kam konkrečiai dengti ji mokama, todėl taikomos įstatymo nuostatos. Kadangi pirmesne eile apmokamos netesybos, laikytina, kad atsakovė sumokėjo ieškovei 1236,81 Eur delspinigių. Laikytina, kad likusia sumokėta 14685,10 Eur suma buvo apmokėta pagrindinės skolos dalis. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovė liko skolinga ieškovei 8236,81 Eur pagrindinės skolos, todėl ieškovės reikalavimas priteisti pagrindinę skolą tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistina 8236,81 Eur skolos, o ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius netenkintinas.

43Ieškovė 2016-06-06 (tikėtina, kad 2017-06-06) pranešimu dėl piniginių lėšų įskaitymo informavo atsakovę UAB „Vakarų komunikacijos“, jog priteistą 1521,60 Eur sumą įskaitė į atsakovės skolos dengimą ir sumažino bendrą atsakovės skolą ieškovei. Įstatyme reglamentuojamos situacijos, kurioms esant draudžiama atlikti įskaitymą, tarp jų – kai reikalavimas pagal prievolę yra ginčijamas teisme (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šio draudimo pagrindas paaiškinamas tuo, kad, teisme esant ginčui dėl to paties reikalavimo, jo įskaitymas negalimas tol, kol teismas nepatvirtina atitinkamo reikalavimo pagrįstumo bei dydžio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. T. įmonė „Hegvita“ v. AB „Scania Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-479/2010). Nustatytas draudimas gali būti taikomas tik tiems atvejams, kada kontrahentas įskaitymą atlieka esant iškeltai civilinei bylai teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009). Nagrinėjamoje byloje matyti, kad ieškovė įskaitymą siekė atlikti jau bylos nagrinėjimo metu, tarp šalių kilus ginčui dėl mokėtinų sumų. Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė buvo pateikusi prašymą antstoliui A. S. atlikti įskaitymą vykdomojoje byloje Nr. ( - ) būtent dėl teismo priteistos 1521,60 Eur sumos, tačiau antstolis šio prašymo netenkino. Klaipėdos miesto apylinkės 2017-08-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-12151-769/2017 netenkintas ieškovės skundas dėl antstolio Aleksandro veiksmų, susijusių su minėtu įskaitymu. Teismo 2017-08-31 nutartis neįsiteisėjusi. Taigi tarp šalių yra ginčas ne tik dėl mokėtinų sumų bei netesybų dydžio, bet ir dėl įskaitymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad įskaitymas atliktas nebuvo.

44Ieškovė prašo taikyti subsidiarią atsakomybę atsakovo V. J. atžvilgiu. Nurodo, kad atsakovės UAB „Vakarų komunikacijos“ vienintelis akcininkas ir vadovas ginčo teisinio santykio metu buvo ir iki šiol yra atsakovas V. J., kuris, būdamas bendrovės direktorius ir akcininkas, veikiant nesąžiningai, gavus atsiskaitymą iš AB TEO LT, esant pradelstiems mokėjimams atsiskaityti su ieškove, neatliko mokėjimų ieškovei, o gautas pinigines lėšas nukreipė kitų įsipareigojimų vykdymui. Atsakovai su šiuo reikalavimu nesutinka. Nurodo, kad viena esminių CK 2.50 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygų – juridinio asmens negalėjimas įvykdyti savo prievoles. Šiuo atveju atsakovė vykdo savo įsipareigojimus, o neženklūs kai kurių mokėjimų uždelsimai yra nulemti ne atsakovės negalėjimo įvykdyti prievoles, o dėl tarp šalių kilusių ginčų ir susiformavusios praktikos, kurią staiga ieškovė nutarė pakeisti.

45Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo ir akcininko civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens visas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2011-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2009-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-444/2009, kt.).

46Ieškovė atsakovo V. J. neteisėtus veiksmus įrodinėja remdamasi CK 2.50 straipsnio nuostatomis. Akcininko atsakomybė pagal bendrąją taisyklę yra ribota. Akcininkai gali prarasti ribotos atsakomybės apsaugą, jei piktnaudžiauja savo, kaip akcininkų, ribota atsakomybe. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatytai juridinio asmens dalyvio atsakomybei reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės požiūriu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004). Nustatant nesąžiningus juridinio asmens dalyvio (akcininko) veiksmus atsižvelgiama į bendrą sąžiningumo principą (CK 1.5 straipsnis), nes, kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, CK 2.50 straipsnio 3 dalies normoje įtvirtinto teisinio reguliavimo pagrindas yra bendrasis sąžiningumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2009). Juridinio asmens dalyvis laikytinas sąžiningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles, be to, sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės, svarbu įvertinti jo vaidmenį ir realią galimybę daryti įtaką juridinio asmens veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2009; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad ne kiekvienas akcininko nesąžiningas veiksmas užtraukia jam atsakomybę pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nes, taikant civilinę atsakomybę juridinio asmens dalyviui, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp nesąžiningų jo veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo įvykdyti prievolės. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės dalyvio civilinę atsakomybę, būtina, be kitų civilinės atsakomybės sąlygų, nustatyti ne bet kokį nesąžiningumą, o būtent nesąžiningus juridinio asmens dalyvio veiksmus, dėl kurių juridinis asmuo prarado galimybę įvykdyti prievolę, t. y. tapo nebepajėgus pats patenkinti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2014). Vertinant priežastinį ryšį iš esmės svarbus dalyvio nesąžiningų veiksmų padarinys – pagrindinio skolininko nemokumas, o ne konkretus kreditoriui neįvykdytos prievolės dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2012).

47Vertinant nurodytą kasacinio teismo praktiką matyti, kad esminė sąlyga, norint taikyti bendrovės akcininko atsakomybę, yra dalyvio nesąžiningų veiksmų padarinys – pagrindinio skolininko nemokumas. Taigi šiuo atveju pirmiausia būtina nustatyti, kad atsakovė UAB „Vakarų komunikacijos“ neturi galimybės vykdyti ieškovės reikalavimus dėl savo nemokumo. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės prašymu teismas 2017-01-03 nutartimi taikė bei 2017-02-15, 2017-05-18, 2017-06-20, 2017-06-26 nutartimis pakeitė laikinąsias apsaugos priemones, tai yra atsakovės UAB „Vakarų komunikacijos“ turto areštą, visai ieškovės pareikšto ieškinio sumai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones buvo rasta atsakovės turto, jis areštuotas ir taip tinkamai užtikrinti ieškovės reikalavimai. Būtina įvertinti tai, kad ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Vakarų komunikacijos“, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2017-05-30 nutartimi nutarė neiškelti bankroto bylos atsakovei UAB „Vakarų komunikacijos“. Tai patvirtina, kad bendrovė yra moki. Teismas pažymi, kad viso bylos nagrinėjimo metu atsakovė UAB „Vakarų komunikacijos“ dalimis dengė skolą ieškovei. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė ieškovei už atliktus darbus nesumokėjo ne dėl sunkios finansinės padėties, o dėl to, kad tarp šalių susiklostė konfliktiški santykiai, kilo ginčas dėl darbų atlikimo, apmokėjimo už atliktus darbus terminų, netesybų dydžio. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta ir neįrodyta, jog atsakovė UAB „Vakarų komunikacijos“ yra nemoki ir neturi galimybės atsiskaityti su ieškove. Nenustačius esminės sąlygos atsakovo V. J., kaip akcininko, atsakomybei kilti, teismas dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisako.

48Ieškovė patikslintame ieškinyje taip pat nurodo, kad atsakovas V. J. nevykdė savo pareigų pagal CK 2.87 straipsnį kaip atsakovės UAB „Vakarų komunikacijos“ vadovas. Pažymėtina, kad juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, tai yra pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 straipsnis), ir šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip, todėl nustatant valdymo organų civilinės atsakomybės prievolės subjektą svarbu, ar konkretus atsakovas yra valdymo organo narys ir ar jam taikytina civilinė atsakomybė šiuo pagrindu. Kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, jog įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei būklei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Kaip jau nustatyta prieš tai, nagrinėjamoje byloje nenustatyta ir neįrodyta, jog atsakovė UAB „Vakarų komunikacijos“ yra nemoki ir neturi galimybės atsiskaityti su ieškove, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CK 2.87 straipsnio nuostatas ir aiškintis, ar atsakovas V. J. pažeidė fiduciarines pareigas ieškovei. Taip pat pastebėtina, kad pagal CK 2.87 straipsnį taikoma solidari vadovo atsakomybė, tuo tarpu ieškovė reiškia reikalavimą taikyti subsidiarią atsakomybę.

49Esant išdėstytoms aplinkybėms, pripažintina, kad nenustatytos ir neįrodytos visos atsakovo V. J. kaip UAB „Vakarų komunikacijos“ vadovo ir akcininko civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos, todėl ieškovės reikalavimas taikyti atsakovo V. J. atžvilgiu subsidiarią atsakomybę netenkintinas.

50Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis nustato, jog už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą skolininkas privalo mokėti palūkanas, kurios nustatomos: 8 procentiniais punktais padidinus vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomą fiksuotąją palūkanų normą. Įstatyme nurodyta palūkanų norma nustatoma pagal tų metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės priteistinos 8 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos.

51Ieškovės nurodė, kad atsakovė ieškovės atžvilgiu elgiasi ne tik nesąžiningai, bet nusikalstamai, atsakovės veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 186 straipsnyje, požymių, todėl bylos nagrinėjimo metu, nustačius, kad atsakovė vengdama atsiskaityti su ieškove galimai yra padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 186 straipsnyje, prašė teismo taikyti CPK 300 straipsnio nuostatas. CPK 299 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui (CPK 300 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, negali padaryti vienareikšmės išvados dėl ieškovės nurodytų aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Be to, teismo nuomone, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, suteikiančių pakankamą pagrindą išvadai, kad byloje dalyvaujančių asmenų veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės prašymas netenkintinas. Ieškovei išaiškintina, kad, manydama, jog galimai buvo padaryta nusikalstama veika ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms, ji turi teisę pati kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas.

52Atsakovai prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovei paskirti baudą pagal CPK 95 straipsnį. Nurodo, kad ieškovė pateikė teismui klaidingą ir nepagrįstą pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškovė sąmoningai norėjo suklaidinti teismą ir pakenkti atsakovei, neišnaudojusi savo galimybių atgauti skolą šioje byloje, kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei bankroto bylą bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nors tokios jau buvo taikytos nagrinėjamoje byloje. CPK 95 straipsnis numato, kad dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, teismas, gali paskirti iki penkių tūkstančių eurų baudą. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, tai yra kreipiantis į teismą kitu tikslu nei siekiant realiai apginti savo teisę, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Ieškovė kreipėsi į teismą pirmiausia su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, vėliau atsakovei pareiškus prieštaravimus ir su ieškiniu atsakovams dėl skolos ir netesybų priteisimo, ir tuo ji įgyvendino teisę į teisminę galimai pažeistų teisių gynybą. Iš byloje esančių duomenų negalima padaryti išvados, jog pareiškimo dėl teismo įsakymo pateikimo bei ieškinio pateikimo metu buvo matyti, kad pareiškimas ar ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįsti ar grindžiami žinomai melagingais duomenimis, taip pat jog ieškovė sąmoningai ir nesąžiningai pareiškė reikalavimus nagrinėjamoje byloje, žinodama, kad jie nepagrįsti. Esant nustatytoms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovas reikšdamas ieškinį dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Vakarų komunikacijos“ bei taikyti atsakovės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. eB2-1213-253/2017. Klaipėdos apygardos teismas 2017-05-30 nutartimi nutarė neiškelti bankroto bylos atsakovei UAB „Vakarų komunikacijos“ bei priteisė atsakovei UAB „Vakarų komunikacijos“ 1521,60 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti iš ieškovės UAB „Paltela“. Teismas pažymi, kad dėl kitoje civilinėje byloje ieškovės atliktų veiksmų, atsakovė, manydama, kad ieškovė galimai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, turėjo teisę reikšti teismui tokį prašymą būtent kitoje civilinėje byloje, todėl nagrinėjamu atveju šios aplinkybės nevertinamos ir neturi teisinės reikšmės.

53Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovės UAB „Vakarų komunikacijos“ priteistina 8236,81 Eur skola ir 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-01-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kita patikslinto ieškinio dalis atmestina.

54Ieškovės patikslintą ieškinį tenkinus iš dalies, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-03 nutartimi taikytos, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-15, 2017-05-18, 2017-06-20, 2017-06-26 nutartimis pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, sumažinus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą iki 8236,81 Eur, paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

55Ieškovė pareikšdama ieškinį sumokėjo 551,00 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad patikslinus ieškinį ieškovė už pareikštus turtinius reikalavimus turėjo sumokėti 300,00 Eur žyminio mokesčio, ieškovei grąžintina 251,00 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

56Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šalys pateikė prašymus priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 300,00 Eur žyminio mokesčio ir 1600,00 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso 1900,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė UAB „Vakarų komunikacijos“ (PVM sąskaitos – faktūros išrašytos atsakovei UAB „Vakarų komunikacijos“) sumokėjo 1800,088 Eur atstovavimo išlaidų. Kadangi patenkinta 62 procentai ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 1178,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o kadangi atmesta 62 procentai ieškovės reikalavimų, atsakovei iš ieškovės priteistina 684,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus tarpusavio užskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 494,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

57Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

58priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paltela“ patikslinto ieškinio atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų komunikacijos“ ir V. J. dalies dėl 2000,00 Eur delspinigių priteisimo atsisakymą ir šioje dalyje civilinę bylą Nr. e2-4816-991/2017 nutraukti.

59Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paltela“ patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

60Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Paltela“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų komunikacijos“ 8236,81 Eur (aštuonis tūkstančius du šimtus trisdešimt šešis Eur 81 ct) skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8236,81 Eur (aštuonių tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt šešių Eur 81 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-01-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 494,00 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt keturis Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

61Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

62Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-03 nutartimi, pakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-15, 2017-05-18, 2017-06-20, 2017-06-26 nutartimis, sumažinus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą iki 8236,81 Eur, palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

63Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Paltela“ 251,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt vieną Eur 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2016-12-29 ir 2017-01-02 mokėjimo nurodymais, mokėjimo užduoties kodas ZE65852, bei 2017-02-13 mokėjimo nurodymu, mokėjimo užduoties kodas ZF69581.

64Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

65Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova,... 2. sekretoriaujant Vitai Girdvainienei,... 3. dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paltela“ atstovams... 4. atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų komunikacijos“ ir V. J.... 5. Teismas... 6. ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Vakarų... 7. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė sudarė sutartį su ieškove dėl darbų... 8. Ieškovė prašė taikyti subsidiarią atsakomybę atsakovo V. J. atžvilgiu.... 9. Ieškovės atstovai K. V. ir advokato padėjėjas Laurynas Vainoras teismo... 10. Ieškovės atstovas K. V. teismo posėdžio metu pareiškė, kad atsisako... 11. Atsakovai UAB „Vakarų komunikacijos“ ir V. J. atsiliepime į patikslintą... 12. Atsakovai pažymėjo, kad niekada nuo pat šalių bendradarbiavimo pradžios... 13. Atsakovai nesutiko su ieškovės reikalavimu priteisti netesybas, nurodė, kad... 14. Atsakovai atsiliepime nurodė ir tai, kad viena esminių Lietuvos Respublikos... 15. Atsakovė UAB „Vakarų komunikacijos“ pateikė prašymą priimti papildomą... 16. Atsakovų UAB „Vakarų komunikacijos“ ir V. J. atstovas advokatas K. G.... 17. Teismas... 18. ieškovės atstovas K. V. teismo posėdžio metu pareiškė, kad atsisako... 19. Ieškovei išaiškintina, kad, nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl... 20. Ieškovė taip pat pateikė prašymą priimti dalinį sprendimą dėl ieškinio... 21. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Vakarų... 22. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad tarp šalių... 23. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė sudarė sutartį su ieškove dėl... 24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje... 25. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal 2016-06-10... 26. Įvertinus šalių išdėstytą poziciją matyti, jog šalys skirtingai... 27. Atsakovai nurodo, kad niekada nuo pat šalių bendradarbiavimo pradžios už... 28. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad savo elgesiu... 29. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-06-10 rangos sutarties 9.2. punkte... 30. Pastebėtina, kad visose ieškovės atsakovei 2016-12-01 išrašytose PVM... 31. Atsakovai teigia, kad mokėjimai už atliktus darbus visada vėluodavo, tačiau... 32. Atsakovai taip pat nurodo, kad iš tikrųjų buvo skaičiuojama net 60 darbo... 33. Atsakovai savo nesutikimą su ieškiniu taip pat grindžia tuo, kad ieškovė... 34. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad šalys susitarė,... 35. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pirmiausia 2017-01-02 (pareiškimo... 36. Taigi byloje esantys rašytiniai įrodymai, tai yra atliktų darbų aktai, PVM... 37. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 4329,14 Eur dydžio delspinigius.... 38. Atsakovai nurodo, kad sutartyje nustatyto dydžio delspinigiai yra... 39. Ieškovė, vadovaudamasi sutarties 6.1. punkto nuostata, paskaičiavo nuo... 40. Netesybų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatyme arba... 41. Atsižvelgiant į tai, kad šalių susitarimu atsakovė už atliktus darbus... 42. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad bylos nagrinėjimo... 43. Ieškovė 2016-06-06 (tikėtina, kad 2017-06-06) pranešimu dėl piniginių... 44. Ieškovė prašo taikyti subsidiarią atsakomybę atsakovo V. J. atžvilgiu.... 45. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo ir akcininko civilinę... 46. Ieškovė atsakovo V. J. neteisėtus veiksmus įrodinėja remdamasi CK 2.50... 47. Vertinant nurodytą kasacinio teismo praktiką matyti, kad esminė sąlyga,... 48. Ieškovė patikslintame ieškinyje taip pat nurodo, kad atsakovas V. J.... 49. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pripažintina, kad nenustatytos ir... 50. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad... 51. Ieškovės nurodė, kad atsakovė ieškovės atžvilgiu elgiasi ne tik... 52. Atsakovai prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovei... 53. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės patikslintas ieškinys... 54. Ieškovės patikslintą ieškinį tenkinus iš dalies, Klaipėdos miesto... 55. Ieškovė pareikšdama ieškinį sumokėjo 551,00 Eur žyminio mokesčio.... 56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 57. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263,... 58. priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paltela“ patikslinto... 59. Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paltela“ patikslintą ieškinį... 60. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Paltela“ iš atsakovės... 61. Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.... 62. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 63. Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Paltela“ 251,00 Eur (du... 64. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie... 65. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...