Byla 1-116-951/2019
Dėl to kliudė iš dešinės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusį pėsčiąjį E. P., tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio E. P. buvo padarytas dešinio šlaunikaulio pergūbrinio lūžis bei kairio žastikaulio kaklo lūžis, kurie komplikavosi abiejų plaučių uždegimu, sepsiu ir septiniu šoku, kardiopulmoniniu nepakankamumu, nuo kurių 2018-06-27 12 val. 20 min. E. P. mirė Respublikinėje Šiaulių ligoninėje

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona Jakubėnienė, sekretoriaujant Ievai Lukošiūnienei, dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui, kaltinamajai R. P., jos gynėjai advokatei S. B., nukentėjusiajai G. G., nukentėjusiajam E. P., jo atstovei advokatei L. R.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas ( - ) gim. ( - ), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ( - ), susituokusi, nedirbanti, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 281 straipsnio 5 dalyje.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4R. P. 2018 metų gegužės 4 dieną apie 9.50 val. Šiauliuose, ties ( - ) pastatu, vairuodama lengvąjį automobilį „VW Sharan", valstybinis numeris ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 30 ir 127 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodama ( - ) gatve ir artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdama važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją praleisti pėsčiųjų, taip pat nesiėmė papildomų atsargumo priemonių ir neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, dėl to kliudė iš dešinės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusį pėsčiąjį E. P., tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio E. P. buvo padarytas dešinio šlaunikaulio pergūbrinio lūžis bei kairio žastikaulio kaklo lūžis, kurie komplikavosi abiejų plaučių uždegimu, sepsiu ir septiniu šoku, kardiopulmoniniu nepakankamumu, nuo kurių 2018-06-27 12 val. 20 min. E. P. mirė Respublikinėje Šiaulių ligoninėje.

5Kaltinamoji R. P. teisme kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad gegužės 4 d. jai paskambino dukrytė, pasakė, kad jai silpna, bloga. Ne pirmas kartas, kad dukrai mokykloje pasidarė blogai. Važiavo su mašina, kad galėtų dukrą parsivežti namo. Nebuvo, kad labai skubėtų, lėktų. Sukosi į ( - ) gatvę. Pristabdė, nes prie gatvės kalbėjosi močiutės. Įsitikino, kad jos neina per gatvę, buvo įsitikinusi, kad daugiau niekas neina per perėją. Pradėjo važiuoti. Išgirdo, kaip atsitrenkė žmogus ir nukrito ant žemės. Išlipo iš mašinos, priėjo, bandė iškviesti greitąją. Priėjo vyriškis su moteriške, paprašė iškviesti greitąją, nes jai buvo šokas. Sulaukė greitosios. Vairavo automobilį „VW Sharan“. Automobilis priklauso jos sutuoktiniui. Nukentėjusysis ėjo iš dešinės pusės į kairę. Buvo šone mašinų, galbūt dėl to jo nepastebėjo. Buvo labai geras oras, švietė saulė, matomumas buvo geras. Niekada nelaksto su mašina, buvo įsitikinusi, kad nieko prie gatvės nėra. Nukentėjusysis ėjo per pačią pėsčiųjų perėją. Sutinka, kad dėl jos sukelto eismo įvykio nukentėjusysis mirė. Sutinka, kad pažeidė KET reikalavimus. Važiavo apie 10 val., gal šiek tiek anksčiau. Ir dabar dukra skambina, kad jai silpna, bet po šio įvykio jos parsivežti nebevažiuoja, o eina. Labai gaila, kad taip nutiko, atsiprašo. Dabar, kai būna šalta arba vaikai būna po ligos, nuveža vaikus į būrelius. Daugiau nevairuoja. Vairuotojo pažymėjimą turi 20 metų. Iš karto po įvykio priėjo prie nukentėjusiojo, juo rūpinosi. Į ligoninę pas nukentėjusįjį vykdavo, tai gali paliudyti nukentėjusioji G. G.. Mano, kad nukentėjusiojo sūnaus E. P. prašoma suma yra labai didelė. Galėtų sumokėti 1000-1500 Eur nukentėjusiajam. Nukentėjusysis su žuvusiu tėvu net nebendravo. Advokatė L. R. sako, kad jo neatsiprašė, tačiau tik tuomet, kai jis pateikė civilinį ieškinį, ji sužinojo, kad E. P. ir R. P. yra žuvusio vyro sūnūs. Draudimas atlygins dalį žalos. Galėtų sumokėti iki 1500 Eur. Dėl turtinės žalos, bylinėjimosi išlaidų palieka spręsti teismui. Nedirba, turi 2 vaikus. Vaikams 9 m. ir 14 m. Vaikai moksleiviai, jie nėra neįgalūs. Su vyru susitarė, kad jis dirbs, o ji rūpinsis vaikais, namais. Vyras dirba užsienyje, grįžta retai. Su vyru yra santuokoje. Su vyru kartu negyvena, jis skiria pinigus jų pragyvenimui. Skiriamos sumos būna skirtingos, skiria tiek, kiek gali. Būna per mėnesį 400-600 Eur. Finansiškai dar padeda močiutė. Ji tik už vaikus gauna pašalpas. Kito turto neturi. Vyras turtą užrašė ant jos, nes jo paties nebuvo Lietuvoje. Dabar vyras gailisi, kad užrašė turtą jos vardu, nes ten buvo jo tėvo palikimas. Dabar gaunasi, kad vyro brolio ir paties vyro turtas yra registruotas jos vardu. Jai priklauso dalis žemės sklypo. Tiksliai visko nežino, važiavo tik dokumentus pasirašyti. Vėliau turtą turėjo perrašyti vyro ir jo brolio vardu, tačiau taip ir nesusitvarkė. Nežino, kas yra R. M.. Dar yra sodo sklypas su namu, čia vyro turtas, jį įgijo santuokoje. Ji darbo biržoje nesiregistruoja. Buvo susitikusi su nukentėjusiuoju ligoninėje, jis buvo sąmoningas. Po įvykio jis sakė, kad jam viskas gerai, nori eiti namo. Kai nuvyko į ligoninę, ji jo atsiprašė, sakė, kad jam bus viskas gerai. Kompensacijos sumokėti neteko, sumokėjo tik 100 Eur už įtvarą. Nukentėjusiojo atsiprašė, sakė, kad viskas bus gerai, tai suprato, kad jai atleido. Kalbos apie pinigus nebuvo, nekalbėjo, kad patyrė kažkokią žalą. Yra susitarimas su vyru, kad ji nedirba, o jis juos išlaikys. Ji yra darbinga, sveika. G. G. ir nukentėjusysis E. P. buvo geri žmonės. Ji daug kartų buvo ligoninėje. Laidotuvėse nebuvo, tik šermenyse. Visada galvojo, kad močiutės sūnūs yra ir E. P. sūnūs. Mano, kad G. G. buvo E. P. žmona, jos pačios neklausė. Neklausė, ar jie dar turi bendrų vaikų. Manė, kad sūnūs yra tie, kurie rūpinosi E. P.. Šermenyse matė G. G. sūnus, anūkus. E. P. sūnus E. P. šermenyse nebuvo, kiek žino, jis atvyko tik likus valandai iki laidotuvių. Taip sakė G. G. šeima. Apie E. P. ir R. P. sužinojo tik tuomet, kai pateikė civilinį ieškinį. Šermenyse R. P. irgi nebuvo, bent jau jo nesutiko. Ją pasikvietė tyrėja, ikiteisminio tyrimo eigoje sužinojo apie civilinį ieškinį. Tyrėja paklausė, ar žino, kad yra žuvusiojo sūnūs. Manė, kad kalba apie močiutės sūnus. Paskambino močiutei ir išsiaiškino, kad dar yra E. P. sūnūs. Šermenyse nebuvo kada kalbėtis, močiutė irgi buvo šoke. Močiutė nenuslėpė, kad yra E. P. sūnūs. Iš tyrėjos sužinojo, kad yra civilinis ieškinys. Paskambino močiutei, nes manė, kad močiutės sūnūs pateikė civilinį ieškinį, bet tuomet močiutė pasakė, kad E. P. turi tikrus du sūnus. Manė, kad tie sūnūs, kurie rūpinosi juo ligoninėje, ir yra tikri sūnūs. Kai sužinojo, kad yra sūnūs, susižinojo telefono numerį, penktadienį bandė kelis kartus paskambinti E. P., bet jis neatsiliepė. Šeštadienį vėl skambino iš vaiko telefono, bet vėl neatsiliepė. E. P. telefono numerį davė močiutė. Pareiškimo santuokos nutraukimui nepadavė, laukia, kol baigsis teismas. Supranta, kad santuokos nutraukimo metu E. P. bus jos kreditorius. Buvo tikra, kad nieko nebuvo prie perėjos. Vairuodama telefonu nekalba. Tuo metu net nesureikšmino, kad močiutės pavardė kitokia nei nukentėjusiojo. Labai skaudu, kai prisimena įvykį. Labai gailisi, kad taip nutiko. Buvo įsitikinusi, kad nieko perėjoje nebuvo. Kai lankė nukentėjusįjį ligoninėje, jis buvo šiltas, šypsojosi, sakė, kad viskas bus gerai. Kai paguldė į reanimaciją, nebelankė. Jam pablogėjo sveikata dėl komplikacijų. Komplikacijos buvo priežastiniame ryšyje dėl lūžusios kojos. Jos mama jai padeda, t. y. vienintelis artimas žmogus, kurį turi. Dažnai lankosi pas mamą, kasdien bendrauja. Sutiktų, kad mama už ją laiduotų, mama jai yra autoritetas. Jos mama neturi teisių, bet supratimą apie vairavimą turi. Nuolat pastebi kliūtis, ją perspėja. Ji greitai niekada nevažiuoja. Įvykio metu jos automobilis apgadintas nebuvo. Buvo tik pradėjusi važiuoti. Vienoje perėjos pusėje kalbėjosi močiutės, todėl buvo sustojusi. Didelio smūgio nebuvo.

6Nukentėjusioji G. G. dėl civilinio ieškinio teisme parodė, kad palaiko savo civilinį ieškinį. Prašomą sumą prašo priteisti tik iš draudimo bendrovės. Kaltinamoji tikrai lankė E. P., žiūrėjo jį, skambinosi, dalyvavo laidotuvėse, neturi nei pusės žodžio. Du mėnesius kasdien lankėsi ligoninėje, kaltinamoji matė jos sūnus, anūkus. Vieną kartą E. P. sūnus E. P. buvo atvykęs pas tėvą, dėl to kaltinamoji jo ir nematė. Kasdien kaltinamoji skambindavo, klausdavo, kaip E. P. jaučiasi. Marti kasdien padėdavo jai reanimacijoje, anūkai lankė savaitgaliais. Jos vaikai palaikė, lankė, žiūrėjo, padėjo. Įsūnis R. P. gyvena Šiauliuose, bet nei karto nebuvo atėjęs į ligoninę. Neturėjo jokios paramos, parama buvo tik iš jos šeimos, kuri mylėjo E. P. ir jį gerbė. Gaila kaltinamosios, ji kasdien klausinėjo, kaip senelio sveikata, suprantama, kad ji labai gailėjosi. Du mėnesius kasdien vaikščioti į ligoninę buvo sunku. Po įvykio jos pareiga buvo būti prie E. P. ligoninėje, o sūnus tokios pareigos nematė. Su E. P. kartu išgyveno 18 metų, 7 metus buvo susituokę. Draudimo kompanija atlygino 1124 Eur už laidotuves. Iki įvykio vyras daug metų sirgo artritu. Kartais vaikščiodavo su vienu ramentu ar lazdele. Įvykio metu vyras buvo su alkūniniu ramentu, nes ėjo į parduotuvę. Kasdien eidavo pasivaikščioti, kad pramankštinti koją. Ligoninėje su juo kalbėjo. Kadangi jis neparėjo namo, ruošėsi jam skambinti, bet jis pats paskambino. Pasakė, kad namo nepareis, nes yra ligoninėje. Tuoj pat nulėkė į ligoninę, gal po 20 minučių atvažiavo kaltinamoji su vyru. E. P. kalbėjo sąmoningai, petys jau buvo atstatytas, tik koja neoperuota. Vyrui reikėjo įtvaro, kaltinamoji sumokėjo už įtvarą. Su vyru apie žalos atlyginimą nekalbėjo, nesitikėjo, kad taip gausis. Nežinojo, kad draudimas kažką moka. Galvoje buvo, kad viskas bus gerai, pasveiks. Prasidėjo komplikacijos. Kai sublogėdavo sveikata, daug padėdavo anūkas (E. P. sūnus) su žmona. Į kapines važiuodavo, ją nuveždavo. Kiek teismas priteis, tiek ir bus gerai. Prašo didžiausios sumos, bet palieka teismui spręsti. Neprašo priteisti būtent 5000 Eur, kiek teismas priteis, tiek ir užteks. Jos marti dirba draudimo bendrovėje. Po įvykio nebuvo minties domėtis, kiek moka draudimo bendrovė. Po laidotuvių jos sveikata pablogėjo, pasidarė blogai su kraujo spaudimu, širdimi, turi daug ligų. Jai 82 metai. Nepamena, kada su E. P. susituokė. Po santuokos pasiliko savo pavardę, nes tokia pavardė jos vaikų. E. P. slėpė jų santuoką nuo savo vaikų. Ligoninėje apie papasakojimą vaikams apie santuoką nekalbėjo. Ligoninėje surašė testamentą, viską apkalbėjo. Neteko žmogaus, draugo, sutuoktinio. E. P. buvo geras, teisingas, atsakingas žmogus. Po vyro mirties viską paveldėjo. E. P. apie tai, kad tėvas papuolė į avariją, pranešė ji. Nuolat pranešdavo jam apie tėvo sveikatos būklę. E. P. vieną kartą per du mėnesius buvo atvykęs aplankyti tėvo, tuo metu buvo su drauge ir vaikais. E. P. leisti pas ją pernakvoti neprašė. Anksčiau atvažiuodavo ir pernakvodavo, o šį kartą neprašė. Jis turėjo pats prašyti, ne ji juo turėjo pasirūpinti. Šiauliuose buvo jo mama, sūnus, brolis. Ne jos reikalas, kad E. P. nežinojo, kad ji yra jo tėvo sutuoktinė. E. P. pinigų neskaičiuoja, patys žiūrėjo, kaip išgyventi, juk yra pensininkai. Kaltinamoji jai asmeniškai neturtinės žalos nepadarė. Jai gaila buvusio vyro, bet gaila ir kaltinamosios, nes tai nelaimingas atsitikimas. E. P. pasakojo, kad jį kliudė, jis nuvirto, sustojo jaunas vaikinas, užstatė gatvėje mašiną, iškvietė greitąją. Nesakė, ar jis buvo nublokštas toli. Sakė, kad eidamas per gatvę, apsižiūrėjo. Nesakė, kad vairuotoja buvo neatidi, lakstė. Kaltinamoji atsiprašė, verkė, E. P. sakė, kad viskas bus gerai. Likti vienai labai sunku. 18 metų labai gerai sutarė, tokio žmogaus reikia paieškoti. Salėje yra jos marti, dukros neturi. Marti ją nuolat lydi. Pas ją E. P. sudaužė kompiuterį, sukonfliktavo su žmona ir buvo iškviesta policija. Tėvas, brolis niekaip jo nenuramino, E. P. sumušė žmoną, dėl to buvo iškviesta policija. Jei sūnus būtų bendravęs su tėvu, būtų viską žinojęs. E. P. sakydavo, kad „tik nenumirk pirma tu, nes kas mane žiūrės“. Kodėl per metus E. P. neatvyko pas tėvą. Paskambindavo vėlai vakare, E. P. sakydavo „sūnau, leisk man ilsėtis, eik ir tu ilsėtis“. Per 18 metų daug ko matė. Jei sūnus būtų auksinis, viską būtų žinojęs. Vyras buvo sakęs: „tu nespėsi manęs užkasti, kai mano sūnus ateis tave krapštyti iš buto“, dėl to buvo viskas surašyta. E. P. nuteikinėja savo sūnų prieš ją, kad pas ją važinėja. Kas čia blogo, kad anūkas nuveža ją į kapus. E. P. ligos senos, širdies ritmas seniai išėjęs, nereikia kaltinti, kad dėl tėvo laidotuvių sveikata pašlijo. E. P. nuolat skambino, nepriskambino, tai skambino jo draugei. Nereikia sakyti, kad jis nedirba. Jis dirbantis, nereikia nuteikti, kad skolinosi pinigų kelionei. Ji su vyru ligoniai, pensijos nedidelės, iš kur jam galėjo padėti, kam reikia tokius dalykus sakyti, jog yra didelės finansinės paramos netektis. Kodėl E. P. nepaklausė jos, ar turi už ką tėvą palaidoti, kodėl jos vaikai turėjo padėti.

7Nukentėjusysis E. P., gim. ( - ), dėl civilinio ieškinio teisme parodė, kad palaiko civilinį ieškinį 100 proc. Turtinę žalą sudaro tai, kad, kai jam pranešė, jog mirė tėvas, o laidotuvės turėjo būti rytojaus dieną, skubėjo kiek įmanoma, kad gautų pinigų kurui. Neprivažiavus Šiaulių, sugedo mašina. Pasiskambino į servisą, pasakė, kad, jei važiuos lėtai, tikslą privažiuos. Atvyko likus valandai iki laidotuvių. Mašinos variklis sudegė. Po laidotuvių iškvietė draudimo bendrovę, kad pargabentų mašiną į Kauną. Sūnus juos vežiojo į geležinkelio, autobusų stotį. Nebuvo nei traukinio, nei autobuso į Kauną. Brolis prižiūri neįgalią motiną, nėra kur prisiglausti. Sūnus gyvena pas jo buvusią žmoną, ten tikrai neapsistos. Traukiniu vyko iki Kaišiadorių, po to persėdo į kitą traukinį, kad pasiektų Kauną, nes nebuvo tiesioginio traukinio. Turtinę žalą sudaro mašinos remontas, traukinio bilietai, nes, jei nebūtų skubėję, mašina nebūtų sugedusi. Ne nuo jam priklausančių aplinkybių patyrė išlaidas. Kaltinamoji turi du vaikus. Jis turi dvi dukras, kurios prašo važiuoti pas žilą senelį. Bet jo pajamos yra 60 Eur. Po laidotuvių vaikai verkė 2 dienas, vedė pas psichologus, nes pats nebesugebėjo nuraminti. Neteko pagrindinio žmogaus, kuris buvo jo rėmėjas. G. G. būdavo kitame kambaryje, o jis su tėvu bendraudavo kompiuteriu kitame kambaryje. Tėvas tiek finansiškai, tiek morališkai jį rėmė. Tėvas vestuvėms dovanojo jam 500 Eur, sakė, kad pasislėpė nuo G. G.. Tėvas buvo geriausias draugas, apie viską galėjo kalbėtis. Galėjo ir milijono paprašyti, tai jo konstitucinė teisė. Su tėvu bendraudavo pagal galimybes telefonu, „Skype“ programa. Bendraudavo bent kartą per savaitę. Visų pirma, tai buvo tėvas, antroje vietoje, buvo kaip draugas, o trečia, kad jį dvasiškai ir morališkai paremdavo. Jo visos ligos yra iš tėvo paveldėtos, kalbėdavo apie vaistus, konsultuodavosi su juo. Įvykus nelaimei, G. G. paskambindavo jo sugyventinei V. M.. Visas žinias gaudavo iš jos. Kadangi viską žinojo iš V. M., tai pats dažnai neskambino. G.G. skambino, tik nežino, kiek kartų. Nuo vaikystės tėtis mokino groti instrumentais, žaisti domino, šaškėmis. Šie pomėgiai išliko iki šiol. Po tėvo mirties nebesiklauso muzikos, nebegroja, jam sunku bendrauti, nebemato tolimesnės ateities. Su tėvu per metus susitikdavo daug kartų, kai dar buvo gyva močiutė, važiuodavo prie ežerų, prie jūros. Prieš metus išėjo iš sugyventinės, stengėsi išgyventi, į Šiaulius atvažiuodavo 2-3 kartus per metus, nes tolimas kelias. Kai gyveno geriau, lankydavo dažniau, tėvas atvažiuodavo pas jį. Rūpinosi jo sveikata, tėvas irgi rūpinosi jo sveikata. Su tėvu kalbėdavo kitame kambaryje, kad netrukdyti G. G., nes tėvas jos privengdavo. Apie jų santuoką nežinojo, sužinojo ikiteisminio tyrimo metu iš tyrėjos. Sakė, kad santuoka sudaryta 2012 metais. G. visada žinojo kaip G.. Yra pas ją su tėvu buvęs. Su tėvo antrąja žmona santykiai buvo normalūs. G. G. yra trečioji tėvo žmona. Santykiai su G. G. buvo normalūs, galimybių bendrauti, nakvoti pas tėvą nebuvo. Kai atvykdavo į Šiaulius, ji išveždavo tėvą į Kelmę, neva į svečius. Jei pasilikdavo nakčiai, kitą dieną G. G. replikuodavo dėl jo pasilikimo. Tėvui buvo žinoma jo finansinė situacija, kad invalidumą gauna 124 Eur. Tėvas gaudavo apie 400 Eur. Du kartus tėvo yra prašęs paskolinti pinigų, bet šiaip tėvas iš balso suprasdavo, kad jis pinigų neturi. Kasdien išgeria apie 10 tablečių. Per mėnesį išleidžia 70 Eur vaistams, o gauna 124 Eur. Likus dviems dienoms iki tėvo mirties paskambino G.G., pasakė, kad tėvas mirs. Jam užėjo depresija, bandė atimti sau gyvybę. Pateko į psichiatrinę ligoninę. Įskaita psichiatrinėje ligoninėje jam trukdo gauti darbą, išsilaikyti teises. Po praeito posėdžio gavo darbą, bet dar negavo pirmos algos. Į teismą atvyko autobusu už skolintus pinigus. Atlyginimas bus minimalus. Dirba nuo 7.30 val. iki 22.00 val. Sunkiai ilgai išdirbs, nes reikia nešioti paletes, dėlioti prekes, ne tik apsaugos darbuotojo darbas. 50 proc. nedarbingumas yra visa jo gyvenimo prasmė. Jei neišgertų bent dviejų tablečių iš dienos tablečių skaičiaus, atsidurtų ligoninėje. Serga nuo 18 metų Bekterevo liga, tuo metu jam suteikė 2 grupės neįgalumą. Jam diagnozuota stuburo osteochondrozė, po traumų išsivysčiusios ligos, sąnarių ligos, astma, hipertoninė liga. Po tėvo mirties buvo nervinis išsekimas, prasidėjo nervinė astma. Astma buvo žiedadulkėms, bet po tėvo netekties atsirado nervinė astma. Po tėvo mirties atsirado aritmija. Apie jo sveikatos būklę tėvui buvo žinoma. Nežino, ar G. G. žinojo apie jo sveikatos būklę. Sumokėtus 400 Eur išminusuoja iš 30000 Eur neturtinės žalos. 678 Eur yra prašoma turtinė žala, o neturtinė žala lieka 29600 Eur. Išsakė norą, kad visos bylinėjimosi išlaidos būtų priteistos. Reikia klausti advokatės, kokios yra bylinėjimosi išlaidos. Atsisako prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Dėl sunkios materialinės padėties negalėjo atvykti pas tėvą tiek kartų, kiek norėjo. Nuo 18 metų geria vaistus įvairioms ligoms gydyti. Už vaistus mokėdavo pats. Dėl sveikatos nebedirba su individualia veikla. Yra nedarbingumo lygio nustatymo pažyma, taip pat yra sveikatos pažyma, kurioje nurodyta, kokių darbų negali dirbti. Yra 50 proc. nedarbingas. Jam nuo 2012 metų yra nustatytas 50 proc. nedarbingumas. Tėvo sveikata nebuvo gera. Tėvas buvo neįgalus, jie gyveno dviese, abu gavo pensijas, tai tėvas iš savo pensijos jį rėmė finansiškai. Buvo, kad ir jis tėvui nusiųsdavo pinigų, kai gyveno normaliai su antra žmona. Bet taip buvo seniai. Anksčiau buvo bendraujantis, kompanijos siela, grodavo, vaidindavo. Dabar po tėvo mirties yra užsidaręs, vienišas, nenori bendrauti, nes nebeturi kam pasiguosti, su kuo pakalbėti. Su tėvu kalbėjosi apie viską. Tėvas bijodavo G. G.. Nėra buvę, kad jam būtų iškviesta policija dėl įvykusio konflikto tarp jo ir tėvo. To konflikto metu tėvas jo nepagyrė, bet jis suprato, kodėl taip nutiko. Antroji žmona gyveno pas jo tėvą, lankė universitetą ir buvo jam neištikima. Važiuojant į laidotuves, sugedo jo vaikų mamos automobilis. Byloje yra dokumentai dėl automobilio remonto. Jei nebūtų buvę laidotuvių, nebūtų niekur važiavęs, nebūtų sugedęs automobilis. Teismo prašo tenkinti patikslintą civilinį ieškinį pilnoje apimtyje. Gali prašyti milijono, bet situaciją vertina adekvačiai. Neteko paties artimiausio žmogaus.

8Liudytojas R. P. teisme parodė, kad yra R. P. sutuoktinis. Sutinka būtų apklaustas. Santuokoje su R. P. gyvena 17 metų. Turi 9 metų dukrą ir 14 metų sūnų. Vaikai gyvena su mama. Jo darbas susijęs su Rusija, dažnai būna išvykęs. Jis rūpinasi šeimos išlaikymu, žmona nedirba, rūpinasi vaikais. Rusijoje dirba apie 20 metų. Maskvoje būna 1-1,5 mėn., Lietuvoje būna apie savaitę. Kai sužinojo apie įvykį, buvo Lietuvoje. R. jam paskambino, pasakė, kad padarė eismo įvykį, klausė ką daryti. Labai pergyveno. Sakė, kad kviestų policiją ir lauktų. Kartu su žmona tą pačią dieną ligoninėje lankė nukentėjusįjį. Buvo kartu palatoje. Žmogus buvo sąmoningas, kalbėjo, R. jo atsiprašė. Žmogus nusišypsojo, elgėsi normaliai, pakalbėjo, priešiškumo nebuvo. Tikėjosi, kad jis pasveiks. Kol buvo Lietuvoje, R. dar kelis kartus važiavo į ligoninę. R. dėl to, kas įvyko, išgyvena, verkia, pergyvena, stresuoja. R. visada prašydavo, kad jis vairuotų, jai vairavimas nepatinka. Į mokyklą, būrelius vaikus vežioja ji, bet yra atsargi. Pasakojo, kad važiavo, prieš akis išniro žmogus, nesuvokė, iš kur jis. Greitis nebuvo didelis. Sūnus lanko krepšinį, treniruotės vyksta vakarais, tamsiu paros metu, todėl vežioja į treniruotes. Dukra lanko šokių būrelį, treniruotės taip pat vakarais, tad reikia nuvežti. Kai būna Lietuvoje, veža jis. Šeimą jis visiškai išlaiko. Kažkaip pasispaustų, jei atsirastų turtiniai įpareigojimai. Kai buvo ligoninėje, kalbos apie žalos atlyginimą nebuvo. Reikėjo pirkti įtvarą, davė 100 Eur. Su nukentėjusiuoju jis nekalbėjo. Ruošiasi nutraukti santuoką. Žino, kad taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Namo dalis palikta jo tėvo, o sklypą pirko jis. ( - ) statinys yra jo tėvo palikimas. Jis turi butą Šiauliuose. Yra du automobiliai, įgyti santuokoje. Nutraukus santuoką, jam niekas nepasikeistų. Gaila, kad taip nutiko. Atsiprašo nukentėjusiųjų.

9Apklausta kaip galima laiduotoja V. K. teisme parodė, kad yra kaltinamosios mama. Sutinka būti apklausta. Palaiko prašymą perduoti dukrą jos atsakomybei pagal laidavimą. Mano, kad būtų tinkama laiduotoja. Žino, kad dukra vairavo. Ji labai gailisi. Dukra niekada nevažiuodavo greitai. Jai pasidarė blogai su sveikata, atvažiuoja pas ją, rūpinasi. Žino, kad dukra partrenkė žmogų. Dukra daug metų vairuoja. Prieš 18 metų įgijo vairuotojo pažymėjimą. Visada važiuodavo atsargiai, yra rūpestinga. Dukra vežioja vaikus į būrelius, mokyklą. 7 metai vyras gyvena Maskvoje, į Lietuvą atvyksta, rūpinasi vaikais. Kai vyras grįžta, pabūna pas vaikus, nežino, ar gyvena su dukra. Iš esmės dukra viena gyvena su vaikais. Prižiūrės dukrą, kad daugiau taip nebūtų. Dukra jos klauso. Jos dažnai bendrauja. Jos lankosi viena pas kitą, visi kur nors važiuoja. Pati teisės vairuoti neturi. Yra neteista, nebausta, nedirba, nes prižiūri mamą. Anksčiau dirbo siuvėja. Psichiatrijos įskaitoje nėra. Jos sveikata gera. Prižiūrės dukrą, kai važiuos, kontroliuos ją. Niekada taip nėra buvę, visada atsargiai vairuoja. Dukra yra santuokoje su R. P.. Jie kartu negyvena. Prašymą laidavimui surašė advokatė. Neišaiškino apie laidavimą su užstatu ir be užstato. Ji turi namą. Automobilio neturi. Įsipareigojimų kreditoriui neturi. Stengsis su dukra kartu visur važiuoti. Žino, kad dukrai gali būti atimtos teisės. Jos mamai nustatytas nuolatinės globos poreikis. Ji yra paskirta globėja. Po įvykio su dukra kalbėjo, labai pergyvena, verkia, stresuoja. Dar yra viena dukra, ji gyvena Londone. Artimesnis ryšys su R. P.. Dukra vieną kartą mokėjo baudą už KET pažeidimą. Dukra pati vairuoja nuolat, ją su jos mama vežioja, yra paslaugi.

10Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis LR BPK 291 str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

11Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

12Nukentėjusysis E. P., gim. ( - ), ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šių metų gegužės 4 dieną, tai buvo penktadienis, apie 10 val. jis iš namų, esančių ( - ), ėjo į parduotuvę „( - )", esančią ( - ) gatvėje. Priėjęs prie pėsčiųjų perėjos, esančios ties parduotuve, jis apsidairė, pažiūrėjo į kairę, po to į dešinę. Nuo prekybos centro „( - )" pusės važiavo automobilis, kuris nesustojo prieš perėją. Kadangi daugiau jokių važiuojančių automobilių jis nematė, jis pradėjo eiti per perėją. Kad jam būtų drąsiau, jis eidavo pasiremdamas ramentu. Eidamas per perėją jis išgirdo stabdžių cypimą, pasisuko ir pamatė automobilį. Jis instinktyviai bandė saugoti koją, krisdamas vertėsi ir nukrito maždaug ant gatvės vidurio linijos. Krisdamas bandė saugoti galvą, kad jos nesusitrenktų. Kažkas iškvietė pagalbą, jį išvežė į ligoninę. Į ligoninę jo aplankyti buvo atėjusi jį partrenkusio automobilio vairuotoja, ji jo atsiprašė, sakė, kad jo nepastebėjo (1 t., b. l. 36-38).

13Nukentėjusioji G. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji buvo E. P., kuris mirė ligoninėje po įvykusios avarijos, žmona. Kai E. P. iš karto papuolė į ligoninę, ji su juo bendravo, jis pasakė, kad nuo PC „( - )" matė atvažiuojantį automobilį, kurį praleido, o kitas automobilis, kuris išsisuko iš kitos gatvės nuo PC „( - )", jį partrenkė. Kaip sakė E. P., jis jau buvo beveik spėjęs pereiti visą gatvę, trūko tik kelių pėdų iki perėjos pabaigos. E. P. avarijos metu ėjo su vienu ramentu, jį laikydavo dešinėje rankoje. Jį naudojo dėl pusiausvyros, jam buvo nustatytas sąnarių artritas ir jam su ramentu buvo lengviau vaikščioti. Avarijos metu E. P. lūžo dešinė koja virš kelio ir išniro kairys petys. Pradžioje jis buvo gydomas traumatologiniame skyriuje, tačiau dėl gulėjimo jam prasidėjo plaučių uždegimas. Tada buvo iškviesta plaučių gydytoja, buvo nuspręsta, kad tada skubiau reikia gydyti plaučius nei koją. Tačiau 2018-06-27 E. P. mirė, gydytojai sakė, kad plaučių uždegimas yra pasekmė dėl kojos lūžio. Dėl avarijos ji kreipėsi į draudimą dėl žalos atlyginimo, kol kas draudimo išmokos negavo. E. P. turėjo vieną sūnų E. P. ir įsūnį R. P., ar jie kreipsis dėl žalos atlyginimo, ji nežino, už juos pasakyti negali. Avarijos kaltininkė dalyvavo laidotuvėse, atsiprašė dėl jos sukeltos avarijos, ji taip pat E. P. lankė ir ligoninėje. Jei draudimas atlygins žalą, civilinio ieškinio byloje nereikš (1 t., b. l. 44-45).

14Nukentėjusysis R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis buvo E. P. sūnus. Jam apie įvykusią avariją pranešė brolis E. P.. Tada pasakė, kad tėvą, jam einant per pėsčiųjų perėją, partrenkė automobilis. Kaip sakė, tėvas ėjo degant žaliam šviesoforo signalui, kad tėvas visiškai buvo nekaltas. Pradžioje brolis pasakė, kad tėvo neteko, nes sužalojimai buvo dideli, bet tėvas mirė ne iš karto, vėliau. Tėvas buvo patyręs kojos ir rankos traumas, buvo daromos operacijos, tačiau dėl operacijų ir nusilpusio organizmo tėvui įvyko komplikacija - plaučių uždegimas ir jis mirė. Per tėvo laidotuves matė, kad buvo atvažiavusi avarijos kaltininkė, tačiau ji su juo nebendravo, priėjusi prie jo asmeniškai atsiprašyti nebuvo, o daugiau jos nematė. Dėl avarijos jis neteko savo tėvo, patyrė išgyvenimus - moralinę žalą. Teisė pareikšti civilinį ieškinį jam išaiškinta (1 t., b. l. 49-50).

15Nukentėjusysis E. P., gim. ( - ), ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis buvo E. P. sūnus. Apie 2018-05-04 įvykusią avariją, kurios metu nukentėjo jo tėvas, jis sužinojo iš tėvo žmonos G. (G. G.). Tada žinojo, kad tėvas papuolė į ligoninę, jį lankė, jis gulėjo ir reanimacijoje. Jis patyrė kojos ir rankos sužalojimus, kaip žino, dėl operacijų išseko jo organizmas, įvyko komplikacija į plaučius ir jis mirė. Žino, kad tėvas buvo partrenktas jam einant per gatvę, per pėsčiųjų perėją, jis ėjo degant žaliam šviesoforo signalui, tai sužinojo iš aplinkinių. Kai jį lankė ligoninėje, jo apie avariją neklausinėjo, nenorėjo jo skaudinti, kelti blogus prisiminimus. Su avarijos kaltininke jis asmeniškai nebendravo, jos nematė. Dėl avarijos jis neteko tėvo, o jo trys vaikai neteko senelio, dėl to tiek jis, tiek jo vaikai labai išgyvena. Teisė pareikšti civilinį ieškinį jam išaiškinta (1 t., b. l. 54-55).

16Liudytojas R. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vieną dieną, tikslios datos neprisimena, jis Šiauliuose automobiliu važiavo ( - ) gatve nuo PC „( - )" pusės link ( - ) gatvės. Prie parduotuvės „( - )", esančios ( - ) gatvėje, jis matė, kaip iš priešpriešais, iš parkavimo vietos nuo kelkraščio link PC „Akro( - )polis" pajudėjo automobilis. Automobilis važiavo tikrai negreitai. Jis matė, kaip per pėsčiųjų perėją link parduotuvės pradėjo eiti senukas, pasiremdamas lazda. Moteris, važiuojanti priešpriešais, to einančio senuko nepastebėjo ir jį kliudė (moteris važiuodama buvo nusukusi galvą ir kelio nestebėjo). Ji sustojo dar ant pėsčiųjų perėjos, o senuką nubloškė ant kelio. Jis sustojo, išlipo. Moteris buvo pasimetusi, paprašė paskambinti ir iškviesti pagalbą. Iš pradžių senelis dar sakė, kad jam nieko nėra ir jis eis, tačiau jis jam keltis neleido (1 t., b. l. 90-91).

17Iš 2018-06-28 medicininio mirties liudijimo matyti, kad E. P. mirė VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2018-06-27 (1 t., b. l. 104).

18Iš 2018-05-04 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta ties namu, esančiu ( - ), automobilis „VW Sharan", valstybinis Nr. ( - ) padarytas eismo įvykio vietos planas (1 t., b. l. 9-24).

19Iš 2018-05-04 nutarimo matyti, kad automobilis „VW Sharan", valstybinis Nr. ( - ) grąžintas R. P. (1 t., b. l. 111-112).

20Iš specialisto išvados Nr. M 401/2018(04) matyti, kad: 1. E. P. mirtis įvyko nuo dešinio šlaunikaulio pergūbrinio lūžio bei kairio žastikaulio kaklo lūžio, kurie komplikavosi abiejų plaučių uždegimu, sepsiu ir septiniu šoku, kardiopulmoniniu nepakankamumu. 2. Respublikinės Šiaulių ligoninės gydymo stacionare istorijos duomenimis, E. P. mirė ( - ). 3. Mirusiojo kūne rasti sužalojimai: dešinio šlaunikaulio pergūbrinis lūžis, kairio žastikaulio kaklo lūžis, poodinė kraujosruva kairiame petyje, odos nubrozdinimai abiejuose riešuose. Sužalojimai gavosi kontaktuojant su kietais bukais paviršiais, vienmomentiškai. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2018-05-04. Dešinio šlaunikaulio pergūbrinio lūžis bei kairio žastikaulio kaklo lūžis, kurie komplikavosi abiejų plaučių uždegimu, sepsiu ir septiniu šoku, kardiopulmoniniu nepakankamumu, sąlygojusiais E. P. mirtį, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. 4. Visi sužalojimai E. P. galėjo būti padaryti vienu metu. 5. Visi sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto eismo įvykio metu. 6. E. P. mirtis įvyko nuo dešinio šlaunikaulio pergūbrinio lūžio bei kairio žastikaulio kaklo lūžio, kurie komplikavosi abiejų plaučių uždegimu, sepsiu ir septiniu šoku, kardiopulmoniniu nepakankamumu. 7. Tikėtina, kad pirminis trauminis poveikis nukentėjusiajam buvo suduotas judančia transporto priemone. Nėra teismo medicininių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kaip nukentėjusysis buvo pasisukęs į transporto priemonę, į kurią kūno sritį ir kokiame aukštyje nuo padų buvo suduotas pirminis smūgis. Sužalojimai galėjo gautis griūvant po kontakto su automobiliu. 8. Tikėtina, kad pirminio trauminio poveikio pasekoje E. P. buvo vertikalioje kūno padėtyje. Nėra teismo medicininių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, ar E. P. įvykio metu judėjo ir kaip buvo pasisukęs į transporto priemonę. 9. 2018-05-04 10 val. 55 min. E. P. tikrinimo alkotesterio rezultatas 0,00 promilės. Nėra teismo medicininių duomenų, ar buvo tirtas E. P. kraujas etilo alkoholiui nustatyti (1 t., b. l. 105-106).

21Iš 2018-09-07 specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad specialistas H. D. paaiškino, jog E. P. mirtis įvyko nuo dešinio šlaunikaulio pergūbrinio lūžio bei kairio žastikaulio kaklo lūžio, patirtų 2018-05-04 eismo įvykio metu, kurie komplikavosi abiejų plaučių uždegimu, sepsiu ir sepsiniu šoku, kardiopulmoniniu nepakankamumu (1 t., b. l. 108-110).

22Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamosios R. P. kaltė įvykdžius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik pati kaltinamoji, duodama paaiškinimus teisme, bet ir tyrimo metu apklaustas liudytojas R. Š., tiesiogiai matęs daromą nusikaltimą, bei nukentėjusieji - E. P. (gim. ( - )m.), E. P. (gim. ( - )m.), G. G., iš dalies ir R. P., taip pat patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Atsižvelgiant į tai, jog R. P., vairuodama lengvąjį automobilį „VW Sharan", valstybinis numeris ( - ) pažeidė KET 9, 30 ir 127 punktų reikalavimus, ir dėl to artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdama važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją praleisti pėsčiųjų, taip pat nesiėmė papildomų atsargumo priemonių ir neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, ir dėl to kliudė iš dešinės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusį pėsčiąjį E. P. (gim. ( - )m.), tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio E. P. (gim. ( - )m.) buvo padarytas dešinio šlaunikaulio pergūbrinio lūžis bei kairio žastikaulio kaklo lūžis, kurie komplikavosi abiejų plaučių uždegimu, sepsiu ir septiniu šoku, kardiopulmoniniu nepakankamumu, nuo kurių ( - ) E. P. ligoninėje mirė, jos padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 straipsnio 5 dalį.

23Kaltinamosios R. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę lengvina ir tai, kad kaltinamoji atlygino dalį padarytos žalos (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 60 str.).

24R. P. neatsargia kaltės forma padarė nusikalstamą veiką, nusikalto būdama neteista (1 t., b. l. 160), administracine tvarka buvo bausta praeityje vieną kartą, galiojančių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 161), nedirbanti (1 t., b. l. 164). Teisiamajame posėdyje kaltinamoji R. P. prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą jos atžvilgiu nutraukti (2 t., b. l. 50-51). LR BK 40 straipsnio 1 dalis (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (LR BK 40 str. 2 d.). Taigi, šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik LR BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius LR BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms LR BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-132-699/2017).

25Nagrinėjant bylą teisme, buvo gautas kaltinamosios motinos V. K. prašymas perduoti jai R. P. pagal laidavimą (2 t., b. l. 48-49). Tuo pačiu teismo posėdžio metu buvo keliamas klausimas dėl laiduotojos tinkamumo. Tinkamo laiduotojo kriterijai aptariami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo: [...] pagal LR BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalis laiduotoju gali būti tik teismo pasitikėjimo vertas asmuo, pagal savo asmenines savybes ar veiklos pobūdį turintis galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011, 2K-86-895/2015).

26Kaip rodo bylos medžiaga, V. K. yra kaltinamosios motina, padeda kaltinamajai auginti vaikus, yra neteista, administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 70-71), nedirbanti, prižiūrinti savo senyvo amžiaus motiną. Be to, tiek kaltinamoji, tiek V. K. teismui patvirtino, kad jos dažnai bendrauja, labai gerai sutaria. Tokios aplinkybės rodo, kad V. K. gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai. Aplinkybė, kad V. K. neturi vairuotojo pažymėjimo, šiuo atveju negali būti vertinama kaip esminė, kuri rodytų, kad ji neverta teismo pasitikėjimo ir negali būti pripažinta tinkama laiduotoja. Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme būsimam laiduotojui net ir tokio tipo bylose nėra keliamas reikalavimas turėti teisę vairuoti transporto priemones. Todėl teismas, atsižvelgęs į teigiamas laiduotojos asmenines savybes ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, daro išvadą, jog V. K. yra verta teismo pasitikėjimo.

27Pasisakydamas dėl kitų LR BK 40 str. įtvirtintų sąlygų, teismas pažymi, jog iš bylos medžiagos matyti, kad R. P. atžvilgiu nėra priimtas nė vienas apkaltinamasis nuosprendis, ji yra neteista, ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu taip pat nėra pradėta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, kaip jau buvo konstatuota, ji visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padariusi nusikalstamą veiką bei atlygino dalį dėl nusikalstamos veikos atsiradusios žalos, sumokėdama E. P. 400 Eur. Kas rodo, kad yra visos privalomos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų bei visiškai atlygins padarytą žalą, todėl taikytinas LR BK 40 straipsnis ir R. P. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo padarymą, ją perduodant V. K. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Šiuo atveju užstatas neskirtinas įvertinus tiek kaltinamosios asmenybę, jos elgesį po nusikaltimo įvykdymo (atsiprašė nukentėjusiųjų, gailėjosi, lankė nukentėjusįjį E. P. (gim. ( - )m.) ligoninėje, tiek ir laiduotojos V. K. asmenybę bei jos turtinę padėtį.

28Baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (LR BK 67 straipsnis). LR BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinųjų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, LR BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013). Pažymėtina ir tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką, svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, įvertinti ne tik eismo įvykio aplinkybes, bet ir kaltinamojo elgesį po eismo įvykio.

29Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. P. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Ji pažeidė KET ir jos padarytas KET pažeidimas lėmė eismo įvykį, kurio metu E. P. (gim. ( - )m.) mirė nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų. Padaryta veika susijusi su šiurkščiu KET nesilaikymu: kaltinamoji nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją praleisti pėsčiojo, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiojo, kurį turėtų praleisti ir todėl kliudė per pėsčiųjų perėją ėjusį pėsčiąjį, kuris dėl šio įvykio žuvo, t. y. kilo sunkūs, nepataisomi padariniai. Skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės tikslas yra pataisyti asmenį, taip pat apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET. Atitinkamai siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio KET pažeidimų nusveria asmens patiriamus nepatogumus, juo labiau, kad šie nepatogumai atsirado dėl paties asmens neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamoji R. P. dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, iš dalies atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, į tai, kad kaltinamoji R. P. yra neteista, teisę vairuoti transporto priemones turi beveik 19 metų, ir per šį laikotarpį tik 2014-04-20 buvo surašytas vienas protokolas su administraciniu nurodymu už KET pažeidimą dėl greičio viršijimo, taip pat į tai, kad kaltinamoji R. P. turi du mažamečius vaikus, kuriuos vežioja į mokyklą ir būrelius, jos vyras su ja negyvena, nes išvykęs į Rusiją (2 t., b. l. 57), kitų artimųjų, turinčių vairuotojo pažymėjimą, neturi, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vienerių metų laikotarpiui. Kas teismo nuomone, neabejotinai turės taisomąjį poveikį kaltinamajai, nes padės suvokti šios teisės turėjimo teikiamus privalumus ir jos vertę, o tuo pačiu ir tokią teisę turinčio asmens atsakomybę. Šiuo atveju siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nusikalstamos veikos padarymo atvejų, KET pažeidimų bei siekis pataisyti kaltinamąją nusveria jos patiriamus nepatogumus.

30Be to, teismo nuomone, atleidžiant kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, tikslinga taikyti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kadangi padaryta nusikalstama veika sukėlė negrįžtamas pasekmes, nusikalstama veika padaryta esant nusikalstamam nerūpestingumui, todėl vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str., R. P. skirtina 6 MGL (300 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

31Pagal LR BPK 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Tačiau gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis LR BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-489/2016).

32Pažymėtina, kad civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas, tačiau šios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Kaip minėta, žalą padariusio (ar materialiai už jį atsakingo) asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė. Kaip deliktinės prievolės subjektui, žalą padariusiam asmeniui taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Antai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.251 straipsnį, 6.254 straipsnio 2 dalį, 6.263 straipsnio 2 dalį žalą padariusiam asmeniui taikomas visiško nuostolių atlyginimo principas. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla kitu pagrindu – iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį. Būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas. Bendra taisyklė yra ta, kad draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, todėl jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti žalą padaręs, t. y. atsakingas už žalą asmuo. Vadovaujantis įvykio metu galiojusiomis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Jeigu padarytos žalos sumos viršija minėtas ribas, likusią dalį nukentėjusiesiems padengia pats draudėjas.

33Nukentėjusysis E. P. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 58-62). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis E. P. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 678,80 eurų turtinės žalos ir 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 97-103). Patikslintame civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad turtinę žalą sudaro traukinio bilietai (50,80 Eur), nes jam su šeima reikėjo iš Kauno vykti į tėvo šermenis Šiauliuose. Kitą dieną (laidotuvių dieną) kelionės metu sugedo jo šeimos automobilis „VW Polo“, valstybinis numeris ( - ) su kuriuo jis buvo atvykęs į tėvo laidotuves, o jo tvarkymas kainavo 628 Eur, todėl viso jis patyrė 678,80 Eur turtinę žalą.

34Turtinės žalos samprata suformuluota LR CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad nuostoliai, kaip nukentėjusiojo asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos. Teismas, spręsdamas, ar nukentėjusiojo prašomos priteisti sumos yra nuostoliai, turi patikrinti, ar išlaidos atitinka šiuos reikalavimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2002). Kaip matyti, šiuo atveju nukentėjusysis E. P. prašo priteisti 50,80 Eur turtinės žalos už patirtas išlaidas keliaujant traukiniu į tėvo šermenis. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl kelionės traukiniu į tėvo šermenis, yra pagrįsti, nes buvo tiesiogiai įtakoti eismo įvykio, kurio metu žuvo E. P. (gim. ( - )m.), ir dėl kurio nukentėjusysis, kaip žuvusio sūnus, turėjo dalyvauti tėvo šermenyse. Todėl ši suma priteistina nukentėjusiojo E. P. naudai iš draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE“. Tuo tarpu dėl prašymo priteisti 628 Eur turtinės žalos atlyginimo teismas nesutinka. Pagrįsdamas prašomą priteisti sumą, nukentėjusysis nurodė, kad sugedus automobiliui, kuriuo jis vyko į tėvo laidotuves, jis patyrė 628 Eur išlaidų už automobilio remontą. Tačiau šiuo atveju pastebėtina, jog automobilio gedimas nebuvo sąlygotas kaltinamosios nusikalstamų veiksmų, kas reiškia, jog prašoma priteisti 628 Eur suma nepatenka į LR CK 6.249 str. 1 d. suformuluotą turtinės žalos sampratą. Dar daugiau, kaip rodo nukentėjusiojo pateikta 2018-07-05 sąskaita-faktūra Nr. 00994, 628 Eur UAB „( - )“ apmokėjo ne nukentėjusysis E. P., o V. M.. Esant tokioms aplinkybėms, E. P. civilinis ieškinys dalyje dėl 628 Eur turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

35Teismo posėdžio metu pagrįsdamas prašomą priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos dydį, nukentėjusysis nurodė, kad tėvo netektis jam sukėlė didelį stresą, baimę dėl ateities, jis patyrė dvasinį sukrėtimą. Tėvas jam buvo didelė moralinė ir materialinė parama. Šis įvykis palietė visą jo šeimą, o ypatingai jo dukras, kurioms jo tėvas buvo mylimas senelis, o jo mirtis joms sukėlė psichologinį ir emocinį šoką. Jo paties dvasinė būsena laikui bėgant negerėja, todėl mano, kad neigiami išgyvenimai jį persekios visą likusį gyvenimą. Po įvykio jis tapo apatiškas, mažiau bendrauja su draugais ir artimaisiais, negali rasti jokio užsiėmimo ar veiklos, kuri keltų džiaugsmą. Dėl eismo įvykio jis patyrė viešą pažeminimą bei reputacijos pablogėjimą, kaltinamoji jo neatsiprašė, nepasiūlė jokios finansinės paramos laidojant tėvą. Jis buvo labai artimas su tėvu, tėvas buvo jam finansinė atrama, visada padėdavo dėl pragyvenimo. Todėl netekęs jo, jis patyrė neturtinę žalą.

36Nukentėjusioji G. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 91). Ieškinyje nurodyta, kad neturtinė žala pasireiškė dvasiniu sukrėtimu, sveikatos pablogėjimu, emocine depresija. Jos dvasinis ryšys su sutuoktiniu visuomet buvo artimas, jie vienas kitu rūpinosi, kartu pragyveno 18 metų, iš kurių 7 metus santuokoje. Žuvus E. P. (gim. ( - )m.), ji liko viena, neteko žmogaus, kuris būtų arti jos ir ją paremtų tiek dvasiškai, tiek teikdamas pagalbą savo darbu. Todėl prašė iš draudimo bendrovės „( - )“ priteisti 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, draudimo bendrovė nukentėjusiajai G. G. atlygino patirtą turtinę žalą, t. y. atlygino 176,63 Eur gydymo išlaidų bei padengė 952,57 Eur laidojimo išlaidų (1 t., b. l. 125), todėl nukentėjusioji byloje civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo nereiškė.

37Neturtinė žala pagal LR CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. LR CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

38Pagal LR CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Dėl ieškovo teisės į pinigines sumas už neturtinę žalą turėtų būti nusprendžiama atsižvelgiant į faktinį ieškovą ir žuvusįjį siejusių santykių pobūdį. Priteisiamos sumos turi būti teisingos. Tai reiškia, kad jos turi būti priteisiamos paisant asmenų lygybės, proporcingumo ir protingumo principų ir piniginių sumų už neturtinę žalą paskirties. Iš to išplaukia, kad esminis priteisiamos neturtinės žalos dydžio kriterijus yra kilę padariniai, kurių sunkumas nustatomas pagal nusikalstamos veikos sukeltus fizinio, psichinio ir socialinio pobūdžio padarinius ir jų švelnėjimo perspektyvą, ar vertinant žuvusiojo ir ieškovo buvusio tarpusavio ryšio glaudumą. Gyvybės atėmimo bylose pagrindinis neturtinės žalos dydžio kriterijus yra žuvusiojo ir nukentėjusiojo asmens tarpusavio ryšys. Piniginių sumų už neturtinę žalą paskirtis yra teisingumo įvykdymas, pripažįstant nukentėjusiojo teisėto intereso pažeidimo faktą ir išreiškiant jam pagarbą bei užuojautą. Nesant įstatyme nustatytų orientacinių už neturtinę žalą priteistinų sumų dydžių, jų apskaičiavimo išeities taškas turi būti teismų praktikoje analogiškose bylose nusistovėjusi suma. Priteistinas neturtinės žalos dydis nustatomas kiekvienam ieškovui individualiai.

39Neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas. Nukentėjusiesiems kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose dėl artimo žmogaus mirties paprastai priteisiama iš viso nuo 10 000 iki 90 000 eurų neturtinės žalos. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad KET pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui/motinai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017). Priteistinos sumos priklauso nuo LR CK 6.250 straipsnyje išvardytų kriterijų, taip pat nuo pripažintų nukentėjusiaisiais asmenų kiekio, jų buvusio santykio su žuvusiuoju. Nustatydamas priteistinos žalos dydžius, teismas vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188-648/2017).

40Šiuo atveju sutiktina, kad tiek E. P., tiek G. G. patyrė neturinę žalą. Bylos aplinkybės liudija, kad dėl prarasto artimo žmogaus (tėvo) nukentėjusiajam E. P. yra padaryta neturtinė žala, asmens paaiškinimai, medicininiai dokumentai pagrindžia ir tai, kad E. P. skaudžiai išgyveno tėvo netektį, kaip teigė posėdžio metu, sužinojus, kad tėvas mirs, jam užėjo depresija, bandė atimti sau gyvybę, buvo patekęs į psichiatrinę ligoninę, po tėvo mirties buvo nervinis išsekimas, prasidėjo nervinė astma, po tėvo mirties atsirado ir aritmija. Be to, pateikti dokumentai liudija ir tai, kad nukentėjusysis E. P. jau ir iki tėvo mirties turėjo rimtų sveikatos problemų, jam buvo nustatytas 50 procentų darbingumas. Nors teismo posėdžio metu E. P. teigė, kad žuvus jo tėvui, jis kartu neteko ir savo materialinės paramos, tačiau šiuo atveju nesutiktina, kad šis kriterijus gali būti lemiamas sprendžiant dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio. Paminėtina, kad žuvusysis buvo pensininkas, kaip teigė nukentėjusioji G. G., jos miręs sutuoktinis neteikdavo jokios finansinės paramos savo sūnui, nes jie patys, būdami pensininkai, to daryti negalėjo. Kartu pažymėtina ir tai, kad pats nukentėjusysis E. P. teismui nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių tokią aplinkybę, pripažindamas tik tai, kad vieną kartą vestuvių proga iš tėvo buvo gavęs 500 Eur. Kartu pastebėtina ir tai, kad žuvusysis, būdamas pensininkas, pagal LR CK nuostatas neturėjo jokios pareigos teikti išlaikymą savo pilnamečiam sūnui E. P..

41Šiuo atveju teismas, spręsdamas dėl E. P. priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia ne tik į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus ir didelį stresą dėl artimo žmogaus (tėvo) netekties, nukentėjusiojo ryšį su žuvusiuoju (kartu negyveno, matydavosi vos keletą kartų per metus), įvertina ir tai, kad įvykus eismo įvykiui, nukentėjusiajam gulint ligoninėje, E. P. juo nesirūpino, kai tuo tarpu kaltinamoji beveik kasdien eidavo į ligoninę, domėjosi žuvusiojo sveikatos būkle, stengėsi teikti pagalbą, atsižvelgia į teismų praktiką analogiškose bylose, šalies ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrą pragyvenimo lygį bei vidutines gyventojų pajamas, į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos objekto – žmogaus gyvybė – svarbą, kaltinamosios šeiminę (susituokusi, auginanti du mažamečius vaikus) ir turtinę (darbinga, niekur nedirbanti, išlaikoma vyro) padėtį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors byloje nustatyta, jog kaltinamoji R. P. nesilaikė KET reikalavimų, šiurkščiai pažeidė KET, dėl padarytos veikos žuvo vienas žmogus, tačiau, kita vertus, ji vairavo blaivi, leistino greičio viršijimas nenustatytas, iškart po įvykio kaltinamoji kvietė greitąją pagalbą, rūpinosi velioniu, atsiprašė jo bei nuoširdžiai gailėjosi, skaudžios pasekmės kilo dėl neatsargumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra akcentavęs, kad, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl, esant šiai kaltės formai, priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti atitinkamai mažesnis nei tyčinių veikų atveju (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006). Dar daugiau, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, nepaisant kaltinamosios padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad ji realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuota tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-272/2011, 2K-177-696/2015). Todėl nustatant žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, o padarinių, kad ir kokie jie skaudūs būtų, sureikšminimas, formaliai įvertinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-648/2015).

42Įvertindamas išdėstytas reikšmingas aplinkybes neturtinės žalos dydžio nustatymui, siekdamas nukentėjusiųjų E. P. ir G. G. bei civilinio atsakovo „( - )“ ir kaltinamosios interesų pusiausvyros, atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, atlygintos žalos dydį (400 Eur), teismas mažina E. P. reikalaujamos atlyginti (30000 Eur) neturtinės žalos dydį ir kaltinamosios nusikalstama veika nukentėjusiajam E. P. padarytą neturtinę žalą įvertina 12 000 Eur, iš jų 2500 Eur nukentėjusiojo naudai priteisiant iš draudimo bendrovės „( - )“ ir 9500 Eur iš kaltinamosios R. P..

43Teismas taip pat sutinka ir su tuo, kad nukentėjusiajai G. G. dėl įvykio buvo padaryta neturtinė žala. Kaip teigė pati nukentėjusioji, su E. P. (gim. ( - )m.) ji pragyveno 18 metų, iš kurių 7 metus santuokoje, po įvykio ji neteko žmogaus, draugo, sutuoktinio, likti vienai jai labai sunku, todėl akivaizdu, kad juos siejo dvasinis ir emocinis ryšys. G. G. nurodė, kad po įvykio jai pablogėjo sveikata, be to, liko viena, nebeturi šalia žmogaus, kuris ją paremtų. Kaip matyti iš nukentėjusios duotų parodymų, E. P. (gim. ( - )m.) buvo jai labai svarbus ir artimas. Savo patirtą neturtinę žalą G. G. įvertino 5000 Eur.

44Šiuo atveju teismas, spręsdamas dėl G. G. priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia ne tik į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiosios patirtus dvasinius išgyvenimus dėl artimo žmogaus (sutuoktinio) netekties, nukentėjusiosios ryšį su žuvusiuoju (kartu gyveno, gerai sutarė, vienas kitam buvo atrama), įvertina ir tai, kad įvykus eismo įvykiui, nukentėjusiajam gulint ligoninėje, G. G. juo rūpinosi, stengėsi kasdien teikti visokeriopą pagalbą, atsižvelgia į teismų praktiką analogiškose bylose (kad KET pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu žuvusiojo sutuoktiniui priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur), šalies ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrą pragyvenimo lygį bei vidutines gyventojų pajamas, į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos objekto – žmogaus gyvybė – svarbą, kaltinamosios šeiminę (susituokusi, auginanti du mažamečius vaikus) ir turtinę (darbinga, niekur nedirbanti, išlaikoma vyro) padėtį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Todėl, esant išdėstytoms reikšmingoms aplinkybėms neturtinės žalos dydžio nustatymui, nukentėjusiosios G. G. prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma būtų pagrįsta, tačiau siekiant nukentėjusiųjų E. P. ir G. G. bei civilinio atsakovo „( - )“ interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus bei nukentėjusiosios reiškiamą reikalavimą atlyginti priteisiamą neturtinės žalos sumą tik iš draudimo kompanijos, o iš kaltinamosios priteisimo atsisakant, įvertinus, jog pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas maksimali sutartinės atsakomybės dėl neturtinės žalos riba yra 5000 Eur, o nukentėjusiųjų, kuriems ši suma dalintina, yra du, teismas mažina G. G. reikalaujamos atlyginti (5000 Eur) neturtinės žalos dydį iki 2500 Eur, priteisiant šią sumą iš draudimo kompanijos „( - )“.

45Nukentėjusysis E. P., teikdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo, taip pat prašė priteisti jo naudai proceso išlaidas. Jis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu kreipėsi į notarą dėl įgaliojimo surašymo, todėl patyrė 26,01 Eur notaro išlaidas, ir 1,17 Eur pašto išlaidas (2 t., b. l. 102, 105). Bylinėjimosi išlaidos baudžiamajame procese įvardijamos kaip procesinės ir jų nebaigtinis sąrašas įtvirtintas LR BPK 103 straipsnyje. Pagal LR BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis E. P. kreipėsi į notarą, kad šis surašytų jo atstovei advokatei įgaliojimą, kurį jis paštu išsiuntė Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir tokiu būdu patyrė viso 27,18 Eur proceso išlaidų. Teismas sprendžia, kad šias išlaidas E. P. patyrė dėl R. P. sukelto eismo įvykio, dėl to jos turi būti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios R. P..

46Ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2018-10-29 nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. P. turtui, apribojant nuosavybės teises nekilnojamiems daiktams: 1/2 žemės sklypo, ( - ), unikalus Nr. ( - ); žemės sklypo su statiniais, ( - ), unikalus Nr. ( - ), 688/1856 žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), 38/100 pastato, gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), 38/100 pastato, sandėlio, unikalus Nr. ( - ), 38/100 pastato, garažo, unikalus Nr. ( - ), 38/100 kitų inžinerinių pastatų, unikalus Nr. ( - ), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą ir uždraudžiant valdyti, disponuoti (t. y. parduoti, perleisti, dovanoti ar įkeisti, daryti fizinį, ūkinį poveikį) šiuo turtu, bet paliekant teisę naudotis šiuo turtu. Atsižvelgiant į tai, kad teismas iš kaltinamosios R. P. priteisė atlyginti 9500 Eur neturtinę žalą nukentėjusiojo E. P. naudai, nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019-05-06, nustatytinas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. P. turtui, apribojant nuosavybės teises nekilnojamiems daiktams - žemės sklypui su statiniais, ( - ), unikalus Nr. ( - ): 688/1856 žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), 38/100 pastato, gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), 38/100 pastato, sandėlio, unikalus Nr. ( - ), 38/100 pastato, garažo, unikalus Nr. ( - ), 38/100 kitų inžinerinių pastatų, unikalus Nr. ( - ), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą ir uždraudžiant valdyti, disponuoti (t. y. parduoti, perleisti, dovanoti ar įkeisti, daryti fizinį, ūkinį poveikį) šiuo turtu, bet paliekant teisę naudotis šiuo turtu. Laikiną nuosavybės teisės apribojimą taikant iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo. Turto saugotoja paskiriant R. P..

47Daiktinis įrodymas – automobilis „VW Sharan“, valstybinis numeris ( - ) kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžintas R. P., paliktinas R. P. neribotai nuosavybei.

48Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

Nutarė

49R. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, padarymą, ir baudžiamąją bylą R. P. atžvilgiu nutraukti.

50R. P. perduoti V. K., asmens kodas ( - ) atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.

51Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

52Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, R. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - 6 MGL (300 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

53Išaiškinti R. P., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

54Išaiškinti laiduotojai V. K., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

55Nukentėjusiojo E. P. civilinį ieškinį dėl 678,80 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš draudimo bendrovės „( - )“ priteisti nukentėjusiajam E. P. 50,80 Eur turtinei žalai atlyginti.

56Nukentėjusiojo E. P. civilinį ieškinį dėl 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš draudimo bendrovės „( - )“ priteisti nukentėjusiajam E. P. 2500 Eur bei iš R. P. priteisti nukentėjusiajam E. P. 9 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

57Nukentėjusiosios G. G. civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš draudimo bendrovės „( - )“ priteisti 2500 Eur nukentėjusiajai G. G. neturtinei žalai atlyginti.

58Pripažinti E. P. patirtas 27,18 Eur notaro ir pašto išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamosios R. P. E. P. naudai 27,18 Eur.

59Nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019-05-06, nustatyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. P. turtui, apribojant nuosavybės teises nekilnojamiems daiktams - žemės sklypui su statiniais, ( - ), unikalus Nr. ( - ): 688/1856 žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), 38/100 pastato, gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), 38/100 pastato, sandėlio, unikalus Nr. ( - ), 38/100 pastato, garažo, unikalus Nr. ( - ), 38/100 kitų inžinerinių pastatų, unikalus Nr. ( - ), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą ir uždraudžiant valdyti, disponuoti (t. y. parduoti, perleisti, dovanoti ar įkeisti, daryti fizinį, ūkinį poveikį) šiuo turtu, bet paliekant teisę naudotis šiuo turtu. Laikiną nuosavybės teisės apribojimą taikyti iki visiško civilinio ieškinio nukentėjusiajam E. P. atlyginimo. Turto saugotoja paskirti R. P..

60Nuosprendžio nuorašą nedelsiant išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

61Daiktinį įrodymą – automobilį „VW Sharan“, valstybinis numeris ( - ) kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžintas R. P., palikti R. P. neribotai nuosavybei.

62Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P.,... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. R. P. 2018 metų gegužės 4 dieną apie 9.50 val. Šiauliuose, ties ( - )... 5. Kaltinamoji R. P. teisme kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad... 6. Nukentėjusioji G. G. dėl civilinio ieškinio teisme parodė, kad palaiko savo... 7. Nukentėjusysis E. P., gim. ( - ), dėl civilinio ieškinio teisme parodė, kad... 8. Liudytojas R. P. teisme parodė, kad yra R. P. sutuoktinis. Sutinka būtų... 9. Apklausta kaip galima laiduotoja V. K. teisme parodė, kad yra kaltinamosios... 10. Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai... 11. Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu... 12. Nukentėjusysis E. P., gim. ( - ), ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šių... 13. Nukentėjusioji G. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji buvo E. P.,... 14. Nukentėjusysis R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis buvo E. P.... 15. Nukentėjusysis E. P., gim. ( - ), ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis... 16. Liudytojas R. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vieną dieną, tikslios... 17. Iš 2018-06-28 medicininio mirties liudijimo matyti, kad E. P. mirė VšĮ... 18. Iš 2018-05-04 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad... 19. Iš 2018-05-04 nutarimo matyti, kad automobilis „VW Sharan", valstybinis Nr.... 20. Iš specialisto išvados Nr. M 401/2018(04) matyti, kad: 1. E. P. mirtis įvyko... 21. Iš 2018-09-07 specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad specialistas H.... 22. Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus,... 23. Kaltinamosios R. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamoji... 24. R. P. neatsargia kaltės forma padarė nusikalstamą veiką, nusikalto būdama... 25. Nagrinėjant bylą teisme, buvo gautas kaltinamosios motinos V. K. prašymas... 26. Kaip rodo bylos medžiaga, V. K. yra kaltinamosios motina, padeda kaltinamajai... 27. Pasisakydamas dėl kitų LR BK 40 str. įtvirtintų sąlygų, teismas pažymi,... 28. Baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos... 29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. P. nusikalstamą veiką padarė... 30. Be to, teismo nuomone, atleidžiant kaltinamąją nuo baudžiamosios... 31. Pagal LR BPK 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese... 32. Pažymėtina, kad civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys,... 33. Nukentėjusysis E. P. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį... 34. Turtinės žalos samprata suformuluota LR CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir... 35. Teismo posėdžio metu pagrįsdamas prašomą priteisti 30 000 Eur neturtinės... 36. Nukentėjusioji G. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 eurų... 37. Neturtinė žala pagal LR CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis... 38. Pagal LR CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo... 39. Neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl... 40. Šiuo atveju sutiktina, kad tiek E. P., tiek G. G. patyrė neturinę žalą.... 41. Šiuo atveju teismas, spręsdamas dėl E. P. priteistinos neturtinės žalos... 42. Įvertindamas išdėstytas reikšmingas aplinkybes neturtinės žalos dydžio... 43. Teismas taip pat sutinka ir su tuo, kad nukentėjusiajai G. G. dėl įvykio... 44. Šiuo atveju teismas, spręsdamas dėl G. G. priteistinos neturtinės žalos... 45. Nukentėjusysis E. P., teikdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo, taip pat... 46. Ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės... 47. Daiktinis įrodymas – automobilis „VW Sharan“, valstybinis numeris ( - )... 48. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303... 49. R. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,... 50. R. P. perduoti V. K., asmens kodas ( - ) atsakomybėn pagal laidavimą be... 51. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi,... 52. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi,... 53. Išaiškinti R. P., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį... 54. Išaiškinti laiduotojai V. K., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo... 55. Nukentėjusiojo E. P. civilinį ieškinį dėl 678,80 Eur turtinės žalos... 56. Nukentėjusiojo E. P. civilinį ieškinį dėl 30 000 Eur neturtinės žalos... 57. Nukentėjusiosios G. G. civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos... 58. Pripažinti E. P. patirtas 27,18 Eur notaro ir pašto išlaidas proceso... 59. Nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019-05-06, nustatyti laikiną... 60. Nuosprendžio nuorašą nedelsiant išsiųsti turto arešto aktų registro... 61. Daiktinį įrodymą – automobilį „VW Sharan“, valstybinis numeris ( - )... 62. Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti...