Byla 1A-191-606/2019
Dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės, Remigijaus Preikšaičio, sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei, dalyvaujant prokurorei Vaidai Pužauskienei, nuteistiesiems R. Š., A. Z., D. B., jų gynėjams advokatams Olegui Romanovui, Remigijui Bukėnui, Vytautui Agintui, nuteistų juridinių asmenų MB „( - )“ ir UAB „( - )“ atstovui advokatui Vytautui Agintui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. Š., D. B., A. Z. gynėjo advokato Remigijaus Bukėno, juridinių asmenų MB „( - )“ ir UAB „( - )“ atstovo advokato Vytauto Aginto apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

2A. Z., ( - ), pripažintas kaltu ir nuteistas:

3pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „( - )“) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams,

4pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (dėl MB „( - )“) – laisvės atėmimu vieneriems metams,

5pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „( - )“) – 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio bauda,

6pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (dėl MB „( - )“) – 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda.

7Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (dėl UAB „( - )“) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (dėl UAB „( - )“), subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

8Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (dėl MB „( - )“) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (dėl MB „( - )“), subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

9Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šios subendrintos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

10Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant A. Z. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

11D. B., gim. ( - ), pripažintas kaltu ir nuteistas:

12pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams,

13pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį – 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda.

14Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

15Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant D. B. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

16R. Š., gim. ( - ), pripažintas kaltu ir nuteistas:

17pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams,

18pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį – 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda.

19Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

20Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant R. Š. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

21Juridinis asmuo UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), pripažintas kaltu ir nuteistas:

22pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį – 250 MGL (9415 Eur) dydžio bauda;

23pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį – 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda.

24Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė bausmė – 250 MGL (9415 Eur) dydžio bauda.

25Juridinis asmuo MB „( - )“, įmonės kodas ( - ), pripažintas kaltu ir nuteistas:

26pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį – 210 MGL (7908,60 Eur) dydžio bauda;

27pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį – 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda.

28Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė bausmė – 210 MGL (7908,60 Eur) dydžio bauda.

29Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

30I.

31Bylos esmė

321. A. Z., būdamas UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), registruotos ( - ), projektų koordinatoriumi, tyčia, veikdamas UAB „( - )“ ir kitų naudai, apgaulės būdu išvengė didelės vertės mokėjimo prievolių už suteiktas paslaugas, o būtent:

331.1. A. Z., būdamas UAB „( - )“ projektų koordinatoriumi, 2014 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje iš anksto susitarė su D. B., kad UAB „( - )“ teiks UAB „( - )“ transporto paslaugas be perkėlimo į (iš) Kuršių neriją AB „( - )“ keltais mokesčių, o jis kreipsis į Neringos savivaldybės administraciją dėl leidimų nemokamai keltis į Neringą išdavimo UAB „( - )“ (įmonės kodas ( - ), registruota ( - )) vardu, suteikiančių teisę nemokamai persikelti AB „( - )“ keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją D. B. vadovaujamos UAB „( - )“ transporto priemonėms. 2014 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje surašė UAB „( - )“ direktoriaus R. Š. vardu su UAB „( - )“, kuriai atstovavo D. B., 2014-11-17 automobilio panaudos sutartį Nr. 2014/1117 dėl tariamo UAB „( - )“ nuosavybės teise priklausančio krovininio automobilio „Scania 114CB“, valst. Nr. ( - ), priėmimo neatlygintinai valdyti bei naudotis iki 2017-12-30 ir 2014-12-05 automobilio panaudos sutartį Nr. 2014/1205 dėl tariamo UAB „( - )“ nuosavybės teise priklausančio krovininio automobilio „Volvo FH16“, valst. Nr. ( - ), priėmimo neatlygintinai valdyti bei naudotis iki 2017-12-30, nors faktiškai šių automobilių UAB „( - )“ neperėmė.

341.2. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. Z. 2014-12-10 Neringos miesto savivaldybės administracijai, esančiai ( - ), pateikė minėtas automobilių panaudos sutartis kartu su prašymu dėl leidimų nemokamai keltis į Neringą išdavimo, jame nurodė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „( - )“ priklausančias transporto priemones: automobilį „Scania 114CB“, valst. Nr. ( - ), ir automobilį „Volvo FH16“, valst. Nr. ( - ), jų UAB „( - )“ faktiškai neperėmė.

351.2.1. Pasinaudojant UAB „( - )“ vardu 2014-12-15 išduotais leidimais nemokamai keltis AB „( - )“ keltais, laikotarpiu nuo 2014-12-15 iki 2016-02-23 D. B. vadovaujamai UAB „( - )“ priklausančios transporto priemonės „Volvo FH16“, valst. Nr. ( - ), „Scania 114CB“, valst. Nr. ( - ), su jų vairuotojais nemokamai kaip Neringos miesto juridinio asmens transporto priemonės per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „( - )“ keltais buvo perkeltos iš viso 281 kartą už 22 368,60 Eur, apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur mokesčio, iš jų 3 kartus keltos 2014 m., kai buvo nustatytas 260 Lt (75,3 Eur) vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokestis, jo Neringos miesto gyventojai ir juridiniai asmenys nemoka, o AB „( - )“ šios sąnaudos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos yra kompensuojamos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžeto.

361.3. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. Z. 2016 m. vasario mėnesį tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje susitarė su D. B., kad jis pakartotinai UAB „( - )“ (įmonės kodas ( - ), registruota ( - )) vardu kreipsis į Neringos savivaldybės administraciją dėl leidimų nemokamai keltis AB „( - )“ keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją išdavimo D. B. vadovaujamos UAB „( - )“ transporto priemonėms bei jo asmeninei transporto priemonei.

371.4. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. Z. 2016 m. vasario 15 d. Neringos miesto savivaldybės administracijai, esančiai ( - ), pateikė prašymą dėl leidimų nemokamai keltis į Neringą išdavimo, tyčia nurodydamas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „( - )“ transporto priemones: D. B. automobilį „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. ( - ) D. B. vadovaujamai UAB „( - )“ priklausančias transporto priemones: „Volvo FH16“, valst. Nr. ( - ), „Volvo FL12“, valst. Nr. ( - ) „Volvo FL12“, valst. Nr. ( - ) „Scania 114CB“, valst. Nr. ( - ), „Volvo FMFH“, valst. Nr. ( - ), jos faktiškai UAB „( - )“ nepriklausė, šių automobilių UAB „( - )“ ir D. B. UAB „( - )“ neperdavė, o UAB „( - )“ pagal 2014-11-17, 2014-11-18, 2014-12-05 panaudos sutartis iš D. B. ir jo vadovaujamos UAB „( - )“ jų neperėmė.

381.4.1. D. B. vadovaujamai UAB „( - )“ priklausančios transporto priemonės „Volvo FH16“, valst. Nr. ( - ), „Volvo FL12“, valst. Nr. ( - ) „Volvo FL12“, valst. Nr. ( - ) „Scania 114CB“, valst. Nr. ( - ), „Volvo FMFH“, valst. Nr. ( - ), su jų vairuotojais, pasinaudojant 2016-02-24 UAB „( - )“ vardu išduotais leidimais nemokamai keltis AB „( - )“ keltais, per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją laikotarpiu nuo 2016-02-24 iki 2017-12-31 buvo perkeltos iš viso 716 kartų už 57 029,40 Eur, nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, jo Neringos miesto gyventojai ir juridiniai asmenys nemoka, D. B. asmeninis lengvasis automobilis „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. ( - ) laikotarpiu nuo 2016-02-24 iki 2017-12-31 per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „( - )“ keltais buvo perkeltas iš viso 10 kartų už 110,50 Eur, nemokant nustatyto 11,05 Eur vienkartinio lengvojo automobilio, kurio bendroji masė iki 3 t, perkėlimo mokesčio, jo Neringos miesto gyventojai ir juridiniai asmenys nemoka, o AB „( - )“ šios sąnaudos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos yra kompensuojamos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžeto.

391.4.2. Taip laikotarpiu nuo 2014-12-15 iki 2017-12-31 ( - ) miestuose A. Z., veikdamas UAB „( - )“ vardu kartu su D. B., UAB „( - )“ ir D. B. naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „( - )“ už suteiktas paslaugas (perkėlimo keltu paslaugas), iš viso 79 508,50 Eur, ši suma pagal 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 (nauja įstatymo redakcija nuo 2014 m. lapkričio 1 d. Nr. XII-898) 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą buvo kompensuota AB „( - )“ iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydamas Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžetui 79 508,50 Eur žalą.

402. Be to, A. Z., būdamas UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), registruotos ( - ), projektų koordinatoriumi, tyčia, veikdamas UAB „( - )“ ir kitų naudai, apgaulės būdu išvengė didelės vertės mokėjimo prievolių už suteiktas paslaugas, o būtent:

412.1. A. Z., būdamas UAB „( - )“ projektų koordinatoriumi, 2016 m. gegužės mėnesį tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje iš anksto susitarė su R. Š., kad MB „( - )“ teiks UAB „( - )“ transporto paslaugas be perkėlimo į (iš) Kuršių neriją AB „( - )“ keltais mokesčių, o jis kreipsis į Neringos savivaldybės administraciją dėl leidimų nemokamai keltis į Neringą išdavimo UAB „( - )“ (įmonės kodas ( - ), registruota ( - )) vardu, suteikiančių teisę nemokamai persikelti AB „( - )“ keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją D. B. vadovaujamos MB „( - )“ transporto priemonei.

422.1.1. A. Z. 2016-05-24, veikdamas UAB „( - )“ vardu, Neringos miesto savivaldybės administracijai, esančiai ( - ), pateikė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „( - )“ turimas transporto priemones, nurodydamas, kad UAB „( - )“ 2016-05-23 laikinai ir neatlygintinai valdyti bei naudotis iki 2018-12-30 perėmė iš MB „( - )“ nuosavybės teise priklausantį krovininį automobilį „Volvo FH12“, valst. Nr. ( - ), nors faktiškai šio automobilio UAB „( - )“ neperėmė.

432.1.2. R. Š. 2016-05-27 gavęs AB „( - )“ leidimą, išduotą UAB „( - )“ vardu, laikotarpiu nuo 2016-05-27 iki 2017-12-31 MB „( - )“ priklausančia transporto priemone „Volvo FH12“, valst. Nr. ( - ), nemokamai 154 kartus persikėlė per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „( - )“ keltais. Vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo AB „( - )“ keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją kaina yra 79,65 Eur, šio mokesčio Neringos miesto gyventojai ir juridiniai asmenys nemoka, o AB „( - )“ šios sąnaudos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos yra kompensuojamos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos biudžeto.

442.1.3. Taip laikotarpiu nuo 2016-05-24 iki 2017-12-31 ( - ) miestuose A. Z., veikdamas kartu su R. Š., MB „( - )“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „( - )“ už suteiktas paslaugas (perkėlimo keltu paslaugas), iš viso 12 266,10 Eur, ši suma pagal 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 (nauja įstatymo redakcija nuo 2014 m. lapkričio 1 d. Nr. XII-898) 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą buvo kompensuota AB „( - )“ iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydamas Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžetui 12 266,10 Eur žalą.

453. Be to, A. Z., būdamas UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), registruotos ( - ), projektų koordinatoriumi, suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, o būtent:

463.1. A. Z., būdamas UAB „( - )“ projektų koordinatoriumi, 2014 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, vykdydamas nusikalstamą sumanymą išvengti turtinės prievolės – UAB „( - )“ mokėjimų AB „( - )“ už transporto priemonių kėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, žinodamas, kad juridinių asmenų, turinčių Kuršių nerijoje registruotą buveinę, transporto priemonės ir darbuotojai AB „( - )“ keltais keliami nemokamai, imituodamas UAB „( - )“ transporto priemonių perdavimą UAB „( - )“, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu ir vietoje tyčia suklastojo tikrus dokumentus:

473.1.1. 2014-11-17 automobilio panaudos sutartį Nr. 2014/1117, joje įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „( - )“ perduoda neatlygintinai UAB „( - )“ iki 2017-12-30 automobilį „Scania 114CB“, valst. Nr. ( - );

483.1.2. 2014-12-05 automobilio panaudos sutartį Nr. 2014/1205, joje įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „( - )“ perduoda neatlygintinai UAB „( - )“ iki 2017-12-30 automobilį „Volvo FL16“, valst. Nr. ( - ), pateikė jas patvirtinti UAB „( - )“ direktoriui R. Š. savo parašu ir šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, juos 2014-12-10 pateikdamas Neringos savivaldybės administracijai kartu su prašymu dėl leidimų nemokamai keltis į Neringą gavimo.

493.2. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2016 m. vasario mėnesį tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje susitarė su D. B., kad pakartotinai UAB „( - )“ (įmonės kodas ( - ), registruota ( - )) vardu kreipsis į Neringos savivaldybės administraciją dėl leidimų nemokamai keltis AB „( - )“ keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją išdavimo, D. B. vadovaujamos UAB „( - )“ transporto priemonėms bei D. B. asmeninei transporto priemonei. Imituodamas UAB „( - )“ transporto priemonių ir D. B. asmeninės transporto priemonės perdavimą UAB „( - )“, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu ir vietoje tyčia suklastojo tikrus dokumentus:

503.2.1. 2014-11-17 automobilio panaudos sutartį Nr. 2014/1117/1, joje įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad D. B. perduoda neatlygintinai UAB „( - )“ iki 2017-12-30 automobilį „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. ( - );

513.2.2. 2014-11-17 automobilio panaudos sutartį Nr. 2014/1117/2, joje įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „( - )“ perduoda neatlygintinai UAB „( - )“ iki 2017-12-30 automobilį „Volvo FL12“, valst. Nr. ( - );

523.2.3. 2014-11-17 automobilio panaudos sutartį Nr. 2014/1117/3, joje įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „( - )“ perduoda neatlygintinai UAB „( - )“ iki 2017-12-30 automobilį „Volvo FL12“, valst. Nr. ( - );

533.2.4. 2014-11-17 automobilio panaudos sutartį Nr. 2014/1117/4, joje įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „( - )“ perduoda neatlygintinai UAB „( - )“ iki 2018-12-30 automobilį „Volvo FHFH“, valst. Nr. ( - ), pateikė jas patvirtinti UAB „( - )“ direktoriui R. Š. savo parašu ir šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo 2016-05-24 pateikdamas Neringos savivaldybės administracijai kartu su prašymu dėl leidimų nemokamai keltis į Neringą gavimo.

544. Be to, A. Z., būdamas UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), registruotos ( - ), projektų koordinatoriumi, suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, o būtent:

554.1. A. Z., būdamas UAB „( - )“ projektų koordinatoriumi, vykdydamas nusikalstamą sumanymą išvengti turtinės prievolės – MB „( - )“ mokėjimų AB „( - )“ už transporto priemonių kėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, žinodamas, kad juridinių asmenų, turinčių Kuršių nerijoje registruotą buveinę, transporto priemonės ir darbuotojai AB „( - )“ keltais keliami nemokamai, imituodamas MB „( - )“ transporto priemonės perdavimą UAB „( - )“, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu ir vietoje tyčia suklastojo tikrą dokumentą – 2016-05-23 automobilio panaudos sutartį 20160523, joje įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad MB „( - )“ perduoda neatlygintinai UAB „( - )“ iki 2018-12-30 automobilį „Volvo FH12“, valst. Nr. ( - ), pateikė ją patvirtinti UAB „( - )“ direktoriui R. Š. savo parašu ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo 2016-05-24 pateikdamas Neringos savivaldybės administracijai kartu su prašymu dėl leidimų nemokamai keltis į Neringą gavimo.

565. D. B., būdamas UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), registruotos ( - ), direktoriumi, tyčia, turėdamas išankstinį tikslą, veikdamas bendrininkų grupe, savo ir UAB „( - )“ naudai apgaulės būdu išvengė didelės vertės mokėjimo prievolių už suteiktas paslaugas, o būtent:

575.1. D. B., būdamas UAB „( - )“ direktoriumi, siekdamas išvengti didelės vertės turtinės prievolės – UAB „( - )“ mokėjimų AB „( - )“ už transporto priemonių kėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, žinodamas, kad juridinių asmenų, turinčių Kuršių nerijoje registruotą buveinę, transporto priemonės ir darbuotojai keltais keliami nemokamai, 2014 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje iš anksto susitarė su A. Z., kad šis UAB „( - )“ (įmonės kodas ( - ), registruotos ( - )) vardu kreipsis į Neringos savivaldybės administraciją dėl leidimų nemokamai keltis į Neringą išdavimo UAB „( - )“ transporto priemonėms.

585.1.1. A. Z., veikdamas D. B. nusikalstamais interesais, 2014 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje surašė UAB „( - )“ direktoriaus R. Š. vardu su UAB „( - )“, kuriai atstovavo D. B., 2014-11-17 automobilio panaudos sutartį Nr. 2014/1117 dėl tariamo UAB „( - )“ nuosavybės teise priklausančio krovininio automobilio „Scania 114CB“, valst. Nr. ( - ), priėmimo neatlygintinai valdyti bei naudotis iki 2017-12-30 ir 2014-12-05 automobilio panaudos sutartį Nr. 2014/1205 dėl tariamo UAB „( - )“ nuosavybės teise priklausančio krovininio automobilio „Volvo FH16“, valst. Nr. ( - ), priėmimo neatlygintinai valdyti bei naudotis iki 2017-12-30, nors faktiškai šių automobilių UAB „( - )“ neperėmė.

595.1.2. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. Z. 2014-12-10 Neringos miesto savivaldybės administracijai, esančiai ( - ), pateikė minėtas automobilių panaudos sutartis kartu su prašymu dėl leidimų nemokamai keltis į Neringą išdavimo, jame nurodė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „( - )“ priklausančias transporto priemones: automobilį „Scania 114CB“, valst. Nr. ( - ), ir automobilį „Volvo FH16“, valst. Nr. ( - ), jų faktiškai UAB „( - )“ neperėmė.

605.2. Pasinaudojant UAB „( - )“ vardu 2014-12-15 išduotais leidimais nemokamai keltis AB „( - )“ keltais, laikotarpiu nuo 2014-12-15 iki 2016-02-23 D. B. vadovaujamai UAB „( - )“ priklausančios transporto priemonės „Volvo FH16“, valst. Nr. ( - ), „Scania 114CB“, valst. Nr. ( - ), su jų vairuotojais nemokamai kaip Neringos miesto juridinio asmens transporto priemonės per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „( - )“ keltais buvo perkeltos iš viso 281 kartą už 22 368,60 Eur, apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur mokesčio, iš jų 3 kartus 2014 m., kai buvo nustatytas 260 Lt (75,30 Eur) vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokestis, kurio Neringos miesto gyventojai ir juridiniai asmenys nemoka, o AB „( - )“ šios sąnaudos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos yra kompensuojamos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžeto.

615.2.1. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, D. B. 2016 m. vasario mėnesį tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje susitarė su A. Z., kad šis pakartotinai UAB „( - )“ (įmonės kodas ( - ), registruota ( - )) vardu kreipsis į Neringos savivaldybės administraciją dėl leidimų nemokamai keltis AB „( - )“ keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją išdavimo D. B. vadovaujamos UAB „( - )“ transporto priemonėms bei jo asmeninei transporto priemonei.

625.2.2. A. Z., vykdydamas nusikalstamą susitarimą, 2016-02-15 Neringos miesto savivaldybės administracijai, esančiai ( - ), pateikė prašymą dėl leidimų nemokamai keltis į Neringą išdavimo, tyčia nurodydamas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „( - )“ transporto priemones: D. B. automobilį „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. ( - ) D. B. vadovaujamai UAB „( - )“ priklausančias transporto priemones „Volvo FH16“, valst. Nr. ( - ), „Volvo FL12“, valst. Nr. ( - ) „Volvo FL12“, valst. Nr. ( - ) „Scania 114CB“, valst. Nr. ( - ), „Volvo FMFH“, valst. Nr. ( - ), kurios faktiškai UAB „( - )“ nepriklausė, šių automobilių UAB „( - )“ ir D. B. UAB „( - )“ neperdavė, o UAB „( - )“ pagal 2014-11-17, 2014-11-18, 2014-12-05 panaudos sutartis iš D. B. ir jo vadovaujamos UAB „( - )“ jų neperėmė.

635.3. D. B. vadovaujamos UAB „( - )“ priklausančios transporto priemonės „Volvo FH16“, valst. Nr. ( - ), „Volvo FL12“, valst. Nr. ( - ) „Volvo FL12“, valst. Nr. ( - ) „Scania 114CB“, valst. Nr. ( - ), „Volvo FMFH“, valst. Nr. ( - ), su jų vairuotojais, pasinaudojant 2016-02-24 UAB „( - )“ vardu išduotais leidimais nemokamai keltis AB „( - )“ keltais, per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją laikotarpiu nuo 2016-02-24 iki 2017-12-31 buvo perkeltos iš viso 716 kartų už 57 029,40 Eur, nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, kurio Neringos miesto gyventojai ir juridiniai asmenys nemoka, D. B. asmeninis lengvasis automobilis „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. ( - ) laikotarpiu nuo 2016-02-24 iki 2017-12-31 per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „( - )“ keltais buvo perkeltas iš viso 10 kartų už 110,50 Eur, nemokant nustatyto 11,05 Eur vienkartinio lengvojo automobilio, kurio bendroji masė iki 3 t, perkėlimo mokesčio, kurio Neringos miesto gyventojai ir juridiniai asmenys nemoka, o AB „( - )“ šios sąnaudos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos yra kompensuojamos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžeto.

645.4. Taip laikotarpiu nuo 2014-12-15 iki 2017-12-31 ( - ) miestuose D. B., veikdamas kartu su A. Z., UAB „( - )“ ir savo naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „( - )“ už suteiktas paslaugas (perkėlimo keltu paslaugas), iš viso 79 508,50 Eur, ši suma pagal 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 (nauja įstatymo redakcija nuo 2014 m. lapkričio 1 d. Nr. XII-898) 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą buvo kompensuota AB „( - )“ iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydamas Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžetui 79 508,5 Eur žalą.

656. Be to, D. B., būdamas UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), registruotos ( - ), direktoriumi, suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, o būtent:

666.1. D. B., būdamas UAB „( - )“ direktoriumi, 2014 m. lapkričio–gruodžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje kartu su A. Z., veikusiu UAB „( - )“ (įmonės kodas ( - ), registruota ( - )) vardu, vykdydamas nusikalstamą sumanymą išvengti turtinės prievolės – UAB „( - )“ mokėjimų AB „( - )“ už transporto priemonių kėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, žinodamas, kad juridinių asmenų, turinčių Kuršių nerijoje registruotą buveinę, transporto priemonės ir darbuotojai AB „( - )“ keltais keliami nemokamai, iš anksto susitarė, kad A. Z. UAB „( - )“ vardu kreipsis į Neringos savivaldybės administraciją dėl leidimų nemokamai keltis į Neringą išdavimo UAB „( - )“ transporto priemonėms. Imituodami UAB „( - )“ transporto priemonių perdavimą UAB „( - )“, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu ir vietoje tyčia suklastojo tikrus dokumentus:

676.1.1. 2014-11-17 automobilio panaudos sutartį Nr. 2014/1117, joje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad UAB „( - )“ perduoda neatlygintinai UAB „( - )“ iki 2017-12-30 automobilį „Scania 114CB“, valst. Nr. ( - );

686.1.2. 2014-12-05 automobilio panaudos sutartį Nr. 2014/1205, joje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad UAB „( - )“ perduoda neatlygintinai UAB „( - )“ iki 2017-12-30 automobilį „Volvo FL16“, valst. Nr. ( - ), patvirtindamas jas savo parašu ir šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo perduodamas A. Z., jis juos 2014-12-10 pateikė Neringos savivaldybės administracijai kartu su prašymu dėl leidimų nemokamai keltis į Neringą gavimo.

696.2. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2016 m. vasario mėnesį tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje susitarė su A. Z., kad šis pakartotinai UAB „( - )“ (įmonės kodas ( - ), registruota ( - )) vardu kreipsis į Neringos savivaldybės administraciją dėl leidimų nemokamai keltis AB „( - )“ keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją išdavimo D. B. vadovaujamos UAB „( - )“ transporto priemonėms bei jo asmeninei transporto priemonei. Imituodami UAB „( - )“ transporto priemonių ir jo asmeninės transporto priemonės perdavimą UAB „( - )“, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu ir vietoje tyčia suklastojo tikrus dokumentus:

706.2.1. 2014-11-17 automobilio panaudos sutartį Nr. 2014/1117/1, joje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad D. B. perduoda neatlygintinai UAB „( - )“ iki 2017-12-30 automobilį „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. ( - );

716.2.2. 2014-11-17 automobilio panaudos sutartį Nr. 2014/1117/2, joje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad UAB „( - )“ perduoda neatlygintinai UAB „( - )“ iki 2017-12-30 automobilį „Volvo FL12“, valst. Nr. ( - );

726.2.3. 2014-11-17 automobilio panaudos sutartį Nr. 2014/1117/3, joje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad UAB „( - )“ perduoda neatlygintinai UAB „( - )“ iki 2017-12-30 automobilį „Volvo FL12“, valst. Nr. ( - );

736.2.4. 2014-11-17 automobilio panaudos sutartį Nr. 2014/1117/4, joje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad UAB „( - )“ perduoda neatlygintinai UAB „( - )“ iki 2018-12-30 automobilį „Volvo FHFH“, valst. Nr. ( - ), jas nurodė pasirašyti savo sutuoktinei A. B., nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, o A. B. jas pasirašius savo parašu suklastojo ir šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo perduodamas A. Z., jis juos 2016-05-24 pateikė Neringos savivaldybės administracijai kartu su prašymu dėl leidimų nemokamai keltis į Neringą gavimo.

746.3. Taip D. B., žinomai suklastotų dokumentų pagrindu gavęs leidimus nemokamai keltis keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, apgaule savo ir UAB „( - )“ naudai laikotarpiu nuo 2014-12-15 iki 2017-12-31 išvengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „( - )“ už suteiktas paslaugas (perkėlimo keltu paslaugas), iš viso 79 508,5 Eur.

757. R. Š., būdamas MB „( - )“, įmonės kodas ( - ), registruotos ( - ), direktoriumi, tyčia, turėdamas išankstinį tikslą, veikdamas bendrininkų grupe, MB „( - )“ naudai apgaulės būdu išvengė didelės vertės mokėjimo prievolių už suteiktas paslaugas, o būtent:

767.1. R. Š., būdamas MB „( - )“ direktoriumi, siekdamas išvengti didelės vertės turtinės prievolės – MB „( - )“ mokėjimų AB „( - )“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, žinodamas, kad juridinių asmenų, turinčių Kuršių nerijoje registruotą buveinę, transporto priemonės ir darbuotojai keltais keliami nemokamai, 2016 m. gegužės mėnesį tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje iš anksto susitarė su A. Z., kad šis UAB „( - )“ (įmonės kodas ( - ), registruota ( - )) vardu kreipsis į Neringos savivaldybės administraciją dėl leidimų nemokai keltis į Neringą išdavimo MB „( - )“ transporto priemonei.

777.1.1. A. Z., veikdamas R. Š. nusikalstamais interesais ir MB „( - )“ naudai, 2016 m. gegužės mėnesį tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje surašė UAB „( - )“ direktoriaus R. Š. vardu su MB „( - )“, kuriai atstovavo R. Š., 2016-05-23 automobilio panaudos sutartį Nr. 20160523 dėl tariamo MB „( - )“ nuosavybės teise priklausančio krovininio automobilio „Volvo FH12“, valst. Nr. ( - ), priėmimo neatlygintinai valdyti bei naudotis iki 2018-12-30, nors faktiškai šio automobilio UAB „( - )“ neperėmė.

787.1.2. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. Z. 2016-05-24 Neringos miesto savivaldybės administracijai, esančiai ( - ), pateikė minėto automobilio panaudos sutartį kartu su prašymu dėl leidimų nemokamai keltis į Neringą išdavimo, jame nurodė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „( - )“ tariamai priklausančias transporto priemones: automobilį „Volvo FH12“, valst. Nr. ( - ), jo faktiškai UAB „( - )“ neperėmė.

797.2. Pasinaudojant UAB „( - )“ vardu 2016-05-27 išduotu leidimu nemokamai keltis AB „( - )“ keltais, laikotarpiu nuo 2016-05-27 iki 2017-12-31 R. Š. vadovaujamai MB „( - )“ priklausanti transporto priemonė „Volvo FH12“, valst. Nr. ( - ), su jos vairuotojais neatlygintinai kaip Neringos miesto juridinio asmens transporto priemonė per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „( - )“ keltais buvo perkelta iš viso 154 kartus už 12 266,10 Eur, apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, kurio Neringos miesto gyventojai ir juridiniai asmenys nemoka, o AB „( - )“ šios sąnaudos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos yra kompensuojamos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžeto.

807.3. Taip laikotarpiu nuo 2016-05-27 iki 2017-12-31 ( - ) miestuose R. Š., veikdamas kartu su A. Z., MB „( - )“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „( - )“ už suteiktas paslaugas (perkėlimo keltu paslaugas), iš viso 12 266,10 Eur, ši suma pagal 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 (nauja įstatymo redakcija nuo 2014 m. lapkričio 1 d. Nr. XII-898) 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą buvo kompensuota AB „( - )“ iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydamas Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžetui 12 266,10 Eur žalą.

818. Be to, R. Š., būdamas MB „( - )“, įmonės kodas ( - ), registruotos ( - ), direktoriumi, suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, o būtent:

828.1. R. Š., būdamas MB „( - )“ direktoriumi, 2016 m. gegužės mėnesį tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje kartu su A. Z., veikusiu UAB „( - )“ (įmonės kodas ( - ), registruota ( - )) vardu, vykdydamas nusikalstamą sumanymą išvengti turtinės prievolės, MB „( - )“ mokėjimų AB „( - )“ už transporto priemonių kėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, žinodamas, kad juridinių asmenų, turinčių Kuršių nerijoje registruotą buveinę, transporto priemonės ir darbuotojai AB „( - )“ keltais keliami nemokamai, iš anksto susitarė, kad A. Z. UAB „( - )“ vardu kreipsis į Neringos savivaldybės administraciją dėl leidimų nemokamai keltis į Neringą išdavimo MB „( - )“ transporto priemonei. Imituodamas MB „( - )“ transporto priemonės perdavimą UAB „( - )“, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu ir vietoje tyčia suklastojo tikrą dokumentą:

838.1.1. 2016-05-23 automobilio panaudos sutartį 20160523, joje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad MB „( - )“ perduoda neatlygintinai UAB „( - )“ iki 2018-12-30 automobilį „Volvo FH12“, valst. Nr. ( - ), patvirtindamas savo parašu, ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo perduodamas A. Z., jis jį 2016-05-24 pateikė Neringos savivaldybės administracijai kartu su prašymu dėl leidimų nemokamai keltis į Neringą gavimo.

848.2. Taip R. Š., žinomai suklastoto dokumento pagrindu gavęs leidimą nemokamai keltis keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, apgaule MB „( - )“ naudai laikotarpiu nuo 2016-05-27 iki 2017-12-31 išvengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „( - )“ už suteiktas paslaugas (perkėlimo keltu paslaugas), iš viso 12 266,10 Eur.

859. Juridinis asmuo UAB „( - )“ įmonės kodas ( - ), registruotas ( - ), atstovaujamas direktoriaus D. B., kuris turėjo teisę jam atstovauti, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesams, tyčia, turėdamas išankstinį tikslą, veikdamas bendrininkų grupe, UAB „( - )“ naudai apgaulės būdu išvengė didelės vertės mokėjimo prievolių už suteiktas paslaugas, o būtent:

869.1. D. B., būdamas UAB „( - )“ direktoriumi, turėdamas teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesams, siekdamas išvengti didelės vertės turtinės prievolės – UAB „( - )“ mokėjimų AB „( - )“ už transporto priemonių kėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, žinodamas, kad juridinių asmenų, turinčių Kuršių nerijoje registruotą buveinę, transporto priemonės ir darbuotojai keltais keliami nemokamai, 2014 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje iš anksto susitarė su A. Z., kad šis UAB „( - )“ (įmonės kodas ( - ), registruota ( - )) vardu kreipsis į Neringos savivaldybės administraciją dėl leidimų nemokamai keltis į Neringą išdavimo UAB „( - )“ transporto priemonėms.

879.2. A. Z., veikdamas D. B. nusikalstamais interesais ir UAB „( - )“ naudai, 2014 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje surašė UAB „( - )“ direktoriaus R. Š. vardu su UAB „( - )“, kuriai atstovavo D. B., 2014-11-17 automobilio panaudos sutartį Nr. 2014/1117 dėl tariamo UAB „( - )“ nuosavybės teise priklausančio krovininio automobilio „Scania 114CB“, valst. Nr. ( - ), priėmimo neatlygintinai valdyti bei naudotis iki 2017-12-30 ir 2014-12-05 automobilio panaudos sutartį Nr. 2014/1205 dėl tariamo UAB „( - )“ nuosavybės teise priklausančio krovininio automobilio „Volvo FH16“, valst. Nr. ( - ), priėmimo neatlygintinai valdyti bei naudotis iki 2017-12-30, nors faktiškai šių automobilių UAB „( - )“ neperėmė.

889.2.1. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. Z. 2014-12-10 Neringos miesto savivaldybės administracijai, esančiai ( - ), pateikė minėtas automobilių panaudos sutartis kartu su prašymu dėl leidimų nemokamai keltis į Neringą išdavimo, jame nurodė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „( - )“ priklausančias transporto priemones: automobilį „Scania 114CB“, valst. Nr. ( - ), ir automobilį „Volvo FH16“, valst. Nr. ( - ), jų faktiškai UAB „( - )“ neperėmė.

899.3. Pasinaudojant UAB „( - )“ vardu 2014-12-15 išduotais leidimais nemokamai keltis AB „( - )“ keltais, laikotarpiu nuo 2014-12-15 iki 2016-02-23 D. B. vadovaujamai UAB „( - )“ priklausančios transporto priemonės „Volvo FH16“, valst. Nr. ( - ), „Scania 114CB“, valst. Nr. ( - ), su jų vairuotojais nemokamai kaip Neringos miesto juridinio asmens transporto priemonės per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „( - )“ keltais buvo perkeltos iš viso 281 kartą už 22 368,6 Eur, apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur mokesčio, iš jų 3 kartus 2014 m., kai buvo nustatytas 260 Lt (75,3 Eur) vienkartinis krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokestis, jo Neringos miesto gyventojai ir juridiniai asmenys nemoka, o AB „( - )“ šios sąnaudos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos yra kompensuojamos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžeto.

909.3.1. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, D. B. 2016 m. vasario mėnesį tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje susitarė su A. Z., kad šis pakartotinai UAB „( - )“ (įmonės kodas ( - ), registruota ( - )) vardu kreipsis į Neringos savivaldybės administraciją dėl leidimų nemokamai keltis AB „( - )“ keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją išdavimo D. B. vadovaujamos UAB „( - )“ transporto priemonėms.

919.4. A. Z., vykdydamas nusikalstamą susitarimą, 2016-02-15 Neringos miesto savivaldybės administracijai, esančiai ( - ), pateikė prašymą dėl leidimų nemokamai keltis į Neringą išdavimo, tyčia nurodydamas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „( - )“ transporto priemones: D. B. vadovaujamai UAB „( - )“ priklausančias transporto priemones „Volvo FH16“, valst. Nr. ( - ), „Volvo FL12“, valst. Nr. ( - ) „Volvo FL12“, valst. Nr. ( - ) „Scania 114CB“, valst. Nr. ( - ), „Volvo FMFH“, valst. Nr. ( - ), jos faktiškai UAB „( - )“ nepriklausė, šių automobilių UAB „( - )“ UAB „( - )“ neperdavė, o UAB „( - )“ pagal 2014-11-17, 2014-11-18, 2014-12-05 panaudos sutartis iš D. B. vadovaujamos UAB „( - )“ jų neperėmė.

929.5. D. B. vadovaujamai UAB „( - )“ priklausančios transporto priemonės „Volvo FH16“, valst. Nr. ( - ), „Volvo FL12“, valst. Nr. ( - ) „Volvo FL12“, valst. Nr. ( - ) „Scania 114CB“, valst. Nr. ( - ), „Volvo FMFH“, valst. Nr. ( - ), su jų vairuotojais, pasinaudojant 2016-02-24 UAB „( - )“ vardu išduotais leidimais nemokamai keltis AB „( - )“ keltais, per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją laikotarpiu nuo 2016-02-24 iki 2017-12-31 buvo perkeltos iš viso 716 kartų už 57 029,40 Eur, nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, jo Neringos miesto gyventojai ir juridiniai asmenys nemoka, o AB „( - )“ šios sąnaudos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos yra kompensuojamos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžeto.

939.6. Taip, laikotarpiu nuo 2014-12-15 iki 2017-12-31 ( - ) miestuose D. B., veikdamas kartu su A. Z., UAB „( - )“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „( - )“ už suteiktas paslaugas (perkėlimo keltu paslaugas), iš viso 79 398 Eur, ši suma pagal 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 (nauja įstatymo redakcija nuo 2014 m. lapkričio 1 d. Nr. XII-898) 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą buvo kompensuota AB „( - )“ iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydamas Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžetui 79 398 Eur žalą.

9410. Be to, juridinis asmuo UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), registruotas ( - ), atstovaujamas direktoriaus D. B., kuris turėjo teisę jam atstovauti, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesams, siekdamas išvengti turtinės prievolės – UAB „( - )“ mokėjimų AB „( - )“ už transporto priemonių kėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, suklastojo tikrus dokumentus ir žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, o būtent:

9510.1. D. B., būdamas UAB „( - )“ direktoriumi, 2014 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje kartu su A. Z., veikusiu UAB „( - )“ (įmonės kodas ( - ), registruota ( - )) vardu, vykdydamas nusikalstamą sumanymą išvengti turtinės prievolės – UAB „( - )“ mokėjimų AB „( - )“ už transporto priemonių kėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, žinodamas, kad juridinių asmenų, turinčių Kuršių nerijoje registruotą buveinę, transporto priemonės ir darbuotojai AB „( - )“ keltais keliami nemokamai, iš anksto susitarė, kad A. Z. UAB „( - )“ vardu kreipsis į Neringos savivaldybės administraciją dėl leidimų nemokamai keltis į Neringą išdavimo UAB „( - )“ transporto priemonėms. Imituodamas UAB „( - )“ transporto priemonių perdavimą UAB „( - )“, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu ir vietoje, tyčia suklastojo tikrus dokumentus:

9610.1.1. 2014-11-17 automobilio panaudos sutartį Nr. 2014/1117, joje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad UAB „( - )“ perduoda neatlygintinai UAB „( - )“ iki 2017-12-30 automobilį „Scania 114CB“, valst. Nr. ( - );

9710.1.2. 2014-12-05 automobilio panaudos sutartį Nr. 2014/1205, joje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad UAB „( - )“ perduoda neatlygintinai UAB „( - )“ iki 2017-12-30 automobilį „Volvo FL16“, valst. Nr. ( - ), patvirtindamas jas savo parašu ir šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo perduodamas A. Z., jis juos 2014-12-10 pateikė Neringos savivaldybės administracijai kartu su prašymu dėl leidimų nemokamai keltis į Neringą gavimo.

9810.2. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2016 m. vasario mėnesį tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje susitarė su A. Z., kad šis pakartotinai UAB „( - )“ (įmonės kodas ( - ), registruota ( - )) vardu kreipsis į Neringos savivaldybės administraciją dėl leidimų nemokamai keltis AB „( - )“ keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją išdavimo D. B. vadovaujamos UAB „( - )“ transporto priemonėms. Imituodami UAB „( - )“ transporto priemonių perdavimą UAB „( - )“, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu ir vietoje, tyčia suklastojo tikrus dokumentus:

9910.2.1. 2014-11-17 automobilio panaudos sutartį Nr. 2014/1117/2, joje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad UAB „( - )“ perduoda neatlygintinai UAB „( - )“ iki 2017-12-30 automobilį „Volvo FL12“, valst. Nr. ( - )

10010.2.2. 2014-11-17 automobilio panaudos sutartį Nr. 2014/1117/3, joje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad UAB „( - )“ perduoda neatlygintinai UAB „( - )“ iki 2017-12-30 automobilį „Volvo FL12“, valst. Nr. ( - )

10110.2.3. 2014-11-17 automobilio panaudos sutartį Nr. 2014/1117/4, joje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad UAB „( - )“ perduoda neatlygintinai UAB „( - )“ iki 2018-12-30 automobilį „Volvo FHFH“, valst. Nr. ( - ), jas nurodė pasirašyti savo sutuoktinei A. B., nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, o A. B. jas pasirašius savo parašu suklastojo ir šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo perduodamas A. Z., jis juos 2016-05-24 pateikė Neringos savivaldybės administracijai kartu su prašymu dėl leidimų nemokamai keltis į Neringą gavimo.

10210.3. Taip D. B., žinomai suklastotų dokumentų pagrindu gavęs leidimus nemokamai keltis keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, apgaule UAB „( - )“ naudai laikotarpiu nuo 2014-12-15 iki 2017-12-31 išvengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „( - )“ už suteiktas paslaugas (perkėlimo keltu paslaugas), iš viso 79 398 Eur.

10311. Juridinis asmuo MB „( - )“, įmonės kodas ( - ), registruotas ( - ), atstovaujamas direktoriaus R. Š., kuris turėjo teisę jam atstovauti, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesams, tyčia, turėdamas išankstinį tikslą, veikdamas bendrininkų grupe, MB „( - )“ naudai apgaulės būdu išvengė didelės vertės mokėjimo prievolių už suteiktas paslaugas, o būtent:

10411.1. R. Š., būdamas MB „( - )“ direktoriumi, turėdamas teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesams, siekdamas išvengti didelės vertės turtinės prievolės – MB „( - )“ mokėjimų AB „( - )“ už transporto priemonių kėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, žinodamas, kad juridinių asmenų, turinčių Kuršių nerijoje registruotą buveinę, transporto priemonės ir darbuotojai keltais keliami nemokamai, 2016 m. gegužės mėnesį tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje iš anksto susitarė su A. Z., kad šis UAB „( - )“ (įmonės kodas ( - ), registruota ( - )) vardu kreipsis į Neringos savivaldybės administraciją dėl leidimų nemokai keltis į Neringą išdavimo MB „( - )“ transporto priemonei.

10511.2. A. Z., veikdamas R. Š. nusikalstamais interesais ir MB „( - )“ naudai, 2016 m. gegužės mėnesį tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje surašė UAB „( - )“ direktoriaus R. Š. vardu su MB „( - )“, kuriai atstovavo R. Š., 2016-05-23 automobilio panaudos sutartį Nr. 20160523 dėl tariamo MB „( - )“ nuosavybės teise priklausančio krovininio automobilio „Volvo FH12, valst. Nr. ( - ), priėmimo neatlygintinai valdyti bei naudotis iki 2018-12-30, nors faktiškai šio automobilio UAB „( - )“ neperėmė.

10611.2.1. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. Z. 2016-05-24 Neringos miesto savivaldybės administracijai, esančiai ( - ), pateikė minėto automobilio panaudos sutartį kartu su prašymu dėl leidimų nemokamai keltis į Neringą išdavimo, jame nurodė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „( - )“ tariamai priklausančią transporto priemonę „Volvo FH12“, valst. Nr. ( - ), kurios faktiškai UAB „( - )“ neperėmė.

10711.3. Pasinaudojant UAB „( - )“ vardu 2016-05-27 išduotu leidimu nemokamai keltis AB „( - )“ keltais, laikotarpiu nuo 2016-05-27 iki 2017-12-31 R. Š. vadovaujamai MB „( - )“ priklausanti transporto priemonė „Volvo FH12“, valst. Nr. ( - ), su jos vairuotojais neatlygintinai kaip Neringos miesto juridinio asmens transporto priemonė per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „( - )“ keltais buvo perkelta iš viso 154 kartus už 12 266,10 Eur, apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio, jo Neringos miesto gyventojai ir juridiniai asmenys nemoka, o AB „( - )“ šios sąnaudos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos yra kompensuojamos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžeto.

10811.4. Taip laikotarpiu nuo 2016-05-27 iki 2017-12-31 ( - ) miestuose R. Š., veikdamas kartu su A. Z., MB „( - )“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „( - )“ už suteiktas paslaugas (perkėlimo keltu paslaugas), iš viso 12 266,10 Eur, ši suma pagal 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 (nauja įstatymo redakcija nuo 2014 m. lapkričio 1 d. Nr. XII-898) 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą buvo kompensuota AB „( - )“ iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydamas Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžetui 12 266,10 Eur žalą.

10912. Be to, juridinis asmuo MB „( - )“, įmonės kodas ( - ), registruotas ( - ), atstovaujamas direktoriaus R. Š., kuris turėjo teisę jam atstovauti, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesams, siekdamas išvengti turtinės prievolės – MB „( - )“ mokėjimų AB „( - )“ už transporto priemonių kėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, suklastojo tikrus dokumentus ir žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, o būtent:

11012.1. R. Š., būdamas MB „( - )“ direktoriumi, 2016 m. gegužės mėnesį tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje kartu su A. Z., veikusiu UAB „( - )“ (įmonės kodas ( - ), registruota ( - )) vardu, vykdydamas nusikalstamą sumanymą išvengti turtinės prievolės – MB „( - )“ mokėjimų AB „( - )“ už transporto priemonių kėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, žinodamas, kad juridinių asmenų, turinčių Kuršių nerijoje registruotą buveinę, transporto priemonės ir darbuotojai AB „( - )“ keltais keliami nemokamai, iš anksto susitarė, kad A. Z. UAB „( - )“ vardu kreipsis į Neringos savivaldybės administraciją dėl leidimų nemokamai keltis į Neringą išdavimo MB „( - )“ transporto priemonei. Imituodamas MB „( - )“ transporto priemonės perdavimą UAB „( - )“, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu ir vietoje, tyčia suklastojo tikrą dokumentą:

11112.1.1. 2016-05-23 automobilio panaudos sutartį 20160523, joje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad MB „( - )“ perduoda neatlygintinai UAB „( - )“ iki 2018-12-30 automobilį „Volvo FH12“, valst. Nr. ( - ), patvirtindamas savo parašu, ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo perduodamas A. Z., jis jį 2016-05-24 pateikė Neringos savivaldybės administracijai kartu su prašymu dėl leidimų nemokamai keltis į Neringą gavimo.

11212.2. Taip R. Š., žinomai suklastoto dokumento pagrindu gavęs leidimą nemokamai keltis keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, apgaule MB „( - )“ naudai laikotarpiu nuo 2016-05-27 iki 2017-12-31 išvengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „( - )“ už suteiktas paslaugas (perkėlimo keltu paslaugas), iš viso 12 266,10 Eur.

113II.

114Apeliacinio skundo argumentai

11513. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Š. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti, kadangi jo veiksmais nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nesant galimybės tenkinti prašymo dalies dėl išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, jo veiksmus perkvalifikuoti iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį.

11613.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. Š. analizuoja BK 182 straipsnio sudėtį ir remiasi teismų praktika tokio pobūdžio bylose. Nurodo, kad teisiamajame posėdyje A. Z. parodė, jog jo pareigos buvo administravimo vadovo UAB „( - )“. Tarp šios įmonės ir UAB „( - )“ buvo pasirašyta projekto koordinavimo sutartis. Jis norėjo įtikti užsakovei UAB „( - )“, kad būtų sutaupytos išlaidos. Vienas iš tikslų buvo surasti tiekėjus. Kadangi jis norėjo sutaupyti, nuvyko į Neringos savivaldybę ir ten pasiteiravo, kokioms įmonėms išduodami leidimai nemokamai keltis keltais. Neringos savivaldybėje jam paaiškino, kad leidimai nemokamai keltis keltais išduodami ( - ) registruotoms įmonėms, vykdančioms veiklą ir turinčioms turto, transportą. Paklausus apie tai, ką daryti neturint transporto, jam buvo paaiškinta, jog, pagal praktiką, visi pasirašo panaudos sutartis. Neįvertindamas panaudos sutarties teksto, jis iš interneto išsitraukė panaudos sutarties šabloną. Teisinių žinių neturi, tuo metu suprato, kad ši panaudos sutartis yra paslaugos sutartis, kuri bus vykdoma UAB „( - )“. Prašymą dėl leidimų nemokamai keltis keltais išdavimo pateikė jis, atstovavo įmonei UAB „( - )“, įgaliojimo prie prašymo pateikti nereikėjo. Su prašymu reikėjo pateikti UAB „( - )“ registracijos pažymėjimą, transporto registracijos pažymėjimą ir panaudos sutartį. Visus reikalavimus dėl leidimo nemokamai keltis keltais išdavimo atitiko, UAB „( - )“ turi turto ( - ), įmonė ten registruota. Sutinka, kad ne iki galo įvykdė susitarimą dėl automobilių panaudos. Jis nesigilino į sutarties tekstą, tai buvo jo didelė klaida. Pirmą kartą naudojo tokią praktiką dėl leidimų. Panaudos sutartyje nebuvo įrašyta, ar draudžiama, ar tik leidžiama vežti krovinį būtent į ( - ). Šiuos duomenis reikėjo nurodyti tik teikiant prašymą Neringos savivaldybei. Jis nežinojo apie kitus vežimus, tik apie UAB „( - )“. Neringos savivaldybės administracijos atstovė I. K. teisiamojo posėdžio metu, be kita ko, parodė, kad MB „( - )“ kreipėsi dėl leidimo išdavimo, tačiau prašymas buvo atmestas.

11713.2. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 182 straipsnio 2 dalį, nes jo veiksmai atitinka civilinį deliktą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sukčiavimo, turto pasisavinimo ir iššvaistymo bylose suformuotų baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo kriterijų, išplėtė baudžiamosios atsakomybės taikymo ribas, pažeidė ultima ratio (paskutinė priemonė) principą ir dėl to nepagrįstai kriminalizavo tarp jo ir civilinės ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos susiklosčiusius civilinius teisinius santykius. Byloje nėra nustatyta, jog jis, kaip MB „( - )“ direktorius, pasirašydamas sutartį su UAB „( - )“, siekė, kad jo vadovaujamai MB „( - )“ priklausanti transporto priemonė „Volvo FH12“, valst. Nr. ( - ) per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „( - )“ keltais būtų keliama nemokamai, ir panaudojo esminę apgaulę, taip pat nenustatyta, kad civilinės ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos galbūt pažeistų teisių gynyba civiline tvarka buvo iš esmės apsunkinta. Teisme apklaustų kaltinamųjų, liudytojų parodymai kaltinimo, kad jis MB „( - )“ naudai apgaulės būdu išvengė didelės vertės mokėjimo prievolių už suteiktas paslaugas, visiškai nepatvirtino, jis ir MB ,( - )“ neišvengė didelės vertės prievolių, jų išvengė užsakovai, dėl to jo vadovaujama MB „( - )“ kreipsis su ieškiniu į teismą ir bandys išsireikalauti už jas sumokėtas sumas po galutinio sprendimo byloje. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad daug atvejų, kai darbus ( - ) atliko kitas UAB „( - )“ samdytas ir šioje byloje nuteistas juridinis asmuo UAB „( - )“, t. y. kituose objektuose tarpininkai užsakovams pateikdavo persikėlimo išlaidas, kurių realiai jie nepatyrė, ir už tai gaudavo pajamų. Fizinis ar juridinis asmuo pagal susitarimą su uždarąja akcine bendrove, veikiančia ir atliekančia darbus ( - ), suranda įmonių, galinčių suteikti pervežimo paslaugas šiai įmonei ( - ), po to, atlikus darbus, suteikus persikėlimo paslaugas, kaip, pvz., UAB „( - )“, neskaičiuodamas persikėlimo mokesčio, darbus užsakęs tarpininkas galutinio užsakovo paprašo atsiskaityti už samdytos įmonės transporto priemonių persikėlimą į Kuršių neriją, t. y. pateikia sąskaitas. Šioje byloje tos aplinkybės visiškai nebuvo tirtos ir vertintos, tai lėmė labai skubų ir nepagrįstą sprendimą užbaigti bylą surašant kaltinamąjį aktą ir ją perduoti teismui.

11813.3. Apelianto teigimu, nors ir tikint kaltinimuose nurodytų teiginių pagrįstumu, kad jis gavo naudos, t. y. sutaupė nemokėdamas persikėlimo į Kuršių neriją mokesčio, galutinis rezultatas išėjo toks, kad jis kaip MB „( - )“ vadovas patyrė didesnių išlaidų, nes jam reikės sumokėti visą persikėlimo mokestį valstybei ir dėl to jis ir įmonė patirs žalos ir nuostolį, kadangi sąskaitose UAB „( - )“ ir kitoms įmonėms buvo nurodyta tik krovinio atvežimo ir išvežimo kaina, o persikėlimo paslauga neįskaičiuota. Tai reiškia, kad jis turės sumokėti (tai jau daro) persikėlimo mokestį, kurio iš užsakovų negavo, taigi jis ir MB „( - )“ šiuo atveju patyrė nuostolį, o ne gavo pelno. Tai, kad jis nesuprato panaudos sutarčių turinio ir sąlygų, rodo ir tos aplinkybės, jog po panaudos sutarties sudarymo net minimaliam laikotarpiui per pakankamai netrumpą teiktų paslaugų laikotarpį MB „( - )“ automobilis nebuvo realiai perduotas UAB „( - )“ tam, kad bent jau imituotų panaudos sutartyje įtvirtintą MB „( - )“ automobilio perdavimą UAB „( - )“, siekiant slėpti neva nusikalstamą sumanymą. Nuteistojo R. Š. manymu, vertinant civilinės ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos pažeistų teisių gynimo civiline tvarka perspektyvą, siekiant atriboti civilinės ir baudžiamosios atsakomybės taikymą, pripažintina, kad jos teisė gintis civilinio proceso tvarka nebuvo suvaržyta, priešingai, ji buvo įgyvendinta jam pripažįstant skolą ir pasirašant 2018 m. birželio 20 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo. Pažymi ir tai, kad byloje nenustatyta, jog jis būtų tyčia kaip nors sudaręs situaciją, kuri neleistų civiliniam ieškovui civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistas teises arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų tiek apsunkintas, kad taptų neįmanomas. Byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų, kurie rodytų, jog jis turėjo išankstinę tyčią apgaule nemokėti transporto priemonės perkėlimo mokesčio. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog jis, gavęs leidimą nemokamai keltis keltais, tokiu būdu sumažino teikiamų paslaugų kainą ir dėl to jis įgavo konkurencijos sąlygų pranašumą prieš kitas įmones, teikiančias analogiškas paslaugas. To nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami duomenys, ši išvada paremta vien prielaidomis. Tai, kad jis gavo leidimą nemokamai keltis keltais jo vadovaujamos MB „( - )“ transporto priemonei, nebuvo esminė aplinkybė, lėmusi apsisprendimą teikti paslaugas UAB „( - )“. Be to, byloje nebuvo rinkti, analizuoti bei vertinti jokie duomenys, įrodantys, jog kitos ar didžioji dalis įmonių, teikusių / teikiančių analogiškas paslaugas Neringos savivaldybėje, į paslaugų kainą įtraukia ir persikėlimo / perkėlimo keltais sąnaudas ir todėl tokių įmonių paslaugų kaina automatiškai yra neva didesnė, lyginant su jo vadovaujamos MB „( - )“ teikiamų paslaugų kaina, nustatyta, kai jiems buvo išduotas leidimas nemokamai keltis keltais. Šiuo atveju teismo išvada dėl jo ir jo vadovaujamos MB „( - )“ įgyto konkurencijos sąlygų pranašumo prieš kitas įmones grindžiama tik prielaidomis, kurios vertintos jo nenaudai.

11913.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Europos žmogaus tiesių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija reiškia, jog kaltinamojo kaltė turi būti įrodyta nesant abejonės. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Tai reiškia, kad asmens kaltė negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis, o visos abejotinos aplinkybės (išnaudojus visas įmanomas priemones abejonėms pašalinti) turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Nekaltumo prezumpcijos principo baudžiamajame procese (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) turinio analizė leidžia teigti, kad neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui. Apelianto teigimu, šią baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas nepaisė šių nuostatų, skundžiamas nuosprendis nėra pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Bylą nagrinėjęs teismas įrodymus vertino paviršutiniškai, vienpusiškai, teismo padarytos išvados nelogiškos, grindžiamos ne įrodymais, o prielaidomis. Iš liudytojos I. K. paaiškinimų matyti, kad jokio leidimų išdavimo tvarkos ir to, kaip ja naudojasi asmenys, kontrolės mechanizmo nebuvo. Tik šiuo metu ruošiamasi šią funkciją perleisti kitai institucijai, kuri jau kontroliuos leidimų išdavimą. Šiuo atveju labai svarbi aplinkybė, kad A. Z. leidimus išduodančios tarnybos tarnautojai pasakė, kad tinka bet kokia sutartis, t. y. panaudos, nuomos, įgaliojimas, o jis pasirinko vieną iš dviejų variantų ir, pasirodo, netinkamą „panaudos sutartį“, iš kurios prokurorė kildina atsakomybę už sukčiavimą ir dokumentų klastojimą. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jeigu A. Z. internete būtų pirmiau radęs nuomos sutarties šabloną ir jį davęs pasirašyti jam, tai baudžiamasis procesas nebūtų prasidėjęs ir niekas nebūtų buvęs patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes tokia sutartis būtų galiojanti, kaip patvirtino I. K. – tinkamas dokumentas dėl leidimų keltis keltu nemokamai išdavimo. Teisinių žinių neturėjimas, netinkamas sutarties pasirinkimas, valstybinių institucijų kontrolės dėl leidimų išdavimo ir aiškumo, kaip nustatyta tvarka naudotis, nebuvimas sukėlė tokią situaciją, dėl kurios ne tik šios bylos kaltinamieji ir nuteistieji, bet ir daug kitų asmenų dar laukia naujų tyrimų, jie bus nepagrįstai traukiami atsakomybėn ir jiems bus skiriamos bausmės, bus tenkinami jų civiliniai ieškiniai, o tai sukels daug bankrotų, bus atleista daug asmenų ir pan., kai šiuo atveju yra elementarūs civiliniai santykiai, dėl kurių šalys jau yra susitarusios ir savo teises įgyvendina atlikdamos mokėjimus ieškovui. Taigi, šiame kontekste teismas turėjo pagrindą vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai vystoma praktika, kurioje pripažįstama, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga atitinkamas veikas pripažinti nusikaltimais ir taikyti už jas pačias griežčiausias priemones – kriminalines bausmes; kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nes už teisės pažeidimus baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma tik kaip kraštutinė priemonė (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-169-222/2017 ir kt.).

12013.5. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. Š. taip pat nurodo, kad jis kaip fizinis asmuo kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl to, kad nemokamu kėlimusi į Kuršių neriją padarė valstybei didelę – 12 197,50 Eur (nuosprendyje patikslinta, jog 12 266,10 Eur) – žalą, tačiau 2018 m. birželio 20 d. susitarimo su ieškovu protokole dėl žalos atlyginimo ir jo 3 punkte nurodyta, kad jo veiksmais biudžetui buvo padaryta ne 12 197,50 Eur (nuosprendyje patikslinta, jog 12 266,10 Eur), o 9398,70 Eur žala. Su tuo sutiko ieškovas ir atsakovas. Todėl jo veika neteisingai inkriminuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir turėtų būti perkvalifikuota į BK 182 straipsnio 1 dalį. Apelianto tvirtinimu, šioje byloje įtarimas jam pagal BK 182 straipsnio 2 dalį iš viso negalėjo būti reiškiamas, o už nurodytus veiksmus atsakomybėn turėjo būti patrauktas tik A. Z.. Iš visos įvykio situacijos akivaizdu, kad A. Z. piktnaudžiaudamas jo pasitikėjimu, nutylėdamas panaudos sutarties paskirtį, turinį ir sąlygas, kurios išimtinai buvo naudingos tik UAB „( - )“, jam tik elektroniniu paštu atsiuntė šios sutarties dokumentą ir raginimą ją pasirašyti. Apelianto teigimu, jis su A. Z. iki sutarties pasirašymo nekalbėjo dėl mokesčių išvengimo už kėlimąsi keltais, todėl jis jokios tyčios iš anksto apgaule išvengti mokėjimo prievolių už suteiktas paslaugas keliantis keltais negalėjo turėti ir neturėjo. Be to, jis nežinojo ir negalėjo žinoti, kad leidimai nemokamai keltis keltu bus išduoti ir ar apskritai įmonė turės užsakymų. Be to, persikėlimo keltais mokesčiu išimtinai buvo suinteresuotas tik A. Z., jis pats patvirtino, kad jis norėjo įtikti užsakovei UAB „( - )“, kad būtų sutaupyta išlaidų. Asmeniškai A. Z. savo iniciatyva buvo nuvykęs į Neringos savivaldybę, domėjosi įmonėms išduodamais leidimais nemokamai keltis keltais. Tik A. Z. veiksmais jis bei jo vadovaujama MB „( - )“ buvo įtraukti į jiems, kaip paaiškėjo, nenaudingą ir nuostolingą sandorį. Be to, apeliantui kelia abejonių nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad apgaule nemokėtas persikėlimo mokestis skaičiuojamas pagal tą kategoriją, pagal kurią imamas mokestis už transporto priemonių, viršijančių 12 t svorį, perkėlimą. AB „( - )“ interneto puslapyje nurodoma, kad už krovininį automobilį (virš 3,5 t iki 12 t), krovininio automobilio priekabą, puspriekabę (iki 10 t) (N2, 03) imamas 28,30 Eur mokestis, o už krovininį automobilį (virš 12 t), krovininio automobilio priekabą, puspriekabę (virš 10 t) (M3, N3, 04) imamas 39,40 Eur mokestis. Nurodoma, jog bilietas galioja keliantis į abi puses, jį įsigyti būtina keliantis į Smiltynę ir reikia išsaugoti iki kelionės pabaigos. Transporto priemonės vairuotojo, keleivių ir krovinio perkėlimas įskaičiuotas į transporto priemonės perkėlimo kainą. Nuosprendyje nurodoma, kad jo vadovaujamai MB „( - )“ priklausanti transporto priemonė „Volvo FH12“, valst. Nr. ( - ), keltais buvo perkelta apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio. Šiuo atveju skaitant pažodžiui galima manyti, kad kelto mokestis buvo skaičiuojamas pagal bendrąją transporto priemonės masę, kuri apima svorį su kroviniu. Tačiau nuosprendyje jokie įrodymai, kad transporto priemonė kiekvieną kartą buvo keliama su kroviniu, nenurodomi. Be to, nuosprendyje nenurodomi jokie duomenys, patvirtinantys, kad ši transporto priemonė patenka į kategoriją automobilių, viršijančių 12 t. Todėl šiuo atveju lieka neaišku, kaip apskritai buvo apskaičiuota padaryta žala.

12113.6. Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat analizuoja BK 300 straipsnio 1 dalies sudėtį ir analizuoja teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, nurodo, kad, kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, turėjo būti nustatyta tiesioginė tyčia, t. y. tai, kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato neturėjęs teisės dokumente įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisinių pasekmių, ir juos įrašė, kad tai atliko sąmoningai ir norėjo taip veikti (kasacinės nutartys Nr. 2K-608/2010, 2K-559/2011 ir kt.). Apelianto įsitikinimu, tyčios jo veiksmuose nenustatyta. Be kita ko, iš kitų kaltinamųjų parodymų matyti, kad net pats sutartį pateikęs pasirašyti A. Z. nesuprato jos turinio, galvojo, kad pasirašo darbų sutartį, į ją nesigilino, taigi sutarties turinio jam neaiškino, o pastarasis turėdamas tik 9 klasių išsilavinimą, taip pat įmonėje neturėdamas jokių teisininkų, nesamdydamas teisines paslaugas teikiančių įmonių ir neskaitydamas sutarčių, nesuprato sutarties turinio. Nuteistojo R. Š. teigimu, jeigu jis būtų supratęs, kad pasirašydamas panaudos sutartį apgaule išvengs prievolės apmokėti perkėlimo išlaidas ir kad pagal sutartį jo vadovaujama MB „( - )“ neatlygintinai perduoda automobilį UAB „( - )“, jis šios sutarties būtų nepasirašęs. Be to, jis panaudos sutartyje jokių pataisymų neatliko, jokių duomenų neįrašė, o tai leidžia sutikti su jo paaiškinimais, kad jis turinio neskaitė. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad sutartis jam buvo atsiųsta elektroniniu paštu, kur nurodyta tik „laukiu su parašu“, ir tai patvirtina prie bylos pridėtas susirašinėjimas su A. Z.. Šiuo atveju visiškai neaišku, kokiais motyvais remdamasis teismas padarė išvadą, kad automobilių panaudos sutarčių turinys jam buvo žinomas ir aptartas su A. Z.. Tyčia klastoti dokumentą turi apimti ne vien patį veiksmą, bet ir suvokimą, kad atliekami veiksmai yra nusikaltimas, kad tik tokiu būdu kaltinamasis galėjo pasiekti siekiamų tikslų ir būtent tuos veiksmus padaręs asmuo tokiu būdu siekė pažeisti nustatytą tvarką – padaryti nusikaltimą (kasacinė nutartis Nr. 2K-387/2008). Nuteistojo R. Š. teigimu, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu jis parodė, kad tokį dokumentą pasirašyti pasirinko per neapsižiūrėjimą, nelaikydamas to nusikaltimu ir žinodamas, kad siekia teisėto tikslo, t. y. galės atlikti darbus ( - ). Taigi jo veikimo motyvas ir siekiamas rezultatas nebuvo nusikalstamas. Apelianto teigimu, jis manė, kad pasirašytas dokumentas – tai darbų sutartis ar sutartis dėl darbų atlikimo ( - ). Jis nežinojo ir negalėjo žinoti, kad būtent šį dokumentą A. Z. pateiks valstybinei institucijai dėl leidimo keltis per marias gavimo, nes A. Z. jam nieko nepaaiškino, apie tikrąją dokumento paskirtį nutylėjo.

12213.7. Nuteistajam R. Š. abejonių kelia ir Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės 2018 m. birželio 15 d. nutarime išdėstyti motyvai, kuriais nutrauktas ikiteisminis tyrimas R. Š.. UAB „( - )“ direktoriui tyrimas dėl tų pačių veiksmų nutrauktas, nors R. Š. pasirašė panaudos sutartis, o jam už analogiškus veiksmus (irgi pasirašė sutartis) pateikti kaltinimai. Be to, nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą prie motyvų nurodyta, kad R. Š. panaudos sutartis pasirašė suklaidintas A. Z., nedalyvavo tariantis dėl perkėlimo paslaugų, nesuprato A. Z. nusikalstamos veikos, todėl jam tyrimas nutrauktas. Analogiškai A. Z. veiksmų pasirašant panaudos sutartis nesuprato ir jis, tai teisme patvirtino ir pats kaltinamasis A. Z., tačiau jis yra nuteistas, o kitas asmuo reabilituotas.

12313.8. Apelianto tvirtinimu, tik sistemiškai išanalizavus ir įvertinus visas nurodytas aplinkybes bei jas sugretinus su byloje nustatytomis kitomis faktinėmis aplinkybėmis, o visas bylos nagrinėjimo metu kilusias abejones vertinant jo (R. Š.) naudai (vadovaujantis nekaltumo prezumpcija), būtų galima vertinti situacijos galimybę (tikimybę), kad buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika. Tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir tai neleidžia skundžiamo nuosprendžio laikyti nei pagrįstu, nei teisėtu, o byloje esančių įrodymų viseto nepakanka įrodyti, kad jo (R. Š.) galbūt padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

12414. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. B. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti, kadangi jo veiksmais nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

12514.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. B. analizuoja BK 182 straipsnio sudėtį ir remiasi teismų praktika tokio pobūdžio bylose. Nurodo, kokius jis parodymus davė teisiamojo posėdžio metu, taip pat, ką teisiamajame posėdyje parodė liudytoja A. B. bei nuteistasis A. Z.. Apeliantas padarytą žalą įsipareigoja atlyginti pats, o ne juridinis asmuo UAB „( - )“, nes jis pasirašinėjo sutartis. Pasirašytą susitarimą su Kelių direkcija jis vykdo, kiekvieną mėnesį moka po 860 Eur. Taip pat nurodo, kad Neringos savivaldybės administracijos atstovė I. K. teisiamojo posėdžio metu, be kita ko, parodė, kad MB „( - )“ kreipėsi dėl leidimo išdavimo, tačiau prašymas buvo atmestas. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 182 straipsnio 2 dalį, nes jo veiksmai atitinka civilinį deliktą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sukčiavimo, turto pasisavinimo ir iššvaistymo bylose suformuotų baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo kriterijų, išplėtė baudžiamosios atsakomybės taikymo ribas, pažeidė ultima ratio (paskutinė priemonė) principą ir dėl to nepagrįstai kriminalizavo tarp jo ir civilinės ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos susiklosčiusius civilinius teisinius santykius. Byloje nėra nustatyta, jog jis, kaip UAB „( - )“ direktorius, pasirašydamas sutartį su UAB „( - )“, siekė, kad jo vadovaujamai UAB „( - )“ priklausančios transporto priemonės per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „( - )“ keltais būtų keliamos nemokamai, ir panaudojo esminę apgaulę, taip pat nenustatyta, kad civilinės ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos galbūt pažeistų teisių gynyba civiline tvarka buvo iš esmės apsunkinta. Teisme apklaustų kaltinamųjų, liudytojų parodymai kaltinimo, kad jis UAB „( - )“ naudai apgaulės būdu išvengė didelės vertės mokėjimo prievolių už suteiktas paslaugas, visiškai nepatvirtino, jis ir UAB „( - )“ neišvengė didelės vertės prievolių, jų išvengė užsakovai, dėl to jo vadovaujama UAB „( - )“ kreipsis su ieškiniu į teismą ir bandys išsireikalauti už jas sumokėtas sumas po galutinio sprendimo byloje. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad daug atvejų, kai darbus ( - ) atliko kitas UAB „( - )“ samdytas ir šioje byloje nuteistas juridinis asmuo UAB „( - )“, t. y. kituose objektuose tarpininkai užsakovams pateikdavo persikėlimo išlaidas, kurių realiai jie nepatyrė, ir už tai gaudavo pajamų. Fizinis ar juridinis asmuo pagal susitarimą su uždarąja akcine bendrove, veikiančia ir atliekančia darbus ( - ), suranda įmonių, galinčių suteikti pervežimo paslaugas šiai įmonei ( - ), po to, atlikus darbus, suteikus persikėlimo paslaugas, kaip, pvz., UAB „( - )“, neskaičiuodamas persikėlimo mokesčio, darbus užsakęs tarpininkas galutinio užsakovo paprašo atsiskaityti už samdytos įmonės transporto priemonių persikėlimą į Kuršių neriją, t. y. pateikia sąskaitas. Šioje byloje tos aplinkybės visiškai nebuvo tirtos ir vertintos, tai lėmė labai skubų ir nepagrįstą sprendimą užbaigti bylą surašant kaltinamąjį aktą ir ją perduoti teismui.

12614.2. Apelianto teigimu, nors ir tikint kaltinimuose nurodytų teiginių pagrįstumu, kad jis gavo naudos, t. y. sutaupė nemokėdamas persikėlimo į Kuršių neriją mokesčio, galutinis rezultatas išėjo toks, kad jis kaip UAB „( - )“ vadovas patyrė didesnių išlaidų, nes jam reikės sumokėti visą persikėlimo mokestį valstybei ir dėl to jis ir įmonė patirs žalos ir nuostolį, kadangi sąskaitose UAB „( - )“ ir kitoms įmonėms buvo nurodyta tik krovinio atvežimo ir išvežimo kaina, o persikėlimo paslauga neįskaičiuota. Tai reiškia, kad jis turės sumokėti (tai jau daro) persikėlimo mokestį, kurio iš užsakovų negavo, taigi jis ir UAB „( - )“ šiuo atveju patyrė nuostolį, o ne gavo pelno. Tai, kad jis nesuprato panaudos sutarčių turinio ir sąlygų, rodo ir tos aplinkybės, jog po panaudos sutarties sudarymo net minimaliam laikotarpiui per pakankamai netrumpą teiktų paslaugų laikotarpį, UAB „( - )“ automobiliai nebuvo realiai perduoti UAB „( - )“ siekiant bent jau imituoti panaudos sutartyje įtvirtintą UAB „( - )“ automobilių perdavimą UAB „( - )“, siekiant slėpti neva nusikalstamą sumanymą. Nuteistojo D. B. manymu, vertinant civilinės ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos pažeistų teisių gynimo civiline tvarka perspektyvą, siekiant atriboti civilinės ir baudžiamosios atsakomybės taikymą, pripažintina, kad jos teisė gintis civilinio proceso tvarka nebuvo suvaržyta, priešingai, ji buvo įgyvendinta jam pripažįstant skolą ir pasirašant 2018 m. birželio 20 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo. Pažymi ir tai, kad byloje nenustatyta, jog jis būtų tyčia kaip nors sudaręs situaciją, kuri neleistų civiliniam ieškovui civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistas teises arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų buvęs tiek apsunkintas, kad taptų neįmanomas. Byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų, kurie rodytų, jog jis turėjo išankstinę tyčią apgaule nemokėti transporto priemonės perkėlimo mokesčio. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog jis, gavęs leidimą nemokamai keltis keltais, tokiu būdu sumažino teikiamų paslaugų kainą ir dėl to įgavo konkurencijos sąlygų pranašumą prieš kitas įmones, teikiančias analogiškas paslaugas. To nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami duomenys, ši išvada paremta vien prielaidomis. Tai, kad jis gavo leidimą nemokamai keltis keltais jo vadovaujamos UAB „( - )“ transporto priemonėms, nebuvo esminė aplinkybė, lėmusi apsisprendimą teikti paslaugas UAB „( - )“. Be to, byloje nebuvo rinkti, analizuoti bei vertinti jokie duomenys, įrodantys, jog kitos ar didžioji dalis įmonių, teikusių / teikiančių analogiškas paslaugas Neringos savivaldybėje, į paslaugų kainą įtraukia ir persikėlimo / perkėlimo keltais sąnaudas ir tokiu būdu tokių įmonių paslaugų kaina automatiškai yra neva didesnė, lyginant su jo vadovaujamos UAB „( - )“ teikiamų paslaugų kaina, nustatyta, kai jiems buvo išduotas leidimas nemokamai keltis keltais. Šiuo atveju teismo išvada dėl jo ir jo vadovaujamos UAB „( - )“ įgyto konkurencijos sąlygų pranašumo prieš kitas įmones grindžiama tik prielaidomis, kurios vertintos jo nenaudai.

12714.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Europos žmogaus tiesių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija reiškia, jog kaltinamojo kaltė turi būti įrodyta nesant abejonės. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Tai reiškia, kad asmens kaltė negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis, o visos abejotinos aplinkybės (išnaudojus visas įmanomas priemones abejonėms pašalinti) turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Nekaltumo prezumpcijos principo baudžiamajame procese (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) turinio analizė leidžia teigti, kad neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui. Apelianto teigimu, šią baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas nepaisė šių nuostatų, skundžiamas nuosprendis nėra pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Bylą nagrinėjęs teismas įrodymus vertino paviršutiniškai, vienpusiškai, teismo padarytos išvados nelogiškos, grindžiamos ne įrodymais, o prielaidomis. Iš liudytojos I. K. paaiškinimų matyti, kad jokio leidimų išdavimo tvarkos ir to, kaip ja naudojasi asmenys, kontrolės mechanizmo nebuvo. Tik šiuo metu ruošiamasi šią funkciją perleisti kitai institucijai, kuri jau kontroliuos leidimų išdavimą. Šiuo atveju labai svarbi aplinkybė, kad A. Z. leidimus išduodančios tarnybos tarnautojai pasakė, kad tinka bet kokia sutartis, t. y. panaudos, nuomos, įgaliojimas, o jis pasirinko vieną iš dviejų variantų ir, pasirodo, netinkamą panaudos sutartį, iš kurios prokurorė kildina atsakomybę už sukčiavimą ir dokumentų klastojimą. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jeigu A. Z. internete būtų pirmiau radęs nuomos sutarties šabloną ir jį davęs pasirašyti jam, tai baudžiamasis procesas nebūtų prasidėjęs ir niekas nebūtų buvęs patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes tokia sutartis būtų galiojanti, kaip patvirtino I. K. – tinkamas dokumentas dėl leidimų keltis keltu nemokamai išdavimo. Teisinių žinių neturėjimas, netinkamas sutarties pasirinkimas, valstybinių institucijų kontrolės dėl leidimų išdavimo ir aiškumo, kaip nustatyta tvarka naudotis, nebuvimas, sukėlė tokią situaciją, dėl ko ne tik šios bylos kaltinamieji ir nuteistieji, bet ir daug kitų asmenų dar laukia naujų tyrimų, jie bus nepagrįstai traukiami atsakomybėn ir jiems bus skiriamos bausmės, bus tenkinami jų civiliniai ieškiniai, o tai sukels daug bankrotų, bus atleista daug asmenų ir pan., kai šiuo atveju yra elementarūs civiliniai santykiai, dėl kurių šalys jau yra susitarusios ir savo teises įgyvendina atlikdamos mokėjimus ieškovui. Taigi, šiame kontekste teismas turėjo pagrindą vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai vystoma praktika, kurioje pripažįstama, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga atitinkamas veikas pripažinti nusikaltimais ir taikyti už jas pačias griežčiausias priemones – kriminalines bausmes; kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nes už teisės pažeidimus baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma tik kaip kraštutinė priemonė (Lietuvos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-169-222/2017 ir kt.).

12814.4. Apeliantas teigia, kad šioje byloje įtarimą jam pagal BK 182 straipsnio 2 dalį reikšti nebuvo pagrindo, už nurodytas veikas atsakomybėn turėjo būti patrauktas tik A. Z.. Iš visos įvykio situacijos akivaizdu, kad A. Z., piktnaudžiaudamas jo pasitikėjimu, nutylėdamas panaudos sutarties paskirtį, turinį ir sąlygas, kurios išimtinai buvo naudingos tik UAB „( - )“, jam tik elektroniniu paštu atsiuntė šių sutarčių dokumentus, jie iki teismo posėdžio susitikę nebuvo, sutarčių turinys aptartas nebuvo, jame išdėstytų sąlygų A. Z., tikėtina, tyčia neišaiškino. Nuteistojo D. B. teigimu, jis su A. Z. nesitarė, kaip išvengti persikėlimo išlaidų, jie bendraudavo tik darbo klausimais, todėl jis jokios tyčios iš anksto apgaule išvengti mokėjimo prievolių už suteiktas paslaugas keliantis keltais negalėjo turėti ir neturėjo, kadangi iki pasirašant panaudos sutartį jis nežinojo ir negalėjo žinoti, kad leidimai nemokamai keltis keltu bus išduoti ir ar apskritai įmonė turės užsakymų. Be to, persikėlimo keltais mokesčiu išimtinai buvo suinteresuotas tik A. Z., jis pats patvirtino, kad jis norėjo įtikti užsakovei UAB „( - )“, kad būtų sutaupyta išlaidų. Asmeniškai A. Z. iniciatyva buvo nuvykta į Neringos savivaldybę, domėtasi įmonėms išduodamais leidimais nemokamai keltis keltais. Tik A. Z. veiksmais jis (D. B.) ir jo vadovaujama UAB „( - )“ buvo įtraukta į jiems, kaip paaiškėjo, nenaudingą ir nuostolingą sandorį.

12914.5. Be to, apeliantui kelia abejonių nuosprendyje nurodyta ta aplinkybė, kad apgaule nemokėtas persikėlimo mokestis skaičiuojamas pagal tą kategoriją, pagal kurią imamas mokestis už transporto priemonių, viršijančių 12 t svorį, perkėlimą. AB „( - )“ interneto puslapyje nurodoma, kad už krovininį automobilį (virš 3,5 t iki 12 t), krovininio automobilio priekabą, puspriekabę (iki 10 t) (N2, 03) imamas 28,30 Eur mokestis, o už krovininį automobilį (virš 12 t), krovininio automobilio priekabą, puspriekabę (virš 10 t) (M3, N3, 04) imamas 39,40 Eur mokestis. Nurodoma, jog bilietas galioja keliantis į abi puses, jį įsigyti būtina keliantis į Smiltynę ir reikia išsaugoti iki kelionės pabaigos. Transporto priemonės vairuotojo, keleivių ir krovinio perkėlimas įskaičiuotas į transporto priemonės perkėlimo kainą. Nuosprendyje nurodoma, kad jo vadovaujamai UAB „( - )“ priklausančios transporto priemonės keltais buvo perkeltos apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio. Šiuo atveju, skaitant pažodžiui, galima manyti, kad kelto mokestis buvo skaičiuojamas pagal bendrąją transporto priemonės masę, kuri apima svorį su kroviniu. Tačiau nuosprendyje jokie įrodymai, kad transporto priemonės kiekvieną kartą buvo keliamos su kroviniu, nenurodomi. Be to, nuosprendyje nenurodomi jokie duomenys, patvirtinantys, kad UAB „( - )“ priklausančios transporto priemonės patenka į kategoriją automobilių, viršijančių 12 t. Todėl šiuo atveju lieka neaišku, kaip apskritai buvo apskaičiuota padaryta žala.

13014.6. Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat analizuoja BK 300 straipsnio 1 dalies sudėtį ir analizuoja teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, nurodo, kad, kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, turėjo būti nustatyta tiesioginė tyčia, t. y. tai, kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato neturėjęs teisės dokumente įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes, ir juos įrašė, kad tai atliko sąmoningai ir norėjo taip veikti (kasacinės nutartys Nr. 2K-608/2010, 2K-559/2011 ir kt.). Apelianto įsitikinimu, tyčios jo veiksmuose nenustatyta. Be kita ko, iš kitų kaltinamųjų parodymų matyti, kad net pats sutartį pateikęs pasirašyti A. Z. nesuprato jos turinio, galvojo, kad pasirašo darbų sutartį, į ją nesigilino, taigi sutarties turinio jam neaiškino, o pastarasis turėdamas tik 9 klasių išsilavinimą, taip pat įmonėje neturėdamas jokių teisininkų, nesamdydamas teisines paslaugas teikiančių įmonių ir neskaitydamas sutarčių, nesuprato sutarties turinio. Nuteistojo D. B. teigimu, jeigu jis būtų supratęs, kad pasirašydamas panaudos sutartį apgaule išvengs prievolės apmokėti perkėlimo išlaidas ir kad pagal sutartį UAB „( - )“ neatlygintinai perduoda automobilį UAB „( - )“, jis šios sutarties būtų nepasirašęs. Be to, jis panaudos sutartyje jokių pataisymų neatliko, jokių duomenų neįrašė, o tai leidžia sutikti su jo paaiškinimais, kad jis turinio neskaitė. Kartu apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jis pasirašė tik 2 sutartis, o kaltinimas pateiktas dėl 6 sutarčių suklastojimo, kitas sutartis pasirašė jo žmona A. B., nesuprasdama savo veiksmų esmės. Todėl apeliantui nesuprantama, kodėl jis yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl dokumentų klastojimo, t. y. už veiksmus, kurių neatliko.

13114.7. Apelianto teigimu, nuosprendyje jokių objektyvių įrodymų, kad jis (D. B.) panaudos sutartį panaudojo ar buvo susitaręs su A. Z. dėl tokio dokumento panaudojimo, nėra. Jis (D. B.) nežinojo ir negalėjo žinoti, kad būtent šį dokumentą A. Z. pateiks valstybės institucijai dėl leidimo keltis per marias gavimo, jam A. Z. nieko dėl dokumento tikrosios paskirties nepaaiškino, kam ir kokiu tikslu bus panaudotas, nutylėjo.

13214.8. Nuteistajam D. B. abejonių kelia ir Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės 2018 m. birželio 15 d. nutarime išdėstyti motyvai, kuriais nutrauktas ikiteisminis tyrimas R. Š.. UAB „( - )“ direktoriui tyrimas dėl tų pačių veiksmų nutrauktas, nors R. Š. pasirašė panaudos sutartis, o jam už analogiškus veiksmus (irgi pasirašė sutartis) pateikti kaltinimai. Be to, nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą prie motyvų nurodyta, kad R. Š. panaudos sutartis pasirašė suklaidintas A. Z., nedalyvavo tariantis dėl perkėlimo paslaugų, nesuprato A. Z. nusikalstamos veikos, todėl jam tyrimas nutrauktas. Analogiškai A. Z. veiksmų pasirašant panaudos sutartis nesuprato ir jis, tai teisme patvirtino ir pats kaltinamasis A. Z., tačiau jis yra nuteistas, o kitas asmuo reabilituotas.

13314.9. Apelianto tvirtinimu, tik sistemiškai išanalizavus ir įvertinus visas nurodytas aplinkybes bei jas sugretinus su byloje nustatytomis kitomis faktinėmis aplinkybėmis, o visas bylos nagrinėjimo metu kilusias abejones vertinant jo (D. B.) naudai (vadovaujantis nekaltumo prezumpcija), būtų galima vertinti situacijos galimybę (tikimybę), kad buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika. Tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir tai neleidžia skundžiamo nuosprendžio laikyti nei pagrįstu, nei teisėtu, o byloje esančių įrodymų viseto nepakanka įrodyti, kad jo (D. B.) galbūt padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

13415. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. Z. gynėjas advokatas R. Bukėnas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – nuteistąjį A. Z. išteisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, o, teismui atsisakius visiškai tenkinti pirmąjį apeliacinio skundo reikalavimą, nuteistojo A. Z. veiksmus iš BK 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 182 str. 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį ir, taikant BK 40 straipsnį, A. Z. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

13515.1. Apelianto nuomone, apkaltinamajame nuosprendyje suformuluotos teismo išvados nebuvo paremtos išsamiu bylos aplinkybių ištyrimu. Nuosprendyje nurodyta, kad bendrininkai gali būti atsakingi tik esant susitarimui ir bendrai tyčiai, tačiau nagrinėjamu atveju šios bendros tyčios ir bendro susitarimo nustatyta nebuvo. Teismas neanalizavo bendrininkavimo požymių nuteistųjų veiksmuose, nenustatė nuteistųjų susitarimo pobūdžio ir jo apimties bei kiekvieno bendrininko sąsajų su skirtingais padarytos nusikalstamos veikos požymiais. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis iš esmės yra grindžiamas tik prielaida, kad visi nuteistieji dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, todėl jie visi neva atsakingi už kilusius padarinius, tačiau tai tik prielaida, nes vien tai, kad nuteistieji kartu dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, savaime neleidžia daryti išvados, kad visų jų atlikti veiksmai buvo kaip bendrininkų susitarimo dalykas. Pirmosios instancijos teismas vertino byloje surinktus įrodymus selektyviai, paviršutiniškai, nuteistojo kaltę padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytus nusikaltimus iš esmės grindė kaltinamajame akte nurodytais duomenimis ir kitų nuteistųjų parodymais, tačiau nemotyvuotai atmetė A. Z. argumentus dėl bendrininkų išankstinio susitarimo apibrėžtumo. Apelianto įsitikinimu, teismas pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 6 straipsnio 2 ir 3 dalių, 7 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 3 ir 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, skundžiamas teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

13615.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų. Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina, jog kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, tačiau kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, jog kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodinėjimo naštos jam perkelti negalima, visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos įtariamojo / kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Be to, BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetą, ir tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Vidinis teismo įsitikinimas turi susiformuoti kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją, palyginus ją su informacija, gaunama iš kitų šaltinių. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta norma įpareigoja teismą išanalizuoti, patikrinti ir įvertinti visus byloje esančius įrodymus kaip visumą, konstatuoti, kokius įrodymus teismas pripažįsta leistinais, kodėl jais vadovaujasi, ir motyvuotai paaiškinti, kodėl nesivadovauja kitais byloje esančiais įrodymais. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

13715.3. Nagrinėjamu atveju A. Z. pripažino 2018 m. gegužės 30 d. pranešime apie įtarimą nurodytas aplinkybes, savo kaltę iš dalies pripažino ir duodamas parodymus teisme, o būtent pripažino, kad jis iš anksto susitarė su D. B. ir R. Š., kad UAB „( - )“ su D. B. ir R. Š. atstovaujamomis bendrovėmis (atitinkamai UAB „( - )“ ir MB „( - )“) sudarys krovininio transporto panaudos sutartis, jų pagrindu A. Z. kreipsis su prašymu į Neringos miesto savivaldybės administraciją prašydamas išduoti UAB „( - )“ ir MB „( - )“ transportui leidimus nemokamai keltis keltais iš (į) Kuršių neriją, o atitinkamai UAB „( - )“, atstovaujama D. B., ir MB „( - )“, atstovaujama R. Š., taikys UAB „( - )“ (kurios projektų koordinatoriumi dirbo A. Z.) mažesnį krovinių gabenimo tarifą. Apeliaciniame skunde pažymima, kad A. Z., D. B. ir R. Š. susitarimas apėmė TIK kroviniu gabenimą į (iš) UAB „( - )“ statybos objektą ( - ), ir A. Z., D. B. ir R. Š. siekį sumažinti UAB „( - )“ transporto (krovinių gabenimo) kainą. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių, išsamiai nenagrinėjo nuteistųjų susitarimo turinio, nenustatė, kurie iš baudžiamajame įstatyme numatytų konkrečių padarinių buvo apimti kaltininko tyčios (apibrėžta tyčia), o kurie ne. Kitaip tariant, teismas neatliko išsamios visų bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų analizės, nemotyvavo, kodėl daro išvadą, jog A. Z. ir kitų nuteistųjų tyčia buvo neapibrėžta. Skundžiamas nuosprendis yra grindžiamas tik prielaidomis apie bendrą nuteistųjų sumanymą ir jo turinį, neišsiaiškinus visų teisingam bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių.

13815.4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neanalizavo bendrininkų išankstinio susitarimo ribų, apimties, tyčios esmės bei jos apibrėžtumo. Teismas motyvuodamas, kad kaltininkai veikė bendrininkų grupe, apsiribojo konstatavimu, jog „D. B. ir R. Š., bendrais neteisėtais veiksmais, pasirašydami panaudos sutartis, suvokė, kad kiekvienas iš jų nusikalstamą veiką daro ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu – A. Z.“. Tačiau, prieš darydamas tokią išvadą, teismas netyrė, ar kiekvienas iš nuteistųjų (bendrininkų) turėjo bendrą tyčią. Teismas neteisingai aiškino bendrininkavimą reglamentuojančias BK normas, nepagrįstai nuteistųjų D. B. ir R. Š. veiksmų, pasinaudojant UAB „( - )“ vardu išduotais leidimais gabenant krovinius kitiems (ne UAB „( - )“) klientams, nevertino kaip bendrininkų eksceso. Pažymima, kad, remiantis byloje surinktais įrodymais, teismas neturėjo jokio pagrįsto pagrindo daryti išvadą, jog tarp D. B. ir R. Š. buvo suderinti bendri neteisėti veiksmai. A. Z. tarėsi dėl transporto paslaugų be perkėlimo į (iš) Kuršių neriją AB „( - )“ keltais mokesčių atskirai su D. B. (UAB „( - )) ir su R. Š. (MB „( - )“). D. B. ir R. Š. nesiejo absoliučiai jokie bendri neteisėti veiksmai. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. Z. ir D. B. bei A. Z. ir R. Š. siejo iš anksto apibrėžtas susitarimas, t. y. tiek D. B. atstovaujama UAB „( - )“, tiek R. Š. atstovaujama MB „ ( - )“ šioms bendrovėms priklausančiomis transporto priemonėmis teiks transporto paslaugas UAB „( - )“. Apelianto nuomone, šiuo atveju nuteistojo A. Z. veiksmuose teismas turėjo konstatuoti žinomai apibrėžtą (konkretizuotą) tyčią, t. y. jis, darydamas nusikalstamą veiką, suvokė (turėjo suvokti) jos pavojingumą ir siekė labai konkrečių kokybiškai apibrėžtų padarinių – ekonominės naudos tik UAB „( - )“, kad pastarajai bendrovei būtų taikoma mažesnė transporto (krovinių gabenimo) kaina.

13915.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad baudžiamosios teisės doktrinoje, teismų praktikoje nurodyta, kad, esant apibrėžtai tyčiai, lemiamą reikšmę nusikalstamos veikos kvalifikavimui turi nustatyti subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai (kaltininko tyčios turinys), o, esant neapibrėžtai tyčiai, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius (pagal kilusius padarinius). Teismas, spręsdamas dėl nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių, turi nustatyti, kurie iš baudžiamajame įstatyme numatytų konkrečių padarinių buvo apimti kaltininko tyčios. Pirmosios instancijos teismas veiką pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kvalifikavo pagal kilusius padarinius, t. y. nurodė, jog kaltinamieji, įskaitant A. Z., apgaulės būdu išvengė didelės vertės turtinės prievolės, ji viršijo 250 MGL, kuris nusikalstamų veikų padarymo metu buvo 37,66 Eur, 250 MGL – 9415 Eur. Kitaip tariant, teismas konstatavo, jog kaltinamųjų tyčios turinys buvo neapibrėžtas. Tačiau apeliantas visiškai nesutinka su teismo išvada, kadangi nuteistojo A. Z. tyčios apibrėžtumą ir konkrečių padarinių siekį žinomai įrodo rašytinės panaudos sutartys su UAB „( - )“ ir MB „( - )“, kurios buvo sudarytos UAB „( - )“ vardu ir interesais, UAB „( - )“ ir MB „( - )“ gabeno krovinius iš (į) UAB „( - )“ statybos objekto, esančio ( - ). Tą patvirtina UAB „( - )“ atlikti mokėjimai už suteiktas vežimo paslaugas, krovinių vežimo važtaraščiai, kitų nuteistųjų parodymai. Nuteistasis D. B., UAB „( - )“ atstovas 2018 m. kovo 12 d. paaiškinime žinomai nurodė: „dėl to aš susitariau jiems, t. y. UAB „( - )“ taikyti mažesnį krovinių gabenimo tarifą“, 2018 m. rugsėjo 6 d. teisiamojo posėdžio metu nuteistasis D. B. parodė: „susitarimo dėl automobilių panaudos sutarčių termino nebuvo, aš pasiėmiau leidimus ir važiavau, niekas neaiškino kur galima su jomis važiuot, kad nevažiuot tuščia mašina, veždavau ir kitiems klientams“, taip pat nurodė: „gavus šiuos leidimus, aš mašinų kitai įmonei neperleidau, šiuos leidimus naudojau savo veikloje, nes kitų įmonių vairuotojai man paaiškino, kad tiesiog turi leidimą ir važiuoji“. A. B. 2018 m. rugsėjo 6 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad „leidimus išdavė UAB „( - )“, o ne kitos įmonės, nes tuo metu UAB „( - )“ vykdė ten statybas <...>. Susitarimo tikslas, tikriausiai, UAB „( - )“ norėjo išvengti kelto mokesčių dėl to ir išdavė leidimus tam, kad pigiau būtų pristatyta produkcija jiems, mažinant vežimo kaštus“. Nuteistasis R. Š. 2018 m. rugsėjo 6 d. teisiamojo posėdžio metu parodė: „<...> panaudos sutartį aš suprantu kaip darbo sutartį, atlikti paslaugas įmonei UAB „( - )“ <...> su kaltinamuoju A. Z. nebuvo susitarimo, kad galima vežti kitoms įmonėms“. Nuteistieji D. B. ir R. Š., duodami parodymus teisme, taip pat žinomai patvirtino, kad jie sudarė susitarimą su kaltinamuoju A. Z. tik dėl krovinių vežimo iš (į) UAB „( - )“ statybos objekto, esančio ( - ). Apelianto teigimu, nuteistojo A. Z. tyčios apibrėžtumą ir veikos kryptingumą liudija objektyvūs baudžiamosios bylos duomenys, jie rodo, kad A. Z. tyčia buvo apibrėžta tik siekiu sumažinti UAB „( - )“ taikomo krovinių pervežimo tarifus, kuriuos UAB „( - )“ ir MB „( - )“ būtų taikiusi, jeigu nebūtų buvę išduoti leidimai nemokamai keltis keltais iš (į) Kuršių neriją. Tačiau kaltinimą pagrindžiantys įrodymai jokiais būdais neleidžia konstatuoti, kad nuteistojo A. Z. neteisėtas veikimas pasireiškė neapibrėžta tyčia ir jam atsakomybė turėtų būti taikoma pagal kilusius padarinius. Teismų jurisprudencijoje tokia situacija, kai vykdytojo veiksmai nebuvo bendrininkų susitarimo dalykas, vadinama vykdytojo ekscesu ir už jo veiksmų padarinius kiti bendrininkai neatsako. Nustatant, ar buvo ekscesas, ar ne, reikėtų vadovautis dviem kriterijais – koks buvo bendrininkų susitarimas ir ar tiksliai apibrėžtas, ar ne, jei susitarimas nebuvo tiksliai apibrėžtas, reikėtų nustatyti, ar vykdytojo veiksmai buvo tikėtini kitiems bendrininkams, ar ne.

14015.6. Apelianto teigimu, nuteistieji suvokė ir žinojo, kad A. Z. leidimus keltis keltais jiems parūpino tik vieninteliu tikslu – kad vežimo paslaugos, nemokamai keliantis keltu į (iš) Kuršių neriją, bus teikiamos būtent UAB „( - )“, tačiau tiek nuteistasis R. Š., tiek ir nuteistasis D. B., pasinaudodami ta aplinkybe, kad patekimo į keltą kontrolės procedūros nenumato galimybės patikrinti, kokiais konkrečiai tikslais transporto priemonės keliasi į Kuršių neriją, paskatinti kitų sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojų „patarimų“, pasinaudojo turimais UAB „( - )“ vardu išduotais leidimais ir, nuslėpdami šį faktą nuo A. Z., Neringos savivaldybėje teikė krovinių vežimo paslaugas kitiems užsakovams. Tokie nuteistųjų R. Š. ir D. B. veiksmai žinomai peržengė tiksliai apibrėžto susitarimo ribas, t. y. kad leidimai bus išimti turint tikslą teikti vežimo paslaugas UAB „( - )“, ir tokie jų veiksmai nulėmė kvalifikuotą BK182 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Byloje esantys duomenys neabejotai patvirtina, kad tiek UAB „( - )“, atstovaujama D. B., tiek ir MB „( - )“, atstovaujama R. Š., krovinius kitiems Neringos miesto savivaldybėje esantiems užsakovams (t. y. ne UAB „( - )“) vežė be A. Z. žinios, t. y. pastarasis ne tik nežinojo, bet ir nenumanė, kad UAB „( - )“ ir MB „( - )“ pasinaudos UAB „( - )“ vardu gautais leidimais nemokamai keltis keltu per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją, teikdamos vežimo paslaugas kitiems juridiniams asmenims. Todėl apeliantas daro išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje nuteistųjų D. B. ir R. Š. veiksmai teismo turėjo būti vertinti kaip vykdytojų ekscesas, peržengiantis nuteistųjų sudaryto susitarimo ribas. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima konstatuoti, kad A. Z. vienokia ar kitokia forma pritarė kitų nuteistųjų veiksmams pasinaudoti UAB „( - )“ vardu išduotais leidimais nemokamai keltis keltu į (iš) Kuršių neriją, vežant krovinius kitiems nuteistųjų užsakovams. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad be jokio išankstinio susitarimo ir be A. Z. žinios nuteistieji D. B. ir R. Š. savo iniciatyva naudojosi UAB „( - )“ vardu išduotais leidimais teikdami transporto paslaugas kitiems užsakovams ir gabeno krovinius į (iš) kitus statybos objektus, t. y. ne į UAB „( - )“ statybos objektą, esantį ( - ), kaip buvo tartasi su A. Z., taigi nuteistieji D. B. ir R. Š. išėjo už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos ribų, išvengdami didelės vertės turtinės prievolės. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jokio susitarimo veikti bendrai siekiant išvengti didelės vertės turtinės prievolės sutariant, kad nuteistieji galės pasinaudoti UAB „( - )“ vardu išduotais leidimais, tarp bendrininkų šioje byloje nebuvo nustatyta, teismas, vadovaudamasis vien prielaida, kad visų nuteistųjų susitarimo dalykas buvo neapibrėžtas, t. y. jog jie buvo numatę, kad tiesiog kils kažkokių negatyvių padarinių, formaliai konstatavo neapibrėžtą tyčią ir visiškai nepagrįstai taikė baudžiamąją atsakomybę pagal kilusius padarinius.

14115.7. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad nuteistųjų ir civilinės ieškovės susitarimas, priešingai, nei teigia teismas, nebuvo pasirašytas darant kokias nors nuolaidas nuteistiesiems, t. y. mažinant jų atlygintinos žalos dydį ir pan. Susitarime šalys nurodė kiekvieno nuteistojo faktiškai padarytą žalos dydį remdamosi AB „( - )“ pateiktomis UAB „( - )“ persikėlimo keltais pravažiavimo išklotinėmis. Atkreipiamas dėmesys, kad pačiame susitarime yra žinomai nurodyta, jog kiekvienas nuteistasis atlygins tik už savo veiksmais biudžetui padarytą žalą. Susitarimas buvo pasirašytas konkrečiai atskiriant kiekvieno kaltininko veiksmais padarytą žalą, kadangi kiekvienas bendrininkas atsako už savo asmeninę veiką, už tai, ką aprėpė jo tyčia. Todėl teismas minėtame susitarime nurodytą kiekvieno nuteistojo atlygintinos žalos dydį turėjo laikyti faktiškai padarytos žalos dydžiu. Nuteistasis A. Z. gali atsakyti tik už UAB „( - )“ interesais atliktus UAB „( - )“ ir MB „( - )“ vežimus. A. Z. UAB „( - )“ naudai atliktų vežimų skaičius – 126, o atitinkamai padarytos žalos dydis – 9319,05 Eur. Kadangi D. B. ir R. Š. likusius vežimus atliko savo iniciatyva, t. y. nesitardami dėl to su A. Z. ir pasinaudodami palankiai jiems susiklosčiusia aplinkybe, kad gautais leidimais gali naudotis ir kitų asmenų (užsakovų) interesais, R. Š. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžetui savo veiksmais padarė 9398,70 Eur dydžio žalą, o D. B. – 72 988,25 Eur dydžio žalą. Iš byloje surinktų įrodymų žinomai matyti A. Z. nusikalstamo sumanymo turinys bei tikslai, kurių jis siekė, ir padariniai, kokius jis numatė, jo padarytą veiką teismas atitinkamai turėjo kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes A. Z. atliktais neteisėtais veiksmais buvo išvengta nedidelės vertės turtinės prievolės, t. y. padaryta žala neviršijo 250 MGL.

14215.8. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad „kaltinamieji A. Z., D. B. ir R. Š. suklastojo automobilių panaudos sutartis ir šias sutartis pateikė Neringos savivaldybei dėl įstatyme numatytų sąlygų atitikimo išduodant leidimus nemokamai keltis keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, t. y. piktnaudžiaudami leidimus išduodančios įstaigos pasitikėjimu ir nuslėpdami informaciją, kad minėtos sutartys realiai nevykdomos <...> klastotų dokumentų pagrindu buvo sudarytas įvaizdis, kad UAB „( - )“ ir MB „( - )“ transporto priemones perims ir naudos UAB „( - )“, registruota Kuršių nerijoje“. Tačiau apeliantas atkreipia dėmesį, jog teismas iš esmės nuteistųjų nusikalstamus veiksmus kvalifikavo remdamasis išimtinai A. Z. sudarytų panaudos sutarčių su UAB „( - )“ ir MB „( - )“ forma, kuri, akivaizdu, neturi ir negali turėti savaime jokios esminės reikšmės pripažįstant A. Z. padarytą veiką nusikalstama ar nenusikalstama. Teismas šioje byloje nenagrinėjo, kokie buvo tikrieji nuteistųjų ketinimai sudarant panaudos sutartis, ar tarp UAB „( - )“ (atstovaujamos A. Z.) ir UAB „( - )“ bei MB „( - )“ faktiškai vykę ūkiniai santykiai buvo tokie, kad, juos tinkamai įforminus sutartimis, leidimas nemokamai keltis keltais į (iš) Kuršių neriją būtų išduotas. Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys neginčytinai įrodo, kad tiek UAB „( - )“, tiek UAB „( - )“ buvo suteikusios krovinines transporto priemones bendrovei UAB „( - )“. UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros, krovinių vežimo važtaraščiai žinomai rodo nuolatinį, tęstinį krovinių gabenimą į (iš) UAB „( - )“ statybos objektą, adresu ( - ). Byloje surinkti duomenys rodo, kad UAB „( - )“ atliko mokėjimus tiek UAB „( - )“, tiek UAB „( - )“. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ priklausiusios transporto priemonės buvo naudojamos bendrovės UAB „( - )“.

14315.9. Apelianto nuomone, svarbu pažymėti, kad šioje byloje teismo nebuvo tinkamai ištirti ir įvertinti liudytojos Neringos savivaldybės administracijos atstovės I. K. teisme duoti parodymai, kuriais liudytoja vienareikšmiškai patvirtino, jog leidimo išdavimui tinka bet koks dokumentas, įrodantis kad įmonė naudos būtent tą automobilį, kuriam yra prašomas išduoti leidimas. Nebūtina pateikti būtent panaudos sutartį. Teisiamajame posėdyje liudytoja I. K. parodė, kad „jei registracijos liudijime matyti, kad automobilis priklauso ne tam asmeniui, kuris prašo, tada prašai įrodymo, kad jis naudosis tuo automobiliu <...>, jei nenurodytas automobilio savininkas, tada prašai pagrįsti, kokiu pagrindu prašai tam automobiliui leidimo ir, kokiu teisės aktu jam tas automobilis priklauso <...>, tada pateikiami įgaliojimai, arba panaudos sutartis, nuomos sutartis. Tiktų bet koks juridinis dokumentas <...>, bet koks juridinis dokumentas tinka, nereikia pateikti būtent panaudos dokumento“. Liudytoja I. K., atsakydama į gynėjo advokato R. Bukėno klausimą, pabrėžė, kad „teisės aktais, išduodami leidimus nedetalizuojame nuomos rūšies, turi tik pagrįsti, kad ta įmonė naudosis būtent tuo automobiliu, kas vairuos automobilį nėra svarbu“. Apeliantas pažymi, kad iš liudytojos I. K. parodymų pagrįstai galima daryti išvadą, kad Neringos miesto savivaldybės administracija nėra nustačiusi baigtinio sąrašo dokumentų (sutarčių), kurių pagrindu transporto priemonės būtų pripažįstamos naudojamomis juridinio asmens, turinčio buveinę Neringos miesto savivaldybėje. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme taip pat nėra tiksliai apibrėžta, koks dokumentas privalo būti pateiktas siekiant gauti leidimą nemokamai keltis keltu į (iš) Kuršių neriją. Kitaip tariant, tokiu pagrindu gali būti panaudos sutartis, nuomos sutartis, transporto priemonės lizingo sutartis ar kitoks sandoris, kurio pagrindu asmuo įgyja teisę naudoti transporto priemonę. Pagal Civilinio kodekso 6.156 straipsnio 1 dalį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti CK nenumatytas sutartis, jei tai neprieštarauja įstatymams. Pagal šio straipsnio 3 dalį šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių elementų. Tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja pačios sutarties esmei. Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. CK reglamentuoja dviejų rūšių transporto priemonių nuomos sutartis – transporto priemonių nuomą teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas (CK 6.512–6.521 straipsniai) ir transporto priemonių nuomą neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų. Civilinio kodekso 6.512 straipsnyje yra apibrėžta transporto priemonių nuomos, teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, sutarties samprata. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal transporto priemonių nuomos, teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, sutartį nuomotojas įsipareigoja perduoti nuomininkui laikinai naudotis už užmokestį transporto priemonę ir suteikti tos transporto priemonės vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Pagal šios rūšies nuomos sutartį nuomotojas privalo per visą nuomos sutarties terminą užtikrinti tinkamą išnuomotos transporto priemonės techninę būklę, taip pat daryti jos kapitalinį ir einamąjį remontą bei tiekti būtinas detales (CK 6.514 straipsnis). Pagal šios rūšies nuomos sutartį nuomotojas privalo teikti transporto priemonės vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas (CK 6.515 straipsnio 1 dalis). Pagal šios rūšies nuomos sutartį asmenys, vairuojantys išnuomotą transporto priemonę, yra nuomotojo darbuotojai (CK 6.515 straipsnio 3 dalis). Esant transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutarčiai, pati nuomos objektu esanti transporto priemonė nuomininkui fiziškai nėra perduodama. Civilinio kodekso 6.487 straipsnis, reglamentuojantis nuomos mokestį, numato, kad nuomos mokestis šalių susitarimu gali būti nustatytas: 1) konkrečia pinigų suma, kuri turi būti mokama iš karto arba periodiškai; 2) iš išnuomoto daikto gaunamos produkcijos, vaisių ar pajamų dalimi; 3) nuomininko teikiamomis nuomotojui tam tikromis paslaugomis; 4) nuomininko pareiga savo lėšomis pagerinti išnuomoto daikto būklę; 5) nuomininko pareiga perduoti sutartyje numatytą daiktą nuomotojui nuosavybės teise ar jam išnuomoti; 6) šalys taip pat gali susitarti dėl mišraus šių nuomos mokesčio nustatymo būdų taikymo arba gali nustatyti kitokį nuomos mokesčio apskaičiavimo būdą. Apelianto tvirtinimu, tarp UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ bei UAB „( - )“ faktiškai susiklostę ūkiniai santykiai atitiko būtent transporto priemonių nuomos, teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, sutarties rūšį. Pagal šią nuomos sutartį nuomotojas nuomininkui fiziškai transporto priemonės neperduoda, nes vairavimą bei techninę priežiūrą ir toliau vykdo pats nuomotojas (jo darbuotojai). Tiek dėl nuteistojo A. Z., atstovavusio UAB „( - )“, tiek dėl nuteistojo D. B., atstovavusio UAB „( - )“, tiek nuteistojo R. Š., atstovavusio MB „( - )“ teisinio neišprusimo nuteistieji nesugebėjo parinkti tinkamos sutarties formos, atitinkančios faktiškai tarp jų egzistavusių teisinių santykių ir vykusios ūkinės veiklos turinį. Nuteistieji iš leidimus išduodančios Neringos miesto savivaldybės administracijos specialistų negavo jokio patarimo, kokios sutartys gali būti pagrindu Neringos mieste buveinę turinčiam juridiniam asmeniui gauti leidimą, todėl nenuostabu, kad nuteistieji sutartis sudarė paprasčiausiai pasinaudodami internete surastu panaudos sutarties pavyzdžiu. Teismas, spręsdamas baudžiamosios atsakomybės klausimą, negalėjo remtis netinkamai parinkta sutarties forma. Šiuo atveju turėjo būti taikomas turinio viršenybės prieš formą principas, kuriuo vadovaudamasis teismas turėjo nustatyti tikruosius tarp šių asmenų egzistavusius ūkinius santykius ir, jeigu jie būtų tinkamai įforminti, nustatyti, ar UAB „( - )“, atstovaujama A. Z., būtų gavusi leidimą nemokamai keltis keltu per Kuršių marias. Byloje surinkti duomenys, liudytojos I. K. parodymai žinomai rodo, kad tokie leidimai būtų buvę išduoti. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo nuteistiesiems, nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojos I. K. nurodytas aplinkybes ir apkaltinamajame nuosprendyje nepasisakė dėl tarp šalių faktiškai susiklosčiusių teisinių santykių, sandorio turinio ir formos, jos reikšmės taikant baudžiamąją atsakomybę, nors 2018 m. spalio 16 d. teisiamojo posėdžio metu pats teismas pasisakė, kad šios aplinkybės yra itin reikšmingos nagrinėjamoje byloje.

14415.10. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad vien aplinkybė, jog UAB „( - )“, atstovaujama A. Z., UAB „( - )“ ir MB „( - )“, pasirinkusios tinkamą sutarties formą (transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartį), įforminančią faktiškai tarp šalių egzistavusius ūkinius santykius, būtų lygiai taip pat gavusios leidimus, kaip ir santykius įforminant panaudos sutartimi, rodo, jog UAB „( - )“ ir MB „( - )“ turėjo teisėtą pagrindą pasinaudodama UAB „( - )“ vardu išduotais leidimais nemokamai keltis keltu į (iš) Kuršių neriją ir gabenti krovinius į statybos objektus, priklausančius UAB „( - )“ (tačiau ne kitiems užsakovams). Kitaip tariant, šiuo atveju nuteistųjų veiksmai buvo kvalifikuoti kaip nusikalstami tik dėl to, kad nuteistieji dėl savo teisinio neišpursimo netinkamai pasirinko juos siejusių santykių įforminimo būdą, nors šių santykių turinys per se nėra priešingas teisei, t. y. nėra nusikalstamas. Nors nuteistasis A. Z. iš dalies prisipažino kaltu, tačiau kaltinamojo prisipažinimas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo negali būti pakankamas įrodymas. Tik kai kaltinamojo prisipažinimą patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, kaltinamajam galima priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Kaltinamojo prisipažinimas negali būti vertinamas kaip absoliutus jo kaltės įrodymas. Be to, kaltinamojo prisipažinimas nėra pagrindas priimti apkaltinamąjį nuosprendį, o sprendimą dėl to, ar asmuo padarė kaltinime nurodytą nusikalstamą veikei, priima teismas tik po to, kai išsamiai ir nešališkai išnagrinėja visas bylos aplinkybes. Šiuo atveju teismas turėjo nepaisyti nuteistojo A. Z. kaltės pripažinimo, kadangi, remiantis teisme ištirtais įrodymais, kyla visiškai pagrįstų abejonių, ar A. Z. apskritai galėjo būti pripažintas kaltu padaręs BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas.

14516. Apeliaciniu skundu nuteisto juridinio asmens UAB ( - )“ atstovas advokatas V. Agintas prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendį dėl juridinio asmens UAB „( - )“ pripažinimo kaltu pagal BK 20 straipsnio 2 dalį 182 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – juridinį asmenį UAB „( - )“ išteisinti, kadangi jo veiksmais nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

14616.1. Apeliaciniame skunde, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2K-7-47-895/2016, 2K-7-255/2012, 2K-7-322/2013, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-47-895/2016, 2K-7-41-511/2017, 2K-7-136-489/2017, 2K-507/2012, 2K-7-255/2012, 2A-7-9/2013, 2K-161/2013, 2K-410/2014, 2K-152/2015, 2K-429-788/2016, 2K-31-788/2017, 2K-7-136-489/2017, 2K-185-895/2015, 2K-7-47-895/2016, 2K-358/2011, 2K-312/2013, 2K-493/2012, 2K-134-693/2015), analizuojama BK 182 straipsnio sudėtis. Nurodoma, kad nuteistojo juridinio asmens uždarosios akcinės bendrovės „( - )“ atstovas teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino, kaltinimas UAB „( - )“ kaip juridiniam asmeniui visiškai nepasitvirtino, UAB „( - )“ neišvengė didelės vertės prievolių, jų išvengė užsakovai, dėl to UAB „( - )“ kreipsis su ieškiniu į teismą ir bandys išsireikalauti už juos sumokėtas sumas po bylos pasibaigimo. Juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtinų sąlygų visuma, numatyta BK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė. Pagal BK 20 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo, kuris eina vadovaujamas pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba gali kontroliuoti jo veiklą, ir fizinis asmuo nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai arba interesais, veikdamas individualiai ar juridinio asmens vardu. Juridinio asmens nauda ar interesas yra alternatyvios jo atsakomybės sąlygos, iš kurių bent vieną būtina nustatyti, nes tai padeda teisiškai įvertinti fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką ir leidžia konstatuoti, jog už tokią fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką, esant ir kitoms BK 20 straipsnio 2 dalyje numatytoms sąlygoms, baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas ir juridinis asmuo. UAB „( - )“ vadovas paaiškino, kad jo įmonė dėl nemokamo kėlimosi nebuvo konkurencingesnė už kitas, kadangi daugelis ne ( - ) veikiančių įmonių naudojosi galimybe keltis keltu nemokamai, todėl visi jie buvo lygūs. Apeliantas pažymi, kad, sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės, turi būti atsižvelgta ir į tai, jog, fiziniam asmeniui įgyvendinus savo sumanymą asmeniniais tikslais pasisavinti juridinio asmens turtą, visų šių nusikalstamų veikų (taip pat ir tokių, iš kurių juridinis asmuo objektyviai gavo tam tikros naudos) galutinis padarinys (rezultatas) gali būti turtinės žalos juridiniam asmeniui padarymas. Būtent juridiniam asmeniui atsiradusi turtinė žala gali paneigti tą naudą, kurią juridinis asmuo gavo iš atskirų nusikalstamų veikų, bendros tyčios pasisavinti juridinio asmens turtą, padarymo. Taigi tokiu atveju šios nusikalstamos veikos, net jeigu jas padaręs juridinis asmuo objektyviai ir gavo tam tikros naudos, BK 20 straipsnio prasme gali būti nelaikomos veikomis, padarytomis juridinio asmens naudai ar interesais. Sprendžiant, ar juridinis asmuo turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką, reikia nustatyti ir juridinio asmens kaltę.

14716.1.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad D. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad bendravimas su UAB „( - )“ prasidėjo dėl darbo paslaugų, kai su juo susisiekė A. Z.. Buvo sudaryta sutartis dėl sutvarkymo, griovimo, medžiagų išvežimo darbų. Susitarimai su UAB „( - )“ buvo daromi kaip su užsakove. Su UAB „( - )“ bendravo tik darbo reikalais. UAB „( - )“ direktorių matė pirmą kartą teisiamojo posėdžio metu, anksčiau su juo nebuvo bendravęs. Kai jis buvo išvažiavęs, jam paskambino A. Z. ir pasakė, kad reikia pasirašyti ant keturių sutarčių, kurias atsiuntė elektroniniu paštu. Ant šių sutarčių pasirašė jo sutuoktinė ir išsiuntė atgal. Jis jai įgaliojimų nebuvo davęs, vėliau nieko nepatvirtino. Jis pats vėliau pasirašė ant kitų dviejų sutarčių. 2014 m. pasirašęs sutartį su UAB „( - )“, sutarties neskaitė. A. Z. buvo surašęs transporto priemonių duomenis, kurioms reikės leidimų. Vėliau jam paskambino ir pasakė, kad yra leidimai. Jis su A. Z. nekalbėjo, kam buvo išduoti leidimai. Jis nuėjo jų pasiimti į Smiltynės perkėlą. Iš pradžių leidimus padarė keturiems automobiliams, vėliau – kitiems automobiliams, nes nusipirko papildomai transporto priemonę medžiagoms krauti ir iškrauti. Jis atsiėmė leidimus, išduotus UAB „( - )“ vardu, nes jam paskambino ir liepė nueiti į Smiltynės perkėlą jų pasiimti. Gavęs šiuos leidimus, jis automobilių kitai įmonei neperleido, šiuos leidimus naudojo savo veikloje, nes kitų įmonių vairuotojai jam paaiškino, kad tiesiog turi leidimą ir važiuoji. Jis niekur nerado informacijos, kur ir kiek galima su šiuo leidimu važiuoti. Prieš tai automobilių panaudos sutarties turinio nesuprato, dabar jau supranta. Jis turi devynių klasių išsilavinimą. Įmonėje teisininkas, kuris tikrintų sutartis, nedirbo. Tam, kad nevažiuotų tuščia mašina, veždavo medžiagų ir kitiems. Kelių direkcija davė objektus ir niekas nieko neišaiškino, kam galima važiuoti ir kiek galima važiuoti. Yra ir anksčiau vežęs medžiagas į Neringą, tuomet praktika būdavo tokia, kad jie užsimokėdavo už keltą ir į sąskaitą užsakovui įtraukdavo atskirą eilutę „Bilietai už keltus“. Kai turėjo leidimus ir vežė medžiagas kitoms įmonėms, sąnaudų už keltus neįtraukdavo. Su kitomis įmonėmis, kurioms reikėjo paslaugų, aptardavo tik transporto išlaidas, dėl leidimų jis pasakė, kad juos turi. Kėlimosi keltais mokesčių išvengė įmonės, kurioms jis teikė vežimo paslaugas. Kaip išvengti persikėlimo išlaidų, jis su A. Z. nesitarė, jie bendraudavo tik darbo klausimais, su juo tarėsi dėl pastatų griovimo, medžiagų vežimo UAB „( - )“ objektui, daugiau dėl jokių vežimų nesitarė, į sutartis nesigilino. UAB „( - )“ naudos negavo dėl to, kad nemokėjo už persikėlimą keltais. Bandys kalbėtis su tomis įmonėmis, kurioms jis vežė, kad jie kompensuotų žalą dėl kėlimosi keltais. Jei būtų žinojęs tikruosius panaudos sutarčių tikslus, nebūtų jų pasirašęs. Žalą pripažino dėl visų transporto priemonių. Su Kelių direkcija sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo. Susitarime nurodyta, kad jis, A. Z., ir R. Š. įsipareigoja Kelių direkcijai atlyginti 91 706 Eur. Už vežimus kitoms įmonėms jis pats atlygins. Kelių direkcija juos samdė kaip transporto įmonę, dėl leidimų jie klausdavo, jis jiems sakė, kad leidimus turi. Sutarties dėl paslaugų teikimo UAB „( - )“ su Kelių direkcija neturėjo, jie buvo kaip subrangovai. Sutinka dėl žalos atlyginimo. Padarytą žalą įsipareigoja atlyginti jis pats, o ne juridinis asmuo UAB „( - )“, nes jis pasirašinėjo sutartis. Pasirašytą susitarimą su Kelių direkcija jis vykdo, kiekvieną mėnesį moka po 860 Eur.

14816.1.2. Teisiamojo posėdžio metu A. Z. parodė, kad jis ėjo administravimo vadovo pareigas UAB „( - )“. Tarp šios įmonės ir UAB „( - )“ buvo pasirašyta projekto koordinavimo sutartis. Jis norėjo įtikti užsakovei UAB „( - )”, kad sutaupytų išlaidų. Vienas iš tikslų buvo surasti tiekėjus. Kadangi jis norėjo sutaupyti kaštus, nuvyko į Neringos savivaldybę ir ten pasiteiravo, kokioms įmonėms išduodami leidimai nemokamai keltis keltais. Neringos savivaldybėje jam paaiškino, kad leidimai nemokamai keltis keltais išduodami ( - ) registruotoms įmonėms, vykdančioms veiklą ir turinčioms turto, transportą. Paklausus apie tai, ką daryti neturint transporto, jam buvo paaiškinta, jog, pagal praktiką, visi pasirašo panaudos sutartis. Neįvertindamas panaudos sutarties teksto, jis iš interneto išsitraukė panaudos sutarties šabloną. Teisinių žinių neturi, tuo metu suprato, kad ši panaudos sutartis yra paslaugos sutartis, kuri bus vykdoma UAB „( - )“. Prašymą dėl leidimų nemokamai keltis keltais išdavimo pateikė jis, atstovavo įmonei UAB „( - )“, įgaliojimo prie prašymo pateikti nereikėjo. Su prašymu reikėjo pateikti UAB „( - )“ registracijos pažymėjimą, transporto registracijos pažymėjimą ir panaudos sutartį. Visus reikalavimus dėl leidimo nemokamai keltis keltais išdavimo atitiko, UAB „( - )“ turi turto ( - ), įmonė ten registruota. Sutinka, kad ne iki galo įvykdė susitarimą dėl automobilių panaudos. Jis nesigilino į sutarties tekstą, tai buvo jo didelė klaida. Pirmą kartą naudojo tokią praktiką dėl leidimų. Panaudos sutartyje nebuvo įrašyta, ar draudžiama, ar tik leidžiama vežti krovinį būtent į objektą ( - ). Šiuos duomenis reikėjo nurodyti tik prašyme jį teikiant Neringos savivaldybei. Jis nežinojo apie kitus vežimus, tik apie UAB „( - )“.

14916.1.3. Teisiamojo posėdžio metu Neringos savivaldybės administracijos atstovė I. K., be kita ko, parodė, kad UAB „( - )“ kreipėsi dėl leidimo išdavimo, tačiau prašymas buvo atmestas.

15016.1.4. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. B. parodė, jog ji yra D. B. sutuoktinė, dirba UAB „( - )“ buhaltere nuo 2014 m. Šiuo metu supranta, dėl ko nebuvo galima nemokamai keltis keltais – buvo netinkamai išduoti leidimai, įmonė nebuvo registruota ( - ). Buvo atsiųstos pasirašytos sutartys iš UAB „( - )“ atstovo A. Z.. Kas išdavė leidimus ir kokiu būdu, ji nieko nežinojo. Jai paskambino vyras ir pasakė, kad reikia pasirašyti sutartis. Ji sutarčių neskaitė, tik pasirašė savo vardu. Teisės pasirašyti sutartis ji neturėjo. Buvo pamiršusi, kad ji nebėra įmonės vadovė. Vėliau sutarčių D. B. netvirtino. Kokiu tikslu buvo pasirašytos sutartys, nežinojo. Ji suprato, kad sutartis reikėjo pasirašyti dėl darbų vykdymo. Sutartis pasirašinėjo, bet dėl kokių objektų, nežinojo, tik žinojo, kad dėl UAB „( - )“. Su UAB „( - )“ pasirašė keturias panaudos sutartis. Pasirašiusi sutartis, jas nuskenavo ir išsiuntė elektroniniu paštu UAB „( - )“ atstovui A. Z.. Jie nežinojo, kad negalima nemokamai keltis keltais, nes įmonė nėra registruota ( - ). Niekas to nepaaiškino. Todėl ir buvo pasinaudota tais leidimais. Susitarimo tikslas turbūt buvo UAB „( - )“ išvengti kelto mokesčių, dėl to ir išdavė leidimus tam, kad jiems pigiau būtų pristatyta produkcija, sumažinti vežimo kaštai. Iš susitarimo UAB „( - )“ naudos neturėjo, pelno negavo. Šiuo atveju naudos gavo užsakovas, nes buvo sumažintos pristatymo išlaidos. Apie žalos atlyginimą ir žalos įvertinimą žino. Įmonė negavo naudos dėl to, kad nereikėjo mokėti už keltus, dėl susitarimo su UAB „( - )“ įmonei reikės sumokėti visą sumą Kelių direkcijai.

15116.2. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliantas mano, kad šiuo atveju teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 182 straipsnio 2 dalį, nes nuteistojo juridinio asmens UAB „( - )“ direktoriaus D. B., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veiksmai atitinka civilinį deliktą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sukčiavimo, turto pasisavinimo ir iššvaistymo bylose suformuotų baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo kriterijų, išplėtė baudžiamosios atsakomybės taikymo ribas, pažeidė ultima ratio (paskutinė priemonė) principą ir dėl to nepagrįstai kriminalizavo tarp nuteistojo juridinio asmens UAB „( - )“ direktoriaus D. B., kuris turėjo teisę jam atstovauti, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, ir civilinės ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos susiklosčiusius civilinius teisinius santykius. Byloje nėra nustatyta, jog D. B., kaip UAB „( - )“ direktorius, pasirašydamas sutartį su UAB „( - )“, siekė, kad jo vadovaujamai UAB „( - )“ priklausančios transporto priemonės per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „( - )“ keltais būtų keliamos nemokamai, panaudojo esminę apgaulę, taip pat nenustatyta, kad civilinės ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos galbūt pažeistų teisių gynyba civiline tvarka buvo iš esmės apsunkinta. Apelianto teigimu, kaltinimas juridiniam asmeniui UAB „( - )“, atstovaujamam direktoriaus D. B., kuris turėjo teisę jam atstovauti, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą ir veikė įmonės vardu, naudai ir interesais, kad jis UAB „( - )“ naudai apgaulės būdu išvengė didelės vertės mokėjimo prievolių už suteiktas paslaugas, visiškai nepasitvirtino, D. B. ir UAB „( - )“ neišvengė didelės vertės prievolių, jų išvengė užsakovai, dėl to UAB „( - )“ kreipsis su ieškiniu į teismą ir bandys išsireikalauti už juos sumokėtas sumas po galutinio sprendimo byloje. Atkreipiamas dėmesys, kad daugeliu atvejų, kai darbus ( - ) atliko UAB „( - )“ samdytas ir šioje byloje nuteistas juridinis asmuo D. B. vadovaujama UAB „( - )“, t. y. kituose objektuose, tarpininkai užsakovams pateikdavo persikėlimo išlaidas, kurių realiai jie nepatyrė, ir už tai gaudavo pajamų. Fizinis ar juridinis asmuo pagal susitarimą su uždarąja akcine bendrove, veikiančia ir atliekančia darbus ( - ), suranda įmonių, galinčių suteikti pervežimo paslaugas šiai įmonei ( - ), po to, atlikus darbus, suteikus persikėlimo paslaugas, kaip, pvz., UAB „( - )“, t. y. UAB „( - )“ neskaičiuodamas persikėlimo mokesčio, darbus užsakęs tarpininkas galutinio užsakovo paprašo atsiskaityti už samdytos įmonės transporto priemonių persikėlimą į Kuršių neriją, t. y. pateikia sąskaitas. Šioje byloje tos aplinkybės visiškai nebuvo tirtos. Nors ir tikint kaltinimuose nurodytų teiginių pagrįstumu, kad UAB „( - )“ gavo naudos, t. y. sutaupė nemokėdama persikėlimo į Kuršių neriją mokesčio, galutinis rezultatas išėjo toks, kad UAB „( - )“ vadovas patyrė didesnių išlaidų, nes jam reikės sumokėti visą persikėlimo mokestį valstybei ir dėl to jis ir įmonė patirs žalos ir nuostolį, kadangi sąskaitose UAB „( - )“ ir kitoms įmonėms buvo nurodyta tik krovinio atvežimo ir išvežimo kaina, o persikėlimo paslauga neįskaičiuota. Tai reiškia, kad D. B., kaip fizinis asmuo ir UAB „( - )“ atstovas, turės sumokėti (ką jau ir daro) persikėlimo mokestį, kurio iš užsakovų negavo, taigi D. B. ir jo vadovaujama UAB „( - )“ šiuo atveju patyrė nuostolį, o ne gavo pelno. Tai, kad D. B. nesuprato panaudos sutarčių turinio ir sąlygų, apelianto teigimu, rodo ir tos aplinkybės, jog po panaudos sutarčių sudarymo net minimaliam laikotarpiui per pakankamai netrumpą teiktų paslaugų laikotarpį UAB „( - )“ automobiliai nebuvo realiai perduoti UAB „( - )“ tam, kad bent jau būtų imituotas panaudos sutartyse įtvirtintas UAB „( - )“ automobilių perdavimas UAB „( - )“, siekiant slėpti neva nusikalstamą sumanymą.

15216.3. Apelianto nuomone, vertinant civilinės ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos pažeistų teisių gynimo civiline tvarka perspektyvą, siekiant atriboti civilinės ir baudžiamosios atsakomybės taikymą, akivaizdu, jog jos teisė gintis civilinio proceso tvarka visiškai nebuvo suvaržyta, priešingai, ji buvo įgyvendinta D. B. pripažinus skolą ir pasirašius 2018 m. birželio 20 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo. Apeliantas pažymi, kad byloje nenustatyta, jog kaltinamasis D. B. būtų tyčia kaip nors sudaręs situaciją, kuri neleistų civiliniam ieškovui civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistas teises arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų tiek apsunkintas, kad taptų neįmanomas. Byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų, kurie rodytų, jog D. B. turėjo išankstinę tyčią apgaule nemokėti transporto priemonės perkėlimo mokesčio. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad D. B., gavęs leidimus nemokamai keltis keltais jo įmonės automobiliams, tokiu būdu sumažino teikiamų paslaugų kainą ir dėl to jis įgavo konkurencijos sąlygų pranašumą prieš kitas įmones, teikiančias analogiškas paslaugas. To nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami duomenys, ši išvada paremta vien prielaidomis. Tai, kad D. B. gavo leidimus nemokamai keltis keltais jo vadovaujamos UAB „( - )“ transporto priemonėms, nebuvo esminė aplinkybė, lėmusi apsisprendimą teikti paslaugas UAB „( - )“. Byloje nebuvo rinkti, analizuoti bei vertinti jokie duomenys, įrodantys, jog kitos ar didžioji dalis įmonių, teikusių / teikiančių analogiškas paslaugas Neringos savivaldybėje, į paslaugų kainą įtraukia ir persikėlimo / perkėlimo keltais sąnaudas ir tokiu būdu tokių įmonių paslaugų kaina automatiškai yra neva didesnė, lyginant su D. B. vadovaujamos UAB „( - )“ teikiamų paslaugų kaina, nustatyta, kai jiems buvo išduotas leidimais nemokamai keltis keltais. Šiuo atveju teismo išvada dėl D. B. vadovaujamos UAB „( - )“ įgyto konkurencijos sąlygų pranašumo prieš kitas įmones grindžiama tik prielaidomis, kurios vertintos D. B. nenaudai. Apeliantas nurodo, kad Europos žmogaus tiesių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija reiškia, jog kaltinamojo kaltė turi būti įrodyta nesant abejonės. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Tai reiškia, kad asmens kaltė negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis, o visos abejotinos aplinkybės (išnaudojus visas įmanomas priemones abejonėms pašalinti) turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais. Šią baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas nepaisė šių nuostatų, skundžiamas nuosprendis nėra pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, pagrindžiančių D. B. kaltę. Akivaizdu, kad šią bylą nagrinėjęs teismas įrodymus vertino paviršutiniškai, vienpusiškai, teismo padarytos išvados nelogiškos, grindžiamos ne įrodymais, o prielaidomis. Iš liudytojos I. K. paaiškinimų matyti, kad jokio leidimų išdavimo tvarkos ir to, kaip ja naudojasi asmenys, kontrolės mechanizmo nebuvo. Tik šiuo metu ruošiamasi šią funkciją perleisti kitai institucijai, kuri jau kontroliuos leidimų išdavimą. Šiuo atveju labai svarbi aplinkybė, kad A. Z. leidimus išduodančios tarnybos tarnautojai pasakė, kad tinka bet kokia sutartis, t. y. panaudos, nuomos, įgaliojimas, o jis pasirinko vieną iš dviejų variantų ir, pasirodo, netinkamą – panaudos sutartį, iš kurios prokurorė kildina atsakomybę už sukčiavimą ir dokumentų klastojimą. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jeigu A. Z. internete būtų pirmiau radęs nuomos sutarties šabloną ir jį davęs pasirašyti D. B., tai baudžiamasis procesas nebūtų prasidėjęs ir niekas nebūtų buvęs patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes tokia sutartis būtų galiojanti ir, kaip patvirtino I. K., tinkamas dokumentas dėl leidimų keltis keltu nemokamai išdavimo. Teisinių žinių neturėjimas, netinkamas sutarties pasirinkimas, valstybinių institucijų kontrolės dėl leidimo išdavimo ir aiškumo, kaip nustatyta tvarka naudotis, nebuvimas sukėlė tokią situaciją, dėl kurios ne tik šios bylos nuteistieji, bet ir daug kitų asmenų dar laukia naujų tyrimų, jie bus nepagrįstai traukiami atsakomybėn ir jiems bus skiriamos bausmės, bus tenkinami jų civiliniai ieškiniai, o tai sukels daug bankrotų, bus atleista daug asmenų ir pan. Apelianto nuomone, šiuo atveju yra elementarūs civiliniai santykiai, dėl kurių šalys jau yra susitarusios ir savo teises įgyvendina atlikdamos mokėjimus ieškovui.

15316.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką: tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Nekaltumo prezumpcijos principo baudžiamajame procese (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) turinio analizė leidžia teigti, kad neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui. Apelianto teigimu, teismas turėjo pagrindą vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai vystoma praktika, kurioje pripažįstama, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga atitinkamas veikas pripažinti nusikaltimais ir taikyti už jas pačias griežčiausias priemones – kriminalines bausmes; kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nes už teisės pažeidimus baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma tik kaip kraštutinė priemonė (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-169-222/2017 ir kt.). Šioje byloje D. B. bei juridiniam asmeniui UAB „( - )“, atstovaujamam direktoriaus D. B., reikšti įtarimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nebuvo pagrindo, už nurodytas veikas atsakomybėn turėjo būti patrauktas tik A. Z.. Apelianto tvirtinimu, iš visos įvykio situacijos akivaizdu, kad A. Z. piktnaudžiaudamas D. B. pasitikėjimu, nutylėdamas panaudos sutarties paskirtį, turinį ir sąlygas, kurios išimtinai buvo naudingos tik UAB „( - )“, D. B. tik elektroniniu paštu atsiuntė šių sutarčių dokumentus, jie iki teismo posėdžio susitikę nebuvo, sutarčių turinys aptartas nebuvo, jame išdėstytų sąlygų A. Z., tikėtina, tyčia neišaiškino. Kaip parodė D. B., jis su A. Z. nesitarė, kaip išvengti persikėlimo išlaidų, jie bendraudavo tik darbo klausimais, todėl D. B., kaip UAB „( - )“ atstovas, jokios tyčios iš anksto apgaule išvengti mokėjimo prievolių už paslaugas, kurios bus suteiktos ateityje, keliantis keltais, negalėjo turėti ir neturėjo, kadangi iki pasirašant panaudos sutartį D. B. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad leidimai nemokamai keltis keltu bus išduoti ir ar apskritai UAB „( - )“ turės užsakymų. Be to, persikėlimo keltais mokesčiu išimtinai buvo suinteresuotas tik A. Z., jis pats patvirtino, kad jis norėjo įtikti užsakovei UAB „( - )“, kad sutaupytų išlaidų. Asmeniškai A. Z. iniciatyva buvo nuvykta į Neringos savivaldybę, domėtasi įmonėms išduodamais leidimais nemokamai keltis keltais. Tik A. Z. veiksmais D. B. bei jo vadovaujama UAB „( - )“ buvo įtraukta į pastariesiems, kaip paaiškėjo, nenaudingą ir nuostolingą sandorį. Be to, apeliantui abejonių kelia nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad apgaule nemokėtas persikėlimo mokestis skaičiuojamas pagal tą kategoriją, pagal kurią imamas mokestis už transporto priemonių, viršijančių 12 t svorį, perkėlimą. AB „( - )“ interneto puslapyje nurodoma, kad už krovininį automobilį (virš 3,5 t iki 12 t), krovininio automobilio priekabą, puspriekabę (iki 10 t) (N2, 03) imamas 28,30 Eur mokestis, o už krovininį automobilį (virš 12 t), krovininio automobilio priekabą, puspriekabę (virš 10 t) (M3, N3, 04) imamas 39,40 Eur mokestis. Nurodoma, jog bilietas galioja keliantis į abi puses, jį įsigyti būtina keliantis į Smiltynę ir reikia išsaugoti iki kelionės pabaigos. Transporto priemonės vairuotojo, keleivių ir krovinio perkėlimas įskaičiuotas į transporto priemonės perkėlimo kainą. Nuosprendyje nurodoma, kad D. B. vadovaujamai UAB „( - )“ priklausančios transporto priemonės keltais buvo keliamos apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurių bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio. Šiuo atveju skaitant pažodžiui galima manyti, kad kelto mokestis buvo skaičiuojamas pagal bendrąją transporto priemonės masę, kuri apima svorį su kroviniu. Tačiau nuosprendyje jokie įrodymai, kad transporto priemonės kiekvieną kartą buvo keliamos su kroviniu, o tuščios transporto priemonės masė nebuvo nurodoma, nepateikiami. Be to, nuosprendyje nenurodomi jokie duomenys, patvirtinantys, kad UAB „( - )“ transporto priemonė patenka į kategoriją automobilių, viršijančių 12 t. Todėl šiuo atveju lieka neaišku, kaip apskritai buvo apskaičiuota padaryta žala.

15416.5. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad, kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, turėjo būti nustatyta tiesioginė tyčia, t. y. tai, kad UAB „( - )“ atstovas D. B. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato neturėjęs teisės dokumente įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisinių pasekmių, ir juos įrašė, kad tai atliko sąmoningai ir norėjo taip veikti (kasacinės nutartys Nr. 2K-608/2010, 2K-559/2011 ir kt.). Tyčios jo veiksmuose nenustatyta. Iš kaltinamųjų parodymų matyti, kad net pats sutartį pateikęs pasirašyti A. Z. teigė nesupratęs jos turinio, galvojo, kad pasirašo darbų sutartį, į ją nesigilino, taigi sutarties turinio D. B. neaiškino, o pastarasis, turėdamas tik 9 klasių išsilavinimą, taip pat įmonėje neturėdamas jokių teisininkų, nesamdydamas teisines paslaugas teikiančių įmonių ir neskaitydamas sutarčių, natūralu, nesuprato sutarties turinio. Iš D. B. parodymų matyti, kad jeigu jis būtų supratęs, kad pasirašydamas panaudos sutartis apgaule išvengs prievolės apmokėti perkėlimo išlaidas ir kad pagal sutartį UAB „( - )“ neatlygintinai perduoda automobilį UAB „( - )“, jis šių sutarčių būtų nepasirašęs. Be to, D. B. panaudos sutartyse jokių pataisymų neatliko, jokių duomenų neįrašė, o tai leidžia sutikti su jo paaiškinimais, kad jis turinio neskaitė. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad D. B. pasirašė tik 2 sutartis, o kaltinimas pateiktas dėl 6 sutarčių suklastojimo, nors kitas sutartis pasirašė jo žmona A. B., nesuprasdama savo veiksmų esmės. Taigi nesuprantama, kodėl D. B. yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl dokumentų klastojimo, t. y. už veiksmus, kurių neatliko.

15516.6. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad tyčia klastoti dokumentą turi apimti ne vien patį veiksmą, bet ir suvokimą, kad atliekami veiksmai yrą nusikaltimas, kad tik tokiu būdu kaltinamasis galėjo pasiekti siekiamų tikslų ir būtent tuos veiksmus padaręs asmuo tokiu būdu siekė pažeisti nustatytą tvarką – padaryti nusikaltimą (kasacinė nutartis Nr. 2K-387/2008). Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis parodė, kad tokį dokumentą pasirašyti pasirinko per neapsižiūrėjimą, nelaikydamas to nusikaltimu ir žinodamas, kad siekia teisėto tikslo, t. y. galės atlikti darbus ( - ), taigi jo veikimo motyvas ir siekiamas rezultatas nebuvo nusikalstamas. Be to, apeliaciniame skunde, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-406/2011), analizuojama BK 300 straipsnio 1 dalies sudėtis. Teigiama, kad nuosprendyje jokių objektyvių įrodymų, jog UAB „( - )“ atstovas D. B. panaudos sutartį panaudojo ar buvo susitaręs su A. Z. dėl tokio dokumento panaudojimo, nėra. D. B. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad būtent šį dokumentą A. Z. pateiks valstybinei institucijai dėl leidimo keltis per marias gavimo, jam A. Z. nieko nepaaiškino, tikrąją dokumento paskirtį, kam ir kokiu tikslu bus panaudotas, nutylėjo.

15616.7. Apeliaciniame skunde apeliantui kyla klausimas, kodėl UAB „( - )“ direktoriui tyrimas dėl tų pačių veiksmų nutrauktas, nors jis pasirašė panaudos sutartis, o D. B. už analogiškus veiksmus (irgi pasirašė sutartis) pateikti kaltinimai. Be to, nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą prie motyvų nurodyta, kad R. Š. panaudos sutartis pasirašė suklaidintas A. Z., nedalyvavo tariantis dėl perkėlimo paslaugų, nesuprato A. Z. nusikalstamos veikos, todėl jam tyrimas nutrauktas. Analogiškai A. Z. veiksmų pasirašant panaudos sutartis nesuprato ir D. B., tai patvirtino teisme ir pats kaltinamasis A. Z., tačiau jis yra nuteistas, o kitas asmuo reabilituotas. Todėl, apelianto įsitikinimu, tik sistemiškai išanalizavus ir įvertinus visas nurodytas aplinkybes bei jas sugretinus su byloje nustatytomis kitomis faktinėmis aplinkybėmis, o visas bylos nagrinėjimo metu kilusias abejones vertinant juridinio asmens UAB „( - )“, atstovaujamo D. B., naudai (vadovaujantis nekaltumo prezumpcija), būtų galima vertinti situacijos galimybę (tikimybę), kad buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika. Tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, ir tai neleidžia skundžiamo nuosprendžio laikyti nei pagrįstu, nei teisėtu, o byloje esančių įrodymų viseto nepakanka įrodyti, kad juridinio asmens UAB „( - )“, atstovaujamo direktoriaus D. B., galbūt padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

15717. Apeliaciniu skundu nuteisto juridinio asmens MB „( - )“ atstovas advokatas V. Agintas prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendį dėl juridinio asmens MB „( - )“ pripažinimo kaltu pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – juridinį asmenį MB „( - )“ išteisinti, kadangi jo veiksmais nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

15817.1. Apeliaciniame skunde, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2K-7-47-895/2016, 2K-7-255/2012, 2K-7-322/2013, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-47-895/2016, 2K-7-41-511/2017, 2K-7-136-489/2017, 2K-507/2012, 2K-7-255/2012, 2A-7-9/2013, 2K-161/2013, 2K-410/2014, 2K-152/2015, 2K-429-788/2016, 2K-31-788/2017, 2K-7-136-489/2017, 2K-185-895/2015, 2K-7-47-895/2016, 2K-358/2011, 2K-312/2013, 2K-493/2012, 2K-134-693/2015), analizuojama BK 182 straipsnio sudėtis. Nurodoma, kad nuteistojo juridinio asmens MB „( - )“ atstovas teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino, ir teigiama, kad teisme apklaustų kaltinamųjų, liudytojų parodymai kaltinimo juridiniam asmeniui MB „( - )“ visiškai nepatvirtino, MB „( - )“ neišvengė didelės vertės prievolių, jų išvengė užsakovai, dėl to MB „( - )“ kreipsis su ieškiniu į teismą ir bandys išsireikalauti už juos sumokėtas sumas po bylos pasibaigimo. Juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtinų sąlygų visuma numatyta BK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė. Pagal BK 20 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo, kuris eina vadovaujamas pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba gali kontroliuoti jo veiklą, ir fizinis asmuo nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai arba interesais, veikdamas individualiai ar juridinio asmens vardu. Juridinio asmens nauda ar interesas yra alternatyvios jo atsakomybės sąlygos, iš kurių bent vieną būtina nustatyti, nes tai padeda teisiškai įvertinti fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką ir leidžia konstatuoti, jog už tokią fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką, esant ir kitoms BK 20 straipsnio 2 dalyje numatytoms sąlygoms, baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas ir juridinis asmuo. MB „( - )“ vadovas paaiškino, kad jo įmonė dėl nemokamų persikėlimų nebuvo konkurencingesnė už kitas, kadangi daugelis ne ( - ) veikiančių įmonių naudojosi persikėlimu keltu nemokamai, todėl visos jos buvo lygios. Pažymima, kad, sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės, turi būti atsižvelgta ir į tai, kad, fiziniam asmeniui įgyvendinus savo sumanymą – asmeniniais tikslais pasisavinti juridinio asmens turtą, visų šių nusikalstamų veikų (taip pat ir tokių, iš kurių juridinis asmuo objektyviai gavo tam tikros naudos) galutinis padarinys (rezultatas) gali būti turtinės žalos juridiniam asmeniui padarymas. Būtent juridiniams asmeniui atsiradusi turtinė žala gali paneigti tą naudą, kurią juridinis asmuo gavo iš atskirų nusikalstamų veikų, sujungtų fizinių asmenų bendros tyčios pasisavinti juridinio asmens turtą, padarymo. Taigi tokiu atveju šios nusikalstamos veikos, net jeigu jas padaręs juridinis asmuo objektyviai ir gavo tam tikros naudos, BK 20 straipsnio prasme gali būti nelaikomos veikomis, padarytomis juridinio asmens naudai ar interesais. Sprendžiant, ar juridinis asmuo turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką, reikia nustatyti ir juridinio asmens kaltę.

15917.1.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teisiamojo posėdžio metu nuteistasis R. Š. parodė, kad MB „( - )“ užsiima šiukšlių išvežimu, jį susirado A. Z., kartu su juo derino paslaugų įkainius ir kelto išlaidas. A. Z. jam sakė, kad jis išims leidimus nemokamai keltis keltu, tuomet išlaidos bus mažesnės. MB „( - )“ su UAB „( - )“ pasirašė sutartį. Elektroniniu paštu gavo panaudos sutartį ir raginimą pasirašyti. Jis suprato, kad tai darbo sutartis, pagal kurią reikės suteikti paslaugas UAB „( - )“. Sutarties jis neskaitė ir į ją nesigilino. Daugiau jokių sutarčių su UAB „( - )“ nepasirašinėjo. Iki sutarties pasirašymo su A. Z. nekalbėjo dėl mokesčių už kėlimąsi keltais išvengimo. Jei būtų žinojęs pasirašytos panaudos sutarties tikslus, sutarties nebūtų pasirašęs. Naudos gavo užsakovai, jie nemokėjo kelto išlaidų. Dėl kėlimosi keltais žalą patyrė jis pats. Sutiko atlyginti visą padarytą žalą, dalį padarytos žalos yra atlyginęs. Jis su civiliniu ieškovu pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo civilinis ieškovas nurodė, jog R. Š. veiksmais buvo padaryta 9398,70 Eur žala.

16017.1.2. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teisiamojo posėdžio metu A. Z. parodė, kad jis ėjo administravimo vadovo pareigas UAB „( - )“. Tarp šios įmonės ir UAB „( - )“ buvo pasirašyta projekto koordinavimo sutartis. Jis norėjo įtikti užsakovei UAB „( - )”, kad sutaupytų išlaidų. Vienas iš tikslų buvo surasti tiekėjus. Kadangi jis norėjo sutaupyti kaštus, nuvyko į Neringos savivaldybę ir ten pasiteiravo, kokioms įmonėms išduodami leidimai nemokamai keltis keltais. Neringos savivaldybėje jam paaiškino, kad leidimai nemokamai keltis keltais išduodami ( - ) registruotoms įmonėms, vykdančioms veiklą ir turinčioms turto, transportą. Paklausus apie tai, ką daryti neturint transporto, jam buvo paaiškinta, jog, pagal praktiką, visi pasirašo panaudos sutartis. Neįvertindamas panaudos sutarties teksto, jis iš interneto išsitraukė panaudos sutarties šabloną. Teisinių žinių neturi, tuo metu suprato, kad ši panaudos sutartis yra paslaugos sutartis, kuri bus vykdoma UAB „( - )“. Prašymą dėl leidimų nemokamai keltis keltais išdavimo pateikė jis, atstovavo įmonei UAB „( - )“, įgaliojimo prie prašymo pateikti nereikėjo. Su prašymu reikėjo pateikti UAB „( - )“ registracijos pažymėjimą, transporto registracijos pažymėjimą ir panaudos sutartį. Visus reikalavimus dėl leidimo nemokamai keltis keltais išdavimo atitiko, UAB „( - )“ turi turto ( - ), įmonė ten registruota. Sutinka, kad ne iki galo įvykdė susitarimą dėl automobilių panaudos. Jis nesigilino į sutarties tekstą, tai buvo jo didelė klaida. Pirmą kartą naudojo tokią praktiką dėl leidimų. Panaudos sutartyje nebuvo įrašyta, ar draudžiama, ar tik leidžiama vežti krovinį būtent į objektą ( - ). Šiuos duomenis reikėjo nurodyti tik prašyme teikiant jį Neringos savivaldybei. Jis nežinojo apie kitus vežimus, žinojo tik apie UAB „( - )“.

16117.1.3. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teisiamojo posėdžio metu Neringos savivaldybės administracijos atstovė I. K., be kita ko, parodė, kad MB „( - )“ kreipėsi dėl leidimo išdavimo, tačiau prašymas buvo atmestas.

16217.2. Apelianto tvirtinimu, šiuo atveju teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 182 straipsnio 2 dalį, nes nuteistojo juridinio asmens MB „( - )“, atstovaujamo direktoriaus R. Š., veiksmai atitinka civilinį deliktą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sukčiavimo, turto pasisavinimo ir iššvaistymo bylose suformuotų baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo kriterijų, išplėtė baudžiamosios atsakomybės taikymo ribas, pažeidė ultima ratio (paskutinė priemonė) principą ir dėl to nepagrįstai kriminalizavo tarp R. Š. ir civilinės ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos susiklosčiusius civilinius teisinius santykius. Byloje nėra nustatyta, jog R. Š., kaip MB „( - )“ direktorius, pasirašydamas sutartį su UAB „( - )“, siekė, kad jo vadovaujamai MB „( - )“ priklausanti transporto priemonė „Volvo FH12“, valst. Nr. ( - ), per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „( - )“ keltais būtų keliama nemokamai, ir panaudojo esminę apgaulę, taip pat nenustatyta, kad civilinės ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos galbūt pažeistų teisių gynyba civiline tvarka buvo iš esmės apsunkinta. Apelianto teigimu, teisme apklaustų kaltinamųjų, liudytojų parodymai kaltinimo juridinio asmens MB „( - )“ atstovui R. Š., kad jis MB „( - )“ naudai apgaulės būdu išvengė didelės vertės mokėjimo prievolių už suteiktas paslaugas, visiškai nepatvirtino, MB „( - )“ neišvengė didelės vertės prievolių, jų išvengė užsakovai, dėl to jo vadovaujama MB „( - )“ kreipsis su ieškiniu į teismą ir bandys išsireikalauti už juos sumokėtas sumas po galutinio sprendimo byloje.

16317.3. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad buvo daug atvejų, kai darbus ( - ) atliko kitas UAB „( - )“ samdytas ir šioje byloje nuteistas juridinis asmuo UAB „( - )“, t. y. kituose objektuose, tarpininkai užsakovams pateikdavo persikėlimo išlaidas, kurių realiai jie nepatyrė, ir už tai gaudavo pajamų. Fizinis ar juridinis asmuo, kuris pagal susitarimą su uždarąja akcine bendrove, veikiančia ir atliekančia darbus ( - ), suranda įmonių, galinčių suteikti pervežimo paslaugas šiai įmonei ( - ), po to, atlikus darbus, suteikus persikėlimo paslaugas, kaip, pvz., UAB „( - )“, t. y. UAB „( - )“ neskaičiuojant persikėlimo mokesčio, darbus užsakęs tarpininkas galutinio užsakovo paprašo atsiskaityti už samdytos įmonės transporto priemonių persikėlimą į Kuršių Neriją, t. y. pateikia sąskaitas. Šiuo atveju šioje byloje tos aplinkybės visiškai nebuvo tirtos. Nors ir tikint kaltinimuose nurodytų teiginių, kad MB „( - )“ gavo naudos, t. y. sutaupė nemokėdama persikėlimo į Kuršių neriją mokesčio, pagrįstumu, galutinis rezultatas išėjo toks, kad R. Š., kaip MB „( - )“ vadovas, patyrė didesnių išlaidų, nes jam reikės sumokėti visą persikėlimo mokestį valstybei ir dėl to jis ir įmonė patirs žalos ir nuostolį, kadangi sąskaitose UAB „( - )“ ir kitoms įmonėms buvo nurodyta tik krovinio atvežimo ir išvežimo kaina, o persikėlimo paslauga neįskaičiuota. Tai reiškia, kad R. Š. turės sumokėti (ką jau ir daro) persikėlimo mokestį, kurio iš užsakovų negavo, taigi MB „( - )“, atstovaujama direktoriaus R. Š., šiuo atveju patyrė nuostolį, o ne gavo pelno. Tai, kad R. Š. nesuprato panaudos sutarčių turinio ir sąlygų, rodo ir tos aplinkybės, jog po panaudos sutarties sudarymo net minimaliam laikotarpiui per pakankamai netrumpą teiktų paslaugų laikotarpį MB „( - )“ automobilis nebuvo realiai perduotas UAB „( - )“ tam, kad bent jau būtų imituotas panaudos sutartyje įtvirtintas MB „( - )“ automobilio perdavimas UAB „( - )“, siekiant slėpti neva nusikalstamą sumanymą. Vertinant civilinės ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos pažeistų teisių gynimo civiline tvarka perspektyvą, siekiant atriboti civilinės ir baudžiamosios atsakomybės taikymą, apelianto tvirtinimu, jos teisė gintis civilinio proceso tvarka nebuvo suvaržyta, priešingai, ji buvo įgyvendinta MB „( - )“ direktoriui R. Š. pripažinus skolą ir pasirašius 2018 m. birželio 20 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo. Pažymima ir tai, kad byloje nenustatyta, jog R. Š. būtų tyčia kaip nors sudaręs situaciją, kuri neleistų civiliniam ieškovui civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistas teises arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų tiek apsunkintas, kad taptų neįmanomas. Byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų, kurie rodytų, kad R. Š. turėjo išankstinę tyčią apgaule nemokėti transporto priemonės perkėlimo mokesčio. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog R. Š., gavęs leidimą nemokamai keltis keltais, sumažino teikiamų paslaugų kainą ir dėl to jo vadovaujama MB „( - )“ įgavo konkurencijos sąlygų pranašumą prieš kitas įmones, teikiančias analogiškas paslaugas. To nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami duomenys, ši išvada paremta vien prielaidomis. Tai, kad R. Š. gavo leidimą nemokamai keltis keltais jo vadovaujamos MB „( - )“ transporto priemonei, nebuvo esminė aplinkybė, lėmusi apsisprendimą teikti paslaugas UAB „( - )“. Be to, byloje nebuvo rinkti, analizuoti bei vertinti jokie duomenys, įrodantys, jog kitos ar didžioji dalis įmonių, teikusių / teikiančių analogiškas paslaugas Neringos savivaldybėje, į paslaugų kainą įtraukia ir persikėlimo / perkėlimo keltais sąnaudas ir todėl tokių įmonių paslaugų kaina automatiškai yra neva didesnė, lyginant su R. Š. vadovaujamos MB „( - )“ teikiamų paslaugų kaina, nustatyta, kai jiems buvo išduotas leidimas nemokamai keltis keltais. Šiuo atveju teismo išvada dėl R. Š. vadovaujamos MB „( - )“ įgyto konkurencijos sąlygų pranašumo prieš kitas įmones grindžiama tik prielaidomis, kurios vertintos juridinio asmens MB „( - )“, atstovaujamos direktoriaus R. Š., nenaudai.

16417.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Europos žmogaus tiesių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija reiškia, jog kaltinamojo kaltė turi būti įrodyta nesant abejonės. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Tai reiškia, kad asmens kaltė negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis, o visos abejotinos aplinkybės (išnaudojus visas įmanomas priemones abejonėms pašalinti) turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Nekaltumo prezumpcijos principo baudžiamajame procese (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) turinio analizė leidžia teigti, kad neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui. Šią baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas nepaisė šių nuostatų, skundžiamas nuosprendis nėra pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, pagrindžiančių juridinio asmens MB „( - )“, atstovaujamo direktoriaus R. Š., kaltę. Apelianto tvirtinimu, šią bylą nagrinėjęs teismas įrodymus vertino paviršutiniškai, vienpusiškai, teismo padarytos išvados nelogiškos, grindžiamos ne įrodymais, o prielaidomis. Pagal liudytojos I. K. paaiškinimus, jokio leidimų išdavimo tvarkos ir to, kaip ja naudojasi asmenys, kontrolės mechanizmo nebuvo. Tik šiuo metu ruošiamasi šią funkciją perleisti kitai institucijai, kuri jau kontroliuos leidimų išdavimą. Šiuo atveju labai svarbi aplinkybė, kad A. Z. leidimus išduodančios tarnybos tarnautojai pasakė, kad tinka bet kokia sutartis, t. y. panaudos, nuomos, įgaliojimas, o jis pasirinko vieną iš dviejų variantų ir, pasirodo, netinkamą – panaudos sutartį, iš jos prokurorė kildina atsakomybę už sukčiavimą ir dokumentų klastojimą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad jeigu A. Z. internete būtų pirmiau radęs nuomos sutarties šabloną ir jį davęs pasirašyti R. Š., tai baudžiamasis procesas nebūtų prasidėjęs ir niekas nebūtų buvęs patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes tokia sutartis būtų galiojanti ir, kaip patvirtino I. K., tinkamas dokumentas dėl leidimų keltis keltu nemokamai išdavimo. Teisinių žinių neturėjimas, netinkamos sutarties pasirinkimas, valstybinių institucijų kontrolės dėl leidimo išdavimo ir aiškumo, kaip nustatyta tvarka naudotis, nebuvimas sukėlė tokią situaciją, dėl kurios ne tik šios bylos kaltinamieji ir nuteistieji, bet ir daug kitų asmenų dar laukia naujų tyrimų, jie bus nepagrįstai traukiami atsakomybėn ir jiems bus skiriamos bausmės, bus tenkinami jų civiliniai ieškiniai, o tai sukels daug bankrotų, bus atleista daug asmenų ir pan. Apelianto manymu, šiuo atveju yra elementarūs civiliniai santykiai, dėl kurių šalys jau yra susitarusios ir savo teises įgyvendina atlikdamos mokėjimus ieškovui. Taigi, šiame kontekste teismas turėjo pagrindą vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai vystoma praktika, kurioje pripažįstama, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga atitinkamas veikas pripažinti nusikaltimais ir taikyti už jas pačias griežčiausias priemones – kriminalines bausmes; kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nes už teisės pažeidimus baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma tik kaip kraštutinė priemonė (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-169-222/2017 ir kt.).

16517.5. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad R. Š. veiksmais biudžetui buvo padaryta ne 12 197,50 Eur (nuosprendyje patikslinta, jog 12 266,10 Eur), o 9398,70 Eur žala. Su tuo sutiko ieškovas ir atsakovas. Todėl R. Š. veika neteisingai inkriminuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir turėtų būti perkvalifikuota į BK 182 straipsnio 1 dalį. Šioje byloje R. Š. bei juridiniam asmeniui MB „( - )“, atstovaujamam direktoriaus R. Š., reikšti įtarimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nebuvo pagrindo, už nurodytus veiksmus atsakomybėn turėjo būti patrauktas tik A. Z.. Nuteistasis A. Z., piktnaudžiaudamas R. Š. pasitikėjimu, nutylėdamas panaudos sutarties paskirtį, turinį ir sąlygas, kurios išimtinai buvo naudingos tik UAB „( - )“, R. Š. tik elektroniniu paštu atsiuntė šios sutarties dokumentą ir raginimą ją pasirašyti. Kaip nurodė R. Š., jis su A. Z. iki sutarties pasirašymo nekalbėjo dėl mokesčių išvengimo už kėlimąsi keltais, todėl R. Š. jokios tyčios iš anksto apgaule išvengti mokėjimo prievolių už suteiktas paslaugas keliantis keltais negalėjo turėti ir neturėjo. Be to, R. Š. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad leidimai nemokamai keltis keltu bus išduoti ir ar apskritai įmonė turės užsakymų. Be to, persikėlimo keltais mokesčiu išimtinai buvo suinteresuotas tik A. Z., jis pats patvirtino, kad jis norėjo įtikti užsakovei UAB „( - )“, kad sutaupytų išlaidų. Asmeniškai A. Z. savo iniciatyva buvo nuvykęs į Neringos savivaldybę, domėjosi įmonėms išduodamais leidimais nemokamai keltis keltais. Tik A. Z. veiksmais R. Š. bei jo vadovaujama MB „( - )“ buvo įtraukta į pastariesiems, kaip paaiškėjo, nenaudingą ir nuostolingą sandorį.

16617.6. Be to, apeliantui abejonių kelia nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad apgaule nemokėtas persikėlimo mokestis skaičiuojamas pagal tą kategoriją, pagal kurią imamas mokestis už transporto priemonių, viršijančių 12 t svorį, perkėlimą. AB „( - )“ interneto puslapyje nurodoma, kad už krovininį automobilį (virš 3,5 t iki 12 t), krovininio automobilio priekabą, puspriekabę (iki 10 t) (N2, 03) imamas 28,30 Eur mokestis, o už krovininį automobilį (virš 12 t), krovininio automobilio priekabą, puspriekabę (virš 10 t) (M3, N3, 04) imamas 39,40 Eur mokestis. Nurodoma, jog bilietas galioja keliantis į abi puses, jį įsigyti būtina keliantis į Smiltynę ir reikia išsaugoti iki kelionės pabaigos. Transporto priemonės vairuotojo, keleivių ir krovinio perkėlimas įskaičiuotas į transporto priemonės perkėlimo kainą. Nuosprendyje nurodoma, kad R. Š. vadovaujamai MB „( - )“ priklausanti transporto priemonė „Volvo FH12“, valst. Nr. ( - ), keltais buvo perkelta apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio. Šiuo atveju kelto mokestis buvo skaičiuojamas pagal bendrąją transporto priemonės masę, kuri apima svorį su kroviniu. Tačiau nuosprendyje jokie įrodymai, kad transporto priemonė kiekvieną kartą buvo keliama su kroviniu, nenurodomi. Be to, nuosprendyje nenurodomi jokie duomenys, patvirtinantys, kad ši transporto priemonė patenka į kategoriją automobilių, viršijančių 12 t. Todėl šiuo atveju apeliantui lieka neaišku, kaip apskritai buvo apskaičiuota padaryta žala. Valstybės kaltintojas nurodo daug didesnę R. Š. veiksmais padarytą žalą, nei ji nurodoma Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos.

16717.7. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį turėjo būti nustatyta tiesioginė tyčia, t. y. tai, kad R. Š. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato neturėjęs teisės dokumente įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisinių pasekmių, ir juos įrašė, kad tai atliko sąmoningai ir norėjo taip veikti (kasacinės nutartys Nr. 2K-608/2010, 2K-559/2011 ir kt.). Tyčios jo veiksmuose nenustatyta. Be kita ko, iš kitų kaltinamųjų parodymų matyti, kad net pats sutartį pateikęs pasirašyti A. Z. nesuprato jos turinio, galvojo, kad pasirašo darbų sutartį, į ją nesigilino, taigi sutarties turinio R. Š. neaiškino, o pastarasis turėdamas tik 9 klasių išsilavinimą, taip pat įmonėje neturėdamas jokių teisininkų, nesamdydamas teisines paslaugas teikiančių įmonių ir neskaitydamas sutarčių, natūralu, nesuprato sutarties turinio. Iš R. Š. parodymų matyti, kad jeigu jis būtų supratęs, kad pasirašydamas panaudos sutartį apgaule išvengs prievolės mokėti už perkėlimą ir kad pagal sutartį jo vadovaujama MB „( - )“ neatlygintinai perduoda automobilį UAB „( - )“, jis šios sutarties būtų nepasirašęs. Be to, R. Š. panaudos sutartyje jokių pataisymų neatliko, jokių duomenų neįrašė, o tai leidžia sutikti su jo paaiškinimais, kad jis turinio neskaitė. Be to, sutartis jam buvo atsiųsta elektroniniu paštu, kur nurodyta tik „Laukiu su parašu“, tai patvirtina prie bylos pridėtas A. Z. ir R. Š. susirašinėjimas, iš šio surašinėjimo turinio matyti, kad sutarties turinio A. Z. R. Š. neišaiškino. Motyvų, kuriais remdamasis teismas padarė išvadą, kad automobilių panaudos sutarčių turinys R. Š. buvo žinomas ir aptartas su A. Z., nuosprendyje nedetalizavo.

16817.8. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad tyčia klastoti dokumentą turi apimti ne vien patį veiksmą, bet ir suvokimą, kad atliekami veiksmai yrą nusikaltimas, kad tik tokiu būdu kaltinamasis galėjo pasiekti siekiamų tikslų ir būtent tuos veiksmus padaręs asmuo tokiu būdu siekė pažeisti nustatytą tvarką – padaryti nusikaltimą (kasacinė nutartis Nr. 2K-387/2008). Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis parodė, kad tokį dokumentą pasirašyti pasirinko per neapsižiūrėjimą, nelaikydamas to nusikaltimu ir žinodamas, kad siekia teisėto tikslo, t. y. galės atlikti darbus ( - ), taigi jo veikimo motyvas ir siekiamas rezultatas nebuvo nusikalstamas. Apeliaciniame skunde, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-406/2011), analizuojama BK 300 straipsnio 1 dalies sudėtis. Teigiama, kad nuosprendyje jokių objektyvių įrodymų, jog R. Š. bent jau buvo susitaręs su A. Z. dėl tokio dokumento panaudojimo, nėra, jo veiksmus, nusiunčiant elektroniniu paštu pasirašytą panaudos sutartį A. Z., nėra pagrindo laikyti apgaulės panaudojimu. R. Š. manė, kad pasirašytas dokumentas – darbų sutartis ar sutartis dėl darbų atlikimo ( - ). R. Š. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad būtent šį dokumentą A. Z. pateiks valstybinei institucijai dėl leidimo keltis per marias gavimo, jam A. Z. nieko nepaaiškino, tikrąją dokumento paskirtį, kam ir kokiu tikslu bus panaudotas, nutylėjo.

16917.9. Apeliantui abejonių kelia ir motyvai, išdėstyti Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės 2018 m. birželio 15 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą R. Š.. Kodėl UAB „( - )“ direktoriui už tuos pačius veiksmus tyrimas nutrauktas, t. y. jis pasirašė panaudos sutartis, o R. Š. už analogiškus veiksmus (irgi pasirašė sutartis) pateikti kaltinimai. Be to, nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą prie motyvų nurodyta, kad R. Š. panaudos sutartis pasirašė suklaidintas A. Z., nedalyvavo tariantis dėl perkėlimo paslaugų, nesuprato A. Z. nusikalstamos veikos. Analogiškai A. Z. veiksmų – pasirašant panaudos sutartis – nesuprato ir R. Š., tai patvirtino teisme ir pats kaltinamasis A. Z., tačiau jis yra nuteistas, o kitas asmuo reabilituotas. Todėl, apelianto tvirtinimu, tik sistemiškai išanalizavus ir įvertinus visas nurodytas aplinkybes bei jas sugretinus su byloje nustatytomis kitomis faktinėmis aplinkybėmis, o visas bylos nagrinėjimo metu kilusias abejones vertinant R. Š. naudai (vadovaujantis nekaltumo prezumpcija), būtų galima vertinti situacijos galimybę (tikimybę), kad buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika. Tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl skundžiamo nuosprendžio negalima laikyti nei pagrįstu, nei teisėtu, o byloje esančių įrodymų viseto nepakanka įrodyti, kad juridinio asmens MB „( - )“, atstovaujamo direktoriaus R. Š., galbūt padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

17018. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistieji, jų gynėjai, nuteistų juridinių asmenų atstovai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

171III.

172Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

17319. Apeliaciniai skundai atmestini.

17420. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-467/2013,

1752K-60/2014, 2K-109/2014, 2K-148/2014, 2K-240/2014, 2K-26-746/2015). Taigi būtent apeliacinio skundo ribos – nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas – lemia bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas.

17621. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

17722. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

17822.1. BK 182 straipsnyje nurodyto nusikaltimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui, turtinei teisei įgyti ar turtinei prievolei išvengti arba jai panaikinti.

17922.2. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė reiškiasi pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia.

18023. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektu laikytinas dokumento teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas. Šiuo straipsniu siekiama apsaugoti tokias vertybes, kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrinama normali, teisinga dokumentų apyvarta. Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma, t. y. ir ant popieriaus, ir elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas (pav., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015).

18123.1. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad gamina netikrą dokumentą, klastoja tikrą dokumentą, laiko, gabena, siunčia, panaudoja arba realizuoja suklastotą ar netikrą dokumentą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-210/2014). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.

1822K-590/2014).

18324. Iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB „( - )“ projektų koordinatorius nuteistasis A. Z. 2014 m. gruodžio 10 d. Neringos savivaldybės administracijai pateikė UAB „( - )“ pasirašytą prašymą dėl leidimų nemokamai įvažiuoti į Neringą, juo prašė išduoti leidimus nemokamai keltis keltu į Neringą, Neringos mieste registruotos įmonės, adresu ( - ), UAB „( - )“ transportui „Scania 114CB“, valst. Nr. ( - ), „Volvo FL16“, valst. Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 154), jų savininkas ir valdytojas UAB „( - )“ (t. 1, b. l. 24). Prie prašymo pridėjo UAB „( - )“ transporto priemonės „Scania 114CB“, valst. Nr. ( - ) registracijos liudijimo Nr. ( - ) kopiją ir 2014 m. lapkričio 17 d. automobilio panaudos sutarties Nr. 2014/1117 kopiją, joje nurodyta, kad UAB „( - )“ iki 2017 m. gruodžio 30 d. neatlygintinai perdavė UAB „( - )“ automobilį „Scania 114CB“, valst. Nr. ( - ), sutartis pasirašyta UAB „( - )“ direktoriaus R. Š. ir UAB „( - )“ direktoriaus D. B. (t. 1, b. l. 157, 158), ir UAB „( - )“ transporto priemonės „Volvo FH16“, valst. Nr. ( - ), registracijos liudijimo Nr. ( - ) kopiją bei 2014 m. gruodžio 5 d. automobilio panaudos sutarties Nr. 2014/1205 kopiją, joje nurodyta, kad UAB „( - )“ iki 2017 m. gruodžio 30 d. neatlygintinai perdavė UAB „( - )“ automobilį „Volvo FH16“, valst. Nr. ( - ), sutartis pasirašyta UAB „( - )“ direktoriaus R. Š. ir UAB „( - )“ direktoriaus D. B. (t. 1, b. l. 159, 160).

18424.1. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad UAB „( - )“ projektų koordinatorius nuteistasis A. Z. 2016 m. vasario 15 d. Neringos savivaldybės administracijai pateikė UAB „( - )“ pasirašytą prašymą dėl leidimų nemokamai keltis į Neringą, juo prašė išduoti leidimus nemokamai keltis keltu į Neringą, Neringos mieste registruotos įmonės, adresu ( - ), UAB „( - )“ transportui „Volvo FH16“, valst. Nr. ( - ), „Volvo FL“, valst. Nr. ( - ) „Volvo FL“, valst. Nr. ( - ) „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. ( - ) „Scania 114CB“, valst. Nr. ( - ), „Volvo FMFH“, valst. Nr. ( - ) (t. 2, b. l. 3), iš jų transporto priemonės „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. ( - ) savininkas ir valdytojas D. B. (t. 2, b. l. 15), kitų – UAB „( - )“ (t. 1, b. l. 24). Prie prašymo pridėjo UAB „( - )“ transporto priemonės „Volvo FHL16“, valst. Nr. ( - ), registracijos liudijimo Nr. ( - ) kopiją ir 2014 m. gruodžio 5 d. automobilio panaudos sutarties Nr. 2014/1205 kopiją, joje nurodyta, kad UAB „( - )“ iki 2017 m. gruodžio 30 d. neatlygintinai perdavė UAB „( - )“ automobilį „Volvo FHL16“, valst. Nr. ( - ), sutartis pasirašyta UAB „( - )“ direktoriaus R. Š. ir UAB „( - )“ direktoriaus D. B. (t. 2, b. l. 6, 7), UAB „( - )“ transporto priemonės „Volvo FL12“, valst. Nr. ( - ) registracijos liudijimo Nr. ( - ) kopiją ir 2014 m. lapkričio 17 d. automobilio panaudos sutarties Nr. 2014/1117/3 kopiją, joje nurodyta, kad UAB „( - )“ iki 2017 m. gruodžio 30 d. neatlygintinai perdavė UAB „( - )“ automobilį „Volvo FL12“, valst. Nr. ( - ) sutartis pasirašyta UAB „( - )“ direktoriaus R. Š. ir UAB „( - )“ direktorės A. B. (t. 2, b. l. 8, 9), UAB „( - )“ transporto priemonės „Volvo FL12“, valst. Nr. ( - ) registracijos liudijimo Nr. ( - ) kopiją ir 2014 m. lapkričio 17 d. automobilio panaudos sutarties Nr. 2014/1117/2 kopiją, joje nurodyta, kad UAB „( - )“ iki 2017 m. gruodžio 30 d. neatlygintinai perdavė UAB „( - )“ automobilį „Volvo FL12“, valst. Nr. ( - ) sutartis pasirašyta UAB „( - )“ direktoriaus R. Š. ir UAB „( - )“ direktorės A. B. (t. 2, b. l. 10, 11), D. B. transporto priemonės „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. ( - ) registracijos liudijimo Nr. ( - ) kopiją ir 2014-11-17 automobilio panaudos sutarties Nr. 2014/1117/1 kopiją, kurioje nurodyta, kad D. B. iki 2017-12-30 neatlygintinai perdavė UAB „( - )“ automobilį „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. ( - ) sutartis pasirašyta UAB „( - )“ direktoriaus R. Š. ir UAB „( - )“ direktorės A. B. (t. 2, b. l. 14, 15), UAB „( - )“ transporto priemonės „Scania 114CB“, valst. Nr. ( - ), registracijos liudijimo Nr. ( - ) kopiją ir 2014 m. lapkričio 17 d. automobilio panaudos sutarties Nr. 2014/1117 kopiją, joje nurodyta, kad UAB „( - )“ iki 2017 m. gruodžio 30 d. neatlygintinai perdavė UAB „( - )“ automobilį „Scania 114CB“, valst. Nr. ( - ), sutartis pasirašyta UAB „( - )“ direktoriaus R. Š. ir UAB „( - )“ direktoriaus D. B. (t. 2, b. l. 16, 17), UAB „( - )“ transporto priemonės „Volvo FMFH“, valst. Nr. ( - ), registracijos liudijimo Nr. ( - ) kopiją ir 2014 m. lapkričio 18 d. automobilio panaudos sutarties Nr. 2014/1117/4 kopiją, joje nurodyta, kad UAB „( - )“ iki 2018 m. gruodžio 30 d. neatlygintinai perdavė UAB „( - )“ automobilį „Volvo FHFH“, valst. Nr. ( - ), sutartis pasirašyta UAB „( - )“ direktoriaus R. Š. ir UAB „( - )“ direktorės A. B. (t. 2, b. l. 22, 23).

18524.2. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad UAB „( - )“ projektų koordinatorius nuteistasis A. Z. 2016 m. gegužės 24 d. Neringos savivaldybės administracijai pateikė UAB „( - )“ pasirašytą prašymą dėl leidimų nemokamai keltis į Neringą, juo prašė išduoti leidimus nemokamai keltis keltu į Neringą, Neringos mieste registruotos įmonės, adresu ( - ) , UAB „( - )“ transportui „Volvo FH 12“, valst. Nr. ( - ) (t. 2, b. l. 24), jo savininkas ir valdytojas MB „( - )“ (t. 1, b. l. 63–64). Prie prašymo pridėjo MB „( - )“ transporto priemonės „Volvo FH 12“, valst. Nr. ( - ), registracijos liudijimo Nr. ( - ) kopiją ir 2016 m. gegužės 23 d. automobilio panaudos sutarties Nr. 20160523 kopiją, joje nurodyta, kad MB „( - )“ iki 2018 m. gruodžio 30 d. neatlygintinai perdavė UAB „( - )“ automobilį „Volvo FH 12“, valst. Nr. ( - ), sutartis pasirašyta UAB „( - )“ direktoriaus R. Š. ir MB „( - )“ direktoriaus R. Š. (t. 2, b. l. 25, 26).

18625. Iš aptartų duomenų nustatyta, kad automobilių panaudos sutartis su UAB „( - )“ ir MB „( - )“ UAB „( - )“ vardu pasirašė direktorius R. Š., bei keturias automobilių panaudos sutartis UAB „( - )“ vardu pasirašė A. B..

18726. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris veikia ne tik pats, bet ir per kitą asmenį, nesuvokusį jo nusikalstamos veikos pobūdžio. Pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje liudytoja A. B. patvirtino, jog ji pasirašė ant keturių tarp UAB ,,( - )“ ir UAB „( - )“ automobilių panaudos sutarčių, nes jos paprašė D. B., ji pati į sutarčių turinį nesigilino, nes sutartis tikrindavo D. B. (t. 4, b. l. 130–132). Kad liudytoja A. B. pasirašė ant minėtų sutarčių, nesuprasdama jos turinio, paprašyta D. B., teisiamajame posėdyje patvirtino ir pats D. B. (t. 4, b. l. 135–136). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. Š. patvirtino, kad visus veiksmus, susijusius su statybomis Kuršių nerijoje koordinavo A. Z., jam buvo pavesta kursuoti rangovus, atnešti pasirašyti sutartis. Jis A. Z. pasitikėjo, į jo pateiktas pasirašyti sutartis nesigilino (t. 4, b. l. 132–133). Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės V. Pužauskienės 2018 m. birželio 15 d. nutarimu, kuris apskųstas nebuvo ir yra įsiteisėjęs, R. Š. ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, buvo nutrauktas, nustačius, kad R. Š. nedalyvavo tariantis su D. B. ir R. Š. dėl UAB „( - )“ vardu leidimų išdavimo nemokamai keltis keltais AB „( - )“ UAB ,,( - )“ ir MB ,,( - )“ priklausančioms transporto priemonėms, automobilių panaudos sutartis pasirašė kaip vadovas, tačiau, būdamas suklaidintas A. Z., nesupratęs jo nusikalstamos veikos pobūdžio (t. 1, b. l. 10–180). Priešingai, nei nustatyta šioje baudžiamojoje byloje, t. y. kad būtent nuteistieji D. B. ir R. Š., būdami bendrovių direktoriai, tarėsi su A. Z. dėl UAB „( - )“ vardu leidimų išdavimo nemokamai keltis keltais AB „( - )“ UAB ,,( - )“ ir MB ,,( - )“ priklausančioms transporto priemonėms, ir tam, kad minėtus leidimus gautų, atliko neteisėtus veiksmus. Šiuo atveju, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nuteistiesiems A. Z., D. B. ir R. Š. automobilių panaudos sutarčių turinys buvo žinomas ir aiškiai suprantamas, A. Z. su D. B. bei A. Z. su R. Š. iš anksto automobilių panaudos sutarčių sudarymą aptarė, suprato šių sutarčių tikslą bei sudarė automobilių panaudos sutartis – A. Z., veikdamas per R. Š., pateikdamas jam pasirašyti, ir D. B., veikdamas per A. B., nesuvokusią jo nusikalstamų veikų pobūdžio.

18827. Tiek teisiamajame posėdyje, tiek ir apeliaciniuose skunduose nuteistieji A. Z., D. B. ir R. Š. pripažino faktą, kad pagal aptartas transporto priemonių panaudos sutartis, jose nurodytos transporto priemonės, priklausančios UAB „( - )“ ir MB „( - )“, D. B. priklausanti transporto priemonė „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. ( - ) perduotos UAB „( - )“ nebuvo. Tačiau, jų teigimu, jie nėra teisininkai, ir pagal savo išsilavinimą nesuprato panaudos sutarčių turinio bei sąlygų, iš esmės suprato, kad panaudos sutartis yra kaip paslaugų sutartis. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. Z. gynėjas advokatas R. Bukėnas tvirtina, kad jeigu UAB „( - )“, atstovaujama A. Z., UAB „( - )“ ir MB „( - )“ būtų pasirinkusios tinkamą sutarties formą (transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartį), įforminančią faktiškai tarp šalių egzistavusius ūkinius santykius, būtų lygiai taip pat gavusios leidimus, kaip ir santykius įforminant panaudos sutartimi. Kitaip tariant, šiuo atveju nuteistųjų veiksmai buvo kvalifikuoti kaip nusikalstami tik dėl to, kad nuteistieji dėl savo teisinio neišpursimo netinkamai pasirinko juos siejusių santykių įforminimo būdą, nors šių santykių turinys nėra nusikalstamas.

18928. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju aptartų automobilių panaudos sutarčių turinys yra išdėstytas labai aiškiai ir nedviprasmiškai. Kaip jau aptarta, jose aiškiai nurodyta, jog panaudos davėjai UAB „( - )“ ir MB „( - )“ panaudos gavėjui UAB „( - )“ laikinai ir neatlygintinai iki atitinkamos datos būtent perduoda valdyti jiems nuosavybės teise priklausančius konkrečius automobilius. Aptartuose prašymuose Neringos savivaldybės administracijai dėl leidimų nemokamai įvažiuoti į Neringą prašoma išduoti leidimus nemokamai įvažiuoti į Neringą, Neringos mieste registruotos būtent UAB „( - )“, adresu ( - ), konkrečiam transportui, t. y. prašoma išduoti leidimus nemokamai įvažiuoti į Neringą būtent transportui, priklausančiam UAB „( - )“, o kaip pagrindas, įrodantis, kad prašymuose nurodyti automobiliai priklauso būtent UAB „( - )“, prie jų pridėtos transporto priemonių panaudos sutarčių kopijos, nors minėtos transporto priemonės realiai UAB „( - )“ perduotos nebuvo. Kartu pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje liudytoja A. B. patvirtino, jog D. B. sutartis tikrindavo (t. 4, b. l. 130–132). Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad nuteistieji D. B. ir R. Š., nors turėdami tik pagrindinį išsilavinimą, tačiau užimdami atsakingas pareigas, kurios vienareikšmiškai įpareigoja suprasti ir sutarčių sudarymo ypatumus ir jų paskirtį, A. Z., turėdamas aukštąjį išsilavinimą, kaip UAB „( - )“ darbuotojas – techninės tarnybos ir vystymo vadovas, UAB „( - )“ projektų koordinatorius, turėdamas plačias atsakomybės ribas, t. y. pagal savo pareigas privalėdamas išmanyti sutarčių formai ir turiniui keliamus reikalavimus, privalėjo suvokti ir suvokė automobilių panaudos sutarčių ir prašymų Neringos miesto savivaldybės administracijai dėl leidimų nemokamai įvažiuoti į Neringą turinį ir paskirtį, ir tam, kad būtų įvykdytos minėtos sutartys, teisinis išsilavinimas nėra būtinas. Kartu akcentuotina ir tai, kad tiek nuteistieji D. B. ir R. Š., būdami bendrovių direktoriai, tiek ir nuteistasis A. Z., kaip UAB „( - )“ darbuotojas – techninės tarnybos ir vystymo vadovas, UAB „( - )“ projektų koordinatorius, turėdamas plačias atsakomybės ribas, t. y. pagal savo pareigas privalėdamas išmanyti sutarčių formai ir turiniui keliamus reikalavimus, neabejotinai dėl įmonių vykdomos veiklos sudarinėjo ir paslaugų teikimo sutartis, todėl nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad jie aiškiai suprato sutarčių rūšių skirtumus, kad paslaugų sutartimi įsipareigojama teikti paslaugas, o panaudotos sutartimi perduodamas sutartyje nurodytas turtas, tai aiškiai buvo nurodyta ir aptartose konkrečiosiose automobilių panaudos sutartyse.

19029. Pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje liudytoja Neringos savivaldybės administracijos atstovė I. K. patvirtino, kad leidimai išduodami tik Neringos mieste registruotos įmonės automobiliams, prašoma pagrįsti, kokiu pagrindu ir kam priklauso automobilis, kuriam prašoma išduoti leidimą nemokamai keltis keltais. Pažymėjo, kad jeigu automobilis nepriklauso ( - ) registruotai įmonei, tam, kad automobiliui būtų išduotas leidimas nemokamai keltis keltais, automobilis turi būti perduotas ( - ) registruotai įmonei, pavyzdžiui, pagal nuomos ar panaudos sutartį, t. y. automobiliu gali naudotis ir nemokamai keltis keltais tik tai įmonei, kuri registruota ( - ), ir kuriai teisiškai perduotas atitinkamam laikotarpiui ar nuosavybės teise priklausantis automobilis. Juridinis asmuo turi pristatyti prašymą, jame turi būti nurodyti įmonės rekvizitai, kuriai transporto priemonei reikalingas leidimas. Pagal nuomos sutartį automobilis turi būti perduotas įmonei, pavyzdžiui, vienai dienai. Tada ir leidimas būtų išduotas vienai dienai. Leidimas nemokamai keltis keltu išduodamas dvejiems metams, o jei nuomos sutarties terminas trumpesnis, tada leidime nurodomas trumpesnis laikotarpis. Asmenys, atsiimdami leidimą nemokamai keltis keltu, turi raštiškai susipažinti su leidimo taisyklėmis. Juridinio asmens niekas netikrina, nes važiuoja juridinio asmens transporto priemonė. UAB ,,( - )“ ir MB ,,( - )“ prašė leidimų nemokamai keltis keltais, tačiau jų prašymai buvo atmesti.

19130. Akcentuotina, kad nors prašymus Neringos savivaldybės administracijai UAB „( - )“ vardu pateikė A. Z., tačiau AB „( - )“ išduotus leidimus nemokamai keltis AB „( - )“ keltais nuosavybės teise priklausantiems UAB „( - )“ bei pagal panaudos sutartis priklausantiems būtent UAB „( - )“ automobiliams „Scania 114CB“, valst. Nr. ( - ), „Volvo FH16“, valst. Nr. ( - ), pasiėmė pats D. B. (t. 2, b. l. 62). Analogiškai AB „( - )“ išduotus leidimus nemokamai keltis AB „( - )“ keltais nuosavybės teise priklausančiai MB „( - )“ bei pagal panaudos sutartį atitinkamam laikotarpiui priklausančiai būtent UAB „( - )“ transporto priemonei „Volvo FH 12“, valst. Nr. ( - ), pasiėmė R. Š. (t. 2, b. l. 66). A. Z. analogiški leidimai buvo išduoti D. B. transporto priemonei „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. ( - ) UAB „( - )“ nuosavybės teise priklausančioms bei pagal panaudos sutartis priklausančioms būtent UAB „( - )“ transporto priemonėms „Volvo FH16“ valst. Nr. ( - ), „Volvo FL“, valst. Nr. ( - ) „Volvo FL“, valst. Nr. ( - ) „Scania 114CB“, valst. Nr. ( - ), „Volvo FMFH“, valst. Nr. ( - ) (t. 2, b. l. 65). Akcentuotina, kad D. B., R. Š. ir A. Z. buvo asmeniškai supažindinti ir su leidimo taisyklėmis, tai patvirtino savo parašais. Be to, iš teisiamajame posėdyje liudytojos I. K. parodymų nustatyta, kad pačios UAB ,,( - )“ ir MB ,,( - )“ prašė leidimų nemokamai keltis keltais, šios aplinkybės neneigė ir nuteistieji D. B. bei R. Š., tačiau jų prašymai buvo atmesti. Tai kartu parodo ir tai, kad D. B. ir R. Š. turėjo išankstinį tikslą gauti minėtus leidimus jų bendrovėms priklausantiems automobiliams. Aplinkybė, kad jų prašymai buvo atmesti, taip pat patvirtina faktą, kad jiems aiškiai buvo suprantamos ir žinomos leidimų išdavimo sąlygos, kad automobiliai, kuriems prašoma išduoti leidimus nemokamai keltis keltais, turi priklausyti ( - ) registruotai įmonei, o šiuo konkrečiu atveju, kadangi UAB ,,( - )“ ir MB ,,( - )“ buvo registruotos ne ( - ), buvo būtinos automobilių nuomos arba panaudos sutartys su įmone, registruota ( - ). Akivaizdu, kad tiek D. B., tiek ir R. Š., kai jų prašymai dėl leidimų išdavimo nemokamai keltis keltais jų bendrovėms priklausantiems automobiliams buvo atmesti, žinodami, kokios turi būti sąlygos tam, kad juos gautų, neabejotinai, tam, kad pasiektų tikslą – išvengtų mokėjimo prievolių už suteiktas AB „( - )“ paslaugas, iš anksto aptarė galimybes ir susitarė su A. Z. dėl tokių sąlygų įgyvendinimo, suklastojo aptartas automobilių panaudos sutartis, kurias A. Z. pateikė prie prašymo Neringos savivaldybės administracijai, ir tuo pagrindu gavo UAB ,,( - )“ ir MB ,,( - )“ priklausantiems automobiliams bei D. B. asmeniniam automobiliui leidimus nemokamai keltis keltais. Būtent tai, kad pagal automobilių panaudos sutartis automobiliai realiai UAB „( - )“ perduoti nebuvo, o UAB ,,( - )“ ir MB ,,( - )“ juos ir toliau naudojo savo nuožiūra, aiškiai parodo, jog automobilių panaudos sutartys buvo reikalingos ne tam, kad jos būtų realiai įvykdytos, jos buvo sudarytos tik fiktyviai, t. y. jas suklastojant, bei panaudotos, kad apgaule UAB ,,( - )“ ir MB ,,( - )“ UAB „( - )“ vardu gautų leidimus nemokamai kelti keltais transporto priemones į/iš Neringą.

19231. Šiuo atveju nėra net menkiausios abejonės dėl to, kad D. B., R. Š. ir A. Z. privalėjo suprasti ir suprato automobilių panaudos sutarčių turinį, jiems buvo išaiškintos ir leidimo galiojimo taisyklės. Pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje bei apeliaciniame skunde paties nuteistojo A. Z. teiginys, jog jis galvojo, kad UAB ,,( - )“ ir MB ,,( - )“ leidimus naudos neva tik teikdami paslaugas UAB „( - )“, bei teisiamajame posėdyje nuteistųjų D. B. ir R. Š. teiginiai, kad su A. Z. nebuvo kalbos, kokiems tikslams UAB ,,( - )“ ir MB ,,( - )“ transporto priemonėms išduotus leidimus jie naudos, taip pat aiškiai parodo, kad tiek A. Z., tiek ir D. B. su R. Š. iš anksto susitarė ir žinojo, jog automobilių panaudos sutartys realiai vykdomos nebus ir jų neįvykdė. Šiuo atveju akivaizdu, kad ir nuteistasis A. Z., žinodamas, jog automobiliai realiai UAB „( - )“ neperduoti, panaudos sutartys neįvykdytos, aiškiai suprato ir tai, jog UAB ,,( - )“ ir MB ,,( - )“ nuosavybės teise priklausantys automobiliai, dėl kurių buvo sudarytos panaudos sutartys, bus panaudojami ne tik teikiant paslaugas UAB „( - )“, bet ir savo nuožiūra teikiant paslaugas kitoms įmonėms. Kad nuteistasis A. Z., dar prieš sudarant automobilių panaudos sutartis, aiškiai suvokė, jog automobiliai nebus realiai perduoti ir naudojami tik teikiant paslaugas UAB „( - )“, parodo ir ta aplinkybė, jog buvo sudaryta automobilio panaudos sutartis netgi dėl D. B. nuosavybės teise priklausančio automobilio, A. Z. pats paėmė šiam automobiliui, kaip laikinai priklausančiam UAB „( - )“, leidimą nemokamai keltis keltais. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad visi byloje skundžiamu nuosprendžiu nuteisti asmenys turėjo priežasčių siekti ir siekė naudos – UAB ,,( - )“ direktorius D. B. bendrovei ir sau, MB ,,( - )“ direktorius R. Š. bendrovei bei A. Z. UAB „( - )“ ir kitiems, ir neabejotinai jos turėjo, tačiau to pasiekė neteisėtais veiksmais – suklastojo automobilių panaudos sutartis, jas panaudojo ir taip apgaule išvengė mokėjimo prievolių už AB „( - )“ suteiktas paslaugas bei padarė AB „( - )“ žalos, kuri buvo kompensuota iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų. Akcentuotina, kad aplinkybė, jog dėl nusikalstamų veiksmų privalo būti atlyginta padaryta žala, ir dėl to nuteisti asmenys patirs nuostolių, nepaneigia fakto, jog nuteisti asmenys turėjo naudos, t. y. jie išvengė mokėjimo prievolių už AB „( - )“ suteiktas paslaugas, ir būtent šią naudą, gautą neteisėtais veiksmais, jie ir privalo grąžinti, t. y. atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą.

19332. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad D. B. ir R. Š. neteisėtais veiksmais, turėdami išankstinį tikslą apgaule gauti UAB ,,( - )“ ir MB ,,( - )“ priklausantiems automobiliams bei D. B. ir asmeniniam automobiliui leidimus nemokamai keltis keltais, pasirašydami automobilių panaudos sutartis, suvokė, kad kiekvienas iš jų nusikalstamą veiką daro ne vienas, o kiekvienas bendrai su kitu asmeniu – A. Z.. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo ir tai, kad konstatuojant veikimą bendrininkų grupe, nebūtina, kad kiekvienas bendrininkas įvykdytų visus nusikalstamos veikos sudėtyje numatytus veiksmus. Bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, svarbu nustatyti tai, kad jie visi suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo, tai, kaip ir nustatyta bei aptarta šioje byloje.

19433. Kartu pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje nuteistieji D. B., R. Š. ir A. Z. patvirtino, jog po automobilių panaudos sutarčių sudarymo, UAB „( - )“ ir MB „( - )“ priklausančias transporto priemones naudojo UAB „( - )“ ir MB „( - )“ veikloje teikiant paslaugas įvairiems klientams, jokių susitarimų dėl leidimų panaudojimo sąlygų nebuvo (t. 4, b. l. 135–136, 138–141, 141–142). Be to, leidimas nemokamai keltis keltais buvo išduotas ir D. B. asmeninei transporto priemonei „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. ( - ), su kuria jokių paslaugų UAB „( - )“ nebuvo teikta. Byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „( - )“ ir MB „( - )“ būtų buvusios sudariusios atskirus susitarimus dėl leidimų nemokamai keltis keltais panaudojimo sąlygų ir, kad paslaugas teiks tik UAB „( - )“. Todėl visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistojo A. Z. tyčia buvo apibrėžta, kad leidimai buvo duoti naudotis teikiant paslaugas tik UAB „( - )“. Ir nėra pagrindo abejoti tuo, kad jie veikė nekonkretizuota (neapibrėžta) tiesioginės tyčios kaltės forma. Esant šiai kaltės formai, kaltininkų atsakomybė kyla pagal padaryto nusikaltimo padarinius (pasekmes).

19534. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad nuteistieji A. Z., D. B. ir R. Š. suklastojo aptartus tikrus dokumentus – automobilių panaudos sutartis – ir šias žinomai suklastotas sutartis panaudojo – pateikė Neringos savivaldybei dėl įstatyme numatytų sąlygų atitikimo išduodant leidimus nemokamai keltis keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, t. y., piktnaudžiaudami leidimus išduodančios įstaigos pasitikėjimu ir nuslėpdami informaciją, kad minėtos sutartys realiai nevykdomos, bei gavę leidimus nemokamai keltis keltais išvengė mokėjimo prievolių už suteiktas paslaugas. Nuteistieji A. Z., D. B. ir R. Š. veikė neapibrėžta tiesiogine tyčia, suvokė, kad klastotų dokumentų pagrindu bus sudarytas įvaizdis, jog UAB „( - )“ ir MB „( - )“ transporto priemones perims ir naudos UAB „( - )“, registruota Kuršių nerijoje, kuriai pagal įstatymą yra kompensuojami keltų bilietai persikeliant keltais per Kuršių marias, tuo pagrindu bus išduoti leidimai nemokamai keltis keltais. Visi suvokė, siekė ir norėjo, kad gavę leidimus UAB „( - )“ vardu, apgaule, naudodami šiuos leidimus įmonių, registruotų ne Kuršių nerijoje, transporto priemonių perkėlimui keltais nemokės nustatyto perkėlimo mokesčio. Taip suklastotų automobilių panaudos sutarčių pagrindu, nuteistieji A. Z., D. B. ir R. Š. išvengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „( - )“ už suteiktas paslaugas, mokestis buvo kompensuojamas iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžeto.

19635. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas galima tik tuo atveju, jei yra konstatuota, kad nusikalstama veika yra padaryta juridinio asmens naudai arba interesais (BK 20 straipsnio 2, 3 dalys). Veikimas juridinio asmens naudai nustatomas, kai kaltininko – fizinio asmens – nusikalstama veika siekiama turtinės naudos, o interesų užtikrinimas – kai įgyvendinami kiti (nebūtinai turtiniai) juridinio asmens siekiai. Intereso sąvoka platesnė nei naudos sąvoka ir gali ją apimti. Konstatuojant nusikalstamos veikos padarymą juridinio asmens naudai ar interesais, turi būti nustatyta, kad iš nusikalstamos veikos juridinis asmuo turi (turės) naudos ir tą naudą pripažįsta arba kad juridinis asmuo suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais (pavyzdžiui, juridinio asmens panaudojimas darant nusikalstamą veiką buvo realiai naudingas jo ūkinės veiklos perspektyvai ir konkurencingumui, įvaizdžiui ir panašiai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-30-788/2017, 2K-7-28-303/2017, 2K-620-677/2015, 2K-277/2014, 2K-P-95/2012).

19736. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas), o taip pat Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/210, Nr. 2K-P-95/2012, Nr. 2K-7-28-303/2017, Nr. 2K-7-30-788/2017) pripažįstama, kad juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad „juridinio asmens specifika suponuoja ir atitinkamų jo baudžiamosios atsakomybės pagrindų bei sąlygų nustatymą BK, inter alia tai, kad pagal BK juridinio asmens atsakomybė atsiranda tik tada, kai nusikalstamą veiką jo naudai arba jo interesais (arba tik jo naudai) padaro fizinis asmuo, turintis tam tikrų požymių, kurie jį sieja su juridiniu asmeniu. Taigi norint juridinį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn būtina nustatyti, ar buvo padaryta atitinkama fizinio asmens nusikalstama veika. Taigi, atsižvelgiant į juridinio asmens specifiką (juridinis asmuo yra specifinis teisinių santykių subjektas inter alia tuo aspektu, kad teisinių santykių dalyvis jis yra per fizinius asmenis), baudžiamosios atsakomybės juridiniam asmeniui kilimas yra neatsiejamas nuo fizinio asmens, susijusio atitinkamais ryšiais su juridiniu asmeniu, padarytos nusikalstamos veikos nustatymo. Tokiu atveju juridinio asmens veikos vertinimo sąlyga, atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindus, yra fizinio asmens padaryta nusikalstama veika. Taigi BK 20 straipsnio prasme juridiniam ir fiziniam asmenims gali ir turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už vieną ir tą pačią nusikalstamą veiką, kurią padaro fizinis asmuo.

19837. Sprendžiant, ar juridinis asmuo turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką reikia nustatyti ir juridinio asmens kaltę. BK 20 straipsnyje, kuriame nustatytos juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygos, tiesiogiai apie juridinio asmens kaltę nekalbama. Pažymėtina, kad atskleidžiant teisės normų turinį paprastai nepakanka taikyti vien lingvistinį (verbalinį) metodą. Tai galima padaryti taikant įvairius teisės aktų aiškinimo metodus tarp jų sisteminį, nes kiekviena teisės norma yra vientiso teisės akto sudedamoji dalis, susijusi su kitomis teisės akto normomis. Taigi aiškinant BK 20 straipsnio nuostatas reikia atsižvelgti į kitas BK normas inter alia BK 2 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Būtent BK 20 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą aiškinant kartu su BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatytu reguliavimu konstatuotina, kad juridinis asmuo už fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką atsako tik esant juridinio asmens kaltei.

19938. Juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindai turi tam tikrų ypatumų, kuriuos lemia tai, kad juridinio asmens, kaip specifinio teisinių santykių subjekto, baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės. Tai konstatavo ir Konstitucinis Teismas minėtame nutarime pažymėjęs, kad ,,juridinio asmens, kaip teisinių santykių subjekto, specifika (tai, kad juridinio asmens veikla neatsiejama nuo fizinio asmens, per kurį juridinis asmuo veikia, veiklos) suponuoja ir tai, kad šiuo atveju juridinio asmens kaltė dėl nusikaltimo padarymo neatsiejama nuo fizinio asmens, per kurį juridinis asmuo veikia, kaltės, tam tikru aspektu nulemiančios juridinio asmens kaltės dėl jo naudai padarytos nusikalstamos veiklos turinį“. Kartu Konstitucinis Teismas padarė išvadą, jog BK nustatytas teisinis reguliavimas nereiškia, kad juridinio asmens kaltumas neturi būti įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Taigi nors juridinio asmens kaltė yra glaudžiai susijusi su fizinio asmens kalte, tačiau ji nėra tapati šiai kaltei ir negali būti savaime perkeliama juridiniam asmeniui. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad įrodyta fizinio asmens, padariusio nusikalstamą veiką, kaltė yra tik prielaida juridinio asmens kaltės nustatymui.

20039. Sprendžiant, ar juridinis asmuo kaltas BK 20 straipsnio 2 dalies prasme, reikia atsižvelgti į kaltininko – fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu. Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 8 d. nutarime pabrėžė, kad šį ryšį ,,gali lemti juridinio asmens veiklos politika, strategija, jo organizacinė struktūra ir panašiai“. Tokio ryšio nėra, „kai juridinio asmens veiklos politika, organizacinė struktūra buvo nukreipta į tai, kad juridinis asmuo negalėtų veikti nusikalstamai“, o ryšio egzistavimą parodo tai, kad „juridinio asmens veiklos strategija, vidaus procedūros sudaro prielaidas (ar net yra orientuotos) juridiniam asmeniui veikti nusikalstamai, kai juridinis asmuo pripažįsta jo naudai padarytos nusikalstamos veikos rezultatus ex post facto ir panašiai“. Nagrinėjant konkrečią bylą juridinio asmens strategija turėtų būti vertinama atsižvelgiant į juridinio asmens veiklos kryptis, tikslus, numatomas perspektyvas ir pan.

20140. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad nustatant ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens, reikia įvertinti, ar fizinio asmens padaryta nusikalstama veika ir jos sukeliamais padariniais buvo suinteresuotas juridinio asmens savininkas (akcininkai). Tai, kad juridinio asmens savininkas (akcininkai) nežinojo, neskatino arba nesudarė sąlygų fizinio asmens neteisėtiems veiksmams, yra viena iš aplinkybių, pagal kurias sprendžiama apie juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę. Taigi juridinio asmens savininkas ar pagrindiniai juridinio asmens akcininkai, kurie turi sprendžiamojo balso teisę, fizinio asmens (kurio įgaliojimai nustatyti BK 20 straipsnio 2 dalyje) nusikalstamus veiksmus turi suvokti ir skatinti arba suvokti ir juos toleruoti. Sprendžiant juridinio asmens kaltumo ir baudžiamosios atsakomybės klausimą, toks abipusis ryšys tarp kaltininko – fizinio asmens ir trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens turi būti nustatytas. Tokio ryšio nebuvimas gali reikšti, kad fizinis asmuo darydamas nusikalstamą veiką veikė savarankiškai ir savavališkai, o tokiu atveju juridinio asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn reikštų objektyvų pakaltinimą, t. y. juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę nesant jo kaltės.

20241. Taigi, sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas, turi būti nustatyta ne tik tai, kad šios nusikalstamos veikos buvo padarytos juridinio asmens naudai ar interesais, bet ir fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšys su juridiniu asmeniu. Pripažinus, kad fizinio asmens nusikalstama veika buvo padaryta siekiant gauti turtinę naudą ar kitais juridinio asmens interesais, kartu reikia nustatyti, ar juridinio asmens savininkas (akcininkai) žinojo apie tokią kaltininko – fizinio asmens daromą ar rengiamą nusikalstamą veiką, ją skatino ar sudarė sąlygas tokios nusikalstamos veikos padarymui, ar, priešingai, toks fizinio asmens nusikalstamas elgesys buvo savarankiškas ir savavališkas, t. y. juridiniam asmeniui nežinomas. Vien tik nusikalstamos veikos padarymas juridinio asmens naudai ar interesais, nesant minėto juridinio asmens ryšio su tokia nusikalstama veika bei ja padariusiu fiziniu asmeniu, negali būti laikomas pakankamu juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindu.

20342. Kaip jau aptarta, bylos duomenimis įrodyta, kad D. B., būdamas UAB „( - )“ direktorius, ir R. Š., būdamas MB „( - )“, direktorius suklastojo tikrus dokumentus – automobilių panaudos sutartis – ir šias žinomai suklastotas sutartis panaudojo – pateikė Neringos savivaldybei dėl įstatyme numatytų sąlygų atitikimo išduodant leidimus nemokamai keltis keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, bei apgaulės būdu išvengė mokėjimo prievolių už AB „( - )“ suteiktas paslaugas. Skundžiamu nuosprendžiu už analogiškas nusikalstamas veikas nuteisti ir juridiniai asmenys – UAB „( - )“, atstovaujama direktoriaus D. B., bei MB „( - )“, atstovaujama R. Š..

20443. Pažymėtina, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, išsamiai ir nuosekliai išanalizavo juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės būtinąsias sąlygas pagal BK 20 straipsnio nuostatas. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nagrinėjamu laikotarpiu D. B. buvo UAB „( - )“ direktoriaus (t. 3, b. l. 84–86), R. Š. buvo MB „( - )“ direktorius (t. 1, b. l. 62, 73–76, t. 3, b. l. 50–51), t. y. D. B. ir R. Š., eidami vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu ir kontroliuoti jo veiklą. Be to, D. B. buvo ne tik UAB „( - )“ direktorius, bet ir šio juridinio asmens akcininkas (t. 3, b. l. 84–86).

20544. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad juridinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, specifika yra ta, kad jis yra teisinių santykių dalyvis per jo vardu veikiančius fizinius asmenis. Juridinio asmens veikla neatsiejama nuo atitinkamų fizinių asmenų – vadovo, įgalioto atstovo ir panašiai, t. y. per kuriuos jis veikia veiklos, ir be jų veiklos apskritai būtų neįmanoma juridinio asmens veikla. Bylos duomenimis nustatyta, kad aptartas automobilių panaudos sutartis juridinio asmens UAB „( - )“ ir juridinio asmens MB „( - )“ vardais suklastojo būtent patys bendrovių direktoriai, būtent jie, veikdami bendrai su nuteistuoju A. Z., panaudojo suklastotas automobilių panaudos sutartis – pateikė jas kartu su prašymu Neringos savivaldybės administracijai dėl leidimų išdavimo nemokamai keltis keltais. Nemokamai keltis AB „( - )“ keltais UAB „( - )“ vardu leidimai išduoti būtent UAB „( - )“ ir MB „( - )“ priklausančioms transporto priemonėms, kurios pagal automobilių panaudos sutartis, sudarytas tarp UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ bei tarp UAB „( - )“ ir MB „( - )“, faktiškai UAB „( - )“ neperduotos, transporto priemones UAB „( - )“ ir MB „( - )“ naudojo savo bendrovių veikloje teikiant paslaugas įvairiems klientams ir nemokėjo persikėlimo keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją mokesčių. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su skundžiamo nuosprendžio motyvu, kad UAB „( - )“ ir MB „( - )“, turėdamos UAB „( - )“ vardu išduotus leidimus nemokamai keltis keltais, klientams teikė paslaugas už mažesnę kainą nei konkurentai, kurie neturėjo leidimų nemokamai keltis AB „( - )“ keltais, todėl UAB „( - )“ ir MB „( - )“ buvo konkurencingesnės prieš kitas įmones, teikiančias analogiškas paslaugas. Šį faktą aiškiai patvirtina ir teisiamajame posėdyje duoti paties nuteistojo D. B. parodymai, iš kurių nustatyta, kad su klientais buvo aptariamos tik transporto išlaidos, į sąnaudas persikėlimo keltais mokesčio neįtraukdavo, nes bendrovė turėjo leidimus keltis keltais nemokamai (t. 4, b. l. 135–136). Nuteistojo R. Š. teigimu, kai buvo išduoti leidimai, pirmuosius metus jo vadovaujamos bendrovės paslaugos buvo teikiamos tik objektams, priklausantiems UAB „( - )“ (t. 4, b. l. 141–142), t. y. taip pat į įmonei suteiktų paslaugų sąnaudas neįtraukiant persikėlimo keltais mokesčio, t. y. UAB „( - )“ ir naudojosi UAB „( - )“ bei MB „( - )“ teikiamomis paslaugomis būtent dėl šių bendrovių konkurencingumo, taip UAB „( - )“ ir MB „( - )“ neabejotinai vien dėl UAB „( - )“ teikiamų paslaugų didino bendrovių pelną. Be to, kaip nustatyta bylos duomenimis, UAB „( - )“ bei MB „( - )“, turėdamos minėtus leidimus, paslaugas teikė ne tik UAB „( - )“, todėl atitinkamai turėjo pelno ir iš kitų klientų. Pažymėtina, kad nuteistasis A. Z. bendrais veiksmais su D. B. ir R. Š. padarė nusikalstamas veikas, už kurias nuteisti skundžiamu nuosprendžiu, būtent dėl to, kad UAB „( - )“ gautų paslaugas mažesnėmis kainomis, o UAB „( - )“ ir MB „( - )“, turėdamos leidimus nemokamai keltis keltais, vienareikšmiškai ne tik UAB „( - )“, bet ir atitinkamai kitiems klientams galėjo pasiūlyti ir suteikti paslaugas mažesnėmis kainomis, taip atitinkamai nuo didesnio užsakymų kiekio gavo didesnį pelną.

20645. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad juridiniai asmenys UAB „( - )“ ir MB „( - )“ gavo naudos dėl to, jog nereikėjo mokėti už persikėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją įmonių priklausančioms transporto priemonėms. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad UAB „( - )“, atstovaujama direktoriaus D. B., ir MB „( - )“, atstovaujama R. Š., kurie turėjo teisę joms atstovauti – D. B. UAB „( - )“ bei R. Š. MB „( - )“, priimti sprendimus jų vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdami savo vadovaujamos įmonės vardu, naudai ir interesams, siekdami išvengti turtinės prievolės – D. B. UAB „( - )“ bei R. Š. MB „( - )“ – mokėjimų AB „( - )“ už transporto priemonių kėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, suklastojo tikrus dokumentus – automobilių panaudos sutartis – ir žinomai suklastotas sutartis panaudojo, taip apgaule D. B., veikdamas bendrininkų grupe su A. Z., išvengė UAB „( - )“ naudai bei MB „( - )“ – su A. Z., išvengė MB „( - )“ naudai didelės vertės mokėjimo prievolės už suteiktas paslaugas.

20746. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. Š. ginčija padarytos žalos dydį, teigdamas, kad 2018 m. birželio 20 d. susitarime dėl žalos atlyginimo su civiline ieškove Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos susitarė ne dėl 12266,10 Eur dydžio žalos, o dėl 9398,70 Eur dydžio žalos atlyginimo, t. y. jis savo veiksmais nepadarė didelės žalos, todėl jo veika turėtų būti perkvalifikuota iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį.

20847. Nagrinėjamu atveju, nors nuteistasis R. Š. ir civilinė ieškovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos 2018 m. birželio 20 d. sudarė susitarimą dėl jo veiksmais padarytos 9398,70 Eur žalos atlyginimo, tačiau skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai pažymėjo, kad nuteistųjų ir civilinės ieškovės pasirašytas susitarimas yra pasiektas kompromiso ir abipusių nuolaidų pagrindu, ir tai nereiškia, jog sutarta atlyginti žala ir yra realiai padaryta žala. Todėl susitarime nurodytas kiekvieno nuteistojo atlygintinos žalos dydis negali būti laikomas kaip faktiškai padarytos žalos dydis. Akcentuotina, kad šioje byloje kaltinamųjų veiksmais padarytos žalos dydis nustatytas būtent pagal AB „( - )“ pateiktas UAB „( - )“ persikėlimo keltais pravažiavimo išklotines, iš jų matyti, kieno transporto priemonė ir kiek kartų kėlėsi UAB „( - )“ vardu išduotais leidimais nemokamai keltis AB „( - )“ keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją. Konkrečiu atveju nustatyta, kad MB „( - )“ priklausanti transporto priemonė „Volvo FH12“, valst. Nr. ( - ), su jos vairuotojais, pasinaudojant UAB „( - )“ vardu 2016 m. gegužės 27 d. išduotu leidimu nemokamai keltis AB „( - )“ keltais, per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „( - )“ keltais, laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 27 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., nemokamai buvo perkelta 154 kartus už 12 266,10 Eur. Todėl skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nustatyta bei konstatuota, kad nuteistasis R. Š. išvengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „( - )“ už suteiktas paslaugas.

20948. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji R. Š., D. B., nuteistų juridinių asmenų UAB „( - )“ ir MB „( - )“ atstovai ginčija paskaičiuotus per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „( - )“ keltais kėlimosi mokesčius, tvirtindami, kad paskaičiuoti mokesčiai nepagrįsti jokiais įrodymais, jog transporto priemonės patenka į kategoriją automobilių, viršijančių 12 t.

21049. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju UAB „( - )“ vardu Neringos savivaldybės administracijos buvo prašoma išduoti ir buvo išduoti leidimai nemokamai keltis keltais UAB „( - )“ ir MB „( - )“ priklausančioms būtent krovininėms transporto priemonėms (t. 2, b. l. 7, 9, 11, 17, 23, 25, 37), t. y. transporto priemonėms, kurių paskirtis vežti krovinius, įmonės ir vykdė veiklą pasinaudodamos šiomis transporto priemonėmis. AB „( - )“ paskaičiavo nesumokėtus mokesčius už kėlimąsi keltais pagal transporto priemonių registracijos liudijimuose nurodytus duomenis, t. y. už transporto priemonių kėlimąsi keltais, kurių maksimali masė viršija 12 t (t. 2, b. l. 7, 9, 11, 17, 23, 25, 37). Šiuo atveju, jeigu UAB „( - )“ ir MB „( - )“ nesutiko ir nesutinka su AB „( - )“ pateiktais paskaičiavimais dėl nesumokėtų mokesčių, jie patys turėjo būti suinteresuoti ir jų pačių teisė buvo pateikti duomenis, paneigiančius AB „( - )“ paskaičiuotus nesumokėtus mokesčius. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo nesiremti būtent AB „( - )“ pateiktais paskaičiavimais apie nesumokėtus mokesčius už kėlimąsi keltais kaltinime nurodytu laikotarpiu.

21150. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama A. Z., D. B., R. Š., UAB „( - )“ ir MB „( - )“ padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jų kaltei įrodyti, A. Z. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „( - )“), pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl MB „( - )“), pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „( - )“), pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl MB „( - )“), D. B. ir R. Š. – pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, UAB „( - )“ ir MB „( - )“ – pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį bei pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nuosprendyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai visiškai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir yra tik nuteistų asmenų pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta įrodymų interpretacija. Atsižvelgdamas į aptartų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, ir skundžiamu nuosprendžiu A. Z. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „( - )“), pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl MB „( - )“), pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „( - )“), pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl MB „( - )“), D. B. ir R. Š. nuteisti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, juridiniai asmenys UAB „( - )“ ir MB „( - )“ nuteisti pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį bei pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį pagrįstai ir teisėtai.

21251. Kartu apygardos teismas pažymi, kad civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai iš sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Sutarties šalys turi teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu. Baudžiamajai atsakomybei būtina, kad sutarties nevykdymas būtų susijęs su apgaulės panaudojimu, sudarant ar vykdant sutartį, dėl kurios nukentėjusiajam padaroma žala, o dėl apgaulės esmingai pasunkinamas pažeistos teisės atkūrimas civilinio proceso tvarka. Būtent tai padarytą veiką daro nusikalstama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-851/2001, 2K-329/2011, 2K-514/2014, 2K-589-696/2015).

21352. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog tai, kad nuteistieji su civiline ieškove pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo, nagrinėjamu atveju nesuteikia pagrindo išvadai, kad nebuvo pasunkintas civilinės ieškovės pažeistų teisių atkūrimas. Šiuo atveju tik teisėsaugos institucijų pagalba buvo nustatytas apgaule įgytų leidimų nemokamai keltis AB „( - )“ keltais faktas. Dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje buvo atlikta kriminalinės žvalgybos analizė, jos metu nustatyta, jog dalis juridinių asmenų, gavusių teisę neatlygintinai keltis AB „( - )“ keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, galbūt piktnaudžiauja esama neatlygintino kėlimosi, tvarka, dėl to buvo atliktas UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir MB „( - )“ veiklos patikrinimas. Taigi, neatlikus UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir MB „( - )“ veiklos patikrinimo, nustatyti, ar teisėtai buvo įgyti leidimai nemokamai keltis AB „( - )“ keltais, nebuvo galimybės. Nagrinėjamu atveju nėra abejonės, kad vien tik civilinio proceso tvarka, turėdama pareigą įrodyti neteisėtą leidimų nemokamai keltis AB „( - )“ keltais įgijimą, civilinė ieškovė susidūrė su pasunkinimu apginti savo pažeistą teisę, nes šis juridinis asmuo neturi teisėtų galimybių užfiksuoti daromą neteisėtą veiką ir įrodyti žalą. Todėl apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju civilinės ieškovės pažeistos teisės atkūrimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis buvo pasunkintas.

21453. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nenaikintinas ir nekeistinas.

215Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

Nutarė

216nuteistųjų R. Š., D. B., A. Z. gynėjo advokato Remigijaus Bukėno, juridinio asmens MB „( - )“ atstovo advokato Vytauto Aginto ir UAB „( - )“ atstovo advokato Vytauto Aginto apeliacinius skundus atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. A. Z., ( - ), pripažintas kaltu ir nuteistas:... 3. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (dėl... 4. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (dėl MB... 5. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (dėl... 6. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (dėl MB... 7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2... 8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2... 9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi,... 10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu... 11. D. B., gim. ( - ), pripažintas kaltu ir nuteistas:... 12. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį –... 13. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį – 40... 14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2... 15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu... 16. R. Š., gim. ( - ), pripažintas kaltu ir nuteistas:... 17. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį –... 18. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį – 40... 19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2... 20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu... 21. Juridinis asmuo UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), pripažintas kaltu ir... 22. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį ir 182... 23. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį ir 300... 24. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2... 25. Juridinis asmuo MB „( - )“, įmonės kodas ( - ), pripažintas kaltu ir... 26. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį ir 182... 27. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį ir 300... 28. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2... 29. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 30. I.... 31. Bylos esmė... 32. 1. A. Z., būdamas UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), registruotos ( - ),... 33. 1.1. A. Z., būdamas UAB „( - )“ projektų koordinatoriumi, 2014 m.... 34. 1.2. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. Z. 2014-12-10 Neringos miesto... 35. 1.2.1. Pasinaudojant UAB „( - )“ vardu 2014-12-15 išduotais leidimais... 36. 1.3. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. Z. 2016 m. vasario mėnesį... 37. 1.4. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. Z. 2016 m. vasario 15 d. Neringos... 38. 1.4.1. D. B. vadovaujamai UAB „( - )“ priklausančios transporto priemonės... 39. 1.4.2. Taip laikotarpiu nuo 2014-12-15 iki 2017-12-31 ( - ) miestuose A. Z.,... 40. 2. Be to, A. Z., būdamas UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), registruotos... 41. 2.1. A. Z., būdamas UAB „( - )“ projektų koordinatoriumi, 2016 m.... 42. 2.1.1. A. Z. 2016-05-24, veikdamas UAB „( - )“ vardu, Neringos miesto... 43. 2.1.2. R. Š. 2016-05-27 gavęs AB „( - )“ leidimą, išduotą UAB „( -... 44. 2.1.3. Taip laikotarpiu nuo 2016-05-24 iki 2017-12-31 ( - ) miestuose A. Z.,... 45. 3. Be to, A. Z., būdamas UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), registruotos ... 46. 3.1. A. Z., būdamas UAB „( - )“ projektų koordinatoriumi, 2014 m.... 47. 3.1.1. 2014-11-17 automobilio panaudos sutartį Nr. 2014/1117, joje įrašė... 48. 3.1.2. 2014-12-05 automobilio panaudos sutartį Nr. 2014/1205, joje įrašė... 49. 3.2. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2016 m. vasario mėnesį tiksliai... 50. 3.2.1. 2014-11-17 automobilio panaudos sutartį Nr. 2014/1117/1, joje įrašė... 51. 3.2.2. 2014-11-17 automobilio panaudos sutartį Nr. 2014/1117/2, joje įrašė... 52. 3.2.3. 2014-11-17 automobilio panaudos sutartį Nr. 2014/1117/3, joje įrašė... 53. 3.2.4. 2014-11-17 automobilio panaudos sutartį Nr. 2014/1117/4, joje įrašė... 54. 4. Be to, A. Z., būdamas UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), registruotos ... 55. 4.1. A. Z., būdamas UAB „( - )“ projektų koordinatoriumi, vykdydamas... 56. 5. D. B., būdamas UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), registruotos ( - ),... 57. 5.1. D. B., būdamas UAB „( - )“ direktoriumi, siekdamas išvengti didelės... 58. 5.1.1. A. Z., veikdamas D. B. nusikalstamais interesais, 2014 m.... 59. 5.1.2. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. Z. 2014-12-10 Neringos miesto... 60. 5.2. Pasinaudojant UAB „( - )“ vardu 2014-12-15 išduotais leidimais... 61. 5.2.1. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, D. B. 2016 m. vasario mėnesį... 62. 5.2.2. A. Z., vykdydamas nusikalstamą susitarimą, 2016-02-15 Neringos miesto... 63. 5.3. D. B. vadovaujamos UAB „( - )“ priklausančios transporto priemonės... 64. 5.4. Taip laikotarpiu nuo 2014-12-15 iki 2017-12-31 ( - ) miestuose D. B.,... 65. 6. Be to, D. B., būdamas UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), registruotos ... 66. 6.1. D. B., būdamas UAB „( - )“ direktoriumi, 2014 m.... 67. 6.1.1. 2014-11-17 automobilio panaudos sutartį Nr. 2014/1117, joje buvo... 68. 6.1.2. 2014-12-05 automobilio panaudos sutartį Nr. 2014/1205, joje buvo... 69. 6.2. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2016 m. vasario mėnesį tiksliai... 70. 6.2.1. 2014-11-17 automobilio panaudos sutartį Nr. 2014/1117/1, joje buvo... 71. 6.2.2. 2014-11-17 automobilio panaudos sutartį Nr. 2014/1117/2, joje buvo... 72. 6.2.3. 2014-11-17 automobilio panaudos sutartį Nr. 2014/1117/3, joje buvo... 73. 6.2.4. 2014-11-17 automobilio panaudos sutartį Nr. 2014/1117/4, joje buvo... 74. 6.3. Taip D. B., žinomai suklastotų dokumentų pagrindu gavęs leidimus... 75. 7. R. Š., būdamas MB „( - )“, įmonės kodas ( - ), registruotos ( - ),... 76. 7.1. R. Š., būdamas MB „( - )“ direktoriumi, siekdamas išvengti didelės... 77. 7.1.1. A. Z., veikdamas R. Š. nusikalstamais interesais ir MB „( - )“... 78. 7.1.2. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. Z. 2016-05-24 Neringos miesto... 79. 7.2. Pasinaudojant UAB „( - )“ vardu 2016-05-27 išduotu leidimu nemokamai... 80. 7.3. Taip laikotarpiu nuo 2016-05-27 iki 2017-12-31 ( - ) miestuose R. Š.,... 81. 8. Be to, R. Š., būdamas MB „( - )“, įmonės kodas ( - ), registruotos ... 82. 8.1. R. Š., būdamas MB „( - )“ direktoriumi, 2016 m. gegužės mėnesį... 83. 8.1.1. 2016-05-23 automobilio panaudos sutartį 20160523, joje buvo įrašyti... 84. 8.2. Taip R. Š., žinomai suklastoto dokumento pagrindu gavęs leidimą... 85. 9. Juridinis asmuo UAB „( - )“ įmonės kodas ( - ), registruotas ( - ),... 86. 9.1. D. B., būdamas UAB „( - )“ direktoriumi, turėdamas teisę jai... 87. 9.2. A. Z., veikdamas D. B. nusikalstamais interesais ir UAB „( - )“... 88. 9.2.1. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. Z. 2014-12-10 Neringos miesto... 89. 9.3. Pasinaudojant UAB „( - )“ vardu 2014-12-15 išduotais leidimais... 90. 9.3.1. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, D. B. 2016 m. vasario mėnesį... 91. 9.4. A. Z., vykdydamas nusikalstamą susitarimą, 2016-02-15 Neringos miesto... 92. 9.5. D. B. vadovaujamai UAB „( - )“ priklausančios transporto priemonės... 93. 9.6. Taip, laikotarpiu nuo 2014-12-15 iki 2017-12-31 ( - ) miestuose D. B.,... 94. 10. Be to, juridinis asmuo UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), registruotas... 95. 10.1. D. B., būdamas UAB „( - )“ direktoriumi, 2014 m.... 96. 10.1.1. 2014-11-17 automobilio panaudos sutartį Nr. 2014/1117, joje buvo... 97. 10.1.2. 2014-12-05 automobilio panaudos sutartį Nr. 2014/1205, joje buvo... 98. 10.2. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2016 m. vasario mėnesį tiksliai... 99. 10.2.1. 2014-11-17 automobilio panaudos sutartį Nr. 2014/1117/2, joje buvo... 100. 10.2.2. 2014-11-17 automobilio panaudos sutartį Nr. 2014/1117/3, joje buvo... 101. 10.2.3. 2014-11-17 automobilio panaudos sutartį Nr. 2014/1117/4, joje buvo... 102. 10.3. Taip D. B., žinomai suklastotų dokumentų pagrindu gavęs leidimus... 103. 11. Juridinis asmuo MB „( - )“, įmonės kodas ( - ), registruotas ( - ),... 104. 11.1. R. Š., būdamas MB „( - )“ direktoriumi, turėdamas teisę jai... 105. 11.2. A. Z., veikdamas R. Š. nusikalstamais interesais ir MB „( - )“... 106. 11.2.1. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. Z. 2016-05-24 Neringos miesto... 107. 11.3. Pasinaudojant UAB „( - )“ vardu 2016-05-27 išduotu leidimu nemokamai... 108. 11.4. Taip laikotarpiu nuo 2016-05-27 iki 2017-12-31 ( - ) miestuose R. Š.,... 109. 12. Be to, juridinis asmuo MB „( - )“, įmonės kodas ( - ), registruotas ... 110. 12.1. R. Š., būdamas MB „( - )“ direktoriumi, 2016 m. gegužės mėnesį... 111. 12.1.1. 2016-05-23 automobilio panaudos sutartį 20160523, joje buvo įrašyti... 112. 12.2. Taip R. Š., žinomai suklastoto dokumento pagrindu gavęs leidimą... 113. II.... 114. Apeliacinio skundo argumentai... 115. 13. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Š. prašo Klaipėdos apylinkės teismo... 116. 13.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. Š. analizuoja BK 182 straipsnio... 117. 13.2. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkamai... 118. 13.3. Apelianto teigimu, nors ir tikint kaltinimuose nurodytų teiginių... 119. 13.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Europos žmogaus tiesių konvencijos 6... 120. 13.5. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. Š. taip pat nurodo, kad jis kaip... 121. 13.6. Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat analizuoja BK 300 straipsnio 1... 122. 13.7. Nuteistajam R. Š. abejonių kelia ir Klaipėdos apygardos prokuratūros... 123. 13.8. Apelianto tvirtinimu, tik sistemiškai išanalizavus ir įvertinus visas... 124. 14. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. B. prašo Klaipėdos apylinkės teismo... 125. 14.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. B. analizuoja BK 182 straipsnio... 126. 14.2. Apelianto teigimu, nors ir tikint kaltinimuose nurodytų teiginių... 127. 14.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Europos žmogaus tiesių konvencijos 6... 128. 14.4. Apeliantas teigia, kad šioje byloje įtarimą jam pagal BK 182... 129. 14.5. Be to, apeliantui kelia abejonių nuosprendyje nurodyta ta aplinkybė,... 130. 14.6. Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat analizuoja BK 300 straipsnio 1... 131. 14.7. Apelianto teigimu, nuosprendyje jokių objektyvių įrodymų, kad jis (D.... 132. 14.8. Nuteistajam D. B. abejonių kelia ir Klaipėdos apygardos prokuratūros... 133. 14.9. Apelianto tvirtinimu, tik sistemiškai išanalizavus ir įvertinus visas... 134. 15. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. Z. gynėjas advokatas R. Bukėnas prašo... 135. 15.1. Apelianto nuomone, apkaltinamajame nuosprendyje suformuluotos teismo... 136. 15.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis... 137. 15.3. Nagrinėjamu atveju A. Z. pripažino 2018 m. gegužės 30 d. pranešime... 138. 15.4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju pirmosios... 139. 15.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad baudžiamosios teisės doktrinoje,... 140. 15.6. Apelianto teigimu, nuteistieji suvokė ir žinojo, kad A. Z. leidimus... 141. 15.7. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad nuteistųjų ir civilinės... 142. 15.8. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas skundžiamame... 143. 15.9. Apelianto nuomone, svarbu pažymėti, kad šioje byloje teismo nebuvo... 144. 15.10. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad vien aplinkybė, jog UAB „( -... 145. 16. Apeliaciniu skundu nuteisto juridinio asmens UAB ( - )“ atstovas... 146. 16.1. Apeliaciniame skunde, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika... 147. 16.1.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad D. B. teisiamojo posėdžio metu... 148. 16.1.2. Teisiamojo posėdžio metu A. Z. parodė, kad jis ėjo administravimo... 149. 16.1.3. Teisiamojo posėdžio metu Neringos savivaldybės administracijos... 150. 16.1.4. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. B. parodė, jog ji yra D. B.... 151. 16.2. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliantas mano, kad šiuo atveju... 152. 16.3. Apelianto nuomone, vertinant civilinės ieškovės Lietuvos automobilių... 153. 16.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta,... 154. 16.5. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad, kvalifikuojant veiką pagal... 155. 16.6. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad tyčia klastoti dokumentą turi... 156. 16.7. Apeliaciniame skunde apeliantui kyla klausimas, kodėl UAB „( - )“... 157. 17. Apeliaciniu skundu nuteisto juridinio asmens MB „( - )“ atstovas... 158. 17.1. Apeliaciniame skunde, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika... 159. 17.1.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teisiamojo posėdžio metu... 160. 17.1.2. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teisiamojo posėdžio metu... 161. 17.1.3. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teisiamojo posėdžio metu... 162. 17.2. Apelianto tvirtinimu, šiuo atveju teismas netinkamai taikė... 163. 17.3. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad buvo daug atvejų,... 164. 17.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Europos žmogaus tiesių konvencijos 6... 165. 17.5. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad R. Š. veiksmais... 166. 17.6. Be to, apeliantui abejonių kelia nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad... 167. 17.7. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad kvalifikuojant veiką pagal... 168. 17.8. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad tyčia klastoti dokumentą turi... 169. 17.9. Apeliantui abejonių kelia ir motyvai, išdėstyti Klaipėdos apygardos... 170. 18. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistieji, jų gynėjai, nuteistų... 171. III.... 172. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 173. 19. Apeliaciniai skundai atmestini.... 174. 20. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas... 175. 2K-60/2014, 2K-109/2014, 2K-148/2014, 2K-240/2014, 2K-26-746/2015). Taigi... 176. 21. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir... 177. 22. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų... 178. 22.1. BK 182 straipsnyje nurodyto nusikaltimo esmė yra apgaulės panaudojimas... 179. 22.2. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį... 180. 23. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas... 181. 23.1. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu padaromas... 182. 2K-590/2014).... 183. 24. Iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB „( - )“ projektų koordinatorius... 184. 24.1. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad UAB „( - )“ projektų... 185. 24.2. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad UAB „( - )“ projektų... 186. 25. Iš aptartų duomenų nustatyta, kad automobilių panaudos sutartis su UAB... 187. 26. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 188. 27. Tiek teisiamajame posėdyje, tiek ir apeliaciniuose skunduose nuteistieji... 189. 28. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju aptartų automobilių panaudos... 190. 29. Pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje liudytoja Neringos savivaldybės... 191. 30. Akcentuotina, kad nors prašymus Neringos savivaldybės administracijai UAB... 192. 31. Šiuo atveju nėra net menkiausios abejonės dėl to, kad D. B., R. Š. ir... 193. 32. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad D. B. ir R. Š. neteisėtais... 194. 33. Kartu pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje nuteistieji D. B., R. Š. ir... 195. 34. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, nėra jokio pagrindo... 196. 35. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė už fizinio asmens padarytas... 197. 36. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (Konstitucinio... 198. 37. Sprendžiant, ar juridinis asmuo turi būti traukiamas baudžiamojon... 199. 38. Juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindai turi tam tikrų... 200. 39. Sprendžiant, ar juridinis asmuo kaltas BK 20 straipsnio 2 dalies prasme,... 201. 40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad... 202. 41. Taigi, sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens baudžiamosios... 203. 42. Kaip jau aptarta, bylos duomenimis įrodyta, kad D. B., būdamas UAB „( -... 204. 43. Pažymėtina, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas,... 205. 44. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 206. 45. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, nėra jokio pagrindo... 207. 46. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. Š. ginčija padarytos žalos dydį,... 208. 47. Nagrinėjamu atveju, nors nuteistasis R. Š. ir civilinė ieškovė... 209. 48. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji R. Š., D. B., nuteistų juridinių... 210. 49. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju UAB „( - )“ vardu Neringos... 211. 50. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus... 212. 51. Kartu apygardos teismas pažymi, kad civilinės sutarties sąlygų... 213. 52. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu... 214. 53. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo... 215. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 216. nuteistųjų R. Š., D. B., A. Z. gynėjo advokato Remigijaus Bukėno,...