Byla 1A-1-449/2019
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Lino Žukausko, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Kančauskienei, gynėjams advokatams Silvai Mardosaitei, Leonorai Vasiliauskienei, Aleksandrui Palamarčukui, Danguolei Elenai Mikalauskaitei, Artūrui Baužai, Daniui Svirinavičiui, Benediktui Paulauskui, Faustui Vrubliauskui, Mariui Šriupšai, nuteistojo juridinio asmens UAB „J“ atstovui advokatui Gediminui Skaisčiui, specialistui Kazimierui Saržickui, nuteistiesiems D. P., D. P., A. S., G. V., G. L., V. Č., Č. N., G. P.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. P., D. P., A. S., G. V., G. L., V. Č., Č. N. ir Č. N. gynėjos, G. P. gynėjo ir UAB „ J“ atstovo advokato Gedimino Skaisčio apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

3D. P. nuteistas:

4-

5pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „I“ didelės vertės turto 158.252,16 Lt įgijimo apgaule, per UAB „G“ realizavus 26.400 vnt. falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

6-

7pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „G“ vardu realizuoto UAB „I“ 26.400 vnt. falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“) laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

8-

9pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (dėl iš UAB „I“ gautų 158.252,16 Lt legalizavimo UAB „G“) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

10Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus bausmių dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė D. P. paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

11Vadovaujantis BK 72 straipsniu, nuspręsta iš nuteistojo D. P. konfiskuoti 210 Lt, paimtus asmens kratos metu, ir kompiuterio „Dell“ sisteminį bloką.

12D. P. nuteistas:

13-

14pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „I“ didelės vertės turto 158.252,16 Lt įgijimo apgaule, per UAB „G“ realizavus UAB „I“ 26.400 vnt. falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

15-

16pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „G“ vardu realizuoto UAB „I“ 26.400 vnt. falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

17-

18pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „I“ didelės vertės turto – 391.533,91 Lt įgijimo apgaule, per UAB „J“ realizavus UAB „I“ 32.340 vnt. falsifikuoto šampūno „Head&Shoulders”) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

19-

20pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „J“ vardu realizuoto UAB „I“ 32.340 vnt. falsifikuoto šampūno „Head&Shoulders”) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

21-

22pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (dėl iš UAB „I“ gautų 391.533,91 Lt legalizavimo UAB „J“ veikloje) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

23-

24pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti UAB „I“ priklausiusį didelės vertės turtą – 100.705,92 Lt, per UAB „J“ pateikus realizuoti UAB „I“ 16.800 vnt. falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

25-

26pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „J“ vardu pateikto realizuoti UAB „I“ falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“ 16.800 vnt.) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

27Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus bausmių dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė D. P. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

28Vadovaujantis BK 72 straipsniu, nuspręsta iš nuteistojo D. P. konfiskuoti 30.700 Lt, priklausančius D. P., paimtus iš D. U., 1900 Lt ir 40 Eur, paimtus asmens kratos metu, taip pat kompiuterius „DELL“, CN-0X2034-48643-41-U-5863, „DELL“, CN-0JF242-48643-691-0347, ir laikmeną „USB“, Patent Nr. 122259.

29A. S. nuteistas:

30-

31pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl Lenkijos įmonės „K. T. D. K.“ didelės vertės turto – 29.184 Eur (100.766,52 Lt) įgijimo apgaule, per UAB „B“ realizavus 25.600 vnt. falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

32-

33pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „B“ vardu pateikto realizuoti Lenkijos Respublikos įmonei „K. T. D. K.“ falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“ 25.600 vnt.) laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

34-

35pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamu sukčiavimo būdu gautų „B“ lėšų legalizavimo nuslepiant pinigus UAB „D“ sąskaitoje) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

36-

37pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „B“ didelės vertės turto iššvaistymo) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

38Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus bausmių dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė A. S. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, į paskirtą bausmę įskaitytas A. S. sulaikymo ir suėmimo laikotarpis nuo 2007 m. gegužės 31 d. iki 2007 m. birželio 29 d.

39Vadovaujantis BK 75 straipsniu, 72 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant sumokėti 10 MGL dydžio (376,6 Eur) nukentėjusiųjų fondui, taip pat A. S. paskirta baudžiamoji poveikio priemonė – iš jo konfiskuoti 80 Lt, paimtus asmens kratos metu.

40G. V. nuteistas:

41-

42pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „R“ didelės vertės turto 141.564,6 Lt, įgijimo apgaule, per UAB „B“ realizavus 31.992 vnt. falsifikuoto šampūno „Head&Shoulders”) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

43-

44pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „B“ vardu pateikto realizuoti UAB „R“ falsifikuoto šampūno „Head&Shoulders“ 31.992 vnt.) laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

45-

46pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „B“ didelės vertės turto pasisavinimo) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

47Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus bausmių dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė G. V. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

48G. L. nuteistas:

49-

50pagal 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „I“ didelės vertės turto 158.252,16 Lt įgijimo apgaule, per UAB „G“ realizavus 26.400 vnt. falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

51-

52pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „G“ vardu realizuoto UAB „I“ 26.400 vnt. falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“) laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

53-

54pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (dėl iš UAB „I“ per UAB „G“ gautų 158.252,16 Lt legalizavimo UAB „R“) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

55-

56pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „I“ didelės vertės turto – 391.533,91 Lt įgijimo apgaule, per UAB „J“ realizavus 32.340 vnt. falsifikuoto šampūno „Head&Shoulders”) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

57-

58pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „J“ vardu realizuoto UAB „I“ 32.340 vnt. falsifikuoto šampūno „Head&Shoulders”) laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

59-

60pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (dėl iš UAB „I“ per UAB „J“ gautų 391.533,91 Lt legalizavimo UAB „R“) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

61-

62pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti UAB „I“ priklausiusį didelės vertės turtą – 100.705,92 Lt, per UAB „J“ pateikus realizuoti UAB „I“ 16.800 vnt. falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

63-

64pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „J“ vardu pateikto realizuoti UAB „I“ falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“ 16.800 vnt.) laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

65-

66pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „R“ didelės vertės turto 141.564,6 Lt, įgijimo apgaule, per UAB „B“ realizavus 31.992 vnt. falsifikuoto šampūno „Head&Shoulders”) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

67-

68pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „B“ vardu pateikto realizuoti UAB „Ri“ falsifikuoto šampūno „Head&Shoulders“ 31.992 vnt.) laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

69-

70pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl Lenkijos įmonės „K. T. D. K.“ didelės vertės turto – 29.184 Eur (100.766,52 Lt) įgijimo apgaule, per UAB „B“ realizavus 25.600 vnt. falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

71-

72pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „B“ vardu pateikto realizuoti Lenkijos Respublikos įmonei „K. T. D. K.“ falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“ 25.600 vnt.) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

73-

74pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (dėl dėl nusikalstamu sukčiavimo būdu gautų „B“ lėšų legalizavimo nuslepiant pinigus UAB „D“ sąskaitoje) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

75Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus bausmių dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė G. L. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

76Č. N. nuteistas:

77-

78pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „R“ didelės vertės turto 141.564,6 Lt, įgijimo apgaule, per UAB „B“ realizavus 31.992 vnt. falsifikuoto šampūno „Head&Shoulders”) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

79-

80pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „B“ vardu pateikto realizuoti UAB „Ri“ falsifikuoto šampūno „Head&Shoulders“ 31.992 vnt.) laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

81-

82pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl Lenkijos įmonės „K. T. D. K.“ didelės vertės turto – 29.184 Eur (100.766,52 Lt) įgijimo apgaule, per UAB „B“ realizavus 25.600 vnt. falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

83-

84pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „B“ vardu pateikto realizuoti Lenkijos Respublikos įmonei „K. T. D. K.“ falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“ 25.600 vnt.) laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

85Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus bausmių dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė Č. N. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

86Vadovaujantis BK 72 straipsniu, nuspręsta iš nuteistojo Č. N. konfiskuoti 5320 Lt, paimtus asmens kratos metu.

87G. P. nuteistas:

88-

89pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl Lenkijos įmonės „K. T. D. K.“ didelės vertės turto – 29.184 Eur (100.766,52 Lt) įgijimo apgaule, per UAB „B“ realizavus 25.600 vnt. falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

90-

91pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „B“ vardu pateikto realizuoti Lenkijos Respublikos įmonei „K. T. D. K.“ falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“ 25.600 vnt.) laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

92-

93pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „B“ didelės vertės turto pasisavinimo) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

94Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus bausmių dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė G. P. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

95V. Č. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamu sukčiavimo būdu gautų „B“ lėšų legalizavimo nuslepiant pinigus UAB „D“ sąskaitoje) laisvės atėmimu 1 (vieneriems metams) ir 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

96Juridinis asmuo UAB „J“ nuteistas:

97-

98pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „I“ didelės vertės turto – 391.533,91 Lt įgijimo apgaule, per UAB „J“ realizavus 32.340 vnt. falsifikuoto šampūno „Head&Shoulders”);

99-

100pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 204 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „J“ vardu realizuoto UAB „I“ 32.340 vnt. falsifikuoto šampūno „Head&Shoulders”), pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (dėl iš UAB „I“ gautų 391.533,91 Lt legalizavimo), pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti UAB „I“ priklausiusį didelės vertės turtą – 100.705,92 Lt, per UAB „J“ pateikus realizuoti UAB „I“ 16.800 vnt. falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“), pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 204 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „J“ vardu pateikto realizuoti UAB „I“ falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“ 16.800 vnt.) juridinio asmens likvidavimo bausme.

101Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteisti juridiniai asmenys UAB „B“, UAB „G“, UAB „R“. Dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

102Baudžiamoji byla D. P. pagal BK 203 straipsnio 2 dalį, D. P. pagal BK 203 straipsnio 2 dalį, A. S. pagal BK 203 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, G. V. pagal BK 203 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Respublikos 2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X – 511, įsigaliojusią 2006 m. vasario 11 d. (Žin., 2006, Nr. 17 – 605), redakciją), 300 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Respublikos 2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X – 511, įsigaliojusią 2006 m. vasario 11 d. (Žin., 2006, Nr. 17 – 605), redakciją), 222 straipsnio 1 dalį, G. L. pagal BK 203 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, V. Č. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį nutraukta, nes suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

103Iš nuteistųjų D. P., D. P., G. L., juridinių asmenų UAB „G“, UAB „J“, nukreipiant į nuteistiesiems nuosavybės teise priklausantį turtą, kuriam buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, solidariai priteista 300.945,28 Lt turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui UAB „I“.

104Iš nuteistųjų G. L., Č. N., G. P., A. S., V. Č., juridinių asmenų UAB „B“, UAB „D“, nukreipiant į nuteistiesiems nuosavybės teise priklausantį turtą, kuriam buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, solidariai priteista 29.184 Eur turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui Lenkijos Respublikos įmonei „K. T. D. K.“.

105Iš nuteistųjų G. L., G. V., Č. N., juridinio asmens UAB „B“, nukreipiant į nuteistiesiems nuosavybės teise priklausantį turtą, kuriam buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, solidariai priteista 62.797,50 Lt turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui UAB „R“.

106Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

1071. Pirmosios instancijos teismas nuteistuosius pripažino kaltais padarius tokias nusikalstamas veikas.

1082.1. D. P., veikdamas organizuota grupe, apgaule įgijo svetimą didelės vertės turtą: D. P., nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio būdamas D. P. vadovaujamos organizuotos grupės, susidedančios iš D. P., D. P. ir G. L., suburtos sunkiam nusikaltimui – svetimo didelės vertės turto įgijimui apgaule, realizuojant didelį nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekį, daryti nariu – vykdytoju, nuo 2005 m. vasario 18 d. būdamas UAB „G“ (įmonės kodas 123577211, registruota adresu A. M. a. 7-16, Vilniuje), akcininku ir direktoriumi, veikdamas bendru organizuotos grupės tikslu – apgaule įgyti juridinio asmens UAB „G“ naudai svetimą – UAB „I“ didelės vertės turtą, 2006 m. rugsėjo mėnesį tyrimo metu nenustatytą dieną sutiko su D. P. pasiūlymu dalyvauti nusikalstamoje veikoje parduodant Lietuvos Respublikos ūkio subjektams falsifikuotas prekes – vandens minkštiklį „Calgon“, kuriomis disponavo G. L. vadovaujama priedangos įmonė UAB „R“, turint tikslą apsunkinti sąžiningo prekių įgijėjo galimybes ginti savo teises bei imituojant sąžiningą minėtų prekių apyvartą per tarpinę D. P. vadovaujamą priedangos įmonę UAB „G“. Vykdant šį sumanymą, G. L. ir D. P., pasiskirstę vaidmenimis, atliko parengiamuosius nusikalstamos veikos veiksmus: D. P., nuslėpdamas faktą, kad vandens minkštiklis „Calgon“ yra falsifikuotas, pasiūlė šias prekes įsigyti UAB „I“ atstovams, o G. L. užsakė transportą minėtų prekių pristatymui iš sandėlių, esančių Europos pr. 77, Kaune, kuriais naudojosi UAB „R“ į UAB „I“ naudojamus sandėlius, esančius Metalo g. 2a/7, Vilniuje. Atlikus šiuos veiksmus, D. P. nurodė D. P. ir G. L. UAB „G“ vardu įforminti fiktyvius sandorius, pagal kuriuos D. P. vadovaujama UAB „G“ iš G. L. vadovaujamos UAB „R“ tariamai įsigys prekes – falsifikuotą vandens minkštiklį „Calgon“ ir tariamai parduos šias prekes UAB „I“, žinodami, kad tikrosios šio sandorio šalys yra UAB „R“ ir UAB „I“, o D. P. vadovaujama įmonė UAB „G“ šiame sandoryje dalyvaus kaip priedanga tikslu gauti iš UAB „I“ pinigines lėšas atsiskaitant už falsifikuotas prekes ir tikslu nuslepiant dalį šių lėšų, pervesti jas į UAB „R“ sąskaitą, imituojant atsiskaitymą už jas. D. P., vykdydamas D. P. nurodymą, žinodamas, kad tiekiamos prekės – vandens minkštiklis „Calgon“ yra falsifikuotos, nutylėdamas šią esminę aplinkybę nuo UAB „I“ atstovų, piktnaudžiaudamas jų pasitikėjimu, 2006-10-24 pagal PVM sąskaitą – faktūrą serijos GERNA Nr. 0000429, įformino 26.400 vnt. vandens minkštiklio „Calgon“ pardavimą UAB „I“, atstovaujamai direktoriaus D. U.. UAB „I“ atstovai, atsiskaitydami už minėtas prekes, į UAB „G“ sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banke „Hansabankas“ (dabar – „Swedbank“), kurioje esančiomis lėšomis disponavo D. P., pervedė 158.252,16 Lt: 2006-10-26 mokėjimo pavedimu pervedė 100.000 Lt, 2006-10-27 mokėjimo pavedimu – 25.000 Lt bei 2006-10-31 mokėjimo pavedimais – 24.500 Lt ir 8752,16 Lt. Tokiu būdu D. P., veikdamas D. P. suburta ir vadovaujama organizuota grupe kartu su G. L. ir D. P., piktnaudžiaudamas UAB „I“ atstovų pasitikėjimu, nutylėdamas esminę reikšmę jų apsisprendimui įsigyti prekes turėjusią aplinkybę, kad įsigyjamos prekės – vandens minkštiklis „Calgon“ yra falsifikuotos, apgaule kito asmens – UAB „G“ naudai įgijo 158.252,16 Lt svetimo, UAB „I“ priklausančio didelės vertės turto, tuo padarydamas UAB „I“ 158.252,16 Lt turtinės žalos. D. P. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. redakcija).

1092.2.Taip pat jis, veikdamas organizuota grupe, pateikė realizuoti didelį prekių kiekį, pažymėtą svetimu prekių ženklu, padarydamas didelės turtinės ir neturtinės žalos: D. P., nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio būdamas D. P. vadovaujamos organizuotos grupės, susidedančios iš D. P., D. P. ir G. L., suburtos sunkiam nusikaltimui – svetimo didelės vertės turto įgijimui apgaule, realizuojant didelį nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekį, daryti nariu – vykdytoju, nuo 2005 m. vasario 18 d. būdamas UAB „G“ (įmonės kodas 123577211, registruota adresu A. M. a. 7-16, Vilniuje), akcininku ir direktoriumi, veikdamas bendru organizuotos grupės tikslu – apgaule įgyti juridinio asmens UAB „G“ naudai svetimą – UAB „I“ didelės vertės turtą, 2006 m. rugsėjo mėnesį tyrimo metu nenustatytą dieną sutiko su D. P. pasiūlymu dalyvauti nusikalstamoje veikoje parduodant Lietuvos Respublikos ūkio subjektams falsifikuotas prekes – vandens minkštiklį „Calgon“, kuriomis disponavo G. L. vadovaujama priedangos įmonė UAB „R“, turint tikslą apsunkinti sąžiningo prekių įgijėjo galimybes ginti savo teises bei imituojant sąžiningą minėtų prekių apyvartą per tarpinę D. P. vadovaujamą priedangos įmonę UAB „G“. D. P., žinodamas, kad organizuotos grupės nario G. L. vadovaujama UAB „R“ disponuoja falsifikuotomis prekėmis – vandens minkštikliu, kuris, neturint Nyderlandų įmonės „RECKITT BENCKISER NV“ leidimo, pažymėtas šiai įmonei priklausančiu prekių ženklu „Calgon“ bei kurio apipavidalinimas (žymėjimas, dizainas, pakuotės) bei turinys neatitinka teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamų reikalavimų, veikdamas organizuota grupe su D. P. ir G. L., 2006-10-24 pateikė realizuoti didelį šių prekių kiekį, parduodamas 26.400 vnt. 500 g talpos pakuočių, kurių originalo vertė – 271.920 Lt, UAB „I“ pagal 2006-10-24 sąskaitą faktūrą serijos GERNA Nr. 0000429. UAB „I“, atsiskaitydama už pateiktas prekes, 2006-10-26 mokėjimo pavedimu pervedė į UAB „G“ sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banke „Hansabankas“ (dabar – „Swedbank“) 100.000 Lt, 2006-10-27 mokėjimo pavedimu – 25.000 Lt bei 2006-10-31 mokėjimo pavedimu – 24.500 Lt ir 8752,16 Lt – viso 158.252,16 Lt. Tokiu būdu D. P., dalyvaudamas D. P. suburtoje ir vadovaujamoje organizuotoje grupėje kartu su D. P. bei G. L., pateikdamas realizuoti didelį svetimų prekių ženklu pažymėtų prekių kiekį, padarė Nyderlandų įmonei „RECKITT BENCKISER NV“ didelę, 271.920 Lt dydžio turtinę bei didelę neturtinę žalą, pasireiškusią žinomo prekės ženklo „Calgon“ prestižo sumenkinimu bei didelę, 158.252,16 Lt dydžio turtinę žalą UAB „I“. D. P. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 204 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX – 2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. (Žin., 2004, Nr. 108 – 4030) redakcija).

1102.3.Taip pat jis, siekdamas nuslėpti ir įteisinti pinigus, įgytus nusikalstamu būdu, atliko su jais susijusias finansines operacijas bei panaudojo juos ūkinėje komercinėje veikloje: D. P., nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio būdamas D. P. vadovaujamos organizuotos grupės, susidedančios iš D. P., D. P. ir G. L., suburtos sunkiam nusikaltimui – svetimo didelės vertės turto įgijimui apgaule, realizuojant didelį nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekį, daryti nariu – vykdytoju, nuo 2005 m. vasario 18 d. būdamas UAB „G“ (įmonės kodas 123577211, registruota adresu A. M. a. 7-16, Vilniuje), akcininku ir direktoriumi, veikdamas bendru organizuotos grupės tikslu – apgaule įgyti juridinio asmens UAB „G“ naudai svetimą – UAB „I“ didelės vertės turtą, 2006 m. rugsėjo mėnesį tyrimo metu nenustatytą dieną sutiko su D. P. pasiūlymu dalyvauti nusikalstamoje veikoje parduodant Lietuvos Respublikos ūkio subjektams falsifikuotas prekes – vandens minkštiklį „Calgon“, kuriomis disponavo G. L. vadovaujama priedangos įmonė UAB „R“, turint tikslą apsunkinti sąžiningo prekių įgijėjo galimybes ginti savo teises bei imituojant sąžiningą minėtų prekių apyvartą per tarpinę D. P. vadovaujamą priedangos įmonę UAB „G“. D. P., vykdydamas D. P. nurodymą, žinodamas, kad tiekiamos prekės – vandens minkštiklis „Calgon“ yra falsifikuotos, nutylėdamas šią esminę aplinkybę nuo UAB „I“ atstovų, 2006-10-24 pagal PVM sąskaitą-faktūrą, serijos GERNA Nr. 0000429 pardavė UAB „I“, atstovaujamai direktoriaus D. U., 26.400 vnt. falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“ kaip tikras. UAB „G“ iš šios nusikalstamos veikos gavo 158.252,16 Lt, kuriuos UAB „I“, atsiskaitydama už minėtas prekes laikotarpiu nuo 2006-10-26 iki 2006-10-31 pervedė į UAB „G“ sąskaitą: 2006-10-26 mokėjimo pavedimu pervedė į UAB „G“ sąskaitą ( - ), esančią AB banke „Hansabankas“ (dabar – „Swedbank“) 100.000 Lt, 2006-10-27 mokėjimo pavedimu – 25.000 Lt bei 2006-10-31 mokėjimo pavedimu – 24.500 Lt ir 8752,16 Lt – viso 158.252,16 Lt. D. P., žinodamas, kad UAB „G“ 158.252,16 Lt gavo iš nusikalstamos veikos - sukčiavimo, siekdamas nuslėpti šiuos žinomai nusikalstamu būdu įgytus pinigus priedangos įmonės UAB „R“, vadovaujamos G. L., sąskaitoje, bei įteisinti juos, imituojant atsiskaitymą su UAB „R“ už prekes, atliko finansinę operaciją su dalimi šių piniginių lėšų: 2006-10-26 mokėjimo pavedimu pervedė 100.000 Lt į priedangos įmonės – UAB „R“, vadovaujamos G. L. (įmonės kodas 300108281, registruota adresu Ž g. 31, Kaunas), sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „SEB“ banke, Gedimino pr. 12, Vilniuje, tariamai atsiskaitydamas pagal PVM sąskaitą – faktūrą serijos RIT Nr. 00101 už vandens minkštiklį „Calgon“. Disponuodamas likusiomis piniginėmis lėšomis – 58.252,16 Lt, gautais iš UAB „I“ kaip atlygiu, aptartu su D. P., už dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, D. P., žinodamas, kad šios piniginės lėšos buvo gautos į UAB „G“ banko sąskaitą iš nusikalstamos veikos – sukčiavimo, laikotarpiu nuo 2006-10-26 iki 2006-11-03 išgrynino jas AB banko „Hansabankas“ (dabar – „Swedbank“) bankomatuose, esančiuose Medeinos g. 8, Vilniuje, Konstitucijos g. 20, Vilniuje, Justiniškių g. 64, Vilniuje, Sausio 13-osios g. 2, Vilniuje, Konstitucijos g. 7, Vilniuje, Žirmūnų g. 64, Vilniuje, laikotarpiu nuo 2006-10-26 iki 2006-11-03 įnešė jas pagal kasos pajamų orderius į savo vadovaujamos UAB „G“ kasą bei įteisino jas, panaudodamas tolesnėje UAB „G“ ūkinėje komercinėje veikloje. Tokiu būdu D. P., žinodamas, kad jo vadovaujama priedangos įmonė UAB „G“ gavo pinigų iš nusikalstamos veikos – sukčiavimo, siekdamas nuslėpti bei įteisinti juos, atliko su jų dalimi finansines operacijas, pervesdamas į priedangos įmonės UAB „R“ sąskaitą, o dalį jų panaudojo savo vadovaujamos UAB „G“ ūkinėje, komercinėje veikloje. D. P. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 216 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX – 1992, įsigal. 2004 m. vasario 14 d. (Žin., 2004, Nr. 25 – 760) redakcija).

1113.1. D. P., subūręs ir vadovaudamas organizuotai grupei, apgaule įgijo svetimą didelės vertės turtą: D. P., 2006 m. rugsėjo mėnesį subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš jo paties, D. P. bei G. L. sunkiam nusikaltimui daryti – svetimo didelės vertės turto įgijimui apgaule, realizuojant didelį nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekį Lietuvos Respublikos ūkio subjektams kaip tikras, ir vadovaudamas šiai organizuotai grupei, pasiūlė UAB „G“ direktoriui D. P. ir UAB „R“ direktoriui G. L. dalyvauti nusikalstamoje veikoje parduodant Lietuvos Respublikos ūkio subjektams falsifikuotas prekes – vandens minkštiklį „Calgon“, kuriomis disponavo G. L. vadovaujama priedangos įmonė UAB „R“, turint tikslą apsunkinti sąžiningo prekių įgijėjo galimybes ginti savo teises bei imituojant sąžiningą minėtų prekių apyvartą per tarpinę D. P. vadovaujamą priedangos įmonę UAB „G“. D. P. ir G. L. 2006 m. rugsėjo mėnesį tyrimo metu nenustatytą dieną sutiko su D. P. pasiūlymu dalyvauti šioje nusikalstamoje veikoje. Vykdant šį sumanymą, G. L. ir D. P., pasiskirstę vaidmenimis, atliko parengiamuosius nusikalstamos veikos veiksmus: D. P., nuslėpdamas faktą, kad vandens minkštiklis „Calgon“ yra falsifikuotas, pasiūlė šias prekes įsigyti UAB „I“ atstovams, o G. L. užsakė transportą minėtų prekių pristatymui iš sandėlių, esančių Europos pr. 77, Kaune, kuriais naudojosi UAB „R“ į UAB „I“ naudojamus sandėlius, esančius Metalo g. 2a/7, Vilniuje. Atlikus šiuos veiksmus, D. P. nurodė D. P. ir G. L. UAB „G“ vardu įforminti fiktyvius sandorius, pagal kuriuos D. P. vadovaujama UAB „G“ iš G. L. vadovaujamos UAB „R“ tariamai įsigys prekes – falsifikuotą vandens minkštiklį „Calgon“ ir tariamai parduos šias prekes UAB „I“, žinodami, kad tikrosios šio sandorio šalys yra UAB „R“ ir UAB „I“, o D. P. vadovaujama įmonė UAB „G“ šiame sandoryje dalyvaus kaip priedanga tikslu gauti iš UAB „I“ pinigines lėšas atsiskaitant už falsifikuotas prekes ir tikslu nuslepiant dalį šių lėšų, pervesti jas į UAB „R“ sąskaitą, imituojant atsiskaitymą už jas. G. L., vykdydamas D. P. nurodymą įforminti falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“ pardavimą per tarpinę priedangos įmonę UAB „G“, vadovaujamą D. P., UAB „R“ vardu pagal 2006-10-25 PVM sąskaitą – faktūrą serijos RIT Nr. 00101 įformino vandens minkštiklio „Calgon“ pardavimą bendrovei „G“, vadovaujamai D. P.. Tęsiant nusikalstamą veiką D. P., vykdydamas D. P. nurodymą, 2006-10-24 pagal PVM sąskaitą – faktūrą serijos GERNA Nr. 0000429, įformino 26.400 vnt. vandens minkštiklio „Calgon“ pardavimą UAB „I“, atstovaujamai direktoriaus D. U.. D. P. veikdamas bendru organizuotos grupės tikslu – apgaule įgyti juridinio asmens UAB „G“ naudai svetimą – UAB „I“ priklausantį didelės vertės turtą, žinodamas, kad tiekiamos prekės – vandens minkštiklis „Calgon“ yra falsifikuotos, nutylėdamas šią esminę aplinkybę nuo UAB „I“ atstovų, piktnaudžiaudamas jų pasitikėjimu, 2006-10-25 pateikė PVM sąskaitą – faktūrą serijos GERNA Nr. 0000429 UAB „I“ atstovams apmokėjimui už pateiktas prekes. UAB „I“ atstovai, atsiskaitydami už minėtas prekes, į UAB „G“ sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banke „Hansabankas“ (dabar – „Swedbank“), kurioje esančiomis lėšomis disponavo D. P., pervedė 158.252,16 Lt: 2006-10-26 mokėjimo pavedimu pervedė 100.000 Lt, 2006-10-27 mokėjimo pavedimu – 25.000 Lt bei 2006-10-31 mokėjimo pavedimais – 24.500 Lt ir 8752,16 Lt. Tokiu būdu D. P., subūręs ir vadovaudamas organizuotai grupei, kartu su organizuotos grupės nariais vykdytojais D. P. bei G. L., piktnaudžiaudamas UAB „I“ atstovų pasitikėjimu, nutylėdamas esminę reikšmę jų apsisprendimui įsigyti prekes turėjusią aplinkybę, kad įsigyjamos prekės – vandens minkštiklis „Calgon“ yra falsifikuotos, apgaule kito asmens – UAB „G“ naudai įgijo 158.252,16 Lt svetimo, UAB „I“ priklausančio didelės vertės turto, tuo padarydamas UAB „I“ 158.252,16 Lt turtinės žalos. D. P. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. redakcija).

1123.2. Taip pat jis, subūręs ir vadovaudamas organizuotai grupei, pateikė realizuoti didelį prekių kiekį, pažymėtą svetimu prekių ženklu, padarydamas didelės turtinės ir neturtinės žalos: D. P., 2006 m. rugsėjo mėnesį subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš jo paties, D. P. bei G. L. sunkiam nusikaltimui daryti – svetimo didelės vertės turto įgijimui apgaule, realizuojant didelį nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekį Lietuvos Respublikos ūkio subjektams kaip tikras, ir vadovaudamas šiai organizuotai grupei, pasiūlė UAB „G“ direktoriui D. P. ir UAB „R“ direktoriui G. L. dalyvauti nusikalstamoje veikoje parduodant Lietuvos Respublikos ūkio subjektams falsifikuotas prekes – vandens minkštiklį „Calgon“, kuriomis disponavo G. L. vadovaujama priedangos įmonė UAB „R“, turint tikslą apsunkinti sąžiningo prekių įgijėjo galimybes ginti savo teises bei imituojant sąžiningą minėtų prekių apyvartą per tarpinę D. P. vadovaujamą priedangos įmonę UAB „G“. D. P. ir G. L. 2006 m. rugsėjo mėnesį tyrimo metu nenustatytą dieną sutiko su D. P. pasiūlymu dalyvauti šioje nusikalstamoje veikoje. Vykdant šį sumanymą, G. L. ir D. P., pasiskirstę vaidmenimis, atliko parengiamuosius nusikalstamos veikos veiksmus: D. P., nuslėpdamas faktą, kad vandens minkštiklis „Calgon“ yra falsifikuotas, pasiūlė šias prekes įsigyti UAB „I“ atstovams, o G. L. užsakė transportą minėtų prekių pristatymui iš sandėlių, esančių Europos pr. 77, Kaune, kuriais naudojosi UAB „R“ į UAB „I“ naudojamus sandėlius, esančius Metalo g. 2a/7, Vilniuje. UAB „G“ direktorius D. P., žinodamas, kad organizuotos grupės nario G. L. vadovaujama UAB „R“ disponuoja falsifikuotomis prekėmis – vandens minkštikliu, kuris, neturint Nyderlandų įmonės „RECKITT BENCKISER NV“ leidimo, pažymėtas šiai įmonei priklausančiu prekių ženklu „Calgon“ bei kurio apipavidalinimas (žymėjimas, dizainas, pakuotės) bei turinys neatitinka teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamų reikalavimų, vykdydamas D. P. nurodymą, kartu su D. P. bei G. L. 2006-10-24 pateikė realizuoti didelį šių prekių kiekį, parduodamas 26.400 vnt. 500 g talpos pakuočių, kurių originalo vertė – 271.920 Lt, UAB „I“ pagal 2006-10-24 sąskaitą faktūrą serijos GERNA Nr. 0000429. UAB „I“, atsiskaitydama už pateiktas prekes, 2006-10-26 mokėjimo pavedimu pervedė į UAB „G“ sąskaitą ( - ), esančią AB banke „Hansabankas“ (dabar – „Swedbank“) 100.000 Lt, 2006-10-27 mokėjimo pavedimu – 25.000 Lt bei 2006-10-31 mokėjimo pavedimu – 24.500 Lt ir 8752,16 Lt – viso 158.252,16 Lt. Tokiu būdu D. P., subūręs ir vadovaudamas organizuotai grupei, kartu organizuotos grupės nariais vykdytojais D. P. bei G. L. pateikdamas realizuoti didelį svetimų prekių ženklu pažymėtų prekių kiekį, padarė Nyderlandų įmonei „RECKITT BENCKISER NV“ didelę, 271.920 Lt dydžio turtinę bei didelę neturtinę žalą, pasireiškusią žinomo prekės ženklo „Calgon“ prestižo sumenkinimu bei didelę, 158.252,16 Lt dydžio turtinę žalą UAB „I“. D. P. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 204 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX – 2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. (Žin., 2004, Nr. 108 – 4030) redakcija).

1133.3.Taip pat jis, subūręs ir vadovaudamas organizuotai grupei, apgaule įgijo svetimą didelės vertės turtą: D. P., 2007 m. sausio mėnesį subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš jo paties bei G. L. sunkiems nusikaltimams daryti – svetimo didelės vertės turto įgijimui apgaule, realizuojant didelį nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekį Lietuvos Respublikos ūkio subjektams kaip tikras, ir vadovaudamas šiai organizuotai grupei, pasiūlė UAB „R“ direktoriui G. L. dalyvauti nusikalstamoje veikloje parduodant Lietuvos Respublikos ūkio subjektams falsifikuotas prekes – šampūną „Head&Shoulders“, kuriomis disponavo G. L. vadovaujama priedangos įmonė UAB „R“, turint tikslą apsunkinti sąžiningo prekių įgijėjo galimybes ginti savo teises bei imituojant sąžiningą minėtų prekių apyvartą per tarpinę D. P. vadovaujamą priedangos įmonę UAB „J“. G. L. sutikus su D. P. pasiūlymu dalyvauti nusikalstamoje veikoje ir vykdant šį sumanymą, G. L. ir D. P., pasiskirstę vaidmenimis, atliko parengiamuosius nusikalstamos veikos veiksmus: D. P., nuslėpdamas faktą, kad šampūnas „Head&Shoulders“ yra falsifikuotas, pasiūlė šias prekes įsigyti UAB „I“ atstovams, o G. L. užsakė transportą minėtų prekių pristatymui iš sandėlių, esančių Europos pr. 77, Kaune, kuriais naudojosi UAB „R“ į UAB „I“ naudojamus sandėlius, esančius Metalo g. 2a/7, Vilniuje. Atlikus šiuos veiksmus, D. P. nurodė G. L. UAB „J“ vardu įforminti fiktyvius sandorius, pagal kuriuos D. P. vadovaujama UAB „J“ iš G. L. vadovaujamos UAB „R“ tariamai įsigys prekes – falsifikuotą šampūną „Head&Shoulders“ ir tariamai parduos šias prekes UAB „I“, žinodami, kad tikrosios šio sandorio šalys yra UAB „R“ ir UAB „I“, o D. P. vadovaujama įmonė UAB „J“ šiame sandoryje dalyvaus kaip priedanga tikslu gauti iš UAB „I“ pinigines lėšas atsiskaitant už falsifikuotas prekes ir tikslu nuslepiant d. šių lėšų, pervesti jas į UAB „R“ sąskaitą, imituojant atsiskaitymą už jas. D. P. būdamas UAB „J“ akcininku ir direktoriumi, veikdamas bendru organizuotos grupės tikslu – apgaule įgyti UAB „J“ naudai svetimą – UAB „I“ priklausantį didelės vertės turtą, žinodamas, kad tiekiamos prekės – šampūnas „Head&Shoulders“ yra falsifikuotos, nutylėdamas šią esminę aplinkybę nuo UAB „I“ atstovų, piktnaudžiaudamas jų pasitikėjimu, įformino 32.340 vnt. šampūno „Head&Shoulders“, pardavimą UAB „I“, atstovaujamai direktoriaus D. U. ir 2007-01-15 pateikė PVM sąskaitą – faktūrą serijos J Nr. 000008 UAB „I“ apmokėjimui. UAB „I“ atstovai, atsiskaitydami už minėtas prekes, į UAB „J“ sąskaitą ( - ), esančią AB „SEB“ Vilniaus banke, kurioje esančiomis lėšomis disponavo D. P., pervedė 391.533,91 Lt: 2007-01-02 mokėjimo pavedimu pervedė 19.500,00 Lt, 2007-01-16 mokėjimo pavedimu – 170.000,00 Lt bei 2007-01-17 mokėjimo pavedimu – 202.033,91 Lt. Tokiu būdu D. P., subūręs ir vadovaudamas organizuotai grupei, kartu su organizuotos grupės nariu vykdytoju G. L., piktnaudžiaudamas UAB „I“ atstovų pasitikėjimu, nutylėdamas esminę reikšmę jų apsisprendimui įsigyti prekes turėjusią aplinkybę, kad įsigyjamos prekės – šampūnas „Head&Shoulders yra falsifikuotos, apgaule kito asmens – UAB „J“ naudai įgijo 391.533,91 Lt svetimo, UAB „I“ priklausančio didelės vertės turto, tuo padarydamas UAB „I“ 391.533,91 Lt turtinės žalos. D. P. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. redakcija).

1143.4.Taip pat jis, subūręs ir vadovaudamas organizuotai grupei, pateikė realizuoti didelį prekių kiekį, pažymėtą svetimu prekių ženklu, padarydamas didelės turtinės ir neturtinės žalos: D. P., 2007 m. sausio mėnesį subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš jo paties bei G. L. sunkiems nusikaltimams daryti – svetimo didelės vertės turto įgijimui apgaule, realizuojant didelį nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekį Lietuvos Respublikos ūkio subjektams kaip tikras, ir vadovaudamas šiai organizuotai grupei, pasiūlė UAB „R“ direktoriui G. L. dalyvauti nusikalstamoje veikloje parduodant Lietuvos Respublikos ūkio subjektams falsifikuotas prekes – šampūną „Head&Shoulders“, kuriomis disponavo G. L. vadovaujama priedangos įmonė UAB „R“, turint tikslą apsunkinti sąžiningo prekių įgijėjo galimybes ginti savo teises bei imituojant sąžiningą minėtų prekių apyvartą per tarpinę D. P. vadovaujamą priedangos įmonę UAB „J“. G. L. sutikus su D. P. pasiūlymu dalyvauti nusikalstamoje veikoje ir vykdant šį sumanymą, G. L. ir D. P., pasiskirstę vaidmenimis, atliko parengiamuosius nusikalstamos veikos veiksmus: D. P., nuslėpdamas faktą, kad šampūnas „Head&Shoulders“ yra falsifikuotas, pasiūlė šias prekes įsigyti UAB „I“ atstovams, o G. L. užsakė transportą minėtų prekių pristatymui iš sandėlių, esančių Europos pr. 77, Kaune, kuriais naudojosi UAB „R“ į UAB „I“ naudojamus sandėlius, esančius Metalo g. 2a/7, Vilniuje. D. P., žinodamas, kad organizuotos grupės nario G. L. vadovaujama UAB „R“ disponuoja falsifikuotomis prekėmis – šampūnu „Head&Shoulders“ kuris, neturint JAV įmonės „The Procter&Gamble Company“ leidimo, pažymėtas šiai įmonei priklausančiu prekių ženklu „Head&Shoulders“ bei kurio apipavidalinimas (žymėjimas, dizainas, pakuotės) bei turinys neatitinka teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamų reikalavimų, kartu su G. L. 2007-01-15 pateikė realizuoti didelį šių prekių kiekį, parduodamas šampūno „Head&Shoulders“ 32.340 vnt. 200 ml talpos buteliukų, kurių originalo vertė – 258.396,60 Lt UAB „I“ pagal 2007-01-15 sąskaitą faktūrą serijos J Nr. 000008. UAB „I“, atsiskaitydama už pateiktas prekes, 2007-01-02 mokėjimo pavedimu pervedė į UAB „J“ sąskaitą ( - ), esančią AB „SEB“ Vilniaus banke 19.500,00 Lt, 2007-01-16 mokėjimo pavedimu – 170.000,00 Lt bei 2007-01-17 mokėjimo pavedimu – 202.033,91 Lt – viso 391.533,91 Lt. Tokiu būdu D. P., subūręs ir vadovaudamas organizuotai grupei, kartu organizuotos grupės nariu vykdytoju G. L. pateikdamas realizuoti didelį svetimų prekių ženklu pažymėtų prekių kiekį, padarė JAV įmonei „The Procter&Gamble Company“ didelę, 258.396,60 Lt dydžio turtinę bei didelę neturtinę žalą, pasireiškusią žinomo prekės ženklo „Head&Shoulders“ prestižo sumenkinimu bei didelę, 391.533,91 Lt dydžio turtinę žalą UAB „I“. D. P. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 204 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX – 2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. (Žin., 2004, Nr. 108 – 4030) redakcija).

1153.5.Taip pat jis, siekdamas nuslėpti ir įteisinti pinigus, įgytus nusikalstamu būdu, atliko su jais susijusias finansines operacijas bei panaudojo juos ūkinėje komercinėje veikloje: D. P., 2007 m. sausio mėnesį subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš jo paties bei G. L. sunkiems nusikaltimams daryti – svetimo didelės vertės turto įgijimui apgaule, realizuojant didelį nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekį Lietuvos Respublikos ūkio subjektams kaip tikras, ir vadovaudamas šiai organizuotai grupei, pasiūlė UAB „R“ direktoriui G. L. dalyvauti nusikalstamoje veikloje parduodant Lietuvos Respublikos ūkio subjektams falsifikuotas prekes – šampūną „Head&Shoulders“, kuriomis disponavo G. L. vadovaujama priedangos įmonė UAB „R“, turint tikslą apsunkinti sąžiningo prekių įgijėjo galimybes ginti savo teises bei imituojant sąžiningą minėtų prekių apyvartą per tarpinę D. P. vadovaujamą priedangos įmonę UAB „J“. D. P., žinodamas, kad tiekiamos prekės – šampūnas „Head&Shoulders“ yra falsifikuotos, nutylėdamas šią esminę aplinkybę nuo UAB „I“ atstovų, 2007-01-15 pagal PVM sąskaitą – faktūrą, serijos J Nr. 000008 pardavė UAB „I“, atstovaujamai direktoriaus D. U., 32.340 vnt. falsifikuoto šampūno „Head&Shoulders“, kaip tikras. UAB „J“ iš šios nusikalstamos veikos gavo 391.533,91 Lt, kuriuos UAB „I“, atsiskaitydama už minėtas prekes laikotarpiu nuo 2007-01-02 iki 2007-01-17 pervedė į UAB „J“ sąskaitą: 2007-01-02 mokėjimo pavedimu pervedė į UAB „J“ sąskaitą ( - ), esančią AB „SEB“ Vilniaus banke 19.500,00 Lt, 2007-01-16 mokėjimo pavedimu – 170.000,00 Lt bei 2007-01-17 mokėjimo pavedimu – 202.033,91 Lt – viso 391.533,91 Lt. D. P., žinodamas, kad UAB „J“ 391.533,91 Lt gavo iš nusikalstamos veikos – sukčiavimo, siekdamas nuslėpti dalį šių žinomai nusikalstamu būdu įgytų pinigų priedangos įmonės UAB „R“, vadovaujamos G. L., sąskaitoje, bei įteisinti juos, imituojant atsiskaitymą su UAB „R“ už prekes, atliko finansinę operaciją su dalimi šių piniginių lėšų: 2007-01-16 mokėjimo pavedimu pervedė 218.871,46 Lt, 2007-01-16 mokėjimo pavedimu pervedė 472,00 Lt į priedangos įmonės – UAB „R“, vadovaujamos G. L. (įmonės kodas 300108281, registruota adresu Ž g. 31, Kaunas), sąskaitą ( - ), esančią AB „SEB“ banke, tariamai atsiskaitydamas pagal PVM sąskaitą – faktūrą serijos RIT Nr. 00104, už šampūną „Head&Shoulders“ bei pagal PVM sąskaitą – faktūrą serijos RIT Nr. 00105 už transporto paslaugas. Disponuodamas likusiomis piniginėmis lėšomis, gautomis iš UAB „I“ į UAB „J“ banko sąskaitą – 172.662,45 Lt, žinodamas, kad minėtos piniginės lėšos gautos į UAB „J“ banko sąskaitą iš nusikalstamos veikos – sukčiavimo, D. P. įteisino jas, nuo 2007 m. sausio mėn. panaudodamas tolesnėje UAB „J“ ūkinėje komercinėje veikloje. Tokiu būdu D. P., siekdamas nuslėpti ir įteisinti pinigus, įgytus nusikalstamu būdu, atliko su jais susijusias finansines operacijas bei panaudojo juos ūkinėje komercinėje veikloje. D. P. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 216 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX – 1992, įsigal. 2004 m. vasario 14 d. (Žin., 2004, Nr. 25 – 760) redakcija).

1163.6.Taip pat jis, subūręs ir vadovaudamas organizuotai grupei, pasikėsino apgaule įgyti svetimą didelės vertės turtą: D. P., 2007 m. sausio mėnesį subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš jo paties bei G. L. sunkiems nusikaltimams daryti – svetimo didelės vertės turto įgijimui apgaule, realizuojant didelį nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekį Lietuvos Respublikos ūkio subjektams kaip tikras, ir vadovaudamas šiai organizuotai grupei, pasiūlė UAB „R“ direktoriui G. L. dalyvauti nusikalstamoje veikloje parduodant Lietuvos Respublikos ūkio subjektams falsifikuotas prekes – vandens minkštiklį „Calgon“, kuriomis disponavo G. L. vadovaujama priedangos įmonė UAB „R“, turint tikslą apsunkinti sąžiningo prekių įgijėjo galimybes ginti savo teises bei imituojant sąžiningą minėtų prekių apyvartą per tarpinę D. P. vadovaujamą priedangos įmonę UAB „J“. G. L. sutikus su D. P. pasiūlymu dalyvauti nusikalstamoje veikoje ir vykdant šį sumanymą, G. L. ir D. P., pasiskirstę vaidmenimis, atliko parengiamuosius nusikalstamos veikos veiksmus: D. P., nuslėpdamas faktą, kad vandens minkštiklis „Calgon“ yra falsifikuotas, pasiūlė šias prekes įsigyti UAB „I“ atstovams, o G. L. užsakė transportą minėtų prekių pristatymui iš sandėlių, esančių Europos pr. 77, Kaune, kuriais naudojosi UAB „R“ į UAB „I“ naudojamus sandėlius, esančius Metalo g. 2a/7, Vilniuje. Atlikus šiuos veiksmus, D. P. nurodė G. L. UAB „J“ vardu įforminti fiktyvius sandorius, pagal kuriuos D. P. vadovaujama UAB „J“ iš G. L. vadovaujamos UAB „R“ tariamai įsigys prekes – falsifikuotą vandens minkštiklį „Calgon“ ir tariamai parduos šias prekes UAB „I“, žinodami, kad tikrosios šio sandorio šalys yra UAB „R“ ir UAB „I“, o D. P. vadovaujama įmonė UAB „J“ šiame sandoryje dalyvaus kaip priedanga tikslu gauti iš UAB „I“ pinigines lėšas atsiskaitant už falsifikuotas prekes ir tikslu nuslepiant dalį šių lėšų, pervesti jas į UAB „R“ sąskaitą, imituojant atsiskaitymą už jas. D. P., būdamas UAB „J“ akcininku ir direktoriumi, veikdamas bendru organizuotos grupės tikslu – apgaule įgyti UAB „J“ naudai svetimą, UAB „I“ priklausantį didelės vertės turtą, žinodamas, kad tiekiamos prekės – vandens minkštiklis „Calgon“ yra falsifikuotos, nutylėdamas šią esminę aplinkybę nuo UAB „I“ atstovų, piktnaudžiaudamas jų pasitikėjimu, 2007-01-23 pagal PVM sąskaitą – faktūrą serijos J Nr. 000012, įformino 16.800 vnt. vandens minkštiklio „Calgon“, pardavimą UAB „I“, atstovaujamai direktoriaus D. U. ir 2007-01-23 pateikė PVM sąskaitą – faktūrą serijos J Nr. 000012 UAB „I“ apmokėjimui, pasikėsindamas apgaule įgyti 100.705,92 Lt, svetimo – UAB „I“ priklausančio didelės vertės turto, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi UAB „I“ atstovai, kilus įtarimui dėl prekių autentiškumo, nesumokėjo 100.705,92 Lt į UAB „J“ sąskaitą ( - ), esančią AB „SEB“ Vilniaus banke. Tokiu būdu D. P., subūręs ir vadovaudamas organizuotai grupei, kartu su organizuotos grupės nariu vykdytoju G. L., piktnaudžiaudamas UAB „I“ atstovų pasitikėjimu, nutylėdamas esminę reikšmę jų apsisprendimui įsigyti prekes turėjusią aplinkybę, kad įsigyjamos prekės – vandens minkštiklis „Calgon“ yra falsifikuotos, pasikėsino apgaule kito asmens – UAB „J“ naudai įgyti 100.705,92 Lt, svetimo –UAB „I“ priklausančio didelės vertės turto. D. P. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. redakcija).

1173.7.Taip pat jis, subūręs ir vadovaudamas organizuotai grupei, pateikė realizuoti didelį prekių kiekį, pažymėtą svetimu prekių ženklu, padarydamas didelės turtinės ir neturtinės žalos: D. P., 2007 m. sausio mėnesį subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš jo paties bei G. L. sunkiems nusikaltimams daryti – svetimo didelės vertės turto įgijimui apgaule, realizuojant didelį nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekį Lietuvos Respublikos ūkio subjektams kaip tikras, ir vadovaudamas šiai organizuotai grupei, pasiūlė UAB „R“ direktoriui G. L. dalyvauti nusikalstamoje veikloje parduodant Lietuvos Respublikos ūkio subjektams falsifikuotas prekes – vandens minkštiklį „Calgon“, kuriomis disponavo G. L. vadovaujama priedangos įmonė UAB „R“, turint tikslą apsunkinti sąžiningo prekių įgijėjo galimybes ginti savo teises bei imituojant sąžiningą minėtų prekių apyvartą per tarpinę D. P. vadovaujamą priedangos įmonę UAB „J“. G. L. sutikus su D. P. pasiūlymu dalyvauti nusikalstamoje veikoje ir vykdant šį sumanymą, G. L. ir D. P., pasiskirstę vaidmenimis, atliko parengiamuosius nusikalstamos veikos veiksmus: D. P., nuslėpdamas faktą, kad vandens minkštiklis „Calgon“ yra falsifikuotas, pasiūlė šias prekes įsigyti UAB „I“ atstovams, o G. L. užsakė transportą minėtų prekių pristatymui iš sandėlių, esančių Europos pr. 77, Kaune, kuriais naudojosi UAB „R“ į UAB „I“ naudojamus sandėlius, esančius Metalo g. 2a/7, Vilniuje. D. P., žinodamas, kad organizuotos grupės nario G. L. vadovaujama UAB „R“ disponuoja falsifikuotomis prekėmis – vandens minkštikliu „Calgon“ kuris, neturint Nyderlandų įmonės „RECKITT BENCKISER NV“ leidimo, pažymėtas šiai įmonei priklausančiu prekių ženklu „Calgon“ bei kurio apipavidalinimas (žymėjimas, dizainas, pakuotės) bei turinys neatitinka teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamų reikalavimų, kartu su G. L. 2007-01-23 pateikė realizuoti didelį šių prekių kiekį, parduodamas 16.800 vnt. 500 g talpos pakuočių vandens minkštiklio „Calgon“, kurių originalo vertė – 173.040,00 Lt UAB „I“ pagal 2007-01-23 sąskaitą faktūrą serijos J Nr. 000012. UAB „I“ atstovai, kilus įtarimui dėl prekių autentiškumo, nesumokėjo 100.705,92 Lt į UAB „J“ sąskaitą ( - ), esančią AB „SEB“ Vilniaus banke. Tokiu būdu D. P., subūręs ir vadovaudamas organizuotai grupei, kartu su organizuotos grupės nariu vykdytoju G. L., pateikdamas realizuoti didelį svetimų prekių ženklu pažymėtų prekių kiekį, padarė Nyderlandų įmonei „RECKITT BENCKISER NV“ didelę, 173.040,00 Lt dydžio turtinę bei didelę neturtinę žalą, pasireiškusią žinomo prekės ženklo „Calgon“ prestižo sumenkinimu. D. P. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 204 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX – 2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. (Žin., 2004, Nr. 108 – 4030) redakcija).

1184.1.Juridinis asmuo UAB „J“ apgaule įgijo svetimą didelės vertės turtą: D. P., 2007 m. sausio mėnesį subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš jo paties bei G. L. sunkiems nusikaltimams daryti – svetimo didelės vertės turto įgijimui apgaule, realizuojant didelį nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekį Lietuvos Respublikos ūkio subjektams kaip tikras, ir vadovaudamas šiai organizuotai grupei, nuo 2006 m. rugsėjo 27 d. būdamas UAB „J“ (įmonės kodas 300602554, registruota adresu Didlaukio g. 96-8, Vilniuje), akcininku ir direktoriumi, veikdamas bendru organizuotos grupės tikslu – apgaule įgyti juridinio asmens UAB „J“ naudai svetimą – UAB „I“ didelės vertės turtą, pasiūlė UAB „R“ direktoriui G. L. dalyvauti nusikalstamoje veikloje parduodant Lietuvos Respublikos ūkio subjektams falsifikuotas prekes – šampūną „Head&Shoulders“, kuriomis disponavo G. L. vadovaujama priedangos įmonė UAB „R“, turint tikslą apsunkinti sąžiningo prekių įgijėjo galimybes ginti savo teises bei imituojant sąžiningą minėtų prekių apyvartą per tarpinę D. P. vadovaujamą priedangos įmonę UAB „J“. G. L. sutikus su D. P. pasiūlymu dalyvauti nusikalstamoje veikoje ir vykdant šį sumanymą, G. L. ir D. P., pasiskirstę vaidmenimis, atliko parengiamuosius nusikalstamos veikos veiksmus: D. P., nuslėpdamas faktą, kad šampūnas „Head&Shoulders“ yra falsifikuotas, pasiūlė šias prekes įsigyti UAB „I“ atstovams, o G. L. užsakė transportą minėtų prekių pristatymui iš sandėlių, esančių Europos pr. 77, Kaune, kuriais naudojosi UAB „R“ į UAB „I“ naudojamus sandėlius, esančius Metalo g. 2a/7, Vilniuje. Atlikus šiuos veiksmus, D. P. nurodė G. L. UAB „J“ vardu įforminti fiktyvius sandorius, pagal kuriuos D. P. vadovaujama UAB „J“ iš G. L. vadovaujamos UAB „R“ tariamai įsigys prekes – falsifikuotą šampūną „Head&Shoulders“ ir tariamai parduos šias prekes UAB „I“, žinodami, kad tikrosios šio sandorio šalys yra UAB „R“ ir UAB „I“, o D. P. vadovaujama įmonė UAB „J“ šiame sandoryje dalyvaus kaip priedanga tikslu gauti iš UAB „I“ pinigines lėšas atsiskaitant už falsifikuotas prekes ir tikslu nuslepiant dalį šių lėšų, pervesti jas į UAB „R“ sąskaitą, imituojant atsiskaitymą už jas. D. P., nuo 2006 m. rugsėjo 27 d. būdamas UAB „J“ (įmonės kodas 300602554, registruota adresu Didlaukio g. 96-8, Vilniuje), akcininku ir direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jo veiklą, veikdamas savo, organizuotos grupės nario G. L. bei juridinio asmens UAB „J“ naudai ir interesais, veikdamas bendru organizuotos grupės tikslu – apgaule įgyti juridinio asmens UAB „J“ naudai svetimą – UAB „I“ priklausantį didelės vertės turtą, žinodamas, kad tiekiamos prekės – šampūnas „Head&Shoulders“ yra falsifikuotos, nutylėdamas šią esminę aplinkybę nuo UAB „I“ atstovų, piktnaudžiaudamas jų pasitikėjimu, 2007-01-15 pagal PVM sąskaitą – faktūrą serijos J Nr. 000008, įformino 32.340 vnt. šampūno „Head&Shoulders“ pardavimą UAB „I“, atstovaujamai direktoriaus D. U.. UAB „I“ atstovai, atsiskaitydami už minėtas prekes, į UAB „J“ sąskaitą ( - ), esančią AB „SEB“ Vilniaus banke, kurioje esančiomis lėšomis disponavo D. P., pervedė 391.533,91 Lt: 2007-01-02 mokėjimo pavedimu pervedė 19.500,00 Lt, 2007-01-16 mokėjimo pavedimu – 170.000,00 Lt bei 2007-01-17 mokėjimo pavedimu – 202.033,91 Lt. Tokiu būdu D. P., subūręs ir vadovaudamas organizuotai grupei, kartu su organizuotos grupės nariu G. L., piktnaudžiaudamas UAB „I“ atstovų pasitikėjimu, nutylėdamas esminę reikšmę jų apsisprendimui įsigyti prekes turėjusią aplinkybę, kad įsigyjamos prekės – šampūnas „Head&Shoulders yra falsifikuotos, apgaule kito asmens – UAB „J“ naudai įgijo 391.533,91 Lt svetimo, UAB „I“ priklausančio didelės vertės turto, tuo padarydamas UAB „I“ 391.533,91 Lt turtinės žalos. Juridinis asmuo UAB „J“ šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. redakcija).

1194.2.Taip pat jis pateikė realizuoti didelį prekių kiekį, pažymėtą svetimu prekių ženklu, padarydamas didelės turtinės ir neturtinės žalos: D. P., 2007 m. sausio mėnesį subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš jo paties bei G. L. sunkiems nusikaltimams daryti – svetimo didelės vertės turto įgijimui apgaule, realizuojant didelį nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekį Lietuvos Respublikos ūkio subjektams kaip tikras, ir vadovaudamas šiai organizuotai grupei, nuo 2006 m. rugsėjo 27 d. būdamas UAB „J“ (įmonės kodas 300602554, registruota adresu Didlaukio g. 96-8, Vilniuje), akcininku ir direktoriumi, pasiūlė UAB „R“ direktoriui G. L. dalyvauti nusikalstamoje veikloje parduodant Lietuvos Respublikos ūkio subjektams falsifikuotas prekes - šampūną „Head&Shoulders“, kuriomis disponavo G. L. vadovaujama priedangos įmonė UAB „R“, turint tikslą apsunkinti sąžiningo prekių įgijėjo galimybes ginti savo teises bei imituojant sąžiningą minėtų prekių apyvartą per tarpinę D. P. vadovaujamą priedangos įmonę UAB „J“. G. L. sutikus su D. P. pasiūlymu dalyvauti nusikalstamoje veikoje ir vykdant šį sumanymą, G. L. ir D. P., pasiskirstę vaidmenimis, atliko parengiamuosius nusikalstamos veikos veiksmus: D. P., nuslėpdamas faktą, kad šampūnas „Head&Shoulders“ yra falsifikuotas, pasiūlė šias prekes įsigyti UAB „I“ atstovams, o G. L. užsakė transportą minėtų prekių pristatymui iš sandėlių, esančių Europos pr. 77, Kaune, kuriais naudojosi UAB „R“ į UAB „I“ naudojamus sandėlius, esančius Metalo g. 2a/7, Vilniuje. D. P., nuo 2006 m. rugsėjo 27 d. būdamas UAB „J“ (įmonės kodas 300602554, registruota adresu Didlaukio g. 96-8, Vilniuje), akcininku ir direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jo veiklą, žinodamas, kad organizuotos grupės nario G. L. vadovaujama UAB „R“ disponuoja falsifikuotomis prekėmis – šampūnu „Head&Shoulders“ kuris, neturint JAV įmonės „The Procter&Gamble Company“ leidimo, pažymėtas šiai įmonei priklausančiu prekių ženklu „Head&Shoulders“ bei kurio apipavidalinimas (žymėjimas, dizainas, pakuotės) bei turinys neatitinka teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamų reikalavimų, kartu su G. L., veikdamas savo, organizuotos grupės nario G. L. bei juridinio asmens UAB „J“ naudai ir interesais, 2007-01-15 pateikė realizuoti didelį šių prekių kiekį, parduodamas šampūno „Head&Shoulders“ 32.340 vnt. 200 ml talpos buteliukų, kurių originalo vertė – 258.396,60 Lt UAB „I“ pagal 2007-01-15 sąskaitą faktūrą serijos J Nr. 000008. UAB „I“, atsiskaitydama už pateiktas prekes, 2007-01-02 mokėjimo pavedimu pervedė į UAB „J“ sąskaitą ( - ), esančią AB „SEB“ Vilniaus banke 19.500,00 Lt, 2007-01-16 mokėjimo pavedimu – 170.000,00 Lt bei 2007-01-17 mokėjimo pavedimu – 202.033,91 Lt – viso 391.533,91 Lt. Tokiu būdu D. P., subūręs ir vadovaudamas organizuotai grupei, kartu organizuotos grupės nariu G. L. pateikdamas realizuoti didelį svetimų prekių ženklu pažymėtų prekių kiekį, padarė JAV įmonei „The Procter&Gamble Company“ didelę, 258.396,60 Lt dydžio turtinę bei didelę neturtinę žalą, pasireiškusią žinomo prekės ženklo „Head&Shoulders“ prestižo sumenkinimu bei didelę, 391.533,91 Lt dydžio turtinę žalą UAB „I“. Juridinis asmuo UAB „J“ šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalį, 204 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX – 2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. (Žin., 2004, Nr. 108 – 4030) redakcija).

1204.3.Taip pat jis, UAB „J“, siekdamas nuslėpti ir įteisinti pinigus, įgytus nusikalstamu būdu, atliko su jais susijusias finansines operacijas bei panaudojo juos ūkinėje komercinėje veikloje: D. P. 2007 m. sausio mėnesį subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš jo paties bei G. L. sunkiems nusikaltimams daryti – svetimo didelės vertės turto įgijimui apgaule, realizuojant didelį nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekį Lietuvos Respublikos ūkio subjektams kaip tikras, ir vadovaudamas šiai organizuotai grupei, pasiūlė UAB „R“ direktoriui G. L. dalyvauti nusikalstamoje veikloje parduodant Lietuvos Respublikos ūkio subjektams falsifikuotas prekes – šampūną „Head&Shoulders“, kuriomis disponavo G. L. vadovaujama priedangos įmonė UAB „R“, turint tikslą apsunkinti sąžiningo prekių įgijėjo galimybes ginti savo teises bei imituojant sąžiningą minėtų prekių apyvartą per tarpinę D. P. vadovaujamą priedangos įmonę UAB „J“. D. P., žinodamas, kad tiekiamos prekės – šampūnas „Head&Shoulders“ yra falsifikuotos, nutylėdamas šią esminę aplinkybę nuo UAB „I“ atstovų, 2007-01-15 pagal PVM sąskaitą – faktūrą, serijos J Nr. 000008 pardavė UAB „I“, atstovaujamai direktoriaus D. U., 32.340 vnt. falsifikuoto šampūno „Head&Shoulders“, kaip tikras. UAB „J“ iš šios nusikalstamos veikos gavo 391.533,91 Lt, kuriuos UAB „I“, atsiskaitydama už minėtas prekes laikotarpiu nuo 2007-01-02 iki 2007-01-17 pervedė į UAB „J“ sąskaitą: 2007-01-02 mokėjimo pavedimu pervedė į UAB „J“ sąskaitą ( - ), esančią AB „SEB“ Vilniaus banke 19.500,00 Lt, 2007-01-16 mokėjimo pavedimu – 170.000,00 Lt bei 2007-01-17 mokėjimo pavedimu – 202.033,91 Lt – viso 391.533,91 Lt. D. P., nuo 2006 m. rugsėjo 27 d. būdamas UAB „J“ (įmonės kodas 300602554, registruota adresu Didlaukio g. 96-8, Vilniuje), akcininku ir direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jo veiklą, veikdamas savo, organizuotos grupės nario G. L. bei juridinio asmens UAB „J“ naudai ir interesais, žinodamas, kad UAB „J“ 391.533,91 Lt gavo iš nusikalstamos veikos – sukčiavimo, siekdamas nuslėpti dalį šių žinomai nusikalstamu būdu įgytų pinigų priedangos įmonės UAB „R“, vadovaujamos G. L., sąskaitoje, bei įteisinti juos, imituojant atsiskaitymą su UAB „R“ už prekes, atliko finansinę operaciją su dalimi šių piniginių lėšų: 2007-01-16 mokėjimo pavedimu pervedė 218.871,46 Lt, 2007-01-16 mokėjimo pavedimu pervedė 472,00 Lt į priedangos įmonės – UAB „R“, vadovaujamos G. L. (įmonės kodas 300108281, registruota adresu Ž. g. 31, Kaunas), sąskaitą ( - ), esančią AB „SEB“ banke, tariamai atsiskaitydamas pagal PVM sąskaitą – faktūrą serijos RIT Nr. 00104, už šampūną „Head&Shoulders“ bei pagal PVM sąskaitą – faktūrą serijos RIT Nr. 00105 už transporto paslaugas. Disponuodamas likusiomis piniginėmis lėšomis, gautomis iš UAB „I“ į UAB „J“ banko sąskaitą – 172.662,45 Lt, žinodamas, kad minėtos piniginės lėšos gautos į UAB „J“ banko sąskaitą iš nusikalstamos veikos – sukčiavimo, D. P. įteisino jas, nuo 2007 m. sausio mėn. panaudodamas tolesnėje UAB „J“ ūkinėje komercinėje veikloje. Tokiu būdu D. P., siekdamas nuslėpti ir įteisinti pinigus, įgytus nusikalstamu būdu, atliko su jais susijusias finansines operacijas bei panaudojo juos ūkinėje komercinėje veikloje. Juridinis asmuo UAB „J“ šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX – 1992, įsigal. 2004 m. vasario 14 d. (Žin., 2004, Nr. 25 – 760) redakcija).

1214.4.Taip pat jis pasikėsino apgaule įgyti svetimą didelės vertės turtą: D. P. 2007 m. sausio mėnesį subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš jo paties bei G. L. sunkiems nusikaltimams daryti – svetimo didelės vertės turto įgijimui apgaule, realizuojant didelį nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekį Lietuvos Respublikos ūkio subjektams kaip tikras, ir vadovaudamas šiai organizuotai grupei, pasiūlė UAB „R“ direktoriui G. L. dalyvauti nusikalstamoje veikloje parduodant Lietuvos Respublikos ūkio subjektams falsifikuotas prekes – vandens minkštiklį „Calgon“, kuriomis disponavo G. L. vadovaujama priedangos įmonė UAB „R“, turint tikslą apsunkinti sąžiningo prekių įgijėjo galimybes ginti savo teises bei imituojant sąžiningą minėtų prekių apyvartą per tarpinę D. P. vadovaujamą priedangos įmonę UAB „J“. G. L. sutikus su D. P. pasiūlymu dalyvauti nusikalstamoje veikoje ir vykdant šį sumanymą, G. L. ir D. P., pasiskirstę vaidmenimis, atliko parengiamuosius nusikalstamos veikos veiksmus: D. P., nuslėpdamas faktą, kad vandens minkštiklis „Calgon“ yra falsifikuotas, pasiūlė šias prekes įsigyti UAB „I“ atstovams, o G. L. užsakė transportą minėtų prekių pristatymui iš sandėlių, esančių Europos pr. 77, Kaune, kuriais naudojosi UAB „R“ į UAB „I“ naudojamus sandėlius, esančius Metalo g. 2a/7, Vilniuje. Atlikus šiuos veiksmus, D. P. nurodė G. L. UAB „J“ vardu įforminti fiktyvius sandorius, pagal kuriuos D. P. vadovaujama UAB „J“ iš G. L. vadovaujamos UAB „R“ tariamai įsigys prekes – falsifikuotą vandens minkštiklį „Calgon“ ir tariamai parduos šias prekes UAB „I“, žinodami, kad tikrosios šio sandorio šalys yra UAB „R“ ir UAB „I“, o D. P. vadovaujama įmonė UAB „J“ šiame sandoryje dalyvaus kaip priedanga tikslu gauti iš UAB „I“ pinigines lėšas atsiskaitant už falsifikuotas prekes ir tikslu nuslepiant dalį šių lėšų, pervesti jas į UAB „R“ sąskaitą, imituojant atsiskaitymą už jas. D. P. nuo 2006 m. rugsėjo 27 d. būdamas UAB „J“ (įmonės kodas 300602554, registruota adresu Didlaukio g. 96-8, Vilniuje), akcininku ir direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jo veiklą, veikdamas savo, organizuotos grupės nario G. L. bei juridinio asmens UAB „J“ naudai ir interesais, žinodamas, kad tiekiamos prekės – vandens minkštiklis „Calgon“ yra falsifikuotos, nutylėdamas šią esminę aplinkybę nuo UAB „I“ atstovų, piktnaudžiaudamas jų pasitikėjimu, 2007-01-23 pagal PVM sąskaitą – faktūrą serijos J Nr. 000012, įformino 16.800 vnt. vandens minkštiklio „Calgon“, pardavimą UAB „I“, atstovaujamai direktoriaus D. U., pasikėsindamas apgaule įgyti 100.705,92 Lt, svetimo – UAB „I“ priklausančio didelės vertės turto, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi UAB „I“ atstovai, kilus įtarimui dėl prekių autentiškumo, nesumokėjo 100.705,92 Lt į UAB „J“ sąskaitą ( - ), esančią AB „SEB“ Vilniaus banke. Tokiu būdu D. P., subūręs ir vadovaudamas organizuotai grupei, kartu su organizuotos grupės nariu G. L., piktnaudžiaudamas UAB „I“ atstovų pasitikėjimu, nutylėdamas esminę reikšmę jų apsisprendimui įsigyti prekes turėjusią aplinkybę, kad įsigyjamos prekės – vandens minkštiklis „Calgon“ yra falsifikuotos, pasikėsino apgaule kito asmens – UAB „J“ naudai įgyti 100.705,92 Lt, svetimo – UAB „I“ priklausančio didelės vertės turto. Juridinis asmuo UAB „J“ šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. redakcija).

1224.5.Taip pat jis, UAB „J“, pateikė realizuoti didelį prekių kiekį, pažymėtą svetimu prekių ženklu, padarydamas didelės turtinės ir neturtinės žalos: D. P. 2007 m. sausio mėnesį subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš jo paties bei G. L. sunkiems nusikaltimams daryti – svetimo didelės vertės turto įgijimui apgaule, realizuojant didelį nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekį Lietuvos Respublikos ūkio subjektams kaip tikras, ir vadovaudamas šiai organizuotai grupei, pasiūlė UAB „R“ direktoriui G. L. dalyvauti nusikalstamoje veikloje parduodant Lietuvos Respublikos ūkio subjektams falsifikuotas prekes – vandens minkštiklį „Calgon“, kuriomis disponavo G. L. vadovaujama priedangos įmonė UAB „R“, turint tikslą apsunkinti sąžiningo prekių įgijėjo galimybes ginti savo teises bei imituojant sąžiningą minėtų prekių apyvartą per tarpinę D. P. vadovaujamą priedangos įmonę UAB „J“. G. L. sutikus su D. P. pasiūlymu dalyvauti nusikalstamoje veikoje ir vykdant šį sumanymą, G. L. ir D. P., pasiskirstę vaidmenimis, atliko parengiamuosius nusikalstamos veikos veiksmus: D. P., nuslėpdamas faktą, kad vandens minkštiklis „Calgon“ yra falsifikuotas, pasiūlė šias prekes įsigyti UAB „I“ atstovams, o G. L. užsakė transportą minėtų prekių pristatymui iš sandėlių, esančių Europos pr. 77, Kaune, kuriais naudojosi UAB „R“ į UAB „I“ naudojamus sandėlius, esančius Metalo g. 2a/7, Vilniuje. D. P., nuo 2006 m. rugsėjo 27 d. būdamas UAB „J“ (įmonės kodas 300602554, registruota adresu Didlaukio g. 96-8, Vilniuje), akcininku ir direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jo veiklą, žinodamas, kad organizuotos grupės nario G. L. vadovaujama UAB „R“ disponuoja falsifikuotomis prekėmis – vandens minkštikliu „Calgon“ kuris, neturint Nyderlandų įmonės „RECKITT BENCKISER NV“ leidimo, pažymėtas šiai įmonei priklausančiu prekių ženklu „Calgon“ bei kurio apipavidalinimas (žymėjimas, dizainas, pakuotės) bei turinys neatitinka teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamų reikalavimų, veikdamas organizuota grupe su G. L., savo, organizuotos grupės nario G. L. bei juridinio asmens UAB „J“ naudai ir interesais, kartu su G. L. 2007-01-23 pateikė realizuoti didelį šių prekių kiekį, parduodamas 16.800 vnt. 500 g talpos pakuočių vandens minkštiklio „Calgon“, kurių originalo vertė – 173.040,00 Lt UAB „I“ pagal 2007-01-23 sąskaitą faktūrą serijos J Nr. 000012. UAB „I“ atstovai, kilus įtarimui dėl prekių autentiškumo, nesumokėjo 100.705,92 Lt į UAB „J“ sąskaitą ( - ), esančią AB „SEB“ Vilniaus banke. Tokiu būdu D. P., subūręs ir vadovaudamas organizuotai grupei, kartu su organizuotos grupės nariu G. L., pateikdamas realizuoti didelį svetimų prekių ženklu pažymėtų prekių kiekį, padarė Nyderlandų įmonei „RECKITT BENCKISER NV“ didelę, 173.040,00 Lt dydžio turtinę bei didelę neturtinę žalą, pasireiškusią žinomo prekės ženklo „Calgon“ prestižo sumenkinimu. Juridinis asmuo UAB „J“ šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 204 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX – 2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. (Žin., 2004, Nr. 108 – 4030) redakcija).

1235.1.G. L., subūręs ir vadovaudamas organizuotai grupei, apgaule įgijo svetimą didelės vertės turtą: G. L. 2006 m. balandžio mėnesį subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš jo paties, G. V. bei Č. N. sunkiam nusikaltimui daryti – svetimo didelės vertės turto įgijimui apgaule, realizuojant didelį nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekį Lietuvos Respublikos ūkio subjektams kaip tikras, ir vadovaudamas šiai organizuotai grupei, susitarė su UAB „B“ direktoriumi G. V. bei UAB „B“ akcininku Č. N. UAB „B“ vardu parduoti UAB „R“ falsifikuotas prekes – šampūną „Head&Shoulders“, tokiu būdu apgaule įgyjant svetimą didelės vertės turtą. G. V., būdamas G. L. suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės, susidedančios iš jo paties, G. L. bei Č. N., nariu – vykdytoju, nuo 2005 m. birželio 14 d. iki 2007 m. vasario 5 d. būdamas UAB „B“ direktoriumi, žinodamas, kad jo vadovaujama UAB „B“ disponuoja dideliu nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekiu – šampūnu „Head&Shoulders“, sutiko su G. L. ir Č. N. pasiūlymu UAB „B“ vardu parduoti šias prekes UAB „R“, nutylint esminę UAB „R“ atstovų apsisprendimui įsigyti šias prekes turėjusią aplinkybę, kad šampūnas „Head&Shoulders“ yra falsifikuotas. G. V. sutikus, G. L. su Č. N. atliko parengiamuosius nusikalstamos veikos veiksmus: G. L. susitarė su UAB „R“ atstovais dėl 31.992 vnt. šampūno „Head&Shoulders“ pardavimo pastarajai bendrovei, o Č. N. suorganizavo šių prekių pristatymą į UAB „R“ sandėlius, buvusius Kėdainių m. G. V., atstovaudamas UAB „B“, 2006-04-07 sudarė su UAB „R“, atstovaujama direktoriaus D. D., Prekių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 06/2006-103, nutylėdamas nuo pastarosios bendrovės atstovų esminę jų apsisprendimui įsigyti prekes turėjusią aplinkybę, kad ketinama parduoti prekė – šampūnas „Head&Shoulders“ yra falsifikuota. G. V., žinodamas, kad uždarajai akcinei bendrovei „R“ parduodamos prekės yra falsifikuotos ir kad jų įsigijimas UAB „B“ vardu yra pagrįstas jo paties ir tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai veikusio UAB „L“ vardu, suklastotu dokumentu – 2006-07-28 PVM sąskaita – faktūra Serija LUK Nr. 0006072801, pagal savo paties išrašytą ir pasirašytą, G. L. paruoštą 2006-08-30 PVM sąskaitą – faktūrą Serija BNS Nr. 00059 bendrovei „R“ pardavė falsifikuotas nenustatytos kilmės prekes – 31.992 vnt. trijų rūšių šampūno „Head&Shoulders“ už 141.564 Lt. 2006-08-30 pristačius šias prekes į UAB „R“ sandėlius, buvusius Kėdainių m., UAB „R“ atstovai, nežinodami apie tai, kad įsigytos prekės – šampūnas „Head&Shoulders“ yra falsifikuotos, vykdydami įsipareigojimą atsiskaityti su UAB „B“ pagal 2006-04-07 Prekių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 06/2006-103 bei 2006-08-30 PVM sąskaitą – faktūrą Serija BNS Nr. 00059, per tris kartus 2006-09-22, 2006-11-03, 2006-11-17 mokėjimo pavedimais pervedė 141.564,6 Lt į UAB „B“ sąskaitą Nr. LT 15729000000446760 AB „Parex banke“, kurioje esančiomis lėšomis disponavo UAB „B“ direktorius G. V.. Tokiu būdu G. L., subūręs ir vadovaudamas organizuotai grupei, kartu su organizuotos grupės nariais vykdytojais G. V. bei Č. N., piktnaudžiaudamas UAB „R“ atstovų pasitikėjimu, nutylėdamas esminę reikšmę jų apsisprendimui įsigyti prekes turėjusią aplinkybę, kad įsigyjamos prekės – šampūnas „Head&Shoulders“ yra falsifikuotos, apgaule kito asmens – UAB „B“ naudai įgijo 141.564,6 Lt svetimo, UAB „R“ priklausančio didelės vertės turto, tuo padarydamas UAB „R“ 141.564,6 Lt turtinės žalos. G. L. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. redakcija).

1245.2.Taip pat jis, subūręs ir vadovaudamas organizuotai grupei, pateikė realizuoti didelį prekių kiekį, pažymėtą svetimu prekių ženklu, padarydamas didelės turtinės ir neturtinės žalos: G. L. 2006 m. balandžio mėnesį subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš jo paties, G. V. bei Č. N. sunkiam nusikaltimui daryti – svetimo didelės vertės turto įgijimui apgaule, realizuojant didelį nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekį Lietuvos Respublikos ūkio subjektams kaip tikras, ir vadovaudamas šiai organizuotai grupei, susitarė su UAB „B“ direktoriumi G. V. bei UAB „B“ akcininku Č. N. UAB „B“ vardu parduoti UAB „R“ falsifikuotas prekes – šampūną „Head&Shoulders“, tokiu būdu apgaule įgyjant svetimą didelės vertės turtą. G. V., būdamas G. L. suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės, susidedančios iš jo paties, G. L. bei Č. N., nariu – vykdytoju, nuo 2005 m. birželio 14 d. iki 2007 m. vasario 5 d. būdamas UAB „B“ direktoriumi, žinodamas, kad jo vadovaujama UAB „B“ disponuoja dideliu nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekiu – šampūnu „Head&Shoulders“, kuris, neturint JAV įmonės „The Procter&Gamble Company“ leidimo, pažymėtas šiai įmonei priklausančiu prekių ženklu „Head&Shoulders“ bei kurio apipavidalinimas (žymėjimas, dizainas, pakuotės) bei turinys neatitinka teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamų reikalavimų, kartu su G. L. bei Č. N., 2006-08-30 pateikė realizuoti didelį šių prekių kiekį, parduodamas 31.992 vnt. šampūno „Head&Shoulders“ 200 ml talpos buteliukų, kurių originalo vertė – 239.620,08 Lt UAB „R“ pagal 2006-04-07 Prekių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 06/2006-103 bei 2006-08-30 PVM sąskaitą – faktūrą Serija BNS Nr. 00059. UAB „R“, atsiskaitydama už pateiktas prekes, per tris kartus 2006-09-22, 2006-11-03, 2006-11-17 mokėjimo pavedimais pervedė 141.564,6 Lt į UAB „B“ sąskaitą Nr. LT 15729000000446760 AB „Parex banke“, kurioje esančiomis lėšomis disponavo UAB „B“ direktorius G. V.. Tokiu būdu G. L., subūręs ir vadovaudamas organizuotai grupei, kartu su organizuotos grupės nariais vykdytojais G. V. bei Č. N., pateikdamas realizuoti didelį svetimų prekių ženklu pažymėtų prekių kiekį, padarė JAV įmonei „The Procter&Gamble Company“ didelę, 239.620,08 Lt dydžio turtinę bei didelę neturtinę žalą, pasireiškusią žinomo prekės ženklo „Head&Shoulders“ prestižo sumenkinimu bei didelę, 141.564,6 Lt dydžio turtinę žalą UAB „R“. G. L. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 204 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX – 2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. (Žin., 2004, Nr. 108 – 4030) redakcija).

1255.3.Taip pat jis, veikdamas organizuota grupe, apgaule įgijo svetimą didelės vertės turtą: G. L., nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio būdamas D. P. vadovaujamos organizuotos grupės, susidedančios iš D. P., D. P. ir G. L., suburtos sunkiam nusikaltimui – svetimo didelės vertės turto įgijimui apgaule, realizuojant didelį nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekį, daryti nariu – vykdytoju, nuo 2006-09-05 būdamas UAB „R“ (įmonės kodas 300108281, registruota adresu Ž g. 31, Kaunas) akcininku ir direktoriumi, veikdamas bendru organizuotos grupės tikslu – apgaule įgyti juridinio asmens UAB „G“ naudai svetimą – UAB „I“ didelės vertės turtą, 2006 m. rugsėjo mėnesį tyrimo metu nenustatytą dieną sutiko su D. P. pasiūlymu dalyvauti nusikalstamoje veikoje parduodant Lietuvos Respublikos ūkio subjektams falsifikuotas prekes – vandens minkštiklį „Calgon“, kuriomis disponavo G. L. vadovaujama priedangos įmonė UAB „R“, turint tikslą apsunkinti sąžiningo prekių įgijėjo galimybes ginti savo teises bei imituojant sąžiningą minėtų prekių apyvartą per tarpinę D. P. vadovaujamą priedangos įmonę UAB „G“. Vykdant šį sumanymą, G. L. ir D. P., pasiskirstę vaidmenimis, atliko parengiamuosius nusikalstamos veikos veiksmus: D. P., nuslėpdamas faktą, kad vandens minkštiklis „Calgon“ yra falsifikuotas, pasiūlė šias prekes įsigyti UAB „I“ atstovams, o G. L. užsakė transportą minėtų prekių pristatymui iš sandėlių, esančių Europos pr. 77, Kaune, kuriais naudojosi UAB „R“ į UAB „I“ naudojamus sandėlius, esančius Metalo g. 2/7, Vilniuje. Atlikus šiuos veiksmus, D. P. nurodė D. P. ir G. L. UAB „G“ vardu įforminti fiktyvius sandorius, pagal kuriuos D. P. vadovaujama UAB „G“ iš G. L. vadovaujamos UAB „R“ tariamai įsigys prekes – falsifikuotą vandens minkštiklį „Calgon“ ir tariamai parduos šias prekes UAB „I“, žinodami, kad tikrosios šio sandorio šalys yra UAB „R“ ir UAB „I“, o D. P. vadovaujama įmonė UAB „G“ šiame sandoryje dalyvaus kaip priedanga tikslu gauti iš UAB „I“ pinigines lėšas atsiskaitant už falsifikuotas prekes ir tikslu nuslepiant dalį šių lėšų, pervesti jas į UAB „R“ sąskaitą, imituojant atsiskaitymą už jas. G. L., vykdydamas D. P. nurodymą, žinodamas, kad tiekiamos prekės – vandens minkštiklis „Calgon“ yra falsifikuotos, nutylėdamas šią esminę aplinkybę nuo UAB „I“ atstovų, piktnaudžiaudamas jų pasitikėjimu, vykdydamas D. P. nurodymą įforminti falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“ pardavimą per tarpinę priedangos įmonę UAB „G“, vadovaujamą D. P., UAB „R“ vardu pagal 2006-10-25 PVM sąskaitą – faktūrą serijos RIT Nr. 00101 įformino vandens minkštiklio „Calgon“ pardavimą bendrovei „G“, vadovaujamai D. P.. Tęsiant nusikalstamą veiką D. P., vykdydamas D. P. nurodymą, 2006-10-24 pagal PVM sąskaitą - faktūrą serijos GERNA Nr. 0000429, įformino 26.400 vnt. vandens minkštiklio „Calgon“ pardavimą UAB „I“, atstovaujamai direktoriaus D. U.. UAB „I“ atstovai, atsiskaitydami už minėtas prekes, į UAB „G“ sąskaitą ( - ), esančią AB banke „Hansabankas“ (dabar – „Swedbank“), kurioje esančiomis lėšomis disponavo D. P., pervedė 158.252,16 Lt: 2006-10-26 mokėjimo pavedimu pervedė 100.000 Lt, 2006-10-27 mokėjimo pavedimu – 25.000 Lt bei 2006-10-31 mokėjimo pavedimais – 24.500 Lt ir 8752,16 Lt. Tokiu būdu G. L., veikdamas D. P. suburta ir vadovaujama organizuota grupe kartu su D. P. ir D. P., piktnaudžiaudamas UAB „I“ atstovų pasitikėjimu, nutylėdamas esminę reikšmę jų apsisprendimui įsigyti prekes turėjusią aplinkybę, kad įsigyjamos prekės – vandens minkštiklis „Calgon“ yra falsifikuotos, apgaule kito asmens – UAB „G“ naudai įgijo 158.252,16 Lt svetimo, UAB „I“ priklausančio didelės vertės turto, tuo padarydamas UAB „I“ 158.252,16 Lt turtinės žalos. G. L. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. redakcija).

1265.4.Taip pat jis, veikdamas organizuota grupe, pateikė realizuoti didelį prekių kiekį, pažymėtą svetimu prekių ženklu, padarydamas didelės turtinės ir neturtinės žalos: G. L., nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio būdamas D. P. vadovaujamos organizuotos grupės, susidedančios iš D. P., D. P. ir G. L., suburtos sunkiam nusikaltimui – svetimo didelės vertės turto įgijimui apgaule, realizuojant didelį nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekį, daryti nariu – vykdytoju, nuo 2006-09-05 būdamas UAB „R“ (įmonės kodas 300108281, registruota adresu Ž. g. 31, Kaunas) akcininku ir direktoriumi, dalyvavo nusikalstamoje veikoje Lietuvos Respublikos ūkio subjektams parduodant falsifikuotas prekes – vandens minkštiklį „Calgon“, kuriomis disponavo jo paties vadovaujama priedangos įmonė UAB „R“, turint tikslą apsunkinti sąžiningo prekių įgijėjo galimybes ginti savo teises bei imituojant sąžiningą minėtų prekių apyvartą per tarpinę D. P. vadovaujamą priedangos įmonę UAB „G“. Vykdant šį sumanymą, G. L. ir D. P., pasiskirstę vaidmenimis, atliko parengiamuosius nusikalstamos veikos veiksmus: D. P., nuslėpdamas faktą, kad vandens minkštiklis „Calgon“ yra falsifikuotas, pasiūlė šias prekes įsigyti UAB „I“ atstovams, o G. L. užsakė transportą minėtų prekių pristatymui iš sandėlių, esančių Europos pr. 77, Kaune, kuriais naudojosi UAB „R“ į UAB „I“ naudojamus sandėlius, esančius Metalo g. 2a/7, Vilniuje. G. L., žinodamas, kad jo vadovaujama UAB „R“ disponuoja falsifikuotomis prekėmis – vandens minkštikliu, kuris, neturint Nyderlandų įmonės „RECKITT BENCKISER NV“ leidimo, pažymėtas šiai įmonei priklausančiu prekių ženklu „Calgon“ bei kurio apipavidalinimas (žymėjimas, dizainas, pakuotės) bei turinys neatitinka teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamų reikalavimų, veikdamas organizuota grupe su D. P. ir D. P., 2006-10-24 pateikė realizuoti didelį šių prekių kiekį, parduodamas 26.400 vnt. 500 g talpos pakuočių, kurių originalo vertė – 271.920 Lt UAB „I“ pagal 2006-10-24 sąskaitą faktūrą serijos GERNA Nr. 0000429. UAB „I“, atsiskaitydama už pateiktas prekes, 2006-10-26 mokėjimo pavedimu pervedė į UAB „G“ sąskaitą ( - ), esančią AB banke „Hansabankas“ (dabar – „Swedbank“) 100.000 Lt, 2006-10-27 mokėjimo pavedimu – 25.000 Lt bei 2006-10-31 mokėjimo pavedimu - 24.500 Lt ir 8752,16 Lt – viso 158.252,16 Lt. Tokiu būdu G. L., dalyvaudamas D. P. suburtoje ir vadovaujamoje organizuotoje grupėje kartu su D. P. ir D. P., pateikdamas realizuoti didelį svetimų prekių ženklu pažymėtų prekių kiekį, padarė Nyderlandų įmonei „RECKITT BENCKISER NV“ didelę, 271.920 Lt dydžio turtinę bei didelę neturtinę žalą, pasireiškusią žinomo prekės ženklo „Calgon“ prestižo sumenkinimu bei didelę, 158.252,16 Lt dydžio turtinę žalą UAB „I“. G. L. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 204 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX – 2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. (Žin., 2004, Nr. 108 – 4030) redakcija).

1275.5.Taip pat jis, siekdamas nuslėpti ir įteisinti pinigus, įgytus nusikalstamu būdu, atliko su jais susijusias finansines operacijas bei panaudojo juos ūkinėje komercinėje veikloje: G. L., nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio būdamas D. P. vadovaujamos organizuotos grupės, susidedančios iš D. P., D. P. ir G. L., suburtos sunkiam nusikaltimui – svetimo didelės vertės turto įgijimui apgaule, realizuojant didelį nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekį, daryti nariu – vykdytoju, nuo 2006-09-05 būdamas UAB „R“ (įmonės kodas 300108281, registruota adresu Ž g. 31, Kaunas) akcininku ir direktoriumi, veikdamas organizuotos grupės bei savo vadovaujamos bendrovės „R“ naudai, siekdamas nuslėpti pinigus, įgytus nusikalstamu būdu, atliko su jų dalimi finansines operacijas, o dalį jų panaudojo ūkinėje komercinėje veikloje, o būtent: organizuotos grupės nariams D. P., D. P. ir G. L. žinant, kad prekės – vandens minkštiklis „Calgon“ yra falsifikuotos, nutylint šią esminę aplinkybę nuo UAB „I“ atstovų, 2006-10-24 pagal PVM sąskaitą-faktūrą, serijos GERNA Nr. 0000429, pardavus UAB „I“, atstovaujamai direktoriaus D. U., 26.400 vnt. falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“ kaip tikras, UAB „G“, vadovaujama organizuotos grupės nario D. P., iš šios nusikalstamos veikos gavo 158.252,16 Lt, kuriuos UAB „I“, atsiskaitydama už minėtas prekes laikotarpiu nuo 2006-10-26 iki 2006-10-31 pervedė į UAB „G“ sąskaitą: 2006-10-26 mokėjimo pavedimu pervedė į UAB „G“ sąskaitą ( - ), esančią AB banke „Hansabankas“ (dabar – „Swedbank“) 100.000 Lt, 2006-10-27 mokėjimo pavedimu - 25.000 Lt bei 2006-10-31 mokėjimo pavedimu - 24.500 Lt ir 8752,16 Lt – viso 158.252,16 Lt. D. P., žinodamas, kad UAB „G“ 158.252,16 Lt gavo iš nusikalstamos veikos – sukčiavimo, siekdamas nuslėpti šiuos žinomai nusikalstamu būdu įgytus pinigus priedangos įmonės UAB „R“, vadovaujamos G. L., sąskaitoje, bei įteisinti juos, imituojant atsiskaitymą su UAB „R“ už prekes, atliko finansinę operaciją su dalimi šių piniginių lėšų: 2006-10-26 mokėjimo pavedimu pervedė 100.000 Lt į priedangos įmonės – UAB „R“, vadovaujamos G. L. (įmonės kodas 300108281, registruota adresu Ž g. 31, Kaunas), sąskaitą ( - ), esančią AB „SEB“ banke, Gedimino pr. 12, Vilniuje, tariamai atsiskaitydamas pagal PVM sąskaitą – faktūrą serijos RIT Nr. 00101 už vandens minkštiklį „Calgon“. G. L., disponuodamas šiomis, žinomai iš nusikalstamos veikos – sukčiavimo gautomis piniginėmis lėšomis, siekdamas dalį jų nuslėpti, išimant iš UAB „R“ sąskaitos, o dalį panaudoti ūkinėje komercinėje veikloje, laikotarpiu nuo 2006-10-26 iki 2006-11-09 atliko su jais finansines operacijas: pagal 2006-10-26, 2006-10-31 bankinius čekius išgrynino 91.499,99 Lt, o likusius 8500,01 Lt paliko banko sąskaitoje ir įteisino, panaudodamas tolimesnėje UAB „R“ ūkinėje komercinėje veikloje. Tokiu būdu G. L., žinodamas, kad jo vadovaujama priedangos įmonė UAB „R“ gavo pinigų iš nusikalstamos veikos – sukčiavimo, siekdamas nuslėpti ir įteisinti juos, atliko su jų dalimi finansines operacijas, išgrynindamas iš UAB „R“ banko sąskaitos, o dalį jų panaudojo savo vadovaujamos UAB „R“ ūkinėje komercinėje veikloje. G. L. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 216 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX – 1992, įsigal. 2004 m. vasario 14 d. (Žin., 2004, Nr. 25 – 760) redakcija).

1285.6.Taip pat jis, veikdamas organizuota grupe, apgaule įgijo svetimą didelės vertės turtą: G. L., nuo 2007 m. sausio mėnesio būdamas D. P. vadovaujamos organizuotos grupės, susidedančios iš D. P. ir G. L., suburtos sunkiems nusikaltimams – svetimo didelės vertės turto įgijimui apgaule, realizuojant didelį nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekį, daryti nariu – vykdytoju, nuo 2006-09-05 būdamas UAB „R“ (įmonės kodas 300108281, registruota adresu Ž g. 31, Kaunas) akcininku ir direktoriumi, veikdamas bendru organizuotos grupės tikslu – apgaule įgyti juridinio asmens UAB „J“ naudai svetimą – UAB „I“ didelės vertės turtą, 2007 m. sausio mėnesį tyrimo metu nenustatytą dieną sutiko su D. P. pasiūlymu dalyvauti nusikalstamoje veikoje parduodant Lietuvos Respublikos ūkio subjektams falsifikuotas prekes – šampūną „Head&Shoulders“, kuriomis disponavo G. L. vadovaujama priedangos įmonė UAB „R“, turint tikslą apsunkinti sąžiningo prekių įgijėjo galimybes ginti savo teises bei imituojant sąžiningą minėtų prekių apyvartą per tarpinę D. P. vadovaujamą priedangos įmonę UAB „J“. Vykdant šį sumanymą, G. L. ir D. P., pasiskirstę vaidmenimis, atliko parengiamuosius nusikalstamos veikos veiksmus: D. P., nuslėpdamas faktą, kad šampūnas „Head&Shoulders“ yra falsifikuotas, pasiūlė šias prekes įsigyti UAB „I“ atstovams, o G. L. užsakė transportą minėtų prekių pristatymui iš sandėlių, esančių Europos pr. 77, Kaune, kuriais naudojosi UAB „R“ į UAB „I“ naudojamus sandėlius, esančius Metalo g. 2a/7, Vilniuje. Atlikus šiuos veiksmus, D. P. nurodė G. L. UAB „J“ vardu įforminti fiktyvius sandorius, pagal kuriuos D. P. vadovaujama UAB „J“ iš G. L. vadovaujamos UAB „R“ tariamai įsigys prekes – falsifikuotą šampūną „Head&Shoulders“ ir tariamai parduos šias prekes UAB „I“, žinodami, kad tikrosios šio sandorio šalys yra UAB „R“ ir UAB „I“, o D. P. vadovaujama įmonė UAB „J“ šiame sandoryje dalyvaus kaip priedanga tikslu gauti iš UAB „I“ pinigines lėšas atsiskaitant už falsifikuotas prekes ir tikslu nuslepiant dalį šių lėšų, pervesti jas į UAB „R“ sąskaitą, imituojant atsiskaitymą už jas. G. L., žinodamas, kad tiekiamos prekės – šampūnas „Head&Shoulders“ yra falsifikuotas, nutylėdamas šią esminę aplinkybę nuo UAB „I“ atstovų, piktnaudžiaudamas jų pasitikėjimu, vykdydamas D. P. nurodymą įforminti falsifikuoto šampūno „Head&Shoulders“ pardavimą per tarpinę priedangos įmonę UAB „J“, vadovaujamą D. P., UAB „R“ vardu pagal 2007-01-15 PVM sąskaitą - faktūrą serijos RIT Nr. 00104 įformino 32.340 vnt. šampūno „Head&Shoulders“ pardavimą D. P. vadovaujamai priedangos įmonei UAB „J“. Tęsiant nusikalstamą veiką D. P., veikdamas bendru organizuotos grupės tikslu – apgaule įgyti juridinio asmens UAB „J“ naudai svetimą – UAB „I“ priklausantį didelės vertės turtą, žinodamas, kad tiekiamos prekės yra falsifikuotos, nutylėdamas šią esminę aplinkybę nuo UAB „I“ atstovų, piktnaudžiaudamas jų pasitikėjimu, 2007-01-15 pagal PVM sąskaitą – faktūrą serijos J Nr. 000008, įformino 32.340 vnt. šampūno „Head&Shoulders“ pardavimą UAB „I“, atstovaujamai direktoriaus D. U.. UAB „I“ atstovai, atsiskaitydami už minėtas prekes, į UAB „J“ sąskaitą ( - ), esančią AB „SEB“ Vilniaus banke, kurioje esančiomis lėšomis disponavo D. P., pervedė 391.533,91 Lt: 2007-01-02 mokėjimo pavedimu pervedė 19.500,00 Lt, 2007-01-16 mokėjimo pavedimu – 170.000,00 Lt bei 2007-01-17 mokėjimo pavedimu – 202.033,91 Lt. Tokiu būdu G. L., veikdamas D. P. suburta ir vadovaujama organizuota grupe kartu su D. P., piktnaudžiaudamas UAB „I“ atstovų pasitikėjimu, nutylėdamas esminę reikšmę jų apsisprendimui įsigyti prekes turėjusią aplinkybę, kad įsigyjamos prekės – šampūnas „Head&Shoulders“ yra falsifikuotos, apgaule kito asmens – UAB „J“ naudai įgijo 391.533,91 Lt svetimo, UAB „I“ priklausančio didelės vertės turto, tuo padarydamas UAB „I“ 391.533,91 Lt turtinės žalos. G. L. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. redakcija).

1295.7.Taip pat jis, veikdamas organizuota grupe, pateikė realizuoti didelį prekių kiekį, pažymėtą svetimu prekių ženklu, padarydamas didelės turtinės ir neturtinės žalos: G. L., nuo 2007 m. sausio mėnesio būdamas D. P. vadovaujamos organizuotos grupės, susidedančios iš D. P. ir G. L., suburtos sunkiems nusikaltimams – svetimo didelės vertės turto įgijimui apgaule, realizuojant didelį nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekį, daryti nariu – vykdytoju, nuo 2006-09-05 būdamas UAB „R“ (įmonės kodas 300108281, registruota adresu Ž g. 31, Kaunas) akcininku ir direktoriumi, dalyvavo nusikalstamoje veikoje Lietuvos Respublikos ūkio subjektams parduodant falsifikuotas prekes – šampūną „Head&Shoulders“, kuriomis disponavo jo paties vadovaujama priedangos įmonė UAB „R“, turint tikslą apsunkinti sąžiningo prekių įgijėjo galimybes ginti savo teises bei imituojant sąžiningą minėtų prekių apyvartą per tarpinę D. P. vadovaujamą priedangos įmonę UAB „J“. Vykdant šį sumanymą, G. L. ir D. P., pasiskirstę vaidmenimis, atliko parengiamuosius nusikalstamos veikos veiksmus: D. P., nuslėpdamas faktą, kad šampūnas „Head&Shoulders“ yra falsifikuotas, pasiūlė šias prekes įsigyti UAB „I“ atstovams, o G. L. užsakė transportą minėtų prekių pristatymui iš sandėlių, esančių Europos pr. 77, Kaune, kuriais naudojosi UAB „R“ į UAB „I“ naudojamus sandėlius, esančius Metalo g. 2a/7, Vilniuje. G. L., žinodamas, kad jo vadovaujama UAB „R“ disponuoja falsifikuotomis prekėmis – šampūnu „Head&Shoulders“ kuris, neturint JAV įmonės „The Procter&Gamble Company“ leidimo, pažymėtas šiai įmonei priklausančiu prekių ženklu „Head&Shoulders“ bei kurio apipavidalinimas (žymėjimas, dizainas, pakuotės) bei turinys neatitinka teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamų reikalavimų, veikdamas organizuota grupe su D. P., 2007-01-15 pateikė realizuoti didelį šių prekių kiekį, parduodamas šampūno „Head&Shoulders“ 32.340 vnt. 200 ml talpos buteliukų, kurių originalo vertė – 258.396,60 Lt UAB „I“ pagal 2007-01-15 sąskaitą faktūrą serijos J Nr. 000008. UAB „I“, atsiskaitydama už pateiktas prekes, 2007-01-02 mokėjimo pavedimu pervedė į UAB „J“ sąskaitą ( - ), esančią AB „SEB“ Vilniaus banke 19.500,00 Lt, 2007-01-16 mokėjimo pavedimu – 170.000,00 Lt bei 2007-01-17 mokėjimo pavedimu – 202.033,91 Lt – viso 391.533,91 Lt. Tokiu būdu G. L., dalyvaudamas D. P. suburtoje ir vadovaujamoje organizuotoje grupėje kartu su D. P., pateikdamas realizuoti didelį svetimų prekių ženklu pažymėtų prekių kiekį, padarė JAV įmonei „The Procter&Gamble Company“ didelę, 258.396,60 Lt dydžio turtinę bei didelę neturtinę žalą, pasireiškusią žinomo prekės ženklo „Head&Shoulders“ prestižo sumenkinimu bei didelę, 391.533,91 Lt dydžio turtinę žalą UAB „I“. G. L. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 204 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX – 2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. (Žin., 2004, Nr. 108 – 4030) redakcija).

1305.8.Taip pat jis, siekdamas nuslėpti ir įteisinti pinigus, įgytus nusikalstamu būdu, atliko su jais susijusias finansines operacijas bei panaudojo juos ūkinėje komercinėje veikloje: G. L., nuo 2007 m. sausio mėnesio būdamas D. P. vadovaujamos organizuotos grupės, susidedančios iš D. P. ir G. L., suburtos sunkiems nusikaltimams – svetimo didelės vertės turto įgijimui apgaule, realizuojant didelį nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekį, daryti nariu – vykdytoju, nuo 2006-09-05 būdamas UAB „R“ (įmonės kodas 300108281, registruota adresu Ž g. 31, Kaunas) akcininku ir direktoriumi, veikdamas organizuotos grupės bei savo vadovaujamos bendrovės „R“ naudai, siekdamas nuslėpti pinigus, įgytus nusikalstamu būdu, atliko su jų dalimi finansines operacijas, o dalį jų panaudojo ūkinėje komercinėje veikloje, o būtent: organizuotos grupės nariams D. P. ir G. L. žinant, kad tiekiamos prekės – šampūnas „Head&Shoulders“ yra falsifikuotos, nutylint šią esminę aplinkybę nuo UAB „I“ atstovų, 2007-01-15 pagal PVM sąskaitą – faktūrą, serijos J Nr. 000008 pardavus UAB „I“, atstovaujamai direktoriaus D. U., 32.340 vnt. falsifikuoto šampūno „Head&Shoulders“, kaip tikras, UAB „J“ iš šios nusikalstamos veikos gavo 391.533,91 Lt, kuriuos UAB „I“, atsiskaitydama už minėtas prekes laikotarpiu nuo 2007-01-02 iki 2007-01-17 pervedė į UAB „J“ sąskaitą: 2007-01-02 mokėjimo pavedimu pervedė į UAB „J“ sąskaitą ( - ), esančią AB „SEB“ Vilniaus banke 19.500,00 Lt, 2007-01-16 mokėjimo pavedimu – 170.000,00 Lt bei 2007-01-17 mokėjimo pavedimu – 202.033,91 Lt – viso 391.533,91 Lt. D. P., žinodamas, kad UAB „J“ 391.533,91 Lt gavo iš nusikalstamos veikos, siekdamas nuslėpti dalį šių žinomai nusikalstamu būdu įgytų pinigų priedangos įmonės UAB „R“, vadovaujamos G. L., sąskaitoje, bei įteisinti juos, imituojant atsiskaitymą su UAB „R“ už prekes, atliko finansines operacijas su dalimi šių piniginių lėšų: 2007-01-16 mokėjimo pavedimu pervedė 218.871,46 Lt, 2007-01-16 mokėjimo pavedimu pervedė 472,00 Lt į priedangos įmonės – UAB „R“, vadovaujamos G. L. (įmonės kodas 300108281, registruota adresu Ž g. 31, Kaunas), sąskaitą ( - ), esančią AB „SEB“ banke, Gedimino pr. 12, Vilniuje, tariamai atsiskaitydamas pagal PVM sąskaitą – faktūrą serijos RIT Nr. 00104, už šampūną „Head&Shoulders“ bei pagal PVM sąskaitą – faktūrą serijos RIT Nr. 00105 už transporto paslaugas. G. L., disponuodamas šiomis, žinomai iš nusikalstamos veikos – sukčiavimo gautomis piniginėmis lėšomis, siekdamas dalį jų nuslėpti, išimant iš UAB „R“ sąskaitos, o dalį panaudoti ūkinėje komercinėje veikloje, atliko su šiais pinigais finansinę operaciją – 2007-01-16 čekiu išgrynino 215.000 Lt, o likusius 3871,46 Lt paliko UAB „R“ banko sąskaitoje ir įteisino, panaudodamas tolimesnėje UAB „R“ ūkinėje komercinėje veikloje. Tokiu būdu G. L., žinodamas, kad jo vadovaujama priedangos įmonė UAB „R“ gavo pinigų iš nusikalstamos veikos – sukčiavimo, siekdamas nuslėpti ir įteisinti juos, atliko su jų dalimi finansines operacijas, išgrynindamas iš UAB „R“ banko sąskaitos, o dalį jų panaudojo savo vadovaujamos UAB „R“ ūkinėje komercinėje veikloje. G. L. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 216 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX – 1992, įsigal. 2004 m. vasario 14 d. (Žin., 2004, Nr. 25 – 760) redakcija).

1315.9.Taip pat jis, veikdamas organizuotoje grupėje, pasikėsino apgaule įgyti svetimą didelės vertės turtą: G. L., nuo 2007 m. sausio mėnesio būdamas D. P. vadovaujamos organizuotos grupės, susidedančios iš D. P. ir G. L., suburtos sunkiems nusikaltimams – svetimo didelės vertės turto įgijimui apgaule, realizuojant didelį nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekį, daryti nariu – vykdytoju, nuo 2006-09-05 būdamas UAB „R“ (įmonės kodas 300108281, registruota adresu Ž g. 31, Kaunas) akcininku ir direktoriumi, veikdamas bendru organizuotos grupės tikslu – apgaule įgyti juridinio asmens UAB „J“ naudai svetimą – UAB „I“ didelės vertės turtą, 2007 m. sausio mėnesį tyrimo metu nenustatytą dieną sutiko su D. P. pasiūlymu dalyvauti nusikalstamoje veikoje parduodant Lietuvos Respublikos ūkio subjektams falsifikuotas prekes – vandens minkštiklį „Calgon“, kuriomis disponavo G. L. vadovaujama priedangos įmonė UAB „R“, turint tikslą apsunkinti sąžiningo prekių įgijėjo galimybes ginti savo teises bei imituojant sąžiningą minėtų prekių apyvartą per tarpinę D. P. vadovaujamą priedangos įmonę UAB „J“. Vykdant šį sumanymą, G. L. ir D. P., pasiskirstę vaidmenimis, atliko parengiamuosius nusikalstamos veikos veiksmus: D. P., nuslėpdamas faktą, kad vandens minkštiklis „Calgon“ yra falsifikuotas, pasiūlė šias prekes įsigyti UAB „I“ atstovams, o G. L. užsakė transportą minėtų prekių pristatymui iš sandėlių, esančių Europos pr. 77, Kaune, kuriais naudojosi UAB „R“ į UAB „I“ naudojamus sandėlius, esančius Metalo g. 2a/7, Vilniuje. Atlikus šiuos veiksmus, D. P. nurodė G. L. UAB „J“ vardu įforminti fiktyvius sandorius, pagal kuriuos D. P. vadovaujama UAB „J“ iš G. L. vadovaujamos UAB „R“ tariamai įsigys prekes – falsifikuotą vandens minkštiklį „Calgon“ ir tariamai parduos šias prekes UAB „I“, žinodami, kad tikrosios šio sandorio šalys yra UAB „R“ ir UAB „I“, o D. P. vadovaujama įmonė UAB „J“ šiame sandoryje dalyvaus kaip priedanga tikslu gauti iš UAB „I“ pinigines lėšas atsiskaitant už falsifikuotas prekes ir tikslu nuslepiant dalį šių lėšų, pervesti jas į UAB „R“ sąskaitą, imituojant atsiskaitymą už jas. G. L., žinodamas, kad tiekiamos prekės – vandens minkštiklis „Calgon“ yra falsifikuotos, nutylėdamas šią esminę aplinkybę nuo UAB „I“ atstovų, piktnaudžiaudamas jų pasitikėjimu, vykdydamas D. P. nurodymą įforminti falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“ pardavimą per tarpinę priedangos įmonę UAB „J“, vadovaujamą D. P., UAB „R“ vardu pagal 2007-01-23 PVM sąskaitą - faktūrą serijos RIT Nr. 00107 įformino 16.800 vnt. vandens minkštiklio „Calgon“, pardavimą D. P. vadovaujamai priedangos įmonei UAB „J“. Tęsiant nusikalstamą veiką D. P., veikdamas bendru organizuotos grupės tikslu – apgaule įgyti juridinio asmens UAB „J“ naudai svetimą – UAB „I“ priklausantį didelės vertės turtą, žinodamas, kad tiekiamos prekės yra falsifikuotos, nutylėdamas šią esminę aplinkybę nuo UAB „I“ atstovų, piktnaudžiaudamas jų pasitikėjimu, 2007-01-23 pagal PVM sąskaitą – faktūrą serijos J Nr. 000012, įformino 16.800 vnt. vandens minkštiklio „Calgon“ pardavimą UAB „I“, atstovaujamai direktoriaus D. U., pasikėsindamas apgaule įgyti 100.705,92 Lt, svetimo –UAB „I“ priklausančio didelės vertės turto, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi UAB „I“ atstovai, kilus įtarimui dėl prekių autentiškumo, nesumokėjo 100.705,92 Lt į UAB „J“ sąskaitą ( - ), esančią AB „SEB“ Vilniaus banke. Tokiu būdu G. L., veikdamas D. P. suburta ir vadovaujama organizuota grupe kartu su D. P., piktnaudžiaudamas UAB „I“ atstovų pasitikėjimu, nutylėdamas esminę reikšmę jų apsisprendimui įsigyti prekes turėjusią aplinkybę, kad įsigyjamos prekės – vandens minkštiklis „Calgon“ yra falsifikuotos, pasikėsino apgaule kito asmens – UAB „J“ naudai įgyti 100.705,92 Lt, svetimo – UAB „I“ priklausančio didelės vertės turto. G. L. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. redakcija).

1325.10.Taip pat jis, veikdamas organizuota grupe, pateikė realizuoti didelį prekių kiekį, pažymėtą svetimu prekių ženklu, padarydamas didelės turtinės ir neturtinės žalos: G. L., nuo 2007 m. sausio mėnesio būdamas D. P. vadovaujamos organizuotos grupės, susidedančios iš D. P. ir G. L., suburtos sunkiems nusikaltimams – svetimo didelės vertės turto įgijimui apgaule, realizuojant didelį nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekį, daryti nariu – vykdytoju, nuo 2006-09-05 būdamas UAB „R“ (įmonės kodas 300108281, registruota adresu Ž g. 31, Kaunas) akcininku ir direktoriumi, dalyvavo nusikalstamoje veikoje Lietuvos Respublikos ūkio subjektams parduodant falsifikuotas prekes vandens minkštiklį „Calgon“, kuriomis disponavo jo paties vadovaujama priedangos įmonė UAB „R“, turint tikslą apsunkinti sąžiningo prekių įgijėjo galimybes ginti savo teises bei imituojant sąžiningą minėtų prekių apyvartą per tarpinę D. P. vadovaujamą priedangos įmonę UAB „J“. Vykdant šį sumanymą, G. L. ir D. P., pasiskirstę vaidmenimis, atliko parengiamuosius nusikalstamos veikos veiksmus: D. P., nuslėpdamas faktą, kad vandens minkštiklis „Calgon“ yra falsifikuotas, pasiūlė šias prekes įsigyti UAB „I“ atstovams, o G. L. užsakė transportą minėtų prekių pristatymui iš sandėlių, esančių Europos pr. 77, Kaune, kuriais naudojosi UAB „R“ į UAB „I“ naudojamus sandėlius, esančius Metalo g. 2a/7, Vilniuje. G. L., žinodamas, kad jo vadovaujama UAB „R“ disponuoja falsifikuotomis prekėmis – vandens minkštikliu „Calgon“ kuris, neturint Nyderlandų įmonės „RECKITT BENCKISER NV“ leidimo, pažymėtas šiai įmonei priklausančiu prekių ženklu „Calgon“ bei kurio apipavidalinimas (žymėjimas, dizainas, pakuotės) bei turinys neatitinka teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamų reikalavimų, veikdamas organizuota grupe su D. P., 2007-01-23 pateikė realizuoti didelį šių prekių kiekį, parduodamas 16.800 vnt. 500 g talpos pakuočių vandens minkštiklio „Calgon“, kurių originalo vertė – 173.040,00 Lt UAB „I“ pagal 2007-01-23 sąskaitą faktūrą serijos J Nr. 000012. UAB „I“ atstovai, kilus įtarimui dėl prekių autentiškumo, nesumokėjo 100.705,92 Lt į UAB „J“ sąskaitą ( - ), esančią AB „SEB“ Vilniaus banke. Tokiu būdu G. L., dalyvaudamas D. P. suburtoje ir vadovaujamoje organizuotoje grupėje kartu su D. P., pateikdamas realizuoti didelį svetimų prekių ženklu pažymėtų prekių kiekį, padarė Nyderlandų įmonei „RECKITT BENCKISER NV“ didelę 173.040 Lt dydžio turtinę bei didelę neturtinę žalą, pasireiškusią žinomo prekės ženklo „Calgon“ prestižo sumenkinimu. G. L. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 204 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX – 2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. (Žin., 2004, Nr. 108 – 4030) redakcija).

1335.11.Taip pat jis, subūręs ir vadovaudamas organizuotai grupei, apgaule įgijo svetimą didelės vertės turtą: G. L. 2006 m. rudenį subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš jo paties, A. S., G. P. bei Č. N. sunkiam nusikaltimui daryti – svetimo didelės vertės turto įgijimui apgaule, realizuojant didelį nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekį užsienio valstybių ūkio subjektams kaip tikras, ir vadovaudamas šiai organizuotai grupei, susitarė su UAB „B“ direktoriumi A. S., UAB „B“ akcininku Č. N. bei G. P. UAB „B“ vardu parduoti Lenkijos Respublikos įmonei „K. T. D. K.“ falsifikuotas prekes – vandens minkštiklį „Calgon“, tokiu būdu apgaule įgyjant svetimą didelės vertės turtą. A. S., būdamas G. L. suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės nariu – vykdytoju, nuo 2007 m. vasario 5 d. iki 2007 m. rugsėjo 24 d. būdamas UAB „B“ direktoriumi, veikdamas bendru organizuotos grupės tikslu – apgaule įgyti juridinio asmens UAB „B“ naudai svetimą – Lenkijos Respublikos įmonės „K. T.D. K.“ didelės vertės turtą, sutiko su G. L. pasiūlymu dalyvauti nusikalstamoje veikoje parduodant nenustatytos kilmės falsifikuotas prekes – vandens minkštiklį „Calgon“, pasinaudojant jo vadovaujama priedangos įmonė UAB „B“. G. L. su Č. N. atliko parengiamuosius šios nusikalstamos veikos veiksmus: G. L. ir Č. N. 2006 m. rudenį Kauno m., susitikę su Lenkijos Respublikos įmonės „K. T. D. K.“ įgaliotuoju atstovu J. M. K. susitarė dėl buitinės paskirties prekių, tame tarpe – vandens minkštiklio „Calgon“, tiekimo pastarojo atstovaujamai įmonei, nutylėdami esminę jo apsisprendimui įsigyti šias prekes turėjusią aplinkybę, kad ketinamos parduoti prekės – vandens minkštiklis „Calgon“ yra falsifikuotos. Vykdydamas G. L. nurodymą, A. S. 2007-03-01 UAB „B“ vardu pagal Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. PN200703/01 iš UAB „Transpectus“ išsinuomojo patalpas, Europos pr. 81, (Europos pr. 25 E), Kaune, žinodamas, kad jos bus naudojamos nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių laikymui. Vykdydami žodinį susitarimą su G. L. ir Č. N. dėl buitinės paskirties prekių įsigijimo, Lenkijos Respublikos įmonės „K. T. D. K.“ atstovai 2007-05-25 elektroniniu laišku, adresuotu G. L. pranešė, kad užsako vieną automobilį vandens minkštiklio „Calgon“. G. L. 2007-05-25 kompiuterinės technikos pagalba atspausdino ir išsiuntė elektroniniu paštu „K. T. D. K.“ atstovams 2007-01-26 PVM sąskaitą – faktūrą Serija BNS Nr. 0115, kurioje nurodė, kad UAB „B“ už 29.184 Eur Lenkijos Respublikos įmonei „K. T. D. K.“ parduoda 25.600 vnt. pakuočių vandens minkštiklio „Calgon“ bei kompiuterinės technikos pagalba atspausdinęs šią sąskaitą – faktūrą, pateikė ją pasirašyti A. S., kuris nepaisydamas to, kad UAB „B“ direktoriumi tapo 2007-02-05, pasirašė G. L. jam pateiktą 2007-01-26 PVM sąskaitą – faktūrą Serija BNS Nr. 0115. G. L. organizavo šių prekių transportavimą iš Kauno m. Europos pr. 81 (Europos pr. 25 E) buvusių sandėlių į Lenkijos Respublikos įmonės „K. T.D. K.“ atstovų nurodytą paskirties vietą – Vengrijos Respubliką, Budapeštą, užsakydamas transportavimo paslaugas Š. M. įmonėje „Avansas“. Š. M. įmonė „Avansas“, vykdydama G. L. užsakymą, 2007-05-30 pateikė D. D. vairuojamą vilkiką „Iveco“, v. n. ( - ) su puspriekabe v. n. AZ 651. G. L. nurodymu G. P. ir Č. N., žinodami, kad UAB „B“ vardu prekiaujama falsifikuotomis prekėmis, dalyvavo pakraunant vandens minkštiklį „Calgon“ sandėliuose, Kauno m. Europos pr. 81 (Europos pr. 25 E) į Š. M. įmonėje „Avansas“ užsakytą transporto priemonę, vairuojamą D. D.. G. P. ir Č. N. krovimo darbams pasamdė E. G. bei D. K., nežinojusius apie daromą nusikalstamą veiką, kurie už G. P. pažadėtą ir sumokėtą piniginį atlygį 2007-05-30 pakrovė 32 paletes (kiekvienoje paletėje po 800 vnt. 500 g svorio pakuočių) vandens minkštiklio „Calgon“ į UAB „Avansas“ išnuomoto vilkiko „Iveco“, v. n. ( - ) puspriekabę v. n. AZ 651. A. S. Europos pr. 81 (Europos pr. 25 E), Kaune, 2007-05-30 apie 16 val. priėmęs iš Š. M. įmonės „Avansas“ vairuotojo D. D. tris tarptautinio krovinių gabenimo važtaraščio CMR Nr. MT0001463 egzempliorius, pasirašė jų grafoje „Siuntėjo parašas ir spaudas“ ir pažymėjęs UAB „B“ antspaudu, kartu su 2007-01-26 PVM sąskaitos – faktūros serija BNS Nr. 0115 dviem egzemplioriais, perdavė vairuotojui D. D.. 2007-05-30 Lenkijos Respublikos įmonės „K. T. D. K.“ atstovai, vykdydami įsipareigojimą atsiskaityti už minėtas prekes pagal G. L. išrašytą ir elektroniniu paštu išsiųstą 2007-01-26 PVM sąskaitą – faktūrą Serija BNS Nr. 0115, mokėjimo pavedimu iš banko „Bank BPH“ sąskaitos Nr. (CC) 133405516 į UAB „B“ sąskaitą AB „Parex banke“ Nr. ( - ), kurioje esančiomis lėšomis disponavo A. S. bei G. P., pervedė 29.184 eurus (100.766,52 Lt). Tokiu būdu G. L., subūręs ir vadovaudamas organizuotai grupei, kartu su organizuotos grupės nariais vykdytojais A. S., G. P. ir Č. N., piktnaudžiaudamas Lenkijos Respublikos įmonės „K. T. D. K.“ atstovų pasitikėjimu, nutylėdamas esminę reikšmę jų apsisprendimui įsigyti prekes turėjusią aplinkybę, kad įsigyjamos prekės – vandens minkštiklis „Calgon“ yra falsifikuotos, apgaule kito asmens – UAB „B“ naudai įgijo 29.184 eurus (100.766,52 Lt) svetimo, Lenkijos Respublikos įmonei „K. T. D. K.“ priklausančio didelės vertės turto, tuo padarydamas šiai įmonei 29.184 eurus (100.766,52 Lt) turtinės žalos. G. L. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. redakcija).

1345.12.Taip pat jis, subūręs ir vadovaudamas organizuotai grupei, pateikė realizuoti didelį prekių kiekį, pažymėtą svetimu prekių ženklu, padarydamas didelės turtinės ir neturtinės žalos: G. L. 2006 m. rudenį subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš jo paties, A. S., G. P. bei Č. N. sunkiam nusikaltimui daryti – svetimo didelės vertės turto įgijimui apgaule, realizuojant didelį nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekį užsienio valstybių ūkio subjektams kaip tikras, ir vadovaudamas šiai organizuotai grupei, susitarė su UAB „B“ direktoriumi A. S., UAB „B“ akcininku Č. N. bei G. P. UAB „B“ vardu parduoti Lenkijos Respublikos įmonei „K. T. D. K.“ falsifikuotas prekes – vandens minkštiklį „Calgon“, tokiu būdu apgaule įgyjant svetimą didelės vertės turtą. A. S., būdamas G. L. suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės, susidedančios iš jo paties, G. L., G. P. bei Č. N., nariu – vykdytoju, nuo 2007 m. vasario 5 d. iki 2007 m. rugsėjo 24 d. būdamas UAB „B“ direktoriumi, žinodamas, kad jo vadovaujama UAB „B“ be įsigijimo dokumentų disponuoja dideliu nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekiu – 25.600 vnt. pakuočių vandens minkštiklio, kuris, neturint Nyderlandų įmonės „RECKITT BENCKISER NV“ leidimo, pažymėtas šiai įmonei priklausančiu prekių ženklu „Calgon“ bei kurio apipavidalinimas (žymėjimas, dizainas, pakuotės) bei turinys neatitinka teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamų reikalavimų, vykdydamas G. L. nurodymą, kartu su G. L., G. P. bei Č. N., 2007-05-30 pateikė realizuoti didelį šių prekių kiekį, parduodamas 25.600 vnt. 500 g talpos pakuočių, kurių originalo vertė – 335.104 Lt, Lenkijos Respublikos įmonei „K. T. D. K.“ pagal 2007-01-26 PVM sąskaitą – faktūrą Serija BNS Nr. 0115. 2007-05-30 Lenkijos Respublikos įmonės „K. T. D. K.“ atstovai, vykdydami įsipareigojimą atsiskaityti už minėtas prekes pagal G. L. išrašytą ir A. S. pasirašytą 2007-01-26 PVM sąskaitą – faktūrą Serija BNS Nr. 0115, mokėjimo pavedimu iš banko „Bank BPH“ sąskaitos Nr. (CC) 133405516 į UAB „B“ atsiskaitomąją sąskaitą AB „Parex banke“ Nr. ( - ), kurioje esančiomis lėšomis disponavo A. S. bei G. P., pervedė 29.184 eurus (100.766,52 Lt). Tokiu būdu G. L., subūręs ir vadovaudamas organizuotai grupei, kartu su organizuotos grupės nariais vykdytojais A. S., G. P. bei Č. N., pateikdamas realizuoti didelį svetimų prekių ženklu pažymėtų prekių kiekį, padarė Nyderlandų įmonei „RECKITT BENCKISER NV“ didelę, 335.104 Lt dydžio turtinę bei didelę neturtinę žalą, pasireiškusią žinomo prekės ženklo „Calgon“ prestižo sumenkinimu bei didelę, 29.184 Eur (100.766,52 Lt) dydžio turtinę žalą Lenkijos Respublikos įmonei „K. T. D. K.“. G. L. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 204 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX – 2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. (Žin., 2004, Nr. 108 – 4030) redakcija).

1355.13.Taip pat jis, subūręs ir vadovaudamas organizuotai grupei, legalizavo nusikalstamu būdu įgytus pinigus: G. L. 2007 m. gegužės mėnesį subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš jo paties, A. S. ir V. Č. keliems nusikaltimams – nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimui bei dokumento suklastojimui daryti ir vadovaudamas šiai organizuotai grupei, susitarė su A. S. bei V. Č., žinojusiais, kad A. S. vadovaujama UAB „B“ disponuoja nusikalstamu sukčiavimo būdu gautais pinigais – 29.184 eurais (100.766,52 Lt), kuriuos 2007-05-30 į A. S. vadovaujamos UAB „B“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ) AB „Parex banke“ pervedė Lenkijos Respublikos įmonės „K. T. D. K.“ atstovai, nežinodami, kad prekės – vandens minkštiklis „Calgon“ yra falsifikuotos, atsiskaitydami už jas pagal G. L. išrašytą 2007-01-26 PVM sąskaitą – faktūrą Serija BNS Nr. 0115, nuslėpti bei įteisinti nusikalstamu sukčiavimo būdu UAB „B“ vardu gautus 29.184 eurus (100.766,52 Lt), atliekant su šiais pinigais finansines operacijas ir imituojant atsiskaitymą su V. Č. vadovaujama UAB „D“ (įmonės kodas 133536914, registruota Ž. g. 6 – 43, Kaune) pagal apsimestinį nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorį. Įgyvendinant šį sumanymą, G. L. organizuodamas žinomai netikro dokumento pagaminimą atliko parengiamuosius šios veikos veiksmus: 2007 m. gegužės mėnesį nenustatytoje vietoje kompiuterinės technikos pagalba pagamino (paruošė ir atspausdino) žinomai netikrą dokumentą – 2007-05-22 preliminariąją nekilnojamojo turto sutartį tarp UAB „B“ (Pardavėjo) ir UAB „D“ (Pirkėjo) dėl nekilnojamojo turto, esančio Č. Sugiharos g. 7, Vilniuje (automobilių saugojimo aikštelės, sargo namelio bei žemės sklypo), priklausančio UAB „U“ (įmonės kodas 122003733, registruota Žirmūnų g. 70, Vilniuje), pardavimo už 18.000.000 Lt, sutartyje numatant 180.000 Lt baudą mokėtiną pirkėjui, jei pardavėjas nutrauks šią sutartį arba atsisakys sudaryti pagrindinę minėto nekilnojamojo turto sutartį, iš anksto žinant, kad ši sutartis nebus ir negali būti įgyvendinta, o bus sudaryta siekiant nuslėpti ir įteisinti UAB „B“ nusikalstamu būdu gautas pinigines lėšas imituojant sumokėjimą baudos uždarajai akcinei bendrovei „D“ už sutarties nevykdymą. Paruoštą šio turinio netikrą 2007-05-22 Preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį G. L. laikė ir panaudojo, 2007 m. gegužės mėnesį tyrimo metu nenustatytoje vietoje pateikdamas pasirašyti organizuotos grupės vykdytojams A. S. bei V. Č.. A. S. 2007 m. gegužės mėn. nenustatytą dieną pasirašius šią sutartį ir pažymėjus UAB „B“ antspaudu bei V. Č. 2007 m. gegužės mėn. nenustatytą dieną pasirašius šią sutartį ir pažymėjus ją UAB „D“ antspaudu, A. S. su G. L., vykdydami menamą pareigą sumokėti baudą UAB „D“ už jų pačių suklastotos 2007-05-22 Preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties nevykdymą, 2007-05-31 atliko finansinę operaciją su nusikalstamu sukčiavimo būdu gautais iš Lenkijos Respublikos įmonės „K. T. D. K.“ pinigais: konvertavo 29.184 eurus į 100.766,52 Lt ir iš UAB „B“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ) AB „Parex banke“ į UAB „D“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ) AB banke „Hansabankas“ elektroniniu būdu pervedė 155.000 Lt su nuoroda „Už įsipareigojimų nevykdymą“. Tokiu būdu G. L., subūręs ir vadovaudamas organizuotai grupei kartu su organizuotos grupės nariais vykdytojais A. S. bei V. Č., žinodami, kad A. S. vadovaujama priedangos įmonė UAB „B“ gavo pinigų iš nusikalstamos veikos – sukčiavimo, siekdamas nuslėpti ir įteisinti juos, atliko su jais finansinę operaciją, nuslėpdamas juos V. Č. vadovaujamos priedangos įmonės UAB „D“ sąskaitoje. G. L. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX - 1992, įsigal. 2004 m. vasario 14 d.(Žin., 2004, Nr. 25 – 760) redakcija).

1366.1.G. V., veikdamas organizuota grupe, apgaule įgijo svetimą didelės vertės turtą: G. V., nuo 2006 m. balandžio mėnesio būdamas G. L. suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės, susidedančios iš G. V., G. L. ir Č. N., suburtos svetimo didelės vertės turto įgijimui apgaule, realizuojant didelį nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekį, daryti nariu – vykdytoju, nuo 2005 m. birželio 14 d. iki 2007 m. vasario 5 d. būdamas UAB „B“ direktoriumi, žinodamas, kad jo vadovaujama UAB „B“ disponuoja dideliu nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekiu – šampūnu „Head&Shoulders“, sutiko su G. L. ir Č. N. pasiūlymu UAB „B“ vardu parduoti šias prekes UAB „R“, nutylint esminę UAB „R“ atstovų apsisprendimui įsigyti šias prekes turėjusią aplinkybę, kad šampūnas „Head&Shoulders“ yra falsifikuotas. G. V. sutikus, G. L. su Č. N. atliko parengiamuosius nusikalstamos veikos veiksmus: G. L. susitarė su UAB „R“ atstovais dėl 31.992 vnt. šampūno „Head&Shoulders“ pardavimo pastarajai bendrovei, o Č. N. suorganizavo šių prekių pristatymą į UAB „R“ sandėlius, buvusius Kėdainių m. G. V., atstovaudamas UAB „B“, 2006-04-07 sudarė su UAB „R“, atstovaujama direktoriaus D. D., Prekių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 06/2006-103, nutylėdamas nuo pastarosios bendrovės atstovų esminę jų apsisprendimui įsigyti prekes turėjusią aplinkybę, kad ketinamos parduoti prekės – šampūnas „Head&Shoulders“ yra falsifikuotos. G. V., žinodamas, kad uždarajai akcinei bendrovei „R“ parduodamos prekės yra falsifikuotos ir kad jų įsigijimas UAB „B“ vardu yra pagrįstas jo paties ir tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai veikusio UAB „L“ vardu, suklastotu dokumentu – 2006-07-28 PVM sąskaita – faktūra Serija LUK Nr. 0006072801, pagal savo paties išrašytą ir pasirašytą, G. L. paruoštą 2006-08-30 PVM sąskaitą – faktūrą Serija BNS Nr. 00059 bendrovei „R“ pardavė falsifikuotas nenustatytos kilmės prekes – 31.992 vnt. trijų rūšių šampūno „Head&Shoulders“ už 141.564 Lt. 2006-08-30 pristačius šias prekes į UAB „R“ sandėlius, buvusius Kėdainių m., UAB „R“ atstovai, nežinodami apie tai, kad įsigytos prekės - šampūnas „Head&Shoulders“ yra falsifikuotos, vykdydami įsipareigojimą atsiskaityti su UAB „B“ pagal 2006-04-07 Prekių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 06/2006-103 bei 2006-08-30 PVM sąskaitą – faktūrą Serija BNS Nr. 00059, per tris kartus 2006-09-22, 2006-11-03, 2006-11-17 mokėjimo pavedimais pervedė 141.564,6 Lt į UAB „B“ sąskaitą Nr. LT 15729000000446760 AB „Parex banke“, kurioje esančiomis lėšomis disponavo UAB „B“ direktorius G. V.. Tokiu būdu G. V., veikdamas G. L. suburta ir vadovaujama organizuota grupe kartu su G. L. bei Č. N., piktnaudžiaudamas UAB „R“ atstovų pasitikėjimu, nutylėdamas esminę reikšmę jų apsisprendimui įsigyti prekes turėjusią aplinkybę, kad įsigyjamos prekės – šampūnas „Head&Shoulders“ yra falsifikuotos, apgaule kito asmens – UAB „B“ naudai įgijo 141.564,6 Lt svetimo, UAB „R“ priklausančio didelės vertės turto, tuo padarydamas UAB „R“ 141.564,6 Lt turtinės žalos. G. V. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. redakcija).

1376.2.Taip pat jis, veikdamas organizuota grupe, pateikė realizuoti didelį prekių kiekį, pažymėtą svetimu prekių ženklu, padarydamas didelės turtinės ir neturtinės žalos: G. V., nuo 2006 m. balandžio mėnesio būdamas G. L. suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės, susidedančios iš G. V., G. L. ir Č. N., suburtos svetimo didelės vertės turto įgijimui apgaule, realizuojant didelį nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekį, daryti nariu – vykdytoju, nuo 2005 m. birželio 14 d. iki 2007 m. vasario 5 d. būdamas UAB „B“ direktoriumi, žinodamas, kad jo vadovaujama UAB „B“ disponuoja dideliu nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekiu – šampūnu „Head&Shoulders“, kuris, neturint JAV įmonės „The Procter&Gamble Company“ leidimo, pažymėtas šiai įmonei priklausančiu prekių ženklu „Head&Shoulders“ bei kurio apipavidalinimas (žymėjimas, dizainas, pakuotės) bei turinys neatitinka teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamų reikalavimų, kartu su G. L. bei Č. N., 2006-08-30 pateikė realizuoti didelį šių prekių kiekį, parduodamas 31.992 vnt. šampūno „Head&Shoulders“ 200 ml talpos buteliukų, kurių originalo vertė – 239.620,08 Lt UAB „R“ pagal 2006-04-07 Prekių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 06/2006-103 bei 2006-08-30 PVM sąskaitą – faktūrą Serija BNS Nr. 00059. UAB „R“, atsiskaitydama už pateiktas prekes, per tris kartus 2006-09-22, 2006-11-03, 2006-11-17 mokėjimo pavedimais pervedė 141.564,6 Lt į UAB „B“ sąskaitą Nr. LT 15729000000446760 AB „Parex banke“, kurioje esančiomis lėšomis disponavo UAB „B“ direktorius G. V.. Tokiu būdu G. V., dalyvaudamas G. L. suburtoje ir vadovaujamoje organizuotoje grupėje kartu su G. L. bei Č. N., pateikdamas realizuoti didelį svetimų prekių ženklu pažymėtų prekių kiekį, padarė JAV įmonei „The Procter&Gamble Company“ didelę, 239.620,08 Lt dydžio turtinę bei didelę neturtinę žalą, pasireiškusią žinomo prekės ženklo „Head&Shoulders“ prestižo sumenkinimu bei didelę, 141.564,6 Lt dydžio turtinę žalą UAB „R“. G. V. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 204 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX – 2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. (Žin., 2004, Nr. 108 – 4030) redakcija).

1386.3.Taip pat jis pasisavino jam patikėtą svetimą didelės vertės turtą: G. V., nuo 2005 m. birželio 14 d. iki 2007 m. vasario 5 d. būdamas UAB „B“ direktoriumi, siekdamas perimti UAB „B“ banko sąskaitos Nr. ( - ) ir joje esančių lėšų valdymo, naudojimo ir disponavimo teises iš buvusio bendrovės vadovo, 2005-09-01 pateikė AB „Parex“ banko Kauno filialo, esančio K. Donelaičio g. 24, Kaune, darbuotojams 2005-06-14 UAB „B“ Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 06/01, kuriuo patvirtinama, kad G. V. nuo 2005-06-14 UAB „B“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo išrinktas UAB „B“ vadovu, 2005-09-01 pasirašė Parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelėje pirmuoju ir vieninteliu parašu bei kortelę pažymėjo UAB „B“ anstpaudu, informuojant banką, kad pateikiami parašo ir antspaudo pavyzdžiai, kurie yra būtini UAB „B“ piniginiuose atsiskaitomuosiuose dokumentuose, apmokamuose iš UAB „B“ sąskaitos AB „Parex banke“, tokiu būdu tapdamas vieninteliu asmeniu nuo 2005-09-01 įgijusiu ir iki 2007-04-16 turėjusiu teisę valdyti, naudoti ir disponuoti jam patikėtą, svetimą UAB „B“ turtą – pinigines lėšas, esančias AB „Parex banko“ sąskaitoje Nr. ( - ). Turėdamas šias teises ir jomis neteisėtai pasinaudodamas UAB „B“ direktorius G. V. 2006-08-01 iš minėtos UAB „B“ banko sąskaitos AB „Parex“ banko Kauno filiale išėmė 12.000 Lt, 2006-09-25 – 19.500 Lt, 2006-11-06 – 43.000 Lt, 2006-11-21 – 76.700 Lt, viso – 151.200 Lt, kurių neįnešė į UAB „B“ kasą, minėtų finansinių operacijų tyčia neįtraukė į UAB „B“ buhalterinę apskaitą ir dalį šių piniginių lėšų, priklausančių UAB „B“ – 140.809,59 Lt neteisėtai pavertė savo turtu, tokiu būdu pasisavindamas svetimą, jam patikėtą UAB „B“ priklausantį didelės vertės turtą ir padarydamas bendrovei 140.809,59 Lt dydžio turtinės žalos. Siekdamas nuslėpti šią nusikalstamą veiką ir imituoti piniginių lėšų panaudojimą neva atsiskaitant už prekes su UAB „L“ (kodas 233910380, registruota Ž g. 31, Kaune), G. V. kartu su nenustatytu asmeniu, neteisėtai veikusiu UAB „L“ vardu ir disponavusiu šios bendrovės direktoriaus R. R. parašo antspaudu, suklastojo UAB „L“ kasos pajamų orderį 2009-09-25 serijos LUKO Nr. 6092501, šio orderio kvitą bei 2006-12-04 kasos pajamų orderį serijos LUKO Nr. 6120401, savo parašu patvirtindamas šiuose dokumentuose žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją, kad UAB „B“ atsiskaitė su UAB „L“ pagal PVM sąskaitą – faktūrą Serijos LUK Nr. 0006072801, neva sumokėdamas UAB „L“ direktoriui R. R. 140.809,59 Lt. Tokiu būdu G. V. pasisavino 140.809,59 Lt svetimo, jam patikėto UAB „B“ priklausančio didelės vertės turto, padarydamas šiai bendrovei 140.809,59 Lt turtinės žalos. G. V. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. redakcija).

1397.1.A. S., veikdamas organizuota grupe, apgaule įgijo svetimą didelės vertės turtą: A. S. nuo 2006 m. rudens būdamas G. L. vadovaujamos organizuotos grupės, susidedančios iš G. P., G. L., A. S. ir Č. N., suburtos sunkiam nusikaltimui – svetimo didelės vertės turto įgijimui apgaule, realizuojant didelį nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekį, daryti nariu – vykdytoju, nuo 2007 m. vasario 5 d. iki 2007 m. rugsėjo 24 d. būdamas UAB „B” direktoriumi, veikdamas bendru organizuotos grupės tikslu – apgaule įgyti juridinio asmens UAB „B” naudai svetimą – Lenkijos Respublikos įmonės „K. T. D. K.” didelės vertės turtą, sutiko su G. L. pasiūlymu dalyvauti nusikalstamoje veikoje parduodant nenustatytos kilmės falsifikuotas prekes – vandens minkštiklį „Calgon”, pasinaudojant jo vadovaujama priedangos įmonė UAB „B”. G. L. su Č. N. atliko parengiamuosius šios nusikalstamos veikos veiksmus: G. L. ir Č. N. 2006 m. rudenį Kauno m., susitikę su Lenkijos Respublikos įmonės „K. T. D. K.” įgaliotuoju atstovu J. M. K. susitarė dėl buitinės paskirties prekių, tame tarpe – vandens minkštiklio „Calgon”, tiekimo pastarojo atstovaujamai įmonei, nutylėdami esminę jo apsisprendimui įsigyti šias prekes turėjusią aplinkybę, kad ketinamos parduoti prekės – vandens minkštiklis „Calgon” yra falsifikuotos. Vykdydamas G. L. nurodymą, A. S. 2007-03-01 UAB „B” vardu pagal Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. PN200703/01 iš UAB „Transpectus” išsinuomojo patalpas, Europos pr. 81, (Europos pr. 25 E), Kaune, žinodamas, kad jos bus naudojamos nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių laikymui. Vykdydami žodinį susitarimą su G. L. ir Č. N. dėl buitinės paskirties prekių įsigijimo, Lenkijos Respublikos įmonės „K. T. D. K.” atstovai 2007-05-25 elektroniniu laišku, adresuotu G. L. pranešė, kad užsako vieną automobilį vandens minkštiklio „Calgon”. G. L. 2007-05-25 kompiuterinės technikos pagalba atspausdino ir išsiuntė elektroniniu paštu „K. T. D. K.” atstovams 2007-01-26 PVM sąskaitą – faktūrą Serija BNS Nr. 0115, kurioje nurodė, kad UAB „B" už 29.184 Eur Lenkijos Respublikos įmonei „K. T. D. K." parduoda 25.600 vnt. pakuočių vandens minkštiklio „Calgon”. G. L. organizavo šių prekių transportavimą iš Kauno m. Europos pr. 81 (Europos pr. 25 E) buvusių sandėlių į Lenkijos Respublikos įmonės „K. T. D. K.” atstovų nurodytą paskirties vietą – Vengrijos Respubliką, Budapeštą, užsakydamas transportavimo paslaugas Š. M. įmonėje „Avansas”. Š. M. įmonė „Avansas”, vykdydama G. L. užsakymą, 2007-05-30 pateikė D. D. vairuojamą vilkiką „Iveco”, v. n. ( - ) su puspriekabe v. n. AZ 651. G. L. nurodymu G. P. ir Č. N., žinodami, kad UAB „B” vardu prekiaujama falsifikuotomis prekėmis, dalyvavo pakraunant vandens minkštiklį „Calgon“ sandėliuose, Kauno m. Europos pr. 81 (Europos pr. 25 E) į Š. M. įmonėje „Avansas“ užsakytą transporto priemonę, vairuojamą D. D.. G. P. ir Č. N. krovimo darbams pasamdė E. G. bei D. K., nežinojusius apie daromą nusikalstamą veiką, kurie už G. P. pažadėtą ir sumokėtą piniginį atlygį 2007-05-30 pakrovė 32 paletes (kiekvienoje paletėje po 800 vnt. 500 g svorio pakuočių) vandens minkštiklio „Calgon” į UAB „Avansas” išnuomoto vilkiko „Iveco”, v. n. ( - ) puspriekabę v. n. AZ 651. 2007-05-30 Lenkijos Respublikos įmonės „K. T. D. K.” atstovai, vykdydami įsipareigojimą atsiskaityti už minėtas prekes pagal G. L. išrašytą ir elektroniniu paštu išsiųstą 2007-01- 26 PVM sąskaitą – faktūrą Serija BNS Nr. 0115, mokėjimo pavedimu iš banko „Bank BPH” sąskaitos Nr. (CC) 133405516 į UAB „B” sąskaitą AB „Parex banke” Nr. ( - ), kurioje esančiomis lėšomis disponavo A. S. bei G. P., pervedė 29.184 eurus (100.766,52 Lt). Tokiu būdu A. S., veikdamas G. L. suburta ir vadovaujama organizuota grupe kartu sų G. L., G. P. ir Č. N., piktnaudžiaudamas Lenkijos Respublikos įmonės „K. T.D. K.” atstovų pasitikėjimu, nutylėdamas esminę reikšmę jų apsisprendimui įsigyti prekes turėjusią aplinkybę, kad įsigyjamos prekės – vandens minkštiklis „Calgon” yra falsifikuotos, apgaule kito asmens – UAB „B" naudai įgijo 29.184 eurus (100.766,52 Lt) svetimo, Lenkijos Respublikos įmonei „K. T. D. K.” priklausančio didelės vertės turto, tuo padarydamas šiai įmonei 29.184 eurus (100.766,52 Lt) turtinės žalos. A. S. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII- 1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. redakcija).

1407.2.Taip pat jis, veikdamas organizuota grupe, pateikė realizuoti didelį prekių kiekį, pažymėtą svetimu prekių ženklu, padarydamas didelės turtinės ir neturtinės žalos:A. S. nuo 2006 m. rudens būdamas G. L. vadovaujamos organizuotos grupės, susidedančios iš G. P., G. L., A. S. ir C. N., suburtos sunkiam nusikaltimui – svetimo didelės vertės turto įgijimui apgaule, realizuojant didelį nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekį, daryti nariu – vykdytoju, nuo 2007 m. vasario 5 d. iki 2007 m. rugsėjo 24 d. būdamas UAB „B” direktoriumi, žinodamas, kad jo vadovaujama UAB „B” be įsigijimo dokumentų disponuoja dideliu nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekiu - 25.600 vnt. pakuočių vandens minkštiklio, kuris, neturint Nyderlandų įmonės „RECKITT BENCKISER NV” leidimo, pažymėtas šiai įmonei priklausančiu prekių ženklu „Calgon" bei kurio apipavidalinimas (žymėjimas, dizainas, pakuotės) bei turinys neatitinka teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamų reikalavimų, vykdydamas G. L. nurodymą, kartu su G. L., G. P. bei Č. N., 2007-05-30 pateikė realizuoti didelį šių prekių kiekį, parduodamas 25.600 vnt. 500 g talpos pakuočių, kurių originalo vertė – 335.104 Lt, Lenkijos Respublikos įmonei „K. T. D. K.” pagal 2007-01-26 PVM sąskaitą – faktūrą Serija BNS Nr. 0115. 2007-05-30 Lenkijos Respublikos įmonės „K. T. D. K.” atstovai, vykdydami įsipareigojimą atsiskaityti už minėtas prekes pagal G. L. išrašytą 2007-01- 26 PVM sąskaitą – faktūrą Serija BNS Nr. 0115, mokėjimo pavedimu iŠ banko „Bank BPH” sąskaitos Nr. (CC) 133405516 į UAB „B” atsiskaitomąją sąskaitą AB „Parex banke” Nr. ( - ), kurioje esančiomis lėšomis disponavo A. S. bei G. P., pervedė 29.184 eurus (100.766,52 Lt). Tokiu būdu A. S., dalyvaudamas G. L. suburtoje ir vadovaujamoje organizuotoje grupėje kartu su G. L., G. P. bei Č. N., pateikdamas realizuoti svetimų prekių ženklu pažymėtas prekes, padarė Nyderlandų įmonei „RECKITT BENCKISER NV” didelę, 335.104 Lt dydžio turtinę bei didelę neturtinę žalą, pasireiškusią žinomo prekės ženklo „Calgon” prestižo sumenkinimu bei didelę, 29.184 Eur (100.766,52 Lt) dydžio turtinę žalą Lenkijos Respublikos įmonei „K. T. D. K.”. A. S. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 204 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX- 2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. (Žin., 2004, Nr. 108-4030) redakcija).

1417.3.Taip pat jis, veikdamas organizuota grupe, legalizavo nusikalstamu būdu įgytus pinigus: A. S., veikdamas G. L. vadovaujama organizuota grupe, susidedančia iš jo paties, G. L. ir V. Č., 2007 m. gegužės mėnesį suburta keliems nusikaltimams – nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimui bei dokumento suklastojimui daryti, kartu su G. L. bei V. Č. žinodami, kad A. S. vadovaujama UAB „B” disponuoja nusikalstamu sukčiavimo būdu gautais pinigais – 29.184 eurais (100.766,52 Lt), kuriuos 2007-05-30 į A. S. vadovaujamos UAB „B” atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ) AB „Parex banke" pervedė Lenkijos Respublikos įmonės „K. T. D. K." atstovai, nežinodami, kad įsigyjamos prekės – vandens minkštiklis „Calgon” yra falsifikuotas, atsiskaitydami už šias prekes pagal G. L. išrašytą 2007-01-26 PVM sąskaitą - faktūrą Serija BNS Nr. 0115, 2007 m. gegužės mėnesį susitarė nuslėpti bei įteisinti 29.184 eurus (100.766,52 Lt), atliekant su šiais pinigais finansines operacijas ir imituojant atsiskaitymą su UAB „D" (įmonės kodas 133536914, registruota Ž g. 6-43, Kaune) pagal apsimestinį nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorį. Įgyvendinant šį sumanymą G. L. organizuodamas žinomai netikro dokumento pagaminimą atliko parengiamuosius šios veikos veiksmus: 2007 m. gegužės mėnesį nenustatytoje vietoje kompiuterinės technikos pagalba pagamino (paruošė ir atspausdino) žinomai netikrą dokumentą – 2007-05-22 preliminariąją nekilnojamojo turto sutartį tarp UAB „B” (Pardavėjo) ir UAB „D” (Pirkėjo) dėl nekilnojamojo turto, esančio Č. Sugiharos g. 7, Vilniuje (automobilių saugojimo aikštelės, sargo namelio bei žemės sklypo), priklausančio UAB „U” (įmonės kodas 122003733, registruota Žirmūnų g. 70, Vilniuje), pardavimo už 18.000.000 Lt, sutartyje numatant 180.000 Lt baudą mokėtiną pirkėjui, jei pardavėjas nutrauks šią sutartį arba atsisakys sudaryti pagrindinę minėto nekilnojamojo turto sutartį, iš anksto žinant, kad ši sutartis nebus ir negali būti įgyvendinta, o bus sudaryta siekiant nuslėpti ir įteisinti UAB „B” nusikalstamu būdu gautas pinigines lėšas imituojant sumokėjimą baudos uždarajai akcinei bendrovei „D” už sutarties nevykdymą. Paruoštą šio turinio netikrą 2007-05-22 Preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį G. L. laikė ir panaudojo, 2007 m. gegužės mėnesį tyrimo metu nenustatytoje vietoje pateikdamas pasirašyti organizuotos grupės vykdytojams A. S. bei V. Č.. A. S. 2007 m. gegužės mėn. nenustatytą dieną pasirašius šią sutartį ir pažymėjus UAB „B” antspaudu bei V. Č. 2007 m. gegužės mėn. nenustatytą dieną pasirašius Šią sutartį ir pažymėjus ją UAB „D” antspaudu, A. S. su G. L., vykdydami menamą pareigą sumokėti baudą UAB „D” už jų pačių suklastotos 2007-05-22 Preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties nevykdymą, 2007-05-31 atliko finansinę operaciją su nusikalstamu sukčiavimo būdu gautais iš Lenkijos Respublikos įmonės „K. T. D. K." pinigais: konvertavo 29.184 eurus į 100.766,52 Lt ir iš UAB „B” atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ) AB „Parex banke" į UAB „D" atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ) AB banke „Hansabankas” elektroniniu būdu pervedė 155.000 Lt su nuoroda „Už įsipareigojimų nevykdymą”. Tokiu būdu A. S., veikdamas G. L. suburta ir vadovaujama organizuota grupe kartu su G. L. bei V. Č. atliko finansinę operaciją su nusikalstamu sukčiavimo būdu UAB „B” vardu gautais pinigais – 29.184 eurais (100.766,52 Lt), siekdami juos nuslėpti ir įteisinti. A. S. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX - 1992, įsigal. 2004 m. vasario 14 d.(Žin., 2004, Nr. 25- 760) redakcija).

1427.4.1.Taip pat jis iššvaistė jam patikėtą svetimą didelės vertės turtą: A. S., būdamas vieninteliu UAB „B” akcijų savininku, 2007 m. vasario 5 d. sprendimu paskyręs save UAB „B” direktoriumi nuo 2007 m. vasario 5 d., siekdamas perimti UAB „B” banko sąskaitos Nr. ( - ) ir joje esančių lėšų valdymo, naudojimo ir disponavimo teises iš buvusio minėtos bendrovės direktoriaus G. V., 2007-02-05 pateikė AB „Parex” banko Kauno filialo, esančio K. Donelaičio g. 24, Kaune, darbuotojams minėtą 2007-02-05 vienintelio visų bendrovės akcijų savininko sprendimą, savo asmens paso Nr. LK682024 kopiją, 2007-02-05 pasirašė Parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelėje pirmuoju ir vieninteliu parašu bei kortelę pažymėjo UAB „B” antspaudu, informuojant banką, kad pateikiami parašo ir antspaudo pavyzdžiai, kurie yra būtini UAB „B” piniginiuose atsiskaitomuosiuose dokumentuose, apmokamuose iš UAB „B" sąskaitos AB „Parex banke”, tokiu būdu tapdamas vieninteliu asmeniu nuo 2007-02-05 įgijusiu ir turėjusiu teisę valdyti, naudoti ir disponuoti jam patikėtą, svetimą UAB „B" turtą – pinigines lėšas, esančias AB „Parex banko” sąskaitoje Nr. ( - ). A. S., siekdamas suteikti teises valdyti, naudotis ir disponuoti UAB „B" banko sąskaitos Nr. ( - ) lėšomis darbo santykiais su UAB „B” nesusijusiam asmeniui – savo žmonos E. S. tėvui G. P., 2007-04-16 kartu su G. P. atvykę į AB „Parex” banko Kauno filialą, esantį K. Donelaičio g. 24, Kaune, pateikė banko darbuotojams G. P. asmens tapatybės kortelės Nr. 10963333 kopiją, kartu su G. P. pasirašė Parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelėje pirmuoju parašu bei kortelę pažymėjo UAB „B” antspaudu, informuojant banką, kad pateikiami parašų ir antspaudo pavyzdžiai, kurie yra būtini UAB „B” piniginiuose atsiskaitomuosiuose dokumentuose, apmokamuose iš UAB „B" sąskaitos AB „Parex banke”, tokiu būdu kartu su G. P. tapdami asmenimis, turėjusiais teisę valdyti, naudoti ir disponuoti jiems patikėtą, svetimą UAB „B” turtą – pinigines lėšas, esančias AB „Parex banko” sąskaitoje Nr. ( - ). Turėdamas šias teises ir jomis neteisėtai pasinaudodamas UAB „B” direktorius A. S., Lenkijos Respublikos įmonei „D.K. T.D. K.” 2007-02- 15 mokėjimo pavedimu Nr. 702 pervedus 11.000 Eur (37.980,80 Lt) už prekes pagal sąskaitas – faktūras serijos BNS Nr. 101 ir Nr. 102 į UAB „B” banko sąskaitą, 2007-02-15 pagal banko čekį Nr. 078259, G. L. nurodymu išėmė dalį šių piniginių lėšų – 10.000 Eur (34.528 Lt), neįnešė jų į UAB „B” kasą, šios operacijos tyčia neįtraukė į UAB „B” buhalterinę apskaitą ir šias, jam patikėtas svetimas lėšas, priklausančias UAB „B”, perdavė G. L., tokiu būdu iššvaistydamas svetimą, jam patikėtą UAB „B” priklausantį didelės vertės turtą ir padarydamas minėtai bendrovei 34.528 Lt dydžio turtinės žalos.

1437.4.2.Tęsdamas nusikalstamą veiką A. S., Lenkijos Respublikos įmonei „Warszawska grupa dystrybucyjna” 2007-02-23 mokėjimo pavedimu Nr. 243 pervedus 55.482 eurus (191.568,25 Lt) už prekes pagal sąskaitą- faktūrą serija BNS Nr. 006 į UAB „B" banko sąskaitą, konvertavo į litus ir 2007-02-28 pagal banko Čekį Nr. 078260, G. L. nurodymu išėmė d. šių piniginių lėšų – 52.000 Lt, neįnešė jų į UAB „B” kasą, šios operacijos tyčia neįtraukė į UAB „B” buhalterinę apskaitą ir šias, jam patikėtas svetimas lėšas, priklausančias UAB „B”, perdavė G. P., tokiu būdu iššvaistydamas svetimą, jam patikėtą UAB „B” priklausantį didelės vertės turtą ir padarydamas bendrovei 52.000 Lt dydžio turtinės žalos.

1447.4.3.Tęsdamas nusikalstamą veiką A. S., Lenkijos Respublikos įmonei „D.K. T.D. K.” 2007-03-07 mokėjimo pavedimu Nr. 703 pervedus 2176 eurus (7513,29 Lt) už prekes pagal sąskaitą – faktūrą serijos BNS Nr. 101 į UAB „B” banko sąskaitą, konvertavo dalį šių lėšų (1176,47 eurus) į litus (4062,12 Lt); UAB „S” 2007-03-13 mokėjimo pavedimu Nr. 316058 pervedus 13.593,60 Lt už prekes pagal PVM sąskaitą – faktūrą serijos BNS Nr. 0069, bei UAB „AVS prekyba” 2007-03-19 mokėjimo pavedimu Nr. 07281 pervedus 28.320 Lt už prekes pagal PVM sąskaitą – faktūrą serija BNS Nr. 0068, 2007-03-20 pagal banko čekį Nr. 078264 G. L. nurodymu išėmė dalį minėtų UAB „B” banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų – 30.000 Lt, neįnešė jų į UAB „B” kasą, Šios operacijos tyčia neįtraukė į UAB „B” buhalterinę apskaitą ir šias, jam patikėtas svetimas lėšas, priklausančias UAB „B”, perdavė G. P. ir G. N., tokiu būdu iššvaistydamas svetimą, jam patikėtą UAB „B” priklausantį didelės vertės turtą ir padarydamas bendrovei 30.000 Lt dydžio turtinės žalos. 7.4.4.Tęsdamas nusikalstamą veiką A. S., UAB „U” 2007-05-29 mokėjimo pavedimu pervedus 2.778.000,00 Lt grąžinamo avanso ir baudos už preliminariosios sutarties įsipareigojimų neįvykdymą, 2007-05-30 G. L. nurodymu iš banko sąskaitos išėmė grynais 2.764.000 Lt, neįnešė jų į UAB „B” kasą, ir šias, jam patikėtas svetimas lėšas, priklausančias UAB „B”, nuvežęs į Europos pr. 81, Kaune esančias patalpas, dalyvaujant G. P. ir G. N., perdavė G. L., tokiu būdu iššvaistydamas svetimą, jam patikėtą UAB „B” priklausantį didelės vertės turtą ir padarydamas bendrovei 2.764.000 Lt dydžio turtinės žalos. Šiais tęstiniais veiksmais A. S., laikotarpiu nuo 2007-02-15 iki 2007-05-30 iššvaistė jam patikėtą svetimą, UAB „B” priklausantį didelės vertės turtą, bendrai padarydamas minėtai bendrovei 2.880.528 Lt turtinės žalos. A. S. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968, Įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. redakcija).

1457.5.Taip pat A. S. buvo kaltinamas tuo, kad vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti: A. S. nuo 2007 m. vasario 22 d. pagal vertybinių popierių dovanojimo sutartis, sudarytas su G. V., G. L., Č. N. tapęs vieninteliu UAB „B” (įmonės kodas 133405516, registruota adresu Sodų g. 12, Pagiriai, Kėdainių raj.) akcininku bei nuo 2007 m. vasario 05 d. iki 2007 m. rugsėjo 24 d. būdamas šios bendrovės direktoriumi, vadovavo šiai bendrovei, kuri laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 05 d. iki 2007 m. gegužės 31 d. buvo naudojama nusikalstamai veikai – falsifikuotų prekių realizavimui bei svetimo didelės vertės turto pasisavinimui bei iššvaistymui nuslėpti apgaulingai tvarkant UAB „B” buhalterinę apskaitą: jis, veikdamas G. L. suburta ir vadovaujama organizuota grupe, susidedančia iš jo paties, G. L., G. P. ir Č. N., UAB „B” vardu, veikdamas bendru organizuotos grupės tikslu imituoti sąžiningą minėtos bendrovės ūkinę veiklą prekiaujant buitinės paskirties prekėmis, žinodamas, kad ketinamos parduoti prekės – vandens minkštiklis „Calgon" yra falsifikuotos, UAB „B" vardu pagal 2007-01-26 PVM sąskaitą - faktūrą Serija BNS Nr. 0115 Lenkijos Respublikos įmonei „K. T. D. K." pardavė didelį šių nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekį – 25.600 vnt. pakuočių vandens minkštiklio „Calgon”. Lenkijos Respublikos įmonės „K. T. D. K." atstovai, nežinodami, kad įsigyjamos prekės yra falsifikuotos, 2007-05-30 mokėjimo pavedimu iš banko „Bank BPH" sąskaitos Nr. (CC) 133405516 į UAB „B" sąskaitą AB „Parex banke" Nr. ( - ), kurioje esančiomis lėšomis disponavo A. S. bei G. P., pervedė 29.184 eurus (100.766,52 Lt). Be to, A. S., nuo 2007-02-05 įgijęs teisę valdyti, naudoti ir disponuoti jam patikėtą, svetimą UAB „B" turtą - pinigines lėšas, esančias AB „Parex banko" sąskaitoje Nr. ( - ) bei nuo 2007-04-16 kartu su G. P. turėdami teisę valdyti, naudoti ir disponuoti minėtoje banko sąskaitoje esantį jiems patikėtą, svetimą UAB „B” turtą – pinigines lėšas, neteisėtai pasinaudojo šiomis teisėmis pasisavindami ir iššvaistydami UAB „B” turtą – pinigines lėšas: A. S. iššvaistydamas 2.880.528 Lt, o G. P. pasisavindamas 343.852,80 Lt Siekdamas nuslėpti šią savo ir kito organizuotos grupės nario G. P. nusikalstamą veiką, A. S. grynųjų pinigų išėmimo iš minėtos banko sąskaitos operacijas pagrindžiančių ir piniginių lėšų panaudojimą patvirtinančių dokumentų tyčia nepateikė UAB „B" buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „Digrafas", užtikrindamas, kad UAB „B" buhalterinėje apskaitoje nebus atspindėtos minėtos finansinės operacijos. Tokiu būdu A. S. vadovavo UAB „B", kuri laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 2 d. iki 2007 m. gegužės 31 d. buvo naudojama nusikalstamoms veikoms nuslėpti. A. S. buvo kaltinamas šiais veiksmais padaręs nusikaltimą, numatytą BK 203 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX- 1992, įsigal. 2004 m. vasario 14 d. (Žin., 2004, Nr. 25 - 760 redakcija).

1467.6.Taip pat A. S. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe, pagamino netikrą dokumentą ir j į laikė: A. S., veikdamas G. L. vadovaujama organizuota grupe, susidedančia iš jo paties, G. L. ir V. Č., 2007 m. gegužės mėnesį suburta keliems nusikaltimams – nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimui bei dokumento suklastojimui daryti, kartu su G. L. bei V. Č. 2007 m. gegužės mėnesį susitarė nuslėpti bei įteisinti UAB „B" vardu nusikalstamu sukčiavimo būdu gautus iš Lenkijos Respublikos įmonės „K. T. D. K." pinigus - 29.184 eurus (100.766,52 Lt), atliekant su šiais pinigais finansines operacijas ir imituojant atsiskaitymą su UAB „D" (įmonės kodas 133536914, registruota Birželio 23 - osios g. 6-43, Kaune) pagal apsimestinį nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sandorį. Įgyvendinant šį sumanymą G. L. organizuodamas žinomai netikro dokumento pagaminimą atliko parengiamuosius šios veikos veiksmus: 2007 m. gegužės mėnesį nenustatytoje vietoje kompiuterinės technikos pagalba pagamino (paruošė ir atspausdino) žinomai netikrą dokumentą – 2007-05-22 preliminariąją nekilnojamojo turto sutartį tarp UAB „B" (Pardavėjo) ir UAB „D" (Pirkėjo) dėl nekilnojamojo turto, esančio Č. Sugiharos g. 7, Vilniuje (automobilių saugojimo aikštelės, sargo namelio bei žemės sklypo), priklausančio UAB „U" (įmonės kodas 122003733, registruota Žirmūnų g. 70, Vilniuje), pardavimo už 18.000.000 Lt, sutartyje numatant 180.000 Lt baudą mokėtiną pirkėjui, jei pardavėjas nutrauks šią sutartį arba atsisakys sudaryti pagrindinę minėto nekilnojamojo turto sutartį, iš anksto žinant, kad ši sutartis nebus ir negali būti įgyvendinta, o bus sudaryta siekiant nuslėpti ir įteisinti UAB „B" nusikalstamu būdu gautas pinigines lėšas imituojant sumokėjimą baudos uždarajai akcinei bendrovei „D" už sutarties nevykdymą. Paruoštą šio turinio netikrą 2007-05-22 Preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį G. L. laikė ir panaudojo, 2007 m. gegužės mėnesį tyrimo metu nenustatytoje vietoje pateikdamas pasirašyti organizuotos grupės nariams - vykdytojams A. S. bei V. Č.. A. S. 2007 m. gegužės mėn. nenustatytą dieną pasirašė Šią sutartį ir pažymėjo UAB „B" antspaudu. V. Č. 2007 m. gegužės mėn. pasirašė šią sutartį ir pažymėjo ją UAB „D" antspaudu ir laikė šį žinomai netikrą dokumentą tyrimo metu nenustatytoje vietoje iki 2008-02-13, kuomet panaudojo šį žinomai netikrą dokumentą, pateikdamas jį Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams, T. Kosciuškos g. 8a, Vilniuje. Tokiu būdu A. S., veikdamas G. L. suburta ir vadovaujama organizuota grupe kartu su G. L. bei V. Č. pagamino netikrą dokumentą ir jį laikė. A. S. buvo kaltinamas šiais veiksmais padaręs nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 3 d., 25 str. 3 d., 300 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX - 1992, įsigal. 2004 m. vasario 14 d.(Žin., 2004, Nr. 25 - 760) redakcija).

1477.7.Taip pat A. S. buvo kaltinamas tuo, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą: A. S., nuo 2007 m. vasario 05 d. iki 2007 m. rugsėjo 24 d. būdamas UAB „B" (įmonės kodas 133405516, registruota adresu Sodų g. 12, Pagiriai, Kėdainių raj.), direktoriumi, žinodamas, kad remiantis Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. 1 d., apskaita turi būti tvarkoma taip, kad jos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, remiantis šio įstatymo 21 str. 1 d., 2 d., kaip ūkio subjekto vadovas būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka, esant galiojančiai buvusio bendrovės direktoriaus G. V. 2005-09-01 sudarytai sutarčiai Nr. 05/09/02 su buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančia kompanija UAB „Digrafas", atstovaujama M. D., laikotarpiu nuo 2007-02-05 iki 2007-05-31 apgaulingai tvarkė UAB „B" buhalterinę apskaitą: nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „Digrafas" 60.860 vnt. nukalkintojo (vandens minkštiklio) „Calgon" pirkimo dokumentų, dėl ko į UAB „B" apskaitą nebuvo įtrauktas minėtos prekės pirkimas; neturėdamas įsigijimo dokumentų, 4 atvejais įformino 60860 vnt. nukalkintojo „Calgon" pardavimą už 342.503,42 Lt: 2007-01-26 - 25.600 vnt. už 29.184,00 EUR Lenkijos firmai „D.K. T."; 2007-02-27 - 9600 vnt. už 13.056,00 EUR Lenkijos firmai „D.K. T."; 2007-03-28 - 60 vnt. už 305,15 Lt D. P.; 2007-04-30 - 25.600 vnt. už 196.352,00 Lt UAB „D", dėl ko į UAB „B" apskaitą nebuvo įtrauktos šios 342.503,42 Lt vertės pardavimo operacijos; nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „Digrafas" 3.186.400,00 Lt išėmimo iš UAB „B" banko sąskaitos LT15729000004467670 14 operacijų pagrindžiančių dokumentų bei 3 operacijas dėl 19.000,00 eurų išėmimo iš minėtos banko sąskaitos pagrindžiančių dokumentų bei šių piniginių lėšų panaudojimą patvirtinančių dokumentų; nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „Digrafas" apskaitos dokumentų dėl 2.778.000,00 Lt avanso gavimo, dėl 300.000,00 Lt avanso pervedimo pagal nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, minėtais veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 6 str. 2 d. reikalavimą - "/ apskaitą privaloma įtraukti visas ūkinės operacijos ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu" ir 12 str. 1 d. reikalavimus – “Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus". Taip pat jis pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo "Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo" 16 p. nuostatą - "Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą", kadangi visiškai neteikė UAB „Digrafas" kasos dokumentų, dėl ko UAB „B" kasos knyga nuo 2007-02-09 iki 2007-05-31 nebuvo vedama, 14 atvejų operacijos dėl grynų pinigų – 3.186.400 Lt išėmimo iš banko sąskaitos nebuvo įrašytos į kasos knygą; 3 p. nuostatą – “Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį", kadangi 3.186.400,00 Lt sumai nebuvo išrašyta 14 kasos pajamų orderių. Taip pat jis nevedė šampūno „Head&Shoulders", tirpios kavos „Nescafe Clasik" ir „Nescafe Ricore" bei nukalkintojo „Calgon" sandėlio apskaitos kortelių, dėl ko nėra galimybės nustatyti šių prekių judėjimo ir likučio, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „Digrafas" 18.800 vnt. tirpios kavos "Nescafe Clasik" ir 35.856 vnt. tirpios kavos „Nescafe Ricore" pardavimo dokumentų. Dėl išvardintų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „B" veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2006 - 2007 metus. A. S. buvokaltinamas šiais veiksmais padaręs nusikaltimą, numatytą BK 222 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2004-07-05 įstatymo Nr. IX- 2314, įsigal. 2004-07-13 (Žin., 2004, Nr. 108-4030) redakcija.

1487.8.Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu baudžiamoji byla A. S. pagal BK 203 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

1498.1.Č. N. veikdamas organizuota grupe, apgaule įgijo svetimą didelės vertės turtą: Č. N., nuo 2006 m. balandžio mėnesio būdamas G. L. vadovaujamos organizuotos grupės, susidedančios iš jo paties, G. V. ir G. L., suburtos sunkiam nusikaltimui – svetimo didelės vertės turto įgijimui apgaule, realizuojant didelį nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekį, daryti nariu – vykdytoju, nuo 2005 m. birželio 14 d. iki 2007 m. vasario 22 d. kartu su G. L. ir G. V. būdamas UAB „B“ akcininku, žinodamas, kad UAB „B“ disponuoja dideliu nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekiu – šampūnu „Head&Shoulders“, kartu su G. L. įkalbėjo G. V. UAB „B“ vardu parduoti šias prekes UAB „R“, nutylint esminę UAB „R“ atstovų apsisprendimui įsigyti šias prekes turėjusią aplinkybę, kad šampūnas „Head&Shoulders“ yra falsifikuotas. G. V. sutikus, G. L. su Č. N. atliko parengiamuosius nusikalstamos veikos veiksmus: G. L. susitarė su UAB „R“ atstovais dėl 31.992 vnt. šampūno „Head&Shoulders“ pardavimo pastarajai bendrovei, o Č. N. suorganizavo šių prekių pristatymą į UAB „R“ sandėlius, buvusius Kėdainių m. G. V., atstovaudamas UAB „B“, 2006-04-07 sudarė su UAB „R“, atstovaujama direktoriaus D. D., Prekių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 06/2006-103, nutylėdamas nuo pastarosios bendrovės atstovų esminę jų apsisprendimui įsigyti prekes turėjusią aplinkybę, kad ketinama parduoti prekė – šampūnas „Head&Shoulders“ yra falsifikuota. G. V., žinodamas, kad uždarajai akcinei bendrovei „R“ parduodamos prekės yra falsifikuotos ir kad jų įsigijimas UAB „B“ vardu yra pagrįstas jo paties ir tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai veikusio UAB „L“ vardu, suklastotu dokumentu - 2006-07-28 PVM sąskaita – faktūra Serija LUK Nr. 0006072801, pagal savo paties išrašytą ir pasirašytą, G. L. paruoštą 2006-08-30 PVM sąskaitą – faktūrą Serija BNS Nr. 00059 bendrovei „R“ pardavė falsifikuotas nenustatytos kilmės prekes – 31.992 vnt. trijų rūšių šampūno „Head&Shoulders“ už 141.564 Lt. 2006-08-30 pristačius šias prekes į UAB „R“ sandėlius, buvusius Kėdainių m., UAB „R“ atstovai, nežinodami apie tai, kad įsigytos prekės - šampūnas „Head&Shoulders“ yra falsifikuotos, vykdydami įsipareigojimą atsiskaityti su UAB „B“ pagal 2006-04-07 Prekių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 06/2006-103 bei 2006-08-30 PVM sąskaitą – faktūrą Serija BNS Nr. 00059, per tris kartus 2006-09-22, 2006-11-03, 2006-11-17 mokėjimo pavedimais pervedė 141.564,6 Lt į UAB „B“ sąskaitą Nr. LT 15729000000446760 AB „Parex banke“, kurioje esančiomis lėšomis disponavo UAB „B“ direktorius G. V.. Tokiu būdu Č. N., veikdamas G. L. suburta ir vadovaujama organizuota grupe kartu su G. L. bei G. V., piktnaudžiaudamas UAB „R“ atstovų pasitikėjimu, nutylėdamas esminę reikšmę jų apsisprendimui įsigyti prekes turėjusią aplinkybę, kad įsigyjamos prekės – šampūnas „Head&Shoulders“ yra falsifikuotos, apgaule kito asmens – UAB „B“ naudai įgijo 141.564,6 Lt svetimo, UAB „R“ priklausančio didelės vertės turto, tuo padarydamas šiai bendrovei 141.564,6 Lt turtinės žalos. Č. N. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. redakcija).

1508.2.Taip pat jis, veikdamas organizuota grupe, pateikė realizuoti didelį prekių kiekį, pažymėtą svetimu prekių ženklu, padarydamas didelės turtinės ir neturtinės žalos: Č. N., nuo 2006 m. balandžio mėnesio būdamas G. L. vadovaujamos organizuotos grupės, susidedančios iš jo paties, G. V. ir G. L., suburtos sunkiam nusikaltimui – svetimo didelės vertės turto įgijimui apgaule, realizuojant didelį nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekį, daryti nariu – vykdytoju, nuo 2005 m. birželio 14 d. iki 2007 m. vasario 22 d. kartu su G. L. ir G. V. būdamas UAB „B“ akcininku, žinodamas, kad UAB „B“ disponuoja dideliu nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekiu – šampūnu „Head&Shoulders“, kuris, neturint JAV įmonės „The Procter&Gamble Company“ leidimo, pažymėtas šiai įmonei priklausančiu prekių ženklu „Head&Shoulders“ bei kurio apipavidalinimas (žymėjimas, dizainas, pakuotės) bei turinys neatitinka teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamų reikalavimų, kartu su G. L. bei G. V., 2006-08-30 pateikė realizuoti didelį šių prekių kiekį, parduodamas 31.992 vnt. šampūno „Head&Shoulders“ 200 ml talpos buteliukų, kurių originalo vertė – 239.620,08 Lt UAB „R“ pagal 2006-04-07 Prekių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 06/2006-103 bei 2006-08-30 PVM sąskaitą – faktūrą Serija BNS Nr. 00059. UAB „R“, atsiskaitydama už pateiktas prekes, per tris kartus 2006-09-22, 2006-11-03, 2006-11-17 mokėjimo pavedimais pervedė 141.564,6 Lt į UAB „B“ sąskaitą Nr. LT 15729000000446760 AB „Parex banke“, kurioje esančiomis lėšomis disponavo UAB „B“ direktorius G. V.. Tokiu būdu Č. N., dalyvaudamas G. L. suburtoje ir vadovaujamoje organizuotoje grupėje kartu su G. L. bei G. V., pateikdamas realizuoti didelį svetimų prekių ženklu pažymėtų prekių kiekį, padarė JAV įmonei „The Procter&Gamble Company“ didelę, 239.620,08 Lt dydžio turtinę bei didelę neturtinę žalą, pasireiškusią žinomo prekės ženklo „Head&Shoulders“ prestižo sumenkinimu bei didelę, 141.564,6 Lt dydžio turtinę žalą UAB „R“. Č. N. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 204 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX – 2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. (Žin., 2004, Nr. 108 – 4030) redakcija).

1518.3.Taip pat jis, veikdamas organizuota grupe, apgaule įgijo svetimą didelės vertės turtą: Č. N., nuo 2006 m. rudens būdamas G. L. vadovaujamos organizuotos grupės, susidedančios iš jo paties, G. P., G. L. ir A. S., suburtos sunkiam nusikaltimui – svetimo didelės vertės turto įgijimui apgaule, realizuojant didelį nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekį, daryti nariu – vykdytoju, veikdamas bendru organizuotos grupės tikslu - apgaule įgyti juridinio asmens UAB „B“ naudai svetimą – Lenkijos Respublikos įmonės „K. T. D. K.“ didelės vertės turtą, sutiko su G. L. pasiūlymu dalyvauti nusikalstamoje veikoje parduodant nenustatytos kilmės falsifikuotas prekes – vandens minkštiklį „Calgon“, pasinaudojant A. S. vadovaujama priedangos įmonė UAB „B“. G. L. su Č. N. atliko parengiamuosius šios nusikalstamos veikos veiksmus: G. L. ir Č. N. 2006 m. rudenį Kauno m., susitikę su Lenkijos Respublikos įmonės „K. T. D. K.“ įgaliotuoju atstovu J. M. K. susitarė dėl buitinės paskirties prekių, tame tarpe – vandens minkštiklio „Calgon“ tiekimo pastarojo atstovaujamai įmonei, nutylėdami esminę jo apsisprendimui įsigyti šias prekes turėjusią aplinkybę, kad ketinamos parduoti prekės – vandens minkštiklis „Calgon“ yra falsifikuotos. Vykdydamas G. L. nurodymą, A. S. 2007-03-01 UAB „B“ vardu pagal Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. PN200703/01 iš UAB „Transpectus“ išsinuomojo patalpas, Europos pr. 81, (Europos pr. 25 E), Kaune, žinodamas, kad jos bus naudojamos nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių laikymui. Vykdydami žodinį susitarimą su G. L. ir Č. N. dėl buitinės paskirties prekių įsigijimo, Lenkijos Respublikos įmonės „K. T. D. K.“ atstovai 2007-05-25 elektroniniu laišku, adresuotu G. L. pranešė, kad užsako vieną automobilį vandens minkštiklio „Calgon“. G. L. 2007-05-25 kompiuterinės technikos pagalba atspausdino ir išsiuntė elektroniniu paštu „K. T. D. K.“ atstovams 2007-01-26 PVM sąskaitą – faktūrą Serija BNS Nr. 0115, kurioje nurodė, kad UAB „B“ už 29.184 Eur Lenkijos Respublikos įmonei „K. T. D. K.“ parduoda 25.600 vnt. pakuočių vandens minkštiklio „Calgon“ bei kompiuterinės technikos pagalba atspausdinęs šią sąskaitą – faktūrą, pateikė ją pasirašyti A. S., kuris nepaisydamas to, kad UAB „B“ direktoriumi tapo 2007-02-05, pasirašė G. L. jam pateiktą 2007-01-26 PVM sąskaitą – faktūrą Serija BNS Nr. 0115. G. L. organizavo šių prekių transportavimą iš Kauno m. Europos pr. 81 (Europos pr. 25 E) buvusių sandėlių į Lenkijos Respublikos įmonės „K. T. D. K.“ atstovų nurodytą paskirties vietą – Vengrijos Respubliką, Budapeštą, užsakydamas transportavimo paslaugas Š. M. įmonėje „Avansas“. Š. M. įmonė „Avansas“, vykdydama G. L. užsakymą, 2007-05-30 pateikė D. D. vairuojamą vilkiką „Iveco“, v. n. ( - ) su puspriekabe v. n. AZ 651. G. L. nurodymu G. P. ir Č. N., žinodami, kad UAB „B“ vardu prekiaujama falsifikuotomis prekėmis, dalyvavo pakraunant vandens minkštiklį „Calgon“ sandėliuose, Kauno m. Europos pr. 81 (Europos pr. 25 E) į Š. M. įmonėje „Avansas“ užsakytą transporto priemonę, vairuojamą D. D.. G. P. ir Č. N. krovimo darbams pasamdė E. G. bei D. K., nežinojusius apie daromą nusikalstamą veiką, kurie už G. P. pažadėtą ir sumokėtą piniginį atlygį 2007-05-30 pakrovė 32 paletes (kiekvienoje paletėje po 800 vnt. 500 g svorio pakuočių) vandens minkštiklio „Calgon“ į UAB „Avansas“ išnuomoto vilkiko „Iveco“, v. n. ( - ) puspriekabę v. n. AZ 651. A. S. Europos pr. 81 (Europos pr. 25 E), Kaune, 2007-05-30 apie 16 val. priėmęs iš Š. M. įmonės „Avansas“ vairuotojo D. D. tris tarptautinio krovinių gabenimo važtaraščio CMR Nr. MT0001463 egzempliorius, pasirašė jų grafoje „Siuntėjo parašas ir spaudas“ ir pažymėjęs UAB „B“ antspaudu, kartu su 2007-01-26 PVM sąskaitos – faktūros serija BNS Nr. 0115 dviem egzemplioriais, perdavė vairuotojui D. D.. 2007-05-30 Lenkijos Respublikos įmonės „K. T. D. K.“ atstovai, vykdydami įsipareigojimą atsiskaityti už minėtas prekes pagal G. L. išrašytą ir elektroniniu paštu išsiųstą 2007-01-26 PVM sąskaitą – faktūrą Serija BNS Nr. 0115, mokėjimo pavedimu iš banko „Bank BPH“ sąskaitos Nr. (CC) 133405516 į UAB „B“ sąskaitą AB „Parex banke“ Nr. ( - ), kurioje esančiomis lėšomis disponavo A. S. bei G. P., pervedė 29.184 eurus (100.766,52 Lt). Tokiu būdu Č. N., veikdamas G. L. suburta ir vadovaujama organizuota grupe kartu su G. L., A. S. ir G. P., piktnaudžiaudamas Lenkijos Respublikos įmonės „K. T. D. K.“ atstovų pasitikėjimu, nutylėdamas esminę reikšmę jų apsisprendimui įsigyti prekes turėjusią aplinkybę, kad įsigyjamos prekės - vandens minkštiklis „Calgon“ yra falsifikuotos, apgaule kito asmens – UAB „B“ naudai įgijo 29.184 eurus (100.766,52 Lt) svetimo, Lenkijos Respublikos įmonei „K. T. D. K.“ priklausančio didelės vertės turto, tuo padarydamas šiai įmonei 29.184 Eur (100.766,52 Lt) turtinės žalos. Č. N. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. redakcija).

1528.4.Taip pat jis, veikdamas organizuota grupe, pateikė realizuoti didelį prekių kiekį, pažymėtą svetimu prekių ženklu, padarydamas didelės turtinės ir neturtinės žalos: Č. N., nuo 2006 m. rudens būdamas G. L. vadovaujamos organizuotos grupės, susidedančios iš jo paties, G. P., G. L. ir A. S., suburtos sunkiam nusikaltimui – svetimo didelės vertės turto įgijimui apgaule, realizuojant didelį nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekį, daryti nariu – vykdytoju, žinodamas, kad A. S. vadovaujama UAB „B“ be įsigijimo dokumentų disponuoja dideliu nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekiu – 25.600 vnt. pakuočių vandens minkštiklio, kuris, neturint Nyderlandų įmonės „RECKITT BENCKISER NV“ leidimo, pažymėtas šiai įmonei priklausančiu prekių ženklu „Calgon“ bei kurio apipavidalinimas (žymėjimas, dizainas, pakuotės) bei turinys neatitinka teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamų reikalavimų, vykdydamas G. L. nurodymą, kartu su organizuotos grupės nariais A. S., G. P., 2007-05-30 pateikė realizuoti didelį šių prekių kiekį, parduodamas 25.600 vnt. 500 g talpos pakuočių, kurių originalo vertė – 335.104 Lt, Lenkijos Respublikos įmonei „K. T. D. K.“ pagal 2007-01-26 PVM sąskaitą – faktūrą Serija BNS Nr. 0115. 2007-05-30 Lenkijos Respublikos įmonės „K. T. D. K.“ atstovai, vykdydami įsipareigojimą atsiskaityti už minėtas prekes pagal G. L. išrašytą ir A. S. pasirašytą 2007-01-26 PVM sąskaitą – faktūrą Serija BNS Nr. 0115, mokėjimo pavedimu iš banko „Bank BPH“ sąskaitos Nr. (CC) 133405516 į UAB „B“ atsiskaitomąją sąskaitą AB „Parex banke“ Nr. ( - ), kurioje esančiomis lėšomis disponavo A. S. bei G. P., pervedė 29.184 eurus (100.766,52 Lt). Tokiu būdu Č. N., dalyvaudamas G. L. suburtoje ir vadovaujamoje organizuotoje grupėje kartu su G. L., A. S. bei G. P., pateikdamas realizuoti didelį svetimų prekių ženklu pažymėtų prekių kiekį, padarė Nyderlandų įmonei „RECKITT BENCKISER NV“ didelę, 335.104 Lt dydžio turtinę bei didelę neturtinę žalą, pasireiškusią žinomo prekės ženklo „Calgon“ prestižo sumenkinimu bei didelę, 29.184 Eur (100.766,52 Lt) dydžio turtinę žalą Lenkijos Respublikos įmonei „K. T. D. K.“. Č. N. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 204 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX – 2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. (Žin., 2004, Nr. 108 – 4030) redakcija).

1539.1.G. P., veikdamas organizuotoje grupėje, apgaule įgijo svetimą didelės vertės turtą: G. P., nuo 2006 m. rudens būdamas G. L. vadovaujamos organizuotos grupės, susidedančios iš G. P., G. L., A. S. ir Č. N., suburtos sunkiam nusikaltimui – svetimo didelės vertės turto įgijimui apgaule, realizuojant didelį nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekį, daryti nariu – vykdytoju, veikdamas bendru organizuotos grupės tikslu – apgaule įgyti juridinio asmens UAB „B“ naudai svetimą – Lenkijos Respublikos įmonės „K. T. D. K.“ didelės vertės turtą, sutiko su G. L. pasiūlymu dalyvauti nusikalstamoje veikoje parduodant nenustatytos kilmės falsifikuotas prekes – vandens minkštiklį „Calgon“, pasinaudojant A. S. vadovaujama priedangos įmonė UAB „B“. G. L. su Č. N. atliko parengiamuosius šios nusikalstamos veikos veiksmus: G. L. ir Č. N. 2006 m. rudenį Kauno m., susitikę su Lenkijos Respublikos įmonės „K. T. D. K.“ įgaliotuoju atstovu J. M. K. susitarė dėl buitinės paskirties prekių, tame tarpe – vandens minkštiklio „Calgon“ tiekimo pastarojo atstovaujamai įmonei, nutylėdami esminę jo apsisprendimui įsigyti šias prekes turėjusią aplinkybę, kad ketinamos parduoti prekės – vandens minkštiklis „Calgon“ yra falsifikuotos. Vykdydamas G. L. nurodymą, A. S. 2007-03-01 UAB „B“ vardu pagal Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. PN200703/01 iš UAB „Transpectus“ išsinuomojo patalpas, Europos pr. 81, (Europos pr. 25 E), Kaune, žinodamas, kad jos bus naudojamos nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių laikymui. Vykdydami žodinį susitarimą su G. L. ir Č. N. dėl buitinės paskirties prekių įsigijimo, Lenkijos Respublikos įmonės „K. T. D. K.“ atstovai 2007-05-25 elektroniniu laišku, adresuotu G. L. pranešė, kad užsako vieną automobilį vandens minkštiklio „Calgon“. G. L. 2007-05-25 kompiuterinės technikos pagalba atspausdino ir išsiuntė elektroniniu paštu „K. T. D. K.“ atstovams 2007-01-26 PVM sąskaitą – faktūrą Serija BNS Nr. 0115, kurioje nurodė, kad UAB „B“ už 29.184 Eur Lenkijos Respublikos įmonei „K. T. D. K.“ parduoda 25.600 vnt. pakuočių vandens minkštiklio „Calgon“ bei kompiuterinės technikos pagalba atspausdinęs šią sąskaitą – faktūrą, pateikė ją pasirašyti A. S., kuris nepaisydamas to, kad UAB „B“ direktoriumi tapo 2007-02-05, pasirašė G. L. jam pateiktą 2007-01-26 PVM sąskaitą – faktūrą Serija BNS Nr. 0115. G. L. organizavo šių prekių transportavimą iš Kauno m. Europos pr. 81 (Europos pr. 25 E) buvusių sandėlių į Lenkijos Respublikos įmonės „K. T. D. K.“ atstovų nurodytą paskirties vietą – Vengrijos Respubliką, Budapeštą, užsakydamas transportavimo paslaugas Š. M. įmonėje „Avansas“. Š. M. įmonė „Avansas“, vykdydama G. L. užsakymą, 2007-05-30 pateikė D. D. vairuojamą vilkiką „Iveco“, v. n. ( - ) su puspriekabe v. n. AZ 651. G. L. nurodymu G. P. ir Č. N., žinodami, kad UAB „B“ vardu prekiaujama falsifikuotomis prekėmis, dalyvavo pakraunant vandens minkštiklį „Calgon“ sandėliuose, Kauno m. Europos pr. 81 (Europos pr. 25 E) į Š. M. įmonėje „Avansas“ užsakytą transporto priemonę, vairuojamą D. D.. G. P. ir Č. N. krovimo darbams pasamdė E. G. bei D. K., nežinojusius apie daromą nusikalstamą veiką, kurie už G. P. pažadėtą ir sumokėtą piniginį atlygį 2007-05-30 pakrovė 32 paletes (kiekvienoje paletėje po 800 vnt. 500 g svorio pakuočių) vandens minkštiklio „Calgon“ į UAB „Avansas“ išnuomoto vilkiko „Iveco“, v. n. ( - ) puspriekabę v. n. AZ 651. A. S. Europos pr. 81 (Europos pr. 25 E), Kaune, 2007-05-30 apie 16 val. priėmęs iš Š. M. įmonės „Avansas“ vairuotojo D. D. tris tarptautinio krovinių gabenimo važtaraščio CMR Nr. MT0001463 egzempliorius, pasirašė jų grafoje „Siuntėjo parašas ir spaudas“ ir pažymėjęs UAB „B“ antspaudu, kartu su 2007-01-26 PVM sąskaitos – faktūros serija BNS Nr. 0115 dviem egzemplioriais, perdavė vairuotojui D. D.. 2007-05-30 Lenkijos Respublikos įmonės „K. T. D. K.“ atstovai, vykdydami įsipareigojimą atsiskaityti už minėtas prekes pagal G. L. išrašytą ir elektroniniu paštu išsiųstą 2007-01-26 PVM sąskaitą – faktūrą Serija BNS Nr. 0115, mokėjimo pavedimu iš banko „Bank BPH“ sąskaitos Nr. (CC) 133405516 į UAB „B“ sąskaitą AB „Parex banke“ Nr. ( - ), kurioje esančiomis lėšomis disponavo A. S. bei G. P., pervedė 29.184 eurus (100.766,52 Lt). Tokiu būdu G. P., veikdamas G. L. suburta ir vadovaujama organizuota grupe kartu su G. L., A. S. ir Č. N., piktnaudžiaudamas Lenkijos Respublikos įmonės „K. T. D. K.“ atstovų pasitikėjimu, nutylėdamas esminę reikšmę jų apsisprendimui įsigyti prekes turėjusią aplinkybę, kad įsigyjamos prekės - vandens minkštiklis „Calgon“ yra falsifikuotos, apgaule kito asmens – UAB „B“ naudai įgijo 29.184 eurus (100.766,52 Lt) svetimo, Lenkijos Respublikos įmonei „K. T. D. K.“ priklausančio didelės vertės turto, tuo padarydamas šiai įmonei 29.184 eurus (100.766,52 Lt) turtinės žalos. G. P. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. redakcija).

1549.2.Taip pat jis, veikdamas organizuota grupe, pateikė realizuoti didelį prekių kiekį, pažymėtą svetimu prekių ženklu, padarydamas didelės turtinės ir neturtinės žalos: G. P., nuo 2006 m. rudens būdamas G. L. vadovaujamos organizuotos grupės, susidedančios iš G. P., G. L., A. S. ir Č. N., suburtos sunkiam nusikaltimui – svetimo didelės vertės turto įgijimui apgaule, realizuojant didelį nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekį, daryti nariu – vykdytoju, žinodamas, kad A. S. vadovaujama UAB „B“ be įsigijimo dokumentų disponuoja dideliu nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekiu – 25.600 vnt. pakuočių vandens minkštiklio, kuris, neturint Nyderlandų įmonės „RECKITT BENCKISER NV“ leidimo, pažymėtas šiai įmonei priklausančiu prekių ženklu „Calgon“ bei kurio apipavidalinimas (žymėjimas, dizainas, pakuotės) bei turinys neatitinka teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamų reikalavimų, vykdydamas G. L. nurodymą, kartu su G. L., A. S. bei Č. N., 2007-05-30 pateikė realizuoti didelį šių prekių kiekį, parduodamas 25.600 vnt. 500 g talpos pakuočių, kurių originalo vertė – 335.104 Lt, Lenkijos Respublikos įmonei „K. T. D. K.“ pagal 2007-01-26 PVM sąskaitą – faktūrą Serija BNS Nr. 0115. 2007-05-30 Lenkijos Respublikos įmonės „K. T. D. K.“ atstovai, vykdydami įsipareigojimą atsiskaityti už minėtas prekes pagal G. L. išrašytą ir A. S. pasirašytą 2007-01-26 PVM sąskaitą – faktūrą Serija BNS Nr. 0115, mokėjimo pavedimu iš banko „Bank BPH“ sąskaitos Nr. (CC) 133405516 į UAB „B“ atsiskaitomąją sąskaitą AB „Parex banke“ Nr. ( - ), kurioje esančiomis lėšomis disponavo A. S. bei G. P., pervedė 29.184 eurus (100.766,52 Lt). Tokiu būdu G. P., dalyvaudamas G. L. suburtoje ir vadovaujamoje organizuotoje grupėje kartu su G. L., A. S. bei Č. N., pateikdamas realizuoti didelį svetimų prekių ženklu pažymėtų prekių kiekį, padarė Nyderlandų įmonei „RECKITT BENCKISER NV“ didelę, 335.104 Lt dydžio turtinę bei didelę neturtinę žalą, pasireiškusią žinomo prekės ženklo „Calgon“ prestižo sumenkinimu bei didelę, 29.184 Eur (100.766,52 Lt) dydžio turtinę žalą Lenkijos Respublikos įmonei „K. T. D. K.“. G. P. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 204 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX – 2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. (Žin., 2004, Nr. 108 – 4030) redakcija).

1559.3.1.Taip pat jis pasisavino jam patikėtą svetimą didelės vertės turtą: G. P., būdamas nesusijęs darbo santykiais su UAB „B“, žinodamas, kad jo dukters E. S. sutuoktinis A. S., kaip UAB „B“ direktorius ir vienintelis UAB „B“ akcijų savininkas nuo 2007-02-05 tapo vieninteliu asmeniu, turėjusiu teisę valdyti, naudoti ir disponuoti jam patikėtą, svetimą UAB „B“ turtą – pinigines lėšas, esančias AB „Parex banko“ sąskaitoje Nr. ( - ), siekdamas įgyti teises valdyti, naudotis ir disponuoti minėtos UAB „B“ banko sąskaitos lėšomis, 2007-04-16 kartu su A. S. atvykę į AB „Parex“ banko Kauno filialą, esantį K. Donelaičio g. 24, Kaune, pateikė banko darbuotojams G. P. asmens tapatybės kortelės Nr. 10963333 kopiją, kartu su A. S. pasirašė Parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelėje pirmuoju parašu bei kortelę pažymėjo UAB „B“ antspaudu, informuojant banką, kad pateikiami parašų ir antspaudo pavyzdžiai, kurie yra būtini UAB „B“ piniginiuose atsiskaitomuosiuose dokumentuose, apmokamuose iš UAB „B“ sąskaitos AB „Parex banke“, tokiu būdu kartu su A. S. tapdami asmenimis turėjusiais teisę valdyti, naudoti ir disponuoti jiems patikėtą, svetimą UAB „B“ turtą – pinigines lėšas, esančias AB „Parex banko“ sąskaitoje Nr. ( - ). Turėdamas šias teises ir jomis neteisėtai pasinaudodamas, gavęs iš A. S. čekių knygelę grynųjų pinigų operacijoms atlikti G. P.: Lenkijos Respublikos įmonei „D.K. T. D. K.“ 2007-03-02 mokėjimo pavedimu Nr. 702 pervedus 25.164 eurus (86.886,26 Lt) už prekes pagal sąskaitas – faktūras serijos BNS Nr. 101 ir Nr. 102 į UAB „B“ banko sąskaitą, konvertavęs juos į 86.896,62 Lt, 2007-03-02 pagal banko čekį Nr. 078261, išėmė dalį šių piniginių lėšų – 86.000 Lt, neįnešė jų į UAB „B“ kasą ir šias, jam patikėtas svetimas lėšas, priklausančias UAB „B“, neteisėtai pavertė savo turtu, tokiu būdu pasisavindamas svetimą, jam patikėtą UAB „B“ priklausantį didelės vertės turtą ir padarydamas minėtai bendrovei 86.000 Lt dydžio turtinės žalos.

1569.3.2.Tęsdamas nusikalstamą veiką G. P., Lenkijos Respublikos įmonei „D.K. T. D. K.“ 2007-03-07 mokėjimo pavedimu Nr. 703 pervedus 2176 eurus (7513,29 Lt) už prekes pagal sąskaitą – faktūrą serijos BNS Nr. 101 į UAB „B“ banko sąskaitą, 2007-03-16 pagal banko čekį Nr. 078262, išėmė dalį šių piniginių lėšų – 1000 Eur (3452,80 Lt), neįnešė jų į UAB „B“ kasą ir šias, jam patikėtas svetimas lėšas, priklausančias UAB „B“, neteisėtai pavertė savo turtu, tokiu būdu pasisavindamas svetimą, jam patikėtą UAB „B“ priklausantį turtą ir padarydamas minėtai bendrovei 1000 Eur (3452,80 Lt) dydžio turtinės žalos.

1579.3.3.Tęsdamas nusikalstamą veiką G. P., UAB „S“ 2007-03-13 mokėjimo pavedimu Nr. 316058 pervedus 13.593,60 Lt už prekes pagal sąskaitą – faktūrą serijos BNS Nr. 0069 į UAB „B“ banko sąskaitą, 2007-03-16 pagal banko čekį Nr. 078263, išėmė dalį šių piniginių lėšų – 12.000 Lt, neįnešė jų į UAB „B“ kasą ir šias, jam patikėtas svetimas lėšas, priklausančias UAB „B“, neteisėtai pavertė savo turtu, tokiu būdu pasisavindamas svetimą, jam patikėtą UAB „B“ priklausantį turtą ir padarydamas minėtai bendrovei 12.000 Lt dydžio turtinės žalos.

1589.3.4.Tęsdamas nusikalstamą veiką G. P., Lenkijos Respublikos įmonei „Warszawska Grupa Dystrybucyjna“ 2007-03-28 mokėjimo pavedimu Nr. 502 pervedus 54.246 eurus (187.300,59 Lt) už prekes pagal sąskaitą – faktūrą serijos BNS Nr. 0070 į UAB „B“ banko sąskaitą, konvertavo juos į 187.300,59 Lt, bei Lenkijos Respublikos įmonei „D.K. T. D. K.“ 2007-04-02 mokėjimo pavedimu Nr. 703 pervedus 3114 eurus (10.752,02 Lt) už prekes pagal sąskaitą – faktūrą serijos BNS Nr. 0073 į UAB „B“ banko sąskaitą, konvertavo juos į 10.752,02 Lt ir 2007-04-03 pagal banko čekį Nr. 078266, išėmė dalį šių piniginių lėšų – 18.000 Lt, neįnešė jų į UAB „B“ kasą ir šias, jam patikėtas svetimas lėšas, priklausančias UAB „B“, neteisėtai pavertė savo turtu, tokiu būdu pasisavindamas svetimą, jam patikėtą UAB „B“ priklausantį turtą ir padarydamas minėtai bendrovei 18.000 Lt dydžio turtinės žalos.

1599.3.5.Tęsdamas nusikalstamą veiką G. P., Lenkijos Respublikos įmonei „D.K. T. D. K.“ 2007-04-16 mokėjimo pavedimu Nr. 704 pervedus 20.000 Eur (69.056 Lt) už prekes pagal sąskaitą – faktūrą serijos BNS Nr. 103 į UAB „B“ banko sąskaitą, konvertavo juos į 69.056 Lt, 2007-04-16 pagal banko čekį Nr. 078268, išėmė dalį šių piniginių lėšų – 65.000 Lt, 2007-04-19 pagal banko čekį Nr. 078269, išėmė dalį minėtų piniginių lėšų – 3700 Lt, neįnešė jų į UAB „B“ kasą ir šias, jam patikėtas svetimas lėšas, priklausančias UAB „B“, neteisėtai pavertė savo turtu, tokiu būdu pasisavindamas svetimą, jam patikėtą UAB „B“ priklausantį didelės vertės turtą ir padarydamas minėtai bendrovei 68.700 Lt dydžio turtinės žalos.

1609.3.6.Tęsdamas nusikalstamą veiką G. P., Lenkijos Respublikos įmonei „D.K. T. D. K.“ 2007-04-23 mokėjimo pavedimu Nr. 704 pervedus 800 Eur (2762,24 Lt) už prekes pagal sąskaitą – faktūrą serijos BNS Nr. 104 į UAB „B“ banko sąskaitą, konvertavo juos į 2762,24 Lt, 2007-04-23 pagal banko čekį Nr. 078270, išėmė dalį šių piniginių lėšų – 2700 Lt, neįnešė jų į UAB „B“ kasą ir šias, jam patikėtas svetimas lėšas, priklausančias UAB „B“, neteisėtai pavertė savo turtu, tokiu būdu pasisavindamas svetimą, jam patikėtą UAB „B“ priklausantį turtą ir padarydamas minėtai bendrovei 2700 Lt dydžio turtinės žalos.

1619.3.7.Tęsdamas nusikalstamą veiką G. P., Latvijos Respublikos įmonei „Dailes laiks SIA“ 2007-04-24 mokėjimo pavedimu Nr. 360 pervedus 8971,20 Eur (30.975,76 Lt) už prekes pagal sąskaitą – faktūrą serijos BNS Nr. 0073 į UAB „B“ banko sąskaitą, konvertavo juos į 30.975,76 Lt, Latvijos Respublikos įmonei „Dailes laiks SIA“ 2007-04-26 mokėjimo pavedimu Nr. 743 pervedus 42.292,80 Eur (146.028,58 Lt) už prekes pagal sąskaitą – faktūrą serijos BNS Nr. 0109 į UAB „B“ banko sąskaitą, konvertavo juos į 146.029,27 Lt, bei UAB „S“ 2007-04-27 mokėjimo pavedimu Nr. 319484 pervedus 38.109,28 Lt už prekes, 2007-04-27 pagal banko čekį Nr. 078271 išėmė dalį šių piniginių lėšų – 50.000 Lt, 2007-05-03 pagal banko čekį Nr. 078272 išėmė 1000 Lt, neįnešė jų į UAB „B“ kasą ir šias, jam patikėtas svetimas lėšas, priklausančias UAB „B“, neteisėtai pavertė savo turtu, tokiu būdu pasisavindamas svetimą, jam patikėtą UAB „B“ priklausantį turtą ir padarydamas minėtai bendrovei 51.000 Lt dydžio turtinės žalos.

1629.3.8.Tęsdamas nusikalstamą veiką G. P., IĮ „Lisaura“ 2007-05-04 mokėjimo pavedimu Nr. 306 pervedus 70.000 Lt už prekes į UAB „B“ banko sąskaitą, 2007-05-04 pagal banko čekį Nr. 078273 išėmė dalį šių piniginių lėšų – 68.000 Lt, neįnešė jų į UAB „B“ kasą ir šias, jam patikėtas svetimas lėšas, priklausančias UAB „B“, neteisėtai pavertė savo turtu, tokiu būdu pasisavindamas svetimą, jam patikėtą UAB „B“ priklausantį turtą ir padarydamas minėtai bendrovei 68.000 Lt dydžio turtinės žalos.

1639.3.9.Tęsdamas nusikalstamą veiką G. P., Latvijos Respublikos įmonei „Dailes laiks SIA“ 2007-05-08 mokėjimo pavedimu Nr. 755 pervedus 42.292,80 Eur (146.028,58 Lt) už prekes pagal sąskaitą – faktūrą serijos BNS Nr. 0111 į UAB „B“ banko sąskaitą, konvertavo juos į 146.025,82 Lt, 2007-05-08 pagal banko čekį Nr. 078274 išėmė dalį šių piniginių lėšų – 11.500 Lt, neįnešė jų į UAB „B“ kasą ir šias, jam patikėtas svetimas lėšas, priklausančias UAB „B“, neteisėtai pavertė savo turtu, tokiu būdu pasisavindamas svetimą, jam patikėtą UAB „B“ priklausantį turtą ir padarydamas minėtai bendrovei 11.500 Lt dydžio turtinės žalos.

1649.3.10.Tęsdamas nusikalstamą veiką G. P., Latvijos Respublikos įmonei „Dailes laiks SIA“ 2007-05-14 mokėjimo pavedimu Nr. 039 pervedus 51.264 eurus (177.004,34 Lt) už prekes pagal sąskaitą – faktūrą serijos BNS Nr. 0112 į UAB „B“ banko sąskaitą, konvertavo juos į 177.004,34 Lt, 2007-05-14 pagal banko čekį Nr. 078275 išėmė dalį šių piniginių lėšų – 22.500 Lt, neįnešė jų į UAB „B“ kasą ir šias, jam patikėtas svetimas lėšas, priklausančias UAB „B“, neteisėtai pavertė savo turtu, tokiu būdu pasisavindamas svetimą, jam patikėtą UAB „B“ priklausantį turtą ir padarydamas minėtai bendrovei 22.500 Lt dydžio turtinės žalos. Šiais tęstiniais veiksmais G. P., laikotarpiu nuo 2007-03-02 iki 2007-05-14 pasisavino jam patikėtą svetimą, UAB „B“ priklausantį didelės vertės turtą, bendrai padarydamas minėtai bendrovei 343.852,80 Lt turtinės žalos. G. P. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. redakcija).

16510.1.V. Č., veikdamas organizuota grupe, legalizavo nusikalstamu būdu įgytus pinigus: V. Č., nuo 2007 m. gegužės mėnesio būdamas G. L. vadovaujamos organizuotos grupės, susidedančios iš jo paties, G. L. ir A. S., suburtos keliems nusikaltimams – nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimui bei dokumento suklastojimui daryti nariu – vykdytoju, nuo 2006-06-07 iki 2009-01-23 būdamas UAB „D“ (įmonės kodas 133536914, registruota Birželio 23 – osios g. 6 – 43, Kaune) direktoriumi, kartu su G. L. bei A. S., žinodami, kad A. S. vadovaujama UAB „B“ disponuoja nusikalstamu sukčiavimo būdu gautais pinigais - 29.184 eurais (100.766,52 Lt), kuriuos 2007-05-30 į A. S. vadovaujamos UAB „B“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ) AB „Parex banke“ pervedė Lenkijos Respublikos įmonės „K. T. D. K.“ atstovai, nežinodami, kad įsigyjamos prekės – vandens minkštiklis „Calgon“ yra falsifikuotas, atsiskaitydami už šias prekes pagal G. L. išrašytą 2007-01-26 PVM sąskaitą – faktūrą Serija BNS Nr. 0115, 2007 m. gegužės mėnesį susitarė nuslėpti bei įteisinti 29.184 eurus (100.766,52 Lt), atliekant su šiais pinigais finansines operacijas ir imituojant atsiskaitymą su UAB „D“ (įmonės kodas 133536914, registruota Birželio 23– osios g. 6 – 43, Kaune) pagal apsimestinį nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorį. Įgyvendinant šį sumanymą G. L. organizuodamas žinomai netikro dokumento pagaminimą atliko parengiamuosius šios veikos veiksmus: 2007 m. gegužės mėnesį nenustatytoje vietoje kompiuterinės technikos pagalba pagamino (paruošė ir atspausdino) žinomai netikrą dokumentą - 2007-05-22 preliminariąją nekilnojamojo turto sutartį tarp UAB „B“ (Pardavėjo) ir UAB „D“ (Pirkėjo) dėl nekilnojamojo turto, esančio Č. Sugiharos g. 7, Vilniuje (automobilių saugojimo aikštelės, sargo namelio bei žemės sklypo), priklausančio UAB „U“ (įmonės kodas 122003733, registruota Žirmūnų g. 70, Vilniuje), pardavimo už 18.000.000 Lt, sutartyje numatant 180.000 Lt baudą mokėtiną pirkėjui, jei pardavėjas nutrauks šią sutartį arba atsisakys sudaryti pagrindinę minėto nekilnojamojo turto sutartį, iš anksto žinant, kad ši sutartis nebus ir negali būti įgyvendinta, o bus sudaryta siekiant nuslėpti ir įteisinti UAB „B“ nusikalstamu būdu gautas pinigines lėšas imituojant sumokėjimą baudos uždarajai akcinei bendrovei „D“ už sutarties nevykdymą. Paruoštą šio turinio netikrą 2007-05-22 Preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį G. L. laikė ir panaudojo, 2007 m. gegužės mėnesį tyrimo metu nenustatytoje vietoje pateikdamas pasirašyti organizuotos grupės vykdytojams A. S. bei V. Č.. A. S. 2007 m. gegužės mėn. nenustatytą dieną pasirašius šią sutartį ir pažymėjus UAB „B“ antspaudu bei V. Č. 2007 m. gegužės mėn. pasirašius šią sutartį ir pažymėjus ją UAB „D“ antspaudu, A. S. su G. L., vykdydami menamą pareigą sumokėti baudą UAB „D“ už jų pačių suklastotos 2007-05-22 Preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties nevykdymą, 2007-05-31 atliko finansinę operaciją su nusikalstamu sukčiavimo būdu gautais iš Lenkijos Respublikos įmonės „K. T. D. K.“ pinigais: konvertavo 29.184 eurus į 100.766,52 Lt ir iš UAB „B“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ) AB „Parex banke“ į UAB „D“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ) AB banke „Hansabankas“ elektroniniu būdu pervedė 155.000 Lt su nuoroda „Už įsipareigojimų nevykdymą“. Tokiu būdu V. Č., veikdamas G. L. suburta ir vadovaujama organizuota grupe kartu su G. L. bei A. S. atliko finansinę operaciją su nusikalstamu sukčiavimo būdu UAB „B“ vardu gautais pinigais – 29.184 eurais (100.766,52 Lt), siekdami juos nuslėpti ir įteisinti. V. Č. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX - 1992, įsigal. 2004 m. vasario 14 d.(Žin., 2004, Nr. 25 – 760) redakcija).

16611. Nuteistasis D. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutinka. Nuteistojo nuomone, nuosprendis yra neteisėtas, nes teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, tam tikrus neteisėtu būdu gautus duomenis nepagrįstai pripažino įrodymais, visapusiškai neištyrė bylos aplinkybių, neteisingai aiškino ir taikė įstatymą, taip pat tam tikros teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių bei padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus.

16711.1. Skunde dėstomi nesutikimo argumentai dėl D. P. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „I“ didelės vertės turto 158.252,16 Lt įgijimo apgaule). Nuteistasis apeliaciniame skunde dėsto teoriją ir teisminę praktiką dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje. Nuteistojo D. P. nuomone, šioje byloje galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad surinkti iš ištirti įrodymai nepatvirtina jo tiesioginės tyčios padaryti nusikaltamą veiką ir apgaulės veikoje. Teismas nuosprendyje nurodė, kad tai, kad kaltinamųjų veiksmai buvo apgaulingi įrodo disponavimo piniginėmis lėšomis, gaunamomis pardavus falsifikuotas prekes, aplinkybės. Piktnaudžiavimą pasitikėjimu ir siekį sukčiauti patvirtina D. P. bei D. P. pokalbiai, iš kurių seka, jog kaltinamieji sužinoję apie UAB „I“ pretenzijas dėl prekių, iš karto ėmėsi veiksmų išgryninti pinigus. Tai patvirtina 2007-02-20 telefoninis pokalbis, kuriuo metu D. P. skambina D. P. ir praneša, kad jį, t. y. UAB „Gerną“ padavė į teismą UAB „I“. Sužinojęs, D. P. liepė greičiau tuštinti sąskaitą, t. y. nuimti pinigus iš sąskaitos. Tai patvirtina pokalbių išklotinės bei fotonuotraukos prie bankomatų, kuriose užfiksuotas D. P., gryninantis pinigus iš UAB „G“ ir UAB „J“ sąskaitų. Nuteistojo nuomone, šis įrodymas nepatvirtina, kad iki sandorio su UAB „I“ sudarymo jis žinojo, kad skalbimo milteliai „Calgon“ yra suklastoti. Sutartis tarp UAB „G“ ir UAB „I“ nuvo sudaryta 2006-10- 26. Pagal banko „Swedbank“ išrašą 2007-01-01 UAB „G“ sąskaitoje buvo 106 Lt. 2007-02- 20 dienai, kai D. P. jam skambino ir siūlė nuimti lėšų nuo sąskaitos, „tuštinti“ sąskaitą galimybių nebuvo, nes joje tiesiog nebuvo lėšų. Tai dienai bendrovė jau veiklos nevykdė, nes VMI darbuotojai buvo paėmę bendrovės dokumentus (įrodymai yra byloje). Todėl, nuteistojo D. P. nuomone, aukščiau paminėtas pokalbis nepatvirtina tyčios jo veikoje. Atkreiptinas dėmesys, kad civiliniuose ginčuose dažnai taikomos laikinosios apsaugos priemonės uždraudžiant disponavimą lėšomis. Todėl yra normali praktika siekti, kad kuo mažiau lėšų būtų įšaldyta. Priešingai, nuteistojo nuomone, šis jo pokalbis su D. P. patvirtina faktą, kad jis nežinojo apie tai, kad milteliai „Calgon“ falsifikuoti ir neatitinka jam D. P. pateikto kokybės sertifikato reikalavimų. Tai patvirtina ir daiktiniai įrodymai, o būtent įrašas kietajame diske, išimtas iš D. P., kad UAB „J“ direktorius D. P. asmeniškai laiduoja už UAB „G“ 158.252,16 Lt dydžio piniginės prievolės įvykdymą, grąžinant UAB „I“ pagal UAB „G“ sąskaitą – faktūrą, kurios serija G Nr. 0000429, sumokėtą kainą, nes buvo parduotos nekokybiškos prekės (12 t., 137-138 b.l.). Tyčios nebuvimą jo veikoje patvirtina ir jo nuoseklūs parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, o būtent, kad D. P. jis pažinojo jau keletą metų iki veikos padarymo. Byloje nustatytu metu D. P. susisiekė su juo ir pasiūlė verslą – prekybą „Calgon“ priemone. Kadangi iki to laiko jo vadovaujama bendrovė „G“ vykdė tik spaudos gaminių paslaugas, todėl šis siūlymas jam buvo naujas. D. P. nurodė, kad jis žino iš kur pirkti ir kam parduoti prekę. Į jo klausimą, kam reikalingos jo paslaugos, jis nurodė, kad prekė bus perkama ir parduodama su PVM, o jis tokios bendrovės, kuri būtų PVM mokėtoja, neturi. Priešingu atveju, bus prarastas PVM mokestis. Toks paaiškinimas jam, D. P., abejonių nekėlė, tačiau, kadangi jis, kaip minėta aukščiau, patirties tokioje veikloje neturėjo, viską atlikti (priimti prekes, perduoti ir kt.) buvo igaliotas D. P.. Šie parodymai atitinka faktines aplinkybes bei D. P. bei kitų nuteistųjų parodymus.

16811.2. Nuteistojo nuomone, teismas visiškai nevertino ir aplinkybės, jog nuo 2003 metų jis buvo bendrovės „G“ vienintelis akcininkas bei direktorius. Bendrovė iki sandorio veikė ir vykdė įprastinę ūkinę – komercinę veiklą. 2006-12-31 bendrovės apyvarta viršijo 700 000 Lt (tai patvirtina prie apeliacinio skundo pridėti išrašai iš banko). Bendrovė turėjo paskolų, buvo sudariusi lizingo sutartį, t. y. vykdė įprastą ūkinę – komercinę veiklą. Šios faktinės aplinkybės paneigia teismo išvadą, kad UAB „G“ buvo priedangos įmonė. Priešingai, nuteistojo nuomone, ši aplinkybė tik patvirtina, jog 2006 m. rudenį ir iki 2007 m. vasario mėnesio UAB „I“ pretenzijų neturėjo, jis net neįtarė, kad prekės gali būti nekokybiškos ar net falsifikuotos, kad vyksta kažkas neteisėto, o juo labiau nusikalstamo. Skunde nurodoma, kad teismas net nevertino, jog ir specialistai M. P. bei K. Saržickas patvirtino, jog vizualiai pirkėjas negalėjo atskirti, ar prekės originalios, ar ne, tuo tarpu byloje nustatyta, kad jis buvo gavęs prekių kokybę patvirtinantį sertifikatą, o vizualiai prekės net nebuvo matęs, nes viską pagal UAB „G“ įgaliojimą atliko D. P.. Teismas visiškai ignoravo bylos įrodymais nustatytą aplinkybę, kad pagal 2006 – 2007 m. buvusią verslo – prekybos buities cheminėmis ir higienos priemonėmis, praktiką tuo besiverčiančios įmonės ir verslininkai nereikalaudavo vienas iš kito jokių prekių kokybės sertifikatų, netikrino prekių kokybės. Nuteistojo nuomone, teismas neįvertino ir to, kad UAB „G“ vedė visiškai skaidrią buhalterinę apskaitą visas ūkines operacijas įformino dokumentais, atsiskaitymus vykdė išimtinai per banko sąskaitą. Nuosprendyje teismas nurodė, kad kaltinamieji G. L., G. P. ir C. N., žinodami apie tai, kad jų valdoma UAB „R“ panaudota nusikaltimui – sukčiavimui daryti, išgryninę iš įmonės sąskaitos pinigus, gautus už falsifikuotas prekes iš UAB „I“ per UAB „G“ ir UAB „J“, kurioms vadovavo kaltinamieji D. P. ir D. P., siekdami nuslėpti savo neteisėtos veiklos pėdsakus, fiktyviais dokumentais perrašė šią įmonę statytiniam direktoriui ir akcininkui R. R.. Tokiu būdu kaltinamieji išvengė falsifikuotas prekes įsigijusios nukentėjusios įmonės „I“ turtinių pretenzijų, bei atsikratė teisinės atsakomybės už UAB „R“ veiklą. Nuteistojo D. P. nuomone, tokia teismo išvada prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Jis niekada niekada nevadovavo UAB „J“ ir neperrašinėjo UAB „G“ fiktyviais dokumentais statytiniam direktoriui ir akcininkui R. R.. R. R. nėra matęs ir jo nepažįsta. Nuteistasis nesutinka su teismo išvada, kad paminėtos aplinkybės, kaltinamųjų objektyvūs veiksmai, atlikti su valdytomis bendrovėmis, fiktyviai perledžiant jų akcijas statytiniams asmenims po to, kai įmonėmis pasinaudota falsifikuotų prekių prekybai, teismo vertinimu, buvo jų veikimo būdas siekiant atsikratyti sąsajų su įmonėmis, kuriomis buvo pasinaudota nusikalstamoms veikoms daryti bei noras išvengti atsakomybės už atliktus neteisėtus, perkeliant atsakomybę kitiems asmenims. Tai suteikia pagrindą tvirtinti, kad kaltinamųjų G. L., G. P. ir Č. N., D. P., D. P. veikose yra sukčiavimo sudėties subjektyvusis požymis – tyčia. Ši teismo išvada, nuteistojo D. P. nuomone, akivaizdžiai prieštarauja bylos įrodymams.

16911.3. Skunde nurodoma, kad teismas, nuteisdamas jį pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, komercinį tarpininkavimą ir ūkinę veiklą vertino kaip organizavimą organizuotos grupės ir veikimą organizuotoje grupėje darant nusikaltimus. Tai, kad jis, D. P., vykdė elementarų komercinį tarpininkavimą patvirtina šie įrodymai:

17011.3.1. 2007 m. sausio 31 d. UAB „I“ ir UAB „J“ sutartis, kurioje nurodyta, kad UAB „J“ pripažįsta, kad pateikė netinkamos kokybės prekes ir įsipareigoja grąžinti 391.533,91 Lt, taip pat nurodyta, jog UAB „J“ direktorius D. P. asmeniškai laiduoja už UAB „G“ 158.252,16 Lt dydžio piniginės prievolės įvykdymą grąžinant UAB „I“ pagal UAB „G“ sąskaitą faktūrą, serija G Nr. 0000429, sumokėtą kainą nes buvo parduotos nekokybiškos prekės (12 t., 137-138 b.1.). Nuteistojo nuomone, tai patvirtina, kad jis nežinojo apie tai, kad prekės yra suklastotos, o D. P. prisiima asmeninę atsakomybę.

17111.3.2.

1722007 m. gegužės 24 d., 18 val. 03 min., telefoninis pokalbis. D. P. skambino D. P. ir sako, kad sutinka dirbti už 14-15 procentų. D. P. nesutinka ir sako, kad dabar dirba už 8 proc. D. P. primena, kad anksčiau D. P. jam duodavo 13 proc. Šis pokalbis, nuteistojo nuomone, patvirtina aplinkybes, kad buvo tariamasi dėl tarpininkavimo procento, kurio dydis atitiko tuo metu egzistavusius verslo santykius, t. y. 8-10 procentų., o ne 50 procentų, vykdant neskaidrią/nusikalstamą veiklą.

17311.3.3.

1742007 m. kovo 7 d., 17 val. 04 min., telefoninis pokalbis. D. P. skambina D. P., šio pokalbio metu jie aiškinasi, kiek D. P. nuėmė pinigų, kiek turėjo likti sąskaitoje. D. P. aiškina, kad padavė D. P. vieną kartą šešis (6 000 Lt), kitą kartą šešis, trečią kartą aštuonis, dabar dvylika. AB bankas „Hansabankas“ pateikė UAB „G“ banko sąskaitos Nr. ( - ) išrašą bei informavo, kad pilnai disponuoti banko sąskaita (taip pat ir internetu) turi teisę D. P. (t. 5, 22-60 b.1.) Pateikta banko sąskaitos išklotinė patvirtina, kad: 2006 m. spalio 26 d. UAB „I“ mokėjimo pavedimu pervedė į UAB „G“ sąskaitą 100.000 Lt; 2006 m. spalio 26 d. D. P. mokėjimo pavedimu pervedė 100.000 Lt UAB „R“ pagal sąskaitą faktūrą RIT Nr. 00101; 2006 m. spalio 27 d. UAB „I“ mokėjimo pavedimu pervedė 25.000 Lt; D. P. laikotarpiu nuo 2006 m. spalio 26 d. iki 2006 m. lapkričio 3 d. per kelis kartus išgrynino 21.000 Lt AB banko „Hansabankas“ bankomatuose; 2006 m. spalio 31 d. UAB „I“ mokėjimo pavedimais pervedė į UAB „G“ sąskaitą 24.500 Lt ir 8752,16 Lt; D. P. laikotarpiu nuo 2006 m. spalio 31 d. iki 2006 m. lapkričio 3 d. per kelis kartus išgrynino 30.700 Lt AB banko „Hansabankas“ bankomatuose (t. 5, 23-40 b.1.).

17511.4. Nuteistojo D. P. nuomone, šie įrodymai patvirtina, kad UAB „G“ veikė skaidriai bei visi atsiskaitymai buvo vykdomi per banką bei atsispindėjo buhalterinėje apskaitoje. Teismas nuosprendyje nurodė, kad vertinant kaltinamųjų veiksmus, nustatyta, jog UAB „Gi“ iš sukčiavimo gavus 158.252,16 Lt, D. P. pervedė 100.000 Lt į priedangos įmonės UAB „R“, vadovaujamos G. L. sąskaitą, likusius 58.252,16 Lt išgrynino bankomatuose, įnešė į savo vadovaujamos UAB „G“ kasą bei įteisino jas, panaudodamas tolesnėje UAB „Gema“ ūkinėje komercinėje veikloje (tai patvirtina specialisto išvada dėl UAB „G“ ūkinės finansinės veiklos, dokumentai, gauti BPK 97 straipsnio nustatyta tvarka, iš AB „Hansabankas“: UAB „G“ banko sąskaitos išrašas, liudytojo R. K. parodymai (t. 5, 64-65 b.1.), BPK 97 straipsnio nustatyta tvarka pateikta AB banko „Hansabankas“ kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu, kur užfiksuotas D. P., gryninantis pinigus bankomatuose (t. 5, 67, 71-75 b.1.). Apeliaciniame skunde nurodomi skaičiavimai apie tai, kad nuteistasis D. P. gavo 158 252,16 Lt, sumokėjo – 135 000 Lt, taip pat pateikti skaičiavimai apie bendrovės pelną – 23 252,16 – 3546,93 PVM =19 705,22 Lt. Bendrovė gavo 19 705, 22 Lt pelno, o tai, kad tuo laikotarpiu buvo nuimta 50 000 Lt grynaisiais, nuteistojo nuomone, visiškai nesusiję su jam pateiktais kaltinimais. Galiojantys teisės aktai nedraudžia diponuoti grynaisiais pinigais, tai patvirtino ir byloje apklaustas banko atstovas liudytojas R. K.. Tai, kad pinigų nuėmimas iš sąskaitos, nebuvo išskirtinai susijęs su jam inkriminuojama veika, patvirtina ir išrašai iš banko sąskaitos, iš kurių matyti, kad tai vyko nuolat, nes su dalimi tiekėjų taip atsiskaityti buvo naudingiau, ir tai užtikrino perkamų prekių/medžagų operatyvesnį pristatymą. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas neindividualizavo kiekvieno kaltinamojo kaltės formos ir rūšies, todėl, D. P. nuomone, taip pažeidė jo teisę suprasti už ką ir kodėl jis yra nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

17611.5.Skunde dėstomi nesutikimo argumentai dėl D. P. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 204 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX – 2314 redakciją). Nuteistojo D. P. nuomone, teismas neteisingai aiškino ir taikė BK 95 straipsnio 1 dalies „b“ punkto (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcijos), 95 straipsnio 2 dalies normas, nustačiusius, kad nesunkaus tyčinio nusikaltimo apkaltinamojo nuosprendžio senatis buvo penkeri metai, o senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Jam inkriminuoto nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 204 straipsnio 1 dalyje, senaties terminą teismas neteisėtai pratęsė iki 10 metų, motyvuodamas, kad ši veika idealiąja sutaptimi padaryta su sunkia veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalį. Nuteistojo D. P. nuomone, tokie teismo motyvai yra neteisėti, nes plečiamai išaiškino baudžiamąjį įstatymą, savarankiškai nustatė dvigubai ilgesnį, nei įstatyme numatytą, senaties terminą. Įstatyme nėra nustatyta, kad idealios sutapties atveju senaties terminas už abi veikas taptų bendru. BK 95 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį normos aiškiai nustato, kad kiekvienos nusikalstamos veikos senaties termino trukmė priklauso nuo jos sunkumo ir kiekvienos nusikalstamos veikos senaties terminas skaičiuojamas nuo jos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Kadangi pagal jam, D. P., pareikšto kaltinimo turinį visos jame nurodytos veikos padarytos ne vėliau nei 2007 m. sausio mėnesį, nuteistojo nuomone, apkaltinamojo nuosprendžio penkerių metų senatis už veiką, numatytą BK 204 straipsnio 1 dalyje, pasibaigė 2012 m. sausio mėnesį, todėl teismas, priimdamas 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendį, privalėjo, vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, procesą nutraukti ir dėl šių kaltinime nurodytų veikų pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX- 2314 redakciją).

17711.6.Skunde dėstomi nesutikimo argumentai dėl D. P. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį. Nusikalstama veika, numatyta BK 216 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Nuteistasis nurodo, kad iš nuosprendžio matosi, kad teismas jo, D. P., tiesioginę tyčia padarant šią nusikalstamą veiką grindžia viena klaidinga išvada, kad jis žinojo apie vandens minkštiklio netikrumą, jų falsifikavimą. Nuteistojo nuomone, apeliacinio skundo argumentais ir viso proceso metu jis paneigė tokią nepagrįstą teismo išvadą, todėl konstatuotina, jog jo veiksmuose tyčios nebuvo, o tuo pačiu jis nepadrė ir nusikaltimų, už kuriuos yra nepagrįstai nuteistas.

17811.7.Skunde dėstomi nesutikimo argumentai dėl D. P. paskirtos galutinės subendrintos bausmės. Teismas, skirdamas jam galutinę subendrintą bausmę, nesvarstė galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnio). Nurodo, kad nuo veikos padarymo praėjo daugiau nei devyneri metai. Nuo to laikotarpio iki dabar nepadarė naujų nusikaltimų, kas rodytų jo pavojingumą visuomenei ir pagrįstų realaus laivės atėmimo taikymo būtinybę. Taip pat realus laisvės atėmimo skyrimas praėjus devyneriems metams paneigia bausmės tikslus bei prieštarauja kasacinės instancijos teismo formuojamą bausmių skyrimo praktiką.

17911.8.Nuteistasis D. P. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio d., kurioje jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, panaikinti, šioje dalyje priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį, nes jis nepadarė nusikalstamų veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Prie apeliacinio skundo pridėti banko išrašai.

18012. Nuteistasis D. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kurioje jis yra pripažintas kaltu ir nuteistas, nepagrįsta, neteisėta ir naikintina. Nuteistojo nuomone, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, tam tikrus neteisėtu būdu gautus duomenis nepagrįstai pripažino įrodymais, visapusiškai neištyrė bylos aplinkybių, neteisingai aiškino ir taikė įstatymą, tam tikros teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių bei padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus.

18112.1.Skunde dėstomi argumentai dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 3 punkto bei 255 straipsnio 2 dalies, 256 straipsnio 1 dalies pažeidimų ir nepagrįsto BK 24 straipsnio 4 dalies, 25 straipsnio 3 dalies taikymo. Nuosprendyje nurodyta, kad teismas nustatė, jog visi kaltinamieji veikė skirtingų sudėčių organizuotose grupėse, išskyrė ne mažiau nei penkias tokias grupes, iš kurių net ne mažiau kaip trijose jis, D. P., nedalyvavo, juose dalyvavo kiti asmenys, kurie nebuvo nurodyti kaltinime kaip bendrininkai. Jis buvo kaltinamas veikęs tik su D. P. ir G. L., arba tik su G. L.. Tačiau nuosprendžio motyvuojamoje dalyje teismas nemotyvavo kiekvienos iš grupių susibūrimo aplinkybių, organizuotumo lygio, jų konkrečių kaltinime nurodytų veikų atlikimo ypatybių. Nuteistojo muomone, teismas netinkamai motyvavo apie tariamas organizuotas grupes, nes visas jas motyvavo kartu. Be to, teismas suskaičiavo visų nuteistųjų, tarp jų ir Č. N., G. V., G. P. ir A. S., kurie net nebuvo kaltinime jam inkriminuoti kaip bendrininkai, bendrai padarytą žalą. Iš to, pasak nuteistojo D. P., negalima suprasti, kurie teismo argumentai skirti jam ir jo bendrininkams, nurodytiems kaltinime. Nustatinėdamas kaltės formą ir rūšį – tiesioginę tyčią – teismas taip pat motyvavo visų tariamų grupių visų dalyvių atžvilgiu kartu, nesiekė individualizuoti kiekvieno kaltinamojo kaltės formą ir rūšį. Dėl šių aplinkybių, nuteistojo D. P. nuomone, teismas pažeidė jo teisę suprasti, už ką ir kodėl jis yra nuteistas. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje, aprašydamas tiek jo, tiek kitų nuteistųjų veikas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį ir 204 straipsnio 1 dalį, teismas teigia, kad buvo realizuotos nenustatytos kilmės falsifikuotos prekės, tačiau motyvuojamoje dalyje jau teigiama, kad kaltinamieji šias prekes pagamino patys. Aplinkybė, kad falsifikuotas prekes pagamino patys kaltinamieji, jis nebuvo kaltinamas. Tokiu būdu, nuteistojo nuomone, teismas, pažeisdamas BPK 255 straipsnio 2 dalį, 256 straipsnio l dalies taisykles, dar ir peržengė kaltinimo ribas. Motyvuojamoje dalyje nustatęs, kad prekės buvo pagamintos kaltinamųjų, aprašomojoje nuosprendžio dalyje, aprašydamas veikas pagal BK 204 straipsnio 1 dalį, nė vienam iš kaltinamųjų neinkriminavo tų pagamintų prekių pažymėjimo svetimu ženklu. Tai dar vienas nuosprendžio prieštaringumas ir nelogiškumas. Net ir nustatęs, kad prekes pagamino kaltinamieji, teismas nuosprendyje niekaip neatskleidė, ar jam, D. P., tai buvo žinoma, kad prekes pagamino kiti kaltinamieji, o, jeigu ir taip, tai kokiais konkrečiais įrodymais tai pagrindžiama. Skunde nurodoma, kad jis, D. P., teisme aiškiai ir kategoriškai nurodė, kad jam G. L. sakė, jog UAB „R“ vandens minkštiklį „Calgon“ ir šampūną „Head and Shoulders“ perka iš Lenkijos. Tai teisme patvirtino ir pats G. L.. Nuosprendyje nenurodyta, kokiais įrodymais šie kaltinamųjų parodymai paneigti. Teismas, bandydamas pagrįsti jo kaltę, nuosprendyje nurodė ir kitus su kitais kaltinamaisiais, kaltinime neįvardintais bendrininkais, susijusius duomenis: kaltinamojo G. V. parodymus apie prekių gamybą ir jo pateiktą neaiškios kilmės garso įrašą, pas Č. N. kratos metu rastus užrašus, prekių pardavimą UAB „R“ ir įmonei „DK D. K.“, kitų kaltinamųjų sąsajas su UAB „L“ ir UAB „Z“, UAB „R“ akcijų pardavimą R. R. ir kt. Tačiau, nuteistojo nuomone, teismas nepadarė jokių išvadų, kad ir jam šios aplinkybės buvo žinomos.

18212.2.Teismas, nuteisdamas jį, D. P., pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 204 straipsnio 1 dalį, elementarų komercinį tarpininkavimą ir ūkinę veiklą vertino kaip organizavimą organizuotos grupės ir veikimą organizuotoje grupėje darant nusikaltimus. Nuteistojo nuomone, teismas padarė jokiais įrodymais nepatvirtintą prielaidą, kad jis jau 2006 m. rugsėjo mėnesį žinojo, kad G. L. vadovaujama UAB „R“ turi falsifikuotas prekes. Jį, D. P., įvardindamas organizatoriumi, teismas konkrečiai nuosprendyje nemotyvavo, kokiais įrodymais remdamasis nustatė, kad jis subūrė dvi grupes, susidedančias iš jo, D. P. ir G. L. bei iš jo ir G. L.. Teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus dėl įrodymų vertinimo pagrindimo išsamiu ir nešališku visų bylų išnagrinėjimu, visiškai neatkreipė dėmesio ir nevertino aplinkybių, jog pagal paties teismo nustatytas aplinkybes jo neva bendrininkas G. L. pats jau anksčiau 2006 m. balandžio mėnesį buvo subūręs organizuotą grupę neva visiškai analogiškoms veikoms daryti ir tokias veikas neva jau buvo padaręs. Nuteistasis D. P. daro išvadą, kad jis suorganizavo asmenį, kuris pats jau buvo organizatorius. Tačiau iš tikrųjų yra taip, kad jis, nieko neįtardamas apie netikras prekes, R. V., kurio teismas nepagrįstai neapklausė šioje byloje, supažindintas su G. L., tiesiog atliko komercinio tarpininko funkcijas. Teismas visiškai nevertino ir aplinkybės, jog jis nuo pat pažinties su G. L. pradžios veikė visiškai viešai, nesislapstydamas, UAB „I“ prisistatė ir veikė savo vardu. Teismas visiškai nevertino ir to, kad jis, tarpininkavęs pirmam sandoriui tarp UAB „R“, „G“ ir „I“, 2006 m. rugsėjo pabaigoje įsteigė savo vardu UAB „J“ , tapo jos vieninteliu akcininku ir direktoriumi bei toliau vykdė analogiškus sandorius tik per šią įmonę. Nuteistojo nuomone, teismas turėjo įvertinti, ar žmogus, kuris anot kaltinimo, įvykdė nusikalstamą veiklą per kitas įmones, vėlesnes nusikalstamas veikas siektų vykdyti tik per savo įsteigtą ir vadovaujamą įmonę. Ši aplinkybė tik patvirtina, jog 2006 m. rudenį ir iki 2007 m. vasario mėnesio „I“ pretenzijų neturėjo, jis net neįtarė, kad prekės gali būti nekokybiškos ar net falsifikuotos, kad vyksta kažkas neteisėto, o juo labiau nusikalstamo. Tuo metu jis suprato, kad vykdo visiškai teisėtą verslą su normalios kokybės prekėmis. Teismas nevertino dar ir to, kad ir specialistai M. P. bei K. Saržickas patvirtino, kad vizualiai pirkėjas negalėjo atskirti, ar prekės originalios, ar ne. Jo įsteigta ir vadovaujama UAB „J“ prekių pardavimo grandinėje taip pat tebuvo pirkėjas. Nuteistojo nuomone, teismas visiškai ignoravo bylos įrodymais nustatytą aplinkybę, kad pagal 2006-2007 m. buvusią verslo – prekybos buities cheminėmis ir higienos priemonėmis, praktiką tuo besiverčiančios įmonės ir verslininkai nereikalaudavo vienas iš kito jokių prekių kokybės sertifikatų, netikrino prekių kokybės. Tokias aplinkybes patvirtino ir liudytojai D. U., R. S., A. R.. Kadangi iš jo įmonės niekas nereikalavo kokybės sertifikatų ir prekių įsigijimo dokumentų, tai, visiškai suprantama, kad ir jis tokių dokumentų iš UAB „R“ vadovo G. L. nereikalavo. Teismas neįvertino, kad jo įsteigta ir vadovaujama UAB „J“ vedė visiškai skaidrią buhalterinę apskaitą, visas ūkines operacijas įformino dokumentais, atsiskaitymus vykdė išimtinai per banko sąskaitą (tai patvirtina specialisto išvada, liudytojo N. K. parodymai).

18312.3.Nuteistojo D. P. nuomone, teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, neteisingai, kaip jo kaltę patvirtinančius, pripažino šiuos duomenis:

18412.3.1.Elektroninio laiško, rašyto A. N. turinį. Šis laiškas rašytas 2007 m. gegužės 4 d., t. y. po dviejų mėnesių nuo to, kai UAB „I“ ėmė reikšti pretenzijas dėl prekių kokybės ir autentiškumo. Tuo metu ir jis pradėjo suprasti, kad šios prekės gali būti padirbtos. Prieš tai A. N. teiravosi jo dėl „Calgon“ prekybos, todėl laiške ir pasidalino turima informacija, gauta po UAB „I“ pretenzijų 2007 m. vasario mėn. Nuteistojo nuomone, teismo išvada, jog šią prekę parduodamas jis naudojo apgaulę, yra visiškai visiškai nepagrįsta ir neatitinka laiško turinio. Nuteistasis nurodo, kad jis 2005 m. gegužės mėnesį netikrų „Calgono“ ir „Head and Shoulders“ niekam, tarp jų ir A. N., nesiūlė ir nepardavinėjo. Dėl tokių veiksmų jam kaltinimas nebuvo pareikštas, taip pat ir byloje to nebuvo nustatyta. Šiame laiške jis dalinosi savo skaudžia patirtimi, kad rinkoje visi šias prekes „stumdo“, t. y. pardavinėja kaip originalą. Be to, apklastas A. N. neprisiminė ir negalįjo paaiškinti, kodėl jis jam rašė tokį laišką, ar jis jo prieš tai ko nors klausė.

18512.3.2.Telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo 2007 m. birželio 22 d. protokole užfiksuoti duomenys apie 2007 m. gegužės 28 d. neva įvykusį jo ir kažkokios Rimos iš Latvijos pokalbį (t. 10, b. l. 33-35). Nuteistojo nuomone, teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad šio pokalbio turinys patvirtina, jog jis vertėsi nusikalstama veika sąmoningai ir tyčia, žinodamas apie tai, kad prekiauja falsifikuotomis prekėmis. Pirmiausia šio pokalbio data taip pat yra 2007 m. gegužės mėnuo, t. y. jau 2 mėn. po to, kai kilo falsifikavimo skandalas. Antra 2007 m. gegužės mėn. jokia nusikalstama veika aš nesiverčiau, to nebuvo kaltinime, tai nenustatyta ir teisminio nagrinėjimo metu. Trečia nenustatyta šio tariamo pokalbio dalyvė Rima, ji neapklausta, jokių paaiškinimų apie šio pokalbio tikrąjį turinį ir prasmę nėra davusi. Ketvirta teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 4 dalies taisykles, 242 straipsnio 1 dalies reikalavimą betarpiškai ištirti įrodymus, šio telefoninio pokalbio neišklausė teismo posėdžio metu ir tokiu būdu nepatikrino, ar protokolas dėl šio pokalbio turinio surašytas tiksliai. Protokole parašyta frazė: „to „Calgono“, to brangesnio, originalo“ (t. 10, b.l. 35). Tarp žodžių „brangesnio“ ir „originalo“ protokole yra padėtas kablelis ir parašyta, jog galima daryti prielaidą, kad abu pašnekovai žino, kad egzistuoja ir kitas, neoriginalus „Calgon“ (t. 10, b.l. 33). Nuteistasis kelia klausimą, galbūt išklausius pokalbį paaiškėtų, kad kablelis padėtas visiškai nepagrįstai, o kalbama apie brangesnio „Calgono“ originalą ir tai, kad abu pašnekovai žino, jog egzistuoja ir pigesnis originalas, pavyzdžiui, mažesnės pakuotės. Penkta teismas nepaskyrė jokių fonoskopinių tyrimų ir niekaip neįsitikino, ar tame pokalbyje iš tiesų kalba jis, D. P.. Šešta apie šį tariamą telefoninį pokalbį paaiškino atsikirsdamas į prokuroro kalbą, per paskutinį žodį, tačiau teismas šių argumentų visiškai nevertino.

18612.3.3.Teismas padarė išvadą, kad tai, jog jis, D. P., tyčia prekiavo falsifikuotomis prekėmis, patvirtina kratos metu rasti 15 vnt. buteliukų šampūno „Head&Shoulders“, kurie, kaip nustatyta specialistų, netikri. Nuteistojo nuomone, šis įrodymas gali patvirtinti tik objektyvią jo veiksmų pusę, galbūt prekės buvo netikros, tačiau tai niekaip nepatvirtina jo kaltės ir neva jo žinojimo apie padirbtą šampūną. Šiuos buteliukus jis buvo gavęs dar 2006 m. iš G. L. kaip prekės pavyzdžius, nesuvokė ir net neįtarė, kad jie netikri. Skunde nuteistasis pažymi, kad dalį jų naudojo kaip pavyzdžius, pats pateikdamas pirkėjams. Nuosprendyje yra užuominų, kad kiti nuteistieji kaip pavyzdžius naudojo originalius šampūno buteliukus, o jis kaip pavyzdžius naudojo būtent iš G. L. gautus šampūno buteliukus, kurių likutį per kratą ir rado jo namuose. Šios aplinkybės, pasak nuteistojo, rodo, kad jis kaltinime nurodytus veiksmus atliko nesuprasdamas, kad šampūnas netikras.

18712.3.4.Teismas remiasi neva jo, D. P., ir D. P. teismo posėdyje neišklausytais ir fonoskopiškai neištirtais telefoniniais pokalbiais, kuriuose neva jis nurodė nuimti pinigus iš sąskaitos. Tokiu būdu, nuteistojo nuomone, teismas pažeidė BPK 242 straipsnio 1 dalies reikalavimą visus įrodymus tiesiogiai ištirti teismo posėdyje, nepatikrino, ar jam priskirtuose įrašuose iš tiesų yra įrašytas jo balsas.

18812.4.Apeliaciniame skunde nuteistasis D. P. dėsto argumentus apie tai, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė BK 95 straipsnio 1 dalies „b“ punktą ( 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakciją), 95 straipsnio 2 dalį, nustačiusius, kad nesunkaus tyčinio nusikaltimo apkaltinamojo nuosprendžio senatis buvo penkeri metai, o senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Nuteistojo nuomone, pagal jam, D. P., pareikšto kaltinimo turinį visos jame nurodytos veikos padarytos ne vėliau nei 2007 m. sausio mėnesį, tai apkaltinamojo nuosprendžio penkerių metų senatis už veiką, numatytą BK 204 straipsnio 1 dalyje, pasibaigė 2012 m. sausio mėnesį, todėl teismas, priimdamas 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendį, privalėjo, vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, procesą nutraukti ir dėl šių kaltinime nurodytų veikų: pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį dėl UAB „G“ vardu realizuoto UAB „I“ 26 400 vnt. falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį dėl UAB „J“ vardu realizuoto UAB „I“ 32 340 vnt. falsifikuoto šampūno „Head&Shoulders“; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį dėl UAB „J“ vardu pateikto realizuoti UAB „I“ falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“ 16 800 vnt.

18912.5. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. P. nurodo ir tai, kad teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalies reikalavimus, nepagrįstai pripažino šiuos duomenis įrodymais: 2007 m. spalio 12 d. specialisto išvadą (t. 2, b.l. 120-160). Iš tyrėjos užduoties matosi, kad specialistui buvo iškelta užduotis tik dėl prekių ženklų autentiškumo, o ne dėl prekių pakuotėse esančio turinio. Specialistas K. Saržickas teisme pripažino, kad jis yra tik teisininkas ir yra baigęs kursus tik dėl prekių ženklų identifikavimo. Pagal BPK 89 straipsnio specialistas pateikia išvadą arba paaiškinimu tik jo kompetencijos klausimais. Nuteistojo, D. P. nuomone, ši įstatymo norma ir pažeista, nes specialistas, rengdamas ir surašydamas, specialisto išvadą, neturėdamas nei tyrėjos užduoties ar pavedimo, viršydamas savo kompetencijos ribas, ėmėsi savo iniciatyva atlikinėti tyrimus dėl prekių pakuotėse esančio turinio autentiškumo. Šiuo tikslu jis kreipėsi į Lenkiją, užsakė ir gavo M. W. atliktą Techninę ekspertizę (t. 2, b.l. 135-136). Nuteistojo nuomone, tokiu būdu buvo pažeisti BPK 208-211 straipsnių reikalavimai. Specialistas K. Saržickas taip pat savo iniciatyva kreipėsi ir į kitos srities specialistą ar ekspertą C. H. N. ir iš šio gavo išvadą apie tai, kad šampūno pavyzdžiai yra neva klastotė (t. 2, b.l. 141-156). Nuteistojo nuomone, Anglijos specialisto pateiktą dokumentą sunku vertinti, ar tai ekspertizės aktas, ar specialisto išvada. Šio dokumento nevertino ir teismas. Skunde pažymima, kad tokiu būdu specialistui K. Saržickui renkant įrodymus baudžiamajame procese nei M. W. , nei Ch. H. N. nebuvo nei įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingą išvadą ar ekspertizės aktą, taip pat nebuvo garantuotas tiriamųjų pavyzdžių autentiškumo išsaugojimas juos gabenant, nebuvo įformintas tiriamųjų pavyzdžių perdavimas specialistams (ekspertams) užsienyje, eleminuojantis pavyzdžių sukeitimo galimybę. Gavęs iš Lenkijos ir Anglijos M. W. surašytą techninę ekspertizę bei Ch. H. N. surašytą išvadą (aktą), specialistas K. Saržickas savo parašu patvirtino, kad prekių pakuočių turinys neatitinka teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamų reikalavimų (t. 2, b.l. 123), nors jam toks klausimas nebuvo iškeltas ir jis pats nėra šios srities specialistas, o gautus iš M. W. Tecninės ekspertizės aktą ir iš Ch.H. N. išvadą (aktą) pridėjo prie savo specialisto išvados kaip priedus. Nuteistojo D. P. nuomone, tokiu neteisėtu, grubiai pažeidžiant BPK nuostatas, būdu gauta K. Saržicko specialisto išvada ir jos priedai BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatų prasme negali būti pripažįstami įrodymais. Nuteistasis nurodo ir tai, kad šių neteisėtų duomenų pasekmė – liko nenustatytas nusikalstamų veikų dalyku įvardintų prekių pakuočių turinys, liko nepaneigta galimybė, kad šių prekių turinys yra autentiškas. Nuteistasis D. P. nurodo, kad ištirti, ar prekių pakuočių turinys nėra autentiškas, turi būti paskirta ekspertizė apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teisme gynybos prašymo paskirti ekspertizę dėl prekių pakuočių turinio teismas nepagrįstai netenkino, o nuosprendyje apie tai tik abstrakčiai pasisakė, kad ismų praktikoje gynybos argumentai atmetami. Po to, kai šis prašymas buvo atmestas, jo gynėjas prašė į teismo posėdį kviesti ir apklausti ekspertą M. W. ir specialistą (ekspertą) Ch.H. N., kurių duomenys yra byloje (t. 2, b.l. 136, 138). Šis prašymas liko neišspręstas.

19012.6. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas rėmėsi ir ekspertės M. P. paaiškinimais, tačiau teismas viso proceso metu neišsiaiškino, ar šios ekspertės atlikti tyrimai ir surašyti bandymų protokolai (t. 2, b.l. 6-14) atlikti esant gamintojo atstovo patvirtinimams, kad aparatūra yra techniškai tvarkinga, ar visi reagentai turi CE saugos duomenų lapus, ar UAB „Arieta“ laboratorija tyrimo metu buvo akredituota arba atestuota Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos. Nuteistasis nurodo ir tai, kad UAB „ Arieta“ atlikti prekių tyrimai buvo atlikami nežinant gamintojų nustatytų leidžiamų nukrypimo parametrų, tikslios gamintojų nustatytos prekių cheminės sudėties, todėl ir išvada yra tik tokia, kad tarp lyginamųjų pavyzdžių yra skirtumų, tačiau tai nereiškia, kad kažkuris iš lyginamųjų pavyzdžių buvo falsifikatas. Pati M. P. teisme pripažino, kad prekių gamintojai to paties pavadinimo prekėms yra nustatę skirtingas chemines sudėtis prekėms skirtoms Rytų ir Vakarų rinkoms. Skunde pažymima, kad teismas neteisėtai M. P. laikė eksperte, o jos parodymus ekspertės paaiškinimai, nes ji nėra įtraukta į teismo ekspertų sąrašą, jai nebuvo paskirta atlikti ekspertizės BPK 209, 210 ar 286 straipsnio nustatyta tvarka. Ji byloje atliko tyrimus pagal privataus suinteresuoto asmens – civilinio ieškovo UAB „I“ ir UAB „R“, užsakymus (t. 2, b.l. 2).

19112.7.Apibendrinant tai, kas nurodyta apeliaciniame skunde, nuteistasis D. P. nurodo, kad visos veikos, už kurias jis yra nuteistas, tarp jų ir BK 216 straipsnio l dalį, gali būti padaromos tik tiesiogine tyčia. Nuteistojo nuomone, teismas tiesioginę tyčią grindžia viena klaidinga išvada, kad jis žinojo apie realizuojamų prekių – šampūno ir vandens minkštiklio – netikrumą, jų falsifikavimą. Kadangi viso proceso metu ir šiame skunde išdėstytais argumentais paneigė šią teismo išvadą, todėl, nuteistojo nuomone, konstatuotina, kad jo veiksmuose tyčios nebuvo, o tuo pačiu jis nepadarė nusikaltimų, už kuriuos buvo nepagrįstai nuteistas.

19212.8.Skunde nurodoma, kad teismas, pažeisdamas BPK 109, 112, 113 straipsnio reikalavimus, išnagrinėjo ir patenkino UAB „I“ civilinį ieškinį. Pažymėtina tai, kad pats teismas nutartimi atsisakė priimti jo ir kitų kaltinamųjų – fizinių asmenų – atžvilgiu bandytą paduoti, pažeidžiant BPK 112 straipsnio 1 dalį, draudimą ieškinį reikšti po įrodymų tyrimo pradžios, civilinio ieškovo UAB „I“ 2013 m. balandžio 30 d. patikslintą ieškinį.

19312.9.Nuteistojo nuomone, teismas neteisėtai jo atžvilgiu taikė BK 72 straipsnio nuostatas, taip pat pažeidė ir D. U. turtinės teisės.

19412.10.Skunde nurodoma ir tai, kad teismas, skirdamas jam bausmę neaptarė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo galimybės. Teismas visiškai nevertino, kad daugiau nei devynerius metus po to, kai prasidėjo tyrimas šioje byloje, iki dabar jis nėra padaręs nieko neteisėto, kas rodytų jo pavojingumą visuomenei ir pagrįstų realaus laivės atėmimo taikymo būtinybę.

19512.11.Nuteistasis D. P. apeliaciniame skunde prašo:

19612.11.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „G“ vardu realizuoto UAB „I“ 26 400 vnt. falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“); pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „J“ vardu realizuoto UAB „I“ 32 340 vnt. falsifikuoto šampūno „Head&ShouIders“); pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „J“ vardu pateikto realizuoti UAB „I“ falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“ 16 800 vnt.), panaikinti ir baudžiamąją bylą šioje dalyje prieš jį nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, arba šioje dalyje priimti naują nuosprendį, jį išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

19712.11.2.Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „I“ didelės vertės turto – 158.252,16 Lt įgijimo apgaule, per UAB „G“ realizavus UAB „I“ 26 400 vnt. falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“); pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „I“ didelės vertės turto – 391 533,91 Lt įgijimo apgaule, per UAB „J“ realizavus UAB „I“ 32 340 vnt. falsifikuoto šampūno „Head&ShouIders“); pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (dėl iš UAB „I“ gautų 391 533,91 Lt legalizavimo UAB „J“ veikloje); pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti UAB „I“ priklausiusį didelės vertės turtą – 100 705,92 Lt, per UAB „J“ pateikus realizuoti UAB „I“ 16 800 vnt. falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“), panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį, jį išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

19813. Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutinka iš dalies. Nuteistojo nuomone, teismas netinkamai įvertino įrodymus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

19913.1.Skunde nurodoma, kad nuteistasis A. S. nesutinka su tuo, kad jis klastojo dokumentus, žinojo, jog UAB „B“ užsiima nusikalstama veika, nesutinka ir su tuo, kad jis iššvaistė UAB „B“ pinigines lėšas, apgaulingai organizavo UAB „B“ buhalterinę apskaitą. Iki jo sulaikymo jam nebuvo žinoma apie vandens minkštiklį „Calgon“, apie Lenkijos įmonę „D.K. T. D. K.“. Nesutinka dar ir su teismo sprendimu iš jo, A. S., G. L., Č. N., G. P., V. Č., UAB „B“, UAB „D“ solidariai pristeisti 29.184 Eur Lenkijos įmonei „D.K. T. D. K.“, nes jis nėra susijęs su nusikalstama veika ir šio nusikaltimo nepadarė. Nuteistasis A. S. nurodo, kad jis teisme kaltu prisipažino iš dalies, nepripažino savo kaltės dėl skunde nurodytų nusikalstamų veikų padarymo. Prokuroras pateikė prašymą dėl kaltinimo pakeitimo jo atžvilgiu. Nuteistojo nuomone, šiame prašyme prokuroras, nurodydama, kad jis nepasirašinėjo kaltinime nurodytų dokumentų, taip pat tai, kad jis vykdė kitų šioje byloje kaltinamų asmenų nurodymus pasirašyti kitus tam tikrus dokumentus, bei tik jų nurodymais jis atliko bankines operacijas, tuo pačiu pripažino, kad jis buvo tik formalus bendrovės „B“ akcininkas ir direktorius, kuris buvo reikalingas kitiems kaltinamiesiems, t. y. G. L., G. P. ir Č. N., ir tik jų nurodymams atlikti. Be to, teisme G. L., G. P. ir Č. N. pripažino, kad jų parašymu jis sutiko būti ir buvo tik formalus bendrovės „B“ akcininkas ir direktorius. Jie pripažino ir tai, kad jis nedalyvavo jokioje „B“ veikloje bei neorganizavo ir netvarkė šios bendrovės buhalterinės apskaitos.

20013.2.Nuteistasis nurodo ir tai, kad prokuroras taip pat ir savo baigiamojoje kalboje nenurodė kokius konkrečiai nusikalstamus veiksmus jis, A. S., atliko, veikdamas atskiruose epizoduose, o tik tai, kad vykdydamas kitų kaltinamųjų nurodymus jis pasirašė ant sutarties su UAB „D“, bei tai, jog jų nurodymu jis nuimdavo grynusius pinigus iš banko „Parex“. Jis parodė dar ir apie tai, kad banke nuimtus pinigus iš karto pasiimdavo kartu su juo buvę kiti nuteistieji, tai – G. L., G. P. ir Č. N.. Kaltinime nurodoma, kad jis kaltinamas tuo, jog jis, nuo 2006 m. rudens, būdamas G. L. vadovaujamos organizuotos grupės, susidedančios iš G. P., G. L., Č. N. ir jo, jo suburtos sunkiam nusikaltimui – svetimo didelės vertės turto įgijimui apgaule, realizuojant didelį nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekį, daryti nariu – vykdytoju, tas pats laikotarpis yra parašytas ir nuosprendyje. Nuteistasis A. S. nurodo, kad jam iš viso net nebuvo žinoma apie organizuotos grupės egzistavimą ir nusikaltimų darymą, be to, tik nuo 2007 m. vasario 22 d. pagal dovanojimo sutartį jis tapo UAB „B“ akcininku ir direktoriumi.

20113.3.Nuteistasis A. S. nurodo ir tai, kad, nors baudžiamoji byla jam pagal BK 203 straipsnio 2 dalį nutraukta, nes suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas, tačiau jis ir šio nusikaltimo nepadarė, todėl, nuteistojo nuomone, jis dėl šio nusikaltimo turėjo būti išteisintas. Skunde nurodoma, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jam buvo žinoma, kad bendrovė „B“ užsiima nusikalstamomis veikomis, ir tai, jog per šią bendrovę realizuojama falsifikuotos prekės, apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita. Kaip jau minėta, G. P., G. L., Č. N. pripažino, kad jis buvo tik formalus UAB „B“ akcininkas ir direktorius. Jie pripažino, kad jis nedalyvavo jokioje „B“ veikloje bei neorganizavo ir netvarkė šios bendrovės buhalterinės apskaitos.

20213.4.Ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiamas teisme jis nuosekliai parodė, kad būti UAB „B“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi sutiko tik dėl G. P. įkalbinėjimų. Jam G. P. sakė, kad bendrovėje yra trys akcininkai, iš kurių vieną reikia pašalinti, nes tarp jų vyksta nesutarimai ir konfliktai versle. Jam G. P., G. L. ir Č. N. sakė, jog įmonės veikla bus sąžininga, G. L. pasakė, kad visus reikalus tvarkys pats, tik, kai reikės jo parašo ir kai reikės kur nors būti, jam pasakys vėliau visus veiksmus jis atliko G. V. nurodymu, dalyvaujant pastarajam, G. P. ir Č. N.. Jis, A. S., dėl jam pareikštų kaltinimų savo kaltę pripažino iš dalies, nes po to, kai sutiko būti UAB „B“ akcininku ir direktoriumi, nesidomėjo šios bendrovės veikla, pasitikėdamas G. P., G. L. ir Č. N., neskaitydamas pasirašydavo jų paduodamus dokumentus, G. L. ir G. P. nurodymu važiuodavo ir nuimdavo iš „Parex“ banko pinigus. Nuteistasis A. S. pripažįsta, kad G. L. nurodymu pasirašė įgaliojimą, jog G. P. galėtų atstovauti bendrovę „B“ šiame banke. Taip pat pripažįsta, kad nesidomėjo ir įmonės buhalterine apskaita, nes, kaip jam G. L. sakė, kad jis viską tvarkys pagal įstatymus. Bendrovės „Digrafas“, kuri turėjo vesti buhalteriją, savininkę M. D. matė tik kelis kartus ir jokių „B“ dokumentų jai nėra perdavęs. Nuteistojo A. S. nuomone, nėra jokių kitokių duomenų, kad jis, būdamas bendrovės „B“ akcininku ir direktoriumi, būtų žinojęs, jog ši bendrovė galimai buvo naudojama kaip priedanga nusikalstamoms veikoms daryti, todėl jis pagal BK 203 straipsnio 2 dalį turi būti išteisintas.

20313.5.Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nuteistas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl Lenkijos įmonės „K. T. D. K.“ didelės vertės turto – 29.184 Eur (100.766,52 Lt) įgijimo apgaule, per UAB „B“ realizavus 25.600 vnt. falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“), pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „B“ vardu pateikto realizuoti Lenkijos Respublikos įmonei „K. T. D. K.“ falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“ 25.600 vnt.), taip pat ir pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį, tačiau, nuteistojo nuomone, šioms nusikalstamoms veikoms yra suėjusi baudžiamosios atsakomybės senaties terminas, nes kaltinime nurodomas laikotarpis 2007 m. gegužės 30-31 d., o tuo metu bausmė buvo numatyta tik iki 2 metų, todėl senaties terminas 5 metai. Nuteistojo nuomone, byloje nėra įrodymų, kad jis padarė minėtas nusikalstamas veikas, išskyrus tai, jog jis minėtų asmenų nurodymu banke pasirašydavo ir nuimdavo pinigus bei šiuos pinigus pačiame banke iš jo pasiimdavo G. L., G. P. ar Č. N.. Jis, būdavo įsitikinęs, kad tai daroma teisėtai. Jis parodė, kad iki jo sulaikymo ir pareikštų įtarimų jam nebuvo žinoma apie ketinimus parduoti vandens minkštiklį Calgon“, taip pat ir apie įvykdytus sandorius su Lenkijos Respublikos įmone „K. T. D. K.“. Jis nežinojo apie 2006 m. rudenį, Kaune, įvykusį susitikimą su Lenkijos Respublikos įmonės „K. T. D. K.“ įgaliotu atstovu J. M. K., jo nepažinojo ir su juo nebendravo, nes tuo metu kaltinimuose ir nuosprendyje nurodomų asmenų net nepažinojo, išskyrus G. P..

20413.6.Skunde nuteistasis nurodo ir apie jo nuteisimą pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamu sukčiavimo būdu gautų „B“ lėšų legalizavimo nuslepiant pinigus UAB „D“ sąskaitoje). Dėl šios nusikalstamos veikos nuteistieji nepripažino, kad buvo apsimestinis sandoris, nepripažino savo kaltės. Jie neparodė, kad jis, pasirašydamas 2007 m. gegužės 22 d. preliminarią nekilnojamo turto sutartį, būtų žinojęs, jog tai galimai apsimestinė sutarties siekant legalizuoti UAB „B“ lėšas. Dėl šios nusikalstamos veikos jis, A. S., parodė, kad 2007 m. gegužės mėn. jam paskambino G. L. ir paprašė susitikti, sakydamas, kad yra reikalas nes reikia pasirašyti dar vieną dokumentą. Susitikimo vieta buvo prekybos centro „Pasimatymas“ kavinėje, V. K. pr., Kaune. Man atvykus, ten jau buvo G. L., G. P. ir C. N.. G. L. padavė man dviems egzemplioriais parašytą sutartį tarp UAB „B“ ir UAB „D“ dėl nekilnojamojo turto, esančio C. Sugiharos g. 7 Vilniuje, pirkimo. Iki to laiko jis nebuvo sudaręs jokių pirkimo–pardavimo sutarčių, todėl nesuprato ir tos sutarties turinio, nes anksčiau niekada nedirbo direktoriumi, taip pat neturėjo jokios patirties nekilnojamojo turto sandorių sferoje. Jis įgijęs tik vidurinį išsilavinimą, nesuprato šios sutarties turinio, todėl ir mėgino atsisakyti pasirašyti šią sutartį. Nuteistasis parodė ir tai, kad jį G. L. įkalbinėjo pasirašyti šią sutartį, sakydamas, kad bendrovė iš šio sandorio uždirbs pinigų. Jis taip pat pasakė, jog jam nepasirašius sutarties, jis pats pasirašys už jį. Jam G. L. tikino, kad viskas yra sąžininga ir legalu bei pagal sutartį ir įstatymus, todėl jokio nusikaltimo nėra. Patikėjęs tokiais G. L. žodžiais jis ir pasirašė sutartį. G. L., paėmęs sutarties egzempliorius, uždėjo įmonės UAB „B“ antspaudą. Sutartyje nurodyto V. Č. nepažįsta ir su juo nėra bendravęs. Nuteistojo A. S. nuomone, jo atlikti vaiksmai nepatvirtina jo tyčios daryti nusikaltimą, taip pat nepatvirtina ir jo žinojimą, supratimą, siekimą daryti nusikalstamas veikas, tai – dokumento klastojimo ir nusikalstamų lėšų legalizavimo.

20513.7.Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 184 straipsnio 2 dalyje, nuteistasis vėl gi nurodo, kad jis buvo tik formalus UAB „B“ direktorius, vykdydamas kitų kaltinamųjų nurodymus atliko bankines operacijas ir banke perduodavo G. P., G. L. ir Č. N. nuimtus grynuosius pinigus bei vykdydamas G. L. nurodymą pasirašė dokumentą, kad banke pinigus galėtų paimti ir G. P.. Skunde nurodoma, kad jis teisme parodė, kad iš „Parex“ banko grynaisiais pinigais paėmė 2 764 000 Lt. Tai padarė taip pat vykdydamas G. L. nurodymą ir jo nurodymu šiuos pinigus nuvežė nurodytu adresu ir perdavė G. L.. Jis apie 2007 m. gegužės 29 d. pervestus pinigus UAB „U“ nieko nežinojo, tą pačią dieną G. L. jam liepė atvažiuoti į AB „Parex“ banką. Ten nuvykus susitiko su G. P., G. L. ir Č. N.. G. L. pasakė, kad artimiausiu laiku į UAB „B“ sąskaitą bus pervesta didelė pinigų suma (2 764 000 Lt), todėl reikia susitarti su banko darbuotojais dėl pinigų užsakymo bei pristatymo į banką. Su banko darbuotojais jis asmeniškai nebendravo, su banko darbuotojais bendravo ir tarėsi G. L.. Apie tai, kad yra užsakomi pinigai bei jų sumą, sužinojo tik G. L. ir banko darbuotojo pokalbio metu. Banko darbuotojai pasakė pinigų atvežimo į banką laiką. Išėjus iš banko G. L. liepė jam, G. P. ir C. N. nuvykti į saugos tarnybą UAB „Falck security“ ir kitai dienai užsakyti apsaugą, reikalingą pinigams nuimti. Dėl apsaugos paslaugų tarėsi Č. N.. Apsauga buvo pasamdyta 2007 m. gegužės 30 d., maždaug 12 valandai, prie AB „Parex“ banko Kauno filialo, esančio K. Donelaičio g. 24. Dokumentą, kuris buvo užpildytas UAB „Falck security“ patalpoje pasirašė jis kaip bendrovės užsakovo atstovas. 2007 m. gegužės 30 d., apie 11 val., paprašė savo darbovietės UAB „Drabužiai reklamai“ direktoriaus išleisti jį iš darbo maždaug dviems valandoms, pasakęs, kad turės iš banko sąskaitos nuimti pinigus. Kieme jo jau laukė G. P. ir C. N., kurie lydėjo iki banko. Banke laukė G. L.. Jis padavė jam juodą rankinę, į kurią turėjo sudėti numatytus nuimti iš sąskaitos pinigus. Sulaukę UAB „Falck security“ apsaugos G. L., G. P. ir Č. N. pasišalino, pranešę, jog jo kartu su apsauga ir pinigais lauks adresu Europos pr. 81, Kaune. Prieš paliekant jį banke G. L. pasakė, kad atvežtus į sutartą vietą pinigus paduotų jam į rankas. Jis nuimtus 2 764 000 Lt sudėjo į G. L. duotą rankinę. Jį lydėjo apsauga ir jis buvo nuvežtas nurodytu adresu Europos pr. 81, Kaune. Vienas iš UAB „Falck security“ apsaugos darbuotojų lydėjo jį iki pastate esančios patalpos, kurioje jau laukė G. P., G. L. ir Č. N., jie dalyvavo jam perduodant pinigus G. L.. Kai pinigai buvo G. L. rankose, jis pasakė apsaugos darbuotojui, kad jo darbas baigtas. Jam G. P. iškvietė taksi ir jis grįžo į savo darbą. Tuo metu jis, A. S., buvo įsitikinęs, kad jo veiksmai yra teisėti ir negali turėti jokių baudžiamų pasekmių, kad pinigus paduodamas G. L. jokių nusikalstamų veiksmų neatlieka, todėl nuosprendyje neteisingai nurodyta, kad jis pripažino tai, jog iššvaistė UAB „B“ turtą.

20613.8.Nors baudžiamoji byla jam, A. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nutraukta, nes suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, tačiau nuteistasis nurodo, kad teismas neteisingai vertino bylos aplinkybes ir neteisingai pritaikė baudžiamojo kodekso straipsnį. Skunde nurodoma, kad apie bendrovės „B“ buhalterinę apskaitą jokios informacijos jis neturėjo, nes visus veiksmus, susijusius su UAB „B“, atlikinėjo G. L.. Jam nebuvo žinoma apie sudarytą su UAB „Digrafas“ sutartį, kuri buvo pasirašyta buvusio UAB „B“ direktoriaus ir akcininko G. V.. Tik vėliau, kai reikėjo įdarbinti gamybinei praktikai atlikti tuometinę jo žmoną E. S., buvo kartu su žmona, G. P. ir G. L. nuvažiavę pas M. D., kurios bendrovė buvo įsikūrusi Žemės ūkio rūmuose, Donelaičio g. 2, Kaune. Tai buvo vienintelis kartas, kai jis matė asmenį, kuris G. L. teigimu tvarkė UAB „B“ buhalterinę apskaitą. Tuo metu ten būdamas jų nurodymu ir pasirašė kelis dokumentus, kurių turinio neprisimena. Esant G. P., G. L., M. D. patikino, kad UAB „B“ buhalterija yra tvarkinga ir atitinka reikalavimus. Nors savo baigiamojo kalboje A. S. savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau, jo nuomone, teismas turėjo spręsti, ar jis sutikęs būti įmonės vadovu neturėjo pareigą domėtis įmonės veikla ir ar neturėjo pareigą tinkamai organizuoti šios bendrovės buhalterinę apskaitą. Todėl, nuteistojo nuomone, galima būtų teigti, kad tai nedaręs galimai aplaidžiai kaip direktorius atliko savo pareigas ir jo veikai galėtų būti taikytas BK 223 straipsnio Tačiau, kaip matosi iš bylos, jo vadovavimas UAB „B“ pasibaigė dar 2007 m. rugsėjo 24 d. ir tokiu būdu šio BK 223 straipsnio taikymui yra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, todėl teismas, spręsdamas jo kaltės klausimą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, t. y. kad jis apgaulingai organizavo ir tvarkė bendrovės „B“ buhalterinę apskaitą, neteisingai vertino bylos aplinkybes ir neteisingai taikė baudžiamojo kodekso straipsnį.

20713.9.Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti, jį pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl Lenkijos įmonės „K. T. D. K.“ didelės vertės turto – 29.184 Eur (100.766,52 Lt) įgijimo apgaule, per UAB „B“ realizavus 25.600 vnt. falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“), pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „B“ vardu pateikto realizuoti Lenkijos Respublikos įmonei „K. T. D. K.“ falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“ 25.600 vnt.), pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamu sukčiavimo būdu gautų „B“ lėšų legalizavimo nuslepiant pinigus UAB „D“ sąskaitoje), pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „B“ didelės vertės turto iššvaistymo) išteisinti. Nuteistasis A. S. taip pat prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš jo Lenkijos Respublikos įmonei „K. T. D. K.“ priteista 29.184 Eur turtinės žalos atlyginimo.

20814. Nuteistasis G. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutinka.

20914.1.Skunde nurodoma, kad sužinojęs, jog jam G. L. ir Č. N. pateikė klastotę, bandė ieškoti pasiteisinimo. Prisiminė, kad 2009 m. rudenį nuvažiavo pas pažįstamą J. M., su kuriuo jį supažindino G. L.. J. M. jam pasakė, kad prieš tris metus buvo fasuojamas šampūnas „Head&Shoulders“ ir nukalkintojas „Calgon“. Tuo metu jam nebuvo įdomi ši informacija, tačiau, kai 2011 m. vasarą gavo kaltinimą, nuvyko dar kartą pas J. M. ir padarė įrašą, kuriame jis papasakojo, kaip buvo vykdomas fasavimas. Šį įrašą pateikė tyrėjai I. P.. Po mėnesio jis su tyrėja ir dar vienu pareigūnu važiavo į Kauną, po to į Prienų rajono Bačkininkų kaimą pas J. M.. Norėjo parodyti vietą ir šeimininką, taip pat ir įtikinti, kad jis, G. V., nemeluoja ir neapkalba žmogaus. Privažiavę sankryžą parodė sodydą ir jis pasiliko laukti pareigūnų. Atvažiavę po maždaug valandos pareigūnai jį pasiėmė, įsodino į automobilį ir vežė į Kauną. Pareigūnai papasakojo, kad juos pamatęs J. M. pabėgo į šalia esantį mišką, nuteistojo nuomone, galimai kažką pajuto negero. Pareigūnai jį persekiojo, apgailestavo, kad neturėjo su savimi ginklo. Bylos nagrinėjimo metu UAB „R“ vadybininkė liudytoja G. R. parodė ir teismo salėje atpažino G. L. ir G. P., kad jie 2006 m. kovo mėn. buvo atėjo į įmonės ofisą ir pasiūlė šampūno „Head&Shoulders“ tiekimą ir pardavimą. Apie tai jis nieko nežinojo ir jiems jokių įgaliojimų suteikęs nebuvo, nors tuo metu jis, G. V., ir buvo UAB „B“ direktoriumi. Sutartį matė baudžiamojoje byloje, tačiau sutartyje ne jo parašas. Teisme jis prašė ištirti suklastotą parašą, tačiau šis jo prašymas buvo atmestas.

21014.2.Skunde nuteistasis nurodo, kad apie šampūną „Head&Shoulders“ jis nieko nežinojo, tik jo reklamą matė televizoriuje. Nuteistasis G. V. daro išvadą, kad G. L. ir G. P. sutartį sudarė sau. Nuteistojo nuomone, pasidarę susitarimą jie ėmė ieškoti šampūno pas Č. N. ir G. L.. Kratos metu pas G. P. buvo rasti kamštelių, etikečių pavyzdžiai ir paskaičiavimai. Po sutarties sudarymo, apie tai jis nieko nežinojo ir nenutuokė, 2006 m. rugpjūčio 25 d. Č. N. ir G. L. pristatė Juščianką, kuris pasiūlė nupirkti „Head&Shoulders“ jo vadovaujamai įmonei „B“. Nurodė, kad sandoris vyks per UAB „L“. Skunde nuteistasis G. V. nurodo, kad jis buvo nustebęs, jog UAB „L“ direktorius su juo nesudarė jokios sutarties. Bylos nagrinėjimo metu nuteistasis suprato, kad jie neturėjo spaudo. Paprašė įmonės buhalterės M. D., kad ji patikrintų įmonę „L“, viskas atitiko. Tai patvirtino ir teismo posėdyje pati M. D.. Todėl nieko blogo neįtardamas, 2006 m. rugpjūčio 28 d. jis pasirašė PVM sąskaitą faktūrą, ant kurios buvo UAB „L“ direktoriaus R. R. parašas. Skunde nurodoma, kad UAB „L“ 2006 m. rugsėjo 15 d. buvo atimtas PVM mokėtojo kodas, įmonė įtraukta į mokesčių nemokėtojus. Tai įvyko po 17 dienų po to, kai jis pasirašė PVM sąskaitą faktūrą. Nuteistasis nurodo, kad jam Č. N. ir G. L. padarė įtikinamą spektaklį, kad visas yra pagal įstatymus, nors tuo pačiu metu jie turėjo nusipirkę UAB „R“, registruotą Ž g. 31, Kaune. Teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad E. Ž. pardavė UAB „R“ akcijas G. L., G. P. ir Č. N., o direktoriumi buvo paskirtas G. L.. R. R. teisme parodė, kad reljefinis spaudas visada buvo pas E. Ž. rankinėje.

21114.3.Nuteistasis G. V. daro išvadą, kad teismo išvada, jog jis klastojo dokumentus nemotyvuota, nes tai padarė jo verslo partneriai, nes būtent jie gavo važtaraščius su R. R. spaudu. Skunde nurodoma, kad 2006 m. rugpjūčio 30 d. pasirašė sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta pirkėjas „R“, suma – 141 564 Lt, 31992 vnt. šampūno „Head&Shoulders“, važtaraštį atidavė Č. N., kuris nugabeno krovinį į Kėdainius, UAB „R“ sandėlius. Tuo metu G. L. turėjo elektronines prieigas prie sąskaitos, o jis nemokėjo naudotis kompiuteriu, todėl G. L. žinodavo kada į sąskaitą būdavo pervedami pinigai iš UAB „R“ už šampūną. Tada jį pakviesdavo į banką, jis nuimdavo pinigus ir juos atiduodavo Č. N.. Ši aplinkybė yra užfiksuota banko operacijų salės saugos kamerų ir vaizdo įrašai yra byloje. Č. N. atnešdavo UAB „L“ PVM sąskaitas faktūras ir kasos išlaidų orderius su spaudais, todėl jam reikėdavo tik pasirašyti ir nunešti buhalterei. Č. N. teisme parodė, kad taip jis elgėsi, nenorėdamas suvesti su tikraisiais pinigų gavėjais ir atskleisti savo pelno šaltinio. Skunde nurodoma, kad Č. N. ilgą laiką dirbo technologu UAB „Nigmax“, kuri vertėsi skysto muilo, šampūno, miltelių gamyba. Įmonė UAB „Nigmax“ pirkdavo žaliavas iš Lenkijos, kurioje yra gamykla gaminanti šampūną „Head&Shoulders“. Nuteistasis G. V. nurodo, kad tariamas nusikaltimas buvo padarytas 2006 m. rugpjūčio 30 d., jam pateikti kaltinimai 2001 m. gegužės mėn., o 2010 m. pavasarį turėjo galvos traumą. Po galvos traumos prarado 65 procentus darbingumo, tapo neįgaliu, jam reikalinga pastovi gydytojų priežiūra, vartoja didelį kiekį vaistų. Nuteistasis nurodo ir tai, kad jis, skirtingai nuo kitų nuteistųjų, davė parodymus dar ikiteisminio tyrimo metu. Jis pripažįsta, jog yra kaltas dėl to, kad pasitikėjo žmonėmis. Pažymi ir tai, kad, kai paaiškėjo, kad šampūnas yra suklastotas, tai UAB „R“ atstovai skambino ne jam, kaip direktoriui, o G. L., kuris vedė derybas ir sudarinėjo sutartis. Nuteistasis nurodo ir tai, kad netiesa, jog po to, kai UAB „R“ sužinojo, kad šampūnas yra suklastotas, tai 8 000 vienetų šampūno „Head&Shoulders“ suvežė į sandėlius ir juos utilizavo, nes tokiu šampūnu „Norfa“ mažmena prekiavo iki 2007 m. liepos mėn. Tik 2007 m. liepos 12 d. antstolis, įpareigotas teismo, nuėjo į artimiausią parduotuvę „Norfa“ ir iš apyvartos išėmė šampūną „Head&Shoulders“.

21214.4.Skunde nurodoma, kad skaičiavimai dėl pareikšto UAB „R“ civilinio ieškinio ir prašo iš jų priteisti tik 27 934 Lt UAB „R“. Nors sutartyje, kurios jis nepasirašė, nurodyta sąlyga, kad tuo atveju, jeigu prekė nekokybiška, tai pardavėjas privalo ją pasiimti per 7 dienas, tačiau tai nepadaryta. Teismas iš jo ir kitų nuteistųjų solidariai priteisė ir 24 845,80 Eur už daiktinių įrodymų saugojimą policijos departamento sandėliuose, nors, pasak nuteistojo, nė vieno daikto, kurie buvo išimti ir saugomi, jo vadovavimo įmonėje laikotarpiu nėra.

21314.5.Skunde nurodoma ir tai, kad jis, G. V., per bylos nagrinėjimo laikotarpį, t. y. 10 metų, nėra padaręs jokio nusikaltimo, yra neįgalus, jo darbingumas tik 35 procentai, todėl prašo taikyti baudmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnio).

21414.6.Nuteistasis G. V. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis yra pripažintas kaltu ir nuteistas, panaikinti, jį išteisinti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

21515. Nuteistasis G. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutinka. Nuteistojo nuomone, nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo. Nuteistasis nurodo ir tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai ir aplaidžiai, nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei prokuroras netyrė ir neįvertino visų bylos aplinkybių, taip pat ir teismas įrodymus įvertino išsamiai nepatikrinęs visų byloje esančių duomenų, tarpusavyje jų nepalygino ir nepašalino prieštaravimų.

21615.1.Skunde dėstomi argumentai dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. BK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tada, jeigu jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Todėl teismas, spręsdamas, ar asmuo padarė konkrečiame BK straipsnyje numatytą veiką, privalo vienareikšmiškai nustatyti, ar asmens veikoje yra visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai – tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji. Baudžiamuosius teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos nuo civilinius teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų skiriasi savo paskirtimi, tikslais ir funkcijomis. Civilinius teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos yra daugiau dispozityvaus pobūdžio, kai dauguma baudžiamosios teisės normų yra represinio pobūdžio. Sudarant sutartis dėl materialinių vertybių paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms sąlygoms. Tos sąlygos siejamos su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu pasunkinimu, vienos iš sutarties šalių sąmoningais veiksmais, užkertančiais kelią sutarties vykdymui. Tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo (sukčiavimo) požymius, ar turi būti taikoma civilinė teisinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininkas sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas.

21715.2.Nuteistasis nurodo, kad jam, G. L., kaltinimas sukčiavimu yra siejamas su falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“ ir falsifikuoto šampūno „Head&Shoulders“ realizavimu, taip suformuluotas kaltinimas, nuteistojo nuomone, neatitinka bylos faktinių aplinkybių, kadangi jis nesiekė realizuoti falsifikuotas prekes ir išnaudojo visas tuo metu galimas protingas priemones įsitikinti ar prekės pardavimas atitinka Lietuvos Respublikoje esančias pardavimo sąlygas. Ūkio subjektams įsigijant prekes iš UAB „R“ ir UAB „B“ nekilo jokių abejonių dėl prekių patikimumo, t. y. nei dėl įsigijimo kainos, nei dėl prekių apipavidalinimo, nei dėl prekės turinio. Nuteistojo G. L. nuomone, visos šios aplinkybės parodo ne apie nusikalstamą sukčiavimą, o apie civilinius teisinius santykius, su kuriais susiję ginčai ir pretenzijos turi būti sprendžiami civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn tik už kaltai padarytas nusikalstamas veikas. Asmuo negali būti persekiojamas ar traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tai ko jis nepadarė, arba už tai ką jis gali padaryti ateityje. Baudžiamoji atsakomybė yra paskutinė, kraštutinė priemonė sprendžiant ginčus dėl teisės, todėl pirmiausia turi būti pasinaudota civilinėmis teisinėmis priemonėmis ginant galimai pažeistus interesus. Iš visos bylos medžiagos ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų, pasak nuteistojo, akivaizdu, kad tarp jo, G. L., ir nukentėjusiųjų UAB „I“, UAB „R“, „K. T. D. K.“ buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie turėjo būti sprendžiami (ir buvo sprendžiami) civilinio proceso tvarka. Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje yra suformuluota nuostata, jog vykstant civilinei apyvartai, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, asmenys privalo rūpintis savo teisėmis ir teisėtais interesais. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo padarinius. Protingumo principas reikalauja, kad asmuo abejojantis savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių pasekmių, prieš atlikdamas veiksmą, susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo.

21815.3.Nuteistojo G. L. nuomone, išnagrinėjus šią bylą yra akivaizdu, kad UAB „I“, UAB „R“, „K. T. D. K.“ veikė savo laisva valia, bei tokiu pat principu kaip ir jis, t. y. tokiu pat būdu prisiėmė ir galimus neigiamus tokių savo veiksmų padarinius. Nors UAB „R“, UAB „I“ per savo tinklus realizavo dalį iš UAB „R“ ir UAB „B“ gautų prekių, tačiau jiems baudžiamoji atsakomybė už tai nebuvo taikoma ir jų piniginės lėšos gautos už parduotas (menamai falsifikuotas prekes), nebuvo pripažintos gautos BK 182 straipsnio 2 dalies pagrindu. Nei vienas iš subjektų šioje byloje pripažintų nukentėjusiais viešai neinformavo savo pirkėjų, kad jų tinkluose yra prekiaujama falsifikuotomis prekėmis, kad pateiktos realizavimui falsifikuotos prekės turi būti grąžintos atgal į prekybos tinklus, kad piniginės lėšos gautos pardavus falsifikuotas prekes yra perduotos į valstybės biudžetą ir pan.. Nuteistojo G. L. nuomone, akivaizdu, kad didelė dalis gautų pajamų už menamai falsifikuotų prekių pardavimą liko nukentėjusiųjų asmenų dispozicijoje ir teismas šios faktinės aplinkybės nevertino. Jis, G. L., baudžiamojon atsakomybėn galėjo būti traukiamas tik už kaltai padarytas veikas, bet ne už civilinių teisinių santykių įgyvendinimą, kurie buvo susiklostę tarp jo ir nukentėjusiųjų. Apeliaciniame skunde dėstomos teorijos ir teisminė praktika apie nusikalstamą veiką – sukčiavimą, šios nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius bei esminį sukčiavimo požymį – apgaulę. Skunde dėstomos ir BPK nuostatos bei teisminė praktika apie įrodymų ir jų vertinimo (BPK 20 straipsnio 3-5 dalys, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

21915.4.Skunde nurodoma ir tai, kad nuosprendis privalo būti teisėtas ir pagrįstas, atitikti BPK 304-307 straipsnių reikalavimus. Jame išdėstytos išvados dėl bylai reikšmingų aplinkybių turi būti pagrįstos išsamiais, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 20 straipsnio 5 dalis), atitinkančiais BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodytus reikalavimus. Nuteistojo G. L. nuomone, nei ikiteisminio nagrinėjimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių objektyviai pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima vienareikšmiškai teigti, kad jis yra kaltas padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Nuteistasis nurodo ir tai, kad, jo nuomone, teismas netyrė įrodymų visuomos, o priėmė nuosprend remdamasis tik dalimi tiesioginių ir netiesioginių įrodymų, surinktų ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, todėl nepagrįstai atmetė visus jo, G. L., ir gynėjo teisme nurodytus įrodymus. Nuteistasis nurodo dar ir tai, kad skundžiamame nuosprendyje neišdėstyti visi byloje ištirti įrodymai, kuriais remiamasi sprendžiant apie jo kaltę, nėra išvadų, kurios svarbios ir reikšmingos bylai aplinkybės buvo nustatytos bylos nagrinėjimo metu, o kurios ne. Kaltinimą pagrindžiantys įrodymai, nuteistojo nuomone, buvo vertinami neatsižvelgiant į aplinkybes, pagrindžiančias nekaltumą.

22015.5.Skunde dėstomi argumentai ir teorija bei teisminė praktika apie bendrininkavimą. Nurodoma, kad išnagrinėjus surinktus įrodymus, nuteistojo G. L. nuomone, nėra įrodyta, kad tarp jo ir kitų kaltinamųjų (nuteistųjų) buvo susitarimas daryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, t. y. nebuvo susitarimo bendrai veikti, suvokimo kėsintis į tą patį objektą, bei kitų bendrininkavimo požymių. Nuteistojo nuomone, neįrodyta ir tai, kad kaltinamieji (nuteistieji) bendrais veiksmais realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos. G. L. nuomone, iš bylos matosi, kad jis niekada jokia forma nesudarinėjo susitarimo dėl dalyvavimo daryti nusikaltimą ir neatliko jokių tyčinių bendrų veiksmų su kitais asmenimis. Byloje jokiais įrodymais nepatvirtinta, kad tarp jo, G. L., ir kitų kaltinamų (nuteistųjų) kokia nors forma būtų sudarytas susitarimas bendrai daryti nusikalstamas veikas. Nėra įrodyta, jog kiekvienas bendrininkas būtų suvokęs, kad kėsinasi į tą patį objektą ir veikia bei siekia bendro tikslo. Be to, tarp jo, G. L., ir kitų kaltinamųjų (nuteistųjų) veiksmų nenustatyta pastangų vieningumo daryti nusikalstamas veikas.

22115.6.Skunde nurodoma, kad byloje nenustatyta, kad jis, G. L., veikė bendrininkų grupe su kitais kaltinamaisiais (nuteistaisiais) ir turėjo tikslą apgaule savo naudai įgyti svetiną turtą iš anksto žinant, kad parduodama produkcija yra falsifikuota. Nuteistojo nuomone, nebuvo konstatuotas veiką kvalifikuojantis požymis – tarp jo, G. L., ir kitų kaltinamųjų (nuteistųjų) susitarimas daryti nusikalstamą veiką, t. y. nėra nustatytas nė vienas objektyvus jo veiksmas, kuris pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką galėtų būti suprantamas kaip sudarantis bendrininkavimo požymį. Jis, G. L., pasirašydamas minkštiklio „Calgon“ ir šampūno „Head&Shoulders“ pirkimo – pardavimo sutartis nežinojo ir negalėjo žinoti, kad realizuojamos galimai falsifikuotos prekės, todėl, nuteistojo nuomone, jam inkriminuota veika, jog jis kartu su organizuotos grupės nariais, disponuodamas falsifikuota produkcija – vandens minkštikliu „Calgon“ bei šampūnu „Head&Shoulders“ žinojo apie tai, kad prekės yra falsifikuotos bei pažymėtos svetimais, gerai žinomais prekių ženklais, siekdamas suklaidinti šių prekių įgįjėją, realizavo jas, piktnaudžiaudamas įmonių atstovų pasitikėjimu, bei nutylėdamas nuo jų esminę aplinkybę, kad šios prekės yra falsifikuotos, yra tik prielaida, kuri absoliučiai prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir surinktiems įrodymams. Nuteistojo nuomone, vien dėl tos aplinkybės, kad jis, G. L., įsigijo prekes ir jas realizavo Lietuvos Respublikoje registruotiems subjektams, negali būti įvardijamas kaip organizatorius ir jo atlikti veiksmai neturėtų būti traktuojami kaip nusikalstama veika. Skunde nuteistasis pažymi, kad, nors tiek ikiteisminiam tyrimui, tiek pirmosios instancijos teismui buvo pateikti visi vandens minkštiklio „Calgon“ bei šampūno „Head&Shoulders“ prekių įsigijimo dokumentai (patvirtinantis kaip ir iš ko buvo įsigytos minėtos prekės), tačiau pardavę G. L. įmonėms prekes ūkio subjektai nebuvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn, už tai, kad žinodami apie tai, jog prekės yra falsifikuotos bei pažymėtos svetimais, gerai žinomais prekių ženklais, siekdamos suklaidinti šių prekių įgijėją, realizavo jas, piktnaudžiaudamas įmonių atstovų pasitikėjimu, bei nutylėdamas nuo jų esminę aplinkybę, kad šios prekės yra falsifikuotos, jas realizavo. Nuteistojo nuomone, teismas, įvardindamas jo ir kitų kaltinamųjų (nuteistųjų) veikas kaip atliktas veikiant skirtingų sudėčių organizuotose grupėse (ar organizavus tokias grupes) sunkiam nusikaltimui daryti, padarė esminę klaidą, neteisingą išvadą, kad organizuota grupe (taip, kaip ji įvardinta BK 25 straipsnio 3 dalyje) apjungė asmenis, kurie buvo susitarę daryti ne nusikalstamas veikas, o kuriuos vienijo tik visuotinai pripažinti, standartiniai verslo santykiai ir kurie savo įprastinėje verslo veikloje siekė veikti kaip verslo partneriai bei vykdyti teisėtas verslo operacijas.

22215.7.Skunde dėstomi argumentai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje. Nurodoma, kad nuteistasis nesutinka su teismo išvada, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Tokia išvada būtų galima tik tuo atveju, jeigu jis, G. L., dalyvaudamas prekybinėse verslo operacijose žinojo, kad prekės (šampūnas ir vandens minkštiklis, jų pakuotė ir prekių ženklai) yra falsifikuotos. Teismas pripažino, kad apklausti kaltinamieji neigė žinoję, kad prekės, kuriomis jie prekiavo UAB „G“, UAB „J“ bei UAB „B“ vardu, buvo falsifikuotos, jie tvirtino dalyvavę normaliose ūkinėse operacijose ir tikėjo, jog prekiauja originaliomis prekėmis. Teismas, igoruodamas, šiuos kaltinamųjų parodymus, nuosprendyje jų tyčią bando grįsti kitomis aplinkybėmis, net tokiomis, kurių nebuvo pareikštame kaltinime ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje.

223Nuosprendžio motyvuojančioje dalyje teismas bando suformuoti nuomonę, kad kaltinamieji, tame tarpe ir jis, G. L., ne tik prekiavo šampūnu bei vandens minkštikliu, bet kad šias prekes patys pagamino. Tokia teismo nuomonė, nuteistojo nuomone, neatitinka tikrovės ir neturi jokio pagrindo. Šią savo nuomonę teismas bando pagrįsti G. V. išsakytomis spėlionėmis, kai ikiteisminio tyrimo metu (ženkliai vėliau nei vyko prekyba šampūnu ir vandens minkštikliu) jam buvo išsakyta nuomonė, kad prekės gali būti falsifikuotos, ir jam bandant išsiaiškinti prekių gamintoją bei bendraujant su nenustatytos tapatybės asmeniu, kurį jis įvardijo J. M., padarė neaiškios kilmės garso įrašą, kuriame jo, G. L., pavardė net nenurodyta. Nuteistasis pažymi, kad apie savo įtarimus G. V. pranešė ikiteisminio tyrimo darbuotojams, tačiau jo įtarimai nepasitvirtino ir kaltinimai dėl prekių (jų ženklų) neteisėtos gamybos kaltinamiesiems, tame tarpe ir jam, G. L., pareikšti nebuvo, taip pat, teisme nebuvo tirtas ikiteisminim tyrimui G. V. pateiktas neaiškiu būdu gautas garso įrašas, nebuvo apklaustas J. M.. Todėl kaltinamiesiems nebuvo pareikšti kaltinimai pagal BK 204 straipsnio 1 dalį dėl prekių pažymėjimo svetimu ženklu. Teisme nebuvo gauti ir tirti įrodymai, kokioje šalyje buvo pagaminti šampūnas ir vandens minkštiklis, taip pat, kad šių prekių gamybą organizavo ar joje dalyvavo jis, G. L.. Nuteistojo nuomone, neįrodžius aplinkybės, kad galimai falsifikuotas prekes gamino kaltinamieji (nuteistieji), nėra pagrindo netikėti, kad UAB „R“ bei UAB „B“ šias prekes pirko iš UAB „L“ ir UAB „Z“. Nuosprendyje teismas teigdamas, kad falsifikuotas prekes gamino kaltinamieji, nuteistojo G. L. nuomone, peržengė kaltinimo ribas, pažeidė BPK 255 straipsnio 2 dalies bei 256 straipsnio 1 dalies nuostatas.?

22415.8. Nuosprendyje nurodyta ir tai, kad falsifikuotų prekių pardavimo atvejais nėra tikrų ir patikimų šių prekių įsigijimą patvirtinančių dokumentų, dokumentai surašyti vardu įmonių, kurios tokios veiklos nevykdė arba buvo naudojamos nusikalstamoms veikoms daryti. Tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji žinojo, jog prekės neteisėtai pagamintos (falsifikuotos) ir siekė klastotais dokumentais užsitikrinti jų kilmę. Kalbama apie įmones UAB „L“ ir UAB „Z“, iš kurių buvo perkamas šampūnas „Head&Shoulders“ ir vandens minkštiklis „Calgon“ ir toliau perparduotas. Nuteistojo nuomone, teismas padarė šias išvadas visiškai ignoruodamas jo, G. L., ir kitų kaltinamųjų parodymus apie prekybos verslo operacijas, kurios buvo vykdomos perkant ir parduodant šampūną bei vandens minkštiklį. Jis, G. L., teisme parodė, kad prekyba vyko per asmenį J, kuris pristatydavo prašomą kiekį prekių į jų sandėlius, jis pateikdavo prekių sąskaitas faktūras, kurios būdavo išrašytos UAB „L“, vėliau (nuo antro pirkimo sandorio) UAB „Z“ vardu, apmokėjimas turėdavo būti atliktas tik po prekių gavimo. Aplinkybė, kad apmokėti reikėjo tik po prekių gavimo, tokias prekybines verslo operacijas leido priskirti prie nerizikingų, nes nebuvo rizikos, kad už prekes apmokėjus, nepateiks prekių. Todėl nebuvo būtinybės aiškintis tiekėjų (UAB „L“, UAB „Z“) kaip įmoniųpatikimumu, domėtis jų finansine būkle, aiškintis jų vykdoma veikla. Pakako, kad įmonių registre tokios įmonės buvo. Prekių pavyzdžius J buvo pateikęs, pristatomos prekės atitiko pateiktus pavyzdžius, vizualiai apžiūrint prekes jos nesiskyrė nuo televizijoje reklamuojamų bei kituose prekybos centruose prekiaujamų analogiškų prekių, ant prekės buvę BAR kodai buvo nuskaitomi skaneriu, barkodo kontrolinis skaičius (paskutinis BAR kodo skaičius) atitiko BAR kodų naudojimo taisykles ir t. t. Pagal J pateiktą pasiūlymą matėsi, kad didmeninė kaina nuo mažmeninės skiriasi apie 30-50 procentų, kas verslo praktikoje visiškai priimtina. Todėl, nuteistojo G. L. nuomone, nuosprendyje nurodytos aplinkybės apie galimai neteisėtą UAB „L“ ir UAB „Z“ veiklą negali būti siejamos su aplinkybėmis, kad iš šių įmonių veiklos, kuri jam nebuvo žinoma, bei iš pateikto pasiūlymo jam turėjo būti neva žinoma, kad pateiktos prekės yra galimai falsifikuotos.

22515.9.Nuosprendyje nurodyta, kad jo, G. L., iškelta versija apie prekių įsigijimą iš J neparemta jokiais objektyviais faktiniais duomenimis ir jos nepatvirtina kiti bylos duomenys, todėl ją pripažino nepagrįsta. Šie teismo teiginiai, nuteistojo nuomone, neatitinka faktinių aplinkybių. Šią aplinkybę, kad prekes UAB „R“ ir UAB „B“ tiekdavo J, kuris pateikdavo prekių pavyzdžius, pristatydavo prašomų prekių kiekius į įmonių sandėlius, pateikdavo prekių sąskaitas faktūras, išraštas UAB „L“ ir UAB „Z“ vardu, teisme patvirtino Č. N., G. V., kurie ir supažindindino jį su J. Apie tai, kad prekes pirkdavo per J, jis, G. L., ne kartą parodė ikiteisminio tyrimo metu ir tikėjosi, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai šį asmenį suras bei apklaus, tačiau nebuvo imtasi jokių priemonių jį surasti ir apklausti. Nuteistojo nuomone, akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai visais įmanomais būdais rinko tik jį nepagrįstai kaltinančius įrodymus, tačiau įrodymų, kurie galėtų patvirtinti jo nekaltumą, nerinko. G. L. nurodo, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad praėjus daugiau nei 8-9 metams galima atsiminti telefono numerį ar elektroninio pašto adresą asmens su kuriuo jį praeityje nesiejo daugystės ryšiai, o tik keletas verslo operacijų. Nuteistasis nurodo, kad 2006-2007 metais bendraujant su J paliko kompetentingo verslininko įvaizdį. Į pirmą verslo susitikimą jis atvyko su asmeniu, kuris prisistatė R. Vėliau pristačius prekes pagal pimąjį sandorį J pateikė sąskaitą faktūrą, išrašytą UAB „L“ vardu ir pasirašytą direktoriaus R. vardu. Todėl, nuteistojo G. L. supratimu, tai buvo reali ir standartinė verlo pirkimo–pardavimo operacija.

22615.10.Teismas, pagrįsdamas jo, G. L., kaltės formą – tyčią, neteisingai nurodo aplinkybę, kad 2007 m. gegužės 15 d. jis, neva žinodamas, kad UAB „B“ pareikštas ieškinys dėl šampūnų, tiektų UAB „R“ neatitikimo gamintojo keliamiems reikalavimams, nepareiškė pretenzijų UAB „Li“ bei neįspėjo vandens minkštiklio pirkėjo Lenkijos įmonės „DK D. K.“ apie teisines problemas su šampūnu. Pažymėtina, kad Lenkijos įmonė „DK D. K.“ pageidavo įsigyti vandens minkštiklį, pirktą iš UAB „Z“, dėl kurio kokybės jokių pretenzijų nebuvo gavęs, o ne šampūną, pirktą iš UAB „L“. Nežiūrint į tai, nuosprendyje teismas visai neaptarė byloje esančių įrodymų, kad apie 2007 m. sausio pabaigą ar vasario mėnesį, kai D. P. žodžiu jam pranešė, kad vienas pirkėjų turi nusiskundimų dėl šampūno „Head&Shoulders“ kokybės, jis nedelsiant nupirko iš UAB „S“ – oficialaus „Procter&Gamle Company“ platintojo keletą šampūno „Head&Shoulders“ buteliukų ir iš UAB „R“ sandėlių paėmęs keletą buteliukų šampūno „Head&Shoulders“ su lenkiškais užrašais ir kreipėsi į chemijos bandymų labaratoriją UAB „Areta“, kad ji nustatytų, ar iš UAB „L“ (Js) pirktas šampūnas, toks pats kaip ir prekiauja UAB „S“ (oficialus „Procter&Gamlbe Company“ prekių platintojas Lietuvoje). Laboratorija pateikė šampūnų vertinimą penkiabalėje skalėje, abiejų šampūnų kokybės buvo vienodos: pagal putų aukštį – penketas (abiejų šampūnų), pagal putų stabilumą – penketas (abiejų šampūnų), pagal plovimo gebą – ketvertas (abiejų šampūnų).

22715.11.Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2007 metų pradžioje (vasario mėnesį) buvo išsakytos pretenzijos tik dėl šampūno kokybės, o ne dėl to, kad jis yra ar gali būti neoriginali (falsifikuota) prekė. Todėl jam, G. L., įtarimų dėl prekės galimo falsifikavimo nekilo. Buvo susirūpinta tik dėl šampūno kokybės. Nežiūrint į tai, po gautos pretenzijos dėl šampūno kokybės UAB „R“ daugiau šampūnais neprekiavo, t. y. priešingai negu nurodyta nuosprendyje. Jam jokių pretenzijų dėl vandens minkštiklio „Calgon“ iš vis nebuvo pateikta. Teismas padarė išvadą, kad jis, G. L., sąmoningai ir tyčia prekiavo (siūlė įsigyti) falsifikuotomis prekėmis, nes byloje yra užfiksuotas 2007 m. balandžio 17 d. neva jo telefoninis skambutis, kurio metu laukiant, kol atsilieps abonentas, buvo išsakyti žodžiai: „pridėjus dėžutę prie dėžutės jis vis vien atskiria, vis vien yra „nedadelkų“. Tačiau šiaip pažiūrėjus tai negalima atskirti, nebent įsižiūrėti stipriai. Šampūnus blogai padarė“. Nuteistojo nuomone, šie užfiksuoti žodžiai negali būti traktuojami kaip jo, nes įrašas padarytas iš telefono, kuris nepriklausė jam asmeniškai, o bendrovei „VIČI“, kurioje jis tuo metu dirbo ir šiuo telefonu naudodavosi ne tik jis, bet ir kiti bendrovės darbuotojai. Siekdamas išsiaiškinti, ar šie žodžiai buvo ištarti jo, teisme prašė perklausyti šį telefoninį įrašą, tačiau šis prašymas tenkintas nebuvo. Jis negalėjo prisiminti tokių neva jo ištartų žodžių bei tinkamai gintis. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad įrašas padarytas 2007 m. balandžio 17 d., t. y. kai vyko aiškinimasis dėl šampūno kokybės, o paskutinis prekybos šampūnu sandoris įvyko 2007 m. sausio 15 d., t. y. prieš tris mėnesius iki šio įrašo.

22815.12.Teismas padarė išvadą, kad originalūs prekių pavyzdžiai buvo naudojami kaip prototipas klastočių gamybai bei kaip parduodamų prekių pavyzdžiai, kuriuos kaltinamieji parodydavo įgyjėjų atstovams, tokiu būdu įtikindami jų kokybe, o vėliau sutarus dėl sandorio, pateikdavo realizuoti ne originalias, o falsifikuotas prekes. Nuosprendyje kaip įrodymą šiems teiginiams pagrįsti teismas nurodo liudytojo J. M. K. parodymus, duotus teisme, bei aplinkybę, kad 2007 m. gegužės 30 d. kratos metu „B“ sandėliuose buvo rastos pakuotės (8 dėžutės po 500 g) su originalia „Calgon“ pakuote. Nuteistojo G. L. nuomone, teismo teiginys, kad originalūs prekių pavyzdžiai buvo naudojami kaip prototipas klastočių gamybai nepagrįstas jokiais patikimais įrodymais ir išeina iš pateikto kaltinimo ribų. Be to, nuteistasis nesutinka su teismo teiginiais, kad originalūs prekių pavyzdžiai buvo naudojami kaip parduodamų prekių pavyzdžiai, nes liudytojas J. M. K. savo parodymuose nenurodė, kad jam pateiktų vandens minkštiklio „Calgon“ pavyzdžiai skyrėsi nuo jam parduodamo „Calgon“, taip pat byloje nėra duomenų, kad Lenkijos įmonei „DK D. K.“ pateikti vandens minkštiklio „Calgon“ pavyzdžiai apskritai buvo tirti specialisto, taip pat, pateikti pavyzdžiai nebuvo lyginami su parduodama produkcija. Aplinkybė, kad „B“ patalpose buvo rastos 8 dėžutės po 500 g vandens minkštiklio „Calgon“ patvirtina ir tai, kad „B“ prekiavo ne tik iš UAB „Z“ pirktais šampūnais. Skunde nurodoma, kad teismas neaptarė įrodymų, kurie įrodo aplinkybes, kad jis, G. L., nežinojo ir negalėjo žinoti apie tai, kad šampūnas ir vandens minkštiklis gali būti falsifikuoti, taip pat nuosprendyje teismas nenurodė šių įrodymų atmetimo motyvų, todėl, nuteistojo nuomone, buvo pažeistos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos.

22915.13.Iš byloje ištirtų įrodymų matosi, kad šampūną ir vandens minkštiklį, kurį UAB „B“ ir UAB „Rimantai“ pardavė per asmenį J UAB „L“ ir UAB „Z“ vizualiai apžiūrint, neturint specialių žinių ir priėjimo prie teisėto šių prekių gamintojo riboto naudojimo duomenų bazės, neįmanoma atskirti nuo originalios prekės, todėl jis, G. L., o taip pat ir kiti prekybos šampūnu „Head&Shoulders“ ir vandens minkštikliu „Calgon“ dalyviai, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad šios prekės gali būti falsifikuotos. Tai patvirtina šie byloje ištirti įrodymai:

23015.13.1. Prekių ženklų specialisto K. Saržicko parodymai teisme ir tam tikri jo teiginiai išsakyti jo pateiktose išvadose. Specialistas teisme parodė, kad šampūno „Head&Shoulders“ ir vandens minkštiklio „Calgon“ pavyzdžiai, kurie jam buvo pateikti tirti, yra sunkiai atskiriami nuo originalių prekių. Jis patvirtino, kad prekės ženklo teisių turėtojas arba specialias žinias turintis asmuo gali pastebėti, tyrimui pateiktų prekių pakuočių neatitikimus originalioms prekėms, tačiau specialių žinių neturinčiam asmeniui neatitikimus pastebėti yra labai sunku. Išvadose specialistas K. Saržickas nurodė, kad jis turi priėjimą prie asociacijos SNB-REACT administruojamos riboto naudojimo prekių ženklų ir produkcijos žymėjimo elektroninės duomenų bazės bei kitų riboto naudojimo techninės informacijos šaltinių, sudarytų ir pateiktų originalių prekių gamintojų. Pažymėtina, kad specialistas K. Saržickas savo pateiktose išvadose tyrimui pateiktų prekių pakuočių neatitikimą originalioms prekėms įvardino tik, kad jose spausdinimo skiriamoji geba, spalvų gama neatitinka originalių prekių pakuotėms keliamų reikalavimų, tačiau nepaaiškino kokia turėtų būti skiriamoji geba, spalvų gama. Nuosprendyje teismas konstatavo, kad pats K. Saržickas nurodė, kad požymiai, kuriais remiantis prekės buvo pripažintos kaip neatitinkančios gamintojo keliamų reikalavimų, yra konfidencialūs, o jų atskleidimas gali apsunkinti analogiškų prekių identifikavimą bei apsaugą nuo klastotų prekių ateityje. Tuo tarpu jis, G. L., neturi ir niekada neturėjo priėjimo prie šios riboto naudojimo duomenų bazės ir negali palyginti pirktų prekių pakuotes su jam nežinomais duomenimis, kurie nepaaiškėjo ir teisme, todėl perkant šampūną ir vandens minkštiklį nežinojo ir negalėjo žinoti, kad šios prekės gali neatitikti originalioms (būti falsifikuotos).

23115.13.2.Nuosprendyje neaptartas 2007 m. kovo 28 d. UAB „V“ ir UAB „N“ raštas (t. 31, b.l. 16). UAB „R“ darbuotojai, kurie dirbo su iš UAB „B“ pirktu šampūnu, neįžiūrėjo ant prekės pakuotės jokių požymių, kurie bent kiek sukeltų įtarimą, kad šampūnas gali būti neoriginali prekė, šiuo šampūnu UAB „R“ prekiavo ilgą laiko tarpą (nuo 2006 m. rugpjūčio iki 2007 m. vasario). Net gavus pretenziją, kad šampūnas gali būti neorginali prekė, UAB „V“ bei UAB „N“ darbuotojai negalėjo atrasti ant pirkto šampūno pakuotės ženklų ar požymių, rodančių, kad tai gali būti falsifikuota prekė. Todėl 2007 m. kovo 28 d. UAB „R“ su UAB „N“ raštu kreipėsi į „Procter&Gamble“ atstovą nurodydami, kad „UAB „Rivova“ pirko šampūnus iš UAB „B“ būdama įsitikinusi, kad jie yra originalus „The Procter&Gamble Company“ gaminys. Jie, išskyrūs pretenziją, neturėjo jokių įrodymų, kurie patvirtintų šių šampūnų klastojimą, todėl nurodė, kad prašys pateikti jiems gamintojo ar jo įgalioto asmens patvirtinimą, kad minėti šampūnai yra klastotė. Nuteistojo nuomone, tai rodo, kad pirktas – parduotas šampūnas, jo pakuotė neturėjo jokių akivaizdžių požymių, kad ši prekė galimai falsifikuota.

23215.13.3. Nuosprendyje tik iš dalies aptarti ir kitų liudytojų parodymai, iš kurių matosi, kad vizualiai apžiūrint perkamą šampūną ir vandens minkštiklį būtų galima konstatuoti ar bent įtarti, kad tai nėra „Head&Shoulders“ ar „Calgon“ prekės.

23315.14.Nuteistojo G. L. nuomone, remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, teismas padarė klaidingą išvadą, kad jis gamino ar dalyvavo gaminant šampūną „Head&Shoulders“ ir vandens minkštiklį „Calgon“, todėl prekiaudamas šampūnu „Head&Shoulders“ ir vandens minkštikliu „Calgon“ sukčiavo ir tai darė veikdamas tiesiogine tyčia, neva žinodamas, kad šios prekės yra falsifikatas. Nuteistojo nuomone,

234išnagrinėjus bylą taip ir nebuvo gauta akivaizdžių, teisėtais būdais gautų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima be jokių abejonių konstatuoti, kad šampūnas „Head&Shoulders“ ir vandens minkštiklis „Calgon“, kuriais buvo prekiaujama, buvo falsifikatas arba originali prekė. Nuosprendyje prekes, kurios įvardintos kaip falsifikatas, teismas grindžia tik ženklų specialisto K. Saržicko išvadomis, jo parodymais teisme, UAB „Areta“ darbuotojos M. P. parodymais, nors nuosprendyje įvardinta kaip ekspertė, tačiau teisminio posėdžio metu apklausta kaip liudytoja. Nuosprendyje bei apkaltinamajame akte nurodoma, kad UAB „I“ užsakymu atlikta prekių ekspertizė UAB „Areta“ patvirtino, kad UAB „J“ pateiktos prekės (kalbama apie šampūną „Head&Shoulders“) yra suklastotos ir neatitinka originalo, t. y. kaip įrodymas pateikiamas 2007 m. sausio 25 d. UAB „Areta“ produkto ekspertizės protokolas Nr. 139 ir 2007 m. sausio 25 d. bandymų protokolai Nr. 4345, 4346, 4347,4348, 4349, 4350.

23515.15.Nors nuosprendyje teigiama, kad šampūno ekspertizė patvirtino, jog UAB „I“ pateiktos prekės yra suklastotos ir neatitinka originalo, tačiau, nuteistojo nuomone, tai neatitinka bylos faktinių aplinkybių. 2007 m. sausio 25 d. UAB „Areta“ protokole Nr. 139 pateiktose išvadose nėra teiginio apie prekės suklastojimą (falsifikavimą). Protokole tik nurodoma, kad šampūno „Head&Shoulders“ su brukšniniu kodu 500017485519 (sąlyginai įvardintas kaip „originalas“, nors duomenų, kad tai yra originali prekė byloje nėra) ir šampūno „Head&Shoulders“ su brukšniniu kodu 500017490152 pakuotės, užrašai, kvapas, spalva ir chloridų kiekis skiriasi. Nuteistojo nuomone, tokia išvada nesudaro pagrindo teigti, kad kažkuris iš šampūnų yra falsifikuota prekė, nes tyrimas apsiribojo tik šampūnu palyginimu, o ne tyrimu dėl prekės originalumo. Nuteistasis atkreipai dėmesį į tai, kad ekspertizę atliekančiai įmonei UAB „Areta“ šampūno „Head&Shoulders“ pavyzdžius palyginimui pateikė UAB „I“ nurodydama, jog vienas iš buteliukų yra originali prekė, tačiau nepateidama jokių įrodymų, patvirtinančių prekės originalumą (nenurodant teisėto gamintojo ir nesant patvirtinimo, kad ši prekė oficialiai gauta iš gamintojo, bei kad ši prekė atitinka gamintojo prekės standartą). Nuteistasis G. L. daro išvadą, kad prekė su kuria kaip su originaliu produktu (įsigytu iš UAB „S“), lygino UAB „Areta“, turi būti vertinama, kaip šampūno „Head&Shoulders“ originalas, yra visiškai nepagrįsta ir niekuo nepatvirtinta. Iš viso šito matosi, kad UAB „Areta“ pateikta išvada negali būti vertinama kaip patikimas įrodymas, kuris galėtų patvirtinti, kad šampūnas „Head&Shoulders“, kuris buvo parduotas UAB „I“ yra falsifikatas, t. y. nėra pakankamo pagrindo teigti, kad šis šampūnas nebuvo pagamintas teisėto gamintojo.

23615.16.UAB „Areta“ ekspertė bei laboratorijos vedėja M. P. teisme parodė, kad bandymui pateiktus šampūno „Head&Shoulders“ pavyzdžius tikrino tik jų vartojamąsias savybes. Prekes į Lietuvos Respubliką galima įvežti, jeigu ji vertinama 4 balais ir daugiau. Ar UAB „I“ pateiktas kaip „originalas“ šampūnas iš tiesų yra originalas, M. P. pasakyti negalėjo, nes palyginimui pateiktų šampūnų buteliukus kaip originalą įvardijo pats UAB „I“ atstovas, tačiau įrodymų šiam teiginiui patvirtinti nebuvo, o prašymo nustatinėti šampūno originalumą, taip pat nebuvo. M. P. teisme parodė, kad visos UAB „Areta“ padarytos tyrimo išvados yra tik prielaida, nors teismas nuosprendyje jos parodymais kaip patikimais grindžia jo, G. L., kaltę. M. P. patvirtino ir tai, kad autentiški šampūno „Head&Shoulders“ pavyzdžiai iš UAB „I“ gauti nebuvo. M. P. parodė, kad norint atlikti tikrą ekspertizę, reikia turėti originalią šampūno pakuotę, kurios atliekant tyrimą laboratorija neturėjo. Taip pat ji akcentavo ir tai, kad prekių, skirtų Rytų ir Vakarų rinkoms, kokybė neabejotinai skiriasi, t. y. iš to seka, kad prekių, skirtų Rytų ir Vakarų, rinkoms kokybinė sudėtis gali skirtis. Apibendrinant šios ekspertės parodymus, nuteistojo nuomone, galima teigti, kad nuosprendyje įvardintas jo kaltės įrodymas, dėl prekybos neva falsifikuotu šampūnu „Head&Shoulders“ per įmonę UAB „R“, grįstas tik prielaidomis. 2007 m. sausio 25 d. produkto ekspertizės protokolas Nr. 139 ir 2007 m. sausio 25 d. bandymų protokolai Nr. 4345, 4346, 4347,4348, 4349, 4350 yra išvestinio ir deklaratyvaus pobūdžio, todėl, pasak nuteistojo, negali būti vertinami kaip patikimi įrodymai, kad šampūnas yra falsifikatas. Nuosprendyje ir kaltinimajame akte taip pat teigiama, kad UAB „I“ užsakymu benrovėje „Areta“ atlikta prekių ekspertizė, kuri patvirtino, kad UAB „G“ pateiktos prekės (kalbama apie vandens minkštiklį „Calgon“) yra suklastotos ir neatitinka originalo. Nuteistojo nuomone, šis teiginys neatitinka faktinių aplinkybių, nes nei UAB „Areta“ atlikto 2007 m. sausio 29 d. tyrimo medžiagoje, nei laboratorijos vedėjai M. P. duodant paaiškinimus teisme, nebuvo patvirtinta, net nebuvo teigta, kad tyrimui pateiktas vandens minkštiklis „Calgon“ gali būti suklastotas ar neatitinkantis originalo. Iš 2007 m. sausio 29 d. bandymo protokolo Nr. 4352 ir 4353 akivaidu tik tai, kad UAB „I“ tyrimui pateiktas vandens minkštiklis „Calgon“ iš tiesų yra vandens minkštiklis ir jis atitinka GOST 4151 ir ISO 697 standartus (t. 1, b.l. 27-28).

23715.17.Teismas apkaltinamajame nuosprendyje kaip nenuginčijamą jo, G. L., kaltės įrodymą pateikė liuditojų D. U., R. Š., A. R. parodymus. Nuteisojo nuomone, teismas vienpusiškai ir neobjektyviai pateikė liudytojų D. U., R. Š., A. R. (visi jie yra UAB „I“ darbuotojai) parodymus, taip klaidingai interpretuodamas bylos faktines aplinkybes. G. L. nuomone, iš nurodytų liudytojų parodymų kaip tik negalima teigti, kad šampūnas „Head&Shoulders“, kurį 2007 m. sausio 15 d. UAB „I“ įsigijo iš UAB „J“ ir vandens minkštiklis „Calgon“, kurį 2006 m. spalio 24 d. UAB „I“ įsigijo iš UAB „G“ ir 2007 m. sausio 23 d. iš UAB „J“, yra neabejotinai falsifikuotos prekės. Jie teisme parodė, kad pradžioje, t. y. perkant šias prekes jiems nekilo jokių įtarimų, kad tai gali būti neoriginali prekė. Įtarimus dėl prekės neoriginalumo jiems iškėlė vienas iš mažmeninės prekybos tinklų, kuriam buvo parduota dalis prekių, todėl UAB „I“ kreipėsi dėl prekių tyrimo į UAB „Areta“. Visi šie liudytojai nėra specialistai, galintys pasisakyti dėl prekės originalumo, todėl jų įtarimai bei pasisakymai remiasi kitų asmenų (specialistų) teiginiais. Pažymėtina, kad UAB „I“ darbuotojai R. Š. ir A. R. savo parodymuose net nekalba apie pirktų prekių falsifikatą, jie nurodo, kad jiems arba įmonei, kurioje jie dirbo, buvo iškilusios tik abejonės dėl įsigytų prekių kokybės. Tačiau nekelia abejonių ir tai, kad prekės kokybės neatitikimas parametrams, negali būti sutapatinamas su prekės falsifikavimu.

23815.18.Teismas jo, G. L., kaltę grindžia ir civilinių bylų sprendimais. Šiuose civiliniuose ieškiniuose ieškovai UAB „B“, UAB „Ri“, UAB „J“, UAB „G“ reiškia pretenzijas dėl prekių netinkamos kokybės. Nuteistojo nuomone, minėti ieškiniai ir priimti teismo sprendimai yra akivaizdus įrodymas, kad tarp šalių dominavo civiliniai teisiniai santykiai, o valstybinis kaltintojas be pagrindo juos kriminalizuoja. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad visi ieškiniai pareikšti tik dėl netinkamos produkcijos kokybės, kuriuos teismas transformuoja į BK 182 straipsnio 2 dalies ir 204 straipsnio 1 dalies rėmus, kurie numato baudžiamą atsakomybę už sukčiavimą ir svetimo prekių ir paslaugų ženklo naudojimą, bet ne nekokybiškos produkcijos realizavimą. Priimtuose teismo sprendimuose nebuvo konstatuotas prekių falsikavimo faktas, o buvo įvertinta tik produkcijos kokybė, todėl minėtais teismo sprendimais, nuteistojo nuomone, negalima grįsti nuosprendžio teiginių apie prekybą falsifikuota produkcija ir svetimo prekių ženklo neteisėtą naudojimą. Be to, šie teismo sprendimai neturi prejudicinio fakto galios baudžiamosiose bylose. Todėl, pasak nuteistojo G. L., teismas grįsdamas jo kaltę civilinių bylų sprendimais, naudoja netinkamus ir nepatikimus įrodymus.

23915.19.Pagrindinis įrodymas, kuriuo tiek ikiteisminis tyrimas, tiek teismas apkaltinamajame nuosprendyje grindžia jo, G. L., kaltę yra tai, kad šampūnas ir vandens minkštiklis buvo falsifikuoti, t. y. specialisto K. Saržicko pateikta 2007 m. spalio 12 d. specialisto išvada Nr. N.221A.LIT.07-01 ir 2010 m. lapkričio 30 d. išvada Nr. 100100LT-01. Nuteistojo nuomone, specialisto K. Saržicko išvados labai abstrakčios, juose pateikti teiginiai neargumentuoti, nepaaiškinti arba nepakankamai išaiškinti, juose yra daug dviprasmybių. Ženklų specialistas K. Saržickas neatsakė (ir teisminio nagrinėjimo metu nenurodė, kodėl neatsakė) į visus ikiteisminio tyrimo jam, kaip ženklų specialistui, pateiktus klausimus, t. y. ar pateiktų tyrimui prekių apipavidalinimas atitinka prekių ženklų savininko keliamus reikalavimus, kas yra tiriamų prekių ženklų savininkų atstovai Lietuvoje. Nuteistojo nuomone, specialistas K. Saržickas ne tik kad neatsakė į paminėtus klausimus, bet savo paaiškinimais dar ir suklaidino teismą. Iš Lietuvos Respublikos Valstybinio patentų biuro elektroninės duomenų bazės prekių ženklų registracijų išrašo (t. 2, b.l. 125) matosi, kad kompanijai Reckitt Beneckiser NV priklausančio ženklo „Calgon“ atstovas Lietuvoje yra R. Ž., adresas: Gynėjų g. 16, Vilnius. Nežiūrint į tai, specialistas, neatsakydamas į ikiteisminio tyrimo pateiktą klausimą, nenurodė oficialaus atstovo Lietuvoje, o savo nuožiūra nurodė kaip prekių ženklo savininko atstovą „M. W., Reckitt Benckiser (Poland) SA“ kokybės ir rizikos vadovą, adresu Okunin 1, Nowy D. M., Lenkija. Nuteistojo nuomone, dar neaiškiau ir tai, kad nurodo atstovą reziduojantį Lenkijoje, kai iš jau minėto ženklo registracijos Lietuvoje išrašo matosi, kad šio ženklo savininkas „Reckitt Benckiser NV“ yra Nyderlandų įmonė ir reziduoja ne Lenkijoje, o Olandijoje. Analogiška situacija ir su „THE PROCTER & GAMBLE COMPANY“ priklausančio ženklo „Head&Shoulders“ atstovu Lietuvoje. Iš Lietuvos Respublikos Valstybinio patentų biuro elektroninės duomenų bazės prekių ženklų registracijų išrašo (t. 2, b.l. 128-131) matosi, kad „THE PROCTER & GAMBLE COMPANY“ ženklo „Head&Shoulders“ patentinis patikėtinis (atstovas) Lietuvoje yra V. D., adresas: Grybo g. 41-38, Vilnius. Nežiūrint į tai, specialistas K. Saržickas, neatsakydamas į ikiteisminio tyrimo pateiktą klausimą, nenurodė oficialaus atstovo Lietuvoje, o savo nuožiūra nurodė kaip prekių ženklo savininko atstovą „C. H. N., Procter&Gamble Technical Centres Limited“ vyriausiasią tyrėją Rusham Park Technical Centre, W. L., Egham, Surrey, Jungtinė Karalystė. Taip pat nuteistajam neaišku, kodėl nurodo atstovą reziduojantį Jungtinėje Karalystėje, kai iš jau minėto ženklo registracijos Lietuvoje išrašo matosi, kad šio ženklo savininkas THE PROCTER & GAMBLE COMPANY reziduoja JAV, (adresu: One Procter&Gamble Plaza Cincinati, Ohio 4202). Nuteistojo G. L. nuomone, neteisingas oficialių atstovų nurodymas, šiuo atveju nėra nereikšminga aplinkybė, nes byloje taip ir liko neįvertinta teisėto prekės gamintojo nuomonė, taip pat nebuvo gauti ir objektyvūs įrodymai dėl prekių atitikimo gamintojo keliamiems reikalavimams.

24015.20.Nuteistojo G. L. nuomone, iš pateiktos specialisto išvados taip ir nepaaiškėjo, kas pagal ant tyrimui pateiktų prekių (šampūno „Head&Shoulders“ ir vandens minkštiklio „Calgon“) pakuočių esančius BAR kodus bei prekių numerius turėtų būti teisėti tokių prekių gamintojai. Byloje nėra išvados ar kitokių duomenų, kad nors viena įmonė, turinti teisę gaminti tokias prekes, nėra gaminusios prekių su nurodytais BAR kodais ir prekių ženklais. Kaip jau minėta, nuteistojo nuomone, specialisto K. Saržicko išvada yra dviprasmiška ir neaiški, nekonkreti. Kaip antai, specialistas savo išvadoje nurodo, kad pateiktų tyrimui prekių pakuočių apipavidalinimas ir/arba turinys neatitinka teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamiems reikalavimams. Skunde pažymima, kad ikiteisminiam tyrimui buvo pateiktos dviejų rūšių prekės (tai šampūnas ir vandens minkštiklis). Iš specialisto išvados, kurioje naudojami žodžiai ir/arba, taip ir liko neaišku kuri prekė neatitinka teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamiems reikalavimams pagal apipavidalinimą, o kuri pagal turinį. Nuteistasis nurodo ir tai, kad iš specialisto išvados Nr. N.221A.LIT.07-01 aprašomosios dalies galima suprasti, kad tyrimui pateikto šampūno pakuotės, jos apipavidalinimo ir prekių ženklo netyrė, o apsiribojo tik tyrimui pateikto šampūno pavyzdžių persiuntimu Jungtinės Karalystės „Procter&Gamble Technical Centres Limited“ šampūno devynių buteliukų turinio cheminei analizei atlikti. Tuo tarpu gauti cheminės analizės rezultatai, nuteistojo G. L. nuomone, negali būti pripažinti tinkamu įrodymu, todėl pagal BPK 84-90 straipsnio nuostatas negali būti vertinama nei kaip eksperto, nei kaip specialisto išvada. Jeigu, tai būtų kaip eksperto išvada, tuomet ekspertizę atliekantis asmuo turi būti įrašytas į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą (BPK 84 straipsnio). Jeigu, tai specialistas, jis turi turėti specialių žinių, įgūdžių, bei būti asmeniu kuriam ikiteisminis tyrimas turi pavesti atlikti minėtą tyrimą, bei turi būti įspėtas apie baudžiamąją atsakomybę už žinomai melagingų išvadų davimą. Pasirašęs cheminės analizės išvadas asmenys neatitiko nei vieno iš minėtų BPK nurodytų kriterijų, todėl jų išvados šioje byloje yra niekinės ir teismo negalėjo būti vertinamos kaip jo, G. L., kaltės įrodymu.

24115.21.Nors teismui buvo pateiktas vaizdo įrašas apie tai, kad Rytų ir Vakarų rinkai gaminami produktai yra skirtingos konsistencijos, neabejotinai turi skirtumus ir gali įtakoti gamintojo gaminių turinio skirtumais, tačiau šios aplinkybės teismas nevertino ir nepaminėjo. Pateiktame vaizdo įraše yra 2013 m. rugpjūčio 25 d. parodyta laida „Savaitė. Visuomenės aktulijų laida“, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius dr. J. M. oficialiai pripažino ir patvirtino, kad to paties ženklo produktai, gaminami to paties gamintojo, skirti vakarų rinkai bei skirti rytų (įskaitant Lietuvą) rinkai, nėra tapatūs savo kokybe bei sudėtimi. Aplinkybę, kad to paties ženklo produktai, gaminami to paties gamintojo, skirti vakarų ir rytų rinkai, savo kokybe bei sudėtimi nėra tapatūs, teisme patvirtino ir UAB „Areta“ laboratorijos atstovė M. P.. Šampūno cheminės analizės rezultatų negalima vertinti kaip prekių ženklų specialisto K. Saržicko išvadą, nes jis neatliko turinio tyrimą, bei kaip specialistas neturi reikiamos kvalifikacijos bei kompetencijos pasisakyti dėl prekių turinio, ką patvirtino ir jis pats teisme duodamus paaiškinimus. Nuteistojo nuomone, šio specialisto bet kokie jo paaiškinimai dėl šampūno (o taip pat ir dėl vandens minkštiklio „Calgon“) turinio neturi jokios įrodomosios galios.

24215.22.Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame kodekse numatytais proceso veiksmais. Nuteistojo G. L. nuomone, teismas negalėjo neabejotinai teigti, kad šampūnas, kurį 2007 m. sausio 15 d. UAB „R“ pardavė bendrovei „J“, o pastaroji bendrovei „I“ yra falsifikuotos. Specialisto išvadoje Nr. N.221A.LIT.07-01 dėl vandens minkštiklio „Calgon“ nurodyta, kad atlikus pirminę tyrimui pateiktų objektų apžiūrą nustatyta, kad prekių pakuotės (pažymėtos Nyderlandų įmonei RECKITT BENCKISER NV priklausančiais prekių ženklais), neatitinka originalioms prekėms keliamų pakuotės kokybės, techninių reikalavimų, žymėjimo ypatybių. Spausdinimo skiriamoji geba, spalvų gama neatitinka originalių prekių pakuotėms keliamų reikalavimų. Nuteistojo nuomone, tokie specialisto teiginiai yra labai nekonkretūs, abstraktūs ir iš jų visiškai neaiškų, kokiems reikalavimams natitinka prekės pakuotė ir kokie tie reikalavimai apskritai yra. Specialisto įvardinti tik du neatitikimai, tai spausdinimo skiriamoji geba ir spalvų gama. Pasak nuteistojo G. L., ir šie neatitikimai nėra aiškūs, jie nekonkretizuoti, nedetalizuoti, nemotyvuoti, t. y. neatskleisti, todėl neįtikina, kad apskritai yra neatitikimų. Iš specialisto K. Saržicko duotų paaiškinimų teisme galima suprasti tik tai, kad prekių gamintojai yra nustatę prekių pakuotėms tik išrinktam specialistų ratui žinomus ir prieinamus reikalavimus ir tik specialistams žinomiems reikalavimams neatitinka tyrimui pateikto vandens minkštiklio „Calgon“ pakuotės spausdinimo skiriamoji geba ir spalvų gama. Kitų neatitikimų nenurodyta.

24315.23.Dėl vandens minkštiklio „Calgon“ pavyzdžių išsiuntimo techninei ir cheminei pakuočių turinio analizei atlikti tretiesiems asmenims (į Lenkijos įmonę Reckitt Benckiser (Poland) SA M. W.) skunde pažymima, kad iš trečiojo asmens gauti tyrimo rezultatai negali būti pripažinti tinkamu įrodymu. Pagal BPK 84-90 straipsnio nuostatas, tai negali būti vertinama nei kaip eksperto, nei kaip specialisto išvada. Jeigu, tai būtų kaip eksperto išvada, tuomet ekspertizę atliekantis asmuo turi būti įrašytas į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą (BPK 84 straipsnio). Jeigu, tai specialistas, jis turi turėti specialių žinių, įgūdžių, bei būti asmeniu kuriam teismas ar ikiteisminis tyrimas turi pavesti atlikti minėtą tyrimą, bei turi būti įspėtas apie baudžiamąją atsakomybę už žinomai melagingų išvadų davimą. Pasirašęs tyrimo išvadas asmuo M. W. neatitiko nei vieno iš paminėtų BPK nurodytų kriterijų, todėl jo išvados, pasak nuteistojo G. L., šioje byloje yra niekinės. Be to, byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad techninę ekspertizę pasirašė būtent M. W., šis raštas gautas iš užsienio valstybės (Lenkijos) ir nėra legalizuotas Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka. Nuteistasis nurodo ir tai, kad M. W. pateiktame techninės ekspertizės dokumente yra nurodytos nesuprantamos aplinkybės, kurios kelia dideles abejones, ar buvo tirti tie patys iš Lietuvos pateikti pavyzdžiai. Specialistui K. Saržickui tyrimui buvo pateikta 10 dėžučių „Calgon“, kurias jis persiuntė M. W.. Tuo tarpu M. W. pasirašytoje ekspertizėje nurodoma, kad buvo tirtos 11 „Calgon“ dėžučių ir visos 11 (o ne 10) dėžučių pavyzdžiai nėra originalūs. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame kodekse numatytais proceso veiksmais. Nuteistojo G. L. nuomone, esant tokiai situacijai nėra įrodymų, kad vandens minkštiklis „Calgon“, kurį 2006 m. spalio 24 d. UAB „R“ pardavė bendrovei „G“, o pastaroji pardavė bendrovei „I“ (26 400 dėžučių), bei vandens minkštiklis „Calgon“, kurį 2007 m. sausio 23 d. „R“ pardavė bendrovei „J“, o pastaroji ketino parduoti bendrovei „I“ (16 800 dėž.), yra falsifikuotas. Iš nurodytų aplinkybių bei faktų, nuteistasis G. L. daro išvadą, kad prekių ženklų specialisto K. Saržicko išvada, kuria buvo tiriamas tik UAB „I“ parduotas šampūnas ir vandens minkštiklis, yra niekinė ir negali būti vertinama kaip patikimas įrodymas.

24415.24.Kitas įrodymas, kuriuo teismas grindžia jo, G. L., kaltinimą, kad vandens minkštiklis, kurį 2007 m. gegužės 30 d. UAB „B“ bandė parduoti Lenkijos įmonei „K. T. K.“ 25.600 vnt. dėžučių vandens minkštiklio „Calgon“ (už 29.184 eurus = 100.766,52 Lt) buvo falsifikuotas, yra specialisto K. Saržicko pateikta kita 2010 m. lapkričio 30 d. išvada Nr. 100100LT-01 (t. 19, b.l. 60-66). Ir ši specialisto išvada nuteistajam G. L.

245kelia dideles abejones, ar tyrimui pateiktos vandens minkštiklio „Calgon“ 6 dėžutės buvo tinkamai tirtos. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo tyrėjos užduotis atlikti šių objektų tyrimą surašyta 2007 m. birželio 7 d. Ši užduotis specialistui išsiųsta 2007 m. birželio 8 d., o specialisto gauta 2007 m. birželio 11 d. Visi veiksmai atlikti 2007 m. birželio mėnesį. Tuo tarpu specialisto išvada Nr. 100100LT-01 surašyta tik 2010 m. lapkričio 30 d., t.y. praėjus daugiau nei 3 metams ir 5 mėnesiems, ir pateiktas ikiteisminiam tyrimui 2010 m. gruodžio 2 d. raštu, nurodant, kad tai atsakymas į 2007 m. birželio 8 d. raštą. Specialistas šioje išvadoje nurodo, kad dėl techninės tyrimui pateiktų objektų, pažymėtų RECKITT BENCKISER NV priklausančiais prekių ženklais, analizės buvo kreiptąsi į RECKITT BENCKISER NV fabriką, esantį Lenkijoje ir tyrimo objektai specialiam tyrimui buvo perduoti fabriko kokybės skyriaus atstovams, kurie patvirtino specialisto išvadą, kad prekės nėra originalios RECKITT BENCKISER NV prekės, prekių ženklai, žymėjimas, dizainas, turinys ir pakuotės neatitinka teisėtai gaminamiems produktams keliamų reikalavimų, bei prekės yra pažymėtos įmonei RECKITT BENCKISER NV priklausančiais prekių ženklais be įmonės leidimo. Skunde nurodoma, kad nors specialistas teigia, kad dėl techninės analizės gautus „Calgon“ pavyzdžius (6 dėžutes) siuntė į Lenkiją, tačiau iš ten gautų tyrimo išvadų nepridėjo ir byloje jų nėra. Nuteistojo G. L. nuomone, specialisto teiginiai, kad jo išvadą patvirtino RECKITT BENCKISER NV fabriko, esančio Lenkijoje, atstovai, nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais. O specialisto išvada Nr. 100100LT-01 yra nepakankamai argumentuota ir neaiški. Nuteistajam visiškai neaišku kurias aplinkybes ištyrė asmeniškai K. Saržickas, o kurias Lenkijoje esančios gamyklos atstovai.

24615.25.Nuteistajam G. L. neaišku ir tai, pagal kokius požymius K. Saržickas nusprendė, kad tyrimui pateiktus „Calgon“ pavyzdžius reikia tirti lyginant juos būtent su Lenkijoje esančios gamyklos nustatytais reikalavimais. Aplinkybė, kad ant gaminio užrašai buvo padaryti lenkų kalba, pasak nuteistojo, dar nereiškia, kad ši prekė buvo gaminama Lenkijos gamykloje. Juk ant šampūnų pakuotės užrašai taip pat lenkų kalba, tačiau turinio tyrimui pavyzdžiai buvo siunčiami į Jungtinę Karalystę, o lyginama buvo su gaminiu, pagamintu Prancūzijoje. Išvadoje nepagrįsta jokiais argumentais kuri įmonė pagal ant tyrimui pateiktų prekių pakuočių nurodytus BAR kodus ir prekių numerius turėjo būti tokios produkcijos gamintoja. Tik gavus iš specialisto tokius duomenis, nuteistojo nuomone, būtų galima įstatymu nustatyta tvarka ištirti ar areštuotas vandens minkštiklis yra falsifikatas ar brokuotas gaminys, bei kitas tyrimui būtinas aplinkybes. Be to, išvadoje tirtas vandens minkštiklis neįvardintas individualiais požymiais, todėl neaišku, ar tai atitinka BPK 90 straipsnio nustatytus reikalavimus specialisto išvadai. Specialisto išvadoje, pasirašytoje 2010 m. lapkričio 30 d., nurodyta, kad specialistas K. Saržickas turi 2,5 metų darbo stažą, tuo tarpu specialisto išvadoje, pasirašytoje 2007 m. spalio 12 d., daugiau nei prieš tris metus, irgi nurodytas darbo stažas 2,5 metų.

24715.26.Nuteistojo G. L. nuomone, visos šios faktinės aplinkybės, t. y. daugiau nei tris su pusę metų neva trukęs pakuočių tyrimas; išvados teiginius grindžiant neva iš Lenkijos įmonės gautais tyrimais, bet nepridedant iš tos įmonės gautų išvadų; išvadoje nurodant netikslų Lenkijos įmonės pavadinimą (nurodoma RECKITT BENCKISER NV, kai tai yra kompanijos reziduojančios Olandijoje oficialus pavadinimas, o Lenkijoje esanti gamykla ankstesnėje išvadoje įvardinta kaip RECKITT BENCKISER (Poland) SA); nenurodant kas Lenkijos įmonėje atliko tyrimą (nenurodytas konkretus asmuo, kuris neva atliko tyrimą ir pasirašė tyrimo rezultatus), kas yra nebūdinga teikiant specialisto ar eksperto išvadas; išvados tekste naudojant ankstesnėje išvadoje vartotas sąvokas, teiginius, nors tyrimui buvo pateiktos ne tapačios prekės. Iš prie šios 2010 m. lapkričio 30 d. išvados Nr. 100100LT-01 pridėtų vandens minkštikliu „Calgon“ nuotraukų ir prie 2007 m. spalio 12 d. išvados Nr. N.221 A.LIT.07-01 pridėtos vandens minkštiklio „Calgon“ nuotraukos akivaizdiai matosi, kad šių prekių pakuotės yra skirtingos.

24815.27.Iš aukščiau nurodytų aplinkybių bei faktų nuteistasis G. L. daro išvada, kad prekės ženklų specialisto K. Saržicko išvados Nr. N.221A.LIT,07-01 ir Nr. 100100LT-01 yra niekinės ir negali būti vertinamos kaip patikimi įrodymai teigti, kad keturiose iš penkių verslo operacijose buvo prekiaujama falsifikuotomis prekėmis, t. y. šampūnu „Head&Shoulders“, kurį 2007 m. sausio 15 d. UAB „R“ pardavė bendrovei „J“, o pastaroji bendrovei „I“; vandens minkštikliu „Calgon“, kurį 2006 m. spalio 24 d. UAB „R“ pardavė bendrovei „G“, o pastaroji pardavė bendrovei „I“ (26 400 dėžučių); vandens minkštikliu „Calgon“, kurį 2007 m. sausio 23 d. „R“ pardavė bendrovei „J“, o pastaroji ketino parduoti bendrovei „I“ (16 800 dėž.); ir vandens minkštikliu „Calgon“, kurį 2007 m. gegužės 30 d. UAB „B“ pardavė Lenkijos įmonei „K. T. K.“ (25.600 vnt. dėžučių).

24915.28.Skunde pažymima, kad penktoji verslo operacija, kurios metu UAB „B“ 2006 m. rugpjūčio 30 d. pardavė bendrovei „Ri“ 31.992 vnt. (200 ml. talpos buteliukus) šampūno „Head&Shoulders“ (už 141.564,60 Lt), šis šampūnas apskritai nebuvo pateiktas tirti, nei specialistui K. Saržickui, nei kuriam nors kitam specialistui. Šis šampūnas, aiškinantis, ar jis galėjo būti falsifikuota prekė, baudžiamojo įstatymo nustatyta tvarka visiškai nebuvo tirtas, nes atliekant ikiteisminį tyrimą šis šampūnas nebuvo apžiūrėtas, aprašytas, nenurodyti jo indvidualus požymiai, kaip tai numato BPK 207 straipsnio Nuteistojo nuomone, šis šampūnas, kaip daiktinis įrodymas, taip pat turėjo būti ištirtas ir tokį tyrimą turėjo atlikti (reikiamą kvalifikaciją turintis) specialistas pagal raštišką teismo ar ikiteisminio tyrimo duotą užduotį (BPK 92 straipsnio 2 dalis; 205 straipsnio 3 dalis), tačiau šioje byloje tai nebuvo padaryta.

25015.29.Skunde pažymima dar ir tai, jog negalima teigti, kad šampūnas, kurį 2006 m. rugpjūčio 30 d. UAB „B“ pardavė bendrovei „Ri“ 31.992 vnt. (200 ml. talpos buteliukus) yra tapatus šampūnams, kuriuo buvo prekiaujama vėliau, t. y., kuris buvo parduotas UAB „R“ į „J“, o iš „J“ toliau UAB „I“. Kadangi, pasak nuteistojo, šis šampūnas buvo įsigytas 2006 m. balandžio – liepos mėnesiais iš „L“, o kitas šampūnas – įsigytas iš UAB „Z“, sandoris vyko beveik po pusės metų. Galėjo būti visai kitoks šampūnas, kito gamintojo bei iš kitos prekių partijos. Sulyginti barkodus ir prekių numerius, nėra galimybės, nes jų niekas nefiksavo, o prekė jau sunaikinta. Šį šampūną sunaikino UAB „R“ vykdydama Taikos sutartį su „Procter&Gemble“, todėl ištirti šį šampūną, kaip to reikalauja baudžiamasis įstatymas, šiuo metu nebėra galimybės, o anksčiau tai irgi nebuvo padaryta. Nėra šampūno, dėl kurio jis, G. L., yra nuteistas, todėl, jo nuomone, nėra nusikaltimo dalyko, t. y. vieno iš nusikaltimo sudėties elementų.

25115.30.Skunde dėstomi argumentai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 204 straipsnio 1 dalyje. Nurodoma, kad santykiai dėl intelektinės nuosavybės, kurie gali būti turtiniai ir asmeniniai neturtiniai bei susiklostantys tarp nepavaldžių vienas kitam asmenų, priskirtini prie civilinių teisinių santykių (CK 1.1. straipsnio 1 dalis, 1.111 straipsnis), iš to seka, kad intelektinės nuosavybės teisė patenka į civilinės teisės sritį. Dalis intelektinės nuosavybės teisės objektų, neturi tiesiogiai išreikšto „intelekto rezultato“ elemento. Pramonės nuosavybės objektas, reiškia tam tikrą informaciją, ypač vartotojams, apie prekę ir paslaugą esančią rinkoje. Apsauga nukreipta prieš neteisėtą tokio žymėjimo naudojimą, klaidinantį vartotoją ir prieš klaidinančią praktiką rinkoje iš esmės. BK 204 straipsnio formuluotė abstrakti, todėl kyla problemų dėl nusikalstamos veikos požymių interpretavimo. Teismų praktika taip pat nėra pakankamai išplėtota, šios kategorijos bylose, todėl neišspręstos esamos BK 204 straipsnio taikymo ir aiškinimo problemos. Dispozicijoje nurodyti sudėties požymiai „didelis kiekis“ ir „didelė žala“ teismų praktikoje taikomi pakankamai formaliai, jų reikšmė nėra išaiškinta, nėra aiškus santykis su tarptautinėse sutartyse naudojama sąvoką „komercinis mastas“, kuris rodo veikos pavojingumą, gali rodyti neteisėtos veiklos mastą. Nesant aiškios, nedviprasmiškai suvokiamos baudžiamojo įstatymo normos, bei esant tokio turinio kaltinamajam aktui ir apkaltinamajam nuosprendžiui, iš kurio šioje byloje išvestinai suformuojami kaltinimai pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, suponuoja nuomonę, kad į bylos faktines aplinkybes reikia žvelgti per objektyvias laikmečio komercinės – ūkinės veiklos realijas. Riba kuomet reikia taikyti atsakomybę pagal BK 204 straipsnį, ar Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 21427 straipsnį, ar atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymą (toliau – PŽĮ) prasme, yra neaiški veikos kriminalizavimo prasme. Šiuo atveju yra akivaizdžių pavyzdžių, kada nepagrįstas veikos kriminalizavimas jo, G. L., atžvigiu gali sukelti labai sunkias teisines pasekmes, t. y. realią kriminalinę bausmę. Todėl, siekiant šioje byloje nustatyti objektyvią tiesą būtina remtis loginiu ir sisteminiu analizės metodais atskleidžiačiais svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimą. Baudžiamajai teisei reikšminga utilitarinė (ekonominė) ir darbo (prigimtinių teisių) teorijos, kadangi šių teorijų nuostatų pagrindu sugebama nustatyti, kokiu mastu galimi kriminalizuoti intelektinės nuosavybės pažeidimai ir į ką nukreipta intelektinės nuosavybės apsauga baudžiamuoju lygmeniu. BK 204 straipsnio pagrindinė vertybė yra ekonomika ir verslo tvarka, o ne intelektinė nuosavybė. Europos Sąjungos teisės aktai, tame tarpe ir pagrindinis tarptautinis teisės aktas TRIPS, reglamentuojantis intelektinės nuosavybės teisių objektų apsaugą, baudžiamuoju lygmeniu bei įtakojantis BK 204 straipsnio turinį, grindžiamas utilitarinės teorijos nuostatomis, t. y. kad intelektinės nuosavybės teisės, susijusios su komercija, yra pozityviosios, o pačios apsaugos tikslas visuotinė socialinė nauda, viešasis interesas. Intelektinės nuosavybės apsauga privalo būti, bet negalima jos traktuoti neadekvačiai griežtai, be jokių aiškų ir suprantamų rinkos dalyviams atribojimų, kadangi tai gali turėti neigiamų pasekmių pačiam intelektinės nuosavybės teise saugomų naujų objektų sukūrimui ir apsaugai. Todėl, neabejotinai aišku, kad intelektinės nuosavybės apsaugos sistema, turi apsaugoti visus intelektinės nuosavybės objektų rinkos dalyvius, t. y. šiuo atveju verslo srities atstovams kaltinimai pateikiami nesant aiškių prekių ženklų atribojimo kriterijų, specialisto išvadomis, kurios remiasi tik specialistui prieinamais prekių ženklų pažymėjimą reglamentuojančiais dokumentais, bei nuosprendis grindžiamos išvadomis asmenų kuriems ikiteisminis tyrimas tiesiogiai neformulavo klausimų, o specialistas kuriam buvo suformuluoti klausimai dėl dalies jų pasisako, jog neturi pakankamos kompetencijos atsakyti į užduotus klausimus, bei apklausiamas teismo posėdyje teigia, kad atskirti šioje byloje tirtas prekes nuo originalių, be specialių žinių, neįmanoma.

25215.31.BK 204 straipsnio nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, t. y. padariniai – žala yra susiję su visomis alternatyviomis šioje sudėtyje numatytomis pavojingomis veikomis. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A- 57/2010, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-418/2012). Atsižvelgiant į tai, iš BK 204 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos konstrukcijos matosi, kad šio nusikaltimo sudėtis apima ne tik pačią veiką, pasireiškiančią keliais alternatyviais būdais, bet ir šios veikos (veikų) sukeltas pasekmes. Todėl straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai – dėl nusikaltimo atsiradusi didelė žala – yra būtinas šio nusikaltimo požymis. Teismų praktikoje turtinės žalos nustatymui taikomi kriterijai – pagal prekių kainą arba pagal tokio pobūdžio originalių prekių kainą. Mažiausia originalios prekės kaina yra lygi prekės ženklo savininkui padaromai žalai. Kokia yra mažiausia originalio prekės šampūno„Head&Shoulders“, tiek minkštiklio „Calgon“ kaina, byloje duomenų iš prekės gamintojų nėra. Hipotetiškai vadovaujamasi tik kainomis, kurios yra Lietuvos Respublikos prekybos tinkluose, bet ne originalaus gamintojo kaina, nuteistojo nuomone, žala kaip būtinas nusikalstamos veikos požymis šioje byloje iš viso nėra nustatyta. Skunde nurodoma, kad klastotų ir originalių prekių didelis kainų skirtumas, atsižvelgiant į klastočių savikainą, galėtų būti vienas iš kriterijų inkriminuojant nusikalstamą veiką. Tačiau, tokiais atvejais, nėra uždirbama dėl svetimo prekės ženklo naudojimo, verslo tvarka pažeidžiama tik formaliai, nesukeliant esmingų padarinių. BK 204 straipsnio dispozicija yra blanketine, nes joje vartojama sąvoka „be leidimo“, kas atitinka „neteisėtumo“ sąvoką. Be to, siekiant atskleisti BK 204 straipsnį, baudžiamasis įstatymas kreipia į kitą teisės aktą, t. y. Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymą. BK 204 straipsnio redakcijoje nėra nurodoma, kokios išimtinės prekių ženklo savininko teisės turi būti pažeidžiamos įgyvendinant dispozicijoje nurodytas pavojingas veikas: žymėjimą, pateikimą realizuoti, pasinaudojimą ženklu. Dispozicijoje nurodoma, kad šios veikos padaromos be leidimo. TRIPS 14 išnašoje nurodoma, kad „prekės su suklastotu prekės ženklu“, tai reiškia tokias prekes, įskaitant įpakavimą, ant kurių be leidimo yra prekės ženklas, kuris yra identiškas prekės ženklui, užregistruotam ir galiojančiam tokių prekių atžvilgiu, arba kurio neįmanoma atskirti iš jo esminių požymių nuo tokio prekės ženklo, ir kuris dėl to pažeidžia aptariamojo prekės ženklo savininko teises pagal šalies, į kurią importuojamos prekės, įstatymą. Išskiriamos dvi atsakomybės sąlygos: pirma, prekė pažymėta svetimu prekės ženklu analogiškai BK 204 straipsniui, antra, prekės ženklo savininko teisių pažeidimas pagal šalies, į kurią importuojamos prekės, įstatymą.Siekiant taikyti BK 204 straipsnį būtina nustatyti Prekių ženklų įstatyme nurodytų prekių ženklų savininko išimtinių teisių pažeidimą, susijusį su prekėmis su suklastotu prekės ženklu. BK 204 straipsnio dalykas nėra identiškas klaidinančiai panašiam registruotam žymeniui, kurio neįmanoma atskirti iš esminių požymių, kadangi tai nėra tapačios sąvokos. Prekės ženklas sukeliantis klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu, gali tik nežymia dalimi atkartoti registruotą ženklą (raidžių išsidėstytą, vizualizaciją), todėl tampa akivaizdu, kad prekė yra neoriginali. G. L. nuomone, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas neatsižvelgė į šias paminėtas BK 204 straipsnio teorinius taikymo aspektus, todėl nepagrįstai jo veikas išvestinai kriminalizavo per BK 182 straipsnio 2 dalies ir 216 straipsnio nuostatas.

25315.32.Skunde dėstomi argumentai dėl nepagrįsto senaties termino netaikymo už veikas pagal BK 204 straipsnio l dalį. Nurodoma, kad teismas, neteisingai aiškindamas įstatymą, neteisėtai netaikė BK 95 straipsnio 1 dalies „b“ punkte (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) nurodyto penkerių metų senaties terminą už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 204 straipsnio 1 dalyje, terminą skaičiuojant nuo 2007 m. gegužės 30 dienos. Teismo motyvas, kad kai inkriminuotos dvi veikos, sudarančios idealiąją nusikaltimų sutaptį, darytina išvada, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl veikos, numatytos BK 204 straipsnio 1 dalyje, nėra pasibaigęs, nes idealiosios sutapties atveju dėl abiejų nusikaltimų senaties terminų veiksmas sutampa, o baigtis priklauso nuoto nusikaltimo, kuris yra pavojingesnis ir turi ilgesnį patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminą, yra neteisėtas, nes tokia nuostata nėra numatyta baudžiamajame įstatyme. Nuteistojo nuomone, teismas plečiamai išaiškino baudžiamąjį įstatymą. BK 95 straipsnio nustato konkrečius senaties terminus priklausomai nuo veikos pavojingumo ir nenumato senaties termino prailginimo, priklausančio nuo idealiosios nusikaltimų sutapties. Pagal jam, G. L., pareikštą kaltinimą visos jame nurodytos veikos padarytos iki 2007 m. gegužės 30 d., tai apkaltinamojo nuosprendžio penkerių metų senatis už jam inkriminuojamas veikas, numatytas BK 204 straipsnio 1 dalyje, pasibaigė 2012 m. gegužės 30 d. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo G. L. nuomone, priimdamas nuosprendį teismas privalėjo taikyti BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir nutraukti baudžiamąjį procesą dėl šių kaltinime nurodytų veikų: pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį dėl UAB „G“ vardu realizuoto UAB „I“ 26.400 vnt. falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“; pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį dėl UAB „J“ vardu realizuoto UAB „I“ 32.340 vnt. falsifikuoto šampūno „Head&Shoulders“; pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį dėl UAB „J“ vardu pateikto realizuoti UAB „I“ falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“ 16.800 vnt.; pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį dėl UAB „B“ vardu pateikto realizuoto UAB „Ri“ 26.400 vnt. falsifikuoto šampūno „Head&Shoulders“ 31.992 vnt; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį dėl UAB „B“ vardu pateikto realizuoti Lenkijos Respublikos įmonei „K. T. D. K.“ falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“ 25.600 vnt.

25415.33.Skunde dėstomi argumentai dėl kaltinimo nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo (BK 216 straipsnio 1 dalis). Nurodoma, kad nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo sampratoje išskirtini du pagrindiniai momentai, apibūdinantys šios nusikalstamos veikos esmę, tai – legalizuojant pinigus yra naudojamos pajamos, kurių šaltinis nusikaltimas (gautos nusikalstamu būdu), šiomis pajamomis yra disponuojama arba jomis atliekamos finansinės operacijos tam, kad jos būtų įteisintos, kaip gautos iš legalių šaltinių. Visos veikos, už kurias jis, G. L., yra nuteistas, taip pat ir už BK 216 straipsnio l dalį, gali būti padaromos tik tiesiogine tyčia. Teismas jo, G. L., tiesioginę tyčią grindžia viena klaidinga išvada, kad jis neva žinojo apie realizuojamų prekių – šampūno ir vandens minkštikli, netikrumą bei jų falsifikavimą. Nuteistojo nuomone, iš byloje nustatyto faktinių aplinkybių viseto galima teigti, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios, o tuo pačiu ir nusikalstamos veikos numatytos BK 216 straipsnio 1 dalyje, už kurią jis nepagrįstai nuteistas.

25515.34.Skunde dėstomi argumentai dėl veikų tęstinumo. Skunde išdėstyta teorija apie tęstinę veiką. Nuteistojo G. L. nuomone, teismas, nustatęs, kad jis yra kaltas dėl nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje (5 epizodai), BK 204 straipsnio 1 dalyje (5 epizodai), BK 216 straipsnio 1 dalyje (3 epizodai), turėjo motyvuoti, kodėl nenustatė tęstinio nusikaltimo požymių.

25615.35.Skunde dėstomi argumentai dėl civilinių ieškinių. Nurodoma, kad teismas patenkino UAB „I“, Lenkijos Respublikos įmonės „K. T. D. K.“ ir UAB „R“ civilinius ieškinius dėl turtinės žalos ir iš kaltinamųjų, taip pat ir iš jo, G. L., solidariai priteisė turtinės žalos atlyginimo. Nuteistojo nuomone, teismas pažeidė BPK 109 straipsnio, 112 straipsnio ir 113 straipsnio nuostatas, nes šie ieškiniai byloje jam, kaip kaltinamajam, pareikšti nebuvo, o ieškovo UAB „Integruoja“ prašymas pripažinti jį ir kitus kaltinamuosius – fizinius asmenis, atsakovais, teismo nutartimi buvo atmestas, kaip pažeidžiantis BPK 112 straipsnio 1 dalies nuostatas (prašymas buvo pateiktas po įrodymų tyrimo pradžios).

25715.36.Skunde dėstomi argumentai dėl paskirtos jam, G. L., bausmės. Nurodoma, kad šioje byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas 2007 m. sausio 26 d., nuo 2007 m. gegužės 30 d. iki 2007 m. birželio 28 d., jis, G. L., buvo suimtas, o vėliau jam buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, o dar vėliau palikta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Pranešimas apie įtarimą jam buvo įteiktas 2007 m. birželio 1 d. Kaltinamasis aktas byloje buvo surašytas 2011 m. birželio 9 d. O nuosprendis buvo paskelbtas tik 2016 m. gegužės 18 d., t. y. praėjus daugiau nei devyniems metams nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, nurodė, kad kaltinamiesiems turi būti paskirta baudžiamųjų įstatymų sankcijose numatyta bausmė laisvės atėmimas, nes jie padarė sunkius nusikaltimus veikdami organizuotoje grupėje, o jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Tuo pačiu teismas nurodė, kad skiriant bausmes būtina atsižvelgti į ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme ilgą trukmę, dėl to buvo varžomos kaltinamųjų teisės. Ir teismas tai pripažino aplinkybe, suteikiančia teismui teisę švelninti bausmę, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė ir bausmės nesušvelnino. Nuteistojo G. L. nuomone, parenkant bausmes teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo iki nuosprendžio priėmimo praėjo beveik dešimt metų, kas taip pat turi reikšmės sprendžiant ar jo, t. y. kaltinamojo G. L., atžvilgiu turėjo būti parenkama reali laisvės atėmimo bausmė. Be to, ilgas baudžiamosios bylos nagrinėjimo tarpas taip pat turi reikšmės parenkant bausmės rūšį ir dydį. Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutartyje, priimtoje 2010 m. sausio 12 d., nurodė, kad nepagrįstai ilgai užsitęsęs bylos procesas vertinamas kaip Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos kaltinamojo teisės į įmanomai trumpiausią bylos procesą pažeidimas. Pažymėtina, kad EŽTT jurisprudencijoje konstatuota, jog tais atvejais, kai pripažįstama, kad byloje nepateisinami procesiniai delsimai, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgos proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems. Šioje byloje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas 2007 metais, 2011 m. perdavus baudžiamąją bylą į teismą, byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama iki 2016 m. gegužės 18 d. Bylos nagrinėjimas teisme buvo užtrukęs ne dėl jo, G. L., kaltės. Be to, teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad jam buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas.

25815.37.Nuteistojo nuomone, vertinant bausmių klausimą ir tai, kad jis, G. L., yra pripažintas kaltu už sunkaus nusikaltimo padarymą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą yra numatyta laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus bei į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas turėjo svarstyti BK 54 straipsnio 3 dalyje taikymo pagrįstumą. Teismas galėjo atsižvelgti į tai, kad jis anksčiau neteistas, dirba, yra tinkamai socialiai integruotas į visuomenę ir BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir nepasiektų keliamų tikslų. Nuteistojo nuomone, visi bausmės tikslai butų pasiekti ir netaikant jam realios laisvės atėmimo bausmės. Teismas galėjo jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, paskiriant švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą, t. y. paskirti bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

25915.38.Įstatymo leidėjo priimtu 2015 m. kovo 19 d. įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015 m. kovo 24 d., BK 75 straipsnio 1 dalies nuostata pakeista, nurodant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne? daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo institute humaniškumo principo reikalavimai derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- P-549/2007). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Spręsdamas ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Skunde nuteistasis G. L. nurodo, kad teismas, paskirdamas jam realią 3 m. ir 8 mėn. laisvės atėmimo bausmę, net neaptarė BK 75 straipsnio nustatytų bausmės vykdymo atidėjimo galimybių. Teismas visiškai nevertino ir to fakto, jog beveik dešimt metų, kai prasidėjo tyrimas šioje byloje, iki dabar jis, G. L., nėra padaręs nieko neteisėto, kas rodytų jo pavojingumą visuomenei ir pagrįstų realaus laivės atėmimo taikymo būtinybę. Visą ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo laikotarpį jis dirbo, rūpinosi šeima, yra teigiamai socialiai integruotas visuomenės narys. Nuteistasis G. L. nurodo ir tai, kad jis turi labai rimtų sveikatos problemų (2-os grupės invalidas), yra solidaus amžiaus, neteistas ir neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo G. L. nuomone, jo atžvilgiu netaikydamas BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėdamas bausmės vykdymo teismas ignoravo bausmės vykdymo humaniškumo principo reikalavimus, kuris šiuo atveju turėjo būti derinamas ir su teisingumo principu.

26015.39.Nuteistasis G. L. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kurioje jis yra pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „G“ vardu realizuoto UAB „I“ 26.400 vnt. falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“); pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „J“ vardu realizuoto UAB „I“ 32.340 vnt. falsifikuoto šampūno „Head&Shoulders“); pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „J“ vardu pateikto realizuoti UAB „I“ falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“ 16.800 vnt.); pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „B“ vardu pateikto realizuoto UAB „Ri“ 26.400 vnt. falsifikuoto šampūno „Head&Shoulders“ 31.992 vnt); pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „B“ vardu pateikto realizuoti Lenkijos Respublikos įmonei „K. T. D. K.“ falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“ 25.600 vnt.), panaikinti ir baudžiamąją bylą šioje dalyje prieš jį nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui arba nauju nuosprendžiu jį išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

26115.40.G. L. prašo teismo nuosprendžio dalį, kurioje jis yra pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „I“ didelės vertės turto 158.252,16 Lt įgijimo apgaule, per UAB „G“ realizavus 26.400 vnt. falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“); pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (dėl iš UAB „I“ per UAB „G“ gautų 158.252,16 Lt legalizavimo UAB „R“); pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „I“ didelės vertės turto – 391.533,91 Lt įgijimo apgaule, per UAB „J“ realizavus 32.340 vnt. falsifikuoto šampūno „Head&Shoulders“); pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (dėl iš UAB „I“ per UAB „J“ gautų 391.533,91Lt legalizavimo UAB „R“); pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti UAB „I“ priklausantį didelės vertės turtą – 100.705,92 Lt, per UAB „J“ pateiktus realizuoti UAB „I“ 16.800 vnt. falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“); pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „R“ didelės vertės turto 141.564,6 Lt įgijimo apgaule, per UAB „B“ realizavus 31.992 vnt. falsifikuoto šampūno „Head&Shoulders“); pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl Lenkijos įmonės „K. T. D. K.“ didelės vertės turto – 29.184 Eur (100.766,52 Lt) įgijimo apgaule, per UAB „B“ realizavus 25.600 vnt. falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“); pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamu sukčiavimo būdu gautų „B“ lėšų legalizavimo nuslepiant pinigus UAB „D“ sąskaitoje), panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

26215.41.G. L. prašo teismo nuosprendžio dalį, kurioje jo atžvilgiu yra patenkinti UAB „I“ 300.945,28 Lt dydžio, Lenkijos Respublikos įmonės „K. T. D. K.“ 29.184 Eur dydžio ir UAB „R“ 62.797,50 Lt dydžio civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos išieškojimo, panaikinti.

26316. Nuteistasis V. Č. apeliaciniame skunde nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutinka. Jo nuomone, nuosprendžio dalis, kurioje jis yra pripažintas kaltu ir nuteistas, yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas. Teismas neteisingai nustatė bylos aplinkybes, taip pat neteisingai įvertino ir jo teisme duotus parodymus.

26416.1.Nuteistasis V. Č. apeliaciniame skunde nurodo, kad neįrodyta, jog jis veikė tiesiogine tyčia, taip pat neįrodyta, kad jam buvo žinoma apie tai, kad prekės, kuriomis prekiavo UAB „B“, buvo suklastotos, be to, ši aplinkybė net ir nebuvo nagrinėjama. Nuteistojo nuomone, teismas nepagrįstai kriminalizavo nekilnojamo turto, adresu Sugiharos g. 7, Vilnius, sandorį tarp UAB „B“ ir UAB „D“. Skunde nurodoma, kad teismas konstatavo, jog kaltinamieji D. P., G. L., D. P., A. S. ir jis, V. Č., siekdami nuslėpti ir įteisinti pinigus, žinomai gautus nusikalstamu būdu, atlikome su jais finansines operacijas bei naudojome juos ūkinėje – komercinėje veikloje. Nuteistojo V. Č. nuomone, teismas, neindividualizavo kiekvieno kaltinamojo (nuteistojo) veiksmus, tuo tarpu ir jo, nes jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Jis, V. Č., pinigų, gautų iš UAB „B“ ūkinėje veikloje nenaudojo ir neatliko nė vienos finansinės operacijos. Nuosprendyje nurodyta, jog byloje nustatyta, kad kaltinamieji atliko veiksmus, sudarančius BK 216 straipsnio l dalies sudėtį, t. y. atliko finansines operacijas, pinigus grynino, dalį palikdavo ir naudojo juos UAB „G“, UAB „J“, UAB „R“ veikloje. Nuteistojo V. Č. nuomone, teismas taip pat individualizavo kiekvieno kaltinamojo (nuteistojo) veiksmus, nors jis nieko bendro su minėtomis bendrovėmis neturėjo, jokių prekių nepardavinėjo, jokių pinigų už jas negavo. Be to, nuosprendyje nurodyta, kad D. P., G. L., D. P., A. S. ir jis,V. Č., veikė tiesiogine tyčia. Nuteistojo nuomone, teismas neišskyrė jo iš kitų kaltinamųjų (nuteistųjų) ir teigė, kad kaltinamieji (nuteistieji) sukčiaudami ir realizuodami falsifikuotas prekes veikė tiesiogine tyčia, todėl jiems žinoma, kad piniginės lėšos gautos nusikalstamu būdu. Nuteistasis V. Č. atkreipia dėmesį į tai, kad jis nebuvo kaltinamas sukčiavimu ar falsifikuotų prekių realizavimu. Teisme net nebuvo dėl jo nagrinėjamos aplinkybės dėl sukčiavimo, falsifikuotų priekių realizavimo ar žinojimo, kad UAB „B“ prekiauja suklastotomis prekėmis, todėl, nuteistojo nuomone, teismas neteisėtai ir neteisingai nustatė, kad jis veikė tiesiogine tyčia.

26516.2.Nuteistasis V. Č. nurodo, kad teismas nepagrįstai valstybinio kaltintojo prielaidas vertino kaip įrodymus ir pažeidė logiškumo principą. Jis, V. Č., savo baigiamojoje kalboje išdėstė visus faktus. Tai, kad preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis buvo pasirašyta gerokai anksčiau (teisme įrodyta 2007 m. gegužės 22 d.), praėjus trims dienoms po to, kai tokia sutartis buvo pasirašyta tarp UAB „U“ ir UAB „B“, o įmonė „DK D. K.“ bylos duomenimis pinigines lėšas (29 184 eurus) pervedė 2007 m. gegužės 30 d. Taigi valstybinio kaltintojo prielaida, kad ši sutartis buvo pasirašyta žinant, kad UAB „B“ disponuoja nusikalstamu būdu įgytais pinigais (29 184 eurais) yra nelogiška. Byloje nėra duomenų, kad 2007 m. gegužės 22 dieną (preliminarios sutarties pasirašymo dieną), jau buvo vedamos derybos su įmone „DK D. K.“ dėl produkcijos „Calgon“ pardavimo, todėl, nuteistojo V. Č. nuomone, prielaida, kad ši sutartis yra fiktyvi ir pasirašyta tam, jog legalizuoti iš įmonės „DK D. K.“ gautus pinigus už prekes (29 184 eur) yra nelogiška. Nuteistasis nurodo ir tai, kad jis savo baigiamojoje kalboje paaiškino, jog šį realų nekilnojamojo turto sandorį valstybinis kaltintojas įvairiausiais būdais bando pritempti prie nusikalstamos veiklos. Taip pat baigiamojoje kalboje jis nurodė ir daugiau daugiau neatitikimų bei nelogiškumų. Teismas nurodo, kad UAB „B“ neva iš nusikalstamos veikos ir įmonė „DK D. K.“ gavo 29 184eur (100 766,52Lt), tačiau į UAB „D“ sąskaitą pervedė 155 000 Lt. Nuteistojo nuomone, ši aplinkybė įrodo, kad sutartis buvo daroma ne tam, kad nuslėpti 29 184 Eur, o tam, kad įsigyti nekilnojamą turtą, adresu Sugiharos g. 7, Vilnius. Teismas į jo argumentus neatsižvelgė, o palaikė valstybinio kaltintojo poziciją.

26616.3.Nuosprendyje nurodyti duomenys, kad 2007 m. gegužės 18 d. teismui UAB „U“ pateikė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį dėl žemės skylpo ir sargo namelio Sugiharos g. 7, Vilniuje už 16 520 000 Lt. Pardavėjas įsipareigojo sumokėti 15 proc. dydžio baudą už savo įsipareigojimų nevykdymą. UAB „U“ generalinis direktorius Numavičius paaiškino, kad atsirado pirkėjas, pasiūlęs ženkliai didsnę sumą už šį nekilnojamą turtą, todėl jis atsisakė parduoti sklypą UAB „B“ ir 2007 m. gegužės 29 d.sumokėjo 2 778 000Lt į UAB „B“ sąskaitą, nurodant „Grąžinamas avansas ir bauda už įsipareigojimų nevykdymą“. Nuosprendyje nurodyta ir tai, kad jau kitą dieną (2007 m. gegužės 30 d.) internetu UAB „B“ pervedė 155 000 Lt į UAB „D“ sąskaitą, nurodant „už įsipareigojimų nevykdymą“. Nuteistojo nuomone, teismas visiškai ignoravo faktą, kad UAB „B“ gavo 2 778 000 Lt teisėtų pajamų iš UAB „U“ ir iš šių teisėtai gautų lėšų 155 000 Lt pervedė į UAB „D“ sąskaitą. Nuteistojo nuomone, teismas visiškai nesigilino į jo ir jo gynėjo išsakytus argumentus baigiamojoje kalboje, o visiškai be pagrindo palaikė valstybinio kaltintojo prielaidas, kurios neparemtos jokiais įrodymais ir visokiais būdais yra pritempinėjamos prie nusikalstamos veiklos.

26716.4.Skunde nurodoma dar ir tai, kad teismas neatsižvelgė į jo baigiamojoje kalboje išsakytus argumentus dėl A. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, ir jais rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistojo nuomone, A. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra nelogiški ir šiuos parodymus galima interpretuoti savaip. Be to, nėra nieko minima apie pinigus, kurie bus pervesti į UAB „D“ sąskaitą, gautus iš įmonės „DK D. K.“. Tuo labiau byloje nėra duomenų, kad jis, V. Č., ką nors žinojo apie tai, kaip šią sutartį UAB „B“ direktorius pasirašinėjo. Preliminari nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis buvo pasirašyta 2007 m. gegužės 22 d., remiantis 2007 m. gegužės 18 d. sutartimi tarp UAB „U“ ir UAB „B“, siekiant įsigyti nekilnojamą turtą, adresu Sugiharos g. 7, Vilnius. Tai visiškai teisėtas nekilnojamo turto sandoris. Be to, teismas neatsižvelgė ir į jo išsakytus argumentus dėl A. S. parodymų apie tai, kad A. S. 2007 gegužę pasirašė ne mažiau trijų dokumentų, susijusių su nekilnojamu turtu, adresu Sugiharos g. 7, Vilniuje, tai: 2007 m. gegužės 18 d. pasirašyta sutartis tarp UAB „B“ ir UAB „U“, 2007 m. gegužės 22 d. pasirašyta sutartis tarp UAB „B“ ir UAB „D“ ir 2007 m. gegužės 29 d. pasirašytas sutarties su UAB „D“ nutraukimas, kuriame nurodytas įsipareigojimas sumokėti 180 000 Lt baudą UAB „D“. A. S. teisme parodė ir pripažino, kad ant sutarties nutraukimo parašas yra jo, bet kada ir kaip pasirašė nepamena. Nuteistasis daro išvadą, kad A. S. parodymų nelogiškumas galėjo atsirasti dėl to, kad jo galvoje buvo persimaišę visi trys dokumentai. Tai buvo pasirašyti realūs dokumentai. Nuteistojo nuomone, teismas nepagrįstai teigė, kad A. S. parodymai neva patvirtina sandorio fiktyvumą.

26816.5.Nuteistojo V. Č. nuomone, teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad minėto sandorio fiktyvumą įrodo tai, jog minėtas turtas niekada nepriklausė UAB „B“, o tuo metu priklausė UAB „U“. UAB „B“ 2007 m. gegužės 18 d. pasirašė preliminarią nekilnojamo turto pirkimo sutartį su UAB „U“ dėl nekilnojamo turto, adresu Sugiharos g. 7, Vilnius, ir užsitikrino, kad šį nekilnojamą turtą galės įsigyti už sutartyje nurodytą kainą. 2007 m. gegužės 21 d. UAB „B“ sumokėjo 300 000 Lt avansą bankiniu pavedimu į UAB „U“ sąskaitą, todėl turėjo pilną juridinę bei moralinę teisę šį sklypą pardavinėti. 2007 m. gegužės 22 d. UAB „B“ su UAB „D“ pasirašė preliminarią šio nekilnojamo turto pirkimo – pardavimo sutartį. Nuteistojo nuomone, teismas neteisingai įvertino tą aplinkybę, kad neturint tiek pinigų, kiek reikia sumokėti už sklypą, neįmanoma jo įsigyti. Preliminari sutartis tam ir pasirašoma, kad pirkėjas turėtų laiko pasiruošti, susitvarkyti finansus ir pan. Nuteistasis nurodo, kad tam padaryti yra daug būdų. Galima surasti pirkėją (UAB „B“ surado pirkėją UAB „D“), galima surasti investuotoją, pasirašyti jungtinės veiklos sutartį ir vykdyti bendrą projektą, galima kreiptis į banką dėl kredito. Be to, bankai net nesvarsto galimybės kredituoti, jei nepasirašyta preliminari pirkimo – pardavimo sutartis. Konkrečiu atveju šį nekilnojamą turtą UAB „D“ būtų nupirkę, buvo pasiektas susitarimas su investuotojais iš Izraelio dėl UAB „D“ akcijų nupirkimo iš jo, V. Č., po pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo. Tada jie, kaip UAB „D“ akcininkai, investuotų pinigus, pirktų šį nekilnojamą turtą ir toliau vystytų projektą. Nuteistojo nuomone, teismas neteisingai vertino aplinkybę, kad UAB „B“ 2007 m. gegužės 30 d. pervesti pinigai į UAB „D“ sąskaitą praėjus vos 8 dienoms po preliminarios sutarties sudarymo įrodo kaltinamųjų (nuteistųjų) nusikalstamus tikslus ir paneigia jų paaiškinimus apie minėtų sandorių realumą. Nuteistojo nuomone, teismas neįsigilino į jo baigiamojoje kalboje išsakytus argumentus. Baigiamojoje kalboje jis nurodė, kad ne UAB „B“ inicijavo sutarties dėl nekilnojamo turto, adresu Sugiharos g. 7, Vilnius, pardavimo nutraukimą, o UAB „U“.

26916.6.Skunde nuteistasis V. Č. nurodo įvykių seką: 2007 m. gegužės 18 d. pasirašoma sutartis tarp UAB „U“ ir UAB „B“; 2007 m. gegužės 21 d. UAB „B“ perveda UAB „U“ avansą 300 000 Lt; 2007 m. gegužės 22 d. pasirašoma sutartis tarp UAB „B“ ir UAB „D“; 2007 m. gegužės 29 d. UAB „U“ grąžina avansą ir bankiniu pavedimu sumoka baudą UAB „B“; 2007 m. gegužės 29 d. UAB „B“ pasirašo ir įteikia UAB „D“ sutarties nutraukimą; 2007 m. gegužės 30 d. UAB „B“ perveda baudą bankiniu pavedimu UAB „D“ 155 000Lt. Nuteistojo nuomone, iš viso to matosi, kad UAB „B“ UAB „D“ pervedė baudą po to, kai UAB „U“ buvo sumokėjusi ženkliai didesnę baudą UAB „B“. Be to, šio sandorio realumą įrodo ir tai, kad UAB „B“ pasirašė sutartį su UAB „D“ tik po to, kai pervedė 300 000 Lt avansą UAB „U“, t. y. įvykdė savo įsipareigojimus pagal preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, taip užsitikrindamas teisę nupirkti šį sklypą.

27016.7.Skunde nurodoma, kad teismas nepaaiškino, kodėl juridiniai – komerciniai santykiai tarp UAB „U“ ir UAB „B“ laikomi teisėtais, o identiški juridiniai santykiai tarp UAB „B“ ir UAB „D“ pripažinti nusikalstamais. Nuteistojo V. Č. nuomone, teismas be pagrindo kriminalizavo nekilnojamo turto pirkimo – pardavimo sandorį tarp UAB „B“ ir UAB „D“.

27116.8.Nuteistasis nurodo, kad teismas visiškai nesigilino į jo, V. Č., baigiamąją kalbą. Nuteistasis V. Č. pažymi ir tai, kad jį, sakantį baigiamąją kalbą, teisėjas tris kartus sustabdė ir paaiškino, kad ne šiame bylos etape jis turi analizuoti prokuroro baigiamąją kalbą. Baigiamojoje kalboje jis, V. Č., pasakė, kad prokuroras bando suklaidinti teismą sakydamas, kad jo parodymuose teisme figuruoja Ukrainos arba Rusijos pilietis J, neva ketinęs finansuoti minėtus sandorius. Skunde pažymima, kad šie jo parodymai visiškai skyriasi nuo jo iš tikrųjų teisme duotų parodymų. Teismas rėmėsi valstybinio kaltintojo išgalvotais neva jo duotais parodymais teisme. Skunde V. Č. nurodo, kad jam inkriminuojamų nusikaltimų nepadarė, UAB „D“ vykdė tik teisėtą veiklą, nekilnojamo turto sandoris su UAB „B“ buvo realus. 2008 m. UAB „D“ laimėjo „Lietuvos energijos“ skelbtą konkursą ir gavo kvotą ir leidimą statyti bei eksploatuoti 4 MW vėjo jėgainių parką. Projekto vertė buvo apie 20 mln. litų. Vėjo jėgainių parkas pastatytas neturint savo lėšų. Pagal Jungtinės veiklos sutartį su investuotoju. Jis pavadintas „Vėjo jėgainių parkas D“. Apie tai rašė spauda. Nuteistojo nuomone, teismas neteisėtai kriminalizavo nekilnojamo turto sandorį tarp UAB „B“ ir UAB „D“. Šis sandoris nebūtų įmanomas be UAB „U“. Šį sandorį valstybinis kaltintojas padalino į dvi dalis. Valstybinis kaltintojas neįžvelgė nieko nusikalstamo dėl sandorio dalies tarp UAB „U“ ir UAB „B“. Nuosprendyje nurodyta, kad UAB „B“ prisiima pareigą sumokėti neprotingai didelę baudą, t. y. 155 tūkst. litų. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nematė nieko keisto, kad už tą patį nekilnojamą turtą UAB „U“ sumokėjo UAB „B“ beveik 15 kartų didesnę bauda (2 778 000 Lt). Teismui užkliuvo tai, kad per tokį trumpą laiką, 8 dienas nuo sutarties pasirašymo, UAB „B“ sumokėjo UAB „D“ 155 000 Lt baudą. Tačiau tai nebuvo UAB „B“ kaltė. Praėjus 10 dienų nuo preliminarios sutarties pasirašymo su UAB „B“, UAB „U“ jau pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį su kitu pirkėju ir sumokėjo UAB „B“ 2 778 000 Lt baudą. Nuteistasis V. Č. nurodo, kad tai nieko keisto, tai – verslas.

27216.9.Skunde nurodoma, kad nusikalstama veika, numatyta BK 216 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Nuteistojo V. Č. nuomone, jo veiksmuose nebuvo tyčios, todėl nebuvo ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 216 straipsnio 1 dalyje, V. Č. nuomone, jis nuteistas nepagrįstai.

27316.10.Skunde nurodoma dar ir tai, kad teismas nepagrįstai iš jo priteisė išlaidas už prekių saugojimą, nes jis nebuvo kaltinamas pagal nusikalstamas veikas, susijusias su falsifikuotomis prekėmis (realizavimu, disponavimu ir pan.), kurios buvo saugomos Lietuvos policijos logistikos centre.

27416.11.Nuteistojo nuomone, teismas nepagrįstai nusprendė iš nuteistųjų G. L., Č. N., G. P., A. S., V. Č., juridinių asmenų UAB „B“, UAB „D“ solidariai priteisti 29 184 Eur žalos atlyginimo Lenkijos Respublikos įmonei „K. T. D. K.“, nes juridiniam asmeniui UAB „D“ kaltinimai pareikšti nebuvo, šį įmonė nuteista nebuvo.

27516.12.Nuteistasis V. Č. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kurioje jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamu sukčiavimo būdu gautų UAB „B“ lėšų legalizavimo nuslepiant pinigus UAB „D“ sąskaitoje), panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį, jį išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuteistasis V. Č. apeliaciniame skunde taip pat prašo nuosprendžio dalį, kuria jam priteistos 26845.81 Eur saugojimo išlaidos, panaikinti. Prašo nuosprendžio dalį, kuria juridiniam asmeniui iš UAB „D“ priteista 29 184 Eur atlyginimo įmonei „K. T. D. K.“, panaikinti. Taip pat prašo nuosprendžio dalį, kuria iš jo, V. Č., priteista 29 184 Eur atlyginimo įmonei „K. T. D. K.“, panaikinti.

27617.Nuteistasis Č. N. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.

27717.1.Skunde nuteistasis nurodo, kad jis nei jam inkriminuotų nusikaltimų, nei jokių kitų nusikalstamų veikų nepadarė. Jis buvo UAB „B“ akcininkas kartu su G. V. ir G. L.. Tuo metu, kai UAB „L“ direktorius R. R. į juos kreipėsi siūlydamas tiekti dideliais kiekiais įvairią produkciją iš Olandijos muitinės sandėlių, kuri buvo su tam tikrais trūkumais (pakuotės pažeidimais, besibaigiančiu galiojimo terminu), sumažintomis kainomis, G. V., G. L. susidomėjo šampūnu „H. S.“ bei vandens minkštikliu „Colgon“. Todėl su įmone „L“ buvo pradėtos derybos, įvyko susitikimas, aptartos sąlygos, paminėta, kad atsiskaitant grynaisiais pinigais kainą galima ženkliai sumažinti. Apžiūrėjus minėto šampūno ir vandens minkštiklio pavyzdžius, nekilo jokių abejonių, kad šios prekės gali būti neoriginalios, nes jos buvo parduodamos prekybos centruose. Susipažinusi su pasiūlymais, UAB „R“ užsakė nemažą kiekį šampūno, UAB „L“ pristatė šampūną. Dalis pakuočių buvo pažeistos, todėl jas teko perpakuoti ir organizuoti prekių pristatytmą į UAB „R“ sandėlius Kėdainių mieste. Kitus sutarties klausimus tvarkė G. V. ir G. L.. Už parduotas prekes UAB “R“ atsiskaitydavo dalimi bankiniais pavedimais, banke nuo sąskaitos buvo nuimami pinigai, šie pinigai buvo sumokami į UAB „L“ kasą, pinigus priimdavo ir kasos pajamų orderius išrašydavo direktorius R. R., po to orderiai buvo atiduodami G. V. įtraukti į buhalterinę apskaitą. Vėliau jis, Č. N., susipyko su G. V., lygiomis dalimis buvo nusipirktos UAB „R“ akcijos, direktoriumi išrinktas G. L.. Ši bendrovė vykdė prekybą teisėtai, buhalterinę apskaitą tvarkė per UAB „ Digrafas“, mokėjo valstybei priklausančius mokesčius. Tačiau buvo nutarta parduoti šią bendrovę, tai padaryta ir buvo. Pardavimą organizavo G. P.. Iš G. V. buvo nupirktos pastarajam priklausančios UAB „B“ akcijos, o G. P. pasiūlė jo dukters vyrui A. S. patikėti bendrovės „B“ akcijas bei paskirti jį direktoriumi. Tai ir buvo padaryta, taip pat buvo nuspręsta, jog G. P. padės A. S. vykdyti direktoriaus pareigas.

27817.2.Skunde nurodoma, kad įmonė „B“ veikė teisėtai, G. L. buvo atsakingas už komerciją, jis, Č. N., rūpinosi sandėliu, nes prekės buvo atvežamos ir su pažeista pakuote, ir sulamdytos, ir be palečių, todėl reikėjo jas tvarkyti. Šį darbą vykdė jis kartu su G. P., kartu su juo teko nuvykti į banką, iš sąskaitos nuimti pinigus. Nuteistasis Č. N. nurodo, kad jis niekada neturėjo jokių abejonių, kad kaltinime nurodytos prekės ar jų dalis būtų buvę netikros, falsifikuotos ar pan. Šias nurodytas aplinkybes jis buvo nurodęs bylos nagrinėjimo metu, be to, jo parodymų nepaneigė kiti byloje surinkti ir teismo išnagrinėti įrodymai. Nuteistojo Č. N. nuomone, nuosprendžio dalis, kurioje jis pripažintas kaltu ir nuteistas, yra priimta neteisingai įvertinus byloje surinktus įrodymus bei kaltinime, kuris neatitiko baudžiamojo proceso reikalavimų, iki galo nėra aiškus ir suprantamas, išdėstytus nepagrįstus teiginius tiesiog perrašius į nuosprendį.

27917.3.Nuteistasis Č. N. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu ir nuteistas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį, kuriuo jį, Č. N., išteisinti reabilituojančiais jį pagrindais, panaikinti visas jo atžvilgiu taikomas procesines prievartos priemones, atmesti civilinių ieškinių reikalavimus, pareikštus jo atžvilgiu, taip pat iš jo nepriteisti jokių procesinių išlaidų.

28018. Nuteistojo Č. N. gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kurioje Č. N. pripažintas kaltu ir nuteistas, nepagrįsta ir neteisėta, todėl ši nuosprendžio dalis turi būti panaikinta.

28118.1.Skunde dėstomi argumentai apie tai, kad kaltinimai Č. N. atžvilgiu neįrodyti. Č. N. parodė, kad nei šioje byloje jam inkriminuojamų nusikaltimų, nei jokių kitų nusikaltamų veikų jis nepadarė ir nedarė. Jis kartu su G. V. ir G. L. buvo UAB „B“ akcininku, kai kreipėsi UAB „L“ direktorius R. R. siūlydamas tiekti dideliais kiekiais įvairią produkciją iš Olandijos muitinės sandėlių, kuri buvo su tam tikrais trūkumais (pakuotės pažeidimais, besibaigiančiu galiojimo terminu), sumažintomis kainomis, G. V., G. L. susidomėjo šampūnu „Head&Shoulders“ bei vandens minkštikliu „Colgon“. Todėl su įmone „L“ buvo pradėtos derybos, įvyko susitikimas, aptartos sąlygos, paminėta, kad atsiskaitant grynais pinigais kainą galima ženkliai sumažinti. Apžiūrėjus minėto šampūno ir vandens minkštiklio pavyzdžius nekilo jokių abejonių, kad šios prekės gali būti neoriginalios, nes jos buvo parduodamos prekybos centruose. Susipažinusi su pasiūlymais UAB „R“ užsakė nemažą kiekį šampūno, UAB „L“ pristatė šampūną. Dalis pakuočių buvo pažeistos, todėl jas teko perpakuoti ir organizuoti prekių pristatytmą į UAB „R“ sandėlius Kėdainių mieste. Kitus sutarties klausimus tvarkė G. V. ir G. L.. Už parduotas prekes UAB „R“ atsiskaitydavo dalimis bankiniais pavedimais, banke nuo sąskaitos buvo nuimami pinigai, šie pinigai buvo sumokami į UAB „L“ kasą, pinigus priimdavo ir kasos pajamų orderius išrašydavo direktorius R. R., po to orderiai buvo atiduodami G. V. įtraukti į buhalterinę apskaitą. Vėliau jis, Č. N., susipyko su G. V., todėl lygiomis dalimis buvo nusipirktos UAB „R“ akcijos, direktoriumi išrinktas G. L.. Ši bendrovė vykdė prekybą teisėtai, buhalterinę apskaitą tvarkė per UAB „ Digrafas“, valstybei mokėjo mokesčius. Tačiau buvo nutarta parduoti šią bendrovę, tai ir buvo padaryta. Pardavimą organizavo G. P.. Iš G. V. buvo nupirktos pastarajam priklausančios UAB „B“ akcijos, o G. P. pasiūlė jo dukters vyrui A. S. patikėti bendrovės „B“ akcijas bei paskirti jį direktoriumi. Taip ir buvo padaryta bei buvo nuspręsta, jog G. P. padės A. S. vykdyti direktoriaus pareigas. Įmonė „B“ veikė teisėtai, G. L. buvo atsakingas už komerciją, pats Č. N. rūpinosi sandėliu, nes prekės būdavo atvežamos ir su pažeista pakuote, sulamdytos, ir be palečių, todėl reikėjo jas tvarkyti. Šį darbą Č. N. vykdė kartu su G. P., kartu su juo teko nuvykti į banką iš sąskaitos nuimti pinigus. Č. N. niekada neturėjęs jokių abejonių, kad kaltinime nurodytosios prekės ar jų dalis būtų buvę netikros, falsifikuotos ar pan.

28218.2.Skunde nurodoma, kad Č. N. parodymų nepaneigė kiti byloje surinkti ir teismo išnagrinėti įrodymai – nei kiti kaltinamieji, nei liudytojai. Nuteistojo Č. N. gynėja skunde nurodo, kad nėra jokių įrodymų (nei subjektyvaus, nei objektyvaus pobūdžio), kurie patvirtintų, kad Č. N. būtų žinojęs ar bent įtaręs, kad kaltinime nurodytos prekės buvo falsifikuojamos. Nuteistojo gynėjos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra priimtas neteisingai įvertinus byloje surinktus įrodymus ir į nuosprendį tiesiog perrašius kaltinamajame akte, kuris net neatitiko baudžiamojo proceso reikalavimų, buvo ne iki galo aiškus ir suprantamas, išdėstytus nepagrįstus teiginius, po ko pateikė eilę savo prielaidų ir priėmė galutinį apkaltinamąjį nuosprendį. Kaltinimas sukčiavimu Č. N. yra siejamas su falsifikuoto šampūno „Head&Shoulders“ ir falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“ realizavimu. Tuo tarpu Č. N. šioje byloje nuosekliai parodė, kad jis niekada ir niekaip nesiekė realizuoti falsifikuotų prekių, be to, su pačiu prekių realizavimu jis neturėjo ir jokio reikalo, jam iki šios bylos proceso niekas tų prekių tokiomis neįvardijo, o savo ruožtu jis neturėjo jokio pagrindo įtarti tas prekes esant falsifikuotomis. Skunde pažymima, kad byloje net ir neįrodyta, jog Č. N. inkriminuotame kaltinime tariamos falsifikuotomis prekės iš tiesų yra falsifikuotos. Nuteistojo gynėjos nuomone, ir šioje dalyje teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, nepagrįstai bei neteisėtai užkirto kelią kaltinamųjų, tame tarpe ir Č. N., gynybai ginčyti kaltinimą.

28318.3.Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas nurodytąsias prekes buvus falsifikuotomis, rėmėsi specialisto K. Saržicko duotomis išvadomis bei jo paaiškinimais, duotais teisme. Tuo tarpu buvo ir tebėra pagrindai specialistą K. Saržicką nuo šios bylos nušalinti. Iš specialisto K. Saržicko apklausos seka, kad jis yra Nyderlanduose registruotos asociacijos SNB – REACT atstovas (pastarąją aplinkybę patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys), o iš tolesnės K. Saržicko apklausos seka, kad ta Nyderlanduose registruota asociacija SNB - REACT vienija atskirus gamintojus, tame tarpe kaltinime nurodytąsias įmones, kurių produkcija, pasak apkaltinamojo nuosprendžio versijos, buvo neva falsifikuota. K. Saržickas taip pat paaiškino, kad jam už darbą apmokanti minėtoji asociacija. Nuteistojo Č. N. gynėjos nuomone, visos šios aplinkybės sudarė ir sudaro pagrindą teigti K. Saržicką esant šališku specialistu. Specialistas K. Saržickas teisme pripažino, kad jis nėra specialistu, galinčiu ištirti pačios kaltinime nurodytosios produkcijos autentiškumą, t. y. jis pagal savo specialybę yra tik teisininkas, o ne chemikas, kainodaros specialistas ar pan. Be to, K. Saržickas pripažino, jog jis gautas tyrėjų užduotis peradresavo kitiems specialistams, apie pastarųjų kompetenciją duomenų byloje nėra. Specialistas K. Saržickas paaiškino, kad jis tą užduočių peradresavimą laiko „tyrimo metodu“. Tokiu būdu šios paminėtosios aplinkybės, nuteistojo gynėjos nuomone, sudarė ir sudaro pakankamą pagrindą abejoti kaip K. Saržicko nešališkumu, taip ir jo kompetencija.

28418.4.BPK 57 straipsnyje nurodyta, kad nušalinimą gali pareikšti ir kaltinamasis ar jo gynėjas; nušalinimas gali būti pareikštas ir ekspertui ar specialistui. O šio BPK 58 straipsnyje nurodyta, kad specialistas ar ekspertas negali dalyvauti procese, jeigu: 1) jis toje byloje yra nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, bet kurio iš šių asmenų šeimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymą, teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar giminaitis; 2) jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymą, nukentėjusiojo, privataus kaltintojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas; 3) jis pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi; 4) proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių šio Kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nešališkumu (straipsnio 1 dalis); ekspertas ir specialistas negali dalyvauti procese ir tais atvejais, kai paaiškėja jų nekompetentingumas (straipsnio 3 dalis). Nuteistojo Č. N. gynėjos nuomone, šios aplinkybės

285sudarė ir sudaro procesinį pagrindą nušalinti nuo šios bylos proceso specialistą K. Saržicką. Šioje byloje turėjo ir turi būti paskirta ekspertizė, ekspertams pavedant ištirti daiktinius įrodymus, kurie yra saugomi prie šios baudžiamosios bylos, realiai randasi sandėliuose ir buvo teismo apžiūrėti. Klausimai, kurie šios bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikti išspręsti specialistui K. Saržickui, yra vis tik iš tiesų šioje byloje itin svarbūs, reikalaujantys ekspertinių žinių, byloje paskirtina pagal tuos klausimus atitinkama ekspertizė (pastaroji paskirtina atlikti kitam specialistui – ekspertui). Skunde pažymima, kad kaltinamajame akte nurodytosios specialisto išvados, kuriomis bandomas pagrįsti kaltinimas, buvo gautos šios bylos ikiteisminio tyrimo metu tų išvadų užsakyme (atitinkamų užduočių specialistui davime) ir gavime niekaip nedalyvaujant tuometiniams įtariamiesiems, jų gynėjams (tame tarpe Č. N., jo gynėjui) ir tokiu būdu visi pastarieji asmenys niekaip negalėjo realizuoti savo teisių (nei teisės šalinti specialistą, nei pateikti savus klausimus ir pan.).

28618.5.Skunde pažymima ir tai, kad šios bylos ikiteisminio tyrimo metu specialistas K. Saržickas asmeniškai pats tyrė tik byloje nagrinėtame ir pirmosios instancijos teismo inkriminuotame kaltinime nurodytųjų produktų patį įpakavimą, bet netyrė pačių kaltinime nurodytų oficialiųjų gamintojų produktų (prekių) atitikimo tų gamintojų originalioms prekėms. Nuteistojo gynėjos nuomone, kadangi Č. N. buvo kaltinamas ir svetimo prekių ženklo panaudojimu, ir didelio nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekio realizavimu (taip vykdant tariamą sukčiavimą), panašus kaltinimas jam nepagrįstai ir inkriminuotas apygardos teismo nuosprendyje, todėl nurodytieji produktai turėjo ir turi būti ištirti ne tik jų įpakavimo atitikimo originalioms prekėms požiūriu, bet ir paties produkto turinio atitikimo tų produktų originalams požiūriu, t. y. jų atitikimo originalioms prekėms keliamiems reikalavimams požiūriu. Juo labiau, kad ir pats specialistas K. Saržickas apžiūrint daiktinius įrodymus paaiškino, kad, jo nuomone, tos prekės yra labai aukštos kokybės falsifikatai, t. y. labai artimi produktų originalams. Įvertinant tas aplinkybes, kad pats ekspertinis nurodytų prekių turinio ištyrimas nebuvo atliekamas (byloje esantys atskiri rašytiniai duomenys apie tariamą tų produktų neatitikimą jų originalui buvo gauti pažeidžiant įstatymų reikalavimus, nors tokio pobūdžio duomenys nustatomis tik ekspertinių tyrimų būdu, jie gauti ne tokiu būdu, o BPK nenustatytu būdu). Todėl, nuteistojo gynėjos nuomone, atitinkamą ekspertizę paskirti buvo ir yra būtina. Vertinant teismo apžiūrėtą itin didelį kiekį vandens minkštiklio „Calgon“, saugomą iki šiol sandėliuose, nuteistojo Č. N. gynėja daro išvadą, kad toks prekių kiekis galėjo būti pagamintas tik pramoniniu būdu. Tuo tarpu per itin ilgą šios bylos tyrimo ir nagrinėjimo laiką tiriančioji/kaltinančioji šalis, daugybė pareigūnų tokioje mažoje valstybėje, kaip Lietuvos Respublika, taip ir nenustatė tų prekių pagaminimo šaltinio. Tai reikšminga aplinkybė. Ji vertintina dar ir kontekste eilės šioje byloje apklaustų liudytojų parodymų apie tai, kad Rytų rinkai Vakarų valstybių gamintojai prekes gamina tam tikru mastu prastesnės kokybės, o taip pat kontekste jau minėtojo specialisto K. Saržicko paaiškinimai apie tai, kad prekės įpakavimas nors ir nepilnai atitinka oficialius reikalavimus, tačiau yra itin gertos kokybės.

28718.6.Nuteistojo Č. N. gynėjos nuomone, tokiu būdu byloje net nenustatyta pirmoji sąlyga patraukti Č. N., kaip ir kitus kaltinamuosius šioje byloje, atsakomybėn dėl tariamai sufalsifikuotos prekės (vandens minkštiklio „Calgon“) realizavimo ir tuo atlikto tariamo sukčiavimo, t. y. neįrodyta net ir tai, kad tos byloje nagrinėjamos prekės apskritai sufalsifikuotos. Nekalbant jau apie tai, kad atskiri kaltinamieji, kuriuos liečia šioje skundo dalyje nagrinėjama kaltinimo dalis, tame tarpe šiuo atveju Č. N., būtų suvokę tą prekę buvus sufalsifikuotas. BPK 208 straipsnyje nustatyta, kad ekspertizė skiriama tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nusprendžia, jog nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos specialios žinios. Šio kodekso 286 straipsnyje nustatyta, kad teismas turi teisę paskirti ekspertizę bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, atskirų kaltinamųjų (nuteistųjų) gynyba teisme reiškė prašymus: nušalinti nuo baudžiamosios bylos specialistą K. Saržicką; dalyvaujant šios bylos proceso dalyviams paimti daiktinių įrodymų (šampūno „Head&Shoulders“ ir vandens minkštiklio „Calgon“) pavyzdžius iš šių daiktinių įrodymų saugojimo vietos; paskirti šioje byloje ekspertizę, kurią pavesti atlikti kitam specialistui – ekspertui, t. y. pagal teisinės pagalbos sutartis kreiptis į užsienio valstybes, kuriose yra kaltinime nurodytų produktų gamintojai paskiriant pastariesiems ekspertizę ir pateikiant ekspertams klausimus, buvusius ikiteisminio tyrimo metu suformuluotus specialistui, o taip pat klausimus ar ekspertams pateikiami prekių pavyzdžiai atitinka originalioms prekėms – ne tik prekių įpakavimo požiūriu, bet ir paties produkto turinio atitikimo tų produktų originalams požiūriu, t. y. jų atitikimo originalioms prekėms keliamiems reikalavimams požiūriu. Pirmosios instancijos teismas šių prašymų netenkino, todėl, nuteistojo Č. N. gynėjos nuomone, šie prašymai turi būti nagrinėjami ir išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Skunde nurodoma ir tai, kad kyla klausimas, kam reikėjo tiek daug metų saugoti daiktinius įrodymus (minėtuosius vandens minštiklį, šampūną) ir dar tam saugojimui tiek daug kainuojant (jeigu tikėti atitinkamais saugotojų duomenimis), jeigu po to nepanaudoti tų daiktinių įrodymų pastarųjų nešališkam ir kvalifikuotam ekspertiniam ištyrimui. Priešingu atveju, jeigu vis tik ir apeliacinės instancijos teismas nenustatytų pagrindo atlikti minėtoje dalyje įrodymų tyrimą ir paskirti nurodytą ekspertizę, nurodytieji kaltintojo šioje byloje pateikti įrodymai atmestini (kaip visiškai nepatikimi), jais nesiremtina priimant šioje byloje galutinį procesinį sprendimą

28818.7.Kaip patvirtina šios bylos duomenys, ūkio subjektams įsigijant prekes iš UAB „B“ nekilo jokių abejonių dėl prekių patikimumo, t. y. nei dėl įsigijimo kainos, nei dėl prekių apipavidalinimo, nei dėl prekės turinio. Visos šios bylos aplinkybės, nuteistojo gynėjos nuomone, parodo ne apie kokį nors nusikalstamą sukčiavimą, o apie UAB „B“ civilinius teisinius santykius su šios bendrovės kontragentais, su kuriais susiję ginčai ir pretenzijos galėjo ir gali būti sprendžiami civilinėmis teisinėmis priemonėmis, jeigu tie UAB „B“ partneriai kokius nors ginčus keltų. Asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn tik už kaltai padarytas nusikalstamas veikas. Asmuo negali būti persekiojamas ar traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tai, ko jis nepadarė. Baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė sprendžiant ginčus dėl teisės, todėl pirmiausia turi būti išnaudotos visos civilinės teisinės priemonės ginant galimai pažeistus interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs nuostatas, kad vykstant civilinei apyvartai, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, asmenys privalo rūpintis savo teisėmis ir teisėtais interesais; prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo padarinius; protingumo principas reikalauja, kad asmuo abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių pasekmių, prieš atlikdamas veiksmą, susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Išnagrinėjus šią bylą, nuteistojo Č. N. gynėjos nuomone, akivaizdu, kad įmonės UAB „R“ bei „K. T. D. K.“ veikė savo laisva valia, be to, tokiais pat principais, kaip ir UAB „B“ ir tokiu pat būdu prisiėmė ir galimus neigiamus tokių savo veiksmų padarinius (jeigu iš tiesų byloje būtų nustatyta minėtosios prekės buvo falsifikuotos). Nors UAB „R“ per savo tinklus realizavo dalį iš UAB „B“ gautų prekių, tačiau jiems baudžiamoji atsakomybė už tai juk nebuvo taikoma ir jų piniginės lėšos gautos už parduotas (tariamai falsifikuotas prekes), nebuvo pripažintos gautos sukčiavimo būdu. Skunde pažymima, kad nei vienas iš subjektų šioje byloje pripažintų nukentėjusiais asmenimis viešai neinformavo savo pirkėjų, kad jų tinkluose yra prekiaujama falsifikuotomis prekėmis, kad pateiktos realizavimui falsifikuotos prekės turi būti grąžintos atgal į prekybos tinklus, kad piniginės lėšos gautos pardavus falsifikuotas prekes yra perduotos į valstybės biudžetą ir pan. Iš bylos medžiagos matosi, kad didelė dalis gautų pajamų už neva falsifikuotų prekių pardavimą liko nukentėjusiųjų asmenų dispozicijoje. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių niekaip nevertino. Nuteistojo gynėja nurodo, kad šiuo atveju nenorime ir neturime pagrindo teigti, kad tie kiti UAB „B“ partneriai, kontragentai veikė nusikalstamai ar neteisėtai. Visus pastaruosius argumentus pateikė tam, kad parodyti kaip nenuosekliai šioje byloje vertinami aktualūs teisiniai santykiai – vienų asmenų atžvilgiu jie nepelnytai kriminalizuojami, o kitų asmenų atžvilgiu pripažįstami esantys civilinės teisės apimtyje.

28918.8.Skunde pažymima, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ir pan.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi buti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Konstituciniu teisinės valstybės principų turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje. Todėl ir teismų praktikoje ne kartą pabrėžta tai, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisines atsakomybės atribojimo klausimas, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutine, paskutine priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti. Juo labiau, kad šioje baudžiamojoje byloje, nuteistojo Č. N. gynėjos nuomone, nenustatyta net ir tai, jog kaip iš UAB „B“, taip iš Č. N. pusės būtų buvęs koks nors deliktas byloje pripažintų nukentėjusiaisiais, civilinių ieškovų atžvilgiu. Gynėja atkreipia dėmesį į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje yra išimtinai civilinio teisinio pobūdžio santykiai. Šie santykiai negalėjo ir negali būti jokiu būdu kriminalizuojami.

29018.9.Teisminę praktiką apie tai, kad baudžiamoji atsakomybė negali būti taikoma sprendžiant civilinius ginčus, nuosekliai suformavo bei formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas eilėje nutarčių Nr. 2K-7-25/2013, 2K-7-85/2013, 2K-106/2013, 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K- 198/2008, 2K-7- 388/2007, 2K-23/2004, 2K-54/2003, 2K-293/2002. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes; kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta pašalinti abejonių, jos aiškinamos kaltinamojo naudai. Nuteistojo gynėjos nuomone, būtent šiomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo nuostatomis, kuriose suformuluota neginčijama baudžiamojo proceso taisyklė visas nepašalintas byloje abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai, šioje byloje vertinant surinktus įrodymus ir darant galutines išvadas dėl Č. N. kaltės, buvo ir yra būtina vadovautis. O vertinant byloje surinktus įrodymus vadovaujantis nurodytuoju principu, o taip pat teisingai taikant BPK 20 straipsnio nuostatas, nuteistojo gynėja daro išvadą, kad Č. N. dalyje kaltinimai neįrodyti ir jis turėjo ir turi būti šioje byloje išteisintas. Nuteistojo Č. N. gynėjos nuomone, teismas į apkaltinamąjį nuosprendį perrašė kaltinamojo akto nepagrįstus teiginius, o galutines apkaltinamojo nuosprendžio išvadas dėl nuteistojo Č. N. pagrindė prielaidomis, taip pažeisdamas minėtus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisminės praktikos reikalavimus.

29118.10.BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys; ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla; įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai; įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais; teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

292Nuteistojo Č. N. gynėjos nuomone, teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, padarė esminius BPK 20 straipsnio pažeidimus, nes nepagrįstai bei neteisėtai įrodymais pripažino šališko ir nekompetentingo specialisto K. Saržicko išvadas ir jo paaiškinimus bei šiais duomenimis rėmėsi. Pirmosios instancijos teismas neteisingai, pažeidžiant BPK 20 straipsnio 4 d. reikalavimus, įvertino ir visus kitus byloje surinktus įrodymus, ko pasėkoje padarė visiškai nepagrįstas išvadas dėl Č. N. kaltės. Be to, teismas nesilaikė minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisminės praktikos reikalavimų, nuosprendžio dalį dėl nuteistojo Č. N. pagrindė prielaidomis.

29318.11.BK 2 straipsnyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu (1 dalis); asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio (3 dalis); pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nuteistojo gynėjos nuomone, surinkti konkretūs duomenys, įrodymai sudarė ir sudaro pagrindą BK nuostatų. Jo atžvilgiu šioje byloje, pasak gynėjos, turėjo ir turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis, nes Č. N. nepadarė nusikalstamų veikų arba bet kuriuo atveju tuo pagrindu, jog neįrodytas jo, Č. N., dalyvavimas, neįrodyta jo kaltė kaltinamajame akte tariamų nusikalstamų veikų padaryme. Skunde pažymima, Č. N. inkriminuoto kaltinimo dalyje pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį jau seniai, dar iki šio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, šio asmens atžvilgiu yra suėję patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai, dėl to, nuteistojo gynėjos nuomone, baudžiamoji byla toje dalyje jo atžvilgiu turėjo būti nutraukta (taip nutraukiant bylą teismas nepasisako dėl paties kaltinimo pagrįstumo ar nepagrįstumo), tačiau gynėja įsitikinusi, kad ir šioje dalyje pats kaltinimas Č. N. dalyje yra neįrodytas, todėl šis klausimas turėtų būti išspręstas iš esmės Č. N. atžvilgiu priimant išteisinamąjį nuosprendį reabilituojančiu jį pagrindu.

29418.12.Priėmus išteisinamąjį Č. N. atžvilgiu nuosprendį, jo atžvilgiu pareikšti ieškininiai reikalavimai atmestini, taip pat nepriteistinos iš jo jokios procesinės išlaidos. Dėl pastarųjų skunde pažymima dar ir tai, kad teismo priteistų iš Č. N. pagrįstumo klausimas daugiau nei abejotinas. Visų pirma, byloje esantys atitinkami duomenys apie tariamas išlaidas daiktinių įrodymų saugojimui nėra pakankami, kad tas išlaidas priteisti. Be to, daiktiniai įrodymai buvo daug metų saugomi, tačiau jų saugojimo prasmė nesuprantama, nes atskiriems kaltinamiesiems (tame tarpe kaltinamojo Č. N. gynybai) teismui pateikus prašymą paskirti šioje byloje ekspertizę, kad tie daiktiniai įrodymai būtų ištirti ir būtų nustatyta, ar tai falsifikuotos prekės ir pan., teismas šiuos prašymus atmetė. O juk reikalaujama už tų daiktinių įrodymų saugojimą priteisti ir iš Č. N.. Nuteistojo gynėjos nuomone, teismo sprendimas šias išlaidas priteisti iš Č. N. neatitinka nei teisingo baudžiamojo proceso reikalavimų, taip pat ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso esminių nuostatų, išdėstytų šio kodekso1.5 straipsnyje (juk visi piniginių lėšų priteisimai galiausiai turi atitikti civilinius įstatymus, pastaruosiuose nustatytus pagrindus), kuriose nurodyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (straipsnio 1 dalis), jeigu įstatymai ar šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas privalo tai darydamas vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (straipsnio 3 dalis), teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (straipsnio 4 dalis).

29518.13.Skunde dėstomi argumentai dėl Č. N. paskirtų bausmių už atskirus nusikaltimus ir galutinės subendrintos bausmės. Nurodoma, kad teismas, skirdamas Č. N. bausmes ir galutinę subendrintą bausmę, neįvertino šių aplinkybių: itin ilgo bylos proceso trukmės, už ką Č. N. nebuvo ir nėra kaip nors atsakingas; tos aplinkybės, kad, net vertinant šioje byloje surinktus įrodymus taip, kaip juos įvertino pirmosios instancijos teismas, Č. N. padarė tik keletą nusikalstamų veikų (ir dar sudarančių sutaptį); Č. N. inkriminuotos nusikalstamos veikos nėra kokio nors smurtinio pobūdžio; Č. N. turėjo ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą, visą gyvenimą dirbo visuomenei naudingą darbą, turi šeimą, joje gyvena; jo turtinė padėtis yra gana nelengva (ką patvirtina ir VSDFV Kauno skyriaus pažymėjimas apie Č. N. gaunamą nedidelę senatvės pensiją); Č. N. įgijęs aukštąjį išsilavinimą, jau senatvės pensininkas, be to, labai ligotas žmogus (duomenys apie jo silpną sveikatos stovį šioje byloje jau buvo pateikti, taip pat prie šio apeliacinio skundo papildomai pateikiamas 2016 m. gegužės 30 d. medicininių dokumentų išrašas, patvirtinantis sunkų Č. N. sveikatos stovį). Nuteistojo Č. N. gynėjos nuomone, atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes, Č. N. ne tik nusipelnė ir nusipelno kuo išsamesnio ir atsakingesnio šios bylos išnagrinėjimo jo atžvilgiu (ko nepadarė pirmosios instancijos teismas), bet ir teisingo galutinio procesinio sprendimo joje priėmimo jo atžvilgiu tuo atveju, jeigu ir būtų pagrindas jį laikyti dalinai ar net ir pilnai kaltu pagal jam buvusius pareikštus kaltinimus.

29618.14.Skunde pažymima ir tai, kad teismas net nesvarstė galimybės BK 75 straipsnio nuostatų taikymo Č. N. atžvilgiu. Gynėjos nuomone, tuo atveju, jeigu būtų pagrindas Č. N. laikyti kaltu, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas turėjo būti atidėtas remiantis BK 75 straipsnio nuostatomis. Nurodoma ir tai, kad šiuo atveju net neina kalba apie būtinumą taikyti Č. N. atžvilgiu išimtines BK 54 straipsnio 3 dalies išimtines normas, kaip minėta, prie tos išlygos, kad šis asmuo kaltas, jo atžvilgiu pakanka taikyti BK 75 straipsnio reikalavimus ir bausmės vykdymą jam atidėti. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, pasak nuteistojo gynėjos, taip ir nėra aišku, kokią gi bausmės paskirtį įgyvendino apygardos teismas nuteisdamas ligotą senatvės pensininką Č. N. realiu laisvės atėmimu, į ką atsižvelgė tokią griežtą bausmę jam paskirdamas, kodėl nerado pagrindo taikyti šiam žmogui BK 75 straipsnio reikalavimų ir jam atidėti paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

29718.15.Nuteistojo Č. N. gynėja apeliaciniame skunde prašo: pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kurioje Č. N. pripažintas kaltu ir nuteistas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį, kuriuo: Č. N. išteisinti reabilituojančiais jį pagrindais; panaikinti visas šioje byloje Č. N. atžvilgiu taikomas procesines prievartos priemones; ieškinio reikalavimus, pareikštus Č. N. atžvilgiu, atmesti; nepriteisti iš Č. N. jokių procesinių išlaidų. Jeigu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatytų pagrindo pirmosios instancijos teismo nuosprendį šioje dalyje panaikinti ir toje dalyje priimti naują, nuteistojo gynėjos prašomą nuosprendį, nuteistojo Č. N. gynėja prašo pirmosios instancijos nuosprendžio dalį, kurioje Č. N. pripažintas kaltu ir nuteistas, pakeisti: Č. N. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą jam atidėti; panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje, vadovaujantis BPK 103 straipsnio, 105 straipsnio, nuspręsta daiktinių įrodymų saugojimo išlaidas – 26.845,81 EUR – pripažinti proceso išlaidomis ir remiantis Policijos departamento prie LR VRM Aptarnavimo skyriaus raštu „Dėl saugojimo išlaidų“, priteisti iš Č. N..

29819. Nuteistojo G. P. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kurioje G. P. yra pripažintas kaltu ir nuteistas, nepagrįsta ir neteisėta, todėl ši nuosprendžio dalis turi būti panaikinta.

29919.1.Skunde dėstomi argumentai apie pirmosios instancijos teismo teisėjo, nagrinėjusio bylą, šališkumą. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teisme nuteistasis G. P. ir jo gynėjas prašė išsamiai patikrinti ir ištirti vienus pagrindinių įrodymų: 1) nušalinti nuo šios baudžiamosios bylos specialistą K. Saržicką; 2) dalyvaujant šios bylos proceso dalyviams paimti daiktinių įrodymų (šampūno „Head&Shoulders“ ir vandens minkštiklio „Calgon“) pavyzdžius iš šių daiktinių įrodymų saugojimo vietos; 3) paskirti ekspertizę, kurią pavesti atlikti kitam specialistui – aekspertui, t. y. pagal teisinės pagalbos sutartis kreiptis į užsienio valstybes, kuriose yra kaltinime nurodytų produktų gamintojai, paskiriant pastariesiems ekspertizę ir pateikiant ekspertams klausimus, buvusius ikiteisminio tyrimo metu suformuluotus specialistui, o taip pat klausimus, ar ekspertams pateikiami prekių pavyzdžiai atitinka originalioms prekėms – ne tik prekių įpakavimo požiūriu, bet ir paties produkto turinio atitikimo tų produktų originalams požiūriu (t. y. jų atitikimo originalioms prekėms keliamiems reikalavimams) požiūriu. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas 2015 m. rugsėjo 9 d. neskundžiama nutartimi nepagrįstai atmetė paminėtuosius nuteistojo ir jo gynėjo prašymus. Skunde pažymima, kad teisėjas ankstesnėmis nutartimis, o taip pat ir 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atmetė ir atskirų kitų nuteistųjų ir jų gynėjų pagrįstus prašymus dėl konkrečių veiksmų atlikimo nagrinėjant įrodymus, t. y. prašymus, kurių patenkinimas galėjo padėti šią bylą išnagrinėti visapusiškai, nešališkai, teisingai, tame tarpe tiesiogiai ar netiesiogiai paneigti ir kaltinimą, nagrinėjamą G. P. atžvilgiu. Nuteistojo G. P. gynėjo nuomone, tokiu būdu buvo, taip pat ir tebėra, pagrindas išvadai, jog teisėjas buvo linkęs tikėti kaltinančios šalies pateiktais įrodymais, iki galo netikrindamas tų įrodymų patikimumo, t. y. teisėjas yra šališkas kaltinančios šalies naudai. BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu yra aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių to teisėjo nešališkumu. Dėl šio pareiškimo pirmojoje dalyje paminėtųjų aplinkybių, nuteistojo gynėjo nuomone, buvo pagrindas teisėjui nusišalinti nuo šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo, jį nušalinti nuo šios bylos. BPK 59 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas privalo nusišalinti šio Kodekso 58 straipsnyje nurodytais pagrindais; tokiu pat pagrindu jo nušalinimą gali pareikšti šio Kodekso 57 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys (tame tarpe kaltinamasis, jo gynėjas); nušalinimas turi būti pareikštas ir motyvuotas iki įrodymų tyrimo teisme pradžios; vėliau pareikšti nušalinimą leidžiamo tik tais atvejais, kai nušalinimą pareiškiantis asmuo nušalinimo pagrindą sužino pradėjus įrodymų tyrimą. Remdamiesi šioje skundo dalyje jau paminėtomis aplinkybėmis ir nurodytosiomis teisės normomis, o taip pat BPK 22 straipsnio, 48 straipsnio, jo ginamasis ir pats gynėjas pareiškė nušalinimą pirmosios instancijos teismo teisėjui, tačiau šio raštu išdėstyto pareiškino teismo posėdyje net priėmė, net nesprendė klausimo nusišalinti nuo bylos, o tęsė bylos nagrinėjimą ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį. Dėl išdėstytų aplinkybių nuteistojo G. P. gynėjo nuomone, apeliacinėje instancijoje yra pagrindas pripažinti, kad šią baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismo teisėjas, o priimtą pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį, bent jau nuteistojo G. P. dalyje, panaikinti ir toje dalyje perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui (kitam teisėjui) nagrinėti iš naujo.?

30019.2.Skunde dėstomi argumentai dėl kaltinamojo akto neatitikimo baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimams. Nurodoma, kad 2015 m. vasario 19 d. teismo posėdyje prokurorė nurodė, kad kaltinamasis aktas šioje byloje nevisiškai atitiko baudžiamojo proceso kodekso įstatymų reikalavimus, todėl ji kaltinimus pakeitė, teismui ir proceso dalyviams įteikė prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis ir pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, pritaikant kitą baudžiamąjį įstatymą. Nuteistojo gynėjas atkreipia dėmesį, kad prokurorė patikslino kaltinimą tik kaltinamųjų A. S. ir juridinio asmens UAB „B“ atžvilgiu. Nors, nuteistojo gynėjo nuomone, kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio reikalavimų ir kitoje dalyje. Skunde nurodomi kaltinamojo akto neatitikimai:

30119.2.1.Kaltinimo antrajame epizode „pateikimas realizavimui didelio kiekio prekių, pažymėto svetimo prekių ženklu, padarant didelės turtinės ir neturtinės žalos“, jo aprašomojoje dalyje, G. P. buvo įvardijamas tariamos nusikalstamos veikos vykdytoju, o tos tariamos veikos organizatoriumi nurodomas kitas asmuo. Tuo tarpu darydama galutines kaltinančias išvadas, kvalifikuodama šį kaltinimo epizodą prokurorė G. P. jau įvardija minėtosios nusikalstamos veikos organizatoriumi, nes tariamus G. P. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 25 straipsnio 4 d., apibūdinančią nusikalstamos veikos organizatorių. Pažymėtina, kad prokurorė kaltinamajame akte tokiu būdu kvalifikuodama G. P. veiką pastarajame kaltinimo epizode, nenurodė nė vieno G. P., kaip tariamos nusikalstamos veikos organizatoriaus, požymių (tiems požymiams nurodyti nebuvo bei nėra ir jokio pagrindo). Todėl, nuteistojo gynėjo nuomone, tokiu būdu šis kaltinimo neaiškumas, akivaizdus prieštaravimas kaltinime, priskirtinas esminiams, dėl ko kaltinimas G. P. buvo ne iki galo aiškus ir suprantamas.

30219.2.2.Paminėtame kaltinimo epizode nurodoma, kad G. P., neva pateikdamas realizuoti didelį svetimų prekių ženklu pažymėtų prekių kiekį, padarė Nyderlandų įmonei „RECKITT BENCKISER NV“ didelę – 335.104 Lt dydžio – turtinę bei didelę neturtinę žalą, pasireiškusią žinomo prekės ženklo „Calgon“ prestižo sumenkinimu. Šioje kaltinimo dalyje, kaip ir visame šiame kaltinimo epizode, taip ir liko galutinai neaišku, kas sudaro tą kaltintojo tariamąją didelę neturtinę žalą, pasireiškusią žinomo prekės ženklo „Calgon“ prestižo sumenkinimu. Nors šalia to pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas, kuris šiame kaltinimo epizode inkriminuojamas G. P., formuluoja būtent realinio pobūdžio nusikalstamą veiką. Taip pat pagal kaltinimo versiją visiškai neaišku, kas sudaro tariamą didelę – 335.104 Lt dydžio – turtinę žalą. Nuteistojo gynėjas pažymi, kad šie kaltinamojo akto neaiškumai taip pat priskirtini esminiams, nepelnytai ribojančiais kaltinamojo gynybą.

30319.2.3.Kaltinamojo akto autorius labai laisvai traktavo BPK reikalavimus, pagal kuriuos kaltinime būtina nurodyti tikslų (arba kiek įmanoma tikslesnį) kaltinamajame akte dėstomos nusikalstamos veikos laiką. Tai yra, kaltintojas, įvardindamas G. P., G. L. vadovaujamos organizuotos grupės, susidedančios iš G. P., G. L., A. S. ir C. N., suburtos sunkiam nusikaltimui daryti, nariu, tiksliau, kaltindamas G. P. tariama naryste organizuotoje grupėje, niekaip tiksliau ir nenurodė, nuo kada ir kaip G. P. tapo tuo organizuotos grupės nariu. Nuorodos beveik visoje kaltinimo apimtyje (dviejuose pirmuosiuose kaltinimo epizoduose) apie tai, jog G. P. esą buvo tuo nariu nuo 2006 m. rudens, yra visiškai nekonkrečios ir nepelnytai apsunkinančios šio kaltinamojo gynybą. Skunde pažymima, kad toks esminis kaltinimo trūkumas, jog abiejuose kaltinimo epizoduose G. P., susijusiuose su tariamom falsifikuotoms prekėm (vandens minkštikliu „Calgon“), formuluojant kaltinimus G. P. ir teigiant, jog jis nuo 2006 m. rudens esą buvo G. L. vadovaujamos organizuotos grupės, susidedančios iš G. P., G. L., A. S. ir C. N., suburtos sunkiam nusikaltimui daryti, nariu, absoliučiai nieko nenurodyta apie tai, kokius nusikalstamus veiksmus atliko G. P. iki 2007 m. gegužės 30 dienos, būtent kurią, pasak kaltinimo, G. P. dalyvavo pakraunant vandens minkštiklį „Calgon“ sandėliuose, Kauno m. Europos pr. 81 (Europos pr. 25 E) į S. M. įmonėje „Avansas“ užsakytą transporto priemonę, vairuojamą D. D. bei su Č. N. krovimo darbams pasamdė E. G. ir D. K., nežinojusius apie daromą nusikalstamą veiką, kurie už G. P. pažadėtą ir sumokėtą piniginį atlygį 2007 m. gegužės 30 d. pakrovė 32 paletes vandens minkštiklio „Calgon“ į UAB „Avansas“ išnuomoto vilkiko puspriekabę (kaltinimo epizodas pagal BK 204 straipsnio 1 dalį); ar vykdydamas G. L. nurodymą, kartu su G. L., A. S. bei Č. N., pateikė realizuoti didelį šių prekių kiekį, parduodamas 25.600 vnt. 500 g talpos pakuočių, kurių originalo vertė – 335.104 Lt, Lenkijos Respublikos įmonei „K. T. D. K.“ (kaltinimo epizodas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį). Gynėjo nuomone, tose kaltinimo dalyse G. P. buvo išdėstyta kitų asmenų iki 2007 m. gegužės 30 d. esą atlikti veiksmai, ir niekaip iš to kaltinimo neaišku, o kuo dėtas G. P.. G. P. ir liko neaišku, ar jam tenka gintis ir dėl kaltinimo dalių, liečiančių daugybę kitų atitinkamų kaltinamųjų veiksmų (išdėstytų epizoduose G. P.), ar tik dėl jam tiesiogiai inkriminuojamų tuose epizoduose veiksmų.

30419.2.4.Itin svarbi ta aplinkybė, jog kaltinimas G. P., būdamas pats gana didelės apimties, kaltinamajame akte buvo suformuluotas iš esmės keletu atskirų sakinių. Tuo tarpu sakiniai yra labai ilgi, tuose keletoje sakinių pateikiama daugybė teiginių, tame tarpe neaiškių, aiškintinų dviprasmiškai ir pan. Visa tai labai apsunkino kaltinimojo suvokimą, darė tą kaltinimą ne iki galo aiškų ir suprantamą. Net tuose keletu sakinių išpildytų daugybėje teiginių yra ne tik eilė abstraktumų bei neaiškumų, bet taip pat ir rašybos, stiliaus klaidų. Visa tai dar labiau apsunkino kaltinimojo suvokimą, darė tą kaltinimą ne iki galo aiškų ir suprantamą, dėl ko, nuteistojo G. P. gynėjo nuomone, kaltinamojo teisė į gynybą buvo galutinai apsunkinta.

30519.3.Skunde nurodoma, kad G. P. parodė, jog nei kaltinamajame akte jam nurodytų, nei jokių kitų nusikalstamų veikų nepadarė ir nedarė (nei vienas, nei su kokiais nors kitais asmenimis), davė detalesnius parodymus. Tačiau šios aplinkybės jokiu būdu nereiškia, kad pats kaltinimas visoje apimtyje kaltinamajam G. P. yra aiškus ir suprantamas (ir pačioje bylos nagrinėjimo pradžioje kaltinamasis G. P. buvo nurodęs, kad kaltinimas jam vis tik nėra iki galo suprantamas). Pats šio kaltinamojo parodymų davimas bylos procese jokiu būdu nepaneigė šioje byloje jam pareikšto kaltinimo trūkumų. G. P., jo gynyba vylėsi, kad toliau byloje nagrinėjant įrodymus minėtieji kaltinamojo akto trūkumai jo dalyje netrukdys jam pilnavertiškai pasinaudoti savo teise į gynybą. Vienok, ir tolesnis įrodymų šioje byloje nagrinėjimas nesąlygojo tos aplinkybės, kad kaltinimas G. P. taptų visiškai iki galo aiškus ir suprantamas.Ikiteisminis tyrimas negali būti toks, kad jo trūkumai kliudytų įtariamajam gintis. Ikiteisminio tyrimo metu priimami sprendimai turi būti aiškūs, suprantami, logiški, pagrįsti teisiniais argumentais. Šių sprendimų aiškumas, pagrindimas teisiniais argumentais yra svarbi asmens konstitucinių teisių ir laisvių, teisės į teisingą teisinį procesą, taip pat teisės į teisminę gynybą, garantija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Kaltinamasis aktas yra vienas svarbiausių baudžiamojo proceso dokumentų, jame išdėstomi svarbiausi šios stadijos rezultatai, suformuluojamas kaltinimas, kuris ir nustato tolesnes bylos nagrinėjimo ribas.?

30619.4.Kaltinamasis aktas neatitinka BPK numatytų reikalavimų ir tuomet, kai, tame tarpe: jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (tai veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.); kai jame tariamos nusikalstamos veikos aplinkybės išdėstytos neaiškiai ir netiksliai; ir kt. Kaltinamasis aktas turi būti surašytas be esminių trūkumų tiek turinio, tiek formos prasme, jame turi būti išsamiai aiškiai ir tiksliai išdėstytos nusikalstamos veikos aplinkybės. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (su pakeitimais ir papildomais protokolais) 6 straipsnio (Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) 3 dalies „a“ punkte nurodyta, kad kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo turi teisę būti išsamiai informuotas apie pateikiamo jam kaltinimo pobūdį ir pagrindą. Ši nuostata atsispindi ir BPK 44 straipsnio 7 dalies nuostatas, iš kurių seka, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo turi teisę, kad jam suprantama kalba būtų skubiai ir nuodugniai pranešta apie jam pareikšto įtarimo pobūdį bei pagrindą. Be to, BPK 10 straipsnio įtvirtinta teisė į gynybą ir nurodyta, kad teismas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo užtikrinti galimybę įtariamajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų, kaltinimų, o taip pat imtis reikiamų priemonių užtikrinti jo asmeninių teisių apsaugą. Tuo tarpu, jeigu kaltinamasis aktas surašytas neaiškiai, tai laikytina kliūtimi kaltinamajam asmeniui realizuoti jo teisę į gynybą. Nuteistojo gynėjo nuomon, būtent taip buvo kaltinamojo G. P. atveju šioje byloje, vertinant jam įteiktą kaltinamąjį aktą, pagal kurį byla buvo perduota nagrinėti teismui.

307Kaltinamasis aktas turi atitikti ne tik formalius BPK reikalavimus pagal savo išdėstymą, tačiau jis turi būti iki galo aiškus ir suprantamas, iš faktinės, iš teisinės pusės. Tuo tarpu dėl G. P. įteikto kaltinamojo akto taip nebuvo – jo atitikimas tokio pobūdžio aktų formai visiškai nereiškia, kad šis aktas buvo aiškus, suprantamas ir pagal jį kaltinamasis galėjo pilnavertiškai gintis. Nuteistojo G. P. gynėjo nuomone, tokiu būdu ir dėl jau nurodytųjų aplinkybių buvo ir yra pagrindas šią baudžiamąją bylą perduoti prokurorui dėl joje surašyto kaltinamojo akto (bent jau kaltinamojo G. P. dalyje) neatitikimo BPK normoms. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo procese buvusio pareikšto atitinkamo kaltinamojo G. P. gynybos prašymo dėl kaltinamojo akto perdavimo prokurorui to akto trūkumų ištaisymui netenkino. Pirmosios instancijos teismo nutartis pagal BPK nuostatas tuo metu buvo neskundžiamą, todėl atitinkamus šio kaltinamojo gynybos argumentus dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK normoms išdėsto apeliaciniame skunde.

30819.5.Skunde dėstomi argumentai apie tai, kad baudžiamoji byla dėl tariamo pateikimo realizuoti didelio prekių kiekio, esą pažymėto svetimu prekių ženklu, neva padarant didelės turtinės ir neturtinės žalos (BK 24 straipsnio 4 dalis, 25 straipsnio 3 dalis, 204 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314, įsigal. 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 108-4030, redakciją) turėjo ir turi būti nutraukta suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senačiai. Šiame kaltinimo epizode kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad tariama nusikalstama veika padaryta 20017 m. gegužės 30 d. Tuo tarpu tai dienai ši nusikalstama veika buvo priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Tai dienai galiojusios redakcijos BK 95 straipsnio normos numatė, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas. Skunde nurodoma, kad iš bylos duomenų matosi, jog senaties terminas kaltinamajam G. P. nenutrūko. G. P. niekaip netrukdė šią bylą tirti ar nagrinėti. Nuteistojo gynėjas pažymi ir tai, jog visi vėlesni aktualaus baudžiamojo įstatymo (BK 95 straipsnio) normų pakeitimai, atskirais atvejais ribojantys patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties taikymą, šiuo atveju negali būti taikomi (nekalbant jau apie tai, kad jiems šioje byloje kaltinamojo G. P. atžvilgiu nėra ir faktinio pagrindo), nes pagal BK 3 straipsnio 3 dalies reikalavimus baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Nuteistojo G. P. gynėjo nuomone, šiame kaltinimo epizode dar 2012 m. gegužės 30 d. suėjo G. P. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas. Baudžiamosios atsakomybės senaties institutas įtvirtintas ne tik baudžiamajame (BK 95 straipsnis), bet ir baudžiamojo proceso (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas) įstatymuose. Baudžiamojo proceso įstatymo formuluotė senaties terminą sieja su draudimu pradėti arba tęsti baudžiamąjį procesą ir reikalavimu jį nutraukti suėjus senaties terminui, o baudžiamasis įstatymas – su draudimu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistojo G. P. gynėjo nuomone, dėl jau paminėtųjų faktinio pobūdžio aplinkybių baudžiamoji byla G. P. atžvilgiu kaltinimo dalyje dėl tariamo pateikimo realizuoti didelio prekių kiekio, esą pažymėto svetimu prekių ženklu, neva padarant didelės turtinės ir neturtinės žalos (BK 24 straipsnio 4 dalis, 25 straipsnio 3 dalis, 204 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos 2004-07-05 įstatymo Nr. IX- 2314, įsigal. 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 108-4030, redakciją) turėjo ir turi būti nutraukta suėjus nurodytojo asmens patraukimo baužiamojon atsakomybėn senačiai. Skunde pažymima dar ir tai, kad baudžiamosios atsakomybės senaties institutas siejasi su nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 2 dalyje. Pasak nuteistojo gynėjo, tai reiškia, kad G. P. atžvilgiu nebuvus ir nesant senaties termino ribose priimto nuosprendžio, negali būti svarstomas ir šio asmens kaltės klausimas, kas suponuoja teismo pareigą tik apsiriboti baudžiamosios atsakomybės senaties instituto aiškinimu ir taikymu. O todėl visiškai nenagrinėtini kaltinamajame akte išdėstyti argumentai dėl kaltės klausimo. Be to, G. P. veikoje nėra nei nusikalstamos veikos, numatytos BK 204 straipsnio 1 dalyje, nei jokių kitų nusikalstamų veikų sudėties.

30919.6.Skunde dėstomi argumentai apie tai, kad G. P. veikoje nėra nei vienos iš kaltinamajame akte tariamų nusikalstamų veikų sudėties požymių. Nurodoma, kad G. P. inkriminuojamos nusikalstamos veikos gali būti padaromos tik tiesiogine tyčia, tačiau neįrodyta, jog G. P. būtų turėjęs tyčią padaryti nusikalstamas veikas. G. P. nuosekliai, logiškai ir įtikinamai parodė, kad jis nei kaltinamajame akte nurodytų, nei jokių kitų nusikalstamų veikų nepadarė ir nedarė (nei vienas, nei su kokiais nors kitais asmenimis). G. P. parodė, kad jis, Č. N., G. L. buvo pažįstami iš anksčiau. Susitikę ir pakalbėję nusprendė daryti verslą, nes Č. N. pasakė, kad turi prekių pardavėją, o jie būsią tarpininkais prekių pardavime. Pasitarę nutarė įsteigti uždarąją akcinę bendrovę, tačiau vėliau išsiaiškino, kad įsteigti bendrovę užimtų labai daug laiko, o, be to, ji nebūtų PVM mokėtoju. Todėl nusprendė įsigyti per akcijas kurią nors jau įsteigtą uždarąją akcinę bendrovę (per skelbimus internete, spaudoje). G. P. aptiko UAB „R“, kuri buvo ir PVM mokėtoju. Prieš tą bendrovę įsigydami patikrino, ar ji nėra skolinga Mokesčių inspekcijai, Sodrai, ar ji neturi skolų kitoms įmonėms, kitiems asmenims. Tos bendrovės skolų nebuvimą patvirtino atitinkamų žinybų išduotos pažymos. Įsigiję tos bendrovės akcijas, jie tapo jos akcininkais: Č. N., G. L. ir G. P.. 2006 m. rugsėjo mėnesį G. L. tapo tos bendrovės direktoriumi. Dėl bendrovės buhalterijos tvarkymo buvo sudaryta sutartis su UAB „Digrafas“. Kadangi Č. N. turėjo realų prekių pardavėją, o G. L. – ilgametę prekybinę patirtį bei klientus, pačiam G. P. ta veikla nekėlė jokių abejonių dėl jos realumo ir teisėtumo. Prekybą vykdė apie tris mėnesius. Per tą laikotarpį neturėjo, nei Mokesčių inspekcijai, nei Sodrai ar kokiems nors kitiems asmenims jokių skolų. Apie 2006 m. gruodžio mėn. pabaigą UAB „R“ direktorius G. L. pranešė, kad ši bendrovė jos akcininkams įsigys telefonus. Nuvykus į „Tele 2“ atstovybę paaiškėjo, kad kažkas UAB „R“ vardu jau anksčiau buvo paėmę telefonus, kompiuterius ir pan. Paaiškėjo, kad yra nupirktas ir žemės sklypas. Tuomet nusprendė kreiptis į policiją ir į UAB „R“ akcijų pardavėjus. Susitikus su tais pardavėjais buvo priimtas sprendimas „grąžinti įmonę atgal“. Iš Mokesčių inspekcijos, Sodros, banko buvo išimtos pažymos apie tai, kad per jų darbo UAB „R“ laikotarpį nėra jokių įsiskolinimų. Suderinus laiką, perrašė bendrovę pas notarą, „Registrų centre“ kitam, naujam šeimininkui R. Pagal perdavimo aktą pastarajam buvo perduoti visi UAB „R“ dokumentai. Kadangi turėjo ir prekių pardavėjus ir pirkėjus, reikėjo dirbti toliau. Č. N. pasiūlė įsigyti akcijas per UAB „B“, nes jis jau buvo tos bendrovės akcininkas. Tačiau Č. N. santykiai su tos bendrovės direktoriumi ir akcininku G. V. buvo problematiški ir G. V. nenorėjo perleisti savo dalies akcijų. Tuomet jie (Č. N., G. L. ir G. P.) nesprendę perpirkti UAB „B“. G. P. skyrėsi su žmona, dalijosi turtą, todėl jis nenorėjo savo vardu įsigyti UAB „B“ akcijų. Jis pasiūlė savo žentui A. S. įsigyti UAB „B“ akcijas ir laikinai, keletą mėnesių, formaliai pabūti tos bendrovės direktoriumi. 2007 m. vasario mėn. A. S. įsigijo UAB „B“ akcijas (kitaip sakant, įsigijo tą bendrovę), pasirašė sutartis su UAB „Digrafas“ dėl UAB „B“ buhalterijos tvarkymo, o taip pat su kitom įmonėmis dėl bendrovės ofiso patalpų ir sandėlių patalpų nuomos. G. P. tuometinis žentas A. S. paklausė, ar ta UAB „B“ nevykdys kokių nors neteisėtų veiksmų, o taip pat, ar tos bendrovės vardu nebus vykdomi kokie nors neteisėti veiksmai. G. P. jam patvirtino ir užtikrino, kad visi veiksmai, tame tarpe tos bendrovės sandoriai (pirkimai – pardavimai ir kt.) bus vykdomi laikantis Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų, o pardavus prekes ir gavus pelną, bus apmokami ir visi privalomi mokėti mokesčiai. Visu tuo neabejodamas tikėjo ir jis pats, t. y. G. P.. 2007 m. vasario mėn., apie 14 dieną, A. S., tuo metu būdamas UAB „B“ akcininku ir direktoriumi, išdavė G. P. oficialius įgaliojimus banke atlikti tos bendrovės vadybininko pareigas: išimti iš banko sąskaitos išklotines, įnešti į banko sąskaitą, o taip pat nuimti pinigus, atlikti bankines operacijas. Šiuos įgaliojimus jam A. S. suteikė, nes jis pats, A. S., dar dirbo kitoje bendrovėje, kur jo darbas buvo susijęs su važinėjimais į kitus miestus bei pan., todėl jis turėjo labai mažai laiko. Dėl to G. P. vykdė sandėlyje prekių išdavimą, pakrovimą, o taip pat pinigų įnešimą į banką, pinigų paėmimą iš banko, jų atvežimą į bendrovės ofisą. G. P. informuodavo A. S. apie UAB „B“ darbinę veiklą.

31019.7.Skunde nurodoma, kad UAB “B“ pirkimais ir pardavimais daugiausia rūpinosi Č. N. ir G. L., G. P. tik dirbo sandėlyje, vykdė iškrovimus – pakrovimus ir pagal jam suteiktus oficialius įgalinimus atlikdavo bankines operacijas. UAB „B“ dokumentacija, piniginės lėšos buvo laikoma šios bendrovės ofise, buvusiame Europos pr., Kaune. Nuteistojo G. P. gynėjo nuomone, jo ginamajam pareikšti kaltinimai apie tai, kad jis neva žinojo, jog prekės buvo falsifikuotos, yra visiškai nepagrįsti. Jam niekada nekilo net įtarimas, kad prekės gali būti falsifikuotos. Tos prekės vizualiai visiškai pilnai atitiko atitinkamų prekių, visuotinai pardavinėjamų parduotuvėse, išvaizdą. Tik kai kurios prekės buvo su pažeistomis išorinėmis pakuotėmis. Prekės juk buvo kraunamos ant euro paletės, o to pasėkoje būdavo prekių pakuočių išvirtimai, nugriuvimai, dėl to atskirais atvejais būdavo pažeidžiamas kai kurių prekių celofaninis įpakavimas. Tokiais atvejais G. P. ir Č. N. celofaną pervyniodavo. Nuteistojo G. P. gynėjo nuomone, jo ginamajam nepagrįstai pareikšti ir kaltinimai dėl piniginių lėšų pasisavinimo. Per visą minėtą G. P. darbo laikotarpį (nuo 2007 m. vasario 14 d. iki 2007 m. gegužės 14 d.) pagal oficialiai jam buvusius išduotus įgalinimus (įgaliojimą) jis buvo nuėmęs nuo UAB „B“ sąskaitos banke kaltinime jam bandomus inkriminuoti pinigus (343.852,80 Lt), tačiau nei cento iš jų jis nepasisavino ir nesisavino – jie liko toje bendrovėje, buvo panaudoti tos bendrovės reikmėms. D. vėliau įnešė į tos įmonės sąskaitą banke, dalimi tų pinigų buvo atsiskaityta su prekių bendrovei tiekėjais, dar dalis iš tų pinigų buvo perduota UAB „B“ direktoriui (kuris jais atsiskaitė su bendrovės tiekėjais, įnešė į įmonės sąkaitą banke ir kt.). Skunde pažymima, kad 2007 m. gegužės 21 d. G. P. įnešė net 269 000, 00 Lt.į UAB „B“ sąskaitą banke. Nuteistojo G. P. gynėjo nuomone, iš visų išdėstytų aplinkybių matosi, kad G. P. UAB „B“ piniginių lėšų nepasisavino. Tai patvirtina ir rašytiniai įrodymai – banko sąskaitų išrašai, kasos pajamų, išlaidų orderiai ir pan., t. y. visi tie G. P. nuimti nuo banko sąskaitos pinigai buvo panaudoti atsiskaitymams UAB „B“ vardu arba perduoti bendrovei – visa tai forminant ir dokumentaliai. Pažymima ir tai, kad nė vienas iš su UAB „B“ susijusių asmenų (akcininkai, darbuotojai) jam nekėlė ir nekelia jokių turtinių pretenzijų, be to, tam ir nėra jokio pagrindo. G. P. taip pat parodė, kad apie aplinkybes dėl UAB „B“ sandorius daugiau galėtų parodyti G. L. ir Č. N.. Apie sandorius, susijusius su UAB „B“ dėl prekių, kurios esą buvusios falsifikuotos, G. P. žinojo tik bendrais bruožais, jų sudaryme nedalyvavo. Tačiau kiek patyrė, o taip pat kiek iš šios bylos medžiagos žino, kad tuo atveju, jeigu net tos prekės ir iš tiesų buvo ne originalios (nors jam jos nesukėlė nei mažiausio įtarimo), tai tokiu atveju UAB „B“ pasinaudojo savo savanaudiškiems kėslams visiškai kiti asmenys (tas prekes pardavę tai bendrovei, o ši bendrovė (UAB „B“) tėra tokiu atveju tik toks pats nukentėjusysis asmuo, kaip ir byloje pristatoma Lenkijos piliečio įmonė bei pan. G. P. parodė ir tai, kad asmeniškai jis nebuvo ir nėra chemikas, technologas ar pan., be to, tos prekės jam tikrai nekėlė nei mažiausio įtarimo dėl jų autentiškumo, originalumo. Per visą laikotarpį G. P. nematė ir kitaip nepatyrė, kad būtų daromos kokios nors nusikalstamos veikos, o taip pat net ir neįtarė, kad kokios nors nusikalstamos veikos būtų daromos. Be to, pasak nuteistojo gynėjo, G. P. yra įsitikinęs, kad jokių nusikalstamų veikų nei UAB „B“, nei kokie kiti su šios bendrovės veikla susiję asmenys niekada ir nedarė. Skunde nurodoma, kad kaltinimai kitiems asmenims G. P. tiesiogiai neliečia, jis dėl kitų kokių nors asmenų atsakomybės ar dėl jų veiksmų ir negali ką nors spėlioti, teigti, nors kiek patyrė, o taip pat matosi ir iš šios bylos medžiagos, G. P. nemano, kad kuo nors būtų nusikaltę ir kiti kaltinamieji, su kuriais jis kaltinamajame akte bandomas susieti.

31119.8.Skunde nurodoma, kad G. P. nei jis vienas, nei su kokiais nors kitais asmenimis (tame tarpe, nurodytais kaltinime) jokių nusikalstamų veikų nepadarė ir nedarė. A. S. buvo visiškai formaliu UAB „B“ direktoriumi, taip pat ir akcininku, jis absoliučiai nevykdė jokios savistovės veiklos, niekada savo iniciatyva neatlikinėjo jokių veiksmų, o taip pat ir nerodė jokios iniciatyvos kokių nors bendrovės veiksmų atlikime. Dar būdami UAB „R“ akcininkais G. P., Č. N., G. L. buvo susiję legaliais verslo santykiais. Skunde pažymima ir tai, kad, tai patvirtina ir bylos duomenys, kaip UAB „R“, taip ir UAB „B“ buvo įvykdę daugybę įvairių prekybinių sandorių, dėl kurių prokurorai juk nereiškė ir nereiškia nei toms įmonėms, nei su pastarosiomis susijusiems asmenims jokių pretenzijų (pastarosioms taip pat nėra jokio pagrindo). Nuteistojo G. P. gynėjas nurodo, kad jo ginamojo parodymai nebuvo ir nėra paneigti kitais įrodymais. Priešingai, jo parodymus patvirtina kitų kaltinamųjų (nuteistųjų), liudytojų parodymai ir kita bylos medžiaga. O objektyvaus pobūdžio įrodymų, kurie patvirtintų G. P. pareikštus kaltinimus nėra.

31219.9.Dėl kaltinimo epizodų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 204 straipsnio 1 dalį nuteistojo G. P. gynėjas pažymi, kad UAB „B“, ryšium su kurios vykdytu sandoriu su Lenkijos Respublikos įmone „K. T. D. K.“ dėl vandens minkštiklio „Calgon“ pardavimo G. P. bandomi inkriminuoti tariami jo 2007 m. gegužės 30 dienos nusikalstami veiksmai, iki tol prekiavo daugybe įvairaus asortimento prekių bei su daugybe atskirų kontragentų. Tai matyti ir iš byloje esančios specialisto išvados apie UAB „B“ veiklą. Dėl visos tos prekybos prokuroras neturi nei UAB „B“, nei konkretiems kaltinamiesiems fiziniams asmenims jokių pretenzijų. Nuteistojo gynėjo nuomone, visiškai neaišku, kodėl G. P., kuris net pagal kaltinimo versiją neatliko jokių veiksmų nei randant kaltinime nurodytąją prekę, nei derantis dėl jos pardavimo, nei sudarant pačią pardavimo sandorį, turėjo suvokti ir žinoti, kad tas vandens minkštiklis „Calgon“ buvo falsifikuota preke (jeigu pastaroji aplinkybė, t. y. prekės sufalsifikavimo aplinkybė, net ir būtų byloje įrodyta). Skunde dar kartą atkreipiamas dėmesys į tai, kad šiuo aspektu nei vienas iš kaltinamųjų ar liudytojų nenurodo jokių aplinkybių, palankių kaltinimo G. P. atžvilgiu naudai. Nuteistojo gynėjo nuomone, nors kaltinimas iš esmės visoje jo apimtyje G. P. (kaip ir atskiriems kitiems kaltinamiesiems) buvo bandomas pagrįsti bei apkaltinamajame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo yra inkriminuotas remiantis byloje esančiomis specialisto išvadomis, o taip pat specialisto K. Saržicko paaiškinimais apie kaltinimuose nurodomų prekių tariamą neatitikimą originalams, t. y. apie tai, kad tos prekės esą yra sufalsifikuotos, pagamintos ne tų gamintojų, kurie nurodomi jų įpakavime bei pan., tačiau tie įrodymų šaltiniai yra nepatikimi ir jokiu būdu šioje byloje jais negalima remtis. Kaip jau buvo minėta, G. P. kaltinamajame akte, be kita ko, nurodyta, kad neva jis, veikdamas organizuota grupe, apgaule įgijo svetimą didelės vertės turtą realizuojant didelį nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekį, taip pat jis, veikdamas organizuota grupe, pateikė realizuoti didelį prekių kiekį, pažymėtą svetimu prekių ženklu, padarydamas didelės turtinės ir neturtinės žalos. Ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisminiame bylos nagrinėjime G. P. kategoriškai paneigė jam buvusius pareikštus įtarimus ir vėlesnius analogiškus kaltinimus, parodė, jog jam pareikšti kaltinimai apie tai, kad jis esą žinojo, kad prekės buvo falsifikuotos, yra visiškai nepagrįsti. Jam niekada nekilo net įtarimas, kad prekės gali būti falsifikuotos, tos prekės vizualiai visiškai pilnai atitiko atitinkamų prekių, visuotinai pardavinėjamų parduotuvėse, išvaizdą.

31319.20.Kaltinamajame akte kaltinimas G. P. (kaip ir atskiriems kitiems kaltinamiesiems) buvo bandomas pagrįsti bei apygardos teismo nuosprendyje inkriminuotas remiantis:

314-

315specialisto išvada Nr. N.221A.LIT.07-01, kurioje nurodyta, kad ištyrus 5 dėžutes vandens minkštiklio ,, Calgon“ automatinėms skalbimo mašinoms, pirkto pagal 2006 m. spalio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą, serijos GERNA Nr. 0000429, 5 dėžutes vandens minkštiklio „Calgon“ automatinėms skalbimo mašinoms, pirkto pagal 2007 m. sausio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serijos J Nr. 000012, konstatuota, kad tiriamos prekės yra pažymėtos šiems subjektams priklausančiais prekių ženklais: Nyderlandų įmonei RECKITT BENCKISER NV (10 vnt. vandens minkštiklio); 1. RECKITT BENCKISER NV priklausančiais prekių ženklais pažymėtos prekės. Tyrimui pateikti 10 vnt. vandens minkštiklio „ Calgon“ automatinėms skalbimo mašinoms yra pažymėti Nyderlandų įmonei RECKITT BENCKISER NV priklausančiais žodiniais „Calgon“ prekių ženklais, registruotais Lietuvos Respublikos Valstybiniame patentų biure. Atlikus pirminę tyrimui pateiktų objektų apžiūrą nustatyta, kad prekių pakuotės, pažymėtos Nyderlandų įmonei RECKITT BENCKISER NV priklausančiais prekių ženklais, neatitinka originalioms prekėms keliamų pakuotes kokybės, techninių reikalavimų, žymėjimo ypatybių. Spausdinimo skiriamoji geba, spalvų gama neatitinka originalių prekių pakuotėms keliamų reikalavimų. Del techninės tyrimui pateiktų objektų pakuočių ir cheminės pakuočių turinio analizės buvo kreiptasi į originalaus minkštiklio „Calgon“ gamintoją Lenkijos įmonę RECKITT BENCKISER (Poland) SA, kurio atstovo techninės analizės išvada patvirtina, kad pateiktos prekės nėra originalios (t. 2, b.l. 120-161);

316-

317specialisto K. Saržicko 2010 m. gruodžio 27 d. raštu, kuriame nurodoma dėl minimalios vandens minkštiklio „Calgon“ automatinėms skalbimo mašinoms po 500 g kainos nustatymo pasiūlyta kreiptis į „Calgon“ produkciją Lietuvoje platinančią PPĮ „Gelsva“; Asociacijos SNB-REACT atstovaujamų prekių ženklų savininkų dėl neteisėtai jiems priklausančių prekių ženklų panaudojimo padaryta turtinė žala yra prilyginama atitinkamai originalių teisėtų gamintojų gaminamų prekių kainai; Asociacijos SNB-REACT nariai prekių ženklų savininkai yra informuoti apie galimybę reikšti civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-2-039-07, tačiau prekių ženklų savininkai civilinio ieškinio reikšti neketina, pasilikdami teisę tai daryti ateityje (t. 2, b.l. 164);

318-

319specialisto, atlikusio objektų (2007 m. gegužės 30 d. patalpų, esančių Europos pr. 25E, Kaune, apžiūros metu rastų 8 pakuočių vandens minkštiklio „Calgon“), tyrimą, išvada, kurioje nurodyta, kad ištyrus prekes, pateiktas specialisto tyrimui (vandens minkštiklis CALGON – 8 pakuotės) nustatyta, kad: 1.1. Tyrimui pateikti objektai su žymenimis CALGON (vandens minkštiklis CALGON – 8 pakuotės), yra pažymėti Nyderlandų įmonei RECKITT BENCKISER NV priklausančiais prekių ženklais, registruotais Lietuvos Respublikos Valstybiniame patentų biure (žodinis prekių ženklas CALGON, reg. Nr. 10432, prekių ženklo registracija galioja iki 2013 m. kovo 16 d.); 2.1. Pateiktų tyrimui prekių, pažymėtų RECKITT BENCKISER NV priklausančiais prekių ženklais (vandens minkštiklis CALGON – 8 pakuotės), apipavidalinimas atitinka prekių ženklo savininko keliamus reikalavimus ir tai yra originalios teisėtų gamintojų pagamintos prekės; 3. Teisė į tyrimo metu identifikuotus prekių ženklus priklauso atitinkamai Nyderlandų įmonei RECKITT BENCKISER NV (vandens minkštiklis CALGON – 8 pakuotes), kurias intelektinės nuosavybės apsaugos klausimais atstovauja Nyderlanduose registruota kovos prieš klastotes asociacija SNB- REACT (Amstelveenseweg 864, 1081 JM Amsterdamas, Nyderlandai); asociacijos SNB-REACT atstovas Lietuvoje – Kazimieras Saržickas (Subačiaus g. 15-45, Vilnius); 4. Tyrimo metu nustatytos šios atitinkamų teisėtų gamintojų gaminamų prekių žemiausios rinkos kainos: vandens minkštiklis CALGON, 500 g -13,09 LTL (19 t., 7 – 8 b.l.);

320-

321specialisto išvada Nr. 100100LT-01, kurioje nurodyta, kad dėl techninės tyrimui pateiktų objektų, pažymėtų RECKITT BENCKIZER NV priklausančiais prekių ženklais analizės būdu buvo kreiptąsi į RECKITT BENCKIZER NV fabriką, esantį Lenkijoje ir tyrimo objektai specialiam tyrimui buvo perduoti fabriko kokybės skyriaus atstovams. RECKITT BENCKIZER NV fabriko atstovai patvirtino specialisto išvadą, kad prekės nėra originalios RECKITT BENCKIZER NV prekės, prekių ženklai, žymėjimas, dizainas, turinys ir pakuotės neatitinka teisėtai gaminamiems produktams keliamų reikalavimų, bei prekės yra pažymėtos įmonei RECKITT BENCKIZER NV priklausančiais prekių ženklais be įmonės leidimo; teisėtai gaminamų „Calgon“ prekių vieneto mažiausios kainos – 13,09 Lt; teisė į tyrimo metu identifikuotus prekių ženklus priklauso įmonei RECKITT BENCKIZER NV, kurią intelektinės nuosavybės apsaugos klausimais atstovauja Nyderlanduose registruota asociacija SNB-REACT (t. 19, b.l. 63-66).

32219.21.Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad apklaustas teisme specialistas K. Saržickas patvirtino savo duotas išvadas. Iš specialisto K. Saržicko paaiškinimų seka, kad jis yra Nyderlanduose registruotos asociacijos SNB-REACT atstovas (pastarąją aplinkybę patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys), o iš tolesnės K. Saržicko apklausos seka, kad ta Nyderlanduose registruota asociacija SNB-REACT vienija atskirus gamintojus, tame tarpe ir įtarime bei dabartiniame kaltinime nurodytąsias įmones, kurių produkcija, pasak įtarimo/kaltinimo/apkaltinamojo nuosprendžio versijos buvo esą falsifikuota. K. Saržickas taip pat paaiškino, kad jam už darbą apmokanti minėtoji asociacija. Specialistas K. Saržickas teisme pripažino, kad jis nėra specialistu, galinčiu ištirti pačios kaltinime nurodytosios produkcijos autentiškumą, t. y. jis pagal savo specialybę yra tik teisininkas, o ne chemikas, kainodaros specialistas ar pan. Be to, K. Saržickas pripažino, jog jis gautas tyrėjų užduotis peradresavo kitiems specialistams (apie pastarųjų kompetenciją duomenų byloje nėra). Specialistas K. Saržickas paaiškino, kad jis tą užduočių peradresavimą laiko „tyrimo metodu“. BPK 57 straipsnyje nurodyta, kad nušalinimą gali pareikšti ir kaltinamasis ar jo gynėjas; nušalinimas gali būti pareikštas ir ekspertui ar specialistui. O šio BPK 58 straipsnyje nurodyta, kad specialistas ar ekspertas negali dalyvauti procese, jeigu: 1) jis toje byloje yra nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, bet kurio iš šių asmenų šeimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymą, teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimoi narys ar giminaitis; 2) jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, įtariamojo, kaltinamojo ai nuteistojo atstovas pagal įstatymą, nukentėjusiojo, privataus kaltintojo, civilinio ieškovo ar civilinic atsakovo atstovas; 3) jis pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi 4) proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių šio Kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nešališkumu (straipsnio 1 dalis); ekspertas ir specialistas negali dalyvauti procese ir tais atvejais, kai paaiškėja jų nekompetentingumą, (straipsnio 3 dalis).

323Nuteistojo gynėjo nuomone, visos nurodytos aplinkybės sudarė ir sudaro pagrindą teigti K. Saržicką esant šališku specialistu, todėl buvo ir tebėra pagrindai šį specialistą nušalinti nuo šios bylos. Be to, šios aplinkybės sudarė ir sudaro pakankamą pagrindą abejoti kaip K. Saržicko nešališkumu, taip ir jo kompetencija.

32419.22.Nuteistojo G. P. gynėjo nuomone, byloje turėjo ir turi būti paskirta ekspertizė, ekspertams pavestina ištirti daiktinius įrodymus, kurie yra saugomi prie šios baudžiamosios bylos, realiai randasi sandėliuose ir buvo teismo apžiūrėti. Skunde nurodoma, kad klausimai, kurie šios bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikti išspręsti specialistui K. Saržickui, yra itin svarbūs, reikalaujantys specialisto/eksperto žinių, byloje paskirtina pagal tuos klausimus atitinkama ekspertizė, kuri paskirtina atlikti kitam specialistui – ekspertui. Skunde pažymima ir tai, kad kaltinamajame akte nurodytos specialisto išvados, kuriomis bandomas pagrįsti kaltinimas, buvo gautos šios bylos ikiteisminio tyrimo metu tų išvadų užsakyme (atitinkamų užduočių specialistui davime) ir gavime niekaip nedalyvaujant tuometiniams įtariamiesiems, jų gynėjams, taip pat ir G. P. ir jo gynėjui, ir tokiu būdu visi pastarieji asmenys niekaip negalėjo realizuoti savo teisių (nei teisės šalinti specialistą, nei pateikti savus klausimus; bei pan.). Skunde pažymima dar ir tai, kad specialistas K. Saržickas tyrė tik kaltinime nurodytų produktų patį įpakavimą, bet netyrė pačių kaltinime nurodytų oficialiųjų gamintojų produktų (prekių) atitikimo tų gamintojų originalioms prekėms. Kadangi kaltinime G. P. kaltinamas ir svetimo prekių ženklo panaudojimu, ir didelio nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekio realizavimu, taip vykdant tariamą sukčiavimą, todėl, nuteistojo gynėjo nuomone, turi būti nurodyti produktai ištirti ne tik jų įpakavimo atitikimo originalioms prekėms požiūriu, bet ir paties produkto turinio atitikimo tų produktų originalams požiūriu, t. y. jų atitikimo originalioms prekėms keliamiems reikalavimams požiūriu. Juo labiau, ir pats K. Saržickas, apžiūrint daiktinius įrodymus, paaiškino, kad, jo nuomone, tos prekės yra labai aukštos kokybės falsifikatai, t. y. labai artimi produktų originalams. Įvertinant tas aplinkybes, kad pats ekspertinis nurodytų prekių turinio ištyrimas nebuvo atliekamas (byloje šiai dienai esantys atskiri rašytiniai duomenys apie tariamą tų produktų neatitikimą jų originalui buvo gauti pažeidžiant įstatymų reikalavimus, nors tokio pobūdžio duomenys nustatomis tik ekspertinių tyrimų būdu, jie gauti ne tokiu būdu, o BPK nenustatytu būdu). Todėl atitinkamą ekspertizę paskirti buvo ir yra būtina. Vertinant teismo apžiūrėtą itin didelį kiekį vandens minkštiklio „Calgon“, saugomą iki šiol sandėliuose, nuteistojo gynėjo nuomone, galima daryti išvadą, kad toks prekių kiekis galėjo būti pagamintas tik pramoniniu būdu. Tuo tarpu per itin ilgą šios bylos tyrimo ir nagrinėjimo laiką tiriančioji/kaltinančioji šalis, daugybė pareigūnų tokioje mažoje valstybėje, kaip Lietuvos Respublika, taip ir nenustatė tų prekių pagaminimo šaltinio. Tai reikšminga aplinkybė. Ji vertintina dar ir kontekste apklaustų liudytojų parodymų apie tai, kad Rytų rinkai Vakarų valstybių gamintojai prekes gamina tam tikru mastu prastesnės kokybės, o taip pat kontekste jau minėtojo specialisto K. Saržicko paaiškinimų apie tai, kad prekės įpakavimas nors ir nepilnai atitinka oficialius reikalavimus, tačiau yra itin gertos kokybės.

32519.23.Nuteistojo G. P. gynėjo nuomone, tokiu būdu byloje net nenustatyta pirmoji sąlyga patrukiant G. P., kaip ir kitus kaltinamuosius (nuteistuosius), realizavimo ir tuo atlikto tariamo sukčiavimo, t. y. neįrodyta net ir tai, kad tos byloje nagrinėjamos prekės apskritai sufalsifikuotos. Nekalbant apie tai, kad atskiri kaltinamieji, kuriuos liečia šioje skundo dalyje nagrinėjama kaltinimo dalis, tame tarpe ir G. P., būtų suvokę tą prekę buvus sufalsifikuotas. BPK 208 straipsnio nustatyta, kad ekspertizė skiriama tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nusprendžia, jog nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos specialios žinios. Šio kodekso 286 straipsnyje nurodyta, kad teismas turi teisę paskirti ekspertizę bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva. Nuteistojo G. P. gynėjas nurodo, kad remdamiesi nurodytomis aplinkybėmis teisiamajame posėdyje pareiškė prašymus: nuo bylos nušalinti specialistą K. Saržicką; dalyvaujant šios bylos proceso dalyviams paimti daiktinių įrodymų (šampūno „Head&Shoulders“ ir vandens minkštiklio „Calgon“) pavyzdžius iš šių daiktinių įrodymų saugojimo vietos; paskirti šioje byloje ekspertizę, kurią pavesti atlikti kitam specialistui – ekspertui, t. y. pagal teisinės pagalbos sutartis kreiptis į užsienio valstybes, kuriose yra kaltinime nurodytų produktų gamintojai, paskiriant pastariesiems ekspertizę ir pateikiant ekspertams klausimus, buvusius ikiteisminio tyrimo metu suformuluotus specialistui, o taip pat klausimus, ar ekspertams pateikiami prekių pavyzdžiai atitinka originalioms prekėms – ne tik prekių įpakavimo požiūriu, bet ir paties produkto turinio atitikimo tų produktų originalams požiūriu (t. y. jų atitikimo originalioms prekėms keliamiems reikalavimams) požiūriu. Pirmosios instancijos teismas šių prašymų netenkino, todėl prašo šiuos prašymus išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Skunde pažymima, kad šioje dalyje kyla klausimas, kam reikėjo tiek daug metų saugoti daiktinius įrodymus (vandens minštiklį „Calgon“) ir dar už tam saugojimui tiek daug kainuojant (jeigu tikėi atitinkamais saugotojų duomenimis), jeigu po to nepanaudoti tų daiktinių įrodymų pastarųjų nešališkam ir kvalifikuotam ekspertiniam ištyrimui. Priešingu atveju, jeigu vis tik ir apeliacinės instancijos teismas nenustatytų pagrindo atlikti minėtoje dalyje įrodymų tyrimą ir paskirti nurodytąją ekspertizę, nurodytieji kaltintojo šioje byloje pateikti įrodymai atmestini (kaip visiškai nepatikimi), jais nesiremtina priimant šioje byloje galutinį procesinį sprendimą.

32619.24.Skunde dėstomi argumentai dėl kaltinimo dalies pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Nurodoma, kad ši kaltinimo dalis nepagrįsta dėl bendrojo pobūdžio aplinkybi priežasčių, taip pat ir dėl to, kad nesurinkta įrodymų, kurie sudarytų pagrindą inkriminuoti šią nusikalstamą veiką G. P.. G. P. nuosekliai ir įtikinamai paneigė, kad jis būtų savinęsis kokį nors UAB „B“ turtą, tame tarpe pinigines lėšas. Jo parodymų nepaneigė kiti kaltinamieji (nuteistieji). Nei vienas liudytojų taip pat nepatvirtino, kad G. P. būtų pasisavinęs kokį nors įmonės „B“ turtą. Byloje nustatyta, kad kaltinime inkriminuojamus pinigus G. P. nuėmė nuo sąskaitos banke, veikdamas oficialiai, pagal jam suteiktus oficialius įgaliojimus. Nuteistojo gynėjo nuomone, šis kaltinimas pagrįstas tik specialisto išvada dėl UAB „B“ ūkinės finansinės veiklos (t. 21, b.l. 118-136). Šioje specialisto išvadoje nurodoma, kad AB Parex banko Kauno filialo sąskaitos išrašo duomenimis nustatyta, kad G. P. iš UAB „B“ sąskaitos banke išėmė (pagal jam oficialiai suteik įgaliojimus – aut. past.) 340.400 Lt, operacijos nebuvo įrašytos į kasos knygą. Skunde nurodoma, kad byloje buvo ir yra aktualu nustatyti, kiek gi viso piniginių lėšų G. P. įnešė į UAB „B“ sąskaitą, koks galutinai paimtų iš sąskaitos ir įneštų į ją santykis (koks konkrečiai skirtumas); kiek UAB „B“ turėjo išlaidų prekių įgijimui (t. y. vandens minkštikliui „Calgon“, šampūnui ir kt.); ar prekių buvo įsigyta daugiau, nei atitinkamų įmonės išlaidų, ar toms prekėms trūksta įsigijimo dokumentų ir kt. G. P. teisme parodė, kad jam nepagrįstai pareikšti kaltinimai dėl piniginių lėšų pasisavinimo. Per visą jo gana neilgą darbo laikotarpį (nuo 2007 m. vasario 14 d. iki 2007 m. gegužės 14 d.) UAB „B“, G. P. pagal oficialiai jam buvusius išduotus įgalinimus buvo nuėmęs pinigus nuo UAB „B“ sąskaitos banke, tačiau nei cento iš jų jis nepasisavino ir nesisavino, jie liko toje bendrovėje, buvo panaudoti tos bendrovės reikmėms. Dalį tų pinigų vėliau jis įnešė į tos įmonės sąskaitą banke, dalimi tų pinigų bendrovė atsiskaitė su prekių bendrovei tiekėjais, t. y. dalis iš tų pinigų buvo perduota UAB „B“ direktoriui, kuris jais atsiskaitė su bendrovės tiekėjais, įnešė į įmonės sąkaitą banke ir kt. Nuteistojo G. P. gynėjas pažymi, kad pagal bylos rašytinius duomenis 2007 m. gegužės 21 d. G. P. net 269000,00 Lt įnešė į UAB „B“ sąskaitą banke. Dar kartą apeliaciniame skunde pažymima, kad bylos medžiagoje yra ir rašytiniai įrodymai, patvirtinantys visas pastarąsias aplinkybes – banko sąskaitų išrašai, kasos pajamų, išlaidų orderiai ir pan. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad visi pinigai, G. P. nuimti nuo UAB „B“ bankinės sąskaitos, buvo panaudoti atsiskaitymams UAB „B“ vardu arba perduoti bendrovei , visa tai forminant ir dokumentaliai. Nuteistojo gynėjas pažymi dar ir tai, kad nė vienas iš UAB „B“ susijusių asmenų (akcininkai, darbuotojai) G. P. nekėlė ir nekelia jokių turtinių pretenzijų, nes pastarosioms nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Byloje buvo apklausta nurodytą specialisto išvadą davusi specialistė, kuri paaiškino, kad tyrė pateiktus klausimus, skaičiavimus atliko bei savo išvadą davė tik pagal jai buvusius pateiktus dokumentus, o realių prekių, esančių sandėlyje, neapskaitė, nesigilino, už kokias sumas prekės buvo įsigytos, pirktos. Specialistė tik patikslino, kad jai trūko prekių įsigijimo dokumentų. Nuteistojo gynėjo nuomone, visi nurodyti specialistės paaiškinimai ir jos duota išvada nesudarė ir nesudaro pagrindo išvadai, kad G. P. bent dalį jo nuimtų nuo UAB „B“ sąskaitos banke pinigų būtų pasisavinęs. Šioje dalyje gynėjas pažymi, kad G. L., Č. N., t. y. asmenys, susiję su UAB „B“, vienu ar kitu būdu dalyvavę aktualiame laikotarpyje UAB „B“ veikloje, tame tarpe dalyvavę įsigyjant prekes, parodė, jog jie atlikinėjo apmokėjimus už UAB „Bonito“ įsigyjamas prekes pinigais, G. P. nuimtais nuo įmonės sąskaitos banke.

32719.25.Skunde nurodoma, kad, nors palyginus byloje esančius dokumentus apie G. P. įneštus į UAB „B“ kasą pinigus ir buvusius jo nuimtus nuo šios įmonės sąskaitos banke matosi, kad tam tikras trūkumas yra – apie 70 000 Lt, nes išimta 342000,00 Lt, o išsaugoti dokumentai apie įnešimi 269000,00 litų, tačiau, nuteistojo gynėjo nuomone, tai jokiu būdu nepatvirtina išvados, kad G. P. tuos pinigus (tą skirtumą) pasisavino. Po liudytoja M. D., buvusios UAB „B“ buhalterės apklausos paaiškėjo, kad pradžioje UAB „B“ vedė vien dokumentinę buhalteriją (kuri ir pateikta byloje – aut.past.), o vėliau buhalteriniai duomenys buvo pildomi (buhalterija vedama) kompiuteriniu būdu. Nuteistojo G. P. gynėjas apeliaciniame skunde pažymi, kad kompiuteriniu būdu vesti šios įmonės buhalteriniai duomenys nebuvo paimti ikiteisminio tyrim metu, nebuvo tiriami. Todėl iki galio ir nesimatė bei nesimato bendrovės pinigų srautų kelia, t. y. nesimato visa apimtimi buvusių nuo bendrovės sąskaitos nuimtų pinigų kelias, juos sumokant prekių tiekėjams. Nesimato net ir paskutinysis prekių pardavimas Lenkijos Respublikos įmonei, nekalbant jau apie tų prekių įsigijimą. Nuteistojo G. P. gynėjas pažymi, kad liudytoja M. D., tvarkiusi UAB „B“ buhalteriją, patvirtino, kad ji neaptiko jokio piniginių lėšų trūkumo. Nuteistojo G. P. gynėjas daro išvadą, kad byloje liko nepaneigti G. P. parodymai apie tai, jog jis visas pinigines lėšas, jo nuimtas nuo UAB „Bonito“ sąskaitos banke, perdavė šiai įmonei, su įmone susijusiems darbuotojams ir nieko nepasisavino. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes; kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta pašalinti abejonių, jos aiškinamos kaltinamojo naudai.

32819.26.Nuteistojo gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, padarė esminius BPK 20 straipsnio pažeidimus, nes nepagrįstai bei neteisėtai laikė įrodymais šališko ir nekompetentingo specialisto K. Saržicko išvadas ir parodymus, šiais duomenimis rėmėsi, taip pat neteisingai, pažeidžiant BPK 20 straipsnio 4 dalies normas, įvertino kitus byloje surinktus įrodymus, ko pasėkoje padarė visiškai nepagrįstas išvadas apie G. P. kaltę. Teismas ne tik pažeidė nurodytuosius BPK straipsnio reikalavimus, bet ir nesilaikė minėtosios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisminės praktikos reikalavimų, savo nuosprendį nuteistojo G. P. atžvilgiu pagrindė prielaidomis. BK 2 straipsnyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu; asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio; pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nuteistojo gynėjo nuomone, byloje surinkti konkretūs duomenys sudarė ir sudaro pagrindą išvadai, kad G. P. asmens baudžiamasis persekiojimas neatitinka paminėtų esminių BK nuostatų. G. P. atžvilgiu, pasak gynėjo, šioje byloje turėjo ir turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadarytos kaltinamajame akte G. P. nurodytosios nusikalstamos veikos (arba bet kuriuo atveju tuo pagrindu, kad neįrodytas jo, G. P., dalyvavimas, neįrodyta jo kaltė kaltinamajame akte tariamų nusikalstamų veikų padaryme).

32919.27.Skunde dėstomi argumentai dėl G. P. paskirtų bausmių už atskirus nusikaltimus ir galutinę subendrintą bausmę. Nuteistojo G. P. gynėjo nuomone, teismas, skirdamas jo ginamajam bausmes, neįvertino šių aplinkybių: itin ilga bylos proceso trukmė, už ką G. P. nebuvo ir nėra kaip nors atsakingas; G. P. inkriminuoti yra tik du epizodai, sudarantys veikų sutaptį; G. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos nėra kokio nors smurtinio pobūdžio; G. P. neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, užaugino dukrą E. P., gim. 1987 m., dirbantis, jo darbovietė jį charakterizuoja teigiamai, be to, ilgus metus, tame tarpe vykstant šios bylos užsitęsusiam procesui, G. P. išlaikė ir slaugė senyvo amžiaus tėvus, kuriems buvo reikalinga visokeriopa pagalba, t. y. ilgus metus slaugė savo tėvą V. P., gim. 1915 m., kuris pastaraisiais metais mirė, taip pat iki šiol visokeriopai rūpinasi savo motina (invalide, pensininke) M. P., gim. 1940 m., kuriai be G. P. nėra kam padėti. Nuteistojo G. P. gynėjo nuomone, akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu būtų pagrindas G. P. laikyti kaltu, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas turėtų būti atidėtas remiantis BK 75 straipsnio nuostatomis.

33019.28.Skunde dėstomi argumentai dėl civilinio ieškino ir proceso išlaidų. Nurodoma, kad šioje byloje G. P. nebuvo pripažintas civiliniu atsakovu. Kita vertus, priėmus šioje byloje G. P. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, joje negali būti tenkinami šio asmens atžvilgiu jokie ieškininiai reikalavimai. Pagal BPK normas kaltinamojo atžvilgiu priėmus išteisinamąjį nuosprendį tais atvejais, kuomet ieškinio reikalavimai buvo bandomi grįsti tariamais deliktiniais teisiniais santykiais, ieškinio reikalavimai atmetami, o ne tenkinami, paliekami nenagrinėtais ar pan. Išteisinus G. P. panaikintinas ir areštas jo turtui, t. y. atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos šioje byloje G. P. atžvilgiu.

33119.29.Nuteistojo gynėjo nuomone, proceso išlaidų, priteistų iš G. P. solidariai su kitais kaltinamaisiais, pagrįstumo klausimas yra abejotinas. Byloje esantys atitinkami duomenys apie tariamas išlaidas daiktinių įrodymų saugojimui nėra pakankami, kad šias išlaidas priteisti.

33219.30.Nuteistojo G. P. gynėjas apeliaciniame skunde prašo: 1) pripažinus, kad šią baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismo teisėjas, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendį, bent jau nuteistojo G. P. dalyje, panaikinti ir toje dalyje bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui (kitam teisėjui) nagrinėti iš naujo; 2) jeigu nebūtų nustatytas pagrindas bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, tai Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendį nuteistojo G. P. dalyje panaikinti ir toje dalyje priimti naują nuosprendį, kuriuo: G. P. atžvilgiu nutraukti šią baudžiamąją bylą kaltinimo dalyje dėl tariamo pateikimo realizuoti didelio prekių kiekio, esą pažymėto svetimu prekių ženklu, neva padarant didelės turtinės ir neturtinės žalos (BK 24 straipsnio 4 dalis, 25 straipsnio 3 dalis, 204 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos 2004-07-05 įstatymo Nr. IX- 2314, įsigal. 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 108-4030, redakciją) suėjus patraukimo baužiamojon atsakomybėn senačiai; vadovaujantis BPK 232 straipsnio 3 punktu, 234 straipsnio 2 dalimi, 253 straipsniu, 439 straipsniu, dėl kaltinamojo akto esminio neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimų šią baudžiamąją bylą likusioje dalyje G. P. atžvilgiu perduoti prokurorui; 3) jeigu nebūtų nustatytas pagrindas perduoti šią bylą prokurorui, tai G. P. šioje baudžiamojoje byloje išteisinti nesant jo, G. P., veikoje nei kaltinamajame akte nurodytų, nei jokių kitų nusikalstamų veikų sudėties; panaikinti visas šioje byloje G. P. atžvilgiu taikomas procesines prievartos priemones; ieškinio reikalavimus, pareikštus G. P. atžvilgiu, atmesti; iš G. P. jokių procesinių išlaidų nepriteisti; 4) jeigu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatytų pagrindų patenkinti jau išdėstytus prašymus, tame tarpe patenkinti prašymą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendį nuteistojo G. P. dalyje panaikinti ir šį asmenį išteisinti, tai nuosprendžio dalį, kurioje nuteistas G. P., pakeisti: G. P. (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl Lenkijos įmonės „K. T. D. K.“ didelės vertės turto – 29.184 Eur (100.766,52 Lt) įgijimo apgaule, per UAB „B“ realizavus 25.600 vnt. falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“) laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams; pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „B“ vardu pateikto realizuoti Lenkijos Respublikos įmonei „K. T. D. K.“ falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“ 25.600 vnt.) laisvės atėmimu 10 mėnesių; pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „B“ didelės vertės turto pasisavinimo) laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant ir G. P. paskiriant galutinę subendrintą 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, BK 75 straipsnio, atidėti; panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje nuspręsta, vadovaujantis BPK 103 straipsnio, 105 straipsnio daiktinių įrodymų saugojimo išlaidas – 26.845,81 EUR – pripažinti proceso išlaidomis ir remiantis Policijos departamento prie LR VRM Aptarnavimo skyriaus raštu „Dėl saugojimo išlaidų“, priteisti iš G. P..

33320. Nuteistojo juridinio asmens UAB „J“ atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kurioje juridinis asmuo „J“ pripažinta kalta ir nuteista, taip pat ir su nuosprendžio dalimi dėl paskirtos bausmės nesutinka. Nurodoma, kad nuosprendžio dalis dėl UAB „J“ pripažinimo kalta ir nuteisimo yra nemotyvuota, nepagrįsta, teismas neteisingai aiškino ir taikė įstatymą, neištyrė bylos aplinkybių, padarė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, todėl ši dalis naikintina.

33420.1.BK 20 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu, kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Nuosprendyje teismas nepasisakė, ar buvo veikta UAB „J“ naudai ar interesais, todėl, apelianto nuomone, teismas negalėjo ir konstatuoti, kad juridinis asmuo UAB „J“ yra kaltas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „I“ didelės vertės turto – 391.533,91 Lt įgijimo apgaule, per UAB „J“ realizavus 32.340 vnt. falsifikuoto šampūno „Head&Shoulders“), pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 204 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „J“ vardu realizuoto UAB „I“ 32.340 vnt. falsifikuoto šampūno „Head&Shoulders“), pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (dėl iš UAB „I“ gautų 391.533,91 Lt legalizavimo), pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti UAB „I“ priklausiusį didelės vertės turtą – 100.705,92 Lt, per UAB „J“ pateikus realizuoti UAB „I“ 16.800 vnt. falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“), pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 204 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „J“ vardu pateikto realizuoti UAB „I“ falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“ 16.800 vnt.). Todėl, apelianto nuomone, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį juridinio asmens UAB „J“ atžvilgiu, pažeidė BK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

33520.2.Apeliaciniame skunde nurodoma dar ir tai, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė BK 95 straipsnio 1 dalies „b“ punktą (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. JX-1495 redakciją), 95 straipsnio 2 dalį nustačiusius, kad nesunkaus tyčinio nusikaltimo apkaltinamojo nuosprendžio senatis buvo penkeri metai, o senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas, pasisakydamas dėl senaties taikymo kaltinamiesiems, jiems inkriminuojant BK 204 straipsnio 1 dalį, tame tarpe ir UAB „J“, senaties terminą neteisėtai pratęsė iki 10 metų, motyvuodamas tuo, kad ši veika idealiąja sutaptimi padaryta su sunkia veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje. Apelianto nuomone, tokia teismo išvada yra neteisinga, nes teismas plečiamai išaiškino baudžiamąjį įstatymą, savarankiškai nustatė dvigubai ilgesnį nei įstatyme senaties terminą. Įstatyme nėra nustatyta, kad idealios sutapties atveju senaties terminas už abi veikas taptų bendru. Kadangi pagal UAB „J“ pareikšto kaltinimo turinį visos jame nurodytos veikos padarytos ne vėliau nei 2007 m. sausio mėnesį, tai apkaltinamojo nuosprendžio penkerių metų senatis už veiką, numatytą BK 204 straipsnio 1 dalyje, pasibaigė 2012 m. sausio mėnesį, todėl, apelianto nuomone, teismas, priimdamas 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendį, vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, privalėjo procesą nutraukti dėl šių kaltinime nurodytų veikų: pagal BK 20 straipsnio 2 dalimi, 204 straipsnio 1 dalimi (dėl UAB „J“ vardu realizuoto UAB „I“ 32 340 vnt. falsifikuoto šampūno „Head&Shoulders“); pagal BK 20 straipsnio 2 dalimi, 204 straipsnio 1 dalimi (dėl UAB „J“ vardu pateikto realizuoti UAB „I“ falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“ 16 800 vnt.).

33620.3.Nuteistojo juridinio asmens UAB „J“ atstovas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kurioje juridinis asmuo UAB „J“ pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 204 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „J“ vardu realizuoto UAB „I“ 32 340 vnt. falsifikuoto šampūno „Head&Shoulders“) ir pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 204 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „J“ vardu pateikto realizuoti UAB „I“ falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“ 16 800 vnt.), panaikinti ir šioje dalyje baudžiamąją bylą juridiniam asmeniui UAB „J“ nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui arba priimti naują nuosprendį, išteisinti juridinį asmenį UAB „J“, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuteistojo juridinio asmens UAB „J“ atstovas apeliaciniame skunde taip pat prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kurioje juridinis asmuo UAB „J“ pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „I“ didelės vertės turto – 391 533,91 Lt įgijimo apgaule, per UAB „J“ realizavus UAB „I“ 32 340 vnt. falsifikuoto šampūno „Head&Shoulders“), pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (dėl iš UAB „I“ gautų 391 533,91 Lt legalizavimo UAB „J“ veikloje), pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti UAB „I“ priklausiusį didelės vertės turtą – 100 705,92 Lt, per UAB „J“ pateikus realizuoti UAB „I“ 16 800 vnt. falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“) panaikinti ir priimti naują nuosprendį, išteisinti juridinį asmenį UAB „J“, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

33721. Atsikirtimuose į nuteistųjų D. P., G. L., G. V., Č. N., G. P., A. S., V. Č. ir D. P. apeliacinius skundus civilinio ieškovo Lenkijos įmonės „K. T. D. K.“ atstovas nurodo, kad su nuteistųjų apeliaciniais skundais nesutinka. Nurodo, kad paneigia visus nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus ir palaiko anksčiau išdėstytą savo nuomonę šioje byloje. Atsikirtimuose į nuteistųjų apeliacinius skundus civilinio ieškovo Lenkijos įmonės „K. T. D. K.“ atstovas prašo patenkinti pareikštą civilinį ieškinį ir iš nuteistųjų soliadariai priteisti 29,184 Eur nuostolių atlyginimo.

33822. Teismo posėdyje nuteistieji D. P., D. P., G. L., Č. N., G. P., V. Č. ir A. S. ir jų gynėjai prašė jų, G. P. gynėjo ir UAB „ J“ atstovo apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo A. S. ir V. Č. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies, A. S. išteisinti pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, panaikinti nuosprendžio dalį dėl procesinių išlaidų priteisimo iš A. S. ir V. Č., panaikinti nuosprendžio dalį dėl turtinės žalos priteisimo iš A. S., kitus apeliacinius skundus atmesti.

33923. Nuteistųjų A. S., D. P., D. P., G. L., G. V., V. Č., nuteistojo Č. N. ir jo gynėjos, nuteistojo G. P. gynėjo ir nuteisto juridinio asmens UAB „ J“ atstovo advokato G. Skaisčio apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria A. S. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 204 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį, ir nuosprendžio dalis, kuria A. S. baudžiamasis procesas pagal BK 203 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas nuosprendis. A. S. išteisinamas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas, 3 punktas). Nuosprendžio dalis, kuria nuteistieji, išskyrus A. S. ir V. Č., pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 204 straipsnio 1 dalį naikinama ir šioje dalyje byla nutraukiama suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skundžiamas nuosprendis taip pat keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ir dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 3 punktas, 4 punktas).

34024. Iš apeliacinių skundų motyvų matyti, kad nuteistieji D. P., D. P., G. L., A. S. Č. N. ir jo gynėja bei G. P. gynėjas nesutinka su jų nuteisimu organizuotomis grupėmis apgaule įgijus svetimą didelės vertės turtą, realizavus didelį prekių kiekį, pažymėtą svetimu prekių ženklu ir tuo padarius didelės turtinės ir neturtinės žalos. Nuteistieji D. P., D. P., A. S., G. L., V. Č. neigia padarę ir kitas susijusias nusikalstamas veikas – legalizavę iš nusikalstamos veikos gautus pinigus, G. V. ir G. P. neigia pasisavinę, o A. S. neigia iššvaistęs didelės vertės turtą. Apeliantai tvirtina, kad nežinojo, jog jų parduodamos prekės buvo falsifikuotos, to vienareikšmiškai nepatvirtina byloje esančios specialisto išvados, jokie bylos įrodymai nepatvirtina jų tiesioginės tyčios veikti apgaule, o jų ūkinė ir/ar komercinio tarpininkavimo veikla atitinka civilinių santykių, o ne nusikalstamų veikų požymius.

34125. Šioje byloje nustatyta, kad UAB „I“ iš D. P. vadovaujamos UAB „G“ įgijo 26.400 vnt. vandens minkštiklio „Calgon“ (158.252,16 Lt vertės), o iš D. P. vadovaujamos UAB „J“ įgijo 32.340 vnt. šampūno „Head&Shoulders“ (391.533,91 Lt vertės), atsiskaitant pavedimais į šių įmonių sąskaitas bankuose bei iš D. P. vadovaujamos UAB „J“ įgijo 16.800 vnt. vandens minkštiklio „Calgon“ (100.705,92 Lt) vertės, tačiau už jas neatsiskaitė, nes kilo įtarimas dėl galimo suklastojimo). Taip pat UAB „R“ iš G. V. vadovaujamos UAB „B“ įgijo 31.992 vnt. UAB šampūno „Head&Shoulders“ (141.564,6 Lt), o Lenkijos įmonė „K. T. D. K.“ jau iš A. S. vadovaujamos UAB „B“ įgijo 25.600 vnt. vandens minkštiklio „Calgon“ 29.184 Eur (100.766,52 Lt) vertės, atsiskaitant pavedimais į šių įmonių sąskaitas bankuose. Šios prekės per minėtas įmones UAB „G“, UAB „J“ ir UAB „B“ buvo tiekiamos iš G. L. vadovaujamos UAB „R“, į kurios sąskaitą galiausiai ir įplaukdavo piniginės lėšos už gautas prekes. Nurodytos aplinkybės nustatytos faktiniais bylos duomenimis, esančiais šiuose įrodymų šaltiniuose: UAB „I“ pareiškimuose ir pridėtuose dokumentuose (banko sąskaitų išrašuose, sąskaitose-faktūrose, elektroniniuose laiškuose), UAB „R“ pateiktuose dokumentuose (pirkimo-pardavimo sutartyje, banko sąskaitos išraše, sąskaitoje-faktūroje), liudytojų D. U., R. Š. ir A. R., G. R., J. K.-G parodymuose, (t. 1, b.l. 1-8, 18-21, 23-26, 118-149, t. 2, b.l. 22-25, 176-178, t. 3, b.l. 1-27, t. 31, b.l. 160-169, 193-194, 197). Šių aplinkybių neneigia ir nuteistieji D. P., D. P., G. V., G. L., Č. N. ir G. P., tačiau tvirtina nežinoję, jog jų įmonių parduotos prekės buvo ne originalios, o falsifikuotos.

34226. Nuteistasis D. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad nuo 2003 m. jam esant UAB „G“ direktoriumi, 2006 m. D. P. paprašė savo prekių – vandens minkštiklio „Calgon“ pirkimą-pardavimą dokumentaliai įforminti per jo (D. P.) įmonę „G“, kadangi ši bendrovė buvo oficialiai dirbanti – PVM mokėtoja. D. P. nurodė šio sandorio šalis: UAB „I“ ir UAB „R“, o jis (D. P.) savo įmonės vardu išrašė dokumentus, jam buvo grąžintos PVM sąskaitos faktūros su UAB „R“ ir UAB „I“ vadovų parašais. D. P. siūlymu jis (D. P.) pastarajam surašė įgaliojimą atlikti visus su sandoriu susijusius veiksmus. Atitinkamai pagal sąskaitas-faktūras į bendrovės sąskaitą iš UAB „I“ buvo pervesta apie 200.000 Lt, vėliau pagal sąskaitą-faktūrą jis (D. P.) pervedė visus šiuos pinigus UAB „R“. Iš UAB „G“ jis pinigų nesigrynino ir jokio pelno neturėjo. Parduodamų prekių jis nematė ir nieko nežinojo apie jų kokybę, taip pat nebuvo susijęs su kitomis bendrovėmis, G. L. nepažinojo.

34327. Nuteistasis D. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis yra UAB „J“ steigėjas, direktorius ir vienintelis akcininkas, įmonės vardu buvo prekiaujama vandens minkštikliu „Calgon“ automatinėms skalbimo mašinoms, šampūnu „Head & Shoulders“ ir kava „Nescafe“. Vandens minkštiklis „Calgon“ buvo parduodamas tik UAB „I“, šampūnas „Head&Shoulders“ buvo parduodamas UAB „I“ bei vieną kartą buvo parduotas Olandijos įmonei. Vandens minkštiklis „Calgon“ UAB „I“ buvo parduotas sudarius sandorį per UAB „G“, kadangi tuo metu buvo tik pradėti tvarkyti dokumentai dėl UAB „J“ steigimo. Jis pirko vandens minkštiklį „Calgon“ iš UAB „R“, kuriai vadovavo G. L., ir pardavė UAB „I“ pagal 2006-10-24 PVM sąskaitą – faktūrą serijos G Nr. 0000429. Visą sandorį derino su „R“ vadovu G. L., prekes į UAB „I“ nurodytą sandėlį atvežė UAB „R“ atsiųstas vairuotojas su transportu. Vairuotojas perdavė jam (D. P.) UAB „R“ dokumentus dėl apmokėjimo, t. y. PVM sąskaitą – faktūrą, kurią jis vėliau perdavė D. P.. Su savimi jis turėjo UAB „G“ sąskaitą – faktūrą, kurią jam buvo davęs D. P. ir ją, atvažiavus kroviniui, perdavė sandėlio darbuotojui. Dėl pinigų sumokėjimo už prekes rūpinosi D. P., jis nežino, kaip vyko apmokėjimas už prekes pagal šį sandorį, jokių pinigų už šį sandorį negavo. Už minkštiklį „Calgon“ UAB „I“ neatsiskaitė pranešusi, kad jis falsifikuotas. Dėl šampūno „Head&Shoulders“ pirkimo – pardavimo viskas vyko analogiškai – jis buvo pirktas jo (D. P.) įmonės „J“ vardu iš UAB „R“ ir parduotas UAB „I“ 2007-01-15 pagal PVM sąskaitą – faktūrą. Iš G. L. žinojo, kad UAB „R“ vandens minkštiklį „Calgon“ ir šampūną „Head&Shoulders“ perka iš Lenkijos. UAB „I“ pareiškus pretenzijas dėl prekių – vandens minkštiklio „Calgon“ ir šampūno „Head&Shoulders“ nekokybiškumo, jis (D. P.) kalbėjosi su UAB „R“ vadovu G. L., derino, ar galima būtų grąžinti UAB „I“ pinigus ir pasiimti prekes. Parduodant minėtas prekes UAB „I“ jis (D. P.) nežinojo, kad jos falsifikuotos, apie tai sužinojo tik po prekių pardavimo.

34428. Nuteistasis G. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad jokių nusikalstamų veikų nepadarė, nieko sukčiavimo būdu neapgavo. Iš jo pirmosios instancijos teismui pateiktų ir prie bylos prijungtų rašytinių paaiškinimų matyti, kad 2006 m. į jį kreipėsi Č. N. ir G. V. dėl pagalbos parduodant šampūną ir kitas prekes, į G. V. organizuotą susitikimą, kuriame dalyvavo pastarasis, jis (G. L.), Č. N., G. P., UAB „L“ direktorius R. ir pažįstamas Rusijos Federacijos pilietis J, šis pateikė daug pasiūlymų dėl prekių su pažeista pakuote pardavimo, vėliau atvežė vandens minkštiklio „Calgon“ ir šampūno „Head&Shoulders“ buteliukų pavyzdžių, dėl kurių tikrumo pagal išorės požymius jam abejonių nekilo, kainos buvo palankios, todėl buvo nuspręsta imtis šių prekių tiekimo per UAB „B“. G. V. jam (G. L.) ir Č. N. perleido po 33.33 proc. UAB „B“ akcijų, pirma partija buvo pirkta iš jo (G. L.), Č. N. ir G. P. pinigų. Gavę prekes pamatė, kad šampūnų pakuotės buvo pažeistos, todėl Č. N. ir G. P. užsiėmė jų taisymu, prekės buvo parduotos UAB „R“, kurios darbuotojams nekilo abejonių dėl prekių kokybės. Nesusiklosčius verslo santykiams su G. V., jis (G. L.), Č. N. ir G. P. verslui vykdyti įsigijo UAB „R“ akcijas, nuo 2006 m. rugsėjo 4 d. jis buvo paskirtas direktoriumi, jam einant šias pareigas įmonė veikė realiai, jokių neteisėtų operacijų nevykdė, mokėjo mokesčius, teikė reikalingus duomenis VMĮ, UAB „Digrafas“ tvarkė buhalterinę apskaitą. UAB „R“ pagal standartines teisėtas verslo operacijas pardavė vandens minkštiklio „Calgon“ ir šampūno „Head&Shoulders“ D. P. vadovaujamai UAB „J“, ir vandens minkštiklio „Calgon“ UAB „G“, tačiau jam nežinoma, kam šios prekės buvo parduotos vėliau. G. L. tvirtinimu, jis nežinojo, kad prekės buvo neoriginalios ir nebuvo jokių susitarimų tarp jo, D. P. ir D. P. apgaule jomis prekiauti bei legalizuoti nusikalstamu būdu gautus pinigus, už parduotas prekes gautos lėšos buvo naudojamos įmonės reikmėms, mokami mokesčiai. 2007 m. gavus pretenzijas dėl šampūnų kokybės, pats kreipėsi į chemijos bandymų laboratoriją, kur paaiškėjo, kad jų prekės ir iš UAB „S“ pirkti šampūnai vienodos kokybės, o dėl vandens minkštiklio pretenzijų nebuvo visai. Be to, G. L. pažymi, kad prekių, skirtų Rytų ir Vakarų rinkoms, kokybė nevienoda. G. L. teigimu, įsigijus UAB „R“, paaiškėjo, kad įmonė turi skolų, disponuoja neaiškios kilmės turtu, suklastojus jo parašus išrašomos sąskaitos faktūros, todėl buvo nuspręsta pareikalauti, kad įmonę atpirktų ją pardavę asmenys, naujam savininkui R. R. buvo perduoti buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuos tvarkė UAB „Digrafas“. Iš G. L. paaiškinimų seka, kad dėl nesutarimų su G. V., UAB „B“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi laikinai tapo A. S., tačiau jis su buvusiais akcininkais G. P. ir Č. N. šią įmonę vėliau ketino atpirkti, todėl rūpinosi įmonės reikalais, bendrovė sėkmingai pradėjo vystyti veiklą. G. L. teigimu, vandens minkštiklis „Calgon“ Lenkijos įmonei „K. T. D. K.“ 2007 metais buvo parduotas du kartus, po pirmojo pardavimo jokių pretenzijų negauta, sulaikytas buvo tik antrasis krovinys. G. L. tvirtinimu, UAB „I“ pretenzijas dėl šampūnų kokybės jie su Č. N., G. P. ir D. P. svarstė, tačiau iš jų reikalavo grąžinti pinigus, bet šampūnų grąžinti neketino, todėl taikiai išspręsti ginčo nepavyko. Taip pat G. L. nesutinka su kaltinimu, kad kartu su V. Č. ir A. S. suklastojo 2007 m. gegužės 22 d. preliminariąją sutartį dėl žemės sklypo pardavimo, tvirtina, kad ši sutartis buvo reali (t. 58A, b.l. 10-16).

34529. Nuteistasis G. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad neprisipažįsta padaręs inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Nuo 2005 m. birželio mėnesio kartu su Č. N. ir G. L. buvo UAB „B“ akcininku bei direktoriumi, kitų darbuotojų nebuvo, buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „Digrafas“. 2006 m. Č. N. pasiūlė įgyti komisiniais pagrindais šampūną iš UAB „L“ ir jį parduoti, tuomet G. L. susitarė šampūną parduoti UAB „R“. Jis, G. V. kaip direktorius pasirašė sutartį – susitarimą, kad po šampūno pardavimo apmokės už šampūną, G. L. jam pateikė UAB „L“ PVM sąskaitą-faktūrą apie šampūno įgijimą bei UAB „B“ vardu PVM sąskaitą-faktūrą dėl šampūno pardavimo UAB „R“, kurias jis (G. V.) pasirašė. UAB „R“ dalimis atlikinėjo pervedimus į UAB „B“ sąskaitą, esančią AB „Parex“ banke, iš viso pervedė 140.000 Lt, o jis šią pinigų sumą pagal kasos orderį perdavė UAB „L“ direktoriui R. R.. 2007 m. savo įmonės akcijas G. L. patarimu jis (G. V.) padovanojo iš matymo pažįstamam A. S., kuriam nesakė apie įmonės problemas. G. V. taip pat parodė, kad pagal UAB „B“ čekių knygelę iš AB „Parex banko“ grynaisiais paimtus pinigus jis iš karto banke atiduodavo dalimis Č. N. bei G. L.. 2006 m. pabaigoje – 2007 m. pradžioje iš G. L. sužinojo, kad UAB „R“ nepatenkinta šampūno kokybę ir reikalauja prekių įgijimo važtaraščio arba gamintojo sąskaitos-faktūros. Jis buhalterės M. D. paprašė, kad ji faksu išsiųstų UAB „L“ išrašytą sąskaitą-faktūrą UAB „R“ atstovams. Dėl sandorio su Lenkijos įmone „D.K. T. D. K.“ dėl vandens minkštiklio „Calgon“ pardavimo, nieko paaiškinti negali, nes apie tai nieko nežino, jokių dokumentų nepasirašinėjo, kas tai darė jo vardu, nežino. Visus UAB „B“ pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus dažniausiai pateikdavo pats, kartais G. L.. AB „Parex“ banke UAB „B“ sąskaitą galėjo valdyti tik jis kaip UAB „B“ direktorius, o elektroninės bankininkystės generatorių ir kodus turėjo G. L.. Jokio įgaliojimo nei G. L., nei Č. N. jis išrašęs nebuvo. Apie tai, kad prekės buvo falsifikuotos, jis (G. V.) nežinojo, pats neklastojo, iš kur tas prekes paėmė Č. N., nežino. Jis pats aiškinosi falsifikuoto šampūno pirkimo-pardavimo aplinkybes ir įrašė pokalbį su J. M., kuriame šis kalba apie tai, jog Kauno rajone 2006 m. buvo gaminamas šampūno ir nukalkintojo „Calgon“ miltelių falsifikatas.

34630. Nuteistasis Č. N. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino, o iš jo pirmosios instancijos teismui pateiktų ir prie bylos prijungtų rašytinių paaiškinimų matyti, kad jis parodė, jog kartu su G. V. ir G. L. buvo UAB „B“ akcininkas. Į jį kreipėsi UAB „L“ direktorius R. R. su pasiūlymu tiekti dideliais kiekiais iš Olandijos muitinės sandėlių įvairią produkciją su tam tikrais trūkumais (pakuotės pažeidimais, besibaigiančiu galiojimo terminu). Jis (Č. N.), G. V. ir G. L. susidomėjo šampūnu „H. S.“ bei vandens minkštikliu „Colgon“. Jis, (Č. N.) apžiūrėjo minėto šampūno ir vandens minkštiklio pavyzdžius ir jam nekilo abejonių, kad šios prekės gali būti neoriginalios, todėl organizavo UAB „R“ šampūno „Head&Shoulders“, o Lenkijos įmonei „K. T. D. K.“ – vandens minkštiklio „Calgon“ pardavimą ir pristatymą, dalis pakuočių buvo pažeistos, todėl jam (Č. N.) teko perpakuoti. Kitus sutarties klausimus tvarkė G. V. ir G. L.. Už parduotas prekes UAB „R“ atsiskaitydavo dalimis bankiniais pavedimais, o jis (Č. N.) su G. V. banke nuimdavo pinigus iš sąskaitos bei jis (Č. N.) šiuos pinigus sumokėdavo į UAB „L“ kasą, pinigus priimdavo ir kasos pajamų orderius išrašydavo direktorius R. R., po to jis (Č. N.) orderius atiduodavo kaltinamajam G. V. įtraukti į buhalterinę apskaitą. Vėliau dėl jo (Č. N.) konflikto su G. V., jis (Č. N.), G. P. ir G. lygiomis dalimis nusipirko UAB „R“ akcijas, direktoriumi išrinko G. L.. Ši bendrovė vykdė prekybą teisėtai, buhalterinę apskaitą tvarkė per UAB „Digrafas“, mokėjo valstybei priklausančius mokesčius, vėliau jie nutarė šią bendrovę parduoti, pardavimą organizavo G. P.. Po to jie nusipirko iš G. V. jam priklausančias UAB „B“ akcijas, o kaltinamasis G. P. pasiūlė jo dukters vyrui A. S. patikėti bendrovės „B“ akcijas bei paskirti jį direktoriumi. Ši įmonė taip pat veikė teisėtai, G. L. buvo atsakingas už komerciją, jis – rūpinosi sandėliu, nes prekės buvo atvežamos ir su pažeista pakuote, todėl kartu su G. P. rūpinosi jų sutvarkymu. Taip pat kartu su G. P., važiuodavo į banką iš sąskaitos paimti pinigus.

34731. Nuteistasis G. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad neprisipažįsta padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir pirmosios instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kurie buvo pridėti prie bylos. Iš jų matyti, kad pažįstamui Č. N. pasakius, kad turi prekių pardavimui, kartu su juo ir G. L. nusprendė imtis verslo ir būti tarpininkais parduodant prekes. Tuo tikslu kartu įsigijo jau įsteigtą UAB „R“, kuri buvo ir PVM mokėtoja, prieš tai įsitikinę, kad ji neturi skolų. 2006 m. UAB „R“ direktoriumi tapo G. L., o su UAB „Digrafas“ buvo sudaryta sutartis dėl buhalterinės apskaitos. Vėliau paaiškėjus, kad anksčiau šios įmonės vardu buvo paimti telefonai ir kompiuteriai bei įgytas žemės sklypas, buvo nutarta įmonės atsisakyti ir per buvusius savininkus notarine sutartimi jos nauju savininku tapo R. R.. Kadangi jie toliau norėjo užsiimti prekyba, Č. N. pasiūlė įsigyti UAB „B“ akcijas, o dėl pastarojo nesutarimų su akcininku G. V., jis (G. P.), Č. N. ir G. L. nusprendė įsigyti visas UAB „B“ akcijas. Vietoj savęs jis (G. P.) akcijas pasiūlė įsigyti ir laikinai formaliai įmonės direktoriumi tapti savo žentui A. S., kuriam užtikrino, jog įmonė veiks teisėtai, mokės mokesčius. G. P. parodė, kad A. S. jokios veiklos savo iniciatyva įmonėje nevykdė, iš pastarojo jis (G. P.) gavo įgaliojimus kaip UAB „B“ vadybininkas atlikti visas bankines operacijas. Jis (G. P.) vykdė sandėlyje prekių išdavimą, pakrovimą, dalyvavo vandens minkštiklio „Calgon“ pristatyme Lenkijos įmonei „K. T. D. K.“, pinigų įnešimą į banką ir paėmimą. UAB „B“ pirkimais ir pardavimais daugiausiai rūpinosi Č. N. ir G. L., apie sandorius jis žinojo nedaug. Jam (G. P.) niekuomet nekilo įtarimas, kad prekės gali būti ne originalios, falsifikuotos, jos išoriškai atitiko prekyboje esančių prekių išvaizdą, tik kai kurios buvo su pažeista celofanine pakuote – tokiais atvejais jis (G. P.) ir Č. N. celofaną pervyniodavo. G. P. tvirtinimu, jam inkriminuotų iš UAB „B“ sąskaitos nuimtų pinigų jis nepasisavino, jie buvo panaudoti bendrovės reikmėms – dalį jis įnešė į įmonės sąskaitą banke, dalimi jų atsiskaitė su tiekėjais, kitas dalis buvo perduota UAB „B“ direktoriui įmonės reikmėms. G. P. teigimu tai patvirtina byloje esantys banko sąskaitų išrašai, kasos pajamų, išlaidų orderiai ir kt. Be to, nei vienas iš UAB „B“ akcininkų ar darbuotojų jam jokių turtinių pretenzijų nepareiškė. Tuo tarpu būdami UAB „R“ akcininkais, jis (G. P.), Č. N., G. L. buvo susiję legaliais verslo santykiais, tiek UAB „R“, tiek UAB „B“ įvykdė daug teisėtų prekybinių sandorių (t. 58A, b.l. 17-24).

34832. Nuteistasis A. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad būdamas 23 metų tapo UAB „B“ direktoriumi, nesuvokė savo pareigų, neturėjo vadovo darbo patirties, yra vidurinio išsilavinimo, į dokumentų turinį nesigilino, nesidomėjo įmonės veikla, pasitikėdamas G. L., G. P., ir Č. N.. Dėl žemės sklypo Sugiharos g. Vilniuje jam G. L. aiškino, kad bus uždirbta didelė suma, bus pervesti pinigai. Jis pats (A. S.) šio sklypo nematė, su juo mokėjimas nebuvo derintas, nežinojo, kas bus daroma su tuo sklypu, jis tik vykdė duodamus nurodymus, iš sąskaitos nuimtus 2 milijonus (litų) atvežė su apsauga G. P., G. L. ir Č. N., krepšį su pinigais atidavė G. L.. Iš byloje esančių A. S. rašytinių paaiškinimų pirmosios instancijos teismui matyti, kad direktoriaus pareigas jis ėjo tik formaliai, visus veiksmus atlikdavo G. L. ir G. P. nurodymu, pastarųjų ir Č. N. lydymas vykdavo į banką, taip pat ir nesigilindamas pasirašydavo jam pateikiamus dokumentus (t. 58A, b.l. 5-9).

34933. Nuteistųjų D. P., D. P., G. V., G. L., Č. N. ir G. P. teiginiai, kad jie nežinojo, jog UAB „B“, UAB „G“ ir UAB „J“ parduotos prekės – vandens minkštiklis „Calgon“ ir šampūnas „Head&Shoulders“ buvo falsifikuotos bei apeliaciniuose skunduose keliamos abejonės dėl specialistų išvadų patikimumo, prieštarauja byloje surinktiems ir teisiamajame posėdyje bei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ištirtiems įrodymams.

350Dėl įrodymų vertinimo pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus

35134. Apeliantai iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis. Nuteistųjų ir jų gynėjų teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas duomenis ir darydamas išvadas dėl kaltės, pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso normas ir suformuotą teisminę praktiką apie įrodymų vertinimo taisykles, jų kaltės nepagrindė abejonių nekeliančiais įrodymais, nepagrįstai įrodymais pripažino specialistų išvadų dėl prekių ženklo autentiškumo bei telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolų duomenis.

35235. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo arba nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Duomenys iki juos pripažįstant įrodymais yra tikrinami BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka atliekant numatytus proceso veiksmus, ir būtent tokiais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais gali būti grindžiamas teismo nuosprendis (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad įrodymais gali būti pripažįstami tik tokie duomenys, kurių patikimumas gali būti patikrintas teismo proceso metu BPK numatytomis priemonėmis.

35336. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, pagal kurią teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal teismų praktiką, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau jie teismui nėra privalomi, proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas bylą nagrinėjant teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-85-976/2018).

35437. Pagal teismų praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje teismo išvados darytos nesiėmus visų įmanomų priemonių visoms teisingam bylos išsprendimui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-28-489/2016, 2K-251-507/2016, 2K-65-976/2017 ir kt.).

35538. Esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai: 1) nuosprendyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; 2) nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; 3) vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; 4) įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; 5) neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-244-303/2018).

35639. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti apeliacinių skundų teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir taip iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio reikalavimus. Nei bylos medžiaga, nei skundžiamo teismo nuosprendžio turinys neduoda pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bylos įrodymus ir juos vertindamas, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos bylos aplinkybės išsamiai išnagrinėtos, laikantis objektyvumo, teisingumo ir rungimosi principų. Be to, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismas taip pat atliko įrodymų tyrimą ir paskyrė prekių ženklų „Head&Shoulders“ ir „Calgon“ ekspertizę, kuri dar kartą patvirtino, jog nuteistųjų parduotos prekės buvo falsifikuotos. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

35740. Kaip reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, 331 straipsnio 2 dalyje, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, išdėstyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje, jie įvertinti patikimumo, leistinumo ir sąsajumo aspektu, vertinant juos tiek atskirai, tiek kaip visumą. Tai, kad bylos įrodymai įvertinti nepalankiai nuteistiesiems, savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad jų kaltė pagrįsta prielaidomis ar, kad įrodymai buvo vertinami pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintus įrodymų vertinimo principus, o teismų išvados neatitinka bylos aplinkybių ir tinkamai nemotyvuotos. Apeliacinių skundų argumentai nesutinkant su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

35841. Visi duomenys, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė savo išvadas, nustatydami faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Apkaltinamajame nuosprendyje dėl nuteistųjų nusikalstamų veikų, apgaule užvaldžius svetimą turtą, pasikėsinus apgaule užvaldyti svetimą turtą, panaudojus svetimus prekių ženklus, legalizavus nusikalstamu būdu gautą turtą, padarymo įvertinti pačių nuteistųjų ir liudytojų parodymai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokoluose užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, bylos rašytiniai įrodymai. Apkaltinamajame nuosprendyje visi bylos įrodymai įvertinti tiek atskirai, tiek lyginant tarpusavyje, susiejant juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikiant išskirtinės reikšmės, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai ir padarytos įrodymais pagrįstos išvados, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistųjų kaltę. Apeliacinės instancijos teismui, tikrinant pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, atlikus įrodymų tyrimą ir gavus paskirtos ekspertizės aktą, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas duomenis įrodymais ir vertindamas juos, būtų padaręs esminių klaidų.

35942. Kaip jau minėta, apeliaciniuose skunduose didžiausias dėmesys skiriamas specialistų išvadų, kaip įrodymų, patikimumui, leistinumui, dėstomos abejones dėl to, ar pardavinėtos prekės apskritai sufalsifikuotos ir, kad jos pagamintos ne tų gamintojų, kurie nurodyti tų prekių įpakavimuose. Apeliaciniuose skunduose dėstomi argumentai dėl šio specialisto šališkumo, dėl to, kad prekės nebuvo išsamiai ištirtos, taip pat dėstomi argumentai dėl būtinumo paskirti tų prekių ekspertizę.

36043. Iš bylos duomenų matyti, kad pagal 2007 m. sausio 15 d. PVM sąskaitą-faktūrą serijos J Nr. 000008UAB „I“ iš UAB „J“ įgijus didelį kiekį šampūno „Head&Shoulders“, už kurias į UAB „J“ sąskaitą buvo pervęsta viso 391.533,91 Lt, UAB „I“ kilo abejonių dėl jų kokybės. UAB „I“ 2007 m. sausio 25 d. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad UAB „J“ pristatytos prekės (šampūnų buteliukai) – akivaizdžiai skiriasi nuo originalių prekių: etikečių kraštai neestetiškai priklijuoti, neatitinka ženklinimas etiketėse, galiojimo datos užrašytos neįskaitomai, nekokybiškai ir kt. (t. 1, b.l. 1-4). Prie UAB „I“ pareiškimo pridėta ir šios įmonės užsakymu dėl kilusių įtarimų UAB „Areta“ Žaislų ir chemijos gaminių bandymų laboratorijoje 2007 m. sausio 25 d. atliktos ekspertizės protokolas Nr. 139, iš kurio matyti, kad UAB „I“ tyrimui pateikto šampūno „Head&Shoulders“ pakuotės, užrašai, kvapas, spalva ir chloridų kiekis skiriasi nuo originalios „Procter&Gamble“ prekės (t. 1, b.l. 8).

36144. Iš teisiamajame posėdyje duotų šią ekspertizę atlikusios UAB „Areta“ Žaislų ir chemijos gaminių bandymų bei žaislų saugos įvertinimo Vilniuje bandymų laboratorijos vadovės ekspertės M. P. paaiškinimų matyti, kad laboratorija atlieka fizikos mechaninius žaislų bandymus, chemijos gaminių bandymus, šiai veiklai turi licenciją. Į jų laboratoriją kreipėsi UAB „I“ su prašymu ištirti ar jų pateikiamas šampūnas (6 vnt.) yra originalas ar ne, jei ne, tai kuo skiriasi nuo originalios prekės, ar atitinka šiai konkrečiai prekei keliamus reikalavimus. Laboratorijos specialistai atliko tyrimus ir nustatė, jog buvo skirtumas chloridų kiekyje – originalioje prekėje jų buvo mažiau negu kopijose, taip pat buvo nustatyta, kad yra skirtumas tarp originalų ir neoriginalų pagal nelakiųjų medžiagų kiekį – nelakiųjų medžiagų kiekis didesnis originaluose. Be to buvo tiriamos pakuotės, lyginami užrašai, spalva, šriftas ir padaryta išvada, kad pateikti pavyzdžiai skyrėsi. Tiriamų prekių putojimas ir plovimas skyrėsi, bet atitiko reikalavimus. Ekspertė nurodė, kad buvo tiriamas ir vandens minkštiklis „Calgon“, kurio rodikliai buvo panašūs, bet skyrėsi, šiuo metu atlikto tyrimo rezultatų tiksliai nepamena. Iš ekspertės paaiškinimų matyti, kad tyrimai buvo atliekami vadovaujantis galiojančiais standartais ir jų bendrovėje patvirtintais nuostatais. Taip pat iš ekspertės paaiškinimų matyti, kad šiuo atveju pirkėjas vizualiai atskirti ar prekė yra originalas, ar ne, negalėjo, tačiau jie tai padarė atlikus tyrimą. Taip pat ekspertė paaiškino, jog prekių kokybė ir chemijos sudėtis tuomet skyrėsi Rytų ir Vakarų rinkai, anksčiau į Lietuvą buvo įvežamos ir prastenės kokybės prekės. Ekspertė taip pat parodė, kad į jų laboratoriją kreipėsi UAB „R“, kuri tyrimui pateikė du šampūno indelius.

36245. Iš byloje esančio 2007 m. gegužės 22 d. daiktų paėmimo protokolo matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo, iš UAB „Vilniaus tranzitas“ sandėlio, kuriame buvo saugomi byloje 2007 m. vasario 13 d. iš UAB „I“ direktoriaus paimti daiktai, įgyti iš D. P., objektų tyrimui laisvos atrankos būdu, atsitiktine tvarka iš skirtingų pakuočių ir palečių buvo paimti 9 buteliukai trijų rūšių šampūno „Head & Shoulders“, UAB „I“ pirkto iš UAB „J“ pagal 2007 m. sausio 15 d. PVM sąskaitą-faktūrą serijos J Nr. 000008, 5 dėžutės vandens minkštiklio „Calgon“, UAB „I“ pirkto iš UAB „J“ pagal 2007 m. sausio 13 d. PVM sąskaitą – faktūrą serijos J Nr. 000012 bei 5 dėžutės vandens minkštiklio „Calgon“, UAB „I“ pirkto iš UAB „G“ pagal 2006 m. spalio 24 d. PVM sąskaitą – faktūrą serijos GERNA Nr. 0000429 (t. 2, b.l. 115).

36346. Ištyrus laisvos atrankos būdu, atsitiktine tvarka iš skirtingų pakuočių ir palečių objektų tyrimui paimtus šampūno „Head & Shoulders“ buteliukus bei vandens minkštiklio „Calgon“ pakuotes, 2007 m. spalio 12 d. specialisto išvadoje Nr. N.221A.LIT.07-01 konstatuota, kad tiriamos prekės yra pažymėtos Nyderlandų įmonei RECKITT BENCKISER NV (10 vnt. vandens minkštiklio) ir JAV įmonei THE PROCTER&GAMBLE COMPANY (9 vnt. šampūno) priklausančiais prekių ženklais; atlikus pirminę tyrimui pateiktų objektų apžiūrą nustatyta, kad prekių pakuotės, pažymėtos Nyderlandų įmonei RECKITT BENCKISER NV priklausančiais prekių ženklais, neatitinka originalioms prekėms keliamų pakuotės kokybės, techninių reikalavimų, žymėjimo ypatybių. Spausdinimo skiriamoji geba, spalvų gama neatitinka originalių prekių pakuotėms keliamų reikalavimų. Dėl techninės tyrimui pateiktų objektų pakuočių ir cheminės pakuočių turinio analizės buvo kreiptasi į originalaus minkštiklio „Calgon“ gamintoją Lenkijos įmonę RECKITT BENCKISER (Poland) SA, kurio atstovo techninės analizės išvada patvirtina, kad pateiktos prekės nėra originalios; o THE PROCTER&GAMBLE COMPANY priklausančiais prekių ženklais pažymėtas prekes perdavus Jungtinės Karalystės įmonei PROCTER&GAMBLE Technical Centres Limited buteliukų turinio cheminei analizei atlikti, gautoje techninės analizės išvadoje patvirtinta, jog tyrimui pateikti objektai nėra originalūs produktai, jų cheminė sudėtis neatitinka originalių prekių cheminės sudėties (t. 2, b.l. 120-161).

36447. Bylos duomenimis ikiteisminio tyrimo metu 2007 m. gegužės 30 d. buvo sulaikytas krovinys – vandens minkštiklis „Calgon“ automatinėms skalbimo mašinoms, kuris UAB „B“ buvo parduodamas Lenkijos įmonei „K. T. D. K.“ pagal 2007 m. sausio 26 d. PVM sąskaitą-faktūrą BNS serijos, Nr. 0115, pakraunant jį iš sandėlio, esančio Europos pr. 25E, Kaune, į automobilio IVECO, valst. Nr. ( - ), puspriekabę AZ 651. Viso buvo rasta 32 medinės paletės (padėklai), ant kurių buvo sudėta po 800 vnt. dėžučių, viso 25 600 vnt. „Calgon“ dėžučių, iš kurių 6 (šešios) dėžutės buvo paimtos objektų tyrimui, įtariant, kad šios prekės – 25 600 vnt. vandens minkštiklio „Calgon“, yra pagamintos ne gamintojo, kurio ženklas panaudotas ant įpakavimo. Iš byloje esančio 2007 m. gegužės 30 d. apžiūros protokolo matyti, kad atlikus Europos pr. 25E, Kaune sulaikytas automobilio IVECO, valst. Nr. ( - ), ir puspriekabės AZ apžiūrą, nustatyta, kad puspriekabė pilnai pakrauta, joje 32 paletės vandens minkštilio „Calgon“, 500 gr, kiekvienoje paletėje po 800 vnt. pakuočių. Vadovaujantis BPK 180 straipsniu ir 90 straipsnio 3 dalimi, atliekant šį tyrimo veiksmą buvo pasitelktas specialistas – „SNB-REACT“ atstovas, prekių ženklų specialistas K. Saržickas. Iš apžiūros protokole užfiksuotos, BPK 89, 90 ir 205 straipsniuose numatytais pagrindais atlikto tyrimo specialisto išvados matyti, kad apžiūrėjus vieną pakuotę vandens minkštiklio „Calgon“ nustatyta trūkumų ir skirtumų nuo originalios vandens minkštiklio „Calgon“ produkcijos (pakuotės apipavidalinimo kokybė, partijos numerio nebuvimas, spausdinto teksto kokybė ir kt.) nuo originalios „Calgon“ produkcijos. Skirtumai ir trūkumai nustatyti remiantis įmonės Reckitt Benckiser (Poland), kuri yra originalios „Calgon“ produkcijos gamintojas, pateikta technine informacija (t. 19, b.l. 22-23). Iš byloje esančios 2010 m. lapkričio 30 d. specialisto išvados Nr. 100100LT–01 matyti, kad dėl techninės tyrimui pateiktų objektų, pažymėtų RECKITT BENCKIZER NV priklausančiais prekių ženklais analizės būdu buvo kreiptasi į RECKITT BENCKIZER NV fabriką, esantį Lenkijoje ir tyrimo objektai specialiam tyrimui buvo perduoti fabriko kokybės skyriaus atstovams, kurie patvirtino specialisto (K. Saržicko) išvadą, kad prekės nėra originalios RECKITT BENCKIZER NV prekės, prekių ženklai, žymėjimas, dizainas, turinys ir pakuotės neatitinka teisėtai gaminamiems produktams keliamų reikalavimų, tačiau prekės yra pažymėtos įmonei RECKITT BENCKIZER NV priklausančiais prekių ženklais be įmonės leidimo (t. 19, b.l. 63-66).

36548. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą šioje byloje buvo pridėtos nusikalstamų veikų tyrimui reikšmingos kopijos iš Vilniaus apygardos teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-1786-51/2007. Iš šių BPK 97 straipsnyje numatytais pagrindais gautų dokumentų matyti, kad ieškovas „The Procter&Gamble Company“ 2007 m. kovo 26 d. ieškiniu kreipėsi į teismą dėl prekių ženklo savininko teisių pažeidimo ir nesąžiningos konkurencijos atsakovams UAB „B“ bei UAB „R“. Ieškininiame pareiškime nurodyta, kad UAB „B“ ir UAB „R“ Lietuvoje parduoda šampūną, kuris yra pažymėtas žymeniu „Head&Shoulders“, tapačiu ieškovo prekių ženklui. Atsakovų parduodami šampūnai pažymėti prekių ženklu „Head&Shoulders“ neteisėtai, neturint ieškovo sutikimo, šampūnai neatitinka ieškovo nustatytų kokybės, sudėties bei kitų reikalavimų. Neatitikimams patvirtinti ieškovas The Procter&Gamble Company prie ieškinio pridėjo 2007 m. vasario 22 d. atliktą UAB „B“ bei UAB „R“ Lietuvoje parduodamų šampūnų tyrimą (ekspertizę) Nr. #330-333, kuris patvirtino, kad UAB „R“ iš UAB „B“ įgyti 31.992 vnt. šampūno „Head&Shoulders“ yra falsifikuotos prekės (t. 31, b.l. 4-11, 28-35).

36649. Be to, ikiteisminio tyrimo metu 2007 m. gegužės 30 d. apžiūrint patalpas – sandėlį, esantį Europos pr. 25E, Kaune, buvo rasta ir paimta 8 pakuotės vandens minkštiklio „Calgon“, 2 buteliukai dviejų rūšių šampūno „Head&Shoulders”, 19 vnt. dangtelių mėlynos spalvos nuo šampūno „Head&Shoulders”. Taip pat 2007 m. gegužės 30 d. kratos metu D. P. bute, esančiame Svajonių g. 24-8, Vilniuje, paimta: 15 vnt. plastikinių buteliukų trijų rūšių šampūno „Head&Shoulders” (t. 19, b.l. 6). Pagal Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimų valdybos Ekoniminių nusikaltimų tyrimo skyriaus paskirtą užduotį atlikti paimto vandens minkštiklio „Calgon“ automatinėms skalbimo mašinoms, mėlynos spalvos dangtelių nuo šampūno ir šampūno „Head&Shoulders” tyrimą, 2011 m. gegužės 13 d. asociacijos „SNB-REACT“ atstovas, prekių ženklų specialistas K. Saržickas pateikė išvadą, kurioje konstatuota, kad ištyrus specialisto tyrimui pateiktas prekes, nustatyta kad: tyrimui pateiktų prekių, pažymėtų RECKITT BENCKISER NV priklausančiais prekių ženklais (vandens minkštiklis „CALGON“ – 8 pakuotės), apipavidalinimas atitinka prekių ženklo savininko keliamus reikalavimus ir tai yra originalios teisėtų gamintojų pagamintos prekės; tyrimui pateiktų prekių, pažymėtų THE PROCTER&GAMBLE COMPANY priklausančiais prekių ženklais (šampūnas „HEAD&SHOULDERS 2w1 mentol naturalna swiezosc“ – 1 vnt. ir šampūnas „HEAD & SHOULDERS 2w1 codzienna pielegnacja“ – 1 vnt.) apipavidalinimas atitinka prekių ženklo savininko keliamus reikalavimus ir tai yra originalios teisėtų gamintojų pagamintos prekės; tyrimui pateiktų prekių, pažymėtų THE PROCTER&GAMBLE COMPANY priklausančiais prekių ženklais („HEAD&SHOULDERS 2w1 mentol naturalna swiezosc“ – 5 vnt., šampūnas „HEAD & SHOULDERS 2w1 codzienna pielegnacja“ – 5 vnt. ir šampūnas „HEAD&SHOULDERS sensitive“ – 5 vnt.) apipavidalinimas neatitinka prekių ženklo savininko keliamų reikalavimų ir tai nėra originalios teisėtų gamintojų pagamintos prekės (t. 19, b.l. 7-8).

36750. Iš bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje apklausto specialisto išvadas pateikusio prekių ženklų specialisto K. Saržicko paaiškinimų matyti, kad būdamas teisininkas, jis turi ir asociacijos „SNB-REACT“ suteiktą specialisto kvalifikaciją, yra išklausęs specialius mokymus ir turi teisę duoti išvadas. Šioje byloje jokio asmeninio suinteresuotumo neturi, specialisto išvadą pateikė pagal ikiteisminio tyrimo institucijų užduotį: ar vandens minkštiklio „Calgon“ ir šampūno „Head &Shoulders“ pavyzdžiai atitinka šių prekių originalų reikalavimus. Iš K. Saržicko paaiškinimų matyti, jog buvo tiriamos šampūno ir vandens minkštiklio pakuotės ir turinys, jis pats atliko tyrimą dėl prekių ženklų ir pakuočių atitikimo originalų reikalavimams, o turinio tyrimą atliko įmonių – gamintojų specialistai. Nurodė, kad prekės ženklo turėtojas yra nustatęs prekių apipavidalinimo reikalavimus, ką jis šiuo atveju ir analizavo, nors net ir be tyrimo vizualiai matėsi, jog tyrimui pateiktos šampūno ir vandens minkštiklio pakuotės neatitinka originalių pakuočių reikalavimų, rekvizitų, t. y. pakuotės nėra originalios, skirtumai akivaizdūs, nes skyrėsi išmatavimai, skirtingi kampų nukirpimai tose vietose, kur galima atplėšti, matėsi, jog pakuotės konstrukcija buvo ne fabrikinė. K. Saržickas pažymėjo, prekių barkodai nebuvo jo tyrimo objektas, tačiau jie gali būti nesunkiai suklastoti. Tuo tarpu prekių turinį tyrė įmonės gamintojai: šampūnas buvo išsiųstas tyrimui į Anglijos laboratoriją, vandens minkštiklis „Calgon“ – į Lenkijos laboratoriją. Šiose užsienio įmonėse buvo atlikti cheminiai tyrimai bei nustatyta, kad pateiktų prekių pavyzdžių turinys pagal cheminę sudėtį neatitinka originalų turinio, tai yra klastotė. K. Saržickas pažymėjo, jog jis asmeniškai dalyvavo Kaune ir Vilniuje pareigūnams paimant šias prekes tyrimui iš skirtingų jų laikymo vietų ir palečių. K. Saržickas nurodė, kad du kartus siuntė tyrimui pavyzdžius į Anglijos laboratoriją ir iš jos bei Lenkijos įmonės gavo tyrimo rezultatus apie tai, jog pateiktų pavyzdžių prekės yra klastotės ir šiuos rezultatus su jo paties atliktu tyrimu apibendrino savo specialisto išvadoje. Šią išvadą jis surašė vadovaujantis asociacijos „SNB-REACT“ metodika ir standartais.

36851. Apeliaciniuose skunduose nepagrįstai keliamos abejonės dėl šio specialisto kvalifikacijos ir jo pateiktos išvados patikimumo. Bylos duomenimis specialisto išvadą pateikęs K. Saržickas yra 2007 m. gegužės 23 d. Nyderlanduose registruotos asociacijos „SNB-REACT“ atstovas Lietuvoje, prekių ženklų specialistas, turintis aukštąjį išsilavinimą ir tyrimo atlikimo metu turėjęs 2,5 metų darbo patirtį kriminalistinių tyrimų ir identifikavimo srityje bei 2,5 metų darbo patirtį prekių ženklų identifikavimo ir panaudojimo srityje, dalyvavęs mokymuose apie originalių ir klastotų prekių identifikavimą, pramoninį dizainą, susipažinęs su specifiniais techniniais originalių produktų gamintojų keliamais reikalavimais gaminamai produkcijai bei pakavimui, pakuočių ir produktų žymėjimui, turintis priėjimą prie asociacijos „SNB-REACT“ administruojamos riboto naudojimo prekių ženklų ir produkcijos žymėjimo elektroninės duomenų bazės bei kitų riboto naudojimo techninės informacijos šaltinių, sudarytų ir pateiktų originalių prekių gamintojų. Be to, K. Saržicko pateiktoje specialisto išvadoje nurodomas techninis objektų įvertinimas yra atliktas ne jo paties, o gautas iš teisėtų tiriamų prekių gamintojų atstovų: Reckitt Benckiser (Poland) SA kokybės ir rizikos vadovo M. W. bei Procter&Gamble Technical Centres Limited vyriausiojo tyrėjo C. H. N.. Būdamas asociacijos „SNB-REACT“, teikiančios specialisto išvadas, darbuotoju, jos atstovu, K. Saržickas pagrįstai pripažintas specialistu, turinčiu reikalingą kompetenciją teikti išvadas, ar tyrimui pateikta prekės pakuotė yra klastotė, ar originalas. Tuo tarpu tyrimą, ar prekių turinys yra pagamintas gamintojo, atliko ir atitinkamas išvadas pateikė įmonių – gamintojų specialistai. Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti ir šio specialisto nešališkumu, kadangi tyrimą specialistas atliko kaip asociacijos „SNB-REACT“ atstovas, gavęs Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimų tarnybos Ekoniminių nusikaltimų tyrimo skyriaus užduotį, jis buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingos išvados surašymą bei paaiškinimų pateikimą.

36952. Apeliaciniuose skunduose abejojama tinkamu procesinio veiksmo – daiktų paėmimo tinkamu atlikimu, teigiama, kad yra ištirtas nedidelis prekių kiekis, objektų tyrimui galėjo būti panaudoti visai ne UAB „G“ ir UAB „J“ parduotos prekės. Tokie apeliantų skundų teiginiai – deklaratyvūs, juos paneigia teisiamajame posėdyje apklausto liudytojo K. B. parodymai apie tai, kad jam dirbant UAB „Vilniaus tranzitas“ sandėlininko pareigose 2006 – 2007 metais UAB „I“ pagal sutartį laikė sandėlyje buitinę chemiją, kurios sandėliavimą jis pats organizavo, suskaičiavo atvežtas prekes, pasirašė, kad jas priėmė, prekių įpakavimas pažeistas nebuvo, sandėlyje jos buvo sudėtos tvarkingai. Iš liudytojo parodymų taip pat matyti, kad sulaikius UAB „I“ įgytas prekes kaip galimai falsifikuotas, prekės buvo sukrautos į vieną vietą, sužymėtos ir užplombuotos, jų supainioti buvo neįmanoma, keletą kartų buvo imti prekių pavyzdžiai tyrimui. Be to ir iš jau minėtų specialisto K. Saržicko paaiškinimų teisiamajame posėdyje matyti, kad jog jis asmeniškai dalyvavo Kaune ir Vilniuje pareigūnams paimant prekes tyrimui, jo vertinimu daiktai tyrimui buvo paimti tinkamai – iš skirtingų jų laikymo vietų ir palečių.

37053. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo gauti nuteistųjų D. P., G. P., Č. N. gynėjų bei nuteistojo G. V. prašymai atlikti įrodymų tyrimą, siekiant nustatyti, ar G. L., G. V., D. P., D. P., Č. N. ir G. P. disponuotos prekės – vandens minkštiklis „Calgon“ ir šampūnas „Head&Shoulders“ buvo originalios ar ne, atliekant ne tik jų pakuočių, bet ir turinio tyrimą. Siekiant pašalinti apeliaciniuose skunduose bei prašymuose keliamas abejones dėl anksčiau pateiktų byloje specialisto išvadų patikimumo, specialisto kompetencijos ir (ne)šališkumo bei duomenų gavimo atitikimo baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimams, byla nagrinėjant apeliacine tvarka buvo atliktas įrodymų tyrimas, apklausiant specialistą K. Saržicką, paskirta ekspertizė.

37154. Iš bylą nagrinėjant apeliacine tvarka duotų specialisto K. Saržicko paaiškinimų matyti, kad jis šioje byloje teikė išvadas, kad šios prekės yra neautentiškos, neoriginalios prekių pakuočių kokybės atžvilgiu. Jo atlikto tyrimo metu buvo kreiptasi į fabriką ir į jų atstovus, kurie yra nustatę techninius kriterijus prekėms, kad galėtų patvirtinti papildomą informaciją specialisto išvadoje. Šias prekes turinio tyrėjams fabrikuose perdavė registruotų paštu per kurjerių tarnybą, kiekvienas objektas buvo supakuotas ir sužymėtas individualiu numeriu. Tiriant, ar prekės ženklas atitinka originalą, naudojama iš gamintojo gauta techninė informacija, standartai, nuo kurių gaminys negali nukrypti, t.y. tikslus prekės ir pakuotės aprašymas, pateikiant ir labai tikslius aprašymus, išmatavimus, etikečių dydžius, formas. Jo atstovaujama asociacija turi prieigą ir prie senos informacijos, t.y. seno pavyzdžio prekių standartų, kurie mums leistų sulyginti 2007 m. duomenis su pažymėtomis prekėmis. Tyrimo metu jis pagal užduotį tyrė ir prekių (šampūno bei vandens minkštiklio) žemiausias mažmenines rinkos kainas. Taip pat specialistas paaiškino, kad yra teikęs UAB ,,I“ mokamą konsultaciją savo individualios įmonės vardu, dėl jų pateiktų prekių pavyzdžių, nustatant, ar jie yra originalūs, tačiau konsultacija nėra specialisto išvada, o tik patvirtinimas užklausėjui apie tai, ar prekė yra originali, ar ne.

37255. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ne tik šio, BPK 89 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus atitinkančio, ilgametę patirtį (taip pat ir baudžiamosiose bylose) turinčio specialisto kompetencija, bet ir jo nešališkumu. Apie tai pasisakyta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartyje dėl specialistui K. Saržickui pareikšto nušalinimo. Teisėjų kolegija šioje nutartyje konstatavo, kad šioje byloje neegzistuoja nei vienas pagrindas, kuriais remiantis K. Saržickui buvo pareikštas nušalinimas. Nenustatyta, kad specialistas K. Saržickas būtų suinteresuotas bylos baigtimi, nekompetentingas, ar proceso dalyviai būtų motyvuotai nurodę kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių dėl šio jo nešališkumo (BPK 58 straipsnio 1 dalies 3,4 punktai, 3 dalis). Šioje nutartyje pažymėta, kad nors K. Saržickas išties yra Nyderlanduose registruotos asociacijos „SNB-REACT“ narys, tačiau iš jo paties paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad tai yra ne pelno siekianti organizacija, jam mokamas atlygis nepriklauso nuo pateikiamų specialisto išvadų kiekio ar turinio, jis atstovauja pačią asociaciją, o ne konkrečius jos narius, jos tikslas – nešališkos išvados teikimas. Tuo tarpu gynėjų pareiškimuose dėl nušalinimo nenurodomos kitokios aplinkybės, kurios keltų pagrįstų abejonių dėl šio specialisto nešališkumo (t. 64, b.l. 42-47). Be to, kaip ir pažymėta minėtoje teismo nutartyje, iš esmės analogiškais pagrindais gynėjo advokato D. Svirinavičiaus pareikštas nušalinimas specialistui K. Saržickui buvo pareikštas bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje ir motyvuotai atmestas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartimi (t. 61, b.l. 38-41). Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, gavus nuteistiesiems nepalankų ekspertizės aktą, pakartotinai teiktas nuteistųjų G. P. ir Č. N. gynėjo pareiškimas dėl K. Saržicko kaip eksperto nušalinimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi šis pareiškimas atmestas, teisėjų kolegijai nenustačius jokių aplinkybių, kurios leistų suabejoti eksperto K. Saržicko nešališkumu arba jo kompetencija (t. 65, b.l. 124-130). Pareiškime be pasikartojančių argumentų akcentuojama ir tai, jog galimai eksperto buvo nutylėta apie ženkliai prastesnės kokybės prekių tiekimą Lietuvos rinkai, ką patvirtina prie pareiškimo pridedamos publikacijos žiniasklaidoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai negu teigiama pareiškime dėl eksperto nušalinimo, nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad specialistas galėjo nutylėti aplinkybę, jog tirti gaminiai buvo ne falsifikatai, o tiesiog Rytų Europos šalims skirti prastesnės kokybės gaminiai. Kaip ir pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartyje, tokie pareiškimo teiginiai tėra deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti ir byloje nustatytų aplinkybių neatitinkantys spėliojimai ir prielaidos; prie pareiškimo pridėtose publikacijose nėra jokios informacijos nei apie specialistą/ekspertą K. Saržicką, nei apie jo atstovaujamas įmones, jose kalbama apie maisto prekių kokybę. Be to, kaip paaiškino ekspertas K. Saržickas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, tiriant prekių ženklo panaudojimo teisėtumą, specialistui svarbu nustatyti, ar ji išsiųsta iš teisėto gamintojo fabriko, nevertinant jos kokybės ir kokiai rinkai ji skirta (t. 65, b.l. 132-143). Tuo tarpu tiek ekspertizės aktu, tiek ir specialisto išvadomis nustatytas prekės įpakavimo falsifikavimas, prekės ženklo panaudojimas neturint teisėto savininko leidimo, kas visiškai atmeta tikimybę apie gynybos keliamą versiją, jog šioje byloje tirtos prekės yra ne falsifikatai, o skirtingi gaminiai, skirti skirtingoms rinkoms.

37356. Kaip ir buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartyje dėl ekspertizės paskyrimo, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad byloje esančių specialisto išvadų, kuriomis grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, dėl nedidelio kiekio tyrimui pateiktų prekių pavyzdžių nepakanka sprendžiant klausimą, ar tikrai yra falsifikuoti visi kaltinime nurodomi dideli tų prekių kiekiai. Iš specialisto išvadų ir tyrėjo užduočių atlikti objektų tyrimą matosi, kad tyrimui pateikti ir ištirti tikrai labai nedideli prekių kiekiai, kyla klausimų dėl to, kaip ir kokiu būdu buvo atrinkti specialisto tyrimui pateikti prekių pavyzdžiai. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas apžiūrėjo prie bylos pridėtų daiktų (šampūno „Head&Shoulders“ ir vandens minkštiklio „Calgon“) pakuotes jų saugojimo vietoje, tačiau jų ekspertizės nepaskyrė. Siekiant pašalinti abejones dėl byloje jau pateiktų specialisto išvadų išsamumo bei pagrįstumo, bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatavo, kad būtina ištirti didesnį kiekį „Head&Shoulders“ ir „Calgon“ prekių ženklais pažymėtų prekių vienetų. Be to, siekiant užtikrinti rungimosi bei proceso šalių lygiateisiškumo principų įgyvendinimą, nutartimi suteikta galimybė nuteistiesiems, jų gynėjams ir atstovams dalyvauti atrenkant ir paimant ekspertiniam tyrimui pateikiamų prekių pavyzdžius. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistųjų gynėjai prašė ištirti ne tik prie bylos pridėtų daiktų – šampūno ir vandens minkštiklio pakuotes, bet ir jų turinį, dėl to kreiptis į užsienio valstybes ir ieškoti galimybės tyrimą pavesti užsienio ekspertams. Teisėjų kolegija, įvertinusi, jog kelis metus besitęsiančio proceso metu išnaudotos galimybės rasti kompetetingus užsienio valstybės ekspertus, kuriems būtų galima pavesti atlikti seniai pagamintos buitinės chemijos gaminių sudėtį tyrimą, nusprendė papildomai ištirti tik kaltinimuose nurodytų prekių pakuotes ir jų ženklinimus. Nenustačius baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų nušalinti specialistą K. Saržicką, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi paskyrus prekių ženklų ekspertizę, BPK 84 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu ekspertu paskirtas specialistas K. Saržickas (t. 64, b.l. 54-61).

37457. Vykdant teismo nutartį dėl prekių ženklų ekspertizės paskyrimo, prokurorė organizavo daiktų ekspertiniam tyrimui paėmimą ir perdavimą paskirtam ekspertui, nuteistieji ir jų gynėjai buvo tinkamai informuoti apie nutarties vykdymą ir galimybę dalyvauti perduodant ekspertui tiriamąją medžiagą, ekspertu paskirtam K. Saržickui išaiškintos teisės ir pareigos bei nuostatos dėl eksperto nepriklausomumo ir baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingos išvados ar paaiškinimų pateikimą, paimta eksperto priesaika (t. 64, b.l. 63-70). Iš byloje esančio 2017 m. rugpjūčio 9 d. tiriamųjų pavyzdžių paėmimo protokolo su fotolentelėmis matyti, kad policijos sandėlyje saugomų prekių pavyzdžiai lyginamajam tyrimui buvo paimti atsitiktinės atrankos būdu ekspertu paskirto K. Saržicko, dalyvaujant prokurorei, nuteistiesiems G. L., G. V., D. P. (t. 64, b.l 71-85). Iš bylą apeliacine tvarka nagrinėjant duotų ekspertu paskirto specialisto K. Saržicko paaškinimų matyti, kad atliekant paimtų prekių ekspertizę dalis prekių buvo išsiųsta tyrimui į gamintojo laboratoriją, kadangi prekių ženklų tyrimui būtina gauti prekių ženklų savininko patvirtinimą, ar tai jų pagaminta prekė, o tam jie turi atlikti ir laboratorinį turinio tyrimą (t. 64, b.l. 11-113).

37558. Iš 2018 m. rugsėjo 14 d. byloje gauto ekspertizės akto Nr. N.221A.LIT.18-01 išvadų matyti, kad tyrimui pateiktų daiktų (vandens minkštiklio „Calgon“ ir šampūno „Head&Shoulders“) apipavidalinimas neatitinka prekių ženklų savininkų (JAV įmonės „The Procter&Gamble Company“ ir Nyderlandų įmonės „Reckitt Benckiser Calgon“ keliamų reikalavimų, tiriamųjų objektų žymėjimas, spausdinimo detalės ant etikečių ir pakuočių detalės patvirtina šį neatititikimą; tiriami daiktai yra pažymėti registruotais prekių ženklais be atitinkamų prekių ženklų savininkų leidimų; originali produkcija, gaminama prekių ženklų savininkų gamyklose, negali būti pakuojama į pakuotes, pažymėtas svetimais prekių ženklais be atitinkamų prekių ženklų savininkų leidimų. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad ekspertizei pateiktų prekių neatitikimas išskirtiniams prekių ženklo savininko nustatytiems požymiams patvirtina tai, kad prekės yra pagamintos be teisių turėtojo žinios ir prekių ženklai ant šių produktų yra panaudoti be teisių turėtojo leidimo. Pakuotė sudaro neatskiriamą produkto visumą, todėl teisių turėtojo gamyklose negali būti pakuojami originalūs produktai į pakuotes, kurios yra pažymėtos svetimu prekių ženklu be prekių ženklo savininko leidimo (t. 65, b.l. 14-48).

37659.Taigi, atliktos ekspertizės aktas pilnai patvirtino byloje esančias specialisto išvadas. Po ekspertizės akto gavimo bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ekspertizę atlikęs specialistas K. Saržickas, atsakydamas į proceso dalyvių klausimus paaiškino, kad jis tvirtina pateikto ekspertizės akto išvadas dėl tirtų produktų įpakavimo. Pačių produktų netyrė, tačiau šiuo atveju prekės turinys nuo pakuotės neatskiriamas, neįmanoma, kad originali prekė būtų supakuota suklastotoje pakuotėje. Ekspertizės akte detaliai skirtumų neaprašė, tačiau jie yra detalizuoti prieduose. K. Saržickas taip pat patvirtino, kad tyrimo rezultatų dėl jo išskirtų įpakavimo atspausdinimo raiškos ir kokybės žymėjimo detalių negalėjo įtakoti tirtų prekių laikymo sąlygos, temperatūrų skirtumai ir kiti prekių laikymo sandėlyje dvylika metų faktoriai, kadangi buvo vertinama tai, kas atspausdinta, kas negali keisti formos. K. Saržickas paaiškino, kad tiriant, ar tiriamieji objektai atitinka originalo keliamus reikalavimus nustatyta, kad visi jie identiškai atitinka suklastotų požymių visumą pagal konfidencialią iš gamintojų pateiktą informaciją apie originalių gaminių požymius bei jam, kaip prekių ženklų specialistui žinomas technines specifikacijas. K. Saržickas patvirtino, kad tų požymių, kuriuos jis panaudojo pateiktam ekspertizės aktui, pakanka kategoriškai išvadai, kad tiriamasis objektas skiriasi nuo originalo. Be to, paaiškino, kad tiriant prekes buvo vertinami tie požymiai, kurie taikomi gamintojo prekėms, nepriklausomai nuo jų pagaminimo metų ir tam tikrų, specialistams žinomų, kas kažkiek laiko daromų pakuočių požymių pakeitimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka atlikto įrodymų tyrimo metu gautas ekspertizės aktas bei specialisto K. Saržicko paaiškinimai patvirtina aptartas byloje esančias specialisto išvadas, kurių pagrindu apkaltinamajame nuosprendyje buvo padaryta pagrįsta išvada, jog UAB „G“, UAB „B“ ir UAB „J“ pardavė ne originalias, falsifikuotas prekes – šampūną „Head&Shoulders“ ir vandens minkštiklį „Calgon“ UAB ,,I“, UAB „R“ ir Lenkijos įmonei „K. T. D. K.“.

377Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo

37860. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sandoriai tarp nukentėjusiųjų UAB ,,I“, UAB „R“, Lenkijos įmonės „K. T. D. K.“ ir UAB „G“, UAB „B“, UAB „J“ buvo sudarytos panaudojant esminę apgaulę ir taip įtraukiant nukentėjusiuosius į jiems nenaudingus sandorius. Bylos duomenimis nustatyta, kad G. P., D. P., G. L., Č. N., G. V. ir G. P., veikdami skirtingų sudėčių organizuotomis grupėmis, per UAB „G“, UAB „B“ ir UAB „J“ bendrai apgaule įgijo 792.117,19 Lt iš Lietuvos bei Lenkijos įmonių ir pasikėsino apgaule įgyti 100.705,92 Lt, realizavę 42.400 vnt. falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“ ir 90.732 vnt. falsifikuoto šampūno „Head&Shoulders“. Apgaulė dėl prekių originalumo šioje byloje buvo naudojama kaip nukentėjusių įmonių turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Iš nukentėjusių įmonių atstovų A. R., J. K. – G., D. U., R. S., J. M. K. parodymų teisiamajame posėdyje matyti, kad esminę reikšmę jų apsisprendimui įsigyti tolimesniam pardavimui vandens minkštiklį „Calgon“ ir šampūną „Head&Shoulders“ turėjo aplinkybė, jog pirkėjai buvo įtikinti, kad UAB „G“, UAB „B“ ir UAB „J“ atstovų D. P., D. P., G. V. parduodamos prekės yra originalai. Iš nukentėjusių įmonių atstovų parodymų matyti, kad jie nebūtų įgiję siūlomų prekių, jei būtų žinoję, kad tai – ne originalai. Taigi ir nebūtų sumokėję pinigų į UAB „G“, UAB „B“ ir UAB „J“ banko sąskaitas (ar UAB „I“ ketinus sumokėti UAB „J“), ir tokiu būdu nebūtų patyrę turtinės žalos, kuri kilo iš nusikalstamai apgaulingų nuteistųjų (D. P., D. P., G. L., Č. N., G. V., G. P.) veiksmų. Kaip matyti iš minėtų įmonių atstovų parodymų, kaip pavyzdžiai pateiktos prekės įtarimų nesukėlė, nors pasiūlytų prekių kainos buvo šiek tiek mažesnės nei įprastai šių prekių kainos rinkoje, kas ir lėmė pirkėjų apsisprendimą prekes pirkti būtent iš UAB „G“, UAB „B“ ir UAB „J“, tačiau ne ženkliai, todėl nekėlė akivaizdžių abejonių, kad tai gali būti falsifikuotos prekės.

37961. Bylos duomenimis, tam, kad pirkėjai patikėtų, jog prekės yra originalios, siūlant jas įsigyti buvo rodomi kaip pavyzdžiai originalios prekės, ką patvirtina ir byloje esantys G. L. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose bei suvestinėse užfiksuoti G. L. bei D. P. pokalbiai apie vandens minkštiklio ir šampūnų pavyzdžių poreikį. Be to, specialisto išvada nustatyta, kad 2007 m. gegužės 30 d. atliktos nuteistųjų naudotų patalpų, esančių Europos pr. 25E, Kaune apžiūros metu rastos aštuonios pakuotės vandens minkštiklio „Calgon“ ir du buteliukai šampūno „Head & Shoulders“ yra originalios teisėtų gamintojų prekės (t. 19, b.l. 7-8). Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatyti faktai apie šampūno “Head&Shoulders” bei vandens minkštiklio “Calgon” originalių pavyzdžių naudojimą šių prekių įgijus įtikinti jų kokybe ir tokiu būdu klaidinti, patvirtina apgaulės požymį nuteistųjų veiksmuose. Šiuo atveju, nuteistieji ne tik pasyviai nutylėjo apie tikrąją prekių kilmę, bet ėmėsi aktyvių veiksmų pateikti apgaulingą melagingą informaciją apie prekes ir tokiu būdu tyčia klaidinti pirkėją dėl prekių kilmės ir originalumo. Taip pat, iš bylos medžiagos (t. 2, b.l. 22-25, 98-107) matyti, kad pristatant prekes kartu buvo pateikiami visi įprasti dokumentai (prekių deklaracijos, PVM sąskaitos-faktūros). Iš teisiamajame posėdyje apklausto liudytojo J. M. K. parodymų taip pat matyti, kad pagal G. L. atsiųstas vandens minkštiklio „Calgon“ pavyzdžių nuotraukas jam jokių įtarimų dėl prekės neoriginalumo nekilo, G. L. jį patikino, kad vandens minkštiklį jis įgija iš gamintojo atstovų. Iš byloje esančio 2007 m gegužės 30 d. patalpų apžiūros buvusiuose „B“ sandėliuose protokolo matyti, kad rastos pakuotės su originalia „Calgon“ produkcija tą dieną, kai buvo tiekiamas „Calgon“ Lenkijos įmonei „DK D. K.“, o į vilkiką realizavimui Lenkijos įmonei buvo pakrautos falsifikuotos „Calgon“ pakuotės (t. 19, b.l. 4-5, 7-8).

38062. Nuteistieji apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kriminalizavo tarp pardavėjų UAB „G“, UAB „B“, UAB „J“ ir pirkėjų UAB ,,I“ bei UAB „R“ susiklosčiusius civilinius teisinius santykius, byloje nėra nustatyti būtinieji BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai: esminė apgaulė, tiesioginė tyčia sukčiauti. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino. BK 182 straipsnio 2 dalies dispozicija nenumato, dėl kokių aplinkybių ar faktų asmuo sukčiavimo atveju turi būti suklaidintas. Tai gali būti nukentėjusiojo suklaidinimas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-322/2013, 2K-7-41-511/2017, 2K-318-489/2018). Apgaulė reiškiasi pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (pvz., nekilnojamojo turto pardavėjas nutyli, kad parduodamas turtas yra areštuotas arba priklauso kitiems asmenims). Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108-788/2018).

38163. Teismų praktikoje aiškinant, kada kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, o kada tarp asmenų susiklosto civiliniai teisiniai santykiai, pažymėta, jog, be kita ko, apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir tyčios nevykdyti prievolės turėjimas sandorio sudarymo metu gali būti baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijai. Pagal teismų praktiką esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė gali pasireikšti aktyvia arba pasyvia forma, dezinformacija žodžiu, rašytine forma, pateikiant suklastotus dokumentus, konkliudentiniais veiksmais, pakeičiant daiktų išorės savybes ir formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-697/2018, 2K-318-489/2018). Pažymėtina, kad sukčiavimas – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui. Ši nauda pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu arba turtinės prievolės išvengimu ar jos panaikinimu.

38264. Civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu tyčios turėjimas nevykdyti šios prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Kai nukentėjusysis apgaule yra įtraukiamas į jam nenaudingą sandorį ir taip įgyjamas jo turtas ar turtinė teisė, svarbu nustatyti ir kaltininko ketinimo apgaule užvaldyti svetimą turtą ar įgyti turtinę teisę susiformavimo momentą, t. y. ar šis ketinimas atsirado iki tokio sandorio sudarymo, ar jį sudarius. Būtent tai, taip pat ir atsižvelgiant į sandorio rūšį, gali lemti tokių asmens veiksmų pripažinimą arba civiliniu deliktu, arba nusikaltimu, numatytu BK 182 straipsnyje. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2011, 2K-507/2012, 2K-161/2013, 2K-318-489/2018). Be to, tokiais atvejais svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais. Itin didelis nukentėjusiojo nerūpestingumas kartu su kitomis bylos aplinkybėmis irgi gali lemti tai, kad asmens veika nėra pripažįstama peržengusia civilinius santykius ir nėra kvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą kaip sukčiavimas. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį. Antai sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerūpestingai, pavyzdžiui, savo turtą perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriškumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiško paaiškinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-507/2012, 2K-7-255/2012, 2A-7-9/2013, 2K-161/2013, 2K-31-788/2017 ir kt.).

38365. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji įmonė UAB ,,I“ gynė savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis: Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimu civilinėje byloje UAB „I“ ieškinys UAB „J“ patenkintas pilnai, priteisiant iš atsakovo 391.533,91 Lt skolos dėl atsakovo pristatytų originalaus „Procter&Gamble“ produkto sudėties neatitinkančių prekių; Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 22 d. sprendimu civilinėje byloje nutraukta didmeninio pirkimo-pardavimo sutartis tarp UAB „G“ ir UAB „I“, priteisiant iš UAB „G“ 140.544,7 Lt dėl nekokybiškų prekių pateikimo (t. 31, b.l. 65-68, 72-74), tačiau tai nešalina nuteistųjų baudžiamosios atsakomybės. Nors šiuo atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes organizuota grupe veikusių nuteistųjų veika, siekiant apgaule UAB „G“, UAB „B“ ir UAB „J“ naudai įgyti UAB ,,I“, UAB „R“, Lenkijos įmonės „K. T. D. K.“ priklausantį didelės vertės turtą, už ką jie nuteisti pagal atitinkamas BK 24 straipsnio dalis, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, pasireiškė siekiant sukurti su šiomis bendrovėmis civilinius teisinius santykius, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nusikalstamą šių veikų pobūdį ir nukentėjusiųjų įtraukimą į sutartinius santykius apgaulės būdu, nutylint esminę aplinkybę, kad siūlomos įgyti prekės yra sufalsifikuotos. Pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes nuteistųjų tyčia buvo nukreipta į svetimo didelės vertės turto užvaldymą apgaule, neturint ketinimų kurti civilinius teisinius santykius. Vykdant iš anksto suplanuotus fiktyvius sandorius buvo siekiama visuomenei prieišiškų interesų, už ką asmenys yra baudžiami baudžiamojo įstatymo nustatyta tvarka. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pagal bylos nustatytas aplinkybes nuteistieji, realizavę falsifikuotas prekes ir gavę už jas pinigus, skubiai ėmėsi priemonių juos išgryninti iš įmonių bankų sąskaitų, po to imituodavo įmonių akcijų perleidimą, siekdami atsiriboti nuo nusikalstamoms veikoms panaudotų juridinių asmenų ir tokiu būdu išvengti teisinių pretenzijų, tuo iš esmės apsunkindami falsifikuotas prekes įsigijusių įmonių galimybes pažeistus interesus ir teises ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

38466. Tokiu būdu nustatyti būtini objektyvieji BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo – sukčiavimo požymiai: nusikalstama veika, pasireiškusi falsifikuotų prekių (vandens minkštiklio „Calgon“ ir šampūno „Head&Shoulders“) pateikimu realizuoti įmonėms UAB „I“, UAB „R“ bei Lenkijos bendrovei „DK D. K.”; pasekmės – šių įmonių patirta turtinė žala, pasireiškusi piniginių lėšų sumokėjimu į nuteistųjų valdomų bendrovių sąskaitas už apgaulės būdu pateiktas neoriginalias prekes. Kiekvienu atveju kilo didelė turtinė žala, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje, kuri nebūtų atsiradusi be nusikalstamų nuteistųjų D. P., D. P., G. P., G. L., Č. N., G. V. veiksmų.

38567. Pažymėtina, kad sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Todėl svarbu nustatyti ne tik apgaulės faktą, bet ir apgaulės subjektyvų suvokimą bei neteisėto turto įgijimo ir turtinės žalos padarymo nukentėjusiajam suvokimą. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-198/2008, 2K-589/2013, 2K-178/2014, 2K-345-511/2018). Rengimosi daryti šį nusikaltimą metu kaltininkas, atlikdamas parengiamuosius veiksmus, turi suvokti, kad jis turi tikslą apgauti turto savininką ir taip įgyti svetimą turtą. Šioje byloje nustatant subjektyviąją sukčiavimo pusę – tiesioginę nuteistųjų tyčią, turi būti nustatyta, kad jie suprato, jog UAB „I“, UAB „R“ bei Lenkijos įmonei „DK D. K.” parduoda ne originalias, falsifikuotas prekes, šią esminę aplinkybę nutylint nuo prekes įgijančių įmonių atstovų ir taip apgaule juos suklaidinę, gauna atsiskaitymą už falsifikuotas prekes kaip už tikras; ir tokiu būdu apgaulės būdu įgija didelės vertės šių įmonių turto ir norėjo taip veikti.

38668. Kaip jau minėta, tiek bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, tiek apeliaciniuose skunduose, tiek bylą nagrinėjant apeliacine tvarka visi nuteistieji neigė žinoję, kad prekės – vandens minkštiklis „Calgon“ ir šampūnas „Head&Shoulders“ – buvo falsifikuotos, tvirtina buvę įsitikinę, jog dalyvavauja įprastose ūkinėse operacijose. Pagal teismų praktiką apie asmens kaltės turinį sprendžiama atsižvelgiant ne tik į kaltininko parodymus, bet ir į padarytos veikos objektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311-677/2016, 2K-433-507/2016). Priešingai negu teigiama D. P., G. P., G. L., Č. N., D. P. apeliaciniuose skunduose, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistiesiems buvo žinoma, kad jų prekiaujamos prekės buvo įgytos ne iš teisėtų jų gamintojų, kad jie prekiauja ne originaliomis, o falsifikuotomis prekėmis ir suprato, kad apgaule suklaidinę pirkėjus, gauna atsiskaitymą už falsifikuotas prekes kaip už tikras, tokiu būdu apgaulės būdu užvaldo didelės vertės svetimą turtą ir to norėjo. Tai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinktų, teisiamajame posėdyje ištirtų ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įvertintų rašytinių bylos įrodymų.

38769. Iš byloje esančio 2007 m. gegužės 31 d. kratos protokolo matyti, kad kratos metu iš D. P. paimtas nešiojamasis kompiuteris „Dell“ (t. 11, b.l. 12-13). Specialisto išvada Nr. 140-(8223)-IS1-3187, atsakant į klausimą, ar D. P. kompiuteryje „Dell“ CN-0X2034-48643-41U-5863 yra susirašinėjimas tarp UAB „J“ vadovo D. P. ir UAB „G“ vadovo D. P., UAB „R“ vadovo G. L., Lenkijos įmonės „DK – T.“, UAB „B“ direktoriaus A. S., Č. N., G. P. ir UAB „D“ vadovo V. Č., bei su kitomis įmonėmis ir fiziniais asmenimis, susijusiais su prekyba šampūnu „Head&Shoulders“ ir vandens minkštikliu „Calgon“, nurodyta, kad tyrimui pateikto kompiuterio „Dell“ standžiajame diske rastas duomenų fragmentas, turintis elektroninio laiško duomenų struktūrą, kurio turinys yra sekantis: siuntėjas – ( - ), gavėjas A. N., data ir laikas 2007-05-04, laiško turinys: „Tai yra aukščiausio lygio padielkos, jos nei vidumi nei isore nesiskiria nuo originalu, bet jei tyrimus darytu gamintoju atstovai, tai surastu labai mazus nukripymus sudėtyje. Visi sias prekes stumdo kaip originala uz gera kaina, bet Taves nenoriu apgaudinėti. Kaip matai ant prekiu yra ir rusu kalba Kalgono gamintojo kaina yra 2,85 euro“ (t. 11, b.l. 19-26). Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad šie duomenys patvirtina, jog D. P. suvokė, kad siūlo parduoti ne originalias prekes ir siekia gauti iš to turtinės naudos. Tai patvirtina ir byloje esanti šiame nuosprendyje jau aptarta 2011 m. gegužės 13 d. specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad ištyrus 2007 m. gegužės 30 d. atliktos kratos D. P. gyvenamojoje vietoje metu rastus 15 vnt. buteliukų šampūno „Head&Shoulders” (t. 11, b.l. 31-148), nustatyta, kad jų apipavidalinimas neatitinka prekių ženklo savininko keliamų reikalavimų ir tai nėra originalios teisėtų gamintojų pagamintos prekės (t. 19, b.l. 7-8). Apeliaciniame skunde D. P. tvirtina, kad šiuos šampūno buteliukus jis gavo iš G. L. kaip pavyzdžius ir, nežinodamas, kad jie netikri, laikė juos namuose. Atsižvelgiant į bylos įrodymais nustatytus tamprius D. P. ir G. L. ryšius, bendrai vykdytą tyčinę neteisėtą prekybą falsifikuotomis prekėmis, atmestini kaip neįtikimi nuteistojo D. P. teiginiai, jog nežinojo apie tai, kad jo namuose laikyti ir kratos metu rasti šampūno buteliukai yra klastotės.

38870. Be to, iš Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. kovo 21 d. nutartimi sankcionuotos D. P. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo 2007 m. birželio 22 d. protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad 2007 m. gegužės 28 d. 13 val. 33 min. iš Latvijos Respublikos abonento D. P. skambino „Rima“ ir klausė, ar jis turi „Calgono“ nuotrauką, „to brangesnio, originalo“. Jis patvirtina, kad turi ir pažada atsiųsti (t. 10, b.l. 31-35). Nuteistojo D. P. apeliaciniame skunde nurodoma, kad šis pokalbis nepatvirtina, kad jis prekiavo ne originaliomis prekėmis, o pokalbio dalyvė „Rima“ – neidentifikuota ir neapklausta. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio šiam pokalbio įrašui išskirtinė įrodomoji reikšmė nesuteikiama. Tuo tarpu vertinant šį įrašą aplinkybių, susijusių su D. P. 2007 m. gegužės mėnesio susirašinėjimu apie neoriginalias „Calgon“ prekes, jo gyvenamojoje vietoje rastais ne originaliais šampūnų gaminiais, kontekste darytina išvada, kad abiem minėto pokalbio dalyviams žinoma, kad egzistuoja originalus ir ne originalus „Calgon“ vandens minkštiklis, kas leidžia daryti išvadą, kad D. P. žinojo, jog prekiauja falsifikuotomis prekėmis, tai darė sąmoningai ir tyčia.

38971. Tai, kad ir kitiems nuteistiesiems – G. L., Č. N., G. P. – buvo žinoma, jog jie prekiauja falsifikuotomis vandens minkštiklio „Calgon“ ir šampūno „Head&Shoulders“ prekėmis matyti ir iš byloje esančių Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. kovo 21 d., 2007 m. gegužės 17 d. nutartimis sankcionuotų (t. 37, b.l. 3-4, 20-21) G. L. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolų bei suvestinių, iš kurių matyti, kad 2007 m. birželio 22 d. protokole užfiksuoti duomenys, jog 2007 m. balandžio 17 d. G. L. skambinant telefonu ir laukiant, kol abonentas atsilieps, jis su kažkuo kalbasi ir sako, kad „Pridėjus dėžutę prie dėžutės jis vis vien atskiria, vis vien yra „nedadelkų“. Tačiau šiaip pažiūrėjus tai negalima atskirti, nebent įsižiūrėti stipriai. Šampūnus blogai padarė“. Iš šio užfiksuoto G. L. pokalbio turinio matyti, kad jis supranta, jog prekiauja ne originaliomis prekėmis, rūpinasi, kad falsifikatai būtų kuo artimesni originalui, t. y. veikia apgaule sąmoningai, tyčia. Taip pat telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose bei jų suvestinėse užfiksuota, kad G. L. kartu su Č. N. ir G. P. ieško pirkėjo partijai vandens minkštiklio „Calgon“. Č. N. prasitarė, kad vienam iš galimų pirkėjų gali kilti klausimų dėl „Calgon“ kokybės, tuomet G. L. pasiūlė tolesnes derybas su juo nutraukti. Taip pat G. L. informuoja Č. N., G. P. bei D. P., kad jo pažįstamas Lenkijos pilietis vardu J. K. iš „D. K. T.“ įmonės pranešė jam, kad nupirks šią „Calgon“ partiją, todėl reikia viską kuo greičiau sutvarkyti, nes gali būti blogai (t. 37, b.l. 22-30). Nuteistajam G. L. apeliaciniame skunde ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iškėlus abejones dėl užfiksuotų jo telefoninių pokalbių teisingo interpretavimo, apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo perklausyti jo ir gynėjo prašomi minėtų pokalbių, o taip pat kitų pokalbių, tarp jų ir pokalbių su Lenkijos piliečiu iš įmonės („D. K. T.“) įrašai (t. 65, b.l. 163-170). Skirtingai negu apeliaciniame posėdyje, perklausius pokalbių įrašus nuteistasis G. L. neginčijo, kad pokalbių įrašuose užfiksuotas būtent jo balsas. Perklausius pokalbių įrašus ir išklausius G. L. atsakymus į klausimus apie pokalbio turinį, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad pokalbyje G. L. kalba apie falsifikuotus šampūnus, buvo nepatenkintas, kad juos galima atskirti nuo originalų, t. y. suprato disponuojantis falsifikuotomis prekėmis.

39072. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad apie G. L. tyčią prekiauti jam žinomai falsifikuotais produktais patvirtina ir kiti bylos duomenys: automobilio apžiūros protokole užfiksuoti rasti dokumentai: 2007 m. gegužės 15 d. UAB „B“ atsiliepimas į ieškovo „The Procter&Gamble Company“ ieškinį; UAB „L“ PVM sąskaitos faktūros Serija LUK Nr. 0006072801 kopija, pagal kurią bendrovei „B“ buvo parduotas šampūnas „Head & Shlouders“, 2006 m. balandžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties tarp UAB „B“, atstovaujamos G. V. ir UAB „R“, atstovaujamos D. D., kopija (t. 38, b.l. 2-20). Iš jų matyti, jog G. L. jau 2007 m. gegužės 15 d. buvo žinoma, kad UAB „Bonitui“ pareikštas įmonės „The Procter & Gamble Company“ ieškinys dėl šampūnų, tiektų UAB „Ri“, neatitikimo gamintojo keliamiems reikalavimams, tačiau G. L. vis tiek 2007 m. gegužės 30 d. UAB „B“ vardu pateikia realizuoti Lenkijos įmonei vandens minkštiklį „Calgon“, neįspėja apie susiklosčiusią situaciją, nereiškia pretenzijų UAB „L“, kas rodo, jog G. L. siekė nuslėpti šią informaciją nuo Lenkijos įmonės „DK D. K.“. Tuo tarpu apeliaciniame skunde G. L. nurodoma aplinkybė, kad jis kreipėsi į UAB „Areta“ laboratoriją ir įsitikino, kad parduodamos prekės kokybiškos, prieštarauja jo paties nurodytoms aplinkybėms, kad Lenkijos pilietį J. K. jis įspėjo, jog negarantuoja dėl prekių kokybės patikimumo. Be to, iš teisiamajame posėdyje duotų UAB „Areta“ laboratorijos vadovės ekspertės M. P. paaiškinimų matyti, kad į jų laboratoriją išties kreipėsi UAB „R“ su prašymu ištirti du šampūno indelius, kuriuos ištyrus nustatyti skirtumai tarp originalo ir ne originalo pagal kelis kriterijus. Todėl, priešingai negu teigiama G. L. apeliaciniame skunde, jam buvo žinumi šie skirtumai ir tai, kad jis prekiauja ne originalia produkcija. Tai, kad nustatyti skirtumai nebuvo dideli, o vizualiai apžiūrint nebuvo galima įtarti, kad gaminiai yra klastoti, tik rodo, kad falsifikuotos prekės buvo gana geros kokybės, tačiau nepaneigia G. L. tyčios realizuoti jam žinomai falsifikuotą produkciją.

39173. Teisėjų kolegija pritaria ir pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tai, kad nuteistieji žinojo prekiaujantys ne originaliomis prekėmis, kad jie neturi prekių kilmę patvirtinančių dokumentų, rodo ir tai, kad nerasti (nepateikti) jokie dokumentai, patvirtinantys vandens minkštiklio „Calgon“ ir šampūno „Head&Shoulders“ įvežimą į Lietuvos Respubliką; nėra šių prekių įsigijimą patvirtinančių dokumentų, išskyrus suklastotus dokumentus dėl šampūno „Head&Shoulders“ įgijimo iš UAB „L“. Kad buvo klastojami prekių kilmės dokumentai matyti ir iš byloje esančio kratos protokolo Č. N. gyvenamojoje vietoje matyti, kad rasti asmeniniai užrašai, kuriuose fiksuojami „Calgon“ padėklų paskaičiavimai, pinigų sumos bei yra įrašas: „dok. kilmė – ?” (t. 42, b.l. 7-51). Priešingai negu teigiama nuteistojo Č. N. ir jo gynėjos apeliaciniuose skunduose visų bylos įrodymų kontekste šis kratos metu rastas dokumentas patvirtina, kad jis suprato disponuojantis falsifikuotomis prekėmis. Nuteistieji G. L., G. V., Č. N. parodė, kad vandens minkštiklį „Calgon“ ir šampūną „Head&Shoulders“ jų vadovaujamos įmonės (UAB „R“, UAB „G“, UAB „J“, UAB „B“) įgijo iš UAB „Z“, UAB „L“ bei su šiomis įmonėmis susijusio asmens, pavarde J.. Byloje surinkti, teisiamajame posėdyje ištirti ir apkaltinamajame nuosprendyje įvertinti įrodymai: liudytojų V. K., G. M., J. L., J. P., R. R. parodymai Kauno apskrities VMI raštai bei jų priedai, Sodros ir Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad UAB „L“ bei UAB „Z“ – ne tik, kad neprekiavo vandens minkštikliu „Calgon“ ir šampūnu „Head&Shoulders“, bet ir nevykdė realios ūkinės veiklos, sandorius formino juridinės galios neturinčiais apskaitos dokumentais, įtrauktos į mokestinių pažeidimų duomenų bazę, surasdavo asmenis, kurie už užmokestį pasirašydavo dokumentus (t. 14, b.l. 184-185, t. 15, b.l. 1-4, 59-72, t. 32, b.l. 14-24, t. 39, b.l. 107). UAB „R“ bei UAB „B“ banko sąskaitų išklotinėse neužfiksuotas atsiskaitymas nei už vandens minkštiklį „Calgon“, nei už šampūną „Head&Shoulders“ su UAB „L“ ir UAB „Z“. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu rasti UAB „B“ kasos pajamų orderiai, tariamai patvirtinantys piniginių lėšų sumokėjimą UAB „L“, buvo suklastoti, nenustatytiems asmenims patvirtinus juos fiktyviai UAB „L“ direktoriumi buvusio R. R. parašo antspaudu.

39274. Aptarti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistųjų nurodomos įmonės, iš kurių jų įmonės įgijo vandens minkštiklį „Calgon“ ir šampūną „Head&Shoulders“, šių prekių realiai UAB „R“ bei UAB „B“ nepardavė, buvo surašyti tik fiktyvūs dokumentai šių prekių įgijimui pagrįsti. Nuteistųjų iškeltą versiją, kad prekes – vandens minkštiklį „Calgon“ ir šampūną „Head&Shoulders“ už mažesnę kainą dėl pažeistų pakuočių jie įgijo iš nenustatyto asmens, pavarde Juščenka, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė, kaip nepagrįstą jokiais kitais duomenimis. Nei teismui, nei ikiteisminio tyrimo pareigūnams nuteistieji nenurodė jokių šį asmenį identifikuojančių duomenų, nerastas ir nepateiktas nė vienas dokumentas patvirtinantis šio asmens dalyvavimą prekių realizavime, telefoninių pokalbių kontrolės metu neužfiksuotas nė vienas pokalbis su tokiu asmeniu. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad aptarti bylos įrodymai patvirtina, jog nuteistieji, neturėdami prekių įsigijimą patvirtinančių dokumentų, bei klastodami dokumentus, patvirtinančius prekių įsigijimą iš UAB „L“, suvokė, kad prekiauja falsifikuotomis prekėmis ir apgaule siekė klaidinti jų įgijėjus.

39375. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka G. V. parodė, kad byloje esantis jo pateiktas pokalbio įrašas, kuriuo remiamasi ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, yra jo išgalvotas kaip gynybinė taktika, jis buvo sukurtas dirbtinai, jam (G. V.) iš anksto J. M. nurodžius, ką sakyti. Esant šioms aplinkybėms bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija nesivadovauja nei šiuo ikiteisminio tyrimo metu G. V. pateiktu, teisiamajame posėdyje ištirtu ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įvertintu įrašu, nei G. V. anksčiau duotais parodymais šioje dalyje kaip patikimu įrodymų šaltiniu. To nepatvirtina ir kiti bylos įrodymai, nors iš byloje esančių telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolų 2007 m. gegužės 22 d. suvestinės matyti, kad kalbėdamas su D. P., pastarajam klausiant, ar gaus prekes, G. L. atsako, kad „nu, aš vis vien padarysiu. Jei reiks, per naktį“ (t. 37, b.l. 24). O 2007 m. gegužės 29 d. suvestinėje užfiksuota, kad G. L. pokalbio metu, laukiant kol pašnekovė Lina pateiks reikiamus duomenis, duoda nurodymus (darbuotojai) ir jai sako: „žiūrėk, tu daryk, jeigu jauti nespėsi iki 30-os vakaro, ane. Ir 31-os ten kokios 10-tos. Tai tu daryk po mažai, bet trijų rūšių“ (t. 37, b.l. 15). Vien šių pokalbių, teisėjų kolegijos vertinimu, nepakanka daryti išvadą, kad falsifikuotos prekės buvo gaminamos Lietuvoje, kadangi to nepatvirtina bylos įrodymų visuma. Priešingai negu teigiama nuteistųjų D. P. ir G. L. apeliaciniuose skunduose, ši aplinkybė nenustatyta ir skundžiamu nuosprendžiu, nuteistiesiems neinkriminuotas BK 204 straipsnio 1 dalyje numatyta alternatyvi veika – prekių pažymėjimas svetimu prekės ženklu (t. y., falsifikatų gamyba). Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai negu teigiama nuteistojo Č. N. ir jo gynėjos apeliaciniuose skunduose, net ir nenustačius pirminio falsifikuotų prekių kilmės šaltinio, nuteistieji jomis prekėmis disponavo ne atsitiktinai, o priešingai – žinodami, kad tai yra ne teisėtų gamintojų prekės, jas pardavė UAB „I“, UAB „R“ bei Lenkijos bendrovei „DK D. K.” kaip originalius produktus apgaulės būdu.

39476. Išanalizuoti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinkti, teisiamajame posėdyje bei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka visapusiškai ištirti, apkaltinamajame nuosprendyje bei aukštesnės instancijos teismo nuosprendyje aptarti ir įvertinti įrodymai patvirtina, kad nuteistieji D. P., D. P., G. L., Č. N., G. V. ir G. P. padarė BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje byloje nustatyta, kad D. P., D. P., G. L., Č. N., G. V. ir G. P., disponuodami falsifikuotomis prekėmis – vandens minkštikliu „Calgon“ ir šampūnu „Head&Shoulders“, žinodami apie tai, kad prekės yra gautos ne iš teisėtų jų gamintojų, tačiau pažymėtos jų prekių ženklais, neturint leidimo, siekdami suklaidinti šių prekių įgijėjus, realizavo jas Lietuvos įmonėms UAB „I“ ir UAB „R“ bei Lenkijos įmonei „DK D. K.”, piktnaudžiaudami šių įmonių atstovų pasitikėjimu bei nutylėdami nuo jų esminę aplinkybę, kad šios prekės yra falsifikuotos, ir taip skirtingų sudėčių organizuotomis grupėmis apgaulės būdu užvaldė svetimą didelės vertės turtą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistieji pagrįstai pripažinti didelės vertės svetimo turto pasisavinimą apgaulės būdu įvykdę skirtingų sudėčių organizuotomis grupėmis, todėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota su nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį ir atitinkamas BK 24 straipsnio dalis pagal atliktus vaidmenis.

39577. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. S. taip pat buvo pripažintas kaltu ir pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe su G. L., Č. N. ir G. P. apgaule įgijo Lenkijos įmonės „DK D. K.” didelės vertės turtą – 29.184 Eur (100.766,52 Lt) per UAB „B“ realizavus 25.600 vnt. falsifikuoto vandens minkštikio „Calgon“. Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad šį sandorį iniciavo G. L. ir Č. N., o nuo 2007 m. vasario 5 d. UAB „B“ direktoriaus pareigas ėjęs A. S. G. L. nurodymu išnuomojo patalpas prekių laikymui bei pasirašė G. L. paruoštą 2007 m. sausio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija BNS Nr. 0115 dėl prekių pardavimo. Iš nuoseklių A. S. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje ir apeliacine tvarka matyti, kad UAB „B“ akcijos jam buvo padovanotos G. P. iniciatyva, direktoriaus pareigas jis ėjo tik formaliai, visus veiksmus atlikdavo tik G. L. ir G. P. nurodymu, pastarųjų ir Č. N. lydymas vykdavo į banką, taip pat ir nesigilindamas pasirašydavo jam pateikiamus dokumentus. Kad A. S. buvo tik formalus UAB „B“ akcininkas ir direktorius, įmonės veikloje realiai nedalyvavęs, savarankiškų sprendimų nepriimdavęs, buhalterinės apskaitos netvarkęs ir neorganizavęs, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir G. L., Č. N. ir G. P.. A. S. parodymus, kad jis nesigilindavo į jam pateikiamų pasirašytų dokumentų turinį patvirtina ir ta aplinkybė, kad G. L. jam pateiktą pasirašyti 2007 m. sausio 26 d. datos PVM sąskaitą faktūrą Serija BNS Nr. 0115 jis pasirašė, žinodamas, kad UAB „B“ akcininku ir direktoriumi jis tapo tik 2007 m. vasario 5 d. Tuo tarpu byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad pasirašydamas PVM sąskaitą faktūrą dėl Lenkijos įmonei „DK D. K.” parduodamų prekių bei patalpų nuomos šioms prekėms laikyti dokumentus, A. S. žinojo, jog prekės – falsifikuotos ir, kad suvokė, jog kartu su G. L., Č. N. ir G. P. apgaule įgijo svetimą – Lenkijos įmonės „DK D. K.” didelės vertės turtą. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Pagal teismų praktiką šis principas teismą įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, jas vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-510/2012, 2K-315/2012, Nr. 2K-205/2012, 2K-476/2013).

39678. BK 2 straipsnio 4 dalis nustato, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visumą. Sukčiavimo subjektyvioji pusė gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2011, 2K-312/2013, 2K-27-697/2019). Be to, sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2012, 2K-134-693/2015, 2K-27-697/2019). Nenustačius bent vieno iš būtinųjų nusikalstamos veikos požymių, kaip šiuo atveju – subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios, asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės nepagrindžia visų svetimo turto užvaldymo apgaule nusikalstamos veikos sudėties požymių visumos buvimo A. S. veiksmuose, todėl jis pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį išteisintinas. Pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

39779. Atitinkamai keičiama nuosprendžio aprašomoji dalis, pašalinant kaltinimų dalį, kad nusikalstama veika, numatyta BK 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (Lenkijos įmonės „K. T. D. K.“ didelės vertės turto – 29.184 eurų (100.766,52 Lt) įgijimas apgaule, per UAB „B“ realizavus 25.600 vnt. falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“) buvo padaryta veikiant organizuota grupe su A. S. (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

398Dėl organizuotos grupės nustatymo

39980. Nuteistųjų D. P., D. P., G. V., G. L., Č. N., G. P. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, teisingai ir pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu pripažintos kaip įvykdytos skirtingų sudėčių organizuotomis grupėmis.

40081. BK 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Pagal teismų praktiką, spręndžiant apie organizuotos grupės buvimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, daug pastangų reikalaujančius paruošiamuosius nuteistųjų veiksmus, jų intensyvumą, sukčiavimą besikėsinančių atlikti asmenų pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą, siekiant bendro nusikalstamo rezultato Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-453/2012, 2K-35/2013, 2K-32-699/2018). Taip pat nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, tačiau organizuotos grupės nariai atsako ir kaip vykdytojai nepriklausomai nuo vaidmens ar konkrečios užduoties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153-693/2017). Organizuotos grupės narys gali atlikti tokias funkcijas kaip aplinkos stebėjimas, kitų grupės narių nuvežimas į numatytą nusikaltimo vietą ir parvežimas ar kitus veiksmus, kurie galėtų atitikti padėjėjo požymius (BK 24 straipsnio 6 dalis), tačiau, nustačius organizuotos grupės buvimą, ir tokius veiksmus atlikęs asmuo prilygsta nusikaltimo vykdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-222/2017). Organizuotą grupę be susitarimo ir tyčios požymių išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas bei asmens suvokimas, kas jis priklauso tokiai grupei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-942/2015).

40182. Pripažįstant D. P., D. P., G. L., Č. N., G. V. ir G. P. bendrininkavimo formą apgaule pasisavinant didelės vertės svetimą turtą skirtingų sudėčių organizuotas grupes, būtina nustatyti, ar šie asmenys nusikalstamų veikų padarymo schemoje turėjo konkrečias, jiems priskirtas funkcijas ir vaidmenis, o taip pat – ar jie suprato priklausantys aukštesnio organizuotumo grupei. Tai, kad kiekvienu atveju sukčiavimo padarymo mechanizmas buvo suplanuotas ir sudėtingas patvirtina šių ikiteisminio tyrimo metu įstatymų nustatyta tvarka surinktų, teisiamajame posėdyje ištirtų ir apkaltinamajame nuosprendyje įvertintų bylos įrodymų visuma: liudytojų R. Š., A. R., D. G., J. S., R. K., A. N., E. K., J. M. K., G. R., J. K. – G parodymų, Č. N. ir G. P. gyvenamosiose vietose atliktų kratų protokolų, slapto sekimo protokolų, 2009 m. gruodžio 16 d. specialisto išvados Nr. 11-2737(09) dėl parašų identifikavimo, 2009 m. vasario 27 d. specialisto išvados Nr. 5-1/39 dėl UAB „G“ ūkinės finansinės veiklos, 2010 m. rugpjūčio 19 d. specialisto išvados Nr. 140-(8225)-IS1-6025 dėl D. P. kompiuteryje rasto susirašinėjimo elektroniniu būdu, 2010 m. balandžio 28 d. specialisto išvados Nr. 140-(8223)-IS1-3187 ir 2010 m. balandžio 22 d. specialisto išvados Nr. 140-(8224)-IS1-3017 dėl D. P. kompiuteriuose rasto susirašinėjimo, 2009 m. vasario 27 d. specialisto išvados dėl UAB „J“ ūkinės finansinės veiklos, 2008 m. gruodžio 8 d. specialisto išvados Nr. 5-1/200 dėl UAB „B“ ūkinės finansinės veiklos, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo 2007 m. gegužės 2 d., 2007 m. rugpjūčio 22 d. protokolų, BPK 98 straipsnio tvarka į bylą pateiktų dokumentų – elektroninių laiškų, BPK 97 straipsnio nustatyta tvarka pateiktų dokumentų: PVM sąskaitų-faktūrų, transporto užsakymo kvitų, kasos pajamų orderių, UAB „G“ buhalterinės apskaitos dokumentų, AB „Hansabankas“ pateiktų UAB „G“ banko sąskaitų išklotinių, AB „Hansabankas“ pateikto vaizdo įrašo fotonuotraukų, AB „SEB Vilniaus bankas“ pateiktų dokumentų apie D. P. disponuotą banko sąskaitą, Kauno apskrities VMI ataskaitos Nr. AA4-423 ir Nr. AU18-74 dėl UAB „R“, AB „SEB“ banko pateiktos UAB „R“ banko sąskaitos išklotinės bei vaizdo įrašo medžiagos apie UAB „R“ atliktų grynųjų pinigų paėmimus pagal čekius.

40283. Šiais bylos įrodymais nustatyta, kad visais atvejais šioje byloje apgaule pasisavinant (ar pasikėsinant pasisavinti) svetimą didelės vertės turtą nuteistieji atliko daug pastangų reikalaujančius paruošiamuosius veiksmus. G. L. vadovaujama ir kartu su bendraakcininkais Č. N., bei G. P. valdoma UAB „R“ buvo panaudota kaip priedangos įmonė neteisėtai veiklai vykdyti, šios įmonės ir kitų tarpinių priedangos įmonių: „UAB „G“ (kuriai vadovavo D. P.), UAB „J“ (kuriai vadovavo D. P.), UAB „B“ (kuriai vadovavo G. V., o vėliau – A. S.) išrašytais dokumentais buvo įteisinti iš anksto suplanuoti apgaulės būdu sudaryti sandoriai dėl prekių pirkimo-pardavimo, kuriais buvo siekiama ne ūkinės veiklos rezultatų, o savanaudiškų, visuomenei priešiškų interesų. Tai, kad nusikalstamų veikų mechanizmas buvo gerai apgalvotas rodo ir tai, kad iš anksto buvo rūpinamasi suklastotais dokumentais, kuriais galėtų patvirtinti jų prekiaujamų falsifikuotų prekių kilmę. Dokumentai buvo surašyti tokių įmonių, kaip UAB „Z“, UAB „L“ vardu, kurios jau minėtais Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis tokios veiklos nevykdė arba buvo naudojamos nusikalstamoms veikoms daryti. Ne tik bendrą susitarimą vykdyti sukčiavimą, bet ir aukštą organizuotumo lygį kiekvienu atveju patvirtina intensyvus skirtingų sudėčių organizuotų grupių narių bendravimas tarpusavyje ir dažni susitikimai, derinant falsifikuotų prekių realizavimą, informuojant vieni kitus apie neplankiai jiems besiklostančią situaciją, derinant tolimesnius veiksmus, koordinuotai tvarkantis su pirkėjų pervedamais pinigais už įgytas falsifikuotas prekes.

40384. Iš anksto apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą patvirtina ir bylos įrodymais nustatyti bendri suderinti nuteistųjų veiksmai fiktyviai perleidžiant valdytų įmonių, kurių vardu sudaryti fiktyvūs sandoriai, akcijas statytiniams asmenims. Bylos įrodymais nustatyta, kad UAB „R“, pardavusi falsifikuotą vandens minkštiklį „Calgon“ ir šampūną „Head&Shoulders“ įmonėms „G“ ir „J“, o šios – nukentėjusiai įmonei „I“, po šių sandorių su UAB „G“ ir UAB „J“, buvo fiktyviai perleista R. R., prieš tai G. L. vienam bei kartu su Č. N. grynaisiais išėmus pinigus iš UAB „R“ banko sąskaitos. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad G. L., G. V., Č. N., G. P. savo turėtas UAB „B“ po sandorio su UAB „R“ akcijas perleido A. S. ir paskyrė jį statytiniu UAB „B“ direktoriumi. tokiu būdu G. L., G. V., Č. N., G. P. užsitikrinus galimybę veikti priedangoje, vystyti prekybą falsifikuotomis prekėmis, nekontroliuojamai disponuoti į UAB „B“ banko sąskaitą gaunamomis lėšomis ir tuo pačiu išvengti oficialių sąsajų su UAB „B“ bei prekių įgijėjų pretenzijų dėl parduotų falsifikuotų prekių.

40485. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, aptartų bylos įrodymų pagrindu, nuteistieji pagrįstai pripažinti nusikalstamai veikę skirtingų sudėčių organizuotomis grupėmis, iš anksto susitarę ir pasiskirstę vaidmenimis ir užduotimis. Remiantis bylos duomenimis nuosprendžiu pagrįstai nustatyta, kad organizuotą grupę apgaule įgyti didelės vertės UAB „I“ turtą per UAB „G“ realizavus 26.400 vnt. falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“ subūrė ir jai vadovavo D. P.. Šiuo atveju organizuotą grupę be D. P. sudarė D. P. ir G. L.. Nustatyta, kad D. P. organizavo per D. P. vadovaujamą UAB „G“ kaip tarpinę įmonę parduoti G. L. vadovaujamos UAB „R“ disponuojamas falsifikuotas prekes – vandens minkštiklį „Calgon“. D. P. ir G. L., pasiskirstę vaidmenimis, atliko parengiamuosius nusikalstamos veikos veiksmus: D. P., nuslėpdamas faktą, kad prekės yra falsifikuotos, pasiūlė jas įsigyti UAB „I“ atstovams, vedė derybas su jais, susirašinėjo elektroniniais laiškais, skubino atsiskaitymą, G. L. užsakė transportą minėtų prekių pristatymui, po to D. P. nurodė D. P. ir G. L. UAB „G“ vardu įforminti fiktyvius sandorius, pagal kuriuos D. P. vadovaujama UAB „G“ iš G. L. vadovaujamos UAB „R“ tariamai įsigys prekes – falsifikuotą vandens minkštiklį „Calgon“ ir tariamai parduos šias prekes UAB „I“, žinodami, kad tikrosios šio sandorio šalys yra UAB „R“ ir UAB „I“, o D. P. vadovaujama įmonė UAB „G“ šiame sandoryje dalyvaus kaip priedanga tikslu gauti iš UAB „I“ pinigines lėšas atsiskaitant už falsifikuotas prekes ir tikslu nuslepiant dalį šių lėšų, pervesti jas į UAB „R“ sąskaitą, imituojant atsiskaitymą už jas. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad pripažinta, jog šią organizuotą grupę subūrė ir jai vadovavo D. P., už tai jis ir buvo nuteistas kaip sukčiavimo organizatorius, kadangi jis vadovavo grupei, koordinavo jos veiklą, palaikė intensyvų ryšį su kitais grupės nariams – vykdytojams D. P. bei G. L. skirstė užduotis ir vaidmenis, būtinus nusikalstamų veikų padarymui.

40586. Vis tik iš nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad pripažįstant G. L. kaltu dėl UAB „I“ didelės vertės turto įgijimo apgaule, per UAB „G“ realizavus 26.400 vnt. falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį daroma nuoroda į BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, t.y. kvalifikuojant jo veiką kaip organizatoriaus. Atsižvelgiant į nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytą G. L. kaip vykdytojo vaidmenį bei tai, kad pripažįstant G. L. kaltu idealiąja sutaptimi įvykdžius ir BK 204 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, daromos nuorodos jau į BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, vertintina, kad padaryta techninė rašymo apsirikimo klaida pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, o G. L. nusikalstama veika apgaule pasisavinus didelės vertės UAB „I“ turtą kvalifikuotina pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.

40687. Skundžiamu nuosprendžiu taip pat pagrįstai pripažinta, kad didelės vertės UAB „I“ turtas buvo įgytas apgaule, D. P. ir G. L. organizuota grupe realizavus UAB „I“ 32.340 vnt. falsifikuoto šampūno „Head&Shoulders” per UAB „J“. Remiantis bylos duomenimis teisingai nustatyta, kad šiai nusikalstamai veikai organizuotą grupę subūrė ir jai vadovavo UAB „J“ akcininkas ir direktorius D. P., kuris per savo vadovaujamą įmonę inicijavo G. L. vadovaujamos priedangos įmonės UAB „R“ disponuojamų falsifikuotų prekių – šampūno „Head&Shoulders“ pardavimą. Pasiskirstę vaidmenimis D. P. ir G. L. atliko parengiamuosius nusikalstamos veikos veiksmus: D. P., nuslėpdamas faktą, kad prekės yra falsifikuotos, pasiūlė jas įsigyti UAB „I“ atstovams, G. L. užsakė transportą minėtų prekių pristatymui, po to D. P. nurodė G. L. UAB „J“ vardu įforminti fiktyvius sandorius, pagal kuriuos D. P. vadovaujama UAB „J“ iš G. L. vadovaujamos UAB „R“ tariamai įsigys prekes – falsifikuotą šampūną „Head&Shoulders“ ir tariamai parduos šias prekes UAB „I“, žinodami, kad tikrosios šio sandorio šalys yra UAB „R“ ir UAB „I“, o D. P. vadovaujama įmonė UAB „J“ šiame sandoryje dalyvaus kaip priedanga tikslu gauti iš UAB „I“ pinigines lėšas atsiskaitant už falsifikuotas prekes ir tikslu nuslepiant dalį šių lėšų, pervesti jas į UAB „R“ sąskaitą, imituojant atsiskaitymą už jas. Atsižvelgiant į nuteistųjų atliktus veiksmus, D. P. pagrįstai pripažintas kaip organizuotos grupės organizatorius ir vadovas, o G. L. – vykdytojas.

40788. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pripažino, kad didelės vertės UAB „I“ priklausančio turto apgaule pasikėsinta įgyti per UAB „J“ pateikus realizuoti UAB „I“ 16.800 vnt. falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“ nuteistiesiems D. P. ir G. L. veikiant organizuota grupe. Bylos įrodymais vėl gi nustatyta, kad per savo vadovaujamą tarpinę įmonę UAB „J“ D. P. inicijavo G. L. vadovaujamos priedangos įmonės UAB „R“ disponuojamų falsifikuotų prekių – vandens minkštiklio „Calgon“ pardavimą UAB „I“. D. P. ir G. L. pasiskirsčius vaidmenimis, buvo atlikti parengiamieji nusikalstamos veikos veiksmai: D. P., nuslėpdamas faktą, kad prekės yra falsifikuotos, pasiūlė jas įsigyti UAB „I“ atstovams, o G. L. užsakė transportą minėtų prekių pristatymui, po to D. P. nurodė G. L. UAB „J“ vardu įforminti fiktyvius sandorius, pagal kuriuos UAB „J“ iš UAB „R“ tariamai įsigys prekes ir tariamai parduos šias prekes UAB „I“, žinodami, kad tikrosios šio sandorio šalys yra UAB „R“ ir UAB „I“, o D. P. vadovaujama įmonė UAB „J“ šiame sandoryje dalyvaus kaip priedanga tikslu gauti iš UAB „I“ pinigines lėšas atsiskaitant už falsifikuotas prekes ir tikslu nuslepiant dalį šių lėšų, pervesti jas į UAB „R“ sąskaitą, imituojant atsiskaitymą už jas. D. P. nurodė G. L. UAB „J“ vardu įforminti fiktyvius sandorius, pagal kuriuos D. P. vadovaujama UAB „J“ iš G. L. vadovaujamos UAB „R“ tariamai įsigys prekes – falsifikuotą vandens minkštiklį „Calgon“ ir tariamai parduos šias prekes UAB „I“, žinodami, kad tikrosios šio sandorio šalys yra UAB „R“ ir UAB „I“, o D. P. vadovaujama įmonė UAB „J“ šiame sandoryje dalyvaus kaip priedanga tikslu gauti iš UAB „I“ pinigines lėšas atsiskaitant už falsifikuotas prekes ir tikslu nuslepiant dalį šių lėšų, pervesti jas į UAB „R“ sąskaitą, imituojant atsiskaitymą už jas. Tokiu būdu pagal kiekvieno atliktus veiksmus, D. P. pagrįstai pripažintas šiam nusikaltimui vykdyti suburtos organizuotos grupės organizatoriumi ir vadovu, o G. L. – vykdytoju.

40889. Priešingai negu tvirtinama D. P. apeliaciniame skunde, tai, kad UAB „J“ jis įsteigė ir jai vadovavo dar iki byloje tiriamų įvykių, savaime nepatvirtina, kad jis nežinojo dalyvaujantis nusikalstamoje veikoje ir nepaneigia bylos įrodymų visuma nustatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų jam inkriminuotų nusikaltimų požymių. Įvertinus bylos įrodymais nustatytą nusikalstamų veikų padarymą per priedangos įmones, matyti, kad pateikimas realizuoti didelių kiekių falsifikuotų prekių galėjo būti vykdoma tik nuteistiesiems patiems vadovaujant juridiniams asmenims ar juos kontroliuojant per statytinius asmenis. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti nuteistojo D. P. apeliacinio skundo teiginiai dėl skundžiamo teismo nuosprendžio prieštaringumo, darant išvadas, kad vienoje organizuotoje grupėje G. L. veikė kaip vykdytojas, veiką organizuojant D. P., o kitoje – jau kaip organizatorius. Bylos įrodymais išties nustatyta, jog G. L. vienu atveju veikė kaip D. P. organizuotos grupės vykdytojas, kitu atveju – kaip grupės organizatorius jau su kitais nuteistaisiais. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad veikoms, kuriose dalyvavo Vilniuje registruoti juridiniai asmenys: UAB „J“ bei UAB „G“ vadovavo D. P., tuo tarpu veikoms, kuriose dalyvavo Kaune registruotas juridinis asmuo UAB „B“, vadovavo G. L.. Teisėjų kolegijos vertinimu skundžiamame nuosprendyje teisingai įvertintas D. P. vaidmuo jo suburtose organizuotose grupėse, atsižvelgdamas į jo atliktus veiksmus, jų intensyvumą ir pasireiškimo būdą.

40990. Nekelia abejonių ir tai, kad didelės vertės UAB „R“ turtas buvo apgaule užvaldytas per UAB „B“ realizavus 31.992 vnt. falsifikuoto šampūno „Head&Shoulders”, nuteistiesiems veikiant organizuota grupe. Bylos duomenimis nustatyta, kad šiai nusikalstamai veikai vykdyti organizuotą grupę subūrė ir jai vadovavo G. L.. Jis susitarė su UAB „B“ direktoriumi G. V. bei UAB „B“ akcininku Č. N. UAB „B“ vardu parduoti UAB „R“ falsifikuotas prekes – šampūną „Head&Shoulders“. G. V. sutikus, G. L. su Č. N. atliko parengiamuosius nusikalstamos veikos veiksmus: G. L., nebūdamas UAB „B“ direktoriumi, kartu su G. P. vyko į derybas su UAB „R“ atstovais, susitarė dėl šampūno „Head&Shoulders“ pardavimo, o Č. N. suorganizavo, o G. L. derino šių prekių pristatymą į UAB „R“ sandėlius. G. V., atstovaudamas UAB „B“, sudarė su UAB „R“ pirkimo – pardavimo sutartį, žinodamas, kad parduodamos prekės yra falsifikuotos ir kad jų įsigijimas UAB „B“ vardu yra pagrįstas jo paties ir tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai veikusio UAB „L“ vardu, suklastotu dokumentu – 2006-07-28 PVM sąskaita – faktūra, pagal savo paties išrašytą ir pasirašytą, G. L. paruoštą 2006-08-30 PVM sąskaitą – faktūrą UAB „R“ pardavė falsifikuotas prekes. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina gerai apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmą, G. L. kaip organizatoriaus, o G. V. ir Č. N. kaip vykdytojų vaidmenis organizuotoje grupėje.

41091. Taip pat bylos įrodymais nustatyta tai, kad veikiant organizuota grupe apgaule buvo įgytas Lenkijos įmonės „K. T. D. K.“ didelės vertės turto, per UAB „B“ realizavus 25.600 vnt. falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“. Šiai nusikalstamai veikai vykdyti vėl gi organizuotą grupę subūrė ir jai vadovavo G. L.. Šią organizuotą grupę be G. L. sudarė vykdytojai Č. N., G. P.. Su pastaraisiais G. L. susitarė UAB „B“ vardu, pasinaudojant ja kaip priedangos įmone, parduoti Lenkijos Respublikos įmonei „K. T. D. K.“ falsifikuotas prekes – vandens minkštiklį „Calgon“. Dėl tuo metu UAB „B“ direktoriaus pareigas ėjusio A. S. kaltės jau pasisakyta šiame nuosprendyje. Nustatyta, kad G. L. su Č. N. atliko parengiamuosius šios nusikalstamos veikos veiksmus: susitikę su pirkėju vedė derybas ir susitarė dėl prekių tiekimo, nutylėdami, kad ketinamos parduoti prekės yra falsifikuotos. G. L. elektroniniu susirašinėjimu palaikė ryšį su pirkėju, elektroniniu paštu „K. T. D. K.“ atstovams išsiuntė 2007-01-26 PVM sąskaitą – faktūrą bei kompiuterinės technikos pagalba atspausdinęs šią sąskaitą – faktūrą, pateikė ją pasirašyti A. S.. G. L. organizavo šių prekių transportavimą iš sandėlių į pirkėjų nurodytą nurodytą paskirties vietą. G. L. nurodymu G. P. ir Č. N., dalyvavo pakraunant vandens minkštiklį „Calgon“ sandėliuose, krovimo darbams pasamdė kitus asmenis, nežinojusius apie daromą nusikalstamą veiką. Bylos įrodymais nustatyta, kad G. L., Č. N., G. P. iš anksto rengėsi falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“ realizavimui, dėl to intensyviai bendravo tarpusavyje, ieškojo pirkėjų falsifikuotoms prekėms įgyti, G. P. dalyvavo parvežant originalių prekių pavyzdžius, kurie buvo parodyti pirkėjui kaip parduodamų prekių pavyzdžiai. G. L. nurodė veiksmų eigą iškilus klausimams dėl prekių kokybės, pranešė Č. N., G. P. apie surastus pirkėjus davė nurodymus dėl prekių pardavimo tarpinės įmonės UAB „B“ vardu bei jų pakrovimo, nurodė, kad reikia viską kuo greičiau sutvarkyti. G. L., oficialiai nebūdamas nei UAB „B“ direktoriumi, nei akcininku, nei darbuotoju, faktiškai užėmė vadovaujantį vaidmenį, duodamas nurodymus Č. N., G. P., kuriuos pastarieji vykdė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pagrįstai nustatytas jo, kaip organizatoriaus ir vadovo vaidmuo, o Č. N. ir G. P. – G. L. suburtos organizuotos grupės vykdytojų vaidmuo.

41192. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų ir teisiamajame bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, jog bylos įrodymais nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nuteistųjų D. P., D. P., G. L., Č. N., G. V. ir G. P. bendrininkavimo organizuota grupe požymiai, apgaule užvaldant svetimą turtą. Aptarti bylos įrodymai patvirtina aukštą jų padarytų nusikalstamų veikų organizuotumo lygį, gerai apgalvotą ir sudėtingą veikimo būdą (per priedangos įmones, slėpiant apskaitos dokumentus, suderinus piniginių lėšų išgryninimo mechanizmą), išankstinį užduočių pasiskirstymą, iš anksto jiems numatytas aiškiai apibrėžtas funkcijas. Išanalizavus nuteistųjų D. P., D. P., G. L., Č. N., G. V. ir G. P.vaidmenį bendroje nusikalstamoje veikoje, darytina išvada, kad kiekvieno iš jų indėlis svarbus įgyvendinant bendrą nusikalstamą veiką – apgaulės panaudojimą prieš UAB „I“, UAB „R“ bei Lenkijos bendrovę „DK D. K.”, siekiant užvaldyti didelės vertės svetimą turtą. Nuteistieji aiškiai žinojo savo užduotis, suprato, kad veikia visi bendrai, tik darant skirtingas nusikalstamas veikas kitaip pasiskirsto vaidmenimis. Jie suprato siejami tamprių tarpusavio ryšių ir pasitikėjimo, intensyvaus bendravimo bei koordinuotų veiksmų. Taip pat suprato, kad vykdomose aukšto organizuotumo lygio nusikalstamose veikose dalyvauja platus asmenų ratas, visi pasiskirstę užduotimis, atlieka nusikaltimų įvykdymui reikšmingas funkcijas siekiant bendro tikslo – apgaulės būdu užvaldyti svetimą – UAB „I“, UAB „R“ bei Lenkijos bendrovei „DK D. K.”didelės vertės turtą. Kiekvienu atveju skirtingų sudėčių organizuotose grupėse jų nariai veikė tiesiogine tyčia – suvokė pavojingą jų vykdomų nusikalstamų veikų pobūdį, kiekvieno bendrininko veiksmų bendroje nusikalstamoje veikoje apimtį, reikšmę, įtaką įgyvendinant bendrai siekiamą tikslą ir norėjo taip veikti, numatydami, kad dėl to gali atsirasti neigiami padariniai, kurių taip pat norėta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad D. P., D. P., G. L., Č. N., G. V. ir G. P. nusikalstamuose veiksmuose yra visi būtinieji organizuotos grupės požymiai, nes kiekvienas suvokė aukštą vykdomų iš anksto suplanuotų sukčiavimų organizuotumo lygį, suvokė patys dalyvaujantys skirtingų sudėčių organizuotose grupėse bei turintys aiškiai apibrėžtą galutiniam nusikalstamų veikų rezultatui reikšmingą vaidmenį ir norėjo nusikalstamai veikti, todėl baudžiamasis įstatymas, nustatant šioje byloje veikus skirtingų sudėčių organizuotas grupes, taikytas tinkamai.

412Dėl BK 204 straipsnio 1 dalies taikymo

41393. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, D. P., D. P., G. V., G. L., Č. N. ir G. P. nuteisti dėl to, kad jie, veikdami skirtingų sudėčių organizuotomis grupėmis, neturėdami leidimo, pateikė realizuoti svetimais prekių ženklais pažymėtų prekių didelį kiekį, tuo teisėtiems prekių ženklų savininkams – JAV įmonei „The Procter&Gamble Company“ ir Nyderlandų įmonei „Reckitt Benckiser Calgon“ – padarydami didelę žalą. Šie nuteistųjų veiksmai įvertinti kaip atitinkantys BK 204 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Taip pat juridinis asmuo UAB „J“ taip pat nuteistas už pateikė realizuoti svetimais – JAV įmonės „The Procter&Gamble Company“ ir Nyderlandų įmonei „Reckitt Benckiser Calgon“ prekių ženklais pažymėtų prekių didelį kiekį, tuo teisėtiems prekių ženklų savininkams padarydamas didelę žalą. Apeliantai nesutinka su tokiu teismo sprendimu, ginčija didelės žalos požymį, o juridinio asmens UAB „J“ atstovas nesutinka su tuo, kad baudžiamoji byla dėl šios veikos nepagrįstai nenutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai.

41494. Pagal BK 204 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ar pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė didelės žalos. BK 204 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia vienu ar keliais iš šių alternatyvių būdų: a) didelio prekių kiekio pažymėjimu svetimu prekių ženklu neturint leidimo; b) svetimu prekių ženklu pažymėtų didelio prekių kiekio pateikimu realizuoti neturint leidimo; c) pasinaudojimu svetimu paslaugų ženklu neturint leidimo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad, be BK 204 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyto objektyviojo požymio – svetimu prekių ženklu pažymėtų prekių pateikimo realizuoti neturint leidimo – buvo nustatyti ir abu šios nusikalstamos veikos sudėties būtinieji objektyvieji požymiai, t. y. didelis prekių kiekis ir didelė žala. Prieš tai šiame nuosprendyje aptartais įrodymais – ekspertizės aktu Nr. N.221A.LIT.18-01, specialisto išvadoje Nr. N.221A.LIT.07-01, prekių ženklų specialisto K. Saržicko pateiktomis išvadomis ir paaiškinimais nustatyta ir teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad prekės buvo ne originalios, pažymėtos svetimais prekių ženklais, neturint teisėtų jų savininkų leidimo.

41595. Nustatant BK 204 straipsnio 1 dalyje numatytus objektyviuosius požymius nuteistųjų veiksmuose teisėjų kolegija vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-28-303/2017 pateiktu išaiškinimu. Šioje nutartyje atkreiptas dėmesys į tai, kad BK 204 straipsnio 1 dalies dispozicija sukonstruota vartojant jungtukus tiek ,,ar“, tiek ,,arba“, kurie turi ne jungiamąją, o skiriamąją reikšmę. Todėl šio nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis padariniai – didelė žala – nėra siejamas su visomis šio BK 204 straipsnio 1 dalyje nurodytomis alternatyviomis veikomis. Atsižvelgiant į tai ir į BK 204 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos konstrukciją, padaryta išvada, kad BK 204 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, šią dispoziciją aiškinant vertinamųjų požymių „didelė žala“, „didelis kiekis“ aspektu, numatytos dvi nusikalstamų veikų sudėtys: 1) tas, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ar pateikė jas realizuoti; 2) tas, kas pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė didelės žalos. Atitinkamai pirmuoju atveju aptariamo nusikaltimo sudėties būtinuoju nusikalstamos veikos objektyviuoju požymiu yra prekių, kurios buvo pažymėtos svetimu prekių ženklu ar (ir) pateiktos realizuoti, kiekis; antruoju – pavojingi padariniai – didelė žala, atsirandanti pasinaudojus svetimu paslaugų ženklu. Taikant sisteminį ir loginį teisės aiškinimo metodus – prekių kiekio reikalavimas priskiriamas tik svetimu prekių ženklu prekių pažymėjimui ar tų prekių pateikimui realizuoti, o didelė žala – pasinaudojimui svetimu paslaugų ženklu. Taigi, pirmuoju atveju nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir veika laikytina baigta nuo pavojingo veikimo pradžios: didelio prekių kiekio pažymėjimo ir (ar) jų pateikimo realizuoti; antruoju atveju – materiali, todėl nustatyti pavojingus padarinius – didelę žalą – ir priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių būtina tik tam, kas neteisėtai pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu.

41696. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. P., D. P., G. V., G. L., Č. N. ir G. P. veiksmuose yra BK 204 straipsnio 1 dalyje numatytos pirmosios sudėties, kuri yra formali, požymiai. Atsižvelgiant į tai, kad didelės žalos požymis nėra įtrauktas į BK 204 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos – didelio svetimais prekių ženklais pažymėtų prekių kiekio pateikimo realizuoti neturint leidimo – sudėtį, dėl didelės turtinės ir neturtinės žalos požymio apeliantų veiksmuose teisėjų kolegija nepasisako. Kartu teisiniu požiūriu nėra reikšmingas ir apeliaciniuose skunduose keliamas klausimas dėl baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo. Juo labiau, kad pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. IX-292 ratifikuotą tarptautinę 1994 m. sutartį dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba, (TRIPS sutartis), kovai su organizuotu nusikalstamumu skirtame sutarties 61 straipsnyje numatyta, kad tyčinio prekės ženklo suklastojimo komerciniu mastu atvejais turi būti taikomas baudžiamasis procesas ir bausmės.

41797. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. P., D. P., G. V., G. L., Č. N. ir G. P. pripažinti kaltais dėl to, kad, neturėdamas prekių ženklų savininkų leidimo, pateikė realizuoti didelį prekių, pažymėtų svetimais prekių ženklais, kiekį, teismui konstatavus, kad kiekvienu falsifikuotų prekių pateikimo realizuoti atveju prekių kiekis atitinka didelio prekių kiekio požymį. Kadangi šio vertinamojo požymio turinio baudžiamasis įstatymas neatskleidžia, tai, ar prekių, pažymėtų svetimu prekių ženklu ar pateiktų realizuoti kiekis yra didelis, pagal teismų praktiką nustatoma kiekvienoje byloje, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: prekių ypatybes, vertę, asortimentą, svetimo prekių ženklo naudojimo mastą, pobūdį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-28-303/2017). Bylos įrodymais nustatyta, to neginčija ir apeliantai, kad visomis UAB „I“, UAB „R“ bei Lenkijos bendrovei „DK D. K.” penkiomis falsifikuotų prekių pateikimo realizuoti (pardavimo) operacijomis realizuoti buvo pateikta 42.400 vnt. falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“ bei 90.732 vnt. falsifikuoto šampūno „Head&Shoulders”. Didelis svetimais prekių ženklais pažymėtų prekių kiekis paprastai suponuoja ir didelę jų vertę, o tai nagrinėjamu atveju ir nustatyta. Be to, realizuoti buvo pateikta dviejų garsių gamintojų prekių ženklais pažymėtos vartototojams gerai žinomos populiarios prekės, iš kurių šampūno „Head&Shoulders“ – net kelios rūšys. Šios svetimais prekių ženklais pažymėtos prekės realizavimui buvo pateiktos tiek nacionalinėms įmonėms, kurios šias prekes tiekė didiesiems prekybos tinklams, tiek užsienio įmonei prekybai kitose šalyse, kas rodo šių prekių platų paplitimo mąstą. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo, kad pateiktas realizuoti prekių kiekis yra didelis, todėl nuteistųjų veiksmuose yra BK 204 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai.

41898. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 95 straipsnio nuostatas), nenutraukdamas šioje dalyje baudžiamosios bylos nuteistiesiems dėl suėjusios apkaltinamojo nuosprendžio pagal BK 204 straipsnio 1 dalį senaties. Nors nuteistųjų D. P., D. P., G. V., G. L., Č. N., G. P. ir nuteisto juridinio asmens UAB „J“ veikose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 204 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, tačiau šioje dalyje priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. BK 95 straipsnio nuostatas. Nuosprendyje nurodoma, kad esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai dėl abiejų veikų senaties terminai sutampa, o jų baigtis priklauso nuo to, kuris nusikaltimas pavojingesnis ir kurio patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminas ilgesnis (šiuo atveju tai BK 182 straipsnio 2 dalis). Su tokiais teismo teiginiais ir motyvais negalima sutikti. BK 95 straipsnio nuostatose (ir šiuo metu galiojančios, ir nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusios redakcijos) apie kokius nors senaties eigos ir skaičiavimo ypatumus, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, nieko nenurodoma. Galima sutikti, kad vienai iš nusikalstamų veikų pasibaigus anksčiau, o kitai – vėliau, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai už abi veikas pradedami skaičiuoti nuo paskutinės veikos pabaigos momento. Iš esmės apie tai ir yra nurodoma BK 95 straipsnio 8 dalyje, kurioje dėstoma apie senaties eigos nutrūkimą. Tačiau po to senaties terminai vėl skaičiuojami pagal BK 95 straipsnio 1 dalį, priklausomai nuo nusikalstamos veikos sunkumo. Tai reiškia, kad šioje byloje teismas netinkamai taikė BK 95 straipsnį, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminais pagal BK 204 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį negalėjo būti sutapatintas. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 204 straipsnio 1 dalyje, senaties terminas iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo dienos jau buvo pasibaigęs, todėl nuosprendžio dalis, kuria asmenys buvo pripažinti kaltais pagal šį baudžiamąjį įstatymą, naikinama ir byla šioje dalyje nutraukiama vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

41999. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. S. taip pat buvo pripažintas kaltu pagal BK 204 straipsnio 1 dalį dėl pateikimo realizuoti didelio kiekio svetimais prekių ženklais pažymėtų prekių, neturint leidimo. Atsižvelgiant į tai, kad neįrodyta A. S. tiesioginė tyčia dėl didelės vertės svetimo turto užvaldymo organizuota grupe realizavus bendrovei „DK D. K.” falsifikuotą vandens minkštiklį „Calgon“, remiantis tais pačiais aptartais įrodymais daroma ir išvada dėl A. S. tiesioginės tyčios nebuvimo organizuota grupe pateikiant realizuoti didelį kiekį svetimu prekės ženklu pažymėtų prekių, neturint leidimo. Bylos įrodymai nepatvirtina, kad A. S. suvokė, jog teikia realizuoti ne originalias, svetimu prekių ženklų pažymėtas prekes, neturint jų teisėtų savininkų leidimo ir to norėjo. Nesant visų būtinųjų BK 204 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, A. S. išteisinamas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir BK 204 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

420Dėl BK 216 straipsnio 1 dalies taikymo

421100. Šioje byloje pagal BK 216 straipsnio 1 dalį nuteisti: D. P. – už iš UAB „I“ gautų 158.252,16 Lt legalizavimo UAB „G“ veikloje; D. P. – už iš UAB „I“ gautų 391.533,91 Lt legalizavimo UAB „J“ veikloje; A. S. – pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamu sukčiavimo būdu gautų UAB „B“ lėšų legalizavimo nuslepiant pinigus UAB „D“ sąskaitoje) G. L. – už iš UAB „I“ per UAB „G“ gautų 158.252,16 Lt legalizavimo UAB „R“, už iš UAB „I“ per UAB „J“ gautų 391.533,91 Lt legalizavimo UAB „R“, bei pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 216 straipsnio 1 dalį – už nusikalstamu sukčiavimo būdu gautų UAB „B“ lėšų legalizavimo nuslepiant pinigus UAB „D“ sąskaitoje; o V. Č. – pagal 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamu sukčiavimo būdu gautų UAB „B“ lėšų legalizavimo nuslepiant pinigus UAB „D“ sąskaitoje).

422101. BK 216 straipsnio 1 dalyje (2004 m. sausio 29 d. straipsnio redakcija, galiojusi šios veikos padarymo metu) buvo numatyta, kad baudžiamas tas, kas siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtą, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su tuo turtu ar pinigais, ar jų dalimi susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius ar naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje, ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos. BK 216 straipsnio 1 dalyje (2004 m. sausio 29 d. redakcija) numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškė tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) finansinių operacijų su nusikalstamu būdu įgytu turtu, pinigais ar jų dalimi atlikimu; 2) sandorių su tokiu turtu ar pinigais (jų dalimi) sudarymu; 3) nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto (jų dalies) naudojimu ūkinei, komercinei veiklai; 4) melagingu nurodymu, kad nusikalstamu būdu įgyti pinigai ar turtas ( jų dalis) gauti iš teisėtos veiklos. BK 216 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formali. Šis nusikaltimas laikomas baigtu atlikus bent vieną straipsnio dispozicijoje nustatytą veiksmą (atlikus finansinę operaciją, sandorį ir pan.) siekiant legalizuoti pinigus, jų dalį ar turtą.

423102. Objektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką suponuoja būtinumą nustatyti: 1) pinigų ar kitokio turto nusikalstamą kilmę (tokia kilmė negali būti preziumuojama; aplinkybė, jog kaltininkas, įteisindamas pinigus ar turtą, turi žinoti, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, byloje turi būti nustatyta ir įrodyta; 2) bent vieną alternatyvią veiką, dėl kurios tokie pinigai ar kitoks turtas patenka į legalią apyvartą (finansinę operaciją, kitokį sandorį, naudojimą ūkinėje, komercinėje veikloje, melagingą nurodymą, kad tai gauta iš teisėtos veiklos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-330/2011, 2K-467/2012, 2K-304-895/2018).

424103. Pripažinti asmenį kaltu padarius BK 216 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką galima tik byloje nustačius ir esant įrodytiems visiems būtiniesiems šios nusikalstamos veikos sudėties požymiams (t. y. iš nusikalstamos veikos gauto turto, pinigų kilmės, taip pat subjektyviųjų – kaltės, tikslo). Būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis yra tikslas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtą, žinant, kad jie įgyti nusikalstamu būdu. Kalbant apie subjektyviuosius požymius, pažymėtina, kad nagrinėjamai nusikalstamai veikai būdinga tiesioginė tyčia, kuri apima ne tik suvokimą, kad minėtos finansinės operacijos ir sandoriai atliekami su nusikalstamu būdu įgytu turtu ar pinigais, taip pat norą taip veikti, bet ir siekį nuslėpti tikrąją tų pinigų ir kitokio turto kilmę arba juos įteisinti. Taigi būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis yra tikslas atliekant minėtas veikas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtą, žinant, kad jie įgyti nusikalstamu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2014, 2K-384-648/2016, 2K-304-895/2018).

425104. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: 1) D. P. sukčiavimo būdu iš UAB „I“ gautus pinigus – 158.252,16 Lt legalizavo UAB „G“ veikloje, kuriuos vėliau G. L. legalizavo UAB „R“; 2) D. P. sukčiavimo būdu iš UAB „I“ gautus pinigus – 391.533,91 Lt legalizavo UAB „J“ veikloje, kurie vėliau G. L. buvo legalizuoti UAB „R“; 3) G. L. organizuota grupe su vykdytojais A. S. ir V. Č. legalizavo nusikalstamu sukčiavimo būdu gautas UAB „B“ lėšas nuslepiant jas UAB „D“ sąskaitoje .

426105. Nuteistasis V. Č. apeliaciniame skunde nesutinka su jo nuteisimu organizuota grupe su G. L. legalizavus nusikalstamu sukčiavimo būdu gautas UAB „B“ lėšas, nuslepiant jas jo vadovaujamos UAB „D“ sąskaitoje. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad G. L. UAB „B“ vardu 2007 m. sausio 26 d. Lenkijos įmonei „DK D. K.“ išrašė sąskaitą faktūrą BNS 0115 dėl „Calgon“ pardavimo, o 2007 m. vasario mėnesį ją išsiuntė elektroniniu paštu (t. 18, b.l. 19). Taigi, priešingai negu teigiama V. Č. apeliaciniame skunde, jau tuo metu G. L. žinojo, kad UAB „B“ gaus pinigines lėšas pagal šį sandorį. Bylos duomenimis preliminarią sutartį su UAB „U“ dėl nekilnojamo turto pirkimo UAB „B“ sudarė 2007 m. gegužės 18 d., pagal kurią įsipareigojo už 16.520.000 Lt nupirkti iš UAB „R“ nekilnojamąjį turtą, esantį Sugiharos g. 7, Vilniuje, sutartyje numatant 15 proc. dydžio baudą, kurią pardavėjas turės sumokėti pirkėjui, jei atsisakys sudaryti pagrindinę sutartį (t. 34, b.l. 154-158). 2007 m. gegužės 21 d. UAB „B“ pervedė 300.000 Lt į UAB „U“ sąskaitą avansą už neva ketinamą įsigyti nekilnojamąjį turtą, kurio vertė – 16.520.000 Lt. 2007 m. gegužės 22 d. G. L. iniciatyva A. S. pasirašė UAB „B“ preliminarią sutartį su V. Č. vadovaujama UAB „D“, pagal kurią UAB „B“ įsipareigojo UAB „D“ parduoti minėtą turtą, kuris nuosavybės teise priklauso UAB „Ui“. Taigi UAB „B“ neva įsipareigojo parduoti turtą, kurio neturėjo, neketino ir objektyviai negalėjo įsigyti nuosavybės teise, o UAB „D“ taip pat neturėjo lėšų (18.000.000 Lt) už kurias įsipareigojo turtą pirkti. Šioje fiktyvioje preliminariojoje sutartyje buvo numatyta 150.000 Lt bauda, kurią turėtų sumokėti UAB „B“, jei neparduos turto UAB„D“. Taigi sutartis sudaryta iš anksto žinant, kad toks sandoris neįvyks ir tyčia numatant sutartyje baudą, G. L. turint tikslą V. Č. pagalba legalizuoti nusikalstamu būdu gautas lėšas, kurias buvo numatyta gauti iš Lenkijos įmonės „DK D. K.“ – 29.184 eurus (100.766,52 Lt) už realizuotą falsifikuotą vandens minkštiklį „Calgon“. 2007 m. gegužės 29 d. UAB „U“, neįvykdžiusi įsipareigojimo parduoti šį turtą UAB „B“, pagal preliminarios sutarties sąlygas grąžino į UAB „B“ sąskaitą 300.000 Lt avansą ir sumokėjo 2.778.000 Lt baudą, kuri buvo numatyta preliminariojoje sutartyje. Sekančią dieną, 2007 m. gegužės 30 d. G. L. nurodymu, tuo metu UAB „B“ direktoriaus pareigas ėjęs A. S., dalyvaujant G. L., Č. N., G. P. iš UAB „B“ sąskaitos nuėmė 2.764.000 Lt ir perdavė G. L., kuris dalį šių lėšų – 11.500 Lt tą pačią dieną įnešė į savo asmenines banko sąskaitas. Tą pačią dieną (2007 m. gegužės 30 d.) G. L. nusikalstamu būdu iš Lenkijos įmonės „DK D. K.“ įgytus pinigus – 29.184 eurus, konvertavęs juos į litus, pervedė iš UAB „B“ sąskaitos į UAB „D“ sąskaitą už tariamą įsipareigojimų nevykdymą, tokiu būdu imituojant nekilnojamojo turto sandorius (t. 19, b.l. 155-186).

427106. Taigi, bylos įrodymų visuma nustatyta, kad šiuo atveju pinigų legalizavimas vyko tokiu būdu – G. L. organizavus UAB „B“ vardu buvo sudarytas brangaus nekilnojamojo turto pirkimo preliminarus sandoris, neturint realių galimybių ir realiai neketinant to turto įsigyti, jame numatyta bauda už sandorio neįvykdymą, imituojant nekilnojamojo turto įsigijimą iš UAB „U“ per UAB „B“ ir V. Č. vadovaujamą UAB „D“. Už tariamo sandorio neįvykdymą buvo pervesti menamos baudos pinigai, taip pat ir sukčiavimo būdu iš Lenkijos įmonės „DK D. K.“ gauti pinigai už pateiktas realizuoti falsifikuotas prekes, tokiu būdu juos legalizuojant. Kaip ir kitais atvejais, legalizavus nusikalstamu būdu gautus pinigus jie buvo išgryninami, nepaliekant buhalterinės apskaitos dokumentų. Nuteistojo V. Č. parodymai teisiamajame posėdyje ir jo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šių nustatytų aplinkybių, o jo teiginių apie didelę sumą į nekilnojamąjį turtą investuoti ketinusius asmenis, nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai. Be to, ta aplinkybė, kad UAB „B“ skubiai, praėjus kelioms dienoms nuo preliminarios sutarties sudarymo, be jokių teisinių pretenzijų pervedė pinigus UAB „D“ už sandorį, kuris neįvyko dėl UAB „U“ kaltės. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai rodo sandorių fiktyvumą, siekiant legalizuoti nusikalstamu būdu gautus pinigus, ir tuo pačiu patvirtina, kad tai buvo daroma iš anksto suplanuotais ir suderintais G. L. ir V. Č. veiksmais.

428107. Tokiu būdu teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad tiek nuteistajam G. L., tiek nuteistajam V. Č. buvo žinoma, jog disponuojama nusikalstamu (apgaulės) būdu gautais pinigais, su šiais pinigais buvo atliekamos finansinės operacijos pervedant pagal fiktyvius sandorius šiuos pinigus iš G. L. kontroliuojamos įmonės UAB „B“ sąskaitos į V. Č. vadovaujamos bendrovės sąskaitą, tokiu būdu juos legalizuojant. Pripažįstant G. L. ir V. Č. bendrininkavimo formą, legalizuojant nusikalstamu būdu gautas lėšas, organizuota grupe, kolegija daro išvadą, kad šie asmenys iš anksto apgalvotoje ir suderintoje nusikalstamu būdu gautų pinigų legalizavimo schemoje turėjo konkrečias, pasiskirstytas funkcijas ir vaidmenis, bei abu suprato priklausantys aukštesnio organizuotumo grupei. Bylos įrodymais nustatyta, kad G. L. iniciatyva buvo imituojami nekilnojamojo turto įsigijimo sandoriai, juos sudarant vieninteliu tikslu – pateisinti pinigų pervedimo operacijas, o vėliau pinigus išgryninus pasidalinti su bendrininkais, ir, nesant buhalterinės apskaitos dokumentų, nuslėpti pinigų panaudojimo pėdsakus.

429108. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatytos aplinkybės (sandorių ir finansinių operacijų su nusikalstamų būdu gautais pinigais atlikimas) patvirtina ne tik objektyviųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 216 straipsnio 1 dalyje, požymių buvimą nuteistųjų veiksmuose. Šios aplinkybės taip pat leidžia daryti išvadą, kad finansinių operacijų su nusikalstamu būdu gautais pinigais atlikimu, sandorių su tokiais pinigais sudarymu buvo sąmoningai siekiama legalizuoti nusikalstamu būdu gautus pinigus, t. y. kad nuteistųjų veiksmuose yra ir subjektyvieji BK 216 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, todėl D. P., D. P., G. L. ir V. Č. pagrįstai pripažinti kaltais dėl BK 216 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Taip pat baudžiamasis įstatymas buvo tinkamai pritaikytas, G. L. ir V. Č. nusikalstamą veiką legalizavus nusikalstamu sukčiavimo būdu gautas UAB „B“ lėšas, nuslepiant jas UAB „D“ sąskaitoje, kvalifikavus kaip padarytą veikiant organizuota grupe, teisingai pripažinus G. L. kaip organizatorių, o V. Č. – vykdytoju.

430109. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir A. S. buvo pripažintas kaltu pagal BK 216 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamu būdu iš Lenkijos įmonės „DK D. K.“ įgytų pinigų legalizavimo veikiant organizuota grupe su G. L. ir V. Č.. Sprendžiant dėl A. S. kaltės teisėjų kolegija vėl gi atsižvelgia į A. S. nuoseklius parodymus apie tai, jog jis tebuvo formalus UAB „B“ direktorius, su juo nebuvo derinami su žemės sklypu Sugiharos g. Vilniuje, susiję reikalai, o pasirašydamas sutartį tik vykdė G. L. nurodymus. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaip jau buvo pasisakyta šiame teismo nuosprendyje, neįrodyta A. S. kaltė organizuota grupe su kitais nuteistaisiais apgaule įgijus bendrovės „DK D. K.“ turtą. Tuo tarpu, kaip jau minėta, kad BK 216 straipsnio 1 dalyje numatytai nusikalstamai veikai būdinga tiesioginė tyčia, kuri apima ne tik suvokimą, kad minėtos finansinės operacijos ir sandoriai atliekami su nusikalstamu būdu įgytu turtu ar pinigais, taip pat norą taip veikti, bet ir siekį nuslėpti tikrąją tų pinigų ir kitokio turto kilmę arba juos įteisinti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylos įrodymai nepatvirtina, kad A. S. buvo žinoma, jog bendrovės „DK D. K.“ pinigus UAB „B“ įgijo nusikalstamu būdu ir turėjo tikslą juos nuslėpti ar įteisinti. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad A. S. veiksmuose, pasirašant jam G. L. pateiktą fiktyvią preliminariąją sutartį su UAB „D“, buvo tiesioginė tyčia kartu su G. L. ir V. Č. nusikalstamu sukčiavimo būdu įgytus UAB „B“ pinigus nuslėpti juos UAB „D“ sąskaitoje ir tokiu būdu juos legalizuoti. Nesant visų būtinųjų BK 216 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, A. S. išteisinamas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir BK 216 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

431110. Atitinkamai keičiama nuosprendžio aprašomoji dalis, pašalinant kaltinimų dalį, kad BK 25 straipsnio 3 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika (nusikalstamu sukčiavimo būdu gautų UAB „B“ lėšų legalizavimas nuslepiant pinigus UAB „D“ sąskaitoje), buvo padaryta veikiant organizuota grupe su A. S. (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

432111. Tuo tarpu baudžiamoji byla dalyje dėl G. L., A. S., V. Č., UAB „B“ pareikšto kaltinimo organizuota grupe pagaminus netikrą dokumentą – 2007 m. gegužės 22 d. preliminariąją nekilnojamojo turto sutartį tarp UAB „B“ ir UAB „D“ ir juo disponavus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagrįstai nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

433112. Kaip jau minėta, baudžiamoji byla A. S., suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nutraukta ir dėl jam pareikštų kaltinimų padarius BK 203 straipsnio 2 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Pagal BPK 3 straipsnio nuostatas papildžiusios 3 dalies nuostatas, (Lietuvos Respublikos 2017-11-28 įstatymu Nr. XIII-805 patvirtinta redakcija, įsigaliojusi nuo 2017-12-05), jeigu šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta aplinkybė (suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas) paaiškėja perdavus bylą teismui ar bylos nagrinėjimo teisme metu ir kaltinamasis reikalauja tęsti baudžiamąjį procesą, teismas baigia nagrinėti bylą ir nuosprendžiu nutraukia baudžiamąją bylą arba priima išteisinamąjį nuosprendį. Esant nuteistojo A. S. apeliaciniame skunde prašymui išteisinti jį ir pagal BK 203 straipsnio 2 dalį bei BK 222 straipsnio 1 dalyje, teisėjų kolegija, remdamasi jau aptartais bylos įrodymais, kurių pagrindu A. S. šiuos nuosprendžiu išteisinamas dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje, 204 straipsnio 1 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje, daro išvadą, kad jis turi būti išteisintas ir pagal BK 203 straipsnio 2 dalį bei BK 222 straipsnio 1 dalyje, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuosprendžio dalis, kuria nutraukta baudžiamoji byla A. S. pagal BK 203 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį dėl senaties naikinama, priimant šioje dalyje naują – išteisinamąjį nuosprendį (BPK 329 straipsnio 3 punktas).

434Dėl BK 183 straipsnio 2 dalies taikymo

435113. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. V. ir G. P. buvo pripažinti kaltais ir nuteisti dėl didelės vertės UAB „B“ turto pasisavinimo skirtingais laikotarpiais pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

436114. G. V. pirmosios instancijos teismo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad nuo 2005 m. birželio 14 d. iki 2007 m. vasario 5 d. būdamas UAB „B“ direktoriumi ir vieninteliu asmeniu turėjusiu teisę valdyti, naudoti ir disponuoti jam patikėtą, svetimą UAB „B“ turtą – pinigines lėšas, esančias AB „Parex banko“ sąskaitoje, jomis neteisėtai pasinaudojo, t. y. 2006 metais per kelis kartus iš banko sąskaitos išėmė viso – 151.200 Lt, kurių neįnešė į UAB „B“ kasą, minėtų finansinių operacijų tyčia neįtraukė į UAB „B“ buhalterinę apskaitą ir dalį šių piniginių lėšų, priklausančių UAB „B“ – 140.809,59 Lt neteisėtai pavertė savo turtu, tokiu būdu pasisavindamas svetimą, jam patikėtą UAB „B“ priklausantį didelės vertės turtą ir padarydamas bendrovei 140.809,59 Lt dydžio turtinės žalos. Bylos įrodymais nustatyta, kad siekdamas nuslėpti šią nusikalstamą veiką ir imituoti piniginių lėšų panaudojimą neva atsiskaitant už prekes su UAB „L“, G. V. kartu su nenustatytu asmeniu, neteisėtai veikusiu UAB „L“ vardu ir disponavusiu šios bendrovės direktoriaus R. R. parašo antspaudu, suklastojo UAB „L“ kasos pajamų orderius, savo parašu patvirtindamas šiuose dokumentuose žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją, kad UAB „B“ atsiskaitė su UAB „L“ pagal PVM sąskaitą – faktūrą, neva sumokėdamas UAB „L“ direktoriui R. R. 140.809,59 Lt.

437115. Teismo išvada, kad tokiu būdu G. V. pasisavino 140.809,59 Lt svetimo, jam patikėto UAB „B“ priklausančio didelės vertės turto ir padarė šiai bendrovei 140.809,59 Lt turtinės žalos, grindžiama specialisto išvada dėl UAB „B“ ūkinės finansinės veiklos bei Kauno apskrities VMI pateikta informacija. Iš byloje esančios 2008 m. gruodžio 8 d. specialisto išvados Nr. 5-1/200 dėl UAB „B“ ūkinės finansinės veiklos matyti, kad UAB „B” akcininkais nuo 2005 m. birželio 14 d. iki 2007 m. vasario 22 d. buvo: G. V., G. L., Č. N.. Remiantis Valstybės įmonės registrų centro Kauno filialo pateiktais dokumentais UAB „B” direktoriumi nuo 2005 m. birželio 14 d. iki 2007 m. vasario 5 d. buvo G. V.. UAB „B” apskaitos dokumentais nustatyta, kad šiuo laikotarpiu buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant įstatymų reikalavimus. UAB „B” direktorius G. V. 2006 metais per penkias banko operacijas iš banko sąskaitos gavo grynais 152.240 Lt, tačiau šios operacijos nebuvo įtrauktos į apskaitą. Specialisto išvada taip pat nustatyta, kad UAB „L” vardu buvo išrašyta 2006 m. liepos 28 d. PVM sąskaitą faktūra dėl šampūno „Head&Shoulders” pardavimo, tačiau ši sąskaita faktūra UAB „B” buhalterinėje apskaitoje buvo užfiksuota tik 2006 m. rugsėjo mėnesį. Specialisto išvadoje nurodyta, kad remiantis Kauno apskrities VMI ataskaita UAB „L” 2006 m. rugsėjį įtraukta į MOKSI duomenų bazę ir išregistruota iš PVM mokėtojų registro, kadangi bendrovė nerandama jos nurodytoje buveinės vietoje, teikiamose deklaracijose PVM mokėtojas nedeklaruoja prekių įsigijimų iš ES valstybių narių. Esant šioms aplinkybėms, nenustatyta ar kasos pajamų orderių kvitų, išrašytų UAB „L” vardu dėl 140.809,59 Lt priėmimo iš UAB „B” direktoriaus G. V. duomenys atitinka tikrovę (t. 21, b.l. 118-136).

438116. Specialisto išvados sutampa su byloje esančiame Kauno apskrities VMI rašte nurodyta informacija apie tai, kad UAB „L“ operatyvaus patikrinimo ataskaita, mokestinio tyrimo ataskaita bei priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma patvirtina, jog UAB „L“ 2006 metais nevykdė jokios realios ekonominės veiklos, buvo naudojama kaip priemonė visuomenei priešiškiems, neteisėtiems tikslams pasiekti – bendrovės vardu išrašytas PVM sąskaitas – faktūras sudaryti galimybę kitiems mokesčių mokėtojams nepagrįstos PVM atskaitos sukūrimui. Nuo 2006 m. sausio 23 d. direktoriumi paskirtas R. R., kurio vardu buvo pasirašinėjami dokumentai, pagamintas R. R. parašo spaudas (t. 32, b.l. 14-15). Apie tai, kad UAB „L“ kasos pajamų orderiai bei kasos pajamų orderio kvitas, kuriuose užfiksuota, jog UAB „B” atsiskaitė su UAB „L“, pažymėti R. R. parašo spaudu, yra suklastoti, patvirtina, byloje esančiame dokumentų apžiūros protokole užfiksuota specialisto išvada (t. 32, b.l. 192-193). Be to, G. V. kompiuteryje rasta jo, kartu su nenustatytu asmeniu, neteisėtai veikusiu UAB „L“ vardu ir disponavusiu šios bendrovės direktoriaus R. R. parašo spaudu, pagaminto netikro dokumento (PVM sąskaitos faktūros) kopija (t. 38, b.l. 158). Teisiamajame posėdyje liudytoju apklausto R. R. parodymai patvirtina, kad sulaukęs pasiūlymo iš pažįstamo asmens tapti įmonės „L“ direktoriumi, buvo informuotas, kad jokių pareigų realiai neatliks, jis neskaitydamas pasirašė jam pateiktus dokumentus, vėliau taip pat pasirašydavo dokumentus, į kurių turinį jis nesigilino.

439117. Ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų bylos įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad yra nustatyta, jog G. V. suklastotais dokumentais tik imitavo, jog UAB „B“ atsiskaitė su UAB „L“, sumokant UAB „L“ direktoriui R. R. 140.809,59 Lt. Jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais G. V. atliktos finansinės operacijos nėra patvirtintos. Tokiu būdu teisinga teismo išvada, kad jo žinioje buvusias UAB „B“ priklausančias pinigines lėšas – 140.809,59 Lt G. V. neteisėtai pavertė savo turtu, t. y. pasisavino didelės vertės svetimą turtą. Tokie jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė už didelės vertės asmeniui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimą. Šiuo atveju G. V. jam patikėtą svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai pavertė savo turtu, pažeidžiant turto patikėjimo sąlygas. Nusikalstamos veikos padarymo laikotarpie G. V. ėjo UAB „B“ direktoriaus pareigas ir turėjo iš jų kylančius teisiškai apibrėžtus įgaliojimus svetimam turtui, kas pagal teismų praktiką yra esminis turto pasisavinimo (kaip ir iššvaistymo) požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-314-693/2018).

440118. Teismų praktikoje, kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iš bendrovės kasos, nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-314-693/2018). Sprendžiant, ar įmonės vadovas, neteisėtai disponuodamas jos lėšomis, padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą). Esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo bendrovės vadovas neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtą (buvusį jo žinioje) bendrovės turtą: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės reikmėms. Teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. V. veiksmai klastojant atsiskaitymo dokumentus patvirtina, kad jis veikė suprasdamas, kad neteisėtai (viršydamas savo įgalinimus) ir neatlygintinai pasisavina jam patikėtą svetimą, UAB „B“ priklausantį turtą, numatė, kad dėl tokių jo neteisėtų veiksmų teisėtas turto turėtojas UAB „B“ jo neteks, ir to norėjo, t.y. veikė tiesiogine tyčia. Bylos įrodymais nenustatyta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pinigų panaudojimo įmonės reikmėms faktą. Nuteistasis tvirtina, kad nuimtus iš UAB „B“ banko sąskaitos pinigus jis atiduodavo Č. N. ir, kad G. L. turėjo prieigą prie sąskaitos elektroninės bankininkystės, tačiau tai savaime nepaneigia jo kaltės ir nepatvirtina, kad jokios realios veiklos nevykdžiusiai UAB „L“ tariamai sumokėti pinigai buvo kažkokiu būdu panaudoti įmonės reikmėms. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog kaltininko parodymai, kad įmonės pinigai buvo paimti ir naudojami įmonės reikmėms, tai nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties požymių buvimą jo padarytoje veikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012).

441119. G. P. skundžiamu teismo nuosprendžiu taip pat buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už svetimo turto pasisavinimą, t.y. už tai, kad būdamas nesusijęs darbo santykiais su UAB „B“, kartu su A. S. turėjęs teisę valdyti, naudoti ir disponuoti jiems patikėtą, svetimą UAB „B“ turtą – pinigines lėšas, esančias AB „Parex banko“ sąskaitoje, neteisėtai pasinaudodamas šiomis teisėmis, gavęs iš A. S. čekių knygelę grynųjų pinigų operacijoms atlikti, laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 2 d. iki 2007 m. gegužės 14 d. pasisavino jam patikėtą svetimą, UAB „B“ priklausantį didelės vertės turtą – 343.852,80 Lt.

442120. Bylos duomenimis nustatyta, kad nors G. P. pats tiesiogiai nebuvo susijęs darbo santykiais su UAB „B“, tačiau laikotarpiu, kuomet šiai įmonei vadovavo A. S. (2007 m. vasario 5 d. – 2007 m. rugsėjo 24 d.) buvo gavęs iš pastarojo čekių knygelę grynųjų pinigų operacijoms atlikti ir veikė kaip UAB „B“ atstovas. Šiuo atveju G. P. svetimam – UAB „B“ turtui turėjo ne iš pareigų, o iš specialaus leidimo kylančius įgaliojimus, kurių pagrindu jis turėjo teisę valdyti, naudoti ir disponuoti jam patikėtu svetimu turtu. Tokiu būdu, teisėjų kolegijos vertinimu, G. P. taip pat atitinka BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjekto būtinuosius požymius.

443121. Bylos įrodymais nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 2 d. iki 2007 m. gegužės 14 d. G. P. atliko vienuolika grynųjų pinigų išėmimo iš UAB „B“ banko sąskaitos (viso 340.400 Lt). To neginčija ir pats nuteistasis G. P., tačiau jo gynėjo apeliaciniame skunde tvirtinama, kad visos išimtos bendrovės lėšos buvo ne pasisavintos, o panaudotos UAB „B“ reikmėms – dalis buvo perduota įmonės direktoriui (A. S.), dalimi atsiskaityta su tiekėjais. Tokie tiek apeliacinio skundo, tiek teismui pateiktų rašytinių G. P. paaiškinimų teiginiai prieštarauja jo paties tvirtinimams rašytiniuose paaiškinimuose, kad jis formaliu UAB „B“ direktoriumi pasiūlė tapti A. S., kuris jokios savarankiškos veiklos nevykdė, savo iniciatyva jokių veiksmų neatliko. Iš byloje esančių A. S. rašytinių paaiškinimų ir jo parodymų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme taip pat matyti, kad jis tik formaliai ėjo direktoriaus pareigas UAB „B“, atlikti bankines operacijas jį visada lydėdavo G. P. ir Č. N., kartais ir G. L., kurie pasiimdavo išgrynintus pinigus, o jam neatsiskaitydavo, kur tie pinigai būdavo naudojami, iš G. P. tik vieną kartą yra gavęs 2.000 Lt kaip atlygį. Tai ne tik leidžia daryti išvadą, kad A. S. jokios realios veiklos įmonėje nevykdė, piniginėmis lėšomis savarankiškai nedisponavo, bet ir paneigia G. P. teiginius, kad atiduodavo iš banko sąskaitos išimtus pinigus direktoriui, t.y. A. S..

444122. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atmesta G. P. iškelta versija dėl į UAB „B“ sąskaitą sugrąžintų 300.000 Lt, kuriais tariamai buvo sumokėtas avansas UAB „U“. Teismas teisingai nurodė, kad specialisto išvadoje dėl UAB „B“ ūkinės finansinės veiklos užfiksuota, jog ši operacija neužfiksuota UAB „B“ buhalterinėje apskaitoje ir nėra patikimų duomenų apie tikrąją šių pinigų kilmę, jų priklausomybę, todėl objektyviai negali būti konstatuojama, kad G. P. sugrąžino didžiąją dalį iš UAB „B“ sąskaitos nuimtų lėšų. Jau minėta 2008 m. gruodžio 8 d. specialisto išvada Nr. 5-1/200 dėl UAB „B“ ūkinės finansinės veiklos nustatyta, kad ir A. S. vadovavimo įmonei laikotarpiu buhalterinė apskaita buvo vedama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. G. P. laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 2 d. iki 2007 m. gegužės 14 d. atliktos vienuolika grynųjų pinigų išėmimo iš bendrovės banko sąskaitos (viso 340.400 Lt) nebuvo įtrauktos į apskaitą bei įrašytos į kasos knygą. Tokiu būdu jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais neužfiksuota, kad G. P. būtų išgrynintais įmonės pinigais atsiskaitęs su tiekėjais ar kitaips panaudojęs įmonės reikmėms. Kaip jau minėta prieš tai, pagal teismų praktiką, kaltininko parodymai, kad įmonės pinigai buvo paimti ir naudojami įmonės reikmėms, to nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties požymių buvimą padarytoje veikoje.

445123. Tokiu būdu pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. P. disponavęs jam patikėtu UAB „B“ turtu, atlikęs grynųjų pinigų išėmimo iš įmonės banko sąskaitos operacijas, neįnešė jų į įmonės kasą, nepateikė buhalterinei apskaitai, tokiu būdu paversdamas juos savo turtu ir tuo padarydamas turtinę žalą UAB „B“. Kaip jau minėta, remiantis teismų praktika, G. P. tvirtinimai, kad UAB „B“ pinigai buvo paimti ir naudojami įmonės reikmėms, nesant konkrečių tai pagrindžiančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties požymių buvimą jo padarytoje veikoje. Skundžiamame nuosprendyje teisingai konstatuota, kad nepateikdamas išimtų grynųjų pinigų UAB „B“ buhalterinei apskaitai bei disponuodamas jais kaip savo turtu, G. P. suprato neteisėtą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t.y. veikė tiesiogine tyčia.

446Dėl BK 184 straipsnio 2 dalies taikymo

447124. Skundžiamu teismo nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu ir pagal BK 184 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, t.y. būdamas UAB „B“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 15 d. iki 2007 m. gegužės 30 d., išimdamas iš banko sąskaitos G. L., G. P. bei Č. N. nurodomas pinigų sumas ir jiems perduodamas šiuos pinigus, iššvaistė jam patikėtą svetimą, UAB „B“ priklausantį didelės vertės turtą, bendrai padarydamas minėtai bendrovei 2.880.528 Lt turtinės žalos.

448125. Pagal teismų praktiką turto iššvaistymas (BK 184 straipsnis) – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pvz., yra ir materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę). Turto iššvaistymas objektyviai pasireiškia kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtu, neatlygintinu perleidimu padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę perleidžia tretiesiems asmenims, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-895/2017, 2K-234-699/2017, 2K-38-788/2019).

449126. Bylos įrodymais nustatyta, kad 2007 m. vasario 5 d. tuometiniai UAB „B“ akcininkai G. V., G. L. ir Č. N. sudarė vertybinių popierių dovanojimo sutartis su A. S., kuris iki 2007 m. rugsėjo 24 d. ėjo įmonės direktoriaus pareigas (t. 36, b.l. 101-105). Tokiu būdu tiek šių sutarčių, tiek einamų pareigų pagrindu A. S. buvo patikėtas UAB „B“ turtas, už kurį jis buvo ir materialiai atsakingas. Iš byloje esančios 2008 m. gruodžio 8 d. specialisto išvados Nr. 5-1/200 dėl UAB „B“ ūkinės finansinės veiklos matyti, kad A. S. einant direktoriaus pareigas UAB „B“, jis pats bei G. P. (gavęs iš A. S. čekių knygelę grynųjų pinigų operacijoms atlikti) atliko keturiolika grynųjų pinigų iš įmonės banko sąskaitos išėmimo operacijų, kurios nebuvo įrašytos į kasos knygą ir neapskaitytos jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais, dėl ko nėra galimybės nustatyti, ar šis įmonei priklausantis turtas buvo panaudotas įmonės reikmėms.

450127. Iš nuoseklių A. S. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje ir apeliacine tvarka matyti, kad UAB „B“ akcijos jam buvo padovanotos G. P. iniciatyva, direktoriaus pareigas jis ėjo tik formaliai, atlikti bankines grynųjų pinigų išėmimo operacijas jį visada lydėdavo G. P. ir Č. N., kartais ir G. L., kurie pasiimdavo išgrynintus pinigus. Dėl didžiausios į UAB „B“ sąskaitą pervestos sumos – 2764000.00 Lt išėmimo iš sąskaitos 2007 m. gegužės 30 d. G. L. nurodymu jis (A. S.) kartu su G. P. ir Č. N. užsakė UAB „Falc security“ apsaugą, pastarieji kartu su G. L. dalyvavo ir jam (A. S.) ir išimant iš banko sąskaitos minėtą sumą pinigų, kuriuos jis su apsaugos palyda nuvežė į sutartą vietą, kur laukė G. P., Č. N. ir G. L., pinigus perdavė pastarajam. A. S. parodymai patvirtina liudytojų – banko specialistės G. L. bei apsaugos įmonės regiono vadovo V. Č. bei inkasatoriaus S. B. parodymai bei BPK 97 straipsnio nustatyta tvarka UAB „Falck Security“ pateikti dokumentai (A. S. prašymas, vaizdo įrašo apžiūros protokolas) ir daiktai (vaizdo įrašas CD laikmenoje) (t. 19, b.l. 133-154). Tai, kad minėtą pinigų sumą A. S. atidavė G. L. patvirtina ir AB SEB bankas pateikti G. L. kortelių sąskaitų išrašai, 2007 m. gegužės 30 d. prašymai priimti grynuosius pinigus bei vaizdo įrašo nuotraukos, kuriose matyti, kaip G. L. atlieka grynųjų pinigų įnešimo operacijas į savo asmenines sąskaitas (t. 19, b.l. 155-186). Perduodamas dideles UAB „B“ priklausančias pinigų sumas G. P., Č. N. ir G. L., nesirūpindamas šių operacijų fiksavimu buhalterinėje apskaitoje ir tolimesniu jų panaudojimu A. S. jam patikėtą UAB „B“ turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleido tretiesiems asmenims, nežiūrint to, kad būtent iš šių asmenų dovanojimo sutarčių pagrindu jis gavo įmonės akcijas. Kaip tik dėl šios aplinkybės bei tolimesnės įvykių eigos per jį vykdant grynųjų pinigų išėmimo iš UAB „B“ banko sąskaitos operacijas A. S., būdamas socialiai subrendęs, galėjo ir turėjo suprasti savo veiksmų neteisėtą pobūdį. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. S., suprasdamas, kad dėl jo veiksmų daroma žala UAB „Bonitui“, besąlygiškai vykdė G. P. bei G. L. nurodymus nepateisinamai lengvabūdiškai jais pasitikėdamas, norėjo taip veikti ir tokiu būdu iššvaistė jam patikėtą svetimą turtą.

451Dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo juridiniam asmeniui UAB „J“

452128. Apeliantas – šioje byloje nuteisto nuteisto juridinio asmens UAB ,,J“ įgaliotasis atstovas netinkamą BK 20 straipsnio 2 dalies taikymą, nulėmusį nepagrįstą juridinio asmens nuteisimą, iš esmės grindžia nesutikimu su įrodymų vertinimu ir neįrodytomis aplinkybėmis, kad nusikalstamai buvo veikta UAB „J“ naudai ar interesais. Apeliantas teigia, kad vien fizinio asmens pripažinimas kaltu ir nuteisimas negali lemti juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės.

453129. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad juridinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, specifika yra ta, kad jis yra teisinių santykių dalyvis per jo vardu veikiančius fizinius asmenis. Juridinio asmens veikla neatsiejama nuo atitinkamų fizinių asmenų – vadovo, įgalioto atstovo ir pan., per kuriuos jis veikia, veiklos ir be jų veiklos apskritai būtų neįmanoma. Tai lemia ir juridinio asmens kaltės specifiką – ji siejama su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesais, kalte, tačiau juridinio asmens kaltumas turi būti įrodytas BPK nustatyta tvarka, t. y. turi būti pagrįstas išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Sprendžiant, ar juridinis asmuo kaltas BK 20 straipsnio 2 dalies prasme, reikia atsižvelgti į kaltininko – fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas).

454130. BK 20 straipsnyje nurodytos sąlygos, kurioms esant fizinio asmens padaryta nusikalstama veika gali būti vertinama kaip juridinio asmens nusikalstama veika. Pagal šio straipsnio 1 dalį juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė, o 2 dalyje reglamentuoti subjekto, kuriam padarius nusikalstamą veiką baudžiamojon atsakomybėn galima traukti ir juridinį asmenį, specifiniai požymiai – tai fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba kontroliuoti jo veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-7-304-976/2016).

455131. Teismų praktikoje, sprendžiant, ar juridinis asmuo turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta ir juridinio asmens kaltė, atsižvelgiant į kaltininko – fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu. Teisiškai reikšmingą ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens padeda atskleisti juridinio asmens veiklą reglamentuojantys norminiai aktai, organizacinė struktūra, veiklos formavimas, įgyvendinimas ir pan. Svarbu tai, ar juridinio asmens savininkas (akcininkai) užtikrino veiksmingą fizinio asmens veiklos kontrolę, ar toleravo atitinkamą veiklą ir kita. Nustatant ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens, svarbu įvertinti, ar fizinio asmens padaryta nusikalstama veika ir jos sukeliamais padariniais buvo suinteresuotas juridinio asmens savininkas (akcininkai). Tai, kad juridinio asmens savininkas (akcininkai) nežinojo, neskatino arba nesudarė sąlygų fizinio asmens neteisėtiems veiksmams, yra viena iš aplinkybių, pagal kurias sprendžiama apie juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę. Taigi juridinio asmens savininkas ar pagrindiniai juridinio asmens akcininkai, kurie turi sprendžiamojo balso teisę, fizinio asmens (kurio įgaliojimai nustatyti BK 20 straipsnio 2 dalyje) nusikalstamus veiksmus turi suvokti ir skatinti arba suvokti ir juos toleruoti. Sprendžiant juridinio asmens kaltumo ir baudžiamosios atsakomybės klausimą, toks abipusis ryšys tarp kaltininko – fizinio asmens – ir trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens turi būti nustatytas. Tokio ryšio nebuvimas gali reikšti, kad fizinis asmuo darydamas nusikalstamą veiką veikė savarankiškai ir savavališkai, o tokiu atveju juridinio asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn reikštų objektyvų pakaltinimą, t. y. juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę nesant jo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012).

456132. BK 182 straipsnio dalyje numatytą nusikalstama veika, kuri buvo inkriminuota juridiniam asmeniui UAB ,,J“ šioje byloje, užtraukia ir juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę. Bylos įrodymais nustatyta, kad šias nusikalstamas veikas padaręs D. P. buvo UAB ,,J“ steigėjas ir vadovas (direktorius), t. y. ėjo vadovaujančias pareigas šiame juridiniame asmenyje ir turėjo teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu ir kontroliuoti jo veiklą. Be to, D. P. šias nusikalstamas veikas darė būdamas ne tik UAB ,,J“ direktoriumi, bet ir šio juridinio asmens akcininku. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos aplinkybėmis nustatytas visas nusikalstamos veikos – didelės vertės svetimo turto užvaldymas apgaule, pateikus realizuoti falsifikuotas prekes – mechanizmas buvo sukonstruotas taip, kad prekyba dideliais kiekiais falsifikuotų prekių galėjo būti vykdoma tik per pačių nuteistųjų šioje byloje fizinių asmenų vadovavimą juridiniams asmenims, kurių įtraukimas į nusikalstamą veiką buvo būtina sąlyga nusikalstamoms veikoms vykdyti.

457133. Kita juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės būtinoji sąlyga pagal BK 20 straipsnio nuostatas yra ta, kad nusikalstamą veiką fizinis asmuo padaro juridinio asmens naudai arba jo interesais. Pagal teismų praktiką ši sąlyga reiškia, kad fizinis asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, siekia materialinės ar kitokios naudos juridiniam asmeniui, kuriam jis dirba, arba veikia juridinio asmens, kuriam jis dirba, interesams. Šioje baudžiamojo įstatymo normoje nustatyta juridinio asmens nauda ar interesas yra alternatyvios jo atsakomybės sąlygos, iš kurių bent viena turi būti nustatoma. Teismų praktikoje juridinio asmens nauda paprastai yra aiškinama kaip kaltininko – fizinio asmens – nusikalstama veika siekiamas turtinės naudos gavimas, o interesų užtikrinimas – kaip reiškiantis kitų (nebūtinai turtinių) juridinio asmens siekių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-620-677/2015). Konstatuojant šią juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygą turi būti nustatyta, kad iš nusikalstamos fizinio asmens veikos juridinis asmuo turi (turės) naudos ir tą naudą pripažįsta (neteisėtu būdu išgryninti pinigai, naudojami įmonės interesams užtikrinti, ir pan.) arba kai juridinis asmuo suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais (juridinio asmens panaudojimas darant nusikalstamą veiką buvo realiai naudingas įmonės ūkinės veiklos perspektyvai ir jos konkurencingumui, įmonės įvaizdžiui, suteikė įmonei kokių nors pranašumų prieš kitas įmones konkuruojant viešųjų pirkimų konkursuose ir pan.). Tačiau, sprendžiant juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygų klausimą, neturi reikšmės, ar dėl fizinio asmens nusikalstamos veikos juridinis asmuo gavo realios naudos, ar ne.

458134. Apeliacinio skundo teiginiai, kad skundžiamame teismo nuosprendyje nenustatyta, jog fizinio asmens (šiuo atveju – D. P.) nusikalstamos veikos buvo padarytos ir juridinio asmens UAB ,,J“ naudai – nepagrįsti. Šias aplinkybes patvirtina pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptarti įrodymai ir įrodytomis pripažintos UAB ,,J“ inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės. Iš jų matyti, kad UAB ,,J“ vadovas D. P., veikė savo, kito organizuotos grupės nario G. L. bei juridinio asmens UAB „J“ naudai ir interesais – realizuojant svetimais garsių prekių ženklais pažymėtas prekes už mažesnes nei tokių originalių prekių kainas, buvo gaunama ne tik piniginė nauda, bet ir didinamas bendrovės konkurencingumas ir pranašumas tokių prekių rinkoje. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu pagrįsta išvada, kad UAB ,,J“ vadovas D. P. nusikalstamas veikas – pateikęs realizuoti svetimais prekių ženklais pažymėtas prekes neturint teisėtų savininkų leidimo ir neinformavus apie tai UAB „I“ apgaule įgijo šio juridinio asmens didelės vertės turtą UAB „J“ naudai. Taigi, priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, šioje byloje yra nustatytos visos BK 20 straipsnyje nurodytos sąlygos, kurioms esant fizinio asmens D. P. padarytos nusikalstamos veikos vertintinos ir kaip juridinio asmens UAB ,,J“ nusikalstamos veikos.

459135. Esant išdėstytoms aplinkybėms juridinis asmuo UAB ,,J“ pagrįstai nuteistas už BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (dėl UAB „I“ didelės vertės turto – 391.533,91 Lt įgijimo apgaule, per UAB „J“ realizavus 32.340 vnt. falsifikuoto šampūno „Head&Shoulders”); už BK 20 straipsnio 2 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (dėl iš UAB „I“ gautų 391.533,91 Lt legalizavimo); už BK 20 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti UAB „I“ priklausiusį didelės vertės turtą – 100.705,92 Lt, per UAB „J“ pateikus realizuoti UAB „I“ 16.800 vnt. falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“). Už visas šias nusikalstamas veikas juridiniam asmeniui paskirta BK 43 straipsnio 1 dalyje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – juridinio asmens likvidavimas, teisėjų kolegijos vertinimu yra proporcinga UAB „J“ padarytų nusikalstamų veikų kiekiui ir pavojingumui, todėl negali būti vertinama kaip aiškiai per griežta.

460Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo

461136. Nuteistojo G. P. gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes netenkino gynybos prašymo nušalinti specialistą K. Saržicką šioje byloje, taip pat nebuvo tenkinti gynybos prašymai paimti prekių pavyzdžius iš jų saugojimo vietos ir paskirti šioje byloje ekspertizę, kreipiantis į užsienio šalių ekspertus. Taip pat teismo šališkumas grindžiamas tuo, kad teismas nepriėmė apelianto raštu pareikšto nušalinimo teismui ir nuo bylos nenusišalino. Nuteistasis G. L. bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pateikė pareiškimą dėl apkaltinamąjį nuosprendį priėmusio teismo šališkumo, motyvuodamas tuo, kad teismui padarius pertrauką buvo nutraukta ir nepratęsta jo apklausa, patenkino UAB „I“ civilinį ieškinį, nors prieš tai atsisakė jį priimti, netenkino gynybos prašymo nušalinti specialistą K. Saržicką, skirtingai vertino UAB „B“ sudarytų sandorių teisėtumą pagal kitas sandorio šalis.

462137. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo, apie bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176/2010, 2K-193/2010, 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, peticijos Nr.42095/98; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06). Teismo nešališkumo principas pažeidžiamas, kai teismas nesuteikia proceso šalims vienodų galimybių aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, išreiškia išankstinę poziciją dėl tiriamų duomenų vertinimo, teismo baigiamajame akte vertindamas įrodymus vartoja teismo palankumą ar nepalankumą proceso dalyviams atspindinčias formuluotes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385-507/2016).

463138. Teisėjų kolegijos manymu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra jokių realių faktų, kurie keltų abejonių dėl bylą pirmąja instancija nagrinėjusio teismo nešališkumo ar asmeninio tendencingumo. Taip pat iš teisiamojo posėdžio protokolo įrašų nėra pagrindo daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo procesas buvo organizuojamas ir proceso veiksmai atlikti tokiu būdu, kuris rodytų išankstinį teismo šališkumą. Visiems proceso dalyviams buvo sudarytos galimybės aktyviai dalyvauti visuose proceso veiksmuose tiriant įrodymus, proceso metu buvo išklausomos visų proceso dalyvių nuomonės dėl proceso eigos, pareikštų prašymų ar dokumentų pridėjimo prie bylos. Visi proceso dalyviai, tarp jų ir G. L. bei G. P. bei jų gynėjai aktyviai naudojosi teise užduoti klausimus specialistams, liudytojams, kaltinamiesiems, teikti rašytinius paaiškinimus teismui, teikti savo nuomones bei pastabas dėl kaltinimo pusės prašymų. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teismas atsižvelgdavo į gynybos pastabas, svarstė teikiamus prašymus, kurių dalį tenkino, dalį – motyvuotai atmetė. Tenkindamas apelianto G. P. bei kitų gynėjų prašymus pirmosios instancijos teismas atliko daiktinių įrodymų apžiūrą, o šio proceso veiksmo metu visiems buvo sudaryta galimybė apžiūrėti bylos daiktinius įrodymus, G. P. taip pat aktyviai dalyvavo, naudojosi teise pareikšti pastabas dėl apžiūros eigos bei užduoti klausimus specialistui. Tokiu būdu teismas gynybai suteikė visas galimybes aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, reiškiant prašymus ir nėra pagrindo įžvelgti jo išankstinį nusistatymą ar palankumą vienai ar kitai pusei. Tuo tarpu dėl teismo išvadų, padarytų vertinant bylos įrodymus, pagrįstumo ir teisingumo

464139. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teisėjų kolegijos sprendimu prie baudžiamosios bylos buvo pridėtas nuteistojo G. P. ir jo gynėjo pateiktas pareiškimas dėl bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjusio ir nuosprendį priėmusio V. Lenčiko nušalinimo. Šis, 2015 m. rugsėjo 14 d. pareiškimas, gynėjo teigimu, buvo pateiktas po to, kad 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartimi buvo netenkintas prašymas dėl specialisto K. Saržicko nušalinimo, tačiau teisėjas pareiškimo dėl teismo nušalinimo nepriėmė ir nepridėjo prie bylos. Išties, iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad tokia buvo įvykių eiga, o 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartimi netenkintas gynybos prašymo dėl specialisto nušalinimo, taip pat teisiamajame posėdyje paskelbta, kad įrodymų tyrimas baigtas, pereita prie baigiamųjų kalbų, paskelbta pertrauka (t. 61, b.l. 35-36). Po pertraukos, 2015 m. rugsėjo 14 d., teisiamojo posėdžio metu G. P. gynėjas pareiškė, kad turi prašymą dėl teismo sudėties nušalinimo. Teisėjas į tai motyvuotai atsakė, kad prašymai buvo teiktini iki šio posėdžio, toliau pradedama klausytis baigiamųjų kalbų (t. 61, b.l. 44). Vadovaujantis BPK 59 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nušalinimas teismui turi būti pareikštas ir motyvuotas iki įrodymų tyrimo teisme pradžios, vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai nušalinimą pareiškiantis asmuo nušalinimo pagrindą sužino pradėjus įrodymų tyrimą. Atsižvelgiant į tai, kad nušalinimo teismui pagrindas buvo susijęs su byloje išvadas teikusiu specialistu, dalyvavusiu byloje ir iki įrodymų tyrimo teisme pradžios, jokių naujų aplinkybių apie galimą specialisto šališkumą nepaaiškėjo, įrodymų tyrimo teisme stadijai pasibaigus pateiktas gynėjo pareiškimas teismo motyvuotai ir pagrįstai nepriimtas. Be to, bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai taip pat nekyla jokių abejonių dėl specialisto išvadas ir ekspertizės aktą šioje byloje pateikusio specialisto nešališkumo, todėl nėra pagrindo manyti egzistavus realiam pagrindui nušalinti pirmosios instancijos teismo sudėtį.

465140. Kiti nuteistojo G. L. ir nuteistojo G. P. gynėjo prašymai, dėl kurių netenkinimo apeliantai įžvelgė galimą teismo nešališkumą, pirmosios instancijos teismo buvo išnagrinėti ir motyvuotai atmesti. Pagal teismų praktiką teismas neprivalo tenkinti visų proceso dalyvių prašymų, ir tokia teismo pozicija negali būti vertinama kaip teismo šališkumas ar galimybės gintis nuo kaltinimo neužtikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-375-1073/2018). Be to, gynybos prašymai buvo patenkinti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka – dalyvaujant nuteistiesiems paimti prekių pavyzdžiai iš jų saugojimo vietos ir paskirta ekspertizė, išklausyti G. L. apeliaciniame skunde minimo telefoninių pokalbių įrašai, jį išsamiai apklausiant ir suteikiant jam galimybę pasisakyti.

466141. Atsakant į nuteistojo G. P. gynėjo apeliacinio skundo bei vertinant G. L. pareiškimo teiginius dėl šališko pirmosios instancijos teismo, pažymėtina, jog sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad teismas stokoja nešališkumo, nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Turi būti nustatytos aplinkybės, objektyviai pagrindžiančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-360-976/2018). Be to, kaip įtvirtinta teismų praktikoje, nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, Nr. 2K-195/2010, Nr. 2K-550/2010). Vien tai, kad nuteistųjų netenkina teismo pateiktas byloje esančių įrodymų vertinimas, negali būti pagrindu pripažinti teismą padarius esminius, su įrodinėjimu susijusius BPK pažeidimus, kurie sutrukdė byloje priimti pagrįstą ir teisingą procesinį sprendimą bei teisingai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą. Šioje byloje nėra pagrindo abejoti skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo nešališkumu dėl nuteistojo G. P. gynėjo apeliaciniame skunde bei nuteistojo G. L. bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pateiktame pareiškime nurodytų aplinkybių.

467Dėl BPK 255, 256 straipsnių reikalavimų pažeidimų

468142. Nuteistieji D. P. ir G. L. apeliaciniuose skunduose tvirtina, kad priimant skundžiamą teismo nuosprendį buvo padaryti BPK 255 straipsnio 2 dalies ir 256 straipsnio 1 dalies pažeidimai, kadangi pirmosios instancijos teismui apkaltinamajame nuosprendyje peržengė pateikto kaltinimo ribas, konstatuodamas, kad falsifikuotas prekes nuteistieji pagamino patys.

469143. Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatas byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje; šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Pagal teismų praktiką teismas turi teisę keisti kaltinime nurodytas esmines faktines bylos aplinkybes ar kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą ir savo iniciatyva, kai nustato tokią būtinybę, tačiau tokiu atveju turi būti laikomasi kaltinimo keitimo procedūrų, numatytų BPK 255, 256 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-44-648/2016, 2K-57-696/2017). BPK 255, 256 straipsnių nuostatų prasme nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis yra laikomos kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę arba kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą. Teismas, nustatęs kitokias nusikalstamos veikos faktines aplinkybes nei nurodytosios kaltinamajame akte, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar šios naujos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nurodytųjų kaltinamajame akte, ar skiriasi ne iš esmės; ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes asmens teisė į gynybą būtų suvaržyta; ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas bei pan., ir jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą (t. y. ar bendriausia prasme gynyba dėl pakeisto kaltinimo būtų kitokia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-262/2014, 2K-265-693/2015).

470144. Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistųjų G. L. ir D. P. apeliacinių skundų teiginiais dėl kaltinimo ribų peržengimo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad teismas išdėstė ir vertino visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, kurių pagrindu nustatytos esminės bylos aplinkybės. Matyti, kad buvo vertinti ir kaltinamojo G. V. parodymai bei jo pateikto garso įrašo turinys apie falsifikuotų prekių gamybą, kurio autentiškumą nuteistasis G. V. paneigė bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad darydamas išvadą, jog kaltinamieji žinojo realizuojantys neteisėtai pagamintas prekes ir siekė klastotais dokumentais užtikrinti jų kilmę, nesant jokių importo ar įvežimo per muitinę dokumentų, teismas daro prielaidą (<... suponuoja teismui mintį ...>), bet ne kategorišką išvadą, kad šios prekės buvo gaminamos Lietuvoje. Toks nuosprendžio aprašomosios dalies dėstymo būdas nors ir nėra visai tinkamas, tačiau nelaikytinas BPK nuostatų, reglamentuojančių kaltinimo pakeitimo teisme, pažeidimu ar esminiu nuosprendžio trūkumu. Juo labiau, kad nuosprendyje aiškiai išdėstytos nusikalstamos veikos, dėl kurių D. P., G. L. ir kiti nuteistieji pripažinti kaltais, o BK 204 straipsnio 1 dalyje numatyta alternatyvi veika – prekių žymėjimas svetimu prekės ženklu (t. y., gamyba) nuteistiesiems nebuvo inkriminuota.

471145. Nuteistojo G. P. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, kadangi aprašant G. P. nusikalstamą veiką jis nurodytas kaip vykdytojas, o rezoliucinėje kaltinimo dalyje pateikta nuoroda į BK 25 straipsnio 4 dalį, kaip organizatoriaus, be to, neaišku, kas sudaro didelę turtinę ir neturtinę žalą, pasireiškusią žinomo prekės ženklo „Calgon“ prestižo sumenkinimu, kaltinime nenurodytas konkretus laikas, nuo kada G. P. tapo organizuotos grupės nariu, kokius nusikalstamus veiksmus G. P. atliko iki 2007 m. gegužės 30 d. – ir tai sutrukdė nuteistajam G. P. realizuoti teisę į gynybą.

472146. Pagal teismų praktiką kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.), ir dėl to šio dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-198/2008). Iš byloje esančio kaltinamojo akto matyti, kad G. P. nusikalstamą veiką, yra nurodytos visos BPK 219 straipsnio 3 punkte numatytos aplinkybės: tiek inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėtį apibūdinančios aplinkybės (nusikaltimo padarymo laikas, vieta, būdas, padariniai, nusikaltimo objektas ir kt.), tiek pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiami kaltinimai, tiek teisinis nusikalstamų veikų kvalifikavimas. Teisėjų kolegijos vertinimu kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, todėl G. P. teisė į gynybą suvaržyta nebuvo. Be to, skundžiamu nuosprendžiu buvo ištaisyta kaltinime buvusi techninė rašymo apsirikimo klaida, darant nuorodą į bendrininkų rūšį, teisingai kvalifikuojant G. P. nusikalstamą veiką pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį. Tokiu būdu, ši rašymo apsirikimo klaida kaltinamajame akte nevertintina kaip esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, suvaržęs G. P. teisę į gynybą, ji neturėjo lemiamos įtakos teismo išvadų teisėtumui ir pagrįstumui.

473147. Atsižvelgiant į tai, kad šiame nuosprendyje jau buvo pasisakyta dėl nuteistajam G. P. bei kitiems nuteistiesiems inkriminuoto didelės turtinės ir neturtinės žalos požymio nustatymo reikšmės kvalifikuojant jų nusikalstamus veiksmus pagal BK 204 straipsnio 1 dalį, G. P. gynėjo skundo argumentai dėl kaltinime nurodytos didelės turtinės ir neturtinės žalos turinio, nenagrinėtini.

474Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

475148. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji D. P., D. P., G. V., G. L. ir Č. N. nesutinka su jiems paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis, teismui nesvarsčius galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Iš nuteistųjų A. S., V. Č. apeliacinių skundų esmės matyti, kad prašydami juos išteisinti dėl visų nusikalstamų veikų, t. y. skųsdami nuosprendį pilna apimtimi, tuo pačiu prašo skundžiamą nuosprendį peržiūrėti ir dėl jiems paskirtų bausmių. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad didžiausios bausmės nuteistiesiems buvo paskirtos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį, kurių sankcijose numatytos tik laisvės atėmimo bausmės, pagal kurių dydžius šios nusikalstamos veikos priskirtinos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Tokiu būdu, paskirdamas nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmes sankcijose numatytose ribose vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

476149. Nuteistųjų G. L. ir Č. N. apeliaciniuose skunduose atkreipiamas dėmesys į ilgą šios bylos procesą, kaip bausmių paskyrimui reikšmingą aplinkybę. Pagal nacionalinę ir tarptautinę teismų praktiką, pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės konstatavimas gali turėti įtakos skiriamos bausmės rūšies ir dydžio parinkimui. Baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, įtariamojo (kaltinamojo) elgesį, proceso poveikį jam ir institucijų veiksmus organizuojant baudžiamąjį procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2015, 2K-55-895/2015, 2K-31-511/2018 ir kt.). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje proceso trukmė nuo ikiteisminio tyrimo ir įvairių procesinių prievartos priemonių taikymo pradžios iki apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo – beveik dvylika metų. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos teismų praktiką tokia trukmė vertintina kaip labai ilga ir gali būti pateisinama tik išskirtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-147-677/2015, 2K-31-511/2018).

477150. Šioje byloje nuo 2007 m. atliekamas tyrimas buvo didelės apimties, dėl gana didelio skaičiaus fizinių ir juridinių įtariamų asmenų atlikta itin daug ikiteisminio tyrimo veiksmų, tiriama daug nusikalstamos veikos požymius turinčių veikų, buvo reikalingi specialiųjų žinių reikalaujantys tyrimai, kurių atlikimas, pasitelkiant ir užsienio valstybių specialistus, užtruko gana ilgai. Galiausiai 2011 m. byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teisme. Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko beveik penkerius metus – nuosprendis priimtas 2016 m. gegužės 18 d. Nors byla buvo nagrinėjama dėl dvylikos kaltinamųjų, tarp jų ir keturių juridinių asmenų, kaltinamų padarius sunkius ir apysunkius nusikaltimus, veikiant skirtingų sudėčių organizuotoms grupėms, tačiau nagrinėjimas truko itin ilgą laiko tarpą. Ilgesnę nagrinėjimo trukmę objektyviai lėmė bylos sudėtingumas, kaltinimų apimtis, proceso dalyvių skaičius, jų apklausų organizavimas bei eiga, pačių kaltinamųjų bei jų gynėjų prašymai, kuriuos patenkinus buvo daromos bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje pertraukos, bylos nagrinėjimas buvo atidedamas ir dėl pačių kaltinamųjų ar jų gynėjų sveikatos būklės, tačiau visumoje procesas nebuvo pakankamai intensyvus. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nors ir buvo dėtos pastangos užtikrinti sklandžią bylos nagrinėjimo eigą pirmosios instancijos teisme, tačiau nepakankamos – dalis suplanuotų posėdžių 2013 m. ir 2014 m. dėl įvairių priežasčių nevyko po kelis mėnesius, todėl užsitęsusi bylos nagrinėjimo trukmė nebuvo optimali.

478151. Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo baudžiamoji byla (64 tomai) su nuteistųjų ir jų gynėjų apeliaciniais skundais Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauta 2016 m. rugpjūčio 3 d. Pagal EŽTT ir Lietuvos teismų praktikoje tokio pobūdžio, apimties ir sudėtingumo byloje gali būti pateisinama ir ilgesnė negu įprastai proceso trukmė, tačiau tik tuomet, kai valstybės institucijos tinkamai reaguoja į bylos sudėtingumą ir imasi visų jų turimų pagrįstų priemonių, kad procesas būtų toks operatyvus, kiek įmanoma tokioje byloje (EŽTT 2015 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Tomczyk prieš Lenkiją). Taigi, nors šioje byloje egzistavo objektyvios priežastys, sąlygojusios proceso trukmę (didelė bylos apimtis, didelis padarytų labai sunkių ir sunkių nusikaltimų su tarptautiniu elementu skaičius), platus įtariamųjų/kaltinamųjų, liudytojų ratas, specialiųjų žinių pareikalavę tyrimai), tačiau teisėjų kolegija pripažįsta, kad proceso organizavimas pirmosios instancijos teisme, vertinant jį kaip visumą, nebuvo visiškai tinkamas ir vertintinas kaip per ilgas. Juo labiau, kad šio ilgo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo surinkti ir ištirti visi teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingi įrodymai, kas turėjo būti padaryta apeliacinės instancijos teisme, vėl gi užtęsiant bylos pagal apeliacinius skundus išnagrinėjimą.

479152. Bylos nagrinėjimo trukmė šioje baudžiamojoje byloje svarbi tuo aspektu, kad visiems baudžiamojon atsakomybėn patrauktiems fiziniams ir juridiniams asmenims viso proceso metu itin ilgą laiką buvo taikomos įvairios jų teises varžančios ir ribojančios procesinės priemonės. Kai kuriems iš jų (D. P., G. L., Č. N., A. S. ir D. P.) buvo taikyta ir griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nors pirmosios instancijos teismas vertino ilgą proceso trukmę kaip bausmių paskyrimui reikšmingą aplinkybę, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nepakankamai. Pagal teismų praktiką konstatavus pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę ir įvertinus baudžiamojoje byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.), skiriama bausmė gali būti švelninama neperžengiant BK straipsnio, pagal kurį kvalifikuota kaltininko veika, sankcijos ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2015, 2K-147-677/2015, 2K-31-511/2018). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skiriant bausmes nuteistiesiems teismas nustatė švelnesnius nei sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai bausmių dydžius, tačiau, kaip teisingai nurodoma apeliaciniuose skunduose, nesvarstė galimybės atidėti nuteistiesiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Tuo tarpu nuteistiesiems palankesnėje, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojusioje BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 patvirtinta redakcija).

480153. Baudžiamasis įstatymas neįvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014, 2K-132-942/2016, 2K-372-697/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, skiriant galutines bausmes nuteistiesiems turi būti vertinamas ne tik šioje byloje organizuotų grupių dalyvių įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumas (padaryti sunkūs ir apysunkiai nusikaltimai). Atsižvelgtina ir į pačių nusikalstamų veikų pobūdį, t. y., kad įvykdyti nusikaltimai nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai bei finansų sistemai. Svarbus ne tik nesmurtinis nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, bet ir tai, kad didžioji dalis falsifikuotų prekių buvo sulaikytos ir nerealizuotos. Taip pat svarbi ir bylos įrodymais nustatyta aplinkybė, kad buvo aukštas falsifikuotų prekių kokybės lygis, tokiu būdu į rinką patekusiomis falsifikuotomis prekėmis nesukeliant realios grėsmės kitų asmenų sveikatai. Vertinant nuteistųjų asmenybes, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad, bylos duomenimis, D. P., D. P., V. Č., G. P., G. L. ir A. S. nusikalto pirmą kartą, anksčiau teisti nebuvo. G. V. anksčiau buvo vieną kartą teistas Panevėžio apygardos teismo 2003 m. birželio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 204 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 24 MGL (3000 Lt) bauda, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams. Č. N. taip pat anksčiau vieną kartą teistas 2006 m. gegužės 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 201 straipsnio 2 dalį 20 MGL bauda. Iš nuteistuosius charakterizuojančių duomenų matyti, kad visi dirbantys, psichiatrinėse gydymo įstaigose nesigydę, narkologinėje įskaitoje neregistruoti, charakterizuojami teigiamai.

481154. Itin ilga proceso trukmė, nesmurtinis nusikalstamų veikų pobūdis, bylos duomenimis iš esmės teigiamai charakterizuojamos visų nuteistųjų asmenybės, sunkinančių aplinkybių nebuvimas leidžia daryti išvadą, kad įstatymo sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytų laisvės atėmimo bausmių realus taikymas šioje byloje būtų pernelyg griežtas nuteistųjų nubaudimas. Nors nuteistieji Č. N. ir G. V. jau buvo po vieną kartą anksčiau teisti, o G. V. taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tai netrukdo ir šiems asmenims (įvertinus ir antraeilį jų vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme) taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nesvarstęs galimybės taikyti BK 75 straipsnyje numatytą bausmės vykdymo atidėjimą. Teisėjų kolegijos manymu, atsižvelgiant į visas teismų praktikoje įtvirtintas bausmių vykdymo atidėjimui reikšmingas aplinkybes, individualiai sprendžiant dėl nuteistiesiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymo atidėjimo laikotarpių, tokio baudžiamojo poveikio pakanka įgyvendinti visus BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus, o griežtesnis nubaudimas būtų neproporcingas nei nuteistųjų asmenybėms, nei jų įvykdytoms nusikalstamoms veikoms.

482Dėl turtinės žalos atlyginimo

483155. Skundžiamu nuosprendžiu civiliniam ieškovui UAB „I“ iš nuteistųjų D. P., D. P., G. L., juridinių asmenų UAB „G“, UAB „J“ solidariai priteista 300.945,28 Lt turtinės žalos atlyginimo, civiliniam ieškovui Lenkijos Respublikos įmonei „K. T. D. K.“ iš nuteistųjų G. L., Č. N., G. P., A. S., V. Č., juridinių asmenų UAB „B“ ir UAB „D“ solidariai priteista 29.184 Eur turtinės žalos atlyginimo ir civiliniam ieškovui UAB „R“ iš nuteistųjų G. L., G. V., Č. N., juridinio asmens UAB „B“ solidariai priteista 62.797,50 Lt turtinės žalos atlyginimo. Nuteistųjų D. P., G. L. ir G. P. gynėjos apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad jie nebuvo pripažinti civiliniais atsakovais, todėl nesutinka su jiems priteista atlyginti turtine žala. Tokie apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti ir prieštarauja teismų praktikai.

484156. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra sudėtinė baudžiamojo proceso dalis, neatskiriama nuo įstatyme įvirtintų baudžiamojo proceso tikslų (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Taigi, dėl nusikalstamų nuteistųjų veiksmų turtinę žalą patyrusios įmonės: UAB „I“, Lenkijos Respublikos įmonė „K. T. D. K.“ ir UAB „R“ pateikė civilinius ieškinius byloje ir aiškiai išreiškė savo reikalavimą priteisti jiems padarytą turtinę žalą iš nusikalstamas veikas įvykdžiusių asmenų. Pagal teismų praktiką, kai už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako pats kaltinamasis (įtariamasis), atskiru procesiniu sprendimu jis atsakovu neįvardijamas, tačiau turi baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintas civilinio atsakovo teises. Be to, esant aiškiai išreikštam civilinio ieškovo atstovo reikalavimui priteisti turtinę žalą iš byloje kaltinamų asmenų, nėra pagrindo dėl kurio nors iš kaltinamųjų civilinio ieškinio nenagrinėti ar laikyti jį nepaduotu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-124-648/2016). Nagrinėjamu atveju, esant šioje byloje nuo nusikalstamų veikų nukentėjusių įmonių pareikštiems civiliniams ieškiniams, visi baudžiamojon atsakomybėn patraukti ir teismo nuosprendžiu kaltais pripažinti fiziniai ir juridiniai tampa civiliniais bendraatsakovais, privalančiais atlyginti jų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą.

485157. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu išteisinus A. S. dėl Lenkijos Respublikos įmonės „K. T. D. K.“ turto įgijimo apgaule organizuota grupe, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas dalyje dėl civilinio ieškinio priteisimo iš A. S. (solidariai su kitais byloje nuteistais asmenimis). Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

486Dėl turto konfiskavimo

487158. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam D. P. paskirta BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant iš jo 1900 Lt ir 40 eurų, paimtų iš D. P. asmens kratos metu, kaip nusikaltimo padarymo priemones konfiskuojant D. P. priklausančius kompiuterius „DELL“ CN-0X2034-48643-41U-5863; „DELL“ CN 0JF242-48643-691-0347; laikmeną „USB“ Patent Nr. 122259 bei konfiskuojant 30.700 Lt, priklausančių D. P., kurie buvo paimti iš D. U. (t. 50, b.l. 65-69). Apeliaciniame skunde nuteistas D. P. nurodo, kad BK 72 straipsnio nuostatos jam taikytos neteisėtai, tuo pačiu pažeistos ir D. U. turtinės teisės.

488159. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. P. pagrįstai pripažintas kaltu skirtingų sudėčių organizuotomis grupėmis apgaule įgijęs svetimą turtą, teisėjų kolegiją daro išvadą, kad, priešingai nei teigiama jo apeliaciniame skunde, yra BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyti teisiniai pagrindai konfiskuoti iš nuteistojo turtą, kurį pripažinti nusikalstamų veikų priemonėmis ir rezultatu yra faktinis pagrindas. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad iš D. P. konfiskuoti 30.700 Lt buvo paimti sulaikant D. P., kuris tuo metu buvo kartu su D. U. jai priklausančiame automobilyje. Bylos duomenimis, 2007 m. gegužės 30 d. D. U. pateikė į bylą 30.700 Lt, kuriuos ji gavo 2007 m. gegužės 30 d. ji gavo iš D. P.. Įvertinus bylos aplinkybes, kad užfiksuoti D. P. ir G. L. 2007 m. balandžio mėnesį vykę telefoniniai pokalbiai ir elektroninis susirašinėjimas, iš kurių matyti, kad G. L. skolingas D. P. ir pastarasis nori tą skolą atsiimti (t. 10, b.l. 6-27, t. 38, 111-205), o A. S. būtent 2007 m. gegužės 30 d. iš UAB „B“ banko sąskaitos išgrynino didelę suma pinigų – 2.764.000 Lt ir perdavė juos G. L., darytina išvada, kad D. P. 2007 m. gegužės 30 d. sulaikymo metu disponavo pinigais, gautais iš savo paties ir kitų organizuotos grupės narių vykdytų nusikaltimų. Esant šioms aplinkybėms, tokie pinigai laikytini nusikalstamos veikos rezultatu, kurie pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas turi būti konfiskuoti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas.

489160. Nesant byloje duomenų, kad iš A. S. asmens kratos metu, paimti 80 Lt (aštuoniasdešimt litų) buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas, nuosprendis dalyje dėl šių pinigų konfiskavimo naikinamas (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Dėl proceso išlaidų

490161. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BPK 103, 105 straipsnių nuostatomis daiktinių įrodymų saugojimo išlaidos – 26.845,81 EUR buvo pripažintos proceso išlaidomis ir remiantis Policijos departamento prie LR VRM Aptarnavimo skyriaus raštu „Dėl saugojimo išlaidų“, priteistos solidariai iš nuteistųjų D. P., D. P., G. L., G. V., G. P., Č. N., A. S. ir V. Č.. Teismas nepagrįstai nusprendė išieškoti proceso išlaidas solidariai. Tai ne žalos atlyginimas, todėl proceso išlaidos gali būti išieškomos tik dalimis. Be to, šios išlaidos negali būti išieškomos iš nuteistųjų A. S. ir V. Č., nes jie nedalyvavo nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, padaryme.

491Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 327 straipsnio 1 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 3 punktu, 4 punktu, 329 straipsnio 1 punktu, 3 punktu,

Nutarė

492Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendį pakeisti.

493Nuosprendžio dalį, kuria A. S. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl Lenkijos įmonės „K. T. D. K.“ didelės vertės turto įgijimo apgaule) laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį (dėl pateikimo realizuoti Lenkijos įmonei „K. T. D. K.“ falsifikuotą vandens minkštiklį „Calgon“) laisvės atėmimu 8 mėnesiams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamu sukčiavimo būdu gautų UAB „B“ lėšų legalizavimo nuslepiant pinigus UAB „D“ sąskaitoje) laisvės atėmimu 1 metams, ir nuosprendžio dalį, kuria baudžiamasis procesas A. S. pagal BK 203 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

494A. S. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl Lenkijos įmonės „K. T. D. K.“ didelės vertės turto įgijimo apgaule) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

495A. S. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį (dėl pateikimo realizuoti Lenkijos įmonei „K. T. D. K.“ falsifikuotą vandens minkštiklį „Calgon“) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

496A. S. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamu sukčiavimo būdu gautų UAB „B“ lėšų legalizavimo nuslepiant pinigus UAB „D“ sąskaitoje) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

497A. S. pagal BK 203 straipsnio 2 dalį (dėl vadovavimo UAB „B“, naudojamai nusikalstamoms veikoms nuslėpti) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

498A. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingo UAB „B“ buhalterinės apskaitos tvarkymo) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

499Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi (Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 patvirtinta redakcija) A. S. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį paskirtos laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant sumokėti 10 MGL (376,6 EUR) įmoką į nukentėjusiųjų fondą.

500Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. S., vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirta galutinė subendrinta bausmė, ir kuria, taikant BK 72 straipsnio nuostatas, nuspręsta konfiskuoti 80 Lt (aštuoniasdešimt litų), paimtus iš A. S. asmens kratos metu. 80 Lt (aštuoniasdešimt litų), saugomus Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato kasoje, Birželio 23 – osios g. 10, Vilniuje, grąžinti A. S..

501Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria solidariai iš nuteistojo A. S. priteista 29.184 EUR žalos atlyginimo Lenkijos Respublikos įmonės „K. T. D. K.“.

502Pakeisti nuosprendžio aprašomąją dalį, pašalinant kaltinimų dalį, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 216 straipsnio 1 dalyje, buvo padarytos veikiant organizuota grupe su A. S..

503Nuosprendžio dalį, kuria G. L. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį dėl UAB „G“ vardu realizuoto UAB „I“ 26.400 vnt. falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“, pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį dėl UAB „J“ vardu realizuoto UAB „I“ 32.340 vnt. falsifikuoto šampūno „Head&Shoulders”, pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį dėl UAB „J“ vardu pateikto realizuoti UAB „I“ 16.800 vnt. falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį dėl UAB „B“ vardu pateikto realizuoti UAB „Ri“ 31.992 vnt. falsifikuoto šampūno „Head&Shoulders“, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį dėl UAB „B“ vardu pateikto realizuoti Lenkijos Respublikos įmonei „K. T. D. K.“ 25.600 vnt. falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“, panaikinti ir šioje dalyje bylą nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

504Nuteistojo G. L. nusikalstamą veiką iš BK 24 straipsnio 4 dalies, 25 straipsnio 3 dalies, 182 straipsnio 2 dalies (dėl UAB „I“ didelės vertės turto įgijimo apgaule, per UAB „G“ realizavus 26.400 vnt. falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“) perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams bausmę.

505Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šią bausmę ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (dėl iš UAB „I“ per UAB „G“ gautų 158.252,16 Lt legalizavimo UAB „R“), pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „I“ didelės vertės turto – 391.533,91 Lt įgijimo apgaule, per UAB „J“ realizavus 32.340 vnt. falsifikuoto šampūno „Head&Shoulders”), pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (dėl iš UAB „I“ per UAB „J“ gautų 391.533,91 Lt legalizavimo UAB „R“), pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti UAB „I“ priklausiusį didelės vertės turtą – 100.705,92 Lt, per UAB „J“ pateikus realizuoti UAB „I“ 16.800 vnt. falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“), pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „R“ didelės vertės turto 141.564,6 Lt, įgijimo apgaule, per UAB „B“ realizavus 31.992 vnt. falsifikuoto šampūno „Head&Shoulders”), pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl Lenkijos įmonės „K. T. D. K.“ didelės vertės turto – 29.184 Eur (100.766,52 Lt) įgijimo apgaule, per UAB „B“ realizavus 25.600 vnt. falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“), pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamu sukčiavimo būdu gautų „B“ lėšų legalizavimo nuslepiant pinigus UAB „D“ sąskaitoje), paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti G. L. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.

506Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu (Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 patvirtinta redakcija) G. L. paskirtos galutinės subendrintos 3 (trejų) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams. Paskirti G. L. pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos – miesto (regiono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

507Nuosprendžio dalį, kuria D. P. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį dėl UAB „G“ vardu realizuoto UAB „I“ 26.400 vnt. falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“, panaikinti ir šioje dalyje bylą nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

508Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, D. P. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 3 dalies, 25 straipsnio 3 dalies, 182 straipsnio 2 dalies (dėl UAB „I“ didelės vertės turto įgijimo apgaule, per UAB „G“ realizavus 26.400 vnt. falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“) ir pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (dėl iš UAB „I“ gautų 158.252,16 Lt legalizavimo UAB „G“) paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti D. P. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

509Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu (Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 patvirtinta redakcija) nuteistajam D. P. paskirtos galutinės subendrintos 2 (dvejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams. Paskirti D. P. pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos – miesto (regiono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

510Nuosprendžio dalį, kuria D. P. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „G“ vardu realizuoto UAB „I“ 26.400 vnt. falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“), pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „J“ vardu realizuoto UAB „I“ 32.340 vnt. falsifikuoto šampūno „Head&Shoulders”), pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „J“ vardu pateikto realizuoti UAB „I“ 16.800 vnt. falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“), panaikinti ir šioje dalyje bylą nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

511Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu D. P. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „I“ didelės vertės turto įgijimo apgaule, per UAB „G“ realizavus 26.400 vnt. falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“), pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „I“ didelės vertės turto – 391.533,91 Lt įgijimo apgaule, per UAB „J“ realizavus 32.340 vnt. falsifikuoto šampūno „Head&Shoulders”), pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (dėl iš UAB „I“ gautų 391.533,91 Lt legalizavimo UAB „J“ veikloje), pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti UAB „I“ priklausiusį didelės vertės turtą – 100.705,92 Lt, per UAB „J“ pateikus realizuoti UAB „I“ 16.800 vnt. falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“), paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti D. P. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

512Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu (Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 patvirtinta redakcija) nuteistajam D. P. paskirtos galutinės subendrintos 3 (trejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams. Paskirti D. P. pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos – miesto (regiono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

513Nuosprendžio dalį, kuria G. V. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį dėl UAB „B“ vardu pateikto realizuoti UAB „R“ 31.992 vnt. falsifikuoto šampūno „Head&Shoulders“, panaikinti ir šioje dalyje bylą nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

514Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, G. V. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „R“ didelės vertės turto 141.564,6 Lt, įgijimo apgaule, per UAB „B“ realizavus 31.992 vnt. falsifikuoto šampūno „Head&Shoulders”) ir pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „B“ didelės vertės turto pasisavinimo) paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti G. V. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 3 (trims).

515Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu (Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 patvirtinta redakcija) nuteistajam G. V. paskirtos galutinės subendrintos 3 (trejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams. Paskirti G. V. pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos – miesto (regiono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

516Nuosprendžio dalį, kuria Č. N. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „B“ vardu pateikto realizuoti UAB „Ri“ 31.992 vnt. falsifikuoto šampūno „Head&Shoulders“), pagal pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „B“ vardu pateikto realizuoti Lenkijos Respublikos įmonei „K. T. D. K.“ 25.600 vnt. falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“), panaikinti ir šioje dalyje bylą nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

517Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, Č. N. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „R“ didelės vertės turto 141.564,6 Lt, įgijimo apgaule, per UAB „B“ realizavus 31.992 vnt. falsifikuoto šampūno „Head&Shoulders”) ir pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl Lenkijos įmonės „K. T. D. K.“ didelės vertės turto – 29.184 Eur (100.766,52 Lt) įgijimo apgaule, per UAB „B“ realizavus 25.600 vnt. falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“), paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti Č. N. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

518Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu (Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 patvirtinta redakcija) nuteistajam Č. N. paskirtos galutinės subendrintos 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams. Paskirti Č. N. pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos – miesto (regiono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

519Nuosprendžio dalį, kuria G. P. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „B“ vardu pateikto realizuoti Lenkijos Respublikos įmonei „K. T. D. K.“ 25.600 vnt. falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“), panaikinti ir šioje dalyje bylą nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

520Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, G. P. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl Lenkijos įmonės „K. T. D. K.“ didelės vertės turto – 29.184 Eur (100.766,52 Lt) įgijimo apgaule, per UAB „B“ realizavus 25.600 vnt. falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“), pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „B“ didelės vertės turto pasisavinimo) paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti G. P. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių.

521Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu (Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 patvirtinta redakcija) nuteistajam G. P. paskirtos galutinės subendrintos 2 (dvejų) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams. Paskirti G. P. pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos – miesto (regiono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

522Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu (Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 patvirtinta redakcija) nuteistajam V. Č. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams. Paskirti pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos – miesto (regiono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

523Nuosprendžio dalį, kuria juridinis asmuo UAB „J“ nuteistas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 204 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „J“ vardu realizuoto UAB „I“ 32.340 vnt. falsifikuoto šampūno „Head&Shoulders”), pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 204 straipsnio 1 dalį dėl UAB „J“ vardu pateikto realizuoti UAB „I“ 16.800 vnt. falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“, panaikinti ir šioje dalyje bylą nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

524Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu juridiniam asmeniui UAB „J“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „I“ didelės vertės turto – 391.533,91 Lt įgijimo apgaule, per UAB „J“ realizavus 32.340 vnt. falsifikuoto šampūno „Head&Shoulders”), pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (dėl iš UAB „I“ gautų 391.533,91 Lt legalizavimo), pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti UAB „I“ priklausiusį didelės vertės turtą – 100.705,92 Lt, per UAB „J“ pateikus realizuoti UAB „I“ 16.800 vnt. falsifikuoto vandens minkštiklio „Calgon“) paskirtos juridinio likvidavimo bausmės nekeisti.

525Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta 26.845,81 EUR proceso išlaidų priteisti solidariai iš D. P., D. P., G. L., G. V., G. P., Č. N., A. S. ir V. Č..

526Šią nuosprendžio dalį išdėstyti taip. Iš nuteistųjų D. P., D. P., G. L., G. V., G. P. ir Č. N. išieškoti lygiomis dalimis 26.845,81 EUR proceso išlaidų valstybei.

527Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. D. P. nuteistas:... 4. -... 5. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį... 6. -... 7. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį... 8. -... 9. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (dėl iš UAB „I“ gautų 158.252,16 Lt... 10. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas... 11. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, nuspręsta iš nuteistojo D. P. konfiskuoti 210... 12. D. P. nuteistas:... 13. -... 14. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį... 15. -... 16. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį... 17. -... 18. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį... 19. -... 20. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį... 21. -... 22. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (dėl iš UAB „I“ gautų 391.533,91 Lt... 23. -... 24. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį,... 25. -... 26. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį... 27. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas... 28. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, nuspręsta iš nuteistojo D. P. konfiskuoti... 29. A. S. nuteistas:... 30. -... 31. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį... 32. -... 33. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį... 34. -... 35. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį... 36. -... 37. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „B“ didelės vertės turto... 38. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas... 39. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, 72 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2... 40. G. V. nuteistas:... 41. -... 42. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį... 43. -... 44. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį... 45. -... 46. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „B“ didelės vertės turto... 47. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas... 48. G. L. nuteistas:... 49. -... 50. pagal 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį... 51. -... 52. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį... 53. -... 54. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (dėl iš UAB „I“ per UAB „G“ gautų... 55. -... 56. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį... 57. -... 58. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį... 59. -... 60. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (dėl iš UAB „I“ per UAB „J“ gautų... 61. -... 62. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį,... 63. -... 64. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį... 65. -... 66. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį... 67. -... 68. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį... 69. -... 70. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį... 71. -... 72. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį... 73. -... 74. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 216 straipsnio 1 dalį... 75. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas... 76. Č. N. nuteistas:... 77. -... 78. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį... 79. -... 80. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį... 81. -... 82. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį... 83. -... 84. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį... 85. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas... 86. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, nuspręsta iš nuteistojo Č. N. konfiskuoti... 87. G. P. nuteistas:... 88. -... 89. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį... 90. -... 91. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį... 92. -... 93. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „B“ didelės vertės turto... 94. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas... 95. V. Č. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 216... 96. Juridinis asmuo UAB „J“ nuteistas:... 97. -... 98. pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „I“... 99. -... 100. pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 204 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „J“ vardu... 101. Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteisti juridiniai asmenys UAB „B“, UAB... 102. Baudžiamoji byla D. P. pagal BK 203 straipsnio 2 dalį, D. P. pagal BK 203... 103. Iš nuteistųjų D. P., D. P., G. L., juridinių asmenų UAB „G“, UAB... 104. Iš nuteistųjų G. L., Č. N., G. P., A. S., V. Č., juridinių asmenų UAB... 105. Iš nuteistųjų G. L., G. V., Č. N., juridinio asmens UAB „B“,... 106. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 107. 1. Pirmosios instancijos teismas nuteistuosius pripažino kaltais padarius... 108. 2.1. D. P., veikdamas organizuota grupe, apgaule įgijo svetimą didelės... 109. 2.2.Taip pat jis, veikdamas organizuota grupe, pateikė realizuoti didelį... 110. 2.3.Taip pat jis, siekdamas nuslėpti ir įteisinti pinigus, įgytus... 111. 3.1. D. P., subūręs ir vadovaudamas organizuotai grupei, apgaule įgijo... 112. 3.2. Taip pat jis, subūręs ir vadovaudamas organizuotai grupei, pateikė... 113. 3.3.Taip pat jis, subūręs ir vadovaudamas organizuotai grupei, apgaule įgijo... 114. 3.4.Taip pat jis, subūręs ir vadovaudamas organizuotai grupei, pateikė... 115. 3.5.Taip pat jis, siekdamas nuslėpti ir įteisinti pinigus, įgytus... 116. 3.6.Taip pat jis, subūręs ir vadovaudamas organizuotai grupei, pasikėsino... 117. 3.7.Taip pat jis, subūręs ir vadovaudamas organizuotai grupei, pateikė... 118. 4.1.Juridinis asmuo UAB „J“ apgaule įgijo svetimą didelės vertės... 119. 4.2.Taip pat jis pateikė realizuoti didelį prekių kiekį, pažymėtą... 120. 4.3.Taip pat jis, UAB „J“, siekdamas nuslėpti ir įteisinti pinigus,... 121. 4.4.Taip pat jis pasikėsino apgaule įgyti svetimą didelės vertės turtą:... 122. 4.5.Taip pat jis, UAB „J“, pateikė realizuoti didelį prekių kiekį,... 123. 5.1.G. L., subūręs ir vadovaudamas organizuotai grupei, apgaule įgijo... 124. 5.2.Taip pat jis, subūręs ir vadovaudamas organizuotai grupei, pateikė... 125. 5.3.Taip pat jis, veikdamas organizuota grupe, apgaule įgijo svetimą didelės... 126. 5.4.Taip pat jis, veikdamas organizuota grupe, pateikė realizuoti didelį... 127. 5.5.Taip pat jis, siekdamas nuslėpti ir įteisinti pinigus, įgytus... 128. 5.6.Taip pat jis, veikdamas organizuota grupe, apgaule įgijo svetimą didelės... 129. 5.7.Taip pat jis, veikdamas organizuota grupe, pateikė realizuoti didelį... 130. 5.8.Taip pat jis, siekdamas nuslėpti ir įteisinti pinigus, įgytus... 131. 5.9.Taip pat jis, veikdamas organizuotoje grupėje, pasikėsino apgaule įgyti... 132. 5.10.Taip pat jis, veikdamas organizuota grupe, pateikė realizuoti didelį... 133. 5.11.Taip pat jis, subūręs ir vadovaudamas organizuotai grupei, apgaule... 134. 5.12.Taip pat jis, subūręs ir vadovaudamas organizuotai grupei, pateikė... 135. 5.13.Taip pat jis, subūręs ir vadovaudamas organizuotai grupei, legalizavo... 136. 6.1.G. V., veikdamas organizuota grupe, apgaule įgijo svetimą didelės... 137. 6.2.Taip pat jis, veikdamas organizuota grupe, pateikė realizuoti didelį... 138. 6.3.Taip pat jis pasisavino jam patikėtą svetimą didelės vertės turtą: G.... 139. 7.1.A. S., veikdamas organizuota grupe, apgaule įgijo svetimą didelės... 140. 7.2.Taip pat jis, veikdamas organizuota grupe, pateikė realizuoti didelį... 141. 7.3.Taip pat jis, veikdamas organizuota grupe, legalizavo nusikalstamu būdu... 142. 7.4.1.Taip pat jis iššvaistė jam patikėtą svetimą didelės vertės... 143. 7.4.2.Tęsdamas nusikalstamą veiką A. S., Lenkijos Respublikos įmonei... 144. 7.4.3.Tęsdamas nusikalstamą veiką A. S., Lenkijos Respublikos įmonei... 145. 7.5.Taip pat A. S. buvo kaltinamas tuo, kad vadovavo juridiniam asmeniui,... 146. 7.6.Taip pat A. S. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe,... 147. 7.7.Taip pat A. S. buvo kaltinamas tuo, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų... 148. 7.8.Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu baudžiamoji byla A. S. pagal BK... 149. 8.1.Č. N. veikdamas organizuota grupe, apgaule įgijo svetimą didelės... 150. 8.2.Taip pat jis, veikdamas organizuota grupe, pateikė realizuoti didelį... 151. 8.3.Taip pat jis, veikdamas organizuota grupe, apgaule įgijo svetimą didelės... 152. 8.4.Taip pat jis, veikdamas organizuota grupe, pateikė realizuoti didelį... 153. 9.1.G. P., veikdamas organizuotoje grupėje, apgaule įgijo svetimą didelės... 154. 9.2.Taip pat jis, veikdamas organizuota grupe, pateikė realizuoti didelį... 155. 9.3.1.Taip pat jis pasisavino jam patikėtą svetimą didelės vertės turtą:... 156. 9.3.2.Tęsdamas nusikalstamą veiką G. P., Lenkijos Respublikos įmonei... 157. 9.3.3.Tęsdamas nusikalstamą veiką G. P., UAB „S“ 2007-03-13 mokėjimo... 158. 9.3.4.Tęsdamas nusikalstamą veiką G. P., Lenkijos Respublikos įmonei... 159. 9.3.5.Tęsdamas nusikalstamą veiką G. P., Lenkijos Respublikos įmonei... 160. 9.3.6.Tęsdamas nusikalstamą veiką G. P., Lenkijos Respublikos įmonei... 161. 9.3.7.Tęsdamas nusikalstamą veiką G. P., Latvijos Respublikos įmonei... 162. 9.3.8.Tęsdamas nusikalstamą veiką G. P., IĮ „Lisaura“ 2007-05-04... 163. 9.3.9.Tęsdamas nusikalstamą veiką G. P., Latvijos Respublikos įmonei... 164. 9.3.10.Tęsdamas nusikalstamą veiką G. P., Latvijos Respublikos įmonei... 165. 10.1.V. Č., veikdamas organizuota grupe, legalizavo nusikalstamu būdu įgytus... 166. 11. Nuteistasis D. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad su pirmosios instancijos... 167. 11.1. Skunde dėstomi nesutikimo argumentai dėl D. P. pripažinimo kaltu ir... 168. 11.2. Nuteistojo nuomone, teismas visiškai nevertino ir aplinkybės, jog nuo... 169. 11.3. Skunde nurodoma, kad teismas, nuteisdamas jį pagal BK 24 straipsnio 3... 170. 11.3.1. 2007 m. sausio 31 d. UAB „I“ ir UAB „J“ sutartis, kurioje... 171. 11.3.2.... 172. 2007 m. gegužės 24 d., 18 val. 03 min., telefoninis pokalbis. D. P. skambino... 173. 11.3.3.... 174. 2007 m. kovo 7 d., 17 val. 04 min., telefoninis pokalbis. D. P. skambina D. P.,... 175. 11.4. Nuteistojo D. P. nuomone, šie įrodymai patvirtina, kad UAB „G“... 176. 11.5.Skunde dėstomi nesutikimo argumentai dėl D. P. pripažinimo kaltu ir... 177. 11.6.Skunde dėstomi nesutikimo argumentai dėl D. P. pripažinimo kaltu ir... 178. 11.7.Skunde dėstomi nesutikimo argumentai dėl D. P. paskirtos galutinės... 179. 11.8.Nuteistasis D. P. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo... 180. 12. Nuteistasis D. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos... 181. 12.1.Skunde dėstomi argumentai dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305... 182. 12.2.Teismas, nuteisdamas jį, D. P., pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 25... 183. 12.3.Nuteistojo D. P. nuomone, teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies... 184. 12.3.1.Elektroninio laiško, rašyto A. N. turinį. Šis laiškas rašytas 2007... 185. 12.3.2.Telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei... 186. 12.3.3.Teismas padarė išvadą, kad tai, jog jis, D. P., tyčia prekiavo... 187. 12.3.4.Teismas remiasi neva jo, D. P., ir D. P. teismo posėdyje... 188. 12.4.Apeliaciniame skunde nuteistasis D. P. dėsto argumentus apie tai, kad... 189. 12.5. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. P. nurodo ir tai, kad teismas,... 190. 12.6. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas rėmėsi ir ekspertės M. P.... 191. 12.7.Apibendrinant tai, kas nurodyta apeliaciniame skunde, nuteistasis D. P.... 192. 12.8.Skunde nurodoma, kad teismas, pažeisdamas BPK 109, 112, 113 straipsnio... 193. 12.9.Nuteistojo nuomone, teismas neteisėtai jo atžvilgiu taikė BK 72... 194. 12.10.Skunde nurodoma ir tai, kad teismas, skirdamas jam bausmę neaptarė BK... 195. 12.11.Nuteistasis D. P. apeliaciniame skunde prašo:... 196. 12.11.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis buvo... 197. 12.11.2.Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria jis buvo... 198. 13. Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad su pirmosios instancijos... 199. 13.1.Skunde nurodoma, kad nuteistasis A. S. nesutinka su tuo, kad jis klastojo... 200. 13.2.Nuteistasis nurodo ir tai, kad prokuroras taip pat ir savo baigiamojoje... 201. 13.3.Nuteistasis A. S. nurodo ir tai, kad, nors baudžiamoji byla jam pagal BK... 202. 13.4.Ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiamas teisme jis nuosekliai parodė,... 203. 13.5.Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nuteistas pagal BK 24... 204. 13.6.Skunde nuteistasis nurodo ir apie jo nuteisimą pagal BK 25 straipsnio 3... 205. 13.7.Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 184 straipsnio 2 dalyje,... 206. 13.8.Nors baudžiamoji byla jam, A. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį... 207. 13.9.Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo... 208. 14. Nuteistasis G. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad su pirmosios instancijos... 209. 14.1.Skunde nurodoma, kad sužinojęs, jog jam G. L. ir Č. N. pateikė... 210. 14.2.Skunde nuteistasis nurodo, kad apie šampūną „Head&Shoulders“... 211. 14.3.Nuteistasis G. V. daro išvadą, kad teismo išvada, jog jis klastojo... 212. 14.4.Skunde nurodoma, kad skaičiavimai dėl pareikšto UAB „R“ civilinio... 213. 14.5.Skunde nurodoma ir tai, kad jis, G. V., per bylos nagrinėjimo... 214. 14.6.Nuteistasis G. V. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo... 215. 15. Nuteistasis G. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad su pirmosios instancijos... 216. 15.1.Skunde dėstomi argumentai dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo... 217. 15.2.Nuteistasis nurodo, kad jam, G. L., kaltinimas sukčiavimu yra siejamas su... 218. 15.3.Nuteistojo G. L. nuomone, išnagrinėjus šią bylą yra akivaizdu, kad... 219. 15.4.Skunde nurodoma ir tai, kad nuosprendis privalo būti teisėtas ir... 220. 15.5.Skunde dėstomi argumentai ir teorija bei teisminė praktika apie... 221. 15.6.Skunde nurodoma, kad byloje nenustatyta, kad jis, G. L., veikė... 222. 15.7.Skunde dėstomi argumentai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182... 223. Nuosprendžio motyvuojančioje dalyje teismas bando suformuoti nuomonę, kad... 224. 15.8. Nuosprendyje nurodyta ir tai, kad falsifikuotų prekių pardavimo... 225. 15.9.Nuosprendyje nurodyta, kad jo, G. L., iškelta versija apie prekių... 226. 15.10.Teismas, pagrįsdamas jo, G. L., kaltės formą – tyčią, neteisingai... 227. 15.11.Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2007 metų pradžioje (vasario... 228. 15.12.Teismas padarė išvadą, kad originalūs prekių pavyzdžiai buvo... 229. 15.13.Iš byloje ištirtų įrodymų matosi, kad šampūną ir vandens... 230. 15.13.1. Prekių ženklų specialisto K. Saržicko parodymai teisme ir tam... 231. 15.13.2.Nuosprendyje neaptartas 2007 m. kovo 28 d. UAB „V“ ir UAB „N“... 232. 15.13.3. Nuosprendyje tik iš dalies aptarti ir kitų liudytojų parodymai, iš... 233. 15.14.Nuteistojo G. L. nuomone, remiantis aukščiau išdėstytais motyvais,... 234. išnagrinėjus bylą taip ir nebuvo gauta akivaizdžių, teisėtais būdais... 235. 15.15.Nors nuosprendyje teigiama, kad šampūno ekspertizė patvirtino, jog UAB... 236. 15.16.UAB „Areta“ ekspertė bei laboratorijos vedėja M. P. teisme parodė,... 237. 15.17.Teismas apkaltinamajame nuosprendyje kaip nenuginčijamą jo, G. L.,... 238. 15.18.Teismas jo, G. L., kaltę grindžia ir civilinių bylų sprendimais.... 239. 15.19.Pagrindinis įrodymas, kuriuo tiek ikiteisminis tyrimas, tiek teismas... 240. 15.20.Nuteistojo G. L. nuomone, iš pateiktos specialisto išvados taip ir... 241. 15.21.Nors teismui buvo pateiktas vaizdo įrašas apie tai, kad Rytų ir... 242. 15.22.Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik teisėtais... 243. 15.23.Dėl vandens minkštiklio „Calgon“ pavyzdžių išsiuntimo techninei... 244. 15.24.Kitas įrodymas, kuriuo teismas grindžia jo, G. L., kaltinimą, kad... 245. kelia dideles abejones, ar tyrimui pateiktos vandens minkštiklio „Calgon“... 246. 15.25.Nuteistajam G. L. neaišku ir tai, pagal kokius požymius K. Saržickas... 247. 15.26.Nuteistojo G. L. nuomone, visos šios faktinės aplinkybės, t. y.... 248. 15.27.Iš aukščiau nurodytų aplinkybių bei faktų nuteistasis G. L. daro... 249. 15.28.Skunde pažymima, kad penktoji verslo operacija, kurios metu UAB „B“... 250. 15.29.Skunde pažymima dar ir tai, jog negalima teigti, kad šampūnas, kurį... 251. 15.30.Skunde dėstomi argumentai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 204... 252. 15.31.BK 204 straipsnio nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, t. y.... 253. 15.32.Skunde dėstomi argumentai dėl nepagrįsto senaties termino netaikymo... 254. 15.33.Skunde dėstomi argumentai dėl kaltinimo nusikalstamu būdu įgytų... 255. 15.34.Skunde dėstomi argumentai dėl veikų tęstinumo. Skunde išdėstyta... 256. 15.35.Skunde dėstomi argumentai dėl civilinių ieškinių. Nurodoma, kad... 257. 15.36.Skunde dėstomi argumentai dėl paskirtos jam, G. L., bausmės. Nurodoma,... 258. 15.37.Nuteistojo nuomone, vertinant bausmių klausimą ir tai, kad jis, G. L.,... 259. 15.38.Įstatymo leidėjo priimtu 2015 m. kovo 19 d. įstatymu, įsigaliojusiu... 260. 15.39.Nuteistasis G. L. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos... 261. 15.40.G. L. prašo teismo nuosprendžio dalį, kurioje jis yra pripažintas... 262. 15.41.G. L. prašo teismo nuosprendžio dalį, kurioje jo atžvilgiu yra... 263. 16. Nuteistasis V. Č. apeliaciniame skunde nurodo, kad su pirmosios... 264. 16.1.Nuteistasis V. Č. apeliaciniame skunde nurodo, kad neįrodyta, jog jis... 265. 16.2.Nuteistasis V. Č. nurodo, kad teismas nepagrįstai valstybinio kaltintojo... 266. 16.3.Nuosprendyje nurodyti duomenys, kad 2007 m. gegužės 18 d. teismui UAB... 267. 16.4.Skunde nurodoma dar ir tai, kad teismas neatsižvelgė į jo baigiamojoje... 268. 16.5.Nuteistojo V. Č. nuomone, teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad... 269. 16.6.Skunde nuteistasis V. Č. nurodo įvykių seką: 2007 m. gegužės 18 d.... 270. 16.7.Skunde nurodoma, kad teismas nepaaiškino, kodėl juridiniai –... 271. 16.8.Nuteistasis nurodo, kad teismas visiškai nesigilino į jo, V. Č.,... 272. 16.9.Skunde nurodoma, kad nusikalstama veika, numatyta BK 216 straipsnio 1... 273. 16.10.Skunde nurodoma dar ir tai, kad teismas nepagrįstai iš jo priteisė... 274. 16.11.Nuteistojo nuomone, teismas nepagrįstai nusprendė iš nuteistųjų G.... 275. 16.12.Nuteistasis V. Č. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos... 276. 17.Nuteistasis Č. N. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos... 277. 17.1.Skunde nuteistasis nurodo, kad jis nei jam inkriminuotų nusikaltimų, nei... 278. 17.2.Skunde nurodoma, kad įmonė „B“ veikė teisėtai, G. L. buvo... 279. 17.3.Nuteistasis Č. N. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos... 280. 18. Nuteistojo Č. N. gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios... 281. 18.1.Skunde dėstomi argumentai apie tai, kad kaltinimai Č. N. atžvilgiu... 282. 18.2.Skunde nurodoma, kad Č. N. parodymų nepaneigė kiti byloje surinkti ir... 283. 18.3.Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas nurodytąsias prekes buvus... 284. 18.4.BPK 57 straipsnyje nurodyta, kad nušalinimą gali pareikšti ir... 285. sudarė ir sudaro procesinį pagrindą nušalinti nuo šios bylos proceso... 286. 18.5.Skunde pažymima ir tai, kad šios bylos ikiteisminio tyrimo metu... 287. 18.6.Nuteistojo Č. N. gynėjos nuomone, tokiu būdu byloje net nenustatyta... 288. 18.7.Kaip patvirtina šios bylos duomenys, ūkio subjektams įsigijant prekes... 289. 18.8.Skunde pažymima, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir... 290. 18.9.Teisminę praktiką apie tai, kad baudžiamoji atsakomybė negali būti... 291. 18.10.BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra... 292. Nuteistojo Č. N. gynėjos nuomone, teismas, vertindamas byloje surinktus... 293. 18.11.BK 2 straipsnyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo... 294. 18.12.Priėmus išteisinamąjį Č. N. atžvilgiu nuosprendį, jo atžvilgiu... 295. 18.13.Skunde dėstomi argumentai dėl Č. N. paskirtų bausmių už atskirus... 296. 18.14.Skunde pažymima ir tai, kad teismas net nesvarstė galimybės BK 75... 297. 18.15.Nuteistojo Č. N. gynėja apeliaciniame skunde prašo: pirmosios... 298. 19. Nuteistojo G. P. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios... 299. 19.1.Skunde dėstomi argumentai apie pirmosios instancijos teismo teisėjo,... 300. 19.2.Skunde dėstomi argumentai dėl kaltinamojo akto neatitikimo baudžiamojo... 301. 19.2.1.Kaltinimo antrajame epizode „pateikimas realizavimui didelio kiekio... 302. 19.2.2.Paminėtame kaltinimo epizode nurodoma, kad G. P., neva pateikdamas... 303. 19.2.3.Kaltinamojo akto autorius labai laisvai traktavo BPK reikalavimus, pagal... 304. 19.2.4.Itin svarbi ta aplinkybė, jog kaltinimas G. P., būdamas pats gana... 305. 19.3.Skunde nurodoma, kad G. P. parodė, jog nei kaltinamajame akte jam... 306. 19.4.Kaltinamasis aktas neatitinka BPK numatytų reikalavimų ir tuomet, kai,... 307. Kaltinamasis aktas turi atitikti ne tik formalius BPK reikalavimus pagal savo... 308. 19.5.Skunde dėstomi argumentai apie tai, kad baudžiamoji byla dėl tariamo... 309. 19.6.Skunde dėstomi argumentai apie tai, kad G. P. veikoje nėra nei vienos... 310. 19.7.Skunde nurodoma, kad UAB “B“ pirkimais ir pardavimais daugiausia... 311. 19.8.Skunde nurodoma, kad G. P. nei jis vienas, nei su kokiais nors kitais... 312. 19.9.Dėl kaltinimo epizodų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 204 straipsnio... 313. 19.20.Kaltinamajame akte kaltinimas G. P. (kaip ir atskiriems kitiems... 314. -... 315. specialisto išvada Nr. N.221A.LIT.07-01, kurioje nurodyta, kad ištyrus 5... 316. -... 317. specialisto K. Saržicko 2010 m. gruodžio 27 d. raštu, kuriame nurodoma dėl... 318. -... 319. specialisto, atlikusio objektų (2007 m. gegužės 30 d. patalpų, esančių... 320. -... 321. specialisto išvada Nr. 100100LT-01, kurioje nurodyta, kad dėl techninės... 322. 19.21.Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad apklaustas teisme... 323. Nuteistojo gynėjo nuomone, visos nurodytos aplinkybės sudarė ir sudaro... 324. 19.22.Nuteistojo G. P. gynėjo nuomone, byloje turėjo ir turi būti paskirta... 325. 19.23.Nuteistojo G. P. gynėjo nuomone, tokiu būdu byloje net nenustatyta... 326. 19.24.Skunde dėstomi argumentai dėl kaltinimo dalies pagal BK 183 straipsnio... 327. 19.25.Skunde nurodoma, kad, nors palyginus byloje esančius dokumentus apie G.... 328. 19.26.Nuteistojo gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas... 329. 19.27.Skunde dėstomi argumentai dėl G. P. paskirtų bausmių už atskirus... 330. 19.28.Skunde dėstomi argumentai dėl civilinio ieškino ir proceso išlaidų.... 331. 19.29.Nuteistojo gynėjo nuomone, proceso išlaidų, priteistų iš G. P.... 332. 19.30.Nuteistojo G. P. gynėjas apeliaciniame skunde prašo: 1) pripažinus,... 333. 20. Nuteistojo juridinio asmens UAB „J“ atstovas apeliaciniame skunde... 334. 20.1.BK 20 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinis asmuo atsako už fizinio... 335. 20.2.Apeliaciniame skunde nurodoma dar ir tai, kad teismas neteisingai aiškino... 336. 20.3.Nuteistojo juridinio asmens UAB „J“ atstovas apeliaciniame skunde... 337. 21. Atsikirtimuose į nuteistųjų D. P., G. L., G. V., Č. N., G. P., A. S.,... 338. 22. Teismo posėdyje nuteistieji D. P., D. P., G. L., Č. N., G. P., V. Č. ir... 339. 23. Nuteistųjų A. S., D. P., D. P., G. L., G. V., V. Č., nuteistojo Č. N.... 340. 24. Iš apeliacinių skundų motyvų matyti, kad nuteistieji D. P., D. P., G.... 341. 25. Šioje byloje nustatyta, kad UAB „I“ iš D. P. vadovaujamos UAB „G“... 342. 26. Nuteistasis D. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad nuo 2003 m. jam esant... 343. 27. Nuteistasis D. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis yra UAB „J“... 344. 28. Nuteistasis G. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad jokių nusikalstamų... 345. 29. Nuteistasis G. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad neprisipažįsta... 346. 30. Nuteistasis Č. N. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino, o iš jo... 347. 31. Nuteistasis G. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad neprisipažįsta... 348. 32. Nuteistasis A. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad būdamas 23 metų... 349. 33. Nuteistųjų D. P., D. P., G. V., G. L., Č. N. ir G. P. teiginiai, kad jie... 350. Dėl įrodymų vertinimo pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus... 351. 34. Apeliantai iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu... 352. 35. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų... 353. 36. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5... 354. 37. Pagal teismų praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų... 355. 38. Esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti... 356. 39. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti apeliacinių skundų teiginiai,... 357. 40. Kaip reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, 331 straipsnio 2 dalyje,... 358. 41. Visi duomenys, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė savo išvadas,... 359. 42. Kaip jau minėta, apeliaciniuose skunduose didžiausias dėmesys skiriamas... 360. 43. Iš bylos duomenų matyti, kad pagal 2007 m. sausio 15 d. PVM... 361. 44. Iš teisiamajame posėdyje duotų šią ekspertizę atlikusios UAB... 362. 45. Iš byloje esančio 2007 m. gegužės 22 d. daiktų paėmimo protokolo... 363. 46. Ištyrus laisvos atrankos būdu, atsitiktine tvarka iš skirtingų... 364. 47. Bylos duomenimis ikiteisminio tyrimo metu 2007 m. gegužės 30 d. buvo... 365. 48. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą... 366. 49. Be to, ikiteisminio tyrimo metu 2007 m. gegužės 30 d. apžiūrint... 367. 50. Iš bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje apklausto specialisto... 368. 51. Apeliaciniuose skunduose nepagrįstai keliamos abejonės dėl šio... 369. 52. Apeliaciniuose skunduose abejojama tinkamu procesinio veiksmo – daiktų... 370. 53. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo gauti nuteistųjų D. P., G. P.,... 371. 54. Iš bylą nagrinėjant apeliacine tvarka duotų specialisto K. Saržicko... 372. 55. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ne tik šio, BPK 89 straipsnio 1... 373. 56. Kaip ir buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 5 d.... 374. 57. Vykdant teismo nutartį dėl prekių ženklų ekspertizės paskyrimo,... 375. 58. Iš 2018 m. rugsėjo 14 d. byloje gauto ekspertizės akto Nr.... 376. 59.Taigi, atliktos ekspertizės aktas pilnai patvirtino byloje esančias... 377. Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo... 378. 60. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sandoriai tarp... 379. 61. Bylos duomenimis, tam, kad pirkėjai patikėtų, jog prekės yra... 380. 62. Nuteistieji apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos... 381. 63. Teismų praktikoje aiškinant, kada kaltininko veika atitinka nusikalstamo... 382. 64. Civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių... 383. 65. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji įmonė UAB ,,I“ gynė... 384. 66. Tokiu būdu nustatyti būtini objektyvieji BK 182 straipsnio 2 dalyje... 385. 67. Pažymėtina, kad sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Todėl svarbu... 386. 68. Kaip jau minėta, tiek bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, tiek... 387. 69. Iš byloje esančio 2007 m. gegužės 31 d. kratos protokolo matyti, kad... 388. 70. Be to, iš Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. kovo 21 d. nutartimi... 389. 71. Tai, kad ir kitiems nuteistiesiems – G. L., Č. N., G. P. – buvo... 390. 72. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad apie G. L. tyčią... 391. 73. Teisėjų kolegija pritaria ir pirmosios instancijos teismo išvadai, jog... 392. 74. Aptarti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistųjų... 393. 75. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka G. V. parodė, kad byloje esantis jo... 394. 76. Išanalizuoti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje... 395. 77. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. S. taip pat buvo pripažintas... 396. 78. BK 2 straipsnio 4 dalis nustato, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako... 397. 79. Atitinkamai keičiama nuosprendžio aprašomoji dalis, pašalinant... 398. Dėl organizuotos grupės nustatymo... 399. 80. Nuteistųjų D. P., D. P., G. V., G. L., Č. N., G. P. padarytos... 400. 81. BK 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad organizuota grupė yra tada, kai... 401. 82. Pripažįstant D. P., D. P., G. L., Č. N., G. V. ir G. P. bendrininkavimo... 402. 83. Šiais bylos įrodymais nustatyta, kad visais atvejais šioje byloje... 403. 84. Iš anksto apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą... 404. 85. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, aptartų bylos įrodymų... 405. 86. Vis tik iš nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad pripažįstant... 406. 87. Skundžiamu nuosprendžiu taip pat pagrįstai pripažinta, kad didelės... 407. 88. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pripažino, kad didelės... 408. 89. Priešingai negu tvirtinama D. P. apeliaciniame skunde, tai, kad UAB... 409. 90. Nekelia abejonių ir tai, kad didelės vertės UAB „R“ turtas buvo... 410. 91. Taip pat bylos įrodymais nustatyta tai, kad veikiant organizuota grupe... 411. 92. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų ir teisiamajame bei... 412. Dėl BK 204 straipsnio 1 dalies taikymo... 413. 93. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, D. P., D. P., G. V., G. L., Č.... 414. 94. Pagal BK 204 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo... 415. 95. Nustatant BK 204 straipsnio 1 dalyje numatytus objektyviuosius požymius... 416. 96. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. P., D. P., G. V., G. L., Č. N. ir G. P.... 417. 97. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. P., D. P., G. V., G. L., Č.... 418. 98. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas... 419. 99. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. S. taip pat buvo pripažintas... 420. Dėl BK 216 straipsnio 1 dalies taikymo... 421. 100. Šioje byloje pagal BK 216 straipsnio 1 dalį nuteisti: D. P. – už iš... 422. 101. BK 216 straipsnio 1 dalyje (2004 m. sausio 29 d. straipsnio redakcija,... 423. 102. Objektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai pagal Lietuvos... 424. 103. Pripažinti asmenį kaltu padarius BK 216 straipsnio 1 dalyje numatytą... 425. 104. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: 1) D.... 426. 105. Nuteistasis V. Č. apeliaciniame skunde nesutinka su jo nuteisimu... 427. 106. Taigi, bylos įrodymų visuma nustatyta, kad šiuo atveju pinigų... 428. 107. Tokiu būdu teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad tiek nuteistajam G.... 429. 108. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatytos aplinkybės... 430. 109. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir A. S. buvo pripažintas... 431. 110. Atitinkamai keičiama nuosprendžio aprašomoji dalis, pašalinant... 432. 111. Tuo tarpu baudžiamoji byla dalyje dėl G. L., A. S., V. Č., UAB „B“... 433. 112. Kaip jau minėta, baudžiamoji byla A. S., suėjus apkaltinamojo... 434. Dėl BK 183 straipsnio 2 dalies taikymo... 435. 113. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. V. ir G. P. buvo pripažinti... 436. 114. G. V. pirmosios instancijos teismo pripažintas kaltu ir nuteistas už... 437. 115. Teismo išvada, kad tokiu būdu G. V. pasisavino 140.809,59 Lt svetimo,... 438. 116. Specialisto išvados sutampa su byloje esančiame Kauno apskrities VMI... 439. 117. Ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų... 440. 118. Teismų praktikoje, kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183... 441. 119. G. P. skundžiamu teismo nuosprendžiu taip pat buvo pripažintas kaltu ir... 442. 120. Bylos duomenimis nustatyta, kad nors G. P. pats tiesiogiai nebuvo susijęs... 443. 121. Bylos įrodymais nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 2 d. iki 2007... 444. 122. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atmesta G. P. iškelta versija dėl... 445. 123. Tokiu būdu pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. P.... 446. Dėl BK 184 straipsnio 2 dalies taikymo... 447. 124. Skundžiamu teismo nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu ir pagal BK 184... 448. 125. Pagal teismų praktiką turto iššvaistymas (BK 184 straipsnis) – tai... 449. 126. Bylos įrodymais nustatyta, kad 2007 m. vasario 5 d. tuometiniai UAB... 450. 127. Iš nuoseklių A. S. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, bylą... 451. Dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo juridiniam asmeniui UAB „J“... 452. 128. Apeliantas – šioje byloje nuteisto nuteisto juridinio asmens UAB ,,J“... 453. 129. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta,... 454. 130. BK 20 straipsnyje nurodytos sąlygos, kurioms esant fizinio asmens... 455. 131. Teismų praktikoje, sprendžiant, ar juridinis asmuo turi būti traukiamas... 456. 132. BK 182 straipsnio dalyje numatytą nusikalstama veika, kuri buvo... 457. 133. Kita juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės būtinoji sąlyga pagal... 458. 134. Apeliacinio skundo teiginiai, kad skundžiamame teismo nuosprendyje... 459. 135. Esant išdėstytoms aplinkybėms juridinis asmuo UAB ,,J“ pagrįstai... 460. Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo... 461. 136. Nuteistojo G. P. gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad bylą... 462. 137. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas... 463. 138. Teisėjų kolegijos manymu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra... 464. 139. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teisėjų kolegijos sprendimu prie... 465. 140. Kiti nuteistojo G. L. ir nuteistojo G. P. gynėjo prašymai, dėl kurių... 466. 141. Atsakant į nuteistojo G. P. gynėjo apeliacinio skundo bei vertinant G.... 467. Dėl BPK 255, 256 straipsnių reikalavimų pažeidimų... 468. 142. Nuteistieji D. P. ir G. L. apeliaciniuose skunduose tvirtina, kad priimant... 469. 143. Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatas byla teisme nagrinėjama tik... 470. 144. Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistųjų G. L. ir D. P. apeliacinių... 471. 145. Nuteistojo G. P. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad... 472. 146. Pagal teismų praktiką kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo... 473. 147. Atsižvelgiant į tai, kad šiame nuosprendyje jau buvo pasisakyta dėl... 474. Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių... 475. 148. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji D. P., D. P., G. V., G. L. ir Č. N.... 476. 149. Nuteistųjų G. L. ir Č. N. apeliaciniuose skunduose atkreipiamas... 477. 150. Šioje byloje nuo 2007 m. atliekamas tyrimas buvo didelės apimties, dėl... 478. 151. Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo baudžiamoji byla (64 tomai) su... 479. 152. Bylos nagrinėjimo trukmė šioje baudžiamojoje byloje svarbi tuo... 480. 153. Baudžiamasis įstatymas neįvardija aplinkybių, į kurias teismas... 481. 154. Itin ilga proceso trukmė, nesmurtinis nusikalstamų veikų pobūdis,... 482. Dėl turtinės žalos atlyginimo... 483. 155. Skundžiamu nuosprendžiu civiliniam ieškovui UAB „I“ iš... 484. 156. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra sudėtinė... 485. 157. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu išteisinus A. S. dėl... 486. Dėl turto konfiskavimo... 487. 158. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam D. P. paskirta BK... 488. 159. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo... 489. 160. Nesant byloje duomenų, kad iš A. S. asmens kratos metu, paimti 80 Lt... 490. 161. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BPK 103, 105... 491. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3... 492. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendį pakeisti.... 493. Nuosprendžio dalį, kuria A. S. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25... 494. A. S. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2... 495. A. S. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1... 496. A. S. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1... 497. A. S. pagal BK 203 straipsnio 2 dalį (dėl vadovavimo UAB „B“, naudojamai... 498. A. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingo UAB „B“... 499. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi (Lietuvos Respublikos 2015 m.... 500. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. S., vadovaujantis BK 63 straipsnio 2... 501. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria solidariai iš nuteistojo A. S. priteista... 502. Pakeisti nuosprendžio aprašomąją dalį, pašalinant kaltinimų dalį, kad... 503. Nuosprendžio dalį, kuria G. L. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25... 504. Nuteistojo G. L. nusikalstamą veiką iš BK 24 straipsnio 4 dalies, 25... 505. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šią bausmę ir Vilniaus apygardos... 506. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu (Lietuvos... 507. Nuosprendžio dalį, kuria D. P. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25... 508. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, D. P. Vilniaus apygardos teismo 2016... 509. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu (Lietuvos... 510. Nuosprendžio dalį, kuria D. P. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25... 511. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, Vilniaus apygardos teismo 2016 m.... 512. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu (Lietuvos... 513. Nuosprendžio dalį, kuria G. V. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25... 514. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, G. V. Vilniaus apygardos teismo 2016... 515. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu (Lietuvos... 516. Nuosprendžio dalį, kuria Č. N. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25... 517. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, Č. N. Vilniaus apygardos teismo 2016... 518. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu (Lietuvos... 519. Nuosprendžio dalį, kuria G. P. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25... 520. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, G. P. Vilniaus apygardos teismo 2016... 521. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu (Lietuvos... 522. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu (Lietuvos... 523. Nuosprendžio dalį, kuria juridinis asmuo UAB „J“ nuteistas pagal BK 20... 524. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu juridiniam... 525. Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta 26.845,81 EUR proceso išlaidų... 526. Šią nuosprendžio dalį išdėstyti taip. Iš nuteistųjų D. P., D. P., G.... 527. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....