Byla e2-912-381/2015
Dėl nuostolių priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Romualdos Janovičienės ir Egidijos Tamošiūnienės,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. V. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. ir 2015 m. kovo 4 d. nutarčių, kuriomis pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-3862-431/2015 pagal ieškovo Latvijos Respublikos bendrovės SIA „UniCredit Leasing“ ieškinį atsakovui E. V. dėl nuostolių priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Atskiruosiuose skunduose keliamas teismo nutarčių, kuriomis teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo klausimas.

6Ieškovas ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo E. V. 362 947,35 Eur nuostolių ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovas yra BUAB „Egvilta“ kreditorius, turintis 6 886 876,51 Lt reikalavimą, kuris užtikrintas BUAB „Egvilta“ priklausančio turto: nebaigto statyti daugiabučio gyvenamojo namo ( - ) (toliau – Nebaigtas statyti daugiabutis gyvenamasis namas), ir 0,8970 ha valstybinės žemės sklypo ( - ), nuomos teisės (toliau tekste – Žemės sklypo nuomos teisės) įkeitimu. Atsakovas taip pat yra BUAB „Egvilta“ kreditorius, turintis 7 338 325,37 Lt reikalavimą. 2010 m. spalio 29 d. BUAB „Egvilta“ kreditorių komiteto posėdyje buvo nuspręsta BUAB „Egvilta“ priklausantį Nebaigtą statyti daugiabutį gyvenamąjį namą ir Žemės sklypo nuomos teisę, kurie įkeisti ieškovui, parduoti kartu iš varžytynių. Tačiau atsakovas, būdamas vienas didžiausių BUAB „Egvilta“ kreditorių, nesąžiningai, piktnaudžiaudamas savo dominuojančia padėtimi kreditorių susirinkime, nuolat stabdo ir vilkina šio turto pardavimo procesą, dėl to šis ieškovui įkeistas turtas nėra parduotas iki šiol. Tokiais savo veiksmais atsakovas ieškovui padarė 362 947,35 Eur nuostolių, kuriuos prašo priteisti iš atsakovo.

7Šiam ieškinio reikalavimui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui E. V. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas jį arba trečiuosius asmenis, o jo nesant ar nepakankant, jo pinigines lėšas bei turtines teises už 362 947,35 Eur, taip pat uždrausti atsakovui E. V. naudotis balsavimo teise BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimuose, sprendžiant disponavimo AS „UniCredit Bank“ įkeistu turtu - Nebaigtu statyti daugiabučiu gyvenamuoju namu ir Žemės sklypo nuomos teise (toliau tekste – Turtas) klausimus. Šį prašymą grindė tuo, kad atsakovas nesąžiningai stabdo ieškovui įkeisto turto varžytynes ir turto pardavimą, stengdamasis užkirsti kelią ieškovui patenkinti savo reikalavimą, todėl tikėtina, kad atsakovas geranoriškai nevykdys ir jam galbūt nepalankaus teismo sprendimo. Per ilgą bylos nagrinėjimo laiką atsakovas gali iššvaistyti savo turtą ar kitaip jį paslėpti bei imtis priemonių perleisti jį tretiesiems asmenims. Įstatymas draustų ieškovui tokį turtą išreikalauti iš sąžiningų įgijėjų (CK 4.96 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl teismo sprendimas būtų neįvykdomas, o ieškovo teisių gynimas teisme netektų prasmės. Be to, 362 947,35 Eur ieškinio suma yra pakankamai didelė, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką būtų pagrįstas ir dėl šios priežasties. Atsakovo finansinė padėtis nėra gera, jis turi tik vieną nekilnojamojo turto objektą – butą, tačiau jis yra įkeistas bankui, todėl nevertintinas, kaip galintis užtikrinti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

8Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas, piktnaudžiaudamas savo, kaip didžiausio BUAB „Egvilta“ kreditoriaus, teisėmis, nuolat stabdo ieškovui įkeisto turto pardavimą, BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimuose siūlydamas ir pats balsuodamas už nepagrįstai dideles šio turto pardavimo kainas. Dėl to ieškovas patirs nuostolių dėl negautų pajamų ir šie nuostoliai bylos nagrinėjimo metu tik didės. Todėl, siekiant užkirsti kelią tolesniems atsakovo neteisėtiems veiksmams ir ieškovo žalos didinimui, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje būtina uždrausti atsakovui naudotis balsavimo teise BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimuose, sprendžiant disponavimo ieškovui įkeistu Turtu klausimus.

92015 m. vasario 27 d. ieškovas pakartotinai pateikė analogišką prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvuodamas tuo, kad nors Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis, kurią ieškovas gavo 2015 m. vasario 9 d., 2015 m. vasario 23 d. buvo pateikta vykdyti antstolei N. Š., tačiau kitą dieną antstolė informavo, jog minėta nutartis yra išregistruota iš Turto arešto aktų registro, todėl negali būti vykdoma (CPK 147 straipsnio 6 dalis). Ieškovas nurodė, kad šio prašymo pateikimo dieną teismo anksčiau vertintos aplinkybės nėra pakitusios, t. y. kad dėl didelės ieškinio sumos ir nurodytos atsakovo turtinės padėties teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Be to, teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, sąlygojančius tolesnį žalos didėjimą, t. y. uždrausti naudotis balsavimo teise BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimuose, sprendžiant disponavimo AS „UniCredit Bank“ įkeistu Turtu klausimus.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 6 d. nutartimi prašymą tenkino: areštavo atsakovui E. V. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas jį arba trečiuosius asmenis, o jo nesant ar nepakankant, jo pinigines lėšas bei turtines teises už 362 947,35 Eur; uždraudė atsakovui E. V. naudotis balsavimo teise BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimuose, sprendžiant disponavimo AS „UniCredit Bank“ įkeistu Turtu klausimus.

12Teismas padarė išvadą, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, taip pat, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas dėl didelės ieškinio sumos ir nurodomos atsakovo turtinės padėties gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Vadovaudamasis proceso ekonomiškumo, interesų pusiausvyros principais, teismas, visų pirma, areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tik šio turto nepakankant, areštavo atsakovui priklausančias pinigines lėšas.

13Be to, teismas taikė kitą ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą atsakovui E. V. naudotis balsavimo teise BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimuose, sprendžiant disponavimo AS „UniCredit Bank“ įkeistu Turtu klausimus. Teismas padarė išvadą, jog tikslinga uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, sąlygojančius tolesnį žalos atsiradimą, atsižvelgęs į, kaip tikėtinai pagrįstas, ieškovo nurodomas aplinkybes, kad pastaruoju metu atsakovas turi dominuojančią padėtį BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkime ir stabdo turto pardavimo procesą, nustatydamas visiškai neprotingą, akivaizdžiai per didelę ir jokiais turto vertinimais nepagrįstą turto pardavimo kainą, už kurią niekas šio turto iki šiol neperka. Dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų ieškovui įkeisto turto nepavyksta parduoti net ketverius metus ir neaišku, kada šis turtas bus parduotas, o bankroto likvidavimo procedūros teismo pratęstos dar šešiems mėnesiams. Kadangi vienas bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyvesnis bankroto procedūrų vykdymas ir užbaigimas, nes to reikalauja viešasis interesas, kuris tokio pobūdžio santykiuose laikytinas prioritetiniu, ši laikinoji apsaugos priemonė atitinka ekonomiškumo, proporcingumo, interesų pusiausvyros ir teisingumo principus, atitiktų bankroto proceso siekiamus tikslus. Teismo vertinimu, taikytina laikinoji apsaugos priemonė nesuvaržys atsakovo teisių balsuojant kreditorių susirinkimuose labiau, negu būtina šiems tikslams pasiekti, įvertinant tai, kad turto pardavimo rinkoje sandorio sudarymą nulemia ne tik pasiūla, bet ir paklausa.

14Ieškovui pateikus naują prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 4 d. nutartimi šį prašymą tenkino iš dalies: areštavo atsakovui E. V. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas jį arba trečiuosius asmenis, o jo nesant ar nepakankant, jo pinigines lėšas bei turtines teises už 362 947,35 Eur; ieškovo prašymą uždrausti atsakovui E. V. naudotis balsavimo teise BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimuose, sprendžiant disponavimo AS „UniCredit Bank“ įkeistu Turtu klausimus atsisakė priimti. Teismas tenkino prašymo dalį dėl atsakovo turto arešto motyvuodamas tuo, kad ieškinio suma yra didelė, o atsakovas nenurodė ir nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį, kuri leistų daryti priešingą išvadą. Vadovaudamasis proceso ekonomiškumo, interesų pusiausvyros principais, teismas, visų pirma, areštavo atsakovui priklausantį turtą ir tik šio nepakakus, atsakovui priklausančias pinigines lėšas. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo prašymas, susijęs su uždraudimu atsakovui naudotis balsavimo teise BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimuose, jau yra išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartimi, kuri nebuvo apskųsta, panaikinta ir yra galiojanti bei vykdytina, jį atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

15III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

16Atsakovas E. V. atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarties prašo šią nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

171. Apeliantas teikia šį skundą, nepaisant to, kad skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neteko galios, tačiau šiuo klausimu ieškovo pozicija yra nelogiška ir dviprasmiška, t. y. jis teigia, kad skundžiama nutartis ir toliau galioja.

182. Siekdamas laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagalba įgyti vienasmenę bankroto proceso kontrolę, ieškovas pateikė visiškai nepagrįstą ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-3862-431/2015, kuriuo, be kita ko, prašo teismo taikyti nieko bendra su ieškinio dalyku neturinčias laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui E. V. naudotis balsavimo teise BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimuose, sprendžiant dėl disponavimo įkeistu Turtu. Šio ieškinio vienintelis tikslas, atsakovo įsitikinimu, yra, nutylint ir iškraipant faktines aplinkybes, pasiekti, kad būtų pritaikytos ieškovui reikalingos laikinosios apsaugos priemonės pradinėje proceso stadijoje, kai teismas paprastai dar neišklauso kitos šalies ir negali objektyviai įvertinti realios faktinės situacijos, taip pat daryti spaudimą atsakovui dėl teismo pritaikyto turto arešto. Tokius nesąžiningus ieškovo ketinimus aiškiai patvirtina ta aplinkybė, kad 2015 m. vasario 6 d. skundžiama nutartimi Vilniaus apygardos teismui uždraudus atsakovui balsuoti kreditorių susirinkime, ieškovas nedelsdamas inicijavo kreditorių susirinkimą dėl skubotos Turto pardavimo tvarkos bei perdavimo įkaito turėtojo nuosavybėn tvarkos nustatymo.

193. Ieškovo ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, todėl teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Akivaizdu, kad atsakovo balsavimas BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkime dėl Turto pardavimo tvarkos negali būti laikomas neteisėtu veiksmu, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neturi balsų daugumos ir, skirtingai, nei pradinėse bankroto proceso stadijose elgėsi ieškovas, vienasmeniškai sprendimų priimti negali. Visi sprendimai dėl Turto pardavimo BUAB „Egvilta“ bankroto procese priimti kolegialaus organo – kreditorių susirinkimo, kurio sprendimams iš esmės vienodą įtaką turėjo tiek ieškovo (43,96 proc.), tiek atsakovo (46,84 proc.) balsavimas. Bankroto procesas, taip pat ir Turto pardavimo procesas, užsitęsė ne dėl atsakovo, o būtent dėl ieškovo nesąžiningų veiksmų – ginčų ir konfliktų su bankroto administratoriumi, nepagrįsto atsakovo finansinių reikalavimų ginčijimo, bet kokio vengimo siekti kompromiso su kitais kreditoriais ir vienašalio siekio tenkinti išimtinai savo turtinius interesus kitų nukentėjusiųjų nuo BUAB „Egvilta“ bankroto kreditorių sąskaita.

204. Teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas naudotis kreditoriaus balsavimo teise kreditorių susirinkime – prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Tokios priemonės taikymas iškreipia proceso šalių interesų pusiausvyrą, nepagrįstai apsunkina atsakovo padėtį ir gali negrįžtamai pažeisti atsakovo teises, be to, prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių tikslui – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Įstatyme neįtvirtintos laikinosios apsaugos priemonės taikymas bankroto procese yra ne kartą pripažintas neteisėtu Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje. Nei CPK 145 straipsnis, nei ĮBĮ nenumato laikinosios apsaugos priemonės – bankrutavusios įmonės kreditoriaus balsavimo teisės sustabdymo. Todėl tokios laikinosios apsaugos priemonės nebuvimas nei CPK, nei ĮBĮ, nesuteikia teisės taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę bankroto procese (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-553-2/2008). Analogiškų laikinųjų apsaugos priemonių (uždraudimo balsuoti E. V. BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkime/komitete) neteisėtumas taip pat buvo konstatuotas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1838/2013. Ši nutartis turi precedentinę galią šioje situacijoje, kadangi ji priimta būtent BUAB „Egvilta“ bankroto procese, sprendžiant to paties kreditoriaus balsavimo teisės klausimą. Dėl šios priežasties, vadovaujantis konstitucine teismo precedento doktrina, šioje situacijoje būtina vadovautis šia Lietuvos apeliacinio teismo praktika. Būtent ieškovas visais būdais siekia užkirsti kelią skaidrioms bankroto procedūroms, susigrąžinti dominuojančią padėtį BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkime tam, kad galėtų ir toliau priiminėti išskirtinai ieškovui palankius nutarimus, nepaisant kitų bendrovės kreditorių interesų ir sistemingai juos toliau pažeidinėjant. Dėl ieškovo veiksmų, ilgą laiką bandant nušalinti BUAB „Egvilta“ bankroto administratorių, nepritariant siūlomos administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimui, BUAB „Egvilta“ likvidavimo procedūros buvo pratęstos papildomai 6 mėnesiams. Draudimas atsakovui naudotis balsavimo teise BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkime, kuris prilygsta teisės ieškovui vienasmeniškai priimti sprendimus suteikimui, negrįžtamai pažeis atsakovo bei visų kitų trečios eilės kreditorių teises bei teisėtus interesus, iškreips proceso šalių lygiateisiškumo principą ir fundamentalų bankroto teisės principą – kreditorių lygiateisiškumo principą.

215. Atsakovui pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – jo turto areštas – yra neteisėta, nepagrįsta ir nesąžininga. Ieškovo ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir neatitinka tikėtino pagrindimo reikalavimų, todėl laikinosios apsaugos priemonės tokiam ieškiniui užtikrinti negalėjo būti taikomos. Be to, ieškinys yra pareikštas siekiant nesąžiningų ketinimų, t. y. daryti spaudimą atsakovui bei apsunkinant atsakovo teisėtų interesų gynimą BUAB „Egvilta“ bankroto byloje. Ieškovo argumentai, jog atsakovas iki bylos nagrinėjimo pabaigos gali iššvaistyti savo turtą ar kitaip jį paslėpti bei imtis priemonių perleisti jį tretiesiems asmenims, pagrįsti tik prielaidomis. Jis nepateikė įrodymų dėl prastos atsakovo finansinės padėties.

22Atsakovas E. V. atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nutarties prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirojo skundo argumentai dėl ieškinio preliminaraus nepagrįstumo iš esmės yra analogiški ankstesniame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarties išdėstytiems argumentams, todėl jie nekartojami. Dėl atsakovo turto arešto nepagrįstumo nurodomi šie argumentai:

231. Teismas neturėjo pagrindo remdamasis vien didele ieškinio suma taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi ieškinys nėra preliminariai pagrįstas.

242. Teismas neproporcingai apribojo atsakovo teises, taip pažeisdamas šalių lygiateisiškumo principą. Atsakovo turtui pritaikytas areštas akivaizdžiai prieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams. Atsakovas, nors ir būdamas informuotas apie 2015 m. vasario 6 d. nutartį, kuria buvo areštuotas jo turtas, nebandė slėpti, apsunkinti ar perleisti turimo turto ir neketina to daryti ateityje. Atsakovas turi stabilų ir gerai apmokamą darbą (šiuos duomenis teismas gali patikrinti „Sodros“ duomenų bazėje CPK 179 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka), jo turtinė padėtis stabili.

25Ieškovas Latvijos Respublikos bendrovė SIA „UniCredit Leasing“ atsiliepime į atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarties prašo atskirojo skundo dalį dėl teismo nutarties dalies, kuria taikytas turto areštas, palikti nenagrinėtą, o kitą skundo dalį atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

261. 2015 m. vasario 6 d. nutarties dalis dėl turto arešto yra negaliojanti, todėl ieškovas dėl šių apelianto argumentų plačiau nepasisako ir pažymi, kad procesas dėl šios nutarties dalies turėtų būti nutrauktas nesant apskundimo objekto.

272. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Pasak ieškovo, būtent dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų ieškovui įkeisto Turto nepavyksta parduoti net ketverius metus, be to, neaišku, kada šis Turtas bus parduotas.

283. Byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad atsakovas nėra pajėgus atlyginti žalą, kurią ieškovas yra patyręs. Priešingų įrodymų, pagrindžiančių atsakovo gerą turtinę padėtį, atsakovas kartu su atskiruoju skundu nepateikia.

294. Skundžiama nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – balsavimo teisės apribojimas – leistina bei atitinkanti proporcingumo, ekonomiškumo principus.

30Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nutarties prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

311. Ieškovas nepasisako dėl skundžiamos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti ieškovo prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės – balsavimo teisės apribojimo, kadangi argumentus dėl šios priemonės taikymo yra išsakęs ankstesniame atsiliepime.

322. Ieškovas nesutinka su apeliantu, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, kadangi ieškovas, reikšdamas reikalavimus atsakovui, nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, t. y. tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą. Toks ieškinys galėtų būti tenkinamas.

333. Didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

34Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus dėl ieškovo atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nutarties, o ieškovas – atsiliepimą į šiuos papildomus paaiškinimus.

35IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36Dėl papildomų rašytinių paaiškinimų ir atsiliepimo į juos priėmimo

37Šioje byloje atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus bei naujus įrodymus, o ieškovas – atsiliepimą į šiuos papildomus paaiškinimus bei naujus įrodymus. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 323 straipsnį pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Atsiliepimai į apeliacinį skundą, gauti praleidus nustatytą terminą, grąžinami juos pateikusiems asmenims, išskyrus atvejus, kai šis terminas atnaujinamas (CPK 318 straipsnio 3 dalis) Šios taisyklės taikytinos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis). Susipažinus su papildomai gautuose šalių dokumentuose nurodomomis aplinkybėmis, matyti, kad dalis jų yra kartojama, o dalis – nurodoma naujai. Šalių pateiktų naujų procesinių dokumentų ir įrodymų priėmimas reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas išeina ne tik už atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį nagrinėjimo ribų (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnis), bet ir imasi tirti naujus, pirmosios instancijos teisme nenagrinėtus faktus, grindžiamus naujais įrodymais. Todėl, atsižvelgiant į paminėtų proceso teisės normų reikalavimus, šalių pavėluotai pateiktus procesinius dokumentus bei įrodymus atsisakoma priimti ir jie grąžinami šalims.

38Apeliacinis procesas dėl atskirojo skundo reikalavimo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarties dalį, kuria atsakovo turtui pritaikytas areštas, nutrauktinas.

39Atsakovas E. V. padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. pritaikytas atsakovo turto areštas ir apribota atsakovo balsavimo teisė.

40CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis).

41Vadovaujantis CPK 147 straipsnio 6 dalimi, kai išsamūs areštuojamo turto duomenys nutartyje nenurodomi, asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį. Apie šią pareigą ieškovas buvo informuotas ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartimi. Praėjus įstatyme numatytam 14 dienų terminui, teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės netenka galios ir Turto arešto aktų registre nutarties pagrindu įregistruotas turto arešto aktas išregistruojamas (Turto arešto aktų registro įstatymo 10 straipsnio 5 punktas).

42Iš į bylą pateikto ieškovo 2015 m. vasario 23 d. rašto matyti, kad nurodytą dieną antstolei N. Š. buvo pateikta vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis, antstolė apie šios nutarties gavimą patvirtino 2014 m. vasario 24 d. elektroniniu laišku. Pagal Turto arešto aktų registro išrašą 2015 m. vasario 24 d. šiame registre nebuvo duomenų apie E. V. turto arešto akto įregistravimą. Kitų duomenų, patvirtinančių, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis buvo pateikta vykdyti antstoliui, į bylą nėra pateikta. Šį faktą pripažino ir Vilniaus apygardos teismas, 2015 m. kovo 4 d. nutartimi pakartotinai pritaikydamas atsakovo turtui areštą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiama teismo nutarties dalimi atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo turto arešto – galiojimas pasibaigė pagal įstatymą. Dėl paminėto šis apeliacinis procesas tapo teisiškai neaktualus, nelikus apeliacijos objekto, tuo labiau, kad analogiškos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo turto arešto – klausimas išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartimi, dėl kurios yra paduotas atsakovo E. V. atskirasis skundas ir dėl kurios teisėtumo ir pagrįstumo pasisakoma šioje nutartyje. Kadangi nurodyta aplinkybė paaiškėjo pradėjus apeliacinį procesą, šis procesas, pradėtas pagal apelianto atskirojo skundo reikalavimą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarties dalį, kuria pritaikytas atsakovo E. V. turto areštas, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

43Atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarties dalies, kuria pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – balsavimo teisės apribojimas, panaikinimo tenkintinas. Atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nutarties dalies, kuria pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – turto areštas, panaikinimo atmestinas.

44Atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarties keliamas šios teismo nutarties dalies, kuria pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – atsakovo balsavimo teisės kreditorių susirinkime BUAB „Egvilta“ bankroto procese apribojimas, teisėtumo klausimas, o atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nutarties iš esmės keliamas šios teismo nutarties dalies, kuria pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – atsakovo turto areštas, teisėtumo klausimas, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl šių argumentų, neišeidama už atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos ribų (CPK 320, 338 str.). Apeliantas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nutarties dalies dėl atsisakymo priimti ieškovo pakartotinį prašymą uždrausti atsakovui E. V. balsuoti kreditorių susirinkimuose neskundžia.

45Dėl atskirųjų skundų argumentų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindais

46Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

47Taigi, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (liet. - preliminarų) vertinimą. Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

48Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasakyta, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013).

49Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš pareikšto ieškinio, ieškovas prašo priteisti nuostolius iš atsakovo, kaip BUAB „Egvilta“ kreditoriaus, trukdančio bankroto procesui, naudojantis dominuojančia padėtimi bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkime, sprendžiant disponavimo ieškovui įkeistu Turtu klausimus. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo konstatuoti, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, kadangi nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, taip pat pridėjo įrodymus šioms aplinkybėms pagrįsti.

50Atskiruosiuose skunduose dėstomi argumentai, kad ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, kad yra grindžiamas iškraipytomis ir nutylėtomis reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis, kad tikrieji ieškovo ketinimai reiškiant ieškinį yra susiję su ieškovo turtinių interesų tenkinimu kitų nukentėjusių nuo BUAB „Egvilta“ bankroto kreditorių sąskaita, parduodant jam įkeistą turtą už nepagrįstai mažą kainą, kurios nepakaks patenkinti trečios eilės kreditorių reikalavimams net maža dalimi, neturi įtakos skundžiamų teismo nutarčių, kuriomis sprendžiami klausimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma. Kaip jau minėta, šios aplinkybės nustatomos ne sprendžiant atskirą procesinį klausimą, šiuo atveju - laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, bet nagrinėjant bylą iš esmės, kuomet siekiama nustatyti, ar ieškovo reikalavimas pagal nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus yra pagrįstas bei tenkintinas. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad preliminarus reikalavimų įvertinimas nėra pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, todėl preliminarus pagrįstumo vertinimas neturi jokios prejudicinės galios bylą nagrinėjant iš esmės ir jos rezultatui.

51Nustačius, kad pareikštas ieškinys yra preliminariai pagrįstas, pasisakytina dėl kitos būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.

52Nagrinėjamu atveju ieškovas, pareiškęs reikalavimą priteisti iš atsakovo 362 947,35 Eur nuostolių, prašė šiam ieškinio reikalavimui užtikrinti taikyti dviejų rūšių laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti atsakovo turtą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai) ir uždrausti atsakovui naudotis balsavimo teise BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimuose, sprendžiant disponavimo AS „UniCredit Bank“ įkeistu Turtu klausimus (CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas), todėl yra pagrindas atskirai įvertinti būtinumą taikyti šias laikinųjų apsaugos priemonių rūšis.

53Dėl atsakovo balsavimo teisės BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimuose, sprendžiant disponavimo ieškovui įkeistu Turtu klausimus, apribojimo pagrindo

54Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Galutinis sprendimas yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės ir atsakoma į ieškovo ieškinyje pareikštus materialiuosius teisinius reikalavimus, t. y. ieškinys patenkinamas visiškai ar iš dalies, ar ieškinys atmetamas (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnis, 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taigi būsimo teismo sprendimo galimas turinys turėtų būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialiuosius teisinius reikalavimus. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti. Šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės pagrįstos CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu ekonomiškumo principu, taip pat proporcingumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1427/2011). Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteiktų nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014). Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialiojo reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų dėl atsakovo taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-949/2008).

55Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo prašoma laikinoji apsaugos priemonė - atsakovo balsavimo teisės kreditorių susirinkime, sprendžiant disponavimo įkeistu Turtu klausimus, apribojimas, atsižvelgiant į šioje byloje pareikštą reikalavimą dėl konkretaus dydžio nuostolių priteisimo, yra vertintina kaip nesusijusi su pareikštais materialiaisiais teisiniais reikalavimais byloje ir dėl to neatitinkanti laikinųjų apsaugos priemonių paskirties ir tikslo. Todėl sutiktina su apeliantu, kad ji Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartimi buvo pritaikyta nepagrįstai. Visų pirma, pažymėtina, kad tokį reikalavimą dėl nuostolių priteisimo pareiškė vienas bankrutavusios įmonės - BUAB „Egvilta“ kreditorius kitam kreditoriui. Ieškovas šiuo metu turi 6 886 876,51 Lt reikalavimą BUAB „Egvilta“ bankroto byloje, kuris sudaro 43,96 proc. visų patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų, o atsakovas E. V. – turi 7 338 325,37 Lt reikalavimą, kuris sudaro 46,84 proc. Iš ieškovo dėstomų aplinkybių apie tai, kad BUAB “Egvilta” kreditorių susirinkime jau kelis metus nepavyksta parduoti ieškovui įkeisto Turto dėl tos priežasties, jog, ieškovo teigimu, atsakovo E. V., kaip kreditoriaus, turinčio balsų daugumą, pastangomis buvo nustatyta per didelė Turto kaina, ir taip yra stabdomas įkeisto turto pardavimo procesas bei bankroto proceso eiga, nėra pagrindo spręsti, jog šis faktas kaip nors gali sutrukdyti ieškovui šioje byloje galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Antra, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad iš esmės visos bankroto įstatymo nuostatos nukreiptos į tikslą kuo operatyviau užbaigti bankroto procedūras ir patenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2010). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo prašoma pritaikyti laikinoji apsaugos priemonė – atsakovo balsavimo teisės kreditorių susirinkimuose BUAB „Egvilta“ bankroto procese apribojimas, sprendžiant disponavimo įkeistu Turtu klausimus, nepagrįstai apsunkintų tolesnį įmonės bankroto procesą, susijusį su įmonės likvidavimo procedūromis, ir pažeistų jos kreditorių teises ir interesus, siekiant kuo greitesnio ir didesnio jų reikalavimų patenkinimo. Todėl tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas neatitiktų ekonomiškumo ir proporcingumo, taip pat kreditorių lygiateisiškumo principų, suteiktų vienam iš kreditorių – ieškovui – neproporcingą pranašumą kitų kreditorių atžvilgiu ir galimybę kreditorių susirinkimuose vienvaldiškai priiminėti nutarimus dėl ieškovui įkeisto Turto pardavimo. Pažymėtina, kad ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė, bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla, įmonės likvidavimas, parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas, turto pardavimo kainos tvirtinimas (ĮBĮ 23 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis; žr. taip pat, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011). Kadangi bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo klausimus sprendžia kreditoriai, todėl vienam iš kreditorių apribojus balsavimo teisę, būtų pažeidžiama esminė kreditoriaus teisė dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir balsuoti esminiais klausimais (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, ieškovas nurodo, kad atsakovas dėl turimų balsų skaičiaus užima dominuojančią padėtį BUAB “Egvilta” kreditorių susirinkimuose ir, siūlydamas rinkos neatitinkančias bei neprotingas įkeisto Turto kainas bei pats už tokius siūlymus balsuodamas, tokia padėtimi piktnaudžiauja ir tokiu būdu ne tik vilkina bankroto procesą, bet ir daro žalą kreditoriams, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra reikšmingos. Šios aplinkybės bus svarbios bylą nagrinėjant iš esmės ir sprendžiant atsakovo civilinės atsakomybės klausimą. Ketvirta, ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas kreditorių susirinkimų metu priimamų nutarimų teisėtumo kontrolės mechanizmas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju jis yra pakankamas ieškovo siekiamam tikslui – užtikrinti galimai atsakovui E. V. palankių nutarimų priėmimo apribojimą. Pažymėtina, kad ieškovas, teigdamas, kad atsakovas savo turimais balsais nulemdamas vienokių ar kitokių kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimą, veikia neteisėtai, iki kreipimosi į teismą su ieškiniu nesiėmė įgyvendinti ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje numatytos kreditoriaus teisės dėl priimtų kreditorių susirinkimų nutarimų teisėtumo teisminės patikros.

56Tokiu būdu, ieškovas laikinąja apsaugos priemone, susijusia su atsakovo balsavimo teisės kreditorių susirinkimuose apribojimu, iš esmės siekia laikinai sureguliuoti bankroto procese kylančius klausimus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks laikinųjų apsaugos priemonių instituto naudojimas yra neadekvatus laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamiems tikslams, o prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo ir ekonomiškumo principų bei pažeidžia bankroto proceso tikslus. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. liepos 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1838/2013, taip pat panaikino ieškovo prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui E. V., susijusias su uždraudimu atsakovui balsuoti BUAB “Egvilta” kreditorių susirinkimuose/komitetuose, konstatuodamas jų neatitikimą bankroto proceso tikslams.

57Papildomai pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas yra įtvirtintas CPK 145 straipsnio 1 dalyje ir šis sąrašas nėra galutinis, kadangi šio straipsnio pirmosios dalies 13 punktas numato, jog gali būti taikomos ir kituose įstatymuose numatytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. CPK nenumato laikinosios apsaugos priemonės – bankrutavusios įmonės kreditoriaus balsavimo teisės kreditorių susirinkimuose apribojimo. Tokios laikinosios apsaugos priemonės nenumato ir specialusis įmonių bankroto procesą reglamentuojantis ĮBĮ. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad teisinis reguliavimas nesuteikia teisės taikyti tokio pobūdžio laikinąją apsaugos priemonę bankroto procese. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-553-2/2008).

58Dėl pagrindo taikyti atsakovo turtui areštą

59Kita laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, kurią prašė taikyti ieškovas, yra atsakovo turto areštas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Teisėjų kolegijos vertinimu, ši laikinoji apsaugos priemonė yra tiesiogiai susijusi su turtinio pobūdžio reikalavimu, todėl ji gali būti taikoma, nustačius, jog yra grėsmė galbūt ieškovui palankiam teismo sprendimui tinkamai įvykdyti. Vilniaus apygardos teismas, 2015 m. kovo 4 d. nutartimi pritaikydamas nurodytą laikinąją apsaugos priemonę, vadovavosi didelės pinigų sumos prezumpcija. Apelianto skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl būtinybės taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę teisingumo.

60Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, jog teismo sprendimo įvykdymo galimas pasunkėjimas preziumuojamas turtinių ginčų atvejais, kai ginčas tarp šalių kilęs dėl didelės pinigų sumos (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-210/2013; 2014 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-50/2014). Prezumpcija, kad ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo (atsakovų) finansines galimybes, t. y. ar jam (jiems) ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-22/2012; 2013 m. gegužės 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1535/2013). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Taigi, būtent ieškovui tenka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės pagrindimo pareiga. Prašydamas laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinti ieškinį dėl priteisimo, ieškovas turi pateikti tiek įrodymų, kurių pakaktų teismui įvertinti, ar egzistuoja preliminari grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas neapribojus atsakovo galimybių disponuoti jo turimu turtu. Prieš tai minėta, kad tokia grėsmė preziumuojama, kai ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos. Ar yra faktinis pagrindas remtis šia prezumpcija, kiekvienu atskiru atveju sprendžia teismas. Jeigu ja yra remiamasi, jos paneigimo našta, atsižvelgiant į ekonomiškumą įrodinėjimo procese, perkeliama atsakovui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012; 2014 m. liepos 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1038/2014). Siekdamas įrodyti, kad ieškovo pareikštas turtinis reikalavimas nėra didelis ir nesudaro pagrindo teismui taikyti didelės ieškinio sumos prezumpciją, atsakovas turi teikti teismui tą patvirtinančius įrodymus, t. y. rodančius jo gerą turtinę padėtį.

61Atsakovas E. V. atskirajame skunde nurodo, kad jis turi gerai apmokamą darbą, tačiau nepateikia teismui tai patvirtinančių įrodymų, o šią įrodymų rinkimo funkciją, vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, deleguoja teismui. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks apelianto argumentas apie jo gerą turtinę padėtį pripažintinas nepagrįstu, todėl atmestinas. Pažymėtina, kad nors CPK 179 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų, tačiau pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir, nesiėmus šių priemonių, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija tokių pagrindų rinkti įrodymus savo iniciatyva nenustatė. Įrodymų rinkimo ir teikimo teismui pareiga tenka bylos šalims, civiliniame procese galiojant rungimosi bei šalių lygiateisiškumo principams (CPK 12, 17 straipsniai). Apelianto dėstomi argumentai, kad jis, sužinojęs apie jo turtui taikytą areštą nebandė jo slėpti, apsunkinti ar kitaip perleisti, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė atsakovo turtui areštą. Teismui yra pateikti tik duomenys apie atsakovui priklausantį butą, kuris yra įkeistas sutartine hipoteka, kitų duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, iš kurių būtų galima spręsti, ar jam pareikštas 362 947,35 Eur reikalavimas yra didelis, į bylą nėra pateikta, todėl darytina išvada, kad nėra paneigta grėsmė galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui ir būtinybė taikyti paminėtą laikinąją apsaugos priemonę.

62Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi įtakos skundžiamų teismo nutarčių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

63Vadovaujantis išdėstytais argumentais dėl dalies Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarties, kuria pritaikytas turto areštas, apeliacinis procesas nutrauktinas, kita nutarties dalis dėl balsavimo teisės kreditorių susirinkimuose atsakovui apribojimo naikintina. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nutarties dalis, kuria pritaikytas turto areštas, paliktina nepakeista (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).

64Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 301 straipsnio 1 dalimi, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 338 straipsniu,

Nutarė

65Nutraukti apeliacinį procesą dėl atsakovo E. V. atskirojo skundo reikalavimo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarties dalį, kuria pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – atsakovo E. V. turto areštas.

66Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarties dalį, kuria pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – uždraudimas E. V. naudotis balsavimo teise bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Egvilta“ kreditorių susirinkimuose, sprendžiant disponavimo AS „UniCredit Bank“ įkeistu Turtu klausimus, panaikinti ir ieškovo SIA „UniCredit Leasing“ prašymą dėl šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo atmesti.

67Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nutarties dalį, kuria pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė - E. V. turto areštas, palikti nepakeistą.

68Grąžinti atsakovui E. V. 2015 m. liepos 1 d. pateiktus papildomus rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus.

69Grąžinti ieškovui Latvijos Respublikos bendrovei SIA „UniCredit Leasing“ pateiktą atsiliepimą į atsakovo E. V. papildomus rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Atskiruosiuose skunduose keliamas teismo nutarčių, kuriomis teismas pritaikė... 6. Ieškovas ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo E. V. 362 947,35 Eur... 7. Šiam ieškinio reikalavimui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias... 8. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas, piktnaudžiaudamas savo, kaip... 9. 2015 m. vasario 27 d. ieškovas pakartotinai pateikė analogišką prašymą... 10. II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė... 11. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 6 d. nutartimi prašymą tenkino:... 12. Teismas padarė išvadą, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, taip pat,... 13. Be to, teismas taikė kitą ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę... 14. Ieškovui pateikus naują prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones,... 15. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai... 16. Atsakovas E. V. atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m.... 17. 1. Apeliantas teikia šį skundą, nepaisant to, kad skundžiama nutartimi... 18. 2. Siekdamas laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagalba įgyti... 19. 3. Ieškovo ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, todėl teismas nepagrįstai... 20. 4. Teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas naudotis... 21. 5. Atsakovui pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – jo turto areštas –... 22. Atsakovas E. V. atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo... 23. 1. Teismas neturėjo pagrindo remdamasis vien didele ieškinio suma taikyti... 24. 2. Teismas neproporcingai apribojo atsakovo teises, taip pažeisdamas šalių... 25. Ieškovas Latvijos Respublikos bendrovė SIA „UniCredit Leasing“... 26. 1. 2015 m. vasario 6 d. nutarties dalis dėl turto arešto yra negaliojanti,... 27. 2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas.... 28. 3. Byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad atsakovas nėra pajėgus atlyginti... 29. 4. Skundžiama nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – balsavimo... 30. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo... 31. 1. Ieškovas nepasisako dėl skundžiamos teismo nutarties dalies, kuria... 32. 2. Ieškovas nesutinka su apeliantu, kad ieškinys yra preliminariai... 33. 3. Didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos... 34. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius... 35. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 36. Dėl papildomų rašytinių paaiškinimų ir atsiliepimo į juos priėmimo ... 37. Šioje byloje atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus... 38. Apeliacinis procesas dėl atskirojo skundo reikalavimo panaikinti Vilniaus... 39. Atsakovas E. V. padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015... 40. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad... 41. Vadovaujantis CPK 147 straipsnio 6 dalimi, kai išsamūs... 42. Iš į bylą pateikto ieškovo 2015 m. vasario 23 d. rašto matyti, kad... 43. Atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d.... 44. Atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d.... 45. Dėl atskirųjų skundų argumentų, susijusių su laikinųjų apsaugos... 46. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas... 47. Taigi, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas... 48. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių... 49. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš pareikšto ieškinio, ieškovas prašo... 50. Atskiruosiuose skunduose dėstomi argumentai, kad ieškinys nėra preliminariai... 51. Nustačius, kad pareikštas ieškinys yra preliminariai pagrįstas,... 52. Nagrinėjamu atveju ieškovas, pareiškęs reikalavimą priteisti iš atsakovo... 53. Dėl atsakovo balsavimo teisės BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimuose,... 54. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti... 55. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo prašoma laikinoji apsaugos priemonė -... 56. Tokiu būdu, ieškovas laikinąja apsaugos priemone, susijusia su atsakovo... 57. Papildomai pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas yra... 58. Dėl pagrindo taikyti atsakovo turtui areštą... 59. Kita laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, kurią prašė taikyti ieškovas,... 60. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuluota teisės aiškinimo... 61. Atsakovas E. V. atskirajame skunde nurodo, kad jis turi gerai apmokamą darbą,... 62. Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi įtakos skundžiamų teismo... 63. Vadovaujantis išdėstytais argumentais dėl dalies Vilniaus apygardos teismo... 64. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 65. Nutraukti apeliacinį procesą dėl atsakovo E. V. atskirojo skundo reikalavimo... 66. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarties dalį, kuria... 67. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nutarties dalį, kuria pritaikyta... 68. Grąžinti atsakovui E. V. 2015 m. liepos 1 d. pateiktus papildomus rašytinius... 69. Grąžinti ieškovui Latvijos Respublikos bendrovei SIA „UniCredit Leasing“...