Byla 2K-297-303/2019
Dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 11 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūės ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. J. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 11 d. nutarties.

3Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nuosprendžiu V. J. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį ir nubausta 80 MGL (3012 Eur) dydžio bauda.

4Šiuo nuosprendžiu V. J. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių

5Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistos V. S. ir S. G., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

6Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi nuteistosios V. J. apeliacinis skundas atmestas.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I. Bylos esmė

91.

10V. J. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad ji, veikdama bendrininkų grupe kartu su ( - ) ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinos reikalams, gydytoja reumatologe V. S., pagal 2014 m. liepos 25 d. Nr. ( - ) Nacionalinės teismų administracijos siuntimą pasitikrinti sveikatą, siekdama gauti medicininį pažymėjimą, forma Nr. 046/a, apie tai, jog jos sveikatos būklė leidžia pretenduoti į apylinkės teismo teisėjo pareigas, kuris buvo privalomas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-196/1R-80 patvirtinto Reikalavimų pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo 3, 9.4 ir 11 punktus ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 51 straipsnį, medicinos įstaigoje neatlikusi kraujo, šlapimo, plaučių ir tiesiosios žarnos tyrimo, 2014 m. rugpjūčio 20 d. Panevėžio mieste, susisiekusi per S. G. su V. S., kalbėdama telefonu, šios paprašė suklastoti tikrą dokumentą – išrašą iš medicinos dokumentų (forma Nr. 027/a), jame surašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie V. J. neva atliktų kraujo, šlapimo, gliukozės, cholesterolio ir plaučių rentgeno tyrimų rezultatus. Po to V. J., neatlikusi digitalinio tyrimo, tą pačią dieną – 2014 m. rugpjūčio 20 d. – paskambinusi S. G. telefonu, per ją perdavė V. S. prašymą, jog ši papildomai į išrašą iš medicinos dokumentų (forma Nr. 027/a) įrašytų V. J. neatlikto digitalinio tyrimo rezultatus. 2014 m. rugpjūčio 20 d. V. S. pagal susitarimą su V. J. perdavė šią formą Nr. 027/a su įrašytais ir patvirtintais melagingais duomenimis apie tyrimų rezultatus be V. J. anketinių duomenų S. G., o pastaroji prie ( - ) namo Panevėžyje perdavė V. J. V. S. pradėtą pildyti formą Nr. 027/a. V. J., iš S. G. paėmusi iš dalies užpildytą 2014 m. rugpjūčio 20 d. išrašą iš medicinos dokumentų (forma Nr. 027/a) su V. S. išgalvotais tyrimų rezultatais, laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 20 d. iki 2014 m. rugpjūčio 21 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir nenustatytoje vietoje, įrašė jame savo vardą, pavardę, gimimo datą ir gyvenamosios vietos adresą, po to, 2014 m. rugpjūčio 21 d. nuvykusi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrą adresu: Žymantų gatvė 8, Vilnius, panaudojo žinomai suklastotą dokumentą – 2014 m. rugpjūčio 20 d. išrašą iš medicinos dokumentų (forma Nr. 027/a), jį pateikdama ikiteisminio tyrimo nenustatytam Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro darbuotojui, dėl to, Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro gydytojų konsultacinei komisijai įvertinus tyrimus bei visų specialistų išvadas, taip pat ir suklastotą dokumentą – 2014 m. rugpjūčio 20 d. išrašą iš medicinos dokumentų (forma Nr. 027/a), kurį pateikė V. J., gydytojų konsultacinei komisijai nežinant apie dokumento suklastojimą, 2014 m. rugsėjo 2 d. gydytojų komisijos pirmininkė, Vidaus reikalų ministerijos konsultacinės poliklinikos vedėja J. N. išdavė V. J. medicininį pažymėjimą Nr. ( - ), forma Nr. 046/a, kuriame nurodė, kad V. J. sveikatos būklė leidžia eiti teisėjo pareigas.

11II.

12Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

132.

14Kasaciniu skundu nuteistoji V. J. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 11 d. nutartį panaikinti ir ją išteisinti. Kasatorė skunde nurodo:

152.1.

16Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, dėl to skundžiama šio teismo priimta nutartis.

172.2.

18Apeliacinės instancijos teismas duomenis, gautus atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus (iki ikiteisminio tyrimo pradžios), nesant nei teisinio, nei faktinio pagrindo, nepagrįstai pripažino įrodymais, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šiuo klausimu, tai lėmė neteisingos ir neteisėtos nutarties priėmimą. Teismas, konstatavęs, jog prieš V. J. kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo vykdyti pakankamai ilgą laiką ir ikiteisminis tyrimas šioje byloje nebuvo pradėtas per kiek įmanomai trumpesnį laiką, pažeisdamas materialiosios teisės ir proceso teisės normas, taip pat nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, priėmė neteisingą ir neteisėtą išvadą, kad teisės aktais nėra nustatytas terminas, per kurį Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme (toliau – KŽĮ) nustatyti subjektai turi įvertinti kriminalinės žvalgybos metu gautą informaciją bei nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Taip pat teismas pažeidė Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas, nukrypo nuo savo paties sukurto teisės aiškinimo ir analogišką tiek faktinę, tiek ir teisinę situaciją išsprendė skirtingai; kvestionavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartyje konstatuotas išvadas. Teismas taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 4, 5 dalis (įrodymus vertino selektyviai ir tendencingai, teikė prioritetą ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, kasatorės kaltę grindė prielaidomis), 21 straipsnio 4 dalį, 44 straipsnio 6 dalį (įrodinėjimo naštą perkėlė kaltinamajai), nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principus.

192.3.

20Teismas nutartyje nurodė prieštaringas išvadas dėl kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų teisėtumo ir jų pripažinimo įrodymais, neteisingai sprendė, kad operatyvinės veiklos metu gauti duomenys, t. y. įrašyti telefono pokalbiai tarp V. J. ir V. S., V. J. ir S. G., V. J. ir A. P., buvo gauti ir panaudoti teisėtai, nesivadovavo kasacinio teismo suformuota praktika šiuo klausimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-139/2015, 2K-7-85-696/2016, 2K-57-696/2017). Kasatorės telefono pokalbių buvo klausomasi nuo 2013 m. gruodžio 12 d. iki 2014 m. rugsėjo 6 d., o kaip matyti iš 2015 m. kovo 24 d. tarnybinio pranešimo Nr. L-09-161 – ir dar tris mėnesius (nors nutarties, kuria būtų sankcionuoti pokalbiai, nėra). Byloje taip pat nustatyta, kad galbūt nusikalstama veika, už kurią nuteista V. J., buvo padaryta 2014 m. rugpjūčio 20 d., o ikiteisminis tyrimas pradėtas tik 2015 m. balandžio 10 d. Iš 2013 m. gruodžio 11 d. teikimo Nr. S4-576, 2014 m. kovo 5 d. teikimo Nr. S4-103, 2014 m. birželio 3 d. teikimo Nr. S4-239 ir jų pagrindu priimtų Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 12 d., 2014 m. kovo 6 d. ir 2014 m. birželio 3 d. nutarčių, sankcionuojančių V. J. telefono pokalbių klausymąsi, matyti, kad jų pagrindu buvo klausomasi telefono pokalbių ne dėl veikų, už kurias V. J. nuteista šioje byloje. Nė vienoje iš nutarčių nėra sankcionuoti ir kriminalinės žvalgybos veiksmai dėl šios nusikalstamos veikos, vadinasi, nė viena Panevėžio apygardos teismo nutartis negali būti laikoma teisiniu pagrindu dėl šios bylos veiklų slapto klausymosi, nors ši baudžiamoji byla kilo dėl medžiagos, surinktos taikant operatyvinės veiklos metodus. Daugiau jokių kitų teismo nutarčių, kuriomis būtų sankcionuotas V. J. telefono pokalbių klausymasis dėl šios veikos, taip pat nėra, nors, kaip matyti iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) Panevėžio valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus 2015 m. balandžio 10 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 06-7-00004-15, ikiteisminis tyrimas V. J. dėl šios veikos buvo pradėtas dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, tai reiškia, jog kriminalinės žvalgybos veiksmai – telefono pokalbių klausymasis dėl BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatytos veikos – turėjo būti sankcionuoti teismo (KŽĮ 8 straipsnio 1 dalis).

212.4.

22Siekiant įvertinti kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą, t. y. faktinio pagrindo atlikti tokius veiksmus buvimą, Šiaulių apygardos teismui buvo pateikti ikiteisminio tyrimo dokumentai: STT 2018 m. rugsėjo raštas su priedais, STT Panevėžio valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko 2018 m. spalio 2 d. raštas Nr. S17-09-344, STT Panevėžio valdybos 2018 m. lapkričio mėn. ir 2019 m. vasario 18 d. raštai su priedais, STT Panevėžio valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo specialisto 2015 m. balandžio 9 d. tarnybinis pranešimas Nr. L-09-205, kurį Šiaulių apygardos teismas laikė ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindu. Šiuose dokumentuose jokių faktinių duomenų apie galimą V. J. nusikalstamą veiką, už kurią ji yra nuteista, nėra, nė vienas iš jų taip pat neįrodo ir nepatvirtina, kad V. J. daro, padarė ar ketina daryti šią nusikalstamą veiką ir kad buvo faktinis pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. Nors teismas 2015 m. balandžio 9 d. tarnybinį pranešimą Nr. S8-09-98, kurio pagrindu ikiteisminis tyrimas dėl šios veikos ir buvo pradėtas ir kuris buvo surašytas 2015 m. kovo–balandžio mėnesiais pakartotinai perklausius užfiksuotus 2014 m. rugpjūčio 20 ir 21 d. telefono pokalbius, pripažino tinkamu, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tame pačiame rašte nurodoma, kad šių pokalbių turinys neinformatyvus ir juos perklausius pirmą kartą iš jų nebuvo galima nustatyti nusikalstamos veikos požymių. Teismas faktiniu pagrindu pradėti ikiteisminį tyrimą laikė 2015 m. balandžio 9 d. tarnybinį pranešimą Nr. S8-09-98, nors jis atsirado beveik po aštuonių mėnesių nuo galimai padarytos nusikalstamos veikos.

232.5.

24Taigi faktinis pagrindas atlikti operatyvinį veiksmą – slapta kontroliuoti V. J. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinį ir teisinis pagrindas – Panevėžio apygardos teismo nutartys nėra susiję su galima nusikalstama veika, dėl kurios V. J. nuteista šioje byloje. Taip pat kriminalinės žvalgybos veiksmai dėl šioje byloje pradėto ikiteisminio tyrimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį apskritai nebuvo sankcionuoti, pažeidžiant KŽĮ 8 straipsnio 1 dalį. Be to, apie šią galimai padarytą nusikalstamą veiką nėra užfiksuota ir jokių faktinių duomenų, o 2015 m. balandžio 9 d. tarnybinis pranešimas Nr. S8-09-98 negali būti laikomas leistinu pagrindu pradėti ikiteisminį tyrimą, nes kriminalinės žvalgybos metu gauti duomenys, t. y. telefono pokalbiai, neatitinka teisėtumo kriterijaus, prieš V. J. pradėti ir vykdyti kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nesant tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

252.6.

26Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas materialiosios ir proceso teisės normas ir nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, priėmė neteisingą ir neteisėtą išvadą, kad teisės aktais nėra nustatytas terminas, per kurį KŽĮ nustatyti subjektai turi įvertinti kriminalinės žvalgybos metu gautą informaciją bei nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tiek teisinis reglamentavimas (KŽĮ 8 straipsnio 3 dalis), tiek kasacinio teismo praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-57-696/2017, 2K-7-85-696/2016) aiškiai suformavo nuostatą, kad iš karto, vos tik nustačius nusikalstamos veikos požymius, privalu pradėti ikiteisminį tyrimą, nes priešingu atveju valstybės institucijos ne tik neatlieka prevencinės ar kardomosios funkcijos, bet ir toleruoja bei skatina asmenis nusikalsti, o paskui dar ir baudžia už tai. Minėti reikalavimai šioje byloje buvo pažeisti, nes ne iš karto pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taigi 2014 m. gegužės mėn. nustačius padarytą galimą nusikalstamą veiką turėjo būti iš karto pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis buvo pradėtas praėjus net devyniems mėnesiams, operatyvinės priemonės buvo tęsiamos, tikintis, kad V. J. padarys naujas nusikalstamas veikas, tačiau nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai dėl 2014 m. gegužės mėn. atvejo. Galiausiai, iš karto nesiėmus veiksmų dėl paaiškėjusios galimos nusikalstamos veikos ir toliau naudojantis operatyviniais metodais, buvo gauta informacija, kad V. J., 2014 m. rugpjūčio 20 d. bendrininkaudama su V. S., tyčia suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo. Tačiau tokia veika iš viso negalėjo būti padaryta, jeigu ikiteisminio tyrimo įstaiga, kontroliuojama prokuratūros, būtų tinkamai sureagavusi iš karto. Juo labiau, 2014 m. rugpjūčio 20 d. nustačius tariamos nusikalstamos veikos faktą, kasatorės telefono pokalbių buvo klausomasi toliau iki 2014 m. rugsėjo 6 d., ikiteisminis tyrimas dėl tariamai 2014 m. rugpjūčio 20 d. padarytos nusikalstamos veikos pradėtas tik 2015 m. balandžio 10 d., kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolas surašytas tik 2016 m. vasario 10 d., t. y. praėjus pusantrų metų nuo veikos, už kurios padarymą yra nuteista kasatorė.

272.7.

28Be to, pagal teismų praktiką, jei operatyvinis (kriminalinės žvalgybos) tyrimas atliekamas dėl vienų veikų, o paaiškėja kitų nusikalstamų veikų požymių, tai tokiu būdu gauti faktiniai duomenys gali būti panaudoti kaip įrodymai baudžiamajame procese dėl šių kitų nusikalstamų veikų, t. y. nusikalstamų veikų, dėl kurių techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka nebuvo sankcionuotas, tik jei naujai paaiškėjusios veikos yra panašaus pobūdžio ir pavojingumo kaip ir veikos, dėl kurių buvo pradėtas operatyvinis tyrimas ir sankcionuoti slapti tyrimo veiksmai (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-P-178/2012). Šioje byloje kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai buvo pradėti dėl galimai daromos nusikalstamos veikos, susijusios su piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, t. y. sunkaus nusikaltimo, nurodyto BK 228 straipsnio 2 dalyje. Tuo tarpu V. J. šioje byloje nuteista už nesunkų nusikaltimą, o tai reiškia, jog kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkti duomenys šioje byloje buvo naudoti neteisėtai. Taigi teismas negalėjo remtis operatyvinės veiklos metodais surinkta medžiaga, nes ji neatitinka baudžiamosios bylos įrodymų teisėtumo kriterijų, slapto tyrimo veiksmai ir ne iš karto pradėtas ikiteisminis tyrimas prisidėjo tik prie V. J. baudžiamosios atsakomybės pasunkinimo, o ne naujų reikšmingų aplinkybių nustatymo, dėl to buvo padaryti esminiai BPK 1 straipsnio, 2 straipsnio, 20 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 5 dalies reikalavimų pažeidimai, o Šiaulių apygardos teismo išvada, kad dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo metu paaiškėjusių nusikalstamos veikos požymių nustatyto termino ikiteisminiam tyrimui pradėti nėra, yra teisiškai ydinga, nesuderinama su nurodyta kasacinio teismo praktika.

292.8.

30Be to, Šiaulių apygardos teismas kvestionavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 2 d. šioje byloje priimtos nutarties išvadas, kad slapto tyrimo veiksmai prieš V. J. buvo vykdomi pakankamai ilgą laiką, kad slaptas tyrimas buvo vykdomas dėl visai kitokio pobūdžio nusikalstamų veiksmų ir kad tokiais atvejais būtina ištirti tokių tyrimo veiksmų gautų duomenų leistinumą įrodinėjant atsitiktinai užfiksuotos nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. konstatavo, kad ši veika, už kurią V. J. yra nuteista, yra atsitiktinai užfiksuota.

312.9.

32Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes nukrypo nuo savo paties sukurto teisės aiškinimo panašiose bylose (šio teismo byla Nr. 1A-126-332/2016).

332.10.

34Šiaulių apygardos teismas padarė nepagrįstas, prielaidomis grįstas išvadas, kad V. J. nebuvo atlikti kaltinime nurodyti tyrimai. Tyrimų atlikimo faktą patvirtino liudytojai L. K., R. R., N. V., A. Ž., L. L., R. S., M. M., tačiau teismas jų parodymus vertino netinkamai, tyrė bei analizavo tik kasatorę kaltinančius įrodymus, įrodymus vertino selektyviai, parinkdamas tik tuos, kurie patvirtino pareikštą kaltinimą, ir atmesdamas tuos, kurie jį paneigia, t. y. įrodymų tyrimas pagrįstas ne esminių faktinių duomenų apie nusikaltimo padarymą vertinimu, o detalių analize, fragmentiškus sutapimus ir nesutapimus pripažįstant esminiais kaltę pagrindžiančiais įrodymais, neįvertinant jų visumos ir santykio su kita bylos medžiaga. Taip teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 21 straipsnio 4 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, nekaltumo prezumpcijos principą ir įrodinėjimo naštą neleistinai perkėlė kaltinamajai.

353.

36Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Plioplys atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime nurodo:

373.1.

38Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis ir bylos medžiaga patvirtina, kad šio teismo teisėjų kolegija patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose bei nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartyje.

393.2.

40Iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių apygardos teismas daug dėmesio skyrė slapto tyrimo veiksmų prieš V. J. pradėjimo faktiniam ir teisiniam pagrindams patikrinti, ištyrė ir kitus reikšmingus bylai teisingai išspręsti įrodymus. Byloje esantis STT Panevėžio valdybos 2013 m. gruodžio 3 d. nutarimas Nr. S8-09-584 papildyti kriminalinės žvalgybos tyrimo bylą nauju tiriamuoju – V. J. patvirtina, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai prieš V. J. buvo sankcionuoti, o vėliau ir pratęsti gavus informacijos apie V. J. galimą dalyvavimą rengiamoje vykdyti (vykdomoje) nusikalstamoje veikoje, tai yra apie jos galimą piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi (BK 228 straipsnio 2 dalis), ir nustačius, kad ši informacija yra patikima. Todėl skundžiamoje nutartyje apeliacinis teismas pagrįstai konstatavo, kad apygardos teismo nutartimis sankcionuoti, vėliau pratęsti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai – slapta V. J. telefono pokalbių kontrolė patvirtina buvus teisinį pagrindą atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus, o turimi duomenys apie V. J. galimai daromas BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas – faktinį tokių veiksmų atlikimo pagrindą.

413.3.

42Ikiteisminis tyrimas šioje byloje nuo pat pradžių (nuo 2015 m. balandžio 9 d.) buvo atliekamas dėl V. J. ir V. S. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos 2016 m. balandžio 5 d. raštu Nr. 2-09-143 į tiriamą bylą buvo pateikta reikšminga tyrimui informacija: prokuroro 2014 m. birželio 3 d. teikimas Nr. S4-239 bei Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartis Nr. S6-426, kuria buvo pratęstas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka – slaptas V. J. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir jos turinio fiksavimas nuo 2014 m. birželio 7 d. iki 2014 m. rugsėjo 6 d. Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos 2016 m. vasario 11 d. raštu Nr. 2-09-143 į tiriamą bylą buvo pateiktas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. vasario 10 d. protokolas. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų matyti, kad reikšmingų pokalbių, kuriais rėmėsi teismai, įrašai buvo padaryti būtent sankcionuotu laikotarpiu, t. y. 2014 m. rugpjūčio 20 d. Atlikti nurodytus kriminalinės žvalgybos veiksmus minėta Panevėžio apygardos teismo nutartimi buvo leista laikantis KŽĮ 8, 10 straipsnių reikalavimų. Pažymėtina, kad iš Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutarties Nr. S6-426 matyti, kad ja buvo pratęstas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, turint informacijos apie BK 225 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje nustatytas galimai vykdomas nusikalstamas veikas. Ikiteisminis tyrimas tuo metu nebuvo pradėtas, tačiau baudžiamosios bylos medžiaga nepatvirtina, jog, priimant aptariamą teismo nutartį, jau buvo paaiškėję nusikalstamos veikos požymiai, dėl kurių būtų buvęs pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą (KŽĮ 8 straipsnio 3 dalis), be to, KŽĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta ir tai, jog ikiteisminis tyrimas gali būti nepradedamas išimtiniais atvejais, apie kuriuos kriminalinės žvalgybos subjektas praneša prokurorui, ir šis priima sprendimą dėl tolesnio kriminalinės žvalgybos tyrimo. Iš minėto prokuroro 2014 m. birželio 3 d. teikimo matyti, kad šios aplinkybės buvo vertinamos ir, prašydamas tęsti kriminalinės žvalgybos veiksmus, prokuroras nurodė, jog yra gauta kriminalinės žvalgybos subjekto raštu pateiktų duomenų apie galimai vykdomas nusikalstamas veikas, nurodytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, tačiau ikiteisminiam tyrimui pradėti jų nepakanka, o nenaudojant kriminalinės žvalgybos veiksmų išaiškinti šių galimai nusikalstamų veikų bei nustatyti visų jas vykdančių asmenų nėra galimybės.

433.4.

44Tie patys KŽĮ veiksmai, jų pradėjimo teisinis ir faktinis pagrįstumas, jų atlikimo teisėtumas jau buvo vertinami baudžiamojoje byloje Nr. 1A-398-396/2018. Spręsdama šį klausimą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad baudžiamojoje byloje buvo nustatytas faktinis ir teisinis pagrindas taikyti V. J. slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą, o duomenys, gauti atliekant nurodytus kriminalinės žvalgybos veiksmus, atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus ir gali būti laikomi įrodymais baudžiamojoje byloje.

453.5.

46Kasacinėje praktikoje yra pasisakyta dėl situacijų, kai taikant neviešo pobūdžio tyrimo priemones gaunami tam tikri duomenys, leidžiantys įtarti apie kitas to paties asmens arba kitų asmenų daromas nusikalstamas veikas negu tos, kurias tiriant buvo taikomos šios priemonės. Tokiu atveju teismai iš esmės laikosi pozicijos, kad tokiu būdu gauti faktiniai duomenys paprastai gali būti panaudoti kaip įrodymai baudžiamajame procese dėl šių kitų nusikalstamų veikų, t. y. nusikalstamų veikų, dėl kurių nebuvo leista panaudoti atitinkamų neviešo pobūdžio tyrimo priemonių, tuo atveju, jeigu šios kitos nusikalstamos veikos pateko į kategoriją veikų, dėl kurių tokios priemonės taip pat gali būti taikomos (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015). Šioje byloje šis principas ir taikytinas, nes tyrimo metu elektroninių ryšių tinklais V. J. telefonu perduodamos informacijos kontrolės metu buvo gauti tam tikri duomenys, leidžiantys įtarti apie kitas V. J. daromas nusikalstamas veikas, kurios nesusijusios su ta informacija, kuri sudarė pagrindą atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmą, taip pat duomenys apie kito asmens – V. S. daromą nusikalstamą veiką. Spręsdamas šį klausimą, apeliacinės instancijos teismas savo sprendimą išsamiai argumentavo tiek savo motyvais dėl teisinės situacijos šioje byloje, tiek ir galiojančia teismų praktika ir taip spręsdamas šį klausimą galiojančios teismų praktikos nepažeidė.

473.6.

48Kasaciniame skunde tvirtinama, kad Šiaulių apygardos teismas analogišką situaciją visai kitaip vertino baudžiamojoje byloje Nr. 1A-126-332/2016, todėl nagrinėjamoje byloje nukrypo nuo savo paties sukurto aiškinimo. Tačiau, priešingai nei tvirtinama skunde, nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šioje byloje buvo atsiradęs pagrindas manyti, kad gali būti daromas ir kitos rūšies ne mažiau pavojingas nusikaltimas (nustatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje), kuris pateko į kategoriją veikų, nurodytų KŽĮ 8 straipsnyje, sudarančių pagrindą atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus. Vien tai, kad ikiteisminio tyrimo metu V. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, buvo perkvalifikuotos į nusikalstamas veikas, nustatytas BK 24 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, o V. J. pripažinta kalta padariusi tik BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytą nesunkią nusikalstamą veiką, nesuteikia pagrindo nepripažinti kriminalinės žvalgybos veiksmais gautų duomenų leistinais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-73-689/2019). Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tirdami vienas V. J. galimai daromas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir gavę duomenų apie jos ir kitų valstybės tarnautojų galimai daromą sunkų korupcinio pobūdžio nusikaltimą, negalėjo nereaguoti į tokius duomenis.

493.7.

50Aptardamas nagrinėjamoje byloje vykdytų kriminalinės žvalgybos veiksmų trukmę, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vertino, jog ilgesnis neviešo pobūdžio procesinių veiksmų atlikimas leido nustatyti ne atsitiktines, bet sistemines korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Todėl užsitęsę kriminalinės žvalgybos ir neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmai atitiko baudžiamojo proceso tikslus ir nelaikytini neproporcingais, pertekliniais ir skatinančiais daryti naujas nusikalstamas veikas. Svarbu yra ir tai, kad nuteistosios V. J. laisvė pasirinkti kitą teisėto elgesio variantą nebuvo suvaržyta, tačiau ji to nepadarė.

513.8.

52Teismų pripažintos įrodytomis nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Bylos medžiaga patvirtina, kad Šiaulių apygardos teismas savo sprendime išsamiai išnagrinėjo visus esminius nuteistosios apeliacinio skundo argumentus dėl baudžiamojo įstatymo taikymo, pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus bei pats atlikęs įrodymų tyrimą, pripažino, kad pirmosios instancijos teismo išvadą dėl V. J. kaltumo padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir teisingai įvertinti įrodymai. Įrodymai buvo išsamiai tiriami ir vertinami, liudytojų byloje duoti parodymai buvo tikrinami atliekant BPK nustatytus procesinius veiksmus, vieni įrodymai buvo gretinami su kitais. Tiek Panevėžio miesto apylinkės teismas, tiek ir skundžiamoje nutartyje Šiaulių apygardos teismas motyvuotai pasisakė, kodėl vienais liudytojų parodymais remiasi, o kitus atmeta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas daug dėmesio skyrė kaltinamųjų apklausai, nuosprendyje detaliai išdėstė jų duotus parodymus, juos vertino sugretindamas su kitais bylos įrodymais bei motyvuotai pasisakė dėl jų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje dar kartą aptarė ir įvertino tiek liudytojų parodymus, tiek ir kitą dokumentinę bylos medžiagą, konstatavo, kad neturi objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

533.9.

54Jokių duomenų apie tai, kad atliekant proceso veiksmus būtų buvusios pažeistos BPK nustatytos taisyklės, byloje nėra, todėl nėra pagrindo abejoti jų rezultatų, kaip įrodymų nagrinėjamoje byloje, patikimumu ir teisėtumu. Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje visi įrodymai aptarti, pasisakyta dėl jų patikimumo, teisėtumo, taip pat dėl bylos aplinkybių, kurias jie patvirtina arba paneigia, išdėstytos motyvuotos išvados dėl įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių (BPK 305 straipsnio l dalies 2 punktas). Baudžiamoji byla dėl V. J. apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalyje, 332 straipsnio 3, 5 dalyse nustatytų reikalavimų. Teismai nustatė visus būtinus nusikalstamos veikos, nustatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymius ir tinkamai pritaikė nuteistajai V. J. baudžiamąjį įstatymą.

55III.

56Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

574.

58Nuteistosios V. J. kasacinis skundas atmestinas.

59Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

605.

61Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas skundžiamus nuosprendžius ir (ar) nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina tik teisės taikymo aspektu. Ši norma reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl to nuteistosios V. J. kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas byloje surinktų įrodymų vertinimas, pateikiant jų savąjį vertinimą (pavyzdžiui, dėl kasaciniame skunde nurodytų liudytojų parodymų, tam tikrų dokumentų turinio ir pan.), kasacinio skundo teiginiai, susiję su teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių neigimu, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Tokie kasacinio skundo argumentai paliekami nenagrinėti atkreipiant dėmesį į tai, kad iš esmės analogiški nuteistosios V. J. teiginiai buvo dėstomi ir apeliaciniame skunde, dėl jų išsamiai pasisakė apeliacinės instancijos teismas. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasatorės teiginiai dėl BPK 21 straipsnio 4 dalies, 44 straipsnio 6 dalies nuostatų, nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principo pažeidimų taip pat grindžiami savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes, todėl ir tokie kasacinio skundo argumentai nagrinėtini.

626.

63Teisėjų kolegija tokius kasacinio skundo teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais, ir tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

64Dėl duomenų, gautų kriminalinės žvalgybos metu, pripažinimo įrodymais, kitų kasaciniame skunde nurodytų BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimų

657.

66Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių pažeidimus. Kasatorė nurodo, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš ją atlikti nesant tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo; duomenys, gauti atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, nepagrįstai pripažinti įrodymais; įrodymai įvertinti selektyviai, prioritetą teikiant ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, jos kaltė pagrįsta prielaidomis. Tokie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

678.

68Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

699.

70Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-314-693/2018). Ar teisingai įvertinti byloje surinkti įrodymai ir tinkamai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, patikrina apeliacinės instancijos teismas.

7110.

72Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015).

7311.

74Kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindai nustatyti KŽĮ 8 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą faktinis kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų pagrindas – tam tikra turima informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie įstatyme išvardytus apysunkius nusikaltimus (pavyzdžiui, tarp jų nurodytus ir BK 228 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 225 straipsnio 2 dalyje), arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai teisėtai gali būti atliekami tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam faktiniam pagrindui – informacijai ne apie bet kokią, o tik apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką (veikas) – ir vykdomi tik siekiant surinkti duomenų apie tokią veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-139/2015, 2K-P-94-895/2015). Teisinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus yra: 1) arba apygardų teismų pirmininkų ar jų įgaliotų teisėjų motyvuotos nutartys (atlikti KŽĮ 10, 11, 12 straipsniuose, 15 straipsnio 8 dalyje nurodytus kriminalinės žvalgybos veiksmus), 2) arba prokuroro sankcionuoti kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai (atlikti KŽĮ 12, 13 straipsniuose, 15 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriminalinės žvalgybos veiksmus). Tais atvejais, kai kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, faktinis kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų atlikimo pagrindas teismų, nagrinėjančių bylą, paprastai nėra tikrinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413/2011, 2K-313/2010, 2K-P-94-895/2015, 2K-7-266-942/2015 ir kt.). Tačiau jei nagrinėjant baudžiamąją bylą kyla pagrįstų abejonių dėl faktinio pagrindo atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus, nagrinėjantis bylą teismas turi imtis priemonių patikrinti, ar buvo faktinis pagrindas, t. y. informacija ne apie bet kokią, o apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką ar veikas. Teismų praktikoje nurodyta, kad, užtikrinant operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų sankcionavimo ir atlikimo teisėtumą ir kartu veiksmingą žmogaus teisių apsaugą nuo neteisėto apribojimo, kreipiantis dėl operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų atlikimo ir juos sankcionuojant turi būti nurodomos aiškios išvados dėl turimos informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, kuri bus tiriama, atitikties tokiam BK straipsniui ar jo daliai, dėl kurių atitinkami veiksmai gali būti atliekami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-139/2015, 2K-57-696/2017).

7512.

76Apeliacinės instancijos teismas, vykdydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 2 d. nutartyje išdėstytus nurodymus patikrinti nuteistosios V. J. apeliacinio skundo teiginius dėl duomenų, gautų vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, leistinumo, pagrįstai įpareigojo prokurorą pateikti išslaptintą medžiagą, kuri leistų spręsti, ar buvo pagrindas pradėti prieš V. J. kriminalinės žvalgybos veiksmus; taip pat atliko ir dalies įrodymų tyrimą. Teismas, be kita ko, išsamiai išanalizavęs į bylą pateiktų dokumentų (prokuroro teikimų, teismo nutarčių) turinį, padarė pagrįstą išvadą, kad apygardos teismo nutartimis prieš V. J. sankcionuoti (taip pat pratęsti) kriminalinės žvalgybos veiksmai patvirtina teisinio pagrindo buvimą taikyti prieš ją techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, o turimi duomenys taip pat ir apie V. J. galimai rengiamas, daromas arba padarytas nusikalstamas veikas valstybės tarnybai (BK 228 straipsnio 2 dalis) – faktinį tokių veiksmų atlikimo pagrindą (KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

7713.

78Byloje nustatyta, kad STT Panevėžio valdyboje atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą dėl ( - ) ligoninės direktoriaus I. D. ir kitų asmenų galbūt rengiamų, daromų ar padarytų sunkių nusikalstamų veikų, nustatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje (dėl galimo piktnaudžiavimo šioje ligoninėje vykdomų viešųjų pirkimų metu), 2013 m. gruodžio mėnesį buvo gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie kitą to paties asmens galimai sunkią nusikalstamą veiką, nustatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje (dėl galimo piktnaudžiavimo ( - ) savivaldybės Architektūros skyriuje); kartu buvo gauta patikima informacija, jog su I. D. ir kitų asmenų galimai rengiamomis, daromomis ar padarytomis nusikalstamomis veikomis yra susijusi ir V. J., bylai aktualiu laikotarpiu ėjusi ( - ) savivaldybės administracijos ( - ) skyriaus vedėjo bei ( - ) ligoninės juristo pareigas. Kadangi turimos informacijos ikiteisminiam tyrimui pradėti nepakako, remiantis surinktais duomenimis, 2013 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. S8-09-584 kriminalinės žvalgybos tyrimo byla buvo papildyta nauju įtariamuoju – V. J., t. y. tame pačiame kriminalinės žvalgybos tyrime prieš V. J. buvo pradėtas kriminalinės žvalgybos tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi Nr. S6-825 pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2013 m. gruodžio 11 d. teikimą Nr. S4-576, siekiant gauti duomenų apie V. J. galbūt vykdomą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje (dėl galimo sukurstymo piktnaudžiauti tarnyba, atgaline data išduodant leidimą atlikti tam tikrus darbus žemės sklype), buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka – slapta V. J. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir šios informacijos turinio fiksavimas jos naudojamu mobiliojo ryšio telefonu laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 12 d. iki 2014 m. kovo 11 d. Kriminalinės žvalgybos tyrimo metu 2014 metų kovą buvo gauta kriminalinės žvalgybos informacija ir apie kitas V. J. galbūt rengiamas ar daromas sunkias nusikalstamas veikas – dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba viešųjų pirkimų metu ir kyšininkavimo. Dėl to, siekiant gauti duomenų apie V. J. galbūt vykdomas BK 24 straipsnio 5 dalyje, 225 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas, Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartimi Nr. S6-175 pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2014 m. kovo 5 d. teikimą Nr. S4-103 buvo pratęstas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka – slapta V. J. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir šios informacijos turinio fiksavimas jos naudojamu mobiliojo ryšio telefonu laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 11 d. iki 2014 m. birželio 7 d. 2014 metų balandį buvo gauta nauja informacija apie V. J. galimai daromas ir kitas nesunkias nusikalstamas veikas, nustatytas BK 227 straipsnio 4 dalyje (seniūno papirkimas), 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (sukurstymas suklastoti dokumentą). Bylos duomenimis, 2014 m. balandžio 18 d. prokuroras KŽĮ 8 straipsnio 3 dalies pagrindu priėmė sprendimą iki 2014 m. rugsėjo 30 d. tęsti kriminalinės žvalgybos tyrimą prieš I. D., V. J. ir kitus asmenis, siekiant išsiaiškinti galimai rengiamas, daromas ar padarytas sunkias nusikalstamas veikas. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartimi Nr. S6-426 pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2014 m. birželio 3 d. teikimą Nr. S4-239, siekiant gauti duomenų apie V. J. galimai vykdomas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 225 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka pratęstas – slapta V. J. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir šios informacijos turinio fiksavimas jos naudojamu mobiliojo ryšio telefonu laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 7 d. iki 2014 m. rugsėjo 6 d. Kaip nustatyta byloje, atliekant šią kontrolę vėlgi buvo gauti tam tikri duomenys, leidžiantys įtarti V. J. apie kitas jos daromas nusikalstamas veikas, nurodytas BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (sukurstymas valstybės tarnautojui prilygintą asmenį piktnaudžiauti viršijant įgaliojimus ir suklastoti tikrą dokumentą – išrašą iš medicinos dokumentų bei žinomai suklastoto dokumento panaudojimas), taip pat duomenys apie kito asmens – V. S. galimai daromą nusikalstamą veiką – piktnaudžiavimą tarnyba klastojant dokumentus (BK 228 straipsnio 2 dalis, 300 straipsnio 1 dalis).

7914.

80Kriminalinės žvalgybos tyrimo metu nustačius nusikalstamų veikų požymius prieš V. J. ir kitus asmenis buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai (baudžiamosios bylos Nr. 07-1-00416-14, 06-7-0002-15, 06-7-00003-15, 07-1-00418-14). Ikiteisminis tyrimas Nr. 06-7-00004-15 nagrinėjamoje byloje dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, buvo pradėtas 2015 m. balandžio 9 d., pakartotinai peržiūrėjus minėtų sankcionuotų kriminalinės žvalgybos veiksmų metu surinktą informaciją ir įvertinus ją kartu su duomenimis, gautais jau pradėtuose ikiteisminiuose tyrimuose. Nors pagrindas pratęsti kriminalinės žvalgybos veiksmus, t. y. slapta kontroliuoti V. J. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį nuo 2014 m. birželio 7 d. iki 2014 m. rugsėjo 6 d., pagal Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartį Nr. S6-426 (ši nutartis priimta siekiant gauti duomenų apie V. J. galimai vykdomas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 225 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje) ir nėra tiesiogiai susijęs su nusikalstama veika, dėl kurios V. J. nuteista šioje byloje, tačiau tai savaime nereiškia, jog tokiu būdu gauti faktiniai duomenys negalėjo būti panaudoti kaip įrodymai šioje byloje.

8115.

82Teismų praktikoje pažymėta, kad galimos ir tokios teisinės situacijos, kai atliekant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę gaunami tam tikri duomenys, leidžiantys įtarti apie kitas asmens (asmenų) daromas nusikalstamas veikas. Pagal formuojamą teismų praktiką, tokiu būdu gauti faktiniai duomenys gali būti panaudoti kaip įrodymai baudžiamajame procese dėl šių kitų nusikalstamų veikų, t. y. nusikalstamų veikų, dėl kurių techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka nebuvo sankcionuotas, jeigu šios kitos nusikalstamos veikos pateko į kategoriją veikų, nurodytų KŽĮ nuostatose ir sudarančių pagrindą pagal įstatymą atlikti operatyvinį (nagrinėjamu atveju kriminalinės žvalgybos) veiksmą; dėl jų gauta informacija gali būti kaip įrodymai naudojama ir kituose baudžiamuosiuose procesuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015).

8316.

84Taip pat kasacinėje praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai, atliekant teisėtai ir pagrįstai sankcionuotus kriminalinės žvalgybos (operatyvinius) veiksmus (pavyzdžiui, tokius kaip telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė, techninių priemonių naudojimas specialia tvarka darbo vietoje), gaunami duomenys dėl veikos, nenurodytos KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo (toliau – ir OVĮ) 9 straipsnio 1 dalyje), tokie duomenys yra gauti teisėtu būdu ir atitinka įrodymų reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-350/2008, 2K-504/2010, 2K-67/2014, 2K-168-139/2015). Priešinga taisyklė lemtų besąlygišką draudimą naudoti teisėtai atliekant operatyvinius (kriminalinės žvalgybos) veiksmus gautus duomenis apie tokias nusikalstamas veikas, dėl kurių šių veiksmų atlikimas neleidžiamas. Toks draudimas nebuvo įtvirtintas buvusioje OVĮ redakcijoje, jo nėra ir galiojančiame Kriminalinės žvalgybos įstatyme, BPK bei pirmiau minėtoje teismų praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-168-139/2015).

8517.

86Duomenų, gautų atliekant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę, kaip įrodymų reikšmės ir jų naudojimo baudžiamajame procese galimybės nepaneigia ir tai, kad nusikalstama veika, dėl kurios buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, vėliau (ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo metu) buvo perkvalifikuota pagal kitus BK straipsnius, taip pat ir tokius, kuriuose dėl nustatytų nusikalstamų veikų negalėjo būti atliekami operatyvinio (kriminalinės žvalgybos) tyrimo veiksmai. Antai kasacinės instancijos teismo praktikoje yra konstatuota, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimo pakeitimas baudžiamojo proceso metu negali nulemti teisėtai gautų duomenų neleistinumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-504/2010, 2K-246/2013, 2K-194/2014, 2K-168-139/2015, 2K-9-94-895/2015 ir kt.).

8718.

88Bylos duomenimis, atliekant prieš V. J. apygardos teismo nutartimis sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus nuo 2013 m. gruodžio 12 d. iki 2014 m. rugsėjo 6 d. (t. y. slaptą elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą) buvo gauti duomenys, leidžiantys įtarti V. J. ir apie kitas nusikalstamas veikas (t. y. BK 228 straipsnio 2 dalis, 300 straipsnio 1 dalis) nei galimai tas (BK 228 straipsnio 2 dalis, 225 straipsnio 2 dalis), apie kurias turima informacija sudarė faktinį pagrindą atlikti sankcionuotus veiksmus. Tačiau aktualu tai, kad šioje byloje nagrinėti nusikaltimai ir nusikaltimai, dėl kurių buvo atliekami sankcionuoti žvalgybiniai veiksmai, yra panašaus pobūdžio arba susiję tarpusavyje (pavyzdžiui, kurstymas piktnaudžiauti klastojant dokumentus, piktnaudžiavimas viršijant įgaliojimus ir klastojant dokumentus).

8919.

90Vien tai, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas ne tik dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, bet ir dėl veikos, nustatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, ar kad ikiteisminio tyrimo metu V. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas buvo pakeistas ir byla perduota teismui dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 24 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, taip pat tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. J. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį buvo išteisinta, pripažįstant kalta tik dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo, negali nulemti teisėtai gautų duomenų neleistinumo. Duomenys, kurie nebuvo nurodyti prieš tai minėtose apygardos teismo nutartyse, apie V. J. galimai daromas ir kitas nusikalstamas veikas (BK 228 straipsnio 2 dalis, 300 straipsnio 1 dalis), taip pat ir dėl kito asmens – V. S., buvo „atsitiktinis radinys“, gautas sąžiningai įgyvendinant apygardos teismo leistus atlikti prieš tai minėtus neviešo tyrimo veiksmus. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai šiuos kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautus duomenis pripažino leistinais įrodymais pagal BPK 20 straipsnio nuostatas.

9120.

92Kaip pagrįstai nurodo kasatorė, KŽĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, tuoj pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Tačiau kartu teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad visgi KŽĮ konkrečiai nenustato, kiek laiko valstybės institucijos subjektai gali atlikti neviešo pobūdžio veiksmus, kokios apimties nusikalstamų veikų atskleidimo gali būti siekiama, ir iš esmės nėra nustatyta jokio maksimalaus sankcionavimo termino, galimų pratęsimų skaičiaus. Neviešo pobūdžio žvalgybiniai veiksmai yra teisėti tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161-693/2019); informacijos ikiteisminiam tyrimui pradėti taikymas taip pat nėra ribojamas (išskyrus atvejus, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, pagal BPK 3 straipsnį).

9321.

94Kita vertus, žvalgybiniai veiksmai negali tęstis neribotą laiką. Tuo atveju, kai įvertinus visas bylos aplinkybes matyti, kad ilgesnį laiką tęsiant kriminalinės žvalgybos tyrimą buvo siekiama ne nustatyti naujas teisiškai reikšmingas aplinkybes, o tik dirbtinai pasunkinti kriminalinės žvalgybos objekto baudžiamąją atsakomybę (pavyzdžiui, kai tuo siekiama tęstinės veikos peraugimo į sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ar tiesiog tikintis atsitiktinai atskleisti kokią nors nusikalstamą veiką), bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar teisėtai prasidėję teisėsaugos pareigūnų veiksmai dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo, kelio neužkirtimo nusikalstamoms veikoms neperaugo į provokaciją arba kitokį dirbtinį skatinimą daryti naujas nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86/2011, 2K-530/2012, 2K-249-788/2015, 2K-7-85-696/2016, 2K-8-788/2017 ir kt.).

9522.

96Kaip minėta, prieš V. J. kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo pradėtas gavus informaciją dėl jos ir kitų asmenų galimai rengiamų, daromų ar padarytų nusikalstamų veiksmų, nustatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, ir sankcionuotas apygardos teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartimi trims mėnesiams, toliau tęsiant tyrimo terminą kas tris mėnesius iki 2014 m. rugsėjo 6 d. (t. y. iki 8 mėnesių 25 dienų). Nors šis terminas, kaip pripažinta skundžiamoje teismo nutartyje, yra pakankamai ilgas, tačiau KŽĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidžia. Jose nustatyta, kad techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka sankcionuojamas ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas; bendras laikotarpis negali būti ilgesnis negu 12 mėnesių, su nustatyta išimtimi, kai kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas dėl turimos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba kai yra kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindų, nurodytų KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose.

9723.

98Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų turinio matyti, kad duomenys apie nusikalstamų veikų teisiškai reikšmingas aplinkybes aiškėjo palaipsniui. Atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, prieš vienus asmenis dėl galbūt rengiamų, daromų ar padarytų sunkių nusikalstamų veikų, nustatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, buvo gaunami vis nauji duomenys apie kitas, taip pat ir V. J. galimai rengiamas, daromas ar padarytas sunkias ir su jomis susijusias nesunkias nusikalstamas veikas (BK 228 straipsnio 2 dalis, 225 straipsnio 2 dalis, 300 straipsnio 1 dalis, 227 straipsnio 4 dalis). Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog kriminalinės žvalgybos tyrimas prieš V. J. vyko teisėtai; jį tęsiant, buvo siekiama nustatyti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Todėl teigti, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas prieš V. J. vyko, kaip mano kasatorė, tik tikintis, kad ji padarys naujas nusikalstamas veikas, nėra pagrindo. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad prieš V. J. taikomi neviešo pobūdžio veiksmai nevaržė jos laisvės pasirinkti teisingą elgesio variantą.

9924.

100Kasatorės skundo argumentai, kad 2015 m. balandžio 9 d. tarnybinis pranešimas negali būti leistinas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, nes kriminalinės žvalgybos metu gauti duomenys (t. y. pokalbiai telefonu) neatitinka teisėtumo kriterijaus, taip pat nepagrįsti. Viena vertus, šioje byloje nustatyta, kad, atliekant prieš V. J. kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus, KŽĮ nustatyta tvarka nebuvo pažeista, o tokio tyrimo metu gauti duomenys atitinka įrodymams keliamus reikalavimus (BPK 20 straipsnio 4 dalis); juos patvirtina duomenys, gauti ir BPK nustatytais veiksmais.

10125.

102Kita vertus, kaip buvo minėta, kasacinės instancijos teismo praktikoje yra pasisakyta, kad tais atvejais, kai atliekant techninių priemonių naudojimą specialia tvarka gaunami duomenys apie nusikalstamas veikas, dėl kurių kriminalinės žvalgybos tyrimas pagal KŽĮ (anksčiau operatyvinis tyrimas pagal Operatyvinės veiklos įstatymą) negalėtų būti atliekamas, formaliai tokie duomenys taip pat atitinka įrodymams keliamus leistinumo reikalavimus, nustatytus BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyse (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-169-689/2018). Net ir tuo atveju, jeigu taip gauti duomenys pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais galėtų būti ir nepripažinti, tai nereiškia, kad minėtu būdu gautos informacijos pagrindu negalėtų būti pradėtas naujas savarankiškas ikiteisminis tyrimas ir BPK nustatyta tvarka renkami kiti duomenys, kurie patvirtintų (ar nepatvirtintų) gautą informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, 2K-169-689/2018, 2K-73-689/2019). Pagal BPK 166 straipsnį ikiteisminis tyrimas pradedamas ne tik gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, bet ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Taigi, ikiteisminis tyrimas Nr. 06-7-00004-15, taip pat ir prieš V. J., buvo pradėtas tada, kai buvo nustatyti nusikalstamų veikų, nurodytų BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

10326.

104Atmestini ir kasacinio skundo teiginiai dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimo. Kaip minėta, pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali tik teikti teismui pasiūlymus dėl šių klausimų sprendimo. Proceso dalyvių pateikiamų prašymų ir versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip jie to norėtų, savaime BPK normų nepažeidžia (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

10527.

106Patikrinusi nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti teismų sprendimus, neturi. Visi duomenys, kuriais teismai grindė savo išvadas, nustatydami faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teismų posėdžiuose (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas tyrė bei analizavo tiek nuteistąją V. J. teisinančius, tiek ir kaltinančius įrodymus (t. y. pačių nuteistųjų V. J., V. S., išteisintosios S. G., liudytojų R. S., R. R., M. M., L. K., L. L. ir kt. liudytojų parodymus, iš medicinos įstaigų gautus duomenis ir kt.), juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistosios V. J. kaltę, aptarė jos gynybos versiją ir ją motyvuotai atmetė.

10728.

108Apeliacinės instancijos teismas patikrino apeliacine tvarka apskųsto teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą; atlikęs dalies įrodymų tyrimą ir dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, išsamiai pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės; nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas duomenis įrodymais ir vertindamas juos, būtų padaręs esminių klaidų; skundžiamoje nutartyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl visų esminių nuteistosios V. J. apeliacinio skundo argumentų, nurodė motyvus, kodėl apeliantės skundo argumentai atmetami. Nesutikti su šio teismo išvadomis ir pripažinti, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo.

10929.

110Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, naikinti, kaip kad prašo kasatorė, abiejų instancijų teismų sprendimus ir nutraukti prieš ją bylą nėra teisinio pagrindo.

111Dėl teismo precedento

11230.

113Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo savo paties sukurto teisės aiškinimo panašiose bylose; kaip precedentą nurodo šio teismo nuosprendį baudžiamoje byloje Nr. 1A-126-332/2016.

11431.

115Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismo precedento esmę sudaro stare decisis principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuluotas teismo precedentas – auctoritas rerum similiter judicatarum. Precedentinis teisės aiškinimo metodas reiškia, kad aiškinantis tikrąją teisės normos prasmę panaudojami teismo sprendimai, kur jau pateiktas tos pačios teisės normos aiškinimas. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Kitaip tariant, panašia pripažintina byla, kurioje teismo sprendimo ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos bylos ratio – faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurioms taikyta teisės norma nurodant jos išaiškinimo ir taikymo argumentus (lot. ratio – pagrindas, priežastis, motyvas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012).

11632.

117Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo doktrinoje išaiškino, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. Tais atvejais, kai teismų praktikos koregavimas yra neišvengiamai, objektyviai būtinas, teismai gali nukrypti nuo juos ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir sukurti naujus, tačiau tai turi būti daroma deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant. Ypač pabrėžtina, kad nukrypdamas nuo ankstesnių precedentų teismas privalo ne tik deramai argumentuoti patį priimamą sprendimą (sukuriamą naują precedentą), bet ir aiškiai išdėstyti motyvus, argumentus, pagrindžiančius būtinumą nukrypti nuo ankstesnio precedento (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo 9 punktas).

11833.

119Vadinasi, iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog turi būti laikomasi bendros taisyklės – žemesnės instancijos teismai turi vadovautis aukštesnės instancijos teismų nustatytomis taisyklėmis; kad bendrą teismų praktiką iš esmės formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Žemesnės instancijos teismas turi nenukrypti ir nuo savo paties kuriamų taisyklių analogiškose bylose, jei tuo konkrečiu klausimu nėra pateikęs naujų išaiškinimų aukštesnės instancijos teismas. Tačiau, kaip minėta, toks precedentas gali būti taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

12034.

121Kasaciniame skunde nurodytas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-126-332/2016, kaip pagrįstai konstatavo apeliacinės instancijos teismas, nėra tinkamas precedentas, taikytinas nagrinėjamoje byloje. Priešingai nei mano kasatorė, vadovautis jos kasaciniame skunde nurodyta teismo praktika, suformuota nuosprendyje, kuris buvo priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-126-332/2016, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo, nes šios ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (sprendimo pagrindas, argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas) yra skirtingi.

122Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

123Nuteistosios V. J. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nuosprendžiu V. J.... 4. Šiuo nuosprendžiu V. J. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 1... 5. Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistos V. S. ir S. G., tačiau ši... 6. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 7. Teisėjų kolegija... 8. I. Bylos esmė... 9. 1.... 10. V. J. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad ji, veikdama... 11. II.... 12. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 13. 2.... 14. Kasaciniu skundu nuteistoji V. J. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo... 15. 2.1.... 16. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą... 17. 2.2.... 18. Apeliacinės instancijos teismas duomenis, gautus atliekant operatyvinio tyrimo... 19. 2.3.... 20. Teismas nutartyje nurodė prieštaringas išvadas dėl kriminalinės žvalgybos... 21. 2.4.... 22. Siekiant įvertinti kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą, t. y.... 23. 2.5.... 24. Taigi faktinis pagrindas atlikti operatyvinį veiksmą – slapta kontroliuoti... 25. 2.6.... 26. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas materialiosios ir proceso... 27. 2.7.... 28. Be to, pagal teismų praktiką, jei operatyvinis (kriminalinės žvalgybos)... 29. 2.8.... 30. Be to, Šiaulių apygardos teismas kvestionavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 31. 2.9.... 32. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Teismų įstatymo 33 straipsnio 4... 33. 2.10.... 34. Šiaulių apygardos teismas padarė nepagrįstas, prielaidomis grįstas... 35. 3.... 36. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir... 37. 3.1.... 38. Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis ir... 39. 3.2.... 40. Iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių apygardos teismas daug dėmesio... 41. 3.3.... 42. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje nuo pat pradžių (nuo 2015 m. balandžio 9... 43. 3.4.... 44. Tie patys KŽĮ veiksmai, jų pradėjimo teisinis ir faktinis pagrįstumas, jų... 45. 3.5.... 46. Kasacinėje praktikoje yra pasisakyta dėl situacijų, kai taikant neviešo... 47. 3.6.... 48. Kasaciniame skunde tvirtinama, kad Šiaulių apygardos teismas analogišką... 49. 3.7.... 50. Aptardamas nagrinėjamoje byloje vykdytų kriminalinės žvalgybos veiksmų... 51. 3.8.... 52. Teismų pripažintos įrodytomis nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės,... 53. 3.9.... 54. Jokių duomenų apie tai, kad atliekant proceso veiksmus būtų buvusios... 55. III.... 56. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 57. 4.... 58. Nuteistosios V. J. kasacinis skundas atmestinas.... 59. Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų... 60. 5.... 61. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas skundžiamus... 62. 6.... 63. Teisėjų kolegija tokius kasacinio skundo teiginius nagrinės tik tiek, kiek... 64. Dėl duomenų, gautų kriminalinės žvalgybos metu, pripažinimo įrodymais,... 65. 7.... 66. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas padarė... 67. 8.... 68. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK... 69. 9.... 70. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti... 71. 10.... 72. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, nagrinėjantis bylą,... 73. 11.... 74. Kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindai nustatyti KŽĮ 8 straipsnyje. Pagal... 75. 12.... 76. Apeliacinės instancijos teismas, vykdydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 77. 13.... 78. Byloje nustatyta, kad STT Panevėžio valdyboje atliekant kriminalinės... 79. 14.... 80. Kriminalinės žvalgybos tyrimo metu nustačius nusikalstamų veikų požymius... 81. 15.... 82. Teismų praktikoje pažymėta, kad galimos ir tokios teisinės situacijos, kai... 83. 16.... 84. Taip pat kasacinėje praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai,... 85. 17.... 86. Duomenų, gautų atliekant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos... 87. 18.... 88. Bylos duomenimis, atliekant prieš V. J. apygardos teismo nutartimis... 89. 19.... 90. Vien tai, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas ne tik dėl... 91. 20.... 92. Kaip pagrįstai nurodo kasatorė, KŽĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad... 93. 21.... 94. Kita vertus, žvalgybiniai veiksmai negali tęstis neribotą laiką. Tuo... 95. 22.... 96. Kaip minėta, prieš V. J. kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo pradėtas... 97. 23.... 98. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų turinio matyti, kad... 99. 24.... 100. Kasatorės skundo argumentai, kad 2015 m. balandžio 9 d. tarnybinis... 101. 25.... 102. Kita vertus, kaip buvo minėta, kasacinės instancijos teismo praktikoje yra... 103. 26.... 104. Atmestini ir kasacinio skundo teiginiai dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies... 105. 27.... 106. Patikrinusi nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija... 107. 28.... 108. Apeliacinės instancijos teismas patikrino apeliacine tvarka apskųsto teismo... 109. 29.... 110. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad,... 111. Dėl teismo precedento ... 112. 30.... 113. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo... 114. 31.... 115. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami... 116. 32.... 117. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo doktrinoje išaiškino, kad... 118. 33.... 119. Vadinasi, iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog turi būti laikomasi... 120. 34.... 121. Kasaciniame skunde nurodytas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis... 122. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi... 123. Nuteistosios V. J. kasacinį skundą atmesti....