Byla 2A-11-196/2015
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dinaka“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 17 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1417-173/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Lausta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Dinaka“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

42010 m. sausio 29 d. ieškovas UAB „Lausta“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Dinaka“ 662 094, 88 Lt už atliktus darbus.

52010 m. vasario 17 d. Kauno apygardos teismo preliminariu sprendimu ieškovui UAB „Lausta“ iš atsakovo UAB „Dinaka“ buvo priteista 662 094, 88 Lt skola, 1000,00 Lt žyminio mokesčio, valstybei – 4 310,00 Lt žyminio mokesčio ir 9,00 Lt teismo turėtų išlaidų, įteikiant procesinius dokumentus.

62010 m. kovo 19 d. atsakovas UAB „Dinaka“ pateikė prieštaravimus dėl 2010 m. vasario 17 d. Kauno apygardos teismo preliminaraus sprendimo, prašė panaikinti 2010 m. vasario 17 d. preliminarų teismo sprendimą ir ieškinį atmesti.

72012 m. liepos 17 d. Kauno apygardos teismas galutiniu sprendimu 2010 m. vasario 17 d. preliminarų sprendimą paliko nepaleistą, bei papildomai iš atsakovo ieškovui priteisė 4 100,00 Lt advokato pagalbos išlaidų.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 17 d. galutiniu sprendimu Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą: priteisė ieškovui UAB „Lausta” iš atsakovo UAB „Dinaka“ 662 094,88 Lt skolai grąžinti, 1 000,00 Lt žyminio mokesčio bei valstybei 4310 Lt žyminio mokesčio ir 9 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Taip pat priteisė ieškovui UAB „Lausta“ iš atsakovo UAB „Dinaka“ 4 100,00 Lt turėtų advokato pagalbos išlaidų.

10Teismas nustatė, kad ieškovas 2007 m. birželio 12 d. Statybos rangos darbų sutartimi Nr. 5 įsipareigojo atlikti darbus, numatytus Sutarties 1.2 punkte ir priduoti juos atsakovui sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Sutarties 1.2 punktu nustatyta, jog rangovas įsipareigoja atlikti „Tranzito centro“ statybos darbus, adresu Domeikavos sen., Kumpių km., Verslo g. 15. Darbai ir medžiagos detalizuoti pirkimo sąlygų techninėje užduotyje, kuri pridedama prie sutarties kaip priedas Nr. 1 ir yra neatskiriama šios sutarties dalis. Atsakovas už atliktus ir sutartyje numatyta tvarka priduotus darbus iškovui sumoka 4 608 000,00 Lt, tame tarpe 18 proc. PVM įskaičiuotas (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Apmokėjimas už darbus atliekamas dalimis kas du mėnesiai, prieš tai suderinus atliktų darbų aktus su užsakovu. Atsiradus papildomiems darbams, šalys atskirais priedais prie sutarties suderina jų turinį, kiekius, kainas bei atlikimo terminus.

11Teismas nustatė, kad prie 2007 m. birželio 12 d. Statybos rangos sutarties Nr. 5, 2008 m. gegužės 29 d. šalys sudarė priedą Nr.3, kuriame susitarė, dėl pasikeitusių techninių rodiklių, padidėjusios statybų darbų apimties bei įkainių, sudarytų aštuonių papildomų lokalinių sąmatų, pakeistos objektinės sąmatos, projekto korekcijos. Šiuo priedu atsakovas už atliktus, sutartyje numatyta tvarka priduotus darbus, ieškovui įsipareigojo sumokėti 9 112 358,00 Lt (buvo 4 608 000 Lt), o atsakovas įsipareigojo darbus atlikti iki 2008 m. rugpjūčio 1 d. (1 t., 12 b. l.). Susitarė, kad visi darbai atliekami pagal patvirtintas lokalines sąmatas.

12Ieškovas surašė atliktų darbų aktus, tačiau atsakovas atsisakė atliktų darbų aktus derinti teigdamas, kad ieškovas neatliko visų darbų, o dalis darbų atlikta nekokybiškai. Teismas sprendė, kad atsakovas nesilaikė Statybos rangos sutarties 4. 1 punkto įsipareigojimų patvirtinti pateiktus atliktų darbų aktus arba per tris dienas nuo akto gavimo pateikti pastabas.

13Teismas nustatė, kad 2010 m. lapkričio 30 d. atsakovas Kauno miesto aplylinkės teismui buvo pateikęs ieškinį dėl ieškovo atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais bei ieškovo įpareigojimo ištaisyti atliktų statybos rangos darbų defektus ir trūkumus, tačiau UAB “Dinaka” nepašalinus teismo nustatytų ieškinio trūkumų ieškinys buvo grąžintas jį pateikusiam asmeniui.

14Teismas pažymėjo, kad priimdamas galutinį sprendimą nesivadovauja į bylą atsakovo pateiktu 2010 m. lapkričio 4 d. apžiūros aktu “Dėl restorano su poilsio nakvynės patalpomis pastato, esančio Verslo g. 17, Kumpių kaime, Domeikavos seniūnijoje, Kauno rajone, defektų, techninės būklės įvertinimo”, nes jis surašytas bylos nagrinėjimo teisme metu, o kadangi atsakovas atsisakė derinti darbų priėmimo-perdavimo aktus, sprendė, jog atliktų darbų trūkumai nenustatyti. Teismas nurodė, kad atsakovui atsisakius suderinti atliktų darbų aktus ieškovas negali jų pagrindu išrašyti PVM sąskaitų-faktūrų.

15Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pagal statybos rangos sutarties priedą Nr. 3 rangovas darbus privalėjo baigti iki 2008 m. rugpjūčio 1 d., 2009 m. vasario 6 d. ginčo pastatas pripažintas tinkamu naudoti, o pretenzijos dėl darbų kokybės pradėtos reikšti tik 2010 m. sausio-vasario mėnesiais.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17Atsakovas UAB „Dinaka“ pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 17 d. galutinio sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašo byloje paskirti statinių techninę ekspertizę bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.694 straipsnyje įtvirtintas teisės normas. Teismas visiškai formaliai vertino ieškovo pateiktus vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus, kaip įrodymą, kad juose nurodyti darbai iš tiesų yra atlikti. Ieškovo vienašališkai pasirašytuose dokumentuose yra nurodomi darbai, kurių dalis visiškai sutampa su darbų atlikimo aktuose Nr. 1-4, 6 nurodomais darbais. Duomenų, kad būtent šie nurodyti darbai realiai atsakovo dar nebuvo priimti ir už juos nebuvo apmokėta, šioje byloje ieškovas nepateikė.
  2. Teismas priteisdamas ieškovui skolą iš esmės leido ieškovui nepagrįstai praturtėti, nes už reikalaujamus apmokėti darbus, atsakovas ieškovui jau yra sumokėjęs.
  3. Ieškovas negalėjo „aktuoti“ dalies statybos darbų, atliktų 2008 m. sausio – gruodžio mėnesais, nes vadovaujantis sutarties nuostatomis jie nebuvo perduoti atsakovui.
  4. Atsakovas atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktus todėl, kad darbai faktiškai nebuvo atlikti. Ieškovas darbus turėjo baigti 2008 m. rugsėjo 1 d., pastatas pripažintas tinkamu naudoti 2009 m. vasario 6 d., o vienašališkai pasirašytus dabų atlikimo aktus ieškovas atsakovui išsiuntė tik 2009 m. rugpjūčio 27 d., dėl šios priežasties teismo išvada, kad byloje yra duomenų apie tai, jog ieškovas atliko statybos darbus, nurodytus aktuose, yra nepagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Pagal CK 6.694 straipsnį gali būti reikalaujama pasirašyti darbų perdavimo–priėmimo aktus ir apmokėti šiuos darbus tik tuo atveju, jeigu šie darbai buvo faktiškai (realiai) atlikti.
  5. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, netinkamai nustatė esminius su ginču susijusius faktus, todėl neatskleidė bylos esmės.
  6. Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovui, nes ieškovas, o ne atsakovas turėjo įrodyti, jog ieškovas darbus atliko. Atsakovas pateikė apmokėjimo už atliktus darbus patvirtinančius įrodymus, tačiau teismas, juose nurodytų duomenų apie atliktų darbų apmokėjimą nevertino. Teismas ieškovo neįpareigojo įrodyti, jog atliktų darbų aktuose nurodytus darbus ieškovas atliko.

19Ieškovas UAB „Lausta“ pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą teismo galutinį sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ir 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsiliepime nurodo, kad atsakovo pastatas yra pripažintas tinkamu eksploatuoti pagal paskirtį. Atsakovas neginčijo darbų atlikimo fakto ar darbų apimties, nenurodė darbų trūkumų. Atsakovo reikalavimas skirti statinio ekspertizę yra nepagrįstas, nes ja negali būti įrodytos jokios reikšmingos bylai aplinkybės, be to, atsakovas nesiekia pasinaudoti darbų kokybės garantijos institutu.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

22Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųsto teismo sprendimo ar jo dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka pagal atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

23Byloje kilo ginčas dėl atliktų statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo bei jų apmokėjimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo atsakovo pareigą atsiskaityti su ieškovu už atliktus rangos darbus, preliminariu sprendimu, kuris skundžiamu galutiniu sprendimu paliktas nepakeistas, priteisė iš atsakovo ieškovui 662 094,88 Lt įsiskolinimą. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl kelių pagrindinių aspektų: 1) dėl užsakovo, nepriėmusio rangos darbų, teisės remtis rangovo prievolių netinkamu vykdymu; 2) dėl atliktų darbų apmokėjimo; 3) ar ginčijamuose aktuose nurodyti darbai atitinka lokalinėse sąmatose patvirtintus darbus, taip pat kada tuos darbus ieškovas atliko; 4) kam (atsakovui ar ieškovui) tenka pareiga įrodinėti, kad vienašališkai pasirašytuose aktuose nurodyti darbai yra realiai (ne)atlikti.

24Pagal bylos duomenis šalis siejo statybos teisiniai santykiai, todėl sprendžiant jų ginčą, taikytinos specialiosios statybos rangą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.681–6.699 str.), o bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.644–6.671 str.) taikytinos tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms ir jų nereglamentuotiems klausimams (CK 6.644 str. 2 d.).

25Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 str. 1 d.). Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį apmokėti ir priešingai.

26Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą (CK 6.694 str. 1 d.). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 str. 4 d.). Kasacinio teismo išaiškinta, kad abiejų sutarties šalių pasirašomas darbų perdavimo – priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 str. 2 d.); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; kt.). Tokiame akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo-priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas.

27Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginčija tokį reikalavimą, remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę sumažinti darbų kainą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

28Nagrinėjamu atveju ieškovas (rangovas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo (užsakovo) skolą, teigdamas, kad šis nesumokėjo už tinkamai atliktus ir priimtus statybos darbus. Atsakovas, teikdamas prieštaravimus, nurodė turintis pretenzijų ieškovui dėl netinkamo sutarties vykdymo. Atsakovo teigimu, ieškovas neatliko sutartų darbų ir be pagrindo surašė atliktų darbų aktus. Ieškovo atliktų darbų atitiktį reikalavimams teismas grindė ir faktu, kad statybos objektas yra pripažintas tinkamu naudoti pagal paskirtį (1 t., 157-158 b. l.). Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą užsakovas turi pareigą apžiūrėti ir priimti atliktus darbus (jų rezultatą). Priimdamas darbus, užsakovas turi elgtis rūpestingai - apžiūrėti, ar perduodami darbai neturi akivaizdžių trūkumų. Pagal bendrąją taisyklę (jeigu ko kita nenustatyta rangos sutartyje), kai užsakovas priima darbus jų nepatikrinęs ar nenurodo priėmimo akte akivaizdžių trūkumų, jis netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 str. 2, 3 d.). Pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumų ar kitokių nukrypimų nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jeigu tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatymo nustatytais teisių gynimo būdais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005; 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2008). Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje. Sprendžiant tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, ji turi būti įvertinta ne tik pagal ją reglamentuojančias sutarties sąlygos, bet ir pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus.

29Pagal Statybos rangos sutarties sąlygas rangovas pateikia užsakovui atliktų darbų aktą, kurį užsakovas patvirtina arba pateikia pastabas dėl neatitikimo per 3 dienas nuo aktų gavimo, rangovui ištaisius neatitikimus užsakovas pasirašo atliktų darbų aktus. Pasirašyti užsakovo atliktų darbų aktai yra pagrindas atitinkamos PVM sąskaitos faktūros pateikimui bei atsiskaitymui (Statybos rangos sutarties 4. 1 punktas, 1 t., 12 b. l.). Per laikotarpį nuo 2008 m. sausio iki 2008 m. gruodžio mėn. ieškovas atliko darbų už prašomą priteisti sumą; ieškovo atstovas pasirašė atliktų darbų aktus. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas iki 2009 m. vasario 6 d., t.y. iki objekto pripažinimo naudoti tinkamu būtų pateikęs atsakovui pasirašyti minėtų ginčo darbų atlikimo aktus, duomenų ar pateikti atliktų darbų aktai atitinka lokalines sąmatas, informacijos apie atliktų darbų fiksavimą statybos žurnaluose. Ieškovo darbų trūkumai konstatuoti atsakovo 2010 m. vasario 24 reikalavime Nr.30 bei 2010 m. vasario 2 d.pretenzijoje Nr.13, 2010 m. sausio 20 d. pretenzijoje Nr.7 ir 2010 m. sausio 18 d. pretenzijoje Nr.6 (2 t., 119-123 b. l.). Kitų Statybos rangos sutarties sąlygų ar techninių reikalavimų neatitikimai į bylą pateiktais dokumentais nenustatyti. Iš šių aplinkybių teismas neturėjo pagrindo konstatuoti ieškovo reikalaujamų apmokėti atliktų ir atsakovo nesuderintų darbų atlikimo aktų pagrindu nepriimtų darbų tinkamumą ir atsakovo pareigą juos apmokėti. Bylą nagrinėjant teisme be jau aptarto ir teismo pripažinto nepagrįstu atsakovo nurodyto netinkamo ieškovo pareigų atlikimo, ieškovo atliktų darbų kokybę apeliantas ginčijo apžiūros aktu ir prielaida, kad jam kyla abejonės dėl ieškovo atliktų darbų kokybės, kiekių ir kainos, todėl prašė skirti byloje ekspertizę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju teismas neturėjo pagrindo konstatuoti įrodymų, liudijančių atliktų darbų kiekius, kokybę ir kainą, pakankamumą byloje. Atsakovas prašymą skirti ekspertizę pareiškė ir apeliacinės instancijos teisme, kuris yra kompetentingas spręsti ne tik teisės, bet ir fakto klausimus.

30Šią civilinę bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme, 2010 m. lapkričio 25 d. atsakovas Kauno miesto apylinkės teismui pateikį ieškinį UAB “Lausta” dėl vienašališkai pasirašytų atliktų darbų aktų (54 vnt.) pripažinimo negaliojančiais, bei rangovo įpareigojimo ištaisyti atliktų statybos rangos darbų defektus ir trūkumus (2 t., 131-140 b. l.), neištaisius ieškinio trūkumų, jis paliktas nenagrinėtu. Po galutinio teismo sprendimo priėmimo 2013 m. lapkričio 5 d. atsakovas Kauno apygardos teismui pateikė ieškinį ieškovui dėl vienašališkai pasirašytų atliktų darbų aktų nuginčyjimo. Atsakovo ieškinys buvo priimtas ir iškelta civilinė byla Nr. 2-2687-264/2014. 2014 m. lapkričio 7 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, pagal ieškovo UAB „Dinaka“ ir atsakovo UAB „Lausta“ prašymus ieškinys paliktas nenagrinėtu.

31Atsakovo įsitikinimu, ginčijamuose aktuose pateikti duomenys neatitinka faktiškai atliktų darbų. Atsakovas 2013 m. lapkričio 14 d. apeliaciniam teismui pateikė prašymą sustabdyti civilinės bylos Nr. 2A-1160/2013 nagrinėjimą iki Kauno apygardos teisme bus išnagrinėtas UAB “Dinaka” ieškinys UAB “Lausta” dėl skolos pagal rangos sutartį priteisimo (4 t., 37-38 b. l.). 2013 m. gruodžio 16 d. apeliacinio teismo nutartimi civilinės bylos Nr.2A-1160/2013 nagrinėjimas pagal atsakovo UAB “Dinaka” apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 17 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1417-173/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Lausta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Dinaka“ dėl skolos priteisimo, sustabdytas (4 t., 43-45 b. l.). Ieškovui UAB „Lausta“ dėl šios apeliacinio teismo nutarties, pateikus kasacinį skundą (4 t., 50-54 b. l.), 2014 m. spalio 1 d. Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartimi, ieškovo skundas tenkintas, ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis panaikinta, byla grąžinta apeliacinės instancijos teismui nagrinėti apeliacine tvarka (4 t., 91-96 b. l.).

32Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, nustatė, kad 2007 m. balandžio 18 d. atsakovas UAB „Lausta“ ir ieškovas UAB „Dinaka“ sudarė statybos rangos sutartį Nr.5, kuria ieškovas įsipareigojo atlikti ir perduoti atsakovui rangos sutartyje 1.2 punkte numatytus darbus, atsakovas įsipareigojo šiuo darbus priimti ir už juos sumokėti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (1 t., 9-10 b. l.). 2008 m. gegužės 29 d. atsakovas ir ieškovas pasirašė statybos rangos sutarties priedą Nr. 3, kurio pakeitė sutarties kainą ir sutarties įvykdymo terminą (1 t., 12 b. l.). Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad atsakovas vengė suderinti ir pasirašyti atliktų darbų aktus, todėl ieškovas juos pasirašė vienašališkai. Atsakovo nuomone, būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad vienašališkai pasirašytuose aktuose nurodyti darbai iš tikrųjų yra atlikti, yra kokybiški ir neturi trūkumų. Kaip ieškinyje nurodė ieškovas, pagal rangos sutartį atsakovui darbų atliko už 5 915 137,05 Lt. Atsakovas pasirašė atliktų darbų aktus už 5 253 042,17 Lt, iš kurių 5 047 438,22 Lt sumokėjo, dėl likusios 205 603,95 Lt skolos sumos Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr.2-1231-390/2010 (LITEKO informacinės sistemos duomenimis 2010 m. liepos 9 d. Kauno apygardos teismo nutartimi byla nutraukta patvirtinus taikos sutartį).

33Ieškovas ir atsakovas pasirašė statybos darbų užbaigimo aktą (1 t., 156 b. l.). Akte jo surašymo ar pasirašymo data nėra nurodyta. 2009 m. vasario 6 d. komisija, paskirta Kauno apskrities viršininko 2006-12-22 įsakymu Nr.V-536, pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. STN-056, ieškovo, kaip statytojo, pateiktą restoraną su poilsio nakvynės patalpomis, esantį Verslo g. 17, Kumpių k., Domeikavos sen., Kauno r., pripažino tinkamu naudoti (1 t., 157-158 b. l.).

34Ieškovo teigimu atsakovas nepasirašė atliktų darbų aktų už 662 094,88 Lt, todėl 2009 m. rugpjūčio 27 d. ieškovas raštu Nr.91/2009 “Dėl atliktų darbų derinimo” kreipėsi į atsakovą, primindamas, kad dar 2008 m. gruodžio 24 d. pateikė atliktų darbų aktus, tačiau dalis jų liko atsakovo nepasirašyti ir ieškovui negrąžinti. Pareikalavo, kad atsakovas atliktų darbų aktus pasirašytų ir vieną egzempliorių grąžintų ieškovui, bei įspėjo, kad atsakovui atliktų darbų aktų nepasirašius, ieškovas juos pasirašys vienašališkai (1 t., 159-161 b. l.). Šį raštą ieškovas atsakovui išsiuntė registruotu laišku (1 t., 162 b. l.).

35Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad byloje pateiktos atliktų darbų aktų kopijos, iš kurių matyti, kad atliktų darbų aktus pasirašė tik ieškovo darbų vykdytojas K. L., žymą apie atsisakymą suderinti atliktų darbų aktus pasirašė ieškovo direktorius S. L. (1 t., 14-87 b. l.). Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai nustatė esmines faktines aplinkybes ir neatkleidė bylos esmės. Apelianto įsitikinimu, jis turėjo teisę nepasirašyti ieškovo pateiktų darbų atlikimo aktų, kadangi ieškovas juos atliko nekokybiškai ir su trūkumais. Be to, už darbus, nurodytus dalyje atliktų darbų aktuose, ieškovui jau yra sumokėta. Atliktų darbų priėmimo aktai nepagrįstai pasirašyti vienašališkai ir ieškovas neįrodė jog darbai yra faktiškai ir tinkamai atlikti.

36Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimui keliami teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai (CPK 263 straipsnis), o sprendimas šiuos reikalavimus atitinka, jeigu teismas, išspręsdamas bylą, teisingai taiko materialiosios ir proceso teisės normas, padarytos išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikšmingas aplinkybes ir pagrįstos atitinkamomis teisės normomis (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Tuo atveju, kai bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas nustato, kad neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

37Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-688/2013). Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis) įrodinėjimo proceso kontekste reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas ginčo šalims turi užtikrinti lygias galimybes įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus bei juos vertinti lygiai teisingai pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad, spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį, civilinėje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.).

38Pirmosios instancijos teismas 2012 m. liepos 17 d. galutiniame sprendime nustatė, kad ieškovas surašė atliktų darbų aktus, o atsakovui jų nederinus ir nepasirašius, ieškovas juos pasirašė vienašališkai. Tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės nenurodė, kada konkrečiai ieškovas pateikė atsakovui darbų atlikimo aktus, nes byloje yra tik 2009-08-27 ieškovo raštas Nr.91/2009 (1 t., 159-162 b. l.) dėl atliktų darbų derinimo, kuris, kaip minėta pateiktas atsakovui praėjus 6 mėn. po statinio pripažinimo tinkamu naudoti, o tai, kaip teisėjų kolegija nurodė pirmiau, yra į ginčo dalyką įeinanti aplinkybė, turinti reikšmės tinkamai išspręsti ieškovo ir atsakovo reikalavimus.

39Statybos techninio reglamento STR 1. 08.02:2002 (toliau – ir Reglamentas) 18.5 punkte nustatyta, kad vienas iš dokumentų, kuriuos statytojui (užsakovui) nustatytąja tvarka gavus ir perdavus rangovui, leidžiama pradėti statinio statybos darbus, yra statybos darbų žurnalas. Reglamento 18.5 punkte taip pat nurodyta, kad statybos darbų žurnalą privaloma pildyti kai statyba finansuojama Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos biudžeto lėšomis, ir tais atvejais, kai pagal teisės aktų reikalavimus privaloma skirti ar samdyti statybos darbų vadovą ir statinio statybos techninį prižiūrėtoją. Reglamento 23 punkte nustatyta, kad statybos darbų eiga (nuo statybos pradžios iki statinio statybos užbaigimo) aprašoma statybos darbų žurnale. Į žurnalą taip pat įrašomi visų statybos priežiūros dalyvių atliktų patikrinimų rezultatai ir reikalavimai. Reglamento 4 priede esančio Statybos darbų žurnalo pildymo tvarkos aprašo 18.1 punkte nustatyta, kad parašai formos 7 ir 9 skiltyse patvirtina, kad nurodytus darbų kiekius priėmė statinio statybos vadovas ir bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas, siūlydami statytojui (užsakovui) juos apmokėti.

40Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Šios nuostatos visa apimtimi taikytinos dispozityviosiose bylose, kilusiose iš materialiųjų teisinių santykių, kurių subjektų galimybė laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis nėra ribojama, ir jų nagrinėjimas bei sprendimas nėra susijęs su viešojo intereso apsauga. Tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013)

41Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas ne tik nekvietė statinio statybos vadovo, bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovo bei kitų asmenų duoti parodymus byloje, bet ir neišreikalavo detaliam nagrinėjimui pateikti į bylą statybos darbų žurnalų išrašų, apsiribodamas bendro pobūdžio pastebėjimais, kad ginčijamuose atliktų darbų aktuose ieškovo nurodyti darbai yra atlikti. Taigi, nepaisant to, kad pats pirmosios instancijos teismas nematė poreikio rinkti papildomus įrodymus (t. y. kviesti asmenis, galinčius paaiškinti darbų atlikimą ir statybos darbų žurnalų pildymą, atliktų darbų terminus ir apimtis, kt.), savo išvadas dėl ieškovo atliktų darbų galutiniame sprendime grindė teismui pateiktų ieškovo vienašališkai pasirašytų atliktų darbų aktų pakankamumu atsakovo ginčyjamoms aplinkybėms nustatyti ir ieškovo reikalavimams tenkinti, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės apribojo galimybę šalims įrodinėti aplinkybes, kuriomis jie grindžia reikalavimus ir atsikirtimus, o išvadas padarė, remdamasis atsakovo pateiktų įrodymų nepakankamumu.

42Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad būtent techninę priežiūrą atliekantis asmuo bei statybos vadovai galėtų ir turėtų paaiškinti ne tik kaip buvo pildomi statybos žurnalai ir kokius darbus bei koks subjektas atliko ir / ar turėjo atlikti (o tai yra reikšmingi faktai, būtini sprendimui dėl bylos baigties priimti), bet ir kokia praktika susiklostė tarp šalių, pateikiant atliktus darbus užsakovui priimti (kadangi Rangos sutarties 4.1 punkte numatyta tik bendro pobūdžio sąlyga, kad už atliktus darbus rangovas pateikia užsakovui atliktų darbų aktą, kurį užsakovas patvirtina arba pateikia pastabas dėl neatlikimo per 3 dienas nuo akto gavimo, o CK 6.694 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato užsakovo pareigą, gavus rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, nedelsiant pradėti darbų priėmimą ir, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, darbų priėmimą organizuoti bei atlikti savo (užsakovo) lėšomis). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas vadovavosi Statybos rangos sutarties 4.1 punktu, nurodydamas, kad atsakovas atsisakydamas derinti atliktų darbų aktus turėjo pateikti pastabas dėl atliktų darbų kokybės, nesiaiškindamas kada ir ar apskritai, iki 2009 m. rugpjūčio 10 rašto Nr. 98 dėl apmokėjimo už atliktus darbus (3 t., 174 b. l.) ieškovas buvo pateikęs ginčo darbų atlikimo aktus atsakovui, t.y. byloje nėra įrodymų, jog ieškovas pranešė atsakovui, kad nurodyti darbai yra atlikti ir jis pasiruošęs juos perduoti atsakovui.

43Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos gausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2013). Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai svarbūs siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-323/2010).

44Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas statybos rangą reglamentuojančias CK normas, yra konstatavęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Rangovas, atlikęs sutartus darbus, praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsdamas pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo–perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). Pagal CK straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę. Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra specialioji, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti galimybę užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą – vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009; 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013).

45Atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką bei į tai, kad ieškovas galbūt tinkamai nepateikė ar tinkamai neinformavo atsakovo apie atliktus darbus ir išrašytus atliktų darbų aktus pagal šalių sudarytas ir iš anksto suderintas sąmatas, tokiais veiksmais galimai dubliuodamas darbus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad būtent atsakovas, ginčidamas atliktų darbų aktus kurių pagrindu prašoma priteisti skola, privalo įrodyti, kad atsisakė pasirašyti ginčijamus dokumentus pagrįstai, t. y. kad už atliktų darbų aktuose nurodytus darbus su ieškovu jau atsiskaityta, ar darbai atlikti su trūkumais. Ieškovas pateikęs ieškinį, taip pat privalo įrodyti ginčijamuose atliktų darbų priėmimo aktuose nurodytų konkrečių darbų atlikimo faktą. Pirmosios instancijos teismas turi įvertinti byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus įrodymus, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimą, ir pritaikęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, išspręsti šalių byloje pareikštus reikalavimus.

46Esant pirmiau nurodytoms bylos faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes nenustatė esminių šioje byloje teisiškai reikšmingų aplinkybių, t. y. nenustatė kokius darbus ir kokia apimtimi atliko ieškovas, kokie darbai (ne)turi būti apmokami ieškovui pagal sutartį, ar atliktų darbų aktuose fiksuoti darbai nesidubliuoja su jau atliktais ir atsakovo apmokėtais darbais. Pažymėtina, kad siekiant tinkamai ir teisingai išspręsti kilusį ginčą turi būti renkami papildomi įrodymai, susiję su pagal sutartį su vėlesniais priedais prisiimtų darbų apimtimi, darbų faktiniu atlikimu bei statybos žurnalų pildymu, ir įvertinti su kitais byloje esančiais įrodymais bei jų pagrindu nustatomos anksčiau nurodytos šioje nutartyje esminės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės.

47Atsižvelgdama į tai, kad ir byloje esantys įrodymai nebuvo visapusiškai pirmosios instancijos teismo išnagrinėti, į papildomai išreikalautinų ir tirtinų įrodymų apimtį bei pobūdį, jų pagrindu nustatomas teisiškai reikšmingas aplinkybes, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės ir būtų pažeista šalių teisė į apeliaciją, teisėjų kolegija remdamasi CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daro išvadą, kad pagal byloje pateiktus įrodymus šios bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmos instancijos galutinis sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui.

48Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, turėtų nustatyti, ar visi darbai, dėl kurių šalys susitarė buvo padaryti, ar tai buvo padaryta kokybiškai, t. y. būtina nustatyti, ar atsakovui perduotas pastatas buvo toks, dėl kokio šalys susitarė. Kai kuriems atsakovo apžiūros akte (2 t., 32-41) nurodytiems darbų trūkumams įvertinti yra būtinos specialios žinios, todėl teismas, nusprendęs, kad yra tokia būtinybė, gali spręsti klausimą ir dėl ekspertizės skyrimo, juolab, kad apeliantas ją skirti prašo. Tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad dalis darbų nebuvo padaryta, ar jų kokybė nebuvo tinkama, turėtų būti nustatyta šių darbų kaina ar trūkumų šalinimo kaina ir, atsižvelgiant į ją, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl likusios kainos dalies priteisimo.

49Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

50panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 17 d. galutinį sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. 2010 m. sausio 29 d. ieškovas UAB „Lausta“ ieškiniu kreipėsi į teismą,... 5. 2010 m. vasario 17 d. Kauno apygardos teismo preliminariu sprendimu ieškovui... 6. 2010 m. kovo 19 d. atsakovas UAB „Dinaka“ pateikė prieštaravimus dėl... 7. 2012 m. liepos 17 d. Kauno apygardos teismas galutiniu sprendimu 2010 m.... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 17 d. galutiniu sprendimu Kauno... 10. Teismas nustatė, kad ieškovas 2007 m. birželio 12 d. Statybos rangos darbų... 11. Teismas nustatė, kad prie 2007 m. birželio 12 d. Statybos rangos sutarties... 12. Ieškovas surašė atliktų darbų aktus, tačiau atsakovas atsisakė atliktų... 13. Teismas nustatė, kad 2010 m. lapkričio 30 d. atsakovas Kauno miesto... 14. Teismas pažymėjo, kad priimdamas galutinį sprendimą nesivadovauja į bylą... 15. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pagal statybos rangos sutarties priedą... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 17. Atsakovas UAB „Dinaka“ pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos... 18. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 19. Ieškovas UAB „Lausta“ pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 23. Byloje kilo ginčas dėl atliktų statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo... 24. Pagal bylos duomenis šalis siejo statybos teisiniai santykiai, todėl... 25. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą... 26. Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą... 27. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad kai rangovas reiškia reikalavimą... 28. Nagrinėjamu atveju ieškovas (rangovas) kreipėsi į teismą, prašydamas... 29. Pagal Statybos rangos sutarties sąlygas rangovas pateikia užsakovui atliktų... 30. Šią civilinę bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme, 2010 m. lapkričio... 31. Atsakovo įsitikinimu, ginčijamuose aktuose pateikti duomenys neatitinka... 32. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, nustatė, kad 2007... 33. Ieškovas ir atsakovas pasirašė statybos darbų užbaigimo aktą (1 t., 156... 34. Ieškovo teigimu atsakovas nepasirašė atliktų darbų aktų už 662 094,88... 35. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad byloje pateiktos atliktų darbų... 36. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimui keliami teisėtumo ir... 37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi... 38. Pirmosios instancijos teismas 2012 m. liepos 17 d. galutiniame sprendime... 39. Statybos techninio reglamento STR 1. 08.02:2002 (toliau – ir Reglamentas)... 40. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pagal CPK 179... 41. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas ne tik nekvietė statinio statybos... 42. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad būtent techninę priežiūrą... 43. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo... 44. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis... 45. Atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką bei į tai, kad... 46. Esant pirmiau nurodytoms bylos faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, teisėjų... 47. Atsižvelgdama į tai, kad ir byloje esantys įrodymai nebuvo visapusiškai... 48. Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, turėtų... 49. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 50. panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 17 d. galutinį sprendimą ir...