Byla 1A-604-327/2015
Dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo G. J. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 5 d., ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas), Kęstučio Dargužio ir Danutės Giačaitės, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorams V. Š. ir V. K., nukentėjusiesiems L. V. ir V. V., jų atstovui advokatui Artūrui Špilkovui, nuteistajam G. J., jo gynėjui advokatui Ruslan Mazurov, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. J., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. V. ir L. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo G. J. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 5 d., ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams.

2Bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, nustatant G. J. pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos – Kauno miesto ir rajono ribų, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo.

3G. J., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – trejiems metams uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

4Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintas pilnai ir priteista Kauno teritorinei ligonių kasai iš G. J. 25,40 eurų turtinės žalos atlyginimo.

5V. V. ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas pilnai ir priteista V. V. iš G. J. 933,97 eurų turtinės žalos atlyginimo.

6V. V. ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista V. V. iš G. J. 7000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

7L. V. ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista L. V. iš G. J. 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

8V. V. ieškinio reikalavimas dėl advokato paslaugų atlyginimo apmokėjimo tenkintas pilnai ir priteista V. V. iš G. J. 289,43 eurų advokato paslaugoms apmokėti.

9L. V. ieškinio reikalavimas dėl advokato paslaugų atlyginimo apmokėjimo tenkintas pilnai ir priteista L. V. iš G. J. 289,43 eurų advokato paslaugoms apmokėti.

10Kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi proceso dalyvių,

Nustatė

11G. J. nuteistas už tai, kad 2014-06-16, apie 7.50 val., ( - ) vairuodamas automobilį „Mercedes Benz E300“, valstybinis numeris ( - ) ir važiuodamas nuo ( - ) link ( - ), ties namu Nr. ( - ), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 37, 238 punktų reikalavimus tuo, kad viešajame eisme dalyvavo neapdraudęs transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą iš dešinės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį, perėjoje ėjusio pėsčiojo V. V. ir jį mirtinai sužalojo.

12Nuteistasis G. J. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžio dalį, panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę – 3 metams uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones bei sumažinti neturtinės žalos priteistos nukentėjusiesiems dydį, priteisiant V. V. 3500 eurų neturtinės žalos atlyginimo, o L. V. – 6500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus ir nešališko visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo (BPK 20 str. 5 d.), dėl ko netinkamai vertino byloje surinktus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, neatkreipė dėmėjo į tai, kad jis augina tris mažamečius vaikus. Taip pat nevertino šeimos pajamų ir turtinės padėties ir pajamų šaltinių, dėl ko taikė nepagrįstai griežtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teismas nustatė, kad nuteistasis ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad visi pažeidimai buvo padaryti seniai, per ilgą laiko tarpą, dauguma pažeidimų nesusiję su greičio viršijimu ar neatsargiu vairavimu. Todėl teismui susiformavo klaidinga nuomonė apie apeliantą, kaip apie neatsakingą, nevengiantį chuliganiško vairavimo asmenį. Bylos nagrinėjimo metu jis atsiprašė nukentėjusiųjų, išreiškė jiems užuojautą, pasiryžęs kuo greičiau atlyginti padarytus nuostolius. Apeliantas tvirtina, kad jo pajamos sudaro didžiąją dalį šeimos biudžeto, o darbo funkcijų vykdymas tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonių vairavimu, nes dirba vairuotoju – ekspeditoriumi. Netekdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones praras darbą, nes kitų pareigų UAB „( - )“ jam nesiūlo. Todėl negalės vykdyti teismo nuosprendžio, kadangi neturės pajamų. Pagal dabartinę ekonominę padėtį negalima tikėtis, kad galės greitai susirasti kitą darbą. Jo nuomone, baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai prieštarauja BK 67 str. ir 41 str. nuostatoms bei pažeidžia nuteistojo išlaikomų nepilnamečių vaikų interesus, kas prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui.

13Dėl neturtinės žalos motyvų skundas argumentuojamas Aukščiausiojo Teismo praktika, kad teismo sprendimas turi būti realiai įgyvendinamas ir neturi privesti žalą atlyginsiančio asmens prie bankroto ar visiško skurdo slenksčio. Atsižvelgiant į žuvusiojo asmenybę, nusikaltimo padarymo aplinkybes (nusikaltimas dėl neatsargumo), nuteistojo turtinę padėtį, gaunamas pajamas ir iš jų išlaikomus asmenis, teismo paskirta 17000 eurų neturtinė žala yra nepagrįstai didelė. Sutinka atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą per teismo nustatytą laikotarpį. Prašo sumažinti neturtinės žalos dydį iki 10000 eurų abiem nukentėjusiesiems, kurią jis galėtų išmokėti per trijų metų laikotarpį, neversdamas savo artimųjų gyventi žemiau skurdo ribos.

14Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. V. apeliaciniame skunde prašo pakeisti 2015-04-16 nuosprendį ir priteisti iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – ir Draudikų biuras) 2500 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 933,97 eurų turtinei žalai atlyginti, o likusius 4500 eurų neturtinės žalos iš nuteistojo G. J. Skunde nurodo, kad byloje teismas neteisingai nusprendė nelaikyti civiliniu atsakovu Asociacijos Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro. Nagrinėjamu atveju, padengti eismo įvykio metu nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtą turtinę žalą yra Draudikų biuro prievolė. Ši Draudikų biuro prievolė išnyktų tik tuo atveju, jeigu nuteistasis G. J. padengtų visą nukentėjusiems padarytą žalą. Nustatęs, jog civilinio ieškovo patirta neturtinė žala viršija TPVCAPDĮ 11 str. 1 d. 3 p. įtvirtintos maksimalios kompensacijos už tokią žalą ribos – 5000 eurų, apylinkės teismas privalėjo nukentėjusiojo V. V. pareikštą civilinį ieškinį dalyje 2500 eurų neturtinei žalai ir 933,97 eurų turtinei žalai atlyginti nukreipti į Draudikų biurą (2500 eurų šioje byloje pripažintos nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. V. neturtinei žalai atlyginti), o likusius 4500 eurų neturtinės žalos – iš paties kaltininko G. J.

15Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. V. apeliaciniame skunde prašo pakeisti 2015-04-16 nuosprendį bei priteisti iš Draudikų biuro 2500 eurų neturtinei žalai atlyginti, o likusius 7500 eurų neturtinės žalos iš nuteistojo G. J. Skundas argumentuojamas tais pačiais argumentais, kaip ir nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. V.

16Atsiliepime į apeliacinius skundus Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras nesutinka su nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. V. ir L. V. apeliaciniais skundais, dėl G. J. apeliacinio skundo nepasisakė.

17Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

18Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai V. V. ir L. V. prašė apeliacinius skundus tenkinti.

19Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

20Nuteistojo ir nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

21Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

22Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo G. J. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (BK 54 str.), esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

23Dėl nuteistojo G. J. skundo argumentų.

24Apeliaciniame skunde nuteistasis aplinkybių dėl kaltės ir veikos juridinės kvalifikacijos bei jam paskirtos bausmės neginčija, tačiau nesutinka su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, bei nukentėjusiesiems priteistos atlyginti neturtinės žalos dydžiu ir prašo panaikinti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę bei sumažinti nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydį.

25Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, nuteistajam G. J. kartu su bausme paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trejiems metams. G. J. manymu, ši baudžiamojo poveikio priemonė per griežta ir nepagrįsta, nes nukentėjusiųjų atsiprašė, pasiryžęs atlyginti padarytus nuostolius. Uždraudus naudotis teise vairuoti transporto priemones jis praras darbą ir negalės atlyginti žalos.

26Pažymėtina, kad visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. nurodytas nusikaltimas, teismas turi svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Teismų praktika rodo, kad uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET reikalavimus ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga). Pažymėtina ir tai, kad BK 68 str. nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-6/2010). Apylinkės teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, tinkamai vadovavosi teismų praktika ir kartu su bausme paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę, todėl pripažinti, kad ji G. J. buvo paskirta nepagrįstai, kolegija neturi pagrindo. Atsižvelgdama į BK 68 str. 2 d. nuostatas bei į aplinkybes, kad nuteistasis 2013-04-25 buvo teistas pagal BK 281 str. 1 d. (t. 1, b. l. 68-70) taip pat už KET pažeidimą, sukėlusį kitam žmogui nesunkų sveikatos sutrikdymą, ne kartą baustas administracine tvarka, todėl nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, nors ir padaryta esant blaiviam, ji sukėlė negrįžtamas pasekmes (žmogaus žūtį), teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes dėl skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ir jos termino.

27Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu priteistu neturtinės žalos dydžiu, kadangi jo šeimos pajamos per mėnesį sudaro 532 eurų ir šeimoje auga trys mažamečiai vaikai. Nuteistojo nuomone, teismo sprendimas turi būti realiai įgyvendinimas ir neturi privesti žalą atlyginsiančio asmens prie skurdo slenksčio.

28Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai V. V. (žuvusiojo sūnus) ir L. V. (žuvusiojo dukra) pareiškė civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis V. V. prašė priteisti iš G. J. ir Draudikų biuro solidariai 25000 Lt (7240 eurų) neturtinės žalos atlyginimo, o nukentėjusioji L. V. prašė priteisti iš G. J. ir Draudikų biuro solidariai 50000 Lt (14480 eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

29Pirmosios instancijos teismas abiejų nukentėjusiųjų prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo sumas sumažino iki 17000 eurų, priteisdamas nukentėjusiajai L. V. 10000 eurų, o nukentėjusiajam V. V. – 7000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

30Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

31Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (kasacinė nutartis Nr. 2K-397/2012). Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli (kasacinės nutartys Nr. 2K-195/2014, 2K-628/2013 ir kt.).

32Nuteistasis, nors ir neatsargiais veiksmais, tačiau vis dėlto pažeidė aukščiausią teisinį gėrį – žmogaus gyvybę, kurio įkainoti neįmanoma, kaip neįmanoma išmatuoti nukentėjusiųjų dėl netekties patirto dvasinio skausmo bei kančių. Patirta dvasinė skriauda tik dalinai gali būti įvertinta ir kompensuota materialiai. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas, tarp jų ir materialinė kompensacija, negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną tik kai kada (geriausiu atveju) galima iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią kompensaciją už moralinę žalą (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Tačiau negalėjimas tiksliai apibrėžti neturtinės žalos ir jos visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš kaltininko negali būti siejamas su kaltininko nubaudimu, kadangi neturtinės žalos paskirtis – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą fizinį ir dvasinį skausmą bei kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, o nelaimė nukentėjusiesiems taip pat negali būti pasipelnymo šaltinis. Dėl to įstatymas numato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį. Pažymėtina, kad nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-272/2011). Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 2K-4/2011). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

33Išanalizavus skundžiamą nuosprendį matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio nukentėjusiesiems klausimą, atsižvelgė į nuteistojo turtinę ir šeimyninę padėtį, pasekmes, kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes bei į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus ir sumažino prašomos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, teismas, mažindamas minėtą žalos dydį, pakankamai įvertino nuteistojo turtinę ir šeiminę padėtį bei nuteistojo kaltę. G. J. padarė neatsargų nusikaltimą, kilusių padarinių nenorėjo ir jų nesiekė. Pažymėtina ir tai, kad veikiant tyčia paprastai padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju. Pagal teismų formuojamą praktiką kelių eismo taisyklių paleidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 15000 iki 150000 Lt (kasacinės nutartys Nr. 2K-188/2009, 2K-127/2010, 2K-416/2010, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-431/2013, 2K-243-648/2015, 2K-177-696/2015). Kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad artimo žmogaus netektis sukelia stiprius dvasinius išgyvenimus, kurie išlieka visą likusį gyvenimą, negrįžtamai pakeičia įprastą šeimos gyvenimo būdą. Nukentėjusieji dėl žuvusio jiems artimo žmogaus patyrė vidinį skausmą, neigiamas emocijas, praradimą ir nebeegzistuojantį artimo asmens ryšį. Sukeltos pasekmės – žmogaus mirtis – negali būti pašalintos, sumažintos, laikytinos pačiomis sunkiausiomis. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas nustatė protingą nukentėjusiųjų ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyrą ir neturtinei žalai V. V. ir L. V. atlyginti nustatė teisingas pinigines sumas, kurios neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams ir atitinka teismų praktiką.

34Dėl nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų apeliacinių skundų argumentų.

35Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų nuomone, pirmos instancijos teismas neteisingai nusprendė visą ieškiniuose prašomą sumą priteisti tik iš nuteistojo G. J. ir konstatavo, kad Draudikų biuras neprivalo atlyginti nuteistojo veiksmais padarytą žalą, nes nukentėjusieji nebuvo pareiškę pretenzijos tiesiogiai Draudikų biurui, ieškinių nuteistojo atžvilgiu neatsisakė ir prašė, kad padarytą žalą atlygintų kaltininkas, nes tik jis už tai yra atsakingas, o ne Draudikų biuras.

36Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 112 str. 1 d., 113 str.).

37Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (toliau – TPVCAPDĮ) nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (kaltininkui), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę, atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Draudikų biurui ar jo atstovui. Pretenzija dėl padarytos žalos negali būti teikiama Draudikų biurui, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo yra kreipęsis į teismą, kad per eismo įvykį padarytą žalą atlygintų kaltininkas arba atsakingas draudikas, išskyrus šio įstatymo 20 str. nustatytus atvejus (bankrutavus draudimo įmonei). Nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti Draudikų biurui tik atsisakęs eismo įvykio kaltininkui arba atsakingam draudikui pareikšto ieškinio, jei šį atsisakymą teismas priėmė ir bylą nutraukė. Draudikų biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos kyla transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybė (13 str. 1, 3 d., 16 str. 3 d., 17 str. 1 d. 1 p.). Vadinasi, pagal TPVCAPDĮ nuostatas nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pareikšti vienam arba keliems iš išvardytų subjektų. Be to, nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Draudikų biuras yra savotiškas garantas, nes jis moka draudimo išmokas tais atvejais, kai, pavyzdžiui, kaltininkas vairuoja neapdraustą transporto priemonę, pabėga iš eismo įvykio vietos ir nenustatomas, bei kitais TPVCAPDĮ nustatytais atvejais. Tokiu teisiniu reguliavimu ginami ne transporto priemonės valdytojo, bet nukentėjusiojo interesai, kartu suteikiant teisę išmokėjusiam išmoką draudikui ar Draudikų biurui atgręžtiniu reikalavimu susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo už žalą asmens, arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį (TPVCAPDĮ 23 str. 1 d.). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią, atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado, naudojant apdraustą ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę (kasacinės bylos Nr. 3K-3-198/2009, 3K-3-255/2010, 3K-3-555/2013, 3K-3-296-219/2015). Ta aplinkybė, kad nukentėjusieji dėl žalos atlyginimo TPVCAPDĮ 17, 18, 19 straipsnių nustatyta tvarka ir terminu tiesiogiai nesikreipia į Draudikų biurą, o baudžiamajame procese pareiškia civilinį ieškinį, nepanaikina Draudikų biuro pareigos atlyginti žalą (kasacinė nutartis 2K-404/2011).

38Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis G. J. žalą padarė vairuodamas civilinės atsakomybės draudimu neapdraustą automobilį. Civiliniai ieškovai V. V. ir L. V. dėl išmokos su pretenzija į Draudikų biurą nesikreipė – jie teisminio nagrinėjimo metu 2014 m. gruodžio 18 d. pareiškė civilinius ieškinius dėl žalos atlyginimo, jame nurodydami kam juos reiškia. Pranešus apie bylos nagrinėjimą Draudikų biurui, pirmosios instancijos teisme buvo gautas Draudikų biuro raštas, kuriame išdėstyta jo pozicija dėl įtraukimo į bylą kaip civilinio atsakovo ir prašoma bylą nagrinėti nedalyvaujant jo atstovui. 2015 m. vasario 19 d. teismo protokoline nutartimi Draudikų biuras buvo pripažintas civiliniu atsakovu ir jam buvo užtikrintos galimybės naudotis BPK 110 str. 2 d. nustatytomis civilinio atsakovo procesinėmis teisėmis.

39Priešingai nei nurodyta apylinkės teismo nuosprendyje, civiliniai ieškovai prašė priteisti žalos atlyginimą tiek iš kaltininko, tiek ir iš Draudikų biuro. Šiuo atveju, apylinkės teismas, nutardamas nelaikyti Draudikų biuro civiliniu atsakovu byloje, pažeidė civiliniuose santykiuose egzistuojantį dispozityvumo (teisės laisvai pasirinkti savo elgesio modelį) principą ir tokiu būdu neužtikrino nukentėjusiųjų teisių į nuostolių atlyginimą, visą nuostolių atlyginimo naštą perkeldamas nuteistajam. Priimdamas šį sprendimą, kaip jį pagrindžiančią teismų praktiką apylinkės teismas be pagrindo nurodė kasacinę nutartį Nr. 2K-11-677/2015. Nurodytoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokios teismų praktikos nepatvirtina. Nurodytoje byloje analogiškoje situacijoje esant ieškinio reikalavimui priteisti neturtinę žalą iš kaltininko ir iš Draudikų biuro apeliacinės instancijos teismas priėmė sprendimą priteisti neturtinę žalą iš nuteistojo, nes Draudikų biuras per įgaliotą draudimo bendrovę jau buvo atlyginęs nukentėjusiajam savo dalį neturtinės žalos. Nukentėjusiajam iš kaltininko buvo priteista likusioji neturtinės žalos dalis.

40Apeliaciniame skunde nukentėjusysis V. V. prašo priteisti iš Draudikų biuro 2500 eurų neturtinės žalos ir 933,97 eurų turtinės žalos atlyginimą, o iš kaltininko G. J. priteisti likusius 4500 eurų neturtinės žalos (t. 2, b. l. 29-31). Nukentėjusioji L. V. prašo priteisti iš Draudikų biuro 2500 eurų neturtinės žalos atlyginimą, o iš kaltininko G. J. priteisti likusius 7500 eurų neturtinės žalos (t. 2, b. l. 32-33).

41Aukštesnysis teismas jau aukščiau pasisakė, kad sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl padarytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos pagrįstumo ir dydžio, tačiau nesutinka su jų paskirstymu atsakovams. Apylinkės teismas teisingai nurodė, jog civilinis ieškinys dėl turtinės 933,97 eurų žalos atlyginimo yra įrodytas sutartimi (t. 1, b. l. 115), mokėjimo dokumentais (t. 2, b. l. 116-128).

42Kadangi byloje Draudikų biuras pripažintas civiliniu atsakovu, kuris, užtikrindamas nukentėjusiesiems padarytos žalos apsaugą, nes kaltininkas vairavo neapdraustą automobilį, kuriuo padarytas eismo įvykis, jis prilyginamas draudikui, kuriam kyla pareiga atlyginti kilusią žalą. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, tai yra pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (CK 6.254, 6.987 str.). Bendra taisyklė yra ta, kad draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, todėl jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam (ieškovui) išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti žalą padaręs ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (kasacinės nutartys 2K-213-489/2015, 2K-280/2014, 2K-149/2013, 2K-86/2012 ir kt.).

43Pagal TPVCAPDĮ 11 str. civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5000000 eurų dėl žalos asmeniui (iš jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1000000 eurų dėl žalos turtui. Kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino minėto įstatymo 13 str. 1 d., 17 str. 1 d. 1 p. nuostatas ir neteisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, kas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, skundžiamas nuosprendis šioje bylos dalyje keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, o civilinių ieškinių klausimai pagal apeliacinius skundus spręstini šioje byloje (BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.).

44Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų civiliniai ieškiniai tenkinami priteisiant V. V. turtinę žalą iš Draudikų biuro ir abiem nukentėjusiesiems neturtinę žalą iš abiejų civilinių atsakovų (G. J. ir Draudikų biuro), proporcingai abiem nukentėjusiesiems apylinkės teismo priteistų sumų dydžiui ir neviršijant įstatyme nustatytos maksimalios neturtinės žalos sumos Draudikų biuro atžvilgiu, t. y. nukentėjusiajam V. V. iš Draudikų biuro priteisiama 7/17 dalis iš 5000 eurų maksimalios galimos išmokėti draudimo sumos neturtinės žalos (2058,82) ir 933,97 eurų turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiajai L. V. iš Draudikų biuro priteisiama 10/17 dalis iš 5000 eurų (2941,18). Likusi neturtinės žalos atlyginimo dalis nukentėjusiesiems (V. V. – 7000-2058,82, L. V. – 10000-2941,18) priteisiama iš kaltininko G. J.. priteisiant ir atitinkamą dalį neturtinės žalos ir iš civilinio atsakovo Draudikų biuro, atitinkamai sumažinant iš nuteistojo G. J. priteistą dalį.

45Kadangi iš nuteistojo priteista žalos atlyginimo dalis šia nutartimi mažinama, laikoma, kad nuteistojo apeliacinis skundas taip pat iš dalies tenkinamas.

46Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą Nr. TP-7-(2.10)-2628, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam G. J. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 63,69 Eur. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 str. 3 d. c) p.) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis Nr.2K-322/2014). Todėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo G. J. netenkinami.

47Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., 336 str. 3 p.,

Nutarė

48Kauno mieto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendį pakeisti:

49Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta nelaikyti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro civiliniu atsakovu byloje.

50V. V. ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai ir priteisti V. V. iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 933,97 eurų turtinės žalos atlyginimo.

51Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. V. priteisti iš G. J. 4941,18 eurų, o iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 2058,82 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

52Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. V. priteisti iš G. J. 7058,82 eurų, o iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 2941,18 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

53Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, nustatant G. J. pareigą... 3. G. J., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – trejiems metams uždrausta... 4. Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintas pilnai ir priteista Kauno... 5. V. V. ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas pilnai... 6. V. V. ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš... 7. L. V. ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš... 8. V. V. ieškinio reikalavimas dėl advokato paslaugų atlyginimo apmokėjimo... 9. L. V. ieškinio reikalavimas dėl advokato paslaugų atlyginimo apmokėjimo... 10. Kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi proceso dalyvių,... 11. G. J. nuteistas už tai, kad 2014-06-16, apie 7.50 val., ( - ) vairuodamas... 12. Nuteistasis G. J. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo... 13. Dėl neturtinės žalos motyvų skundas argumentuojamas Aukščiausiojo Teismo... 14. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. V. apeliaciniame skunde prašo... 15. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. V. apeliaciniame skunde prašo... 16. Atsiliepime į apeliacinius skundus Lietuvos Respublikos transporto priemonių... 17. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.... 18. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai V. V. ir L. V. prašė apeliacinius... 19. Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.... 20. Nuteistojo ir nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų apeliaciniai skundai... 21. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų,... 22. Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą,... 23. Dėl nuteistojo G. J. skundo argumentų.... 24. Apeliaciniame skunde nuteistasis aplinkybių dėl kaltės ir veikos juridinės... 25. Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, nuteistajam G. J. kartu su... 26. Pažymėtina, kad visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. nurodytas... 27. Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu... 28. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai V. V.... 29. Pirmosios instancijos teismas abiejų nukentėjusiųjų prašomas priteisti... 30. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d.... 31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų,... 32. Nuteistasis, nors ir neatsargiais veiksmais, tačiau vis dėlto pažeidė... 33. Išanalizavus skundžiamą nuosprendį matyti, kad apylinkės teismas,... 34. Dėl nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų apeliacinių skundų argumentų.... 35. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų nuomone, pirmos instancijos teismas... 36. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas... 37. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo... 38. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis G. J. žalą... 39. Priešingai nei nurodyta apylinkės teismo nuosprendyje, civiliniai ieškovai... 40. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis V. V. prašo priteisti iš Draudikų biuro... 41. Aukštesnysis teismas jau aukščiau pasisakė, kad sutinka su apylinkės... 42. Kadangi byloje Draudikų biuras pripažintas civiliniu atsakovu, kuris,... 43. Pagal TPVCAPDĮ 11 str. civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl... 44. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nukentėjusiųjų ir civilinių... 45. Kadangi iš nuteistojo priteista žalos atlyginimo dalis šia nutartimi... 46. Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą Nr.... 47. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., 336... 48. Kauno mieto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendį pakeisti:... 49. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta nelaikyti Lietuvos Respublikos... 50. V. V. ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai... 51. Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. V. priteisti iš G. J. 4941,18... 52. Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. V. priteisti iš G. J. 7058,82... 53. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą....