Byla 1-236-626/2019
Dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2012-11-26 iki 2015-01-26

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, sekretoriaujant Jolitai Žylienei, Agnei Strunkytei, dalyvaujant prokurorams Aidui Dzikarui, Aušrai Balžekaitei, kaltinamajam J. K., kaltinamojo gynėjui advokatui V. B., vertėjai Ingridai Petrulienei,

2viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., a. k. ( - ), gim. ( - ), Latvijos Respublika, Ryga, Latvijos Respublikos pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta ( - ), našlys, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 203 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje,

Nustatė

3A.

4ĮRODYTOMIS PRIPAŽINTOS NUSIKALSTAMOS VEIKOS APLINKYBĖS

5J. K. nuo 2012-11-26 būdamas UAB „( - )“, juridinio asmens kodas ( - ), registruotos Vilniuje, ( - ) direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau - Buhalterinės apskaitos įstatymas) Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalies reikalavimą, kuris numato, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio reikalavimą, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nustato ūkio subjekto vadovas pagal savo poreikius; apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka“, 17 straipsnio reikalavimą, kad „finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“, organizavo bendrovės buhalterinę apskaitą taip, kad ši būtų tvarkoma aplaidžiai, nes nepateikė bendrovės buhalterei K. P. S. duomenų apie įvykusias finansines operacijas, t. y. apskaitos dokumentais nepagrindė bendrovės sąskaitose Nr. ( - ), ( - ), esančiose AB DNB banke, 2012-11-26 - 2013-12-31 laikotarpiu įvykdytų finansinių operacijų, nepagrindė apskaitos dokumentais iš bendrovės sąskaitos Nr. ( - ), esančios DNB banke 2013-05-13 - 2013-10-07 laikotarpiu mokėjimo kortele per bankomatus išimtų viso 57084 Eur panaudojimo bei neteikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2013 m., 2014 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinių, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „( - )“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2012-11-26 iki 2015-01-26.

6Šiais savo veiksmais J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

7B.

8BYLOJE IŠTIRTI ĮRODYMAI

9Kaltinamasis J. K. savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, pripažino visiškai, dėl kitų jam inkriminuojamų nusikaltimų – nepripažino ir teismui paaiškino, kad į šitą situaciją pakliuvo apgaulės būdu. Nepamena, kaip susipažino su N.a (N. N.), galimai ją konsultuodamas dėl buto remonto. Jį N. įkalbėjo atidaryti įmonę Lietuvoje savo vardu su perspektyva joje dirbti, sakydama, kad pati jau turi įmonę, todėl savo vardu atidaryti negali. Jis sutiko sdu tokiu jos pasiūlymu ir dėl to jis kartu su N. ir Č. buvo atvykęs į Lietuvą nuo 2012 m. pabaigos 2-3 kartus. Pirmą kartą atvažiavo ir tvarkė tik įmonės pirkimo dokumentus. Pamena, kad jį atvežė į kažkokią firmą, kaip suprato, tvarkančią buhalterinius, įmonių pirkimo – pardavimo reikalus, kur dirbo pora lietuvių moterų. Jo manymu pirmas vzizitas į minėtąč įmonę buvo iš anskto suplanuotas, nes moterys pradėjo forminti dokumentus, o jis išėjo į lauką parūkyti. Kai jis grįžo, jam parodė pirkimo-pardavimo sutartį lietuvių ir rusų kalba, jis ją perskaitė ir joje pasirašė. Tuo metu jis nesidomėjo, kur bus ta įmonė. Jis suprato, kad N. susitarė su viena iš moterų, kuri bus tos įmonės buhalterė. Jam, kaip direktoriui, davė pasirašyti neužpildytus blankus ir tuščius lapus dėl atskaitomybės ir dar kažkokius. Nepamena, kas dalyvavo pasirašant tuščius lapus, atrodo, kad visi, kas buvo, t.y. kelios moterys lietuvės, kurių viena pardavinėjo, o kitos tiesiog sėdėjo viename kabinete. Nežino, ar jos matė, kaip jis pasirašinėjo tuščius lapus. Nemanė, kad viskas taip atsitiks dėl ko yra kaltinamas, galvojo kad gaus darbą ir jį dirbs, pasitikėjo N., todėl pasirašinėjo tuščius lapus, suprasdamas, kad bus tuose tuščiuose lapuose ir blankuose įrašytas kažkoks tekstas, koks tiksliai, nežinojo. Nors jis ir pasirašė tuose lapuose, tačiau tai nereiškia, kad sutiko su tekstu. Pasirašant negalvojo, kad bus taip rimta. Tada jie nuvažiavo registruoti įmonę, galimai š registrų centrą. Suprato, kad tapo UAB „( - )“ akcininku ir direktoriumi, pasirašė dokumentus, kad yra direktorius. Jis įmonėje niekio neveikė, direktorius buvo tik popieriuje. Kaip minėjo, jis net nežinojo, kas buvo įmonės buhalterė ir kas buvo atsakingas už įmonės buhalterinę apskaitą. Jam paaiškino, kad turi parašyti generalinį įgaliojimą. Jis parašė generalinį įgaliojimą M. Č.. Viską organizavo ir už įmonę mokėjo N. 2013 m. jis kelis kartus buvo susisiekęs su N., klausdamas, kada pradės darbą, tačiau N. atsakydavo, kad darbo dar nėra.

10Antro atvažiavimo į Lietuvą metu, atrodo, paėmė iš registracijos dokumentus ir nuvažiavo į banką atidarinėti UAB „( - )“ sąskaitą, užsakė mokėjimo kortelę. Kortelę gamino apie savaitę. Kortelę paimti atvažiavo trečią kartą, su M. Tuo metu įmonės dokumentai ir antspaudas buvo pas jį. Banke jis pateikė pasą ir jam davė kortelę, kortelės pin kodus ir dar kažką. Jis viską atidavė M., kaip buvo nurodžiusi N., kuri prieš tai sakė, kad kol įmonė nepradės normaliai veikti, įmonės veikla užsiims kiti žmonės, o kai įmonė pradės normaliai veikti, tada ir jis dirbs. Jis neturėjo nei įmonės dokumentų, nei spaudo. Prie UAB „( - )“ sąskaitos prisijungęs nebuvo, operacijų neatlikinėjo. Jis nelabai moka dirbti kompiuteriu. N. jam nesakė, kad įmonė vykdo veiklą, kad pervedinėjami pinigai ir pan. Sakė, kad kažkokie žmonės ieško darbo, kad ruošia sutartį su prancūzais. Jis nesidomėjo, ar kam mokami atlyginimai. Kiek pamena, atlyginimų važtaraščių nepasirašinėjo. Pasirašinėjo tik buhalterines ataskaitas, tos ataskaitos buvo tuščios. Jis niekuo nesidomėjo, buvo įsitikinęs kad žmonės dirba ir, kai atsiras darbas, dirbs ir jis. 2014 m. sausio mėn. jam paskambino N. ir pasakė, kad pasitaikė labai gera sutartis ir yra kažkokios problemos, kad reikia atvažiuoti į Vilnių, į banką, kad reikia, kad jis asmeniškai dalyvautų. Jam su N. atvažiavus į banką, jam banko darbuotojai parodė sutartį prancūzų kalba ir paaiškino, kad UAB „( - )“ bus tarpininkas tarp Prancūzijos įmonės, kuriai reikėjo įrangos, ir kitos įmonės. Jo parašas jau buvo, kaip jis tada suprato, tam buvo panaudotas vienas iš tuščių lapų, ant kurio jis buvo anskčiau pasirašęs, nes parašas buvo žymiai žemiau nei tekstas. Jis suprato, kad kilo problemos dėl pinigų pervedimo į įmonės sąskaitą uždelsimo. Banke su juo buvo N., jos kažkoks pažįstamas, kuris iš Rygos važiavo ne su jais, bei moteris, kuri jiems vertė. Kas jį atvežė iš Latvijos, nepamena, galimai M. Vairuotojas, kuris atvežė jį ir N., į banką nebuvo užėjęs. Jis nežinojo, ko eina į banką. Jam paaiškino, kad įvyko nesusipratimas su sutartimi su prancūzais, todėl sulaikoma pinigų suma, kad suma didelė ir reikia jo dalyvavimo, kad bankas sumą pervestų. Banke jis pateikė savo pasą. Be sutarties buvo ir reikalavimas, patvirtinantis, kad reikia pervesti pinigus. To reikalavimo jis nepasirašinėjo. Jis buvo atspausdintas ant lapo, kur jis iš anksto ant tuščio lapo buvo pasirašęs. Jis nelaikė savęs įmonės vadovu, tai buvo tik popieriuje, viską tvarkė N.. Suprato, kad turėjo kažkur kitur pervesti pinigus, jam buvo tas pats, kad pinigai bus pervesti kitur. Galiausiai bankas pervedimo nepadarė. Banke paaiškino, kad jiems kažką reikia patikrinti, todėl pervedimas bus užlaikytas. Suma buvo didelė, nepamena kokio dydžio, neatkreipė dėmesio, sužinojo iš kaltinamojo akto. Sutartis buvo prancūzų kalba. N. pasakė, kad tai bendradarbiavimo sutartis. Tuo metu jis ja tikėjo, ji buvo labai veikli moteris, motyvuota. O jo finansinė situacija tuo metu buvo sunki, ji žadėjo jam darbą, jis klausė jos, nes ja tikėjo.

11Išėjus iš banko išvažiavo į Rygą ir daugiau į Lietuvą nebuvo atvykęs. Vėliau N. jį informavo, kad sutartis neįvyko ir nėra tikslo toliau įmonę laikyti, todėl ją uždarė. Pasakė, kad tam užteko generalinio įgaliojimo, kurį jis davė M. Č.. Jis žinojo, kad M. Č. yra N. darbuotojas. Generalinį įgaliojimą jis buvo pasirašę Rygoje pas notarą. Tada pas notarą vežė ir už įgaliojimą mokėjo N.. M. Č., kuriam jis davė generalinį įgaliojimą, atrodo, pas notarą nedalyvavo.

12Jis tik iš kaltinamojo akto sužinojo, kad 2013 m. nuo UAB „( - )“ sąskaitos buvo nuimti pinigai. Šiuos pinigus nuiminėjo jam žinomi asmenys. Tai turėjo būti M. Č., kuriam jis atidavė įmonės banko kortelę. Pas ką kortelė buvo vėliau, nežino. Taip pat kiek jis sužinojo iš jam pateikto kaltinimo, pinigus iš įmonės banko sąskaitos nuiminėjo O. O. - N. sūnaus žmona, atsiskaitymai buvo su įmonėmis, kurios faktiškai priklauso N. sūnui. Nors ir nurodyta, kad už 7 mėn. jis gavo 700 Lt kaip UAB „( - )“ direktorius, jis jokio uždarbio negavo, jam N. sumokėjo tik 300 eurų grynais ne kaip uždarbį, o už tai, kad jį vežiojo, atitraukė nuo tuomečio darbo. 2014 m. sausio mėnesį, kai nepavyko sutartis su prancūzais, N. jam pasiūlė darbą Vokietijoje. Jis suprato, kad jį tiesiog ji nori paslėpti, kad jis neprišnekėtų ko nereikia. Vokietijoje jis gyveno ir dirbo viešbutyje, kurio savininkas N. sūnus. N. pavardė N.. Kai ikiteisminio tyrimo metu jam buvo pateikta N. N. fotografiją, jis susipyko su tyrėja, nes jam ji nenorėjo atiduoti iš jo paimtų daiktų, kuriuos, jo manymu, jis turėjo teisę atsiimti, todėl tada jis pasakė, kad, kol neatiduos daiktų, jis su tyrėja nešnekės. Jis atsisakė šnekėti su tyrėja, o ne atpažinti asmens iš jam pateiktos nuotraukos. Šiandien jis sako tiesą ir nemato parodymų skirtumo tarp duotų dabar ir ikiteisminio tyrimo metu. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jis nenorėjo įvardinti N., nes ji jam žadėjo, kad sutvarkys visą šitą situaciją, ji jam net pasamdė advokatą.

13Teismui pagarsinus J. K. parodymus (BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktas), duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b.l. 118-120), kaltinamasis juos patvirtino bei dar paaiškino, kad M. pavardę Č. sužinojo iš dokumentų, kuriuos jam pateikė teismo posėdžio metu. N. prašė, kad jis neminėtų jos vardo, todėl ji jam pasamdė advokatą. Šį prašymą jis iš pradžių vykdė, o teisiamojo posėdžio metu nemato tikslo kažką slėpti. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, jog įgaliojimą davė nepažįstamam asmeniui, o dabar nurodo asmens vardą ir pavardę, nes kaltinamajame akte nurodyta. Jis nežinojo, kam išduoda įgaliojimą, nes tas asmuo nedalyvavo. M. Č. juos vežė į Lietuvą kaip vairuotojas. Kai paskutinį kartą buvo banke, buvo N. pažįstamas ir jis jo vardo ir pavardės nežino. Kai rašė įgaliojimą, N. davė visus duomenis asmens, kuriam buvo išrašomas įgaliojimas. Pamena, kad vardas buvo M.. Pagal kaltinamąjį aktą mato, kad įgaliojimą išrašė M. Č. vardu. N.a su juo jį supažindino. M. Č. dalyvavo ofise ir žinojo, kad jis N. darbuotojas, nes jis važinėjo tarnybine mašina. Banko duomenis atidavė jam, nes taip pasakė N., ji turėjo visus įmonės dokumentus.

14Teismui pagarsinus asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolą (t. 7, b.l. 140-142) J. K. parodė, kad neatsisakė atpažinti N. N., jis atsisakė tyrėjos. Vėliau jis skundė tyrėjos veiksmus (žodžiu) ir po kelių dienų jam grąžino paimtus daiktus. Antrą kartą jam nepateikė nuotraukų atpažinimui.

15Apklaustas Vilniaus apygardos teisme kaltinamasis J. K. patvirtino savo parodymus, duotus apylinkės teisme, dar paaiškino, kad su N. N., kuri yra nufilmuota banke ir kuri faktiškai įgijo UAB „( - )“, jis susipažino 2012 metais, dirbo pas ją. Ji liko jam skolinga pinigų ir, kad būtų įsitikinęs, kad su juo bus atsikaityta, sutiko, kad UAB „( - )“ būtų įforminta jo vardu. Įmonės ieškojo ir dėl jos įsigijimo derybas vedė N. N.. Faktiškai ji nusipirko įmonę, kadangi ji atsiskaitė savais pinigais. Ji jam paaiškino, kad firma prekiaus statybinėmis medžiagomis ir tarpininkaus teikimui darbuotojų į Vokietiją, Čekiją. N.a sakė, kad turi gerų ryšių užsienyje, kur galima pigiau įsigyti medžiagas, o Lietuvoje ir Latvijoje pardavinėti brangiau. Tai, kad jis tapo UAB „( - )“ direktoriumi, jis jokios naudos neturėjo. Jie atidarė sąskaitas banke ir visus dokumentus - sąskaitas, banko dokumentus, leidimą į banką, banko kortelę - pasiėmė N.. Tai buvo 2012 metų pabaiga - 2013 metų pradžia. Jam buvo pažadėta, kad jis dirbs šioje firmoje, žadėjo Lietuvoje išnuomoti butą, ofisą. 2013 metais įmonė jokios veiklos nevykdė, bent jis apie tai nežinojo. Jis keleta kartų buvo susisiekęs su N. ir jam ji sakydavo, kad reikia palaukti. Jis palaukė 3 mėnesius ir pradėjo ieškoti darbo. Jis įmonėje turėjo būti vadybininku, užsiimti darbo organizacija, ieškoti klientų, bet realiai nieko nedarė. Iki UAB „( - )“ nėra buvęs vadovu, bet dirbo darbų vykdytoju, projekto vadovu, įsivaizduoja, kokias funkcijas atlieka vadovas. Tačiau jis buvo fiktyvus direktorius. 300 latų jam buvo sumokėti už tai, kad jį atitraukdavo nuo darbų, mokėjo po 100 latų per tris kartus. Būdamas direktoriumi, pamena, kad tikrai pasirašė ant akcijų pirkimo sutarties. Perregistravus sąskaitą jo vardu, pasirašė dokumentus registre ir keletą tuščių dokumentų blankų. Jam paaiškino, jog tą padaryti reikia tam, kad jo nereikėtų dažnai vežioti į Vilnių. Jis pripratęs pasitikėti žmonėmis ir negalvojo, kad N. gali kažką padaryti. Visi dokumentai ir spaudas buvo pas N.. N. nurodymu jis parašė generalinį įgaliojimą M. Č.. Tokį prašymą N. motyvavo tuo, kad jis jaunas, energingas ir jam padės. Įmonėje buvo du buhalteriai. Pirma buhalterė buvo, kai pirko firmą, vėliau sužinojo, kad ta moteris išėjo iš darbo, po to buvo kita, kuri taip pat išėjo. Pirmą buhalterę matė, o antros - ne. 2014 m. sausio mėn. N. jam paskambino ir pasakė, kad jie sudarė gerą kontraktą su Prancūzija, todėl jam reikia patvirtinti banke kažkokius finansinius veiksmus. Į Vilnių važiavo kartu su N. ir jos pažįstamu, kurį pristatė kaip specialistą banko reikalais. Jam parodė kažkokią sutartį prancūzu kalba, pasakė, kad vertimo rusų kalba dar nėra, parodys vėliau. Paaiškino, kad šioje sutartyje UAB „( - )“ yra tarpininkė. Užsakovas nori įsigyti kažkokią įrangą, jie rado, užsakė ir turi gauti pinigus. Pasakė, kad įvyko klaida banke ir jį atvedė kaip firmos direktorių, nes kartu su N. buvusiam vyrui nepavyko išspręsti šito klausimo. Jam pateiktoje banko nuotraukoje yra N. N., moteris, kuri vertėjavo ir minėtas specialistas. Banke buvo kažkokie neaiškumai. Su banko atstovais kalbėjo N. ir tas specialistas, jis su banko darbuotojais nebendravo, tik buvo patalpoje. Jis suprato, kad jie anksčiau jau buvo banke be jo ir jiems kažkas nepavyko, todėl dabar paėmė jį. Po 2014 metų sausio mėn. jis paklausė N., ar jis dirbs toje įmonėje ar ne, ir ji pasakė, kad firmos jau nėra. Tada N. įkalbėjo jį važiuoti dirbti į Vokietiją, tenai jis dirbo, o atvažiavus į Latviją jį suėmė. Jis nustebo pamatęs kaltinimą, iš kurio matyti, kad pinigai buvo pervesti M. Č.. Jis M. Č. matė gal du kartus ir faktiškai su juo yra nepažįstami. Iš jam pareikšto kaltinimo jis suprato M. Č. dirbo UAB „( - )“ ir iš šios įmonės gavo pavedimu 20000 eurų, bei O. J., kuri yra N. sūnaus žmona, iš UAB „( - )“ gavo 26000 eurų, o iš N. sūnaus firmos (M. M.) buvo pervedamos didelės pinigų sumos į UAB „( - )“. Apie tai jis nieko nežinojo ir sužinojo iš kaltinamojo akto. Suprato, kad jį išnaudojo, jis niekur nedalyvavo, o tapo pagrindinis kaltininkas. Jis tikslo pasisavinti pinigus neturėjo. Žino, kad UAB „( - )“ sąskaitoje pačioje pradžioje buvo įstatinis fondas. Jis nežinojo, kad nuo 2013 metų gegužės iki spalio mėn. buvo išimti apie 57 000 eurų. Jis nuturi jokių ryšių su Prancūzija. Apie Prancūzijos firmą sužinojo iš kaltinamojo akto. Jis nesusimąstė, kad daroma kažkas neteisėta. Jo pirminėse apklausose ikiteiskminio tyrimo metu vadinta moteris N-N, tai buvo būtent N. N.. Kad jos vardas N. N. sužinojo 2014 metais, pamatęs nuotraukas, su ja bendravo ir po 2014 m. sausio mėn., iki 2018 m. dirbo pas ją viešbutyje Vokietijoje. Jis turi aukštąjį išsilavinimą, pabaigęs statybos technikumą ir auštąją jūreivių karinę mokyklą. Po tarnybos jis ilgą laiką buvo karininku. Po 1992 m. dirbo statybų srityje. Jis niekada nebuvo sudaręs nekilnojamo turto sutarčių, niekada neėmė paskolų bankuose.

16Teisėjai pagarsinus J. K. parodymus (BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktas), duotus 2018 m. lapkričio 7 d. teisiamojo posėdžio metu (t. 8, b.l. 130-135), kaltinamasis juos patvirtino, tik patikslino, kad pradžioje buvo netiksliai nurodyta, kad sutartis su prancūzais buvo rusų kalba. Buvo prancūzų kalba, sutarties rusu kalba niekada nematė.

17Liudytoja G. S.-N-Nė teisme parodė, jog šiuo metu banke nedirba, 2014 m. dirbo DNB banke prevencijos departamento eksperte. Daug laiko praėjo, nepamena, todėl liudytojos parodymai buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto tvarka, kuriuos ji patvirtino ir parodė, kad mokėjimo sustabdymo detalių nepamena. Tuo metu bankas gavo swift pranešimą iš užsienio banko, kad siuntėjas atšaukinėjo mokėjimą, todėl jie sureagavo į pranešimą.

18Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. S.-N-N parodė, kad dirba AB DNB Prevencijos departamento eksperte, iš mokėjimų skyriaus patikrinimui buvo gautas SWIFT kanalu perduotas pranešimas iš Prancūzijos įmonės „S. G.“ banko apie tai, kad galimai vykdant sukčiavimą ir Prancūzijos banko kliento į AB DNB kliento sąskaitą neteisėtai buvo pervesta 173 742 eurų suma.. Buvo prašoma sustabdyti bet kokiį mokėjimą iš lėšų gavėjo sąskaitos. Patikrinus informaciją, buvo nustatyta, kad AB DNB banko kliento UAB „( - )“ banko sąskaitoje vis dar yra Prancūzijos įmonės pervestos piniginės lėšos. Disponavimas šiomis lėšomis buvo sustabdytas. 2014-01-21 keturi UAB „( - )“ atstovai, kurių tarpe buvo ir akcininkas – Latvijos pilietis J. K., kiri asmenys identifikuoti nebuvo. Mihnėti asmenys į banko padalinį, esantį ( - ), atnešė paaiškinimą, kuriame buvo nurodyta pinigų kilmė bei tolesnis jų panaudojimo tikslas, tačiau banko atstovams nepakako pateiktos pirkimo – pardavimo sutarties, , todėl įmonės atstovų buvo paprašyta pateikti banko – siuntėjo SWIFT pranešimą apie tai , kad atliktas mokėjimas buvo atliktas teisėtai. Toks pranešimas iš Prancūzijos banko – siuntėjo gautas nebuvo. Po šito prašymo daugiau minėti įmonės atstovai į banką nesikreipė. Buvo nustatyta, kad Prancūzijos banko klientu, iš kurio sąskaitos buvo atliktas nurodytas mokėjimas į UAB „( - )“ banko, paskaminę asmenys prisistatėbanko Informacinių technologijų departamento atstovais ir paaiškino, kad atleikami kompiuteriniai SEPA pinigų pervedimo bandymai. Prancūzijos banko klientas patikėjęs skambinančiuoju, atliko nurodomus veiksmus ir tokiu būdu pervedė į UAB „( - )“ banko sąskaitą minėtrą pinigų sumą. Buvo pasiteirauta Prancūzijos banko atstovais, ar jų klientas pasirašinėjo kokią nors sutartį su UAB „( - )“, kadangi toks sutarties pavyzdys buvo pateiktas bankui kaip paaiškinimas, iš kur pinigai atsirado sąskaitoje. Prancūzijos bano atstovai el. paštu patvrtino, kad minėta sutartis yra suklastota ir jų klientas nepasirašinėjo jokios sutarties.

19Liudytoja V. K. teisme parodė, jog kaltinamasis nepažįstamas, pavardė girdėta. Ji įkūrė įmonę „( - )“, kuri nevykdė jokios veiklos, kurią vėliau pardavė J. K.. Galimai dėl šios įmonės atidarymo susitarė kartu su K. P.-S., iš kurios sužinojo, kad atsirado žmonės, kurie norėjo pirkti įmonę. Pirkėjai atsirado, kaip suprato, per K. pažįstamus. Įmonės pirkimo – pardavimo sutartis buvo pasirašyta R. M. patalpose pasirašė pardavimo sutartį. Duomenis sutarčiai paruošti galėjo duoti tiek A., tiek R.a. Ji net nežinojo, kas pirkėjai, suprato, kad M. ir S. taip pat nepažįsta jų gerai. Ji su M. ir S. pažįstamos seniai, draugauja ir dabar. Kaip tiksliai vyko pardavimas, nepamena. Pamena, kad atvažiavo K. su N., neprisimena, kas susitarė dėl jų atvažiavimo. Ji tuomet dirbo „( - )“ ir jie susitiko jos kolegės R. M. patalpose. Kai įmonė buvo parduota, ji direktorių ir jo juristę N. (ji taip prisistatė, sakydama, jog atstovaus J. ir įmonę) nuvežė į banką, nes reikėjo pakeisti direktorių, tada į VMI ir Sodrą. Nepamena tiksliai, gal dar į Migracijos tarnybą važiavo, nes užsienietis. Daugiau su šiais asmenimis nebendravo. Bendravo rusų kalba. Latvijos pilietis norėjo įsigyti įmonę Lietuvoje ir planavo veiklą užsienyje. Jie su ja bendravo abu, t.y. tiek N., tiek J., daugiau aktyvi buvo N.. Pirmas pokalbis buvo dėl įmonės pirkimo. Įmonę pirko J. K.. Buvo parašyta pirkimo-pardavimo sutartis dviem kalbomis - rusų ir lietuvių. Jiems buvo perduoti visi įmonės dokumentai ir antspaudas. Nepamena, kuris būtent paėmė į rankas. Tiksliai nepamena, kiek gavo, gal 10000 Lt. Pinigus sumokėjo grynais pinigais, nepamena, kas perdavė pinigus. Antro susitikimo metu ji palydėjo juos į DNB banką, gal Basanavičiaus gatvėje. Į banką vyko ji, K. ir dar kažkoks jaunuolis M., vairuotojas, kuris ir nuvežė juos į banką, N. nebuvo. Dar vienas važiavimas buvo, kai jos paprašė į banką palydėti, nes jiems užblokavo sąskaitą. Tas asmuo prisistatė prokūra, vardo vyro ir pavardės nežino. Su juo buvo N. ir J.. Mašiną vairavo nepamenu kas. M. tuo metu nemačiau. Tas vyras-prokūra ir paprašė palydėti į banką, kad galėtų pavertėjauti, jei reikės. Dokumentus banko darbuotojui Dokumentus-prašymą atblokuoti sąskaitą banke nepamenu kas pateikė. Visame procese aktyviai dalyvavo prokūra, kuris klausinėjo banko darbuotojų. Jis davė savo koordinates. Numerį banke gal ir ji paėmė, nepamena. N. su banko darbuotoju susitikimo metu lyg ir nebendravo. K. bendravo, kažką šnekėjo ir pasirašinėjo. Nepamena pokalbio turinio tiksliai, kalbėjo apie banko sąskaitos atblokavimą. Banke užtruko atrodo neilgai, gal apie pusvalandį. Jis vertė ką sakė banko darbuotoja. Iš pokalbio suprato, kad jiems reikia atblokuoti sąskaitą. Dėl atblokavimo buvo teikiami kažkokie dokumentai, nepamena tiksliai. Jai už tarpininkavimą neatsilygino. Jie rinko žmonės darbui į užsienį. Suprato, kad įmonė normali ir dirbs, kad jiems reikalingos staklės ir negali įsigyti, nes užblokuota sąskaita. Jie prašė, kad ji internete paskelbčiau skelbimą dėl Lietuvos darbuotojų paieškos. Kas prašė įdėti skelbimą dėl darbuotojų, nepamena. Galėjo už skelbimus jai duoti 20 Lt, nepamena. Įmonės buhalterė buvo S.. Nežino, kaip jie susitarė, kad K. būtų įmonės buhalterė. K. pasirodė išsilavinęs, tačiau daugiau dominavo N.. Nepamena, ar jis uždavinėjo klausimus, ar reiškė mintis.

20Teismui pagarsinus V. K. parodymus (BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktas), duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b.l. 160-162), liudytoja juos patvirtino ir parodė, kad su UAB „( - )“ būkle supažindino J. K. – pateikė visus dokumentus, banko išrašą, kad įmonė neturi skolų, kad veikli ir neturinti įsipareigojimų. Sutartį ruošė ji pati. Nepamena, ar ruošiant sutartį nurodė pirkėjo duomenis ar paliko tuščią vietą. Teismui pagarsinus V. K. parodymus (BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktas), duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l. 185-186), liudytoja juos patvirtino ir parodė, kad sąnaudos – tai smulkmenos, registro centro išrašas, kad įmonė neskolinga. Sąnaudos – yra pinigai. Kai formulavo, gali būti, kad neteisingai įvardino faktą, turėjo omenyje, kad įmonė nėra skolinga. Nežino, ar N., ar K. sumokėjo jai jos sąnaudas dėl įmonės. Nepamena, ar K. jai už kažką yra mokėjęs pinigus.

21Liudytoja K. P.-S. teisme parodė, jog kaltinamasis nepažįstamas, matė vieną kartą Panerių g. Nepamena kuriais metais jai paskambino pažįstamas draugas O., pavardės nežino, ir paklausė, ar negalėtų sužinoti, kaip atidaroma įmonė Lietuvoje. Pasakė nežinanti ir galinti pasiteirauti. Paklausė M., ar gali pakonsultuoti. Gerai nepamena, bet atrodo, kad po kelių dienų N. susiskambino su R.. Pas R. į Panerių g. atvažiavo N., vairuotojas ir kaltinamasis. Apie įmonės „( - )“ steigimą, nepamena, įmonė jau buvo. Atrodo, N. pasakė, kad direktoriumi bus J. K.. Jos paprašė būti buhaltere, nes prašė įmonę užregistruoti savo buto adresu. Nepamena, kas paprašė. Apsiėmė, nes buvo bedarbė ir R. pasiūlė mokytis buhalteriją. Vaikščiojome su vyru pas teisininkus, kad apiformintų įmonę jos gyvenamosios vietos to adresu. Už tai, kad įmonę užregistravo savo bute, jai N. sumokėjo gal 100 Lt. Už buhalterės darbą, nepamena, ar mokėjo atlyginimą, nes nebuvo toks veiksmas įmonėje atliekamas, t.y. ji netvarkė įmonės buhalterinės apskaitos. Ji dėl šios įmonės į banką nevaikščiojo, ji tik nešė dokumentus į Sodrą, į VMI, kuriuos ruošė M., ant kurių, jei reikėdavo, dėdavo ir savo parašą. Atrodo, su N. susirašinėjo el. laiškais, nes kitų kontaktų neturėjo. Kiek suprato, įmonė veiklos nevykdė. Buhaltere buvo gal apie pusę metų, gal metus, t.y. nuo įkūrimo iki uždarymo. Jie buvo dingę vienu metu, t.y. neatsiliepė ir neatvažiuodavo. Ji įtarė, kad kažkas nešvaraus. Parašė N. el. laišką, kad jei savaitės bėgyje nepasirodys, išeis iš darbo. Nepamena, ką padarė dėl savo atleidimo. Jai atrodė, kad bendrovei vadovavo N. vadovavo bendrovei, o J. K. buvo samdytas direktorius. Iš karto pamačiusi suprato, kad kaltinamasis yra niekas, nes nepratarė nei vieno žodžio, faktiškai visą veiklą dėl bendrovės tvarkė N.. Draugė iš Latvijos, kuri juos suvedė su N., jai sakė, kad N. nėra aferistė, kad turi 3 vaikus.

22Teismui pagarsinus K. P.-S. parodymus (BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktas), duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b.l. 193-195), liudytoja juos patvirtino ir parodė, jog nepamena, kas yra V.. Jei ne kaltinamasis, tai vairuotojas V.. Su K. buvo susitikusi. Atvažiavo N., vairuotojas ir kaltinamasis. Nežinojo pavardės. Tyrėja pasakė K. pavardę. Atvažiavo N., vairuotojas, vardu gal V.. Negali pasakyti, kas parodymuose V. ir kas asmuo, neįvardintas vardu ir pavarde. Buvo seniai. Parodymuose apie K. – buvo tas žmogus, kuris buvo paskirtas direktoriumi, kuris praktiškai nekalbėjo. Tarp dviejų vyrų buvo K., jis tas, kurio nežinojo, kas. N.a gal kreipėsi į vairuotoją ir minėjo vardą V..

23Teismui pagarsinus K. P.-S. parodymus (BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktas), duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b.l. 197-198), liudytoja juos patvirtino ir parodė, jog jai atrodo, kad su N. bendravo tik telefonu. Tuo metu būtų prisiminus, jei susirašinėtų. Pamena, kad kažkam rašydavo el. paštu. Gal V. rašė. El. pašto adresą davė R., juo ir susirašinėjo. Susirašinėjimo turinys – kad atvažiuotų, kad atėjo laiškas, kurį persiųsdavo.

24Teismui pagarsinus K. P.-S. parodymus (BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktas), duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b.l. 217-219), liudytoja juos patvirtino ir parodė, jog K. pažįsta daugiau nei 10 metų. Kad N. prašymu ieško darbuotojų ir vertė skelbimus, minėjo R.. Berods, kad minėjo, jog į Vokietiją davė skelbimą, kad ieško darbuotojų. Ji kaip buhalterė gavo 600 Lt, mano dėl to, kad persiuntinėjo atėjusius laiškus, kad registravo įmonę savo gyvenamosios vietos adresu, kad eidavo į VMI. Finansinės atskaitomybės už 2013 m. neruošė Nepamena, ar dokumentai buvo priimti be problemų. Kažkada kažkokių dokumentų trūko. Apie pinigų pervedimą nežino ir negali komentuoti. Nežino kokiu pagrindu buvo išmokėti pinigai M. ir O. Nurodymų dėl pinigų pervedimo negavo ir M. apie tai nieko neminėjo.

25Liudytoja J. L. teisme parodė, jog kaltinamasis nepažįstamas ir ji nelabai pamena įvykį. Teismui pagarsinus J. L. parodymus (BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktas), duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b.l. 133), liudytoja juos patvirtino ir parodė, jog tikrai nepamena, su kuriuo iš asmenų bendravo. Banke yra tokia tvarka, kad jei kažkas neaišku, visada reikia siųsti Prevencijos skyriui. Jei asmuo atneša dokumentus, liečiančius konkretų asmenį ar įmonę, tai jis turi įrodyti, kas toks yra - turi pateikti arba notarinį įgaliojimą, arba asmens dokumentą. Kas konkrečiai buvo šioje situacijoje ji pasakyti negali, bet jie visada įsitikina, su kuo bendrauja. Kaltinamojo neteko matyti, jo tikrai nepamena. Ji tikrai negali prisiminti visų žmonių, kurie buvo pas ją atėję 2014 m. Kas buvo aktyvesni - ar vyrai, ar moterys, pasakyti negali. Keli pervedimai praėjo „švariai“, t. y. nebuvo pretenzijų iš banko pusės, taip pat nebuvo pretenzijų iš Mokesčių inspekcijos, o paskutinis pavedimas užkliuvo. Prieš tai buvusi liudytoja, kuri buvo buhalterė, pasakė, kad visą ataskaitą už 2013 m. pridavė ir pretenzijų nebuvo.

26Liudytoja R. M. teisme parodė, jog maždaug 2010 m. jos draugė K. S. pasakė, kad jos draugai Vilniuje nori daryti verslą ir tai įmonei reikės tvarkyti buhalteriją. Ji turi įmonę ir dirba buhaltere. Ji dalyvavo įmonės „( - )“ pardavime, nes vyko jos patalpose, tačiau dirbo savo darbus. Kaltinamasis pirko, o pardavė V. K., dar buvo S. ir dar viena moteris. Kadangi kaltinamasis latvis, jie padėjo sutvarkyti dokumentus. K. ten įsidarbino, ji teikė Sodrai duomenis, o ji (R. M.) jai padėjo. K. atlyginimas buvo pervedamas. Jie tik prašė išrašų ir jų vertimo. Jos vieną UAB „( - )“ balansą pridavė, o kito - ne, nes neturėjo banko išrašų. Taip pat ieškojo įdomios profesijos žmonių. Jie norėjo duoti skelbimą, bet nežinojo, kaip tą profesiją lietuviškai įvardinti. Kaltinamasis pas jas užvažiuodavo, sakydavo, kad ieško veiklos. Jos žiniomis, įmonė jokios veiklos nevykdė. Po to pradėjo atvažiuoti M. su įgaliojimu. Jis jai yra porą išrašų atspausdinęs, tai nieko įtartino nebuvo. Kai jai parodė sutartį be vertimo, įtarimo nesukėlė, bet ji pasakė, kad reikia vertimo. Paskui jie kartu parašė prašymą atblokuoti sąskaitą. Kad reikia atblokuoti sąskaitą, pasakė N. Jai pasakė, kad pinigai turi būti pervesti kažkam už įrangą, tačiau kam bus skirtas pavedimas – nenurodė. Prašymą dėl atblokavimo spausdino V. K.. Neprisimena, ar prašyme nurodė, kad skubiai reikia pervesti pinigus. Ji matė tik sutartį. J. K. buvo nuošaly. Kalbėjosi su N. ir tuo kitu žmogumi, kuris buvo aktyviausias. Nepažįstamas vyras jai nebuvo pristatytas. N. kalbėjo, o viską rodė tas nepažįstamas vyras. Jis labai nervinosi, todėl labai gerai jį pamena, jį matė tą vieną kartą. Ji yra mačiusi prokūrą M.. Jis pas jas atvažiavęs atsispausdino banko išrašą, atvyko vienas, prieš pat pabaigą, pasakė, kad jis išeis, nes nėra veiklos. Ji taip pat pasakė K., kad veiklos nėra. M. pavardė galėjo būti Č.. Įmonės vadovas buvo kaltinamasis J. K., o viską tvarkė juristė N., su kuria, kaip ji pasakė pati, buvo sudaryta sutartis. Banko sąskaitą UAB „( - )“ atidarė J. K., padedant V. K.. Ji pati turėjo bendrą UAB „( - )“ el. paštą ir viską rašė į jį. Kas jai atrašydavo, pasakyti negali, bet atrašydavo po kažkiek laiko, visada reikėdavo laukti. Dar turėjo N. telefoną, J. K. telefono neturėjo. Jai N. skambino dėl UAB „( - )“ reikalų daugiausiai 1-2 kartus. N.a nesakė, jog iškilus klausimams gali skambinti į tą numerį. Atlyginimo klausimą sprendė N.. Koks buvo atlyginimas ji neprisimena, bet turėjo būti labai nedidelis, nes nebuvo vykdoma veikla. J. K. buvo ir vadovas, ir kasininkas, tai pinigus jis pats turėjo išsimokėti. Kaip vyko atsiskaitymas, ji nežino.

27Teismas BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pagarsino liudytojo Z. C. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. liepos 10 d. pagal Lietuvos Respublikos Vilniaus apygardos prokuratūros teisinės pagalbos prašymą. Liudytojas Z. C. parodė, kad iki 2014 m. liepos buvo bendrovės T.C.P generalinis direktorius. Nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio bendrovė likviduojama. Likvidatorius yra bendrovė BTSG. Sukčiavimas, nuo kurio jie nukentėjo, labai prisidėjo prie jų sunkumų. Jie buvo didmenininkai plataus naudojimo fotografijos, audio-video įrangos ir elektronikos srityje. Taip pat T.C.P pardavinėjo fotografavimo ir multimedijos priedus. Jie turėjo savo biurus ir sandėlius, tiekė prekes parduotuvėms ir nepriklausomiems prekybininkams, pavyzdžiui, „( - )” arba „( - )”. Jų bendrovė visiškai nieko nežino apie bendrovę UAB „( - )”. Jie neturėjo nė vieno kliento ir nė vieno tiekėjo Baltijos šalyse. Jie niekada neturėjo su šia bendrove jokių verslo santykių. Jie niekada nepasirašinėjo jokių sutarčių su šia bendrove. Į klausimą, ar T.C.P 2013-12-10 buvo sudaręs 1100000 eurų vertės prekių pardavimo sutartį su UAB „( - )”, kurios pagrindu T.C.P sutiko nupirkti iš UAB „( - )” techninę įrangą, nurodytą atskirose sąskaitose-faktūrose, parodė, kad visų pirma, metų pabaigoje paprastai nepasirašomos jokios sutartys. Metų pabaigoje dirbama su tiekėjais ir įgyvendinama metų užduotis. Su UAB „( - )” niekada nesudarinėjo jokios sutarties. Be to, jam apklausos metu pateiktame „S. G.” persiųstame paskutiniame sutarties lape esantis parašas nepripažįstamas jų bendrovės. Parašas, esantis „S. G.” pateiktoje netikroje sutartyje nėra jo parašas, ir taip pat nėra nė vieno iš T.C.P darbuotojų parašas. Sutartyje nurodytas tariamai jų bendrovei atstovaujantis subjektas „TCP France” neegzistuoja, jie naudoja tik T.C.P pavadinimą. Virš parašo nenurodyta pavardė, nors paprastai įrašoma pasirašančio asmens pavardė. Sutartis yra pilna neatitikimų. Su UAB „( - )” niekada neturėjo jokių kontaktų, nebendravo nei telefonu, nei elektroniniu paštu, nei laiškais, jis niekada negirdėjo šnekant apie šią bendrovę. Jis nederino jokių sutarčių su UAB „( - )“. Sutartis, kuri buvo jam parodyta skundo surašymo metu ir kurią nusikalstamą veiką padaręs asmuo persiuntė „S. G.” bankui, yra netikras dokumentas, suklastotas panaudojant kopiją kito 2014 m. sausio 8 d. mokėjimo nurodymo kitam tiekėjui, E.. Sąskaitos-faktūros numeriai atitinka E. sąskaitos-faktūros numerius, tačiau tie patys numeriai, kuriuos nurodo tiekėjas, niekada nesikartoja keliose sąskaitose. Jis vienintelis turėjo teisę pasirašyti sutartis ir kai kuriais atvejais kartu su juo pasirašydavo ir už asortimentą atsakingas asmuo. Į klausimą, kokiu pagrindu T.C.P 2014 m. sausio mėnesį atliko pavedimą į Lietuvos Respublikoje registruotos UAB „( - )” banko sąskaitą ir pervedė 173742 eurus, parodė, kad reikėtų prisiminti, jog šio pavedimo kontekstas buvo SEPA testavimas, nusikaltimą padaręs asmuo poniai Ch. prisistatė kaip „S. G.” techninis darbuotojas, atsakingas už testą siekiant sėkmingai įgyvendinti SEPA pavedimus. Poniai Ch. kelis kartus buvo skambinta kartojant prašymus. Kadangi ji atsisakė sukurti naują mokėjimo pavedimo dokumentą, jai skambinęs asmuo pasiūlė atlikti testą su senu mokėjimo nurodymu, kurį reikėjo persiųsti faksu. Tai buvo nurodymas atlikti pavedimą E., kuriuo jau buvo apmokėtos kelios sąskaitos-faktūros. Šios sąskaitos-faktūros originalas perduotas 2014-01-20 apklausos metu. Sukčiavimo būdas buvo panaudoti kitam tiekėjui (E.) skirtą mokėjimo pavedimo nurodymą, tad nurodyti sąskaitų-faktūrų numeriai atitinka E. sąskaitas-faktūras, kurios jau buvo apmokėtos. Į klausimą, kas konkrečiai ir kieno nurodymu atliko minėtų pinigų pervedimą į UAB „( - )“ parodė, kad kalba ėjo apie SEPA testą (vykdant telefonu paskambinusio asmens prašymą). Mokėjimo nurodymą (SEPA testą) faksu persiuntė ponia Ch. galvodama, kad tai buvo netikras testavimo tikslais atliktas nurodymas, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo telefonu ją suklaidino. Mokėjimo nurodymas buvo išsiųstas faksu nusikaltimą padariusio asmens numeriu. Į klausimą, kas turėjo galimybę (ar teisę) internetu valdyti juridinio asmens T.C.P sąskaitą parodė, kad tuo metu tik ponia Ch. turėjo prieigą prie „S. G.” elektroninės bankininkystės. Tačiau pinigų pavedimai nebuvo vykdomi internetu. Pervedimas buvo perduotas faksu. Tokiu būdu, bendrovė T.C.P niekada nepasirašinėjo jokių sutarčių su bendrove UAB „( - )“ ir niekada neturėjo su minėta bendrove jokių verslo santykių. Jis niekada neturėjo jokių kontaktų nei su bendrovės UAB ( - )” vadovais, nei su jokiais kitais su šia bendrove susijusiais asmenimis. Pavedimas buvo inicijuotas persiunčiant „S. G.” bankui netikrus dokumentus. Iš tikrųjų nusikaltimą padariusio asmens manipuliacijos susidarė iš to, kad jis išprašė persiųsti jam pavedimo mokėjimo nurodymą tariamai siekiant atlikti SEPA testą, o tada jis pats faksu persiuntė šį mokėjimo pavedimo nurodymą „S. G.” bankui (t. 3, b.l. 61-63).

28Teismas BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pagarsino liudytojo D. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. liepos 17 d. pagal Lietuvos Respublikos Vilniaus apygardos prokuratūros teisinės pagalbos prašymą. Liudytojas D. B. (S. G. banko Darbo su mokėjimo priemonėmis skyriaus atsakingas darbuotojas) parodė, kad 2014 m. sausio mėnesį S. G. faksu gavo tariamai T.C.P bendrovės siųstą mokėjimo nurodymą pervesti pinigus Lietuvoje esančiai bendrovei „( - )“, kurio kopiją perduoda. Prieš pervesdami pinigus jie atliko papildomą patikrinimą paskambinę T.C.P bendrovei. Telefonu buvo kalbėta su ponia Ch., kuri patvirtino mokėjimo nurodymą. Vėliau jie sužinojo, kad ji davė šį sutikimą galvodama, kad tokiu būdu bus užbaigta SEPA mokėjimų normų formatavimo testo procedūra. Iš tikrųjų nusikalstamą veiką padaręs asmuo, kuris buvo apsimetęs S. G. informacinių technologijų skyriaus darbuotoju, paprašė jos papildomo patikrinimo atveju patvirtinti šį pavedimą S. G. buhalterijos tarnyboms, kaip jeigu tai būtų tikras pavedimas. Ponia Ch., patikrinusi T.C.P bendrovės sąskaitas pamatė, kad iš jų buvo išskaityta 173742 eurų suma, kuri neturėjo būti nuskaityta, ir suprato tapusi sukčiavimo auka. Kitą dieną po įvykio ji paskambino jiems pranešti, kad pervedimas buvo inicijuotas apgaule ir neturėjo būti vykdomas. Pervedimas buvo įvykdytas 2014 m. sausio 16 d. 15 val. 14 min., o ji paskambino jiems 2014 m. sausio 17 d. Žinodami apie daugelį sukčiavimo atvejų, kurie buvo įvykdyti tokiu pat būdu, jie iškart viską suprato. Prašymo atšaukti pavedimą data yra sausio 17 d. Pateikia susirašinėjimo su Lietuvos Respublikoje veikiančiu banku kopiją. Vėliau, atsakydamas į jų prašymą, Lietuvos Respublikoje veikiantis bankas perdavė sutartį ir sąskaitą-faktūrą, kuriuos jų klientas pateikė pavedimui pagrįsti. Atlikus patikrinimą T.C.P bendrovėje paaiškėjo, kad minėti dokumentai suklastoti. Lietuvoje veikiančio banko paklausimo data yra sausio 21 d., jie atsakė 22 d. S. G. niekada neskambino T.C.P bendrovei siekiant atlikti SEPA normų formatavimo testą. Pažymėtina, kad jų bankas savo praktikoje netaiko tokių procedūrų. S. G. informacinių technologijų skyriuje niekada nedirbo darbuotojas pavarde L., vis dėlto pažymėtina, kad ši pavardė buvo naudojama daugelyje kitų panašaus tipo sukčiavimo veikų. Telefono ir fakso numeriai ( - ) ir ( - ) nėra priskirti S. G.. Tokiu būdu S. G. bankas ir T.C.P nukentėjo dėl sukčiavimo panaudojant suklastotą mokėjimo pavedimo nurodymą. Banko sąskaitos, į kurią sukčiavimo būdu buvo pervesta 173742 eurų, turėtojas sukčiavo pateikdamas savo bankui suklastotus sąskaitą-faktūrą ir sutartį, mėgindamas pagrįsti pavedimą (t. 3, b.l. 66-67).

29Teismas BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pagarsino liudytojos M. C. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. liepos 10 d. pagal Lietuvos Respublikos Vilniaus apygardos prokuratūros teisinės pagalbos prašymą. Liudytojas M. C. parodė, kad ji neatliko 173 742 eurų pavedimo tikrąja to žodžio prasme į UAB „( - )“ sąskaitą. Jai telefonu paskambino asmuo prisistatęs kaip S. G. informacinių technologijų skyriaus atsakingas darbuotojas ir paprašė jo nurodytu fakso numeriu persiųsti jam mokėjimo nurodymo pavyzdį, siekiant atlikti SEPA normų formatavimo testą. Vėliau jis šį dokumentą suklastojo ir pats persiuntė S. G. bankui. Ji negavo jokių rašytinių dokumentų, viskas vyko judviejų telefoninio pokalbio forma. Ji manė tikrai kalbėjusi su S. G. banko atstovu. Tas ponas, pasivadinęs ponu L., pasakė jai papildomo patikrinimo atveju patvirtinti jų „S. G.” agentūrai šį pavedimą taip, kaip jeigu tai būtų buvęs normalus pavedimas. Ji taip ir padarė, galvodama, kad tokiu būdu bus užbaigtas minėtas SEPA testas. Jos pašnekovas iš jų S. G. agentūros paskambinę paprašė jos patvirtinti medžiagą, kurios numerius jis jai pacitavo, ir ji tai padarė, nežinodama, kad kalbama apie sukčiautojo suklastotą mokėjimo pavedimo nurodymą. Kaip jau yra sakiusi, ji faksu nusiuntė kaip pavyzdį anksčiau vienam jų tiekėjų E. atlikto mokėjimo pavedimo dokumentą. Šio dokumento numeriai atitinka E. sąskaitos-faktūros numerius. Minėtus sąskaitos-faktūros numerius buvo sukūręs E.. Vėliau nusikalstamą veiką padaręs asmuo suklastojo sąskaitą-faktūrą ir mokėjimo pavedimo dokumentą, palikęs jų tiekėjo suteiktus numerius. Taigi, 2014 m. sausio 14 d. jai telefonu paskambino asmuo, prisistatęs, kaip S. G. banko informacinių technologijų skyriaus darbuotojas ponas L.. Skambinusiojo numeris nebuvo rodomas. Minėtas asmuo paprašė jos jo nurodytu fakso numeriu: ( - ) persiųsti jam mokėjimo nurodymo pavyzdį siekiant atlikti SEPA normų formatavimo testą. Ponu L. prisistatęs asmuo ją taip pat informavo, kad gali jam perskambinti numeriu ( - ). Ponu L. prisistatęs asmuo paaiškino atliekantis testą siekiant atlikti SEPA normų formatavimą. Jis paprašė jos persiųsti jam faksu jų bendrovės jau atliktą mokėjimo pavedimą. Ji nufaksavo jam mokėjimo pavedimą, atitinkantį E. BANK OF AMERIKA naudai apmokėtą 56 496,33 eurų sąskaitą-faktūrą. Tuomet jis paprašė jos jam faksu persiųsti dokumentą, kuriame ranka būtų įrašyta „( - ) 742 UAB „( - )“, ir ji tai padarė manydama, kad tai buvo kažkoks vidinis S. G. banko kodas. Būtent iš šių dviejų dokumentų nusikalstamą veiką padaręs asmuo ir pagamino suklastotą mokėjimo nurodymą. Tokiu būdu ji atliko minėtus veiksmus manydama, kad dalyvauja jų banko S. G. vykdomame testavime. Ją taip lengvai apgavo dar ir dėl to, jog tereikėjo nusiųsti tik jau egzistuojančių ir su vienu jų tikrųjų tiekėjų susijusių dokumentų kopijas. Ji negalėjo atspėti, kad šių kopijų pagrindu jie pagamins suklastotą dokumentą, skirtą pervesti pinigus į jai nežinomą sąskaitą. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo pakeitė apgaulingo pavedimo sumą ir gavėją pakeisdamas pradinius dokumento duomenis ir siekė padaryti taip, kad minėti elementai būtų įrašyti jos ranka. Taigi, asmeniškai ji neklastojo pavedimo pervesti pinigus UAB „( - )”. Tai ne ji, o nusikalstamą veiką padaręs asmuo faksu persiuntė suklastotą mokėjimo pavedimo nurodymą S. G. bankui. O kai jai paskambino iš S. G. atlikdami papildomą patikrinimą ir paprašė jos patvirtinti medžiagos numerį, kuris, kaip ji galvojo, atitiko E. naudai jau atliktą pavedimą, ji tai padarė manydama, kad tai yra susiję su testavimu, tačiau jai tai nebuvo naujo mokėjimo pavedimo patvirtinimas. Kitą dieną, kadangi ji kiekvieną dieną tikrindavo jų bendrovės sąskaitoje atliekamas operacijas, aptiko 173742 eurų pinigų pervedimą, kuris neatitiko jokios realiai jų bendrovės atliktos operacijos. Tuomet ji paskambino į S. G. banką, kurio darbuotojai iškart suprato, kad jie tapo sukčiavimo auka, kadangi toks veikimo būdas yra paplitęs ir bankas jau buvo su juo susidūręs. Iš savo pusės, ji apie tai nieko nebuvo girdėjusi (t. 3, b.l. 100-101).

30Teismas BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pagarsino liudytojos T. Č. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. liepos 14 d. pagal Lietuvos Respublikos Vilniaus apygardos prokuratūros teisinės pagalbos prašymą. Liudytoja T. Č. parodė, kad gyvena adresu ( - ). Jos adresu pajungtas internetas (įmonė „Elektrons S“), tačiau internetu nesinaudoja. Internetu galėjo naudotis jos sūnus M. Č.. Įmonė pavadinimu „( - )“ jai nežinoma. Jokios prieigos prie šios įmonės sąskaitų ji neturi. Prašymo (Teisinės pagalbos) 2 punkte išvardintų asmenų nepažįsta, išskyrus jos sūnų M. Č. ir T. P.. Ją pažįsta kaip savo sūnaus draugės G. mamą. Neturi nieko bendro su UAB „( - )“ sąskaitomis. Kas galėjo prisijungti prie jos interneto prie šios įmonės sąskaitų, nežino (t. 5, b.l. 25-27).

31Teismas BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pagarsino liudytojo A. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. liepos 2 d. pagal Lietuvos Respublikos Vilniaus apygardos prokuratūros teisinės pagalbos prašymą. Liudytojas A. M. parodė, kad ( - ), jo įmonės „B. n. “ jau nebuvo. Jų įmonė buvo adresu ( - ). Galbūt tuo adresu buvo įmonė „N. un z.“. Lietuvos UAB „( - )“ jam nežinoma, jokio bendradarbiavimo su šia įmone nebuvo. Asmeniškai jis jokių prisijungimų prie juridinio asmens „( - )“ banko sąskaitų nevykdė ir niekas kitas iš jo darbuotojų taip pat jokių veiksmų su šia įmone nevykdė. Asmens, kurio duomenys J. K., nepažįsta. Jam nieko nežinoma nei apie UAB „( - )“, nei apie įmonę „T. C. P. F. “. Jam taip pat nieko nežinoma apie jokias sutartis, sudarytas tarp minėtų įmonių, taip pat apie 2013-12-10 sutartį. Jam nieko nežinoma apie 2014-01-21 paaiškinimą. K. P. S., R. S., V. K., M. Č., I. P. jis nepažįsta (t. 5, b.l. 63-65).

32Teismas BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pagarsino liudytojo M. Č. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. birželio 19 d. pagal Lietuvos Respublikos Vilniaus apygardos prokuratūros teisinės pagalbos prašymą. Liudytojas M. Č. parodė, kad J. K. pažįsta, su juo susipažino maždaug prieš 2-3 metus. Anksčiau dirbo vairuotoju teisinėje įmonėje „( - )“. Šioje įmonėje teisininku dirbo A., pavardės neprisimena. Maždaug prieš 2-3 metus A. paprašė nuvežti J. K. į Lietuvą, į Vilnių, nes J. ten steigė įmonę. A. J. K. nepažinojo. Jis jį vežė apie 2 kartus į įvairias įstaigas, į kažkokius bankus, dar į kažkokias įstaigas, bet į kokias būtent, neprisimena. Į Lietuvą vyko įmonei priklausančiu automobiliu. Koks buvo automobilis, neprisimena. UAB „( - )“ pavadinimas jam nieko nesako, jis pats Lietuvoje jokių įmonių nesteigė. Jokių UAB „( - )“ dokumentų, banko sąskaitų, prisijungimų pas jį nebuvo ir nėra. J. K. buvo jam perdavęs kažkokį įgaliojimą, kokios įmonės vardu, nepamena. Bet įgaliojimas buvo išduotas tam, kad galėtų paimti kažkokius dokumentus, kai jis bus išvykęs. Ar buvo paėmęs kažkokius šios įmonės dokumentus, neprisimena. Apie kažkokių piniginių lėšų gavimą iš prancūzų kompanijos nieko nežino. Apie jokią sutartį taip pat nieko nežino. Apie jokius 2014-01-21 paaiškinimus taip pat nieko nežino. Iš tyrėjo išvardintų asmenų pažįsta tik I. P., kuri dirbo teisinėje įmonėje, kurioje dirbo vairuotoju ir T. P., kuri ateidavo pas I. (t. 5, b.l. 83-85).

33Teismas BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pagarsino liudytojo M. Č. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. liepos 14 d. (papildoma apklausa) pagal Lietuvos Respublikos Vilniaus apygardos prokuratūros teisinės pagalbos prašymą. Liudytojas M. Č. parodė, kad galėjo prisijungti per internetinę bankininkystę prie UAB „( - )“ kompanijos sąskaitos adresu ( - ) kažkieno prašymu iš kompanijos „( - )“ biuro, kuris buvo lyg ir Brivibas g., tikslaus adreso nepamena, kur jis dirbo vairuotoju. Dirbo neoficialiai. Kas būtent prašė jo prisijungti, kas davė prieigos kodus ir kokius veiksmus jis atliko, neprisimena. Tokius nurodymus jam galėjo duoti A. (pavardės neprisimena) arba N. (jos pavardė N.), arba koks nors kitas biuro darbuotojas. A. buvo ten teisininkas, N. N. buvo kažkokia viršininkė. Jis pats asmeniškai nieko bendro su šia kompanija neturėjo (t. 5, b.l. 88-90).

34Teismas BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pagarsino liudytojos N. N. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. birželio 6 d. pagal Lietuvos Respublikos Vilniaus apygardos prokuratūros teisinės pagalbos prašymą. Liudytoja N. N. parodė, kad iki 2009-2010 m. (tikslios datos neprisimena) jai priklausė kompanija „( - )“, kuri Latvijoje teikė buhalterines ir teisines paslaugas. Kompanijos „( - )“ nepažįsta, jokių prieigų prie šios kompanijos banko sąskaitų niekada neturėjo. Jai taip pat nežinoma kompanija „T. C. P. F. “. Nori patikslinti, kad kompanija „( - )“ nei su prancūzų, nei su lietuvių kompanijomis nedirbo. O. N. pagal įgaliojimą atstovavo (kaip fizinis asmuo) jos interesams teismuose. Jo kontaktų neturi. Kiek žino, maždaug prieš trejus metus jis yra išvykęs į Angliją. Kur gyvena Anglijoje, ji nežino. J. K. nepažįsta. Ji asmeniškai nieko bendro su Lietuvos įmonėmis neturi, ten įmonių neturi, taip pat neturėjo klientų iš Lietuvos. Į Lietuvą nevyko, vyko tik tranzitu (t. 5, b.l. 98-100).

352015-12-22 specialisto išvadoje Nr. 104 dėl UAB „( - )“ ūkinės - finansinės veiklos tyrimo nustatyta, kad UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), Juridinių asmenų registre įregistruota 2012-11-14. Buveinės adresas: ( - ). UAB „( - )“ įkūrė V. K.. Ji buvo vienintelė bendrovės akcininkė, valdanti 100 Lt nominalios vertės 100 paprastųjų vardinių akcijų. Bendrovės įstatinis kapitalas - 10000 Lt. 2012-11-26 Juridinių asmenų registre pagal pateiktas formas: JAR-l „Prašymas registruoti Juridinių asmenų registre“, JAR-VO-V „Vienasmenis valdymo organas“, JAR-AF „Akcininkas“ ir dokumentus: 2012-11-23 vienintelio akcininko sprendimą Nr.11/02 dėl direktoriaus pakeitimo, 2012- 11-23 UAB „( - )“ akcininkų sąrašą buvo įregistruoti pakeisti uždarosios akcinės bendrovės „( - )“ duomenys. Bendrovės „( - )“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi įregistruotas Latvijos pilietis J. K..

36Iš pateiktų tyrimui buhalterinės apskaitos dokumentų nustatyta, kad UAB „( - )“ steigėja (Juridinių asmenų registro duomenimis 2011-11-14 - 2011-11-23 laikotarpio direktorė) V. K. 2012-11-23 pasirašytų dokumentu „Perduodamų dokumentų sąrašas“ įformino UAB „( - )“ registravimo pažymėjimo, įstatų, antspaudo, dokumentų bylos Nr.1 ir 946330 Lt kasos likučio perdavimą naujam direktoriui J. K. (1 priedas). Buvusi UAB „( - )“ direktorė įstatinio kapitalo formavimui atidarė sąskaitą Nr. ( - ), LTL, AB DnB banke, kurią 2011-11-06 papildė 10004, 00 Lt suma. 2012-11-19 V. K. išgrynino 10000,00 Lt, iš kurių 536,30 Lt panaudojo atsiskaitymams su trečiaisiais asmenimis: UAB „M.“ reklama, VĮ „Registrų centras“, ( - ) notarų biuro notarė L. M., ir 9 463 ,70 Lt pagal kasos pajamų orderį Serija MB Nr.001 įnešė į bendrovės kasą. V. K. vadovavimo laikotarpiu kasos knygoje apskaityta vienintelė kasos operacija, po kurios atlikimo kasos likutis buvo 9 463,70 Lt (2 priedas). Šio likučio perdavimas įformintas 2012-11-23 pasirašytų perdavimo dokumentu.

37Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „( - )“ 2012, 2013 metų ūkines finansines operacijas fiksavo Ūkinių operacijų registravimo žurnale. Patikrinus laikotarpiu nuo 2012-11-05 iki 2013-12-31 padarytus buhalterinius įrašus nustatyta, kad Ūkinių operacijų žurnale yra įrašyta tik dalis finansinių operacijų, atliktų bendrovės banko sąskaitose Nr.( - ), LTL ir Nr.( - ), LTL. Visos finansinės operacijos, kurios užfiksuotos bendrovės banko sąskaitose Nr.( - ), EUR , Nr.( - ), EUR, Nr.( - ), USD, Nr.( - ), LVL, Ūkinių operacijų registravimo žurnale neapskaitytos ir nepagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais.

38Vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 4 d. reikalavimais apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti ir 16 str. reikalavimais 1. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. 2. Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistoto ūkio subjektas pagal savo poreikius. 3. Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu.

39UAB „( - )“ nesilaikė Buhalterinės apskaitos 12 str. 4d. ir 16 str. reikalavimų ir bendrovės sąskaitose Nr.( - ), EUR , Nr.( - ), EUR, Nr.( - ), USD, Nr.( - ), LVL įvykdytų finansinių operacijų neužfiksavo UAB „( - )“ buhalterinėje apskaitoje. Pažymėtina, kad UAB „( - )“ nepateikė sutarčių su juridiniais asmenimis - JAV kompanija „( - )“, Vokietijos kompanija „( - )“, kompanija „( - )“, UAB „( - )“, ( - ) ar kitų juridinę galią turinčių dokumentų, kurių pagrindu JAV kompanija „( - )“ atliko 87 500 JAV dolerių sumos (ekvivalentas eurais - 67 017,40 eurų) pervedimo į bendrovės „( - )“ sąskaitą Nr.( - ), USD operaciją, Vokietijos kompanija „( - )“ atliko 30 200 eurų pervedimo į bendrovės „( - )“ sąskaitą Nr.( - ), EUR operaciją, kompanija „( - )“ atliko 26 450 eurų pervedimo į bendrovės „( - )“ sąskaitą Nr.( - ), EUR operaciją. Taip pat nėra pirminių dokumentų, pagrindžiančių išmokas juridiniams asmenims - UAB „( - )“ [17050 eurų], ( - )[900 eurų] ir fiziniams asmenims: M. Č. [20 440 eurų], O. J. [26 000 eurų] ir kitiems asmenims išvardytiems anksčiau.

40Vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. reikalavimais visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Dėl to, kad nėra sutarčių su juridiniais asmenimis ir pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, nėra galimybės nustatyti įvykdytų finansinių operacijų pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad gautos iš JAV kompanijos „( - )“ piniginės lėšos UAB „( - )“ nurodymu buvo pervestos iš pradžių į bendrovės sąskaitą Nr.( - ), EUR, toliau dalimis į sąskaitą Nr.( - ), EUR, iš kurios iš viso 57 084 eurų suma buvo išgryninta per bankomatus Rygoje. UAB „( - )“ paimtos per bankomatus piniginės lėšos bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaitytos, dėl šios priežasties nėra galimybės nustatyti kaip jos buvo panaudotos.

41Patikrinus UAB „( - )“ pateiktus kasos dokumentus nustatyta, kad 2012-11-19 kasos knygoje apskaitytas 9463,70 Lt kasos likutis. UAB „( - )“ steigėja (Juridinių asmenų registro duomenimis 2011-11-14 - 2011-11-23 laikotarpio direktorė) V. K. 2012-11-23 pasirašytu dokumentu „Perduodamų dokumentų sąrašas“ įformino 9463,70 Lt kasos likučio perdavimą naujam direktoriui J. K.. Pagal 2012 m. Ūkinių operacijų registravimo žurnalą nustatyta, kad 2012-12-18 iš kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr.l išmokėta 103,00 Lt suma, įrašytas operacijos turinys- grąžinta skola. Pažymėtina, kad pirminis dokumentas - kasos išlaidų orderis Nr.l nepridėtas.

42Vadovaujantis Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 ir 41 punktų reikalavimais „ 4. Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. 4l Kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius. UAB “( - )” 2012 m. Ūkinių operacijų registravimo žurnale 2012-12-31 užfiksuotas 9360,70 Lt kasos likutis. Pagal 2013 m. Ūkinių operacijų registravimo žurnalą nustatyta, kad 2013-10-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr.l iš bendrovės kasos direktoriui J. K. išmokėtas 709,58 Lt priskaičiuotas 2013 m. 04-10 mėn. darbo užmokestis. Operacija patvirtinta kasos išlaidų orderiu, turinčiu visus privalomus rekvizitus. 2013 m. Ūkinių operacijų registravimo žurnale 2013-12-31 užfiksuotas 8651,12 Lt kasos likutis.

43Tyrimo metu nustatyta, kad iš bendrovės sąskaitos Nr.( - ), EUR per laikotarpį nuo 2013-05-13 iki 2013-10-07 išgryninta 57 084,00 eurų suma neapskaityta bendrovės buhalterinėje apskaitoje, dėl to nėra galimybės nustatyti šių piniginių lėšų panaudojimo. Pagal UAB „( - )“ pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus 173 742 eurų suma apskaitos registruose neapskaityta ir apskaitos dokumentais nepagrįsta. UAB „( - )“ sąskaitai Nr.( - ), EUR taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą, kuris AB DnB bankui vykdyti buvo pateiktas per PLAIS sistemą. Pagal banko išrašą bendrovės sąskaitos likutis - 173 849,16 eurų. UAB „( - )“ buhalterė K. P. S. nepadarė privalomų buhalterinių įrašų, registruojančių įvykdytas finansines operacijas bendrovės banko sąskaitose Nr.( - ), EUR, Nr.( - ), EUR, Nr.( - ), USD, Nr.( - ), LVL, apskaitos registruose. Visos ūkinės operacijos, keičiančios turto ir (arba) nuosavo kapitalo, finansavimo sumų bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą, atsižvelgiant į jų turinį turi būti įregistruotos buhalterinės apskaitos sąskaitose taikant dvejybinio įrašo būdą. Bendrovės banko sąskaitose užfiksuotos finansinės operacijos nepagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais, dėl to nėra galimybės spręsti apie jų turinį ir autentiškumą. Iš bendrovės banko sąskaitos Nr.( - ), EUR laikotarpiu nuo 2013-05-13 iki 2013-10-07 kortele per bankomatus buvo išimta iš viso 57 084 eurų, neapskaitytų bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Kasos darbo organizavimo, kasos operacijų atlikimo ir įforminimo tvarką reglamentuoja Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės. N. K. darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 ir 9 punktų reikalavimų išimti iš sąskaitos grynieji pinigai neįforminti kasos pajamų orderiais ir neapskaityti kasos knygoje arba neįregistruoti atskaitingo asmens vardu kaip suteiktas avansas ūkio išlaidoms, už kurį atskaitingas asmuo turi atsiskaityti pagal pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus įrašytus į avanso ataskaitas vyriausiojo buhalterio (buhalterio) ir ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka ir terminais, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Dėl šių priežasčių nėra galimybės nustatyti 57 084 eurų panaudojimo. UAB „( - )“ nesudarė ir nepateikė Juridinių asmenų registrui bendrovės 2013, 2014 metų finansinių ataskaitų rinkinio.

44Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 str. 3 d. reikalavimus Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. UAB „( - )“ nesidarius finansinių ataskaitų buvo nesilaikyta LR buhalterinės apskaitos įstatymo 17 str. reikalavimo, kuris nustato, kad finansines ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

45Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 str. 1 d., 7 str., 15 str. 9 ir 12 d. reikalavimus, įmonė į apskaitą privalo įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu iki finansinių ataskaitų sudarymo. Finansinės ataskaitos sudaromos pasibaigus finansiniams metams pagal finansinių metų paskutinės dienos duomenis. Kadangi UAB „( - )“ 2013, 2014 metų finansinės ataskaitos nesudarytos ir nepateiktos, dėl to iš dalies negalima nustatyti 2013,2014 finansinių metų UAB „( - )“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

46Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. reikalavimus už apskaitos organizavimą pagal Šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą Įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 str. l d. reikalavimus už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Dėl bendrovės „( - )“ “ ūkines operacijas patvirtinančių apskaitos dokumentų trūkumo, nesutvarkytų apskaitos registrų, nesudarytų ir nepateiktų 2013, 2014 metų finansinių ataskaitų, iš dalies negalima nustatyti UAB „( - )“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2012-11-26 iki 2015-01 (t.6, b.l. 45-56).

472018-05-02 specialisto išvadoje Nr. 11-779 (18), 11-780 (18) nustatyta, kad:1) 2012-11-23 prašymo registruoti juridinių asmenų registre (forma JAR-l) ketvirtame lape, šalia išspausdinto įrašo „J. K.“, eilutėje „(parašas)“, pasirašė J. K..2) UAB „( - )“ 2012-11-23 vienintelio akcininko sprendime Nr.11/02, po išspausdintu įrašu „V. B. akcininkas: J. K.“, pasirašė J. K..3) UAB „( - )“ 2012-11-23 akcininkų sąraše, eilutėje „Direktorius“, šalia rankraštinio įrašo „J. K.“, pasirašė J. K..4) 2012-11-23 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties (UAB „( - )“) penkiuose lapuose,apačioje, dešinėje pusėje, ir sutarties penktame lape, eilutėje „J. K.“, pasirašė J. K..5) UAB „( - )“ 2012-11-23 perduodamų dokumentų sąraše, po išspausdintu įrašu UAB „( - )“ direktorius J. K.“, pasirašė J. K. (t.4, b.l. 90-92).

48Iš 2014-01-20 AB DNB banko rašto Nr. 30.43-15/48 su priedais matyti, kad buvo pateikti UAB „( - )“ , įmonės kodas ( - ) sąskaitos Nr. ( - ) išrašas, kuriame įtvirtintas 173 742 Eur mokėjimas, įskaitytas 2014-01-17 iš mokėtojo T.C.P sąskaitos Nr. ( - ), esančios SOCIETE GENERALE banke, SWIFT pranešimai, kuriais prašoma sustabdyti atliktą mokėjimą, bei elektroniniai laiškai, kurie paaiškina, kad 2014-01-17 sukčiavimą įvykdęs asmuo paskambino į T.C.P, prisistatė kaip banko SOCIETE GENERALE departamento narys, atsakingas už kompiuterių testų organizavimą, siekiant sėkmingai įgyvendinti SEPA pavedimus. T.C.P patikėjo skambintoju ir atliko visus jo nurodytus veiksmus ir atliko pavedimą (t. 1, b.l. 3-17).

49Iš 2014-04-14 AB DNB banko rašto Nr. 30.43-15/173 su priedais matyti, jog gauta informacija, kad UAB „( - )“ , įmonės kodas ( - ) yra AB DNB banko klientas nuo 2012 m. lapkričio 6 d. registravimo ir sąskaitos atidarymo metu dalyvavo įmonės steigėja V. K.. 2012 m. lapkričio 14 d. į banką kreipėsi įmonės akcininkas J. K.. a.k. ( - ), jis buvo priskirtas kaip vienintelis įmonės sąskaitų valdytojas, taip pat kaip vienintelis asmuo, turintis teisę jungtis prie įmonės sąskaitų, naudojantis elektronine bankininkyste (t. 1, b.l. 39).

50Iš 2015-02-24 AB DNB banko rašto Nr. 30.89-143/605 su priedais matyti, jog gauta informacija, kad sąskaitos Nr. LT ( - ) (LVL ir USD), ( - ) (EUR), Nr. ( - ) (EUR ir LTL) atidarytos J. K., a.k. ( - ). 2014-01-21 jis bankui pateikė Latvijos pasą Nr. ( - ). Nuo 2012-12-14 vieninteliu sąskaitų valdytoju buvo J. K. (t.1, b.l. 117).

51Iš Prancūzijos Respublikos Policijos prefektūros Nr. 309 (2016-06-13 Teisinės pagalbos prašymo Nr. 2.TS-500 (2040000)/2016 įvykdymo medžiaga) matyti, jog buvo kreiptasi su prašymu (adresuotu Lietuvai), kad nustatyti suklastoto mokėjimo pavedimo neteisėtą gavėją, nurodant teisinį pagrindą – kad Nantero apygardos teismo Respublikos (Prancūzijos Respublikos) prokuroro nurodymu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 2014/089, kurio tyrimo metu nustatyta, kad 2014-01-14 bendrovei T.C.P, 92700 Gennevilliers, buvo persiųstas suklastotas mokėjimo pavedimo nurodymas dėl 173 742 eurų sumos pervedimo bendrovės UAB "( - )" sąskaitą DNB AB banke (Lietuvoje), SWIFT - AGBLLT2XXXX IBAN ( - ). Pinigų pervedimas buvo atliktas. Pervestos lėšos šiuo metu laikinai užblokuotos. Prašymas: Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų nustatyti bendrovės UAB "( - )" vadovus, nurodyti jų tikras pavardes, vardus, gimimo datas <....>. Taip pat nurodyti, ar minėti asmenys jau buvo pastebėti vietos policijos institucijų. Taip pat prašo Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų patikinti DNB AB banką, jog Prancūzijoje buvo paduotas skundas dėl sukčiavimo ir pinigų pervedimas buvo padarytas nusikalstamu būdu, siekiant, kad šiuo metu laikinai užblokuotos piniginės lėšos būtų grąžintos į nukentėjusios bendrovės sąskaitą Prancūzijoje veikiančiame SOCIETE GENERALE banke (t.3, b.l. 123).

522015-07-17 Prancūzijos Respublikos su mokėjimų instrumentais susijusių atvejų tyrimo tarnybos ataskaitoje (2016-06-13 Teisinės pagalbos prašymo Nr. 2.TS-500 (2040000)/2016 įvykdymo medžiaga) nurodyta, kad 2014-01-14 T.C.P bendrovės atsakingai darbuotojai telefonu paskambino asmuo, prisistatęs kaip ponas L. iš SOCIETE GENERALE banko ir paprašė jos persiųsti jam mokėjimo pavedimą, kaip testą siekiant sėkmingai įgyvendinti SEPA pavedimus ir pagal kurį mokėjimas nebus atliekamas. Dėl šių neteisėtų veiksmų SOCIETE GENERALE bankui buvo perduotas mokėjimo pavedimas pervesti 173742 Eur Lietuvos Respublikoje registruotai bendrovei UAB „( - )", ir mokėjimas buvo įvykdytas. T.C.P bendrovės vadovo, buhalterės ponios M. C. ir atsakingu SOCIETE GENERALE banko darbuotojų paaiškinimai leidžia patikslinti įvykių eigą ir nusikaltimą padariusio asmens veikimo būdą. Bendrovė T.C.P, kuri šiuo metu yra likviduojama, užsiiminėjo didmenine prekyba plataus naudojimo fotografijos, audio-video įrangos, elektronikos srityje ir tiekė prekes tokiomis didelėms prekybos įmonėms, kaip A. B. T.C.P niekada neturėjo jokių komercinių santykių su UAB "( - )“. Be to, nukentėjusi bendrovė išvis neturėjo nei tiekėjų, nei klientų Baltijos šalyse. Bendrovės T.C.P vadovai niekada nieko negirdėjo apie bendrovę "( - )" ir neturėjo su ja telefoninių pokalbių, nesusirašinėjo elektroniniu paštu ir neturėjo jokių kitų kontaktų. UAB "( - )“ vadovų padirbta sutartis, kurios pagrindu buvo atliktas pavedimas, buvo netikras dokumentas, pagamintas pasinaudojus vieno iš tikrųjų tiekėjų – E. išrašyta sąskaita-faktūra ir jame nurodant minėto tiekėjo sąskaitos-faktūros duomenys. Nei sutartis, nei sąskaita-faktūra, nei netikras mokėjimo pavedimas nebuvo patvirtinti įgalioto T.C.P bendrovės vadovo parašu. Nusikaltimą padaręs asmuo gavo E. bendrovei atlikto pavedimo kopiją prisistatęs poniai Ch. banko SOCIETE GENERALE informatikos skyriaus atsakingu darbuotoju. Jis paprašė jos perduoti jam pavedimo kopiją neva kaip testą siekiant sėkmingai įgyvendinti SEPA pavedimus. Tuomet jis iš jos paprašė ranka rašyto dokumento su įrašu "NUORODA: ( - ) 173 742". Pasinaudodamas minėtais dokumentais, nusikaltimą padaręs asmuo pagamino netikrą sutartį, netikrą sąskaitą-faktūrą ir netikrą mokėjimo pavedimą, kuriuos jis pats faksu persiuntė SOCIETE GENERALE Vėliau jis taip pat pateikė netikrą sutartį ir netikrą sąskaitą-faktūrą savo naudojamam bankui, kai SOCIETE GENERALE bankas, informuotas apie nukentėjusios bendrovės skundą, paprašė atšaukti pavedimą. SOCIETE GENERALE bankas niekada neskambino į T.C.P bendrovę dėl testo siekiant sėkmingai įgyvendinti SEPA pavedimus, ir tokia procedūra minėto banko visiškai nėra taikoma. Asmuo pavarde L. nedirba SOCIETE GENERALE banko informatikos skyriuje. Paminėtina, kad ši pavardė jau kelis kartus buvo naudojama įvairių sukčių panašiose nusikalstamose veikose. SOCIETE GENERALE bankas netikrą pavedimo nurodymą įvykdė, nes jo forma atitiko įprastai T.C.P siunčiamus mokėjimo pavedimo nurodymus. SOCIETE GENERALE bankas atliko papildomą patikrinimą susisiekdamas su ponia Ciquet, kuri patvirtino, kad operacija atitinka nuorodą (bylos numerį), kurie jai buvo paminėti, galvodama, jog vyksta testavimas ir nežinodama, jog tai buvo naujo pavedimo patvirtinimas. Kalbant apie nusikalstamą veiką padariusio asmens naudotus telefono numerius, jie buvo tvarkomi Completel ir Verizon operatorių, kurie neatsakė į jų paklausimus. Tikėtina, jog tai buvo internetu užsakyti telefonų numeriai, kurių savininkas buvo pateikęs visiškai deklaratyvius ir išgalvotus kontaktinius duomenis, o apmokėjimas vyko neregistruota papildoma banko kortele, toks veikimo būdas kartojasi daugelyje bylų dėl netikrų tarptautinių mokėjimų nurodymų. Kadangi įvykiai vyko per seniai, nebuvo galimybės gauti detalizuotas sąskaitas-faktūras ir minėtų numerių išeinamų ir įeinamų skambučių sąrašą, nes tokius duomenis operatoriai saugo ne ilgiau kaip vienerius metus. Tokiu būdu, tyrimo metu nustatyta, kad 173742 Eur mokėjimas į Lietuvos Respublikoje registruotos bendrovės UAB "( - )" sąskaitą buvo gautas sukčiavimo veiksmais įgytų netikrų dokumentų pateikimo būdu. Šis mokėjimas neturėjo jokio juridinio pagrindo, nei realaus, netgi netiesioginio, kadangi buvo įvykdytas pagal suklastotą trečiojo asmens - nukentėjusiojo bendrovės tiekėjo sąskaitą – faktūrą (t.3, b.l. 49-50).

53Prancūzijos Respublikos kriminalinės policijos valdyba (2016-06-13 Teisinės pagalbos prašymo Nr. 2.TS-500 (2040000)/2016 įvykdymo medžiaga) el. pranešimu patvirtino, kad T.C.P tapo sukčiautojų skambučio auka. Šalyje (Prancūzijos Respublikoje) buvo oficialiai pradėta baudžiamoji byla Nr. 2014/089, tyrimas užbaigtas, byla persiųsta prokurorui Prancūzijoje (t.3, b.l. 167).

542014-01-17 daiktų, dokumentų pateikimo protokole pažymėta, jog liudytoja G. S. – N-Nė, AB DNB banko Prevencijos departamento ekspertė, pateikė: 1) UAB "( - )" 2014-01-21 Paaiškinimo kopiją, 2) UAB "( - )" atstovų pateiktos prekių pardavimo sutarties (sudarytos anglų kalba) kopiją, elektroninio susirašinėjimo (anglų kalba) su Prancūzijos banko atstovais išrašą (t.6, b.l. 96-110).

55Iš 2018-05-08 apžiūros protokolo matyti, jog liudytojos G. S. – N-Nė pateikti dokumentai apžiūrėti ir aprašyti: 1) UAB "( - )" 2014-01-21 Paaiškinime matyti, kad paaiškinimas adresuotas AB DNB banko Prevencijos departamento vadovui. Paaiškinimo tekste atspausdinta, kad į UAB "( - )" sąskaitą 2014-01-17 buvo pervesta 173742 Eur avansas pagal tarpininkavimo sutartį Sof G. A. su įmone T.C.P F. įrangos parodoms pirkimui. UAB "( - )" šios įrangos gamybą užsakė įmonėje ( - )LTD. Šie pinigai turi būti pervesti įrangos gamintojui. Paaiškinimas patvirtintas UAB "( - )" antspaudo atspaudu, po atspausdintu įrašu "J. K." yra asmens parašas. 2) Prekių pardavimo sutartyje matyti, kad sutartis sudaryta 2013-12-10 tarp UAB "( - )", adresas Vilnius, ( - ) (Pardavėjas) ir "TCP F.", ( - ), Prancūzija (Pirkėjas). Teksto esmė - pardavėjas sutinka parduoti už 1.100.000 Eur techninę įrangą, nurodytą atskirose sąskaitose faktūrose, kurias pateikia pardavėjas pirkėjui. Sutarties antrame lape, po atspausdinta eilute "Pirkėjas" yra parašas, po atspausdinta eilute "Pardavėjas" yra UAB "( - )" antspaudo atspaudas, asmens parašas. Iš elektroninio susirašinėjimo matyti, kad 2014-01-17 bankas SOCIETE GENERALE, registruota būstinė Paryžius, 29 Bo Hausmann, 552 120 222 R.C.S. skubiu pranešimu kreipiasi į AB DNB banką Vilniuje. Pranešimo tekste matyti, kad bankas SOCIETE GENERALE 2014-01-16 išsiuntė įmonės TECHNI CINE ( - ) Eur pavedimą, skirtą UAB "( - )", sąskaitos Nr. ( - ), įskaitymo data 2014-01-17. Pranešimu prašoma sustabdyti mokėjimą ir nekredituoti gavėjo sąskaitos, nes tai yra sukčiavimo atvejis. Prašoma patvirtinti, kad mokėjimas yra sustabdytas. Nurodytas kontaktinis asmuo - C. P. C. (33)158214908 (t.6, b.l. 111-113).

56Iš 2018-04-11 AB DNB banko el. pranešimo matyti, jog pateikti duomenys pagal banko vidaus tvarkas- UAB "( - )" 2014-01-21 Paaiškinimas, UAB "( - )" atstovų pateikta Prekių pardavimo sutartis buvo išsaugoti elektronine forma, todėl nėra galimybės pateikti originalų (t.6, b.l. 116).

57AB DNB bankas 2014-03-12 raštu Nr. 2014/30.43-15/150 pateikė 2014-01-21 nuo 13 val. 20 min iki 13 val. 39 min. vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuotą vaizdo įrašą, kuriame fiksuoti UAB "( - )" atstovai, iš AB DNB banko Basanavičiaus skyriaus, Basanavičiaus g. 26, Vilniuje vaizdo stebėjimo sistemos, įrašytą į skaitmeninę laikmeną CD-R (t.6, b.l. 121-122).

58Iš 2014-04-07 DVD disko apžiūros protokolo matyti, jog AB DNB bankas pateikta (2014-03-12 raštu Nr. 2014/30.43-15/150) skaitmeninėje laikmenoje CD-R įrašyta informacija apžiūrėta ir aprašyta. Atidarius skaitmeninę laikmeną matyti skaitmeniniai dokumentai. Atidarius 1-ą dokumentą matyti nuotrauka, kurios viršuje, kairiajame kampe yra užrašas „PB 2 DNB 2 2014.01.21 13:20:57". Nuotraukoje matyti dalis laiptinės bei laiptų, kurioje yra keturi asmenys. Vienas iš jų vidutinio amžiaus, normalaus kūno sudėjimo, pliktelėjęs vyriškis su barzda, akiniais, vilkintis smėlio spalvos striuke. Taip pat iš profilio matoma moteris, vidutinio amžiaus, normalaus kūno sudėjimo, trumpų, šviesių plaukų, su kirpčiukais, vilkinti juodos sp. striuke. Atidarius 2-ą nuotrauką jos viršuje, kairėje pusėje matyti užrašas „PB 2 DNB 2 2014.01.21 13:20:53“, nuotraukoje matyti laiptinės dalis, kurioje minėtas, 1-oje nuotraukoje fiksuotas vyras bei moteris. Apžiūrint 3-čią nuotrauką jos viršutiniame kairiajame kampe matyti užrašas „PB 2 DNB 2 2014.01.21 13:20:55“, nuotraukoje matyti minėti vyras bei moteris. Apžiūrint 4-tą nuotrauką, jos viršutiniame kairiajame kampe matyti užrašas „PB 2 DNB 2 2014.01.21 13:21:13“. Šioje nuotraukoje matyti laiptinė bei joje esantys keturi asmenys: pirmoje bei trečioje nuotraukoje užfiksuotas vyras su barzda bei šviesių, trumpų plaukų moteris, taip pat matyti vidutinio kūno sudėjimo, vidutinio amžiaus vyras, trumpų plaukų, vilkintis juodos spalvos striuke su rusvos spalvos apykakle, ant kaklo ryšintį spalvotą šaliką, taip pat matyti ketvirtas asmuo - moteris, tamsių plaukų, surištų į kuodelį, stambaus kūno sudėjimo, vilkinti šviesios spalvos striuke. Apžiūrint 5-tą nuotrauką, jos kairiajame viršutiniame kampe matyti užrašas „PB 2 DNB 2 2014.01.21 13:21:02", nuotraukoje fiksuoti minėti keturi asmenys. Apžiūrint 6-tą nuotrauką, jos kairiajame kampe matyti užrašas „PB 2 DNB 2 2014.01.21 13:21:09", nuotraukoje fiksuoti minėti keturi asmenys. Apžiūrint 7-tą nuotrauką, jos viršuje, kairiajame kampe matyti užrašas „PB 2 DNB 14 201420121 13:25:48". Nuotraukoje matyti klientų aptarnavimo salė bei trys kompiuterizuotos darbo vietos. Prie vienos iš jų matyti sėdinti moteris, kuri veidu nusisukusi į kompiuterį, kitoje stalo pusėje matyti dvi anksčiau apibūdintos moterys. Moteris, šviesių trumpų plaukų, rankose laiko dokumentus, prie jos matyti tamsių plaukų moteris. 8-tos nuotraukos viršuje, kairiajame kampe matyti užrašas „PB 2 DNB 14 2014.01.21 13:25:31", nuotraukoje matyti klientų aptarnavimo salė, kurioje matyti minėta tamsių plaukų moteris. 9-toje nuotraukoje, jos viršutiniame kairiajame kampe matyti užrašas „PB 2 DNB 14 2014.01.21 13:25:42", nuotraukoje matyti klientų aptarnavimo salė, su darbuotojų darbo vietomis, prie vienos iš jų matyti minėta šviesių, trumpų plaukų moteris, kuri laiko rankoje raudonos spalvos segtuvą. 10-toje nuotraukoje, jos viršuje, kairiajame kampe matyti užrašas „PB 2 DNB 14 2014.01.21 13:25:30". Šioje nuotraukoje matyti klientų aptarnavimo salė, kurioje vaikšto anksčiau minėtas vyriškis su barzda, pliktelėjęs, su akiniais, vilkintis smėlio spalvos striuke bei mėlynos spalvos kelnes, taip pat matyti šviesių, trumpų plaukų moteris, vilkinti juodos spalvos striuke. 11-toje nuotraukoje, viršuje, kairėje pusėje matyti užrašas „PB 2 DNB 14 2014.01.21 13:25:39". Šioje nuotraukoje matyti klientų aptarnavimo salė, prie darbuotojos stalo matyti minėtas vyriškis su barzda, akiniais, vilkintis smėlio spalvos striuke, taip pat matyti vyras, vilkintis juodos spalvos striuke su šviesia apykakle, dėvinti juodos spalvos kelnes, rankoje laikanti juodos spalvos lagaminą. DVD diske, matyti 30 skaitmeninių dokumentų su vaizdo įrašais, kuriuose fiksuota laiptinė bei klientų aptarnavimo salė bei minėti, nuotraukose fiksuoti asmenys (t.6, b.l. 123-132).

59Iš 2015-01-27 fotonuotraukų apžiūros protokolo matyti, jog liudytoja R. M. nurodė, kad parodytose septyniose fotonuotraukose (atspausdintose iš AB DNB banko 2014-03-12 raštu Nr. 2014/30.43-15/150) gauto skaitmeninės laikmenos CD-R disko) yra V. K. bei J. K.. Nurodė, kad asmens - vyro su tamsia striuke nepažįsta, moters su kirpčiukais, trumpais šviesiais plaukais nepažįsta (t.6, b.l. 138-148).

60Iš 2018-04-27 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog liudytoja R. M. nurodė, kad iš jai pateiktų atpažinti penkių moterų nuotraukų atvaizdų, nuotraukoje, pažymėtoje Nr. 4 moteris labai panaši į N., kuri buvo kartu su J. K. UAB „I. A. “ patalpose, adresu ( - ), Vilniuje, kai J. K. pirko UAB „( - )“ akcijas iš V. K.. Dar kartą šią moterį matė žiemą, kai ji, kartu su J. K. ir kitu nematytu, nepažįstamu vyru atvyko į UAB „I. A. “ ir prašė padėti atblokuoti UAB „( - )“ sąskaitą. Nėra šimtu procentų tikra, kad nuotraukoje Nr. 4 yra N., bet panaši. Panašūs plaukai, simpatiška išvaizda, amžius. Atsimena, kad N. buvo apvalaus veido, šviesių plaukų, simpatiška moteris (t.6, b.l. 155-157).

61Iš 2015-01-27 fotonuotraukų apžiūros protokolo matyti, jog spec. liudytoja V. K. jai parodytose septyniose fotonuotraukose (atspausdintose iš AB DNB banko 2014-03-12 raštu Nr. 2014/30.43-15/150) gauto skaitmeninės laikmenos CD-R disko) atpažino save bei J. K. bei nurodė, kad moteris trumpais šviesiais plaukais yra N., pavardės nežino. Nurodė, kad vyro su tamsia striuke nepažįsta, tačiau tai yra tas pats asmuo, kuris buvo automobilyje vykstant į DNB banką (t.2, b.l. 163-173).

62Iš 2018-04-30 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog spec. liudytoja V. K. parodė, kad iš jai pateiktų atpažinti penkių moterų nuotraukų atvaizdų negali kategoriškai pasakyti, kad nuotraukose yra moteris, kurios vardas N.. Į N. labiausiai panaši moteris yra nuotraukoje Nr. 4. Praėjo nemažas laiko tarpas, jai nėra lengva pasakyti konkrečiai, kategoriškai, gali klysti. Moteris, kurios atvaizdas yra nuotraukoje Nr. 4 labiausiai panaši į N., panaši pagal veido bruožus, šviesius plaukus, bet N. plaukai buvo ilgesni. Kokių tai išskirtinų N. bruožų neįsidėmėjo, ji buvo ryškiau pasidažiusi. N. matė du, tris arba keturis kartus. N. matė, kai J. K. pardavė UAB „( - )“ akcijas, tada ji buvo kartu su J. K.. Dar kartą juos (J. K., N. ir nepažįstamą jai vyrą) lydėjo į AB DNB banką, nes jie turėjo problemų su UAB „( - )“ sąskaita, vyko kartu su jais, nes sutiko jiems būti vertėja. (t.2, b.l. 188-190).

63Iš 2015-01-28 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog spec. liudytoja V. K. pateikė UAB „( - )“ 2012-11-23 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, UAB „( - )“ 2012-11-23 Perduodamų dokumentų sąrašą (t.6, b.l. 175-181).

64Iš 2015-01-26 fotonuotraukų apžiūros protokolo matyti, jog spec. liudytoja K. P. S. jai parodytose septyniose fotonuotraukose (atspausdintose iš AB DNB banko 2014-03-12 raštu Nr. 2014/30.43-15/150) gauto skaitmeninės laikmenos CD-R disko) atpažino V. K., vyrą, kuris prisistatė kaip UAB „( - )“ direktorius, vardo, pavardės nurodyti negali. Moterį trumpais šviesiais plaukais įvardino kaip N., pavardės nežino. Vyro tamsia striuke, kailine apykakle nepažįsta, mato pirmą kartą (t.6, b.l. 199-207).

652014-05-05 kratos pas K. P. S., adresu ( - ), Vilniuje metu, buvo rastas ir paimtas nešiojamas kompiuteris HP serijinis Nr. ( - ) (t.2, b.l. 151-153).

662014-05-08 apžiūros protokole pažymėta, kad nešiojamo kompiuterio HP serijinis Nr. ( - ) standžiajame diske bylų, susijusių su UAB „( - )“, J. K., „( - )“, V. K., R. S., „( - )“, „S. G.“, „N.“ ir „V.“ nerasta, tačiau nepaskirstytoje standžiojo disko srityje ir sistemos istorijoje buvo rasti duomenų fragmentai susiję su „( - )“, kurie yra nukopijuoti, atspausdinti ir pridėti prie bylos (t.2, b.l. 155-158).

672015-04-15 Teisinės pagalbos prašyme Nr. 10-S-98488, skirtame Latvijos Respublikos teisėsaugos institucijoms, nuodyta, kad pasinaudojant AB DNB banko, veikiančio Lietuvos Respublikoje, banko juridinis kodas 112029270, išduotais elektroninės bankininkystės prisijungimais, prie UAB „( - )“ banko sąskaitų, esančių AB DNB banke, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, banko juridinis kodas 112029270, per elektroninę bankininkystę laikotarpiu nuo 2013-03-28 iki 2013-04-08, 2013-05-23, 2013-06-27, 2013-07-09 - 2013-07-25 jungtasi iš IP adreso „( - )“,, kuris priklauso SIA „( - )“, ( - ), Latvija.

68Pasinaudojant AB DNB banko, veikiančio Lietuvos Respublikoje, banko juridinis kodas 112029270, išduotais elektroninės bankininkystės prisijungimais, prie UAB „( - )“ banko sąskaitų, esančių AB DNB banke, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, banko juridinis kodas 112029270, per elektroninę bankininkystę 2013-06-28 bei 2013-07-09 jungtasi iš IP adreso „( - )“,, kuris priklauso SIA „( - )“, ( - ).

69Pasinaudojant AB DNB banko, veikiančio Lietuvos Respublikoje, banko juridinis kodas 112029270, išduotais elektroninės bankininkystės prisijungimais, prie UAB „( - )“ banko sąskaitų, esančių AB DNB banke, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, banko juridinis kodas 112029270, per elektroninę bankininkystę 2013-07-08 jungtasi iš IP adreso ( - ), kuris priklauso SIA „( - )“, ( - ), Latvija.

70Pasinaudojant AB DNB banko, veikiančio Lietuvos Respublikoje, banko juridinis kodas 112029270, išduotais elektroninės bankininkystės prisijungimais, prie UAB „( - )“ banko sąskaitų, esančių AB DNB banke, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, banko juridinis kodas 112029270, per elektroninę bankininkystę 2013-07-09 jungtasi iš IP adreso ( - ), kuris priklauso SIA „( - )“, ( - ), Latvija.

71Pasinaudojant AB DNB banko, veikiančio Lietuvos Respublikoje, banko juridinis kodas 112029270, išduotais elektroninės bankininkystės prisijungimais, prie UAB „( - )“ banko sąskaitų, esančių AB DNB banke, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, banko juridinis kodas 112029270, per elektroninę bankininkystę laikotarpiu 2013-07-25 - 2013-08-28, 2013-09-11 - 2013-09-26 jungtasi iš IP adreso ( - ), kuris priklauso SIA „( - )“, ( - ).

72Pasinaudojant AB DNB banko, veikiančio Lietuvos Respublikoje, banko juridinis kodas 112029270, išduotais elektroninės bankininkystės prisijungimais, prie UAB „( - )“ banko sąskaitų, esančių AB DNB banke, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, banko juridinis kodas 112029270, per elektroninę bankininkystę laikotarpiu 2013-09-02 - 2013-09-09 jungtasi iš IP adreso ( - ), kuris priklauso SIA „( - )“, ( - ).

73Pasinaudojant AB DNB banko, veikiančio Lietuvos Respublikoje, banko juridinis kodas 112029270, išduotais elektroninės bankininkystės prisijungimais, prie UAB „( - )“ banko sąskaitų, esančių AB DNB banke, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, bank juridinis kodas 112029270, per elektroninę bankininkystę 2013-10-07 jungtasi iš IP adreso ( - ), kuris priklauso SIA „( - )“, ( - ), Latvija.

74Pasinaudojant AB DNB banko, veikiančio Lietuvos Respublikoje, banko juridinis kodas 112029270, išduotais elektroninės bankininkystės prisijungimais, prie UAB „( - )“ banko sąskaitų, esančių AB DNB banke, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, banko juridinis kodas 112029270, laikotarpiu 2013-10-22 - 2013-10-23 per elektroninę bankininkystę jungtasi iš IP adreso ( - ), kuris priklauso SIA „( - )“, ( - ).

75Pasinaudojant AB DNB banko, veikiančio Lietuvos Respublikoje, banko juridinis kodas 112029270, išduotais elektroninės bankininkystės prisijungimais, prie UAB „( - )“ banko sąskaitų, esančių AB DNB banke, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, banko juridinis kodas 112029270, per elektroninę bankininkystę laikotarpiu 2013-11-13 - 2013-11-20 jungtasi iš IP adreso ( - ), kuris priklauso SIA „( - )“, ( - ), Latvija. Ikiteisminio tyrimo duomenimis teisė naudotis šiuo IP adresu buvo suteikta T. G. gim. ( - ), a.k. ( - ), gyv. ( - ), Latvija.

76Pasinaudojant AB DNB banko, veikiančio Lietuvos Respublikoje, banko juridinis kodas 112029270, išduotais elektroninės bankininkystės prisijungimais, prie UAB „( - )“ banko sąskaitų, esančių AB DNB banke, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, banko juridinis kodas 112029270, per elektroninę bankininkystę 2013-12-19 jungtasi iš IP adreso ( - ), kuris priklauso SIA „( - )“, ( - ). Teisė naudotis šiuo IP adresu buvo suteikta Latvijos kompanijai SIA „B. n. “, registracijos Nr. ( - ), buveinės adresas ( - ), Ryga, Latvija. Paslauga Nr. MTRS6001412 buvo įdiegta 2011-12-09 adresu ( - )Ryga, Latvija. SIA „B. n. “ valdybos pirmininkas yra A. M., gim. ( - ), a.k. ( - ), deklaruota gyvenamoji vieta ( - ), Latvija.

77Pasinaudojant AB DNB banko, veikiančio Lietuvos Respublikoje, banko juridinis kodas 112029270, išduotais elektroninės bankininkystės prisijungimais, prie UAB „( - )“ banko sąskaitų, esančių AB DNB banke, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, banko juridinis kodas 112029270, per elektroninę bankininkystę laikotarpiu 2014-01-15, 2014-01-23, 2014-01-24, 2014-01-28 jungtasi iš IP adreso ( - ), kuris priklauso SIA „( - )“, ( - ). Ikiteisminio tyrimo duomenimis, teisė naudotis šiuo IP adresu laikotarpiu nuo 2014-01-15 iki 2014-01-28 buvo suteikta T. G., gim. ( - ), a.k. ( - ), gyv. ( - ), Latvija.

78Pasinaudojant AB DNB banko, veikiančio Lietuvos Respublikoje, banko juridinis kodas 112029270, išduotais elektroninės bankininkystės prisijungimais, prie UAB „( - )“ banko sąskaitų, esančių AB DNB banke, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, banko juridinis kodas 112029270, per elektroninę bankininkystę laikotarpiu 2013-09-01, 2014-01-17, 2014-01-20 jungtasi iš IP adreso ( - ), kuris priklauso SIA „( - )“, ( - ), Latvija. Ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, kad teisė naudotis IP adresu ( - ) laikotarpiu nuo 2014-01-17 iki 2014-01-20 buvo suteikta I. G., gim. ( - ), a.k. ( - ). Paslauga Nr.PONS0034671 buvo įdiegta 2010-06-12 adresu ( - ), Latvija (t.4, b.l. 33-43)

79Latvijos Respublikos teisėsaugos institucijos, 2015-07-14 įvykdyta teisinės pagalbos medžiaga Nr.20/2/5-15/14684 informavo, kad vykdant Lietuvos Respublikos Vilniaus apygardos prokuratūros teisinės pagalbos prašymą baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-00122-14, buvo atlikta:

801. Pagal šio teisinės pagalbos prašymo 1 punktą, iš elektroninių ryšių prekybininkų gauta informacija apie IP adresus;

812. Pagal šio teisinės pagalbos prašymo 2 punktą, liudininko statusu apklaustos K. G., gim. ( - ), T. Č., gim. ( - ). Gauti informacijos iš SIA MONO-M nepavyko, nes neatsakė į nei vieną paklausimą;

823. Įvykdyti teisinės pagalbos prašymo 3 punkto nepavyko, nes T. G., gim. ( - ), į apklausą negalėjo atvykti dėl užsitęsusios ligos;

834. Pagal šio teisinės pagalbos prašymo 4 punktą, liudininko statusu apklaustas A. M., gim. ( - );

845. Įvykdyti šio teisinės pagalbos prašymo 5 punkto nepavyko, nes I. G., gim. ( - ), nereagavo nei į vieną šaukimą atvykti į apklausą, apie neatvykimo priežastis nepranešė, pagal vidaus reikalų ministerijos informacinio centro duomenis, jos nėra laisvės atėmimo įstaigose;

856. Pagal šio teisinės pagalbos prašymo 6 punktą, liudininko statusu buvo apklaustas M. Č. (M. Č.), gim. ( - );

867. Pagal šio teisinės pagalbos prašymo 7 punktą, liudininko statusu buvo apklausta O. R., gim. ( - );

878. Šio teisines pagalbos prašymo 8 punkto vykdymo metu, liudininko statusu buvo apklausta N. N. (N. N.), gim. ( - ), kiti asmenys, minėti šiame punkte, nebuvo išaiškinti;

889. Įvykdyti šio teisinės pagalbos prašymo 9 ir 10 punktų nepavyko, nes J. K., gim. ( - ) buvimo vieta yra nežinoma. Deklaruotoje gyvenamojoje vietoje jis negyvena, dabartinė darbovietė nenurodyta, laisvės atėmimo įstaigose jo nėra, ieškomas pagal kitą baudžiamąjį procesą, atliekamą Latvijoje (t.4, b.l. 69).

89Latvijos Respublikos teisėsaugos institucijos, 2015-07-14 įvykdyta teisinės pagalbos medžiaga Nr.20/2/5-15/14684 dėl IP adreso ( - ) vartotojo nuo 2012 metų sausio 1 d. iki 2015 metų gegužės 29 d. informavo, kad minėtas IP adresas pagal 2011 metų rugsėjo 19 dienos sutartį Nr. 20110919-2.1 nurodytu laikotarpiu buvo perduotas naudotis SIA „E. S“. (t. 4, b.l. 77).

90IP adresas ( - ) pagal 2010 metų spalio 3 dienos sutartį suteiktas T. Č., prisijungimo adresas Jūrmala, ( - )<...> (t.4, b.l. 147).

91IP adresu ( - ) nuo 2012 metų sausio 1 dienos iki 2015 metų gegužės 29 dienos naudojasi K. G., prisijungimo adresas ( - ), Ryga (t.4, b.l. 155)

92Apie dinaminius IP adresus prieš 2013-12-01 informacijos nėra, nes pagal elektroninių ryšių įstatymo 19 str. pirmosios dalies 11 punktą, elektroninių ryšių prekybininkas privalo užtikrinti saugumų duomenų laikymą aštuoniolika mėnesių. Dėl pasiekiamų saugomų duomenų laikymo laikotarpio, neįmanoma nustatyti IP adreso vartotojo, jeigu paklausime nenurodyta, kurios datos ar laikotarpio informacija yra reikalinga. Nurodytu laikotarpiu buvo užregistruoti kelios dešimtys klientų (t.4, b.l. 91).

932014-03-04 Valstybės įmonės Registrų centro savitarnos pranešimu gautuose dokumentuose, susijusiuose su juridinio asmens UAB „( - )“ duomenų įregistravimu (įregistravimo duomenų pakeitimu) įtvirtinta:

941) 2012-11-23 UAB „( - )“ , įmonės kodas ( - ) Vienintelio akcininko sprendimu visos akcijos priklauso J. K., a.k. ( - ), kuris nusprendžia V. K. įgaliojimus laikyti nutrūkusiais nuo 2012-11-23 UAB „( - )“ direktoriumi paskirti J. K. nuo 2012-11-23.

952) 2012-11-23 Akcininkų sąrašu J. K. 2012-11-23 įgijo 100 vnt. akcijų.

962) 2012-11-23 Prašymu registruoti juridinių asmenų registre (forma JAR -1) sudarytame direktoriaus J. K. vardu, VĮ Registrų centro formose JAR-AF (Akcininkas), JAR-VO-V (Vienasmenis valdymo organas) įtvirtintas UAB „( - )“ vienintelio akcininko ir direktoriaus pasikeitimas, vienintelis akcininkas nurodytas J. K., užsienio fizinio asmens kodas ( - ), gim. ( - ), gyv. ( - ), Latvijos Respublika (t.6, b.l. 17-26).

97Valstybės įmonės Registrų centras 2014-03-04 savitarnos pranešime pateikta informacija, kad UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), finansinių ataskaitų rinkinio už 2013-2014 metus nėra pateikusi (t. 6, b.l. 2).

98Iš 2015-05-05 kratos protokolo matyti, jog krata buvo atlikta UAB „I. A.“ veiklos buveinėje, adresu ( - ), ir joje, ( - ) kabinete, rastas ir paimtas kompiuterio sisteminis blokas „Lenovo“ Nr. ( - ), kompiuterio sisteminis blokas „Asus“ be identifikavimo ženklų (t. 2, b.l. 93-94).

992016-04-22 specialisto išvadoje Nr. 11-951 (15) nurodyta, kad tyrimui pateiktų kompiuterio sisteminių blokų: "Asus" (juodos spalvos, be identitikacinių ženklų) ir Lenovo" Nr. ( - ) standžiuosiuose diskuose (ir laisvose srityse) informacijos ar duomenų, galbūt susijusių su įmonės UAB "( - )" banko sąskaita ( - ) AB DnB banke, - nėra, informacijos ar duomenų, galbūt susijusių su juridinių asmeniu T.C.P, - nėra, informacijos ar duomenų, galbūt susijusių su asmenimis: R. S., M. Č., A. M., T. G., I. G., O. R., - nėra, informacijos ar duomenų, galbūt susijusių su įmone ( - )LTD, - nėra, informacijos ar duomenų, galbūt susijusių su "S. G." banku, - nėra, informacijos ar duomenų, galbūt susijusių su užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodytais įvykiais ir aplinkybėmis (2013-04-23 - 2014-01-24d. laikotarpiu) bei vardais "N.", "V.", "O.as", nenustatyta (t.2, b.l. 100-114).

100C.

101BYLOJE IŠTIRTŲ ĮRODYMŲ ANALIZĖ IR NUSTATYTŲ FAKTINIŲ APLINKYBIŲ TEISINIS VERTINIMAS

102Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Buhalterinės apskaitos organizavimas - yra tokios sistemos sukūrimas, kuris tiksliai atspindi visus verslo sandorius, nustato visų lėšų ir atsargų judėjimą. Visa tai užregistruojama naudojant tinkamai surinktus dokumentus, todėl greitas ir tikslus dokumentų judėjimas taip pat yra neatskiriama apskaitos dalis. Taigi, pati ūkinė operacija nėra buhalterinė apskaita, tačiau ūkinės operacijos įforminimas pinigų apskaitos dokumentu, kuriame nurodyta grynųjų pinigų mokėjimo ar jų pervedimo operacija, yra finansinė operacija, kuri privalo būti fiksuojama apskaitoje. Pagrindinis įstatymas, nustatantis reikalavimus buhalterinei apskaitai, yra 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas su pakeitimais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-41/2012, 2K-356-696/2017). Šiame įstatyme įtvirtinta, kad visų rūšių įmonės privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą, o 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Reikalavimą įforminti ūkines operacijas ir įvykius įtvirtina Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnis, reglamentuojantis ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimą ir registravimą. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį (kai surašoma buhalterinė pažyma). Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (12 straipsnio 4 dalis). Šį imperatyvą patvirtina ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, kuri numato, jog į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. (17 str.) Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Tuo tarpu apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos tvarkymas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.).

103Nagrinėjamojoje byloje nėra ginčijama, kad nuo 2012-11-23 UAB „( - )“ direktoriaus pareigas ėjo J. K. ir, kad jis, kaip įmonės vadovas, buvo atsakingas už apskaitos organizavimą bei už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą (t. 6, b.l. 17 – 26, 60). Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2013-05-16 iki 2014-04-10 buhalterinę apskaitą įmonėje tvarkė K. P. S. (t. 6, b.l. 63 - 65). Inkriminuojamu laikotarpiu buvo atidarytos šešios UAB „( - )“ sąskaitos AB DnB banke: Nr.( - ) (LTL, USD, EUR, LVL), Nr.( - ) (EUR) ir Nr.( - ) (LTL, EUR), o J. K. buvo priskirtas kaip vienintelis įmonės sąskaitų valdytojas, taip pat vienintelis asmuo, turintis teisę jungtis prie įmonės sąskaitų, naudojantis eletronine bankininkyste. Byloje taip pat neginčytinai nustatyta, kad UAB „( - )“ inkriminuojamu laikotarpiu vykdė įvairias finansines operacijas. Iš 2015-12-22 specialisto išvados Nr. 104 dėl UAB „( - )“ 2012-11-26 – 2015-01-26 dokumentų tyrimo bei prie jos pridėtų dokumentų matyti, kad J. K. vadovavimo metu, pradėjus nuo 0 eurų likučio, buvo vykdomos tokios bankinės operacijos: -

104nuo 2013-06-12 iki 2014-01-31 sąskaitoje Nr. ( - ) LTL įvykdytos operacijos apskaitytos UAB „( - )“ 2013 metų Ūkinių operacijų registravimo žurnale, o laikotarpiu nuo 2012 – 2012-10-31 atliktos operacijos: lėšų pervedimai tarp sąskaitų, mokėjimai VSDFV, pervedimas V. K., banko mokesčiai neapskaityti apskaitos registre, t.y. neapskaityta 780,40 Lt įplaukų ir 780,40 išlaidų; -

105nuo 2013-05-07 iki 2014-01-17 sąskaitoje Nr. ( - ) EUR apskaityta 304 577,44 eurų įplaukų (iš SR PLUS SIA (150 eurų), iš (Duomenys neskelbtini) (30 200 eurų), iš (Duomenys neskelbtini) (26 450 eurų), iš T.C.P (173 742 eurus), iš UAB „( - )“ (5 800 eurus), iš fizinių asmenų (viso 1600 eurų) ir kiti pervedimai tarp sąskaitų ir konvertuojant kitų sąskaitų likučius iš litų) bei atlikta 130 821,85 eurų mokėjimo operacijų ( UAB „( - )“ (14 050 eurų), atlikti tarptautiniai mokėjimai (2 850 eurai), banko mokesčias (63,94 eurai) ir įvairiems fiziniams asmenims (viso - 109 957, 91 euras), tame tarpe M. Č. (20 440 eurai). Tyrimo metu nebuvo galimybės nustatyti, kokiu pagrindu bendrovė gavo lėšų iš (Duomenys neskelbtini) (Duomenys neskelbtini), UAB „( - )“, nes sutarčių tarp šių kompanijų nėra. Taip pat nėra pirminių apskaitos dokumentų, pagrindžiančių atliktus mokėjimus UAB „( - )“, M. Č., ( - ), O. J. ir kitiems fiziniams asmenims. Minėtos šioje sąskaitoje atliktos finansinės operacijos neapskaitytos UAB „( - )“ buhalterinėje apskaitoje;

106-

107nuo 2013-07-12 iki 2013-07-23 sąskaitoje Nr. ( - ) USD apskaityta 87 500 dolerių (ekvivalentas eurais – 67 017,40) įplaukų, gautų iš JAV kompanijos „D and D. LLC“ bei tokio pat dydžio mokėjimo operacijų, juos pervedus tarp sąskaitų, konvertavus į eurus (87 461,92 JAV dolerius) ir į litus (38,08 JAV dolerius), nesant su minėta kompanija sutarties ir neapskaitant minėtas finansines operacijas bendrovės buhalterinėje apskaitoje;

108-

109nuo 2013-09-11 iki 2014-01-01 sąskaitoje Nr. ( - ) LVL apskaityta 12,39 LVL (ekvivalentas eurais – 5,11 eurų) išlaidų, paildant lėšas iš kitos bendrovės sąskaitos, ir atlikta tokios pat sumos mokėjimo operacijų, iš jų pervedus 8, 68 LVL J. K., o likusią sumą į kitas bendrovės sąskaitas. Šios finansinės operacijos neapskaitytos bendrovės buhalterinėje apskaitoje;

110-

111nuo 2013-04-231 iki 2014-03-28 sąskaitoje Nr. ( - ) (EUR) apskaityta 58 477,08 eurų įplaukų (pervedimas tarp sąskaitų (57 970 eurų, grąžinus per bankomatą (500 eurų)) ir atlikta 58 337,70 eurų mokėjimo operacijų (išgryninti per bankomatus (57 084 eurai), likę – banko mokesčiams ir pavedimams tarp sąskaitų konvertavus valiutą). Visos šios finansinės operacijos nebuvo apskaitytos UAB „( - )“ buhalterinėje apskaitoje.

112Tai, kad UAB „( - )“ nebuvo pateikusi finansinių ataskaitų rinkinio už 2013-2014 metus, įrodo ir aukščiau paminėtas Valstybės įmonės Registrų centro 2014-03-04 savitarnos pranešimas. Ši specialisto išvada Nr. 104 taip pat patvirtina, kad dėl minėtų finansinių operacijų neapskaitymo Ūkinių operacijų registravimo žurnale ir jų nepagrindimo juridinę galią turinčiais dokumentais bei 2013 m., 2014 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui, negalima iš dalies nustatyti UAB „( - )“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kaltinamasis J. K. patvirtino, jog niekada neteikė įmonės buhalterei jokių duomenų apie minėtas finansines operacijas įmonei priklausančiose sąskaitose ir apie pinigų išgryninimą iš įmonės sąskaitos.

113Minėta, kad J. K. inkriminuojamu laikotarpiu, būdamas UAB „( - )“ vadovu, pats buhalterinės apskaitos netvarkė, o ją nuo 2013-05-16 iki 2014-04-10 tvarkė buhalterė K. P. S.. Kasacinis teismas formuojamoje praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, jog baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 222 straipsnio 1 dalį traukiami asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y. buhalteris, vyriausiasis buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai. Be abejonės, tokia aplinkybė pati savaime nesuponuoja išvados, kad bendrovės vadovas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už apgaulingą apskaitos tvarkymą. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita. Todėl tuo atveju, kai jis pats tvarko buhalterinę apskaitą arba įmonėje jos iš viso nėra, vadovas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Be to, vadovaujantis teismų praktika, bendrovės vadovas atsako ir tuo atveju, kai nustatoma tarpinio vykdymo situacija (apgaulingai tvarkoma apskaita panaudojant kitus nekaltus asmenis). Jei vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinė nutartis Nr. 2K-363/2014).

114Nors nusikaltimo motyvas nėra būtinasis nusikaltimo, numatyto BK 222 straipnyje, požymis, tačiau neretai buhalterinė apskaita apgaulingai tvarkoma siekiant nuslėpti mokesčius valstybei ar neteisėtai įgyti svetimą turtą, t. y. ją lydi nusikaltimai finansų sistemai ir nuosavybei. Veiklos neteisėtumą ir turtinės naudos, kuri gaunama darant kitus nusikaltimus ir kartu apgaulingai tvarkant apskaitą, ar jos dalies pripažinimą nusikalstamos veikos rezultatu lemia šių kartu su apgaulingu apskaitos tvarkymu daromų nusikaltimų dalykas ir jais padaryta turtinė žala (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016). Pagal J. K. inkriminuojamo kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį logiką, jo apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas pasireiškė tuo, kad jis, organizavo apgaulingą apskaitos tvarkymą, ir šis jo organizavimas pasireiškė duomenų apie įvykusias finansines operacijas nepateikimu bendrovės buhalterei, o šių duomenų nepateikimas, savo ruožtu dar pasireiškė tuo, kad jis: 1) nepagrindė apskaitos dokumentais bendrovės sąskaitose įvykdytų finansinių operacijų ir iš bendrovės sąskaitos mokėjimo kortele per bankomatus išimtų viso 57084 Eur panaudojimo bei 2) neteikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2013 m., 2014 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinių. Be to J. K. šioje byloje buvo kaltinamas neva apgaulės būdu įgijęs svetimą turtinę teisę į didelės vertės turtą, sudarydamas sąlygas jo vadovaujamai bendrovei neteisėtai veikti – nuslėpti apgaulės būdu įgytus pinigus (BK 203 straipsnio 2 dalis, 182 straipsnio 2 dalis), bei pasikėsinęs įteisinti minėtas pinigines lėšas, panaudodamas netikrus dokumentus (BK 22 straipsnio 1 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje), J. K. ikriminuojamas apgaulingas apskaitos tvarkymas yra nesusijęs su minėtomis kitomis J. K. inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis, t.y. J. K. nėra kaltinamas įgijęs svetimą turtinę teisę ir pasikėsinęs įteisinti pinigines lėšas apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą taip, kaip nurodyta kaltinime pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, todėl teismui nėra aiškus tokios J. K. inkriminuojamos apgaulingos apskaitos tvarkymo tikslas.

115Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia. Kitaip tariant, kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba, nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Taigi, tyčios rūšys nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės, būtina nustatyti kaltės formą, t. y. kad veika padaryta tyčia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-526/2011 ir kt.).

116Kaip matyti iš kaltinamojo J. K. duotų parodymų dėl šio jam inkriminuojamo nusikaltimo, jis tik bendrais bruožais suvokė, kad būdamas įmonės direktorium kažkokiu būdu turėjo rūpintis įmonės buhalteriniais dokumentais. Nepateikdamas buhalterei duomenų apie bendrovės sąskaitose atliekamas finansines operacijas (kaip tai nurodyta kaltinime), jis visų pirma turėjo bent jau žinoti apie tokių bankinių operacijų atlikimą, tačiau tokių duomenų, teismo manymų, byloje nėra. Kaltinamasis J. K. viso proceso metu nuosekliai ir kategoriškai tvirtino, kad jis kaip UAB „( - )“ direktorius, jokios veiklos nevykdė ir neatliko jokių finansinių operacijų, dėl to niekam nedavė jokių nurodymų bei nieko nežinojo apie pinigų gavimą iš įvairių fizinių ir juridinių asmenų bei pinigų pervedimą kitoms įmonėms ir fiziniams asmenims, taip pat apie 57 000 eurų išgryninimą per bankomatus iš įmonei priklausančios banko sąskaitos, taip pat jis nesinaudojo įmonės elektronine bankininkyste, išvis nemokėjo ja naudotis, o įmonės banko kortelę, e-bankininkystės prisijungimo duomenis, kodus buvo perdavęs moteriai, vardu N. N., kuri išteisų vadpvavao įmonei, taip pat buvo išdavęs įgaliojimą tvarkyti įmonės reikalus tokiam M. Č., kuris buvo N. N. darbuotojas. Taip pat kaltinamasis teigė, kad jam inkriminuojamu laikotarpiu jis nepažinojo tokios O. J., kaip vėliau sužinojo – N. N. sūnaus žmonos, į kurios sąskaitą buvo pervesti pinigai. Teismas tiki kaltinamojo šiais parodymais ir jo nuoširdumu, nes juos patvirtina kitų liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga ir teismo nustatytos faktinės aplinkybės.

117Liudytoja K. P.-S.ė, inkriminuojamu laikotarpiu buvusi UAB „( - )“ buhalterė, patvirtino kaltinamojo parodymus, kad įmonei faktiškai vadovavo, jos veiklą tvarkė moteris, vardu N., su kuria ji susirašinėdavo elektroniniu paštu, o J. K., kaip ji suprato, buvo tik samdytas darbuotojas ir išvis nieko įmonėje nesprendė, neduodavo jokių nurodymų, nevykdė jokios veiklos ir, kiek ji jį matė, praktiškai jis visiškai nekalbėjo. Taip pat ši liudytoja paliudijo, jog nors ji buvo įmonės buhalterė, tačiau ji netvarkė įmonės buhalterinės apskaitos, tik buvo nunešusi į Sodrą ir VMI įmonės dokumentus, kuriuos ruošė M., ir ant kai kurių ji buvo pasirašiusi; dėl įmonės į banką nevaikščiodavo, finansinės atskaitomybės už 2013 m. neruošė; apie pinigų pervedimą per įmonės bankines sąskaitas ir kokiu pagrindu jie buvo išmokėti M. Č. ir O. J., ji nieko nežino; kiek ji žino, tokių nurodymų dėl pinigų pervedimo negavo ir R. M.. Šiuos liudytojos K. P.-S. ir kaltinamojo parodymus patvirtino ir liudytoja R. M., parodydama, jog padedant tvarkyti reikalus, susijusius su UAB „( - )“ akcijų įsigijimo, padėjo tvarkyti buhalterinę apskaitą, ji dažniausiai (telefonu) bendraudavo su N. N., kuri jai pasakojo apie įmonės veiklos planus, J. K. apie įmonės veiklą nekalbėjo, ji suprato, kad pastarasis nusipirko įmonę, bet realiai ją kontroliuos N. N., taip pat ji patvrtino, kad M. Č. turėjo J. K. išduotą įgaliojimą (prokūrą) ir, kad M. Č. jokių UAB „( - )“ buhalterinių ar kitokių dokumentų neveždavo, tačiau buvo prisijungęs iš jos įmonės UAB „I. A.“ kompiuterio prie UAB „( - )“ bankinių sąskaitų ir ištraukęs sąskaitų išrašus. Apklaustas (2015-06-19) ikiteisminio tyrimo metu pagal teisinės pagalbos prašymą liudytojas M. Č. patvirtino kaltinamojo parodymus, jog J. K. buvo jam perdavęs kažkokį įgaliojimą paimti kažkokius dokumentus, o papildomai apklaustas (2015-07-14) dar parodė, kad jis galėjo prisijungti per internetinę bankininkystę prie UAB „( - )“ kompanijos sąskaitos adresu ( - ), A. ar N. N., dirbančių kompanijoje “( - )”, kurioje neoficialiai dirbo vairuotoju, prašymu, tačiau jis neatsimena, kas konkrečiai iš šių asmenų prašė ir jam davė prieigos kodus ir kokius būtent veiksmus jis atliko.

118Iš Latvijos Respublikos teisėsaugos institucijų pateiktų duomenų pagal 2015-04-15 Teisinės pagalbos prašymą Nr. 10-S-98488, matyti, kad jame nurodyti nustatyti IP adresai, kuriais buvo jungtasis pasinaudojant AB DNB banko (kodas 112029270), veikiančio Lietuvos Respublikoje, išduotais elektroninės bankininkystės prisijungimais, prie UAB „( - )“ banko sąskaitų, esančių minėtame banke per elektroninę bankininkystę kaltinamajam J. K. inkriminuojamu laikotarpiu, priklauso įvairioms Latvijos Respublikos firmoms (SIA „( - )“, ( - ), Latvija; SIA „( - )“, ( - ); SIA „( - )“, ( - ), Latvija; SIA „( - )“, ( - ), Latvija), iš kurių suteikti T. Č., T. G., I. G., K. G. bei Latvijos kompanijai SIA „B. n. “, adresas ( - ), Ryga, Latvija, kurios valdybos pirmininkas yra A. M., tačiau nėra nustatyta, kad kuriais nors iš nurodytų IP adresų priklausė ar buvo suteiktas arba tokiais naudojosi J. K. arba, kad J. K. būtų kaip nors susijęs su šiame rašte paminėtais adresatais. Teismui įvertinus šiuos kaltinamojo ir liudytojų parodymus, darytina išvada, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog J. K. disponavo prisijungimo prie UAB „( - )“ banko sąskaitos duomenimis ir, kad jis galėjo pats vykdyti finansines operacijas bendrovės sąskaitose, kontroliuoti jas bei žinoti apie jas. Priešingai, byloje yra duomenų, kad galimai prie šių sąskaitų galėjo prisijungti kiti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, asmenys, kurių atžvilgiu iš šios bylos yra išskirtas atskiras tyrimas. Teismas atkreipia dėmesį, kad šios finansinės operacijos, piniginių lėšų gavimai ir pavedimai įvairiems asmenims nėra pripažinti neteisėtais ir dėl jų kaltinimai niekam nėra pareikšti. Taip pat minėta, jog J. K. ikriminuojamas apgaulingas apskaitos tvarkymas yra nesusijęs su kitomis J. K. inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis, t.y. J. K. nėra kaltinamas įgijęs svetimą turtinę teisę ir pasikėsinęs įteisinti pinigines lėšas apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą taip, kaip nurodyta kaltinime pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, Taigi, nesant duomenų, apie J. K. žinojimą apie tokių vykdomų bankinių finansinių operacijų egzistavimą, juolab apie jų neteisėtumą, neaišku, kokio rezultato (padarinių) siekė kaltinamasis, sąmoningai, t.y. suvokdamas, kad pagal galiojančius įstatymus, reguliuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, privalo organizuoti buhalterinę apskaitą taip, kad pagal jo pateiktus duomenis, buhalterinius dokumentus bendrovės buhalterė nustatyta tvarka ir terminais registruotų visas bendrovės ūkines operacijas, tyčia neteikdamas tam tikrų duomenų apie šias finansines operacijas bendrovės buhalteriai ir nepateikdamas Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2013 m., 2014 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinių, todėl teismas pripažįsta, jog J. K. veiksmuose nėra BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto įstatymo reikalaujamos kaltės formos (tyčios).

119Tačiau teismas mano, kad kaltinamojo veiksmuose yra ne apgaulingos, o aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo požymių. Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiuo atveju taip pat iškyla tinkamo šios nusikalstamos veikos subjekto klausimas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad šio nusikaltimo subjektu ūkio subjekto vadovas gali būti tik tada, kai jis pats tiesiogiai tvarko buhalterinę apskaitą, arba ją aplaidžiai tvarko asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, o tik žodžiu susitaręs su ūkio subjektu. Kitais atvejais aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą ūkio subjekto arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotojai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 ir 11 straipsniai) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-370-139/2016). Buhalterinės apskaitos organizavimas ir buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra tapačios sąvokos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-41/2012, 2K-69-895/2018). Įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį (2001 m. lapkričio 6 d. redakcija) ūkio subjekto vadovas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą. Realizuoti šią atsakomybę jis paprastai privalo priimdamas įmonės buhalterinės apskaitos politikos įsakymą. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Tačiau jei tokia pareiga atlikta nekokybiškai, aiškiai ignoruojant teisės aktus ir sukelia BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytus padarinius, galima kalbėti apie aplaidų teisės aktų reikalaujamos apskaitos organizavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237-489/2015, 2K-69-895/2019, 2K-109-942/2019).

120Šios teismų praktikos kontekste konstatuotina, jog J. K. nagrinėjamu atveju veikė neatsargia kaltės forma, kuri pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu, nes jis, būdamas įmonės direktorium, turėjo žinoti aukščiau nurodytus teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas, tačiau jas vykdė netinkamai – nesidomėjo įmonės veikla, tame tarpe ir įmonės vedama buhalterine apskaita, įmonei priklausančiomis bankinėmis sąskaitomis bei jose esančiomis lėšomis, nekontroliavo ir jos buhalterinės apskaitos vedimo, nepateikė bendrovės buhalterei duomenų apie įvykusias finansines operacijas, kuri dėl to nepagrindė bendrovės sąskaitose įvykdytų finansinių operacijų, bei mokėjimo kortele per bankomatus išimtų viso 57084 Eur panaudojimo bei neteikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2013 m., 2014 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinių, dėl ko ir atsirado specialistės nustatytos minėtos pasekmės, ir nors nenumatė, kad dėl jo nerūpestingumo, t. y. tam tikrų buhalterinės apskaitos dokumentų nesurašymo gali kilti žalingos pasekmės, tačiau dėl užimamų pareigų bendrovėje ir atitinkamai pagal savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Teismas pripažįsta, kad J. K., būdamas UAB “( - )” direktorium pažeidė kaltinime nurodytus norminius aktus, ir šie pažeidimai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis – negalėjimu nustatyti UAB „( - )“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2012-11-26 iki 2015-01-26.

121Nors kaltinamasis J. K. pripažino savo kaltę organizavęs apgaulingą buhalterinę apskaitą bei davė teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas įvardytos veikos faktas, tačiau jis, kaip asmuo, neturintis teisinių žinių, neturėjo priedermės pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą bei visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija.

122Kaltinamasis J. K. nagrinėjant bylą teisme nebuvo BPK 256 straipsnio tvarka, įspėtas dėl galimos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BKJ 223 straipsnio 1 dalį. BPK 255, 256 straipsnių prasme nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis yra laikomos kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę arba kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą. Teismas, nustatęs kitokias nusikalstamos veikos faktines aplinkybes nei nurodytosios kaltinamajame akte, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar šios naujos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nurodytųjų kaltinamajame akte, ar skiriasi ne iš esmės; ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes asmens teisė į gynybą būtų suvaržyta; ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas bei pan. ir jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą (t. y. ar bendriausia prasme gynyba dėl pakeisto kaltinimo būtų kitokia) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-262/2014, 2K-265-693/2015). Nagrinėjamos bylos kontekste teismas perkvalifikuodamas J. K. inkriminuojamą veiką iš BK 222 staipsnio 1 dalies į BK 223 straipsnio 1 dalį, neįspėjęs apie tai iš anskto kaltinamojo ir jo gynėjo, keičia ne faktines kaltinimo aplinkybes, o teisinį jų įvertinimą, t.y. konstatavo kitokią kaltės formą – neatsargumą (ne tyčią). Šis pakeitimas yra palankus kaltinamajam ir jo teisinės padėties nepablogino. Be to, teismo manymu, gynyba dėl pasikeitusio nusikalstamos veikos kvalifikavimo nebūtų kitokia ir gynyba turėtų galimybę ginčyti naują kvalifikavimą teisės aspektu. Todėl J. K. inkriminuojama nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 222 straipsnio 1 dalies į 223 straipsnio 1 dalį.

123D.

124BYLOS NAGRINĖJIMO METU NEPASITVIRTINĘ KALTINIMAI Dėl nusikaltimų, numatytų pagal BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 203 straipsnio 2 dalyje, bei 22 straipsnio 1 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, kvalifikavimo

125J. K. buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2012-11-26 eidamas skirtos neteisėtai veiklai vykdyti bei nuslėpti UAB „( - )“, juridinio asmens kodas ( - ), registruotos Vilniuje, ( - ), direktoriaus pareigas, būdamas UAB „( - )“ akcininku, veikdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų bendrininkų grupėje, vykdydamas nusikalstamą planą – apgaulės būdu įgyti savo bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų bendrininkų naudai didelės vertės svetimą turtą, po to kai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo 2014-01-14 telefonu paskambino į Prancūzijos juridinio asmens T.C.P Kliento paskyrų departamentą bei apgaulingai pakeitus savo tapatybę melagingai prisistatė kaip Prancūzijos juridinio asmens „S. G.“ Informacinių Technologijų departamento narys, atsakingas už kompiuterinių testų organizavimą, siekiant sėkmingai įgyvendinti SEPA pervedimus bei liepė telefonu atsiliepusiai juridinio asmens T.C.P Kliento paskyrų departamento darbuotojai M. C. atlikti nurodomus veiksmus, o pastarajai būnant suklaidintai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų panaudotos apgaulės, atliko nurodomus veiksmus bei tokiu būdu 2014-01-16 iš Prancūzijos juridinio asmens T.C.P sąskaitos ( - ), esančios SOCIETE GENERALE banke, registruotame Prancūzijos Respublikoje, Paryžiuje, 29 BO Hausmann, 552 120 222 R.C.S, atliko 173742 eurų pavedimą į UAB „( - )“ banko sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB DNB banke, bei tokiu būdu J. K. nuo 2014-01-17 įgijo svetimą turtinę teisę į Prancūzijos juridinio asmens TECHNI CINE ( - ) 742 eurus.

126Šiais savo veiksmais J. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 203 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

127Taip pat jis buvo kaltinamas tuo, kad vykdydamas nusikalstamą planą – legalizuoti – atlikti finansines operacijas su žinomai nusikalstamu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis – 173 742 eurų, esančiomis UAB „( - )“ sąskaitoje Nr. ( - ), 2014-01-21 kartu su V. K. bei dar dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis atvyko į AB DNB banko, banko juridinis kodas 112029270, padalinį Vilniuje, J. B. g. 26, bei banko darbuotojai J. L. pateikė savo, kaip UAB „( - )“ direktoriaus parašu patvirtintą žinomai netikrą dokumentą - 2014-01-21 datos paaiškinimą, kuriame buvo melagingai nurodyta, kad į UAB „( - )“ sąskaitą pervestas 173742 EUR avansas pagal tarpininkavimo sutartį Sof G. A. su įmone T.C.P F. įrangos parodoms pirkimui ir, kad UAB „( - )“ šios įrangos gamybą užsakė įmonėje C – C. LTD bei, kad šie pinigai turi būti pervesti įrangos gamintojui, taip pat pateikė savo, kaip UAB „( - )“ direktoriaus parašu patvirtintą ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku pagamintą netikrą 2013-12-10 sutartį, tariamai sudarytą tarp UAB „( - )“ ir Prancūzijos Respublikoje veikiančio juridinio asmens T.C.P F., tačiau finansinių operacijų UAB „( - )“ sąskaitoje Nr. ( - ) neatliko, t.y. nusikalstamos veikos nebaigė, dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių – bankas AB DNB areštavo UAB „( - )“ sąskaitoje Nr. ( - ) esančias pinigines lėšas.

128Šiais savo veiksmais J. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje.

129Sukčiavimo (BK 182 straipsnio) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Svetimas turtas – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantys kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, taip pat pinigai, vertybiniai popieriai ir pan. Turtinė teisė – tai kaltininko sau ar kito asmens naudai neteisėtai įgyta daiktinė ar prievolinė teisė arba teisė, atsirandanti iš intelektinės veiklos rezultatų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.112 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai dėl apgaulės suklaidintas asmuo arba banko elektroninė sistema perveda pinigus į kaltininko sąskaitą, paprastai laikoma, kad kaltininkas apgaule įgijo turtinę teisę. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013).

130Pagal BK 203 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas įsteigė ar vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti. BK 203 straipsnio 2 dalyje nurodytas nusikaltimas objektyviai pasireiškia dviejų alternatyvių veikų padarymu: 1) juridinio asmens, naudojamo neteisėtai veiklai nuslėpti, įsteigimu ar 2) vadovavimu tokiam juridiniam asmeniui.??? Kvalifikuojant šią nusikalstamą veiką svarbu nustatyti tai, ar įsteigtas juridinis asmuo arba juridinis asmuo, kuriam vadovaujama, yra (bus) naudojamas neteisėtai veiklai nuslėpti. Būtent tokį juridinį asmenį panaudojant kaip priedangą vykdoma arba ketinama vykdyti ir įvairias nusikalstamas veikas. Dažniausiai toks juridinis asmuo pats nevykdo realios komercinės, ūkinės ar finansinės veiklos. Tačiau galimos ir tokios teisinės situacijos, kai neteisėtai veiklai nuslėpti yra naudojamas ir toks juridinis asmuo, kuris užsiima tam tikra teisėta komercine, ūkine, finansine veikla (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-895/2018).??? ???Pagal BK 203 straipsnio 2 dalį atsako arba asmuo, įsteigęs juridinį asmenį, kurį siekiama panaudoti neteisėtai veiklai nuslėpti, arba asmuo, vadovaujantis tokiam juridiniam asmeniui. Tokio juridinio asmens steigėjas ir vadovas gali būti ir tie patys, ir skirtingi asmenys. Vadovaujamų pareigų juridiniame asmenyje nustatymas priklauso nuo juridinio asmens valdymo struktūros, valdymo organų kompetencijos, valdymo ypatumų ir pan. Tokios pareigos gali būti konstatuojamos ne tik pagal asmens teisinį statusą juridiniame asmenyje, bet ir pagal jo faktiškai atliekamas funkcijas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-976/2019). Nagrinėjamų kaltinimų kontekste pastėbėtina ir tai, kad, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) formuojamą praktiką, tais atvejais, kai pagal juridinio asmens steigimo dokumentus juridinio asmens vadovas yra vienas asmuo, nors tokiam juridiniam asmeniui faktiškai vadovauja kitas asmuo, pagal BK 203 straipsnio 2 dalį atsako faktinis juridinio asmens vadovas, o formalus vadovas gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už bendrininkavimą darant nusikalstamą veiką (pvz., kaip padėjėjas). Pažymėtina, kad šis nusikaltimas (BK 203 str. 2 d.) padaromas tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas turi suvokti, kad jis įsteigia ar vadovauja juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, ir nori tai daryti. Sprendžiant dėl juridinio asmens vadovo baudžiamosios atsakomybės esminę reikšmę turi tai, ar jam vadovaujant juridiniam asmeniui šis juridinis asmuo buvo naudojamas neteisėtai veiklai nuslėpti ir juridinio asmens vadovas tai suvokė (kasacinė nutartis?? baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-895/2018).

131Pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, atsako tas, kas siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens turtą, žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu, tą turtą įgijo, valdė, naudojo, perdavė jį kitiems asmenims, atliko su tuo turtu susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius, naudojo jį ūkinėje, komercinėje veikloje, kitaip jį pertvarkė ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos, taip pat tas, kas slėpė savo paties ar kito asmens turto tikrąjį pobūdį, šaltinį, buvimo vietą, disponavimą juo, judėjimą arba nuosavybės ar kitas su tuo turtu susijusias teises, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. BK 216 straipsnio 1 dalį aiškinant teismų praktikoje yra nurodyta, kad šios nusikalstamos veikos alternatyvieji objektyvieji požymiai gali reikštis: nusikalstamu būdu įgytų pinigų įnešimu į privačių asmenų arba įmonių banko sąskaitas, jų pervedimu iš sąskaitos į sąskaitą, pagrobtų materialinių vertybių įtraukimu į įmonės apskaitą ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-96/2012). ?Pagal nusistovėjusią LAT praktiką aiškinant subjektyviuosius šios veikos požymius, pažymėtina, kad nagrinėjamai nusikalstamai veikai būdinga tiesioginė tyčia, kuri apima ne tik suvokimą, kad minėtos finansinės operacijos ir sandoriai atliekami su nusikalstamu būdu įgytu turtu ar pinigais, taip pat norą taip veikti, bet ir siekį nuslėpti tikrąją tų pinigų ir kitokio turto kilmę arba juos įteisinti. Teismų praktikoje akcentuojama, jog BK 216 straipsnio formuluotė „siekdamas legalizuoti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar turtą“ reiškia, kad būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis yra tikslas atliekant minėtas veikas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtą, žinant, kad jie įgyti nusikalstamu būdu. Toks siekis atskleidžia šios nusikalstamos veikos esmę ir leidžia ją atskirti nuo kitų panašių nusikalstamų veikų. Todėl vien tik formalus nustatymas, kad buvo atliktas vienas ar kitas sandoris su nusikalstamu būdu gautu turtu, pavyzdžiui, kad toks turtas buvo parduotas, nesuteikia pagrindo kvalifikuoti veiką pagal šį BK straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-330/2011, 2K-135/2012, 2K-7-96/2012, 2K-467/2012, 2K-251/2014, 2K-384-648/2016; 2K-196-788/2017, 2K-304-895/2018).??? Panašiai, kaip ir vienoje iš Aukščiausiajame Teisme išnagrinėtų bylų (žr. kasacinę nutartį Nr. 2K-384-648/2016),

132Pagal BK 300 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 straipsnio 1 dalis) padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad gamina netikrą dokumentą, klastoja tikrą dokumentą, laiko, gabena, siunčia, panaudoja arba realizuoja suklastotą ar netikrą dokumentą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-210/2014). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-590/2014).

133Nagrinėjamojoje byloje aukščiau išvardytais bylos duomenimis, nustatyta kad 2014-01-14 Prancūzijos bendrovės T.C.P, kuri užsiiminėjo didmenine prekyba plataus naudojimo fotografijos, audio-video įrangos, elektronikos srityje ir tiekė prekes tokiomis didelėms prekybos įmonėms, atsakingai darbuotojai M. C. telefonu paskambino asmuo, kuris prisistatęs vardu L. - banko SOCIETE GENERALE informatikos skyriaus atsakingu darbuotoju, paprašė jos persiųsti jam mokėjimo pavedimą, kaip testą siekiant sėkmingai įgyvendinti SEPA pavedimus ir pagal kurį mokėjimas nebus atliekamas. Tuomet jis iš jos paprašė ranka rašyto dokumento su įrašu "NUORODA: ( - )173 742". M. C., suklaidinta minėto asmens, perdavė pastarajam E. bendrovei atlikto pavedimo kopiją bei ranka parašytą dokumentą su įrašu "NUORODA: ( - )173 742". Pasinaudojant minėtais dokumentais, buvo pagaminta UAB "( - )“ sutartis, kurios pagrindu buvo atliktas pavedimas, pagamintas pasinaudojus vieno iš tikrųjų tiekėjų – E. išrašyta sąskaita-faktūra ir jame nurodant minėto tiekėjo sąskaitos-faktūros duomenis. Nei minėta sutartis, nei sąskaita-faktūra, nei mokėjimo pavedimas nebuvo patvirtinti įgalioto T.C.P bendrovės vadovo parašu. Jie buvo faksu persiųsti bankui SOCIETE GENERALE. Dėl šių veiksmų SOCIETE GENERALE bankui buvo perduotas mokėjimo pavedimas pervesti 173 742 eurų Lietuvos Respublikoje registruotai bendrovei UAB „( - )", ir 2014-01-16 iš Prancūzijos juridinio asmens T.C.P sąskaitos ( - ), esančios SOCIETE GENERALE banke, buvo atliktas 173742 eurų pavedimas į UAB „( - )“ banko sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB DNB banke. Vėliau SOCIETE GENERALE bankas, informuotas apie nukentėjusios bendrovės skundą, atšaukė minėtą pavedimą. Prancūzijos Respublikos teisėsaugos institucijos, tirdamos šį įvykį, nustatė, jog SOCIETE GENERALE bankas niekada neskambino į T.C.P bendrovę dėl testo siekiant sėkmingai įgyvendinti SEPA pavedimus, ir tokia procedūra minėto banko visiškai nėra taikoma. Taip pat ši niekada neturėjo jokių tiekėjų ir klientų Baltijos šalyse, tame tarpe ir komercinių santykių su Lietuvoje registruota UAB "( - )“, o toks asmuo, pavarde L., nedirba SOCIETE GENERALE banko informatikos skyriuje. Skambinusio asmens, pasivadinusio pavarde L., naudoti telefono numeriai buvo tvarkomi Completel ir Verizon operatorių, kurie neatsakė į pareigūnų paklausimus, tikėtina, jog tai buvo internetu užsakyti telefonų numeriai, kurių savininkas buvo pateikęs visiškai deklaratyvius ir išgalvotus kontaktinius duomenis, o apmokėjimas vyko neregistruota papildoma banko kortele.

134Taip pat nustatyta, jog po to, kai 2014-01-16 buvo atliktas minėtas 173 742 eurų pavedimas į UAB „( - )“ banko sąskaitą, 2014-01-21 J. K., kaip UAB „( - )“ direktorius, kartu su V. K. bei dar dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis atvyko į AB DNB banko, padalinį, esantį Vilniuje, J. B. g. 26, bei banko darbuotojai J. L. pateikė savo, kaip UAB „( - )“ direktoriaus, parašu patvirtintą dokumentą - 2014-01-21 datos paaiškinimą, kuriame buvo nurodyta, kad į UAB „( - )“ sąskaitą pervestas 173 742 EUR avansas pagal tarpininkavimo sutartį Sof G. A. su įmone T.C.P F. įrangos parodoms pirkimui ir, kad UAB „( - )“ šios įrangos gamybą užsakė įmonėje C. – C. LTD bei, kad šie pinigai turi būti pervesti įrangos gamintojui, taip pat pateikė savo, kaip UAB „( - )“ direktoriaus, parašu patvirtintą 2013-12-10 sutartį, tariamai sudarytą tarp UAB „( - )“ ir Prancūzijos Respublikoje veikiančio juridinio asmens T.C.P F., tačiau finansinių operacijų UAB „( - )“ sąskaitoje Nr. ( - ) neatliko, nes bankas AB DNB areštavo šioje sąskaitoje esančias pinigines lėšas.

135Šios aplinkybės nustatytos remiantis kaltinamojo J. K., liudytojų J. L., G. S. – N-N, V. K. parodymais, AB DNB banko raštais dėl 173 742 eurų pervedimo į UAB „( - )“ sąskaitą iš mokėtojo T.C.P sąskaitos, bei, kad į banką kreipėsi UAB „( - )“ akcininkas J. K., kuris jis buvo priskirtas kaip vienintelis įmonės sąskaitų valdytojas, taip pat kaip vienintelis asmuo, turintis teisę jungtis prie įmonės sąskaitų, naudojantis elektronine bankininkyste, taip pat dėl jo vardu atidarytų sąskaitų, 2014-01-17 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuotas UAB "( - )" 2014-01-21 Paaiškinimo, UAB "( - )" atstovų pateiktos prekių pardavimo sutarties kopijų, elektroninio susirašinėjimo (anglų kalba) su Prancūzijos banko atstovais išrašų pateikimas ikiteisminio tyrimo pareigūnams, šių dokumentų apžiūros protokolu, AB DNB banko raštu Nr. 2014/30.43 – 15/150, kuriuo pareigūnams perduotas banko vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuotas vaizdo įrašą, kuriame fiksuoti UAB "( - )" atstovai (dvi moterys: viena su tamsiais plaukais, kita – su šviesiais, bei du vyrai, tarp kurių vienas – J. K.); 2015-01-27 fotonuotraukų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad R. M. iš jai pateiktų iš vaizdo įrašo atspausdintų nuotraukų atpažįsta V. K. bei J. K.; 2018-04-27 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, jog R. M. atpažįsta moterį, vardu N., buvusią kartu su J. K. UAB „I. A. “, kai J. K. pirko UAB „( - )“ akcijas bei kai buvo atvykusi į UAB „I. A. “ su prašymu padėti atblokuoti UAB „( - )“ sąskaitą; 2015-01-27 fotonuotraukų apžiūros protokolu, kuriame pažymėta, kad V. K. atpažino save, moterį, vardu N.a, ir J. K., vykstančius į DNB banką; 2015-01-28 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota UAB „( - )“ 2012-11-23 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis ir UAB „( - )“ 2012-11-23 Perduodamų dokumentų sąrašas; 2015-01-26 fotonuotraukų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad K. P. S. atpažino V. K., vyrą, kuris prisistatė kaip UAB „( - )“ direktorius, bei moterį trumpais šviesiais plaukais įvardino, pasivadinusia N.; 2014-05-05 kratos protokolu ir 2014-05-08 apžiūros protokolu, iš kurių matyti, kad kratos pas K. P. S. metu, buvo rastas ir paimtas nešiojamas kompiuteris HP serijinis Nr. ( - ), kurį apžiūrėjus, užfiksuota, kad jo nepaskirstytoje standžiojo disko srityje ir sistemos istorijoje buvo rasti duomenų fragmentai susiję su „( - )“, (t.2, b.l. 151-153). Ginčų ir abejonių dėl šių duomenų pagrįstumo ir teisėtumo bei teismo nustatytų faktinių aplinkybių nėra, todėl teismas plačiau apie juos nepasisako.

136Pagal byloje pateikto kaltinimo logiką, J. K. buvo kaltinamas apgaulės būdu įgijęs svetimą didelės vertės turtinę teisę – į 173 742 eurų, gautų apgaulės būdu iš Prancūzijos kompanijos T.C.P F., sudarydamas sąlygas jo vadovaujamai UAB „( - )“ neteisėtai veikti –minėtų piniginių lėšų įgijimui nuslėpti (BK 203 straipsnio 2 dalis, 182 straipsnio 2 dalis), bei pasikėsinęs įteisinti šias pinigines lėšas, panaudodamas netikrus dokumentus (BK 22 straipsnio 1 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje), t.y. iš J. K. pareikšto kaltinimo pagal minėtus straipsnius, matyti, kad jam buvo inkriminuojama, kad jis nusikalstamais veiksmais kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais bendrininkais turėjo du tikslus: 1) apgaulės būdu įgyti savo bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų bendrininkų naudai didelės vertės svetimą turtą (BK 182 straipsnio 2 dalios); ir 2) legalizuoti – atlikti finansines operacijas su žinomai nusikalstamu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis (BK 216 straipsnio 1 dalis). Pirmą tikslą kaltinamasis neva įgyvendino sudaręs sąlygas jo vadovaujamai bendrovei nuslėpti apgaulės būdu įgytas pinigines lėšas (BK 203 straipsnio 2 dalis), o antra tikslą – neva pateikdamas bankui netikrus dokumentus (BK 300 straipsnio 3 dalis).

137Visi šie J. K. inkriminuojami nusikaltimai padaromi tiesiogine tyčia, t.y. tam, kad pripažinti jį kaltu pagal šiuos BK straipsnius, reikalinga nustatyti ne tik objektyviuosius šių nusikaltimų požymius, bet ir subjektyviuosius - kad J. K., kartu su kitais bendrininkais siekė apgaule įgyti svetimus, Prancūzijos benrovei T.C.P priklausančius, 173 742 eurus, dėl ko specialiai įsigijo UAB „( - ).“ akcijas ir tapo jos direktorium arba vadovavo šiai įmonei tam, kad šios įmonės vardu būtų atliekami nusikalstami veiksmai – būtent pagaminta žinomai netikra 2013-12-10 sutartis, nurodant joje melagingus duomenis, kad ji neva sudaryta tarp UAB „( - ).“ ir Prancūzijos benrovės T.C.P bei žinomai netikras dokumentas – 2014-01-21 UAB „( - ).“ direktoriaus paaiškinimas, taip pat melagingai nurodant, kad neva tai į UAB „( - )“ sąskaitą pervestas 173 742 eurų avansas pagal tarpininkavimo sutartį tarp S of G. A. ir įmonės T.C.P F. įrangos parodoms pirkimui ir, kad UAB „( - )“ šios įrangos gamybą užsakė įmonėje C. – C. LTD bei, kad šie pinigai turi būti pervesti įrangos gamintojui, kurį jis, žinodamas apie šiame paaiškinime įrašytus tikrovę neatitinkančius duomenis, patvirtina savo, kaip UAB “( - ).” direktoriaus, parašu, suvokdamas, kad tokie netikri dokumentai bus panaudoti esmingai suklaidinti AB DNB banko darbuotojus tam, kad šių dokumentų pagrindu būtų galima įteisinti apgaulės būdu išviliotus ir pervestus iš Prancūzijos benrovės T.C.P priklausančios sąskaitos į UAB „( - ).“ sąskaitą 173 742 eurus ir juos įsigyti.

138Nagrinėjamoje byloje teismas sprendė iš esmės vieną iš pagrindinių klausimų – ar kaltinamasis J. K. kaltinime inkriminuotu būdu turėjo išankstinę tyčią užvaldyti Prancūzijos įmonės T.C.P F. pinigines lėšas – 173 742 eurus ir, ar įgijo turtinę teisę į šiuos pinigus. Kaltininko tyčia paprastai susiformuoja iki apgaulės panaudojimo momento. Taip pat svarbu nustatyti, ar, konkrečiu atveju, įsigijant įmonės akcijas ir tampant įmonės direktorium, toks asmuo suvokė, kad tokia įmonė įgijama ir jai vadovaujama neteisėtai veiklai nuslėpti, ar to buvo siekiama bei, ar juridinio asmens vadovas tai suvokė.

139J. K. kaltinime nurodyti jo, kaip bendrininko su kitais ikiteiskmnio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veiksmai pasireiškė tuo, kad jis ėjo skirtos neteisėtai veiklai vykdyti bei nuslėpti UAB „( - )“ direktoriaus pareigas ir buvo UAB „( - )“ akcininku bei, kad pateikė AB DNB banko darbuotojai minėtus dokumentus - netikrą 2014-01-21 datos paaiškinimą dėl 173 742 eurų avanso bei netikrą 2013-12-10 sutartį, tariamai sudarytą tarp UAB „( - )“ ir Prancūzijos Respublikoje veikiančio juridinio asmens T.C.P F.. Kiti nuskalstami veiksmai, tokie kaip susisiekimas su Prancūzijos įmone T.C.P, apgaulingai prisistatant Prancūzijos įmonės „S. G.“ Informacinių Technologijų departamento nariu, liepimas suklaidintai šios įmonės darbuotojai atlikti tam tikrus veiksmus, tam, kad gauti apgaulės būdu tam tikrus duomenis, kurie buvo panaudoti tam, kad Prancūzijos bendrovė T.C.P per savo bankinę sąskaitą pervestų 173 742 eurų UAB „( - )“, kaltinime nurodyti, kaip padaryti ikiteisminio tyrimo metu kitų nenustatytų bendrininkų.

140Teismas pastebi, kad kaltinamasis J. K. viso proceso metu davė nuoseklius ir, teismo vertinimu, nuoširdžius parodymus. Jis kategoriškai neigė, kad padarė kažkokius sukčiavimo veiksmus ir, kad įsigijo įmonę ir buvo jos direktorium, siekdamas paslėpti nusikalstamą veiką – apgaulės būdu išviliotų Prancūzijos įmonės piniginių lėšų pervedimą į jo vadovaujamos įmonės sąskaitą bei ketinimą legalizuoti šiuos pinigus tikslu juos pasisavinti, bankui pateikdamas netikrus dokumentus. Pasak jį, nusikalstamas veikas, apie kurias jis sužinojo tik iš jam pareikšto kaltinimo, organizavo ir jas vykdė Latvijos pilietė N. N. (kuri ir sumokėjo už įmonės akcijas jo vardu) kartu su kitais bendrininkais, kurių jis nepažinojo arba buvo tik matęs, su kuriais niekada nesitarė apie kažkokių tai nusiklastamų ar neteisėtų veikų darymą bei nežinojo apie tokių darymą, o į šį sukčiavimą buvo įtrauktas klasta, jis nieko nežinojo apie minėtus apgaulės būdu išviliotus iš Prancūzijos įmonės pinigus, tik žinojo faktą, kad buvo ketinama pasirašyti su kažkokia Prancūzijos įmone pelninga sutartis, dėl kurios jis ir vyko į banką. Kaip teigė kaltinamasis, jis įsigijo UAB „( - )“ įkalbėtas N. N., kuri jam paaiškino, jog pati negalinti įsigyti savo vardu įmonės ir kuri buvo pažadėjusi jam ateity įdarbinti toje įmonėje. Šie kaltinamojo parodymai tarpusavyje sutapo su byloje apklaustų liudytojų R. M., V. K., K. P. S. parodymais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Byloje apklaustos šios liudytojos patvirtino, kad J. K. vaidmuo buvo neaktyvus, jis dalyvaudavo įgijant įmonę, ją registruojant, banke atidarant įmonės sąskaitas, tačiau jis elgėsi visada pasyviai, niekada nesireiškė, nuolat tylėdavo, jokių nurodymų neduodavo ir joms atrodė, kad visus veiksmus aktyviai atliko N. N.. Taigi teismas šio kaltinamojo parodymais remiasi ir pripažįsta itin reikšmingais pareikštų kaltinimų kontekste.

141Visgi byloje patikrinus laikotarpiu nuo 2012-11-05 iki 2013-12-31 padarytus UAB „( - )“ buhalterinius įrašus nustatyta, kad netrukus po to, kai J. K. tapo šios įmonės vadovu, įmonės banko sąskaitose buvo nemažų piniginių lėšų judėjimų, nesusijusių su pavedimais iš Prancūzijos įmonės, kurie nebuvo apskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje, kas sudaro pagrindą manyti, jog UAB „( - )“ tam tikrą ūkinę-finansinę veiklą vykdė. Teismas, analizavęs kaltinamojo J. K. inkriminuojamą veiką pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, yra nustatęs, kad J. K. tik de jure vadovavo UAB „( - )“. Jis jokios veiklos įmonėje nevykdė, įmonės veikla nesidomėjo, manė, kad pati įmonė jokios veiklos nevykdė. Taip pat buvo nustatyta, kad J. K. buvo išdavęs generalinį įgaliojimą asmeniui, vardu M. Č., o visus įmonės dokumentus, antspaudą, prisijungimo prie įmonės banko sąskaitų kodus tuoj po įmonės įgijimo buvo atidavęs moteriai, vardu N. N., kuri, beje, savo lėšomis buvo sumokėjusi už įmonės akcijas, tad byloje nėra objektyvių duomenų, liudijančių, kad J. K. disponuotų prisijungimo prie UAB „( - )“ banko sąskaitos duomenimis ir vykdytų kokias nors finansines operacijas įmonei priklausančiose sąskaitose, kontroliuotų jas ir žinotų apie jas, todėl teismas negali daryti išvados, kad kaltinamasis J. K. iš karto po to, kai sudarė bendrovės sąskaitos tvarkymo internetu sutartį, jau perduodamas prisijungimo prie įmonės elektroninių banko sąskaitų N. N., suprato, jog šie duomenys bus naudojami aiškiai žinomai nusikalstamai veikai, o būtent neteisėtai įgijant turtinę teisę į 173 742 eurų dydžio Prancūzijos įmonės T.C.P pinigines lėšas. Teismas mano, kad apie tokį tikslą J. K. nežinojo net ir kai sužinojo apie į įmonės sąskaitą pervestas šias lėšas. Priešingai, akivaizdu, kad UAB „( - )“ sąskaitose esančiomis lėšomis disponavo šios įmonės sąskaitos duomenimis disponavę ir realiai įmonės veiklai vadovavę asmenys. Šioje byloje nenustatyta, kas konkrečiai vykdė šią veiklą (byla dėl ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų J. K. bendrininkų yra išskirta į atskirą tyrimą). Taip pat byloje nėra tiksliai nustatyta, koks asmuo paskambino Prancūzijos įmonei T.C.P ir apgaulingai pakeitęs savo asmenybę melagingai prisistatė banko SOCIETE GENERALE informatikos skyriaus atsakingu darbuotoju, bei sukladinęs minėtos įmonės darbuotoją gavo iš pastarosios E. bendrovei atlikto pavedimo kopiją bei ranka parašytą dokumentą su įrašu "NUORODA: ( - )173 742", kurių pagrindu nenustatytas asmuo pagamino UAB "( - )“ sutartį, kurios pagrindu buvo atliktas 173 742 eurų pavedimas iš banko SOCIETE GENERALE iš Prancūzijos įmonės T.C.P sąskaitos į UAB „( - )“ banko sąskaitą. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų, įrodančių, jog J. K. dalyvavo šioje sukčiavimo schemoje ir veikė kartu su šiuo nenustatytu asmeniu bei žinojo apie apgaulės būdu į UAB “( - )” banko sąskaitą pervestus minėtus 173 742 eurus.

142Taigi teismas daro išvadą, kad UAB „( - )“ po to, kai J. K. tapo jos direktorium, vykdė ūkinę-finansinę veiklą ir ši įmonė buvo įgyta ir jai vadovauti pavesta J. K., turint labai konkretų tikslą, t. y. siekį nuslėpti, jau tuomet sumanytą ir aiškią nusikalstamą veiką - siekį užvaldyti 173 742 eurų dydžio Prancūzijos įmonės T.C.P pinigines lėšas. Tačiau teismas neturi jokio pagrindo abejoti kaltinamojo J. K. parodymais, kad jis, būdamas pats suklaidintas, neturintis specialių žinių, reikalingų vadovauti įmonei, norėdamas ateity dirbti šioje įmonėje (ne vadovu) ir gauti atlyginimą, tapo fiktyviu šios įmonės vieninteliu akcininku ir vadovu, jokios įmonės ūkinės-finansinės veiklos nevykdė ir nieko apie tai nežinojo, todėl teismas negali sutikti su tuo, kad J. K., tik de jure vadovaudamas UAB „( - )“, galėjo siekti nuslėpti savo ar ikiteisiminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, faktinių jos vadovų veiksmus, veikdamas ne kaip nors kitaip, o būtent per minėtą juridinį asmenį. Tokį tikslą galėjo turėti nebent kaltinime nurodyti neva J. K. bendrininkai - ikiteisiminio tyrimo metu nenustatyti asmenys.

143Teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad J. K. pateikti AB DNB bankui dokumentai - 2014-01-21 datos paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad į UAB „( - )“ sąskaitą pervestas 173 742 eurų avansas pagal tarpininkavimo sutartį Sof G. A. su įmone T.C.P F. įrangos parodoms pirkimui ir, kad UAB „( - )“ šios įrangos gamybą užsakė įmonėje C. – C. LTD bei, kad šie pinigai turi būti pervesti įrangos gamintojui, bei 2013-12-10 sutartis tarp UAB „( - )“ ir Prancūzijos Respublikoje veikiančio juridinio asmens T.C.P F., buvo netikri nes, sprendžiant iš aukščiau paminėtos 2016-06-13 Teisinės pagalbos prašymo Nr. 2.TS-500 (2040000)/2016 įvykdymo medžiagos, bendrovė T.C.P niekada neturėjo jokių komercinių santykių su UAB "( - )“, o UAB „( - )“ 2013-12-10 sutartis, kurios pagrindu buvo atliktas pavedimas, buvo pagaminta pasinaudojus apgaulės būdu gauta vieno iš tikrųjų tiekėjų – E. išrašyta sąskaita-faktūra ir jame nurodant minėto tiekėjo sąskaitos-faktūros duomenis, ir šie dokumentai nebuvo patvirtinti įgalioto T.C.P bendrovės vadovo parašu. J. K. parašų ant šių dokumentų autentiškumą patvirtina ir byloje esančios specialistų išvados Nr. 11- - 779 (18), 11-780 (18).

144Kaltinamasis J. K. neneigia, kad šiuose dokumentuose yra jo parašas ir, kad šiuos dokumentus jis buvo pateikęs banko darbuotojams. Jis detaliai teismui paaiškino, kad 2014 m. sausio mėn. vyko kartu su N. N. į banką, kaip jam paaiškino pastaroji, dėl vienos sutarties su Prancūzijos įmone bei dėl to, kad kilo problemos dėl pinigų pervedimo į įmonės sąskaitą; kad banke buvo paaiškinta, jog UAB „( - )“ yra tarpininkas tarp Prancūzijos įmonės, kuriai reikėjo įrangos, ir kitos įmonės; kad jam buvo parodyta sutartis prancūzų kalba ir paaiškinimas, kuriuose jis matė savo parašus, kuriuos buvo anksčiau užrašęs ant tuščių lapų, kaip jis tada suprato, tam, kad jam nereikėtų papildomai važinėti į Vilnių dėl sutarties ir kitų dokumentų pasirašymo. Pasak kaltinamojo, tuo metu jis tikėjo, kad ta sutartis iš tiesų yra sudaryta su Prancūzijos įmone, nes tikėjo N. N., nes ji buvo labai veikli, motyvuota moteris, žadėjo jam darbą, o jo finansinė situacija tuo metu buvo sunki, todėl jis klausė jos. Šie kaltinamojo parodymai nėra paneigti.

145Minėta, jog byloje nėra tiksliai nustatyta, koks asmuo apgaulės būdu išviliojo iš Prancūzijos įmonės 173 742 eurus, kurie buvo pervesti į UAB “( - )” banko sąskaitą, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad apie šias banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas turėjo žinoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, disponavę UAB „( - )“ sąskaitos duomenimis, o tuo pačiu ir sakaitoje esančiomis lėšomis, bei realiai vadovavę įmonės veiklai, kad dėl to jie kartu su nieko nežinančiu apie apgaulės būdu išviliotus Prancūzijos įmonės pinigus ir ketinimą legalizuoti juos bei suklaidintu J. K., UAB „( - )“ fiktyviu direktoriumi, važinėjo į banką ir siekė išsiaiškinti, kodėl bankas apribojo galimybes disponuoti šiais įmonės sąskaitoje esančiais pinigais ir siekdami įgyti galimybę disponuoti šiais neteisėtai gautais pinigais bei žinodami, kad bankas pinigų neišduos be jų teisėtumą patvirtinančių dokumentų, šie asmenys atliko aktyvius veiksmus, siekdami suklaidinti banką – per nieko nežinantį apie daromas inkriminuojamas nusikalstamas veikas J. K. pateikė nenustatyto asmens pagamintus, melagingus dokumentus, kurie neva pagrindė minėtos sumos teisėtumą. Iš kaltinamojo J. K. parodymų, kuriais teismas tiki, matyti, kad J. K., nors ir suvokė, kad jis nebuvo pasirašęs po bankui pateiktos 2013-12-10 sutarties, neva sudarytos tarp UAB „( - ).“ ir Prancūzijos benrovės T.C.P, ir 2014-01-21 UAB „( - ).“ direktoriaus paaiškinimo, kad neva tai į UAB „( - )“ sąskaitą pervestas 173 742 eurų avansas yra pagal tarpininkavimo sutartį tarp Sof G. A. ir įmonės T.C.P F. įrangos parodoms pirkimui, tekstų, o buvo anksčiau pasirašęs ant tuščių lapų, ant kurių galimai buvo atspausdinti šių dokumentų tekstai, nežinojo, kad šiuose bankui pateikiamuosiuose dokumentuose yra nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, nes tuo metu buvo įsitikinęs sudarytos sutarties realumu, ir nesuvokė, kad tokie dokumentai bus panaudoti esmingai suklaidinti AB DNB banko darbuotojus tam, kad šių dokumentų pagrindu būtų galima įteisinti apgaulės būdu išviliotus ir pervestus iš Prancūzijos benrovės T.C.P priklausančios sąskaitos į UAB „( - ).“ sąskaitą 173 742 eurus ir juos įsigyti.

146Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283/2008). Nusikaltimo padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, pareiga įrodyti kaltę tenka valstybiniam kaltinimui, o asmens kaltę nusikalstamos veikos padarymu turi pripažinti teismas. Asmens kaltė nusikaltimo padarymu negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2006). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas: asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Šis principas taip pat įtvirtintas BPK 44 straipsnio 6 dalyje. Sudėtinė nekaltumo prezumpcijos principo dalis yra in dubio pro reo principas – taisyklė, pagal kurią abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Aiškinant in dubio pro reo principo turinį, paprastai neribojamas bylos aplinkybių, reiškinių ar faktų, dėl kurių gali kilti abejonės, aiškinamos kaltinamojo naudai, sąrašas. Abejonės gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo, dėl teisinių veikos požymių (nusikalstamos veikos sudėties elementų ar požymių, kitų nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių) buvimo, dėl sąlygų, būtinų duomenų pripažinimui įrodymais, buvimo; dėl atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės; įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltumui konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylą sprendžiamų klausimų.

147Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas kosntatuoja, kad kaltinamojo veiksmuose nėra būtinųjų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų subjektyviųjų požymių – tiesioginės tyčios ir tikslo, todėl J. K. yra išteisinamas, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies, 1 punktas).

148E.

149DĖL BAUSMIŲ IR KITŲ NUOSPRENDŽIU SPRĘSTINŲ KLAUSIMŲ

150Dėl bausmės

151Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

152Teismas jau pasisakė dėl kaltinamojo J. K. parodymų ir jų reikšmės nagrinėjant šią bylą. Jo prisipažinimas padarius esmines nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir nuoširdumas teisme nekėlė abejonių, o tai yra lengvinanti jo atsakomybę aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teismas sunkinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių nenustatė.

153Skiriant J. K. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis yra padaręs vieną neatsargų nusikaltimą finansų sistemai, į esančią vieną jo atsakomybę švelninančią aplinkybę, į tai, kad sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nensutatyta. Jis yra teisiamas pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, į psichiatrinę ir narkologinę įskaitas neįrašytas, yra Latvijos Respublikos pilietis, pensininkas, našlys, turinti sveikatos problemų, turi gyvenamąją vietą ir yra registruotas Latvijos Respublikoje, turi pragyvenimo šaltinį – gauna senatvės pensiją. Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į tai, kad BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki 2 metų bausmės. Teismas mano, jog paskyrus J. K., kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, vieną iš švelniausių sankcijoje numatytų bausmių – baudą, būtų pasiekti bausmės tikslai. BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkto redakcijoje, galiojusioje nusikaltimo padarymo metu, buvo numatyta, kad už neatsargų nusikaltimą skiriama iki 75 MGL dydžio bauda, todėl J. K. atžvilgiu skirtina bauda, kurios dydis nustatomas mažesnis už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas J. K. sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo jo sulaikymo 2018-04-06 Latvijos Respublikoje iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019-12-17, ir prilyginant vieną laisvės atėmimo dieną dviejų MGL dydžio baudai, laikytina, kad J. K. yra atlikęs bausmę.

154Dėl kardomosios priemonės

155Bylos duomenimis ikiteisminio tyrimo metu 2017-05-15 nutarimu J. K. pripažintas įtariamuoju, 2017-05-15 paskelbta jo paieška, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-23 nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir 2017-11-14 išduotas Europos arešto orderis. Vykdant Europos arešto orderį J. K. buvo sulaikytas 2018-04-06 Latvijos Respublikoje, o 2018-04-09 - perduotas Lietuvos Respublikos teisėsaugos pareigūnams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-11 nutartimi buvo palikta galioti 2017-05-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis ir nustatytas J. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas dviems mėnesiams, kurios terminas buvo tęsiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis iki 2020-01-11.

156Teismo nuosprendžiu kaltinamajam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, todėl J. K. paskirta kardomoji priemonė nuosprendį paskelbus naikintina ir J. K. tuoj pat paleidžiamas į laisvę. Kita, švelnesnė kardomoji priemonė nei suėmimas J. K. iki nuosprendžio įvykdymo yra netikslinga.

157Dėl daiktų, turinčių reikšmės bylai išnagrinėti

158Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus: kompiuterio sisteminį bloką „Lenovo“ Nr. ( - ), kompiuterio sisteminį bloką „Asus“ be indefikavimo ženklų, UAB „( - )“ dokumentus, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos tarnybinėse patalpose, – perduotini prie iš šios bylos išskirtos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-23302-2018.

159Nuosprendį paskelbus Latvijos Respublikos pasą Nr. ( - ), išduotą J. K. vardu – grąžinti J. K..

160Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, 304 – 307 straipsniais,

Nutarė

161J. K. pripažinti kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, veiką perkvalifikavus iš BK 222 straipsnio 1 dalies, ir skirti jam 30 MGL (1 129 eurų) dydžio baudą.

162Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti J. K. sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo jo sulaikymo 2018-04-06 Latvijos Respublikoje iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019-12-17, ir, prilyginus vieną laisvės atėmimo dieną dviejų MGL dydžio baudai, laikyti, kad J. K. yra atlikęs bausmę.

163Kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti nuosprendį paskelbus ir J. K. nedelsiant paleisti į laisvę.

164J. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 2016 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį išteisinti, kaip nepadariusį šių nusikalstamų veikų.

165Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus: kompiuterio sisteminį bloką „Lenovo“ Nr. ( - ), kompiuterio sisteminį bloką „Asus“ be indefikavimo ženklų, UAB „( - )“ dokumentus – perduoti prie iš šios bylos išskirtos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-23302-2018.

166Nuosprendį paskelbus Latvijos Respublikos pasą Nr. ( - ), išduotą J. K. vardu – grąžinti J. K..

167Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o kaltinamajam – nuo nuosprendžio vertimo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija... 2. viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. A.... 4. ĮRODYTOMIS PRIPAŽINTOS NUSIKALSTAMOS VEIKOS APLINKYBĖS... 5. J. K. nuo 2012-11-26 būdamas UAB „( - )“, juridinio asmens kodas ( - ),... 6. Šiais savo veiksmais J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223... 7. B.... 8. BYLOJE IŠTIRTI ĮRODYMAI... 9. Kaltinamasis J. K. savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK... 10. Antro atvažiavimo į Lietuvą metu, atrodo, paėmė iš registracijos... 11. Išėjus iš banko išvažiavo į Rygą ir daugiau į Lietuvą nebuvo atvykęs.... 12. Jis tik iš kaltinamojo akto sužinojo, kad 2013 m. nuo UAB „( - )“... 13. Teismui pagarsinus J. K. parodymus (BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktas),... 14. Teismui pagarsinus asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolą... 15. Apklaustas Vilniaus apygardos teisme kaltinamasis J. K. patvirtino savo... 16. Teisėjai pagarsinus J. K. parodymus (BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktas),... 17. Liudytoja G. S.-N-Nė teisme parodė, jog šiuo metu banke nedirba, 2014 m.... 18. Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. S.-N-N parodė, kad dirba... 19. Liudytoja V. K. teisme parodė, jog kaltinamasis nepažįstamas, pavardė... 20. Teismui pagarsinus V. K. parodymus (BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktas),... 21. Liudytoja K. P.-S. teisme parodė, jog kaltinamasis nepažįstamas, matė... 22. Teismui pagarsinus K. P.-S. parodymus (BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktas),... 23. Teismui pagarsinus K. P.-S. parodymus (BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktas),... 24. Teismui pagarsinus K. P.-S. parodymus (BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktas),... 25. Liudytoja J. L. teisme parodė, jog kaltinamasis nepažįstamas ir ji nelabai... 26. Liudytoja R. M. teisme parodė, jog maždaug 2010 m. jos draugė K. S. pasakė,... 27. Teismas BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pagarsino liudytojo Z. C.... 28. Teismas BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pagarsino liudytojo D. B.... 29. Teismas BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pagarsino liudytojos M. C.... 30. Teismas BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pagarsino liudytojos T.... 31. Teismas BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pagarsino liudytojo A. M.... 32. Teismas BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pagarsino liudytojo M. Č.... 33. Teismas BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pagarsino liudytojo M. Č.... 34. Teismas BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pagarsino liudytojos N. N.... 35. 2015-12-22 specialisto išvadoje Nr. 104 dėl UAB „( - )“ ūkinės -... 36. Iš pateiktų tyrimui buhalterinės apskaitos dokumentų nustatyta, kad UAB... 37. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „( - )“ 2012, 2013 metų ūkines finansines... 38. Vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 4 d. reikalavimais... 39. UAB „( - )“ nesilaikė Buhalterinės apskaitos 12 str. 4d. ir 16 str.... 40. Vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. reikalavimais... 41. Patikrinus UAB „( - )“ pateiktus kasos dokumentus nustatyta, kad 2012-11-19... 42. Vadovaujantis Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių... 43. Tyrimo metu nustatyta, kad iš bendrovės sąskaitos Nr.( - ), EUR per... 44. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 str. 3 d.... 45. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. ir... 46. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str.... 47. 2018-05-02 specialisto išvadoje Nr. 11-779 (18), 11-780 (18) nustatyta, kad:1)... 48. Iš 2014-01-20 AB DNB banko rašto Nr. 30.43-15/48 su priedais matyti, kad buvo... 49. Iš 2014-04-14 AB DNB banko rašto Nr. 30.43-15/173 su priedais matyti, jog... 50. Iš 2015-02-24 AB DNB banko rašto Nr. 30.89-143/605 su priedais matyti, jog... 51. Iš Prancūzijos Respublikos Policijos prefektūros Nr. 309 (2016-06-13... 52. 2015-07-17 Prancūzijos Respublikos su mokėjimų instrumentais susijusių... 53. Prancūzijos Respublikos kriminalinės policijos valdyba (2016-06-13 Teisinės... 54. 2014-01-17 daiktų, dokumentų pateikimo protokole pažymėta, jog liudytoja G.... 55. Iš 2018-05-08 apžiūros protokolo matyti, jog liudytojos G. S. – N-Nė... 56. Iš 2018-04-11 AB DNB banko el. pranešimo matyti, jog pateikti duomenys pagal... 57. AB DNB bankas 2014-03-12 raštu Nr. 2014/30.43-15/150 pateikė 2014-01-21 nuo... 58. Iš 2014-04-07 DVD disko apžiūros protokolo matyti, jog AB DNB bankas... 59. Iš 2015-01-27 fotonuotraukų apžiūros protokolo matyti, jog liudytoja R. M.... 60. Iš 2018-04-27 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti,... 61. Iš 2015-01-27 fotonuotraukų apžiūros protokolo matyti, jog spec. liudytoja... 62. Iš 2018-04-30 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti,... 63. Iš 2015-01-28 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog spec.... 64. Iš 2015-01-26 fotonuotraukų apžiūros protokolo matyti, jog spec. liudytoja... 65. 2014-05-05 kratos pas K. P. S., adresu ( - ), Vilniuje metu, buvo rastas ir... 66. 2014-05-08 apžiūros protokole pažymėta, kad nešiojamo kompiuterio HP... 67. 2015-04-15 Teisinės pagalbos prašyme Nr. 10-S-98488, skirtame Latvijos... 68. Pasinaudojant AB DNB banko, veikiančio Lietuvos Respublikoje, banko juridinis... 69. Pasinaudojant AB DNB banko, veikiančio Lietuvos Respublikoje, banko juridinis... 70. Pasinaudojant AB DNB banko, veikiančio Lietuvos Respublikoje, banko juridinis... 71. Pasinaudojant AB DNB banko, veikiančio Lietuvos Respublikoje, banko juridinis... 72. Pasinaudojant AB DNB banko, veikiančio Lietuvos Respublikoje, banko juridinis... 73. Pasinaudojant AB DNB banko, veikiančio Lietuvos Respublikoje, banko juridinis... 74. Pasinaudojant AB DNB banko, veikiančio Lietuvos Respublikoje, banko juridinis... 75. Pasinaudojant AB DNB banko, veikiančio Lietuvos Respublikoje, banko juridinis... 76. Pasinaudojant AB DNB banko, veikiančio Lietuvos Respublikoje, banko juridinis... 77. Pasinaudojant AB DNB banko, veikiančio Lietuvos Respublikoje, banko juridinis... 78. Pasinaudojant AB DNB banko, veikiančio Lietuvos Respublikoje, banko juridinis... 79. Latvijos Respublikos teisėsaugos institucijos, 2015-07-14 įvykdyta teisinės... 80. 1. Pagal šio teisinės pagalbos prašymo 1 punktą, iš elektroninių ryšių... 81. 2. Pagal šio teisinės pagalbos prašymo 2 punktą, liudininko statusu... 82. 3. Įvykdyti teisinės pagalbos prašymo 3 punkto nepavyko, nes T. G., gim. ( -... 83. 4. Pagal šio teisinės pagalbos prašymo 4 punktą, liudininko statusu... 84. 5. Įvykdyti šio teisinės pagalbos prašymo 5 punkto nepavyko, nes I. G.,... 85. 6. Pagal šio teisinės pagalbos prašymo 6 punktą, liudininko statusu buvo... 86. 7. Pagal šio teisinės pagalbos prašymo 7 punktą, liudininko statusu buvo... 87. 8. Šio teisines pagalbos prašymo 8 punkto vykdymo metu, liudininko statusu... 88. 9. Įvykdyti šio teisinės pagalbos prašymo 9 ir 10 punktų nepavyko, nes J.... 89. Latvijos Respublikos teisėsaugos institucijos, 2015-07-14 įvykdyta teisinės... 90. IP adresas ( - ) pagal 2010 metų spalio 3 dienos sutartį suteiktas T. Č.,... 91. IP adresu ( - ) nuo 2012 metų sausio 1 dienos iki 2015 metų gegužės 29... 92. Apie dinaminius IP adresus prieš 2013-12-01 informacijos nėra, nes pagal... 93. 2014-03-04 Valstybės įmonės Registrų centro savitarnos pranešimu gautuose... 94. 1) 2012-11-23 UAB „( - )“ , įmonės kodas ( - ) Vienintelio akcininko... 95. 2) 2012-11-23 Akcininkų sąrašu J. K. 2012-11-23 įgijo 100 vnt. akcijų.... 96. 2) 2012-11-23 Prašymu registruoti juridinių asmenų registre (forma JAR -1)... 97. Valstybės įmonės Registrų centras 2014-03-04 savitarnos pranešime pateikta... 98. Iš 2015-05-05 kratos protokolo matyti, jog krata buvo atlikta UAB „I. A.“... 99. 2016-04-22 specialisto išvadoje Nr. 11-951 (15) nurodyta, kad tyrimui... 100. C.... 101. BYLOJE IŠTIRTŲ ĮRODYMŲ ANALIZĖ IR NUSTATYTŲ FAKTINIŲ APLINKYBIŲ... 102. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas... 103. Nagrinėjamojoje byloje nėra ginčijama, kad nuo 2012-11-23 UAB „( - )“... 104. nuo 2013-06-12 iki 2014-01-31 sąskaitoje Nr. ( - ) LTL įvykdytos operacijos... 105. nuo 2013-05-07 iki 2014-01-17 sąskaitoje Nr. ( - ) EUR apskaityta 304 577,44... 106. -... 107. nuo 2013-07-12 iki 2013-07-23 sąskaitoje Nr. ( - ) USD apskaityta 87 500... 108. -... 109. nuo 2013-09-11 iki 2014-01-01 sąskaitoje Nr. ( - ) LVL apskaityta 12,39 LVL... 110. -... 111. nuo 2013-04-231 iki 2014-03-28 sąskaitoje Nr. ( - ) (EUR) apskaityta 58... 112. Tai, kad UAB „( - )“ nebuvo pateikusi finansinių ataskaitų rinkinio už... 113. Minėta, kad J. K. inkriminuojamu laikotarpiu, būdamas UAB „( - )“ vadovu,... 114. Nors nusikaltimo motyvas nėra būtinasis nusikaltimo, numatyto BK 222... 115. Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti... 116. Kaip matyti iš kaltinamojo J. K. duotų parodymų dėl šio jam inkriminuojamo... 117. Liudytoja K. P.-S.ė, inkriminuojamu laikotarpiu buvusi UAB „( - )“... 118. Iš Latvijos Respublikos teisėsaugos institucijų pateiktų duomenų pagal... 119. Tačiau teismas mano, kad kaltinamojo veiksmuose yra ne apgaulingos, o... 120. Šios teismų praktikos kontekste konstatuotina, jog J. K. nagrinėjamu atveju... 121. Nors kaltinamasis J. K. pripažino savo kaltę organizavęs apgaulingą... 122. Kaltinamasis J. K. nagrinėjant bylą teisme nebuvo BPK 256 straipsnio tvarka,... 123. D.... 124. BYLOS NAGRINĖJIMO METU NEPASITVIRTINĘ KALTINIMAI Dėl nusikaltimų,... 125. J. K. buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2012-11-26 eidamas skirtos neteisėtai... 126. Šiais savo veiksmais J. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką,... 127. Taip pat jis buvo kaltinamas tuo, kad vykdydamas nusikalstamą planą –... 128. Šiais savo veiksmais J. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką,... 129. Sukčiavimo (BK 182 straipsnio) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau... 130. Pagal BK 203 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas įsteigė ar vadovavo... 131. Pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, atsako tas, kas siekdamas nuslėpti ar... 132. Pagal BK 300 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą,... 133. Nagrinėjamojoje byloje aukščiau išvardytais bylos duomenimis, nustatyta kad... 134. Taip pat nustatyta, jog po to, kai 2014-01-16 buvo atliktas minėtas 173 742... 135. Šios aplinkybės nustatytos remiantis kaltinamojo J. K., liudytojų J. L., G.... 136. Pagal byloje pateikto kaltinimo logiką, J. K. buvo kaltinamas apgaulės būdu... 137. Visi šie J. K. inkriminuojami nusikaltimai padaromi tiesiogine tyčia, t.y.... 138. Nagrinėjamoje byloje teismas sprendė iš esmės vieną iš pagrindinių... 139. J. K. kaltinime nurodyti jo, kaip bendrininko su kitais ikiteiskmnio tyrimo... 140. Teismas pastebi, kad kaltinamasis J. K. viso proceso metu davė nuoseklius ir,... 141. Visgi byloje patikrinus laikotarpiu nuo 2012-11-05 iki 2013-12-31 padarytus UAB... 142. Taigi teismas daro išvadą, kad UAB „( - )“ po to, kai J. K. tapo jos... 143. Teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad J. K. pateikti AB DNB bankui... 144. Kaltinamasis J. K. neneigia, kad šiuose dokumentuose yra jo parašas ir, kad... 145. Minėta, jog byloje nėra tiksliai nustatyta, koks asmuo apgaulės būdu... 146. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo... 147. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas kosntatuoja, kad kaltinamojo... 148. E.... 149. DĖL BAUSMIŲ IR KITŲ NUOSPRENDŽIU SPRĘSTINŲ KLAUSIMŲ... 150. Dėl bausmės... 151. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio... 152. Teismas jau pasisakė dėl kaltinamojo J. K. parodymų ir jų reikšmės... 153. Skiriant J. K. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis yra padaręs... 154. Dėl kardomosios priemonės... 155. Bylos duomenimis ikiteisminio tyrimo metu 2017-05-15 nutarimu J. K.... 156. Teismo nuosprendžiu kaltinamajam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi... 157. Dėl daiktų, turinčių reikšmės bylai išnagrinėti... 158. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus: kompiuterio sisteminį bloką... 159. Nuosprendį paskelbus Latvijos Respublikos pasą Nr. ( - ), išduotą J. K.... 160. Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, 304... 161. J. K. pripažinti kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, veiką... 162. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti J. K. sulaikyme... 163. Kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti nuosprendį paskelbus ir J.... 164. J. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1... 165. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus: kompiuterio sisteminį bloką... 166. Nuosprendį paskelbus Latvijos Respublikos pasą Nr. ( - ), išduotą J. K.... 167. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o kaltinamajam – nuo...