Byla 1A-279-396/2019
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimo bausme trejiems metams šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aloyzo Kruopio, Algimanto Valantino, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Gintautui Ivanauskui, nuteistajam V. R., jo gynėjui advokatui Mariui Zabitai,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Gedgaudo Norkūno, nuteistojo V. R. ir jo gynėjo advokato Mariaus Zabitos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimo bausme trejiems metams šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

3Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo terminas nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2019 m. balandžio 2 d.

4Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 105 straipsniu, iš nuteistojo V. R. priteista Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2 126,38 Eur ekstradicijos išlaidoms atlyginti.

5Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš V. R. konfiskuoti 500 Eur.

6Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

7I.

8Bylos esmė

91.

10V. R. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo, platino labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:

111.1.

122015 m. pirmoje pusėje, Ispanijos Karalystėje, V. R. ir P. M. (kuris nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžiu) susitarė, kad V. R. už piniginį atlygį padės P. M. neteisėtai įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), neteisėtam šios narkotinės medžiagos gabenimui į Lietuvos Respubliką, turint tikslą šią narkotinę medžiagą platinti.

131.2.

14Vėliau, 2015 m. rugsėjį, susitikimų, telefoninių pokalbių ir susirašinėjimo SMS žinutėmis, vykusių Trakuose ir kitose Lietuvos Respublikos vietovėse metu, P. M. pasiūlė, tai yra sukurstė, o R. J. (R. J.) (kuris nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžiu) ir asmuo, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jam mirus, sutiko už 1 500 Eur atlygį labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) neteisėtai gabenti. Nurodytomis aplinkybėmis P. M. parengė nusikalstamų veikų planą, vadovavo nusikalstamoms veikoms, pažadėdamas nusikaltimų padarymui pateikti būtinas priemones ir kartu su R. J. ir asmeniu, kuriam byla nutraukta (A. M.) susitarė Ispanijos Karalystėje, neteisėtai įgytą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 5 412,71 g kanapių (antžeminių dalių), neturint leidimo, panaudojant automobilį, neteisėtai gabenti Ispanijos Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Lenkijos Respublikoje. Be to, P. M. nusikaltimų darymui parūpino ne mažesnę, kaip 15 990 Eur sumą, ir nurodė R. J. bei asmeniui, kuriam byla nutraukta, nusikalstamų veikų darymo tikslais automobiliu vykti į Ispanijos Karalystę. Vykdydamas susitarimą, 2015 m. rugsėjį, Lietuvos Respublikoje, P. M. įsigijo automobilį „Nissan X-Trail“, valstybinis Nr. ( - ), mobiliojo ryšio telefoną „Lenova“ su SIM kortele, parūpino 1 000 Eur, kuriuos perdavė S. B., kuris nusikaltime nedalyvavo, o P. M. prašymu S. B. šiuos daiktus, pinigus bei nurodymą vykti į Ispanijos Karalystę, 2015 m. rugsėjo 30 d. prie prekybos centro „IKI“, esančio Naujoji g. 2C, Alytuje, perdavė R. J. ir A. M.. Taip pat, tuo pačiu laikotarpiu, 2015 m. rudenį, P. M. būdamas Lietuvoje, o V. R. būdamas Ispanijoje, telefonu susitarė susitikti Almerijoje, Ispanijos Karalystėje.

151.3.

16Vėliau, 2015 m. spalį, name, esančiame El Soto 1 zonoje, 27 žemės sklype, Bentarique mieste, Almerijoje, Ispanijos Karalystėje, P. M. už 5 412,71 g kanapių (antžeminių dalių) neteisėtą įgijimą perdavė V. R. ne mažesnę kaip 12 990 Eur sumą, o pačiam V. R. – ne mažesnę kaip 500 Eur sumą. Tuo pačiu laikotarpiu, Ispanijos Karalystės teritorijoje, V. R., vykdydamas P. M. prašymą neteisėtai įgyti narkotinių medžiagų, už ne mažesnę kaip 12 990 Eur sumą neteisėtai įgijo iš tyrimo nenustatytų asmenų labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 5 412,71 g kanapių (antžeminių dalių), ir šią narkotinę medžiagą 2015 m. spalio 5 d., dienos metu, name, esančiame ( - ), Bentarique mieste, Almerijoje, Ispanijos Karalystėje, neteisėtai perdavė P. M. neteisėtam gabenimui į Lietuvos Respubliką. Tą pačią dieną ir nurodytame name, 5 412,71 g kanapių (antžeminių dalių) P. M., R. J. ir asmuo, kuriam byla nutraukta, supakavo į plastikinius butelius, kuriuos su narkotine medžiaga paslėpė automobilio „Nissan X-Trail“, valstybinis Nr. ( - ), kuro bake, bei tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, P. M., R. J., asmuo, kuriam byla nutraukta, panaudodami smėlį, skudurėlį bei kitas priemones, panaikino, užmaskavo narkotinių medžiagų slėpimo pėdsakus, o P. M. siekdamas išvengti galimo sulaikymo, nurodė R. J. bei asmeniui, kuriam byla nutraukta, minėtu automobiliu narkotinę medžiagą į Lietuvą neteisėtai gabenti nemokamais keliais per Ispaniją, Prancūziją, Vokietiją, Lenkiją.

171.4.

18Vėliau, 2015 m. spalio 5 d. ir 2015 m. spalio 6 d., veikdami pagal parengtą planą, tuo metu, kai P. M. užtikrindamas galimą techninę pagalbą automobilio „Nissan X-Trail“, valstybinis Nr. ( - ), gedimo atveju, lydėjo automobiliu „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. ( - ) ir stebėjo aplinką, kad nusikaltimo darymui nesutrukdytų teisėsaugos pareigūnai, R. J. ir asmeniui, kuriam byla nutraukta, kurie automobiliu „Nissan X-Trail“, valstybinis Nr. ( - ), neteisėtai gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 5 412,71 g kanapių (antžeminių dalių) – Ispanijoje, Prancūzijoje, o sugedus šiam automobiliui, maždaug 500 km atstumu nuo Liuksemburgo, Prancūzijos teritorijoje, tuo metu, kai R. J. ir asmuo, kuriam byla nutraukta, stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų nusikaltimų darymui ir švietė žibintuvėliais, kol P. M. minėtus butelius su narkotine medžiaga pakartotinai perslėpė automobilio „Nissan X-Trail“, valstybinis Nr. ( - ), kuro bake, ir kartu su R. J. bei asmeniu, kuriam byla nutraukta, užmaskavo narkotinių medžiagų slėpimo pėdsakus. Po to 2015 m. spalio 6 d. ir 2015 m. spalio 7 d., tuo metu, kai P. M., užtikrindamas galimą techninę pagalbą automobilio „Nissan X-Trail“, valstybinis Nr. ( - ), gedimo atveju, lydėjo automobiliu „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. ( - ), ir stebėjo aplinką, kad nusikaltimo darymui nesutrukdytų teisėsaugos pareigūnai, R. J. ir asmuo, kuriam byla nutraukta, automobiliu „Nissan X-Trail“, valstybinis Nr. ( - ), labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 5 412,71 g kanapių (antžeminių dalių) – neteisėtai gabeno Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, iš Lenkijos į Lietuvą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o 2015 m. spalio 7 d. nuo 14 val. 27 min. iki 23 val. 43 min., P. M., R. J. ir asmuo, kuriam byla nutraukta, neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikoje: t. y. sugedus automobiliui, tą pačią dieną nuo 15 val. 22 min., P. M. automobiliu „Ford Mondeo“ valstybinis Nr. ( - ), troso pagalba tempė R. J. ir asmens, kuriam byla nutraukta, vairuojamą automobilį „Nissan X-Trail“ valstybinis Nr. ( - ), kuriame buvo paslėpta minėta narkotinė medžiaga, nuo Marijampolės, pro Pilviškių kaimą, Šakių mieste, Vilkaviškio rajone, pro Jurbarko miestą ir šį automobilį laikė degalinėje „Baltic Petroleum“, esančioje Muitinės g. 22A, Jurbarke. Vėliau, 2015 m. spalio 7 d. ir 2015 m. spalio 8 d., P. M., panaudodamas automobilį „VW Caravelle“ valstybinis Nr. ( - ) su priekaba, valstybinis Nr. ( - ), automobilį „Nissan X-Trail“, valstybinis Nr. ( - ), kuriame buvo labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – 5 412,71 g kanapių (antžeminių dalių), neteisėtai nugabeno iš Jurbarko prie savo namų, esančių ( - ), kur automobilio „Nissan X-Trail“ valstybinis Nr. ( - ), kuro bake, paslėptą narkotinę medžiagą neteisėtai laikė iki 2015 m. spalio 16 d., kol kratos metu rado ir paėmė teisėsaugos pareigūnai.

192.

20V. R. buvo kaltinamas ir tuo, kad pirmiau nustatytomis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, neteisėtai laikė ir gabeno savo automobiliu „Ford Mondeo“ valstybinis Nr. ( - ), labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, t. y. 5 412,71 g kanapių (antžeminių dalių).

21II.

22Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

233.

24Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gedgaudas Norkūnas apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nuosprendį (turi būti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nuosprendis) pakeisti ir V. R. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės atėmimo bausmę dvylikai metų, o vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti iš nuteistojo 3 000 Eur. Taip pat nustatyti, kad V. R. 2015 m. spalį, Ispanijos Karalystės teritorijoje, neteisėtai laikė ir gabeno savo automobiliu „Ford Mondeo“ valstybinis Nr. ( - ), labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 5 412,71 g kanapių (antžeminių dalių).

253.1.

26Apeliaciniame skunde prokuroras cituoja teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2009; Nr. 2K-3/2010; Nr. 2K-128/2011; Nr. 2K-355/2012; Nr. 2K-71-489/2015 ir kt.) ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam V. R. bausmę, nepagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Prokuroro vertinimu, skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, t. y. kad V. R. nebuvo inkriminuotos nusikalstamos veikos organizatorius bei tai, jog yra sukūręs šeimą, nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis. Nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog V. R. veikė tiesiogine tyčia bei suvokė, kad įgyjamos narkotinės medžiagos yra nelegalios, suprato ir tai, jog šios narkotinės medžiagos bus gabenamos platinimui į Lietuvos Respubliką. Todėl tai, kad nuteistasis pats nekūrė nusikalstamos veikos įvykdymo plano, o tik veikė pagal nurodymus, akivaizdžiai, nemažina jo pavojingumo. Be to, vien dalyvavimas organizuotoje grupėje yra pripažįstamas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nors skundžiamame nuosprendyje atsižvelgiama ir į tai, kad narkotinės medžiagos nebuvo išplatintos, tačiau prokuroro vertinimu, ši aplinkybė taip pat negali būti vertinama kaip išimtinė, sąlygojanti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą, nes šių medžiagų platinimą užkardė teisėsaugos pareigūnai, o ne pats nuteistasis.

273.2.

28Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai V. R. skiriamos bausmės dydį lygino su nuteistajam R. J. paskirta bausme, nes toks lyginimas neatitinka bausmės individualizavimo nuostatų.

293.3.

30Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat nepagrįstai iš kaltinimo pašalino V. R. inkriminuotus požymius, t. y. narkotinių medžiagų – kanapių laikymą ir gabenimą. Tai, kad V. R. narkotines medžiagas neteisėtai laikė ir gabeno savo automobiliu „Ford Mondeo“, Ispanijos Karalystėje, akivaizdžiai, patvirtina R. J., A. M. (A. M.), P. M., J. M. parodymai.

313.4.

32Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pripažino V. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad V. R. pirmosios instancijos teisme davė nenuoseklius parodymus, o dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad nuteistasis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

333.5.

34Prokuroras pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas V. R. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. jog veiką padarė organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas), neatsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė dėl savanaudiškų paskatų ir už tai gavo atlygį. Apelianto vertinimu, ši aplinkybė taip pat sunkina V. R. atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis iki inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo niekur nedirbo.

353.6.

36Apelianto vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistajam V. R. turi būti skiriama bausmė, artima įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.

374.

38Apeliaciniame skunde prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė neteisingą išvadą, susijusią su konfiskuotino turto dydžiu, nes neįvertino visų bylos duomenų bei neatsižvelgė į proceso dalyvių (t. y. P. M. ir kt.) parodymų nenuoseklumą dėl pinigų sumokėjimo V. R. bei tikslo. Prokuroro vertinimu, svarbu atsižvelgti į tai, kad nuteistasis R. J. parodymų metu nuosekliai tvirtino, jog už narkotinių medžiagų įgijimą P. M. perdavė V. R. 3 000 Eur, todėl būtent ši suma ir turi būti konfiskuota iš nuteistojo.

395.

40Nuteistojo V. R. gynėjas advokatas Marius Zabita apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nuosprendį pakeisti ir iš nuosprendžio pašalinti nuteistajam V. R. nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. kad nusikalstamą veiką padarė organizuota grupe. Taip pat panaikinti skundžiamojo nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo V. R. buvo konfiskuoti 500 Eur.

415.1.

42Gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad V. R. nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, padarė veikdamas organizuota grupe. Skunde cituojama teismų praktika susijusi su BK 25 straipsnio reglamentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2013; Nr. 2K-27/2014 ir kt.) ir nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas taikydamas BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatas, neatsižvelgė į nuteistojo tyčios turinį bei neįvertino visų bylos duomenų.

435.2.

44Apeliaciniame skunde pažymima, kad nagrinėjamoje byloje neįrodyta, jog 2015 metų pirmoje pusėje, Ispanijos Karalystėje, V. R. ir P. M. (kuris nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžiu) susitarė, jog V. R. Ispanijos Karalystėje už piniginį atlygį, padės P. M. įgyti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), neteisėtam šios narkotinės medžiagos gabenimui į Lietuvos Respubliką, turint tikslą ją platinti. Gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šią išvadą padarė remdamasis tik nuteistųjų V. R. ir P. M. parodymais, kurių nepatvirtina kiti duomenys esantis nagrinėjamoje byloje. Be to, remiantis šių nuteistųjų parodymais matyti, kad V. R. ir P. M. tik kalbėjosi apie narkotines medžiagas, tačiau iš anksto nesitarė daryti nusikalstamos veikos, t. y. nesitarė iš anksto įgyti konkretų kiekį narkotinių medžiagų. Tai, kad nuteistasis V. R. nebendravo ir nepalaikė jokių ryšių su kitais organizuotos grupės nariais, t. y. R. J. bei A. M., akivaizdžiai, patvirtina ir nagrinėjamoje bylose esantys duomenys.

455.3.

46Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis V. R. įgijęs narkotines medžiagas už piniginį atlygį (t. y. 500 Eur) perdavė jas P. M., tačiau tolimesnėje nusikalstamos veikos veikloje nebedalyvavo. Akivaizdu, kad ši aplinkybė patvirtina, jog nuteistasis V. R. neturėjo jokio tikslo šias narkotines medžiagas platinti Lietuvoje, nes tai buvo nuteistojo P. M. nusikalstamas sumanymas.

475.4.

48Gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš nuteistojo V. R. konfiskavo 500 Eur, konstatuodamas, kad šiuos pinigus nuteistasis gavo už narkotinių medžiagų įgijimą. Tačiau skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad V. R. nuomojamoje sodyboje gyveno keturi asmenys, todėl šie pinigai buvo skirti ne už narkotinių medžiagų įgijimą, o už apgyvendinimą Ispanijos Karalystėje. Tuo tarpu, kitų duomenų, paneigiančių šią skunde nurodytą aplinkybę, nagrinėjamoje byloje nėra.

496.

50Nuteistasis V. R. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nuosprendį panaikinti, nes šioje nagrinėjamoje byloje tiek kaltinimas, tiek įrodymai yra suklastoti.

516.1.

52Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmiausia buvo nepagrįstai ieškomas pagal Europos arešto orderį ir sulaikytas Ispanijos Karalystėje. Nuteistojo vertinimu, Ispanijos Karalystei buvo pateikti melagingi duomenys apie jam pareikštus įtarimus, dėl ko ir buvo perduotas į Lietuvą.

536.2.

54Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo atsižvelgti ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo tyrėja apklausos metu uždavinėjo klausimus ir pati į juos atsakinėjo užrašydama į apklausos protokolą. Nors ikiteisminio tyrimo tyrėja teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jo (nuteistojo) apklausa buvo užfiksuota vaizdo ir garso įraše, tačiau teisiamojo posėdžio metu šis įrašas visas nebuvo peržiūrėtas. Be to, atkreipia dėmesį ir į tai, kad jam įtarimas buvo pareikštas dėl narkotinių medžiagų pardavimo, tačiau apklausų metu apie tai niekas neklausė.

556.3.

56Nuteistojo vertinimu, pirmosios instancijos teismo teisiamųjų posėdžių protokolai taip pat yra suklastoti ir melagingi, nes apklausų metu liudytojų atsakymai į teisėjos klausimus apie jo (nuteistojo) vaidmenį šioje nusikalstamoje veikoje, net nebuvo užfiksuoti.

576.4.

58Apeliantas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje prie charakterizuojamos medžiagos nurodoma, jog jis anksčiau darė nusikaltimus. Tačiau nusikalsti anksčiau jis (apeliantas) negalėjo, nes jau trylika metų negyvena Lietuvoje.

596.5.

60Nuteistasis V. R. skunde taip pat teigia, kad nei P. M., nei kitų nuteistųjų nepažinojo, anksčiau su jais niekada nebendravo ir dėl narkotinių medžiagų nesitarė. P. M. su draugais ruošėsi atvažiuoti į Ispanijos Karalystę atostogauti, o prieš tai, paskambinęs telefonu paklausė apie galimybę įsigyti žolės rūkymui. Tuo tarpu, apie narkotinių medžiagų kiekį nekalbėjo su P. M., todėl jis (apeliantas) net nežino, kokį kiekį šių narkotinių medžiagų įsigijo. Nuteistasis teigia, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, jog jis telefonu bendravo su nuteistaisiais, kai jie išvyko iš Ispanijos Karalystės. Tvirtina, kad telefonu kalbėjosi tik vieną kartą su J. M. dėl parfumerijos.

616.6.

62Apeliantas tvirtina, kad P. M. sumokėjo jam 500 Eur už apgyvendinimą Ispanijos Karalystėje, o ne už narkotinių medžiagų – kanapių įgijimą.

636.7.

64Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam priteisė apmokėti ekstradicijos išlaidas. Be to, Ispanijos Karalystės pareigūnams buvo nurodyta, kad jis (nuteistasis) pardavinėjo narkotines medžiagas, tačiau skundžiamu nuosprendžiu dėl to buvo išteisintas. Akivaizdu, kad Lietuvai buvo perduotas neteisėtai.

656.8.

66Apeliaciniame skunde V. R. prašo apeliacinio proceso metu apklausti liudytojus P. M. bei R. J., taip pat peržiūrėti apklausos vaizdo įrašą bei perklausyti teisiamųjų posėdžių protokolus.

677.

68Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą patenkinti, nuteistojo V. R. ir jo gynėjo apeliacinius skundus atmesti; nuteistasis V. R. ir jo gynėjas prašo nuteistojo ir nuteistojo gynėjo apeliacinius skundą patenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

698.

70Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Gedgaudo Norkūno, nuteistojo V. R. ir jo gynėjo advokato Mariaus Zabitos apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

71III.

72Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

739.

74Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 1, 2, 3 punktai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo V. R. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Vilniaus apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Tačiau apygardos teismas padarė klaidingas išvadas dėl kai kurių faktinių bylos aplinkybių, organizuotos grupės, ekstradicijos išlaidų priteisimo ir atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo V. R..

7510.

76Nuteistasis V. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėja apklausoje uždavinėjo klausimus ir pati į juos atsakinėjo, užrašydama apklausos protokole. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio protokolai yra suklastoti, nes juose neužfiksuoti visi liudytojų atsakymai į klausimus.

7711.

78Nuteistojo V. R. apeliacinio skundo argumentai, susiję su ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme padarytais procesiniais pažeidimais, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teisme nuteistasis V. R. atsisakė prašymo peržiūrėti jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu vaizdo įrašą (t. 11, b. l. 188). Be to, visas pastabas, susijusias su teisiamojo posėdžio protokolu, V. R., pasinaudojęs BPK 261 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta teise, galėjo pareikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. BPK 261 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta nagrinėjimo teisme dalyvių teisė per tris dienas, o didelės apimties bylose per septynias dienas po teisiamojo posėdžio protokolo ar jo dalies, pasirašymo susipažinti su susipažinti su visu teisiamojo posėdžio protokolu ar jo dalimi ir pateikti savo pastabas, taip pat nurodyti protokolo (jo dalies) neteisingumą ar neišsamumą. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis V. R. ar jo gynėjas pastabų dėl apygardos teismo teisiamojo posėdžio protokolo, nepareiškė. Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio protokolai yra suklastoti, o užfiksuoti liudytojų parodymai yra neteisingi. Apygardos teisme apklausta liudytoja Neringa Freimaninienė patvirtino, kad V. R. apklausos protokolą surašė nesilaikydama nuteistajam užduodamų klausimų eiliškumo (t. 10, b. l. 1–2), tačiau tai nelaikytina esminiu pažeidimu.

7912.

80Nuteistojo V. R. gynėjas apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad nusikalstamą veiką V. R. padarė veikdamas organizuota grupe. Iš nuteistojo V. R. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis buvo organizuotos grupės narys, tvirtina, kad nei P. M., nei kitų nuteistųjų anksčiau nepažinojo, su jais nebendravo ir dėl narkotinių medžiagų su jais nesitarė. Iš esmės analogiškais motyvais, t. y. išankstinio susitarimo įgyti konkretų narkotinių medžiagų kiekį tarp P. M. ir V. R. nebuvimu, organizuotos grupės egzistavimą šioje baudžiamojoje byloje ginčija ir nuteistojo V. R. gynėjas.

8113.

82Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis daromoje nusikalstamoje veikoje. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, jog būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo – konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą.

8314.

84Atsižvelgiant į bendrininkų tarpusavio susitarimo pobūdį, jų ryšius, veiksmų bendrumą, suderinamumo lygį, organizuotumo laipsnį, BK 25 straipsnio 1 dalyje išskiriamos šios bendrininkavimo formos: bendrininkų grupė, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas. BK 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. BK 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Vienas iš svarbių aspektų, sprendžiant, ar yra organizuotos grupės požymis, yra grupės narių, darančių nusikaltimą, pasiskirstymas tam tikromis užduotimis ar atlikimu tam tikro vaidmens. Viena vertus, tai parodo didesnio organizuotumo lygį (nei paprastos bendrininkų grupės), antra vertus, tai reiškia, jog nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, tačiau organizuotoje grupėje dalyvaujantys bendrininkai (tokios grupės nariai) atsako ir kaip vykdytojai nepriklausomai nuo vaidmens ar konkrečios užduoties. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159-746/2015, Nr. 2K-258-222/2017 ir kt.) išaiškinta, jog organizuota grupė gali susiformuoti tiek rengiantis daryti nusikaltimą, tiek ir pradėjus jį daryti (t. y. bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje), tačiau visais atvejais inkriminuojant organizuotą grupę būtina nustatyti išankstinį susitarimą, kaltininko tyčią dalyvauti tokios grupės daromuose nusikaltimuose ir prisidedant (atliekant tam tikrą užduotį, turint konkretų vaidmenį) prie to, kad būtų pasiektas atitinkamas nusikalstamas rezultatas. Kaip minėta, organizuotai grupei būdingas užduočių, vaidmenų pasiskirstymas, bendrininkų veiksmų koordinavimas, reikalaujantis (ir kartu parodantis) apgalvotą pasiruošimą daryti nusikaltimus. Paprastai organizuotos grupės narius sieja pakankamai pastovūs, netrumpalaikiai ryšiai, tačiau sprendžiant apie organizuotos grupės buvimą šios aplinkybės nėra esminės ir (ar) lemiamos. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatas organizuota grupė yra (gali būti) ir tada, kai asmenys susitaria daryti vieną apysunkį, sunkų arba labai sunkų nusikaltimą. Darant išvadas dėl organizuotos grupės požymio, būtina įvertinti visas aplinkybes, padedančias atskleisti bendrininkų organizuotumo laipsnį (lygį), nusikaltimų planavimą, bendrininkų pasiskirstymą užduotimis ar vaidmenimis siekiant to paties tikslo (nusikalstamos veikos rezultato) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-453/2012, Nr. 2K-35/2013, Nr. 2K-32-699/2018).

8515.

86Iš nuteistojo V. R. parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, kad P. M. buvo matęs dar iki nagrinėjamo įvykio, kai šis buvo atvykęs į Ispaniją pas savo draugą. V. R. teigimu, atvykęs į Ispaniją, P. M. jo paklausė, ar jis gali gauti 7–8 kg kanapių, jis atsakė, kad paklaus ispanų. Po 1–2 dienų jam paskambino ispanai ir pasakė, kad gali paimti narkotikus. Jis pasakė, kad ispanas atvežtų narkotines medžiagas iki jo namų. Ispanas atvežė narkotines medžiagas, kurios buvo sudėtos į šiukšlių maišą, jis tą maišą su narkotinėmis medžiagomis nunešė ir padavė P. M.. Sprendžiant dėl asmens priklausymo organizuotai grupei atsižvelgiama ne tik į paties asmens parodymus, bet ir į kitų bylos duomenų visumą, leidžiančių teisingai įvertinti asmens padarytą nusikalstamą veiką. Iš R. J. parodymų matyti, kad P. M. jam ir A. M. pasiūlė už 1 500 Eur nuvažiuoti į Ispaniją ir atgal. Jiems sutikus, P. M. per S. B. perdavė jiems 1 000 Eur, automobilį ,,Nissan“ ir mobiliojo ryšio telefoną, savus telefonus liepė palikti Lietuvoje. Ispanijoje juos pasitiko P. M., kuris atvažiavo kartu su V. R., jie persėdo į P. M. automobilį ir nuvažiavo į viešbutį, kur V. R. sutarus, jiems buvo duotas kambarys. Kitą dieną, nepavykus gauti kambario nakvynei viešbutyje, juos P. M. nuvežė į V. R. namus. Jis matė, kaip P. J. perdavė V. R. pinigus ir V. R. išvažiavo. Po kelių valandų V. R. sugrįžo ir atvežė du maišus augalinės kilmės narkotinių medžiagų – kanapių. P. M. pradėjo priekaištauti V. R., kad šis atvežė tik 7 kg kanapių, sakė, jog visada pas V. R. užsako vienokį narkotinių medžiagų kiekį, o gauna – kitokį. Tuomet V. R. pasakė, kad viskas užsakyta ir išpirkta. R. J. teigimu, atvežęs narkotikus V. R. išvažiavo, o jie narkotines medžiagas supakavo į plastikinius butelius ir paslėpė automobilio kuro bake. Prieš jiems išvykstant į Lietuvą, V. R. pasakė P. M., kad grįžęs į Lietuvą jam paskambintų. R. J. paaiškino, kad jis su A. M. važiavo automobiliu ,,Nissan“, kuriame buvo paslėptos narkotinės medžiagos, P. M. telefone nustatė maršruto į Lietuvą navigaciją, pagal kurią jie turėjo apvažiuoti mokamus kelius, kur yra policijos pareigūnai.

8716.

88Iš esmės analogiškus parodymus apie įvykio aplinkybes apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo davė ir A. M. (t. 5, b. l. 154–167, 180–181, 187–189; t. 10, b. l. 7), kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus. Iš A. M. parodymų matyti, kad į Ispaniją su R. J. vyko pasiūlius P. M. ir už kelionę pažadėjus 1 500 Eur atlygį. Ispanijoje juos pasitiko P. M. ir V. R., pirmąją naktį juos apgyvendino viešbutyje. Kitą dieną, nepavykus gauti kambario viešbutyje, jie buvo apgyvendinti name, netoli Almerijos. Kitą dieną jis matė, kaip V. R. savo automobiliu atvežė du maišus su ,,žole“, buvo apie 7 kg narkotinės medžiagos. P. M. priekaištavo V. R. dėl to, kad buvo tartasi dėl 10 kg narkotinės medžiagos, o šis atvežė tik 7 kg. Tačiau V. R. atsakė, kad turi problemų su tiekėjais. Tada jie trise – P. M., jis ir R. J. kanapes sukimšo į butelius, kuriuos P. M. paslėpė automobilio kuro bake, užsuko visas ertmes, tada visi pabarstė dulkių ant kuro bako, kad nieko nesimatytų. A. M. teigimu, jiems slepiant narkotines medžiagas, buvo atvažiavęs ir V. R., kuris paklausė, ar jie viską padarė, t. y. ar sukimšo ir paslėpė kanapes. Tuomet P. M. jam su R. J. liepė važiuoti į Lietuvą nemokamais keliais, sakė, kad jis vėliau juos pasivys ir stebės, jog nepamatytų policija. Kaip matyti iš P. M. parodymų, jis nurodė, kad būdamas Ispanijoje pas savo pažįstamą, susipažino su V. R., apsikeitė su juo kontaktais, sutarė, jog V. R. sužinos, kur Ispanijoje galima gauti kanapių dervų. V. R. apie savo atvykimą į Ispaniją jis informavo prieš 1–2 savaites. Dėl narkotikų su V. R. buvo sutarta, kad juos pristatys anksčiau, tačiau teko šiek tiek palaukti. Narkotines medžiagas savo automobiliu atvežė V. R., jos buvo dviejuose šiukšlių maišuose. V. R., palikęs maišus su narkotinėmis medžiagomis, vėl išvažiavo. Narkotines medžiagas jie pakavo trise – jis, R. J. ir A. M.. Prieš jiems išvykstant į Lietuvą, sugrįžo ir V. R.. V. R. neklausė, kam narkotikai, tačiau, P. M. teigimu, ir taip savaime aišku, kad V. R. suprato, kokiu tikslu toks kiekis narkotinių medžiagų buvo įgytas.

8917.

90Nusatatant V. R. bendrininkavimo formą vertinami ir byloje atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų metu gauti duomenys. Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2015 m. spalio 2 d. nutartimi Nr. SN–1708RN buvo sankcionuotas P. M. ir R. J. atžvilgiu techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka trims mėnesiams (t. 3, b. l. 59). 2006 m. vasario 22 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad panaudojant technines priemones specialia tvarka ir vykdant P. M. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą, 2015 m. spalio 14 d. gauti duomenys, kad asmuo vardu Virgis (V. R.), paskambino į P. M. naudojamą abonentinį numerį. Į šį skambutį P. M. naudojamu abonentiniu numeriu atsiliepė J. M. (pagal turimus kriminalinės žvalgybos duomenis, P. M. minėtu laikotarpiu pasislėpė nuo teisėsaugos pareigūnų ir slapstėsi). Pokalbio metu V. R. paklausė J. M., kur dingo P. M. ir kaip jiems, t. y. P. M. ir J. M. sekėsi parvažiuoti iš Ispanijos. Taip pat V. R. pasakė, kad įsigys naują SIM kortelę, iš kurios niekam nebus skambinęs ir iš jos paskambins P. M. (t. 3, b. l. 79–82). Pažymėtina, kad šioje byloje atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus ir taikyti procesines prievartos priemones buvo teisinis ir faktinis pagrindas. Bylos duomenys, gauti kriminalinės žvalgybos metu, o pradėjus ikiteisminį tyrimą – ir taikant BPK numatytas procesines prievartos priemones, yra gauti teisėtu būdu ir nepažeidžiant Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – KŽĮ) bei BPK reikalavimų. Teismas pagrįstai pripažino šiuos duomenis įrodymais ir pagrįstai pagrindė jais apkaltinamąjį nuosprendį.

9118.

92Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti nusikalstamoje veikoje dalyvavusių asmenų parodymai bei kriminalinės žvalgybos veiksmų metu gauti duomenys patvirtina, kad buvo išankstinis susitarimas tarp V. R. ir P. M. Ispanijos Karalystėje neteisėtai įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių, tačiau nepatvirtina V. R. ir organizuotos grupės narių P. M., R. J. ir A. M. vieningo sumanymo toliau neteisėtai disponuoti narkotinėmis medžiagomis ir jas gabenti kontrabanda. Byloje surinktais ir aptartais įrodymais nustatyta, kad V. R., pagal išankstinį susitarimą su P. M., įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių, neteisėtai šias medžiagas Ispanijos Karalystėje įgijo iš nenustatyto asmens ir perdavė P. M. tolimesniam gabenimui į Lietuvos Respubliką. Taip pat nustatyta, kad V. R. toliau nedalyvavo narkotinių medžiagų pakavime, slėpime ir šių medžiagų gabenime į Lietuvos Respubliką.

9319.

94Sprendžiant dėl V. R. priklausymo organizuotai grupei atsižvelgtina ir į tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžiu (t. 9, b. l. 106–148) ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu (t. 10, b. l. 95–149), kuriais už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų bei narkotinių medžiagų kontrabandą pripažinti kaltais ir nuteisti P. M. bei R. J., buvo nustatyta, kad šie asmenys veikė organizuota grupe su asmeniu, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (A. M.). Taip pat šiais nuosprendžiais, nustatant nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodyta, kad organizuotos grupės nariai kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką atgabeno narkotines medžiagas, P. M. neteisėtai įgytas Ispanijos Karalystėje iš asmens, vardu „Virgis“, nenurodant, kad su šiuo asmeniu, t. y. V. R. buvo veikiama organizuota grupe. Bylą pagal P. M. ir R. J. apeliacinius skundus nagrinėjant apeliacine tvarka, V. R. jau buvo perduotas pagal Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai (dėl nusikalstamos veikos, užtraukiančios baudžiamąją atsakomybę ir pagal Ispanijos Karalystės įstatymus), jo byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, todėl buvo apklaustas ir Lietuvos apeliaciniame teisme. Remiantis V. R. parodymais buvo nustatyta, kad būtent iš jo P. M. įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Tačiau šioje byloje nekonstatuota, kad V. R. veikė organizuota grupe su P. M., R. J. ir asmeniu, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas (A. M.). Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje V. R. kaltinimai dėl narkotinių medžiagų kontrabandos nepareikšti, nors, pripažįstant V. R. veikus organizuota grupe, jis, kaip vienas iš organizuotos grupės narių, t. y. vykdytojas, taip pat turėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už narkotinių medžiagų kontrabandą, už ką buvo nuteisti kiti organizuotos grupės nariai P. M. ir R. J.. Esant išdėstytoms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti, kad V. R. su P. M. ir kitais veikė ne organizuota grupe, neteisėtai disponuojant narkotinėmis medžiagomis, tikslu jas platinti, o kaip nusikalstamos veikos bendrininkas, neteisėtai įgyjant labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. V. R. veikė bendru sutarimu su P. M., pastarojo prašymu, už jo duotus pinigus įgydamas labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių, suprato, kad dalyvauja jų bendrai daromame nusikaltime ir to siekė. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria nustatyta, kad V. R. nusikalstamą veiką padarė organizuota grupe ir tai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – naikinama, nustatant, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe su P. M., R. J. ir A. M., kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas, ir tai pripažįstant jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

9520.

96Kaip matyti iš bylos duomenų, V. R. buvo pareikštas kaltinimas ne tik neteisėtai įgijus labai didelį kiekį narkotinių medžiagų turint tikslą šias medžiagas platinti, bet ir narkotinių medžiagų neteisėtas laikymas bei gabenimas automobiliu ,,Ford Mondeo“, valstybinis Nr. ( - ). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, kad minėtas kaltinimas nepasitvirtino. Tačiau prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino V. R. pareikšto kaltinimo dalį dėl narkotinės medžiagos neteisėto laikymo ir gabenimo.

9721.

98Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nusikalstamai neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų gali reikštis straipsnyje nurodytomis veikomis – gaminimu, perdirbimu, įgijimu, laikymu, gabenimu ar siuntimu – kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.

9922.

100Laikymas pagal BK 260 straipsnį – tai psichotropinių ar narkotinių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos: su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, Nr. 2K-162/2011, Nr. 2K-53-895/2016). Neteisėto laikymo veikai konstatuoti nėra svarbi narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimo vieta, jei nustatoma, kad šios medžiagos buvo kaltininko žinioje. Narkotinių medžiagų gabenimas – tai narkotinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas. Teismų praktikoje gabenimu paprastai nelaikoma narkotinių medžiagų perkėlimas iš vienos vietos į kitą toje pačioje patalpoje, iš vieno pastato į kitą toje pačioje namų valdoje, iš namo į kiemą ir pan. Tuo tarpu narkotinių medžiagų perkėlimas šiek tiek didesniais atstumais, pavyzdžiui iš gatvės į gatvę, į kitą miestą, jau laikoma narkotinių medžiagų gabenimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-624/2006,

101Nr. 2K-494/2010).

10223.

103Kaip matyti iš nuteistojo V. R. parodymų, taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apie narkotinių medžiagų atsiradimo jo gyvenamojo namo kieme ir šių medžiagų perdavimo P. M., R. J. ir A. M. aplinkybes, jis nuosekliai tvirtino, jog narkotines medžiagas juodame šiukšlių maiše į sodą šalia jo namo atvežė ispanas, kurio vardo jis nežino, maišą su narkotinėmis medžiagomis jis paėmė, nunešė į kiemą ir perdavė jo name apsistojusiam P. M.. Kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, analogiškas aplinkybes V. R. nurodė ir nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal P. M. ir R. J. apeliacinius skundus. Iš V. R. namuose tuo metu buvusių P. M. ir A. M. parodymų matyti, kad šiukšlių maišus su juose buvusiomis narkotinėmis medžiagomis automobiliu atvežė V. R.. R. J. parodė, kad narkotines medžiagas atvežė V. R., tačiau jis to nematė, tik girdėjo automobilio garsą. Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir tuo atveju, jeigu V. R. ir atvežė narkotines medžiagas savo automobiliu, kaip nurodė P. M. ir A. M., tačiau, kokį laiko tarpą V. R. turėjo narkotines medžiagas savo žinioje, jas laikė ir kokį atstumą šias medžiagas gabeno, byloje nenustatyta. Esant tokiems iš esmės prieštaringiems įvykyje tiesiogiai dalyvavusių asmenų parodymams, negalima daryti kategoriškos išvados, kad V. R. veiksmai, susiję su labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimu ir perdavimu P. M., atitinka jau aptartas narkotinių medžiagų laikymo ir gabenimo sąvokas pagal BK 260 straipsnį. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. R. perdavė P. M. narkotines medžiagas, visa tai įvyko jo namo kiemo teritorijoje. Tuo tarpu bylos duomenimis nepaneigti V. R. parodymai, kad narkotines medžiagas jam privežė prie namų nenustatytas asmuo. Kaip minėta, teismų praktikoje gabenimu nelaikoma narkotinių medžiagų perkėlimas iš vienos vietos į kitą nedideliais atstumais. Todėl šioje baudžiamojoje byloje nesant neginčytinų įrodymų, kad V. R. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) laikė bei gabeno, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias aplinkybes iš V. R. pareikšto kaltinimo pašalino.

10424.

105Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. R. pripažintas kaltu ir nuteistas ne tik už tai, kad turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, bet ir už tai, kad jas platino. Nuosprendžiu nustatyta, kad ši BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta alternatyvi veika, buvo padaryta neteisėtai perdavus iš tyrimo nenustatytų asmenų neteisėtai įgytą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kiekį P. M. neteisėtam gabenimui į Lietuvos Respubliką, tikslu jas platinti. BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Pagal teismų praktikoje kitokiu platinimu laikomas jų perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas ir pan. Teismų praktikoje narkotinių (ar psichotropinių) medžiagų platinimas suprantamas, kaip jų perleidimas tretiesiems asmenims, o ne kitiems nusikalstamos veikos bendrininkams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-296/2013, Nr. 2K-95-489-2018 ir kt.). Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. R. pagal išankstinį susitarimą su nusikalstamos veikos bendrininkais P. M. ir kitais asmenimis, įgijo ir perdavė pastarajam neteisėtai įgytas narkotines medžiagas, tikslu jas platinti Lietuvoje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. R. jokių kitų nusikalstamų veiksmų disponuojant narkotinėmis medžiagomis, neatliko, jam taip pat neinkriminuota ir jų kontrabanda. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į šias aplinkybės, nėra pagrindo pripažinti, kad V. R. įvykdytas narkotinių medžiagų perdavimas kitam nusikalstamos veikos bendrininkui vertintinas kaip narkotinių medžiagų platinimas. Todėl šis BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos alternatyvus požymis V. R. nustatytas nepagrįstai. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Esant išdėstytoms aplinkybėms, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies šalintinas V. R. inkriminuotas alternatyvus BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis – narkotinių medžiagų platinimas.

10625.

107Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su nuteistajam V. R. paskirta bausme, prašo iš skundžiamo nuosprendžio pašalinti V. R. nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir pripažinti nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką V. R. padarė dėl savanaudiškų paskatų. Taip pat prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė nuteistajam V. R. švelnesnę, nei numatyta įstatymo, bausmę.

10826.

109Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 62 straipsnyje ir BK 54 straipsnio 3 dalyje.

11027.

111V. R. padaryta nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad V. R. nesutikimas su tam tikromis faktinėmis aplinkybėmis nebuvo paneigtas, jo nesutikimas sietinas su veikos teisiniu įvertinimu bei šią aplinkybę laikė V. R. prisipažinimu ir gailesčiu bei pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaip minėta, prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, tvirtina, kad nuteistasis V. R. ikiteisminio tyrimo metu ir apygardos teisme nebuvo nuoširdus, o savo kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo pripažino formaliai, jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo nenuoseklūs.

11228.

113BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Taip pat turi būti nustatyta, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, t. y. pats pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-194-942/2017, Nr. 2K-334-699/2017 ir kt.). Be to, kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis parodo mažesnį jo pavojingumą ir suteikia teismui galimybę švelninti tokio asmens baudžiamąją atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 49/2014 ir kt.).

11429.

115Kaip teisingai savo apeliaciniame skunde nurodo prokuroras, V. R. parodymai viso bylos proceso metu nebuvo nuoseklūs. Nuteistasis V. R. nors ir neneigė P. M. prašymu suradęs Ispanijoje narkotines medžiagas ir jas perdavęs P. M., tačiau pasakodamas apie kitas esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes, susijusias su narkotinių medžiagų įgijimu, jų atgabenimu iki vietos, kur narkotinės medžiagos buvo sukrautos į automobilį, nuteistasis nebuvo nuoseklus. Be to apie prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi, kaip apie atsakomybę lengvinančią aplinkybę, buvimą sprendžiama ne vien pagal bendrus kaltininko pareiškimus (kurie gali būti formalūs) dėl kaltės pripažinimo ar gailėjimosi, o objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą: duotų parodymų (iki nuosprendžio priėmimo) turinį, kitais įrodymais nustatytus faktus, realias kaltininko pastangas bei norą sušvelninti dėl jo padarytos nusikalstamos veikos kilusius padarinius, kritišką, adekvatų savo elgesio vertinimą ir kt. Vertinant nuteistojo V. R. poziciją viso bylos proceso metu, nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį, priešingai – nutylėdamas tam tikras nusikaltimo padarymo aplinkybes, V. R. klaidino teismą bei bandė sumenkinti savo vaidmenį nusikaltimo padaryme. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas V. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. jog nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nustatė nepagrįstai.

11630.

117Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokuroras prašo pripažinti V. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir tai, jog nusikaltimą jis padarė dėl savanaudiškų paskatų. BK 60 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Tuo tarpu pagal galiojančią teisminę praktiką, BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė teismų yra pripažįstama tik tada, kai ji ne tik nėra nusikalstamos veikos požymis, bet ir tada, kai neišreiškia nusikalstamos veikos esmės. Dažniausiu pavyzdžiu, kai savanaudiškos paskatos išreiškia nusikalstamos veikos esmę, paprastai nurodomos BK 178, BK 180, BK 181 straipsniuose, t. y. nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Tačiau įstatymas tokių nusikalstamų veikų baigtinio sąrašo nenustato, o savanaudiškos paskatos gali išreikšti ir kitų, ne tik BK XXVIII skyriuje numatytų nusikalstamų veikų esmę. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padarytas alternatyviais veiksmais: neteisėtu labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimu, perdirbimu, įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, pardavimu ar kitokiu platinimu. Šio nusikaltimo objektyviajai pusei įgyvendinti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris bent vienas iš šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje numatytų veiksmų. Jau vien tai, kad įstatymas narkotinių medžiagų pardavimą numato kaip nusikaltimo sudėties požymį, rodo, jog savanaudiškos paskatos išreiškia šios nusikalstamos veikos esmę. BK 260 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo straipsnio dispozicijoje numatytos veikos atlikimo nereikalaujant padarinių atsiradimo. Tačiau tai nereiškia, kad savanaudiškos paskatos neišreiškia šios nusikalstamos veikos esmės. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad V. R. nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarė dėl savanaudiškų paskatų. Tačiau, remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad savanaudiškos paskatos šiuo atveju išreiškė padarytos nusikalstamos veikos esmę. Todėl nusikaltimo padarymą dėl savanaudiškų paskatų pripažinti nuteistojo V. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nėra pagrindo.

11831.

119Kaip minėta, prokuroras apeliaciniame skunde ginčija BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą V. R.. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-24-689/2019 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei BK 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Todėl ši nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę. Priešingai, pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl ši norma teismų praktikoje ir įgijo išimtinių aplinkybių statusą, taip bausmės skyrimą pabrėžiant ne kaip statišką, o labai dinamišką procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose

120Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-204-942/2015 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, jog BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo, t. y. teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas negali būti suprastas kaip išimtis, kuriai negalioja BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatos. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs ir tai, kad kiekvienoje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-449-942/2016, Nr. 2K-268-942/2017).

12132.

122Pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei V. R. paskirdamas švelnesnę, nei numatyta įstatymo, bausmę, šią išvadą motyvavo tuo, kad nusikaltimo organizatorius buvo ne V. R., o kitas asmuo, kurio veika jau įvertinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu; V. R. atliko tik vieną iš veiksmų, o pinigai narkotinių medžiagų įgijimui buvo atvežti iš Lietuvos; narkotinių medžiagų platinimas Lietuvoje realiai neįvyko, nes medžiagos buvo surastos, nuteistasis turi šeimą. Šios aplinkybės, pirmosios instancijos teismo vertinimu, rodo mažesnį padaryto nusikaltimo ir paties V. R. pavojingumą. Prokuroras apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje nustatytos aplinkybės nėra išimtinės pagal BK 54 straipsnio 3 dalį. V. R., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė labai sunkų nusikaltimą, kuriuo sukeliamas pavojus žmonių gyvybei ir sveikatai. Nors šiuo nuosprendžiu pripažįstama, kad V. R. veikė ne organizuota, o mažesnio pavojingumo – bendrininkų grupe neteisėtai įgyjant narkotines medžiagas, jo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo labai svarbus. Būtent, V. R. Ispanijos Karalystėje surado asmenį, iš kurio įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių, kurios organizuotos grupės narių buvo atgabentos į Lietuvos Respubliką, tikslu jas platinti. Ta aplinkybė, kad V. R. įgytos ir kitiems nusikalstamos veikos bendrininkams perduotos narkotinės medžiagos Lietuvoje nebuvo išplatintos, nerodo mažesnio nuteistojo padarytos veikos pavojingumo, nes narkotines medžiagas gabenę asmenys buvo sulaikyti ir minėtas medžiagas surado bei paėmė policijos pareigūnai. Vertinant V. R. asmenybę charakterizuojančius duomenis, atsižvelgtina į tai, kad V. R. praeityje teistas (teistumas išnykęs), niekur nedirba. Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad V. R. turi šeimą nėra išskirtinė, ši aplinkybė yra elementari, būdinga daugeliui asmenų, todėl taip pat nelaikytina aplinkybe, rodančia mažesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą.

12333.

124Nepagrįstas yra ir pirmosios instancijos teismo argumentas, kad viena priežasčių, dėl kurios svarstytinas V. R. skiriamos bausmės dydžio atitikimas teisingumo ir protingumo principams, yra aplinkybė, jog organizuotos grupės nariui – R. J. paskirta bausmė Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi buvo sumažinta. Kiekvieno nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltės, veikos kvalifikavimo, o taip pat ir bausmės skyrimo klausimai sprendžiami individualiai, įvertinus visas bylos aplinkybes. Todėl bausmės sušvelninimas R. J. negali būti pagrindu švelninti bausmę ir V. R.. Tokiu atveju turi būti įvertinta aplinkybių, numatytų BK 54 straipsnio 2 dalyje visuma, ir tik tada kiekvienam nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirta bausmė, atitinkanti jo asmenybės pavojingumą ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad R. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Šioje byloje nuteistasis V. R. kaltu neprisipažino, keitė parodymus, stengėsi sumenkinti savo vaidmenį nusikaltimo padaryme, todėl prisipažinimas ir nuoširdus gailestis, kaip atsakomybė lengvinanti aplinkybė (numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte), šiame nuosprendyje panaikinta.

12534.

126Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl mažesnio nuteistojo V. R. asmenybės pavojingumo ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, vertinant jas teisingumo principo užtikrinimo ir pažeistų vertybių svarbos kontekste, taip pat į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, darytina išvada, kad taikyti V. R. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnę nei numatyta baudžiamojo įstatymo bausmę, nėra pagrindo. Kita vertus, aptartų bausmės paskyrimui reikšmingų aplinkybių visuma, atsižvelgiant ir į tai, kad šiuo nuosprendžiu šalinamas ir vienas iš inkriminuotų alternatyvių nusikalstamos veikos požymių – narkotinių medžiagų platinimas bei pripažįstama, kad V. R. veikė mažesnio pavojingumo bendrininkų grupe, leidžia nuteistajam skirti minimalią BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

127Dėl turto konfiskavimo

12835.

129Prokuroras apeliaciniame skunde prašo konfiskuoti iš V. R. 3 000 Eur kaip pinigus, gautus iš nusikalstamos veikos. Tuo tarpu, nuteistojo V. R. gynėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamo nuosprendžio dalį, kurioje iš V. R. konfiskuoti 500 Eur, kaip pinigai, gauti iš nusikalstamos veikos. Be to, su šia pirmosios instancijos teismo išvada savo apeliaciniame skunde nesutinka ir nuteistasis V. R..

13036.

131Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 straipsnį, kuriame nustatyta, kad nuosavybė neliečiama, ne kartą yra konstatavęs, jog pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymo ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Tačiau ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Lietuvos Resublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. liepos 5 d., 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100-222/2015).

13237.

133Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kurios turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu laikomas Baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

13438.

135Bylos duomenimis – paties nuteistojo V. R. bei P. M. parodymais nustatyta, kad P. M. davė V. R. 500 Eur. Tiek V. R., tiek P. M. pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad P. M. sumokėjo 500 Eur V. R. už tai, jog priėmė pas save pagyventi. Ikiteisminio tyrimo metu P. M. parodė, kad V. R. davė 500 Eur už narkotikus, nes buvo sutarę, jog už kiekvieną V. R. surastą narkotinių medžiagų kilogramą, sumokės jam po 100 Eur. Aplinkybę, kad P. M. davė V. R. nemažą pluoštą pinigų, sakydamas, jog čia ir jo dalis, nurodė ir R. J.. Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją R. J. parodė, kad P. M. visų akivaizdoje padavė V. R. pinigus, iš kurių V. R. turėjo pasiimti 3 000 Eur sau, o už likusius nupirkti narkotikų. Pažymėtina, kad išskyrus minėtus R. J. parodymus, kitų įrodymų, patvirtinančių, jog P. M. davė 3 000 Eur V. R., byloje nėra. Kaip jau minėta, paties V. R. bei P. M. parodymais nustatyta, kad V. R. iš P. M. gavo 500 Eur. Tai, kad 500 Eur buvo perduoti už V. R. surastas ir perduotas narkotines medžiagas, ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir pats P. M.. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog V. R. 500 Eur gavo iš nusikalstamos veikos, todėl pagrįstai pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, šią sumą iš nuteistojo konfiskavo. Nesant neginčytinų duomenų, patvirtinančių, kad V. R. iš P. M. už narkotines medžiagas gavo 3 000 Eur, prokuroro prašymas konfiskuoti iš nuteistojo V. R. 3 000 Eur, negali būti tenkinamas.

136Dėl ekstradicijos išlaidų

13739.

138Nuteistasis V. R. apeliaciniame skunde nurodo visą eilę procesinių pažeidimų, kurie jo vertinimu, buvo padaryti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nuteistojo teigimu, nepagrįstai buvo išduotas Europos arešto orderis, kurio pagrindu jis buvo išduotas Lietuvai, todėl ir ekstradicijos išlaidos skundžiamu pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu priteistos nepagrįstai.

13940.

140Remiantis skundžiamu nuosprendžiu matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo V. R. priteisė 2 126,38 Eur ekstradicijos išlaidų Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Šių išlaidų sumą patvirtina ir byloje pateikti Policijos departamento dokumentai (t. 9, b. l. 55–56).

14141.

142Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą, proceso išlaidas sudaro ne tik šio straipsnio 1–5 punktuose numatytos išlaidos, bet ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su įtariamojo atgabenimu iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką baudžiamajam persekiojimui vykdyti, paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo tais atvejais, kai pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes galima konstatuoti, kad po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5/2005, Nr. 2K-191/2006, Nr. 2K-210/2011, Nr. 2K-321/2013 ir kt.).

14342.

144Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei atsižvelgęs į apelianto skunde nurodytas aplinkybes, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas V. R. ekstradicijos išlaidas nepagrįstai pripažino proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 6 punktas) ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, priteisė iš nuteistojo 2 126,38 Eur (BPK 105 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Gedgaudo Norkūno 2017 m. lapkričio 24 d. nutarimu V. R. buvo pripažintas įtariamuoju (t. 8, b. l. 150–151). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi įtariamajam V. R. buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 8, b. l. 158–160). 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu paskelbta įtariamojo V. R. paieška (t. 8, b. l. 162–163). 2018 m. sausio 4 d. išduotas Europos arešto orderis V. R. (t. 8, b. l. 170). 2018 m. vasario 5 d. V. R. pagal Europos arešto orderį buvo sulaikytas Ispanijos Karalystėje ir 2018 m. gegužės 9 d. pristatytas į Lietuvos Respubliką.

14543.

146Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad šiuo atveju, ekstradicijos išlaidos negali būti pripažintos proceso išlaidomis, nes jos atsirado ne dėl nuteistojo V. R. sąmoningų veiksmų. Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, V. R. nuolat gyveno Ispanijos Karalystėje, o ne slapstėsi, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tai patvirtina byloje esantys namo nuomos dokumentai (t. 4, b. l. 105–200). Be to, nagrinėjamoje byloje nėra jokių patvirtinančių duomenų, kad V. R. būtų tinkamai informuotas apie jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, ar apie paskelbtą jo paiešką. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo skundžiamo nuosprendžio dalis, kurioje valstybės patirtas išlaidas, susijusias su V. R. pargabenimu į Lietuvos Respubliką, pripažino proceso išlaidomis ir iš nuteistojo priteisė Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, naikinama.

147Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 3 punktu,

Nutarė

148Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nuosprendį pakeisti.

149Panaikinti V. R. pripažintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

150Panaikinti V. R. nusikalstamą veiką kvalifikuojančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas organizuota grupe.

151Pripažinti V. R. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe.

152Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad V. R. platino labai didelį kiekį narkotinių medžiagų.

153Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. R. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams šešiems mėnesiams.

154V. R. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės atėmimo bausmę dešimčiai metų. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

155Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš V. R. priteista Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2 126,38 Eur ekstradicijos išlaidoms atlyginti.

156Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės... 4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir... 5. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš V. R. konfiskuoti 500 Eur.... 6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 7. I.... 8. Bylos esmė... 9. 1.... 10. V. R. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe,... 11. 1.1.... 12. 2015 m. pirmoje pusėje, Ispanijos Karalystėje, V. R. ir P. M. (kuris... 13. 1.2.... 14. Vėliau, 2015 m. rugsėjį, susitikimų, telefoninių pokalbių ir... 15. 1.3.... 16. Vėliau, 2015 m. spalį, name, esančiame El Soto 1 zonoje, 27 žemės sklype,... 17. 1.4.... 18. Vėliau, 2015 m. spalio 5 d. ir 2015 m. spalio 6 d., veikdami pagal parengtą... 19. 2.... 20. V. R. buvo kaltinamas ir tuo, kad pirmiau nustatytomis nusikalstamos veikos... 21. II.... 22. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai... 23. 3.... 24. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir... 25. 3.1.... 26. Apeliaciniame skunde prokuroras cituoja teismų praktiką (Lietuvos... 27. 3.2.... 28. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos... 29. 3.3.... 30. Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje... 31. 3.4.... 32. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas... 33. 3.5.... 34. Prokuroras pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas V. R.... 35. 3.6.... 36. Apelianto vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad... 37. 4.... 38. Apeliaciniame skunde prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 39. 5.... 40. Nuteistojo V. R. gynėjas advokatas Marius Zabita apeliaciniame skunde prašo... 41. 5.1.... 42. Gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje... 43. 5.2.... 44. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nagrinėjamoje byloje neįrodyta, jog 2015... 45. 5.3.... 46. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis V. R.... 47. 5.4.... 48. Gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš nuteistojo V.... 49. 6.... 50. Nuteistasis V. R. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m.... 51. 6.1.... 52. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmiausia buvo nepagrįstai ieškomas pagal... 53. 6.2.... 54. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo atsižvelgti ir į tai, kad... 55. 6.3.... 56. Nuteistojo vertinimu, pirmosios instancijos teismo teisiamųjų posėdžių... 57. 6.4.... 58. Apeliantas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje prie charakterizuojamos... 59. 6.5.... 60. Nuteistasis V. R. skunde taip pat teigia, kad nei P. M., nei kitų nuteistųjų... 61. 6.6.... 62. Apeliantas tvirtina, kad P. M. sumokėjo jam 500 Eur už apgyvendinimą... 63. 6.7.... 64. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam priteisė... 65. 6.8.... 66. Apeliaciniame skunde V. R. prašo apeliacinio proceso metu apklausti liudytojus... 67. 7.... 68. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašo Lietuvos... 69. 8.... 70. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir... 71. III.... 72. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 73. 9.... 74. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nuosprendis keistinas dėl... 75. 10.... 76. Nuteistasis V. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu... 77. 11.... 78. Nuteistojo V. R. apeliacinio skundo argumentai, susiję su ikiteisminio tyrimo... 79. 12.... 80. Nuteistojo V. R. gynėjas apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos... 81. 13.... 82. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika... 83. 14.... 84. Atsižvelgiant į bendrininkų tarpusavio susitarimo pobūdį, jų ryšius,... 85. 15.... 86. Iš nuteistojo V. R. parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, kad P. M.... 87. 16.... 88. Iš esmės analogiškus parodymus apie įvykio aplinkybes apklausiamas... 89. 17.... 90. Nusatatant V. R. bendrininkavimo formą vertinami ir byloje atliktų... 91. 18.... 92. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti nusikalstamoje veikoje dalyvavusių... 93. 19.... 94. Sprendžiant dėl V. R. priklausymo organizuotai grupei atsižvelgtina ir į... 95. 20.... 96. Kaip matyti iš bylos duomenų, V. R. buvo pareikštas kaltinimas ne tik... 97. 21.... 98. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nusikalstamai neteisėtas disponavimas labai... 99. 22.... 100. Laikymas pagal BK 260 straipsnį – tai psichotropinių ar narkotinių... 101. Nr. 2K-494/2010).... 102. 23.... 103. Kaip matyti iš nuteistojo V. R. parodymų, taip pat ir bylą nagrinėjant... 104. 24.... 105. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. R. pripažintas kaltu ir... 106. 25.... 107. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su nuteistajam V. R. paskirta bausme,... 108. 26.... 109. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik... 110. 27.... 111. V. R. padaryta nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų... 112. 28.... 113. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė... 114. 29.... 115. Kaip teisingai savo apeliaciniame skunde nurodo prokuroras, V. R. parodymai... 116. 30.... 117. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokuroras prašo pripažinti V. R.... 118. 31.... 119. Kaip minėta, prokuroras apeliaciniame skunde ginčija BK 54 straipsnio 3... 120. Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-204-942/2015 ir kt.). Pažymėtina... 121. 32.... 122. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas... 123. 33.... 124. Nepagrįstas yra ir pirmosios instancijos teismo argumentas, kad viena... 125. 34.... 126. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, apeliacinės... 127. Dėl turto konfiskavimo... 128. 35.... 129. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo konfiskuoti iš V. R. 3 000 Eur kaip... 130. 36.... 131. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos... 132. 37.... 133. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio... 134. 38.... 135. Bylos duomenimis – paties nuteistojo V. R. bei P. M. parodymais nustatyta,... 136. Dėl ekstradicijos išlaidų... 137. 39.... 138. Nuteistasis V. R. apeliaciniame skunde nurodo visą eilę procesinių... 139. 40.... 140. Remiantis skundžiamu nuosprendžiu matyti, kad pirmosios instancijos teismas... 141. 41.... 142. Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą, proceso išlaidas sudaro ne tik šio... 143. 42.... 144. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei... 145. 43.... 146. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nustatytas aplinkybes... 147. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 148. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nuosprendį pakeisti.... 149. Panaikinti V. R. pripažintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą... 150. Panaikinti V. R. nusikalstamą veiką kvalifikuojančią ir atsakomybę... 151. Pripažinti V. R. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60... 152. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad V. R. platino... 153. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. R. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį,... 154. V. R. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės atėmimo bausmę... 155. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš V. R. priteista Policijos... 156. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....