Byla 2A-224-196/2016
Dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus statybos trestas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2510-798/2015 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus statybos trestas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AMI VALDA“ dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir restitucijos taikymo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė BUAB „Vilniaus statybos trestas“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „TOP CONSULT“, kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriame prašė: pripažinti tariama bei prieštaraujančiu juridinio asmens teisnumui bei negaliojančia UAB „Vilniaus statybos trestas“ ir UAB „AMI VALDA“ 2012 m. gegužės 15 d. bendradarbiavimo sutartį; pripažinti niekiniais sandorius dėl lėšų pervedimo laikotarpyje 2012 m. rugsėjo 3 d. – 2013 m. rugpjūčio 1 d. iš ieškovo BUAB „Vilniaus statybos trestas“ banko sąskaitų atsakovui UAB „AMI VALDA“; taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės UAB „AMI VALDA“ ieškovės BUAB „Vilniaus statybos trestas“ naudai 276 000 Lt sumą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 5 d. nutartimi įpareigojo BUAB „Vilniaus statybos trestas“ valdymo organus ne vėliau kaip per 15 d. nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankrutuojančios įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus teismo paskirtam administratoriui. Pažymėjo, kad BUAB „Vilniaus statybos trestas“ direktorius T. K. neįvykdė savo prievolių, neperdavė bankroto administratorei turto bei visų dokumentų. Be to, ieškovė nurodė, kad bankroto administratorė Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą skirti 10 000 Lt baudą buvusiam direktoriui už teismo įpareigojimų nevykdymą; teismas 2014 m. liepos 10 d. nutartimi paskyrė 2000 Lt baudą. Ieškovė pažymėjo, kad BUAB „Vilniaus statybos trestas“ laikotarpyje 2012 m. birželio 5 d. – 2014 m. kovo 26 d. buvo įregistruoti 9 turto arešto aktai. 2013 m. balandžio 29 d. patvarkymu antstolė N. Š. vykdomojoje byloje Nr. 33-212/2013 aprašė 353 997,43 Lt sumą, priklausančią ieškovei. Patvarkyme antstolė įpareigojo atsakovą laikyti savo sąskaitoje bei neišmokėti skolininkui BUAB „Vilniaus statybos trestas“ lėšų. Tačiau UAB „Vilniaus statybos trestas“ vykdė mokėjimus į atsakovės UAB „AMI VALDA“ banko sąskaitą, taip pat ir tuo metu, kai galiojo antstolių patvarkymai. Bendra visų mokėjimų suma yra 276 000 Lt. Mokėjimo paskirtyje nurodyta: „pagal bendradarbiavimo sutartį 2012 m. gegužės 15 d.“.

5Ieškovės teigimu, UAB „Vilniaus statybos trestas“ ir atsakovės UAB „AMI VALDA“ 2012 m. gegužės 15 d. sudaryta bendradarbiavimo sutartis yra tariamas sandoris, nes nėra dokumentų, pagrindžiančių paslaugų teikimą (CK 1.82 straipsnis). Esančioje PVM sąskaitoje faktūroje nenurodytas paslaugų pavadinimas, kiekis, paslaugos teikimo data, paslaugos vieneto kaina. Be to, bendradarbiavimo sutarties 4 p. numatyta paslaugos teikimo kaina – neadekvati. Bankroto administratorė daro išvadą, kad bendradarbiavimo sutartis buvo tik priedanga neteisėtam lėšų pervedimui pagrįsti. Ji taip pat nurodo, kad lėšų išmokėjimas už nesuteiktas paslaugas prieštarauja privataus juridinio asmens tikslui siekti pelno, nes nepagrįstų lėšų mokėjimas lemia nuostolį, o nurodyta paslaugų kaina nebuvo ekonomiškai pagrįsta. Be to, dokumentais nepagrįstas yra ir įsigytų bendradarbiavimo paslaugų tikslingumas, reikalingumas, realumas. Dėl to ši sutartis pripažintina negaliojančia ir kaip prieštaraujanti privataus juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnio 1 dalis). Kadangi mokėjimo pavedimai yra vienašaliai sandoriai, tai lėšų pervedimai iš BUAB „Vilniaus statybos trestas“ banko sąskaitų į UAB „AMI VALDA“ banko sąskaitą pripažintini negaliojančiais CK 1.80, 1.81 ir 6.66 straipsnių pagrindais.

6Bankroto administratorė pažymėjo, kad ieškovei buvo taikytas turto areštas, tačiau ši lėšas pervedė atsakovei. Atsakovė nors žinojo apie taikytą areštą ir antstolės patvarkymą, tačiau laikė savo sąskaitoje BUAB „Vilniaus statybos trestas“ priklausančias lėšas. Šie sandoriai, anot bankroto administratorės, pažeidė ne tik imperatyvias įstatymo nuostatas, draudžiančias perleisti areštuotas lėšas, tačiau pripažintini negaliojančiais ir actio Pauliana pagrindu, nes atitinka visas šio instituto sąlygas. Ieškovė pažymėjo, kad juridinis asmuo privalo registruotis PVM mokėtojais, kai atlygis už parduotas prekes (paslaugas) šalies teritorijoje per paskutinius 12 mėn. viršija 155 000 Lt. Nors atsakovė gavo iš ieškovės 276 000 Lt sumą laikotarpyje nuo 2012 m. rugsėjo 3 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d., tačiau tik nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. atsakovei UAB „AMI VALDA“ buvo suteiktas PVM mokėtojo kodas. Bankroto administratorė daro išvadą, kad ieškovė UAB „Vilniaus statybos trestas“ ir atsakovė UAB „AMI VALDA“ buvo nesąžiningi, nes žinojo apie UAB „Vilniaus statybos trestas“ sunkią finansinę padėtį, skolas kitiems kreditoriams, turto ir lėšų areštus, tačiau sudarė ginčijamą sutartį bei pervedė lėšas atsakovui už nesuteiktas paslaugas, pažeidžiant bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašė taikyti restituciją ir grąžinti ieškovei pervestas lėšas.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės BUAB ,,Vilniaus statybos trestas“ administravimui skirtų lėšų atsakovės UAB „AMI VALDA“ naudai 882,43 € bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės BUAB ,,Vilniaus statybos trestas“ administravimui skirtų lėšų valstybės naudai 9,86 € (devynis eurus 86 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atsakovo UAB „AMI VALDA“ atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, sprendimui įsiteisėjus, panaikino.

9Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti ieškovės BUAB „Vilniaus statybos trestas“ ir atsakovės UAB „AMI VALDA“ 2012 m. gegužės 15 d. sudarytos bendradarbiavimo sutarties tariamu sandoriu, pažymėjo, kad iš ginčijamos sutarties sąlygų matyti, jog atsakovė įsipareigojo ieškoti klientų, kuriems buvo reikalingos statybos rangos paslaugos, o ieškovė įsipareigojo mokėti 7,7 proc. atlyginimą nuo kiekvienos konkrečios statybos rangos sutarties statybos darbų vertės (sutarties 2, 3, 4 punktai) (t. 1, b. l. 72). Teismas nustatė, kad 2012 m. gegužės 23 d. ieškovė ir UAB „Kaminkelio projektai“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. 2012-05-25/1-VLN. Rangos sutarties pagrindu į BUAB „Vilniaus statybos trestas“ buvo pervesta 3 560 414,55 Lt suma (t. 1, b.l. 76). Pažymėjo, kad šių aplinkybių neginčijo ir ieškovė, kad ieškovė taip pat neginčijo ir atsakovės nurodytos aplinkybės, jog UAB „Kaminkelio projektai“ yra atsakovės surastas klientas. Teismo vertinimu, ginčo sandoris yra įvykdytas ir sukėlė šalims teisines pasekmes, o įvykdytas sandoris negali būti pripažintas tariamu.

10Teismas atmetė bankroto administratorės argumentą, kad sutartyje nurodyta paslaugų suteikimo kaina pagrindžia sandorio fiktyvumą. Atkreipė dėmesį į tai, kad Civiliniame kodekse įtvirtintas sutarčių laisvės principas leidžia šalims susitarti dėl tarpusavio teisių ir pareigų (CK 6.156 straipsnis), šalys tarpusavio susitarimu suderino kainą ir nurodė ją bendradarbiavimo sutartyje, be to, ieškovo teiginys, kad sutartyje nurodyta kaina per didelė yra nepagrįsta įrodymais (CPK 178 straipsnis). Teismas akcentavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, galinčių pagrįsti, jog kaina buvo neatitinkanti rinkos kainos. Dėl to teismas taip pat atmetė ir ieškovės argumentus, jog bendradarbiavimo sutartis pripažintina tariamu sandoriu dėl to, kad surasto kliento vadovas ir atsakovo vadovas sandorio sudarymo metu buvo tas pats. Nors nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina bankroto administratoriaus nurodytą aplinkybę, kad tiek UAB „Kaminkelio projektai“, tiek atsakovės UAB „AMI VALDA“ direktoriumi buvo tas pats asmuo A. K. (t. 1, b.l. 72-73), tačiau tai, teismo vertinimu, nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad bendradarbiavimo sutartis buvo įvykdyta suradus klientą, su kuriuo buvo sudaryta statybos rangos sutartis, kurios pagrindu ieškovė gavo lėšas.

11Dėl bankroto administratorės argumento, kad sandorio fiktyvumą taip pat grindžia 2013 m. lapkričio 12 d. ieškovo UAB „Vilniaus statybos trestas“ direktoriaus T. K. UAB Medicinos bankui ir UAB „Turto garantas“ surašytas prašymas – pranešimas Nr. 131112/R-02, kuriame nurodyta, kad ieškovės direktorius A. K. primygtinai reikalavo pasirašyti rangovui labai nenaudingomis sąlygomis (dėl pinigų plovimo veiksmų) bendradarbiavimo sutartį su UAB „AMI VALDA“, kuria įsipareigojo suteikti rangovui (ieškovui) „palankiausias statybos rangos sąlygas“ ir kurios pagrindu iš rangovo išviliojo 276 000 Lt sumą (t. 1, b. l. 197-199), teismas pažymėjo, kad šis raštas surašytas buvo ieškovės kreditoriams, o ne atsakovei. Teismas nustatė, kad po šio rašto surašymo ieškovės direktorius T. K., atstovaujantis UAB „Vilniaus statybos trestas“, ir UAB „Kaminkelio projektai“, atstovaujamas A. K., 2013 m. gruodžio 19 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. 191213/TĮDS-1 (t. 1, b. l. 73), pagal kurį konstatavo, kad ieškovė atliko darbus už 3 340 441,36 Lt sumą. Teismas atkreipė dėmesį, kad šiame susitarime nurodyta, jog šalys dėl statybos rangos sutarties vykdymo ir nutraukimo pretenzijų neturi, o ieškovė UAB „Vilniaus statybos trestas“ 2013 m. gruodžio 27 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą VAL Nr. 00149 bendrai 199 915,20 Lt sumai pagal bendradarbiavimo sutartį (t. 1, b. l. 75). Teismas konstatavo, kad ieškovės buvęs vadovas vieniems juridiniams asmenims teigė, kad atsakovo atstovas yra nesąžiningas, nors vėliau su jo atstovaujama įmone sudaro susitarimą, kuriame teigia, kad pretenzijų dėl statybos rangos sutarties vykdymo neturi, pripažįsta gavęs 3 340 441,36 Lt sumą, o dar vėliau išrašo PVM sąskaitą faktūrą bendradarbiavimo sutarties pagrindu. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad ieškovės buvęs vadovas T. K. būtų kreipęsis į teismą dėl bendradarbiavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ar būtų reiškęs pretenzijas atsakovui. Teismo vertinimu, minėtas prašymas-pranešimas nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste nepaneigia buvus šalių valią sudaryti bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią šalys susitarė, kad atsakovė teiks klientų paieškos paslaugas, o ieškovė už suteiktas paslaugas atsilygins sutartyje sulygtą užmokestį. Atsakovė įvykdė bendradarbiavimo sutartį suradusi klientą, o ieškovė už šią paslaugą atsakovei atlygino sutartyje nustatytą užmokestį.

12Bankroto administratorės argumentas, kad atsakovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros neatitinka Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 7-9 punktuose nustatytų reikalavimų, teismo vertinimu, nagrinėjamam ginčui nėra teisiškai reikšmingas, nes šioje byloje nagrinėjamas šalių ginčas, kylantis iš civilinių teisinių santykių, o ne iš mokestinių. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, aktualu tai, kad ieškovei sumokėjus atsakovei atlyginimą už suteiktas paslaugas, atsakovė išrašė PVM sąskaitas faktūras pagal bendradarbiavimo sutartį, ieškovė šias sąskaitas priėmė (t. 1, b. l. 74- 75). Teismas, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes ir į tai, kad ieškovė sudarė sutartį su UAB „Kaminkelio projektai“, padarė išvadą, kad šalys pripažino, jog paslauga buvo suteikta.

13Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė neneigė, jog bendradarbiavimo sutarties pagrindu atsakovė surado UAB „Kaminkelio projektai“, į tai, kad ieškovė ir minėtas juridinis asmuo sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovė atliko statybos rangos darbus ir kurios pagrindu jai buvo pervesta 3 560 414,55 Lt suma, į tai, kad bendradarbiavimo sutartis buvo įvykdyta, o pagal ją šalys įgijo teises ir pareigas, padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas pripažinti ginčijamą sandorį tariamu yra nepagrįstas.

14Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti ieškovo BUAB „Vilniaus statybos trestas“ ir atsakovo UAB „AMI VALDA“ 2012 m. gegužės 15 d. bendradarbiavimo sutartį negaliojančią kaip prieštaraujančią juridinio asmens teisnumui, pažymėjo, kad ginčijamą bendradarbiavimo sutartį sudarė ieškovė BUAB „Vilniaus statybos trestas“, atstovaujamas direktoriaus T. K. ir atsakovė UAB „AMI VALDA“, atstovaujama direktoriaus A. K.. Nustatė, kad atsakovė sutartyje įsipareigojo surasti klientus, kuriems reikalingos statybos rangos paslaugos, kurias teikė ieškovė BUAB „Vilniaus statybos trestas“. Sutarties 4 punkte BUAB „Vilniaus statybos trestas“ įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti 7,7 proc. atlyginimą nuo kiekvienos konkrečios statybos rangos sutarties statybos darbų vertės. Akcentavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra pateikta duomenų, jog sutartį pasirašė neįgalioti asmenys byloje. Bankroto administratorės argumentas, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai, nes žinojo, jog sudarytas sandoris (bendradarbiavimo sutartis) prieštarauja ieškovės kaip privataus juridinio asmens tikslui gauti pelną, teismo vertinimu, nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad atsakovė surado klientą UAB „Kaminkelio projektai“, o sudarytos sutarties pagrindu į BUAB „Vilniaus statybos trestas“ buvo pervesta 3 560 414,55 Lt suma, be to, iš rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad statybos rangos darbai buvo atlikti, kurie buvo apmokėti, o šalys šią aplinkybę pripažino (t. 1, b. l. 73-74). Taigi bankroto administratorės argumentą, kad lėšų išmokėjimas už nesuteiktas paslaugas, lemia ne pelną, o nuostolį, teismas laikė nepagrįstu, nes nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad paslauga buvo suteikta, šios paslaugos rezultatas – sudaryta statybos rangos sutartis, kurios pagrindu buvo gautos lėšos.

15Teismas taip pat laikė nepagrįstą bankroto administratorės argumentą, kad ieškovės lėšų pervedimai 2012 m. rugsėjo 3 d. – 2013 m. rugpjūčio 1 d. laikotarpyje iš ieškovo sąskaitų į atsakovo sąskaitą prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir dėl to yra niekiniai CK 1.80 ir 1.81 straipsnio pagrindu, nes pasak ieškovės, minėti pervedimai pažeidė BUAB „Vilniaus statybos trestas“ turtui taikytą areštą ir dėl to negalioja nuo pat lėšų pervedimo momento. Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. buvo taikytas UAB „Vilniaus statybos trestas“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo, kilnojamojo turto areštas neviršijant 64 028,59 Lt, o 2012 m. balandžio 16 d. taikytos papildomos laikinosios apsaugos priemonės: areštuotos atsakovo UAB „Vilniaus statybos trestas“ piniginės lėšos ir (ar) turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant 64 028,59 Lt (šešiasdešimt keturių tūkstančių dvidešimt aštuonių litų 59 ct.) sumos. 2012 m. birželio 5 d. UAB „Vilniaus statybos trestas“ minėtų nutarčių pagrindu buvo įregistruotas turto arešto aktas Nr. 0412004368, kuriame nurodyta, kad turto arešto mastas - 64 028,59 Lt (t. 1, b. l. 22-23). Ieškovė nuo 2012 m. rugsėjo 3 d. iki 2013 m. kovo 21 d. atsakovei sumokėjo 209 000 Lt sumą (t. 1, b. l. 39-46). 2013 m. kovo 25 d. UAB „Vilniaus statybos trestas“ buvo įregistruotas turto arešto aktas Nr. 2013016541 353 997,43 Lt sumai (t. 1, b. l. 24-25). Ieškovė 2013 m. kovo 28 d. atsakovui sumokėjo 35 000 Lt sumą (t. 1, b. l. 47). 2013 m. gegužės 6 d. UAB „Vilniaus statybos trestas“ buvo įregistruotas turto arešto aktas Nr. 2013025483 42 228,34 Lt sumai (t. 1, b. l. 26-28). Ieškovė 2013 m. birželio 14 d. atsakovei sumokėjo 17 000 Lt (t. 1, b.l. 48). 2013 m. liepos 29 d. UAB „Vilniaus statybos trestas“ buvo įregistruotas turto arešto aktas Nr. 2013040541 104 785,80 Lt sumai (t. 1, b. l. 29). Ieškovė 2013 m. rugpjūčio 1 d. atsakovei sumokėjo 15 000 Lt (t. 1, b.l. 49). Teismas nurodė, kad bankroto administratorė, siekdama pagrįsti, jog ieškovė, pervesdama lėšas atsakovei, pažeidė įregistruotais areštų aktais draudimą disponuoti lėšomis, pateikė banko sąskaitų išrašus (t. 1, b. l. 164-196). Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, pirmiausia pažymėjo, kad ieškovei buvo taikytas turto areštas ne visoms lėšoms, o tik tam tikroms sumoms, be to, nurodė, kad bankroto administratorė pateikė banko sąskaitų išrašus už atskiras, pavienes dienas, o ne už tam tikrą laikotarpį, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė, neturėdama pakankamai lėšų savo sąskaitose, kad nepažeistų turto arešto aktais įregistruotus apribojimus, pervedė atsakovui ginčijamas sumas. Priešingai, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovei buvo pervesta 3 560 414,55 Lt suma, todėl teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių bankroto administratorės argumentą, jog mokėjimų pavedimais buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, draudžiančios perleisti areštuotas lėšas.

16Teismas, vertindamas, ar yra pagrindas ieškovės atliktus 276 000 Lt mokėjimus atsakovei, pripažinti negaliojančia actio Pauliana pagrindu, vertino, ar yra būtinosios actio Pauliana sąlygos. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovės surastas klientas pervedė 3 560 414,55 Lt sumą, į tai, kad ieškovė bendradarbiavimo sutarties sudarymo metu buvo moki (t. 1, b. l. 160-161), į tai, jog nėra pagrindo manyti, jog ieškovė, pervesdama lėšas, suteikė pirmenybę kuriam nors iš kreditorių, atmetė ieškovės argumentą, jog ginčijamais sandoriais buvo pažeistos ieškovės kreditorių teisės. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė privalėjo pervesti lėšas atsakovei ir taip įvykdyti priešpriešinę pareigą atlyginti už suteiktas paslaugas. Teismas akcentavo, kad bankroto administratorė nenurodė, jog ieškovė ir atsakovė būtų susijusios, t. y. nenurodė nei vienos aplinkybės, kuri būtų preziumuojama CK 6.67 straipsnio pagrindu, todėl atsižvelgęs į tai, kad actio Pauliana pagrindu ieškovė neginčijo statybos rangos, sudarytos ieškovo ir UAB „Kaminkelio projektai“ ar bendradarbiavimo sutarties, į tai, kad mokėjimo pavedimais nebuvo pažeisti kreditorių interesai, bei, kad skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius, padarė išvadą, kad sudarydamos sandorius šalys buvo sąžiningos. Teismas sprendė, kad nėra visų būtinųjų actio Pauliana sąlygų.

17Teismas, atmetęs ieškinį nurodytais argumentais, sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimų dėl restitucijos taikymo bei palūkanų priteisimo.

18Kadangi teismas ieškinį atmetė, tai iš ieškovės administravimui skirtų lėšų priteisė atsakovės naudai UAB „AMI VALDA“ 882,43 Eur advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi valstybė nagrinėjamoje byloje patyrė 9,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tai jas priteisė iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

19III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „Vilniaus statybos trestas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti; atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Dėl neįsigilinimo į bylos esmę ir nepasisakymo dėl dalies teisingam bylos išnagrinėjimui ginčijamo sandorio ekonominių bei juridinių aspektų. Apeliantės pozicija grindžiama tuo, kad sutartimi UAB „AMI VALDA“, kaip bendradarbiaujanti sutarties šalis, įsipareigojo veikti UAB „Vilniaus statybos trestas“ interesais už tai gaunant atlygį, t. y. bendradarbiavimo sutartimi UAB „AMI VALDA“ įsipareigojo veikti UAB „Vilniaus statybos trestas“ interesais, tačiau ne tik nedarė, bet ir siekė gauti neteisėtą atlygį apgaule vykdyto sandorio pagrindu. A. K. ir jo vadovaujama UAB „AMI VALDA“, jai tarpininkaujant pagal bendradarbiavimo sutartį sandoryje tarp UAB „Kaminkelio projektai“ ir UAB „Vilniaus statybos trestas“ neišvengiamai turėjo veikti nesąžiningai arba UAB „Kaminkelio projektai“, arba UAB „Vilniaus statybos trestas“ atžvilgiu, kadangi UAB „AMI VALDA“ gautinas mokestis pagal bendradarbiavimo sutartį be jokių išimčių galėjo turėti tik vieną iš dviejų galimų ekonominių nustatymo mokesčio sumokėjimo padarinių: a) UAB „Kaminkelio projekto“ projekto savikainos padidėjimas UAB „AMI VALDA“ mokėtino mokesčio dydžiu, arba b) UAB „Vilniaus statybos trestas“ gautino pelno sumažėjimas UAB „AMI VALDA“ mokėtino mokesčio dydžiu. Atsižvelgiant į tai, kad A. K. yra ir UAB „Kaminkelio projektai“, ir UAB „AMI VALDA“ vadovas ir savininkas, galima tvirtinti, kad A. K. ir jo vadovaujama UAB „AMI VALDA“, jai tarpininkaujant pagal bendradarbiavimo sutartį sandoryje tarp UAB „Kaminkelio projektai“ ir UAB „Vilniaus statybos trestas“, veikė nesąžiningai būtent UAB „Vilniaus statybos trestas“ atžvilgiu. Dėl šių ir kitų aplinkybių bankroto administratorė UAB „TOP CONSULT“ pateikė pareiškimą dėl BUAB „Vilniaus statybos trestas“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
  2. Dėl pirmosios instancijos teismo atsiribojimo nuo pareigos būti aktyviu. Teismas nurodė, kad teismo aktyvumas nereiškia, jog teismas turi teisę vykdyti įrodinėjimo pareigą už šalis, tačiau nepaaiškino kokios priežastys lėmė šį teismo požiūrį, ypač įvertinus tai, kad apeliantė pateikė savo teiginius pagrindžiančius įrodymus.
  3. Dėl faktams prieštaraujančių teiginių apie tariamai ieškovės ieškiniu neginčytų aplinkybių. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neginčijo ir atsakovės nurodytos aplinkybės, kad UAB „Kaminkelio projektai“ yra atsakovės surastas klientas ir, kad ginčo sandoris yra įvykdytas bei sukėlė šalims teisines pasekmes, o įvykdytas sandoris negali būti pripažintas tariamu. Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčija sandorį, pagal kurio sąlygas tariamai galėjo būti „rastas“ ir kitas klientas, ne tik UAB „Kaminkelio projektai“. Tai nurodyta ieškovės papildytame ieškinyje.
  4. Dėl faktams prieštaraujančių teismo teiginių apie tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų galinčių pagrįsti, kad bendradarbiavimo sutarties kaina buvo neatitinkanti rinkos kainos. Bylos nagrinėjimo posėdžio metu į bylą buvo pateikta ieškovės surinkta oficialių informacijos šaltinių (Statistikos departamento ir VMI) informacija apie šalies statybų sektoriaus įmonių pelningumą siekiant įrodyti, kad 7,7 procentų dydžio nuo užsakymo sumos su PVM mokėjimas už tokią atsakovės tariamai atliktą paslaugą esant įprastoms sandorio sąlygoms, sąlygotų projekto vykdymo nuostolingumą UAB „Vilniaus statybos trestas“. Pateikta informacija, kad bendras vidutinis statybos sektoriaus įmonių pelningumas bendradarbiavimo sutarties sudarymo ir vykdymo periodu buvo mažesnis nei pagal bendradarbiavimo sutartį mokėtinas 7,7 proc. dydžio nuo užsakymo sumos su PVM atsakovės tariamai suteiktos paslaugos vertės dydis. Taigi 7,7 proc. atlyginimas nuo kiekvienos statybos rangos sutarties statybų vertės tarpininkui (UAB „AMI VALDA“) reiškia, kad UAB „AMI VALDA“ tarpininkaujant įgyvendintinų projektų pelningumas turėjo žymiai viršyti bendradarbiavimo sutartyje nurodomą 7,7 proc. dydį siekiant, kad įmonė jau vien pasirašant rangos sutartį nepatirtų tiesioginių nuostolių įgydama pareigą sumokėti tarpininkui atlygį už „surastą“ klientą. Be to, bendradarbiavimo sutartyje numatyta tarpininko teisė reikalauti sutarto atlygio net ne nuo darbų atlikimo ir atsiskaitymo gavimo, o jau vien nuo pačios rangos sutarties su surastu klientu pasirašymo momento. Tuo labiau, kad UAB „AMI VALDA“ už tariamai suteiktas paslaugas jokių sąnaudų nepatyrė. Taigi teismo teiginys, kad sutartyje nurodyta kaina per didelė yra nepagrįstas įrodymais, neatitinka tikrovės. Be to, teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl nurodytų įrodymų priimtinumo ar įrodomosios galios buvimo ir pan.
  5. Dėl įrodymo tyrimo ir vertinimo. Teismas, pasisakydamas apie 2013 m. lapkričio 12 d. UAB „Vilniaus statybos trestas“ direktoriaus T. K. UAB Medicinos bankui ir UAB „Turto garantas“ surašytą prašymą – pranešimą Nr. 131112/R-02, pažymėjo, kad šis raštas surašytas buvo ieškovės kreditoriams, o ne atsakovei. Toks teismo pažymėjimas leidžia suprasti, kad minimo rašto adresatai, teismo nuomone, daro eliminuojančią įtaką jame išdėstytos informacijos atžvilgiu. Apeliantė laikosi priešingos nuomonės, t. y., kad rašto adresatai yra projekto finansuotojas ir finansavimo garantas ne savaime paneigia ar sumažina minimo dokumento, kaip įrodymo, įrodomąją vertę ar galią, o ją sustiprina, nes minimi adresatai buvo tiesiogiai suinteresuoti tokio pobūdžio projekto rizikingumą padidėjimą identifikuojančios informacijos gavimu. Be to teismas, netinkamai vertino kitas byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus: vadovo T. K. veiksmus, 2013 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą VAL Nr. 00149 bendrai 199 915,20 Lt sumai. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, T. K. veiksmai ir pateikta sąskaita faktūra nepaneigia, o įrodo apeliantės teiginį, kad bendradarbiavimo sutartyje nurodyti tikslai neatitiko abiejų sutarties šalių tikrosios valios. Pirmosios instancijos teismas nesuprato ginčo objekto ir dalyko, ginčijamo sandorio šalių veiksmų ir ryšių. Priešingai nei nurodė teismas, apeliantė neigia, kad atsakovė surado UAB „Kaminkelio projektai“ bendradarbiavimo sutarties pagrindu.
  6. Dėl ieškovės BUAB „Vilniaus statybos trestas“ ir atsakovės UAB „AMI VALDA“ 2012 m. gegužės 15 d. bendradarbiavimo sutarties pripažinimo negaliojančia kaip prieštaraujančia juridinio asmens teisnumui. Apeliantė pateikė rodymus, kad bendradarbiavimo sutarties sąlygos, pačios sutarties ir jos pagrindu tariamai „surasto“ kliento ir jį „suradusio“ atsakovės tarpusavio kapitalo ir valdymo neatsiejami ryšiai (vientisumas) negalėjo atnešti naudos bendradarbiavimo sutarties šaliai BUAB „Vilniaus statybos trestas“ ir kita sutarties šalis UAB „AMI VALDA“ negalėjo to nežinoti. Nurodyto visetas neleidžia daryti kitos išvados, vertinant UAB „AMI VALDA“ sąžiningumą kaip kad UAB „AMI VALDA“ buvo nesąžininga tiek sudarant, tiek tariamai vykdant, tiek gaunant atlygį pagal bendradarbiavimo sutartį. Apeliantė laiko įrodžiusi, kad sutarties sudarymas prieštaravo BUAB „Vilniaus statybos trestas“ teisnumui. Pačios įmonės BUAB „Vilniaus statybos trestas“ vadovui T. K. žinomai sudarant žalingą sandorį, apie tai žinojo ir kita sutarties šalis – A. K. atstovaujama UAB „AMI VALDA“. Be to, UAB „Vilniaus statybos trestas“ vadovas T. K. dėl bendradarbiavimo sutarties žalingumo ir apsimestinumo pasisakė net raštu – minėtu 2013 m. lapkričio 12 d. UAB „Vilniaus statybos trestas“ direktoriaus T. K. UAB Medicinos bankui ir UAB „Turto garantas“ surašytu prašymu – pranešimu Nr. 131112/R-02.
  7. Dėl BUAB „Vilniaus statybos trestas“ ir UAB „AMI VALDA“ sandorių pripažinimo niekiniais. BUAB „Vilniaus statybos trestas“ vykdant mokėjimus į atsakovės UAB „AMI VALDA“ banko sąskaitą, UAB „Vilniaus statybos trestas“ turtui buvo taikyti areštai. Iš byloje esančių turto arešto aktų registro duomenų nustatoma, kad nei vienas antstolis nei pagal vieną vykdomąjį dokumentą nesugebėjo areštuoti jokių UAB „Vilniaus statybos trestas“ lėšų banko sąskaitose nepaisant to, kad UAB „Vilniaus statybos trestas“ atsiskaitymus per banko sąskaitas vykdė. Tokia padėtis paaiškintina specialiai organizuota veika (taip pat su UAB „AMI VALDA“ bei UAB „Kaminkelio projektai“), kai UAB „Vilniaus statybos trestas“ atsiskaitymus, vykdytus per banko sąskaitas, vykdė tokiu būdu, kad nebūtų spėjama įvykdyti antstolių patvarkymų. Apeliaciniame skunde paaiškinama, kad UAB „Vilniaus statybos trestas“ atidarydavo naują dar neareštuotą banko sąskaitą vis kitame banke, į ją buvo nukreipiamos gautinos lėšos ir nedelsiant visa suma išmokama mokėjimo pavedimais pasirinktiems subjektams. Tiek UAB „AMI VALDA“, tiek UAB „Kaminkelio projektai“ aktyviai bendradarbiavo su UAB „Vilniaus statybos trestas“ tokioje atsiskaitymų esant areštams organizavimo ir vykdymo veikoje.
  8. Dėl actio Pauliana sąlygų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad ieškovė 2012 m. gegužės 15 d. bendradarbiavimo sutarties sudarymo metu buvo moki. Keliant bankroto bylą BUAB „Vilniaus statybos trestas“, be kita ko, buvo remiamasi 2010 m. gruodžio 31 d., 2011 m. gruodžio 31 d., balanso duomenimis. Ieškovė nuo 2012 m. kovo 31 d. nebemokėjo privalomų mokesčių į valstybės biudžetą, nuo 2012 m. birželio 5 d. taikyti turto areštai turtinėms teisėms ir lėšoms, nuo 2012 m. lapkričio 20 d. priimami teismo įsakymai dėl skolų priteisimo UAB „Vilniaus statybos trestas“ nenaudai, nuo 2013 m. spalio 1 d. darbuotojams nebemokėjo darbo užmokesčio, pradėti priverstiniai išieškojimai, o teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla darbuotojo pareiškimu. Be to, ieškovė, pervesdama lėšas atsakovei ir suteikdama jai pirmenybę, pažeidė kitų kreditorių teises. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad sandoris nepažeidė UAB „Vilniaus statybos trestas“ kreditorių teisių, neįvertino visų sandorių sudarymo aplinkybių. Ginčijamais sandoriais buvo perleistas realiai egzistavęs įmonės turtas, iš kurio UAB „Vilniaus statybos trestas“ kreditoriai turėjo galimybę pasidengti savo skolas. Tokios aplinkybės patvirtinta, kad tuo buvo pažeisti kreditorių interesai, nes įmonės turtas ženklai sumažėjo. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai teigė, jog ieškovė privalėjo pervesti lėšas ir taip įvykdyti priešpriešinę pareigą pagal bendradarbiavimo sutartį, nes lėšos sąskaitose buvo areštuotos, be to, nebuvo jokio įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs UAB „Vilniaus statybos trestas“ vykdyti mokėjimus UAB „AMI VALDA“. Tuo labiau, kad PVM sąskaita faktūra VAL Nr. 00149 bendrai 199 915,20 Lt sumai buvo išrašyta už tariamai suteiktas paslaugas tik 2013 m. gruodžio 27 d., o mokėjimo terminas nurodytos 2 darbo dienos, t. y. iki 2013 m. gruodžio 28 d. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai konstatavo šalių sąžiningumą, nes šalys žinojo apie apeliantės atžvilgiu taikytus antstolių draudimus bei apribojimus išmokant lėšas, taip pat žinojo apie ieškovės sunkią finansinę padėtį, skolas kitiems kreditoriams.
  9. Dėl teismų praktikos analogiškoje byloje ir prejudicinio sprendimo. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-3379-258/2015 išnagrinėjo ieškovės BUAB „Vilniaus statybos trestas“ ieškinį atsakovei UAB „StepArc“ ir 2015 m. balandžio 17 d. sprendimu pripažino negaliojančia 2013-10-03 statybos rangos sutartį, sudarytą ieškovo BUAB „Vilniaus statybos trestas“ ir atsakovų asociacijos „Lietuvos skautija“ bei UAB „StepArc“; pripažino negaliojančiu atsakovo UAB „StepArc“ 2013-10-21 Tarpusavio skolų užskaitos aktą; taikė restituciją ir priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „StepArc“ 15 916,94 Lt skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas; atmetė UAB „StepArc“ prašymą įtraukti į kreditorių sąrašą su 47 336,99 Lt finansiniu reikalavimu. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovės UAB „StepArc“ apeliacinį skundą, 2015 m. liepos 17 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko iš esmės nepakeistą. Vilniaus apygardos teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo sprendimai turi prejudicinę galią ir sprendžiant klausimą šioje nagrinėjamoje byloje dėl minėtų sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais.
  10. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialiosios teisės normas, bei netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, nevertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014, 2015 m. balandžio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-686/2015 suformuotos praktikos.

21Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „AMI Valda“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Dėl ieškovės BUAB „Vilniaus statybos trestas“ ir UAB „AMI Valda“ 2012 m. gegužės 15 d. sudarytos bendradarbiavimo sutarties pripažinimo tariamu sandoriu. Apeliaciniame skunde ieškovė neigia faktą, kad atsakovė surado UAB „Kaminkelio projektai“ bendradarbiavimo sutarties pagrindu, tačiau jokių įrodymų patvirtinančių aplinkybę, jog minėta klientas surastas kitu būdu nei bendradarbiavimo sutarties pagrindu, išskyrus ieškovės apmąstymus išdėstytus apeliaciniame skunde, nepateikta nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme. Faktiškai, šalys laisva ir suderinta valia sudarė 2012 m. gegužės 15 d. bendradarbiavimo sutartį, dėl ko su atsakovės pasiūlytu klientu UAB „Kaminkelio projektai“ ieškovė BUAB „Vilniaus statybos trestas“ sudarė statybos rangos sutartį. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad bendradarbiavimo sutartis nebuvo tariamas sandoris, nes atsakovė minėtos sutarties pagrindu siūlė UAB „Vilniaus statybos trestas“ atlikti darbus ir kituose objektuose, o ieškovė teikė savo darbų pasiūlymą ir sąmatas (projektas Daugiabučio namo, Kačerginės mst., Kauno r. rekonstrukcija). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovė mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nepaneigtos byloje nustatytos aplinkybės, kad bendradarbiavimo sutartis buvo įvykdyta suradus klientą, su kuriuo buvo sudaryta statybos rangos sutartis, kurios pagrindu ieškovė gavo lėšas. Apeliantė mano, jog teismas turėjo remtis vidutiniais statistiniais duomenimis apie statybų sektoriaus pelningumą, tačiau apeliantė pati sutinka, kad Statistikos departamento informacija nėra savarankiškas ir neginčijamas sutarties kainos nepagrįstumo įrodymas. Be to, apeliantė pati tvirtina, kad 7,7 proc. dydžio nuo užsakymo sumos su PVM mokėjimas už tokią atsakovės tariamai atliktą paslaugą galėtų būti ekonomiškai pagrįstas tuo atveju, jei atsakovės surastas užsakymas būtų labai pelningas. 2012 m. gegužės 23 d. tarp UAB „Kaminkelio projektai“ ir BUAB „Vilniaus statybos trestas“ buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 2012-05-25/1-VLN. Rangos sutarties pagrindu buvo pervesta 3 560 414,55 Lt. Ieškovė šios aplinkybės, kad buvo pervesta nurodyta suma, neginčija. Atsakovė mano, jog tik vėlesni UAB „Vilniaus statybos trestas“ nesąžiningi veiksmai disponuojant gautomis lėšomis iš UAB „Kaminkelio projektai“ buvo įmonės bankroto priežastis. Taigi, ginčijamas sandoris nebuvo priešingas ieškovės veiklos tikslams – pelno siekiui, be to, neturėjo įtakos ir tam, kad ieškovė negalėjo atsiskaityti su visais savo kreditoriais, dėl ko praėjus daugiau nei metams po ginčijamo sandorio sudarymo dienos ieškovei buvo iškelta bankroto byla. Ginčijamą sandorį ieškovė sudarė su atsakove prieš turto arešto pritaikymą ieškovės turtui, todėl ginčijamo sandorio sudarymo tikslas buvo abiejų šalių pelno siekimas ir tai negali būti vertintina kaip nesąžiningas šalių elgesys sudarant ginčijamą sandorį. Atsakovė mano, jog statybos rangos sutarties Nr. 2012-05-25/1-VLN pagrindu gautos lėšos galėjo ir turėjo užtikrinti UAB „Vilniaus statybos trestas“ veiklą, tačiau atsakovė negali būti atsakinga už netinkamą bendrovės veiklos organizavimą ar lėšų panaudojimą. Įmonės, vykdydamos savo ūkinę veiklą, paprastai siekia pelno, tačiau jų vykdoma veikla savaime nereiškia, kad visada bus gautas pelnas, nes įmonės rezultatas gali būti ir nuostoliai. Nors iš apeliantės argumentų darytina išvada, jog ieškovei kelia abejonę bendradarbiavimo sutartyje nurodyta kaina už atliktas paslaugas, tačiau likusių bendradarbiavimo sutarties sąlygų ieškovė faktiškai neginčijo. Pagal tariamo sandorio esmę sandoris iš dalies negali būti tariamas (CK 1.86 straipsnio 1 dalis). Ieškovė įvardija tik tas sutarties sąlygas, kurios jai nėra naudingos. Tačiau sutartis yra įvykdyta abiejų šalių, todėl ji negali būti pripažinta tariama. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytu 2013 m. lapkričio 12 d. UAB „Vilniaus statybos trestas“ direktoriaus T. K. pranešimo Nr. 131112/R-02 UAB Medicinos bankas ir UAB „Turto garantas“ vertinimu. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, kad 2013 m. lapkričio 12 d. pabaigoje tarp UAB „Kaminkelio projektai“ ir UAB „Vilniaus statybos trestas“ jau buvo kilęs konfliktas dėl netinkamai ir ne laiku atliekamų statybos rangos darbų. UAB „Vilniaus statybos trestas“ pateikė melagingą informaciją projekto finansuotojui UAB Medicinos bankui, tačiau tiesiogiai nepareiškė jokių pretenzijų pačiai UAB „Kaminkelio projektai“. Pateikta informacija nepasitvirtino, todėl projektas buvo finansuojamas toliai, o su UAB „Vilniaus statybos trestas“ statybos rangos sutartis buvo nutraukta su ja visiškai atsiskaitant už atliktus darbus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovės buvęs vadovas vieniems juridiniams asmenims teigė, kad atsakovės atstovas yra nesąžiningas, o tuo tarpu vėliau su jo atstovaujama įmone sudarė susitarimą, kuriame teigia, kad pretenzijų dėl statybos rangos sutarties vykdymo neturi, pripažįsta gavęs 3 340 441,36 Lt sumą. Kadangi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė nepagrindė kuo pasireiškia sandorio tariamumas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo pripažinti 2012 m. gegužės 15 d. tarp UAB „Vilniaus statybos trestas“ ir UAB „AMI VALDA“ sudarytą bendradarbiavimo sutartį tariamu sandoriu.
  2. Dėl ieškovės BUAB „Vilniaus statybos trestas“ ir atsakovės UAB „AMI VALDA“ 2012 m. gegužės 15 d. bendradarbiavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Sudaryta 2012 m. gegužės 15 d. bendradarbiavimo sutartis nebuvo ginčijama sandorio šalių. Gavusi iš UAB „Kaminkelio projektai“ daugiau nei trijų milijonų sumą ieškovė vykdė veiklą ir gavo finansinės naudos, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bendradarbiavimo sutartis neprieštaravo bendrovės veiklos tikslams, o priešingai, juos atitiko, todėl atsakovė negali būti pripažinta nesąžininga sutarties šalimi ieškovės ginčijamo sandorio atžvilgiu. Apeliantė nepateikė įrodymų, jog bendradarbiavimo sutartis buvo sudaryta viršijant bendrovės valdymo organo kompetenciją, be to, vadovaujantis teismų praktika tokio sandorio pripažinimas negaliojančiu galimas tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Juridinio asmens kontrahento sąžiningumas yra preziumuojamas, todėl asmuo, ginčijantis sandorio teisėtumą, turi įrodyti jo nesąžiningumą, o apeliantei minėtų aplinkybių neįrodžius pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino minėto ieškinio reikalavimo (CK 1.82 straipsnio 1 dalis).
  3. Dėl BUAB „Vilniaus statybos trestas“ ir UAB „AMI VALDA“ sandorių pripažinimo niekiniais. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad ieškovei UAB „Kaminkelio projektai“ pervedė 3 560 414,55 Lt sumą, o bendra areštuotų lėšų suma iki bankroto bylos iškėlimo ieškovei buvo 723 305 Lt. Iš ieškovės pateiktų banko išrašų matosi, kad UAB „Vilniaus statybos trestas“ pervedė lėšas antstolei B. P., antstolei N. Š., antstolei I. Beliačic, antstolei D. M.. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė prašė ieškovės pateikti duomenis apie antstolių išieškotas lėšas, tačiau ieškovei pateikus ne visus rašytinius įrodymus apie UAB „Vilniaus statybos trestas“ ginčo laikotarpiu atliktus pavedimus juridiniams ar fiziniams asmenims, sąskaitų areštus, bei gautas pajamas, negalima teigti, jog atlikti pavedimai atsakovei buvo niekiniai. Akivaizdu, kad arešto mastas buvo mažesnis už ieškovės gautą piniginių lėšų mastą. Kadangi ieškovė ginčija 2012 m. rugsėjo 3 d. – 2013 m. rugpjūčio 1 d. laikotarpyje atliktus pavedimus atsakovei, tai būtina atkreipti dėmesį į tai, jog šiuo laikotarpiu viso areštuotų lėšų bendra suma buvo 147 014,14 Lt, o duomenų apie šiuo laikotarpiu gautas įplaukas į banko sąskaitas ieškovė sąmoningai nepateikė nors tokiais duomenimis disponavo. Iš ieškovės pateiktų pavienių banko išrašų matosi, jog UAB „Vilniaus statybos trestas“ ir UAB „Kaminkelio projektai“ ginčo laikotarpiu gavo 1 091 118,84 Lt sumą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių bankroto administratorės argumentą, kad mokėjimo pavedimais buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, draudžiančios perleisti areštuotas lėšas.
  4. Dėl BUAB „Vilniaus statybos trestas“ ir UAB „AMI VALDA“ sandorių pripažinimo niekiniais actio Pauliana pagrindu. Apeliantė nurodo, jog BUAB „Vilniaus statybos trestas“ finansinė padėtis buvo jau tada sunki, tuo laikotarpiu bendrovė buvo nemoki, tačiau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iš ieškovės pateiktų dokumentų negalima buvo teigti, jog ieškovė ginčijamu laikotarpiu buvo nemoki. Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo galimybę pateikti BUAB „Vilniaus statybos trestas“ 2012 ir 2013 m. laikotarpio pajamų ir išlaidų suvestinę iš banko sąskaitų, iš kurių matytųsi disponavimo lėšomis dinamika ir būtų galima patvirtinti arba paneigti ieškovės išdėstytus argumentus apie BUAB „Vilniaus statybos trestas“ nemokumą ginčo laikotarpiu. Byloje nėra pateikti ieškovės duomenys apie pradelstus įsipareigojimus ginčo mokėjimų atlikimo momentu, iš kurių būtų galima nustatyti ieškovės turimo turto ir įsipareigojimų santykį, kurį įvertinus būtų galima spręsti dėl faktinio įmonės nemokumo ginčo sandorių sudarymo metu. Kadangi ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai buvo nepilni ir neatspindintys visos ieškovės turėtos finansinės padėties 2012 – 2013 m. laikotarpiu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės argumentą, jog ginčijamais sandoriais buvo pažeistos kreditorių teisės. Be to, apeliantė pati neneigia, kad ginčo laikotarpiu ieškovė vykdė atsiskaitymus su daugeliu kreditorių, tačiau apeliantė sąmoningai išskiria atsakovę, kaip nesąžiningą sandorio šalį, neturėjusią pagrindo gauti ginčijamų lėšų. Bendradarbiavimo sutartimi nebuvo pažeisti jokių kreditorių interesai, nes buvo surastas klientas, kuris sudarė galimybę BUAB „Vilniaus statybos trestas“ atlikti rangos darbus ir gauti apmokėjimą už atliktą darbą. Aplinkybė, jog bendradarbiavimo sutartis nepažeidė kreditorių interesų patvirtina ir ieškovės pateikti Turto areštų išrašų duomenys pagal kuriuos pirmasis areštas UAB „Vilniaus statybos trestas“ atžvilgiu buvo registruotas 2012 m. birželio 5 d., t.y. po bendradarbiavimo sutarties sudarymo. Apelianto teiginys, jog bendradarbiavimo sutarties pagrindu UAB „Vilniaus statybos trestas“ atlikti bankiniai pavedimai atsakovei buvo neprivalomi, nes BUAB „Vilniaus statybos trestas“ turtas, piniginės lėšos banko sąskaitose bei kasoje buvo areštuotos kitų kreditorių atžvilgiu, yra nepagrįstas, nes areštuotų lėšų bendra suma buvo 147 014,14 Lt, o duomenų apie visas ieškovės gautas pajamas ginčo laikotarpiu ieškovė sąmoningai nepateikė. Nagrinėjamu atveju egzistavo šalių sutartiniai teisiniai santykiai, kurie mokėjimų metu nebuvo ginčijami ir buvo laisva valia vykdomi. Apeliantė pažeidžia kreditorių lygiateisiškumo principą, nes vienų kreditorių teisę gauti paslaugų apmokėjimą apeliantė pripažįsta pagrįsta, o atsakovės gautas lėšas vertina kaip neteisėtai gautas bei pažeidžiančias ieškovei taikytus areštus. Apeliantė, teigdama, kad lėšos pervestos atsakovei pažeidė kreditorių interesus, turėjo sukonkretizuoti, kokia apimtimi ir kurių kreditorių interesai buvo pažeisti. Taip pat atsakovė atkreipia dėmesį, jog civilinėje teisėje yra įtvirtinta sąžiningumo prezumpcija. Tai reiškia, kad asmuo turi įrodyti asmens, kuriam reiškia reikalavimus, nesąžiningumą. CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalių nesąžingumo prezumpcija. Pagal nurodyto straipsnio 2 ir 7 dalis, preziumuojamas tarpusavyje susijusių sandorio šalių nesąžiningumas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad UAB „Kaminkelio projektai“ ir UAB „AMI Valda“ finansinės naudos aspektu laikytini vienu subjektu, kai tuo tarpu UAB „Vilniaus statybos trestas“ – priešingus interesus šiam subjektų tandemui turinčiu subjektu. Iš apeliantės pasisakymo darytina išvada, kad nėra pagrindo teigti, kad ginčo laikotarpiu šalys buvo susijusios artimais ryšiais, kurie patvirtintų sandorio šalių nesąžiningumo prezumpciją. Byloje nėra ir kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė žinojo arba turėjo žinoti apie ieškovės finansinę padėtį, ar kitaip pagrindžiančių šalių nesąžiningumą (CPK 178, 314 straipsniai).
  5. Dėl teismų praktikos analogiškoje byloje ir prejudicinio sprendimo. Apeliaciniame skunde minimas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3779-258/2015 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartis 2A-934-157/2015 neturi prejudicinės galios, nes nagrinėjamoje byloje dalyvauja ne tos pačios šalys, kurių ginčas buvo išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2-3779-258/2015 ir Nr. 2A-934-157/2015, įrodinėjimo dalykas netapatus, be to, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. sprendimas buvo neįsiteisėjęs, o Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartis buvo priimta jau po skundžiamo sprendimo priėmimas, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis jokiais minėtuose teismo sprendimuose nustatytais faktais. Be to, atsakovė prašė ieškovės pateikti duomenis apie civilines bylas, pradėtas ieškovės iniciatyva, tačiau ieškovė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, neinformavo atsakovės bei teismo nei apie nagrinėjamas bylas, nei apie priimtus sprendimus. Nors apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, tačiau teisiniais argumentais nepagrindė šio teiginio.
  6. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyto teismo atsiribojimo nuo pareigos būti aktyviu. Nors apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytu atsiribojimu nuo pareigos būti aktyviu, tačiau atsakovė mano, jog teismas suteikė ieškovei pakankamai laiko ir paruošiamųjų šalių procesinių dokumentų rengimo metu, ir bylos nagrinėjimo metu, pateikti visus turimus įrodymus, kurie pagrįstų ieškovės poziciją teisme. Todėl teigti, jog teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą negalima, o teismo pareiga būti aktyviu neturėtų būti tapatinama su šalių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi bei pateikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Nors bankroto bylos turi viešąjį interesą, tai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ne proceso šalys, o teismas turi įrodinėjimo pareigą.

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Dėl bylos nagrinėjimo ribų

24Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

25Dėl sandorio pripažinimo tariamuoju

26Ieškovė BUAB „Vilniaus statybos trestas“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „TOP CONSULT“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, siekdama nuginčyti UAB „Vilniaus statybos trestas“ ir UAB „AMI VALDA“ 2012 m. gegužės 15 d. bendradarbiavimo sutartį, kaip tariamą sandorį, t. y. tokį, kuris pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį apibrėžiamas kaip sandoris, sudarytas tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių). Kasacinio teismo jurisprudencijoje sandorio pripažinimą tariamuoju reglamentuojančių teisės normų aiškinimas grindžiamas sandorio, kaip teisinio veiksmo, kuriuo asmenys siekia sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas, aiškinimu; veiksmai, neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras teises ir pareigas – nepripažįstami sandoriais. Tariamojo sandorio institutas skirtas reguliuoti situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą – atlieka formaliai sandorio formą atitinkančius veiksmus, kuriais realiai nesiekiama sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008). Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkančių teisinių padarinių – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2011, 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012).

27Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-619/2005; 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006). Nagrinėjamoje byloje tokia įrodinėjimo pareiga teko ieškovei BUAB „Vilniaus statybos trestas“ bankroto administratorei. Netgi šioje byloje, kurioje dėl esančio viešojo intereso teismas turi teisę ex officio rinkti įrodymus, teismas yra saistomas šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principų bei įrodymų sąsajumo taisyklių. Tai reiškia, kad bankroto administratorius turi vykdyti pareikštų reikalavimų pagrįstumo įrodinėjimo pareigą, bendra tvarka nustatytą CPK 178 straipsnyje, o teismui nesuteikta teisė būti aktyvesniam už pačią šalį.

28Bylos duomenimis, ieškovės UAB „Vilniaus statybos trestas“ ir atsakovės UAB „AMI VALDA“ 2012 m. gegužės 15 d. sudaryta bendradarbiavimo sutartimi, atsakovė įsipareigojo ieškoti klientų, kuriems buvo reikalingos statybos rangos paslaugos, pasiūlyti bei patarti klientams kreiptis į ieškovę, dėl statybos rangos darbų atlikimo, o ieškovė įsipareigojo mokėti 7,7 proc. atlyginimą nuo kiekvienos konkrečios statybos rangos sutarties statybos darbų vertės (sutarties 2, 4 p.) (t. 1, b. l. 72). 2012 m. gegužės 23 d. tarp UAB „Vilniaus statybos trestas“ ir UAB „Kaminkelio projektai“ buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 2012-05-25/1-VLN, kurios pagrindu į UAB „Vilniaus statybos trestas“ buvo pervesta 3 560 414,55 Lt (t. 1, b. l. 76). Teisėjų kolegija pažymi, kad tariamuoju sandoriu gali būti laikoma sutartis dėl paslaugų teikimo, jeigu įrodyta, kad ji pasirašyta kaip priedanga pinigų perdavimui, o paslaugos realiai nebuvo teiktos ir neketinta to daryti. Nagrinėjamoje byloje ginčijamos bendradarbiavimo sutarties tariamumo įrodinėjimo pareiga tenka ieškovei ir nors apeliaciniame skunde ieškovė neigia aplinkybę, kad atsakovė surado klientą UAB ,,Kaminkelio projektai“ ginčijamos bendradarbiavimo sutarties pagrindu, tačiau jokių įrodymų patvirtinančių, kad minėtas klientas buvo surastas kitu būdu nei bendradarbiavimo sutarties pagrindu, nepateikė. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad atsakovės UAB „AMI VALDA“ vadovas ir savininkas A. K. yra ir UAB „Kaminkelio projektai“ vadovas bei savininkas, tik patvirtina išvadą, kad statybos rangos sutartis tarp ieškovės ir UAB „Kaminkelio projektai“ buvo sudaryta tarpininkaujant atsakovei UAB „AMI VALDA“. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą-išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006). Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad po ginčijamos bendradarbiavimo sutarties sudarymo, ieškovė sudarė statybos rangos sutartį su UAB „Kaminkelio projektai“, kurios pagrindu ieškovei buvo pervestos piniginės lėšos, o ieškovė atliko statybos darbus. Nurodyti duomenys paneigia apelianto argumentus, kad atsakovė neturėjo tikslo ir nesuteikė paslaugų ieškovei pagal ginčijamą bendradarbiavimo sutartį. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo sutartis buvo realiai vykdoma. Byloje neįrodyta, kad abiejų šalių valia buvo sudaryti tariamą sandorį, t. y. kad buvo abiejų šalių suderinta valia sutartimi nesiekti jokių teisinių padarinių. Priešingai nei teigia apeliantė, bylos duomenys patvirtina, kad paslaugos pagal ginčo sutartį ieškovei faktiškai buvo suteiktos. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad sudarydamos ginčijamą sandorį šalys iš tikrųjų siekė kitokių nei numatyta ginčo sutartyje tikslų, t. y. sukurti fiktyvų pagrindą atsakovei gauti iš ieškovės lėšas.

29Ieškovės byloje pateiktas 2013 m. lapkričio 12 d. UAB „Vilniaus statybos trestas“ direktoriaus T. K. UAB Medicinos bankui ir UAB „Turto garantas“ surašytas prašymas – pranešimas Nr. 131112/R-02, kuriame nurodyta, kad ieškovo direktorius A. K. primygtinai reikalavo pasirašyti rangovui labai nenaudingomis sąlygomis (dėl pinigų plovimo veiksmų) bendradarbiavimo sutartį su UAB „AMI VALDA“, kuria įsipareigojo suteikti rangovui (ieškovui) „palankiausias statybos rangos sąlygas“ ir kurios pagrindu iš rangovo išviliojo 276 000 Lt sumą, taip pat nepaneigia aplinkybės, kad šalys sudarė bendradarbiavimo sutartį, kurią atsakovė įvykdė suradusi klientą, o ieškovė – už šią paslaugą sumokėdama sutartyje nustatytą užmokestį. Taigi abi ginčijamos bendradarbiavimo sutarties šalys realiai įgijo joje numatytas atitinkamas civilines teises ir pareigas.

30Ištyrusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė tariamojo sandorio pripažinimą negaliojančiu reglamentuojančias teisės normas, tinkamai ištyrė bei įvertino pateiktus įrodymus, todėl pagrįstai atmetė ieškinį. Vien tas faktas, kad ieškovės tvirtinimas dėl ginčijamo sandorio tariamumo nepripažintas įrodytu, neteikia pagrindo išvadai, kad teismas netinkamai tyrė bei vertino byloje esančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčijamo sandorio tariamumo neįrodymo yra pagrįsta visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir visų byloje esančių įrodymų vertinimu.

31Dėl sandorio prieštaravimo juridinio asmens tikslams

32Juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimo pagrindai ir nuginčijimo sąlygos įtvirtinti CK 1.82 straipsnyje. Kasacinio teismo praktika dėl galimybės ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui, t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją, ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, yra nuosekliai plėtojama ta linkme, jog, sprendžiant dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo, būtina nustatyti tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatus juridinis asmuo; antra, prieštarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan., ar ne; trečia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens – veikė kita sandorio šalis sąžiningai ar ne, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2006; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2007).

33Nagrinėjamoje byloje ieškovė, ieškinio pagrindu nurodydama CK 1.82 straipsnį, UAB „Vilniaus statybos trestas“ ir atsakovės UAB „AMI VALDA“ 2012 m. gegužės 15 d. sudarytos bendradarbiavimo sutarties prieštaravimą juridinio asmens tikslams siejo su sandorio nenaudingumu ieškovei.

34Vertindamas juridinio asmens teisnumui prieštaraujančių sandorių negaliojimą reglamentuojančias teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sandorių, kurie nepakankamai naudingi juridiniam asmeniui, jeigu jie nėra akivaizdžiai žalingi (pvz., akivaizdžiai žalingas yra turto perdavimas kitiems asmenims neatlyginamai), sudarymas ar jų nutraukimas ekonomiškai nepalankiomis ar mažiau naudingomis sąlygomis (pvz., su didesnėmis palūkanomis, nei kitais atvejais ar su kitais asmenimis, nutraukiant sutartis ekonomiškai nepalankiomis sąlygomis, sudarant taikos sutartis teikiant pernelyg daug nuolaidų) nereiškia neteisėtų veiksmų, nes sandorių sudarymas, prievolių prisiėmimas ir vykdymas, sutarčių nutraukimas, taikos sutarčių sudarymas savaime yra teisėti veiksmai, nors gali būti ekonomiškai ne taip naudingi, kaip yra įmanoma toje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011). Darytina išvada, kad pagal kasacinio teismo praktiką CK 1.82 straipsnio taikymas (egzistuojant visoms šio straipsnio taikymui svarbioms aplinkybėms) pateisinamas, jei tai nurodyta juridinio asmens teisnumą apibrėžiančiose normose ar steigimo dokumentuose ir teismas konstatuoja aiškų, akivaizdų sandorio nenaudingumą, o tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių. CK 1.82 straipsnyje nustatyti sandorio negaliojimo pagrindai savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda. Tai, ar sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas, žalingas privačiam juridiniam asmeniui, ar tokio sandorio palikimas galioti reiškia aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių, vertina teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Jei privataus juridinio asmens tikslas yra siekti pelno, net ir neatlygintinas sandoris ne visada prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslui, jei įrodoma ir nustatoma, kad iš tokio sandorio juridinis asmuo gavo arba galėjo gauti kitokią adekvačią naudą.

35Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino 2012 m. gegužės 15 d. bendradarbiavimo sutarties sudarymo aplinkybes ir pagrįstai nusprendė, kad šis sandoris UAB „Vilniaus statybos trestas“ buvo naudingas – atsakovė surado klientą UAB „Kaminkelio projektai“, o su šia bendrove sudarytos statybų rangos sutarties pagrindu į BUAB „Vilniaus statybos trestas“ buvo pervesta 3 560 414,55 Lt suma. UAB „Vilniaus statybos trestas“ vykdydama statybų rangos sutartį atliko statybos rangos darbus ir iš šios veiklos gavo finansinės naudos. Dėl to darytina išvada, kad apeliantei neįrodžius, jog ginčijama bendradarbiavimo sutartis buvo aiškiai nenaudinga UAB ,,Vilniaus statybos trestas“, nėra pagrindo spręsti, kad šis sandoris prieštarauja bendrovės kaip juridinio asmens veiklos tikslams. Apeliantė atsakovės sąžiningumo prezumpcijos taip pat nepaneigė (CPK 178 str.).

36Apeliantė skunde teigia, kad už ginčijamoje bendradarbiavimo sutartyje numatyto pobūdžio paslaugas nustatyta kaina yra akivaizdžiai neadekvati ir neatitinka protingumo kriterijų bei verslo logikos. Tokį savo teiginį grindė Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Statistikos departamento surinkta informacija apie 2012 – 2013 metų statybų sektoriaus grynąjį pelningumą. Tačiau apeliantės pateikti duomenys apie statybų sektoriaus pelningumą negali būti laikomi tinkamais įrodymais paslaugų sutarties kainos dydžio pagrįstumui nustatyti. Pati apeliantė nurodydama, kad teismas turėjo remtis vidutiniais statistiniais duomenimis apie statybų sektoriaus pelningumą, sutiko, kad Statistikos departamento informacija nėra savarankiškas ir neginčijamas sutarties kainos nepagrįstumo įrodymas. Taip pat apeliantė teigdama, kad bendradarbiavimo sutarties kaina buvo nepagrįstai didelė visiškai neatsižvelgė ir neanalizavo 2012 m. gegužės 23 d. tarp UAB „Vilniaus statybos trestas“ ir UAB „Kaminkelio projektai“ sudarytos statybos rangos sutarties pagrindu gauto ieškovės pelno (nuostolio). Be to, apeliantė neginčija minėtos statybos rangos sutarties CK 1.82 pagrindu.

37Dėl nurodytų aplinkybių sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nepateikta duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad ginčijamos bendradarbiavimo sutarties kaina neatitiko rinkos kainos.

38Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 1.82 straipsnio normą, nenukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu, ir pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti ginčijamą bendradarbiavimo sutartį negaliojančia, kaip prieštaraujančią juridinio asmens tikslams.

39Dėl sandorių prieštaravimo imperatyviosioms teisės normoms ir viešajai tvarkai

40Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti niekiniais sandorius dėl 276 000 Lt piniginių lėšų pervedimo laikotarpyje 2012 m. rugsėjo 3 d. – 2013 m. rugpjūčio 1 d. iš UAB „Vilniaus statybos trestas“ banko sąskaitų atsakovei UAB „AMI VALDA“, CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu, kaip prieštaraujantį imperatyviosioms įstatymo normoms, nes sandorių sudarymo metu Turto areštų aktų registre buvo įregistruotas ieškovės turto areštas. Taip pat ieškovė nurodė, kad ginčo sandoriai prieštarauja viešajai tvarkai, todėl yra negaliojantys CK 1.81 straipsnio pagrindu.

41Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino šio ieškinio reikalavimo, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo padarytų išvadų teisingumo.

42CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Įstatymuose nepateikiama sąvokos „viešoji tvarka” apibrėžties. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje ši sąvoka aiškinama kaip apimanti pagrindinius principus, kuriais yra grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

43CK 1.80 straipsnyje reglamentuojami imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančio sandorio negaliojimo klausimai. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008).

44Ginčijamų sandorių sudarymo metu galiojusios Turto arešto aktų registro įstatymo redakcijos 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžta turto arešto samprata – tai įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą.

45Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad ginčijamų sandorių sudarymo laikotarpiu (2012 m. rugsėjo 3 d. – 2013 m. rugpjūčio 1 d.) Turto arešto aktų registre buvo įregistruotas toks ieškovės turto areštas: 2012 m. birželio 5 d. turto arešto aktas 64 028,59 Lt sumai (t. 1, b. l. 22-23); 2013 m. kovo 25 d. turto arešto aktas 353 997,43 Lt sumai (t. 1, b. l. 24-25); 2013 m. gegužės 6 d. turto arešto aktas 42 228,34 Lt sumai (t. 1, b. l. 26-28); 2013 m. liepos 29 d. turto arešto aktas 104 785,80 Lt sumai (t. 1, b. l. 29). Taigi bendras ieškovei taikyto arešto mastas buvo 565 040,16 Lt. Byloje pateikta klientų apyvartos ataskaita patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 27 d. iki 2013 m. liepos 29 d., kuomet ieškovės turtui buvo taikytas areštas bei sudaryti ginčijami sandoriai, UAB „Vilniaus statybos trestas“ iš UAB ,,Kaminkelio projektai“ gavo 2 843 385,01 Lt (t. 1, b. l. 76). Iš nurodytų duomenų matyti, kad ieškovės areštuoto turto mastas buvo kelis kartus mažesnis už ieškovės gautų piniginių lėšų iš UAB ,,Kaminkelio projektai“ dydį. Apeliantei nepateikus duomenų apie turėtas visas pinigines lėšas ginčo laikotarpiu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad įvertinus tik iš UAB ,,Kaminkelio projektai“ ieškovės gautas pinigines lėšas, kurios kelis kartus viršijo ieškovės turtui taikyto arešto dydį, nėra pagrindo išvadai, jog ginčijamais mokėjimų pavedimais, kuriais ieškovė atsakovei sumokėjo 276 000 Lt, buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, draudžiančios perleisti areštuotas lėšas.

46Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų (CK 6.66 straipsnis)

47Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2013).

48Viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų – ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai: ar dėl sudaryto ginčijamo sandorio susidaro faktinis skolininko nemokumas, nulemiantis skolininko nesugebėjimą vykdyti prievoles, ar kreditoriaus teisės ir interesai pažeidžiami kitais būdais, pasunkinant galimybę kreditoriui nukreipti reikalavimus į skolininką. Kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013).

49Ieškovės BUAB „Vilniaus statybos trestas“ bankroto administratorė ginčija sandorius dėl lėšų pervedimo laikotarpyje 2012 m. rugsėjo 3 d. – 2013 m. rugpjūčio 1 d. iš UAB „Vilniaus statybos trestas“ banko sąskaitų atsakovei UAB „AMI VALDA“. Ieškovės nuomone, bendrovės atlikti ginčijami mokėjimai atsakovei, tuomet kai įmonė jau buvo nemoki, pažeidžia ieškovės kreditorių teises, nes ieškovė suteikė pirmenybę atsakovei, tenkindama jos reikalavimą, ir taip pažeidė kitų kreditorių teises.

50Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vien tik faktas, jog sandorius ginčija bankroto administratorius, nesudaro pagrindo ginčijamus ir iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius vertinti pagal taisykles, kurios yra būdingos bankroto procesui. Actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Toks įstatymo aiškinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą bei siekti atsiskaitymo su visais kreditoriais išvengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius taip piktnaudžiaujant savo teisėmis. Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012).

51Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2012 m. gegužės 15 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo ieškoti klientų, kuriems buvo reikalingos statybos rangos paslaugos, o ieškovė įsipareigojo mokėti 7,7 proc. atlyginimą nuo kiekvienos konkrečios statybos rangos sutarties statybos darbų vertės. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir surado ieškovei klientą UAB „Kaminkelio projektai“ su kuriuo ieškovė 2012 m. gegužės 23 d. pasirašė statybos rangos sutartį ir kurios pagrindu į UAB „Vilniaus statybos trestas“ buvo pervesta 3 560 414,55 Lt. Vykdydama 2012 m. gegužės 15 d. bendradarbiavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, UAB „Vilniaus statybos trestas“ laikotarpiu 2012 m. rugsėjo 3 d. – 2013 m. rugpjūčio 1 d. sumokėjo atsakovei UAB „AMI VALDA“ 276 000 Lt. Nors bylos duomenimis nepaneigti apeliantės argumentai, kad minėtu laikotarpiu ieškovės finansinė padėtis buvo sunki ir bendrovė turėjo kitų kreditorių, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė atsiskaitinėjo ne tik su atsakove, bet ir su kitais bendrovės kreditoriais (t. 1, b. l. 164-196). Jokia įstatymo nuostata ginčijamų mokėjimų atlikimo metu nereglamentavo atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo, taip pat ir nenustatė, kad įmonė privalo atsiskaityti su kreditoriais lygiomis dalimis ar proporcingai įsipareigojimams. Taigi piniginių lėšų pervedimas atsakovei, kai buvo atsiskaitoma ir su kitais bendrovės kreditoriais, negali būti laikoma nepagrįsto pranašumo vienam iš kreditorių, būtent atsakovei, suteikimu. Taip pat pažymėtina, kad ginčijamais mokėjimais ieškovė atsiskaitė su atsakove už bendradarbiavimo sutartyje numatytas paslaugas, t. y. vykdė sutartinį įsipareigojimą atsiskaityti, o ne sudarė naują sandorį kaip tokį. Bylos duomenimis, ieškovė iki bankroto bylos nebuvo nutraukusi savo ūkinės-komercinės veiklos, todėl įsipareigojimų pagal šalių sudarytą bendradarbiavimo sutartį vykdymas, t. y. ginčijamų mokėjimų atsakovei atlikimas buvo grindžiamas poreikiu sukurti teisinį tikrumą subjektui, kuris su tokia bendrove turi sutartinių teisinių santykių. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjimu atveju teigti, jog atsiskaitymas su atsakove už sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą, iš esmės buvo nepagrįstas arba jais buvo siekiama pažeisti kitų kreditorių interesus ir jie buvo pažeisti, nėra pagrindo.

52Bylos duomenys patvirtina, kad 2012 m. gegužės 15 d. sudarytos bendradarbiavimo sutarties pagrindu ieškovė sumokėjo atsakovei 276 000 Lt, o atsakovės surastas klientas statybų rangos sutarties pagrindu sumokėjo 3 560 414,55 Lt. Dėl to atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad ginčijama bendradarbiavimo sutartimi bei jos pagrindu atliktais mokėjimais buvo pažeisti kreditorių interesai, nes ieškovės turtas labai sumažėjo.

53Kaip minėta, kreditorius turi teisę reikšdamas actio Pauliana ginčyti kaip pažeidžiančius jo teises skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnis). Taigi skolininko neprivalėjimas sudaryti sandorį yra viena iš būtinųjų sąlygų kreditoriui ginčyti skolininko sudarytą sandorį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014; 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-219/2016).

54Ieškovės bankroto administratorius actio Pauliana pagrindu neginčija šalių 2012 m. gegužės 15 d. sudarytos bendradarbiavimo sutarties, tačiau prašo pripažinti negaliojančiais ieškovės atliktus sandorius dėl lėšų pervedimo atsakovei laikotarpyje 2012 m. rugsėjo 3 d. – 2013 m. rugpjūčio 1 d. Byloje nustatyta, kad ieškovės ginčijami sandoriai dėl lėšų pervedimo atsakovei buvo sąlygoti 2012 m. gegužės 15 d. bendradarbiavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Dėl to nenuginčijus bendradarbiavimo sutarties ar jos sąlygų, nepaneigtas ginčijamų sandorių dėl lėšų pervedimo atsakovei privalomumas.

55Kaip minėta, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu. Nagrinėjamoje byloje ieškovei neįrodžius dviejų būtinų sąlygų – kreditorių interesų pažeidimo ir sandorių sudarymo neprivalomumo – pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą – pripažinti negaliojančiais sandorius dėl lėšų pervedimo – actio Pauliana pagrindu. Padarius šią išvadą, apeliacinio skundo argumentai dėl šalių (ne)sąžiningumo esminės reikšmės ginčo išsprendimui neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

56Dėl teismų praktikos analogiškose bylose ir prejuducinio sprendimo

57Apeliantė skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-3379-258/2015 išnagrinėjo ieškovės BUAB „Vilniaus statybos trestas“ ieškinį atsakovei UAB „StepArc“ ir 2015 m. balandžio 17 d. sprendimu pripažino negaliojančia 2013-10-03 statybos rangos sutartį, sudarytą ieškovo BUAB „Vilniaus statybos trestas“ ir atsakovų asociacijos „Lietuvos skautija“ bei UAB „StepArc“; pripažino negaliojančiu atsakovo UAB „StepArc“ 2013-10-21 Tarpusavio skolų užskaitos aktą; taikė restituciją ir priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „StepArc“ 15 916,94 Lt skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas; atmetė UAB „StepArc“ prašymą įtraukti į kreditorių sąrašą su 47 336,99 Lt finansiniu reikalavimu. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovės UAB „StepArc“ apeliacinį skundą, 2015 m. liepos 17 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko iš esmės nepakeistą. Apeliantės teigimu, Vilniaus apygardos teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo sprendimai turi prejudicinę galią ir sprendžiant klausimą šioje nagrinėjamoje byloje dėl minėtų sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais.

58Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas dėl prejudicinių faktų: 1) faktas turi būti nustatytas teismo; 2) teismo sprendimas ar nutartis, kuriomis buvo nuspręsta dėl bylos esmės, turi būti įsiteisėję; 3) teismo sprendimas ar nutartis turėjo būti priimti kitoje, negu nagrinėjama, byloje; 4) prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; 5) pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2009; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2015).

59Apeliantės nurodytoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas įsiteisėjo tik 2015 m. liepos 17 d., t. y. po nagrinėjamoje byloje priimto skundžiamo sprendimo. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis civilinėje byloje Nr. 2-3379-258/2015 nustatytais faktais. Be to, nagrinėjamoje byloje dalyvauja ne tos pačios šalys, kurių ginčas buvo nagrinėjamas minėtoje civilinėje byloje.

60Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos nutartyje, priimtoje 2014 m. gegužės 5 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014 ir 2015 m. balandžio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-686/2015 taip pat atmestini, kaip nepagrįsti. Nagrinėjamos ir nurodytų bylų ratio decidendi nesutampa, kadangi apeliantės nurodytoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014 ieškiniu buvo prašoma pripažinti negaliojančia Administravimo ir konsultacinių paslaugų teikimo sutartį, kurios sudarymo metu ieškovo ir atsakovo bendrovių vadovas buvo tas pats asmuo, ir atsakovas buvo ieškovo akcininkas. Apeliantės nurodytoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-686/2015, kurioje buvo prašoma pripažinti negaliojančia Verslo konsultavimo paslaugų teikimo sutartį, nustatyta, kad šalis siejo nekilnojamojo turto nuomos ir žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, tiek pas ieškovą, tiek pas atsakovą dirbo tie patys darbuotojai. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė skunde tik įvardijo nukrypimą nuo kasacinio teismo praktikos minėtose bylose, tačiau teisiniais argumentais nepagrindė šio teiginio.

61Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neturi įtakos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir jų teisiniam įvertinimui, skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

62Dėl bylinėjimosi išlaidų

63Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje yra pateikti duomenys, kad atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą turėjo 714 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (t. 2, b. l. 79-81). Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, iš ieškovės atsakovei priteisiamos jos patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos, kurios mokamos iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų.

64Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

65Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

66Priteisti iš ieškovės BUAB ,,Vilniaus statybos trestas“ (įmonės kodas 302416573) atsakovei UAB ,,AMI VALDA“ (įmonės kodas 300116940) 714 Eur (septyni šimtai keturiolika eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidų, kurios apmokamos iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė BUAB „Vilniaus statybos trestas“, atstovaujama bankroto... 4. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 5 d.... 5. Ieškovės teigimu, UAB „Vilniaus statybos trestas“ ir atsakovės UAB... 6. Bankroto administratorė pažymėjo, kad ieškovei buvo taikytas turto... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį atmetė;... 9. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti ieškovės BUAB „Vilniaus... 10. Teismas atmetė bankroto administratorės argumentą, kad sutartyje nurodyta... 11. Dėl bankroto administratorės argumento, kad sandorio fiktyvumą taip pat... 12. Bankroto administratorės argumentas, kad atsakovės išrašytos PVM sąskaitos... 13. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgęs į... 14. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti ieškovo BUAB „Vilniaus... 15. Teismas taip pat laikė nepagrįstą bankroto administratorės argumentą, kad... 16. Teismas, vertindamas, ar yra pagrindas ieškovės atliktus 276 000 Lt... 17. Teismas, atmetęs ieškinį nurodytais argumentais, sprendė, kad nėra... 18. Kadangi teismas ieškinį atmetė, tai iš ieškovės administravimui skirtų... 19. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 20. Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „Vilniaus statybos trestas“ prašo... 21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „AMI Valda“ prašo... 22. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 23. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 24. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo... 25. Dėl sandorio pripažinimo tariamuoju... 26. Ieškovė BUAB „Vilniaus statybos trestas“, atstovaujama bankroto... 27. Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių padarinių taikymo galioja... 28. Bylos duomenimis, ieškovės UAB „Vilniaus statybos trestas“ ir atsakovės... 29. Ieškovės byloje pateiktas 2013 m. lapkričio 12 d. UAB „Vilniaus statybos... 30. Ištyrusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 31. Dėl sandorio prieštaravimo juridinio asmens tikslams ... 32. Juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimo pagrindai ir... 33. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, ieškinio pagrindu nurodydama CK 1.82... 34. Vertindamas juridinio asmens teisnumui prieštaraujančių sandorių... 35. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino 2012 m. gegužės... 36. Apeliantė skunde teigia, kad už ginčijamoje bendradarbiavimo sutartyje... 37. Dėl nurodytų aplinkybių sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada,... 38. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 39. Dėl sandorių prieštaravimo imperatyviosioms teisės normoms ir viešajai... 40. Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti niekiniais sandorius dėl 276 000 Lt... 41. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 42. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei... 43. CK 1.80 straipsnyje reglamentuojami imperatyviosioms įstatymo nuostatoms... 44. Ginčijamų sandorių sudarymo metu galiojusios Turto arešto aktų registro... 45. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad ginčijamų sandorių sudarymo... 46. Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų (CK 6.66 straipsnis)... 47. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana... 48. Viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų – ginčijamas sandoris turi... 49. Ieškovės BUAB „Vilniaus statybos trestas“ bankroto administratorė... 50. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vien tik faktas, jog sandorius... 51. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2012 m. gegužės 15... 52. Bylos duomenys patvirtina, kad 2012 m. gegužės 15 d. sudarytos... 53. Kaip minėta, kreditorius turi teisę reikšdamas actio Pauliana ginčyti kaip... 54. Ieškovės bankroto administratorius actio Pauliana pagrindu neginčija šalių... 55. Kaip minėta, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei... 56. Dėl teismų praktikos analogiškose bylose ir prejuducinio sprendimo... 57. Apeliantė skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr.... 58. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra suformulavęs tokias... 59. Apeliantės nurodytoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismo... 60. Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio... 61. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neturi įtakos skundžiamo... 62. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 63. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 64. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 65. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 66. Priteisti iš ieškovės BUAB ,,Vilniaus statybos trestas“ (įmonės kodas...