Byla 1A-174-744/2019
Dėl jų apeliacinių skundų nepaduota

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nerijaus Masiulio ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Jolantai Plungienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui, išteisintajam A. F. ir jo gynėjui advokatui Algimantui Pileckiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Anatolijaus Ivanovo apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. F., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Tuo pačiu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį nuteisti A. Z. ir G. Š., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.

3Teisėjų kolegija,

Nustatė

4I.

5Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

61.

7A. F. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, tai yra tuo, kad apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, tai yra bendrininkaudamas su G. Š. ir A. Z. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis dėl sukčiavimo, 2016 m. rugpjūčio 14 d. 14 val. 21 min. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tikslu apgaule įgyti svetimą turtą, iš kompiuterio, kurio IP adresas ( - ), administruojamam ( - ), į internetinę svetainę ( - ) patalpinus melagingą skelbimą apie tariamai už 2 300 Eur parduodamą automobilį „Audi A4“, nukentėjusiosios R. L. sutuoktiniui judriojo ryšio telefonu skelbime susisiekus su tariamu pardavėju ir sutarus pirkti minėtą automobilį, nenustatytam asmeniui naudojant apgaulę – prašant už tariamą automobilio rezervavimą piniginio užstato, nurodant užstatą pervesti į E. G. 200 Eur ir A. F. 300 Eur bankų sąskaitas, A. Z. iš anksto sutarus su E. G. dėl pinigų išgryninimo, ir šiai juos išgryninus, 2016 m. rugpjūčio 18 d. R. L. iš savo sąskaitos už automobilio „Audi A4“ rezervaciją pervedus į jo banko sąskaitą, esančią AB „( - )“ banke, 300 Eur, 2016 m. rugpjūčio 18 d. tiksliai nenustatytu laiku, M. A. ir G. Š. prašymu, jam nuvykus į AB „( - )“ banko padalinį ( - ), ( - ) g. ir nuėmus 300 Eur, bei 300 eurų perdavus G. Š., o šis M. A., taip savo ir kitų asmenų naudai, jis, G. Š., A. Z. ir kiti tyrimo metu nenustatyti asmenys apgaule įgijo 500 Eur, priklausančių R. L..

82.

9Skundžiamu Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. kovo 12 d. nuosprendžiu A. F. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį buvo išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina subjektyviosios pusės požymio – tyčios buvimo A. F. veikoje.

103.

11Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad A. Z. ir G. Š. (dėl kurių apeliaciniai skundai nepaduoti) bendrininkaudami tarpusavyje ir su kitais nenustatytais asmenimis apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, tai yra 2016 m. rugpjūčio 14 d. 14 val. 21 min. nenustatytam asmeniui turint tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, iš kompiuterio, kurio IP adresas ( - ), administruojamo ( - ), į internetinę svetainę ( - ) patalpinus melagingą skelbimą apie tariamai už 2 300 Eur parduodamą automobilį „Audi A4“, nukentėjusiosios R. L. sutuoktiniui judriojo ryšio telefonu susisiekus su skelbime nurodytu tariamu pardavėju ir sutarus pirkti minėtą automobilį, nenustatytas asmuo, naudodamas apgaulę, paprašė už tariamą automobilio rezervavimą piniginio užstato ir nurodė 200 Eur užstatą pervesti į E. G., o 300 Eur užstatą į A. F. bankų sąskaitas. A. Z. iš anksto sutarė su E. G. dėl pinigų išgryninimo. 2016 m. rugpjūčio 18 d. R. L. iš savo sąskaitos už automobilio „Audi A4“ rezervaciją pervedė į E. G. banko sąskaitą, esančią AB „( - )“ banke, 200 Eur, į A. F. banko sąskaitą, esančią AB „( - )“ banke, 300 Eur. 2018 m. rugpjūčio 16 d. E. G. AB „( - )“ banke išgrynino 198,24 Eur. 2016 m. rugpjūčio 18 d. 12 val. 47 min. ir 2016 m. rugpjūčio 19 d. 00 val. 09 min., M. A. ir G. Š. prašymu, A. F., nuvykęs į AB „( - )“ banko padalinį, esantį ( - ), ( - ) g., per du kartus išgrynino 300 Eur ir juos perdavė G. Š., o šis M. A., taip savo ir kitų asmenų naudai G. Š. ir A. Z. ir kiti nenustatyti asmenys apgaule įgijo 500 Eur, priklausiusius R. L..

12II.

13Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

144.

15Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras Anatolijus Ivanovas prašo Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. kovo 12 d. nuosprendžio dalį dėl A. F. panaikinti ir priimti naują nuosprendį – pripažinti A. F. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti subendrintą bausmę 1 metus 9 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams ir paskirti auklėjamojo poveikio priemones: 1) įspėjimą; 2) nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus – 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį; 3) 18 mėnesių elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, kontrolę vykdyti elektroninio stebėjimo priemonėmis; uždrausti lankytis vietose, kuriose yra vartojamas alkoholis ar kitos psichiką veikiančios medžiagos; tęsti mokslą Akmenės rajono jaunimo ir suaugusiųjų švietimo centre; per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų; dalyvauti elgesio pataisos programoje. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

164.1.

17Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį A. F. atžvilgiu, netinkamai įvertino nustatytas bylos aplinkybes, padarė nepagrįstą išvadą, todėl skundžiamas nuosprendis dalyje dėl A. F. yra neteisėtas bei naikintinas. Teigia, kad teisme apklausta nukentėjusioji R. L. nurodė svarbias bylos aplinkybes dėl pinigų už tariamai parduodamą automobilį pervedimo į skirtingas sąskaitas. Iš byloje esančių banko „( - )“ sąskaitų išrašų matyti, kad 200 Eurų buvo pravesti į E. G. ir 300 Eurų į A. F. sąskaitą. Pinigai, pervesti į A. F. sąskaitą, buvo nuimti per du kartus po 150 eurų, kadangi toks dienos limitas. Kaip matyti iš banko pateikto išrašo, pirmą kartą pinigai iš sąskaitos nuimti dieną 12.47 val., o likusi suma nuimta iškart po vidurnakčio 00.09 val. Šios aplinkybės, apelianto nuomone, rodo, kad buvo skubama greičiau išgryninti pinigus, kol nukentėjusysis nesikreipė į banką ir sąskaita neužblokuota. Be to, A. F. parodė, kad pinigus tą pačią naktį atidavė G. Š.. Prokuroras pažymi, kad A. F. pinigus išgrynino nedelsiant po jų pervedimo, nuo telefoninio kontakto su nukentėjusiu, pinigų perlaidos atlikimo iki grynųjų pinigų paėmimo praėjo visiškai nedidelis laiko tarpas. A. F. veiksmų laikas iš esmės sutampa su kitų nuteistųjų veiksmais nukentėjusio atžvilgiu ir tai neabejotinai patvirtina, kad A. F., G. Š. ir A. Z. siekė kuo greičiau išgryninti apgaule įgytus pinigus, veikė pasiskirstę vaidmenimis ir suderintai.

184.2.

19Apelianto teigimu, A. F. apklausiamas teisme iš esmės pripažino visas jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, patvirtino, kad atliko nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės veiksmus, tai yra perdavė savo sąskaitos duomenis G. Š., išgrynino pinigus, juos perdavė, tačiau kaltinimus neigė nepripažindamas subjektyvaus kaltės požymio buvimo jo veiksmuose, nurodė, kad veiksmus atliko G. Š. prašymu, manydamas, kad pinigai jam reikalingi vairuotojo pažymėjimui įgyti, o pinigų nuimti ėjo po vidurnakčio, nes norėjo greičiau juos paduoti. Tačiau toks A. F. paaiškinimas, apelianto nuomone, turėtų būti vertintinas kaip gynybinė versija, siekiant išvengti atsakomybės, kadangi jis paneigtas visuma baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų (G. Š. ikiteisminio tyrimo ir teisme duotais parodymais). Be to, remiantis bylos duomenimis (banko išrašu, liudytojos E. G. parodymais), A. F. sąskaita vykdant sukčiavimus buvo panaudota ne vieną kartą ir tariama pagalba draugui yra neatsitiktinis atvejis, kaip kad teigia pats A. F..

204.3.

21Prokuroro nuomone, nurodytų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad A. F., G. Š. ir A. Z. veikdami kartu (bendrininkų grupėje) apgaule įgijo svetimą turtą. A. F. suprato, kokiu būdu įgyjami pinigai, žinojo, kad jo paties veiksmai būtini ir reikšmingi apgaule užvaldant svetimą turtą, jis svetimo turto užvaldymo tikslu perdavė savo banko sąskaitos duomenis G. Š. ir išgrynino pinigus, o pastarasis perdavė A. Z.. A. F. veikė bendrininkų grupėje, sudarydamas galimybę išgryninti nusikalstamu būdu gautus pinigus, panaudojant jo banko sąskaitą, ir už tai gavo atlygį.

225.

23Atsiliepimu į Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Anatolijaus Ivanovo apeliacinį skundą išteisintasis A. F. prašo Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. kovo 12 d. nuosprendį palikti nepakeistą, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime A. F. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir juos įvertinęs padarė teisingą išvadą, kad jo kaltė, bendrininkavus darant nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio l dalyje, neįrodyta ir priėmė teisėtą bei pagrįstą išteisinamąjį nuosprendį, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Teigia, kad jis tikrai nežinojo, jog pinigai, kurie G. Š. prašymu buvo pervesti į jo sąskaitą banke ir kuriuos jis (G. Š.) prašė išgryninti, buvo gauti nusikalstamu būdu. Nei G. Š., nei kitas nuteistasis A. Z. jam apie pinigų kilmę nieko nesakė. Taip pat pažymi, kad jo tėvai išsiskyrę, jis gyvena su mama ir dviem seserimis, mokosi, nori tęsti mokslą, kuris sekasi neblogai. Ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą įpareigojimą - nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus yra įvykdęs.

246.

25Atsiliepimu į Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Anatolijaus Ivanovo apeliacinį skundą išteisintojo A. F. gynėjas advokatas Algimantas Pileckis prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. kovo 12 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Atsiliepime A. F. gynėjas advokatas nurodo, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir padarė teisingą išvadą, kad A. F. kaltė, bendrininkavus, darant nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio l dalyje, neįrodyta, todėl naikinti nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

267.

27Teismo posėdžio metu prokuroras Vytautas Budris prašė Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Anatolijaus Ivanovo apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis A. F. ir jo gynėjas advokatas Algimantas Pileckis prašė apeliacinį skundą atmesti.

28Apeliacinis skundas atmestinas.

29III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

308.

31Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, pašalinami prieštaravimai ir abejonės, išaiškinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamąjį aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis). BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

329.

33Prokuroras apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl išteisintojo A. F. nekaltumo padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, mano, kad jis nepagrįstai išteisintas, nes, prokuroro įsitikinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina A. F. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

3410.

35Pagal BPK 1 straipsnio 1 dalį baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

3611.

37Įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-P-221/2008, 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

3812.

39Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Remiantis šiuo modeliu, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą ar nenusikalstamą veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

4013.

41Nagrinėjamoje byloje A. F. buvo kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis bendrininkaudamas su G. Š. ir A. Z. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis apgaule įgijo svetimą turtą. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos: apgaulės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas. Sukčiavimo pradžia susijusi su apgaulės panaudojimu. Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas. Sukčiaujant apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas, turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o šie, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės išvengimu ar panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-620/2010, 2K-507/2012, 2K-309/2013, 2K-7-27-746/2015). Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012).

4214.

43Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių, pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales ir susitarimas nebūtinai turi būti išankstinis. Susitarimas gali būti tiek suplanuotas iš anksto, tiek kilęs staiga spontaniškai, todėl nebūtina nustatyti, kad bendravykdytojai buvo iš anksto detaliai suplanavę ir aptarę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

4415.

45Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas A. F. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisino nustatęs, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina subjektyviosios pusės požymio – tyčios buvimo A. F. veikoje. Vien tai, kad A. F. davė savo banko sąskaitą, į kurią buvo pervesti apgaule išvilioti pinigai, ir vėliau šiuos pinigus G. Š. nurodymu išgrynino, tik sudaro prielaidą manyti, kad A. F. dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme. Tačiau apkaltinamasis nuosprendis prielaidomis negali būti grindžiamas, o duomenų, neginčijamai patvirtinančių A. F. kaltę padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, byloje nėra. Būtent tyčios apgaule įgyti svetimą turtą buvimą išteisintojo A. F. veiksmuose bando įrodyti prokuroras. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytoms išvadoms, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, jog A. F. padarė veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, tai yra, kad A. F. turėjo tyčią bendrininkaudamas su G. Š. ir A. Z. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis apgaule įgyti svetimą turtą. Skundžiamame nuosprendyje teismas, išteisindamas A. F. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais (išteisintojo A. F., nuteistųjų G. Š. ir A. Z., nukentėjusiosios R. R. (L.) parodymais, rašytine bylos medžiaga), tinkamai įgyvendino BPK 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka. Teisėjų kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Vien ta aplinkybė, kad prokuroras nesutinka bei nepritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir padarytoms išvadoms, savaime nereiškia, jog buvo padaryti BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimai.

4616.

47Bylos duomenimis neginčijamai yra nustatyta, kad į A. F. sąskaitą nukentėjusioji R. R. (L.) pagal fiktyvų skelbimą internete apie parduodamą automobilį pervedė pinigus už neva ketinamą pirkti automobilį, o A. F. kito kaltinamojo – G. Š. pavedimu šiuos pinigus dalimis per du kartus išgrynino ir perdavė G. Š.. Tačiau vien šių faktinių aplinkybių nustatymas, remiantis anksčiau pateiktu BK 182 straipsnio 1 dalies aiškinimu ir esama teismų praktika, nėra pakankamas nusikalstamos veikos konstatavimui. A. F. apklausiamas pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad paprašytas savo draugo G. Š., davė jam savo banko sąskaitos numerį, neklausė, kam G. Š. reikalinga banko sąskaita. G. Š. jam pasakė, kad tą pačią dieną į sąskaitą bus pervesti pinigai, kuriuos jam reikės išgryninti. Į jo banko sąskaitą buvo pervesti 300 Eur, kuriuos jis per du kartus išgrynino ir atidavė G. Š.. Iš išgrynintų pinigų G. jam davė 15 Eur. Apie tai, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu kažkiek sužinojo iš G., po to iš jį apklausinėjusių pareigūnų (4 t., b. l. 117, 118). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. F. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kad G. Š. paprašė jo sąskaitos numerio, nes jam kažkas turi pervesti pinigų. G. pasakė savo sąskaitos numerį ir sutarė, kad kai bus pervesti pinigai, jam pasakys. G. paskambino ir pasakė, kad pinigai gali būti jau pervesti. Tada jis per du kartus išgrynino į jo sąskaitą pervestus 300 Eur ir padavė G. Š.. Apie jokius skelbimus ir automobilio pardavimus nieko nežino, nei E. G., nei R. L. nepažįsta. G. Š. anksčiau buvo kalbėjęs apie tai, kad ruošiasi įgyti teisę vairuoti transporto priemones, todėl jis pagalvojo, kad jam kažkas paskolins pinigų teisių įgijimui (2 t., b. l. 57–58). Taigi išteisintasis A. F., tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nuosekliai ir kategoriškai tvirtino, kad apie tai, jog į jo sąskaitą pervesti pinigai buvo gauti nusikalstamu būdu, jis nežinojo. Tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar tikėti šiais jo teiginiais, atsižvelgtina ir į kitus byloje surinktus įrodymus.

4817.

49Pirmosios instancijos teisme apklausiamas nuteistasis (tuo metu – kaltinamasis) G. Š. parodė, kad paprašė A. F. sąskaitos numerio ir pasakė, kad turi būti pervesti 300 Eur, o jis tik nueis, nuims pinigus ir paduos jam. A. F. sutiko duoti sąskaitos numerį, neklausė jo, iš kur tie pinigai, jam jokių įtarimų nekilo. A. F. per du kartus išgrynino pinigus ir padavė jam. Jis A. davė 15-20 Eur (4 t. b. l. 118-121). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas G. Š. nurodė, kad jis paprašė A. F. duoti savo banko sąskaitos numerį, šis sutiko. A. F. nesakė, kam reikalingas jo banko sąskaitos numeris, kad į jo sąskaitą bus pervesti pinigai, kurie įgyti nusikalstamu būdu (2 t., b. l. 107, 108). Pirmosios instancijos teisme apklausiamas nuteistasis (tuo metu – kaltinamasis) A. Z. neprisipažino bendrininkavęs su G. Š. ir A. F., nes jam nereikėjo jokių bendrininkų, jis veikė vienas. Taip pat parodė, jog jis telefonu įdėjo skelbimą į „( - )“, nurodė, kad neva parduoda automobilį “Audi A4“ ir apgavo moterį, kuri už mašiną pervedė pinigus. M. A. jam davė A. F. sąskaitą, o jis tą sąskaitą davė moteriai, kuri ir pervedė 300 Eur į A. F. sąskaitą. M. A. nežinojo, kad pinigai pervesti į A. F. sąskaitą gauti nusikalstamu būdu (4 t. b. l. 135-138). Ikiteisminio tyrimo metu A. Z. duoti parodymus atsisakė (3 t. b. l. 9-11, 15). Nukentėjusioji R. R. (L.) apklausiama pirmosios instancijos teisme parodė, kad buvęs vyras radęs skelbimą ruošėsi pirkti automobilį “AUDI A4“ už 1 300 Eur. Jis su kažkuo susiskambino. Tam, kad niekam neparduotų automobilio, iš vyro paprašė 200 Eur. Buvęs vyras davė jai 200 Eur, kuriuos ji pervedė į nurodytą sąskaitą. Po kelių dienų jai paskambino ir paprašė dar 300 Eur, juos taip pat pervedė. Pinigus pervedė į skirtingas sąskaitas, viena buvo moters, kita – vyriškio (4 t. b. l. 35, 36). Iš esmės tokius pačius parodymus nukentėjusioji davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 30, 31). Iš 2016 m. rugpjūčio 18 d. nurodymo įnešti grynuosius pinigus, matyti, kad R. L. 2016 m. rugpjūčio 18 d. į A. F. AB „( - )“ banko sąskaitą Nr. ( - ) pervedė 300 Eur už mašiną (1 t., b. l. 34).

5018.

51A. F. pateiktame kaltinime pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nurodyti jo atlikti veiksmai – kaltinime nurodytam ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam bendrininkui leido pasinaudoti savo banko sąskaita, nurodė savo sąskaitos numerį bei išgrynino sukčiavimo būdu gautus pinigus, kuriuos perdavė G. Š., taigi jo veiksmų dėka bendrininkai galėjo pabaigti nusikaltimą – nekliudomai disponuoti nusikalstamu būdu įgytais pinigais, tačiau remiantis aptartais ir išanalizuotais bylos įrodymais konstatuotina, kad byloje nėra surinkta jokių duomenų apie tai, jog A. F. būtų žinojęs kokias nors aplinkybes apie melagingos informacijos nurodymą nukentėjusiajai R. R. (L.), dėl ko ši buvo suklaidinta ir apgauta. Būtini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Apie bendrininkų susitarimą padaryti nusikalstamą veiką, kaip ir apie kitus subjektyviuosius nusikaltimo sudėties ar bendrininkavimo požymius, sprendžiama ne vien tik iš šių asmenų parodymų, bet atsižvelgiama ir į objektyviai nustatytas aplinkybes. Šioje byloje apie kokius nors A. F. ryšius su nukentėjusiąja, ar ryšius su asmeniu į internetinę svetainę ( - ) patalpinusiu melagingą skelbimą apie tariamai už 2 300 Eur parduodamą automobilį „Audi A4“, bendravusiu su nukentėjusiosios R. L. sutuoktiniu dėl automobilio pirkimo, nurodžiusiam užstatą už automobilį pervesti į jo (A. F.) banko sąskaitą, nėra. Vienintelė nukentėjusiosios sąsaja su A. F. yra tik tai, jog pinigai buvo pervesti į jo sąskaitą. Tai patvirtinta bankų sąskaitų išrašais, to neneigia nei A. F., nurodydamas aplinkybes, kuriomis jis G. Š. davė savo sąskaitos numerį ir išgryninęs pinigus juos jam (G. Š.) perdavė.

5219.

53Iš A. F. parodymų turinio akivaizdžiai matyti, kad jis pripažino padaręs tik tuos veiksmus, kas atitinka inkriminuoto nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymius, tai yra, patvirtino kad G. Š. prašymu nurodė savo banko sąskaitą ir sutiko, kad į ją būtų pervesti pinigai, paskui juos išgrynino ir perdavė G. Š., tačiau nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, kad jokio susitarimo su kitais asmenimis dėl sukčiavimo nebuvo ir kad jis nežinojo apie kitų asmenų motyvus ir siekius tyčia apgaulės būdu pasisavinti svetimą turtą ir apie tikrąsias į jo sąskaitą pervestų ir išgrynintų pinigų atsiradimo aplinkybes. Nuteistųjų G. Š. ir A. Z. iš esmės patvirtina A. F. parodymus, kad jis nežinojo jo banko sąskaitos panaudojimo aplinkybių. Taigi nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad pats A. F. buvo apgautas, nenurodžius jam tikrojo jo sąskaitos numerio perdavimo kitiems asmens ir sutikimo ja disponuoti tikslo.

5420.

55Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad iš byloje esančių banko „( - )“ sąskaitų išrašų matyti, kad 200 Eurų buvo pravesti į E. G. ir 300 Eurų į A. F. sąskaitą, pinigai, pervesti į A. F. sąskaitą, buvo nuimti per du kartus po 150 eurų, pirmą kartą pinigai iš sąskaitos nuimti dieną 12.47 val., o likusi suma nuimta iškart po vidurnakčio 0.09 val. Šios aplinkybės, apelianto nuomone, rodo, kad buvo skubama greičiau išgryninti pinigus, kol nukentėjusysis nesikreipė į banką ir sąskaita neužblokuota. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pastarieji duomenys niekaip neįrodo tiesioginio A. F. dalyvavimo padarant jam inkriminuotai nusikalstamai veikai būdingus veiksmus. Jie tik patvirtina faktus, kurių neneigia ir pats A. F., kad jis davė savo sąskaitos numerį G. Š. pinigams įnešti, kad ėjo į išgryninti įneštų pinigų, tačiau svetimo turto įgijimas apgaule BK 182 straipsnio 1 dalies prasme jam galėtų būti inkriminuotas esant pakankamai duomenų, patvirtinančių jo žinojimą apie į jo sąskaitą pervestų pinigų įgijimą apgaulės būdu ir sąmoningą dalyvavimą nusikaltimo daryme, suteikiant priemones – leidžiant pinigus pervesti į savo sąskaitą ir juos išgryninus perduoti nurodytiems asmenims – padėjus apgaule įgyti svetimą, priklausančių R. R. (L.) priklausantį turtą. Nors bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji pervedė pinigus į A. F. sąskaitą, tačiau, kaip jau buvo minėta, nėra jokių duomenų, kad jis būtų žinojęs, jog pinigus ji perveda būdama apgauta. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių A. F. atlikus jam inkriminuotus veiksmus, tai yra bendrininkavimą sukčiaujant ir byloje esančių duomenų visumos analizė leidžia daryti išvadą, jog esant byloje nustatytoms aplinkybėms, A. F. galėjo pagrįstai tikėtis, kad į jo sąskaitą pervedami pinigai yra gaunami teisėtais būdais, o ne pasisavinti apgaulės būdu išviliojus iš nukentėjusiosios

5621.

57Įvertinus visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma neduoda pakankamo pagrindo teigti, jog A. F., susitaręs su kitais asmenimis, žinojo apie daromą nusikalstamą veiką, suvokė, kad veikia bendrai su kitais asmenimis ir norėjo taip veikti, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, jog jis užvaldė turtą apgaulės būdu, ir kad jo veikoje yra nusikaltimo numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje požymių. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tai yra padarė teisingas išvadas, jog A. F. veikoje nėra BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, konkrečiai – tyčios apgaule įgyti svetimą turtą, ir A. F. atžvilgiu priėmė pagrįstą bei teisėtą išteisinamąjį nuosprendį, todėl tenkinti Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Anatolijaus Ivanovo apeliacinį skundą ir A. F. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį nėra teisinio pagrindo. Dėl to prokuroro apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

5822.

59Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nurodė netinkamą A. F. išteisinimo pagrindą. BPK 303 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, jeigu: 1) nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas A. F. išteisino vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, ir nurodė, kad jis dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisinamas neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje yra pasakyta, kad sprendimas išteisinti šiuo pagrindu priimamas tada, kai teismas nustato, jog kaltinamajame akte nurodyta nusikalstama veika yra padaryta, tačiau nenustatyta, kad ją padarant dalyvavo kaltinamasis; toks išteisinimo pagrindas įpareigoja teismą imtis BPK 303 straipsnio 6 dalyje numatytų veiksmų (perduoti bylą prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192/2009, 2K-191-648/2017). Išvada, kad nebuvo padaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika, daroma nustačius: 1) kad iš viso nebuvo įvykio dėl kurio vyko procesas, 2) kad įvykis buvo, bet jis negali būti vertinamas kaip nusikalstama veika ir 3) kad byloje yra nepašalinamų abejonių, neleidžiančių patikimai konstatuoti, ar iš viso įvykis buvo arba ar įvykis, kuris buvo, vertintinas kaip nusikalstama veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385-507/2016). Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadų matyti, kad teismas nustatė, jog byloje A. F. atžvilgiu nepakanka įrodymų konstatuoti subjektyviojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymio – kaltės. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo yra išteisinamas ne neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, o dėl to, kad tokia veika nepadaryta, tai yra pagal BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-648/2017). Taigi, pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas ne tą BPK normą, kurią reikėjo taikyti, pažeidė BPK reikalavimus, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas, kadangi nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 3 punktas).

60Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 3 punktu, 332 straipsniu,

Nutarė

61Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Anatolijaus Ivanovo apeliacinį skundą atmesti.

62Pakeisti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. kovo 12 d. nuosprendį – rezoliucinėje dalyje nurodyti, kad A. F. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

63Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija,... 4. I.... 5. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė... 6. 1.... 7. A. F. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 8. 2.... 9. Skundžiamu Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. kovo 12 d.... 10. 3.... 11. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad A. Z. ir G. Š. (dėl kurių... 12. II.... 13. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai... 14. 4.... 15. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės... 16. 4.1.... 17. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, priimdamas... 18. 4.2.... 19. Apelianto teigimu, A. F. apklausiamas teisme iš esmės pripažino visas jam... 20. 4.3.... 21. Prokuroro nuomone, nurodytų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad A.... 22. 5.... 23. Atsiliepimu į Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės... 24. 6.... 25. Atsiliepimu į Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės... 26. 7.... 27. Teismo posėdžio metu prokuroras Vytautas Budris prašė Šiaulių apygardos... 28. Apeliacinis skundas atmestinas.... 29. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 30. 8.... 31. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies... 32. 9.... 33. Prokuroras apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos... 34. 10.... 35. Pagal BPK 1 straipsnio 1 dalį baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant... 36. 11.... 37. Įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą... 38. 12.... 39. Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar... 40. 13.... 41. Nagrinėjamoje byloje A. F. buvo kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį... 42. 14.... 43. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas – tai tyčinis bendras... 44. 15.... 45. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas A. F. pagal BK 182... 46. 16.... 47. Bylos duomenimis neginčijamai yra nustatyta, kad į A. F. sąskaitą... 48. 17.... 49. Pirmosios instancijos teisme apklausiamas nuteistasis (tuo metu –... 50. 18.... 51. A. F. pateiktame kaltinime pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nurodyti jo atlikti... 52. 19.... 53. Iš A. F. parodymų turinio akivaizdžiai matyti, kad jis pripažino padaręs... 54. 20.... 55. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad iš byloje esančių banko „( -... 56. 21.... 57. Įvertinus visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos... 58. 22.... 59. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad... 60. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 61. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro... 62. Pakeisti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. kovo 12 d.... 63. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....