Byla e2A-584-330/2018
Dėl nuostolių atlyginimo bei sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys M. R., I. V

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Prekybos namų „NORA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Prekybos namų „NORA“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Kvazaras“ ir P. V. dėl nuostolių atlyginimo bei sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys M. R., I. V..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė Prekybos namai „NORA“ (toliau – UAB PN „NORA“) teismui pateiktu ieškiniu prašė: atnaujinti ieškinio senaties terminą; priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų P. V. ir uždarosios akcinės bendrovės „Kvazaras“ (toliau – UAB „Kvazaras“) 53 671,58 Eur nuostolių atlyginimą; priteisti ieškovei iš atsakovo P. V. 31 433,78 Eur nuostolių atlyginimą; pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento: 2011 m. gegužės 5 d. remonto sutartį ir jos priedą – 2011 m. gegužės 3 d. lokalinę sąmatą, 2011 m. birželio 23 d. atliktų darbų aktą Nr. 1, 2011 m. birželio 1 d. atliktų darbų aktą Nr. 2, 2011 m. liepos 12 d. atliktų darbų aktą Nr. 3, 2011 m. liepos 12 d. atliktų darbų aktą Nr. 4, 2011 m. liepos 15 d. atliktų darbų aktą Nr. 5; netenkinus ieškinio reikalavimo dėl sutarties, sąmatos ir atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais – pripažinti, kad darbų pagal 2011 m. gegužės 5 d. remonto sutartį ir nurodytus atliktų darbų aktus kaina yra 2 172,15 Eur; priteisti ieškovei iš atsakovų P. V. ir UAB „Kvazaras“ 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškovė nurodė, kad UAB Prekybos namai „Nora“ buvo įsteigta 1991 m. lapkričio 8 d. Pagal 2014 m. balandžio 16 d. ieškovės naujajai direktorei L. V. perduotus duomenis bendrovės pagrindinė ūkinė komercinė veikla iki 2005 metų vidurio buvo mechanizmų nuomos žemės darbams paslaugos ir patalpų nuoma, o po to – tik patalpų nuoma. Šiuo metu ieškovės akcininkai yra L. V., E. V. ir R. V. – 2005 m. balandžio 19 d. mirusio vienintelio ieškovės akcininko V. V. ir 2009 m. rugsėjo 3 d. mirusios jo sutuoktinės Z. V. vaikai, kurie, užbaigus paveldėjimo bylos procesą, nuosavybės teisę į ieškovės akcijas įgijo 2013 m. liepos 22 d.

103.

11Atsakovas P. V. nuo 1994 m. gruodžio 27 d. ėjo ieškovės vadovo pareigas. 2005 m. balandžio 19 d. mirus vieninteliam ieškovės akcininkui V. V., atsakovas P. V. toliau iki 2014 m. sausio 24 d. (faktiškai iki 2014 m. balandžio 16 d.) valdė įmonę ir, pasak ieškovės, tą darė pažeisdamas esmines juridinio asmens vadovo pareigas. Nuo 2014 m. sausio 25 d. ieškovės direktore paskirta L. V.. Ieškovės teigimu, į atsakovą P. V. ne kartą buvo kreiptasi dėl bendrovės dokumentų ir turto perdavimo, tačiau jokios korespondencijos atsakovas nepriimdavo. Visi jam siųsti raštai ir prašymai buvo grąžinami neįteikti. Reikalavimas perduoti bendrovės dokumentus, antspaudus P. V. buvo įteiktas tik pasinaudojus antstolio paslaugomis 2014 m. kovo 27 d., nors, pasak ieškovės, apie atšaukimą iš ieškovės direktoriaus pareigų atsakovas P. V. oficialiai žinojo jau 2014 metų vasario mėnesį. Bendrovės dokumentus naujai vadovei L. V. atsakovas P. V. perdavė tik 2014 m. balandžio 16 d., t.y. praėjus beveik trims mėnesiams nuo P. V. atšaukimo iš vadovo pareigų.

124.

13Ieškovės teigimu, L. V. susipažinus su perduotais dokumentais bei audito bendrovės atliktu dokumentų įvertinimu, paaiškėjo, kad atsakovas P. V. nuo vienintelio ieškovės akcininko V. V. mirties (2005 m. balandžio 19 d.) iki 2014 m. balandžio 16 d. nuolat pažeidinėjo juridinių asmenų valdymo organų pareigas, siekdamas asmeninės ar su juo susijusių asmenų naudos ieškovės vardu įsigijo jos veikloje nenaudotų ir veiklos vykdymui nereikalingų prekių bei paslaugų, perkėlė dalį ieškovės vykdytos veiklos į kitą su atsakovu susijusią įmonę, sudarė bendrovei žalingus, jos tikslams prieštaraujančius, tariamus sandorius, o dėl šių atsakovo veiksmų ieškovė patyrė žalą.

145.

15Ieškovės atstovė paaiškino, jog po ieškovės akcininko V. V. mirties atsakovas P. V. į su juo susijusią ir iki tol jokios veiklos nevykdžiusią atsakovę UAB „Kvazaras“ perkėlė mechanizmų nuomos paslaugų žemės darbams veiklą. Ieškovės nuomone, atsakovų sąsajumą patvirtina tai, kad atsakovas P. V. nuo 2005 m. rugsėjo 14 d. iki 2011 m. balandžio 29 d. buvo ir atsakovės UAB „Kvazaras“ direktoriumi. Tokiu būdu susidarė situacija, kai beveik 6 metus atsakovas P. V. buvo tiek ieškovės, tiek atsakovės UAB „Kvazaras“ direktoriumi. Nuo 2011 m. balandžio 29 d. iki 2014 m. rugpjūčio 14 d. atsakovės UAB „Kvazaras“ vadove buvo paskirta jos buhalterė M. R.. Ieškovei tapo žinoma, kad M. R. 1996 metais buvo ir ieškovės darbuotoja, o nuo 2010 m. vasario 5 d. iki 2014 m. gegužės 16 d. Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ji buvo įregistruota ieškovės išoriniu vartotoju, atstovaujančiu ieškovei. 2014 m. rugpjūčio 14 d. M. R. buvo atšaukta iš atsakovės UAB „Kvazaras“ direktorės pareigų, o nuo 2014 m. rugpjūčio 29 d. iki 2015 m. vasario 4 d. atsakovės UAB „Kvazaras“ direktore buvo paskirta atsakovo P. V. žmona I. V.. 2015 m. vasario 4 d. atsakovės UAB „Kvazaras“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku tapo atsakovas P. V..

166.

17Ieškovė nurodė, kad 1994 metais įsteigta UAB „Kvazaras“ veiklą pradėjo vykdyti tik tada, kai į šią įmonę atsakovas P. V. įvairiais sandoriais perkėlė ieškovės veiklą, susijusią su mechanizmų nuomos paslaugų žemės darbams veikla. Ieškovės verslo perkėlimas buvo pradėtas 2005 metų rugsėjo mėnesį, kai 2005 m. rugsėjo 6 d., 2005 m. rugsėjo 12 d., 2005 m. rugsėjo 14 d. sudarytomis pirkimo - pardavimo sutartimis atsakovas P. V., veikdamas ieškovės vardu, pardavė atsakovei UAB „Kvazaras“ pagrindinį ieškovės pajamų šaltinį – du traktorius DT-75 ir savivartį sunkvežimį KAMAZ vos už 767,49 Eur (2 650 Lt) su PVM kainą. Įrenginiai buvo parduoti už žymiai mažesnę nei rinkos kainą. Perkėlus įrenginius atsakovei UAB „Kvazaras“, kartu su jais į UAB „Kvazaras“ buvo perkelti ir su įrenginiais dirbę ieškovės darbuotojai J. D. ir Z. K.. Ieškovei tapo žinoma, kad nuo 2006 metų, t. y. jau po įrenginių pardavimo, UAB „Kvazaras“ pradėjo teikti paslaugas pagrindiniam ieškovės klientui AB „Klaipėdos kartonas“. Šios aplinkybės, ieškovės nuomone, patvirtina, kad atsakovė UAB „Kvazaras“ yra nesąžiningai konkuruojantis subjektas. Tokiais veiksmais atsakovai UAB „Kvazaras“ ir P. V. padarė žalą ieškovei. Įvertinus atsakovo P. V. pateiktus ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentus, ieškovės pajamos po įrenginių pardavimo sumažėjo nuo 51 966,52 Eur 2005 metais iki 24 981,46 Eur 2006 metais.

187.

19Ieškovės teigimu, atsakovų veiksmai buvo tyčiniai ir sąmoningai nukreipti nesąžiningiems tikslams pasiekti. Atsakovas P. V. konkuruojančiam ūkio subjektui suteikė visą informaciją apie ieškovės tiekėjus, klientus, kainodarą, taip pat perleido esmines darbo priemones (įrenginius), būtinas paslaugoms teikti, tais įrenginiais dirbusius darbuotojus, tuo suteikdamas su juo tiesiogiai susijusiai UAB „Kvazaras“ nepagristą konkurencinį pranašumą. Atsakovai sudarė sutartis su pagrindiniais ieškovės klientais, taip visus piniginius srautus nukreipdami į atsakovę UAB „Kvazaras“.

208.

21Ieškovė nurodė, kad 2005 metais atsakovui P. V. perkėlus ieškovės vykdytą mechanizmų nuomos paslaugų žemės darbams veiklą į UAB „Kvazaras“, iki 2014 metų pradžios P. V. abi bendroves tiek pats tiesiogiai, tiek per susijusius asmenis valdė kaip nuosavas, siekdamas asmeninės naudos, sudarinėjo ieškovei nenaudingus sandorius, dėl ko ieškovė patyrė žalą. Po dalies veiklos perkėlimo į UAB „Kvazaras“ ieškovė vykdė jai priklausančio pastato nuomos veiklą. Nuo 2005 iki 2014 metų UAB „Kvazaras“ savo veiklą faktiškai vykdė ieškovei priklausančiame pastate, tačiau už pastato dalies nuomą mokėjo tik nuo 2006 m. gruodžio 31 d. Ieškovei taip pat tapo žinoma, kad atsakovas P. V. sau ar su juo susijusių asmenų interesais įsigydavo labai daug ieškovei visiškai nereikalingų paslaugų ir prekių, dėl ko ieškovė vėlgi patyrė žalą.

229.

23Ieškovė ginčijo 2011 m. gegužės 5 d. statybų rangos (remonto darbų) sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Kvazaras“, ir jos pagrindu pasirašytus atliktų darbų aktus, nes statybos darbų (remonto) paslaugos ieškovei faktiškai nebuvo suteiktos. Ginčo sandoriu buvo siekiama nesąžiningai, pažeidžiant ieškovės veiklos tikslus, sukurti ieškovės papildomą 49 093,40 Lt (14 218,42 Eur) dydžio piniginę prievolę atsakovei UAB „Kvazaras“. Ieškovės aiškinimu, statybos rangos sutartis buvo sudaryta nedelsiant po to, kai Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimu buvo nustatyta, kad V. V., bet ne atsakovas P. V., nuosavybės teise valdė visas ieškovės akcijas. Tam, kad statybos rangos sutartis nebūtų įforminama tarp ieškovės ir atsakovės, kurias atstovautų tas pats asmuo P. V., 2011 m. balandžio 29 d. atsakovės UAB „Kvazaras“ direktore buvo paskirta M. R.. Statybos darbams dar nebuvo išduotas leidimas, o po tariamo darbų atlikimo nebuvo išduotas ir statybos darbų užbaigimo dokumentas. Kiti į bylą pateikti įrodymai, ieškovės nuomone, taip pat patvirtina, kad jokie darbai pagal sudarytą ginčo sutartį faktiškai nebuvo atlikti.

2410.

25Atsakovai UAB „Kvazaras“ ir P. V. su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2004 metais ieškovės direktorius P. V. ne kartą informavo vienintelį akcininką V. V., jog bendrovė gali patirti nuostolių per 2004 metus, kas išryškėjo po grūdų sandėlio pardavimo. Tuomet V. V., kaip vienintelis ieškovės akcininkas, 2004 m. lapkričio 7 d. priėmė sprendimą parduoti traktorius DT-75, savivartį KAMAZ už likutinę ilgalaikio turto vertę, siekdamas tęsti patalpų nuomos veiklą. Atsakovas P. V. nurodė, kad ieškovė 2004 metais patyrė nuostolių, nes turėti traktoriai buvo dažnai remontuojami, todėl šio turto pardavimas laikytinas pelningu sandoriu. Atsakovų nuomone, pardavus minėtą ieškovės ilgalaikį turtą, jos turtinė padėtis nepablogėjo, buvo sudarytos sąlygos toliau vykdyti pelningą veiklą.

2611.

27Atsakovų teigimu, yra neįrodyti argumentai dėl ieškovės klientų perėmimo. Jie paaiškino, kad AB „Klaipėdos kartonas“ su ieškove siejo tik vienkartiniai santykiai. Atsakovai nurodė nepažeidę Konkurencijos įstatymo nuostatų, aiškino, kad ieškovė ir atsakovė UAB „Kvazaras“ tarpusavyje nekonkuravo, o veikė kaip savarankiškos įmonės.

2812.

29Atsakovai nurodė, kad pagal ginčo sutartį statybos darbai buvo padaryti, juos atsakovė UAB „Kvazaras“ atliko visiškai ir kokybiškai. Darbų perdavimo - priėmimo aktai buvo pasirašyti šalių laisva valia, todėl darytina išvada, kad darbų atlikimas buvo akceptuotas. Ieškovė sąmoningai klaidina teismą, teigdama, kad pagal statybos rangos sutartį atsakovė faktiškai nebuvo pajėgi atlikti itin didelės apimties statybos ir remonto darbų. Atsakovai nesutiko ir su ieškovės argumentu, jog atsakovas P. V. padarė ieškovei 29 399,99 Eur žalą, išleisdamas ieškovės lėšas savo reikmėms. Atsakovas P. V. nurodė, kad tokie teiginiai neatitinka tikrovės, kadangi išleistos lėšos buvo skirtos administracinių patalpų ir bendro naudojimo patalpų išlaikymui, jų įrengimui. Nupirktos prekės atsakovui asmeninės naudos neteikė, o buvo reikalingos ieškovės vykdomai patalpų nuomos veiklai.

3013.

31Trečiasis asmuo M. R. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės teiginiai dėl faktiškai neatliktų statybos darbų nepagrįsti įrodymais ar teisiniais argumentais, yra deklaratyvaus pobūdžio. Trečiasis asmuo I. V. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nuo 2008 metų iki 2012 metų ėjo UAB PN „NORA“ administratorės pareigas, vykdė visas jai pavestas funkcijas.

32II.

33Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3414.

35Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.

3615.

37Teismo įsitikinimu, vien faktas, kad atsakovė UAB „Kvazaras“ vykdė veiklą, kuri pagal formaliuosius požymius galėtų būti vertinama kaip konkuruojanti su ieškovės veikla, kad atsakovė UAB „Kvazaras“ su iš ieškovės įsigytais traktoriais ir savivarčiu sunkvežimiu vykdė žemės (dumblo) kasimo, išvežimo darbus, savaime nereiškia nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Teismas pažymėjo, jog tokio pobūdžio bylose turi būti nustatyta faktų sudėtis, leidžianti konstatuoti nesąžiningos konkurencijos veiksmus, konkrečiai – ar atsakovas P. V. pasinaudojo informacija, kuri jam tapo žinoma dėl darbo ieškovės įmonėje ir kuri laikytina ieškovės komercine paslaptimi. Teismas šios bylos kontekste nenustatė teisinio pagrindo išvadai, jog ieškovės klientų sąrašas sudarė komercinę paslaptį.

3816.

39Teismas akcentavo aplinkybę, jog ieškovė nesiėmė priemonių savo komercinei informacijai apsaugoti. Teismas sutiko su tuo, kad atsakovas P. V., būdamas ieškovės vadovu, dėl savo darbo pobūdžio turėjo galimybę sužinoti ne tik ieškovės klientų identifikavimo duomenis, bet ir kitą su jais susijusią reikšmingą informaciją – asmenis, turinčius sprendimo priėmimo teisę, kontaktinius duomenis, poreikius žemės (dumblo) kasimo darbams ir pan. Tačiau tokios aplinkybės teismui nepakako konstatuoti nesąžiningos konkurencijos fakto. Teismas nustatė, kad dar 2004 m. lapkričio 7 d. UAB PN „NORA“ vienintelio akcininko V. V. sprendimu buvo nutarta parduoti ieškovės traktorius ir savivartį sunkvežimį.

4017.

41Įvertinęs 2004 m. lapkričio 7 d. sudarytą susitarimą tarp P. V. ir V. V., pagal kurį V. V. įsipareigojo parduoti grūdų sandėlį su esama žeme, atiduoti du traktorius, išnuomoti pirtį dvejiems metams, panaikinti skolas, o P. V. įsipareigojo nuo 2004 m. gruodžio 10 d. savo noru išeiti iš UAB PN „NORA“, automobilių aptarnavimo stotį (Hertelio, baro, pirties patalpas) su žeme palikti V. V., teismas konstatavo, kad tokiu būdu buvo išreikšta susitarimą sudariusių asmenų valia pasidalinti verslą, ieškovei priskiriant pastato nuomos veiklą, o atsakovei UAB „Kvazaras” – mechanizmų nuomos paslaugų žemės darbams veiklą, be kita ko, ir šiai veiklai vykdyti reikalingus įrenginius. Teismo vertinimu, ieškovės darbuotojo J. D. perėjimas dirbti į UAB „Kvazaras“ buvo susijęs su 2004 m. lapkričio 7 d. sudaryto susitarimo įgyvendinimu ir nereiškia darbuotojo perkėlimo į kitą įmonę nesąžiningai konkuruojant.

4218.

43Teismas pažymėjo, jog ieškovė neįrodė, kad jos klientai, kurie sutapo su atsakovės UAB „Kvazaras“ klientais, pirmiausia būtų kreipęsi būtent į ieškovę, o atsakovas P. V., nesąžiningai pasinaudodamas duomenimis apie šiuos klientus bei jų poreikius, būtų pasiūlęs vietoje ieškovės naudotis atsakovės paslaugomis. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes, teismas nenustatė būtinų sąlygų atsakovų atsakomybei dėl nesąžiningos konkurencijos kilti.

4419.

45Teismas atmetė ieškovės argumentus dėl atsakovo P. V. fiduciarinių pareigų pažeidimo. Teismas akcentavo, kad ieškovė aiškiai neįvardijo, kokios įmonės vadovo pareigos buvo pažeistos, todėl kitų atsakovo atsakomybės sąlygų egzistavimo nevertino. Teismo įsitikinimu, šiuo atveju neįrodyta, kad klientas turėjo įsigyti konkrečius darbus iš ieškovės, bet dėl atsakovų daryto poveikio sutarčių su ieškove nesudarė. Pažymėjo, kad atsakovas P. V. neturėjo pareigos aktyviai siekti, kad klientai sutartį sudarytų būtent su ieškove. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos nupirktos prekės neteikė atsakovui P. V. asmeninės naudos, o buvo reikalingos ieškovės vykdomai veiklai – patalpų nuomai.

4620.

47Teismas konstatavo, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino. Teismas pažymėjo, kad naujai direktorei L. V. įmonės (ieškovės) veiklos dokumentai buvo perduoti tik 2014 m. balandžio 16 d., todėl sprendė, kad ši data laikytina sužinojimo apie ieškovės teises pažeidžiančius veiksmus momentu.

4821.

49Spręsdamas klausimą dėl ieškovės ginčijamų sandorių (ne) teisėtumo, teismas ieškovės argumentus pripažino deklaratyviais ir neįrodytais. Pažymėjo, kad K. M. pateikto 2017 m. vasario 14 d. vertinimo išvados grindžiamos prielaidomis, nebuvo pateikta faktinių duomenų apie atliktų darbų ir medžiagų tyrimą, nenurodyti metodai, kurie buvo taikomi tyrimui ir norminiai aktai bei kainų nustatymo metodai. Aplinkybes, kad ieškovė apskaitė 2011 m. gegužės 5 d. sudarytą remonto sutartį su jos priedu - 2011 m. gegužės 3 d. lokaline sąmata, kurios pagrindu UAB „Kvazaras“ įsipareigojo atlikti statybos ir remonto darbus ieškovei priklausančiame pastate, kuriame veiklą vykdė ir UAB „Kvazaras“, kad prie statybų rangos sutarties yra pridėti atliktų darbų aktai, teismas pripažino patvirtinančiomis šių sandorių teisėtumą. Teismas pastebėjo, kad įstatymai nedraudžia sudaryti sandorių tarp dviejų juridinių asmenų dėl pastato, kuriame šie asmenys vykdo veiklą, remonto darbų.

5022.

51Teismo vertinimu, kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje nustatyta aplinkybė, kad ieškovės akcininku buvo ne atsakovas P. V., o V. V., taip pat aplinkybė dėl atsakovės UAB „Kvazaras“ vadovų pasikeitimo fakto, savaime nedaro ginčijamų sandorių negaliojančiais. Aplinkybės, jog savivaldybės rašytinis pritarimas kapitalinio remonto darbams 2011 metais dar nebuvo išduotas, o atlikus darbus nebuvo pateiktas gamybinio pastato kapitalinio remonto statybos užbaigimo dokumentas, taipogi nepanaikina ginčijamų sandorių ir jų teisinių pasekmių dėl darbų atlikimo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog ginčijami sandoriai yra apsimestiniai sandoriai, ar sudaryti iš esmės suklydus arba apgaulės įtakoje.

5223.

53Teismas netenkino ieškovės prašymo skirti papildomą ekspertizę. Nurodė, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. lapkričio 16 d. ekspertizės akte pateiktos išvados yra aiškios ir motyvuotos, šias išvadas teismo posėdžio metu paaiškino teismo ekspertė, ekspertizės akto turinys yra nuoseklus, išvados padarytos atlikus tyrimui pateiktus duomenis.

54III.

55Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5624.

57Apeliaciniu skundu ieškovė UAB PN „NORA“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

5824.1.

59Teismas be pagrindo nepripažino negaliojančiais tarp ieškovės ir UAB „Kvazaras“ 2011 m. gegužės 5 d. sudarytą statybos rangos sutartį ir darbų atlikimo aktus. Teismas netinkamai taikė tariamąjį ir apsimestinį sandorį reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas nevertino atsakovų pripažintos aplinkybės, jog 2011 metų vasarą statybos darbai nebuvo vykdomi. Teismas vertino tik pavienius įrodymus, neatsižvelgdamas į ieškovę ir atsakovus siejusių santykių bendrą kontekstą, kuris patvirtina, kad P. V. turėjo aiškų interesą sukurti fiktyvią ieškovės prievolę. Teismas neanalizavo aplinkybės, jog atsakovas ir su juo susiję asmenys suklastotų dokumentų pagrindu siekė iš mirusiojo ieškovės akcininko įpėdinių priteisti tariamas skolas. Atgavus ieškovės akcijas iš atsakovo P. V. neteisėto valdymo, pastarasis ilgai vengė perduoti ieškovės turtą ir dokumentus. Rangos sutarties sudarymas sutapo su atsakovui nepalankaus teismo sprendimo dėl ieškovės akcijų priėmimu.

6024.2.

61Rangos sutarties fiktyvumą patvirtina ir aplinkybės, jog jos pagrindu darbai realiai nebuvo atlikti, jog sutartis sudaryta tarp susijusių asmenų. Atsakovai pripažino, kad rangos sutartimi buvo užsakyti tik remonto darbai (be medžiagų ir įrengimų). Turimais pajėgumais atsakovė UAB „Kvazaras“ nepajėgtų vykdyti rangos sutarties, ji tokia veikla anksčiau neužsiėmė, neturėjo tam būtinų medžiagų ir įrengimų, nebuvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, nebuvo išduotas statybos darbų užbaigimo dokumentas. Pastato atnaujinimas buvo fiksuojamas tik 2006 metais. Ieškovei esant UAB „Kvazaras“ skolininke, ši nesiimtų atlikti darbų avansu. Atsakovų pateikti duomenys patvirtina, kad darbai galėjo būti atlikti ne rangos sutarties galiojimo laikotarpiu.

6224.3.

63Jeigu teismas nustatytų, kad dalis darbų pagal ginčo sutartį vis dėlto buvo atlikti, rangos sandoris turėjo būti pripažintas apsimestiniu. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad UAB „Kvazaras“ pagal subrangos sutartį E. A. sumokėjo 2 172,15 Eur, t.y. net 6,5 karto mažiau nei atsakovės nurodyta ieškovei suteiktų paslaugų kaina. Byloje nėra įrodymų, kad objekte buvo atlikta daugiau darbų nei nurodyta minėtoje subrangos sutartyje. Nėra aplinkybių, paneigiančių atsakovės galimybę sudaryti kitas tokio pobūdžio sutartis, todėl ginčijamo sandorio dalis, viršijanti subrangos sutartyje su E. A. nurodytą darbų kainą, pripažintina apsimestine.

6424.4.

65Teismas turėjo nustatyti aplinkybes, leidžiančias ginčo sutartį pripažinti negaliojančia, kaip sudarytą dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi. Byloje ištirtos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad UAB PN „NORA“ valią dėl sprendimo sudaryti ginčo sutartį formavo vienas asmuo – atsakovas P. V..

6624.5.

67Teismas turėjo vertinti, ar ginčijamas sandoris neprieštaravo juridinio asmens teisnumui. Ginčijama sutartis sudaryta tarp susijusių asmenų, o ieškovė iš šios sutarties vykdymo negavo ekonominės naudos. Šalių nesąžiningumas, esant tokiam sandorį sudariusių asmenų sąsajumui, yra preziumuojamas.

6824.6.

69Teismo išvada, jog atsakovas P. V. nepažeidė fiduciarinių pareigų, grindžiama tik pavienių įrodymų vertinimu. Šių pareigų pažeidimą patvirtina tai, kad visos iš nuomininko gautos pajamos buvo išleidžiamos P. V. ir su juo susijusių asmenų darbo užmokesčiui, kurui, statybinėms medžiagoms, buitinėms prekėms, indams, baseino priežiūrai. Tokios išlaidos nesusijusios su ieškovės vykdyta veikla. Dėl šių neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovė patyrė 31 433,78 Eur žalą.

7024.7.

71Teismas nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlikimą nepagrįstai susiaurino iki informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, gavimo, naudojimo, perdavimo ir skelbimo. Įstatymas nenumato baigtinio nesąžiningos konkurencijos veiksmų sąrašo. Teismas be pagrindo suabsoliutino su komercine paslaptimi susijusias aplinkybes ir nepagrįstai nevertino kitų nesąžiningos konkurencijos veiksmus patvirtinančių įrodymų.

7224.8.

73Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas P. V. turėjo interesą ieškovės turimų mechanizmų nuomos veiklą perkelti į UAB „Kvazaras“, pasisavinti visą ieškovės turtą. Šį argumentą patvirtina tai, jog iki veiklos iš ieškovės perkėlimo UAB „Kvazaras“ jokios veiklos nevykdė, neturėjo reikiamų mechanizmų, darbuotojų, o po veiklos perkėlimo į UAB „Kvazaras“ perėjo dirbti ieškovės darbuotojai, buvo perimta ieškovės patirtis, jos klientai.

7424.9.

75Teismas, pasisakydamas dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kai kuriems įrodymams nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją reikšmę ir prioritetą kitų įrodymų atžvilgiu. Ieškovės akcininko V. V. 2004 m. lapkričio 7 d. sprendimas turėjo būti vertinamas kritiškai dėl atsakovo P. V. praktikos teisminiuose procesuose naudoti suklastotus dokumentus. Atsakovai nepateikė šio dokumento originalo, todėl išlieka ir šio dokumento suklastojimo galimybė. Bylos duomenys patvirtina, kad V. V. ir P. V. 2004 m. lapkričio 7 d. susitarimas nebuvo realizuotas.

7624.10.

77Ieškovė dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų patyrė žalą negautų pajamų forma. Apskaičiuota, kad 2005-2013 metų laikotarpiu UAB „Kvazaras“ iš mechanizmų nuomos veiklos gavo 52 671,58 Eur grynojo pelno. Kadangi žalą ieškovei sukėlė bendri atsakovų veiksmai, ją atsakovai privalo atlyginti solidariai. Egzistuoja ir kitos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos – kaltė, priežastinis ryšys.

7824.11.

79Teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo skirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę. Atlikdama ekspertinį tyrimą ekspertė nenustatinėjo iš mechanizmų nuomos gauto pelno. Teismui nustačius, kad ieškovės pateikti paskaičiavimai dėl UAB „Kvazaras“ gauto pelno turi trūkumų, apeliaciniame procese turėtų būti paskirta papildoma arba pakartotinė ekspertizė.

8025.

81Atsakovai P. V. ir UAB „Kvazaras“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais atsikirtimais:

8225.1.

83Ieškovės skundo argumentai dėl statybos rangos sutarties, kaip tariamojo sandorio, negaliojimo nepagrįsti. Ekspertizės metu nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė įsigijo statybinių medžiagų, o tai patvirtina, kad darbai pagal sutartį buvo atlikti. Argumentas, kad statybos darbų negalėjo atlikti trys žmonės, yra deklaratyvaus pobūdžio. Bylos duomenys šį argumentą paneigia. Pateiktas E. A. verslo liudijimas patvirtina, kad sutarties galiojimo metu buvo atlikti statybos darbai. K. M. negalėjo atlikti ekspertinio tyrimo, nes neturi reikiamos kvalifikacijos. Atliktiems darbams nebuvo būtinas leidimas, o 2012 m. gruodžio 19 d. leidimas buvo išduotas 2006 metais atliktiems kapitalinio remonto darbams įteisinti. Atliktų darbų realumą patvirtina ir į bylą pateikta vaizdinė medžiaga.

8425.2.

85Ginčijamo sandorio nėra pagrindo pripažinti apsimestiniu. Ieškovė klaidina teismą teigdama, jog nėra duomenų, kad pagal 2011 m. gegužės 5 d. sutartį būtų dirbęs daugiau nei vienas asmuo. Byloje pagrįstai nekonstatuota, kad ginčijamas sandoris esą sudarytas dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi. Ieškovė šį sandorio negaliojimo pagrindą įrodinėja prielaidomis. Darbų apimtys ir kaina aptarti prieš pasirašant rangos sutartį. Sutartyje nėra sąlygų, kurios būtų akivaizdžiai nenaudingos ieškovei.

8625.3.

87Ginčijamas sandoris neprieštaravo ieškovės teisnumui. Byloje nėra įrodymų, kad tas sandoris pablogino ieškovės finansinę padėtį. Atlikti statybos remonto darbai ieškovei buvo naudingi ir neprieštaravo jos veiklos tikslams.

8825.4.

89Ieškovės argumentai dėl vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimo nepagrįsti. Teismui buvo pateikti įrodymai, kad ieškovė 2010 m. birželio 30 d. įsigijo automobilį, kuris buvo naudojamas įmonės veikloje. Be to, ieškovės nurodytu laikotarpiu ieškovė panaudos pagrindais naudojosi ir kitais automobiliais, tam tikru laikotarpiu įmonei priklausė du traktoriai ir sunkvežimis, todėl kuro ir atsarginių dalių nurašymas yra pateisintinas. Teigdama, kad I. V. įmonėje realiai nedirbo, ieškovė klaidina teismą. I. V. dirbo įmonėje ir už darbą jai buvo mokamas darbo užmokestis.

9025.5.

91Nepagrįstas ieškovės argumentas dėl ieškovės išlaidų baseino priežiūrai. Ieškovės pateiktas patalpų nuomos skelbimas nesusijęs su ieškovei priklausančiomis patalpomis. Virtuvės ir maitinimo reikmenys buvo įsigyti, nes patalpų nuomininkui prašant buvo įrengta virtuvėlė jo darbuotojų poreikiams. Kitos išlaidos taip pat susijusios su įmonės veikla ir buvo būtinos. 2015 m. rugsėjo 23 d. nutraukus patalpų nuomos sutartį, patalpose buvusius daiktus perėmė ieškovė. Ieškovės argumentai dėl traktorių detalių įsigijimo aplinkybių grindžiami prielaidomis.

9225.6.

93Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepatvirtina nesąžiningos konkurencijos fakto. Bylos duomenys parodo, kad 2004 m. lapkričio 7 d. tuometinis įmonės akcininkas priėmė sprendimą dėl turto pardavimo, tokiu būdu buvo siekiama toliau plėtoti verslą tik iš patalpų nuomos. Tą pačią dieną buvo pasirašytas susitarimas dėl verslo pasidalijimo detalių (konkrečių) aplinkybių. Šis dokumentas pačios ieškovės buvo pateiktas į kitą bylą. Traktorių ir sunkvežimio pardavimo sandoris buvo sudarytas vykdant akcininko sprendimą bei dėl tos priežasties, jog buvo parduotas pastatas, kuriame tas turtas buvo laikomas. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu nėra galimybės konstatuoti verslo perkėlimo iš ieškovės fakto. Ieškovės ir AB „Klaipėdos kartonas“ verslo santykiai laikytini vienkartiniais. AB „Klaipėdos kartonas“ paslaugoms įsigyti vykdė viešuosius pirkimus, todėl pagrindiniu ieškovės klientu negalėjo būti. Šalys, nevykdžiusios tapačios veiklos, negali būti laikomos konkuravusiomis.

9425.7.

95Ieškovės pateikti žalos apskaičiavimo metodai ydingi. Teismo ekspertizės centro ekspertė negalėjo nustatyti pelno, gauto iš nuomos paslaugų žemės darbams, nes UAB „Kvazaras“ apskaitoje nebuvo išskirtos sąnaudos pagal atskiras darbų rūšis. Atsakovams neatlikus neteisėtų veiksmų, jiems negali būti taikoma civilinė atsakomybė. Ieškovės argumentai dėl ekspertinio tyrimo išvadų trūkumų nepagrįsti. Pateiktos ekspertinės išvados patvirtina, jog ieškovės pageidaujamų apskaičiavimų nėra galimybės atlikti kokiam kitam ekspertui. Paskyrus papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nėra pagrindo pavesti ją atlikti ieškovės siūlomai ekspertei, kuri nėra įrašyta į teismo ekspertų sąrašą ir negalėtų būti objektyvi.

9626.

97Atsakovai kartu su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą pateikė naują įrodymą.

98Teisėjų kolegija

konstatuoja:

99IV.

100Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10127.

102Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

103Dėl naujo įrodymo priėmimo

10428.

105Atsakovai UAB „Kvazaras“ ir P. V. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naują įrodymą – E. A. išduotą verslo liudijimą Nr. LN210559-2. Naujo įrodymo pateikimo būtinumas grindžiamas tuo, jog ieškovė tik apeliaciniame skunde išreiškė abejonę, jog ieškovės UAB PN „NORA“ ir atsakovės UAB „Kvazaras“ sudarytos rangos sutarties vykdymo metu E. A. neturėjo verslo liudijimo.

10629.

107Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateikto įrodymo ryšį su esminiais apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, atsakovų kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktą dokumentą priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovų pateiktas įrodymas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą buvo išsiųstas bylos šalims, prieštaravimų dėl jo priėmimo iki bylos nagrinėjimo pradžios nebuvo pateikta.

108Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo

10930.

110Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį atsakovams UAB „Kvazaras“ ir P. V. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Ieškovė nurodė dėl atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmų patyrusi 53 671,58 Eur nuostolių, kuriuos atsakovai privalo solidariai atlyginti. Teisėjų kolegija pažymi, kad siekdamas atlyginimo žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, ieškovas privalo įrodyti, kad tam tikras veiksmas, kurį atliko atsakovas, atitinka įstatyme įtvirtintus nesąžiningos konkurencijos veiksmų požymius, be to, kad dėl šio veiksmo ieškovui atsirado konkretaus dydžio žala.

11131.

112Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 15 straipsnyje įtvirtintas nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimas bei atskleidžiamas pavyzdinis sąrašas veiksmų, kurie gali būti kvalifikuojami kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad draudžiami veiksmai pagal KĮ 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą yra siejami su dviem kumuliatyviomis sąlygomis: pirma, tokie veiksmai turi prieštarauti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams; antra, tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-630-701/2015; 2016 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2016). Taigi, ne kiekvienas veiksmas, kuriuo sumažinama kito ūkio subjekto galimybė konkuruoti, gali būti pripažintas nesąžiningos konkurencijos veiksmu, nes tam, kad būtų tokiu laikomas, atitinkamas veiksmas turi būti nesąžiningas, t. y. prieštaraujantis ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams.

11332.

114Ieškinį dėl nesąžiningos konkurencijos ieškovė UAB PN „NORA“ grindė tuo, jog netrukus po jos akcininko V. V. mirties atsakovas P. V. (tuometis ieškovės vadovas) į su juo susijusią ir iki tol jokios veiklos nevykdžiusią UAB „Kvazaras“ perkėlė mechanizmų nuomos paslaugų žemės darbams veiklą. Ieškovė akcentavo aplinkybę, jog laikotarpiu nuo 2005 m. rugsėjo 14 d. iki 2011 m. balandžio 29 d. atsakovas P. V. buvo ir ieškovės, ir atsakovės UAB „Kvazaras“ valdymo organas (vadovas), o vėliau šių įmonių valdymo organų pareigas ėjo su atsakovu P. V. susiję asmenys. Tokia įmonių valdymo padėtis tęsėsi iki 2014 m. balandžio 16 d. Ieškovė nurodė, kad 1994 metais įsteigta UAB „Kvazaras“ veiklą pradėjo vykdyti tik tada, kai į šią įmonę atsakovas P. V. įvairiais sandoriais perkėlė ieškovės veiklą, susijusią su mechanizmų nuomos paslaugų žemės darbams veikla. Ieškovės verslo perkėlimas buvo pradėtas 2005 metų rugsėjo mėnesį, kai 2005 m. rugsėjo 6 d., 2005 m. rugsėjo 12 d., 2005 m. rugsėjo 14 d. sudarytomis pirkimo - pardavimo sutartimis atsakovas P. V., veikdamas ieškovės vardu, pardavė atsakovei UAB „Kvazaras“ pagrindinį ieškovės pajamų šaltinį – du traktorius DT-75 ir savivartį sunkvežimį KAMAZ. Perkėlus įrenginius atsakovei UAB „Kvazaras“, kartu su jais į UAB „Kvazaras“ buvo perkelti ir su įrenginiais dirbę ieškovės darbuotojai J. D. ir Z. K.. Ieškovei tapo žinoma, kad nuo 2006 metų, t. y. jau po įrenginių pardavimo, UAB „Kvazaras“ pradėjo teikti paslaugas pagrindiniam ieškovės klientui AB „Klaipėdos kartonas“. Šios aplinkybės, ieškovės nuomone, patvirtina, kad atsakovė UAB „Kvazaras“ yra nesąžiningai konkuruojantis subjektas. Ieškovės teigimu, atsakovų veiksmai buvo tyčiniai ir sąmoningai nukreipti nesąžiningiems tikslams pasiekti. Atsakovas P. V. konkuruojančiam ūkio subjektui suteikė visą informaciją apie ieškovės tiekėjus, klientus, kainodarą, taip pat perleido esmines darbo priemones (įrenginius), būtinas paslaugoms teikti, tais įrenginiais dirbusius darbuotojus, tuo suteikdamas su juo tiesiogiai susijusiai UAB „Kvazaras“ nepagristą konkurencinį pranašumą. Atsakovai sudarė sutartis su pagrindiniais ieškovės klientais, taip visus piniginius srautus nukreipdami į atsakovę UAB „Kvazaras“.

11533.

116Pirmosios instancijos teismas, ieškinio reikalavimo, pareikšto dėl nesąžiningos konkurencijos, netenkino. Teismo vertinimu, vien faktai, kad atsakovė UAB „Kvazaras“ vykdė veiklą, kuri pagal formaliuosius požymius galėtų būti vertinama kaip konkuruojanti su ieškove, kad atsakovė UAB „Kvazaras“ su iš ieškovės įsigytais traktoriais ir savivarčiu sunkvežimiu vykdė žemės (dumblo) kasimo, išvežimo darbus, savaime nereiškia nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Teismas iš esmės sutiko su ieškovės pozicija, jog tarp dviejų juridinių asmenų susidariusi situacija sudarė sąlygas atsakovui P. V., ėjusiam abiejų įmonių vadovo pareigas, disponuoti tam tikra informacija apie klientus, tačiau sprendė, kad ieškovė nesiėmė priemonių savo komercinei informacijai apsaugoti. Teismo vertinimu, dalies ieškovės veiklos perkėlimu į UAB „Kvazaras“ buvo realizuotas 2004 m. lapkričio 7 d. sudarytas P. V. ir V. V. susitarimas pasidalinti verslą. Su šio susitarimo realizavimu, teismo vertinimu, susijęs ir ieškovės darbuotojo perėjimas dirbti į UAB „Kvazaras“. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog jos klientai tapo atsakovės klientais dėl atsakovų nesąžiningų veiksmų.

11734.

118Apeliantės UAB PN „NORA“ teigimu, ieškinio dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų atmetimą lėmė neteisingas ginčui aktualaus teisinio reguliavimo aiškinimas ir taikymas. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlikimą nepagrįstai susiaurino iki ūkio subjekto teisės disponuoti komercine paslaptimi vertinimo, tokiu atveju liko neįvertinti esminiai ieškinyje nurodyti argumentai – atsakovo P. V. interesas pasisavinti ieškovės turtą, jo veiksmai į kitą ūkio subjektą perkeliant dalį ieškovės turto, darbuotojų ir veiklos. Apeliaciniame skunde taip pat pareikštas prašymas skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, kad būtų nustatyta tiksli dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų apeliantės patirta žala. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovės apeliacinio skundo argumentais.

11935.

120Kolegija, iš dalies pritardama apeliantės pozicijai, pažymi, jog KĮ 15 straipsnyje pateikiamas tik pavyzdinis sąrašas veiksmų, kurie gali būti kvalifikuojami kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmai. Tačiau vien tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendime reikšminga motyvų dalis buvo orientuota į komercinę paslaptį turinčios informacijos svarbą dviejų ūkio subjektų konkuravimo galimybėms, nesudaro pagrindo sutikti su apeliante, jog draudžiamų konkurencijos veiksmų vertinimas teismo buvo nepagrįstai susiaurintas. Apskųsto teismo sprendimo turinys patvirtina, kad šis ieškinio reikalavimas buvo atmestas įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, kurioje aplinkybė dėl komercinės paslapties nebuvo esminė. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog faktinė padėtis, susiklosčiusi tarp dviejų ūkio subjektų (UAB PN „NORA“ ir UAB „Kvazaras“) sukūrė sąlygas atsakovui P. V. disponuoti tam tikra ieškovės informacija, tačiau ieškovės veiklos dalies perkėlimu į UAB „Kvazaras“ buvo realizuojamas 2004 m. lapkričio 7 d. sudarytas brolių P. V. ir V. V. susitarimas pasidalinti verslą. Kolegijos vertinimu, šio susitarimo egzistavimas ir įgyvendinimas nagrinėjamo ginčo situacijoje yra esminis ir būtent tai lėmė tokio procesinio sprendimo priėmimą pirmosios instancijos teisme.

12136.

122Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad nagrinėjant veiksmus, turinčius nesąžiningos konkurencijos požymių, konkurencijos santykis tarp verslo ar profesine veikla užsiimančių subjektų nėra suprantamas vien kaip realus jų veikimas toje pačioje rinkoje. Didesnę reikšmę turi objektyvus atliktų veiksmų pobūdis ir tų veiksmų įtaka subjekto, kurio atžvilgiu jie atliekami, galimybėms konkuruoti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2011; kt.). Aiškinant nesąžiningos konkurencijos sampratą negalima tiesiogiai vadovautis KĮ 3 straipsnyje numatytu konkurento sąvokos apibrėžimu, o reikėtų remtis tiesiogiai apsaugai nuo nesąžiningos konkurencijos skirtų KĮ normų, kurios akivaizdžiai apima platesnius nei tiesioginės konkurencijos atvejus, turiniu (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-161-823/2018). Šalių tarpusavio teisinis santykis yra reikšmingas sprendžiant, ar atitinkami atsakovų veiksmai gali būti laikomi neteisėtais konkurencijos teisės prasme.

12337.

124Analizuojamu atveju UAB Prekybos namai „NORA“ akcininko V. V. sprendimu buvo nutarta parduoti traktorius DT-75 (2 vnt.) ir savivartį KAMAZ už likutinę ilgalaikio turto vertę. Broliai P. V. ir V. V. 2004 m. lapkričio 7 d. sudarė susitarimą, pagal kurį V. V. įsipareigojo parduoti grūdų sandėlį su esama žeme; atiduoti du traktorius; išnuomoti pirtį dviem metams; panaikinti skolas, o P. V. susitarimu įsipareigojo nuo 2004 m. gruodžio 10 d. savo noru išeiti iš UAB Prekybos namai „NORA“, automobilių aptarnavimo stotį (Hertelio, baro, pirties patalpas) su žeme palikti broliui V. V.. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuostatai, jog tokiu būdu buvo išreikšta susitarimą sudariusių asmenų valia pasidalinti verslą, ieškovei pasiliekant prie pastato nuomos veiklos, o atsakovui P. V. perleidžiant mechanizmų nuomos veiklą. Tokią pirmosios instancijos teismo išvadą lėmę įrodymai – akcininko V. V. sprendimas, taip pat brolių V. V. ir P. V. susitarimas nėra nuginčyti, todėl teismas turėjo pagrindą vadovautis šiais įrodymais. Susitarimas pasidalinti verslą buvo sudarytas dar iki atlikimo veiksmų (sandorių), kuriuos ieškovė laiko ribojančiais jos konkuravimo galimybes, todėl teisėjų kolegija atsakovų veiksmuose neįžvelgia nesąžiningos konkurencijos požymių. Aplinkybė, jog dalis brolių susitarimo sąlygų liko neįgyvendintos, nelemia to susitarimo neteisėtumo ar jo negaliojimo. Tokio susitarimo egzistavimas ir įgyvendinimas leidžia daryti išvadą, jog ieškovės dalyvis (akcininkas) V. V. pats priėmė sprendimą nebetęsti mechanizmų nuomos veiklos, ją perleidžiant atsakovui P. V.. Vadinasi, apeliantės nurodyti atsakovų veiksmai negalėjo turėti įtakos jos konkuravimo galimybių sumažėjimui. KĮ 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas ūkio subjektams atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantės konkurencinių galimybių mechanizmų nuomos veikloje sumažėjimą lėmė jos dalyvio priimtas sprendimas nebetęsti šios veiklos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti dėl tokio dalyvio sprendimo teisėtumo ar neprieštaravimo ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams. Teisinės reikšmės neturi ir apeliacinio skundo argumentai dėl galimo dokumentų (akcininko sprendimo, brolių susitarimo) suklastojimo, nes tokie argumentai grindžiami subjektyviu apeliantės vertinimu ir yra deklaratyvaus pobūdžio.

12538.

126Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog ieškovės šioje byloje įrodinėti atsakovų veiksmai negali būti laikomi neteisėtais nesąžiningos konkurencijos veiksmais KĮ 15 straipsnio 1 dalies prasme. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovės konkuravimo galimybių sumažėjimas, susijęs įmonės savininko valiniu sprendimu nebetęsti mechanizmų nuomos paslaugų veiklos, ją perleidžiant atsakovui P. V., negali būti siejamas su nesąžiningos konkurencijos veiksmais, kadangi tai yra ieškovės akcininko sprendimo ir brolių V. susitarimo vykdymo rezultatas, neprieštaraujantis ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams. Apeliantė nepaneigė, jog darbuotojų perėjimo dirbti į UAB „Kvazaras“ aplinkybė yra tiesiogiai susijusi su pirmiau aptartų akcininko sprendimo ir brolių V. susitarimo įgyvendinimu. Nustačius, kad ieškovės veiklos dalies perkėlimas buvo sąlygotas pačios ieškovės dalyvio valiniu sprendimu, teisinės reikšmės netenka vertinimas, kokiomis aplinkybėmis vienas iš ieškovės paslaugų užsakovų tapo atsakovės UAB „Kvazaras“ klientu. Ieškovė, nebetęsdama mechanizmų nuomos veiklos, neteko ir su šia veikla siejamų klientų.

12739.

128Teisėjų kolegija detaliau neanalizuoja šalių argumentų, sietinų su ieškovės reikalaujamos priteisti iš atsakovų žalos, patirtos dėl nesąžiningo konkuravimo, dydžiu, kadangi nenustačius neteisėtų atsakovų veiksmų, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, tokia atsakomybė negali kilti. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija taip pat nesprendžia procesinio klausimo apie papildomos ar pakartotinės ekspertizės poreikio buvimą, nevertina pirmosios instancijos teismo procesinių veiksmų, siejamų su ekspertizės nepaskyrimu.

129Dėl vadovo fiduciarinių pareigų nevykdymo

13040.

131Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo P. V. 31 433,78 Eur nuostolių atlyginimą. Ji nurodė, kad 2005 metais atsakovui P. V. perkėlus iki tol ieškovės vykdytą mechanizmų nuomos paslaugų žemės darbams veiklą į UAB „Kvazaras“, iki 2014 metų pradžios P. V. abi bendroves tiek pats tiesiogiai, tiek per susijusius asmenis valdė kaip nuosavas, siekdamas asmeninės naudos, sudarinėdamas ieškovei nenaudingus sandorius, dėl ko ieškovė patyrė žalą. Po dalies veiklos perkėlimo į UAB „Kvazaras“ ieškovė vykdė jai priklausančio pastato nuomos veiklą. Nuo 2005 iki 2014 metų UAB „Kvazaras“ savo veiklą faktiškai vykdė ieškovei priklausančiame pastate, tačiau už pastato dalies nuomą mokėjo tik nuo 2006 m. gruodžio 31 d. Ieškovei taip pat tapo žinoma, kad atsakovas P. V. sau ar su juo susijusių asmenų interesais įsigydavo labai daug ieškovei visiškai nereikalingų paslaugų ir prekių, dėl ko ieškovė vėlgi patyrė žalą. Pirmosios instancijos teismui šį ieškinio reikalavimą pripažinus nepagrįstu, apeliantė skunde iš esmės atkartojo tas pačias aplinkybes, kurias ji laiko pagrindžiančiomis atsakovo P. V., ginčui aktualiu laikotarpiu ėjusiam UAB PN „NORA“ valdymo organo pareigas, fiduciarinių pareigų pažeidimą. Pasak apeliantės, byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog 31 433,78 Eur dydžio išlaidos (su atsakovu P. V. susijusių asmenų darbo užmokesčiui, kurui, statybinėms medžiagoms, buitinėms prekėms, indams, baseino priežiūrai) buvo nesusijusios su ieškovės vykdyta veikla. Apeliantės nuomone, šis ieškinio reikalavimas atmestas teismui pažeidus įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija.

13241.

133Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės vadovas turi pozityvią pareigą teikti pirmumą bendrovės, kuriai vadovauja, interesams ir susilaikyti nuo savo interesų tenkinimo bendrovės sąskaita. Tai vienas esminių lojalumo pareigos, apibrėžtos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 8 dalyje, elementų. Lojalumo pareiga reiškia būtinumą veikti išimtinai bendrovės naudai. Bendrovės valdymo organų narių lojalumo pareigą konkretina atskiros pareigos, įtvirtintos CK ir ABĮ: pareiga laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis), vengti interesų konflikto (CK 2.87 straipsnio 3 dalis), pranešti apie interesų konfliktą (CK 2.87 straipsnio 5 dalis; ABĮ 19 straipsnio 9 dalis), pareiga nepainioti turto, nesinaudoti bendrovės galimybėmis (CK 2.87 straipsnio 4 dalis) bei pareiga informuoti apie sandorių sudarymą su juridiniu asmeniu, kurio vadovas jis yra (CK 2.87 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-611/2018).

13442.

135Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad lojalumo pareiga reiškia, jog juridinio asmens valdymo organo narys privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, taip pat negali naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Nustačius aplinkybes, kad vadovas bendrovės turtą ir finansus valdo ar bendrovės vardu turtu disponuoja nesilaikydamas CK 2.87 straipsnyje nustatytų principų, nevykdydamas fiduciarinių pareigų bendrovei, gali būti sprendžiama dėl jo veiksmų vykdant pareigas neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016).

13643.

137Lojalumo pareigos turinys – veikti bendrovės interesais – apima ne tik negatyvius pareigos aspektus: vengti interesų konflikto, nekonkuruoti, nesinaudoti bendrovės galimybėmis, turtu ir pan., bet ir pozityvias pareigas – visą buvimo vadovu terminą ex officio (savo iniciatyva) veikti išimtinai įmonės interesais (CK 2.87 straipsnis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2010), tai reiškia teikti pirmenybę įmonės, kurios vadovas jis yra, bet ne savo asmeniniams interesams.

13844.

139Teisinis reguliavimas įtvirtina taisyklę, kad bendrovės vadovas, savo ar susijusių asmenų vardu sudaręs sandorius, kurie yra jo vadovaujamos bendrovės verslo sferoje, laikytinas pažeidusiu lojalumo pareigą, nes pasinaudojo bendrovės galimybėmis, jei nėra jo elgesio neteisėtumą paneigiančių aplinkybių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-611/2018 29 punktą).

14045.

141Nagrinėjamu atveju atsakovo P. V. lojalumo ieškovei UAB PN „NORA“ pažeidimas grindžiamas tuo, jog jis tuo pačiu metu buvo ir atsakovės UAB „Kvazaras“ vadovas, kas sudarė sąlygas atsakovui siekti ekonominės naudos ieškovės sąskaita (pvz., atsakovės UAB „Kvazaras“ veikloje naudotis ieškovės turtu, įsigyti turto bei paslaugų, nereikalingų (nenaudojamų) ieškovės veikloje ir pan.).

14246.

143CK 2.87 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vadovas turi pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie aplinkybes dėl interesų konflikto ir nurodyti jų pobūdį, ir, jei įmanoma, vertę. Ši informacija turi būti pateikta raštu arba įrašyta į juridinio asmens organų posėdžio protokolą. Taip pat bendrovės vadovas, sudarydamas sandorį su juridiniu asmeniu, kurio organo narys jis yra, apie tokį sandorį privalo nedelsdamas pranešti kitiems juridinio asmens organams arba juridinio asmens dalyviams, jei juridinio asmens steigimo dokumentai aiškiai nenustato kitos informavimo tvarkos (CK 2.87 straipsnio 6 dalis). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kolegialių bendrovės organų, konkrečiai valdybos, kaip aukštesnę kompetenciją turinčio organo, pritarimas vadovo sudaromam sandoriui, jei vadovas sąžiningai ir kvalifikuotai pateikė informaciją, atleidžia jį nuo atsakomybės bendrovei ir jos akcininkams su sąlyga, kad ir vykdydamas sandorį vadovas nepažeis savo fiduciarinių pareigų. Jei sutartis buvo sudaryta atskleidžiant interesų konfliktą, vadovo atsakomybės negalima kildinti iš sutarties sudarymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2014).

14447.

145Jei įrodomos aplinkybės, kad vadovas (valdybos narys) naudojosi bendrovės turtu asmeninei naudai gauti arba pasinaudojo bendrovės galimybėmis (sudarė savo ar su juo susijusių įmonių vardu sandorius, kurie yra jo vadovaujamos bendrovės verslo srityje, pasinaudojo įmonės turtu ar darbuotojų veikla savo asmeninei naudai gauti), vadovui (valdybos nariui) pereina pareiga įrodyti, kad jo veiksmai buvo teisėti. Vadovas gali išvengti atsakomybės tik įrodydamas, kad bendrovė buvo davusi sutikimą tokiems veiksmams (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2014). Pagal kasacinio teismo praktiką vadovo atsakomybę dėl lojalumo pareigos pažeidimo šalina akcininkų pritarimas veiksmams, kurie yra interesų konflikto sferoje, taip pat faktas, kad vadovo veiksmai yra naudingi bendrovei (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016).

14648.

147Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra pripažinęs, kad tokiems bendrovės vadovo veiksmams akcininkų pritarimas gali būti išreiškiamas ne tik raštu, bet ir konkliudentiniais veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-335/2009).

14849.

149Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ginčui aktualiu laikotarpiui atsakovas P. V. iš esmės nenutrūkstamai buvo UAB PN „NORA“ vadovas ir akcininkas, tuo pat metu būdamas ir atsakovės UAB „Kvazaras“ vadovu. Teisėjų kolegija sutinka, jog toks dviejų juridinių asmenų veikimas tam tikrose srityse, esant glaudžiam jų dalyvių ir valdymo organų sąsajumui, laikytinas veikimu interesų konflikto situacijoje. Tačiau įvertinusi tai, kad atsakovas P. V., ėjęs UAB „Kvazaras“ vadovo pareigas, kartu buvo ir UAB PN „NORA“ vadovas bei akcininkas (šiuo atveju neatsižvelgiama į jo buvimo ieškovės akcininku neteisėtumo aplinkybę, kol ši aplinkybė dar nebuvo konstatuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu), teisėjų kolegija laikosi nuostatos, jog buvo susidariusi tokia faktinė situacija, kuomet UAB PN „NORA“ savininkui (dalyviui) buvo žinoma apie dviejų juridinių asmenų veikimą interesų konflikto ar galimo interesų konflikto įtakoje, jog atsakovo P. V. (kaip valdymo organo) veiksmai laikytini atlikti esant juridinio asmens dalyvių pritarimui ar sutikimui. Esant tokiam dviejų juridinių asmenų sąsajumui (kuomet jie buvo kontroliuojami to paties asmens), atsakovui P. V., kaip ieškovės UAB PN „NORA“ vadovui (ginčui aktualiu laikotarpiu save laikiusiam ir ieškovės savininku), nebuvo pareigos susilaikyti nuo teisinių ir ūkinių santykių su atsakove UAB „Kvazaras“ sukūrimo ir/ar palaikymo. Kita vertus, vien tai, jog du juridiniai asmenys faktiškai kontroliuojami to paties asmens, neleidžia preziumuoti jų sudarytų sandorių neteisėtumo.

15050.

151Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas P. V. ginčui aktualiu laikotarpiu ieškovės UAB PN „NORA“ veiklą vykdė neskaidriai, nesąžiningai, nepagrįstai įtraukė į įmonės sąnaudas patirtas išlaidas, netinkamai valdė lėšas, ieškovės lėšomis įsigijo prekes ir paslaugas, reikalingas UAB „Kvazaras“ veikloje ar asmeniniams P. V. poreikiams tenkinti.

15251.

153Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

15452.

155Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti to teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

15653.

157Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantė pateikia savo subjektyvią nuomonę atskirai dėl kiekvieno įrodymo, kai įrodymų vertinimo proceso aiškinimas teismų praktikoje suponuoja tai, jog teismas iš pradžių kiekvieną įrodymą įvertina atskirai, o išvadas dėl įrodinėtų aplinkybių daro vertinant įrodymų visetą. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė procesinį sprendimą, kuris nėra palankus ieškovei, nesudaro pagrindo konstatuoti tokių požymių ar faktų buvimo. Kaip matyti iš apskųsto sprendimo turinio, teismas įvertino šalių pateiktus įrodymus, pasisakė dėl visų esminių šalių argumentų.

15854.

159Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, jog atsakovas P. V., nors ir veikdamas galimo interesų konflikto įtakoje (formaliuoju požiūriu), ieškovės atžvilgiu fiduciarinių pareigų nepažeidė, o argumentai, kad ieškovės materialieji ir finansiniai ištekliai buvo naudojami atsakovės UAB „Kvazaras“ veiklos ar atsakovo P. V. asmeniniams poreikiams tenkinti, pirmosios instancijos teismo pagrįstai atmesti kaip neįrodyti.

160Dėl statybos rangos sandorio teisėtumo vertinimo

16155.

162Ieškovė UAB PN „NORA“ ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento: 2011 m. gegužės 5 d. remonto sutartį ir jos priedą – 2011 m. gegužės 3 d. lokalinę sąmatą, 2011 m. birželio 23 d. atliktų darbų aktą Nr. 1, 2011 m. birželio 1 d. atliktų darbų aktą Nr. 2, 2011 m. liepos 12 d. atliktų darbų aktą Nr. 3, 2011 m. liepos 12 d. atliktų darbų aktą Nr. 4, 2011 m. liepos 15 d. atliktų darbų aktą Nr. 5; netenkinus ieškinio reikalavimo dėl sutarties, sąmatos ir atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais – pripažinti, kad darbų pagal 2011 m. gegužės 5 d. remonto sutartį ir nurodytus atliktų darbų aktus kaina yra 2 172,15 Eur.

16356.

164Ieškovė nurodė, kad statybos darbų paslaugos faktiškai nebuvo suteiktos. Ieškovės įsitikinimu, ginčijamu sandoriu tik buvo nesąžiningai siekiama ieškovei sukurti papildomą 49 093,40 Lt (14 218,42 Eur) dydžio piniginę prievolę atsakovės UAB „Kvazaras“ naudai. Ieškovė akcentavo aplinkybę, kad ginčo sutartis buvo sudaryta tuoj po to, kai Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimu buvo nustatyta, kad V. V., bet ne atsakovas P. V., nuosavybės teise valdė visas ieškovės akcijas. Ginčijamos sutarties neteisėtumą, ieškovės nuomone, patvirtina tai, kad statybos darbams dar nebuvo išduotas leidimas, o po tariamo darbų atlikimo nebuvo išduotas ir statybos darbų užbaigimo dokumentas.

16557.

166Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą atmetė. Teismas ieškovės argumentus dėl ginčijamo sandorio negaliojimo pripažino deklaratyviais ir neįrodytais. Nurodė, kad statybos (remonto) darbų atlikimo faktą patvirtina šios sutarties įtraukimas į ieškovės apskaitą, šalių pasirašyti atliktų darbų aktai. Teismo vertinimu, įmonės akcininkų ir vadovų pasikeitimo aplinkybės nesudaro pagrindo ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu. Teismas nurodė, kad atliktų darbų realumo nepaneigia ir teismo kritiškai įvertintas K. M. ekspertinis vertinimas.

16758.

168Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą rangos sutartį pripažinti negaliojančia, kadangi, jos nuomone, ginčijamas sandoris yra tariamas, apsimestinis, prieštaraujantis apeliantės veiklos tikslams bei sudarytas dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su kita šalimi. Tuo atveju, jeigu ginčijamas sandoris nebūtų pripažintas negaliojančiu ieškovės nurodytais pagrindais, apeliantė prašo pripažinti, kad atsakovė UAB „Kvazaras“ pagal ginčijamą sutartį atliko darbų už ne didesnę kaip 2 172,15 Eur kainą, t. y. už tokią sumą, kurią sumokėjo betarpiškai darbus atlikusiam subrangovui. Teisėjų kolegija, apeliacinio skundo argumentų kontekste įvertinusi apskųsto sprendimo motyvus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl ginčijamo statybos rangos sandorio negaliojimo pagrindų nebuvimo.

16959.

170Pagal CK 1.86 straipsnį, kuriame pateikta tariamojo sandorio sąvoka, negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad toks sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2005; 2003 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2003; kt.). Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti kokių nors teisinių padarinių ir tą gerai žino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-974/2000). Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014). Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nevykdomas. Taigi, tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra jo fiktyvumas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl tariamojo sandorio padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės: pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka ieškovui, t. y. šaliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymą – atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2014).

17160.

172Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovė neįrodė, kad UAB PN „NORA“ ir UAB „Kvazaras“ sudarytas sandoris buvo fiktyvus. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantės pozicija, kad sudarant ginčijamą sandorį jo šalys esą nesiekė realių padarinių, grindžiama prielaidomis. Sandorio fiktyvumui konstatuoti apeliantės iškelta versija, jog atsakovas P. V. buvo suinteresuotas sukurti papildomą prievolę ieškovei, kurios valdymo kontrolės jis neteko, yra akivaizdžiai nepakankama. Sandorio fiktyvumo nesuponuoja ir aplinkybė, jog tiek rangovė, tiek užsakovė buvo susijusios per savo valdymo organus. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, susijusių asmenų sudaryti sandoriai savaime nėra draudžiami ar neteisėti. Tam įtakos taip pat nedaro sandorį sudariusio juridinio asmens dalyvių ar valdymo organų pasikeitimas.

17361.

174Vienas iš sandorio negaliojimo teisinių pagrindų yra jo apsimestinumas. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Apeliantė skunde išreiškė alternatyvią nuostatą, kuria remdamasi prašo ginčijamą sandorį pripažinti apsimestiniu, jeigu būtų nustatyta, kad remonto darbai pagal ginčo sutartį buvo atlikti tik iš dalies. Teisėjų kolegija su tokia apeliantės nuostata nesutinka.

17562.

176Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad simuliacija, t. y. apsimestiniais ar tariamais sandoriais, dažniausiai siekiama apeiti įstatymą arba trečiųjų asmenų, konkrečiai – kreditorių, teises. Simuliacija yra sutarties šalių bendras melas trečiųjų asmenų atžvilgiu. Melas simuliacijos atveju gali būti skirtingo intensyvumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-701/2015). Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013). Tiriamuoju atveju teisėjų kolegija nenustatė nurodytų apsimestinio sandorio elementų. Vien tai, jog rangovės ir užsakovės sąsajumas galėjo sudaryti sąlygas sandorio simuliavimui (sudarant sandorį dėl didesnės apimties darbų nei realiai jų ketinta atlikti), nesudaro pagrindo pripažinti sandorį esant apsimestinį. Nenustačius vidinio sandorio šalių susitarimo, neatspindinčio sudarytos sutarties sąlygų, turinio, vien ginčas dėl realiai atliktų darbų ar suteiktų paslaugų apimties (t. y. nustačius, kad atlikta mažiau darbų, suteikta mažiau paslaugų nei numatyta sutartyje ar nurodyta darbų atlikimo, paslaugų suteikimo dokumentuose) nesudaro pakankamo pagrindo sandorį pripažinti apsimestiniu.

17763.

178Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo ginčijamą sandorį pripažinti prieštaraujančiu apeliantės UAB PN „NORA“ veiklos tikslui siekti pelno ir (ar) ekonominės naudos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda; su juridinio asmens teisnumu gali būti nesuderinamas tik aiškus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; kt.). Sandoris prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams ir tai sudaro pagrindą jį pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.82 straipsnio 1 dalį, kai sandoris yra akivaizdžiai žalingas jį sudariusiam juridiniam asmeniui, o kita sandorio šalis žino arba turi žinoti (pasidomėti) to juridinio asmens turtine padėtimi, bendra padėtimi rinkoje ir jos siūlomų paslaugų kainomis, taip pat aplinkybėmis, dėl kurių paslaugos pagal sandorį yra už didesnę negu rinkos kainą, o sudaromas sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas juridiniam asmeniui ir juo galimai siekiama kitų nei sandoryje nurodytų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198-684/2016). Tą aplinkybė, jog apeliantei, kaip užsakovei, suteiktos patalpų remonto darbų paslaugos nebuvo pelningos, nesuponuoja išvados, jog ginčijamas sandoris jai buvo aiškiai nenaudingas ar nuostolingas. Byloje nenustatytos aplinkybės, keliančios pagrįstų abejonių dėl atsakovės UAB „Kvazaras“ teiktų remonto darbų paslaugų būtinumo. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ginčijamą sandorį pripažinti prieštaraujančiu juridinio asmens veiklos tikslams (CK 1.82 straipsnio 1 dalis). Apeliantė nepaaiškino, kokioms sąlygoms esant statybos rangos sandoris jai, kaip užsakovei, normaliomis sąlygomis būtų naudingas arba net pelningas.

17964.

180CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu sandoris, sudarytas dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi. Atstovas privalo veikti pagal įgaliojimus ir atstovaujamojo interesais. Jeigu sandorį atstovas sudaro piktavališkai susitaręs su kita šalimi (jos atstovu) ir kenkia atstovaujamojo interesams, toks sandoris pripažįstamas negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu. Piktavališkas susitarimas yra tyčinė veika, dėl kurios sudaryto sandorio sąlygos yra nenaudingos atstovaujamajam. Pažymėtina, kad piktavališko susitarimo atveju yra ir vienos sutarties šalies atstovo, ir kitos šalies (jos atstovo) kaltės, todėl nustatant, ar yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu dėl piktavališko susitarimo, reikia konstatuoti vienos sutarties šalies atstovo ir kitos šalies (jos atstovo) kaltę tyčios forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009). Kaip minėta ankstesnėje nutarties dalyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta objektyvių aplinkybių, identifikuojančių buvus sandorio šalių (jų atstovų) susitarimą sudaryti šalies teises pažeidžiantį, nenaudingą ar aiškiai nuostolingą sandorį. Tuo tarpu, vien subjektyvaus pobūdžio nuomonė (versija, abejonė), kad dėl rangovės ir užsakovės sąsajumo esą egzistavo teorinės sąlygos sudaryti tokį neteisėtą susitarimą, nėra pakankamos ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu ieškovės nurodytu teisiniu pagrindu.

181Dėl atliktų remonto darbų apimties

18265.

183Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2011 m. gegužės 5 d. ieškovė UAB PN „NORA“ (atstovaujama atsakovo P. V.) ir atsakovė UAB „Kvazaras“ (atstovaujama trečiojo asmens M. R.) sudarė remonto sutartį, kurios pagrindu atsakovė UAB „Kvazaras“ įsipareigojo atlikti statybos ir remonto darbus ieškovei priklausančiame pastate už 49 093,40 Lt (14 218,43 Eur). Darbų apimtys buvo nurodytos sutarties priede – 2011 m. gegužės 3 d. lokalinėje sąmatoje. Ieškovei priklausančiame pastate atlikus darbus, sutarties šalys pasirašė atliktų darbų aktus (2011 m. birželio 23 d. atliktų darbų aktas Nr. 1, 2011 m. birželio 1 d. atliktų darbų aktas Nr. 2, 2011 m. liepos 12 d. atliktų darbų aktas Nr. 3, 2011 m. liepos 12 d. atliktų darbų aktas Nr. 4, 2011 m. liepos 15 d. atliktų darbų aktas Nr. 5). Ieškovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad tuo atveju, jeigu būtų atmestas jos reikalavimas dėl ginčijamo sandorio (remonto sutarties, jos priedų ir atliktų darbų aktų) pripažinimo negaliojančiu, ji prašo pripažinti, kad atliktų darbų pagal 2011 m. gegužės 5 d. remonto sutartį ir nurodytus atliktų darbų aktus kaina yra ne didesnė kaip 2 172,15 Eur.

18466.

185Pirmosios instancijos teismas ieškovės alternatyvų reikalavimą dėl darbų kainos nustatymo taip pat atmetė. Nurodė, kad statybos (remonto) darbų atlikimo faktą ir realumą patvirtina šios sutarties įtraukimas į apskaitą, šalių pasirašyti atliktų darbų aktai. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atliktų darbų realumo nepaneigia ir teismo kritiškai įvertintas K. M. ekspertinis vertinimas. Apeliantė skunde teigia, jog teismas nepagrįstai atmetė K. M. ekspertinio vertinimo išvadas. Jos nuomone, bylos nagrinėjimo metu surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovė UAB „Kvazaras“ per laikotarpį nuo ginčo sutarties sudarymo iki darbų atlikimo aktų pasirašymo nebuvo pajėgi atlikti visų aktuose nurodytų darbų, todėl realiai atliktų darbų kaina mažintina iki 2 172,15 Eur. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su šiais apeliantės argumentais. Įvertinusi faktinių aplinkybių visumą, bylos nagrinėjimo metu nustatytą reikšmingą aplinkybę, jog ieškovė UAB PN „NORA“ ir atsakovė UAB „Kvazaras“ šios sutarties sudarymo ir vykdymo eigoje veikė interesų konflikto (dėl tarpusavio sąsajumo) įtakoje, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas darbų atlikimo masto realumą, be pagrindo suabsoliutino atliktų darbų aktų pasirašymo aplinkybę.

18667.

187Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą; nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijusi užsakovo mokėjimo rangovui už atliktus darbus prievolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-611/2016).

18868.

189Teisės aktai užsakovo pareigą sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisę reikšti rangovui reikalavimus dėl darbų trūkumų sieja su darbų perdavimo - priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą užsakovas turi pareigą apžiūrėti ir priimti atliktus darbus (jų rezultatą). Priimdamas darbus, užsakovas turi elgtis rūpestingai, t. y. apžiūrėti, ar perduodami darbai neturi akivaizdžių trūkumų. Pagal bendrąją taisyklę (jeigu ko kita nenustatyta rangos sutartyje), kai užsakovas priima darbus jų nepatikrinęs ar nenurodo priėmimo akte akivaizdžių trūkumų, jis netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kartu pažymėtina tai, kad pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumų ar kitokių nukrypimų nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jeigu tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatymo nustatytais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010, 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-540/2013). Vienas iš įstatyme įtvirtintų užsakovo teisių gynimo būdų – sumažinti darbų kainą (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

19069.

191Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma, be kita ko, ir tai, jog užsakovė bei rangovė dėl jų sąsajumo veikė interesų konflikto sąlygomis (atliktų darbų aktai pasirašyti susijusių asmenų), taipogi užsakovės UAB PN „NORA“ dalyvių ir valdymo organo pasikeitimo aplinkybė, sudaro pagrindą nesivadovauti bendrąja taisykle, kuomet užsakovas, priėmęs darbus jų nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kartu tokia išvada lemia, kad užsakovas, nustatęs darbų trūkumų ar kitokių nukrypimų nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jeigu tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą, taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, gali remtis darbų trūkumų aplinkybe, net ir esant priimtam darbų rezultatui. Vadinasi, šioje konkrečioje byloje analizuojamu atveju, kilus rangovės ir užsakovės ginčui dėl atliktų darbų apimties, turėjo būti įvertinti užsakovės (ieškovės) argumentai dėl atliktų darbų (ne) realumo. Byloje nustatytos aplinkybės lemia rangovės įrodinėjimo pareigos aukštesnio standarto poreikį.

19270.

193Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2011 m. gegužės 5 d. sutartimi atsakovė UAB „Kvazaras“ įsipareigojo užsakovės UAB PN „NORA“ prašymu atlikti įvairius statybos ir remonto darbus ( - ), darbus priduoti pagal STR reikalavimus užsakovei, o užsakovė įsipareigojo tinkamai atliktus darbus priimti ir už juos sumokėti sutarties nustatyta tvarka (sutarties 1.1 punktas). Darbus UAB „Kvazaras“ įsipareigojo atlikti užsakovės medžiagomis, įranga ir technika (sutarties 1.2 punktas). Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro pateikto ekspertizės akto nustatyta, kad šios sutarties vykdymo eigoje statybai ir remontui reikalingas medžiagas pirko ieškovė. Nurodytų sutarties sąlygų analizė bei sutarties priedo – lokalinės sąmatos turinys teikia pagrindą išvadai, jog ieškovė prisiėmė pareigą teikti statybos ir remonto darbams būtinas medžiagas, o atsakovės teikiamas paslaugas apėmė tik statybos ir remonto darbai. Taigi, nagrinėjamu atveju vertintina, ar atsakovė atliko visus lokalinėje sąmatoje nurodytus darbus.

19471.

195Byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia teigti, jog statybos ir remonto darbai nebuvo įprasta ir (ar) nuolatinė atsakovės UAB „Kvazaras“ veikla. Bylos proceso eigoje nebuvo nustatyta, kad atsakovė tokio pobūdžio paslaugas būtų teikusi anksčiau. 2011 m. gegužės 6 d. atsakovė UAB „Kvazaras“ su E. A. (veikusiu pagal verslo liudijimą) sudarė subrangos sutartį, kurios pagrindu subrangovas įsipareigojo ginčo objekte atlikti pamatų tvirtinimo darbus, atlikti fasado remontą, dalinį stogo remontą, vielinės ir medinės tvoros remontą. Subrangos sutartimi atsakovė įsipareigojo už šiuos darbus sumokėti 7 500 Lt (2 172,15 Eur). Subrangovas pagal sudarytą subrangos sutartį išrašė ir atsakovei pateikė apmokėti prekių (paslaugų) pirkimo - pardavimo kvitą dėl 7 500 Lt (2 172,15 Eur) sumos. Iš ginčo šalių pasirašytų atliktų darbų aktų nustatyta, kad 2011 m. birželio 23 d. aktu Nr. 1 užsakovei buvo perduoti pamatų darbai, 2011 m. birželio 1 d. aktu Nr. 2 – fasado remonto darbai, 2011 m. liepos 12 d. aktu Nr. 3 – dalinio stogo remonto darbai, 2011 m. liepos 12 d. aktu Nr. 4 – vielinės ir medinės tvoros remonto darbai, 2011 m. liepos 15 d. aktu Nr. 5 – gamybinių patalpų remonto darbai. Teisėjų kolegija, įvertinusi atliktų darbų aktų ir subrangos sutarties turinį, atkreipia dėmesį, jog subrangos sutartimi subrangovas E. A. už 7 500 Lt (2 172,15 Eur) kainą atliko visus ginčo darbų aktuose Nr. 1 - 4 fiksuotus darbus. Tuo tarpu darbų akte Nr. 5 nurodytų darbų (patalpų remonto) realaus atlikimo faktas nagrinėjamu atveju nebuvo įrodytas. Atsakovų paaiškinimas, jog patalpų remonto darbus laisvu nuo pagrindinių pareigų vykdymo laiku neva atliko UAB „Kvazaras“ darbuotojas, pripažintinas nepakankamu įrodymu.

19672.

197Šiame kontekste vertinant atsakovų akcentuojamą aplinkybę, jog UAB „Kvazaras“ turimi žmogiškieji (darbo jėgos) ištekliai buvo pakankami atliktų darbų aktuose nurodytus darbus, yra reikšminga K. M., turinčio teisę eiti ypatingojo statinio statybos vadovo ir ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, pateikta išvada, sudaranti pakankamą pagrindą spręsti, kad UAB „Kvazaras“ turimi žmogiškieji ištekliai visiems sutarties priede (lokalinėje darbų sąmatoje) nurodytiems darbams atlikti per pačios atsakovės deklaruotą darbų atlikimo terminą (2,5 mėnesio) buvo aiškiai nepakankami. Šio asmens pateiktoje vertinamojoje išvadoje neneigiamas pats darbų atlikimo faktas, tačiau išreiškiamos objektyvios abejonės dėl ginčo lokalinėje sąmatoje ir atliktų darbų aktuose nurodytų darbų apimties realumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai ir atsakovų atsiliepimo į skundą argumentai dėl pateikto rašytinio įrodymo (specialisto išvados) formaliųjų trūkumų, nepaneigia jo (įrodymo) įrodomosios reikšmės sprendžiamam klausimui. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pateikta specialisto išvada atitinka rašytinio įrodymo, o ne ekspertinio tyrimo požymius. Atsakovai nesutikimą su šiuo įrodymu ieškovės įrodinėjamomis aplinkybėmis grindžia iš esmės deklaratyviais teiginiais, kurie nepaneigia šio rašytinio įrodymo reikšmės ir turinio. Byloje pateikti kiti įrodymai ir atsakovų argumentai yra nepakankami konstatuoti, kad ginčo sutarties pagrindu atsakovė UAB „Kvazaras“ realiai atliko statybos ir remonto darbų pagal tokią apimtį ir už tokias kainas, kurios nurodytos ginčijamuose atliktų darbų aktuose.

19873.

199Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Kasacinio teismo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.).

20074.

201Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta pirmiau, formuluoja labiau tikėtiną išvadą, kad 2011 m. gegužės 5 d. rangos sutarties pagrindu rangovė UAB „Kvazaras“, pasitelkdama subrangovą, ieškovės UAB PN „NORA“ užsakymu atliko statybos ir remonto darbų už 2 172,15 Eur kainą, t. y. už tokią sumą, kuri buvo sumokėta subrangovui E. A.. Darbų už didesnę kainą faktinio atlikimo aplinkybė nėra įrodyta. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo sutartis buvo sudaryta ir vykdoma užsakovės ir rangovės veikimo interesų tikėtino konflikto sąlygomis, neturėtų būti pateisinama situacija, kuomet rangovė atliktus darbus įvertina kaina, daugiau nei šešis kartus viršijančia jos patirtas išlaidas (sumokėtą subrangovui atlyginimą). Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija formuluoja išvadą, kad atsakovės UAB „Kvazaras“ 2011 m. gegužės 5 d. sutarties pagrindu atliktų darbų kaina yra 2 172,15 Eur. Tokiu būdu yra tenkinamas ieškovės ieškinyje suformuluotas alternatyvus reikalavimas dėl darbų kainos nustatymo.

202Dėl bylos procesinės baigties

20375.

204Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant apskustų teismo procesinių sprendimų (sprendimo ir papildomo sprendimo) teisėtumą bei pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių pateiktą argumentą.

20576.

206Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei teisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, todėl pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimų dėl atlyginimo žalos, patirtos dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų bei fiduciarinių pareigų pažeidimo, taip pat dėl darbų rangos sandorio pripažinimo negaliojančiu. Tačiau pirmosios instancijos teismas, atmesdamas alternatyvų ieškinio reikalavimą dėl ginčo rangos sutarties pagrindu atliktų darbų kainos, nepagrįstai suabsoliutino atliktų darbų aktų įrodomąją reikšmę, iš esmės apribodamas ieškovės procesines galimybes kitais įrodymais paneigti ginčo aktuose nurodytų darbų realios apimties ir kainos aplinkybes, tokiu būdu nukrypdamas nuo byloje nustatytų aplinkybių visumos vertinimo įrodinėjimo procese taisyklės. Apeliacinio bylos proceso metu nustatyta, jog reali atsakovės UAB „Kvazaras“ atliktų darbų kaina yra 2 172,15 Eur, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, konstatuojant, kad pagal ginčo šalių 2011 m. gegužės 5 d. sudarytą sutartį atliktų statybos ir remonto darbų kaina yra 2 172,15 Eur.

207Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

20877.

209CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šioje byloje pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, atliktinas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų perskirstymas.

21078.

211CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

21279.

213Ieškovės pareikšto (patikslinto) ieškinio suma 84 105,36 Eur. Apeliacine tvarka išnagrinėtoje byloje konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu, tačiau ieškovės alternatyvus reikalavimas pripažinti, kad jos piniginė prievolė atsakovei UAB „Kvazaras“ pagal statybos rangos sandorį yra ne 14 218,43 Eur (49 093,40 Lt), bet 2 172,15 Eur dydžio, atmestas be pagrindo. Kadangi bylos procesinė baigtis lemia, kad ieškovės reikalavimai, pareikšti atsakovui P. V. atmesti visiškai, dėl šiam atsakovui teiktos valstybės teisinės pagalbos atsiradusių bylinėjimosi išlaidų perskirstymas neatliekamas. Apeliacinės kontrolės metu patenkinus ieškinio alternatyvų reikalavimą, pareikštą atsakovei UAB „Kvazaras“, konstatuotina, jog ieškovė nuginčijo (neteko pareigos vykdyti) 12 046,28 Eur dydžio piniginės prievolės atsakovei UAB „Kvazaras“ dalį pagal šalių sudarytą rangos sandorį (14 218,43 Eur - 2 172,15 Eur = 12 046,28 Eur). Vadinasi, patenkintų ieškovės reikalavimų suma sudaro 14 procentų visos pareikšto ieškinio sumos, todėl ieškovei atlygintina 14 procentų dydžio jos patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis.

21480.

215Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 1 597 Eur žyminio mokesčio, 2 149,15 Eur ekspertizės atlikimo išlaidų. Bendra ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 746,15 Eur. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų santykį, iš atsakovės UAB „Kvazaras“ ieškovei UAB PN „NORA“ priteistina 524,46 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismo sprendimu iš ieškovės taip pat priteistos procesinių dokumentų įteikimo, bylos dalyvių kelionės į teismą išlaidos. Atsižvelgiant į nurodytų bylinėjimosi išlaidų dydį, įvertinus patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų santykį, teisėjų kolegija sprendžia, jog šių išlaidų perskirstymas nelemtų reikšmingesnių korekcijų, todėl netikslingas.

216Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

21781.

218Apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas sprendžiamas taipogi vadovaujantis šios nutarties 79 punkte nustatyta tvarka. Atsakovų prašymas dėl apeliaciniame procese patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas, nes atsakovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių tokias išlaidas. Ieškovė UAB PN „NORA“ už apeliacinį skundą sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, o 1 387 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas jai buvo atidėtas iki procesinio sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo. Atsižvelgiant į tai, jog 86 proc. ieškinio reikalavimų yra atmesti, ieškovei tenka pareiga sumokėti 1 279 Eur žyminio mokesčio. Kadangi ieškovė už ieškinį sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, o likusios dalies mokėjimas jai buvo atidėtas, bylos procesinė baigtis sudaro pagrindą valstybės naudai iš ieškovės priteisti 1 179 Eur (1 279 Eur - 100 Eur), o iš atsakovės UAB „Kvazaras“ – 208 Eur žyminio mokesčio (CPK 84 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).

219Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

220Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimą pakeisti.

221Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Prekybos namų „NORA“ ieškinio reikalavimas dėl darbų kainos nustatymo, ir dėl šio reikalavimo priimti naują sprendimą – nustatyti, kad darbų pagal uždarosios akcinės bendrovės Prekybos namų „NORA“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Kvazaras“ 2011 m. gegužės 5 d. sudarytą sutartį Nr. 2011/7 kaina yra 2 172,15 Eur.

222Sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išdėstyti taip:

223„Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Prekybos namų „NORA“ valstybės naudai 2 185,81 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos, mokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodžius juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – už antrinę teisinę pagalbą.

224Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Prekybos namų „NORA“ naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kvazaras“ 524,46 Eur bylinėjimosi išlaidų.

225Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Prekybos namų „NORA“ 88,54 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai, 80,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo P. V. naudai, 81,59 Eur atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kvazaras“ naudai“.

226Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

227Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Prekybos namų „NORA“ 1 179 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybės naudai.

228Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kvazaras“ 208 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė Prekybos namai „NORA“ (toliau – UAB... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodė, kad UAB Prekybos namai „Nora“ buvo įsteigta 1991 m.... 10. 3.... 11. Atsakovas P. V. nuo 1994 m. gruodžio 27 d. ėjo ieškovės vadovo pareigas.... 12. 4.... 13. Ieškovės teigimu, L. V. susipažinus su perduotais dokumentais bei audito... 14. 5.... 15. Ieškovės atstovė paaiškino, jog po ieškovės akcininko V. V. mirties... 16. 6.... 17. Ieškovė nurodė, kad 1994 metais įsteigta UAB „Kvazaras“ veiklą... 18. 7.... 19. Ieškovės teigimu, atsakovų veiksmai buvo tyčiniai ir sąmoningai nukreipti... 20. 8.... 21. Ieškovė nurodė, kad 2005 metais atsakovui P. V. perkėlus ieškovės... 22. 9.... 23. Ieškovė ginčijo 2011 m. gegužės 5 d. statybų rangos (remonto darbų)... 24. 10.... 25. Atsakovai UAB „Kvazaras“ ir P. V. su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti... 26. 11.... 27. Atsakovų teigimu, yra neįrodyti argumentai dėl ieškovės klientų... 28. 12.... 29. Atsakovai nurodė, kad pagal ginčo sutartį statybos darbai buvo padaryti,... 30. 13.... 31. Trečiasis asmuo M. R. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad... 32. II.... 33. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 34. 14.... 35. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį... 36. 15.... 37. Teismo įsitikinimu, vien faktas, kad atsakovė UAB „Kvazaras“ vykdė... 38. 16.... 39. Teismas akcentavo aplinkybę, jog ieškovė nesiėmė priemonių savo... 40. 17.... 41. Įvertinęs 2004 m. lapkričio 7 d. sudarytą susitarimą tarp P. V. ir V. V.,... 42. 18.... 43. Teismas pažymėjo, jog ieškovė neįrodė, kad jos klientai, kurie sutapo su... 44. 19.... 45. Teismas atmetė ieškovės argumentus dėl atsakovo P. V. fiduciarinių... 46. 20.... 47. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino.... 48. 21.... 49. Spręsdamas klausimą dėl ieškovės ginčijamų sandorių (ne) teisėtumo,... 50. 22.... 51. Teismo vertinimu, kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje nustatyta... 52. 23.... 53. Teismas netenkino ieškovės prašymo skirti papildomą ekspertizę. Nurodė,... 54. III.... 55. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 56. 24.... 57. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB PN „NORA“ prašo panaikinti Vilniaus... 58. 24.1.... 59. Teismas be pagrindo nepripažino negaliojančiais tarp ieškovės ir UAB... 60. 24.2.... 61. Rangos sutarties fiktyvumą patvirtina ir aplinkybės, jog jos pagrindu darbai... 62. 24.3.... 63. Jeigu teismas nustatytų, kad dalis darbų pagal ginčo sutartį vis dėlto... 64. 24.4.... 65. Teismas turėjo nustatyti aplinkybes, leidžiančias ginčo sutartį... 66. 24.5.... 67. Teismas turėjo vertinti, ar ginčijamas sandoris neprieštaravo juridinio... 68. 24.6.... 69. Teismo išvada, jog atsakovas P. V. nepažeidė fiduciarinių pareigų,... 70. 24.7.... 71. Teismas nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlikimą nepagrįstai susiaurino... 72. 24.8.... 73. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas P. V. turėjo interesą ieškovės... 74. 24.9.... 75. Teismas, pasisakydamas dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, pažeidė... 76. 24.10.... 77. Ieškovė dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų patyrė žalą negautų... 78. 24.11.... 79. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo skirti papildomą arba... 80. 25.... 81. Atsakovai P. V. ir UAB „Kvazaras“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 82. 25.1.... 83. Ieškovės skundo argumentai dėl statybos rangos sutarties, kaip tariamojo... 84. 25.2.... 85. Ginčijamo sandorio nėra pagrindo pripažinti apsimestiniu. Ieškovė klaidina... 86. 25.3.... 87. Ginčijamas sandoris neprieštaravo ieškovės teisnumui. Byloje nėra... 88. 25.4.... 89. Ieškovės argumentai dėl vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimo... 90. 25.5.... 91. Nepagrįstas ieškovės argumentas dėl ieškovės išlaidų baseino... 92. 25.6.... 93. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepatvirtina nesąžiningos... 94. 25.7.... 95. Ieškovės pateikti žalos apskaičiavimo metodai ydingi. Teismo ekspertizės... 96. 26.... 97. Atsakovai kartu su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą pateikė... 98. Teisėjų kolegija... 99. IV.... 100. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 101. 27.... 102. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 103. Dėl naujo įrodymo priėmimo... 104. 28.... 105. Atsakovai UAB „Kvazaras“ ir P. V. kartu su atsiliepimu į apeliacinį... 106. 29.... 107. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 108. Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo... 109. 30.... 110. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį atsakovams UAB... 111. 31.... 112. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 15 straipsnyje... 113. 32.... 114. Ieškinį dėl nesąžiningos konkurencijos ieškovė UAB PN „NORA“ grindė... 115. 33.... 116. Pirmosios instancijos teismas, ieškinio reikalavimo, pareikšto dėl... 117. 34.... 118. Apeliantės UAB PN „NORA“ teigimu, ieškinio dėl nesąžiningos... 119. 35.... 120. Kolegija, iš dalies pritardama apeliantės pozicijai, pažymi, jog KĮ 15... 121. 36.... 122. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad nagrinėjant veiksmus, turinčius... 123. 37.... 124. Analizuojamu atveju UAB Prekybos namai „NORA“ akcininko V. V. sprendimu... 125. 38.... 126. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 127. 39.... 128. Teisėjų kolegija detaliau neanalizuoja šalių argumentų, sietinų su... 129. Dėl vadovo fiduciarinių pareigų nevykdymo... 130. 40.... 131. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo P. V. 31 433,78 Eur... 132. 41.... 133. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės vadovas turi pozityvią... 134. 42.... 135. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad lojalumo pareiga reiškia, jog... 136. 43.... 137. Lojalumo pareigos turinys – veikti bendrovės interesais – apima ne tik... 138. 44.... 139. Teisinis reguliavimas įtvirtina taisyklę, kad bendrovės vadovas, savo ar... 140. 45.... 141. Nagrinėjamu atveju atsakovo P. V. lojalumo ieškovei UAB PN „NORA“... 142. 46.... 143. CK 2.87 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vadovas turi pranešti kitiems... 144. 47.... 145. Jei įrodomos aplinkybės, kad vadovas (valdybos narys) naudojosi bendrovės... 146. 48.... 147. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra pripažinęs, kad tokiems... 148. 49.... 149. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ginčui aktualiu laikotarpiui... 150. 50.... 151. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė... 152. 51.... 153. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 154. 52.... 155. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio... 156. 53.... 157. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantė pateikia savo... 158. 54.... 159. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija priėjo prie išvados,... 160. Dėl statybos rangos sandorio teisėtumo vertinimo... 161. 55.... 162. Ieškovė UAB PN „NORA“ ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais nuo... 163. 56.... 164. Ieškovė nurodė, kad statybos darbų paslaugos faktiškai nebuvo suteiktos.... 165. 57.... 166. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą atmetė. Teismas... 167. 58.... 168. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu,... 169. 59.... 170. Pagal CK 1.86 straipsnį, kuriame pateikta tariamojo sandorio sąvoka,... 171. 60.... 172. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog... 173. 61.... 174. Vienas iš sandorio negaliojimo teisinių pagrindų yra jo apsimestinumas. CK... 175. 62.... 176. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad simuliacija, t. y.... 177. 63.... 178. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro... 179. 64.... 180. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gali būti teismo tvarka... 181. Dėl atliktų remonto darbų apimties... 182. 65.... 183. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2011 m. gegužės 5 d. ieškovė UAB PN... 184. 66.... 185. Pirmosios instancijos teismas ieškovės alternatyvų reikalavimą dėl darbų... 186. 67.... 187. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 straipsnio... 188. 68.... 189. Teisės aktai užsakovo pareigą sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisę... 190. 69.... 191. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių... 192. 70.... 193. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2011 m. gegužės 5 d. sutartimi atsakovė... 194. 71.... 195. Byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia teigti, jog statybos ir remonto... 196. 72.... 197. Šiame kontekste vertinant atsakovų akcentuojamą aplinkybę, jog UAB... 198. 73.... 199. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami... 200. 74.... 201. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta pirmiau, formuluoja... 202. Dėl bylos procesinės baigties... 203. 75.... 204. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės... 205. 76.... 206. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios... 207. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme... 208. 77.... 209. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės... 210. 78.... 211. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu ieškinys... 212. 79.... 213. Ieškovės pareikšto (patikslinto) ieškinio suma 84 105,36 Eur. Apeliacine... 214. 80.... 215. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme... 216. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 217. 81.... 218. Apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 219. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 220. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimą pakeisti.... 221. Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės... 222. Sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išdėstyti taip:... 223. „Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Prekybos namų... 224. Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Prekybos namų „NORA“... 225. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Prekybos namų... 226. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 227. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Prekybos namų... 228. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kvazaras“ 208 Eur...