Byla 2-1126-527/2014
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (trečiasis asmuo – A. J. V., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM)

1Kauno apygardos teismo teisėja Jolita Cirulienė, sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant ieškovo įgaliotam asmeniui A. G. ir advokatui Arūnui Virkučiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kraujo donorystės centras“ bankroto administratoriaus ieškinį atsakovei G. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (trečiasis asmuo – A. J. V., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM),

Nustatė

2ieškovas 2013-11-11 pareiškė teisme ieškinį (1 t., b. l. 4–14), kuriame, vadovaudamasis CK 6.66 (actio Pauliana), 1.82 (juridinio asmens teisnumui prieštaraujantis sandoris) ir 1.80 straipsniais (imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris), prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento UAB „Kraujo donorystės centras“ ir atsakovės 2006-07-03 sudarytą Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. S-49 (su visais pakeitimais ir papildymais, taikyti restituciją ir ieškovei iš atsakovės priteisti 342 720 Lt už sumokėtą nuomą ir 33 132,03 Lt už apmokėtą elektros energiją nuomos laikotarpiu bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas 2014-10-13 pateikė patikslintą ieškinį (6 t., b. l. 5–20), kuriame prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento UAB „Kraujo donorystės centras“ (toliau – Bendrovė) ieškovo ir atsakovės 2006-07-03 sudarytą Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. S-49 (toliau – Nuomos sutartis arba Sutartis) su visais pakeitimais ir papildymais, taikyti restituciją ir ieškovo naudai iš atsakovės priteisti 342 720 Lt nuomos mokesčio sumą ir 33 132,03 Lt sumą už apmokėtą elektros energiją, priteisti iš atsakovės 10 890 Lt bylinėjimosi išlaidas (t. 7, b. l. 5–6), atsakovei G. M. ir trečiajam asmeniui A. J. V. už priesaikos sulaužymą skirti baudą.

3Ieškinyje nurodyta, jog Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-1700/2013 2013-06-27 priėmė nutartį (t. 1, b. l. 16–25), kuria patvirtino Kauno apygardos teismo 2013-04-30 nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1178-260/2013 (t. 1, b. l. 26–34) pagrįstumą ir teisėtumą, t. y. nuo 2013-06-27 Bendrovei yra iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi yra paskirta UAB „Valnetas“ (toliau – administratorius ir / ar ieškovas. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatyta, kad administratorius gali pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Be to, ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktas įpareigoja administratorių ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus. Kadangi ĮBĮ nereglamentuoja savarankiškų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, o tik akcentuoja ginčytinų sandorių požymius – priešingumą įmonės veiklos tikslams ir (arba) galimą įtaką įmonės mokumui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) suformavo aiškią ir nuoseklią praktiką, kad bankrutuojančios įmonės administratorius turi teisę ginčyti anksčiau sudarytus šios įmonės sandorius visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais (pvz., 2003-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003; 2004-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3-636/2004 ir kt.). Be to, LAT laikosi pozicijos, jog „požymiai, kuriems esant administratorius turėtų reikšti ieškinį dėl bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių ginčijimo (priešingumas įmonės tikslams ir sandorio įtaka negalėjimui atsiskaityti su kreditoriais) dažnai egzistuoja kartu: negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais yra tokio sandorio padariniai: sumažėja skolininko turto vertė, išauga jo įsipareigojimai, apsunkinamas jų vykdymas; tokie nuostolingi sandoriai paprastai būna priešingi ir pagrindiniam įmonės tikslui siekti pelno“ (pvz., 2010-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2010). Administratorius, atsižvelgdamas į tai, teisme pareiškė ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kuriuo siekia apginti tiek Bendrovės kreditorių, tiek pačios Bendrovės teises ir teisėtus interesus.

41. Faktinis patikslinto ieškinio pagrindas

51.1. Dėl buvusio Bendrovės vadovo veiksmų ir sistemingo nesąžiningumo bei veikimo prieš Bendrovės ir jos kreditorių interesus. Bendrovės vadovo pareigas nuo 2005-06-29 iki 2013-05-08 ėjo trečiasis asmuo A. J. V. (toliau – Vadovas) (patvirtina juridinių asmenų registro išrašas su istorija (t. 1, b. l. 35–44), kuris taip pat yra Bendrovės akcininkas, valdantis 50,89 % visų Bendrovės akcijų (patvirtina 2013-05-07 pranešimas (t. 1, b. l. 45). Bendrovei, susidūrusiai su sisteminio ir ilgalaikio pobūdžio nemokumo problemomis, kiti asmenys siekė iškelti bankroto bylą tikslu išspręsti nemokumo problemas ir užkirsti kelią didesniems nuostoliams, tačiau Vadovas įvairaus pobūdžio priemonėmis (tame tarpe neteisėtomis ir nesąžiningomis) siekė išvengti bankroto bylos iškėlimo. Kauno apygardos teismas 2013-04-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1178-260/2013 (t. 1, b. l. 46–48) taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė Bendrovės turto ir ūkinės veiklos administravimą, o laikinuoju administratoriumi paskyrė UAB „Valnetas“, kuriam suteikė visiško Bendrovės turto ir ūkinės veiklos administravimo teises. Kauno apygardos teismas ir 2013-04-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-1178-260/2013 nustatė būtinybę taikyti analogišką laikinąją apsaugos priemonę – iki tol, kol įsigalios nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, nustatyti Bendrovės turto ir ūkinės veiklos administravimą. Taigi Bendrovės bankroto bylos kėlimo metu Vadovas dėl netinkamo savo pareigų vykdymo buvo iš esmės nušalintas nuo Bendrovės vadovo pareigų. Vadovo ilgalaikis nesąžiningumas ir veikimas, nesuderinamas tiek su Bendrovės, tiek su kitų Bendrovės dalyvių, tiek su Bendrovės kreditorių interesais, konstatuotas: (a) Kauno apygardos teismas 2013-02-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-1178-260/2013 (t. 1, b. l. 49–51) konstatavo, jog „<...> ir toliau eidamas įmonės vadovo pareigas A. J. V. gali atlikti veiksmus, kuriais būtų išslapstytas, iššvaistytas ar sunaikintas įmonės turtas bei dokumentai <...> įmonės vadovas ir toliau nevykdo savo pareigų perduoti įmonės dokumentus bei turtą administratoriui, vengia tai daryti <...> Teismas pripažįsta, kad atsakovės prašymo patenkinimas negalimas dar ir todėl, kad tai akivaizdžiai prieštarautų teisingumo, protingumo bei padorumo principams“; (b) Kauno apygardos teismo 2013-04-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-1178-260/2013 konstatuota, jog „atsakovo vadovas ir toliau gali imtis veiksmų priešingų atsakovo ir jo kreditorių interesams su tikslu mažinti atsakovo turtą bei vilkinti atsiskaitymą su kreditoriais <...> Vengdamas vykdyti 2013-02-04 nutartį bei bankroto administratoriui perduoti visą atsakovo turtą bei dokumentus atsakovo vadovas, be kita ko, nepagrįstai trukdė ir pačiam bankroto administratoriui tinkamai vykdyti savo įgalinimus administruojant atsakovo veiklą bei saugant atsakovo turtą ir juo disponuojant. Tokie atsakovo vadovo veiksmai leidžia vertinti, kad, ir toliau eidamas įmonės vadovo pareigas, A. J. V. gali atlikti veiksmus, kuriais būtų išslapstytas, iššvaistytas ar sunaikintas įmonės turtas bei dokumentai, ir taip būtų pažeisti visų įmonės kreditorių interesai“; (c) Kauno apygardos teismo 2013-04-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-1178-260/2013, kuria Bendrovei iškelta bankroto byla); (d) Kauno apygardos teismo 2014-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. B2-628-260/2014 (pridedama), kuria Vadovui buvo paskirta 10 000 Lt dydžio bauda už Bendrovės turto ir dokumentų neperdavimą administratoriui; (e) Kauno apygardos teismo 2014-03-04 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-826-601/2014, kurio pagrindu iš Vadovo Bendrovei priteista 700 920,44 Lt žalos atlyginimo ir konstatuota, jog Vadovo veiksmai Bendrovės atžvilgiu buvo nesąžiningi ir neteisėti, o Vadovas, tikėtina, sudarinėjo sandorius atgalinėmis datomis (sprendimas šio patikslinto ieškinio pareiškimo metu dar nėra įsiteisėjęs); (f) kol kas neįsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo 2014-06-27 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1571-947/2014, kuriuo konstatuota, jog Vadovas Bendrovės atžvilgiu atliko neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus, susijusius su siekiu atgaline data surašant dokumentus ir kitais neteisėtais būdais perimti Bendrovės turtą; (g) neįsiteisėjęs Kauno apygardos teismo 2014-09-11 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-927-413/2014, kuriame pripažinta, jog Vadovas neteisėtai su Bendrove sudarinėjo paskolos sutartis, kurių pagrindu iš Bendrovės buvo išimamos piniginės lėšos; (h) neįsiteisėjusi Kauno apygardos teismo 2014-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. B2-628-260/2014, kuria Vadovui buvo apribota teisė 5 metus eiti viešojo ir/ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu; (i) viešai prieinama informacija, jog Specialiųjų tyrimo tarnybos pareigūnai, vykdydami ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir kt., yra pareiškę įtarimus Vadovui už veiksmus, kuriuos minėtas asmuo atliko eidamas Bendrovės direktoriaus pareigas (šias aplinkybes patvirtina išrašas iš Specialiųjų tyrimų tarnybos internetinės svetainės (t. 1, b. l. 52); (j) Vadovo atžvilgiu pradėta visa eilė kitų baudžiamųjų bylų dėl veikų, kurios yra susijusios su Bendrove ir kurios buvo atliktos Vadovui einant Bendrovės vadovo pareigas.

61.2. Dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Administratorius, įžvelgęs visą eilę savarankiškų pagrindų pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu, 2014-02-28 su pareiškimu dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu dėl Vadovo veiksmų kreipėsi į Kauno apygardos teismą, kuris 2014-10-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-628-260/2014 Bendrovės bankrotą pripažino tyčiniu, o asmeniu kaltu dėl tokio tyčinio bankroto pripažino Vadovą. Nors ši nutartis nėra įsiteisėjusi, tačiau joje atlikta Bendrovės situacijos ir veiklos (sudarytų sandorių) analizė aiškiai patvirtina tai, jog Bendrovė buvo naudojama Vadovo ir jo aplinkos asmenų asmeninių poreikių tenkinimui ir sistemingai buvo sudarinėjami sandoriai, kurių pagrindu iš Bendrovės buvo išimamos itin didelės piniginės lėšos ir tokiu būdu, be kita ko, buvo apsunkinama Bendrovės galimybė tinkamai įvykdyti savo prievoles kreditoriams.

71.3. Dėl ginčijamo sandorio sudarymo ir su tuo susijusių aplinkybių. Vadovas 2006-07-03 Bendrovės vardu su atsakove sudarė Nuomos sutartį (t. 1, b. l. 53–54), kuria atsakovė 5 metams išnuomojo Bendrovei 161,83 kv. m bendro naudingo ploto gyvenamąsias patalpas Jonavos r. sav. ( - ) (toliau – Namas). Nuomos sutartimi nustatyta nuomos kaina – 3 530 Lt/mėn. Be to, Sutarties 3.2 punktu Bendrovė įsipareigojo apmokėti už nuo 2006-07-03 iki Sutarties pabaigos nuomos objekte sunaudotą elektros energiją, už kurią Bendrovė per visą nuomos laikotarpį sumokėjo 33 132,03 Lt (t. 1, b. l. 65–66). 2008-02-01 Priedu prie Sutarties S-49 (t. 1, b. l. 55) šalys nuo 2008-02-01 Namo nuomos mokestį padidino iki 7 450 Lt/mėn. 2011-03-01 Priedu Nr. 1 prie Sutarties (t. 1, b. l. 56), bendru šalių sutarimu, Sutartis buvo nutraukta nuo 2011-04-01. Taigi iš viso Nuomos sutartis buvo vykdoma 57 mėnesius ir per šį laikotarpį Bendrovė išmokėjo atsakovei 342 720 Lt sumą nuomos mokesčio (tai patvirtina pažyma (t. 1, b. l. 57–60), o, be to, Bendrovė sumokėjo 33 132,03 Lt už elektros energiją. Nekilnojamojo turto registro centrinis duomenų banko išrašas (t. 1, b. l. 61–64) patvirtina, jog 2006-06-07 (mažiau nei mėnuo iki Nuomos sutarties sudarymo) vidutinė Namo rinkos vertė buvo 47 619 Lt. Be to, LAT ne kartą konstatavo, kad nekilnojamojo turto kainų (įskaitant nuomos) 2008 m. kritimas apie 30 proc. yra pripažintinas visiems žinoma aplinkybe, kurios nereikia įrodinėti. Taigi, vertinant bendrąja prasme, Sutartimi buvo susitarta mokėti nuomos mokestį už Namą, kurio faktinė per visą Sutarties vykdymo laikotarpį sumokėta suma gerokai viršija tokio Namo vidutinę rinkos vertę.

81.4. Dėl itin artimų atsakovės ryšių su Vadovu ir Bendrove: tai, kad atsakovė su Vadovu turi bendrą vaiką ir veda bendrą gyvenimą, patvirtina Gyventojų registro tarnybos pažyma (t. 1, b. l. 68); tai, kad Vadovas su atsakove artimus santykius palaiko ne nuo vėliau nei nuo 2006 m. pradžios, t. y. dar iki Sutarties sudarymo, patvirtina fotonuotraukos (t. 3, b. l. 6–15; t. 4, b. l. 60–95; t. 5, b. l. 116–122); tai, kad atsakovė buvo Bendrovės darbuotoja laikotarpiu nuo 2007-01-05 iki 2013-03-14, patvirtina pažyma (t. 1, b. l. 67); tai, kad atsakovei, kaip ir kitiems su Vadovu artimais ryšiais susijusiems asmenims (sutuoktinei A. V., dukrai K. V.), Bendrovėje buvo mokamas itin didelio dydžio darbo užmokestis (nuo 10 200 Lt iki 28 144 Lt per mėnesį be priedų), kuris neturi nieko bendra su kitiems Bendrovės darbuotojams mokėtu darbo užmokesčiu dydžiu, patvirtina Administratoriaus veiklos ataskaita (t. 2, b. l. 77–102) ir pažyma apie atsakovės darbo santykius (t. 3, b. l. 48–52); tai, kad atsakovė, kaip UAB „AG life“ akcininkė ir vadovė (t. 3, b. l. 16–18), UAB „AG life“ įsteigė tada, kai tapo Bendrovės darbuotoja, o Bendrovė su UAB „AG life“ sistemingai sudarinėjo įvairaus pobūdžio sandorius, kurių pagrindu buvo išimamos piniginės lėšos iš Bendrovės, plačiau pasisakoma toliau. Atsakovės argumentai, jog ji su Vadovu susipažino tik sudarydama Sutartį ir jų asmeniniai santykiai atsirado tik ženkliai vėliau (nuo 2010 m.), yra ne tik neteisinga, bet ir melaginga bei pateikta sulaužant tiek atsakovės, tiek Vadovo duotą priesaiką (CPK 186 str. 6 d.). Faktą, jog Vadovas su atsakove artimus santykius palaiko ne nuo vėliau nei nuo 2006 m. pradžios, patvirtina fotonuotraukos (t. 3, b. l. 6–15; t. 4, b. l. 60–95; t. 5, b. l. 116–122), iš kurių matyti, jog: a) atsakovė ir Vadovas dar 2006 m. gruodžio mėn. puošė kalėdinę eglutę Name; b) jau 2006-02-22–26 dienomis (kai tuo tarpu Sutartis sudaryta tik 2006-07-03) atsakovė ir Vadovas kartu nufotografuoti Australijoje tiek bendrose su tuo metu aukštas pareigas einančiais asmenimis, tiek asmeninėse nuotraukose; c) vienoje iš nuotraukų atsakovė ir Vadovas užfiksuoti sėdintys vienas šalia kito konferencijoje (tai kelia pagrįstų įtarimų, jog atsakovė keliavo į Australiją Bendrovės lėšomis net nebūdama Bendrovės darbuotoja); d) fotonuotraukos (5 vienetai nuotraukų, pavadintų „Londonas ir Majamis“), darytos laikotarpiu nuo 2006-10-10 iki 2006-10-22, liudija akivaizdžiai artimus atsakovės ir Vadovo santykius (be to, administratoriui kyla įtarimų, kad šių kelionių išlaidos buvo apmokėtos Bendrovės lėšomis, galimai klastojant dokumentus); e) 2 fotonuotraukos, pavadintos „Vietnamas ir Tailandas“), darytos laikotarpiu 2007-11-11–2007-11-22, vėlgi patvirtina atsakovė ir Vadovo bendras keliones. Nurodytų fotonuotraukų tikrumą ir atitinkamai jomis grindžiamų įrodinėjamų aplinkybių (faktų) tikrumą patvirtina: a) Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus veiklos 2005–2006 metų statistiniai duomenys (t. 5, b. l. 6–60), kurių 16 ir 21 lapuose nurodyta, kad Prezidentas Valdas Adamkus darbo vizitu 2006-02-24–2006-02-27 lankėsi Australijoje, o 2006-02-27–2006-03-01 Naujoje Zelandijoje. Šios datos sutampa su administratoriaus pateiktų nuotraukų, kuriuose atsakovė ir Vadovas nusifotografavę šalia Prezidento, padarymo datomis, kas liudija apie atsakovės ir Vadovo nuoseklų ir sistemingą melą duodant bylą nagrinėjančiam teismui paaiškinimus apie jų susipažinimo aplinkybes ir artimų santykių pradžios aplinkybes; b) Vadovo įsakymai dėl komandiruočių ir avanso apyskaitos (t. 5, b. l. 61–72), kuriais buvo įformintos Vadovo komandiruotės į užsienio šalis. Pateiktų dokumentų datos akivaizdžiai sutampa su administratoriaus pateiktose nuotraukose nurodytomis nuotraukų padarymo datomis bei patvirtina aplinkybę, kad atsakovę ir Vadovą artimi santykiai siejo jau 2006 m. Taigi yra akivaizdu, kad atsakovė ir Vadovas sulaužė duotą priesaiką ir bylą nagrinėjančiam teismui bei kitiems proceso dalyviams bylos nagrinėjimo metu pateikė akivaizdžiai melagingą informaciją dėl tarpusavio santykių ir jų pradžios. Bet kokiu atveju tokios aplinkybės aiškiai patvirtina nepaneigiamus atsakovės ryšius tiek su Vadovu, tiek su pačia Bendrove, kurių kontekste ir turėtų būti vertinamas ginčijamas sandoris.

91.5. Dėl sandorių, kuriuose dalyvavo UAB „AG life“, kurią valdė ir kontroliavo atsakovė. Atsakovė yra UAB „AG life“ akcininkė ir vadovė (t. 3, b. l. 16–18). Nors iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jog sandoriai, sudaryti su UAB „AG life“, yra nesusiję su šios bylos ginčo dalyku, tačiau tokia išvada būtų klaidinga ir sudarytų sąlygas paviršutiniškam bylos išnagrinėjimui, neįsigilinus į atsakovės kartu su Vadovu naudotus veiklos metodus ir būdus. Būtent, sandoriai sudaryti su UAB „AG life“, kurią kontroliavo atsakovė, ir Bendrovės, kurią kontroliavo Vadovas, labai aiškiai patvirtina tikruosius atsakovės ketinimus, sistemingą nesąžiningumą Bendrovės atžvilgiu ir tikslą iš esmės bet kokio pobūdžio priemonėmis, veikiant kartu su Vadovu, išimti pinigines lėšas iš Bendrovės. Atsakovei pradėjus dirbti Bendrovėje, tais pačiais metais atsakovė įsteigė ir UAB „AG life“ bei iki šiol yra šios bendrovės vienintelė akcininkė ir direktorė (t. 3, b. l. 16–18, 19–22). rašytinių įrodymų (t. 3, b. l. 23–29) aiškiai matyti, jog nuo UAB „AG life“ įsteigimo iki nutarties dėl Bendrovės bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo Bendrovė išmokėjo UAB „AG life“ daugiau kaip 1 mln. Lt. Administratoriui pradėjus domėtis, už ką buvo išmokėta tokia didelė pinigų suma, paaiškėjo reikšmingos šiai bylai aplinkybės (sandoriai): (a) pagal 2007-06-18 tarp UAB „AG life“ ir Bendrovės pasirašytą sutartį Nr. 2007-06/01 (atitinkamai UAB „AG life“ vardu pasirašė atsakovė, o Bendrovės vardu – Vadovas) (t. 3, b. l. 30–32), UAB „AG life“ už 450 000 Lt dydžio užmokestį įsipareigojo tarpininkauti Bendrovei dėl plazmaferinės plazmos pardavimo firmoms Biotest ir/arba Octopharma. Remiantis minėtos sutarties 2 dalimi, sutarties kaina 450 000 Lt (su PVM) ir ši kaina turėjo būti sumokėta per 10 d. nuo sutarties pasirašymo. Visą šią sumą Bendrovė sumokėjo UAB „AG life“. Taigi nurodomos sutarties pagrindu UAB „AG life“ turėjo atlikti tarpininkavimo paslaugas, susijusias su sutartyje nurodytomis užsienio kompanijomis. Kitaip sakant, UAB „AG life“ turėjo surasti kontaktus ir suderinti sutarčių su nurodytomis kompanijomis sąlygas ir kt., t. y. vietoj Bendrovės palaikyti ryšius. Pastebėtina, kad visa sutarties kaina neva turėjo būti sumokama iš anksto net nepradėjus teikti paslaugų ir nežinant, ar jos bus realiai suteiktos. Administratorius taip pat neturi jokių aktų ar panašių dokumentų, kurie bent formaliai patvirtintų, jog tokios paslaugos buvo suteiktos. Iš Atsakovės šioje civilinėje byloje duotų paaiškinimų galima suprasti, jog tokia veikla neva įėjo į jos, kaip Bendrovės direktoriaus pavaduotojos ekonomikai ir finansams, funkcijas. Iš vienos pusės kyla pagrįstų abejonių, ar atsakovė, kaip Bendrovės darbuotoja, ar kaip UAB „AG life“ direktorė ir vienintelė akcininkė, išvis tokį darbą atliko, kadangi dėl Bendrovės su Octopharma sudarytų sandorių Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyrius 2014-02-18 Bendrovei, kaip juridiniam asmeniui, yra pareiškusi įtarimus dėl BK 202 str. nurodytos veikos (Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla), kur nėra jokios užuominos apie atsakovės ar UAB „AG life“ vykdytą tarpininkavimą su Octopharma bendrove. Iš kitos pusės, jei atsakovė, veikdama, ar kaip Bendrovės darbuotoja, ar kaip UAB „AG life“ direktorė ir vienintelė akcininkė, iš tikrųjų būtų tarpininkavusi, susidarytų tokia situacija, jog Bendrovė už tą patį darbą sumokėjo dvigubai, tai yra tiek mokėdama didžiulį darbo užmokestį atsakovei, kaip Bendrovės darbuotojai, tiek itin didžiulį 450 000 Lt užmokestį UAB „AG life“ (kurią kontroliuoja ta pati atsakovė) kaip paslaugų teikėjai. Galiausiai, administratorius yra pateikęs Octopharma atstovės 2007-04-16 elektroninį laišką (t. 5, b. l. 123), kuris patvirtina, jog ne Bendrovė ir ne atsakovė ar UAB „AG life“ kreipėsi į Octopharma, o pati Octopharma pasiūlė Bendrovei vykdyti bendradarbiavimą. Taigi realiai ieškoti (tarpininkauti) šiuo aspektu visiškai nereikėjo ir tai tik dar kartą patvirtina tokių sandorių realų tikslą; (b) pagal 2008-01-02 tarp UAB „AG life“ ir Bendrovės pasirašytą sutartį Nr. 2008-001 (atitinkamai UAB „AG life“ vardu pasirašė atsakovė, o Bendrovės vardu – Vadovas) (t. 3, b. l. 33–34), UAB „AG life“ taipogi teikė ir reklaminių skrajučių, lankstinukų platinimo ir neatlygintinos kraujo donorystės propagavimo Kauno mieste paslaugas. Tačiau administratorius neaptiko jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nurodytos paslaugos Bendrovei apskritai buvo suteiktos. Be to, kyla pagrįstas klausimas, kodėl šioms paslaugoms atlikti buvo samdyta UAB „AG life“, kai tos pačios UAB „AG life“ direktorė ir vienintelė akcininkė atsakovė ėjo direktoriaus pavaduotojos ekonomikai ir finansams pareigas bei galėjo šių paslaugų teikimą organizuoti Bendrovės jėgomis; (c) pagal 2008-02-06 tarp UAB „AG life“ ir Bendrovės pasirašytą sutartį Nr. 2008-002 (atitinkamai UAB „AG life“ vardu pasirašė atsakovė, o Bendrovės vardu – Vadovas) (t. 3, b. l. 35–36), UAB „AG life“ taipogi įsipareigojo pateikti Bendrovei kraujo donorystės akcijų planą 2008. Vėlgi kyla klausimas, kodėl šioms paslaugoms atlikti buvo samdoma UAB „AG life“, kai tos pačios UAB „AG life“ direktorė ir vienintelė akcininkė atsakovė Bendrovėje ėjo direktoriaus pavaduotojos ekonomikai ir finansams pareigas bei galėjo šių paslaugų teikimą organizuoti Bendrovės jėgomis; (d) iškalbingas atsakovės kontroliuojamos UAB „AG life“ „verslumo“ ir naudojamų veiklos metodų pavyzdys paaiškėjo vėlgi Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje jau kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1173-390/2014, kurioje administratorius Bendrovės vardu yra pareiškęs ieškinį UAB „AG life“ dėl skolos priteisimo. Į bylą UAB „AG life“ atstovė pateikė dokumentus, rodančius, jog tą pačią paslaugą prieš pat įmonės bankrotą UAB „AG life“ perpardavė Bendrovei už beveik dešimt kartų didesnę kainą. Kalbant konkrečiai - UAB „AG life“ 2012-11-08 sudarė paramos sutartį su VŠĮ „Žalgirio rėmėjas“ (t. 3, b. l. 37–38), įsipareigodama suteikti įstaigai 30 000 Lt paramą, o įstaiga už tai įsipareigojo sutartyje nurodytu būdu reklamuoti „Kraujo centras“ logotipą. Tuo tarpu šį įsipareigojimą reklamuoti UAB „AG life“ tariamai 2012-11-27 paslaugų teikimo sutartimi Nr. S-70 perpardavė Bendrovei už 250 000 Lt (t. 3, b. l. 39–10). Pažymėtina, kad šis sandoris Bendrovės apskaitoje taip ir nebuvo užfiksuotas ir tikėtina „atsirado“ atgaline data, galimai siekiant pateisinti Bendrovės lėšų pasisavinimą. Nurodytas sutartis UAB „AG life“ vardu pasirašė G. N., kaip laikinai einantis direktoriaus pareigas, kuris taipogi buvo ir Bendrovės darbuotojas. Maža to, administratoriaus žiniomis, praktiškai visi UAB „AG life“ darbuotojai, kurių skaičius pagal į bylą pateiktus įrodymus (t. 3, b. l. 16–22) nebuvo didelis, tuo pačiu metu dirbo ir Bendrovėje. Net ir tuo atveju, jei UAB „AG life“ iš tikrųjų būtų suteikusi paslaugas Bendrovei, išeitų, kad šias paslaugas iš esmės teikė pačios Bendrovės darbuotojai. Išdėstytos aplinkybės aiškiai patvirtina, jog UAB „AG life“ buvo etatinis „partneris“ tada, kai reikėjo „išimti“ pinigines lėšas iš Bendrovės, t. y. įrankis per kurį buvo atliekamas Bendrovės piniginių lėšų pasisavinimas, sukuriant formalų dokumentinį pagrindą piniginių lėšų mokėjimams. Taigi aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai teigti, jog UAB „AG life“ veikla buvo visiškai fiktyvi, siekiant iš Bendrovės išimti didžiules piniginės lėšas, o atsakovės realios funkcijos buvo būtent užtikrinti nuoseklų piniginių lėšų išėmimą iš Bendrovės per jos kontroliuojamą UAB „AG life“. Tokios aplinkybės patvirtina atsakovės ir atitinkamai Vadovo veiklos metodus ir tai, jog šie asmenys Bendrovės ir jos kreditorių atžvilgiu negali būti laikomi sąžiningais bei iš esmės visą laiką kryptingai veikė taip, jog būtų išimtos kuo didesnės piniginių lėšų sumos iš Bendrovės ir tokiu būdu būtų sumažinta Bendrovės turto masė.

101.6. Dėl atsakovės buvusios darbovietės ir su tuo susijusių aplinkybių. Atsakovė yra dirbusi UAB „RVK“, kuri šiuo metu yra bankrutavusi. BUAB „RVK“ bankroto administratorius pateikė informaciją, kad atsakovė šioje bendrovėje ėjo finansų direktorės pareigas, o vidutinis išmokamas darbo užmokesti siekė vidutiniškai apie 2 500 Lt (t. 3, b. l. 41–45), kas, be kita ko, vėlgi patvirtina išdėstytą poziciją dėl atsakovės darbo užmokesčio Bendrovėje dydžio ir to naudojimo kaip įrankio piniginėms lėšoms iš Bendrovės išimti. Dar įdomesnė aplinkybė apie šią buvusią atsakovės darbovietę paaiškėjo iš viešai prieinamos internetinės spaudos. Viename iš straipsnių (t. 3, b. l. 46–47) teigiama, kad „siekdamas nuslėpti 82 000 litų pasisavinimą, pagrindinis bendrovės akcininkas ir tuometinis generalinis direktorius V. K. su įmonės finansų direktore G. M. sudarė fiktyvią rinkos kainų tyrimo pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau darbuotoja, jokio rinkos kainų tyrimo neatliko, o paprasčiausiai pateikė savo rašytą magistro darbą“. Šios aplinkybės vėlgi patvirtina tai, kokius realius veiklos metodus atsakovė naudojo nuo pat pradžių ir tai, kad atsakovės veiksmuose nesąžiningumas konstatuotinas nuo pat veikimo pradžios.

111.7. Dėl ginčijamo sandorio (Nuomos sutarties) fiktyvumo (nenaudojimo Bendrovės poreikių tenkinimui). Iš byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų darytina neabejotina išvada, jog Nuomos sutartis yra fiktyvus sandoris ta prasme, jog pati Bendrovė Namo niekada nenaudojo savo poreikių tenkinimui ir iš Nuomos sutarties negavo jokios naudos jokia forma, o Nuomos sutartis tebuvo formalus įrankis piniginių lėšų išėmimui iš Bendrovės. Tokia išvada, be kita ko, grindžiama: (a) fotonuotraukose (t. 3, b. l. 6–15; t. 4, b. l. 60–95; t. 5, b. l. 116–122) yra inter alia aiškiai užfiksuota tai, jog: a) atsakovė ir Vadovas nufotografuoti dar 2006-12-10 ginčo pastate (Name) puošiantys Kalėdų eglutę; b) fotonuotraukoje, darytoje 2006-12-21 17:07 val., t. y. Kūčių vakarą, yra įamžinta atsakovė su savo mama, sėdinčios Name prie vaišėmis nukrauto stalo (kaip matyti, viena tuščia lėkštė skirta ir trečiajam asmeniui, kuris tikėtina ir darė nuotrauką); c) fotonuotraukose yra ne kartą užfiksuotos asmeninės šventės/susibūrimai, kurie vyko Name ir kurie objektyviai neturėjo jokio ryšio su Bendrovės veikla (pvz., mergvakariai ir kt.). Tai patvirtina, jog realiai Nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu ginčo turtas buvo naudojamas atsakovės ir Vadovo asmeninių gyvenamųjų poreikių tenkinimui, tačiau ne Bendrovės veiklai (tuo labiau, jog pati atsakovė ginčo turte yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą); (b) įrodymai, susiję su bendrovėmis UAB „Hydropool LT“ ir UAB „Svajonių projektai“ (PVM sąskaitos faktūros, elektroninio susirašinėjimo medžiaga ir kt.) aiškiai patvirtina, jog už Bendrovės pinigines lėšas buvo įrengiamas ir prižiūrimas ginčo objekte esantis baseinas, kuris objektyivai neturi nieko bendro su Bendrovės interesais ir buvo naudojamas išimtinai atsakovės ir susijusių asmenų privačių poreikių tenkinimui. Be to, tokie įrodymai paneigia ir tą atsakovės ir Vadovo poziciją, jog neva Nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu baseinas nebuvo įrengtas ir naudojamas. Dar daugiau, pagal Nuomos sutartį buvo „nuomojamas“ tik Namas, kai tuo tarpu baseinas yra atskiras objektas nuo Namo ir tik yra įrengtas tame pačiame žemės sklype kaip ir Namas, tačiau bet kokiu atveju neįeina į Nuomos sutarties objekto apimtį; (c) elektroninio susirašinėjimo medžiaga (t. 5, b.l. 115) patvirtina tai, jog už Bendrovės pinigines lėšas buvo įsigyjami virtuvės baldai, kurie buvo skirti atsakovei priklausančio Namo įrengimui. Vėlgi įžvelgtina ta pati situacija, kai Bendrovės lėšos yra skiriamos asmeninių atsakovės ir Vadovo poreikių tenkinimui, tačiau ne Bendrovės ūkinei – komercinei veiklai. Kitaip sakant, tokios aplinkybės aiškiai patvirtina ginčo turto realią naudojimo paskirtį (gyvenamųjų poreikių tenkinimui) ir tai, jog Namas nebuvo ir objektyviai negalėjo būti naudojamas Bendrovės interesų tenkinimui; (d) pats Namas savo esme ir savybėmis (tiek teisinėmis, tiek fizinėmis) objektyviai yra netinkamas Bendrovės ūkinės-komercinės veiklos vykdymui ir Bendrovės interesų tenkinimui. Kaip patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (t. 1, b. l. 61–64), Namo paskirtis yra gyvenamoji (vieno buto pastatas), todėl vien tik dėl savo paskirties Namas yra netinkamas komercinei veiklai vykdyti ar tenkinti kitus juridinio asmens poreikius, susijusius su tokio asmens ūkine-komercine veikla. Pažymėtina, jog jokių įrodymų apie tai, jog Nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu tokią tikslinę naudojimo paskirtį būtų buvę bandoma pakeisti, nebuvo pateikta. Pabrėžtina, jog Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 40 straipsnis draudžia statinio naudojimą ne pagal paskirtį, todėl ir dėl to yra objektyvu, jog Namas negalėjo būti naudojamas Bendrovės poreikių tenkinimui (tuo labiau, jog tokių poreikių, kurie būtų susiję su Namu, ir nebuvo); (e) atsakovės ir Vadovo paaiškinimai, jog neva Namas buvo naudojamas šviežiai šaldytos plazmos sandėliavimui, yra absoliučiai neįtikinami ir, dar svarbiau, nepagrįsti jokiais leistinais ir abejonių nekeliančiais įrodymais. Faktinių aplinkybių konstatatvimo protokolai (t. 4, b. l. 162–173; 176–189) patvirtina, jog ginčo objektas iš esmės yra netinkamas šviežiai šaldytos plazmos sandėliavimui, nes į jį vos ne vos sugeba įvažiuoti krovininis automobilis, savo esme ir struktūra bei statinių pobūdžiu tai yra išimtinai gyvenamųjų poreikių tenknimui skirtas objektas, esantis Jonavos raj., kuris neturi nieko bendro su Bendrovės vykdyta veikla. Dar daugiau, visuose į bylą pateiktuote rašytiniuose įrodymuose, susijusiuose su Bendrovės vykdyta kraujo donorystės veikla (t. 3, b. l. 153–196; t. 4, b. l. 5–120), nėra niekur nurodoma, jog kokie nors veiksmai, susiję su kraujo donoryste, būtų atliekami ginčo objekte, t. y. Jonavos raj. Tuo labiau, jog kraujo plazmos saugojimui yra taikomi specialieji reikalavimai (tame tarpe būtini specialūs leidimai, higienos pasai ir pan.), kurių ginčo objektas niekada neturėjo. Taigi, apart atsakovės ir Vadovo žodinių paaiškinimų, jokių įrodymų apie Namo poreikį ir faktinį naudojimą Bendrovės ūkinei – komercinei veiklai byloje nėra. Priešingai, visi byloje surinkti rašytiniai įrodymai aiškiai patvirtina, jog Namas Bendrovės interesais niekada realiai nebuvo naudojamas. Visas nurodytas aplinkybes būtina vertinti ir bendrame Bendrovės veiklos (sudarytų sandorių) kontekste, kuris, kaip patvirtina aukščiau išdėstytos aplinkybės ir nurodyti įrodymai, nuo pat pradžių buvo tikslingai orientuotas į tai, jog iš Bendrovės įvairių nesąžiningų ir neteisėtų sandorių pagrindu būtų išimamos piniginės lėšos ir tokiu būdu mažinama Bendrovės turto masė. Be to, tiek atsakovės, tiek Vadovo nesąžiningumas ir veikimas prieš Bendrovės interesus taip pat yra akivaizdus. Todėl, vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes ir įrodymus bendrame Bendrovė veiklos ir bankroto bylos kontekste bei atsižvelgiant į sandorį sudariusių asmenų sistemingą nesąžiningumą, Administratoriaus vertinimu, yra darytina išvada, jog ginčo turtas Bendrovės poreikiams niekada nebuvo naudojamas, o realiai Nuomos sutartis tebuvo formalus įrankis sandorio forma, kuriuo iš Bendrovės sistemingai buvo išimamos piniginės lėšos. Taigi Nuomos sutartis realiai tebuvo fiktyvus, realaus turinio neturintis ir jokios realios naudos Bendrovei neduodantis sandoris, kuris turėjo vienintelį tikslą – maskuoti piniginių lėšų išėmimą iš Bendrovės ir tokiu būdu nesąžiningai ir neteisėtai kitų asmenų (ypač Bendrovės kreditorių) atžvilgiu mažinti Bendrovės turto masę.

121.8. Dėl Bendrovės turtinės padėties sudarant ir vykdant ginčijamą sandorį. Kaip patvirtina 2008 m. balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita (t. 1, b. l. 69–73), Bendrovė 2008 m. patyrė 1 431 984 Lt nuostolį, t. y. 2008 m. Bendrovės veikla buvo labai nuostolinga. Be to, minėti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 2008 m. Bendrovė turėjo turto iš viso už 12 474 233 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė net 7 418 998 Lt. Taigi akivaizdu, jog Bendrovės turtinė padėtis jau 2008 m. nebuvo gera ir sudarytas sandoris su visais jo vėlesniais pakeitimais prisidėjo prie to, jog Bendrovė sparčiai mažintų savo turtą (pinigines lėšas) išmokėdama atitinkamas sumas atsakovei ir tokiu būdu prarastų galimybę mažinti savo įsipareigojimus kreditoriams ir/ar efektyvinti savo veiklą. Nuomos sutarties sudarymo prieštaravimą sąžiningumo principui bei neatitikimą Bendrovės veiklos tikslams ir įtaką mokumui dar labiau patvirtina tendencingi Vadovo veiksmai, kai jis 2008 m. Bendrovės vardu sudarė visą eilę abejotino pagrįstumo paskolos sutarčių, kurių pagrindu su savimi artimai susijusiems asmenims paskolino itin ženklias Bendrovei priklausančias piniginių lėšų sumas (t. 1, b. l. 74–83): (i) K. V., kuri yra Vadovo dukra, buvo paskolinta ne mažiau nei 50 000 Lt; (ii) atsakovei buvo paskolinta ne mažiau nei 275 000 Lt; (iii) A. V., kuri yra Vadovo sutuoktinė, buvo paskolinta ne mažiau nei 50 000 Lt; (iv) pačiam Vadovui buvo paskolinta ne mažiau nei 1 339 043,45 Lt. Tai patvirtina, jog tiek Nuomos sutarties su atsakove, tiek aukščiau paminėtų paskolos sutarčių pagrindu buvo sistemingai iš Bendrovės išiminėjamos itin didelės piniginių lėšų sumos ir visos šios sumos buvo išmokamos su Vadovu itin artimais ryšiais susijusiems asmenims. Paminėtina, jog tuo metu kitiems Bendrovės darbuotojams buvo darbo užmokesčio mokėjimo įsiskolinimai, o tai tik dar kartą patvirtina, jog piniginės lėšos vietoj Bendrovės poreikių tenkinimo buvo nukreiptos į niekaip su Bendrovės poreikių tenkinimu nesusijusių veiksmų atlikimą. Dėl to yra akivaizdu, jog šiuo patikslintu ieškiniu ginčijama Nuomos sutartis iš esmės yra bendro plano ištraukti pinigines lėšas iš Bendrovės dalis, o atsakovei, sudariusiai Nuomos sutartį, Bendrovės situacija objektyviai buvo puikiai žinoma (tuo labiau, jog atsakovė buvo Bendrovės darbuotoja ir ėjo direktoriaus pavaduotojos finansams pareigas). Pagal Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus (t. 1, b. l. 69–73; t. 2, b. l. 103–112) jau 2008 m., nors Bendrovė turėjo turto už 12 474 133 Lt, tačiau Bendrovės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams, kurių vykdymo terminai suėjo, išaugo iki 7 418 998 Lt ir viršijo daugiau kaip pusę turto vertės, o skolos tiekėjams išaugo nuo 1 136 595 Lt 2007 m. iki 4 299 993 Lt 2008 m., o su darbo santykiais susijusios skolos per minėtą laikotarpį išaugo nuo 591 744 Lt iki 1 594 538 Lt. Be to, Bendrovė 2008 m. jau dirbo nuostolingai ir patyrė 1 431 984 Lt nuostolį. Iš esmės Bendrovės finansinė padėtis nepasikeitė ir vėliau, nes per 2009 m. turtas sumažėjo iki 10 838 198 Lt ir mažėjo toliau: 2010 m. – iki 10 200 966 Lt; 2011 m. – iki 9 036 338 Lt; 2012 – iki 5 632 826 Lt. Be to, nepasikeitė ir turimo turto ir finansinių įsipareigojimų santykis, o skolos ir toliau viršijo daugiau kaip pusę turto vertės. Bendrovė ir toliau buvo nepajėgi mokėti darbo užmokestį darbuotojams ir skola nuo 1 086 186 Lt 2009 m. išaugo iki 1 628 821 Lt 2010 m. Tai, kad Bendrovės finansinė padėtis nuolat blogėjo ir tapo nepataisoma, patvirtina vien tai, jog Bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Dėl Bendrovės blogos finansinės padėties analogiškai nurodomu laikotarpiu yra pasisakęs ir Kauno apygardos teismas 2014-09-11 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-927-413/2014 (kuris dar neįsiteisėjęs, tačiau jo argumentacija, esant tiems patiems įrodymams, nėra jokių kliūčių remtis šioje civilinėje byloje). Taigi, remiantis pateiktų aplinkybių visuma ir surinktų įrodymu visuma, darytina išvada, jog Bendrovės finansinė padėtis Nuomos sutarties vykdymo metu nebuvo gera ir tokių ženklių sumų išėmimas iš Bendrovės prisidėjo prie Bendrovės nemokumo ir galimybės atsiskaityti su kreditoriais (tame tarpe darbuotojais) pasunkėjimo.

132. Teisinis patikslinto ieškinio pagrindas

14Nuomos sutartis su visais vėlesniais papildymais ir pakeitimais turėtų būti pripažinta negaliojančia net keliais komuliatyviais pagrindais, t. y. CK 6.66 (actio Pauliana), 1.82 (juridinio asmens teisnumui prieštaraujantis sandoris), 1.80 (imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris) ir 1.86 (tariamasis sandoris) straipsnių pagrindu. Žemiau pasisakoma dėl kiekvieno iš šių pagrindų atskirai.

152.1. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu

16LAT yra suformulavęs aiškias actio Pauliana taikymo sąlygas (2008-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; 2009-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009): (i) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; (ii) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; (iii) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; (iv) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; (v) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; (vi) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; (vii) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Be to, Actio Pauliana taikymo sąlygos yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju sprendžia, ar kreditorius įrodė tokių aplinkybių buvimą. Nustačius bylos faktines aplinkybes, jų kontekste turi būti vertinama, ar nebuvo kreditorių teisių pažeidimų ir ar yra pagrindas taikyti CK 6.66 straipsnį (LAT 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006). Šiuo atveju yra visos būtinosios sąlygos actio Pauliana taikymui.

17Dėl kreditoriaus reikalavimo teisės. Bendrovės bankroto bylos iškėlimo faktas ir specialusis ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p. įtvirtintas teisinis reguliavimas (detalūs argumentai išdėstyti I šio patikslinto ieškinio dalyje) lemia tai, jog Bendrovės bankroto administratorius turi teisę ginčyti Bendrovės sudarytus sandorius (tame tarpe Nuomos sutartį) tam, kad būtų apginti tiek Bendrovės, tiek Bendrovės kreditorių interesai.

18Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus teises. Aiškindamas šią teisės normą LAT yra ne kartą pažymėjęs, kad „kreditoriaus teisės pažeidžiamos ne tik tokiais skolininko sudarytais sandoriais, kuriais sukeltas skolininko bendras nemokumas, arba tokiais, kurie sudaryti jau esant nemokumo teisinę situaciją atitinkančiai skolininko padėčiai. Toks pažeidimas konstatuotinas ir dėl sandorių, kuriais sumažinta turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, ir to turto vertės neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Kreditoriaus teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas ir toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka gerokai ilgiau“ (pvz., LAT 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2008, 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006, 2005-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2005 ir kt.). Dar daugiau, kreditoriaus teisių pažeidimu CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme LAT taip pat laiko ir „sumažėjusį skolininko mokumą, kai kreditorius praranda galimybę visiškai arba iš dalies patenkinti savo reikalavimus“ (pvz., LAT 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2008, 2004-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2004; 2006-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006 ir kt.).Pažymėtina tai, jog jau Sutarties vykdymo metu Bendrovė turėjo mokumo problemų ir tai pagrįsta šio patikslinto ieškinio 1.8. dalyje. Be to, 2008-02-01 padidintas Namo nuomos mokestis dar labiau padidino Bendrovės įsipareigojimus bei sumažino ir taip blogą Bendrovės mokumą. Kitaip sakant, Nuomos sutartis tebuvo įrankis piniginių lėšų išėmimui iš Bendrovės ir toks sistemingas piniginių lėšų išėmimas iš Bendrovės blogino Bendrovės finansinę padėtį ir apsunkino galimybę Bendrovei vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams (tame tarpe darbuotojams).

19Dėl ieškinio senaties. Objektyvu, jog CK 6.66 str. 3 d. ir ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p. įtvirtintas ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes Bendrovės bankroto byla buvo iškelta tik 2013-06-27.

20Dėl skolininko privalomumo sudaryti ginčijamą sandorį. Ieškovas neturi jokių duomenų apie tai, jog Bendrovė būtų privalėjusi sudaryti ginčijamą sandorį. Be to, nėra duomenų ir apie tai, jog Bendrovė sudarė sutartį vykdydama kito ir teisėto sandorio nuostatas. Bendrovė nėra sudariusi jokio įstatymo nuostatoms neprieštaraujančio sandorio, kurio pagrindu ji būtų privalėjusi sudaryti Nuomos sutartį su atsakove. Dėl šių priežasčių konstatuotina, jog Bendrovė neprivalėjo sudaryti ginčijamos Nuomos sutarties su atsakove.

21Dėl nesąžiningumo. LAT yra pažymėjęs, kad „asmens nesąžiningumas teisėje yra vertinamas pagal tai, ar asmuo žinojo arba turėjo žinoti apie tam tikras aplinkybes, lėmusias teisės pažeidimą. Žinojimas suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o ,,turėjimas žinoti“ aiškinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta tvarka pasidomėti. Protingu ir apdairiu, tai reiškia - sąžiningu, gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandoriui, nepažeidžiant įstatymų. Vadinasi, tai pripažintina jo pareiga“ (pvz., LAT 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Tai, jog Vadovas žinojo (turėjo žinoti) tikrąją Bendrovės būklę ginčijamų sandorių sudarymo ir jų vykdymo metu, nekelia jokių abejonių. Tuo tarpu atsakovės atžvilgiu pažymėtina, ne tik tai, kad ją ir Vadovą siejo ilgalaikiai artimi santykiai, kurių pagrindu kartu augino ir augina bendrą vaiką, bet ir tai, kad atsakovės darbinės pareigos Bendrovėje buvo pavaduotoja finansams, o tai sąlygoja, jog atsakovė privalėjo puikiai žinoti apie tikrąją Bendrovės finansinę padėtį. Pažymėtina, jog detaliai atsakovės ir Vadovo sistemingą nesąžiningumą patvirtina prieš tai pateikti argumentai.

22Dėl reikalavimo patenkinimo atveju padidėsiančių galimybių įvykdyti reikalavimo teisę. Šiuo atveju, pripažinus negaliojančiu ginčijamą sandorį, būtų sudarytos sąlygos bent dalinai padengti Bendrovės kreditorių reikalavimus, nes atsakovė Bendrovei būtų įpareigota nedelsiant grąžinti Nuomos sutarties pagrindu gautas pinigines lėšas ir tokiu būdu padidėtų Bendrovės turto masė, naudojama Bendrovės kreditorių reikalavimų tenkinimui.

23Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas konstatuoti visas actio Pauliana taikymo sąlygas ir tokiu būdu pripažinti Nuomos sutartį negaliojančia.

242.2. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.82 straipsnio pagrindu

25CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog „Sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl juridinis asmuo turi įrodyti, kad kita sandorio šalis tikrai veikė nesąžiningai (šio kodekso 2.74, 2.83–2.85 straipsniai)“. LAT pažymėjęs, jog „Tam, kad privataus juridinio asmens teisnumui prieštaraujantis sandoris būtų nuginčytas, būtina sąlygų visuma: 1) turi būti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar (ir) prieštaravimas juridinio asmens tikslams; 2) įrodytos juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesąžiningumas; 3) turi būti nustatytas sandorį ginčijamo asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimas“ (pavyzdžiui, LAT 2011-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2011). Atsižvelgiant į tai, tikslinga pasisakyti dėl kiekvienos iš aukščiau nurodytų sąlygų atskirai.

26Dėl ginčijamo sandorio prieštaravimo Bendrovės tikslams. Jau minėtas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, jog Bendrovės veiklos tikslas buvo pelno siekimas. Be to, visose Bendrovės įstatų redakcijose taip pat yra nustatyta, jog Bendrovės veiklos tikslai – paslaugų teikimas ir pelno gavimas (7; 6 p.). LAT 2006-05-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2006 yra nurodęs, jog „Pelnas yra įmonės egzistavimo pagrindas“. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2010-02-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-248/2010 nurodė, jog „Bendriausia prasme kiekvieno privataus juridinio asmens veiklos tikslas – siekti ekonominės naudos“. Taigi, ūkinės-komercinės veiklos vystymas yra neatsiejamas nuo pagrindinio tokios veiklos tikslo – pelno siekimo ir toks tikslas turėtų būti laikomas esminiu privataus juridinio asmens veiklos tikslu. Šiuo konkrečiu atveju, sudarant Nuomos sutartį, buvo iš esmės pažeistas Bendrovės tikslas – pelno siekimas, nes, kaip jau minėta, Nuomos sutarties pagrindu buvo sukurtas įrankis sistemingai išiminėti pinigines lėšas iš Bendrovės, o realiai Bendrovė ginčo turto savo poreikių tenkinimui netgi nenaudojo. Tokiu būdu Bendrovė neteko galimybės disponuoti jai priklausančiomis piniginėmis lėšomis ir jas naudoti savo ūkinės-komercinės veiklos vykdymui, o tuo pačiu ir kreditorių reikalavimų tenkinimui. Dėl to konstatuotina, jog tokie Bendrovės veiksmai yra absoliučiai nesuderinami su pelno siekimu ir iš esmės tokiam Bendrovės tikslui prieštarauja, o tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog Nuomos sutarties sudarymas prieštaravo ir prieštarauja Bendrovės tikslams.

27Dėl atsakovės nesąžiningumo, sudarant ginčijamą sandorį. LAT 2013-07-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2013 yra pažymėjęs, jog „Artimi šeiminiai sandorio šalių tarpusavio santykiai, tikėtinas jų interesų bendrumas ir tam tikras šių santykių uždarumas ne tik vertintini kaip vienas iš jų nesąžiningumo įrodymų, bet ir yra aplinkybė, gerokai suvaržanti šių santykių šalių tikrosios valios, jų veiksmų motyvų ir tikslų įrodinėjimo galimybes. Teismas, spręsdamas dėl tokių asmenų nesąžiningumui patvirtinti teikiamų įrodymų pakankamumo ir jais patvirtintų aplinkybių įrodytinumo, turi atsižvelgti į tai, kad kreditoriui gali būti sunku arba apskritai neįmanoma gauti ir pateikti teismui tiesioginių sandorio šalių nesąžiningumo įrodymų, todėl netiesioginių įrodymų pateikimas turi būti pripažįstamas tinkamu įrodinėjimo pareigos vykdymu“. Be to, LAT 2012-11-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2012 yra nurodęs, kad „CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos sąlygos gali būti teismo vertinamos sprendžiant dėl sandorio šalies nesąžiningumo (kai galioja ir yra taikoma sąžiningumo prezumpcija), todėl, įrodžius, jog egzistavo šiame straipsnyje reglamentuotos aplinkybės (pakankama jų dalis teismo įsitikinimui subjekto nesąžiningumu susiformuoti), teismas turi teisę nuspręsti, kad kita sandorio šalis veikė nesąžiningai“. Šiame patikslintame ieškinyje išdėstytos aplinkybės patvirtina atsakovės nesąžiningumą, nes atsakovė buvo ir yra artimais ryšiais (turi bendrą vaiką ir kartu jį augina) susijusi su Vadovu, buvo Bendrovės darbuotoja, o pati Nuomos sutartis nebuvo susijusi su Bendrovės veikla ir interesais. Be to, detalūs argumentai dėl atsakovės nesąžiningumo yra jau išdėstyti, todėl nekartojami.

28Dėl ginčijamais sandoriais pažeistų teisių ir teisėtų interesų. Šiuo metu Bendrovei yra iškelta bankroto byla, kurios vienas iš esminių tikslų yra užtikrinti tai, kad kiek įmanoma labiau būtų patenkinti Bendrovės kreditorių, o taip pat ir pačios Bendrovės interesai. Tokio tikslo pasiekimui yra būtinas operatyvus Bendrovės turto masės atkūrimas, t. y. turto, kuris buvo nesąžiningai, pažeidžiant tiek kitų Bendrovės kreditorių, tiek pačios Bendrovės interesus, perleistas kitiems asmenims, susigrąžinimas. Ieškovo vertinimu, Nuomos sutarties sudarymas akivaizdžiai pažeidė ir toliau pažeidžia tiek Bendrovės kreditorių, tiek pačios Bendrovės interesus, o tame tarpe ir viešąjį interesą, kurio svarba bankroto procedūros metu yra objektyviai nepaneigiama. Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, jog jau 2008 m. Bendrovės finansinė padėtis buvo bloga ir Bendrovė veikė itin nuostolingai, o Nuomos sutartis buvo vykdoma ir jos vykdymo kaina buvo padidinta būtent šių sunkumų laikotarpiu, o tokia aplinkybė dėl atsakovės saitų su Bendrovės direktoriumi ir Bendrove atsakovei objektyviai negalėjo būti nežinoma. Nepaneigtina, jog, Bendrovei operatyviai susigrąžinus Nuomos sutarties pagrindu išmokėtas pinigines lėšas, būtų sudarytos sąlygos ženkliai didesniu laipsniu patenkinti tiek Bendrovės kreditorių, tiek pačios Bendrovės interesus. Remiantis visomis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog yra visos būtinosios sąlygos (tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas) Nuomos sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.82 straipsnio pagrindu.

292.3. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu. LAT yra konstatavęs, jog „Jeigu juridinio asmens teisnumui prieštaraujantis sandoris kartu pažeidžia imperatyviąsias įstatymo normas, jam taikomos niekinių sandorių negaliojimo taisyklės, įtvirtintos CK 1.80 straipsnyje“ (pavyzdžiui, LAT 2011-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2011). CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ,,Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja“. Be to, CK 6.225 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog „Sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai“. LAT yra pasisakęs, kad „CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas“ (pavyzdžiui, LAT 2009-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009). Atsižvelgiant į tai, tikslinga pasisakyti dėl kiekvienos iš aukščiau nurodytų sąlygų atskirai.

30Dėl imperatyvių teisės normų, kurioms prieštarauja ginčijamas sandoris. LAT yra nurodęs, jog „Civilinių santykių subjektai yra varžomi ne tik tiesiogiai įstatyme įtvirtintų elgesio laisvės apribojimų, bet ir teisės principų. Kiekviena sutarties šalis, būdama sutartinių santykių dalyvė, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis). <...> CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti bendrieji teisės principai įpareigoja įgyvendinant civilines teises ir atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus. Civiliniai santykiai turi būti tvarkomi nepažeidžiant jų reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 1.2 straipsnyje, inter alia subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir kt. Civilinių teisių įgyvendinimas pažeidžiant imperatyviuosius teisės principus gali būti pagrindu konstatuoti teisės subjekto veiksmų neteisėtumą“ (pavyzdžiui, LAT 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2010). Be to, Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-21/2010 yra pažymėjęs, kad „Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str.). Šis principas yra inkorporuotas ir į sutarčių teisės nuostatas (CK 6.158 str.)“. Taigi neginčytina, kad bendrieji teisės principai įtvirtinti CK 1.5, 6.4 ir 6.158 straipsniuose, pasižymi imperatyviu pobūdžiu ir jų pažeidimas gali būti pakankamu savarankišku pagrindu pripažinti negaliojančiu konkretų sandorį CK 1.80 straipsnio pagrindu.

31Dėl Sutartimi pažeistų imperatyvių teisės normų ir tokio pažeidimo teisinių pasekmių. Sutartis iš esmės pažeidžia CK 1.5, 6.4 ir 6.158 straipsniuose įtvirtintus bendruosius teisės principus (teisingumą, protingumą ir sąžiningumą), nes prieštarauja Bendrovės veiklos tikslui – siekti ekonominės naudos (pelno), t. y. tokie Nuomos sutarties dalyvių veiksmai, kai Nuomos sutarties pagrindu yra sukuriamas įrankis piniginių lėšų išėmimui iš Bendrovės ir Bendrovė iš itin susijusio asmens „nuomojasi“ turtą, kuris yra visiškai nesusijęs su Bendrovės veikla ir realiai tokiai veiklai nebuvo naudojamas, negali būti laikomi normalia verslo praktika, atitinkančia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes toks lėšų mokėjimas iš esmės prisidėjo prie Bendrovės nemokumo. Tokiu būdu buvo nepagrįstai ir nesąžiningai sumažinta Bendrovės turto masė, o tai pažeidė tiek kitų Bendrovės kreditorių, tiek pačios Bendrovės interesus. Koncentruotumo tikslu nėra kartojami tie patys jau šiame patikslintame ieškinyje išdėstyti argumentai, susiję su Bendrovės turto masės sumažinimu, Bendrovės kreditorių ir pačios Bendrovės interesų pažeidimu, Nuomos sutarties šalių nesąžiningumu, tačiau visi jie mutatis mutandis turi būti taikomi pagrindžiant Nuomos sutarties negaliojimą CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Konstatavus, jog Nuomos sutartis pažeidė ir pažeidžia CK 1.80 straipsnio 1 dalį, darytina kita loginė išvada, jog Nuomos sutarties pripažinimas negaliojančia ir restitucijos taikymas yra vienintelis būdas atkurti (pašalinti) šia sutartimi atliktą esminį CK 1.5, 6.4 ir 6.158 straipsnių bendrųjų teisės principų pažeidimą. Priešingu atveju, t.y. Nuomos sutarties nepripažinus negaliojančia, atsakovė turėtų galimybę nepagrįstai praturtėti iš Bendrovės gautomis lėšomis, o Bendrovė negalėtų tokių lėšų skirti kreditorių reikalavimų patenkinimui. Įvertinus visa tai, darytina išvada, jog yra visos būtinosios faktinės ir teisinės sąlygos konstatuoti Nuomos sutarties negaliojimą ir CK 1.80 str. 1 d. pagrindu.

322.4. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.86 straipsnio pagrindu (sandorio fiktyvumo). CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog „Tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja)“. Pagal susiformavusią teismų praktiką bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (pvz., LAT 2008-06-25 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-337/2008; 2008-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008). Be to, bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais būtina išsiaiškinti, ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas bei kokia buvo tikroji sandorio šalių valia (pvz., LAT 2011-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2011). Taigi, esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Šio patikslinto ieškinio kontekste itin svarbus yra LAT išaiškinimas, kuris buvo pateiktas 2014-05-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014 – „Tokiu atveju, kai nė viena šalis jokių teisių ir pareigų pagal sandorį neįgyja, o išorinė sandorio forma panaudojama tik tam, kad viena šalis iš kitos gautų lėšas, nėra pagrindo konstatuoti, kad sandoris buvo įvykdytas“. Nurodomojoje civilinėje byloje LAT analizavo situaciją, kai šalys ginčijamu sandoriu siekė ne sukurti realius civilinius teisinius santykius, o sudaryti sąlygas atsakovui išsimokėti ieškovui priklausančias lėšas, t.y. sukurti įrankį piniginių lėšų išėmimui. Taigi tokie sandoriai, kurių pagrindu atliekami tik piniginių lėšų mokėjimai, tačiau, kurie neturi realaus turinio, pagal LAT praktiką gali būti pripažinti negaliojančiais CK 1.86 str. 1 d. pagrindu. Šiuo atveju, remiantis patikslintame ieškinyje išdėstytų argumentų pagrindu, darytina išvada, jog yra visos būtinosios sąlygos pripažinti Nuomos sutartį negaliojančia CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes, kaip patvirtina prieš tai pateikti argumentai, sandoris savo turinio prasme buvo fiktyvus ir realiai nebuvo įgyvendinamas bei buvo nesusijęs su Bendrovės vykdoma ūkine-komercine veikla bei Bendrovės interesais, o ginčo turtas buvo naudojamas asmeninių atsakovės ir vadovo poreikių tekinimui (koncentruotumo tikslu tie patys argumentai nekartojami), o tikroji šalių valia buvo sukurti formalų įrankį piniginių lėšų išėmimui iš Bendrovės, t. y. formalaus ir realaus turinio neturinčio sandorio pagrindu atlikti mokėjimus atsakovei ir tokiu būdu mažinti Bendrovės turto masę (koncentruotumo tikslu tie patys argumentai nekartojami). Taigi, remiantis CK 1.86 straipsnio 1 dalimi ir šios normos aiškinimo ir taikymo teismine praktika, yra savarankiškas pagrindas ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu ir šiuo pagrindu (CK 1.86 str. 1 d.).

333. Dėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinių pasekmių (restitucijos)

34Pripažinus Nuomos sutartį negaliojančia CK 6.66 straipsnio, 1.82 straipsnio 1 dalies, 1.80 straipsnio 1 dalies ir / ar 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu, remiantis atitinkamai CK 6.66 str. 4 d., 1.82 str. 4 d., 1.80 str. 2 d., 1.86 str. 2 d., turėtų būti taikoma restitucija, t. y. Bendrovė turėtų atgauti tai, ką atsakovei perdavė Nuomos sutarties pagrindu – Bendrovei iš atsakovės turėtų būti priteista Nuomos sutarties pagrindu išmokėta suma – 375.852,03 Lt 342.720,00 Lt + 33.132,03 Lt. Be to, su patikslintu ieškiniu pateikti banko sąskaitos išrašai patvirtina, jog Bendrovė yra sumokėjusi nuo nuomos mokesčio, mokėto pagal Nuomos sutartį, paskaičiuotą Gyventojų pajamų mokestį (GPM) Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Pateikiamuose banko sąskaitos išrašuose GPM mokėjimai, susiję su pagal Nuomos sutartį mokėtu nuomos mokesčiu, buvo mokami kaip „GPM nuo A klasės pajamų, nesusijusių su darbo santykiai“ ir buvo mokami bendrai (neišskiriant atitinkamos sumos) su kitais tapačiais mokėjimais. Papildomai pažymėtina, jog GPM sumos, sumokėtos nuo pagal Nuomos sutartį mokėto nuomos mokesčio (56 772 Lt), yra reikalaujama iš atsakovės, nes: visa nuomos mokesčio suma, kuri buvo priskaičiuota ir išmokėta atsakovės naudai (342 720 Lt), yra vertinama kaip atsakovės pajamos (Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 14 p.) ir tai, kad, remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 str. 1 d., GPM nuo A klasės pajamų turėjo išskaičiuoti ir sumokėti Bendrovė, nekeičia pačių pajamų esmės, t.y. visa suma (342 720 Lt) buvo išmokėta Atsakovės naudai, tačiau mokestinę dalį (GPM – 56 772 Lt) dėl specialiojo teisinio reguliavimo Bendrovė turėjo tiesiogiai sumokėti VMI. Kitaip sakant, GPM sumokėjimo modelis nekeičia pačios esmės – atitinkama suma (342 720 Lt) vertinama kaip atsakovės pajamos, kurias atsakovei sumokėjo Bendrovė, ir tokią sumą atsakovė turi grąžinti Bendrovei šio patikslinto ieškinio tenkinimo atveju. Pažymėtina, jog atsakovė, grąžinusi atitinkamas sumas Bendrovei, turėtų teisę susigrąžinti/įskaityti savo turimą mokestinę permoką, susidariusią (susidarysiančią) sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindu. Būtent dėl atsakovės ir Vadovo veiksmų (jų iniciatyva) buvo sudarytas ginčijamas sandoris, todėl būtų teisinga, protinga ir sąžininga, jog tokio sandorio neigiamus padarinius kompensuotų (buvusią padėtį atstatytų) ne trečiasis asmuo (šiuo atveju – valstybė), o tas asmuo, kuris gavo nesąžiningą ir neteisėtą naudą iš tokių veiksmų, t. y. atsakovė. Atsakovė, sugrąžinusi visą jos naudai išmokėtą sumą, turėtų teisę susigrąžinti/įskaityti savo turimą mokestinę permoką, susidariusią (susidarysiančią) sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindu. Remiantis išdėstytų argumentų pagrindu darytina, išvada, jog visa suma, kuri buvo sumokėta pagal Nuomos sutartį (375 852,03 Lt), turėtų būti priteista iš atsakovės, t. y. asmens, kuris tiesiogiai gavo visą naudą.

35Atsakovė atsiliepime į ieškinį (1 t., b. l. 91–99) ir į patikslintą ieškinį (t. 6, b. l. 168–177) prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nesutinka su patikslinto ieškinio reikalavimais.

36Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu tikslų bei teisinių prielaidų.

37CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos. Sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Pabrėžtina, jog šis principas negali būti ribojamas be pakankamo teisinio pagrindo. Sandorių negaliojimo institutas turi užtikrinti civilinių teisiniu santykių stabilumą, įgytų teisiu ilgaamžiškumą ir jų gerbimą, todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (LAT 2000-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-905/2000). Nagrinėjant šią bylą būtina įsitikinti, ar šiuo atveju egzistuoja pakankamas pagrindas nukrypti nuo sutarties laisvės principo, ir ar ieškovo teisės bei teisėti interesai negali/negalėjo būti apginti kitu būdu. Atsakovės vertinimu, šiuo atveju toks pagrindas neegzistuoja. ieškinio argumentai iš esmės grindžiami Sutarties nenaudingumu / nereikalingumu Bendrovei, tačiau ieškovas nesinaudoja / nėra pasinaudojęs kitais savo teisių gynybos būdais, kurie, be kita ko, labiau atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 1.5 str.).

38CK 2.87 straipsnyje nustatytos juridinio asmens organų narių pareigos. 1-ajame atitinkamo straipsnio punkte įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario pareiga veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu. Vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 1 dalimi bei 6.246 straipsnio 1 dalimi, asmens, netinkamai vykdžiusio sutartyje ar įstatymuose įtvirtintas pareigas atžvilgiu gali būti taikoma civilinė atsakomybė nuostolių atlyginimo forma. BUAB „Kraujo donorystės centras“ manant, jog buvęs Bendrovės vadovas nesąžiningai sudarė Bendrovės veiklos tikslams prieštaraujantį sandorį, Bendrovės teisės galėtų būti ginamos reiškiant ieškinį dėl Bendrovei padarytų nuostolių atlyginimo, tačiau ieškovas šiuo atveju nedaro, siekdamas išimties iš sutarties laisvės principo taikymo.

39Dėl ieškovo pozicijos, jog Sutartis buvo sudaryta nesąžiningai, „siekiant išmokėti Bendrovei priklausančias pinigines lėšas“. Šis teiginys byloje visiškai neįrodytas. Vadovo ir atsakovės nesąžiningumą ieškovas grindžia teiginiais apie itin artimus santykius ir bendro vaiko auginimą, tačiau ginčo Sutartis sudaryta 2006-ųjų metų liepos 3 dieną, taigi, Sutarties šalių nesąžiningumą / sąžiningumą reikalinga vertinti Sutarties sudarymo metu. Jokie į bylą pateikti duomenys nepatvirtina, kad 2006-07-03 atsakovė ir Vadovas būtų buvę susiję artimais santykiais, būtų „vedę bendrą gyvenimą“ ar „auginę bendrą vaiką“. Byloje esantys rašytiniai įrodymai liudija, kad bendras atsakovės ir trečiojo asmens vaikas gimė 2011-aisiais metais, o jokių duomenų, patvirtinančių atitinkamų asmenų „artimus ryšius“ 2006-ųjų metų liepos mėnesį byloje nėra. Šis ieškovo argumentas atmestinas. Į bylą pateiktos fotonuotraukos negali būti laikomos patikimais įrodymais, kadangi elektroninėje/kompiuterinėje laikmenoje saugomų fotonuotraukų rekvizitai („Properties“), t. y. fotonuotraukos padarymo data („Date taken“), matmenys („Dimensions“), įrenginio pavadinimas („Camera maker“), fotonuotraukos pavadinimas („Name“) ir bet kurie kiti rekvizitai gali būti neribotą kiekį kartų bet kurio asmens, turinčio prieigą prie atitinkamų fotonuotraukų, pakeisti. Natūralu ir visiškai neabejotina, jog teikdamas į bylą fotonuotraukas, esančias jo dispozicijoje, ieškovas atvaizdavo jose atsispindinčią informaciją bei informaciją apie nuotraukų rekvizitus taip, kaip jam naudinga šioje civilinėje byloje. Beje, vien asmenų nufotografavimo bendroje nuotraukoje/kartu faktas jokiu būdu neleidžia daryti išvadų apie jų tarpusavio santykių pobūdį. Taigi, į bylą pateiktos fotonuotraukos nelaikytinos įrodymais, patvirtinančias ieškovo poziciją dėl Sutarties šalių nesąžiningumo Sutarties sudarymo metu. Byloje paaiškinimus davęs Vadovas paaiškino, kad administratoriaus dispozicijoje esančiuose bendrovės kompiuteriuose yra / buvo aibė nuotraukų, kurios paneigia ieškovo poziciją ir patvirtina atsakovės bylos nagrinėjimo metu įvardintas faktines aplinkybes, tačiau jos į bylą pateiktos nebuvo. Vadovas paaiškino, jog fotonuotraukos atrinktos selektyviai, jų duomenys/rekvizitai absoliučiai neatitinka tikrosios situacijos, skirtingu metu darytos nuotraukos sąmoningai sugrupuotos tokiu būdu, kad sudaryti klaidingą įspūdį apie jų padarymą tuo pat metu. Esant aptariamoms aplinkybėms ir esant neabejotinai ieškovo galimybei modifikuoti visus turimų fotonuotraukų duomenis, šie „įrodymai“ teismo turi būti vertinami kritiškai, ir jais negali būti remiamasi priimant sprendimą šioje civilinėje byloje.

40Visiškai neįrodytas ieškovo teiginys, jog 2008-aisiais prasidėjo Bendrovės finansinės problemos. Analizuojant Sutarties teisėtumą būtina vertinti Bendrovės finansinę būklę 2006-aisiais metais, tuo tarpu byloje esantys rašytiniai įrodymai (Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio dokumentai už 2005–2006-uosius metus) patvirtina, jog Sutarties sudarymo metu Bendrovės būklė buvo finansiškai stabili ir gera. Negana to, į bylą pateikti Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio dokumentai už 2009–2010-uosius metus liudija, kad Bendrovės 2008-ųjų metų galutiniai finansiniai rodikliai atspindi tik laikinus finansinius netekimus, kurie 2009-aisiais ne tik buvo likviduoti, bet Bendrovė toliau sėkmingai uždirbo pelną. Taigi, nei 2006-aisiais, nei po to einančiais metais Bendrovė tęstinių finansinių problemų, kurias galėjo sąlygoti ar sąlygojo Sutarties sudarymas, ir kurios galėjo įtakoti ar įtakojo Bendrovės mokumą taip, kad ji buvo privesta prie bankroto, neturėjo. Tai liudija byloje esantys rašytiniai įrodymai. Ieškovas apskritai nėra įrodęs, kokių Bendrovės kreditorių interesai buvo pažeisti sudarant ginčo Sutartį – visiškai neaišku, ar kurių nors 2006-aisiais metais egzistavusių Bendrovės kreditorių reikalavimai apskritai nebuvo patenkinti. Dėl šių priežasčių aptariamas ieškovo argumentas taip pat atmestinas kaip neįrodytas bei nesudarantis pagrindo tenkinti ieškinį.

41Ieškovas neįrodė, kad Sutarties kaina yra akivaizdžiai per didelė. Ieškovas apskritai neįrodinėjo Sutarties kainos bei atitinkamo laikmečio analogiškų sutarčių kainų lyginamoji analizė į bylą nebuvo teikta, jokių objektyvių duomenų, liudijančių, kokia galėjo būti „protinga“ Sutarties kaina, ieškovas nepateikė, šis ieškovo argumentas laikytinas nesudarančiu jokio pagrindo tenkinti ieškinį.

42Taip pat į bylą ieškovas apskritai nėra pateikęs jokių duomenų apie tai, kokie Bendrovės kreditoriai egzistavo, ir ar apskritai egzistavo Sutarties sudarymo metu. Ieškovas nepateikė į bylą ir duomenų apie tai, ar bankroto bylos iškėlimo dienai Bendrovė nebuvo atsiskaičiusi su nors vienu kreditoriumi, kurio kreditorinis reikalavimas susidarė iki Sutarties sudarymo.

43Ieškovo teiginys, jog Sutarties pagrindu išsinuomoto turto BUAB „Kraujo donorystės centras“ nenaudojo Bendrovės reikmėms, taip pat vertintinas kritiškai, kaip nesudarantis pagrindo patikslinto ieškinio tenkinimui. Atsakovė šiuo atveju yra nekilnojamojo turto nuomotoja, Sutarties pagrindu perdavusi ginčo Patalpas ieškovo valdymui. Įrodinėjimo našta šiuo atveju negali būti paskirstoma taip, kad atsakovė būtų įpareigojama įrodyti tas aplinkybes, kurių ji kaip nuomotoja neturi galimybės įrodyti ir / ar neprivalo fiksuoti bei žinoti – įrodyti, jog nuomininkas iš tiesų naudojosi jam perduotomis patalpomis. Nesant atsakovės nesąžiningumo Sutarties sudarymo metu, nepasitvirtinus kitoms aukščiau nurodytoms aplinkybėms, sudarančioms faktinį ieškinio pagrindą, ieškinys negali būti patenkintas tuo motyvu, kad atsakovė leistinais įrodymais nepaneigė ieškovo neįrodytos pozicijos, paremtos subjektyviais, hipotetiniais teiginiais. Priešingu atveju, t. y. patenkinus ieškinį ne dėl to, kad įrodė tas, kuris teigė, o dėl to, kad neįrodė tas kuris neigė, būtų formuojama ydinga teismų praktika iš nuomos santykių gimstančiuose civiliniuose ginčuose - laikantis tokios nuomonės sektų išvada, jog bet kuris nuomotojas, kuris nefiksuoja/nekontroliuoja nuomininko veiklos išnuomotose patalpose (kas yra absoliučiai normalu ir įprasta) ir nerenka naudojimosi išnuomotomis patalpomis įrodymų, nuomininkui neigiant naudojimosi faktą būtų priverstas grąžinti sumokėtą nuomos mokestį. Akivaizdu, jog tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.), todėl tokia praktika absoliučiai ydinga. Beje, nepaisant to, kad atsakovė neprivalėjo įrodinėti ginčo pastatų naudojimo fakto, į bylą pateiktas antstolio R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas paneigia bet kokias ieškovo atstovų interpretacijas apie tai, jog ginčo pastatai „negalėjo būti naudojami“, jų „neįmanoma naudoti“, prie jų „neįmanoma privažiuoti“ sunkiasvorėmis transporto priemonėmis – antstolio parengtame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole labai aiškiai užfiksuota, kad atitinkami ieškovo teiginiai atmestini, kadangi vilkikas su puspriekabe gali privažiuoti, privažiuoja prie ginčo turto ir atlieka manevrus. Į bylą pateiktos fotonuotraukos negali būti laikomos patikimais įrodymais, patvirtinančiais „nesinaudojimo“ ginčo patalpomis faktą, kadangi elektroninėje/kompiuterinėje laikmenoje saugomų fotonuotraukų rekvizitai („Properties“), t. y. fotonuotraukos padarymo data („Date taken“), matmenys („Dimensions“), įrenginio pavadinimas („Camera maker“), fotonuotraukos pavadinimas („Name“) ir bet kurie kiti rekvizitai gali būti neribotą kiekį kartų bet kurio asmens, turinčio prieigą prie atitinkamų fotonuotraukų, pakeisti. Taigi, patikimais įrodymais elektroninėje laikmenoje esančios fotonuotraukos negali ir neturi būti laikomos.

44Net tuo atveju, jei ieškovo suformuluotą poziciją teismas laikytų pagrįsta, t. y. konstatuotų, jog Sutarties sudarymas nebuvo būtinas Bendrovei ir / ar jog Bendrovė nesinaudojo išsinuomotu turtu ir / ar jog Sutarties kaina buvo neprotingo dydžio, tai nesudarytų pagrindo ieškinį tenkinti – to pasėkoje galėtų būti keliamas buvusio Bendrovės valdymo organo, sudariusio aptariamą sandorį, atsakomybės už Bendrovei padarytą žalą klausimas, tačiau tai jokiu būdu nesudarytų pagrindo pripažinti Sutartį negaliojančia ieškovo nurodomais pagrindais. Manant, jog buvęs Vadovas nesąžiningai sudarė Bendrovės veiklos tikslams prieštaraujantį sandorį, Bendrovės teisės galėtų būti ginamos reiškiant ieškinį dėl Bendrovei padarytų nuostolių atlyginimo, tuo tarpu Sutarties pripažinimui negaliojančia pakankamo pagrindo tokiu atveju nebūtų, kadangi sutarties laisvės principas negali būti ribojamas be pakankamo teisinio pagrindo – sandorių negaliojimo institutas turi užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą, todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu esant galimybei Bendrovės teises ginti kitu teisės aktuose nustatytu būdu šiam stabilumo tikslui prieštarautų (LAT 2000-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-905/2000).

45Ieškovo argumentai, neva dirbdama bendrovėje UAB „RVK“ atsakovė gaudavo ženkliai mažesnį atlygį nei darbo Bendrovėje metu, taip pat buvusioje bendrovėje naudojo tokius „realius veiklos metodus“ kaip magistro darbo pardavimas, taip pat nesudaro jokio pagrindo Sutarties naikinimui. Faktinė aplinkybė, neva atsakovei dirbant UAB „RVK“ ji pardavė savo magistro darbą pagal „fiktyvią rinkos kainų tyrimo pirkimo–pardavimo sutartį“ byloje neįrodyta. Ieškovas poziciją grindžia niekuo nepagrįstu straipsniu „internetinėje spaudoje“, atsakovė akcentuoja, kad „fiktyvi rinkos kainų tyrimo pirkimo–pardavimo sutartis“ tarp jos ir UAB „RVK“ sudaryta nebuvo, baudžiamoji ar kitokia atsakomybė už „fiktyvios rinkos kainų tyrimo pirkimo–pardavimo sutarties“ sudarymą jai nebuvo taikoma, todėl akivaizdu, jog tokia ieškovo pozicija vėlgi vertintina kaip absoliučiai nepagrįsta. Atitinkamos faktinės aplinkybės nėra niekaip susiję su ginčo dalyku šioje civilinėje byloje, todėl teismas neturėtų jų priimti domėn ir / ar vertinti priimdamas sprendimą.

46Vadovaujantis LAT praktika, sprendžiant dėl actio Pauliana taikymo byloje, actio Pauliana siekiamų tikslų bei CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana taikymo sąlygų viseto kontekste būtina įvertinti, ar šis institutas taikytinas ginčo santykiams (LAT 2001-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006, 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Kasacinės instancijos teismas savo praktikoje yra pažymėjęs: „actio Pauliana – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, kad actio Pauliana institutas skirtas kreditoriaus teisėms apginti nuo tokio nesąžiningo skolininko, kuris, perleidęs savo turtą trečiajam asmeniui, tampa nemokus, todėl negali vykdyti savo prievolės kreditoriui ir taip pažeidžia kreditoriaus teises. Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana ieškinį, pirmiausia siekia atkurti pažeistą skolininko mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims.“ (LAT 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas akcentuoja kompensacinį actio Pauliana instituto pobūdį, ir nurodo, jog actio Pauliana institutas taikytinas skolininko sudarytiems turto/turtinių teisių perleidimo sandoriams. Nuoseklios kasacinės instancijos teismo praktikos analizė suponuoja aiškią ir nedviprasmišką išvadą - actio Pauliana institutas taikytinas tik perleidimo sandoriams, kuriuos pripažinus negaliojančiais atkuriamas pažeistas skolininko mokumas ir tokiu būdu apginami kreditoriaus interesai, ko pasėkoje padidėja skolininko kreditorių galimybės gauti savo reikalavimo patenkinimą (LAT praktika dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga (Teismų praktika, 2008-09-21, Nr. 29): „Jeigu byloje nustatoma, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, turėjo tikslą ne patenkinti savo reikalavimą, o kad teismas pripažintų sandorį negaliojančiu, toks ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu negalėtų būti tenkinamas“. Priešingu atveju actio Pauliana institutu grindžiami reikalavimai negali būti tenkinami. Nuomos sutartis apskritai nelaikytina perleidimo sandoriu CK prasme. Priešingai nei teigiama ieškinyje, actio Pauliana institutas šiuo atveju negali būti taikomas, o ieškovo ieškininiai reikalavimai privalo būti atmesti kaip teisiškai nepagrįsti.

47Atsakovė nesutinka su ieškovo teigimu, jog Sutartis pripažintina negaliojančia ir CK 1.80 str. pagrindu, kadangi ji prieštarauja Bendrovės veiklos tikslams. CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams.“ Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekė užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, trečiųjų asmenų apsaugą, apribojo galimybę ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius motyvuojant tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens tikslams arba pažeidžia juridinių asmenų valdymo organų kompetenciją. Kasacinio teismo praktika dėl galimybės ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui, t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, yra nuosekliai plėtojama ta linkme, jog, sprendžiant dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo, būtina nustatyti tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatusis juridinis asmuo; antra, prieštarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan., ar ne; trečia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens – veikė kita sandorio šalis sąžiningai ar ne, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 str. 7d.).

48Patikslintame ieškinyje teigiama, jog ieškovo teises ir teisėtus interesus reikalinga ginti pripažįstant Sutartį, ir tokia pozicija motyvuojama Sutarties sudarymu nenaudingomis Bendrovei sąlygomis. Esant aptariamai situacijai ieškovas savo teises galėtų ginti reikšdamas teisme ieškinį buvusiam Bendrovės valdymo organui, sudariusiam aptariamą sandorį, dėl žalos atlyginimo – ieškovui įrodžius, jog Sutarties sąlygos neatitiko Bendrovės tikslo siekti pelno, jo interesai galėtų būti ginami priteisiant to pasėkoje patirtus nuostolius. Ieškovas šiuo atveju siekia pripažinti negaliojančiu ginčo sandorį, kai tuo tarpu jo teisės galėtų ir turėtų būti ginamos kitu būdu, išvengiant būtinybės nukrypti nuo civilinių teisinių santykių stabilumo principo. BUAB „Kraujo donorystės centras“ ieškinyje/patikslintame ieškinyje nurodoma, jog Sutarties sudarymas yra „absoliučiai nesuderinamas su pelno siekimu“, atitinkamos Sutarties pagrindu mokėtas nuomos mokestis yra nepagrįsto dydžio, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų. Šalies reikalavimai ir atsikirtimai privalo būti įrodyti (CPK 178 str.), tuo tarpu ieškovo pozicija dėl ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu grindžiama deklaratyviais teiginiais. Esant atitinkamai situacijai, ieškovo reikalavimai pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu pagal CK 1.82 straipsnį negali būti tenkinami.

49Taip pat kritiškai vertintinas ieškovo teiginys, jog Sutartis pripažintina negaliojančia ir CK 1.80 straipsnio pagrindu, kadangi ji pažeidžia imperatyvias įstatymo normas. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.“ Niekiniais ir negaliojančiais pagal šią įstatymo nuostatą pripažįstami sandoriai, kurie prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, pažeidžia jų reikalavimus. Šis straipsnis, kaip ir bet kuri kita teisės norma, turi būti taikomas atsižvelgiant į jos tikslus. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, tačiau, kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Atsiradusius civilinius teisinius santykius galima griauti vadovaujantis aptariama teisės norma tik tada, kai neabejotinai įrodyta, kad jie susiklostė pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas, ir tai lėmė viešojo ar privataus intereso, ginamo tų imperatyviųjų teisės normų, pažeidimą. Tokios pozicijos laikomasi LAT praktikoje (LAT 2000-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-905/2000; 2003-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003; 2007-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2007). Vertinant sandorį kaip niekinį pagal CK 1.80 straipsnį, turi būti įrodytas toks įstatymo reikalavimo pažeidimas, kad būtų neginčijamai aišku, jog yra pažeista imperatyvioji įstatymo nuostata, ir jos pažeidimas lemia viešojo ar privataus intereso pažeidimą. Imperatyvias įstatymo normas CK galima pažinti iš to, ar įstatymų leidėjas nustatė, kad sandoriai, prieštaraujantys normai, turi būti niekiniai, taip pat iš to, ar jose aiškiai išreikšti draudimai. Ieškinys dalyje dėl ginčo sandorio negaliojimo pagal CK 1.80 straipsnį grindžiamas ne imperatyviųjų teisės normų, o bendrųjų civilinės teisės principų pažeidimu. Kaip teisingai nurodo pats ieškovas, civilinių teisių įgyvendinimas pažeidžiant bendruosius teisės principus galėtų būti pagrindu konstatuoti teisės subjekto veiksmų neteisėtumą, tačiau atsakovė pabrėžia, jog tai negali būti pagrindu sandorio pripažinimui niekiniu ir negaliojančiu pagal aptariamą teisės normą, t. y. CK 1.80 str. Sutartis nepažeidžia jokių imperatyviųjų teisės normų, todėl priešinga ieškovo pozicija vertintina kritiškai. Ieškinyje/patikslintame ieškinyje neįvardijamos jokios imperatyvios teisės normos, kurių pažeidimo pasekme galėtų būti ginčo sandorio pripažinimas negaliojančiu, todėl ieškinys aptariamoje dalyje yra visiškai nepagrįstas.

50Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo A. J. V. prašė ieškinį atmesti (t. 2, b. l. 156–163). Trečiojo asmens teigimu, ieškovas, grįsdamas savo reikalavimą, privalo pateikti į bylą objektyvius duomenis, kad: 2006-07-03 sudarydamos sutartį, šalys buvo nesąžiningos; 2006-07-03 Bendrovės turtinė padėtis buvo sudėtinga ar nuostolinga; 2006-07-03 sutarties kaina buvo per didelė, konkretizuojant, kokia ji turėjo būti ir kiek viršijo toleruotiną ribą, bei tai įrodyti. Į bylą nepateikta nei vieno įrodymo, patvirtinančio šias aplinkybes. Ieškovas apskritai neteigia, kad Sutarties sudarymo metu šios aplinkybės egzistavo – savo poziciją dėl būtinybės pripažinti Sutartį negaliojančia nuo sudarymo momento ieškovas motyvuoja aplinkybėmis, kurių atsiradimo laikas ženkliai vėlesnis nei Sutarties sudarymo data. Esant tokiam ieškinio pagrindui bei dalykui visiškai akivaizdu, jog ieškinio reikalavimai turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Priešingu atveju būtų grubiai pažeistos įrodinėjimą reglamentuojančios procesinio įstatymo nuostatos. Net ir tuomet, kai ieškovu byloje yra bankrutuojanti bendrovė ir teismas privalo būti aktyvus, tai nereiškia, kad teismas pats turi formuluoti, konkretinti ieškovo poziciją ir reikalavimus arba pats aiškintis aplinkybes, kurių ieškovė nenurodo kaip ieškinio pagrindo. Vienintelis argumentas, kuriuo ieškovas grindžia savo reikalavimus pripažinti Sutartį negaliojančia pagal CK 6.66, 1.82 ir 1.80 straipsnius, yra Sutarties kaina. Ieškovo teigimu, Sutarties kaina yra nepagrįsta, todėl Sutartis pažeidžia Bendrovės kreditorių interesus ir prieštarauja Bendrovės interesams bei veiklos tikslams. Sudarius ekonomiškai nepagrįstą bei įmonei nenaudingą sandorį ta apimtimi, kuria nustatyta akivaizdžiai per didelė sutarties objekto kaina, šio pažeidimo padariniu gali būti sprendžiamas klausimas dėl tos sandorio dalies pripažinimo negaliojančia, kurioje sandorio kaina yra per didelė. Ieškovas turėtų įrodyti, kiek kaina yra per didelė, ko pasėkoje teismas galėtų vertinti, ar egzistuoja teisinis pagrindas naikinti sandorį atitinkamoje dalyje. Ieškovas privalo įrodyti visas actio Pauliana instituto taikymo sąlygas, iš kurių esminė – Bendrovės ar jos kreditorių teisių pažeidimas. Ieškovo pozicija dėl Bendrovės ir jos kreditorių teisių pažeidimo, kurį neva sąlygojo Sutarties sudarymas, yra absoliučiai neįrodyta. Ieškovas apsiriboja abstrakčiais teiginiais apie Sutarties pagrindu nustatytą „akivaizdžiai nepagrįstą“ nuomos kainą, tačiau to, kaip tai įtakojo Bendrovės mokumą ir/ar Bendrovės kreditorių galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą, nepaaiškina. Negana to, ieškinyje apskritai neanalizuojama, ar su kuriais nors kreditoriais, kuriuos Bendrovė turėjo sudarydama Sutartį (t. y. 2006 m. liepos mėnesį), apskritai liko neatsiskaityta iki Bendrovės bankroto bylos iškėlimo, tuo tarpu nesant šiai sąlygai nėra pagrindo konstatuoti, kad Sutarties sudarymas iš tiesų sąlygojo Bendrovės kreditorių teisių pažeidimus. Esant atitinkamai situacijai nėra jokio pagrindo pritarti ieškovo prielaidoms apie Sutarties neigiamą įtaką Bendrovės mokumui. Dėl Sutarties šalių sąžiningumo. Jokio pagrindo daryti prielaidas apie šalių nesąžiningumą nėra. Sutarties sudarymo metu atsakovė darbo ar kitokiais santykiais nebuvo susijusi nei su Bendrove, nei su A. J. V., todėl ieškovo pozicija apie nesąžiningą atsakovės bei trečiojo asmens elgesį Sutarties sudarymo metu yra visiškai nepagrįsta. Civilinėje teisėje galiojanti sąžiningumo prezumpcija reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu kol neįrodyta kitaip. Kadangi ieškovas į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų, įrodančių Sutarties šalių nesąžiningumą, konstatuotina, jog sudarydamos Sutartį šalys buvo sąžiningos. Dėl šių priežasčių ieškovo reikalavimas pripažinti Sutartį negaliojančia pagal CK 6.66 straipsnį turėtų būti atmestas – ieškovui neįrodžius, kad esamu atveju egzistuoja visos sąlygos actio Pauliana instituto taikymui. Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti Sutartį negaliojančia pagal CK 1.82 straipsnį dėl prieštaravimo Bendrovės veiklos tikslams. CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams.“ Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekė užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, trečiųjų asmenų apsaugą, apribojo galimybę ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius motyvuojant tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens tikslams arba pažeidžia juridinių asmenų valdymo organų kompetenciją. Kasacinio teismo praktika dėl galimybės ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui, t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, nuosekliai plėtojama ta linkme, jog, sprendžiant dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo, būtina nustatyti tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: 1) sudarė sandorį viešasis ar privatusis juridinis asmuo; 2) prieštarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan., ar ne; 3) jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens – veikė kita sandorio šalis sąžiningai ar ne, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; 4) konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 str. 7 d.). Ieškinyje teigiama, jog Bendrovės teises ir teisėtus interesus reikalinga ginti pripažįstant Sutartį negaliojančia, ir tokia pozicija motyvuojama Sutarties sudarymu nenaudingomis bendrovei sąlygomis. Nagrinėjamu atveju ieškovas savo teises galėtų ginti reikšdamas teisme ieškinį dėl žalos atlyginimo A. J. V., kaip buvusiam bendrovės vadovui, sudariusiam Sutartį. Ieškovui įrodžius, jog Sutarties sąlygos neatitiko Bendrovės tikslo siekti pelno, jo interesai galėtų būti ginami priteisiant dėl to patirtus nuostolius. Tačiau ieškovas siekia pripažinti negaliojančia Sutartį, tokiu būdu nukrypstant nuo civilinių teisinių santykių stabilumo principo, todėl ieškinys turėtų būti atmestas dėl pasirinkto netinkamo teisių gynybos būdo. Be to, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CK 1.82 straipsnyje nustatyti pagrindai sandoriams pripažinti negaliojančiais savaime nėra siejami su juridinio asmens sudarymo sandorių komercine nauda. Ši aplinkybė galėtų turėti reikšmės juridinio asmens sudaromų sandorių galiojimui tik tada, jei juridinio asmens teisnumą ir veiklos tikslus apibrėžiančiuose įstatymuose ar jų pagrindu sudarytuose steigimo dokumentuose būtų nurodyta pareiga sudaryti tik komerciškai naudingus sandorius. Priešingu atveju būtų neproporcingai pažeidžiamas teisinių santykių stabilumo principas. LAT 2011-12-16 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-511/2011 pabrėžė, kad „ūkinėje veikloje egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, todėl versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo. Jei sandorius, kaip prieštaraujančius juridinio asmens teisnumui, būtų leidžiama ginčyti vien dėl to, kad jie tiesiog komerciškai nenaudingi, rinkose kiltų didelis ekonominis nestabilumas ir netikrumas, nes bet kokie vienai šaliai komerciškai nenaudingi sandoriai galėtų būti ginčijami. Suprantama, kad tokiu atveju svarbus civilinės teisės tikslas – užtikrinti sąžiningą ir teisėtą civilinę apyvartą – nebūtų pasiektas, nes būtų sudarytos kliūtys egzistuoti pačiai civilinei apyvartai.“ Todėl ieškovo argumentai, susiję su CK 1.82 straipsnio taikymu, akivaizdžiai prieštarauja LAT pozicijai ir todėl turi būti vertinami kritiškai, kaip nesudarantys pagrindo pripažinti Sutartį negaliojančia aptariamu pagrindu. Ieškovas prašo Sutartį pripažinta negaliojančia ir pagal CK 1.80 straipsnį, kaip iš esmės pažeidžiančią CK 1.5, 6.4 ir 6.158 straipsniuose įtvirtintus bendruosius teisės principus. Sandorio pagrindu atsiradusius civilinius teisinius santykius galima griauti, t. y. nukrypti nuo civilinių teisinių santykių stabilumo principo pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai įrodoma ir teisme konstatuojama, kad atitinkami santykiai susiklostė pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas, o tai lėmė viešojo ar privataus intereso, ginamo tų imperatyviųjų teisės normų, pažeidimą. Imperatyvios įstatymo normos – tai tokios įstatymo normos, kuriomis įstatymų leidėjas aiškiai nustatė, kad joms prieštaraujantys sandoriai turi būti vertinami kaip niekiniai, taip pat tos, kuriose labai aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšti draudimai. Ieškinys dalyje dėl ginčo sandorio negaliojimo pagal CK 1.80 straipsnį grindžiamas ne imperatyviųjų teisės normų, o bendrųjų civilinės teisės principų pažeidimu. Civilinių teisių įgyvendinimas pažeidžiant bendruosius teisės principus galėtų būti pagrindu konstatuoti teisės subjekto veiksmų neteisėtumą, tačiau tai negali būti pagrindu sandorį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnį. Sutartis nepažeidžia jokių imperatyviųjų teisės normų, todėl ieškovo reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovas prašo taikyti restituciją, priteisiant Bendrovei iš atsakovės visas pinigų sumas, sumokėtas atsakovei pagal Sutartį. Toks reikalavimas negali būti tenkinamas, kadangi nėra pagrindo patenkinti reikalavimą dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia. Restitucija negalėtų būti taikoma ieškovo nurodytu būdu net ir tuomet, jei teismas vis tik patenkintų reikalavimą dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia. Ieškovas, teigdamas, kad Sutartis pažeidžia Bendrovės kreditorių interesus ir Bendrovės interesus, nes jos kaina „nepagrįstai didelė“, prašo taikyti restituciją ne ta apimtimi, kuria Sutarties kaina yra „per didelė“, o visa apimtimi. Restitucijos taikymas neabejotinai nepagrįstai ir nesąžiningai pablogintų atsakovės padėtį, atitinkamai pagerinant bankrutuojančios Bendrovės padėtį – atsakovei kiltų prievolė grąžinti visas pinigų sumas, kurias Bendrovė sumokėjo už naudojimąsi atsakovei priklausančiomis patalpomis. Bendrovės naudojimasis atitinkamomis patalpomis taptų neatlygintinis. Toks restitucijos taikymas prieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo principams (CK 1.5 str.), todėl ji negali būti taikoma ieškovo nurodomu būdu.

51Trečiasis asmuo A. J. V. 2014-06-19 rašytiniuose paaiškinimuose (t. 3, b. l. 146–148) nurodė, kad iš ( - ), Kaune esančio šaldiklio pakrauta šviežiai šaldyta kraujo plazma (kuri gamybos proceso metu yra staigiai užšaldoma iki -80 laipsnių pagal Celsijų temperatūroje, po to laikoma ne aukštesnėje kaip -30 laipsnių temperatūroje ir kaip šviežiai šaldyta plazma perduodama gamybai; pati šviežiai šaldyta plazma iki gamybos pradžios turi būti karantinuojama ne mažiau kaip 6 mėnesius, be to, šviežiai šaldyta plazma yra skirstoma į pirmakarčių plazmos donorų, pastovių plazmos donorų plazmą, vyrų ir moterų kraujo plazmą bei plazmą pagal atliktus infekcinius kraujo tyrimus – tą, kuri ištirta tik imunologinių testų pagalba, ir tą, kuri yra ištirta ir nukleino rūgščių amplifikacijos tyrimų pagalba, be to, dalis plazmos yra tiriama ir Lietuvoje neprivalomu testu dėl Parvo viruso 19; atitinkamai visų kategorijų plazma neturi būti maišoma, kiekvienas plazmos vienetas yra individualiai sužymėtas ir pagal savo kategoriją yra toliau gamyboje naudojamas vienokių ar kitokių vaistų gamybai skirtingose gamyklose) pagal poreikį būdavo perskirstoma nuomojamose patalpose ir aikštelėje Jonavos rajone, ir tai jau buvo perkančiosios įstaigos kompetencija nurodyti, kaip perskirstyti plazmos judėjimą pagal jos gamybos poreikius. Bendrovė pagal susitarimą suteikė patalpas ir aikštelę šviežiai šaldytos plazmos perskirstymui. Vienu metu perskirstymo procese galėdavo dalyvauti iki 3 puspriekabių su šaldymo įranga, po to dažniausiai tam tikram laikui sandėliavimo vietoje lieka viena speciali puspriekabė su šaldymo įranga, kuri šviežiai šaldytos plazmos temperatūros palaikymui naudodavo dyzelinį kurą arba elektrą pagal poreikį. Šis procesas yra sudėtinė šviežiai šaldytos plazmos perdavimo gamintojui dalis, be kurio nėra įmanomas visas procesas iki vaistų gamybos. Vien tik tai, kad plazmaferezė buvo vykdoma kelis metus ir šie procesai nevyko jokiose kitose įstaigos patalpose, yra aiškus įrodymas, kad patalpos ( - ) Jonavos rajone buvo naudojamos ir buvo naudojamos pagal paskirtį. Neturint aptariamų patalpų plazmaferezės būdu gauta plazma apskritai negalėjo būti realizuojama. Ieškovas galėtų paneigti, kad šie procesai vyko Jonavos rajone ( - ) nuomotose patalpose, pateikdama į bylą dokumentus, kuriuose šių procesų adresas būtų nurodytas kitose įstaigos patalpose. Šviežiai šaldyta plazma perkančiosios įmonės nuosavybei pereidavo ją pakrovus ir perdavus ( - ), Kaune tik pabaigus šviežiai šaldytos plazmos paėmimo ir užšaldymo procesą, tačiau ten dėl vietos stokos nebuvo ir nėra jokių galimybių perskirstyti ir toliau karantinuoti šviežiai šaldytą plazmą pagal perkančiosios įmonės gamybos poreikius. Bendrovė Kaune turėjo tik dvi aikšteles prie savo pastatų senamiestyje. Vienoje aikštelėje prie ( - ), Kaune esančio pastato tilpo tik vienas mikroautobusas ir vienas lengvasis automobilis, tačiau dėl įvažiavimo išmatavimų jokia puspriekabė ten įvažiuoti negalėjo, o kita aikštelė yra kieme prie ( - ), Kaune esančio pastato, į kur puspriekabė su šaldikliu net kraunant šviežiai šaldytą plazmą niekada nėra įvažiavusi dėl vietos ir įsukimo kampo stokos. Ieškovei kraunant šviežiai šaldytą plazmą ( - ), Kaune būdavo dalinai stabdomas eismas, vilkikas apsisukdavo ir atvažiuodavo prieš eismą ir pakrovus kuo skubiau išvažiuodavo. ( - ), Kaune pakrauta šviežiai šaldyta plazma dėl vietos ir šaldiklių stokos būdavo karantinuota tik vieną ar du mėnesius, tačiau tokiu būdu Bendrovė turėjo tiesioginės naudos, kadangi gaudavo apmokėjimą maždaug keturiais mėnesiais anksčiau, nesulaukusi 6 mėnesių karantinavimo pabaigos, o visas šviežiai šaldytos plazmos karantinavimas, laikymas ir paskirstymas gulė ant transportuotojų ir gamybos įmonės pečių. Smulkiai visas šis procesas yra aprašytas „Pilname plazmaferezės būdu gaminamos šviežiai šaldytos plazmos gamybos proceso aprašyme“.

52Ieškinys tenkintinas.

53Nustatyta, jog Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-1178-260/2013 2013-04-30 nutartimi, kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2013-06-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1700/2013 paliko nepakeistą, UAB ,,Kraujo donorystės centras“ (toliau – Bendrovė) yra iškelta bankroto byla ir jos bankroto administratoriumi yra paskirta UAB „Valnetas“.

54Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatyta, kad administratorius gali pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Be to, ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktas įpareigoja administratorių ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus. Kadangi ĮBĮ nereglamentuoja savarankiškų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, o tik akcentuoja ginčytinų sandorių požymius – priešingumą įmonės veiklos tikslams ir (arba) galimą įtaką įmonės mokumui, LAT suformavo aiškią ir nuoseklią praktiką, kad bankrutuojančios įmonės administratorius turi teisę ginčyti anksčiau sudarytus šios įmonės sandorius visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais (pavyzdžiui, LAT 2003-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003; 2004-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3-636/2004 ir kt.). Be to, LAT nuomone, „požymiai, kuriems esant administratorius turėtų reikšti ieškinį dėl bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių ginčijimo (priešingumas įmonės tikslams ir sandorio įtaka negalėjimui atsiskaityti su kreditoriais) dažnai egzistuoja kartu: negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais yra tokio sandorio padariniai: sumažėja skolininko turto vertė, išauga jo įsipareigojimai, apsunkinamas jų vykdymas; tokie nuostolingi sandoriai paprastai būna priešingi ir pagrindiniam įmonės tikslui siekti pelno“ (pavyzdžiui, LAT 2010-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2010).

55Bendrovės bankroto administratorius UAB „Valnetas“ (toliau – ieškovas), siekdamas apginti tiek Bendrovės kreditorių, tiek pačios Bendrovės teises ir teisėtus interesus, 2013-11-11 Kauno apygardos teismui pateikė ieškinį, prašydamas pripažinti negaliojančiu tuometinio Bendrovės vadovo A. J. V. (toliau – Vadovas) 2006-07-03 Bendrovės vardu su atsakove sudarytą Nuomos sutartį (toliau – Sutartis arba Nuomos sutartis) (1 t., b. l. 53–54), kuria atsakovė 5 metams išnuomojo Bendrovei 161,83 m2 bendro naudingo ploto gyvenamąsias patalpas, esančias Jonavos r. sav., ( - ) (toliau – Namas), už 3 530 Lt per mėnesį nuomos mokestį, kuris nuo 2008-02-01 buvo padidintas iki 7 450 Lt (1 t., b. l. 55). Be to, pagal Sutarties 3.2 punktą Bendrovė įsipareigojo apmokėti už nuo 2006-07-03 iki Sutarties pabaigos nuomos objekte sunaudotą elektros energiją, už kurią atsakovei sumokėta 33 132,03 Lt (1 t., b. l. 65–66). 2011-03-01 Priedu Nr. 1 prie Sutarties (t. 1, b. l. 56), bendru šalių sutarimu, Sutartis buvo nutraukta nuo 2011-04-01. Taigi iš viso Nuomos sutartis buvo vykdoma 57 mėnesius, ir per šį laikotarpį Bendrovė išmokėjo atsakovei 342 720 Lt nuomos mokesčio (t. 1, b. l. 57–60) ir 33 132,03 Lt už elektros energiją.

561. Dėl buvusio Bendrovės vadovo veiksmų ir sistemingo nesąžiningumo bei veikimo prieš Bendrovės ir jos kreditorių interesus.

57Juridinių asmenų registro išrašas su istorija (t. 1, b. l. 35–44) patvirtina, jog trečiasis asmuo A. J. V. nuo 2005-06-29 iki 2013-05-08 ėjo Bendrovės vadovo pareigas (toliau – Vadovas). 2013-05-07 pranešimas (t. 1, b. l. 45) patvirtina, jog Vadovas taip pat yra Bendrovės akcininkas, valdantis 50,89 % visų Bendrovės akcijų.

58Bendrovei, susidūrusiai su sisteminio ir ilgalaikio pobūdžio nemokumo problemomis, nuo 2012-12-19 Kauno apygardos teisme jos kreditoriai siekė iškelti Bendrovei bankroto bylą. Kauno apygardos teismas 2013-02-04 nutartimi iškėlė Bendrovei bankroto bylą, nutartį leido skubiai vykdyti, nustatė, kad įmonės vadovas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo šios nutarties paskelbimo privalo perduoti administratoriui turtą pagal finansinę atskaitomybę ir visus dokumentus. Vadovui teismo įpareigojimo neįvykdžius, teismas 2013-02-11 nutartimi laikinai nušalino jį nuo Bendrovės direktoriaus pareigų, 2013-02-11 nutartimi išdavė vykdomąjį raštą dėl priverstinio nutarties vykdymo, tačiau, kaip nurodyta 2013-04-04 nutartyje, Vadovas per kelis mėnesius taip ir neįvykdė minėtos nutarties ir teismo paskirtam bankroto administratoriui neperdavė bendrovės turto bei dokumentų. 2013-03-21 nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Kauno apygardos teismo 2013-02-04 nutartį ir perdavė bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėti iš naujo. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-1178-260/2013, pakartotinai spręsdamas bankroto bylos Bendrovei iškėlimo klausimą, 2013-04-04 nutartimi (t. 1, b. l. 46–48) taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė Bendrovės turto ir ūkinės veiklos administravimą, o laikinuoju administratoriumi paskyrė UAB „Valnetas“, kuriam suteikė visiško Bendrovės turto ir ūkinės veiklos administravimo teises. Kauno apygardos teismas ir 2013-04-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-1178-260/2013 nustatė būtinybę taikyti analogišką laikinąją apsaugos priemonę – iki tol, kol įsigalios nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, nustatyti Bendrovės turto ir ūkinės veiklos administravimą. Taigi Bendrovės bankroto bylos kėlimo metu Vadovas dėl netinkamo savo pareigų vykdymo buvo iš esmės nušalintas nuo Bendrovės vadovo pareigų.

59Pritariant ieškovo argumentams, pažymėtina, jog Vadovo ilgalaikis nesąžiningumas ir veikimas, nesuderinamas tiek su Bendrovės, tiek su kitų Bendrovės dalyvių, tiek su Bendrovės kreditorių interesais, konstatuotas:

60a) Kauno apygardos teismo 2013-02-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-1178-260/2013 (t. 1, b. l. 49–51), kur nurodyta, jog „<...> ir toliau eidamas įmonės vadovo pareigas A. J. V. gali atlikti veiksmus, kuriais būtų išslapstytas, iššvaistytas ar sunaikintas įmonės turtas bei dokumentai <...> įmonės vadovas ir toliau nevykdo savo pareigų perduoti įmonės dokumentus bei turtą administratoriui, vengia tai daryti <...> “;

61b) Kauno apygardos teismo 2013-04-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-1178-260/2013, kur konstatuota, jog „atsakovo vadovas ir toliau gali imtis veiksmų priešingų atsakovo ir jo kreditorių interesams su tikslu mažinti atsakovo turtą bei vilkinti atsiskaitymą su kreditoriais <...> Vengdamas vykdyti 2013-02-04 nutartį bei bankroto administratoriui perduoti visą atsakovo turtą bei dokumentus atsakovo vadovas, be kita ko, nepagrįstai trukdė ir pačiam bankroto administratoriui tinkamai vykdyti savo įgalinimus administruojant atsakovo veiklą bei saugant atsakovo turtą ir juo disponuojant. Tokie atsakovo vadovo veiksmai leidžia vertinti, kad, ir toliau eidamas įmonės vadovo pareigas, A. J. V. gali atlikti veiksmus, kuriais būtų išslapstytas, iššvaistytas ar sunaikintas įmonės turtas bei dokumentai, ir taip būtų pažeisti visų įmonės kreditorių interesai“;

62c) Kauno apygardos teismo 2013-04-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-1178-260/2013, kuria Bendrovei iškelta bankroto byla;

63d) Kauno apygardos teismo 2014-01-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-628-260/2014, kuria Vadovui buvo paskirta 10 000 Lt dydžio bauda už Bendrovės turto ir dokumentų neperdavimą administratoriui;

64e) šiuo metu dar neįsiteisėjusiame Kauno apygardos teismo 2014-03-04 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-826-601/2014, kuriuo iš Vadovo Bendrovei priteista 700 920,44 Lt žalos atlyginimo ir konstatuota, jog Vadovo veiksmai Bendrovės atžvilgiu buvo nesąžiningi ir neteisėti, o Vadovas, tikėtina, sudarinėjo sandorius atgalinėmis datomis;

65f) šiuo metu dar neįsiteisėjusiame Kauno apylinkės teismo 2014-06-27 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1571-947/2014, kuriuo konstatuota, jog Vadovas Bendrovės atžvilgiu atliko neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus, susijusius su siekiu atgaline data surašant dokumentus ir kitais neteisėtais būdais perimti Bendrovės turtą;

66g) šiuo metu dar neįsiteisėjusiame Kauno apygardos teismo 2014-09-11 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-927-413/2014, kuriame pripažinta, jog Vadovas neteisėtai su Bendrove sudarinėjo paskolos sutartis, kurių pagrindu iš Bendrovės buvo išimamos piniginės lėšos;

67h) šiuo metu dar neįsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2014-10-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-628-260/2014, kuria Vadovui buvo apribota teisė 5 metus eiti viešojo ir/ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu;

68i) šiuo metu dar neįsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2014-10-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-628-260/2014, kuria Bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu, o asmeniu kaltu dėl tokio tyčinio bankroto pripažintas Vadovas

69Pažymėtina, jog, kaip matyti iš viešai prieinamos informacijos, Specialiųjų tyrimo tarnybos pareigūnai, vykdydami ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir kt., yra pareiškę įtarimus Vadovui už veiksmus, kuriuos minėtas asmuo atliko eidamas Bendrovės direktoriaus pareigas (šias aplinkybes patvirtina išrašas iš Specialiųjų tyrimų tarnybos internetinės svetainės (t. 1, b. l. 52). Be to, Vadovo atžvilgiu yra pradėta visa eilė kitų baudžiamųjų bylų dėl veikų, kurios yra susijusios su Bendrove ir kurios buvo atliktos Vadovui einant Bendrovės vadovo pareigas.

702. Dėl itin artimų atsakovės ryšių su Vadovu ir Bendrove ir dėl atsakovės sąžiningumo.

71Teismo nuomone, itin artimus atsakovės ryšius su Vadovu, o tuo pačiu ir su Bendrove, kaip ginčijamo sandorio šalimi, patvirtina:

72tai, kad atsakovė su Vadovu turi bendrą vaiką ir veda bendrą gyvenimą, ką patvirtina Gyventojų registro tarnybos pažyma (t. 1, b. l. 68);

73tai, kad Vadovas su atsakove artimus santykius palaiko ne vėliau nei nuo 2006 m. pradžios, t. y. dar iki Sutarties sudarymo, ką patvirtina fotonuotraukos (t. 3, b. l. 6–15; t. 4, b. l. 60–95; t. 5, b. l. 116–122);

74tai, kad atsakovė buvo Bendrovės darbuotoja laikotarpiu nuo 2007-01-05 iki 2013-03-14, ką patvirtina pažyma (t. 1, b. l. 67);

75tai, kad atsakovei, kaip ir kitiems su Vadovu artimais ryšiais susijusiems asmenims (sutuoktinei A. V., dukrai K. V.), Bendrovėje buvo mokamas itin didelio dydžio darbo užmokestis (nuo 10 200 Lt iki 28 144 Lt per mėnesį be priedų), kuris neturi nieko bendra su kitiems Bendrovės darbuotojams mokėtu darbo užmokesčiu dydžiu, ką patvirtina Administratoriaus veiklos ataskaita (t. 2, b. l. 77–102) ir pažyma apie atsakovės darbo santykius (t. 3, b. l. 48–52);

76tai, kad 2008 m. Vadovas atsakovei, kaip ir sau bei kitiems su juo artimai susijusiems asmenims paskolino itin ženklias Bendrovei priklausančias piniginių lėšų sumas (t. 1, b. l. 74–83): atsakovei – ne mažiau nei 275 000 Lt, K. V., kuri yra Vadovo dukra – ne mažiau nei 50 000 Lt, A. V., kuri yra Vadovo sutuoktinė – ne mažiau nei 50 000 Lt;

77tai, kad atsakovė, kaip UAB „AG life“ akcininkė ir vadovė (t. 3, b. l. 16–18), UAB „AG life“ įsteigė tada, kai tapo Bendrovės darbuotoja, o Bendrovė su UAB „AG life“ sistemingai sudarinėjo įvairaus pobūdžio sandorius, kurių pagrindu buvo išimamos piniginės lėšos iš Bendrovės.

78Ieškovas atsakovės ir Vadovo nesąžiningumą grindė itin artimais 2006-07-03 Sutartį sudariusių asmenų santykiais, jų bendru gyvenimu ir jų bendro vaiko auginimu (1 t., b. l. 68). Nors bendras vaikas K. J. V. gimė ( - ), o atsakovė darbo santykiais tuo metu taip pat dar nebuvo susieta su Bendrove (nes Bendrovėje atsakovė direktoriaus pavaduotoja finansams pradėjo dirbti tik nuo 2007-01-05), šių asmenų itin artimus ryšius Sutarties sudarymo metu neabejotinai patvirtina ieškovo nurodytų įrodymų visuma.

79Teismas atmeta atsakovės ir trečiojo asmens argumentus apie tai, jog į bylą pateiktos fotonuotraukos negali būti laikomos patikimais įrodymais. Nors elektroninėje/kompiuterinėje laikmenoje saugomų fotonuotraukų rekvizitai (,,Properties”), t. y. fotonuotraukos padarymo data (,,Date taken”), matmenys (,,Dimensions”), įrenginio pavadinimas (,,Camera maker”), fotonuotraukos pavadinimas (,,Name”) ir bet kurie kiti rekvizitai gali būti neribotą kiekį kartų bet kurio asmens, turinčio prieigą prie atitinkamų fotonuotraukų, pakeisti (4 t., b. l. 123–142), tačiau konstatuotina, jog nei atsakovė, nei trečiasis asmuo, net nesugebėję tiksliai nurodyti, kokie konkretūs į bylą pateiktų nuotraukų rekvizitai ir iš kokių į kokius buvo pakeisti (nors trečiasis asmuo viename posėdyje tas nuotraukas mėgino išvardinti, tačiau kitame posėdyje, teismui vėl paprašius nurodyti konkrečias nuotraukas, tai nebebuvo padaryta), neįrodė, kurių į bylą pateiktų nuotraukų tam tikri rekvizitai ir iš kokių į kokius buvo pakeisti.

80Teismo nuomone, ieškovo pateiktose nuotraukose nurodytų jų padarymo datų tikrumą ir tai, kad atsakovę ir Vadovą siejo artimi santykiai dar iki 2006-07-03 Sutarties sudarymo ir iki atsakovės įdarbinimo Bendrovėje 2007-01-05 (kai tuo tarpu atsakovė ir trečiasis asmuo teigė susipažinę tik sudarant Sutartį, o artimai pradėję bendrauti tik nuo 2010 metų), neabejotinai patvirtina:

811) Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus veiklos 2005–2006 metų statistiniai duomenys (5 t., b. l. 6–60), kurių 16 ir 21 lapuose nurodyta, kad Valdas Adamkus darbo vizitu 2006-02-24–2006-02-27 lankėsi Australijoje, o 2006-02-27–2006-03-01 Naujoje Zelandijoje, kas sutampa su ieškovo į bylą pateiktų nuotraukų ,,Australija 062“ ir ,,Melburnas 2006 (49)“, kur trečiasis asmuo ir atsakovė dar iki Sutarties sudarymo nusifotografavę bendroje nuotraukoje su Prezidentu ir jo žmona bei grupe kitų asmenų (4 t., b. l. 60–61), bei su ieškovo į bylą pateiktų nuotraukų ,,Australija 054“, ,,Australija 131“, ,,Australija 139“ ir ,,Australija 147“ (4 t., b. l. 62–66), kur atsakovė ir trečiasis asmuo nusifotografavę greta vienas kito tik dviese (trečiasis asmuo, pvz., su tokiais pačiais marškiniais kaip ir nuotraukose su Prezidentu) arba su kitais dviem žmonėmis iš tos pačios bendros nuotraukos, padarymo datomis (2006-02-25 ir 2006-02-26, 2006-02-25, 2006-02-22, 2006-02-22, 2006-02-23 ir 2006-02-26). Pažymėtina, jog trečiasis asmuo savo teiginio, jog su Prezidentu Valdu Adamkumi tose pačiose vietose jis lankėsi ir vėlesniais metais, nepagrindė jokiais įrodymais;

822) Bendrovės vadovo avanso apyskaitos ir įsakymai dėl komandiruočių, kuriais trečiasis asmuo, kaip Bendrovės vadovas, 2006-02-20 įsakymu buvo komandiruotas į Singapūrą, Australiją ir N. Zelandiją, kur buvo po 4 dienas (5 t., b. l. 61–62), 2006 m. spalio 15–26 dienomis buvo komandiruotas į Majamį (Floridą, JAV) (5 t., b. l. 63), trečiasis asmuo ir atsakovė 2007 m. vasario 4–12 dienomis – į San Francišką ir Vašingtoną, JAV (5 t., b. l. 65), 2007 m. spalio 10–25 dienomis – į JAV (5 t., b. l. 67–68), 2007 m. lapkričio 8–25 dienomis – į Vietnamą (5 t., b. l. 69–70), 2007 m. birželio 11–12 dienomis – į Stokholmą (5 t., b. l. 71–72). Šių dokumentų datos akivaizdžiai sutampa su ieškovo pateiktose nuotraukose nurodytomis jų padarymo datomis: nuo 2006-02-22 iki 2006-02-26 Australijoje, nuo 2006-10-19 iki 2006-10-22 ,,Londonas ir Majamis“, kur atsakovė ir trečiasis asmuo nusifotografavę vienas šalia kito arba besibučiuojantys (4 t., b. l. 67–72); 2007-11-22 ,,Vietnamas ir Tailandas 002“, kur atsakovė ir trečiasis asmuo nusifotografavę tik dviese (4 t., b. l. 74).

83Nors vien asmenų nufotografavimo bendrose nuotraukose šalia vienas kito bei nuotraukose tik dviese arba su kitais dviem asmenimis dar penketą mėnesių iki Sutarties sudarymo faktas ne visais atvejais leistų daryti išvadas apie artimą tų asmenų tarpusavio santykių pobūdį, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog nuotraukose šalia vienas kito šie asmenys pozuoja ne kaip svetimi ir vienas kito nepažįstantys asmenys, o netgi priešingai – kaip labai artimi, teismo nuomone, šiuo atveju į bylą pateiktų įrodymų visuma daugiau negu tikėtinai pagrindžia atsakovės ir trečiojo asmens, atstovavusio Bendrovę Sutarties sudarymo metu, artimus santykius dar gerokai iki Sutarties sudarymo, o tuo pačiu ir Sutarties šalių nesąžiningumą.

84Atsakovės ir trečiojo asmens teiginius, kad jie susipažino tik sudarant 2006-07-03 Sutartį, o artimai pradėjo bendrauti tik nuo 2010 metų, teismo nuomone, papildomai paneigia šie įrodymai:

851) ieškovo pateiktos nuotraukos, rastos Bendrovės kompiuteriuose, kuriose užfiksuoti atsakovė ir / arba trečiasis asmuo su atsakovės šeimos nariais ar kt. asmenimis ne darbinėje aplinkoje Name arba šalia jo šiomis datomis: 2006-12-10, kur trečiasis asmuo kartu su atsakove (apsirengę ne darbo drabužiais, kas paneigia trečiojo asmens teiginį, jog eglutės, jam padedant, buvo puošiamos daugelyje Bendrovės vietų) ir jos dukra puošia eglutę Name (3 t., b. l. 7–9); 2006-12-24, kur atsakovė švenčia Kūčias su mama ir kažkuo trečiu, kuris fotografavo ir kuriam (tikėtina – trečiajam asmeniui) padėta ant stalo lėkštė (4 t., b. l. 73); 2007-01-20 (3 t., b. l. 11–12), kur kieme šalia Namo matyti Bendrovės automobilis VW, v. Nr. ( - ), kuriuo atsakovė pripažino važinėjusi ir kuris, kaip matyti iš nuotraukos ,,20061226123 Proporties” (3 t., b. l. 10), buvo perjuostas kaspinu kaip dovana (tikėtina – ,,kalėdinė“); 2007-06-07 (4 t., b. l. 79–89) atsakovės, jos mamos ir dukros vakarojimas Namo kieme su draugų kompanija ir trečiuoju asmeniu; 2008-03-23 (5 t., b. l. 116–117), kuriose matyti prie stalo sėdintys atsakovė, jos dukra, mama ir trečiasis asmuo; 2008-03-23 (5 t., b. l. 116–117), kuriose prie Velykų stalo naujai įrengtoje virtuvėje sėdi atsakovė, jos mama, dukra ir trečiasis asmuo;

862) trečiojo asmens rūpinimąsi 2007 metais baseino (kuris, kaip matyti iš 2007-05-19 nuotraukos (4 t., b. l. 75–78), buvo kasamas dalyvaujant atsakovei ir kuris, kaip matyti 2008-04-07 nuotraukos (4 t., b, l. 90), 2008 m. pavasarį jau buvo įrengtas) prie atsakovės Namo įrengimu patvirtinantis 2007-03-26 UAB „Svajonių projektai“ projektų vadovo R. J. elektroninis laiškas, su kuriuo trečiajam asmeniui buvo atsiųstas Komercinis pasiūlymas Nr. KNS150507-531, adresuotas ,,p. A. & G. Jonavos raj.“ (5 t., b. l. 108–110);

873) trečiojo asmens rūpinimąsi įrengto baseino aptarnavimu patvirtinantis 2008-05-13 R. J. elektroninis laiškas, su kuriuo trečiajam asmeniui buvo atsiųstas Komercinis pasiūlymas (5 t., b. l. 111–112), o taip pat 2008-06-05 R. J. elektroninis laiškas, su kuriuo trečiajam asmeniui buvo atsiųsta 2008-06-15 PVM sąskaita faktūra Nr. SVPA60655 (5 t., b. l. 113–114),

884) trečiojo asmens susirašinėjimas su J. S., 2008-02-02 klausiant ,,kada planuojate pas mus ( - ) kaime statyti virtuvę?“ (5 t., b. l. 115). Tai, kad virtuvė 2008-03-23 jau buvo naujai įrengta, matyti iš 2008-03-23 nuotraukų, kuriose prie Velykų stalo sėdi atsakovė, jos mama, dukra ir trečiasis asmuo (5 t., b. l. 116–117);

895) tai, jog atsakovė UAB ,,RVK“, kuri šiuo metu yra bankrutavusi, finansų direktorės pareigose dirbo nuo 2003-06-13 iki 2007-06-20 (3 t., b. l. 42), kas reiškia, jog atsakovė, Bendrovėje pradėjusi dirbti nuo 2007-01-05, tuo pačiu metu beveik pusę metų dirbo dar vienose atsakingose finansų direktorės pareigose, kur jai mokamas vidutinis darbo užmokesti siekė vidutiniškai apie 2 500 Lt;

906) tai, jog, tik atsakovei pradėjus dirbti Bendrovėje direktoriaus pavaduotoja ekonomikai ir finansams, tais pačiais metais atsakovė įsteigė UAB „AG life“ ir iki šiol yra šios bendrovės vienintelė akcininke ir direktorė (3 t., b. l. 16–22); tai, jog kaip matyti Iš Bendrovės apskaitos dokumentų (3 t., b. l. 23–29), nuo UAB „AG life“ įsteigimo iki nutarties dėl Bendrovės bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo Bendrovė išmokėjo UAB „AG life“ daugiau kaip 1 mln. Lt pagal šiuos sandorius, kuriuos UAB „AG life“ vardu pasirašė atsakovė, o Bendrovės vardu – trečiasis asmuo: 1. Pagal 2007-06-18 sutartį Nr. 2007-06/01 (3 t., b. l. 30–32), kuria UAB „AG life“ už 450 000 Lt įsipareigojo tarpininkauti Bendrovei dėl plazmaferinės plazmos pardavimo firmoms Biotest ir/arba Octopharma (nors, kaip teismo posėdyje patvirtino pati atsakovė, tokia veikla įėjo į jos, kaip Bendrovės direktoriaus pavaduotojos ekonomikai ir finansams, funkcijas); 2. Pagal 2008-01-02 sutartį Nr. 2008-001 (3 t., b. l. 33–34), kuria UAB „AG life“ teikė ir reklaminių skrajučių, lankstinukų platinimo ir neatlygintinos kraujo donorystės propagavimo Kauno mieste paslaugas, įvairaus dizaino darbus (nors, kaip nurodė ieškovas, jis neaptiko jokių įrodymų apie nurodytos paslaugos Bendrovei suteikimą; 3. Pagal 2008-02-06 sutartį Nr. 2008-002 (3 t., b. l. 35–36), kuria UAB „AG life“ įsipareigojo pateikti Bendrovei kraujo donorystės akcijų planą 2008 (nors, kaip nurodė ieškovas, atsakovė, dirbdama direktoriaus pavaduotoja ekonomikai ir finansams, galėjo šių paslaugų teikimą organizuoti Bendrovės jėgomis).

91Pažymėtina, jog artimi Sutarties šalių santykiai neišvengiamai sudaro sąlygas tarpusavio pasitikėjimui, sukuria prielaidas keistis neviešintina informacija apie priešingos sandorio šalies finansinę būklę, esamas problemas, sudaromo sandorio tikslus ir kitas įprastomis sandorių sudarymo sąlygomis priešingai sandorio šaliai neatskleistinomis aplinkybėmis, kas taip pat patvirtina ne tik trečiojo asmens, bet ir atsakovės nesąžiningumą. Be to, teismų praktikoje yra suformuluota, kad sudarant kiekvieną sandorį turto (šiuo atveju – pinigų pagal Nuomos sutartį) įgijėjas yra suinteresuotas neturėti problemų dėl įgyjamo turto, siekia apsisaugoti, kad jis nebūtų išreikalaujamas. Tai reiškia, kad turto įgijėjas taip pat yra suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu. Protingu ir apdairiu, tai reiškia – sąžiningu, gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti ir beveik penkerius metus jį tęsiantis asmuo neturi kreditorių ir ar tokiu sandoriu nėra pažeidžiami jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandoriui, nepažeidžiant įstatymų. Vadinasi, tai pripažintina jo pareiga (LAT 2002-06-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-898/2002). Šios pareigos laikymosi atsakovė, kuri, kaip jau minėta, beveik visą Sutarties vykdymo laikotarpį Bendrovėje užėmė direktoriaus pavaduotojo finansams pareigas, neįrodė, o sandorio sudarymas tarp artimais ryšiais susijusių asmenų bei nepagrindus privalomumo tokiam sandoriui sudaryti, teismo nuomone, yra pagrindas ir atsakovę laikyti nesąžininga sandorio šalimi ir taikant restituciją įpareigoti ją atlyginti didžiausią turto vertę (CK 6.147 str. 2 d.).

923. Dėl Namo reikalingumo ir naudojimo Bendrovės poreikių tenkinimui bei dėl ginčijamo sandorio (Nuomos sutarties) fiktyvumo

93Ieškovo teigimu, Bendrovė Namo nenaudojo savo įstatuose numatytai veiklai, kadangi Namas tam visiškai nepritaikytas ir netinkamas. Teismo nuomone, pats Namas (būtent kuris ginčo Sutartimi Bendrovei ir buvo išnuomotas) savo esme ir savybėmis (tiek teisinėmis, tiek fizinėmis) objektyviai yra netinkamas Bendrovės ūkinės-komercinės veiklos vykdymui ir Bendrovės interesų tenkinimui. Kaip patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (t. 1, b. l. 61–64), Namo paskirtis yra gyvenamoji (vieno buto pastatas), todėl vien tik dėl savo paskirties Namas yra netinkamas ūkinei-komercinei veiklai vykdyti ar tenkinti kitus juridinio asmens poreikius, susijusius su tokio asmens ūkine-komercine veikla. Pažymėtina, jog jokių įrodymų apie tai, jog Nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu tokią tikslinę naudojimo paskirtį būtų buvę bandoma pakeisti, į bylą nebuvo pateikta. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 40 straipsnis draudžia statinio naudojimą ne pagal paskirtį, todėl ir dėl to yra objektyvu, jog Namas negalėjo būti naudojamas Bendrovės poreikių tenkinimui (tuo labiau, jog tokių poreikių, kurie būtų susiję su Namu, byloje ir nebuvo nustatyta).

94Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog Namas yra ( - ) esančiame sklype, per kurį teka Varpės upelis ir yra pastatyta pirtis. Todėl, atsižvelgiantį į Namo naudojimo paskirtį, su sklypu susijusius geografinius ir poilsinius objektus, yra akivaizdu, jog jis skirtas ir naudojamas poilsinei bei rekreacinei veiklai ir pagal savo technines funkcijas nėra tinkamas ir niekaip nėra susijęs su Bendrovės veikla – vykdyti kraujo donorystės ir kitą su žmonių sveikatos priežiūra susijusią veiklą.

95Iš šioje byloje nustatytų aplinkybių visumos darytina išvada, kad Sutartimi Bendrovė išsinuomojo jai nereikalingas, nebūtinas ir visiškai su Bendrovės veikla nesusijusias patalpas – Namą, kurio bendrovės interesais niekada ir nenaudojo.

96Atsakovės atstovė 2014-01-14 parengiamajame teismo posėdyje teigė, jog Namas buvo reikalingas laikyti Bendrovės įrangai, iš kurios svarbiausias – giluminis ypatingai žemos temperatūros šaldiklis kraujo plazmai laikyti, kuriam Bendrovės turimose patalpose nebuvo vietos. Vėliau, teismo posėdžių metu, atsakovė ir trečiasis asmuo ėmė teigti, jog ne pačiame Name, o teritorijoje prie jo (nors Sutartimi Bendrovei jokia teritorija prie Namo net nebuvo išnuomota) buvo laikoma puspriekabė su šaldikliu ir kad tokių puspriekabių teritorijoje kartais būdavo net trys, kai reikėdavo kraujo plazmą perkrauti. Nors ir atsakovei, ir trečiajam asmeniui atsakovės pusėje teismas ne kartą nurodė pateikti įrodymus, patvirtinančius tiek tokių puspriekabių stovėjimą teritorijoje prie Namo, tiek konkrečiai įvardinti prie Namo stovėjusio šaldiklio pavadinimą, išmatavimus ir jo elektros sunaudojimą, tokie įrodymai ir paaiškinimai teismui nebuvo pateikti. Viename iš posėdžių trečiajam asmeniui (po to, kai pateiktame Bendrovės kilnojamojo turto sąraše nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nesugebėjo įvardinti konkrečių Name ar jo teritorijoje stovėjusių šaldiklių) galiausiai nurodžius, jog Namo kieme stovėjusios puspriekabės nebuvo Bendrovės nuosavybė, o buvo nuomojamos, jokie tai patvirtinantys įrodymai taip pat nebuvo pateikti ir net nebuvo įvardinti konkretūs asmenys ar įmonės, iš kurių tos puspriekabės (šaldikliai) buvo nuomojami. Atsakovės ir trečiojo asmens daugkartiniais prašymais buvo reikalaujami iš ieškovo įvairiausi įrodymai, tačiau nei vienas iš ieškovo pateiktų įrodymų šių aplinkybių nepatvirtino. Vienintelis atsakovės pateiktas įrodymas – 2014-08-06 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (4 t., b. l. 176–190) patvirtino tik tai, jog į namo kiemą pro vartus gali įvažiuoti viena puspriekabė (ir tai neaišku, ar tokiu atveju būtų galima uždaryti vartus; 4 t., b,. l. 187); jog tvoros pamatas rytinėje dalyje nuo garažo yra ištrupėjęs, apgadintas (fotonuotraukos 18–25) ir ties tos atkarpos viduriu esantis metalinis tvoros stulpelis prie pamato turi aiškią virinimo žymę/siūlę, kai tuo tarpu kiti tvoros stulpeliai tokios žymės neturi. Teismo nuomone, netgi esant pagrindui pripažinti, jog ginčo sutartimi Bendrovei buvo išnuomotas ne tik namas, bet ir žemės sklypas prie jo, šis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepatvirtina atsakovės ir trečiojo asmens nurodytų aplinkybės, jog Nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu buvo laikomos puspriekabės su kraujo plazma, jog kartais stovėdavo net trys tokios puspriekabės, o taip pat, jog tokia puspriekabė į Namo teritoriją būtų galėjusi įvažiuoti per išimamą tvoros dalį (per kur, anot atsakovės ir trečiojo asmens, būtent ir įvažiuodavo puspriekabė, kuri būdavo paliekama stovėti už namo). Vien tai, jog tvoros pamatas rytinėje dalyje nuo garažo yra ištrupėjęs, apgadintas, o ties tos atkarpos viduriu esantis metalinis tvoros stulpelis prie pamato turi aiškią virinimo žymę/siūlę, kai tuo tarpu kiti tvoros stulpeliai tokios žymės neturi, teismo nuomone, trečiojo asmens ir atsakovės argumentų tai niekaip nepagrindžia, kadangi niekaip jokiais kitais įrodymais nėra patvirtinta, jog tai kaip nors galėtų būti susiję su Bendrove. Jokiais įrodymais nepaneigta, jog nurodyti tvoros trūkumai dėl įvairiausių priežasčių galėjo atsirasti ir iki atsakovei įsigyjant Namą. Pažymėtina ir tai, jog iš nuotraukų, kurių data 2007-06-07 (4 t., b. l. 79–82, 88), ir būtent kuriose trečiasis asmuo nurodė tą vietą tvoroje, per kurią važinėdavo puspriekabės, ir tą vietą, kur, atseit, stovėjo puspriekabė (šaldiklis), akivaizdu, jog tuo metu (nors Sutartis jau galiojo visi metai) jokia puspriekabė nurodytoje vietoje nestovėjo, o prie tvoros augo tujos, kurių, akivaizdu, kad turėjo nebūti, jeigu ta vieta buvo skirta sunkiasvorėms mašinoms įvažiuoti. Be to, teismo nuomone, visiškai neįtikėtina, jog tvoros stulpas galėjo buvo išpjautas tam, kad pakaktų vietos sunkiasvorei puspriekabei su itin brangiu kraujo plazmos kroviniu įvažiuoti į teritoriją (tuo labiau per minkštą gruntą, kas įvažiavimą neabejotinai sunkina), kadangi, akivaizdu, jog tokiu atveju, išpjovus tvoros dalį, teritorija būtų tapusi nebeuždara ir nebesaugi, o ir pati teritorija (žolynas) neišvengiamai būtų sugadinta. Pažymėtina, jog atsakovė, mėgindama pagrįsti nuomos kainos padidinimą 2008-02-01, nurodė tik tai, jog buvo sugadintas įvažiavimas prie namo, dėl ko vietoj buvusio akmeninio grindinio reikėjo sudėti trinkeles, bei namo kampas, dėl ko visą Namą teko perdažyti, tačiau apie tai, jog buvo sugadinta tvora, jos dalį išpjaustant, ar sunaikintos tujos ir žolynas šalia namo, atsakovė net neužsiminė.

97Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovės ir Vadovo paaiškinimai, jog neva Namas su žemės sklypu buvo naudojamas šviežiai šaldytos plazmos sandėliavimui, yra absoliučiai neįtikinami ir, dar svarbiau, nepagrįsti jokiais leistinais ir abejonių nekeliančiais įrodymais. Faktinių aplinkybių konstatatvimo protokolai (t. 4, b. l. 162–173; 176–189) patvirtina, jog ginčo objektas iš esmės yra netinkamas šviežiai šaldytos plazmos sandėliavimui, nes į jį vos ne vos sugeba įvažiuoti krovininis automobilis, savo esme ir struktūra bei statinių pobūdžiu tai yra išimtinai gyvenamųjų poreikių tenknimui skirtas objektas, esantis Jonavos raj., kuris neturi nieko bendro su Bendrovės vykdyta veikla. Dar daugiau, visuose į bylą pateiktuote rašytiniuose įrodymuose, susijusiuose su Bendrovės vykdyta kraujo donorystės veikla (t. 3, b. l. 153–196; t. 4, b. l. 5–120), nėra niekur nurodoma, jog kokie nors veiksmai, susiję su kraujo donoryste, būtų atliekami ginčo objekte, t. y. Jonavos raj. Tuo labiau, jog kraujo plazmos saugojimui yra taikomi specialieji reikalavimai (tame tarpe būtini specialūs leidimai, higienos pasai ir pan.), kurių ginčo objektas niekada neturėjo. Taigi, apart atsakovės ir Vadovo žodinių paaiškinimų, jokių įrodymų apie Namo poreikį ir faktinį naudojimą Bendrovės ūkinei – komercinei veiklai byloje nėra. Priešingai, visi byloje surinkti rašytiniai įrodymai aiškiai patvirtina, jog Namas Bendrovės interesais niekada realiai nebuvo naudojamas. Visas nurodytas aplinkybes būtina vertinti ir bendrame Bendrovės veiklos (sudarytų sandorių) kontekste, kuris, kaip patvirtina aukščiau išdėstytos aplinkybės ir nurodyti įrodymai, nuo pat pradžių buvo tikslingai orientuotas į tai, jog iš Bendrovės įvairių nesąžiningų ir neteisėtų sandorių pagrindu būtų išimamos piniginės lėšos ir tokiu būdu mažinama Bendrovės turto masė. Be to, tiek atsakovės, tiek Vadovo nesąžiningumas ir veikimas prieš Bendrovės interesus taip pat yra akivaizdus. Todėl, vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes ir įrodymus bendrame Bendrovė veiklos ir bankroto bylos kontekste bei atsižvelgiant į sandorį sudariusių asmenų sistemingą nesąžiningumą, darytina labiau tikėtina išvada, jog nuomos objektas Bendrovės poreikiams niekada nebuvo naudojamas, Bendrovei, turėjusiai savo patalpas įvairiose vietose, nebuvo būtinas, o realiai Nuomos sutartis tebuvo formalus įrankis sandorio forma iš Bendrovės sistemingai išimti pinigines lėšas. Taigi, teismo nuomone, Nuomos sutartis realiai tebuvo fiktyvus, realaus turinio neturintis ir jokios realios naudos Bendrovei neduodantis sandoris, kuris turėjo vienintelį tikslą – maskuoti piniginių lėšų išėmimą iš Bendrovės ir tokiu būdu nesąžiningai ir neteisėtai kitų asmenų (ypač Bendrovės kreditorių) atžvilgiu mažinti Bendrovės turto masę.

98Nors trečiasis asmuo paaiškino, kad Bendrovės kompiuteriuose turėjo būti aibė ieškovo į bylą nepateiktų nuotraukų, o ieškovo dispozicijoje turėjo būti įvairiausių dokumentų, kurie paneigtų ieškovo poziciją ir patvirtina atsakovės bylos nagrinėjimo metu įvardintas faktines aplinkybes, teismas neturi pagrindo netikėti ieškovo teiginiais, kad tokie dokumentai ir nuotraukos kompiuteriuose nebuvo rasti, tuo labiau, kad, kaip patvirtina ieškovo pateikti duomenys, trečiasis asmuo, kaip buvęs Bendrovės vadovas, iki šiol nėra perdavęs bankroto administratoriui turto, nors už tai Bendrovės bankroto byloje jam net buvo taikytos sankcijos. Pažymėtina ir tai, jog teismas, ne kartą atidėdamas teismo posėdžius šioje byloje, buvo sudaręs galimybę trečiajam asmeniui perduoti administratoriui turtą pagal sąrašą (bent jau tą, kuris administratoriaus yra šiuo metu faktiškai valdomas) bei bendradarbiaujant su ieškovu patekti į Bendrovės patalpas ir padėti jam surasti jo nerandamas nuotraukas ar dokumentus. Nors teismas bylos nagrinėjimo metu išaiškino, kad priešingu atveju jis nebegalės remtis aplinkybe, jog tokie įrodymai Bendrovėje buvo, tačiau trečiasis asmuo šia teismo jam ne kartą suteikta galimybe nepasinaudojo. Pažymėtina ir tai, jog tiek trečiasis asmuo, tiek atsakovė, norėdami pagrįsti savo poziciją byloje ir įrodyti buvę sąžiningi, savalaikiai galėjo pasinaudoti ir kitais būdais, pavyzdžiui, prašydami faktinių aplinkybių konstatavimo su antstolio pagalba arba konkrečių įrodymų išreikalavimo iš kitų asmenų, pas kuriuos tie įrodymai galėtų būti išlikę.

99Be to, pažymėtina, jog kaip matyti iš Sutarties 2.1 punkto, atsakovė turėjo pareigą perduoti naudoti atituštintas patalpas. Tačiau bylos duomenys patvirtina, jog patalpos ne tik kad nebuvo atituštintos, tačiau jose visą nuomos laikotarpį gyveno pati atsakovė, palaikiusi su trečiuoju asmeniu artimus ryšius, ir jos dukra, o, be to, išnuomotas Namas ir jo įranga bei Namo teritorija nuomos laikotarpiu buvo nuolat gerinama, į tai investuojant pinigines lėšas. Tai, kad nuomos laikotarpiu (nuo 2006-07-03 iki 2011-04-01) Name, esančiame Jonavos raj. sav., ( - ), pagal šioje byloje surinktus duomenis gyveno pati atsakovė, patvirtina:

1001) nenuginčytas Gyventojų Registro tarnybos išrašas apie asmenį (1 t., b. l. 110), patvirtinantis, jog atsakovė 2006-07-19 deklaravo gyvenamąją vietą Jonavos raj. sav., ( - );

1012) Lietuvos Respublikos Hipotekos registro išrašo išsami informacija (3 t., b. l. 71), iš kurios matyti, jog 2006-07-21 įregistruojant sutartinę hipoteką (identifikavimo kodas ( - )) atsakovė, kaip įkeičiamo daikto savininkė, pareiškė ir garantavo, kad šiuo lakštu įkeičiamas butas, esantis ( - ), Palangoje, nėra jos ir dukters A. R. gyvenamoji patalpa, kadangi ji kartu su dukra gyvena namų valdoje, adresu: Jonavos r. sav. ( - ) priklausančioje jai asmeninės nuosavybės teise;

1023) ieškovo pateiktos nuotraukos, rastos Bendrovės kompiuteriuose, kuriose užfiksuota atsakovė viena arba su jai artimais ar pažįstamais žmonėmis arba trečiasis asmuo su atsakovės šeimos nariais ar pažįstamais asmenimis ne darbinėje aplinkoje Name arba šalia jo šiomis datomis: 2006-12-10 (trečiasis asmuo kartu su atsakove ir jos dukra puošia eglutę Name, 3 t., b. l. 7–9); 2006-12-24 (atsakovė švenčia Kūčias su mama ir kažkuo trečiu, 4 t., b. l. 73); 2007-01-20 (3 t., b. l. 11–12), kur kieme šalia Namo matyti Bendrovės automobilis VW, v. Nr. ( - ), kuriuo atsakovė pripažino važinėjusi; 2007-05-19 (4 t., b. l. 75–78) dalyvaujant atsakovei šalia Namo kasamas baseinas, kuris, kaip matyti 2008-04-07 nuotraukos (4 t., b, l. 90), 2008 m. pavasarį jau buvo įrengtas; 2007-06-07 (4 t., b. l. 79–89) atsakovės, jos mamos ir dukros vakarojimas Namo kieme su draugų kompanija ir trečiuoju asmeniu; 2007-01-20 ir 2007-05-17 (3 t., b. l. 14–15), kuriose matyti veikiantis televizorius su vaizdo ir garso aparatūra bei virtuvė su kasdienybėje naudojamais indais, buitine technika, maistu ir gėrimais; 2008-03-23 (5 t., b. l. 116–117), kuriose matyti prie stalo sėdintys atsakovė, jos dukra, mama ir trečiasis asmuo; 2007-09-15 (5 t., b. l. 118–122), kuriose matyti švenčiamas mergvakaris, kurio vieną iš dalyvių atsakovė atpažino kaip savo draugę, be to, matyti Name stovėjęs didelis veikiantis akvariumas su žuvytėmis; 2008-03-23 (5 t., b. l. 116–117), kuriose prie Velykų stalo naujai įrengtoje virtuvėje sėdi atsakovė, jos mama, dukra ir trečiasis asmuo; 2008-04-07 (4 t., b. l. 90–92), kur atsakovė su kompanija, dalyvaujant jos dukrai ir šuniui (kambaryje už stiklinių durų), švenčia kažkokią progą;

1034) trečiojo asmens susirašinėjimas su J. S., 2008-02-02 klausiant ,,kada planuojate pas mus ( - ) kaime statyti virtuvę?“ (5 t., b. l. 115), kuri, kaip matyti iš nuotraukų (5 t., b. l. 116–117), 2008-03-23 jau buvo įrengta (visiškai neįtikėtina, kad Name, kuriame atsakovė teigė nuomos laikotarpiu negyvenusi ir į kurį pradžioje teigė užeidavusi tik nurašyti elektros skaitiklio parodymų, atsakovei būtų poreikis nuomos laikotarpiu įrenginėti naują virtuvę, tuo labiau, kai Sutartimi buvo įsipareigojusi Bendrovei perduoti atituštintas patalpas);

1045) 2007-03-26 UAB „Svajonių projektai“ projektų vadovo R. J. elektroninis laiškas, su kuriuo trečiajam asmeniui buvo atsiųstas Komercinis pasiūlymas Nr. KNS150507-531, adresuotas ,,p. A. & G. Jonavos raj.“ (5 t., b. l. 108–110), patvirtinantis, jog nuo 2007 m. pavasario buvo pradėta ruoštis baseino prie Namo įrengimui, bei 2008-05-13 R. J. elektroninis laiškas, su kuriuo trečiajam asmeniui buvo atsiųstas Komercinis pasiūlymas (5 t., b. l. 111–112), ir 2008-06-05 R. J. elektroninis laiškas, su kuriuo trečiajam asmeniui buvo atsiųsta 2008-06-05 PVM sąskaita faktūra Nr. SVPA60655 (5 t., b. l. 113–114, 91), taip pat vėlesnės (nuo 2008-07-02 iki 2011-02-03) UAB ,,Svajonių projektai“ PVM sąskaitos faktūros, išrašytos Bendrovei už valymo paslaugas (5 t., b. l. 91–105), ir bendrovės Hydropool LT vadovo R. J. 2014-07-30 elektroninis laiškas (5 t., b. l. 106), su kuriuo ieškovui buvo atsiųstos 2011 m. gegužės mėn.–2012 m. liepos mėn. PVM sąskaitos faktūros (kurių numeriai HYD 111053, 11048, 11067, 11019, 11165, 11166, 11162) (5 t., b. l. 73–80), nurodant, jog jose nurodytos valymo paslaugos (baseino tvarkymas) ir montavimo-remonto darbai buvo suteikti Jonavos raj. ( - ), teismo nuomone, patvirtinantys, jog baseinas, kuris 2008 m. pavasarį jau buvo baigtas įrengti, per nuomos laikotarpį buvo naudojamas.

105Teismas nesutinka su atsakovės atstovės argumentais, jog šios bylos nagrinėjimo eigoje ieškovo suformuluota pozicija, jog Sutarties sudarymas nebuvo būtinas ieškovei ir/ar jog Bendrovė nesinaudojo išsinuomotu turtu, išeina už ieškinio ribų, t. y. absoliučiai nesutampa su ieškinio faktiniu pagrindu. Pažymėtina, jog netgi pradiniame ieškinyje buvo remiamasi tuo, kad ,,Bendrovė išsinuomojo Bendrovei nereikalingas ir visiškai su Bendrovės veikla nesusijusias patalpas“ bei tai, jog Sutartimi ,,buvo nepagrįstai sudarytos sąlygos Bendrovės pinigines lėšas pastoviai išmokėti kitiems asmenims už nuomos objektą, kuris buvo visiškai nenaudingas Bendrovės vykdytai ūkinei-komercinei veiklai, t. y. su tokia veikla nesusijęs.

106Teismas taip pat nepritaria atsakovės atstovės argumentams, kad, konstatavus, jog Sutarties sudarymas nebuvo būtinas ieškovei ir/ar jog Bendrovė nesinaudojo išsinuomotu turtu, tai nesudarytų pagrindo ieškinį tenkinti, nes to pasekoje galėtų būti keliamas buvusio Bendrovės valdymo organo, sudariusio aptariamą sandorį, atsakomybės už Bendrovei padarytą žalą klausimas, ir kad sandorio pripažinimas negaliojančiu esant galimybei Bendrovės teises ginti kitu teisės aktuose nustatytu būdu šiam stabilumo tikslui prieštarautų. Pirmiausia pažymėtina, jog būtent ieškovas turi diskrecijos teisę apsispręsti, kaip jam konkrečiu atveju ginti pažeistą teisę. Šiuo atveju ieškovas gina bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, todėl tas gynimas turi būti ypač efektyvus. Akivaizdu, jog tuo atveju, kai trečiajam asmeniui yra pareikštas ne vienas ieškinys, dar vienos bylos inicijavimas jo atžvilgiu kreditorių interesų geriausiai neapgintų. Be to, pažymėtina ir tai, jog atsakovės atstovės nurodytoje LAT 2000-10-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-905/2000 nors ir kalbama apie tai, jog ,,sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą“, tačiau šioje nutartyje nėra jokios nuorodos į tai, jog sandorio pripažinimas negaliojančiu esant galimybei Bendrovės teises ginti kitu teisės aktuose nustatytu būdu, t. y. pareiškiant ieškinį Bendrovės vadovui, šiam stabilumo tikslui prieštarautų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Aukščiausiojo Teismo pateiktu teisės aiškinimu galima remtis tik tuo atveju, jeigu bylos, kurioje buvo priimta Aukščiausiojo Teismo nutartis, ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi sutampa. Šiuo atveju LAT išaiškinimai dėl prieštaravimo stabilumo principui nagrinėjamoje byloje negali būti taikomas, nes ankstesnės bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa.

107Atsakovės atstovės teiginius, kad atsakovė, kaip nekilnojamojo turto nuomotoja, Sutarties pagrindu perdavusi Namą Bendrovės valdymui, negalėjo būti įpareigota įrodyti tas aplinkybes, kurių ji kaip nuomotoja neturi galimybės įrodyti ir/ar neprivalo fiksuoti bei žinoti – t. y. įrodyti, jog nuomininkas iš tiesų naudojosi jam perduotomis patalpomis, teismas vertina kaip visiškai nepagrįstus. Pažymėtina, jog atsakovė šiuo atveju buvo ne įprasta turto nuomotoja, o tokia, kurią su Bendrovę atstovavusiu trečiuoju asmeniu, kaip nustatyta bylos medžiaga, visą Sutarties galiojimo laiką siejo artimi ryšiai, o, be to, kaip jau minėta, atsakovė nuo 2007-01-05 visą laiką iki Sutarties nutraukimo Bendrovėje dirbo direktoriaus pavaduotoja finansams, todėl daugiau negu akivaizdu, kad jai šios aplinkybės turėjo būti žinomos tiek pagal dabartines pareigas, tiek iš asmeninių ryšių.

108Pažymėtina, jog teismas 2014-01-14 parengiamajame teismo posėdyje protokoline nutartimi (1 t., b. l. 120) sutikslino atsakovės pareigą per dvi savaites įrodyti aplinkybes, kad patalpos jos gyvenamajame name buvo reikalingos žemos temperatūros šaldikliui laikyti, nurodant jo išmatavimus, pavadinimą ir elektros energijos sunaudojimo sąnaudas, taip pat pateikti duomenis, kad šiam šaldikliu nebuvo vietos Bendrovės turimose patalpose; kad rinkos kainos vidutiniškai augo tiek, kiek buvo padidinta nuomos kaina. Be to, iki 2014-02-17 bylos paskyrimo nagrinėti teismo posėdyje šalys buvo įpareigotos suformuluoti visus prašymus (tiek dėl įrodymų išreikalavimo, tiek dėl liudytojų apklausos). Konstatuotina, jog nei atsakovė, nei trečiasis asmuo neįrodė, kad Bendrovė visą nuomos laikotarpį būtų naudojusi Bendrovės reikmėms jai išnuomotą gyvenamąjį namą, kuris tam yra visiškai nepritaikytas ir netinkamas, kad Name (ir netgi žemės sklype prie namo) visą nuomos laikotarpį būtų laikiusi puspriekabes (šaldytuvus) su kraujo plazma ir kad Bendrovė neturėjo galimybių tą šaldytuvų laikyti jai nuosavybės teise priklausančiose patalpose ar teritorijoje prie jų, taip pat neįrodė, kad Bendrovė iš jos lėšomis apmokėtos elektros energijos gavo bent kokią naudą ir kad Name, atseit, laikyti šaldytuvai, galėjo sunaudoti būtent tokį elektros energijos kiekį.

109Ieškovui įrodžius, jog Sutarties vykdymo metu Name gyveno pati atsakovė, kurią su Sutartį sudariusiu trečiuoju asmeniu siejo artimi ryšiai dar iki 2006-07-03 Sutarties sudarymo ir atsakovės įdarbinimo Bendrovėje pradžios (tuo tarpu atsakovei ir trečiajam asmeniui teigiant, kad jie susipažino tik sudarant Sutartį, o artimai pradėjo bendrauti tik nuo 2010 metų), taip pat, jog jokiai Bendrovės veiklai vykdyti Namas (ir netgi žemės sklypas prie jo, nors jis Bendrovei ir nebuvo išnuomotas) nebuvo reikalingas, ir teigiant, jog bankroto administratoriaus dispozicijoje nėra jokių dokumentų ar nuotraukų, kas patvirtintų atsakovės ir trečiojo asmens argumentus apie tai, jog Namas ir teritorija prie jo buvo naudojami puspriekabių (šaldiklių) su kraujo plazma laikymui ir su plazmaferezės procesu susijusios įrangos sandėliavimui, o atsakovei ir trečiajam asmeniui šių ieškovo argumentų nenuginčijus ir jokiais duomenimis neįrodžius priešingai, teismas sprendžia dėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu.

110Ieškovas Sutartį pripažinti negaliojančia prašo keliais pagrindais, t. y. CK 6.66 (actio Pauliana), 1.82 (juridinio asmens teisnumui prieštaraujantis sandoris), 1.80 (imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris) ir 1.86 (tariamasis sandoris) straipsnių pagrindu. Žemiau pasisakoma dėl kiekvieno iš šių pagrindų atskirai.

111Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu

112LAT yra suformulavęs aiškias actio Pauliana taikymo sąlygas (2008-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; 2009-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009): (i) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; (ii) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; (iii) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; (iv) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; (v) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; (vi) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; (vii) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Be to, Actio Pauliana taikymo sąlygos yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju sprendžia, ar kreditorius įrodė tokių aplinkybių buvimą. Nustačius bylos faktines aplinkybes, jų kontekste turi būti vertinama, ar nebuvo kreditorių teisių pažeidimų ir ar yra pagrindas taikyti CK 6.66 straipsnį (LAT 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006). Šiuo atveju yra visos būtinosios sąlygos actio Pauliana taikymui.

113Teismas nesutinka su atsakovės argumentais, jog šiuo atveju negali būti taikomas actio Pauliana institutas, skirtas kreditoriaus teisėms apginti tik nuo tokio nesąžiningo skolininko, kuris, perleidęs savo turtą trečiajam asmeniui, tampa nemokus, todėl negali vykdyti savo prievolės kreditoriui ir taip pažeidžia kreditoriaus teises, kadangi, atsakovės teigimu, nuomos sutartis apskritai nelaikytina perleidimo sandoriu CK prasme. Kaip nurodyta CK 6.66 straipsnio 1 dalyje, kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditorių teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditorius teises, jeigu dėl jo skolininkas tapo nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Akivaizdu, jog pačioje teisės normoje nėra nurodyta, jog CK 6.66 straipsnio pagrindu gali būti ginčijamas tik perleidimo sandoris. Be to, atsikertant į atsakovės atstovės argumentus, jog, kaip nurodyta LAT 2006-01-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006: „Actio Pauliana institutas skirtas kreditoriaus teisėms apginti nuo tokio nesąžiningo skolininko, kuris, perleidęs savo turtą trečiajam asmeniui, tampa nemokus, todėl negali vykdyti savo prievolės kreditoriui ir taip pažeidžia kreditoriaus teises. Kreditorius, reikšdamas Pauliana ieškinį, pirmiausia siekia atkurti pažeistą skolininko mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims.“, pažymėtina, jog šio ginčo atveju turto perleidimu laikytinas Bendrovės pinigų (kas taip pat yra turtas) sumokėjimas atsakovei. Be to, atsikertant į atsakovės atstovės argumentus, jog ieškovas šioje byloje apskritai neįrodinėjo, kokių Bendrovės kreditorių interesai buvo pažeisti sudarant ginčo Sutartį ir kokių 2006-aisiais metais egzistavusių Bendrovės kreditorių reikalavimai nebuvo patenkinti bei ar bankroto bylos iškėlimo dienai Bendrovė nebuvo atsiskaičiusi su nors vienu kreditoriumi, kurio kreditorinis reikalavimas susidarė iki Sutarties sudarymo, teismo nuomone, šioje byloje pareikšto ieškinio patenkinimui reikšmės neturi. Pažymėtina, kad kreditoriaus teisių pažeidimo faktui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio. Pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius ginčijamą sandorį likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (LAT 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007).

114Dėl kreditoriaus reikalavimo teisės. Bendrovės bankroto bylos iškėlimo faktas ir specialusis ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p. įtvirtintas teisinis reguliavimas (detalūs argumentai išdėstyti prieš tai) lemia tai, jog Bendrovės bankroto administratorius turi teisę ginčyti Bendrovės sudarytus sandorius (tame tarpe Nuomos sutartį) tam, kad būtų apginti tiek Bendrovės, tiek Bendrovės kreditorių interesai.

115Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus teises. Aiškindamas šią teisės normą LAT yra ne kartą pažymėjęs, kad „kreditoriaus teisės pažeidžiamos ne tik tokiais skolininko sudarytais sandoriais, kuriais sukeltas skolininko bendras nemokumas, arba tokiais, kurie sudaryti jau esant nemokumo teisinę situaciją atitinkančiai skolininko padėčiai. Toks pažeidimas konstatuotinas ir dėl sandorių, kuriais sumažinta turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, ir to turto vertės neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Kreditoriaus teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas ir toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka gerokai ilgiau“ (pvz., LAT 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2008, 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006, 2005-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2005 ir kt.). Dar daugiau, kreditoriaus teisių pažeidimu CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme LAT taip pat laiko ir „sumažėjusį skolininko mokumą, kai kreditorius praranda galimybę visiškai arba iš dalies patenkinti savo reikalavimus“ (pvz., LAT 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2008, 2004-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2004; 2006-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006 ir kt.).

116Tai, jog jau Sutarties vykdymo metu Bendrovė turėjo mokumo problemų, teismo nuomone, patvirtina šios aplinkybės. Kaip matyti iš Bendrovės 2008 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos (t. 1, b. l. 69–73), Bendrovė 2008 m. patyrė net 1 431 984 Lt nuostolį, t. y. 2008 m. Bendrovės veikla buvo labai nuostolinga. Be to, minėti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Bendrovės skolos tiekėjams išaugo nuo 51 673 Lt 2006 metais iki 1 136 595 Lt 2007 m. ir iki 4 299 993 Lt 2008 m., su darbo santykiais susijusios Bendrovės skolos nuo 591 744 Lt 2007 m. išaugo iki 1 594 538 Lt 2008 m., o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai, 2006 m. sudarę 359 560 Lt ir 2007 m. sudarę jau 2 508 631 Lt, per 2008 metus išaugo net iki 7 418 998 Lt ir ėmė viršyti daugiau kaip pusę turto, 2008 m. sudariusio 12 474 233 Lt, vertės. Taip pat nustatyta, jog per 2009 m. turtas sumažėjo iki 10 838 198 Lt ir mažėjo toliau: 2010 m. – iki 10 200 966 Lt, 2011 m. – iki 9 036 338 Lt, 2012 m. – iki 5 632 826 Lt, o skolos ir toliau viršijo daugiau kaip pusę turto vertės; Bendrovė ir toliau buvo nepajėgi mokėti darbo užmokestį darbuotojams, skola kuriems nuo 1 086 186 Lt 2009 m. išaugo iki 1 628 821 Lt 2010 m. (2 t., b. 103–112). Ieškovės finansinei padėčiai blogėjant ir neišgalint vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, 2012-12-19 Bendrovės darbuotojos iniciatyva įmonei buvo inicijuota bankroto procedūra ir Kauno apygardos teismo 2013-04-30 nutartimi, įsiteisėjusia 2013-06-27, iškelta bankroto byla.

117Remiantis pateiktų aplinkybių ir surinktų įrodymų visuma, darytina išvada, jog Bendrovės finansinė padėtis Nuomos sutarties sudarymo, o ypač jos vykdymo metu nebuvo gera ir nuolat sunkėjo, todėl tokių ženklių sumų išėmimas iš Bendrovės taip pat prisidėjo prie to, jog Bendrovė sparčiai mažintų savo turtą (pinigines lėšas), ir tokiu būdu sąlygojo Bendrovės mokumo sumažėjimą ir galimybės atsiskaityti su kreditoriais (tame tarpe darbuotojais) pasunkėjimą ir net praradimą tiems kreditoriams, su kuriais bankroto byloje nebus atsiskaityta. Be to, konstatuotina, jog 2008-02-01 dvigubai padidintas Namo nuomos mokestis dar labiau padidino Bendrovės įsipareigojimus bei sumažino ir taip blogą Bendrovės mokumą. Kitaip sakant, Nuomos sutartis tebuvo įrankis piniginių lėšų išėmimui iš Bendrovės ir toks sistemingas piniginių lėšų išėmimas iš Bendrovės blogino Bendrovės finansinę padėtį ir apsunkino galimybę Bendrovei vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams (tame tarpe darbuotojams).

118Dėl ieškinio senaties. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu (actio Pauliana) ieškinį dėl skolininko sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. LAT 2008-09-21 Praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalgoje (toliau – Apžvalga) Teismų praktika Nr. 29)) išaiškinta, kad tuo atveju, kai bankrutuojančios įmonės administratorius, atstovaudamas kreditorių interesams, ginčija įmonės sudarytą sandorį actio Pauliana pagrindu, nustatant, ar nepraleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas, taikytinas ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas. Paminėto įstatymo naujoje 3 dalies 8 punkto redakcijoje nustatyta, kad administratorius apie sandorius sužino nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Įmonei bankroto byla iškelta 2013-06-27, bankroto administratorius į teismą kreipėsi 2013-11-11, taigi ieškinio senaties terminas nėra suėjęs.

119Dėl skolininko privalomumo sudaryti ginčijamą sandorį. Pažymėtina, kad actio Pauliana taikymo sąlygą „neprivalėjo“ LAT aiškina kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimą. Privalėjimas sudaryti sandorį – vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (LAT 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).

120Ieškovas nurodė neturįs jokių duomenų apie tai, jog Bendrovė būtų privalėjusi sudaryti ginčijamą sandorį, kad Bendrovė sudarė sutartį vykdydama kito ir teisėto sandorio nuostatas. Kadangi šių ieškovo argumentų nepaneigė nei atsakovė, nei trečiasis asmuo, teismas, nenustatęs nei viena iš paminėtų sąlygų, lemiančių ginčijamo sandorio privalomumą, konstatuoja esant nustatytą aplinkybę, jog Bendrovė neprivalėjo su atsakove sudaryti ginčijamos Nuomos sutarties.

121Dėl nesąžiningumo. Pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas. Skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. LAT yra pažymėjęs, kad „asmens nesąžiningumas teisėje yra vertinamas pagal tai, ar asmuo žinojo arba turėjo žinoti apie tam tikras aplinkybes, lėmusias teisės pažeidimą. Žinojimas suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o ,,turėjimas žinoti“ aiškinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta tvarka pasidomėti. Protingu ir apdairiu, tai reiškia - sąžiningu, gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandoriui, nepažeidžiant įstatymų. Vadinasi, tai pripažintina jo pareiga“ (pvz., LAT 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Tai, jog Vadovas žinojo (turėjo žinoti) tikrąją Bendrovės būklę ginčijamų sandorių sudarymo ir jų vykdymo metu, nekelia jokių abejonių. Tuo tarpu atsakovės atžvilgiu pažymėtina ne tik tai, kad ją ir Vadovą, kaip jau minėta prieš tai, Sutarties sudarymo metu jau siejo artimi santykiai, kurie sutarties vykdymo metu peraugo į ilgalaikius santykius, bet ir tai, kad atsakovės darbinės pareigos Bendrovėje buvo pavaduotoja finansams, o tai neabejotinai sąlygojo jos privalėjimą žinoti tiek tikrąją Bendrovės finansinę padėtį, tiek tai, kad piniginės lėšos vietoj Bendrovės poreikių tenkinimo buvo nukreiptos į niekaip su Bendrovės poreikių tenkinimu nesusijusių veiksmų atlikimą. Pažymėtina, jog detaliai atsakovės ir Vadovo sistemingą nesąžiningumą patvirtina prieš tai pateikti argumentai.

122Dėl reikalavimo patenkinimo atveju padidėsiančių galimybių įvykdyti reikalavimo teisę. Šiuo atveju, pripažinus negaliojančiu ginčijamą sandorį, būtų sudarytos sąlygos bent iš dalies padengti Bendrovės kreditorių reikalavimus, nes atsakovė Bendrovei būtų įpareigota nedelsiant grąžinti Nuomos sutarties pagrindu nepagrįstai gautas pinigines lėšas ir tokiu būdu padidėtų Bendrovės turto masė, naudojama Bendrovės kreditorių reikalavimų tenkinimui.

123Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, nustačius visas actio Pauliana taikymo sąlygas, yra pagrindas Nuomos sutartį pripažinti negaliojančia.

124Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu

125Ieškovo teigimu, nurodo, kad sudarytas sandoris prieštarauja juridinio asmens tikslams, todėl pripažintinas negaliojančiu CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu.

126Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo būtina nustatyti tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatusis juridinis asmuo; antra, prieštarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan., ar ne; trečia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens – veikė kita sandorio šalis sąžiningai ar ne, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 str. 7 d.) (LAT 2006-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2006; 2007-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2007; 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2012; kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką CK 1.82 straipsnio taikymas (egzistuojant visoms šio straipsnio taikymui svarbioms aplinkybėms) pateisinamas, jei tai nurodyta juridinio asmens teisnumą apibrėžiančiose normose ar steigimo dokumentuose ir teismas konstatuoja aiškų, akivaizdų sandorio nenaudingumą, o tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių.

127Konstatavus privataus juridinio asmens (bendrovės) interesų pažeidimą, spręstina, jog konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas Bendrovės teises pripažįstant Vadovo ir su juo artimais ryšiais susijusios atsakovės sudarytą sandorį negaliojančiu, o ne paliekant ieškovui (Bendrovės bankroto administratoriui) teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį). Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog trečiojo asmens atžvilgiu yra inicijuota daugybė bylų tiek civiline, tiek baudžiamąja tvarka, kuriose Vadovui yra pareikšti didelės vertės ieškiniai ir jų visų realus įvykdymas (jeigu jie būtų patenkinti), pasak ieškovo, nėra įmanomas dėl to, kad Vadovas neturi tiek turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, sprendžia, jog šioje konkrečioje situacijoje Bendrovės teisių pažeidimą realiai ar bent jau didesne dalimi galėtų atkurti tik ginčijamo sandorio pripažinimas negaliojančiu. Teismo nuomone, atsakovė ir trečiasis asmuo, sudaręs ginčijamą sandorį privataus juridinio asmens (Bendrovės) vardu, turėjo visas galimybes (kuriomis nepasinaudojo) pateikti teismui įrodymus, kurie paneigtų sandorio nenaudingumą Bendrovei ir tai, kad šio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą Bendrovės atžvilgiu ir aiškų naudingumą kitai sandorio šaliai – atsakovei, kaip nesąžiningai šaliai.

128CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog „Sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl juridinis asmuo turi įrodyti, kad kita sandorio šalis tikrai veikė nesąžiningai (šio kodekso 2.74, 2.83–2.85 straipsniai)“. LAT pažymėjęs, jog tam, ,,kad privataus juridinio asmens teisnumui prieštaraujantis sandoris būtų nuginčytas, būtina sąlygų visuma: 1) turi būti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar (ir) prieštaravimas juridinio asmens tikslams; 2) įrodytos juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesąžiningumas; 3) turi būti nustatytas sandorį ginčijamo asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimas“ (pavyzdžiui, LAT 2011-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2011). Atsižvelgiant į tai, dėl kiekvienos iš nurodytų sąlygų pasisakytina atskirai.

129Dėl ginčijamo sandorio prieštaravimo Bendrovės tikslams. Jau minėtas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, jog Bendrovės veiklos tikslas buvo pelno siekimas. Be to, visose Bendrovės įstatų redakcijose taip pat yra nustatyta, jog Bendrovės veiklos tikslai – paslaugų teikimas ir pelno gavimas (7; 6 p.). LAT 2006-05-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2006 yra nurodęs, jog „Pelnas yra įmonės egzistavimo pagrindas“. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2010-02-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-248/2010 nurodė, jog „Bendriausia prasme kiekvieno privataus juridinio asmens veiklos tikslas – siekti ekonominės naudos“. Taigi, ūkinės-komercinės veiklos vystymas yra neatsiejamas nuo pagrindinio tokios veiklos tikslo – pelno siekimo ir toks tikslas turėtų būti laikomas esminiu privataus juridinio asmens veiklos tikslu. Teismas visiškai pritaria ieškovo argumentams, jog šiuo konkrečiu atveju, sudarant Nuomos sutartį, buvo iš esmės pažeistas Bendrovės tikslas – pelno siekimas, nes, kaip nustatyta bylos medžiaga, Nuomos sutarties pagrindu atsakovės (artimais ryšiais susijusios su Bendrovės vadovu) vardu buvo sistemingai išimamos piniginės lėšos iš Bendrovės, o realus nuomos objekto naudojimas Bendrovės poreikių tenkinimui ir tokio naudojimo būtinybė byloje nenustatyta. Bendrovė, Vadovui su atsakove sudarius ginčijamą sandorį, neteko galimybės disponuoti jai priklausančiomis piniginėmis lėšomis ir jas naudoti savo ūkinės-komercinės veiklos vykdymui, o tuo pačiu ir kreditorių reikalavimų tenkinimui.

130Nors ieškovo teiginį, kad per visą Sutarties laikotarpį Bendrovės sumokėta atsakovei 342 720 Lt suma daugiau nei septynis kartus viršijo vidutinę Namo rinkos vertę, nurodytą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (iš kurio matyti, jog 2006-06-07 (mažiau nei mėnuo iki Sutarties sudarymo) vidutinė Namo rinkos vertė buvo 47 619 Lt, o, atsižvelgiant į 2008 m. Lietuvoje prasidėjusią finansinė krizę, tikėtina, jog vėliau turėjo sumažėti dar apie 30%), paneigia atsakovės pateikta UAB ,,Verslavita“ 2006-05-23 Gyvenamojo namo su žemės sklypu vertinimo ataskaita (2 t., b. l. 60–74), pagal kurią Namo rinkos vertė buvo 520 000 Lt, o priverstinio pardavimo vertė buvo 364 000 Lt, teismo nuomone, laikytina nustatyta aplinkybė, jog, net ir teigiant, kad Namas tariamai galėjo būti tam tikrais laikotarpiais naudojamas Bendrovės ūkinei-komercinei veiklai (ko atsakovė neįrodė ir kas yra neįtikinama dėl visų faktinių aplinkybių), Bendrovės sudarytas sandoris, kai per mažiau nei penkerius metus už daikto nuomą išmokama suma, beveik prilygstanti Namo priverstinio pardavimo vertei, prieštarauja Bendrovės pagrindiniam tikslui siekti pelno ir joks vidutiniškai protingas ir rūpestingas įmonės vadovas nesudarytų tokio sandorio juridinio asmens vardu.

131Tokie šalių veiksmai, 2006-06-07 sudarant ir ypač 2008-02-01 pakeičiant Nuomos sutartį (nors 2008 m. prasidėjo Bendrovės finansinės problemos, nuomos mokestis padidinamas dvigubai), teismo nuomone, yra absoliučiai nesuderinami su pelno siekimu ir iš esmės tokiam Bendrovės tikslui prieštarauja, o tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog Nuomos sutarties sudarymas ir jos pakeitimas prieštaravo Bendrovės tikslams.

132Dėl atsakovės nesąžiningumo, sudarant ginčijamą sandorį. LAT 2013-07-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2013 yra pažymėjęs, jog „Artimi šeiminiai sandorio šalių tarpusavio santykiai, tikėtinas jų interesų bendrumas ir tam tikras šių santykių uždarumas ne tik vertintini kaip vienas iš jų nesąžiningumo įrodymų, bet ir yra aplinkybė, gerokai suvaržanti šių santykių šalių tikrosios valios, jų veiksmų motyvų ir tikslų įrodinėjimo galimybes. Teismas, spręsdamas dėl tokių asmenų nesąžiningumui patvirtinti teikiamų įrodymų pakankamumo ir jais patvirtintų aplinkybių įrodytinumo, turi atsižvelgti į tai, kad kreditoriui gali būti sunku arba apskritai neįmanoma gauti ir pateikti teismui tiesioginių sandorio šalių nesąžiningumo įrodymų, todėl netiesioginių įrodymų pateikimas turi būti pripažįstamas tinkamu įrodinėjimo pareigos vykdymu“.

133Nors ir nėra pagrindo remtis nesąžiningumo prezumpcija, nekonstatavus nesąžiningumą preziumuojančių aplinkybių (CK 6.67 str.), teismo nuomone, patikslintame ieškinyje išdėstytos aplinkybės patvirtina atsakovės nesąžiningumą, nes atsakovė, būdama artimais ryšiais (turi bendrą vaiką ir kartu jį augina) susijusi su Vadovu, o nuo 2007-01-05 Bendrovėje dirbdama pavaduotoja finansams, privalėjo žinoti tiek apie Bendrovės finansinę padėtį, tiek tai, kad Nuomos sutartis nebuvo susijusi su Bendrovės veikla ir interesais, o Namas buvo visiškai netinkamas Bendrovės veiklos tikslų įgyvendinimui, tiek ir tai, kad nuomos mokesčio kaina yra ženkliai per didelė. Kadangi detalūs argumentai dėl atsakovės nesąžiningumo yra jau išdėstyti prieš tai, teismas jų nebekartoja.

134Dėl ginčijamais sandoriais pažeistų teisių ir teisėtų interesų. Šiuo metu Bendrovei yra iškelta bankroto byla, kurios vienas iš esminių tikslų yra užtikrinti tai, kad kiek įmanoma labiau būtų patenkinti Bendrovės kreditorių, o taip pat ir pačios Bendrovės interesai. Tokio tikslo pasiekimui yra būtinas operatyvus Bendrovės turto masės atkūrimas, t. y. turto, kuris buvo nesąžiningai, pažeidžiant tiek kitų Bendrovės kreditorių, tiek pačios Bendrovės interesus, perleistas kitiems asmenims, susigrąžinimas. Teismas visiškai pritaria ieškovo argumentams, jog Nuomos sutarties sudarymas akivaizdžiai pažeidė ir toliau pažeidžia tiek Bendrovės kreditorių, tiek pačios Bendrovės interesus, o tame tarpe ir viešąjį interesą, kurio svarba bankroto procedūros metu yra objektyviai nepaneigiama. Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, jog jau 2008 m. Bendrovės finansinė padėtis buvo bloga ir Bendrovė veikė itin nuostolingai, o Nuomos sutartis buvo vykdoma ir jos vykdymo kaina buvo padidinta būtent šių sunkumų laikotarpiu, o tokia aplinkybė dėl atsakovės saitų su Bendrovės direktoriumi ir Bendrove atsakovei objektyviai negalėjo būti nežinoma. Nepaneigtina, jog, Bendrovei operatyviai susigrąžinus Nuomos sutarties pagrindu išmokėtas pinigines lėšas, būtų sudarytos sąlygos ženkliai didesniu laipsniu patenkinti tiek Bendrovės kreditorių, tiek pačios Bendrovės interesus. Remiantis visomis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog yra visos būtinosios sąlygos (tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas) Nuomos sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.82 straipsnio pagrindu.

135Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu

136Sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji, ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (LAT 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008). Remiantis LAT praktika, sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekine sutartis), jeigu ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai. Kad konkreti teisės nuostata yra imperatyvi, lemia tai, jog ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai (LAT 2011-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011).

137Bendrieji teisės principai, įtvirtinti CK 1.5, 6.4 ir 6.158 straipsniuose, pasižymi imperatyviu pobūdžiu ir jų pažeidimas gali būti pakankamu savarankišku pagrindu pripažinti negaliojančiu konkretų sandorį CK 1.80 straipsnio pagrindu. Teismo nuomone, ginčijama Sutartis iš esmės pažeidžia CK 1.5, 6.4 ir 6.158 straipsniuose įtvirtintus bendruosius teisės principus (teisingumą, protingumą ir sąžiningumą), nes prieštarauja ieškovės veiklos tikslui – siekti ekonominės naudos ir iš esmės prisidėjo prie ieškovės mokumo sumažėjimo, nes piniginių lėšų išmokėjimas su Bendrovės Vadovu tiesiogiai artimais ryšiais susijusiam asmeniui (atsakovei), nenustačius būtinybės ir realaus nuomos objekto naudojimo Bendrovės poreikių tenkinimui, negali būti laikomi normalia verslo praktika, atitinkančia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Tokiu būdu buvo nepagrįstai ir nesąžiningai sumažinta ieškovės turto masė, o tai pažeidė tiek kitų ieškovės kreditorių, tiek pačios ieškovės interesus. Koncentruotumo tikslu nėra kartojami tie patys jau šiame ieškinyje išdėstyti argumentai, susiję su Ieškovės turto masės sumažinimu, ieškovės kreditorių ir pačios Ieškovės interesų pažeidimu, Sutarties šalių nesąžiningumu, tačiau visi jie mutatis mutandis turi būti taikomi pagal faktinį šioje byloje pareikšto ieškinio pagrindą Sutartį pripažįstant negaliojančia vadovaujantis ir CK 1.80 straipsnio 1 dalimi.

138Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.86 straipsnio pagrindu (sandorio fiktyvumo)

139CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog „Tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja)“. Pagal susiformavusią teismų praktiką bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (pvz., LAT 2008-06-25 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-337/2008; 2008-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008). Be to, bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais būtina išsiaiškinti, ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas bei kokia buvo tikroji sandorio šalių valia (pvz., LAT 2011-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2011). Taigi, esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. LAT 2014-05-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014 išaiškino, jog „Tokiu atveju, kai nė viena šalis jokių teisių ir pareigų pagal sandorį neįgyja, o išorinė sandorio forma panaudojama tik tam, kad viena šalis iš kitos gautų lėšas, nėra pagrindo konstatuoti, kad sandoris buvo įvykdytas“. Nurodomojoje civilinėje byloje LAT analizavo situaciją, kai šalys ginčijamu sandoriu siekė ne sukurti realius civilinius teisinius santykius, o sudaryti sąlygas atsakovui išsimokėti ieškovui priklausančias lėšas, t. y. sukurti įrankį piniginių lėšų išėmimui. Taigi tokie sandoriai, kurių pagrindu atliekami tik piniginių lėšų mokėjimai, tačiau, kurie neturi realaus turinio, pagal LAT praktiką gali būti pripažinti negaliojančiais CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu.

140Teismas, įvertinęs patikslintame ieškinyje išdėstytus argumentus, daro išvadą, jog egzistuoja visos būtinosios sąlygos pripažinti Nuomos sutartį negaliojančia ir CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes, kaip patvirtina prieš tai išsamiai aptarti argumentai, ginčijamas sandoris savo turinio prasme buvo fiktyvus ir realiai nebuvo įgyvendinamas bei buvo nesusijęs su Bendrovės vykdoma ūkine-komercine veikla bei Bendrovės interesais, o ginčo turtas buvo naudojamas asmeninių atsakovės ir Vadovo poreikių tekinimui, o tikroji šalių valia buvo nukreipta sukurti formalų įrankį piniginių lėšų išėmimui iš Bendrovės, t. y. formalaus ir realaus turinio neturinčio sandorio pagrindu atlikti mokėjimus atsakovei ir tokiu būdu mažinti Bendrovės turto masę. Taigi, remiantis CK 1.86 straipsnio 1 dalimi ir šios normos aiškinimo ir taikymo teismine praktika, yra savarankiškas pagrindas ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu ir šiuo pagrindu (CK 1.86 str. 1 d.).

141Dėl sandorio pripažinimo CK 1.87 straipsnio pagrindu

142Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo omenyje, taikytinos taisyklės. Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Jis vertintinas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 str.), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką.

143Nagrinėjamu atveju nustačius, kad sudarant Sutartį iš esmės buvo pridengtas kitas sandoris, t. y. neatlygintinis atsakovės pinigų gavimas iš Bendrovės, teismas pagal faktinį šioje byloje pareikšto ieškinio pagrindą Sutartį pripažįsta negaliojančia ir vadovaudamasis CK 1.87 straipsniu. Byloje surinkti įrodymai patvirtina tai, kad tiek atsakovė, o per ją ir trečiasis asmuo (Bendrovės vadovas ir pagrindinis akcininkas), sudarydami Sutartį, siekė tik gauti atlygį, o ne šios Sutarties pagrindu išnuomoti visam Sutarties galiojimo laikotarpiui Bendrovei Namą, kuriame pagal byloje surinktus duomenis nuomos laikotarpiu gyveno pati atsakovė, kuris Bendrovei (kurios pagrindinis veiklos pobūdis – vykdyti kraujo donorystės veiklą ir kitą su žmonių sveikatos priežiūra susijusią veiklą) nebuvo reikalingas jos Įstatuose įtvirtintam tikslui pasiekti – teikti paslaugas ir gauti pelną.

144Dėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinių pasekmių (restitucijos)

145Pripažinus Nuomos sutartį negaliojančia CK 6.66 straipsnio, 1.82 straipsnio 1 dalies, 1.80 straipsnio 1 dalies ir 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindais, remiantis atitinkamai CK 6.66 straipsnio 4 d, 1.82 straipsnio 4 dalimi, 1.80 straipsnio 2 dalimi ir 1.86 straipsnio 2 dalimi, taikytina restitucija, Bendrovei iš atsakovės priteisiant Nuomos sutarties pagrindu išmokėtą sumą (tai, ką atsakovei perdavė Nuomos sutarties pagrindu) – 375 852,03 Lt (342 720 Lt + 33 132,03 Lt).

146Teismo nuomone, laikytina, kad Nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovė visą elektros energiją sunaudojo savo reikmėms ir dar greta to nepagrįstai Bendrovės sąskaita praturtėjo 33 132,03 Lt suma. Kadangi Sutartis su visais vėlesniais papildymais ir pakeitimais pripažintina negaliojančia, todėl ir Bendrovės už elektros energiją atsakovei išmokėta bendra 33 132,03 Lt suma turi būti grąžinta.

147Kadangi Sutartis su visais vėlesniais papildymais ir pakeitimais pripažintina negaliojančia, todėl ir 342 720 Lt suma, Bendrovės sumokėta atsakovei už nuomą, ir 33 132,03 Lt suma, sumokėta už elektros energiją, grąžintina ieškovei.

148Su patikslintu ieškiniu pateikti banko sąskaitos išrašai patvirtina, jog Bendrovė yra sumokėjusi nuo nuomos mokesčio, mokėto pagal Nuomos sutartį, paskaičiuotą Gyventojų pajamų mokestį (GPM) Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Pateikiamuose banko sąskaitos išrašuose GPM mokėjimai, susiję su pagal Nuomos sutartį mokėtu nuomos mokesčiu, buvo mokami kaip „GPM nuo A klasės pajamų, nesusijusių su darbo santykiai“ ir buvo mokami bendrai (neišskiriant atitinkamos sumos) su kitais tapačiais mokėjimais. GPM sumos, sumokėtos nuo pagal Nuomos sutartį mokėto nuomos mokesčio (56 772 Lt), taip pat priteistino iš atsakovės, nes: visa nuomos mokesčio suma, kuri buvo priskaičiuota ir išmokėta atsakovės naudai (342 720 Lt), yra vertinama kaip atsakovės pajamos (Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 p.) ir tai, kad, remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, GPM nuo A klasės pajamų turėjo išskaičiuoti ir sumokėti Bendrovė, nekeičia pačių pajamų esmės, t. y. visa suma (342 720 Lt) buvo išmokėta atsakovės naudai, tačiau mokestinę dalį (GPM – 56 772 Lt) dėl specialiojo teisinio reguliavimo Bendrovė tiesiogiai sumokėjo VMI. Kitaip sakant, GPM sumokėjimo modelis nekeičia pačios esmės – atitinkama suma (342 720 Lt) vertinama kaip atsakovės pajamos, kurias atsakovei sumokėjo Bendrovė, ir tokią sumą atsakovė, visiškai patenkinus patikslintą ieškinį, turi grąžinti Bendrovei.

149Konstatavus atsakovę buvus nesąžininga sandorio šalimi, taikant restituciją, ji įpareigotina atlyginti didžiausią turto vertę (CK 6.147 str. 2 d.).

150Pripažinus Sutartį negaliojančia tiek CK 6.66, tiek 1.80, 1.82 str. 1 d., tiek 1.86 str. 1 d. ir 1.87 str. pagrindu, remiantis atitinkamai CK 6.66 str. 4 d., 1.82 str. 4 d., 1.80 str. 2 d., taikytina vienašalė restitucija, iš atsakovės priteisiant 375 852,03 Lt (Sutarties pagrindu išmokėta suma).

151Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

152Ieškovas pateikė prašymą (t. 7, b. l. 5–6) priteisti iš atsakovės 10 890 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas detalizavo, kad už ieškinio parengimą, kuriam sugaišo 5 val., bylinėjimosi išlaidų suma su PVM sudaro 1 250 Lt (5 val. x 250 Lt); už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą 2014-01-14 teismo posėdyje – 250 Lt (l val. x 250 Lt); už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą 2014-02-26 teismo posėdyje – 375 Lt (1,5 val. x 250 Lt); už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą 2014-05-23 teismo posėdyje – 875 Lt (3,5 val. x 250 Lt); už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą 2014-06-12 teismo posėdyje 750 Lt (3 val. x 250 Lt); už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą 2014-07-02 teismo posėdyje – 750 Lt (3 val. x 250 Lt); už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą 2014-08-29 teismo posėdyje – 1 000 Lt (4 val. x 250 Lt); už patikslinto ieškinio parengimą – 2 500 Lt (10 val. x 250 Lt); už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą 2014-11-27 teismo posėdyje – 1 250 Lt (5 val. x 250 Lt). Viso sugaišta 36 val., kas sudaro 9 000 Lt + PVM.

153Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

154Prašyme nurodyta, kad už ieškinio parengimą ir patikslinto ieškinio parengimą ieškovas advokatui sumokėjo 3 750 Lt (1 250 + 2 500), už atstovavimą teisme ir pasirengimą teismo posėdžiams – 5 250 Lt (250 x 21 val.). Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymą 2004-04-02 Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Rekomendacijos), už ieškinį numatyta maksimali 3 MMA arba 3 000 Lt suma (iki 2014-10-01 1 MMA 1 000 Lt) arba 3 105 Lt (nuo 2014-10-01). Ieškovas už ieškinio parengimą ir patikslinto ieškinio parengimą prašo priteisti 3 750 Lt (1 250 + 2 500). Teismas, įvertinęs tai, jog patikslintas ieškinys buvo pateiktas pagal teismo nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo (8.16 p.), priteisia tik 1 250 Lt už ieškinio parengimą. Tačiau, įvertinus tai, kad byla buvo labai sudėtinga, ieškovui teko ruošti ne vieną dokumentą, susijusį su atstovavimu (2014-04-24 prašymą (2014-05-21 pareiškimas, 2014-05-06 ir 2014-05-29 prašymus dėl teismo liudijimo išdavimo, 2014-08-22 pareiškimas dėl papildomų įrodymų ir kt.), ruoštis teismo posėdžiams ir rinkti naujus įrodymus, atsižvelgiant į atsakovės ir trečiojo asmens nurodomus naujus argumentus, mato pagrindą nukrypti nuo Rekomendacijų 8 p. nustatytų maksimalių dydžių ir už atstovavimą teismo posėdžiuose, suapvalintai trukusiuose 16 val., priteisti ne 2 400 Lt, o dvigubai didesnę sumą 4 800 Lt, viso iš atsakovės Bendrovei priteisiant 6 050 Lt (1 250 + 4 800).

155Vadovaujantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 7 759 Lt (kas atitinka 2 247,16 eurų) žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo ieškovas buvo atleistas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą. bei 90 Lt (kas atitinka 26,07 eurų) pašto išlaidų.

156Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

Nutarė

157ieškinį tenkinti.

158Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento uždarosios akcinės ieškovės „Kraujo donorystės centras“ ir G. M. 2006-07-03 sudarytą Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. S-49 su visais pakeitimais ir papildymais, taikyti restituciją ir priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Kraujo donorystės centras“ (juridinio asmens kodas: 110509057) iš atsakovės G. M. (asmens kodas ( - )) 342 720 Lt nuomos mokesčio sumą ir 33 132,03 Lt sumą už apmokėtą elektros energiją, viso 375 852,03 Lt (kas atitinka 108 854,27 eurų) ir 6 050 Lt (kas atitinka 1 752,2 eurų) bylinėjimosi išlaidų.

159Priteisti iš atsakovės G. M. (asmens kodas ( - )) į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) 7 759 Lt (kas atitinka 2 247,16 eurų) žyminio mokesčio bei 90 Lt (kas atitinka 26,07 eurų) pašto išlaidų.

160Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

161Nurodyti, jog, vadovaujantis CPK 140 straipsnio 4 dalimi, šalys nepasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti.

1. Kauno apygardos teismo teisėja Jolita Cirulienė, sekretoriaujant Danutei... 2. ieškovas 2013-11-11 pareiškė teisme ieškinį (1 t., b. l. 4–14), kuriame,... 3. Ieškinyje nurodyta, jog Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr.... 4. 1. Faktinis patikslinto ieškinio pagrindas... 5. 1.1. Dėl buvusio Bendrovės vadovo veiksmų ir sistemingo nesąžiningumo bei... 6. 1.2. Dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Administratorius,... 7. 1.3. Dėl ginčijamo sandorio sudarymo ir su tuo susijusių aplinkybių.... 8. 1.4. Dėl itin artimų atsakovės ryšių su Vadovu ir Bendrove: tai, kad... 9. 1.5. Dėl sandorių, kuriuose dalyvavo UAB „AG life“, kurią valdė ir... 10. 1.6. Dėl atsakovės buvusios darbovietės ir su tuo susijusių aplinkybių.... 11. 1.7. Dėl ginčijamo sandorio (Nuomos sutarties) fiktyvumo (nenaudojimo... 12. 1.8. Dėl Bendrovės turtinės padėties sudarant ir vykdant ginčijamą... 13. 2. Teisinis patikslinto ieškinio pagrindas... 14. Nuomos sutartis su visais vėlesniais papildymais ir pakeitimais turėtų būti... 15. 2.1. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu... 16. LAT yra suformulavęs aiškias actio Pauliana taikymo sąlygas (2008-12-09... 17. Dėl kreditoriaus reikalavimo teisės. Bendrovės bankroto bylos iškėlimo... 18. Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas... 19. Dėl ieškinio senaties. Objektyvu, jog CK 6.66 str. 3 d. ir ĮBĮ 11 str. 3 d.... 20. Dėl skolininko privalomumo sudaryti ginčijamą sandorį. Ieškovas neturi... 21. Dėl nesąžiningumo. LAT yra pažymėjęs, kad „asmens nesąžiningumas... 22. Dėl reikalavimo patenkinimo atveju padidėsiančių galimybių įvykdyti... 23. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas konstatuoti... 24. 2.2. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.82 straipsnio pagrindu... 25. CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog „Sandoriai, sudaryti privataus... 26. Dėl ginčijamo sandorio prieštaravimo Bendrovės tikslams. Jau minėtas... 27. Dėl atsakovės nesąžiningumo, sudarant ginčijamą sandorį. LAT 2013-07-11... 28. Dėl ginčijamais sandoriais pažeistų teisių ir teisėtų interesų. Šiuo... 29. 2.3. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu. LAT... 30. Dėl imperatyvių teisės normų, kurioms prieštarauja ginčijamas sandoris.... 31. Dėl Sutartimi pažeistų imperatyvių teisės normų ir tokio pažeidimo... 32. 2.4. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.86 straipsnio pagrindu... 33. 3. Dėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinių pasekmių... 34. Pripažinus Nuomos sutartį negaliojančia CK 6.66 straipsnio, 1.82 straipsnio... 35. Atsakovė atsiliepime į ieškinį (1 t., b. l. 91–99) ir į patikslintą... 36. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu tikslų bei teisinių prielaidų.... 37. CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose... 38. CK 2.87 straipsnyje nustatytos juridinio asmens organų narių pareigos.... 39. Dėl ieškovo pozicijos, jog Sutartis buvo sudaryta nesąžiningai, „siekiant... 40. Visiškai neįrodytas ieškovo teiginys, jog 2008-aisiais prasidėjo Bendrovės... 41. Ieškovas neįrodė, kad Sutarties kaina yra akivaizdžiai per didelė.... 42. Taip pat į bylą ieškovas apskritai nėra pateikęs jokių duomenų apie tai,... 43. Ieškovo teiginys, jog Sutarties pagrindu išsinuomoto turto BUAB „Kraujo... 44. Net tuo atveju, jei ieškovo suformuluotą poziciją teismas laikytų... 45. Ieškovo argumentai, neva dirbdama bendrovėje UAB „RVK“ atsakovė gaudavo... 46. Vadovaujantis LAT praktika, sprendžiant dėl actio Pauliana taikymo byloje,... 47. Atsakovė nesutinka su ieškovo teigimu, jog Sutartis pripažintina... 48. Patikslintame ieškinyje teigiama, jog ieškovo teises ir teisėtus interesus... 49. Taip pat kritiškai vertintinas ieškovo teiginys, jog Sutartis pripažintina... 50. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo A. J. V. prašė ieškinį atmesti... 51. Trečiasis asmuo A. J. V. 2014-06-19 rašytiniuose paaiškinimuose (t. 3, b. l.... 52. Ieškinys tenkintinas.... 53. Nustatyta, jog Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-1178-260/2013... 54. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11... 55. Bendrovės bankroto administratorius UAB „Valnetas“ (toliau – ieškovas),... 56. 1. Dėl buvusio Bendrovės vadovo veiksmų ir sistemingo nesąžiningumo bei... 57. Juridinių asmenų registro išrašas su istorija (t. 1, b. l. 35–44)... 58. Bendrovei, susidūrusiai su sisteminio ir ilgalaikio pobūdžio nemokumo... 59. Pritariant ieškovo argumentams, pažymėtina, jog Vadovo ilgalaikis... 60. a) Kauno apygardos teismo 2013-02-22 nutartyje civilinėje byloje Nr.... 61. b) Kauno apygardos teismo 2013-04-04 nutartyje civilinėje byloje Nr.... 62. c) Kauno apygardos teismo 2013-04-30 nutartyje civilinėje byloje Nr.... 63. d) Kauno apygardos teismo 2014-01-21 nutartyje civilinėje byloje Nr.... 64. e) šiuo metu dar neįsiteisėjusiame Kauno apygardos teismo 2014-03-04... 65. f) šiuo metu dar neįsiteisėjusiame Kauno apylinkės teismo 2014-06-27... 66. g) šiuo metu dar neįsiteisėjusiame Kauno apygardos teismo 2014-09-11... 67. h) šiuo metu dar neįsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2014-10-02... 68. i) šiuo metu dar neįsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2014-10-08... 69. Pažymėtina, jog, kaip matyti iš viešai prieinamos informacijos,... 70. 2. Dėl itin artimų atsakovės ryšių su Vadovu ir Bendrove ir dėl... 71. Teismo nuomone, itin artimus atsakovės ryšius su Vadovu, o tuo pačiu ir su... 72. tai, kad atsakovė su Vadovu turi bendrą vaiką ir veda bendrą gyvenimą, ką... 73. tai, kad Vadovas su atsakove artimus santykius palaiko ne vėliau nei nuo 2006... 74. tai, kad atsakovė buvo Bendrovės darbuotoja laikotarpiu nuo 2007-01-05 iki... 75. tai, kad atsakovei, kaip ir kitiems su Vadovu artimais ryšiais susijusiems... 76. tai, kad 2008 m. Vadovas atsakovei, kaip ir sau bei kitiems su juo artimai... 77. tai, kad atsakovė, kaip UAB „AG life“ akcininkė ir vadovė (t. 3, b. l.... 78. Ieškovas atsakovės ir Vadovo nesąžiningumą grindė itin artimais... 79. Teismas atmeta atsakovės ir trečiojo asmens argumentus apie tai, jog į bylą... 80. Teismo nuomone, ieškovo pateiktose nuotraukose nurodytų jų padarymo datų... 81. 1) Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus veiklos 2005–2006 metų... 82. 2) Bendrovės vadovo avanso apyskaitos ir įsakymai dėl komandiruočių,... 83. Nors vien asmenų nufotografavimo bendrose nuotraukose šalia vienas kito bei... 84. Atsakovės ir trečiojo asmens teiginius, kad jie susipažino tik sudarant... 85. 1) ieškovo pateiktos nuotraukos, rastos Bendrovės kompiuteriuose, kuriose... 86. 2) trečiojo asmens rūpinimąsi 2007 metais baseino (kuris, kaip matyti iš... 87. 3) trečiojo asmens rūpinimąsi įrengto baseino aptarnavimu patvirtinantis... 88. 4) trečiojo asmens susirašinėjimas su J. S., 2008-02-02 klausiant ,,kada... 89. 5) tai, jog atsakovė UAB ,,RVK“, kuri šiuo metu yra bankrutavusi, finansų... 90. 6) tai, jog, tik atsakovei pradėjus dirbti Bendrovėje direktoriaus... 91. Pažymėtina, jog artimi Sutarties šalių santykiai neišvengiamai sudaro... 92. 3. Dėl Namo reikalingumo ir naudojimo Bendrovės poreikių tenkinimui bei dėl... 93. Ieškovo teigimu, Bendrovė Namo nenaudojo savo įstatuose numatytai veiklai,... 94. Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog Namas yra ( - ) esančiame sklype, per... 95. Iš šioje byloje nustatytų aplinkybių visumos darytina išvada, kad... 96. Atsakovės atstovė 2014-01-14 parengiamajame teismo posėdyje teigė, jog... 97. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovės ir Vadovo paaiškinimai,... 98. Nors trečiasis asmuo paaiškino, kad Bendrovės kompiuteriuose turėjo būti... 99. Be to, pažymėtina, jog kaip matyti iš Sutarties 2.1 punkto, atsakovė... 100. 1) nenuginčytas Gyventojų Registro tarnybos išrašas apie asmenį (1 t., b.... 101. 2) Lietuvos Respublikos Hipotekos registro išrašo išsami informacija (3 t.,... 102. 3) ieškovo pateiktos nuotraukos, rastos Bendrovės kompiuteriuose, kuriose... 103. 4) trečiojo asmens susirašinėjimas su J. S., 2008-02-02 klausiant ,,kada... 104. 5) 2007-03-26 UAB „Svajonių projektai“ projektų vadovo R. J. elektroninis... 105. Teismas nesutinka su atsakovės atstovės argumentais, jog šios bylos... 106. Teismas taip pat nepritaria atsakovės atstovės argumentams, kad, konstatavus,... 107. Atsakovės atstovės teiginius, kad atsakovė, kaip nekilnojamojo turto... 108. Pažymėtina, jog teismas 2014-01-14 parengiamajame teismo posėdyje... 109. Ieškovui įrodžius, jog Sutarties vykdymo metu Name gyveno pati atsakovė,... 110. Ieškovas Sutartį pripažinti negaliojančia prašo keliais pagrindais, t. y.... 111. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu... 112. LAT yra suformulavęs aiškias actio Pauliana taikymo sąlygas (2008-12-09... 113. Teismas nesutinka su atsakovės argumentais, jog šiuo atveju negali būti... 114. Dėl kreditoriaus reikalavimo teisės. Bendrovės bankroto bylos iškėlimo... 115. Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas... 116. Tai, jog jau Sutarties vykdymo metu Bendrovė turėjo mokumo problemų, teismo... 117. Remiantis pateiktų aplinkybių ir surinktų įrodymų visuma, darytina... 118. Dėl ieškinio senaties. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad... 119. Dėl skolininko privalomumo sudaryti ginčijamą sandorį. Pažymėtina, kad... 120. Ieškovas nurodė neturįs jokių duomenų apie tai, jog Bendrovė būtų... 121. Dėl nesąžiningumo. Pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį dvišalį atlygintinį... 122. Dėl reikalavimo patenkinimo atveju padidėsiančių galimybių įvykdyti... 123. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, nustačius visas... 124. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu... 125. Ieškovo teigimu, nurodo, kad sudarytas sandoris prieštarauja juridinio asmens... 126. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl CK 1.82 straipsnio... 127. Konstatavus privataus juridinio asmens (bendrovės) interesų pažeidimą,... 128. CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog „Sandoriai, sudaryti privataus... 129. Dėl ginčijamo sandorio prieštaravimo Bendrovės tikslams. Jau minėtas... 130. Nors ieškovo teiginį, kad per visą Sutarties laikotarpį Bendrovės... 131. Tokie šalių veiksmai, 2006-06-07 sudarant ir ypač 2008-02-01 pakeičiant... 132. Dėl atsakovės nesąžiningumo, sudarant ginčijamą sandorį. LAT 2013-07-11... 133. Nors ir nėra pagrindo remtis nesąžiningumo prezumpcija, nekonstatavus... 134. Dėl ginčijamais sandoriais pažeistų teisių ir teisėtų interesų. Šiuo... 135. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu... 136. Sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja,... 137. Bendrieji teisės principai, įtvirtinti CK 1.5, 6.4 ir 6.158 straipsniuose,... 138. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.86 straipsnio pagrindu (sandorio... 139. CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog „Tik dėl akių (neketinant... 140. Teismas, įvertinęs patikslintame ieškinyje išdėstytus argumentus, daro... 141. Dėl sandorio pripažinimo CK 1.87 straipsnio pagrindu... 142. Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui... 143. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad sudarant Sutartį iš esmės buvo... 144. Dėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinių pasekmių... 145. Pripažinus Nuomos sutartį negaliojančia CK 6.66 straipsnio, 1.82 straipsnio... 146. Teismo nuomone, laikytina, kad Nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovė... 147. Kadangi Sutartis su visais vėlesniais papildymais ir pakeitimais pripažintina... 148. Su patikslintu ieškiniu pateikti banko sąskaitos išrašai patvirtina, jog... 149. Konstatavus atsakovę buvus nesąžininga sandorio šalimi, taikant... 150. Pripažinus Sutartį negaliojančia tiek CK 6.66, tiek 1.80, 1.82 str. 1 d.,... 151. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 152. Ieškovas pateikė prašymą (t. 7, b. l. 5–6) priteisti iš atsakovės 10... 153. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 154. Prašyme nurodyta, kad už ieškinio parengimą ir patikslinto ieškinio... 155. Vadovaujantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi iš... 156. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 157. ieškinį tenkinti.... 158. Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento uždarosios akcinės ieškovės... 159. Priteisti iš atsakovės G. M. (asmens kodas ( - )) į valstybės biudžetą... 160. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos... 161. Nurodyti, jog, vadovaujantis CPK 140 straipsnio 4 dalimi, šalys nepasibaigus...