Byla 2A-636-823/2017
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys byloje – K. B. ir A. B

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,PET recycling“ ir V. T. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2752-567/2017, kuriuo teismas visiškai tenkino ieškovo S. P. ieškinį atsakovams dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys byloje – K. B. ir A. B.,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas S. P. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2015 m. gruodžio 31 d. BUAB „PET recycling“ kreditorių susirinkimo nutarimo dalį, kuria buvo nuspręsta reikalavimo teisę į A. B. 20 852,64 Eur dydžio skolą ir palūkanas bei reikalavimo teisę į K. B. 5 410,32 Eur dydžio skolą ir palūkanas pardavinėti laisvu pardavimu už didžiausią pasiūlytą kainą; pripažinti negaliojančia tarp BUAB „PET recycling“ ir V. T. 2016 m. vasario 12 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 16-02-01; taikyti restituciją natūra – grąžinti BUAB „PET recycling“ reikalavimo teisę į A. B. 20 852,64 Eur dydžio skolą ir palūkanas bei į K. B. 5 410,32 Eur dydžio skolą ir palūkanas, o V. T. grąžinti jo sumokėtą 7 924 Eur sumą.
  2. Ieškovas nurodė, kad 2015 m. gruodžio 31 d. įvykusio BUAB „PET recycling“ kreditorių susirinkimo metu darbotvarkės 3.1 klausimu buvo nuspręsta BUAB „PET recycling“ reikalavimo teises pagal teismų sprendimus: į A. M. 2 896,20 Eur dydžio skolą su palūkanomis ir 72 405 Eur, A. B. 20 852,64 Eur dydžio skolą ir palūkanas, K. B. 5 410,32 Eur dydžio skolą ir palūkanas, bei į likusią A. V. 49 059,83 Eur dydžio skolą ir palūkanas pardavinėti laisvu pardavimu už didžiausią pasiūlytą kainą; pradinė pardavimo kaina – 50 proc. reikalavimo teisės sumos; už šią kainą reikalavimo teisė pardavinėjama dvi savaites; nepardavus reikalavimo teisės per dvi savaites, nustatyti pradinę pardavimo kainą – 25 proc. nuo reikalavimo teisės sumos ir pardavinėti dvi savaites.
  3. BUAB „PET recycling“ bankroto administratorius R. B. 2015 m. gruodžio 22 d. pranešimu pranešė BUAB „PET recycling“ kreditoriams apie 2015 m. gruodžio 31 d. vyksiantį kreditorių susirinkimą. Nors BUAB „PET recycling“ bankroto byloje yra patvirtintas S. P. kreditorinis reikalavimas, tarp minėto pranešimo adresatų S. P. įtrauktas nebuvo ir jam apie minėtą susirinkimą nebuvo pranešta. S. P. apie kreditorių susirinkime priimtą nutarimą sužinojo tik 2016 m. vasario 23 d., kai administratorius atsakė į S. P. atstovo – advokato A. V., 2016 m. vasario 19 d. prašymą dėl informacijos pateikimo.
  4. 2016 m. vasario 12 d. tarp BUAB „PET recycling“ ir V. T. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 16-02-01, pagal kurią atsakovė BUAB „PET recycling“ V. T. naudai perleido reikalavimo teises pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-81-232/2015 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-690-236/2015, kuriais bendrovės naudai iš A. B. buvo priteista 20 852,64 Eur suma ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. vasario 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei iš K. B. priteista 5 410,32 Eur suma ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. vasario 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Reikalavimo teisė į A. B. skolą buvo perleista už 6 293 Eur, į K. B. – už 1 631 Eur.
  5. Pareiškėjo teigimu, neinformavus jo apie 2015 m. gruodžio 31 d. BUAB „PET recycling“ kreditorių susirinkimą buvo pažeista jo teisė dalyvauti susirinkime ir pareikšti savo argumentuotą nuomonę, kuri galimai nulemtų ir kitų kreditorių apsisprendimą. Ginčijama nutarimo dalis yra akivaizdžiai ekonomiškai nenaudinga, kadangi, pareiškėjo turimais duomenimis, skolininkai turi pakankamai turto debitoriniams reikalavimams padengti. Kreditorių susirinkimas, galimai dėl informacijos apie A. B. ir K. B. turtinę padėtį stokos, priėmė jų pačių, o taip pat ir pareiškėjo, interesams prieštaraujantį nutarimą.
  6. Atsakovė BUAB „PET recycling“, atstovaujama bankroto administratoriaus R. B., su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
  7. Nurodė, kad ieškovas klaidina teismą teigdamas, jog apie 2015 m. gruodžio 31 d. vykusį kreditorių susirinkimą jam nebuvo pranešta, bei kad jis apie susirinkime priimtą ginčijamą nutarimo dalį sužinojo tik 2016 m. vasario 23 d. Apie priimtus sprendimus ieškovas sužinojo tą pačią dieną, t. y. 2015 m. gruodžio 31 d. S. P. pranešimas su 2015 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkimo medžiaga buvo siųstas 2015 m. gruodžio 9 d. registruotu laišku, adresu ( - ). Kadangi nutarimams priimti 2015 m. gruodžio 22 d. susirinkime balsų nepakako, pakartotinis susirinkimas buvo šaukiamas 2015 m. gruodžio 31 d. S. P. pranešimas apie pakartotinį kreditorių susirinkimą su medžiaga buvo siųstas 2015 m. gruodžio 22 d. registruotu laišku, adresu ( - ). 2015 m. gruodžio 24 d. S. P. elektroniniu paštu atsiuntė pranešimą bankroto administratoriui, informuodamas, kad negavo 2015 m. gruodžio 9 d. pranešimo apie BUAB „PET recycling“ kreditorių susirinkimo sušaukimą, administratoriaus veiklos ataskaitos ir 2015 m. gruodžio 22 d. šaukiamo kreditorių susirinkimo išankstinio balsavimo biuletenio. Administratorius, gavęs šį pranešimą, 2015 m. gruodžio 28 d. išsiuntė S. P. BUAB „PET recycling“ šaukiamo kreditorių susirinkimo medžiagą. Administratorius paaiškino ieškovui, kad visą medžiagą siuntė adresu ( - ). 2015 m. gruodžio 31 d. vykusio pakartotinio kreditorių susirinkimo medžiagą bankroto administratorius siuntė visiems kreditoriams elektroniniu paštu, taip pat ir ieškovui S. P..
  8. Kadangi ieškovas S. P. apie 2015 m. gruodžio 31 d. BUAB „PET recycling“ pakartotiniame kreditorių susirinkime priimtus nutarimus sužinojo tą pačią dieną, t. y. 2015 m. gruodžio 31 d., todėl, 2016 m. balandžio 19 d. pateikdamas ieškinį dėl 2015 m. gruodžio 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, praleido Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 24 straipsnio 5 dalyje nustatytą 14 dienų terminą kreditorių susirinkimo nutarimams apskųsti. Ieškovas nebuvo pakankamai atidus, sąžiningas ir savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai.
  9. 2016 m. vasario 3 d. atsakovas V. T. pasiūlė pirkti A. B. ir K. B. skolą atitinkamai už 5 250 Eur ir 1 360 Eur. Kadangi kitų pasiūlymų nebuvo gauta, 2016 m. vasario 12 d. A. B. ir K. B. skolos buvo parduotos už 7 924 Eur. Apie parduodamas skolas ieškovui buvo žinoma. 2016 m. vasario 12 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 16-02-01 pagal BUAB „PET recycling“ 2015 m. gruodžio 31 d. pakartotinio susirinkimo nutarimą, kurio kreditoriai įstatymų nustatyta tvarka neapskundė. Šalys, sudarydamos sandorį, buvo sąžiningos ir nepažeidė kreditorių teisių, nes toks buvo kreditorių susirinkimo nutarimas, kurį administratorius privalėjo vykdyti.
  10. Atsakovas V. T. atsiliepimu į ieškinį prašė taikyti ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalį ir ieškinį atmesti kaip pateiktą praleidus įstatyme numatytą 14 dienų terminą; atmesti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  11. Nurodė, kad ieškovas turi tik 316,75 Eur reikalavimą į bendrovę, sudarantį 0,039 proc. visos patvirtintos 812 155,37 Eur kreditorių reikalavimų sumos. Ieškovo teisės ir interesai nėra pažeisti, nes bendrovė gavo 7 924 Eur lėšų, skirtų kreditorių reikalavimams patenkinti. Abu atsakovai buvo sąžiningi, o ieškovas nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti priešingas išvadas.
  12. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė BUAB „PET recycling“, atstovaujama bankroto administratoriaus R. B., pateikė įrodymus, kad BUAB „PET recycling“ 2016 m. birželio 27 d. sumokėjo 316,75 Eur sumą pirmos eilės kreditoriui – ieškovui S. P., pažymėdama, kad ieškovas nuo 2016 m. birželio 27 d. nebėra įmonės kreditorius ir neturi teisės ginčyti kreditorių susirinkimo sprendimo ir įmonės sudarytų sandorių actio Pauliana pagrindu bei reikšti netiesioginio ieškinio.
  13. Atsakovas V. T. pateikė teismui prašymą palikti ieškinį nenagrinėtu. Nurodė, kad ieškovo S. P. 316,75 Eur reikalavimas buvo patenkintas ir ieškovas buvo išbrauktas iš BUAB „PET recycling“ kreditorių sąrašo, todėl nebeturi teisinio suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 5 d. sprendimu atnaujino ieškinio senaties terminą ir ieškinį visiškai tenkino – pripažino negaliojančia nuo priėmimo momento 2015 m. gruodžio 31 d. BUAB „PET recycling“ kreditorių susirinkimo nutarimo dalį, kuria buvo nuspręsta reikalavimo teises į A. B. 20 852,64 Eur dydžio skolą ir palūkanas bei K. B. 5 410,32 Eur dydžio skolą ir palūkanas parduoti laisvu pardavimu už didžiausią pasiūlytą kainą; pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento tarp BUAB „PET recycling“ ir V. T. 2016 m. vasario 12 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 16-02-01; taikė restituciją – grąžino BUAB „PET recycling“ reikalavimo teisę į A. B. 20 852,64 Eur dydžio skolą ir palūkanas bei į K. B. 5 410,32 Eur dydžio skolą ir palūkanas, o V. T. iš BUAB „PET recycling“ administravimo lėšų priteisė 7 924 Eur sumą; priteisė iš atsakovės BUAB „PET recycling“ administravimo lėšų 500 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo S. P. naudai.
  2. Teismas nustatė, kad apie 2015 m. gruodžio 9 d. kreditorių susirinkimą ir 2015 m. gruodžio 22 d. pakartotinį kreditorių susirinkimą BUAB „PET recycling“ kreditoriui S. P. nebuvo tinkamai pranešta, nes pranešimai buvo išsiųsti neteisingu adresu – ( - ). Taigi, nebuvo laikytasi 2014 m. rugsėjo 15 d. BUAB „PET recycling“ pakartotiniame kreditorių susirinkime (protokolas Nr. 5) pakeistos kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarkos, kuria buvo nustatyta, kad pranešimą apie kreditorių susirinkimo sušaukimą administratorius įteikia visiems kreditoriams pasirašytinai arba išsiunčia registruotu laišku, arba išsiunčia kreditoriaus elektroninio pašto adresu, likus ne mažiau kaip 10 dienų iki susirinkimo dienos. Nurodyti procedūriniai pažeidimai, teismo vertinimu, negali būti pripažinti neesminiais, kadangi jais buvo paneigta ieškovo, kaip kreditoriaus, turinčio teisinį suinteresuotumą dalyvauti kreditorių susirinkime, teisė įvertinti įmonės perspektyvas su kreditoriais, bei galimybė prieštarauti dėl A. B. bei K. B. skolų ir palūkanų pardavimo laisvu pardavimu už didžiausią pasiūlytą kainą, teikti savo argumentus ir įrodymus (taip pat ir dėl šių skolininkų mokumo). Todėl vien nustatyti procedūriniai pažeidimai šiuo atveju sudaro pakankamą pagrindą ginčijamą 2015 m. gruodžio 31 d. BUAB „PET recycling“ kreditorių susirinkimo nutarimo dalį pripažinti negaliojančia.
  3. Teismas sprendė, kad tai, jog šios bylos teisminio nagrinėjimo metu – 2016 m. liepos 27 d., Vilniaus apygardos teismas nutartimi nutarė patikslinti BUAB „PET recycling“ kreditorinių reikalavimų sąrašą, išbraukdamas iš pirmos eilės kreditorių sąrašo ieškovą S. P., savaime nepanaikina ieškovo reikalavimo teisės ir teisinio suinteresuotumo bankroto proceso skaidrumu ir teisėtumu, todėl nėra teisinio pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtu. Teismo vertinimu, ieškovas įrodė pakankamą teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi, neapsiribojant vien turtinio reikalavimo bankroto byloje turėjimu. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškinio gavimo ir priėmimo metu bei bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, ieškovas buvo ir yra BUAB „PET recycling“ kreditorius. Pradėjus BUAB „PET recycling“ bankroto procesą ir jį vykdant, teisinis suinteresuotumas pasireiškia per ieškovo procesinį suinteresuotumą bankroto proceso teisėtumu.
  4. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnis gali būti taikomas, kadangi yra jo taikymo sąlygų visuma: BUAB „PET recycling“ buvo ir yra ieškovo S. P. skolininkė, šis reikalavimas yra vykdytinas; BUAB „PET recycling“ pati neįgyvendino reikalavimo teisės į K. B. ir A. B.; ieškinio nepareiškimas pažeidžia ieškovo S. P., kaip kreditoriaus, ir kitų BUAB „PET recycling“ kreditorių interesus.
  5. Teismas sprendė, kad tai, jog 2015 m. gruodžio 31 d. buvo išsiųstas BUAB „PET recycling“ bankroto administratoriaus R. B. pranešimas įmonės kreditoriams, pateikiant 2015 m. gruodžio 31 d. BUAB „PET recycling“ pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 6, išsiunčiant ieškovui S. P. el. paštu ( - ), leidžia konstatuoti, jog apie priimtą nutarimą ieškovas sužinojo 2015 m. gruodžio 31 d. Tačiau, teismo vertinimu, formalus atsakovų prašymo taikyti ieškinio senatį tenkinimas pagal ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalį, atmetant ieškinį dėl termino praleidimo, nagrinėjamu atveju reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą, neužtikrinant viešojo intereso bankroto byloje gynimo, pažeistų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.
  6. Teismas konstatavo, kad būtina atnaujinti ieškinio senaties terminą, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais ir atsižvelgiant į viešąjį interesą šioje byloje – visų BUAB „PET recycling“ kreditorių teisių užtikrinimą. Teismo vertinimu, terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi bankroto administratorius pats laiku nesikreipė į teismą dėl 2015 m. gruodžio 31 d. BUAB „PET recycling“ kreditorių susirinkimo nutarimo dalies, kuria buvo nuspręsta dėl A. B. ir K. B. skolų bei palūkanų pardavimo laisvu pardavimu už didžiausią pasiūlytą kainą, pripažinimo negaliojančia.
  7. Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas sprendė, kad ginčijamas reikalavimo perleidimo sandoris pažeidė kitų BUAB „PET recycling“ kreditorių teises bei interesus, nes skolininkai A. B. ir K. B. turi pakankamai turto, kad atsiskaitytų su BUAB „PET recycling“. Išreikalauta iš VĮ Registrų centro informacija apie A. B. ir K. B. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą patvirtina jų galimybę sumokėti BUAB „PET recycling“ naudai priteistas sumas. BUAB „PET recycling“ neprivalėjo sudaryti ginčo sandorio, o galėjo imtis teisinių veiksmų dėl 20 852,64 Eur dydžio skolos ir palūkanų išieškojimo iš A. B. bei dėl 5 410,32 Eur dydžio skolos ir palūkanų išieškojimo iš K. B.. Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad šiuo atveju buvo neišvengiama pareiga sudaryti reikalavimo perleidimo sandorį.
  8. Teismas sprendė, kad ginčijamas sandoris pripažintinas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip pažeidžiantis imperatyvias ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 ir 23 punktų nuostatas, kadangi nagrinėjamu atveju nebuvo užtikrinta bankrutavusios įmonės turto (reikalavimo teisių į skolininkus K. B. ir A. B.) apsauga ir nebuvo imtasi priemonių išieškoti skolas iš įmonės skolininkų.
  9. Teismas nurodė, kad atsakovės BUAB „PET recycling“ prievolė grąžinti 7 924 Eur V. T. atsirado po bankroto bylos iškėlimo, todėl turi būti tenkinama įtraukiant tokias išlaidas į administravimo išlaidas, o ne į bendrą trečios eilės kreditorių reikalavimų sąrašą.

3III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

4

  1. Atsakovė BUAB „PET recycling“, atstovaujama bankroto administratoriaus R. B., apeliaciniu skundu prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. sprendimą panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovas nuo 2016 m. birželio 27 d. nėra BUAB „PET recycling“ kreditorius, todėl neturi teisės ginčyti kreditorių susirinkimo sprendimo bei įmonės sudarytų sandorių actio Pauliana pagrindu, taip pat reikšti netiesioginį ieškinį. S. P., supratęs, kad ieškiniu jo, kaip pirmos eilės kreditoriaus, teisės tapo akivaizdžiai nepažeistos, ėmėsi veiksmų tam, kad vėl taptų BUAB „PET recycling“ kreditoriumi – pagal 2016 m. spalio 14 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį UAB „Aknera“ perleido S. P. 205 Eur trečios eilės reikalavimą ir teismas 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi išbraukė UAB „Aknera“ iš trečios eilės kreditorių sąrašo, vietoje jo į bendrovės trečios eilės kreditorių sąrašą įtraukdamas S. P. su 205 Eur kreditoriniu reikalavimu. Tačiau, S. P. perėmus reikalavimą iš UAB „Aknera“, jis neįgijo daugiau teisių, nei jų turėjo UAB „Aknera“.
    2. Teismas neteisingai vertino, kad procedūrinis pažeidimas dėl S. P., kaip pirmos eilės kreditoriaus, informavimo apie kreditorių susirinkimą yra esminis, nes šio kreditoriaus reikalavimai buvo patenkinti bylos nagrinėjimo metu. S. P., kaip pirmos eilės kreditorius, bylos eigoje tapo netinkamu ieškovu, kuris nėra ginčijamo materialinio santykio subjektas ir neturi reikalavimo teisės BUAB „PET recycling“ atžvilgiu. Šalys nepateikė motyvuoto prašymo pakeisti netinkamą ieškovą S. P., kaip pirmos eilės kreditorių, tinkamu ieškovu – S. P., kaip trečios eilės kreditoriumi. Pakeitus netinkamą ieškovą tinkamu, turėjo būti pakeistas ieškinio pagrindas, nes būtų nagrinėjamos kitos faktinės aplinkybės – ar tinkamai apie kreditorių susirinkimą buvo pranešta UAB „Aknera“, ar S. P., kaip trečios eilės kreditoriaus, interesai pažeisti.
    3. Pagal byloje esančius duomenis UAB „Aknera“ elektroniniu paštu ( - ) buvo išsiųsti pranešimai (2016 m. gruodžio 9 d. 13.09 val. ir 2016 m. gruodžio 22 d. 11.36 val.) bei 2015 m. gruodžio 31 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 6 (2015 m. gruodžio 21 d. 11.24 val.). UAB „Aknera“ šio protokolo sprendimų neginčijo.
    4. Byloje nustatyta, kad 2011 m. spalio 7 d. S. P. buvo siunčiamas registruotas laiškas adresu ( - ) (2011 m. spalio 7 d. Sąrašo 54 pozicija), tačiau 2011 m. spalio 13 d. (Sąrašo 21 pozicija), 2012 m. rugpjūčio 28 d. (Sąrašo 51 pozicija), 2012 m. lapkričio 16 d. (Sąrašo 62 pozicija), 2012 m. lapkričio 27 d. (Sąrašo 11 pozicija), 2014 m. rugsėjo 2 d. (Sąrašo 23 pozicija), 2014 m. spalio 21 d. (Sąrašo 2 pozicija), 2015 m. gruodžio 9 d. (Sąrašo 24 pozicija) jau buvo siunčiami laiškai adresu ( - ). Sudarant 2011 m. spalio 13 d. sąrašą, padaryta žmogiška klaida, nurašant S. P. adresą – teisingai nurašyta gatvė – ( - ), o kiti duomenys – 3-22, nurašyti iš 2011 m. spalio 7 d. virš S. P. esančios 53 pozicijos. Klaida pastebėta tik 2015 m. gruodžio 28 d., kai S. P. pranešė, kad jo adresas – ( - ). Nebuvo siekiama tyčia neinformuoti S. P. apie 2015 m. gruodžio 22 d. šaukiamą kreditorių susirinkimą.
    5. S. P. elektroniniu paštu administratoriui 2015 m. sausio 24 d. rašė, kad apie šaukiamą 2015 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkimą informaciją gavo (iš kitų BUAB „PET recycling“ kreditorių) pavėluotai, t. y. 2015 m. gruodžio 23 d. Pakartotiniame kreditorių susirinkime buvo priimti nutarimai tik pagal ankstesniojo susirinkimo darbotvarkę, t. y. 2015 m. gruodžio 23 d. iš kitų kreditorių buvo gauta ta pati medžiaga, kuri buvo nagrinėjama 2015 m. gruodžio 31 d. šaukiamame pakartotiname kreditorių susirinkime, todėl procedūrinis pažeidimas dėl S. P. netinkamo informavimo apie šaukiamą 2015 m. gruodžio 31 d. kreditorių susirinkimą buvo neesminis. Administratorius, iš S. P. sužinojęs, kad jis negavo iš administratoriaus kreditorių susirinkimo medžiagos, ėmėsi aktyvių veiksmų persiųsdamas medžiagą, tam, kad pirmos eilės kreditorius S. P. galėtų tinkamai pasiruošti 2015 m. gruodžio 31 d. kreditorių susirinkimui, pateikti argumentus ir įrodymus.
    6. Teisės aktai nenumato imperatyvios pareigos bankroto administratoriui ginčyti kreditorių susirinkimo sprendimus, kuriais sprendžiami esminiai bankroto bylos proceso klausimai. S. P., kaip pirmos eilės kreditorius, neprašė atnaujinti praleistą 14 dienų ieškinio senaties terminą, nors pats teismas pripažino, kad jis apie kreditorių susirinkimo priimtus sprendimus sužinojo 2015 m. gruodžio 31 d. Ieškovas laukė, kol administratorius parduos reikalavimo teises. Toks ieškovo elgesys neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų.
    7. Jei vertinti, kad S. P. pagal 2016 m. spalio 14 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį perėmė UAB „Aknera“ 205 EUR trečios eilės reikalavimą, tai ieškinio senaties terminas šiuo atveju praleistas 10 mėnesių. Teismas savo iniciatyva atnaujino akivaizdžiai praleistą ieškinio senaties terminą.
    8. Administratorius ėmėsi priemonių skoloms išieškoti, pasiūlydamas kreditorių susirinkimui pardavinėti visas likusias BUAB „PET recycling“ reikalavimo teises. Kreditorių susirinkimas ir administratorius nežinojo, už kokią kainą reikalavimo teisės bus parduotos, tačiau buvo numatytos ribos – ne mažiau 50 proc., o po dviejų savaičių ne mažiau 25 proc. nuo reikalavimo likutinės vertės. Įmonės turto pardavimo tvarką nustatė kreditorių susirinkimas, vadovaudamasis kreditorių susirinkimo autonomijos principu. Sudarant ginčijamą sandorį ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 ir 23 punktų nuostatos pažeistos nebuvo. Teisės aktai nenumato draudimo parduoti bankrutavusios įmonės turtą, priešingai, administratorius turi teisę ir pareigą organizuoti turto pardavimą ir jį parduoti. BUAB „PET recycling“ kreditorių susirinkimas 2016 m. kovo 16 d. patvirtino administratoriaus veiklos ataskaitą, kurioje kreditoriai buvo informuoti apie A. B. ir K. B. reikalavimų pardavimą.
  2. Atsakovas V. T. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo S. P. ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo S. P. atsakovo V. T. naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovas neteko teisinio suinteresuotumo nuo to momento, kai buvo patenkintas jo kreditorinis reikalavimas, t. y. nuo 2016 m. birželio 22 d. Teismo posėdyje ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovas reiškia šį reikalavimą, siekdamas ginti viešąjį interesą, tačiau galiojantys teisės aktai nesuteikia teisės ieškovui reikšti ieškinį, ginant viešąjį interesą, taip pat nesuteikia teisės reikšti ieškinio kitų kreditorių vardu. Ieškovas, nebūdamas BUAB „PET recycling“ kreditoriumi, neturėjo teisės su ieškiniu kreiptis į teismą dėl minėtos bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimų ir bendrovės sudarytos sutarties pripažinimo negaliojančia. Nei vienas iš bendrovės kreditorių, išskyrus ieškovą, nelaikė, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus.
    2. Teismas padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad egzistuoja CK 6.68 straipsnyje įtvirtintos sąlygos reikšti netiesioginį ieškinį. Ieškovo 316,75 Eur kreditorinis reikalavimas buvo patenkintas visiškai 2016 m. birželio 22 d., todėl ieškinio pareiškimo momentu ieškovas neturėjo reikalavimo teisės į BUAB „PET recycling“. Ieškovas šią teisę įgijo jau po ieškinio pareiškimo, t. y. 2016 m. spalio 14 d., kai iš UAB „Aknera“ perėmė 205 Eur kreditorinį reikalavimą į BUAB „PET recycling“. Ši aplinkybė nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovas ieškinio pareiškimo momentu turėjo galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę į atsakovę BUAB „PET recycling“.
    3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad BUAB „PET recycling“ pati neįgyvendino reikalavimo teisės į A. B. ir K. B.. Nagrinėjau atveju bendrovės kreditoriai susirinkime nusprendė BUAB „PET recycling“ reikalavimo teisę parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą, toks sprendimas nepažeidžia kreditorių turtinių interesų ir sudaro sąlygas greičiau ir ekonomiškiau užbaigti bankroto bylą.
    4. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.68 straipsnio, reglamentuojančio netiesioginį ieškinį, nuostatas, todėl padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad egzistuoja visos sąlygos reikšti netiesioginį ieškinį. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškinio nepareiškimas pažeidžia ieškovo S. P., kaip kreditoriaus, ir kitų BUAB „PET recycling“ kreditorių interesus. Ši teismo išvada neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nes ieškovas ieškinio padavimo metu nebuvo BUAB „PET recycling“ kreditoriumi. Toks bendrovės kreditorių sprendimas nepažeidžia ir kitų kreditorių interesų, nes reikalavimo teisių pardavimas sudaro galimybę ekonomiškiau ir greičiau užbaigti bankroto procesą.
    5. Bendrovės kreditorių susirinkime buvo svarstoma ne tik dėl A. B. ir K. B., bet ir kitų bendrovės reikalavimo teisių pardavimo. Todėl visiškai neaišku, kodėl ieškovas mano, kad sprendimas parduoti reikalavimo teisę į A. B. ir K. B. pažeidžia jo interesus, tuo tarpu sprendimas parduoti reikalavimo teisę į kitus asmenis jo teisių nepažeidžia.
    6. Teismas netinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ normas. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 4 ir 23 punktuose įtvirtintos administratoriaus pareigos bankroto procese, bet ne pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu. Nustačius nurodytų teisės normų pažeidimą, tai galėtų turėti įtakos administratoriaus civilinei atsakomybei, tačiau toks reikalavimas byloje nėra reiškiamas. Teismo nustatyta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo užtikrinta bankrutavusios įmonės turto (reikalavimo teisių į K. B. ir A. B.) apsauga ir nebuvo imtasi priemonių išieškoti skolas iš nurodytų asmenų, nesudaro pagrindo pripažinti sutartį negaliojančia.
    7. Ieškovas nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu neprašė teismo atnaujinti praleistą ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą 14 dienų terminą ir nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių šis terminas buvo praleistas. Todėl teismas nepagrįstai, nesant ieškovo prašymo, nusprendė dėl šio termino atnaujinimo. Teismo nurodyta priežastis, esą administratorius pats laiku nesikreipė į teismą dėl 2015 m. gruodžio 31 d. BUAB „PET recycling“ kreditorių susirinkimo nutarimo, yra nepagrįsta ir nesudaro pagrindo atnaujinti nurodyto termino.
    8. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas 14 dienų terminas buvo praleistas daugiau nei 2 mėnesius, t. y. ieškinys galėjo būti pareikštas 2016 m. sausio 14 d., tačiau faktiškai buvo pareikštas tik 2016 m. kovo 10 d. Nurodyta aplinkybė sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovas nesąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, nes ieškinio pareiškimo metu jis ne tik neturėjo galiojančios reikalavimo teisės, bet ir pareiškė ieškinį be jokios objektyvios priežasties praleidęs nustatytą terminą.
  3. Atsakovė BUAB „PET recycling“, atstovaujama bankroto administratoriaus R. B., atsiliepimu į atsakovo V. T. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovas S. P., kaip pirmos eilės kreditorius, kurio reikalavimas iki teismui priimant ginčijamą sprendimą buvo patenkintas, pagal ĮBĮ 3 straipsnį neturi teisės reikalauti iš UAB „PET recycling“ įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus, todėl nėra kreditorius bei po kreditorinio reikalavimo patenkinimo neteko ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalyje numatytų teisių, tarp jų ir teisės ginčyti įmonės sudarytus sandorius bei kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų. S. P., kaip trečios eilės kreditorius nupirkęs UAB „Aknera“ reikalavimo teisę, neįstojo į bylą ir nebuvo įtrauktas kaip trečiasis asmuo, nes nepareiškė atitinkamo prašymo.
    2. Pripažinus negaliojančiu BUAB „PET recycling“ kreditorių susirinkimo nutarimą, neprieštaraujantį imperatyvioms teisės normoms, buvo pažeistas kreditorių susirinkimo autonomijos principas.
    3. Administratorius neturėjo pareigos skųsti ieškovo ginčijamo BUAB „PET recycling“ kreditorių susirinkimo nutarimo. Buvo siekiama kuo operatyviau atsiskaityti su įmonės kreditoriais bei operatyviau užbaigti bankroto bylą.
  4. Ieškovas S. P. atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus prašo atsakovų apeliacinius skundus atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsakovė BUAB „PET recycling“, nors ir turėjo tokią galimybę, tačiau, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, nepateikė jokių ieškovo nesąžiningumą pagrindžiančių įrodymų. Nors atsakovės administratorius prideda papildomus (naujus) įrodymus, kuriuos pateikti būtinybė atsirado tik neva pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą, tačiau, kaip matyti iš pateiktų įrodymų datų, šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 2 dalimi, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, atsakovės argumentai ir pateikti nauji įrodymai atmestini.
    2. Vilniaus apygardos teismas tinkamai įvertino tiek ieškovo procesinę padėtį, tiek jo teisę pareikšti ieškinį, nes ieškinio pareiškimo dieną ieškovas tokią teisę turėjo, taip pat turėjo ir teisę ieškinį palaikyti.
    3. Bankroto administratorius R. B. 2015 m. gruodžio 22 d. pranešimu pranešė bendrovės kreditoriams apie 2015 m. gruodžio 31 d. vyksiantį kreditorių susirinkimą. Nors bankroto byloje yra patvirtintas S. P. kreditorinis reikalavimas bei S. P. yra pripažintas bendrovės kreditoriumi, tarp minėto pranešimo adresatų S. P. įtrauktas nebuvo ir jam apie minėtą susirinkimą pranešta taip pat nebuvo. S. P. apie priimtą nutarimą sužinojo 2016 m. vasario 23 d., po to, kai gavo administratoriaus atsakymą į jo atstovo siųstą prašymą. Atsižvelgiant į tai, terminas skundui dėl atsakovo kreditorių susirinkimo nutarimo suėjo 2016 m. kovo 8 d. ir nebuvo praleistas.
    4. Kadangi S. P. apie pakartotinį susirinkimą, kuris turėjo įvykti 2015 m. gruodžio 31 d., buvo informuotas tik 2015 m. gruodžio 28 d. elektroniniu paštu, laikytina, kad administratorius nesilaikė 2012 m. lapkričio 26 d. kreditorių susirinkime nustatytos pranešimo apie kreditorių susirinkimus tvarkos. Be to, susirinkimas buvo organizuotas 2015 m. gruodžio 31 d. – Naujųjų metų išvakarėse, Alytuje, kai 90 proc. bendrovės kreditorių yra Vilniuje. Administratorius apie susirinkimą ieškovą informavo likus dviem dienoms iki susirinkimo, kai patvirtintos kreditorių susirinkimo tvarkos 5 punktas numatė, kad pranešimai įteikiami pasirašytinai arba siunčiami registruotu paštu likus ne mažiau kaip 10 dienų iki susirinkimo. Tokiu būdu buvo pažeistos kreditoriaus teisės, o sprendimai priimti neteisėtai.
    5. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas, būdamas kreditoriumi, turėjo teisę pareikšti netiesioginį ieškinį, nes, įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2A-690-236/2015, administratorius nerealizavo savo pareigos užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą iš trečiųjų asmenų turto. Bankroto administratorius, visų pirma, turėjo ginčyti kreditorių susirinkimo sprendimus kaip neteisėtus ir pažeidžiančius kreditorių teises, nes, turėdamas galimybę išieškoti skolą ir tenkinti kreditorių reikalavimus, pardavė reikalavimo teisę žymiai mažesne kaina.

5IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6

  1. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas panaikino bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimą ir jo pagrindu sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį CK 6.68 straipsnio (netiesioginis ieškinys) bei CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindais ir taikė restituciją.
  2. Atsakovai, nesutikdami su ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, jį ginčija remdamiesi tokiais argumentais: 1) ieškinys teismui pateiktas praleidus ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą 14 dienų terminą, kuris pirmosios instancijos teismo nepagrįstai buvo atnaujintas; 2) teismo nustatytas procedūrinis ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo tvarkos pažeidimas buvo formalus, nesudarantis pakankamo pagrindo nutarimui panaikinti; 3) ieškovas nėra atsakovės BUAB „PET recycling“ kreditorius, todėl neturi teisės reikšti netiesioginio ieškinio ar actio Pauliana ieškinio; 4) ieškovo ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas ir jo pagrindu sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis nepažeidžia imperatyvių įstatymo nuostatų bei bendrovės kreditorių interesų.
  3. Nurodyti atsakovų argumentai, taip pat ieškovo atsiliepime į apeliacinius skundus pateikiami nesutikimo su nurodytais argumentais motyvai, sudaro šios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, pagrindo peržengti kurias teisėjų kolegija nenustatė. Kolegija taip pat nenustatė absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
  1. Atsakovė BUAB „PET recycling“, atstovaujama bankroto administratoriaus R. B., kartu su apeliaciniu skundu bei atsiliepimu į atsakovo V. T. apeliacinį skundą pateikė į bylą naujus įrodymus – AB „Lietuvos paštas“ korespondencijos siuntimo sąrašų kopijas, 2016 m. rugpjūčio 25 d. S. P. laiško su priedu kopiją, antstolio pranešimą dėl informacijos pateikimo, antstolės 2017 m. vasario 8 d. patvarkymą.
  2. CPK 314 straipsnyje įtvirtintas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, todėl apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje sprendžiamo klausimo pobūdį, taip pat į tai, kad pateikti nauji įrodymai gali būti aktualūs sprendžiant nagrinėjamą klausimą, o jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, apeliantės pateiktus naujus įrodymus priima bei juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl byloje nustatytų, nagrinėjama ginčui reikšmingų, faktinių aplinkybių
  1. 2015 m. gruodžio 22 d. pranešimu BUAB „PET recycling“ bankroto administratorius informavo bendrovės kreditorius, kad 2015 m. gruodžio 22 d. šauktas BUAB „PET recycling“ kreditorių susirinkimas neįvyko nesusirinkus kvorumui ir kad pakartotinis kreditorių susirinkimas šaukiamas 2015 m. gruodžio 31 d. (b. l. 10-11, t. I).
  2. 2015 m. gruodžio 28 d. ieškovas elektroniniu paštu informavo BUAB „PET recycling“ bankroto administratorių, kad negavo pranešimo apie 2015 m. gruodžio 22 d. šaukiamą BUAB „PET recycling“ kreditorių susirinkimą, informaciją apie jį gavo iš kitų kreditorių pavėluotai, t. y. 2015 m. gruodžio 23 d. Iš šio laiško turinio, be kita ko, matyti, kad ieškovas žinojo apie ketinimą kreditorių susirinkime spręsti dėl reikalavimo teisių į A. B. ir K. B. pardavimo (b. l. 131, t. I).
  3. Į ieškovo elektroninį laišką bankroto administratorius atsakė tą pačią dieną, kartu informuodamas ieškovą apie pakartotinio kreditorių susirinkimo datą (b. l. 133, t. I). Ieškovas atsakydamas nurodė, kad jo adresas yra ( - ), t. y. ne toks, kuriuo buvo siunčiamas pranešimas, taip pat tai, kad dėl reikalavimo teisių į A. B. ir K. B. pardavimo tarsis su 2 ir 3 eilės kreditoriais (b. l. 137, t. I).
  4. 2015 m. gruodžio 31 d. vykęs pakartotinis BUAB „PET recycling“ kreditorių susirinkimas, kuriame ieškovas nedalyvavo, 3.1 – uoju darbotvarkės klausimu nutarė BUAB „PET recycling“ reikalavimo teises pagal teismų sprendimus: A. M. 2 896,20 Eur dydžio skolą su palūkanomis ir 72 405 Eur, A. B. 20 852,64 Eur dydžio skolą ir palūkanas, K. B. 5 410,32 Eur dydžio skolą ir palūkanas bei likusią A. V. 49 059,83 Eur dydžio skolą ir palūkanas pardavinėti laisvu pardavimu už didžiausią pasiūlytą kainą; pradinė pardavimo kaina – 50 proc. reikalavimo teisės sumos; už šią kainą reikalavimo teisė pardavinėjama dvi savaites; nepardavus reikalavimo teisės per dvi savaites, nustatyti pradinę pardavimo kainą – 25 proc. nuo reikalavimo teisės sumos ir pardavinėti dvi savaites (b. l. 8, t. I).
  5. 2016 m. vasario 3 d. atsakovas V. T. pateikė BUAB „PET recycling“ bankroto administratoriui pasiūlymą pirkti reikalavimo teises į A. B. ir K. B. (b. l. 141, t. I).
  6. 2016 m. vasario 11 d. ieškovas el. paštu kreipėsi į BUAB „PET recycling“ bankroto administratorių, prašydamas pateikti informaciją apie BUAB „PET recycling“ reikalavimo teisių pardavimą. Tą pačią dieną BUAB „PET recycling“ bankroto administratorius el. laišku informavo ieškovą, kad sutartį dėl reikalavimo teisių pardavimo ketinama sudaryti kitą dieną, t. y. 2016 m. vasario 12 d., reikalavimo teisės bus parduodamos už 7 924 Eur sumą (b. l. 130, t. I).
  7. 2016 m. vasario 12 d. tarp BUAB „PET recycling“ ir V. T. buvo sudaryta šioje byloje ginčijama reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. 16-02-01, pagal kurią atsakovė BUAB „PET recycling“ V. T. naudai perleido reikalavimo teises pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-81-232/2015 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-690-236/2015, kuriais bendrovės naudai iš A. B. buvo priteista 20 852,64 Eur suma ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. vasario 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei iš K. B. priteista 5 410,32 Eur suma ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. vasario 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Reikalavimo teisė į A. B. skolą buvo perleista už 6 293 Eur, į K. B. – už 1 631 Eur (b. l. 13, t. I).
  8. 2016 m. kovo 10 d. BUAB „PET recycling“ kreditorius S. P. (kurio reikalavimas tuo metu sudarė 0,039 proc. visų patvirtintų BUAB „PET recycling“ kreditorių reikalavimų sumos) kreipėsi į teismą su ieškiniu nagrinėjamoje byloje.
  9. 2016 m. birželio 22 d. S. P. 316,75 Eur reikalavimas BUAB „PET recycling“ buvo visiškai patenkintas (b. l. 184, t. I) ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartimi S. P. buvo išbrauktas iš bendrovės pirmos eilės kreditorių sąrašo.
  10. 2016 m. spalio 14 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi S. P. perėmė UAB „Aknera“ 205 Eur trečios eilės reikalavimą BUAB „PET recycling“ (b. l. 37, t. II). Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi ieškovas vėl buvo įtrauktas į BUAB „PET recycling“ kreditorių sąrašą vietoje reikalavimą perleidusios trečios eilės kreditorės UAB „Aknera“.
Dėl ieškinio senaties termino
  1. ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Minėtas, ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytas, terminas kreditorių susirinkimo nutarimams apskųsti yra ieškinio senaties terminas, todėl jam taikomos visos ieškinio senaties terminams būdingos taisyklės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalies nuostatos, įtvirtinančios kreditorių susirinkimo nutarimo apskundimo terminą, šio termino nesieja su kreditorių susirinkimo nutarimo nuorašo ar kito atitinkamo dokumento gavimu – šio termino pradžia skaičiuojama nuo sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie atitinkamo turinio nutarimo priėmimą, t. y. kai asmuo turi pakankamai informacijos, kad galėtų suvokti savo teisių pažeidimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1280-381/2017 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
  2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, kad vien ta aplinkybė, jog 2015 m. gruodžio 31 d. buvo išsiųstas BUAB „PET recycling“ bankroto administratoriaus R. B. pranešimas įmonės kreditoriams, pateikiant 2015 m. gruodžio 31 d. BUAB „PET recycling“ pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 6, ieškovui S. P. jį išsiunčiant el. paštu ( - ) (ieškovo elektroninio pašto adreso teisingumą byloje, be kita ko, patvirtina pateiktas jo ir bankroto administratoriaus susirašinėjimas), leidžia konstatuoti, kad apie priimtą nutarimą S. P. sužinojo 2015 m. gruodžio 31 d. Tai, kad būtent nuo šios dienos turi būti pradedamas skaičiuoti 14 dienų terminas BUAB „PET recycling“ kreditorių susirinkimo 2015 m. gruodžio 31 d. nutarimams apskųsti, patvirtina ir šio sprendimo 33-34 punktuose nurodytas ieškovo ir BUAB „PET recycling“ bankroto administratoriaus susirašinėjimas, iš kurio akivaizdu, kad ieškovui buvo žinoma apie pakartotinio BUAB „PET recycling“ kreditorių susirinkimo datą ir koks klausimas šiame susirinkime bus svarstomas, todėl ieškovas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, jau 2015 m. gruodžio 31 d. galėjo sužinoti apie nurodyto klausimo sprendimo rezultatą.
  3. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kartu atmesdama jai prieštaraujančius ieškovo argumentus, kad ieškovas į teismą kreipėsi praleidęs ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą kreditorių susirinkimo nutarimui apskųsti.
  4. Konstatavęs ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatyto termino praleidimą, pirmosios instancijos teismas visgi sprendė, kad šiuo atveju būtina atnaujinti ieškinio senaties terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, nes bankroto administratorius pats laiku nesikreipė į teismą dėl 2015 m. gruodžio 31 d. BUAB „PET recycling“ kreditorių susirinkimo nutarimo dalies, kuria buvo nuspręsta dėl reikalavimo teisių į A. B. ir K. B. pardavimo, pripažinimo negaliojančia. Teismas taip pat vertino, kad termino atnaujinimas šiuo atveju yra būtinas viešojo intereso ir BUAB „PET recycling“ kreditorių teisių apsaugos tikslais. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta.
  5. Formuodamas teismų praktiką bylose dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas, atsižvelgiant išimtinai tik į ieškovo interesus, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešojo intereso užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros. Būtent dėl viešojo intereso užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir viešojo intereso garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą įstatymo nenustatyta, kokios priežastys pripažintinos svarbiomis, sprendžiant dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo. Ar priežastys, dėl kurių praleistas įstatymo nustatytas ieškinio senaties terminas, yra svarbios – fakto klausimas, kurį teismas konstatuoja, ištyręs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2010 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
  6. Teismas, spręsdamas dėl svarbių termino praleidimo priežasčių, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, konkretaus ieškinio senaties termino trukmę, į tai, kiek šis terminas praleistas, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į subjektyviųjų (asmens sugebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesį ir pan.) ir objektyviųjų (kokias vertybes siekiama apginti, galimą vertybių konkurenciją ir kt.) kriterijų visumą. Be to, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių pripažinimas svarbiomis yra siejamas su ieškovo (terminą atnaujinti prašančiojo) asmeniu, kasacinis teismas yra pabrėžęs, jog kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs bylos šalių elgesio standartai. Pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą sietinas su aplinkybėmis, kurios sutrukdė asmeniui ginti pažeistą teisę. Taip pat kiekvieną kartą turi būti turima galvoje ir tai, kad jei asmuo, žinodamas ar turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą senaties terminą į jį nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
  7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, pateisinančių ieškovo delsimą kreiptis į teismą ginčijant priimtą kreditorių susirinkimo nutarimą iki pat 2016 m. kovo 10 d. ir ieškinio pareiškimą įstatyme nustatytą terminą praleidus beveik du mėnesius. Tokių priežasčių ginčijamame sprendime nenurodė ir pirmosios instancijos teismas, svarbias termino praleidimo priežastis susiedamas, kaip jau minėta, su neva neteisėtu bankroto administratoriaus neveikimu, neginčijant BUAB „PET recycling“ kreditorių susirinkimo 2015 m. gruodžio 31 d. nutarimo.
  8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad iš esmės visos bankroto įstatymo nuostatos nukreiptos į tikslą kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras, patenkinti kreditorių reikalavimus ir kiek įmanoma išsaugoti skolininko turtą. Visi administratoriaus veiksmai turi būti nukreipti šiems tikslams pasiekti ir tam trukdančioms kliūtims šalinti. Būdamas atsakingas už bankroto procedūrų teisėtumą ir gindamas visų kreditorių ar jų dalies arba bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesus, bankroto administratorius privalo kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimus vertinti teisės normų aspektu ir kreiptis į bankrotą nagrinėjantį teismą dėl įstatymo reikalavimų neatitinkančių nutarimų panaikinimo. Ginčyti kreditorių susirinkimo ar komiteto nutarimus bankroto administratorius privalo ir gali tik laikydamasis nešališkumo reikalavimų, t. y. kai pažeidimai yra aiškūs ir kreipimasis į teismą nereikš pavienių byloje dalyvaujančių asmenų atstovavimo ar kitokio privilegijavimo. Tai administratoriaus veiklos profesiniai standartai, iš administratoriaus reikalaujantys apdairumo, objektyvumo ir draudžiantys šališkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
  9. Iš paminėtos kasacinio teismo praktikos matyti, kad bankroto administratorius turi pareigą ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimus tik tuo atveju, jei jie yra akivaizdžiai neteisėti. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bankroto administratoriaus neveikimas, neginčijant akivaizdžiai neteisėtų kreditorių susirinkimo nutarimų, gali lemti bankroto administratoriaus civilinę ar drausminę atsakomybę, tačiau nesudaro pagrindo atnaujinti kito asmens (kreditoriaus) praleistą ieškinio senaties terminą, nebent būtų nustatyta, kad bankroto administratoriaus veiksmais buvo trukdoma kreditoriui realizuoti savo teisminės gynybos teisę. Priešingas aiškinimas iš esmės paneigtų ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatyto termino prasmę, kadangi, aiškinant svarbias termino praleidimo priežastis pirmosios instancijos teismo nurodytu būdu, šis terminas visais atvejais teismo turėtų būti atnaujinamas vien dėl to, kad konkrečioje byloje kreditoriaus ginčijamo nutarimo neginčijo bankroto administratorius.
  10. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad BUAB „PET recycling“ bankroto administratorius kokiu nors būdu kliudė, ar galėjo kliudyti, ieškovui ginti savo pažeistas teises teisme, tuo tarpu ieškovo teiginiai, kad jis apie priimtą nutarimą sužinojo 2016 m. vasario 23 d., kaip jau minėta, prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir yra nepagrįsti. Iš jau minėto ieškovo ir bankroto administratoriaus susirašinėjimo taip pat matyti, kad ieškovas dar iki ginčijamo nutarimo priėmimo prieštaravo reikalavimo teisių pardavimui, taigi, jis aiškiai suvokė savo teisių galimą pažeidimą. Jokių aplinkybių, sutrukdžiusių jam pareikšti ieškinį laiku, ieškovas nenurodė. Atsižvelgiant į tai, kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nurodytą terminą ieškovas praleido dėl svarbių priežasčių.
  11. Kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškinio senaties termino atnaujinimas šiuo atveju buvo būtinas viešojo intereso apsaugos tikslais.
  12. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad viešojo intereso idėja civilinio proceso kontekste neturėtų būti suvokiama pernelyg plačiai: kad ir siejant ją su teisingumo vykdymu, materialiosios tiesos nustatymu kiekvienoje konkrečioje byloje, t. y. net ir pripažįstant, kad civilinės bylos iškėlimo faktas laikytinas socialiai reikšmingu (nes kiekviena civilinė byla, be kita ko, reiškia ir teisinį, ir socialinį konfliktą, susijusį su galiojančios teisės taikymu, reiškiantį esamos teisinės tvarkos įgyvendinimą, konfliktą, kurį siekiama išspręsti ne bet kaip, o tikintis teisingo, sąžiningo ir operatyvaus sprendimo), visada būtina taikyti ir papildomus konstitucinius kriterijus, kurie sumažina ar paneigia riziką, jog gali būti ne tik nepagrįstai pažeistas dispozityumo principas, bet ir apskritai paneigta civilinio proceso prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).
  13. Teismų praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad bankroto instituto esmė, tikslai ir paskirtis lemia tai, jog bankroto procesas neabejotinai susijęs su viešuoju interesu, kurio kontrolė yra pavesta teismui. Viešojo intereso buvimas įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir, sprendžiant konkrečius bankroto proceso metu kilusius klausimus, įvertinti reikšmingas jiems išspręsti aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012). Tačiau viešojo intereso pasireiškimo laipsnis bankroto bylose nėra vienodas ir skiriasi priklausomai nuo klausimo, kuris sprendžiamas byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012).
  14. Iš ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas viešojo intereso gynimu šiuo atveju laikė BUAB „PET recycling“ kreditorių visumos intereso gynimą. Nepaneigdama iš esmės teisingos pirmosios instancijos teismo išvados, kad kreditorių interesų gynimas bankroto bylose yra susijęs su viešuoju interesu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nei vienas iš BUAB „PET recycling“ kreditorių, išskyrus ieškovą, neginčijo ieškovo šioje byloje ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo, t. y. nelaikė šio nutarimo pažeidžiančiu jų teises. Tuo tarpu paties ieškovo ginčijamo nutarimo priėmimo metu turėtas pirmos eilės kreditorinis reikalavimas šios bylos nagrinėjimo metu buvo visiškai patenkintas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčijamas nutarimas būtų pažeidęs ieškovo, kaip pirmos eilės bendrovės kreditoriaus, teises.
  15. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria apeliantų argumentams, kad terminas ginčijamam kreditorių susirinkimo nutarimui apskųsti pirmosios instancijos teismo ieškovui buvo nepagrįstai atnaujintas ir kad ieškovo ieškinio reikalavimas dėl šioje byloje ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo pirmosios instancijos teismo turėjo būti atmestas jau vien dėl ieškinio senaties termino praleidimo (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
  16. Kartu kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas šioje byloje yra pareiškęs du reikalavimus: dėl kreditorių susirinkimo nutarimo ir dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančiais. Ieškinio senaties termino pasibaigimas ginčijamam kreditorių susirinkimo nutarimui apskųsti savaime nelemia ieškinio senaties termino ginčyti reikalavimo teisių perleidimo sutartį pasibaigimo. Ieškinio senaties termino eigos pradžia ir trukmė pastarajam ieškovo reikalavimui skaičiuotina atskirai ir vertintina atsižvelgiant į ieškovo pareikšto reikalavimo pobūdį. Kolegijos vertinimu, ieškinio senaties termino eiga 2016 m. vasario 12 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarčiai Nr. 16-02-01 ginčyti prasidėjo šios sutarties sudarymo dieną, kadangi byloje esantys duomenys aiškiai patvirtina, jog ieškovas apie šios sutarties sudarymą ir jos sąlygas sužinojo sutarties sudarymo išvakarėse (šio sprendimo 37 punktas).
Dėl procedūrinių ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo tvarkos pažeidimų
  1. Nors, kaip jau minėta šio sprendimo 56 punkte, ieškovo reikalavimas dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo pirmosios instancijos teismo turėjo būti atmestas dėl ieškinio senaties ir vien ši aplinkybė sudaro pagrindą spręsti dėl atitinkamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nepagrįstumo, kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatyti ginčijamo nutarimo priėmimo tvarkos pažeidimai yra esminiai ir pakankami ginčijamam nutarimui panaikinti.
  2. Teismų praktikoje pripažįstama esant pakankamą pagrindą panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą dėl procedūrinių pažeidimų tik tokiu atveju, kai šie procedūriniai pažeidimai galėjo nulemti kreditorių susirinkimo nutarimo turinį (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-196/2012, 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2279/2011, 2011 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1792/2011, 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-825/2010). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo kreditorinis reikalavimas ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo metu sudarė tik 0,039 proc. balsų, t. y. buvo per mažas tam, kad jam balsavus kreditorių susirinkime būtų priimti kitokio turinio nutarimai.
  3. Be to, nors ieškovas nurodė (ir pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu iš esmės sutiko su šiais ieškovo teiginiais), kad jam dalyvaujant kreditorių susirinkime jis būtų galėjęs tinkamai informuoti kitus kreditorius apie A. B. ir K. B. turtinę padėtį, ir tai savo ruožtu galėtų lemti kitokį kreditorių apsisprendimą, pats ieškovas neginčija, kad, nors ir ne nustatytoje kreditorių sušaukimo tvarkoje nustatytais terminais, bet apie 2016 m. gruodžio 31 d. pakartotinį kreditorių susirinkimą jis buvo informuotas likus dviems dienos iki šaukiamo kreditorių susirinkimo – 2016 m. gruodžio 28 d., todėl, dėdamas pastangas, kreditorių susirinkime galėjo dalyvauti (pvz. pateikdamas kreditorių susirinkimui savo balsavimo raštu biuletenį), taip pat galėjo pateikti kitiems kreditoriams savo nesutikimo su siūlymu parduoti reikalavimo teises argumentus. Taigi, pagrindo spręsti, kad ieškovo, kaip kreditoriaus, teisės nustatytu pažeidimu buvo iš esmės suvaržytos, nebuvo teisinio pagrindo.
Dėl sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti
  1. CK 6.68 straipsnyje nustatytas vienas kreditoriaus interesų gynimo būdų, pagal kurį kreditorius už skolininką jo vardu turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2014). Netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas; skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan.; skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę; tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007; 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; kt.).
  2. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad netiesioginiu ieškiniu negalima tik siekti sukurti skolininko turtinę teisę į skolininko skolininką; skolininko, kaip kito asmens kreditoriaus, reikalavimas negali kelti abejonių ir negali būti ginčijamas netiesioginio ieškinio pareiškimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014).
  3. Kadangi ieškovas nagrinėjamoje byloje reiškia reikalavimą dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, t. y. iš esmės siekia ateityje sukurti BUAB „PET recycling“ turtinę reikalavimo teisę į V. T., atsirasiančią teismui taikant restituciją, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl CK 6.68 straipsnyje nurodytų sąlygų egzistavimo šioje byloje yra nepagrįsta jau vien dėl to, kad ieškinio pareiškimo metu neegzistavo BUAB „PET recycling“ neabejotina, galiojanti ir vykdytina reikalavimo teisė V. T.. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovo ir pirmosios instancijos teismo argumentai, susiję su BUAB „PET recycling“, kaip ieškovo skolininkės, reikalavimo teisių į A. B. ir K. B. neįgyvendinimu, nagrinėjamam ginčui nėra teisiškai reikšmingi, kadangi jokie turtiniai reikalavimai A. B. ir K. B. ieškiniu šioje byloje nėra reiškiami.
Dėl ieškovo kaip BUAB „PET recycling“ kreditoriaus statuso
  1. Naudotis specialiais kreditoriaus teisių gynimo būdais, įtvirtintais CK 6.66 ir 6.68 straipsniuose, ieškovas turi teisę per visą savo, kaip skolininko kreditoriaus, teisių galiojimo laikotarpį, t. y. ieškovas turi būti atsakovo kreditoriumi tiek ginčijamo sandorio sudarymo metu, tiek ieškinio pareiškimo metu, tiek teismui priimant sprendimą byloje.
  2. Byloje neginčijama, kad ieškovas buvo BUAB „PET recycling“ kreditoriumi tiek 2016 m. vasario 12 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. 16-02-01 sudarymo metu, tiek ieškinio šioje byloje pareiškimo metu. Tačiau, atsakovų vertinimu, BUAB „PET recycling“ bylos nagrinėjimo metu (iki ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo) patenkinus ieškovo reikalavimą, ieškovas nebegali būti laikomas BUAB „PET recycling“ kreditoriumi ir nebeteko teisės reikšti netiesioginio ieškinio ar actio Pauliana ieškinio šiai bendrovei.
  3. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu ieškovas vėl buvo įgijęs BUAB „PET recycling“ kreditoriaus statusą, perėmęs reikalavimo teises iš UAB „Aknera“ (šis reikalavimo teisių perėmimas yra galiojantis ir nenuginčytas), nesutinka su atsakovų argumentais, kad ieškovas ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo metu negalėjo būti laikomas bendrovės kreditoriumi, tačiau pritaria atsakovų argumentams, kad, perėmęs reikalavimo teises iš UAB „Aknera“, ieškovas jų įgijo ne daugiau, nei jų turėjo pirminis kreditorius, ir kad ši aplinkybė yra reikšminga sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo šioje byloje tenkinimo galimybių. Pagal CPK 48 straipsnio 2 dalį teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti (bankroto) procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoje įstojo teisių perėmėjas. Tai reiškia, kad reikalavimus bankroto bylose perėmę kreditoriai yra privalomai saistoma buvusių kreditorių, iš kurių ji įgijo reikalavimo teises, (ne)atliktų bankroto byloje veiksmų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-329-178/2016).
  4. Kolegija nesutinka su atsakovės BUAB „PET recycling“ apeliacinio skundo teiginiais kad, ieškovui perėmus reikalavimo teises iš UAB „Aknera“, nagrinėjamoje byloje turėjo būti atliktas netinkamos šalies pakeitimo tinkama procesinis veiksmas, kadangi ieškovo asmuo dėl įvykusio teisių perėmimo byloje nepakito – juo išliko pradinis ieškovas S. P.. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad sprendimo priėmimo stadijoje ieškovas byloje dalyvavo tik kaip kreditorės UAB „Aknera“ teisių perėmėjas, ieškovo teisių pažeidimas pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu turėjo būti vertinamas tik pirminės kreditorės – UAB „Aknera“, teisių galimo pažeidimo ginčijamo sandorio sudarymo metu aspektu.
Dėl actio Pauliana sąlygų
  1. Nors ieškovas savo ieškinyje, be kita ko, rėmėsi ir actio Pauliana institutu, pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu CK 6.66 straipsnio nuostatų netaikė, todėl ieškovo reikalavimo atitiktis CK 6.66 straipsnyje nustatytoms sąlygoms iš esmės nesudaro apeliacijos dalyko nagrinėjamoje byloje. Kita vertus, kolegijos vertinimu, tenkinti ieškovo pareikšto reikalavimo CK 6.66 straipsnio pagrindu nebuvo galimybės vien dėl to, jog ieškovas šioje byloje net neįrodinėjo atsakovo V. T. nesąžiningumo kaip vienos būtinųjų actio Pauliana sąlygų.
  2. Be to, byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Aknera“ apie 2015 m. gruodžio 31 d. BUAB „PET recycling“ kreditorių susirinkimą buvo informuota 2015 m. gruodžio 22 d. pranešimu, 2015 m. gruodžio 31 d. kreditorių susirinkimo protokolas UAB „Aknera“, kaip ir S. P., elektroniniu paštu buvo išsiųstas 2015 m. gruodžio 31 d. UAB „Aknera“ iki pat savo, kaip kreditorės, teisių perleidimo nagrinėjamos bylos ieškovui, neginčijo 2015 m. gruodžio 31 d. BUAB „PET recycling“ kreditorių susirinkimo nutarimo dėl reikalavimo teisių pardavimo.
  3. Kadangi bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimai yra privalomi visiems kreditoriams, kurie, nesutikdami su priimtu nutarimu, savo teises gali ginti specialia ĮBĮ nustatyta tvarka – kreipdamiesi į teismą dėl atitinkamo nutarimo panaikinimo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pradinė kreditorė UAB „Aknera“, neginčijusi priimto nutarimo dėl reikalavimo teisių pardavimo įstatymo nustatyta tvarka, neteko teisės ginčyti ir šio nutarimo pagrindu sudarytą reikalavimo teisės perleidimo sutartį kaip pažeidžiančią jos, kaip BUAB „PET recycling“ kreditorės, interesus ir tuo pačiu negalėjo šios pasibaigusios teisės perleisti nagrinėjamos bylos ieškovui. Galiojančio ir nenuginčyto kreditorių susirinkimo nutarimo dėl reikalavimo teisių pardavimo nustatytomis sąlygomis egzistavimas, kolegijos vertinimu, gali būti prilygintas skolininko privalėjimui sudaryti sandorį CK 6.66 straipsnio prasme.
Dėl reikalavimo teisių perleidimo sandorio prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms
  1. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Ar reikalavimas yra imperatyvusis, sprendžiama pagal konkretaus reikalavimo paskirtį, pobūdį ir įstatyme nustatytus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015 ir joje nurodyta praktika).
  2. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  3. Kasacinio teismo praktikoje pažymimas vienas esminių bankroto instituto taikymo tikslų – iš bankrutuojančios įmonės turto kuo operatyviau ir kiek įmanoma daugiau tenkinti kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015; 2015 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2015). Šio tikslo siekiama ir jis įgyvendinamas per ĮBĮ nustatytas bankroto procedūras.
  4. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių kreditorių, žinančių apie sunkią skolininko finansinę padėtį, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė yra įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime. Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).
  5. ĮBĮ 33 straipsnyje nustatyta bankrutavusios įmonės turto pardavimo ir perdavimo tvarka. Šioje normoje nereglamentuota reikalavimo teisės pardavimo (perleidimo) tvarka, tačiau nurodyta, kad kitas turtas (kurio pardavimo tvarka nereglamentuota) parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad kreditorių susirinkimas sprendžia, kokia tvarka ir už kokią kainą turi būti parduodamos turimos reikalavimo teisės, t. y. ši teisė suteikiama patiems bankrutavusios įmonės kreditoriams, kurie ir yra labiausiai suinteresuoti turto pardavimu už didžiausią įmanomą kainą bei savo kreditorinių reikalavimų kuo didesniu patenkinimu. Taigi, svarbiausias vaidmuo aptariamu klausimu tenka kreditorių susirinkimui, kurio nutarimai priimami balsų dauguma ir privalomi visiems kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-282-330/2017).
  6. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal teismų formuojamą praktiką būtent kreditorių susirinkimas (komitetas) sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, o teismas turi ribotą tokių sprendimų kontrolę. Tam, kad ekonominio pobūdžio kreditorių susirinkimo sprendimas teismo būtų pripažintas neteisėtu, turi būti nustatytas akivaizdus šio sprendimo prieštaravimas bankroto proceso tikslams ir kreditorių mažumos teisių pažeidimas.
  7. Nors šioje byloje ginčijama reikalavimo teisės perleidimo sutartimi reikalavimo teisės buvo perleistos už daugiau nei dvigubai mažesnę, nei jų nominali vertė, kainą, tačiau tai, pagal ĮBĮ nustatytos kompetencijos ribas, sprendė įmonės kreditoriai, kurie, kaip minėta, ir yra labiausiai suinteresuoti turto pardavimu už didžiausią įmanomą kainą ir savo kreditorinių reikalavimų kuo didesniu bei operatyvesniu patenkinimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju reikšminga tai, kad nei vienas iš bendrovės kreditorių, įskaitant ir pradinę kreditorę UAB „Aknera“, nevertino kreditorių susirinkimo nustatytos turto pardavimo tvarkos kaip pažeidžiančios jų interesus, kadangi į teismą dėl atitinkamo kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo nesikreipė, t. y. pagal bylos duomenis galima spręsti, jog patvirtinta turto pardavimo tvarka visiškai tenkino suinteresuotus asmenis – bendrovės kreditorius.
  8. Be to, kreditorių sprendimą parduoti reikalavimo teises, kolegijos vertinimu, pateisina užtrukęs įmonės likvidavimo procesas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BUAB „PET recycling“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto pripažinta dar 2011 m. spalio 25 d. teismo nutartimi, taigi bendrovės likvidavimo procedūra tęsiasi jau šešerius metus, likvidavimo procedūrų terminas pasibaigęs prieš ketverius metus ir, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, duomenų apie jo pratęsimą nėra. Be to, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad priteistų skolų išieškojimas iš kreditorių – fizinių asmenų, yra apsunkintas, užtrunka ilgą laiką.
  9. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas reikalavimo teisių perleidimo sandorį negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, konstatavo, kad buvo pažeistos imperatyvios ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 4 punkto ir 23 punkto nuostatos, numatančios, jog administratorius užtikrina bankrutuojančios įmonės turto apsaugą ir imasi priemonių skoloms išieškoti iš įmonės skolininkų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 4 ir 23 punktuose įtvirtintų nuostatų imperatyvumo, tačiau nesutinka, kad minėtos nuostatos šiuo atveju buvo pažeistos.
  10. Tiek ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 4 punktas, įtvirtinantis administratoriaus pareigą užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, tiek to paties straipsnio 23 punktas, numatantis administratoriaus pareigą imasi priemonių skoloms išieškoti iš įmonės skolininkų, turi būti taikomi neatsiejamai nuo kitų ĮBĮ nuostatų, tarp jų ir to paties ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punkto, ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkto bei aptarto ĮBĮ 33 straipsnio. Bankroto administratoriaus veiksmai, vykdant imperatyvioms įstatymo nuostatoms neprieštaraujantį kreditorių susirinkimo nutarimą, atitinka ĮBĮ 11 straipsnyje bankroto administratoriui nustatytas pareigas, o būtent – pareigą vykdyti kreditorių susirinkimo sprendimus (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punktas), o tuo pačiu ir pareigą užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 4 punktas), bei nereiškia administratoriaus pareigos imtis priemonių skoloms iš įmonės skolininkų išieškoti netinkamo realizavimo (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 23 punktas). Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atitinkamos sumos iš A. B. bei K. B. BUAB „PET recycling“ naudai Vilniaus apygardos teisme bei Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-81-232/2015 (Nr. 2A-690-236/2015) buvo priteistos būtent BUAB „PET recycling“ bankroto administratoriaus pareikšto ieškinio pagrindu.
  11. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo pripažinti šioje byloje ginčijamą reikalavimo teisės perleidimo sandorį negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu.
  12. Aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
  1. Patenkinus atsakovų apeliacinius skundus ir apeliacinės instancijos teisme priėmus naują sprendimą, iš naujo paskirstomos šalių bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), t. y. ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
  2. Iš ieškovo apelianto V. T. naudai priteisiama 363 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų, patirtų už apeliacinio skundo rengimą.

7Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

8Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo S. P. ieškinį atmesti.

9Iš ieškovo S. P. atsakovo V. T. naudai priteisti 363 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.