Byla 1A-37-768/2017

1Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Prano Šimkaus ir Evaldo Vanago, sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei, dalyvaujant prokurorei Gražinai Petrulytei, atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės D. A., jo gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams D. S. ir T. S., jų atstovui advokatui Sergej Pelš, nedalyvaujant civilinio atsakovo AB ( - ) atstovui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. A. ir nukentėjusiųjų - civilinių ieškovų D. S. ir T. S. apeliacinius skundus dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo D. A. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, pagal laidavimą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymą ir baudžiamoji byla nutraukta. D. A. perduotas laiduotojo G. A. atsakomybėn 2 (dvejiems) metams be užstato. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, D. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metams.

3Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų D. S. ir T. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš D. A. nukentėjusiajai D. S. priteista 11 500 Eur (vienuolikos tūkstančių penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

4Iš civilinio atsakovo AB ( - ) nukentėjusiajai D. S. priteistos periodinės išmokos po 178,12 Eur negautoms pajamos atlyginti nuo 2016 m. birželio mėn. iki 2017 m. gegužės mėn. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

5Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų D. S. ir T. S. turėtos 700 Eur (septynių šimtų eurų) išlaidos, susijusios su advokato pagalbos teikimu, pripažintos proceso išlaidomis ir ši suma priteista iš D. A. nukentėjusiesiems.

6Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas,

Nustatė

7

  1. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
  1. D. A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, t. y., kad 2015 m. birželio 21 d., apie 19 val. 20 min., ( - ) teritorijoje, kelio ( - ) 10,885 kilometre, vairuodamas G. A. vardu registruotą automobilį ( - ), valst. Nr. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 117, 119, 127 punktų reikalavimus – nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, sudarydamas kliūtis bei sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio būklę, meteorologines sąlygas, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę ir prireikus dėl susidariusių aplinkybių galėtų sustoti, nevažiavo važiuojamosios dalies dešine puse kuo arčiau jos dešinio krašto, dėl ko važiuodamas kelio vingiu į dešinę pusę, įvažiavo į priešpriešiniam eismui skirtą juostą, kai prieš priešais jo link artėjo T. S. vairuojamas motociklas ( - ), valst. Nr. ( - ), dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl kairės pusės 3-o šonkaulio lūžio su oro ir kraujo susikaupimu krūtinplėvės ertmėje T. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o dėl kairės blauzdos abiejų kaulų atviro lūžio, kairės girnelės, kairio dilbio, abiejų kaulų, 4, 5 šonkaulių iš kairės ir krūtininio 4 slankstelio lanko lūžių, kairio peties nervinio rezginio trauminio uždegimo - sunkus nukentėjusiosios D. S. sveikatos sutrikdymas.

8II.

9Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

  1. Apeliaciniu skundu D. A. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį sumažinant nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydį iki 5000 Eur. Taip pat prašo panaikinti draudimą naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus, paskiriant kitą baudžiamojo poveikio priemonę.
    1. Skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog sunkių pasekmių atsiradimui įtakos turėjo neatsargūs nukentėjusiojo T. S. veiksmai, kadangi jis motociklą vairavo pernelyg nutolęs nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (apie 2,8 m. atstumu), o ne prie pat jo, o tai jo manymu, laikytina objektyvia priežastimi mažinti priteistos neturtinės žalos dydį.
    2. D. A. visiškai sutinka, jog nukentėjusieji patyrė didelius emocinius išgyvenimus, įvairius nepatogumus, susijusius ne tik dėl ilgalaikio gydymo, tačiau ir dėl nukentėjusiosios D. S. nebepataisomo sveikatos sutrikdymo, tačiau pažymi, jog jis yra jauno amžiaus, savo vardu registruoto turto neturi, dirba, po įvykio skubėjo prie nukentėjusiųjų, stengėsi kiek įmanoma sumažinti neigiamas pasekmes (siekė iškviesti greitąją pagalbą, policiją), iš dalies atlygino neturtinę žalą, visiškai prisipažino dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo, nuoširdžiai gailisi, o tai, jo manymu, yra pagrindas nepagrįstai didelę neturtinės žalos dalį mažinti.
    3. Galiausia D. A. prašo panaikinti draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus ir vietoj jo skirti kitą baudžiamojo poveikio priemonę. Nurodo, kad nuo 2012 metų vairuoja transporto priemones, jokių KET pažeidimų nėra padaręs, nagrinėjamo įvykio metu buvo blaivus, neteistas, gyvena garbingo piliečio gyvenimą. Netekęs šios teisės ne tik negalės susirasti geriau apmokamo darbo, dėl ko neturės galimybės nukentėjusiajai atlyginti padarytą žalą, tačiau šios teisės uždraudimas tiesiogiai neigiamai paveiks ir jo paties gyvenimą.
  2. Apeliaciniu skundu nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai Daiva ir T. S. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują – apkaltinamąjį, pripažįstant D. A. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, ir įpareigoti atlyginti priteistą žalą. Iš D. A. priteisti nukentėjusiesiems D. S. ne mažiau 30 000 Eur, T. S. – ne mažiau 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat iš D. A. ir AB „Lietuvos Draudimas“ solidariai priteisti 558,76 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl su motociklo vertinimo susijusių išlaidų.
    1. Nesutikdami su D. A. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės laidavimo pagrindu nurodo, kad jis nuo įvykio nebandė atsiprašyti (neskambino, nesiūlė pagalbos), atlyginti nuostolius ir neturtinę žalą.
Mano, kad D. A., likus iki teismo posėdžio kelioms minutėms, atlygino dalį neturtinės žalos – 500 Eur tik todėl, kad grėsė baudžiamoji atsakomybė, todėl tokį jo poelgį vertina labiau formaliu nei nuoširdžiu. Teigia, jog po to, iki apeliacinio skundo padavimo dienos, D. A. jokios priteistos neturtinės žalos dalies neatlygino, neparodė, kad siekia kokiu tai būdu atlyginti padarytą žalą, todėl mano, jog nėra BK 40 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl nuo baudžiamosios atsakomybės jis negali būti atleistas.
    1. Nukentėjusieji taip pat nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu (nukentėjusiajai 15 000 Eur, nukentėjusiajam – 2 000 Eur), mano, kad teismo nustatytas neturtinės žalos dydis turi būti ženkliai didesnis nei teismų praktikoje priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo vidurkis. Nurodo, kad jų išgyvenimai ir praradimai, kaip jaunam žmogui, šeimai yra sunkiai pakeliami, kadangi nukentėjusioji visą gyvenimą liks neįgali bei nesavarankiška, nebegyvens pilnaverčio gyvenimo.
    2. Nukentėjusieji mano, jog 558,76 Eur išlaidos, atsiradusios dėl motociklo vertinimo, turi būti atlygintos, kadangi nukentėjusysis buvo priverstas kreiptis į ekspertus dėl žalos dydžio nustatymo, nes AB ( - ) (toliau – Draudikas) per įstatymo numatytą laikotarpį vengė tai atlikti.
  1. Atsiliepimu į nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų apeliacinį skundą AB ( - ) prašo šį apeliacinį skundą dalyje dėl civilinio ieškinio, priteisiant 558,76 Eur turtinės žalos atlyginimo (susijusio su motociklo žala) atmesti kaip nepagrįstą.
    1. Draudikas atsiliepime nurodė, kad vadovaudamasis Draudimo įstatymo 98 str. 2 d., taip pat Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos taisyklėmis (toliau – Taisyklės) bei remdamasis gautu prašymu atliko žalos administravimo procedūras dėl sunaikinto motociklo. Remdamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 15 str. 3 d., Taisyklių 14 p., nustatė, kad transporto priemonės remontas ekonomiškai netikslingas, todėl įvertinus motociklo vertę iki eismo įvykio, transporto priemonės liekanų vertę po įvykio, buvo apskaičiuotas ne tik nuostolio dydis, bet ir apskaičiuota bei išmokėta draudimo išmoka vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu patvirtintos kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka ir instrukcija.
    2. Pirmiausia nurodo, kad nukentėjusieji nepateikė jokių įrodymų, kad Draudiko atliktas žalos vertinimas būtų netinkamas ar neteisingas, tokių duomenų nepateikė ir kartu su apeliaciniu skundu. Antra, pažymi, kad atlikta nepriklausomų vertintojų turto ataskaita savaime neturi didesnės įrodomosios galios. Akcentuoja ir tai, kad turto vertintojo ataskaita galioja tik pilnos apimties su visais privalomais rekvizitais, tačiau byloje pateiktas tik vienas ataskaitos lapas. Trečia, atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis TPVCAPDĮ, trečiasis asmuo, būtinumo atveju, turi teisę kreiptis į turto vertintojus, tačiau tai atlieka savo iniciatyva bei lėšomis. Esamoje situacijoje jokios būtinybės kreiptis nebuvo, kadangi Draudikas, kaip tai numato įstatymas, atliko visus privalomus žalos administravimo veiksmus pagal TPVCAPDĮ, nepažeisdamas numatytų terminų.
    3. Atsisakydamas atlyginti nukentėjusiojo papildomai turėtas išlaidas (notaro, vertėjo paslaugos, degalai ir automobilio stovėjimo vietinė rinkliava) Draudikas tvirtina, jog patirtos minimos išlaidos tiesiog neatitinka būtinųjų išlaidų sampratos. Remdamasi teismų praktika pažymi, kad minėtos išlaidos susidarė dėl asmeninių nukentėjusiojo poreikių, kadangi jis, kaip faktinis motociklo valdytojas, pageidavo draudimo išmoką gauti asmeniškai, nebūdamas motociklo savininku, nepaisant to, jog Draudikas prašė pateikti informaciją apie savininką, kuriam išmokant išmoką šios išlaidos nebūtų patirtos. Tokiu atveju minimos išlaidos neatlygintinos.
  2. Teismo posėdyje nukentėjusiųjų atstovas prašė nukentėjusiųjų apeliacinį skundą tenkinti, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens gynėjas – tenkinti D. A. skundą, prokurorė prašė tiek atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens, tiek nukentėjusiųjų apeliacinius skundus atmesti.
  1. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
  1. Apeliaciniai skundai atmetami.
  2. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

10Dėl D. A., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, apeliacinio skundo

  1. Apeliaciniame skunde D. A. prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir panaikinti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teisę vairuoti transporto priemones 1 metus, arba ją pakeisti kita.
    1. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Šiuose BK straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimą asmeniui naudoti specialia teise su tuo, ar jis blaivus ar neblaivus vairavo automobilį. Vertinant ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-25-489/2017, 2K-226-942/2016, 2K-52-942/2016,2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008).
    2. D. A. ginčija baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – pritaikymą. Tvirtina, kad netekus šios teisės, negalės susirasti geriau apmokamo darbo, dėl ko neturės galimybės nukentėjusiajai atlyginti padarytą žalą, be to, šios teisės uždraudimas tiesiogiai neigiamai paveiks ir jo paties gyvenimą. Akivaizdu, kad šiuo atveju, konkuruoja asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, interesas patirti kuo mažiau suvaržymų ir praradimų dėl padarytos nusikalstamos veikos bei valstybės ir visuomenės interesai, kurie įtvirtinti baudžiamajame įstatyme. BK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Baudžiamojo kodekso paskirtis yra baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. Be to, BK 41 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose numatyta, kad bausmės paskirtis yra atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis taip, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pirmos instancijos teismas teisingai įvertino D. A. asmeninius ir valstybės prioritetus ir pagrįstai paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, uždraudė vairuoti kelių transporto priemones 1 metams.
    3. Teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, jog D. A. yra jauno amžiaus, neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas tik teigiamai, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, atlyginta dalis neturtinės žalos (1000 Eur), įvykio metu kaltininkas buvo blaivus. Visgi, atkreiptinas dėmesys, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos KET, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl, teismui konstatavus, kad asmuo KET pažeidė dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie KET pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu KET nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokie KET pažeidimo padarymo padariniai (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų ir kiek), ar kaltininkas vairavo blaivus. Automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Taigi valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams – pasirinkti tinkamą greitį atsižvelgiant į kelio, eismo ir oro sąlygas.
    4. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. A. turėdamas nedidelį, apie ( - ) metų vairavimo stažą, vakare, 19 val. 20 min., vairuodamas ne jam priklausantį automobilį nepasirinko saugaus greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę ir prireikus dėl susidariusių aplinkybių galėtų sustoti, neatsižvelgė į vietovės reljefą, kelio būklę, važiavimo, meteorologines sąlygas, važiuodamas kelio vingiu į dešinę pusę, įvažiavo į priešpriešiniam eismui skirtą juostą ir susidūrė iš prieš priešais atvažiuojančiu motociklu, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta T. S. ir sunkiai – D. S. sveikata. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad D. A. padarė itin pavojingą tiek sau, tiek kitų asmenų atžvilgiu veiką, kuri nulėmė nukentėjusiųjų sunkų ir nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nagrinėjamu atveju, nepaisant D. A. teigiamai charakterizuojančių duomenų, pripažintina, kad jis, vairuodamas padidinto pavojaus transporto priemonę, vis dėlto nebuvo itin atidus ir atsakingas bei šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus. Tokią išvadą sustiprina ir liudytojos V. K. parodymai bei pažyma apie hidrometeorologines sąlygas, kad įvykio metu buvo šlapia kelio danga, nors apeliaciniame skunde nurodoma priešingai (t. 1, b. l. 117, 151-152). D. A. skundo teiginiai, akivaizdžiai prieštaraujantys bylos duomenims, leidžia pagrįstai abejoti jo gebėjimais tinkamai įvertinti meteorologines sąlygas apskritai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas, atleisdamas D. A. nuo baudžiamosios atsakomybės ir padarė išvadą, kad jis nėra linkęs nusikalsti, tačiau tai visiškai nereiškia, kad jis yra drausmingas bei atsakingas vairuotojas.
    5. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas – skirtinas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, todėl skunde nurodytos aplinkybės (kad negalės susirasti geriau apmokamo darbo, dėl ko negalės greičiau atlyginti nukentėjusiesiems padarytos žalos, patirs kitus keliamus nepatogumus), nėra pakankamos ir reikšmingos, kurių pagrindu turėtų būti panaikinta ar pakeista skundžiamu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė. Kita vertus, tokio pobūdžio bylose, dažnu atveju ginčijama baudžiamojo poveikio priemonė yra tinkamiausia, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių ne tik tokio pobūdžio KET pažeidimų, tačiau stengiantis išvengti ir dar skaudesnių padarinių, todėl šiuo atveju D. A. patiriami nepatogumai nėra laikytini prioritetiniais, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų, nereiškia, jog jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad D. A. darbas nėra susijęs su transporto priemonės vairavimu, be to, nėra duomenų, kad D. A. ketintų ieškoti (ieškotų) kokio nors kito darbo. Nuo kaltininko D. A. namų jo dabartinė darbovietė yra už ( - ) km., todėl akivaizdu, kad neturėjimas teisės vairuoti negali būti laikomas esminiu trukdžiu pasiekti darbo vietą. Kaip nurodė pats apeliantas, į darbą jis vyksta dviračiu arba tėvui priklausančiu automobiliu, iš ko galima daryti išvadą, kad laikini nepatogumai negali būti kliūtimi teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymui. Pažymėtina ir tai, kad D. A. į darbą vyksta laiduotojui G. A., kuris dirba ( - ) pareigose, priklausančiu automobiliu, todėl manytina, kad galimybė vykti į darbą kartu su laiduotoju realiai egzistuoja.
    6. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visumą, itin skaudžias neatsargaus nusikaltimo pasekmes, teismų praktiką, formuojamą nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas (kasacinės nutartys Nr. 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-11-677/2015), pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai ir pagrįstai D. A. atžvilgiu taikė BK 68 straipsnį, t. y. uždraudė jam vairuoti kelių transporto priemones minimaliam laikotarpiui - 1 metams, todėl paskirta baudžiamojo poveikio priemonė nelaikytina neproporcingu ar neadekvačiu D. A. teisių suvaržymu, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo.
  2. Apeliaciniu skundu D. A. taip pat prašo sumažinti nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydį iki 5000 Eur, kadangi pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog sunkių pasekmių atsiradimui įtakos turėjo ir neatsargūs nukentėjusiojo T. S. veiksmai, kadangi jis motociklą vairavo pernelyg nutolęs nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (apie 2,8 m. atstumu), o ne prie pat jo, be to, jis stengėsi kiek įmanoma sumažinti neigiamas pasekmes. Teisėjų kolegija tokius apelianto skundo argumentus atmeta.
    1. Pirmiausia, pažymėtina, kad konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo sužalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įvykio metu nukentėjo du asmenys, kai vienam - T. S. buvo padaryti nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlę sužalojimai: kairės pusės 3-o šonkaulio lūžis su oro ir kraujo susikaupimu krūtinplėvės ertmėje, bei D. S. – sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlę sužalojimai: kairės blauzdos abiejų kaulų atviro lūžis, kairės girnelės, kairio dilbio, abiejų kaulų, 4, 5 šonkaulių iš kairės ir krūtininio 4 slankstelio lanko lūžiai, kairio peties nervinio rezginio trauminio uždegimas. Nukentėjusiųjų patirtų sužalojimų visuma neabejotinai kėlė ne tik didelius fizinius skausmus, emocinius išgyvenimus, tačiau nukentėjusioji D. S. buvo ir ilgai gydoma ligoninėje, liekamieji reiškiniai tęsiasi iki šiol, o jaunos moters sveikata nepataisomai sutrikdyta, kadangi dėl nebegalėjimo valdyti kairės rankos. Pažymėtina, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji neteko net 60 procentų darbingumo, nukentėjusiosios gyvenimo kokybė pasikeitė iš esmės, nes akivaizdu, kad dėl pasikeitusių fizinių galimybių ji nebegalės gyventi pilnaverčio gyvenimo. Dėl patirtų sužalojimų, besitęsiančio gydymo buvo sutrikdytas ne tik nukentėjusiosios, bet ir jos sutuoktinio, normalus ir jiems įprastas gyvenimo ritmas, kadangi jis slaugydamas sutuoktinę ilgai nedirbo, išgyveno dėl jai padarytų kūno sužalojimų, sunkių padarinių, o tai neabejotinai sukėlė abiem neigiamus dvasinius išgyvenimus. Nėra abejonių, kad nukentėjusieji ir šiuo metu jaučia nerimą dėl ateities, sveikatos gerėjimo perspektyvų. Be to, atsirado emocinės būklės pokyčiai (baimė važiuoti transporto priemonėmis, jas vairuoti).
    2. Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiųjų patirtų neigiamų išgyvenimų lygį, tai, kad nukentėjusioji D. S. dėl patirtų sužalojimų neteko dalies darbingumo, kad nėra jokios jos visiško pasveikimo perspektyvos, tai, kad abu nukentėjusieji liekamuosius reiškinius fizinei ir psichinei jų sveikatai jaučia iki šiol, taip pat įvertinę tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta neatsargiais veiksmais, vadovaudamasi teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, taip pat atsižvelgdama į teismų praktiką nustatant neturtinės žalos dydį tokio pobūdžio baudžiamosios bylose, kur nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 5 792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016 ir kt.), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti mažinti iki 5000 Eur, kaip to prašo apeliantas, nėra jokio pagrindo.
    3. Kita vertus, D. A. skundo argumentas, kad jis (apeliantas) įvykio metu stengėsi kiek įmanoma sumažinti neigiamas pasekmes, ir tai, jo manymu, yra pagrindas mažinti neturtinės žalos dydį, jo padėties nešvelnina. Tai, kad apeliantas iš karto po įvykio stengėsi iškviesti medikus bei policiją, prieš teismo posėdį atlygino neturtinės žalos dalį (iš viso atlygino 1000 Eur), vertintina tik teigiamai, tačiau to, be abejonės nepakanka, jog būtų sumažintas priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad minėtų aplinkybių nebuvimas galimai sąlygotų ir visiškai kitokį pirmosios instancijos teismo sprendimą, susijusį su bausmės paskyrimu, todėl esamu atveju minėtas skundo argumentas nėra pagrįstas.
    1. ( - ) p. nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija). Susidariusioje situacijoje vertinant skundo argumentą, jog nukentėjusiojo veiksmai (motociklo vairavimas ne prie pat dešiniojo kelio krašto) yra priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu, svarbu pažymėti, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad eismo įvykis įvyko dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo, atvirkščiai, iš byloje esančių duomenų, kategoriškai nustatyta, kad susidūrimas įvyko būtent dėl apelianto itin neatidaus elgesio vairavimo metu, kadangi šiurkščiai pažeidęs KET, jis įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą (0,37 m), kas visumoje ir buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti (1 t., b. l. 123-128). Todėl tai, kad techniniu požiūriu nors nukentėjusiojo veiksmai ir buvo priežastiniame ryšyje, tačiau tai visiškai nereiškia, jog jo veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą. Šiuo atveju pažymėtina, kad priežastinis ryšys yra vienas iš nusikalstamos veikos sudėties požymių, kurį konstatuoja teismas, nors nemažai techninio pobūdžio klausimų, reikšmingų teisiniam priežastinio ryšio vertinimui, išsprendžiama atliekant būtent eismo įvykio ekspertizes, kaip yra ir šiuo konkrečiu atveju. Visgi eismo įvykio bylose svarbu tai, kad specialistas, ekspertas eismo įvykį, eismo dalyvių veiksmus vertina techniniu požiūriu, tačiau teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo, o ne specialisto, eksperto kompetencija, ir rėmimasis vien tik jų išvada gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Todėl atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad vairuojamojo motociklo greitis įvykio metu galėjo būti tik 45 km/ h, kad posūkyje transporto priemonė (motociklas) natūraliai gali priartėti prie važiuojamąsias dalis skiriamos eismo linijos, taip pat į tai, kad įvykio vieta – posūkis, matomumo neapsunkina, kas vienareikšmiškai leidžia daryti išvadą, jog apeliantas galėjo laiku pastebėti nukentėjusiuosius ir automobilį vairuoti taip, kad įvykio būtų galima išvengti (1 t., b. l. 17, 18-42), be to, į tai, kad ir pats apeliantas darydamas vingį į dešinę pusę privalėjo važiuoti dešine kelio puse kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto. Apibendrinat, teisėjų kolegijos nuomone, toks motociklo vairavimo būdas, kuomet kelio vingyje nevažiuojama kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, tačiau savoje eismo juostoje ir neviršijus greičio, nelaikytinas rizikingu nukentėjusiojo asmens elgesiu, lengvinančiu apelianto atsakomybę ar galinčiu turėti įtakos civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimui. Šiuo nagrinėjamu atveju, būtent apelianto neatitinkantis KET elgesys – išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą ir buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo ir nukentėjusiųjų T. S. nesunkaus ir D. S. - sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis.

11Dėl nukentėjusiųjų apeliacinio skundo

  1. Apeliaciniame skunde nukentėjusieji prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują – apkaltinamąjį, pripažįstant D. A. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 3 d., ir įpareigoti atlyginti priteistą žalą. Taip pat iš D. A. priteisti nukentėjusiesiems D. S. ne mažiau 30 000 Eur, T. S. – ne mažiau 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Be to, iš D. A. ir AB ( - ) solidariai priteisti 558,76 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl su motociklo vertinimo susijusių išlaidų.
    1. BK 40 str. yra numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be abejonės, tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 str. 2 d. numatytų sąlygų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010, 2K-236-222/2015), esamoje situacijoje, aukštesniojo teismo nuomone, taikyti minėtą institutą D. A. atžvilgiu kliūčių nėra.
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad ankščiau D. A. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas niekada nebuvo (1 t., b. l. 187), administracine tvarka nebuvo baustas (1 t., b. l. 186), dirba ( - ), seniūnijos seniūno charakterizuojamas išimtinai teigiamai (1 t., b. l. 189), ( - ) pirminės asmens sveikatos priežiūros centro psichoneurologinėje ir narkologinėje įskaitoje neregistruotas (1 t., b. l. 188), pirmą kartą padarė neatsargų nusikaltimą (BK 16 str. 3 d.), todėl atitinka BK 40 str. 1 d. ir to paties straipsnio 2 d. 1 p. numatytas sąlygas. BK 40 str. 2 d. 2 p. esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi „visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padarius nusikalstamą veiką“. Toks visiškas kaltės pripažinimas neatsiejamas nuo to, kad kaltininkas besąlygiškai pripažįsta nustatytus nusikalstamos veikos faktus, duoda teisingus parodymus, kurie sutampa su nustatytomis esminėmis pripažintos padaryta nusikalstamos veikos aplinkybėmis. Nagrinėjamoje situacijoje matyti, kad viso proceso metu D. A., savo kaltę bei iš esmės visas jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybes, pripažino, reiškė nuoširdų apgailestavimą dėl sukelto eismo įvykio bei atsiradusių sunkių padarinių, be to, atlygino dalį neturtinės žalos nukentėjusiesiems – 500 Eur, skunde neneigia pareigos atlyginti nukentėjusiesiems likusią neturtinės žalos dalį, nepaisant to, kad prašė sumažinti jos dydį. Pagrindo abejoti D. A. nuoširdumu, gerais ketinimais nukentėjusiųjų atžvilgiu, nėra, tuo labiau, kad iki šios nutarties priėmimo nukentėjusiesiems jis atlygino dar 500 Eur. Visos šios aplinkybės patvirtina ir BK 40 str. 2 d. 3 p. nustatytos sąlygos egzistavimą, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti. Apeliacinės instancijos teismui D. A. tėvas G. A. pateikė prašymą perduoti jam sūnų pagal laidavimą (3 t., b. l. 55-56). Kolegijai nekyla abejonių dėl D. A. tėvo galimybių daryti sūnui teigiamą įtaką ir kontroliuoti jį, nes D. A. su tėvu yra artimi, be to, kartu leidžia laisvalaikį, tėvas palaiko jį svarbiomis akimirkomis. Svarbu tai, kad G. A. neteistas, administracine tvarka nebaustas (3 t., b. l. 59, 60), ( - ) direktoriaus charakterizuojama labai teigiamai (3 t., b. l. 58). Iš G. A. prašymo neabejotinai galima suprasti, kad jis suvokia savo sūnaus elgesio neteisėtą pobūdį ir yra pasiryžęs prisiimti atsakomybę sau dėl laidavimo, garantuoti, kad D. A. daugiau įstatymų nepažeis. Laiduotojo G. A. tinkamumu apeliacinės instancijos teismas taip pat neabejoja, todėl esant BK 40 str. numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertam laiduotojui, atsižvelgus į D. A. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį kaltės formą ir rūšį (padarė vieną neatsargų nusikaltimą), jo asmenybę (anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, charakterizuojamas teigiamai), kolegija sprendžia, jog išties yra pagrindas manyti, kad D. A. nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir tokiu būdu, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai bei pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės skyrimo tikslai.

1210.1.2. Nukentėjusieji, kaip galima suprasti, prašo teismo įpareigoti D. A. atlyginti priteistą neturtinę žalą, tačiau toks nukentėjusiųjų prašymas nėra pagrįstas, kadangi baudžiamosios teisės normos nesuteikia teismui teisės nustatyti asmeniui įpareigojimą atlyginti neturtinę žalą. BK 67 str. reglamentuoja baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį ir jų skyrimą, atvejais, kai pilnametis asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba <...>. To paties straipsnio 2 d. 4 p., numato turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, reiškia, teismas gali įpareigoti atlyginti tik turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju matyti, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas tenkino iš dalies nukentėjusiųjų civilinį ieškinį ir iš D. A. nukentėjusiajai D. S. priteisė 11 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį. Pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu priteistas neturtinės žalos atlyginimas, įsiteisėjus skundžiamam nuosprendžiui, bus pradėtas vykdyti įstatymo nustatyta tvarka.

1310.1.3. Apeliaciniu skundu nukentėjusieji taip pat prašo iš D. A. priteisti D. S. ne mažiau 30 000 Eur, T. S. – ne mažiau 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau sutikti su tokiu prašymu apeliacinės instancijos teismas negali.

1410.1.3.1. CK 6.250 str. 2 d. nurodoma, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. CK 6.250 str. 1 d. pasakyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo asmens patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgiama į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus.

1510.1.3.2. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino nukentėjusiųjų bendrą civilinį ieškinį ir D. S. priteisė 11 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį iš D. A.. Pirmosios instancijos teismas, svarstydamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą nukentėjusiesiems, atsižvelgė į tai, kad D. A. veiksmai įstatymo vertinami neatsargiais, kad įvykį padarė būdamas blaivus, anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka dėl KET pažeidimų, į tai, kad jo turtinė padėtis nėra gera, tačiau jis jaunas, dirba. Taip pat atsižvelgė ir į tai, kad nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta sunkiai, ji neteko 60 proc. darbingumo, padariniai yra išliekamojo pobūdžio, o gyvenimo kokybė nebebus tokia, kokia buvo anksčiau, kad tiek ji, tiek nukentėjusiosios sutuoktinis patyrė didelius emocinius išgyvenimus, nelaimingas eismo įvykis neigiamai paveikė ne tik jų socialinį, tačiau ir asmeninį gyvenimą, kad sutuoktiniui taip pat sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, konstatavo kad neturtinė žala nukentėjusiajai lygi 15 000 Eur, o jos sutuoktiniui – 2 000 Eur suma. Teismas, įvertinęs, kad Draudikas D. S. išmokėjo 3 000 Eur, o T. S. – 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą - maksimalią įstatymo numatytą draudimo išmoką jų neturtinei žalai padengti, o D. A. – 500 Eur, nukentėjusiųjų ieškinį tenkino iš dalies, ir visiškai pagrįstai nukentėjusiajai priteisė 11 500 Eur neturtinės žalos atlygino dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks neturtinės žalos atlyginimo klausimo sprendimas visiškai atitinka šios žalos rūšies nustatymo kriterijus, bylos faktines aplinkybes, Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, bei formuojamą teismų praktiką.

1610.1.3.3. Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama, įvertinus jau atlygintą draudimo bendrovių sumą, neturtinės žalos nuo 1 083 Eur iki 11 100 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylos Nr. 2K-821/2007, 2K-68/2008, 2K-171/2008, 2K-423/2008, 2K-64/2009, 2K-111/2009, 2K-129/2009, 2K-179/2009, 2K-207/2009, 2K-386/2009, 2K-401/2009, 2K-200/2010, 2K-215/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-288/2010, 2K-97/2012, 2K-548/2012, 2K-372-942/2015, 2K-288-511/2015). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011). Esamoje situacijoje dėl nukentėjusiajam T. S. padarytų kūno sužalojimų jo sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, todėl atsižvelgus į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus, kai eismo įvykio metu nesunkiai sužalojami asmenys, byloje nustatytas aplinkybes, kolegija mano, kad racionaliai vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, tinkamai taikant CK 6.250 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas, atsižvelgiant ne tik į nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, sužalojimo mastą, pobūdį, liekamuosius reiškinius (jų nebuvimą), vertinant visumą aplinkybių, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką laikytina, kad panašaus pobūdžio, kaip T. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sužalojimais padaroma apie 2000 Eur dydžio neturtinė žala.

1710.1.3.4. Eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priteisia nuo 5792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-181/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-519-507/2015, 2K-52-942/2016 ir kt.). Kasacinėje byloje Nr. 2K-181/2010 eismo įvykio metu sunkiai sužalotai nukentėjusiajai, kuri neteko 60 proc. darbingumo, sužalojimo pasekmės gydant yra negrįžtamos ir ateityje gali progresuoti, priteista apie 18 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinėje byloje Nr. 2K-507/2009 eismo įvykio metu sunkiai sužalotam asmeniui, kuris prarado 80 proc. darbingumo, priteista apie 14 500 Eur. Kasacinėje byloje Nr. 2K-284/2009 eismo įvykio metu sunkiai sužalotam nukentėjusiajam, kuris nebegali vaikščioti įprastai, turi invalidumą ir gauna pašalpą, priteista apie 2 900 Eur. Kasacinėje byloje Nr. 2K-204/2009 eismo įvykio metu sunkiai sužalotam nukentėjusiajam mažamečiui, kuriam išliko neaiški pasveikimo galimybė ir tolimesnė jo gyvenimo perspektyva, priteista apie 34 700 Eur. Kasacinėje byloje Nr. 2K-1/2009 eismo įvykio metu sunkiai sužalotam nukentėjusiajam, kuris neteko 60 proc. darbingumo, ir vienas jis negali judėti, apie 23 000 Eur. Kasacinėje byloje Nr. 2K-556/2008 eismo įvykio metu sunkiai sužalotam nukentėjusiajam, kuris prarado 60 procentų darbingumo, išliko pastebimi fiziniai trūkumai, priteista 5 800 Eur. Kasacinėje byloje Nr. 2K-424/2008 eismo įvykio metu sunkiai sužalotai nukentėjusiajai, kuri prarado 30 procentų darbingumo, sužalojimo pasekmės išliko, jai yra sunku vaikščioti, kamuoja artritas, gydymas tęsiamas, visiško pasveikimo prognozė abejotina, priteista apie 8 700 Eur. Kasacinėje byloje 2K-346-699/2015 eismo įvykio metu sunkiai sužalotai nukentėjusiajai, kuriai nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, priteista 8 688,60 Eur. Apibendrinat matyti, kad atvejais, kai žmogaus sveikata yra sunkiai sutrikdoma neatsargiais nusikaltimais, kaip ir esamoje situacijoje, kai išlieka ilgalaikiai, kai kuriais atvejais nepataisomi padariniai, neturtinės žalos vidurkio dydis siekia 14 500 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes ir motyvus, kuriais grindžiamas apeliacinio skundo reikalavimas padidinti atlygintinos neturtinės žalos dydį, vadovaudamasi įstatymu ir teismų praktikos patirtimi konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, šiuo konkrečiu atveju priteisė teisingą ir proporcingą neturtinės žalos atlyginimo dydį nukentėjusiajai, todėl atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus neturi teisinio pagrindo daryti kitokias išvadas nei padarė pirmosios instancijos teismas ir nustatyti didesnį nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį.

1810.1.4. Apeliaciniame skunde nukentėjusieji be viso to, kas jau išdėstyta, prašo iš D. A. ir AB ( - ) solidariai priteisti 558,76 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl su motociklo vertinimo susijusių išlaidų. Šis nukentėjusiųjų prašymas taip pat nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.

1910.1.4.1. Skundžiamame nuosprendyje teismas, atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusysis nepateikė jokių argumentų, kodėl draudimo bendrovės pateikta ataskaita ir išmokėta išmoka, susijusi su transporto priemonės netekimu, nėra teisinga, taip pat į specialisto įvertinimus, padarė išvadą, kad nukentėjusiajam buvo išmokėta tinkama išmoka, todėl reikalavimą atlyginti 558,76 Eur išlaidas, atmetė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad draudikas, vadovaudamasis Draudimo įstatymo 98 str. 2 d., Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos taisyklėmis, remdamasis gautu prašymu, atliko žalos administravimo procedūras dėl sunaikinto motociklo, ir vadovaudamasis TPVCAPDĮ 15 str. 3 d., taisyklių 14 p., nustatė, kad transporto priemonės remontas ekonomiškai netikslingas, todėl įvertinus motociklo vertę iki eismo įvykio, transporto priemonės liekanų vertę po įvykio, apskaičiavo nuostolio dydį ir nukentėjusiajam išmokėjo draudimo išmoką lygią 4 980 Eur sumai. Tai, kad Draudikas nekompensavo nukentėjusiojo patirtų 558,76 Eur išlaidų, dėl kreipimosi į nepriklausomą ekspertą dėl žalos nustatymo, taip pat į vertėją, notarą ir kt., nereiškia, jog Draudikas nepagrįstai nekompensavo šių išlaidų, ir apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino šių išlaidų būtinomis. Išties, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusysis nepateikė jokių argumentų, kodėl Draudiko pateikta ataskaita iš išmokėta išmoka nėra teisinga. Kita vertus, apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusysis buvo priverstas kreiptis į ekspertus dėl žalos dydžio nustatymo, nes Draudikas nurodytu laikotarpiu vengė tai atlikti yra visiškai deklaratyvaus pobūdžio, be to, nukentėjusysis nepateikė ir tokius jo teiginius pagrindžiančių duomenų. Atvirkščiai, byloje esantys objektyvūs duomenys patvirtina, kad Draudikas, kaip tai numato įstatymas, atliko visus privalomus žalos administravimo veiksmus pagal TPVCAPDĮ, nepažeisdamas numatytų terminų, todėl nukentėjusiajam nebuvo jokios būtinybės kreiptis į nepriklausomą vertintoją. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad Draudikas iš esmės, su eismo įvykiu susijusią žalą, tiek turtinę, tiek neturtinę, nukentėjusiesiems betarpiškai atlygino, kas vienareikšmiškai paneigia nukentėjusiojo teiginius, kad Draudikas laiku neatliko žalos vertinimo. Pažymėtina, kad draudiminės įmokos nėra pasipelnymo šaltinis, todėl kiekvienas reikalavimas padengti patirtas išlaidas, turi būti motyvuotai pagrįstas, šiuo aspektu to nėra. Tokiu atveju, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo šiuo aspektu, atmetė pagrįstai, todėl nėra visiškai jokio pagrindo prašomos sumos priteisti nei iš D. A., nei iš Draudiko.

20Dėl proceso išlaidų

  1. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusiųjų atstovas advokatas Sergej Pelš prašo priteisti iš D. A. 150 Eur bylinėjimo išlaidų. Iš pateikto išlaidas patvirtinančio dokumento matyti, kad nukentėjusieji advokatui Sergej Pelš už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 150 Eur (t. 3, b. l. 140-141). Advokato dalyvavimas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme yra viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo apeliaciniame procese formų. Atsižvelgus į tai, kad D. A. taip pat pareiškė apeliacinį skundą, kuriuo buvo ginčijami klausimai, veikiantys ir nukentėjusiųjų interesus byloje, todėl, kolegijos vertinimu, šios išlaidos vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., turi būti priteistos iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. A..
  2. Apibendrinus aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuojama, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais kolegija neturi jokio pagrindo.

21Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

22atmesti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų D. S. ir T. S. bei atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. A. apeliacinius skundus.

23Nutartis neskundžiama.