Byla B2-1133-259/2015
Dėl 2013 m. rugsėjo 5 d. kreditorių komiteto protokolo nutarimo ir 2013 m. lapkričio 6 d. sudarytos turto pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, sekretoriaujant Simonai Neniškytei, Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aksa holdingas“ atstovui advokato padėjėjui M. B., atsakovės bankrutavusios individualios įmonės „Gilaba“ atstovei R. K., uždarosios akcinės bendrovės „VESPILA“ atstovui advokato padėjėjui A. D., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aksa holdingas“ ieškinį atsakovams bankrutavusiai individualiai įmonei „Gilaba“, uždarajai akcinei bendrovei „VESPILA“ dėl 2013 m. rugsėjo 5 d. kreditorių komiteto protokolo nutarimo ir 2013 m. lapkričio 6 d. sudarytos turto pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais,

Nustatė

2Ieškovė UAB „Aksa holdingas“ pareiškė teisme ieškinį (1 t. b. l. 1-6, 102-107), kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiu IĮ „Gilaba“ 2013 m. rugsėjo 5 d. kreditorių komiteto protokolo nutarimą 3 darbotvarkės klausimu, kuriuo pritarta nekilnojamojo turto pardavimui už ne mažesnę kaip 500 000 Lt sumą; pripažinti negaliojančia IĮ „Gilaba“ ir UAB „VESPILA“ 2013 m. lapkričio 6 d. sudarytą turto pirkimo - pardavimo sutartį, pripažinti IĮ „Gilaba“ nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – pastatą - Kompresorinę stotį unikalus Nr. ( - ); pastatą - Sveikatingumo kompleksą, unikalus Nr. ( - ); pastatą - Medienos apdirbimo cecho buitinį pastatą, unikalus Nr. ( - ); pastatą – Medienos apdirbimo cechą, unikalus Nr. ( - ); pastatą – Lentpjūvės cechą, unikalus Nr. ( - ); pastatą - Materialinį sandėlį, unikalus Nr. ( - ); pastatą - Priėmimo iškrovimo įrenginį, unikalus Nr. ( - ); pastatą - Kanalizacinę siurblinę, unikalus Nr. ( - ); pastatą - Administracinį buitinį pastatą, unikalus Nr. ( - ); pastatą - Gamybinį pastatą, unikalus Nr. ( - ); pastatą - Autogaražą, unikalus Nr. ( - ); pastatą - Valgyklą, unikalus Nr. ( - ); Susisiekimo komunikacijas - Geležinkelio Nr. 16, unikalus Nr. ( - ), esančias adresu ( - ); priteisti UAB „Vespila“ iš IĮ „Gilaba“ 500 000 Lt.

3Ieškinys grindžiamas tomis faktinėmis aplinkybėmis, jog buvę Bendrovės akcininkai ir valdymo organų nariai yra susiję su UAB „Vespila“. Nurodoma, kad iki Bendrovės bankroto bylos iškėlimo Bendrovės savininkas ir vadovas buvo G. L. (3 priedas). Minėtas asmuo taip pat buvo bankrutuojančios UAB „Energetinės statybos projektai“ akcininkas. Šios įmonės kiti akcininkai yra UAB „G Generacija“ ir UAB „Gintaro kelias“ (4 priedas). UAB „Energetinės statybos projektai“ generalinis direktorius buvo akcininkas G. L., o valdybos narys - E. O. (5 priedas). Pažymėtina, kad UAB „G Generacija“ vienintelis akcininkas yra G. L. (6 priedas), o UAB „G Generacija“ vadovais taip pat buvo E. O. ir V. R. (7 priedas). Pateikti įrodymai patvirtina, jog fiziniai asmenys G. L., E. O. ir V. R. yra pažįstami, tarpusavyje susiję per bendro verslo vykdymą. Atsakovo UAB „Vespila“ akcininkais yra E. O., Dzidra Ltd., UAB, UAB „Ekonomiški sprendimai“ (8 priedas). UAB „Vespila“ vadovas yra V. R. (9 priedas). Taigi, UAB „Vespila“ per savo valdymo organus ir akcininkus yra susijusi su bankrutuojančia Bendrove ir jos savininku bei vadovu G. L..

4Atkreiptinas dėmesys, kad būtent Bendrovės vadovas ir savininkas G. L. privedė Bendrovę prie nemokumo būklės, neužtikrino jos normalios veiklos ir lėmė, jog Bendrovė negali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, kurie bankroto bylos iškėlimo metu siekė beveik 11 mln. Lt. Susiklostė tokia faktinė situacija, kai buvęs Bendrovės vadovas ir savininkas, pasinaudodamas Bendrovės bankrotu, siekia už ypatingai mažą kainą perimti vertingą Bendrovės turtą ir pasipelnyti iš bankroto proceso. Tokie UAB „Vespila“ veiksmai neatitinka teisingumo, sąžiningumo principų, viešojo intereso apsaugos reikalavimų. Šias aplinkybes patvirtina ir ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybės.

5Ieškinyje teigiama, jog bendrovės turtas parduotas už neįprastai mažą kainą, taip pažeidžiant Bendrovės kreditorių interesus. Kaip nurodyta, bendrovės ilgalaikis turtas buvo parduotas už 500 000 Lt. Ieškovas mano, kad Bendrovės turtas parduotas už ypatingai žemą kainą todėl pažeidžia Bendrovės kreditorių interesus. Iš 2012 m. spalio 12 d. Bendrovės kreditorių susirinkimo protokolo matyti, jog atlikus turto vertinimą minėtas nekilnojamasis turtas, kaip turto kompleksas, buvo įvertintas 1 480 000 Lt verte (10 priedas). Tame pačiame protokole matyti, jog pradinė turto iš varžytinių kaina buvo 1 349 900 Lt. Bendrovės 2013 m. rugsėjo 5 d. kreditorių susirinkime buvo nuspręsta Turtą pardavinėti be varžytinių už ne mažesnę kaip 500 000 Lt kainą (11 priedas). Ieškovas mano, jog 2013 m. rugsėjo 5 d. kreditorių susirinkimo sprendimas pardavinėti Bendrovės nekilnojamąjį turtą komplekse už ne mažesnę nei 500 000 Lt kainą yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl Ieškovas taip pat prašo jį panaikinti.

6Bankroto byloje turi būti paisoma visų kreditorių interesų ir operatyvumo principas negali būti svarbesnis už kaip įmanoma didesnį kreditorių reikalavimų patekinimą. Nagrinėjamu atveju 1 480 000 Lt vidutinės rinkos vertės turtas buvo parduotas viso labo už 500 000 Lt. Mažai tikėtina, jog iškėlus Bendrovei bankroto bylą ir atlikus turto komplekso vertinimą per beveik 1 metų laikotarpį Bendrovės ilgalaikis turtas galėjo nuvertėti 3 kartus ir kainuoti tik 500 000 Lt. Parduodant Turtą už tokią mažą kainą kai įmonė faktiškai negavo beveik 1 mln. Lt, akivaizdžiai yra pažeidžiami Bendrovės kreditorių interesai. Akivaizdu, kad toks sprendimas neatitinka CK 1.5 str. įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, o sandorių sudarymas tarp susijusių asmenų, kelia pagrįstų abejonių sandorio teisėtumu. 2013 m. rugsėjo 5 d. kreditorių komiteto sprendimas trečiu darbotvarkės klausimu ir Sutartis yra neteisėti dėl žemiau nurodytų aplinkybių.

7Remiantis įmonių bankroto įstatymo (toliau - Įstatymas) 23 str. 1 d. 5 p., 33 str. 1 d. 3 p., bankrutuojančios įmonės turto, nepriskirto nurodytam pastarojo straipsnio 1 d. 1-2 p., pardavimo tvarką nustato ir pradinę jo pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Taigi, turto realizavimo bankroto procese klausimai priskiriami kreditorių kompetencijai. Tačiau šių klausimų priskyrimas kreditorių susirinkimo kompetencijai nereiškia absoliučios kreditorių susirinkimo diskrecijos priimant sprendimus dėl turto realizavimo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad kreditorių susirinkimas, priimdamas nutarimą dėl įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, turi pareigą nustatyti tokią turto pardavimo tvarką bei kainą kad tai atitiktų tiek įmonės, tiek ir daugumos kreditorių interesus (žr., pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 25 d. nutartį, bylos Nr. 2-2028/2011; 2013 m. vasario 4 d. nutartu bylos Nr. 2A-1298/2013; kt.).

8Teismų praktikoje taip pat yra pasisakyta, jog teismas, atsižvelgdamas į byloje dalyvaujančių asmenų pateikiamus argumentus ir įrodymus, turi įvertinti, ar kreditorių susirinkime priimant nutarimus, susijusius su turto realizavimu, balsų daugumą turintys kreditoriai nesiekia nesąžiningai pasinaudoti savo balsų daugumos suteikiamomis teisėmis ir pažeisti kreditorių mažumos interesus (žr., pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartį, bylos Nr. 2-338/2012; 2012 m. kovo 1 d. nutartį, bylos Nr. 2-387/2012). Tai reiškia, kad kreditorių susirinkimas, priimdamas sprendimus dėl turto pardavimo, nustatydamas turto kainą turi paisyti tiek kreditorių daugumos, tiek bankrutuojančios įmonės, tiek kreditorių mažumos interesų. Bankroto procesas yra kolektyvinis procesas ir jame turi būti derinami visų, netik lemiamą balsą kreditorių susirinkime turinčių, kreditorių interesai.

9Teisės aktai nenurodo konkrečių kainos nustatymo taisyklių, todėl sprendžiant klausimus dėl įmonės turto pardavimo ir kainos nustatymo, turi būti taikoma įstatymo analogija arba teisės analogija - bendrieji civilinės teisės principai (teisingumas, protingumas, sąžiningumas), kuriais turi vadovautis bylą nagrinėjantis teismas (CK 1.5 str., 1.8 str., CPK 3 str. 1 d., 3 str. 6 d.). Be to, turi būti atsižvelgiama ir į bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus bei tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą.

10Bankroto procese vykdant įmonės priverstinio likvidavimo procedūras, siekiama kuo didesnio visų kreditorinių reikalavimų patenkinimo, taip pat visų kreditorių interesų pusiausvyros užtikrinimo. Vienoje iš Lietuvos apeliacinio teismo bylų (žr. 2014 m. vasario 13 d. nutartį, byloje Nr. 2-336/2014) be kitų pagrindų, taip pat buvo konstatuota, kad sandoris buvo sudarytas tarp susijusių įmonių ir asmenų, o turto pardavimo kaina buvo aiškiai per maža, todėl teismas pripažino, kad toks sandoris yra niekinis ir negaliojantis, nes ir kainos aspektu, ir sąsajumo aspektu neatitinka teisingumo protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.), prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.).

11Analogiška situacija susiklostė ir nagrinėjamoje byloje. Sutartis buvo sudaryta su įmone, kurią įsteigė su buvusiu Bendrovės vadovu susiję asmenys, o bankrutuojančios Bendrovės turtas parduotas už ypatingai mažą kainą. Kreditorių susirinkime priimant sprendimą nebuvo nurodytos jokios tokio sprendimo priėmimo aplinkybės, be to, už sprendimą parduoti Bendrovės turtą už 500 000 Lt balsavo tik daugiau nei 52 procentai visų kreditorių balsų. Vien tas faktas, jog Bendrovė negalėjo parduoti turto iš varžytinių ir per metus laiko neatsirado pirkėjas, nesudaro pagrindo turtą parduoti už tokią žemą jo kainą kadangi sudarius tokį sandorį gerokai sumažėja kitų kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus. Be to, toks sandoris neatitinka teisingumo protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.), prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.), kuri pasireiškia per bankroto procese vyraujantį viešąjį interesą, kuriuo siekiama kuo didesnio visų kreditorinių reikalavimų patenkinimo, taip pat visų kreditorių interesų pusiausvyros užtikrinimo.

12Sandorį pripažinus negaliojančiais, turi būti išspręstas restitucijos taikymo klausimas. Aiškindamas ir taikydamas restituciją reglamentuojančias CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą vykdydamos nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011). Taigi, pagal bendrąjį principą šalys turi viena kitai grąžinti viską ką yra gavusios iš priešingos šalies, vykdydamos negaliojančiu pripažintą sandorį. Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 str.), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

13Ieškovas teigia, jog neteisėti šalių veiksmai negali sukurti šalims teisių ir šalys negali iš to gauti naudos, pripažinus kreditorių susirinkimą nutarimą ir Sutartį negaliojančiais, vadovaudamasis CK 6.146 str., Ieškovas prašo taikyti restituciją natūrą - pripažinti nekilnojamąjį turtą Bendrovės nuosavybe, o iš Bendrovės priteisti UAB „Vespila“ naudai 500 000 Lt.

14Bylą nagrinėjant 2015 08 28 teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, jog ieškinio pagrįstumą papildomai pagrindžia ir ta aplinkybė, jog Bankas, perleidęs ieškovui savo kreditorinį reikalavimą, kreditorių susirinkime, kurio nutarimas byloje yra ginčijamas, balsavo prieš nutarimo priėmimą, nors tokio nutarimo vėliau ir neskundė nustatyta tvarka.

15Atsiliepime į ieškinį atsakovas UAB „Vespila“ nurodo (1 t. b. l. 69-74), kad ieškovas neturi teisės reikšti ieškinį byloje. Teigiama, kad ieškovas į Bendrovės bankroto bylą įstojo perėmęs iš Bendrovės kreditorių (UAB „Swedbank lizingas" ir AB „Swedbank") jų kreditorinius reikalavimus bendrai 9.109.526,86 Lt sumai. 2014-08-26 Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. B2-245-259/2014, kurios pagrindu Ieškovas įstojo į Bendrovės bankroto bylą kaip Bendrovės kreditorius, įsiteisėjo 2014-09-03. Kitaip sakant, Kauno apygardos teismo 2014-08-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-245-259/2014 buvo patvirtintas kreditorinio reikalavimo (jo dalies) perleidimas ir nuo atitinkamos datos Ieškovas įgijo Bendrovės kreditoriaus statusą, tačiau ne bet kokį, o tokį, kokį turėjo asmenys, perleidę savo kreditorinį reikalavimą Ieškovui (UAB „Swedbank lizingas" ir AB „Swedbank"). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad „Naujam kreditoriui visi veiksmai, atlikti iki jo ?stojimo į bylą, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi pradiniam kreditoriui" (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011- 06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1762/2011). Tai reiškia, kad naujasis kreditorius įstojęs į bankroto bylą vietoj ankstesnio kreditoriaus yra ribojamas tomis teisėmis, kurias turėjo ankstesnis kreditorius. Šią teismų praktiką patvirtina ir bendrasis teisės principas, jog niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats turi (lot. nemo plus iuris ad alium transferre potest quam in se haberet) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2013-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013). Pažymėtina, kad UAB „Swedbank lizingas" ir AB „Swedbank", būdami Bendrovės kreditoriais (AB „Swedbank" didžiausiu Bendrovės kreditoriumi) bei puikiai žinodami Sutartimi parduoto nekilnojamojo turto (toliau vadinamo - „Turtu") likvidumo problemą, dalyvavo priimant Nutarimą, kuriame buvo patvirtinta Turto pardavimo kaina ir kurio pagrindu buvo sudaryta Sutartis. Pabrėžtina, kad nei UAB „Swedbank lizingas", nei AB „Swedbank" neapskundė nei Nutarimo, nei Sutarties. Atsižvelgiant į tai, jog UAB „Swedbank lizingas" ir AB „Swedbank" dalyvavo Nutarimo priėmime, jo neskundė ir tokio Nutarimo pagrindu buvo sudaryta Sutartis, o Ieškovas perėmė UAB „Swedbank lizingas" ir AB „Swedbank" teises ir pareigas, laikytina, jog Ieškovas neturi teisės reikšti ieškinio. Kitaip sakant, Ieškovas objektyviai negali turėti tokių teisių, kurių neturėjo UAB „Swedbank lizingas" ir AB „Swedbank".

16Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas yra praleidęs ir terminą reikšti reikalavimą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo. Nėra ginčo dėl to, jog Sutarties sudarymui pagrindą suteikė Nutarimas, t.y. juo nustatyta galima Turto pardavimo kaina. Pažymėtina, jog ir pats Ieškovas Sutarties teisėtumą kvestionuoja tik Turto pardavimo kainos prasme, o daugiau jokių pretenzijų dėl Sutarties nereiškia. Todėl galimybė spręsti dėl Sutarties teisėtumo yra tiesiogiai priklausoma nuo to, kaip bus išspręstas klausimas dėl Nutarimo teisėtumo. Dėl to konstatavus, jog Ieškovas yra praleidęs terminą Nutarimo skundimui ir atitinkamai neturi teisės skųsti Nutarimo, darytina kita loginė išvada, jog Sutartis negali būti pripažinta negaliojančia, nes nėra paneigtas juridinis faktas, kurio pagrindu Sutartyje buvo nustatyta Turto kaina. Todėl klausimas dėl to, ar Ieškovas nėra praleidęs Nutarimo skundimo termino, yra itin svarbus ir nuo jo iš esmės priklauso galimybė svarstyti apie kitų ieškinio reikalavimų tenkinimą/netenkinimą. Kitaip sakant, konstatavus, jog Ieškovas yra praleidęs Nutarimo apskundimo terminą, atitinkamai nėra pagrindo svarstyti dėl kitų ieškinio reikalavimų tenkinimo/netenkinimo ir visi šie ieškinio reikalavimai turėtų būti atmetami.

17Ieškovas, grįsdamas savo teisę reikšti reikalavimą dėl Nutarimo panaikinimo, remiasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau vadinamo - „ĮBĮ") 24 str. 5 d., kurioje nustatyta, jog „Kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą". Ieškovo pozicija yra ta, jog neva tik 2014-10-01 buvo pateiktas prašymas dėl Bendrovės kreditorių susirinkimų protokolų pateikimo ir neva tik po to Ieškovas sužinojo apie Nutarimą, todėl, pasak Ieškovo, nėra praleistas JBJ 24 str. 5 d. įtvirtintas terminas.

18Su aukščiau nurodyta pozicija kategoriškai nesutiktina ir toks nesutikimas yra grindžiamas tais argumentais, kurie išdėstyti šio atsiliepimo 2.1. dalyje, t.y. nėra jokių abejonių, jog UAB „Swedbank lizingas" ir AB „Swedbank" bet kokiu atveju yra praleidę terminą dėl Nutarimo apskundimo, o Ieškovas negali turėti daugiau teisių nei tie asmenys, iš Kurių atitinkamas reikalavimas buvo įgytas (UAB „Swedbank lizingas" ir AB „Swedbank"). Kita vertus, Kauno apygardos teismo 2014-08-26 nutartis civilinėje byloje Nr. B2-245-259/2014, kurios pagrindu Ieškovas įstojo į Bendrovės bankroto bylą kaip Bendrovės kreditorius, įsiteisėjo 2014-09-03 ir Ieškovas turėjo teisę domėtis Bendrovės bankroto bylos eiga, tačiau mėnesį buvo pasyvus ir nieko nedarė, o, pateikdamas prašymą dėl informacijos pateikimo Bendrovės bankroto administratoriui, bandė formaliai maskuoti savo neveikimą ir skundo padavimo termino praleidimą. Remiantis tokiais argumentais yra daugiau negu akivaizdu, jog Ieškovas praleido ĮBĮ 24 str. 5 d. nustatytą terminą ir dėl to Ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas. Papildomai pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau vadinamo - „CK") 1.125 str. 2 d. nustatyta, jog „Atskirų rūšių reikalavimams šis kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus". Šiuo atveju ĮBĮ 24 str. 5 d. ir nustato tokį sutrumpintą ieškinio senaties terminą, kuris objektyviai yra itin ženkliai praleistas. Tokią išvadą aiškiai patvirtina ir CK 1.128 str., kuriame nustatyta, jog „Prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita". Taigi ta aplinkybė, jog buvo perleistas kreditorinis reikalavimas (jo dalis) neturi jokios įtakos skaičiuojant ieškinio senatį ir tai vėlgi aiškiai patvirtina atitinkamo termino praleidimo faktą. Remiantis tokiais argumentais, Atsakovas šiuo atsiliepimu prašo taikyti ieškinio senatį Ieškovo reikalavimui dėl Nutarimo panaikinimo.

19Dėl teisėtų lūkesčių apsaugos ir civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo.

20Atsiliepime teigiama, jog teisės doktrinoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisminėje praktikoje nuosekliai pripažįstama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis - siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą aiškią paskirtį - užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų.

21Kasacinio teismo praktikoje yra pripažinta, kad „Bankroto proceso nuostatos turi užtikrinti kreditorių lygiateisiškumo principo apsaugų, garantuoti kreditorių lygias galimybes siekti jų reikalavimų patenkinimo, įrodinėti savo reikalavimo pagrįstumų, ginčyti kitų kreditorių reikalavimus. <...> Teisėjų kolegijos manymu, ta pati taisyklė taikytina ir sprendžiant dėl kreditorių susirinkimo nutarimų. Tačiau teisėju kolegija pažymi ir tai, kad ginčijant kreditorių susirinkimo nutarimus praėjus ilgam laiko tarpui nuo jų priėmimo, kai kurie nutarimai gali būti jau ?vykdyti, asmenys pagal juos gali būti įgiję tam tikras teises ir pareigas ar teisėtus lūkesčius dėl jų įgyvendinimo" (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2013). Teisėtų lūkesčių principas įtvirtina idėją, jog būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t.y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstą tikėjimą, kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas šiandien, tiek ateityje. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek Ieškiniu ginčijamas Nutarimas (2013-09-05), tiek Sutartis (2013-11-06) buvo priimtas/sudaryta maždaug prieš vienerius metus. Nei Nutarimas, nei Sutartis nebuvo ginčyti. Dar daugiau, Nutarimu priimti nurodymai yra įgyvendinti, o Sutartis jau įvykdyta. Taigi panaikinant Nutarimą ir Sutartį, praėjus tokiam ilgam laikui nuo jų priėmimo/sudarymo, būtų itin grubiai pažeistas teisėtų lūkesčių apsaugos principas, nukrypta nuo teismų praktikos bei neabejotinai pažeisti Atsakovo teisėti interesai, o tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos pažeisti neginčytiną teisinę vertybę - teisinių santykių stabilumą.

22Dėl Nutarimo pagrįstumo.

23Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, jog ieškinyje Nutarimo (atitinkamai ir Sutarties) tariamas neteisėtumas grindžiamas vieninteliu motyvu - Nutarimu buvo nustatyta per maža Turto kaina. Su tokiu motyvu vėlgi nesutiktina. Ieškovas teigdamas, kad Nutarimu nustatyta Turto pardavimo kaina buvo nepagrįstai maža, neįvertina visų Turto kainos nustatymo aplinkybių. Visų pirma, 2012-04-13 vykusio Bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimu buvo nuspręsta skirti Turto vertinimo ekspertizę. Atsižvelgus j atliktą Turto vertinimo ekspertizę, 2012-10-12 vykusio kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nustatyta Turto pardavimo kaina pirmose varžytynėse - 1.349.900,00 Lt. Tuo pačiu nutarimu buvo nustatyta Turto pardavimo kaina antrose varžytynėse (neįvykus pirmosioms) - 1.105.200,00 Lt (turtas pardavinėjamas nebe komplekse). Galiausiai, neatsiradus Turto pirkėjui, Nutarimu buvo numatyta Turtą pardavinėti už ne mažiau kaip 500.000,00 Lt (posėdžio protokolas pateiktas kartu su Ieškiniu). Pažymėtina, kad vykdant Nutarimą ir siekiant kuo didesniam pirkėjų ratui pasiūlyti Turtą, Bendrovės administratorius apie Turto pardavimą skelbė net keliuose internetiniuose portaluose, tačiau kitų pirkėjų, išskyrus atsakovą, neatsirado.

24Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, kad Turto pardavimo kaina buvo sistemingai mažinama, siekiant Turtą parduoti už kuo didesnę kainą ir taip patenkinti kuo didesnę Bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų dalį. Tačiau sistemingas kainos mažinimas nepadėjo, nes neatsirado pirkėjų pasirengusių mokėti nustatytą Turto pardavimo kainą. Atsižvelgiant j tai, kad tarp bankroto procese vyraujančių principų turi būti pusiausvyra, t.y. kreditorinių reikalavimų patenkinimo principas negali būti taikomas absoliučiai, ignoruojant bankroto proceso operatyvumo principą, Nutarimu nustatyta Turto pardavimo kaina yra laikytina pagrįsta ir atitinkanti Turto rinkos kainą, kadangi tik už minėtu Nutarimu nustatytą kainą pavyko realizuoti Turtą, o sistemingi bandymai Turtą parduoti už didesnę kainą buvo nesėkmingi. Pastebėtina, jog ankstesni Turto nepardavimo faktai aiškiai byloja apie tai, jog buvo pardavinėjama už per didelę ir rinkos sąlygų neatitinkančią kainą, t.y. reali rinka ir jos situacija visada yra geriausias indikatorius dėl turto kainos. Kitaip sakant, absoliutus ankstesnis rinkos pasyvumas aiškiai patvirtina, jog pirminės Turto pardavimo kainos buvo per didelės.

25Ieškovo ieškinio poziciją akivaizdžiai paneigia vien ta aplinkybė, jog Turto už didesnę kainą (ko neva savo ieškiniu siekia Ieškovas) niekas nepirko. Priešinga situacija būtų, jeigu iki Nutarimo Turto nebūtų buvę siūloma įsigyti už didesnę kainą, tačiau šiuo atveju visą eilę kartų buvo bandoma Turtą parduoti už didesnę kainą ir visi tokie bandymai buvo nesėkmingi. Todėl, įvertinant šią itin reikšmingą aplinkybę, Atsakovo vertinimu, tampa visiškai aišku, jog Ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas. Juk tai, ko neva ieškiniu siekia Ieškovas (Turto pardavimas už didesnę kainą), buvo bandoma atlikti ne vieną kartą ir tai, kaip patvirtina neginčytini faktai ir įrodymai, buvo nesėkminga ir nerezultatyvu. Kitaip sakant, turto rinkos kaina yra ta kaina, už kurią daiktas yra nuperkamas, o ne įvertinamas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012-03-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-415/2012).

26Be to, Ieškovo teiginiai, jog neva Turto pardavimo kaina neatitinka kreditorių valios, yra absoliučiai deklaratyvūs, nes šią kainą, būtent, ir nustatė ne kas kitas, o kreditoriai. Kreditorių susirinkimo, vykusio 2013-09-05, dalyvių sąraše yra nurodyta, jog, priimant Nutarimą, dalyvavo „Swedbank" AB, UAB „Medicinos bankas", AB SEB bankas, UAB „Saurida", UAB „Swedbank lizingas", Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, UAB LADAVAS, VSDFV Kauno skyrius, VSDFV Vilniaus skyrius bei I. L. ir M. K., o kreditorių susirinkimas balsų dauguma nusprendė Turtą pardavinėti už ne mažesnę kaip 500.000,00 Lt bendrą pardavimo kainą. Juo labiau, kad už Turto pardavimą ne mažesne kaip 500.000,00 Lt kaina pasisakė ir dalies Turto įkaito turėtojas (AB SEB bankas), o tai suponuoja išvadą, kad parduoti Turtą už didesnę nei Nutarimu nustatytą kainą nebuvo galimybių. Tai reiškia, kad sprendžiant dėl Turto pardavimo kainos, buvo nustatyta objektyvi, visų kreditorių interesus atitinkanti kaina ir tokios kainos nustatymas ir buvo sąlygotas Bendrovės kreditorių valios.

27Be to, atkreiptinas dėmesys ir į paties Ieškovo pozicijos nenuoseklumą, nes Bendrovės kreditorių susirinkimas tą pačią dieną, kai buvo priimtas Nutarimas, nusprendė ir kitą Bendrovės turtą pardavinėti mažesnėmis kainomis, o dėl to Ieškovas neturi jokių pretenzijų. Tokios aplinkybės patvirtina tai, jog Ieškovas selektyviai pasirenka tam tikrą Bendrovės turto pardavimo fragmentą ir tai, jog galimai Ieškovo realus interesas yra visiškai ne tas, kuris formaliai yra deklaruojamas ieškinyje. Taigi, visos aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, jog Nutarimu buvo patvirtinta pagrįsta Turto pardavimo kaina, kuri buvo nustatyta atsižvelgiantį sistemingus nesėkmingus bandymus parduoti Turtą už didesnę kainą. Tuo tarpu Ieškinyje įrodinėjama pozicija yra ne tik, kad neįrodyta, bet ir nepagrįsta.

28Dėl ieškinyje dėstomų teiginių, susijusių su asmenų tarpusavio ryšiais

29Ieškinyje teigiama, kad Atsakovas per savo valdymo organus ir akcininkus yra susijęs su Bendrove, todėl kyla pagrįstų abejonių Sutarties teisėtumu. Atsakovas pastebi, kad ieškinyje taip ir nebuvo nurodyta, kaip konkrečiai Atsakovas galėjo lemti Nutarimu patvirtintą Turto pardavimo kainą, o tokie Ieškovo teiginiai bet kokiu atveju neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Ieškovas grįsdamas Bendrovės ir Atsakovo sąsajas nurodo, kad Bendrovės savininkas ir vadovas buvo G. L.. Taip pat nurodoma, kad G. L., E. O. (Atsakovo akcininkas) ir V. R. (Atsakovo vadovas) yra pažįstami ir tarpusavyje, per bendro verslo vykdymą, susiję asmenys. Tačiau šie Ieškovo teiginiai nepagrindžia nei Nutarimo, nei Sutarties neteisėtumo.

30Itin atkreiptinas dėmesys į tai, kad Sutartis buvo sudaryta po bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Pažymėtina, jog Bendrovei iškėlus bankroto bylą, įmonės vardu visus sandorius, tame tarpe ir Sutartį, sudarė Bendrovės bankroto administratorius, kuris nėra susijęs su aukščiau nurodytais fiziniais ir juridiniais asmenimis. Be to. Nutarimo priėmimo metu, Bendrovės kreditorių susirinkime dalyvavo „Svedbank" AB, UAB „Medicinos bankas", AB SEB bankas, UAB „Saurida", UAB „Svedbank lizingas", Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, UAB LADAVAS, VSDFV Kauno skyrius, VSDFV Vilniaus skyrius bei I. L. ir M. K.. Nei vienas iš 2013-09-05 Bendrovės kreditorių susirinkime dalyvavusių asmenų nėra susijęs nei su Atsakovu, nei su Bendrove. Tokios aplinkybės labai aiškiai patvirtina, jog, priimant Nutarimą ir sudarant Sutartį, nebuvo jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima abejoti Nutarimo ar Sutarties teisėtumu.

31Dėl Ieškovo nurodomos teismų praktikos

32Ieškovas savo dėstomą poziciją grindžia teismų praktika, tačiau nurodydamas tik išskirtinai Ieškovui naudingus teismų pasisakymus ir juos cituodamas neatsižvelgdamas į kontekstą, sukuria klaidingą įspūdį dėl nagrinėjamos ginčo situacijos vertinimo teismų praktikos atžvilgiu.

33Ieškinio antros dalies 16 pastraipoje buvo nurodyta, kad „kreditorių susirinkimas, priimdamas nutarimą dėt įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, turi pareigą nustatyti tokią turto pardavimo tvarką bei kainą, kad tai atitiktų tiek įmonės, tiek ir daugumos kreditorių interesus". Visgi, Ieškovo cituojamoje Lietuvos apeliacinio teismo 2013-02-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1298/2013, taip pat yra pasakyta, kad „Paprastai kuo didesne kaina bus parduotas bankrutuojančios įmonės turtas, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Visgi, spręsdamas turto pardavimo klausimus, kreditorių susirinkimas paprastai atsižvelgia ir į kitus veiksnius, tokius kaip realios galimybės parduoti turtą, potenciali turto realizavimo trukmė, atsiskaitymo gavimo galimybės ir kt. Atskirais atvejais spartus turto realizavimas už mažesnę kainą gali būti naudingesnis kreditoriams, nei ilgos turto realizavimo procedūros, kurių sėkmė nėra garantuota ir kurios didina administravimo kaštus. Visų šių klausimų sprendimas susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu, kuris priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai". Taigi, vien tai, kad Bendrovės kreditorių susirinkimas nusprendė turtą pardavinėti sistemingai mažindamas kainą, taip stengiantis kuo greičiau ir už kuo didesnę kainą parduoti Turtą, nereiškia, kad Bendrovės kreditorių susirinkimas kažkokiu būdu pažeidė Bendrovės kreditorių interesus.

34Taip pat ieškinyje (20 pastraipa) buvo nurodyta, kad nagrinėjama situacija yra analogiška susiklosčiusiai nagrinėjant Lietuvos apeliacinio teismo bylą Nr. 2-336/2014 (2014-02-13 nutartis) (toliau vadinamą - „Byla"). Atsakovas kategoriškai nesutinka su tokiu Ieškovo teiginiu, kadangi Byloje buvo nustatytos iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės nuo nagrinėjamų šiuo atveju: (i) Byloje buvo konstatuota, kad kreditorių susirinkimas, kuriame buvo priimtas ginčijamas kreditorių susirinkimo sprendimas buvo sušauktas neteisėtai, t.y. nesilaikant kreditorių susirinkime patvirtintos tvarkos ir siekiant kuo skubiau priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Taip pat pažymėtina, kad minėtame kreditorių susirinkime dalyvavo tik didžiausias kreditorius. Visgi, nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimas, kuriame buvo priimtas Nutarimas, buvo sušauktas teisėtai, o dėl Nutarimo priėmimo pasisakė kreditoriai turintys 98,64 procentus visų Bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų sumos; (ii) Byloje ginčijant kreditorių susirinkimo sprendimą ir jo pagrindu sudarytą turto pirkimo-pardavimo sutartį buvo nustatyta, kad turtas buvo parduotas nesilaikant JBį ir kreditorių susirinkimo nustatytos tvarkos. Vėlgi, nagrinėjamu atveju tokių pažeidimų konstatuota nebuvo; (iii) Byloje buvo nustatyta, kad turtas buvo parduotas įmonei, kuri susijusi su bankrutavusios įmonės buvusiu bankroto administratoriumi. Tokia sąsaja patvirtina šalių suinteresuotumą, tačiau, kaip jau minėta aukščiau, Ieškovas nepateikė jokių tiesiogines ar netiesiogines sąsajas patvirtinančių duomenų nei su Atsakovu ir Nutarimą priėmusiais kreditorių susirinkimo nariais, nei su Atsakovu ir Bendrovės bankroto administratoriumi. Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes ir argumentus, galima daryti išvadą, kad Ieškovo pateikta teismų praktika yra aktuali ją taikant visumoje, o ne cituojant atskiras konteksto dalis. Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikos suformuotos taisyklės turėtų būti taikomos tik tose bylose, kurių ratio decidendi sutampa. Kaip jau pagrįsta aukščiau, Ieškovo nurodytų bylų faktinės aplinkybės su nagrinėjama situacija nesutampa, todėl j tai turėtų būti atsižvelgiama vertinant ieškinyje nurodytą teismų praktiką ir atitinkamai Ieškovo reikalavimų.

35Atsilepime į ieškinį bankrutavusios IĮ „Gilaba“ atstovas bankroto administratorius su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovas pirmuoju ieškinio reikalavimu prašo pripažinti negaliojančiu Atsakovo 2013-09-05 kreditorių susirinkimo nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu (toliau tekste - Nutarimas), nes šis nutarimas neva nepagrįstas ir neteisėtas. Ieškovas konkrečiai neįvardija požymių, kurie Nutarimą daro neva neteisėtu (Ieškinio 13 p.). Analizuojant ieškinyje pateiktų reikalavimų motyvus ir jų juridinį pagrindimą, panašu, kad Ieškovas ginčijamo Nutarimo nepagrįstumą ir neteisėtumą grindžia iš esmės tik dviem požymiais - vėliau sudaryta turto pirkimo pardavimo sutartimi Turtas parduotas pernelyg žema kaina ir parduotas su Atsakovu susijusiems asmenims. Atsakovo nuomone, vėliau paaiškėjusi sąlyga, kad Turtas parduotas būtent už ne mažesnę, kaip kreditorių susirinkimo nustatyta minimali kaina, pati savaime nerodo Nutarimo neteisėtumo ar nepagrįstumo. Tuo atveju, jei vadovaujantis tuo pačiu Nutarimu, Turtas būtų parduotas už kur kas didesnę, nei minimali nustatyta kaina, šis Nutarimas būtų teisėtas ir pagrįstas, nors kreditorių susirinkimo nutarimo esmė ir įpareigojimai administratoriui būtų nepakitę. Atsakovas mano, kad tokia Ieškovo logika yra ydinga, šiais motyvais Ieškovas nepagrindžia ginčijamo nutarimo neteisėtumo, todėl ieškinio reikalavimas dėl Nutarimo pripažinimo negaliojančiu yra atmestinas.

36Pirma, Ieškovas neturi teisės pareikšti reikalavimą dėl Nutarimo pripažinimo negaliojančiu. Kauno apygardos teismas 2014-08-26 nutartimi patvirtino Ieškovo finansinį reikalavimą ir įtraukė jį į kreditorių sąrašą. Nutartis įsiteisėjo ir Ieškovas visas Atsakovo kreditoriaus teises įgijo 2014-09-02, tame tarpe ir teisę gauti visą su bankroto procedūra susijusią informaciją (pvz. kreditorių susirinkimo protokolus, su kreditorių susirinkimo nutarimais susijusią dokumentaciją ir t.t.). LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste LR ĮBĮ) 24 str. 5 d. nustatytas terminas, per kurį įmonės kreditorius turi teisę skųsti įmonės kreditorių susirinkimo nutarimus, t.y. per 14 dienų nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą nutarimą. Vadinasi, Ieškovas 2014-10-03, t.y. po mėnesio nuo dienos, kai jis įgijo teisę susipažinti su ginčijamu Nutarimu ir jį lydinčia dokumentacija, teikdamas reikalavimą pripažinti Nutarimą negaliojančiu, praleido įstatymo nustatytą terminą šiam procesiniam veiksmui atlikti. Atsakovo manymu vien šis pagrindas yra pakankamas ieškovo reikalavimą dėl Nutarimo pripažinimo negaliojančiu palikti nenagrinėtu.

37Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Ieškovas, net jeigu terminas pateikti skundą dėl ginčijamo Nutarimo teisėtumo būtų atnaujintas, neturi teisės reikšti šį reikalavimą dėl žemiau pateikiamų motyvų. Ieškovas Atsakovo kreditoriumi tapo perimdamas reikalavimo teises iš pradinių Atsakovo kreditorių - „Swedbank“, AB ir „Swedbank lizingas“, UAB. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis tarp pradinių kreditorių ir naujojo kreditoriaus (Ieškovo) pasirašyta 2014-08-07, šios sutarties pagrindu Kauno apygardos teismas 2014-08-26 iš Atsakovo kreditorių sąrašo išbraukė „Swedbank lizingas“, UAB, patikslino „Swedbank“, AB finansinį reikalavimą sumažindamas jį iki 300.000 Lt ir patvirtino Ieškovo 9.109.526,86 Lt finansinį reikalavimą.

382014-08-07 reikalavimo teisių perleidimo sutarties 10.5 punktu šalys patvirtino, kad joms LR CK 6.101 - 6.110 straipsnių turinys žinomas ir visiškai suprantamas. LR CK 6.110 str. nustatyta, kad reikalavimo perleidimo tvarką nustatančios taisyklės taikomos perleidžiant ir kitas teises, jei įstatymas nenumato ko kita. LR ĮBĮ nėra nuostatos, draudžiančios kreditoriams perleisti teismo patvirtintus finansinius reikalavimus tretiesiems asmenims, tačiau LR ĮBĮ numato tam tikras kreditorių susirinkimo nutarimų skundimo sąlygas. LR ĮBĮ 24 str. 5 d. numatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimą kreditoriai gali skųsti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui per 14 dienų nuo dienos, kai sužinojo, ar turėjo sužinoti apie priimtą nutarimą. Taigi, minėta reikalavimo teisių perleidimo sutartimi pradiniai kreditoriai „Swedbank lizingas“, UAB ir „Swedbank“, AB perleido, o Ieškovas perėmė ne tik finansinį reikalavimą Atsakovui, tačiau ir kitas teises, susijusias su pagrindine prievole. Šiuo atveju Ieškovas negalėjo įgyti teisės skųsti Nutarimo, nes šios teisės reikalavimo teisių perleidimo sandorio metu neturėjo pradiniai kreditoriai.

39LR CK 6. 101 str. 1 d. nustatyta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. LR CK 6.107 str. 1 d. nustatyta, kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Vadinasi, kartu su pagrindiniu reikalavimu įgijusiam papildomas teises Ieškovui Atsakovas turi teisę reikšti tokius pat atsikirtimus, kokius galėtų pareikšti pradiniams kreditoriams, jei reikalavimas nebūtų perleistas. Primintina, kad ginčijamas Nutarimas atitinkama tvarka pradinių kreditorių bankroto bylą. nagrinėjančiam teismui nebuvo skųstas. Suėjus Nutarimo apskundimo terminui, pradiniai kreditoriai dar 2013 metų rugsėjo mėnesį neteko teisės teikti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui skundų dėl Nutarimo teisėtumo. Tokiu atveju, Ieškovas tokios teisės neįgijo perimdamas pradinių kreditorių reikalavimo teises bei papildomas teises, kurias suteikia reikalavimo teisės perleidimas. Dėl šios priežasties Ieškovas nėra subjektas, kuriam įstatymo nustatyta tvarka yra suteikiama teisė skųsti Nutarimą ir šiuo pagrindu Ieškovo reikalavimas pripažinti Nutarimą negaliojančiu yra atmestinas kaip nepagrįstas.

40Reikalavimo teisių perleidimo sandoriu naujasis kreditorius įgyja tokį pat statusą, kokį bankroto procese turėjo pradinis kreditorius, t.y. neįgyja daugiau teisių ir pareigų, negu turėjo pradinis kreditorius. Tokią praktiką formuoja ir LR teismų sistema. Naujajam kreditoriui visi veiksmai, atlikti iki jo įstojimo j bylą, yra privalomi tiek, kiek jie būtų privalomi pradiniam kreditoriui (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-06-23 nutartis civ. b. Nr. 2-1762/2011). Ši bankroto bylose formuojama teisės taisyklė kildinama iš bendro principo, kad niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, nei pats turi (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-06-30 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-199/2008; Lietuvos aukščiausiojo teismo 2013-10-18 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-494/2013). Taigi, minėta teisės taisyklė įtvirtina draudimą manipuliuoti kreditoriaus teisėmis, t.y. draudžia reikalavimo teises įgijusiam kreditoriui kvestionuoti visą bankroto procesą, skundžiant įstatymų nustatyta tvarka teisėtai įvykdytas bankroto procedūras.

41Atkreiptinas dėmesys, kad visuose kreditorių susirinkimuose, išskyrus vieną, kuriuose Atsakovo kreditoriai sprendė klausimus dėl įmonės turto pardavimo tvarkos ir sąlygų nustatymo, pradiniai kreditoriai „Swedbank“, AB ir „Swedbank lizingas“, UAB, balsavo už nutarimus. Ginčijamo Nutarimo priėmimo procedūrą chronologine tvarka pateikiame žemiau.

42Atsiliepime teigiama, jog ginčijamas Nutarimas priimtas nepažeidžiant nustatytos procedūros. 2012-10-12 įvyko Atsakovo kreditorių susirinkimas, kuris Nutarė 1. Turtą, esantį ( - ), pardavinėti iš varžytinių tokiomis kainomis: pirmoms varžytinėms: AB SEB bankui įkeistą turtą pardavinėti už tokias kainas: 1) kompresorinė stotis, kurios un. Nr. ( - ) - 52.000,00 Lt; 2) medienos apdirbimo cechas, kurio un. Nr. ( - ) - 313.000,00 Lt; 3) lentpjūvės cechas, kurio un. Nr. ( - ), - 47.000,00 Lt; 4) materialinis sandėlis, kurio un. Nr. - ( - ), - 105.000,00 Lt; 5) administracinis buitinis pastatas, kurio un. Nr. ( - ), - 66.500,00 Lt; valgykla, kurios un. Nr. ( - ), - 8.000,00 Lt. Neįkeistą turtą, esantį ( - ), pardavinėti administratoriaus pasiūlytomis kainomis (viso už 758.400,00 Lt). Pirmose varžytinėse BIĮ „Gilaba“ turtą, esantį ( - ), pardavinėti kaip vieną kompleksą (kartu su neįkeistu turtu, esančiu ( - ), bendra kaina - 1.349.900,00 Lt); antroms varžytinėms: AB SEB bankui įkeisto turto kainą mažinti 20 proc. (bendra kaina 473.200,00 Lt); neįkeistą turtą, esantį ( - ), pardavinėti administratoriaus pasiūlytomis kainomis (bendra kaina 632.000,00 Lt). Antrose varžytinėse AB SEB bankui įkeistą turtą ir neįkeistą turtą pardavinėti atskirais kompleksais. Nustatyti varžytinėse 3 % turto kainos didinimo intervalą. Nustatyti 1.000,00 Lt mokestį varžytynių žiūrovui. Įpareigoti administratorių organizuoti turto pardavimo varžytines. Pirmąsias ir antrąsias varžytines skelbti atskirais skelbimais. Nutarimas priimtas balsų dauguma, už nutarimo priėmimą balsavo ir „Swedbank“, AB bei „Swedbank lizingas“, UAB.

432013-09-05 įvyko Atsakovo kreditorių susirinkimas, kuris Nutarė 1. IĮ „Gilaba“ savininkui G. L. nuosavybės teise priklausantį AB SEB bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą, t.y. kompresorinę stotį, kurios unikalus Nr. ( - ), medienos apdirbimo cechą, kurio unikalus Nr. ( - ), lentpjūvės cechą, kurios unikalus Nr. ( - ), materialinį sandėlį, kurio unikalus Nr. - ( - ), administracinį buitinį pastatą, kurio unikalus Nr. ( - ), valgyklą, kurios unikalus Nr. ( - ) ir neįkeistą nekilnojamąjį turtą, t.y. gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. ( - ), sveikatingumo kompleksą, kurio unikalus Nr. ( - ), medienos apdirbimo cecho buitinį pastatą, kurio unikalus Nr. ( - ), priėmimo iškrovimo įrenginį, kurio unikalus Nr. ( - ), kanalizacinę siurblinę, kurios unikalus Nr. ( - ), gamybinį pastatą, kurio unikalus Nr. ( - ), autogaražą, kurio unikalus Nr. ( - ) ir geležinkelį, kurio unikalus Nr. ( - ), esančius adresu ( - ) ir ( - ), pardavinėti kartu be varžytynių už ne mažesnę kaip bendrą 500.000,00 Lt pardavimo kainą (tame tarpe įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo kaina 384.000,00 Lt ir neįkeisto nekilnojamojo turto pardavimo kaina -116.000,00 Lt). 2. Kartu su parduodamais pastatais pirkėjai perleisti valstybinės žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas — ( - ), žemės sklypo plotas - 35.1240 ha, dalies, kurią sudaro 19.9542 ha, nuomos teises. Žemės nuomos teisės kaina yra įskaičiuota į nekilnojamojo turto pardavimo kainą. 3. Nustatyti ne ilgesnį kaip 60 darbo dienų apmokėjimo už parduotą nekilnojamąjį turtą terminą, skaičiuojamą nuo nekilnojamojo turto pirkimo -pardavimo sutarties pasirašymo dienos, esant pirkėją finansuojančios kredito įstaigos patvirtinimui, sutikti, kad turto nuosavybė būtų perleidžiama pirkėjui tikslu pakartotinai įkeisti perkamą turtą už pirkėjo imamą paskolą turto pirkimo- pardavimo kainai apmokėti. Apie turto pardavimą skelbti nekilnojamojo turto pardavimo portaluose internete.

44Nutarimas priimtas balsų dauguma, „Swedbank“, AB bei „Swedbank lizingas“, UAB balsavo prieš. Šie kreditoriai šio Atsakovo kreditorių susirinkimo nutarimo atitinkama tvarka neskundė, jam įsiteisėjus Administratorius tęsė turto pardavimo procedūrą. Administratorius, vykdydamas 2013-09-05 kreditorių susirinkimo įpareigojimus, apie parduodamą turtą paskelbė internetiniuose portaluose.

452013-11-06 buvo pasirašyta nekilnojamojo turto be varžytynių pirkimo-pardavimo sutartis dėl turto, esančio ( - ). Turtas buvo parduotas už 500.000,00 Lt pardavimo kainą (tame tarpe įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo kaina 384.000,00 Lt ir neįkeisto nekilnojamojo turto pardavimo kaina - 116.000,00 Lt). Pagal 2013-11-06 nekilnojamojo turto be varžytynių pirkimo- pardavimo sutartį atsiskaitymo už parduotą turtą terminas suėjo 2014-02-04.

46Taigi, ginčijamas Nutarimas priimtas vadovaujantis LR IBĮ ir kitų teisės aktų, kurie reglamentuoja bankrutuojančios įmonės turto pardavimo procedūrą, nuostatomis. Pabrėžtina, kad pradiniai kreditoriai, iš kurių reikalavimo teises į Atsakovą perėmė Ieškovas, aktyviai dalyvavo šių nutarimų priėmime ir nors balsavo prieš paskutinį nutarimą, kuriuo buvo nustatyta Turto pardavimo kainą, šio nutarimo teisėtumo nekvestionavo pasinaudodami teise Nutarimą skųsti. Turto pardavimo kaina ir kitos sąlygos buvo nustatytos Atsakovo kreditoriams įgyvendinus savo teisę kontroliuoti ir įtakoti įmonės turto pardavimą. Todėl šis Nutarimas yra teisėtas ir Administratorių įpareigojantis. Šiuo pagrindu Ieškovo prielaidos, neva Turto pardavimo kaina ir sutarties kontrahento sąsajumas, yra požymiai, dėl kurių sandoris pripažintinas niekiniu, yra nepagrįstos.

47Trečia, pripažinus Nutarimą neteisėtu, būtu pažeisti Atsakovo, jo kreditorių teisėti interesai, bankroto proceso tikslai ir principai.

48Ieškinyje (16 p., 17p.) selektyviai ir neįsigilinus į kontekstą yra pateikiamos LR teismų suformuotos teisės aiškinimo taisyklės kreditorių interesų gynimo klausimu. Atsakovo nuomone, bylos faktines aplinkybes privalu vertinti tiek bankrutavusios įmonės bei jos kreditorių interesų gynimo bei derinimo aspektu, tiek bendruoju bankroto proceso tikslų, uždavinių bei principų požiūriu. Selektyviai parinktos teisės taikymo taisyklės netaikytinos tiesmukai sprendžiant klausimą, ar ginčijamu Nutarimu buvo pažeistos teisės normos ir kreditorių interesai. LR ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p. apibrėžta administratoriaus pareiga ginti visų kreditorių interesus, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus. LR ĮBĮ 31 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. nustatyta, kad administratorius LR ĮBĮ nustatyta tvarka organizuoja turto pardavimą ir jį parduoda arba perduoda kreditoriams bei tenkina įstatymo nustatyta tvarka patvirtintus kreditorių reikalavimus. Turto perdavimo ar pardavimo tvarka nustatyta LR ĮBĮ 33 str.

49Bankrutuojančios įmonės kreditorių interesas yra kaip galima trumpesniais terminais ir kaip galima didesne apimtimi tenkinti savo finansinius reikalavimus iš likviduojamos dėl bankroto įmonės turto. Kauno apygardos teismo 2009-10-28 nutartimi Atsakovas pripažintas bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įmone. Ši nutartis įsiteisėjo ir įmonės kreditoriai įgijo diskreciją kolektyviai spręsti įmonės turto pardavimo tvarką ir sąlygas. Šiame atsiliepime Atsakovas yra pateikęs visą sprendimų dėl Atsakovo turto pardavimo veiksmų seką, todėl faktinių aplinkybių nekartoja, tačiau pažymėtina, kad turto pardavimas buvo organizuojamas griežtai pagal LR ĮBĮ reikalavimus ir laikantis i Įmonės kreditorių sprendimų.

50Įmonės kreditorių nutarimai, kuriais buvo nustatyta įmonės turto pardavimo tvarka ir, atsižvelgiant į aplinkybes, mažinama pradinė praduodamo turto kaina, nebuvo nei vieno kreditoriaus atitinkama tvarka skundžiami teismui. Šie nutarimai priimti kreditorių susirinkimo balsų dauguma atitiko absoliučiai visų įmonės kreditorių interesus. O būtent, kuo greičiau realizuoti įmonės turtą ir gautomis pajamomis tenkinti bent dalį finansinių reikalavimų.

51Ieškinio 16 p. cituojama Lietuvos teismų praktika, kad kreditorių susirinkimas, priimdamas nutarimą dėl įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, turi pareigą nustatyti tokią turto pardavimo tvarką bei kainą, kad tai atitiktų tiek įmonės, tiek ir daugumos kreditorių interesus. Atsakovas pareiškia, kad ginčijamas Nutarimas buvo priimtas įmonės kreditorių susirinkimo balsų dauguma. Maža to, visuose kreditorių susirinkimo posėdžiuose, kuriuose buvo svarstytas klausimas dėl įmonės turto pardavimo tvarkos ir sąlygų, analogiški nutarimai buvo priimami absoliučia kreditorių susirinkimo balsų dauguma Todėl akivaizdu, kad Nutarimu priimta įmonės turto pardavimo tvarka ir sąlygos visiškai atitiko įmonės ir daugumos įmonės kreditorių interesus, nepažeidė bankrutuojančios įmonės turto realizavimą reglamentuojančių teisės normų ir teismų formuojamos praktikos.

52Taigi, Nutarimas visiškai atitiko įmonės kreditorių interesus ir priimtas jų valiniais sprendimais. Pripažinus Nutarimą negaliojančiu, o taip pat tenkinus kitus Ieškinio reikalavimus, Atsakovas būtų grąžintas į pradinę bankrutavusios įmonės likvidavimo dėl bankroto stadiją. Grąžinus įmonę į pradinę jos likvidavimo dėl bankroto stadiją, įmonės likvidavimo procesas būtų pradėtas iš naujo, užsitęstų neapibrėžtą laikotarpį, sukurtų prielaidas kvestionuoti iš naujo priimamus sprendimus dėl įmonės turto pardavimo tvarkos ir sąlygų, o tai tiesiogiai įtakotų įmonės kreditorių interesus kaip galima greičiau pabaigti bankrutavusios įmonės bankroto procedūrą.

53Akivaizdu, kad absoliučios įmonės kreditorių daugumos interesas yra tęsti įmonės bankroto procedūrą ir atmesti Ieškinio reikalavimą dėl Nutarimo pripažinimo negaliojančiu. Bankroto bylos nagrinėjimo procesas susideda iš kelių etapų, kuriuose yra įgyvendinami tam tikri tikslai. Įmonės likvidavimo etape, kuris prasideda teismui pripažinus įmonę bankrutavusia ir pradėjus jos likvidavimo procedūras, yra sprendžiami su turto realizavimu ĮBĮ nustatyta tvarka susiję klausimai, kuriuos išsprendus yra užbaigiamos įmonės bankroto procedūros ir kartu bankroto byla. Atsižvelgiant į bankroto proceso tikslus - tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, įmonės likvidavimo procedūros gali būti užbaigiamos tik nebelikus turto, iš kurio gali būti vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas.

54Bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei - skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Taigi vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyvus bankroto procedūrų užbaigimas nutraukiant bankroto bylą, likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių rejestro. LR ĮBĮ įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kuris leidžia nuosekliai vykdyti įmonės bankroto procedūras tam tikromis stadijomis ir neleidžia grįžti prie tų bankroto procedūros stadijų ir etapų, kurie jau buvo atlikti ir bankroto bylą nagrinėjančio teismo patvirtinti. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civ. b. Nr. 3K-3-653/2005).

55Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto proceso nuostatos turi užtikrinti kreditorių lygiateisiškumo principo apsaugą, garantuoti kreditorių lygias galimybes siekti jų reikalavimų patenkinimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civ. b. Nr. 3K-7-328/2012).

56Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių kreditorių, žinančių apie sunkią skolininko finansinę padėtį, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus - tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Si teisė yra įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civ. b. Nr. 3K-3-477/2011). Pagrindinio bankroto proceso tikslo pasiekimas užtikrintas LR ĮBĮ įtvirtintu reglamentavimu, kurio vienas iš principų - bankroto proceso operatyvumas. Išvadą, kad bankroto procese svarbią reikšmę turi operatyvumo principas, suponuoja tai, kad tam tikroms procedūroms atlikti įstatyme yra nustatyti terminai, su kurių pasibaigimu siejama teismo pareiga priimti nutartį pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civ. b. Nr. 3K-3-16/2014).

57Šie Lietuvos teismų formuojami bankroto proceso tikslai ir principai užtikrina nuoseklią ir efektyvią įmonės bankroto procedūrą ir negali būti kvestionuojami atnaujinant griežtai apibrėžtus terminus kreditoriams skųsti kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimams. Laikantis Ieškinyje išdėstytos nuostatos, kad kreditorius, perėmęs kreditorinį reikalavimą, įgyja teisę iš naujo pateikti skundą dėl prieš metus bankroto procese išspręsto klausimo (Nutarimo) bei Teismui sprendimu pripažinus, kad reikalavimo teisių perleidimo pagrindu pasikeitus kreditoriui, jis įgyja teisę skųsti visas įmonės bankroto procedūras, įmonių bankroto tikslų įgyvendinimas apskritai taptų neįmanomu. Tokiu būdu bet koks bankrutuojančios įmonės kreditorius įgautų įrankį stabdyti įmonių bankroto procesą, bankroto proceso principai ir tikslai netektų prasmės, nes jų įgyvendinimas bet kurioje bankroto proceso stadijoje galėtų būti žlugdomas naujai patvirtinto bankrutuojančios įmonės kreditoriaus.

58Šiuo pagrindu Ieškinio reikalavimas pripažinti Nutarimą negaliojančiu yra atmestinas, kaip prieštaraujantis įmonių bankroto proceso principams, tikslams ir paskirčiai.

59Dėl 2013-11-06 Sutarties pripažinimo negaliojančia

60Ieškinyje teigiama, kad 2013-11 -06 sutartis (toliau tekste - Sutartis), kuria Atsakovas pardavė turtą UAB „Vespila“ (toliau tekste - Vespila), yra sudaryta su buvusio Atsakovo savininko (G. L.) susijusiais asmenimis, kurie sandorio sudarymo metu buvo Vespilos akcininku ir vadovu. Ieškinio reikalavimas dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais - Sutartis sudaryta neva per žema kaina ir su susijusiais asmenimis. Atsakovo nuomone ieškinyje pateikti argumentai ir motyvai yra nepagrįsti ir šis Ieškovo reikalavimas yra atmestinas. Visų pirma, LR ĮBĮ nenumato jokių įpareigojimų bankrutuojančios įmonės administratoriui tikrinti juridinių asmenų, kurie įsigyja bankrutuojančios įmonės turtą, valdymo organų sudėties ir personalijų. Atkreiptinas dėmesys, kad Vespilos valdymo organų nariai (jų personalijos) apskritai nėra lemianti aplinkybė. Pagrindinis Ieškinio argumentas, kuriuo Ieškovas grindžia reikalavimą pripažinti negaliojančiais Nutarimą ir Sutartį yra neva per maža sutarties kaina. Tačiau pažymėtina, kad Sutarties kainą nustatė ne Atsakovas ir Vespila sutarimu, o Atsakovo kreditoriai priimdami Nutarimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Administratorius, Nutarimui įsiteisėjus, apie parduodamą turtą paskelbė pagrindiniuose interneto skelbimų puslapiuose. Taigi, Nutarimu nustatytomis sąlygomis ir tvarka, turtą galėjo įsigyti bet koks asmuo, ne tik Vespila.

61Pažymėtina, kad šeši iš keturiolikos sutartimi parduotų objektų, o būtent: kompresorinė stotis, medienos apdirbimo cechas, lentpjūvės cechas, materialinis sandėlis, administracinis buitinis pastatas valgykla buvo įkeisti kreditoriui AB SEB bankui. Kreditorius AB SEB bankas visuose kreditorių susirinkimuose balsavo už šio turto pardavimą nutarimo sąlygomis ir tvarka. Pardavus minėtus turto vienetus, už juos gauta pinigų suma buvo pervesta hipotekos kreditoriui. Vadinasi, hipotekos kreditorius, aktyviai dalyvaudamas įkeisto turto pardavimo procese, žinojo įkeisto turto pardavimo sąlygas, jas priėmė kaip tinkamą būdą atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi. Jeigu turto pardavimo sąlygos buvo priimtinos hipotekos kreditoriui, kurio finansinis reikalavimas tenkinamas iš šio Turto pardavimo, jos niekaip negalėjo pažeisti kitų kreditorių, kurių finansiniai reikalavimai iš šio turto pardavimo negalėjo būti tenkinami, interesų.

62Vienas iš Sutarties objektų, o būtent žemės sklypo nuomos teisė buvo įkeista „Swedbank“, AB, t.y. kreditoriui, iš kurio Ieškovas perėmė reikalavimo teises į Atsakovą. Primename, kad „Swedbank“, AB ginčijamo Nutarimo neskundė, pagal šio Turto vieneto pardavimą su šiuo kreditoriumi atsiskaityta. Todėl Ieškovo prielaidos, kad minėto Nutarimo pasėkoje sudaryta Sutartis pažeidė Atsakovo kreditorių interesus, nes turtas parduotas per maža kaina, yra niekuo neparemtos ir nepagrįstos.

63Taigi, Sutarties kainos ir kitų pardavimo sąlygų nenustatė ar kitaip neįtakojo nei Atsakovas, nei Vespila. Tai yra išimtinė bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo teisė ir Atsakovo kreditorių susirinkimas atitinkama tvarka ją įgyvendino. Ieškinio 20 p. pateikta prielaida, kad vien aplinkybė, kad turtas nebuvo parduotas iš varžytinių ir per metus laiko neatsirado pirkėjas, nesudaro pagrindo parduoti turtą už tokią žemą kainą, prasilenkia su LR ĮBĮ reglamentavimu, kuris imperatyviai įpareigoja bankrutuojančios įmonės administratorių vykdyti kreditorių susirinkimo (nutarimo) įpareigojimus (LR ĮBĮ 11 str. 3 d. 20 p.; 23 str. 5 p.; 31 str. 2 p.). Dar kartą pažymėtina, kad Sutarties sudarymo metu Nutarimas buvo įsiteisėjęs ir įpareigojantis, todėl Atsakovo administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės vardu, nepažeidė jokių LR teisės normų. Atsižvelgiant į tai, kad Sutarties sąlygas Nutarimu nustatė kreditorių susirinkimas, kurių nei vienas narys nebuvo kaip nors susijęs su Sutarties kontrahentais, į tai, kad Atsakovas neturėjo teisinių priemonių įtakoti sutarties kainos ir sąlygų, bei į tai, kad Sutartį Nutarimo sąlygomis galėjo sudaryti bet koks subjektas, Ieškinio reikalavimas pripažinti Sutartį negaliojančia yra nepagrįstas ir atmestinas.

64Dėl restitucijos taikymo

65Pirma, ginčijama Sutartis nesukūrė jokių prievolinių santykių tarp Ieškovo ir Atsakovo. Dėl šios priežasties restitucijos taikymas yra negalimas. Iš Vespilos, kaip sąžiningo įgijėjo, nekilnojamasis Turtas negali būti išreikalautas (LR CK 4.96 str. 2 d.).

66Antra, restitucijos arba kitos teisinės priemonės, kuria Turtas būtų grąžintas Atsakovui, taikyti nėra galimybių, nes dalis Turto buvo įkeista hipotekos kreditoriui ir jį pardavus su hipotekos kreditoriumi buvo atsiskaityta. Pagal Ieškovo reikalavimą taikyti restituciją, net teoriškai nėra galimybių įpareigoti hipotekos kreditorių grąžinti įmonei tai, ką jis gavo realizavus įkeistą turtą.

67Trečia, Ieškovas neįrodė, kad Atsakovas ir Vespila, sudarydami Sutartį, elgėsi neteisėtai ir nesąžiningai. Priešingai, šiame atsiliepime esame pateikę faktinių aplinkybių visetą ir jų teisini ertinimą, kad Sutartis sudaryta teisėtai.

68Ketvirta, bankrutuojanti įmonė gautas už įmonės turto pardavimą gautas lėšas naudoja administratoriaus atlyginimui, administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių interesams tenkinti. Jau minėta, kad dalis už Turto pardavimą gautų lėšų panaudota atsiskaityti su hipotekos kreditoriais. Dėl šios priežasties yra neįmanoma grąžinti Sutarties šalis į prieš sandorį buvusią turtinę padėtį.

69Atsižvelgiant į tai, kad Ieškinyje formuluojamo reikalavimo taikyti restituciją tarp Atsakovo ir Vespilos sąlygos yra nesąžiningos, nes Atsakovo padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o Vespilos padėtis pagerėtų. Teismui priėmus sprendimą tenkinti Ieškinio reikalavimus dėl Nutarimo ir Sutarties pripažinimo negaliojančiais, Atsakovas prašo Teismą netaikyti restitucijos tarp Atsakovo ir Vespilos (LR CK 6.145 str. 2 d.).

70Ieškinys atmestinas.

71Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, šio nutarimo pagrindu sudaryto bankroto administratoriaus nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo be varžytynių sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, teisės reikšti tokio pobūdžio ieškinį įgijimo ir turėjimo, ieškinio senaties termino reikšti byloje tokio pobūdžio ieškinį skaičiavimo ir taikymo.

72Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje, nustatytos šios faktinės aplinkybės. Kauno apygardos teismas 2011-04-08 nutartimi (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-181-259/2015) iškėlė individualiai įmonei „Gilaba“ bankroto bylą. 2012-10-12 įvyko bankrutavusios IĮ „Gilaba“ kreditorių susirinkimas (1 t. b. l. 16-24), kuris Nutarė 1. Turtą, esantį ( - ), pardavinėti iš varžytinių tokiomis kainomis: pirmoms varžytinėms: AB SEB bankui įkeistą turtą pardavinėti už tokias kainas: 1) kompresorinė stotis, kurios unik. Nr. ( - ) - 52.000,00 Lt; 2) medienos apdirbimo cechas, kurio unik. Nr. ( - ) - 313.000,00 Lt; 3) lentpjūvės cechas, kurio unik. Nr. ( - ), - 47.000,00 Lt; 4) materialinis sandėlis, kurio unik. Nr. - ( - ), - 105.000,00 Lt; 5) administracinis buitinis pastatas, kurio unikalus Nr. ( - ), - 66.500,00 Lt; valgykla, kurios unik. Nr. ( - ), - 8.000,00 Lt. Neįkeistą turtą, esantį ( - ), pardavinėti administratoriaus pasiūlytomis kainomis (viso už 758.400,00 Lt). Pirmose varžytinėse BIĮ „Gilaba“ turtą, esantį ( - ), pardavinėti kaip vieną kompleksą (kartu su neįkeistu turtu, esančiu ( - ), bendra kaina - 1.349.900,00 Lt); antroms varžytinėms: AB SEB bankui įkeisto turto kainą mažinti 20 proc. (bendra kaina 473.200,00 Lt); neįkeistą turtą, esantį ( - ), pardavinėti administratoriaus pasiūlytomis kainomis (bendra kaina 632.000,00 Lt). Antrose varžytinėse AB SEB bankui įkeistą turtą ir neįkeistą turtą pardavinėti atskirais kompleksais. Nustatyti varžytinėse 3 % turto kainos didinimo intervalą. Nustatyti 1.000,00 Lt mokestį varžytynių žiūrovui. Įpareigoti administratorių organizuoti turto pardavimo varžytines. Pirmąsias ir antrąsias varžytines skelbti atskirais skelbimais.

73Nepardavus turto pagal kreditorių nustatytą kainą ir tvarką, 2013-09-05 įvyko Atsakovo kreditorių susirinkimas (1 t. b. l. 25-28), kuris Nutarė 1. IĮ „Gilaba“ savininkui G. L. nuosavybės teise priklausantį AB SEB bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą, t.y. kompresorinę stotį, kurios unikalus Nr. ( - ), medienos apdirbimo cechą, kurio unikalus Nr. ( - ), lentpjūvės cechą, kurios unikalus Nr. ( - ), materialinį sandėlį, kurio unikalus Nr. - ( - ), administracinį buitinį pastatą, kurio unikalus Nr. ( - ), valgyklą, kurios unikalus Nr. ( - ) ir neįkeistą nekilnojamąjį turtą, t.y. gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. ( - ), sveikatingumo kompleksą, kurio unikalus Nr. ( - ), medienos apdirbimo cecho buitinį pastatą, kurio unikalus Nr. ( - ), priėmimo iškrovimo įrenginį, kurio unikalus Nr. ( - ), kanalizacinę siurblinę, kurios unikalus Nr. ( - ), gamybinį pastatą, kurio unikalus Nr. ( - ), autogaražą, kurio unikalus Nr. ( - ) ir geležinkelį, kurio unikalus Nr. ( - ), esančius adresu ( - ) ir ( - ), pardavinėti kartu be varžytynių už ne mažesnę kaip bendrą 500.000,00 Lt pardavimo kainą (tame tarpe įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo kaina 384.000,00 Lt ir neįkeisto nekilnojamojo turto pardavimo kaina -116.000,00 Lt). 2. Kartu su parduodamais pastatais pirkėjai perleisti valstybinės žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas — ( - ), žemės sklypo plotas - 35.1240 ha, dalies, kurią sudaro 19.9542 ha, nuomos teises. Žemės nuomos teisės kaina yra įskaičiuota į nekilnojamojo turto pardavimo kainą. 3. Nustatyti ne ilgesnį kaip 60 darbo dienų apmokėjimo už parduotą nekilnojamąjį turtą terminą, skaičiuojamą nuo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos, esant pirkėją finansuojančios kredito įstaigos patvirtinimui, sutikti, kad turto nuosavybė būtų perleidžiama pirkėjui tikslu pakartotinai įkeisti perkamą turtą už pirkėjo imamą paskolą turto pirkimo- pardavimo kainai apmokėti. Apie turto pardavimą skelbti nekilnojamojo turto pardavimo portaluose internete (1 t. b.l. 27).

74Administratorius, vykdydamas 2013-09-05 kreditorių susirinkimo įpareigojimus, apie parduodamą turtą paskelbė internetiniuose portaluose. 2013-11-06 buvo pasirašyta nekilnojamojo turto be varžytynių pirkimo-pardavimo sutartis dėl turto, esančio ( - ). Turtas buvo parduotas už 500.000,00 Lt pardavimo kainą (tame tarpe įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo kaina 384.000,00 Lt ir neįkeisto nekilnojamojo turto pardavimo kaina - 116.000,00 Lt), (1 t. b.l. 32-34)..

75Nustatyta, jog UAB „Aksa holdingas“ tokiu būdu tapo BIĮ Gilaba kreditoriumi. Kauno apygardos teismas 2011-04-08 nutartimi (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-181-259/2015) iškėlė individualiai įmonei „Gilaba“ bankroto bylą. Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 21 d. nutartimi patvirtino BIĮ „Gilaba“ kreditorės „Swedbank lizingas“, UAB finansinį reikalavimą 183151,57 Lt sumai, o 2014 m. balandžio 24 d. nutartimi patvirtino patikslintą kreditorės „Swedbank“, AB finansinį reikalavimą 5623579,53 Lt sumai BIĮ Gilaba bankroto byloje (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-1778-259/014). 2014 m. rugpjūčio 7 d. Reikalavimų perleidimo sutarties Nr. ST-14-7965 pagrindu „Swedbank“, AB bendrai 5323579,53 Lt sumai ir „Swedbank lizingas“, UAB bendrai 183151,57 Lt sumai su teise reikalauti 3785947,33 Lt nuostolių atlyginimo savo finansinius reikalavimus perleido UAB „Aksa holdingas“. Kauno apygardos teismo 2014 08 26 nutartimi „Swedbank lizingas“, UAB finansinis reikalavimas IĮ „Gilaba“ bankroto byloje buvo padidintas 3602795,76 Lt suma, kreditorės „Swedbank“, AB finansinis reikalavimas padidintas 300 000,00 Lt suma ir minėtos reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu į bankrutuojančios IĮ Gilaba kreditorių sąrašą įtraukta UAB „Aksa holdingas“ su 9109526,86 Lt finansiniu reikalavimu, o “Swedbank”, AB ir “Swedbank lizingas”, UAB išbraukti iš BIĮ Gilaba kreditorių sąrašo (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-181-259/2015).

76Ieškovė UAB „Aksa holdingas“ pareiškė teisme ieškinį (1 t. b. l. 1-6, 102-107), kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiu IĮ „Gilaba“ 2013 m. rugsėjo 5 d. kreditorių komiteto protokolo nutarimą 3 darbotvarkės klausimu, kuriuo pritarta nekilnojamojo turto pardavimui už ne mažesnę kaip 500 000 Lt sumą; pripažinti negaliojančia IĮ „Gilaba“ ir UAB „VESPILA“ 2013 m. lapkričio 6 d. sudarytą turto pirkimo pardavimo be varžytynių sutartį, pripažinti IĮ „Gilaba“ nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – pastatą - Kompresorinę stotį unikalus Nr. ( - ); pastatą - Sveikatingumo kompleksą, unikalus Nr. ( - ); pastatą - Medienos apdirbimo cecho buitinį pastatą, unikalus Nr. ( - ); pastatą – Medienos apdirbimo cechą, unikalus Nr. ( - ); pastatą – Lentpjūvės cechą, unikalus Nr. ( - ); pastatą - Materialinį sandėlį, unikalus Nr. ( - ); pastatą - Priėmimo iškrovimo įrenginį, unikalus Nr. ( - ); pastatą - Kanalizacinę siurblinę, unikalus Nr. ( - ); pastatą - Administracinį buitinį pastatą, unikalus Nr. ( - ); pastatą - Gamybinį pastatą, unikalus Nr. ( - ); pastatą - Autogaražą, unikalus Nr. ( - ); pastatą - Valgyklą, unikalus Nr. ( - ); Susisiekimo komunikacijas - Geležinkelio Nr. 16, unikalus Nr. ( - ), esančias adresu ( - ); priteisti UAB „Vespila“ iš IĮ „Gilaba“ 500 000 Lt.

77Atsakovai su ieškiniu nesutiko, atsiliepimuose į ieškinį siūlė ieškinį atmesti, prašė taikyti ieškinio senatį.

78Dėl ieškovo teisės reikšti ieškinį panaikinti kreditorių nutarimą

79Sprendžiant šalių ginčą dėl ieškovo teisės reikšti ieškinį dėl kreditorių susirinkimo nutarimo ir sandorio panaikinimo, teismas nustatė, jog ieškovas bankrutuojančios IĮ „Gilaba“ kreditoriumi tapo perimdamas reikalavimo teises iš pradinių atsakovo kreditorių - „Swedbank“, AB ir „Swedbank lizingas“, UAB. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis tarp pradinių kreditorių ir naujojo kreditoriaus (ieškovo) pasirašyta 2014-08-07, šios sutarties pagrindu Kauno apygardos teismas 2014-08-26 iš Atsakovo kreditorių sąrašo išbraukė „Swedbank lizingas“, UAB, patikslino „Swedbank“, AB finansinį reikalavimą sumažindamas jį iki 300.000 Lt ir patvirtino Ieškovo 9.109.526,86 Lt finansinį reikalavimą. 2014-08-07 reikalavimo teisių perleidimo sutarties 10.5 punktu šalys patvirtino, kad joms LR CK 6.101 - 6.110 straipsnių turinys žinomas ir visiškai suprantamas. LR CK 6.110 str. nustatyta, kad reikalavimo perleidimo tvarką nustatančios taisyklės taikomos perleidžiant ir kitas teises, jei įstatymas nenumato ko kita. LR ĮBĮ nėra nuostatos, draudžiančios kreditoriams perleisti teismo patvirtintus finansinius reikalavimus tretiesiems asmenims, tačiau LR ĮBĮ numato tam tikras kreditorių susirinkimo nutarimų skundimo sąlygas. LR ĮBĮ 24 str. 5 d. numatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimą kreditoriai gali skųsti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui per 14 dienų nuo dienos, kai sužinojo, ar turėjo sužinoti apie priimtą nutarimą. Taigi, minėta reikalavimo teisių perleidimo sutartimi pradiniai kreditoriai „Swedbank lizingas“, UAB ir „Swedbank“, AB perleido, o ieškovas perėmė ne tik finansinį kreditorinį reikalavimą bankrutavusiai bendrovei, tačiau ir kitas teises, susijusias su pagrindine prievole. Šiuo atveju ieškovas negalėjo įgyti teisės skųsti ginčijamo nutarimo, nes šios teisės reikalavimo teisių perleidimo sandorio metu neturėjo pradiniai kreditoriai.

80LR CK 6. 101 str. 1 d. nustatyta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. LR CK 6.107 str. 1 d. nustatyta, kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Vadinasi, kartu su pagrindiniu reikalavimu įgijusiam papildomas teises ieškovui atsakovas turi teisę reikšti tokius pat atsikirtimus, kokius galėtų pareikšti pradiniams kreditoriams, jei reikalavimas nebūtų perleistas. Primintina, kad ginčijamas nutarimas atitinkama tvarka pradinių kreditorių bankroto bylą. nagrinėjančiam teismui nebuvo skųstas. Suėjus įstatymo nutarimo apskundimo terminui, pradiniai kreditoriai dar 2013 metų rugsėjo mėnesį neteko teisės teikti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui skundų dėl kreditorių 2013 09 05 nutarimo teisėtumo. Tokiu atveju, ieškovas tokios teisės neįgijo perimdamas pradinių kreditorių reikalavimo teises bei papildomas teises, kurias suteikia reikalavimo teisės perleidimas. Dėl šios priežasties ieškovas nėra subjektas, kuriam įstatymo nustatyta tvarka yra suteikiama teisė skųsti nutarimą ir šiuo pagrindu ieškovo reikalavimas pripažinti Nutarimą negaliojančiu yra atmestinas kaip nepagrįstas. Reikalavimo teisių perleidimo sandoriu naujasis kreditorius įgyja tokį pat statusą, kokį bankroto procese turėjo pradinis kreditorius, t.y. neįgyja daugiau teisių ir pareigų, negu turėjo pradinis kreditorius. Tokią praktiką formuoja ir LR teismų sistema. Naujajam kreditoriui visi veiksmai, atlikti iki jo įstojimo j bylą, yra privalomi tiek, kiek jie būtų privalomi pradiniam kreditoriui (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-06-23 nutartis civ. b. Nr. 2-1762/2011). Ši bankroto bylose formuojama teisės taisyklė kildinama iš bendro principo, kad niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, nei pats turi (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-06-30 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-199/2008; Lietuvos aukščiausiojo teismo 2013-10-18 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-494/2013). Taigi, minėta teisės taisyklė įtvirtina draudimą manipuliuoti kreditoriaus teisėmis, t.y. draudžia reikalavimo teises įgijusiam kreditoriui kvestionuoti visą bankroto procesą, skundžiant įstatymų nustatyta tvarka teisėtai įvykdytas bankroto procedūras.

81Dėl ieškinio senaties termino

82Atsakovai prašė taikyti ieškinio senaties terminą ginčyti 2013 09 05 kreditorių susirinkimo nutarimą. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2014-08-26 nutartimi patvirtino ieškovo finansinį reikalavimą ir įtraukė jį į kreditorių sąrašą. Nutartis įsiteisėjo ir ieškovas visas atsakovo kreditoriaus teises įgijo 2014-09-02, tame tarpe ir teisę gauti visą su bankroto procedūra susijusią informaciją (pvz. kreditorių susirinkimo protokolus, su kreditorių susirinkimo nutarimais susijusią dokumentaciją ir t.t.). LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste LR ĮBĮ) 24 str. 5 d. nustatytas terminas, per kurį įmonės kreditorius turi teisę skųsti įmonės kreditorių susirinkimo nutarimus, t.y. per 14 dienų nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą nutarimą. Teismas vertina, kad ieškovui senaties terminas skųsti kreditorių susirinkimo nutarimą prasidėjo 2014 09 03 dieną ir baigėsi 2014 09 09 dieną. Atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad reikalavimą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu ieškovas teismui pateikė 2014 10 03 dieną, spręstina kad ji praleido įstatymo nustatytą terminą šiam procesiniam veiksmui atlikti, o tai sudaro atskirą teisinį pagrindą atmesti ieškinį, kadangi atsakovai prašo šį terminą taikyti (LR CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Kadangi ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, ieškovas neprašo termino atnaujinti, teismas nesvarsto termino atnaujinimo klausimo savo iniciatyva (LR CK 1.131 str. 2 d.). Teismas, atmesdamas ieškinį jo senaties praleidimo pagrindu, iš esmės sutinka su atsakovės UAB „Vespila“ pozicija byloje, jog paneigus įstatymo leidėjo nustatytą teisę ir galimybę šaliai pasinaudoti savo interesų apsaugai ieškinio senaties terminu, būtų iš esmės pažeisti įstatymo leidėjo įtvirtinti asmens teisėtų lūkesčių apsaugos ir civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo ir nuosavybės teisės įgyvendinimo ir gynimo pricipai.

83Dėl kreditorių susirinkimo kompetencijos ir jo nutarimų teisminės kontrolės

84Ieškovas ieškinyje 2013 09 05 kreditorių susirinkimo nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu tariamas neteisėtumas grindžiamas vieninteliu motyvu - nutarimu buvo nustatyta per maža parduotino turto kaina. Teismas dėl parduodamo turto vertės nustatymo procedūrų ir parduoto turto vertės pasisakys atskirai šiame teismo sprendime, vertinant turto perleidimo akto teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant ginčus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo visų pirma reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius skundą suinteresuotiems asmenims UAB ,,Vevira“, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, kt., bylos Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtiems interesams, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina.

85Teismas pažymi, kad ĮBĮ 21 straipsnyje nustatytos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės bankroto byloje. Viena jų, nustatyta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, nurodo, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančio įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo jam priskirti klausimai (ĮBĮ 23 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus.

86Išnagrinėjus byloje pateiktus įrodymus, yra nustatyta, kad bankrutavusios bendrovės kreditoriai balsų dauguma patvirtino turto pardavimo kainą ir tvarką skundžiamu nutarimu. Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą nenustatė jokių aplinkybių, kad buvo padaryti procedūriniai pažeidimai sušaukiant, pravedant susirinkimą ir priimant skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą. Kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis (ĮBĮ 24 str. 1 d.). Dėl to skundžiamas kreditorių nutarimas priimtas teisėtai, teismas sprendžia, kad nutarimu nustatyta įmonės turto pardavimo tvarka ir sąlygos visiškai atitiko įmonės ir daugumos įmonės kreditorių interesus, nepažeidė bankrutuojančios įmonės turto realizavimą reglamentuojančių teisės normų ir teismų formuojamos praktikos.

87Bylą nagrinėjant 2015 08 28 teismo posėdžio metu ieškovo atstovas teigė, jog ieškinio pagrįstumą papildomai pagrindžia ir ta aplinkybė, jog Bankas, perleidęs ieškovui savo kreditorinį reikalavimą, kreditorių susirinkime, kurio nutarimas byloje yra ginčijamas, balsavo prieš nutarimo priėmimą, nors tokio nutarimo vėliau ir neskundė nustatyta tvarka. Teismas nustatė, kad šeši iš keturiolikos ginčo sutartimi parduotų objektų, o būtent: kompresorinė stotis, medienos apdirbimo cechas, lentpjūvės cechas, materialinis sandėlis, administracinis buitinis pastatas valgykla buvo įkeisti kreditoriui AB SEB bankui. Kreditorius AB SEB bankas visuose kreditorių susirinkimuose balsavo už šio turto pardavimą nutarimo sąlygomis ir tvarka. Pardavus minėtus turto vienetus, už juos gauta pinigų suma buvo pervesta šiam hipotekos kreditoriui. Vadinasi, hipotekos kreditorius, aktyviai dalyvaudamas įkeisto turto pardavimo procese, žinojo įkeisto turto pardavimo sąlygas, jas priėmė kaip tinkamą būdą atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi. Jeigu turto pardavimo sąlygos buvo priimtinos hipotekos kreditoriui, kurio finansinis reikalavimas tenkinamas iš šio Turto pardavimo, jos niekaip negalėjo pažeisti kitų kreditorių, tame tarpe UAB „Aksa holdingas“, kurių finansiniai reikalavimai iš šio turto pardavimo negalėjo būti tenkinami, interesų. Taip pat nustatyta, kad vienas iš ginčijamos sutarties objektų, o būtent žemės sklypo nuomos teisė buvo įkeista „Swedbank“, AB, t.y. kreditoriui, iš kurio ieškovas perėmė kreditorinį reikalavimą byloje.Byloje nustatyta, kad „Swedbank“, AB ginčijamo kreditorių nutarimo neskundė, pagal byloje minimo turto vieneto pardavimą su šiuo kreditoriumi yra atsiskaityta. Todėl ieškovo atstovo prielaidos, kad ginčijamo nutarimo pasėkoje sudaryta sutartis pažeidė atsakovo kreditorių interesus, nes turtas parduotas per maža kaina, yra faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstos, todėl neįrodytos.

88Teismas pažymi, kad įmonės bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei - skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Taigi vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyvus bankroto procedūrų vykdymas ir užbaigimas likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių rejestro. LR ĮBĮ įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kuris leidžia nuosekliai vykdyti įmonės bankroto procedūras tam tikromis stadijomis ir neleidžia grįžti prie tų bankroto procedūros stadijų ir etapų, kurie jau buvo atlikti ir bankroto bylą nagrinėjančio teismo patvirtinti. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civ. b. Nr. 3K-3-653/2005). Teismui priėmus sprendimą kvestionuoti ginčijamą ieškovo kreditorių surinkimo nutarimą, būtų paneigiama įstatymo leidėjo įtvirtinta nuostata dėl bankroto proceso operatyvumo, ekonomiškumo ir viešo intereso užtikrinimo bankroto bylose.

89Dėl turto pirkimo pardavimo be varžytynių sandorio teisėtumo

90Ieškovas, ginčydamas 2013 11 06 nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo be varžytynių sutartį, kaip faktinį pagrindą nurodo tas aplinkybes, jog turtas buvo perleistas už per mažą kainą ir atsakovas UAB „Vespila“ per savo valdymo organus ir akcininkus yra susijęs su bankrutavusia bendrove, todėl ieškovui kyla pagrįstų abejonių sutarties teisėtumu.

91Teismas šiame sprendime jau yra pasisakęs dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo, kuriuo buvo nustatyta bankrutavusios įmonės parduotino turto kaina. Todėl ieškovo pozicija ir argumentai, kad turto pardavimo kaina neatitinka kreditorių valios, yra deklaratyvūs, nes šią kainą, nustatė ne kas kitas, o bankrutavusios bendrovės kreditoriai. Kreditorių susirinkimo, vykusio 2013-09-05, dalyvių sąraše yra nurodyta, jog, priimant nutarimą, dalyvavo „Swedbank" AB, UAB „Medicinos bankas", AB SEB bankas, UAB „Saurida", UAB „Swedbank lizingas", Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, UAB LADAVAS, VSDFV Kauno skyrius, VSDFV Vilniaus skyrius bei I. L. ir M. K., o kreditorių susirinkimas balsų dauguma nusprendė turtą pardavinėti už ne mažesnę kaip 500.000,00 Lt bendrą pardavimo kainą. Juo labiau, kad už turto pardavimą ne mažesne kaip 500.000,00 Lt kaina pasisakė ir dalies turto įkaito turėtojas (AB SEB bankas), o tai suponuoja išvadą, kad parduoti turtą už didesnę nei skundžiamu nutarimu nustatytą kainą nebuvo galimybių. Tai reiškia, kad sprendžiant dėl turto pardavimo kainos, buvo nustatyta objektyvi, visų kreditorių interesus atitinkanti kaina ir tokios kainos nustatymas ir buvo sąlygotas bankrutavusios bendrovės kreditorių valios. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nei atsakovas UAB „Vespila“ nei bendrovės bankroto administratorius negalėjo lemti kreditorių nutarimu patvirtintos turto pardavimo kainos ir pardavimo tvarkos.

92Byloje ieškovo prašymu buvo atlikta turto vertės nustatymo ekspertizė, kurios išvadomis ieškovas grindė savo teiginius jog turtas ginčijamu sandoriu buvo parduotas už per žemą kainą. Dėl to teismas pasisako dėl byloje ieškovo prašymu atliktos nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės išvadų reikšmės.

93Teismas pažymi, jog pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad vertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą pripažinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis, kaip įrodymais, nesivadovaus. Taigi ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Congestum group“ v. UAB ,,Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-163/2010; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-609/2012; kt.).

94Sprendžiant šalių ginčą, teismas ieškovo prašymu paskyrė byloje 2013 11 06 parduoto iš varžytynių nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę (1 t. b. l. 133, 134). Paskirtasis turto vertintojas G. V. byloje atliko ekspertizę, kurioje duota išvada, jog 2013 11 06 parduoto iš varžytynių nekilnojamojo turto rinkos vertė 2013 11 06 dieną buvo 340 000 eurų, o šio turto likvidacinė vertė 2013 11 06 dieną buvo 233 000 eurų (2 t. b. l. 4). Teismas atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad prieš priimant kreditoriams nutarimą parduoti G. L. turtą, buvo atliktas parduotino turto vertinimas. Nustatyta, kad šio turto rinkos vertė 2012 06 01 dienai yra 1480000 litai, t. y. 428637,62 eurai (1 t. b. l. 18). Todėl nekilnojamojo turto pardavimo vertė kreditorių nustatyta 2012 10 12 susirinkime prieš parduodant turtą` pirmosiose varžytynėse - 1.349.900,00 Lt t.y. 390958,06 eurai ir ekspertizės nustatyta turto rinkos vertė (340 000 eurų) skiriasi nedaug, matyti, kad kreditoriai turtą siekė parduoti už didesnę kainą, nei įvertinta kaina ekspertizės išvadoje. Tačiau teismas atkreipia dėmesį tą aplinkybę, jog turtas už kreditorių nustatytą kainą nei pirmosiose varžytynėse, nei vėliau pakartotinai siūlant jį pirkti nebuvo parduotas. Per ilgą turto realizavimo laikotarpį turtas buvo perleistas už 500 000 litų (144810 eurų) sumą. Teismas vertina, kad praėjus dvejiems metams po turto pardavimo, turto vertinimo ekspertizės eigoje nustatyta turto likvidacinė vertė ir faktinė turto pardavimo kaina 2013 11 06 dienai gali ir nesutapti, kadangi faktinė likvidacinė vertė, atsižvelgiant į tą laikotarpį, kurio metu bankroto administratoriaus buvo vykdomas turto pardavimas, realiai atspindi tikrąją turto likvidacinę vertę, kurią apsprendė tuo metu esanti turto pirkimo pardavimo rinka. Todėl vien ta aplinkybė, kad turtas buvo realizuotas už 144 810 eurų sumą, kai turto vertintojas 2015 metais nustatė, kad galimai turto likvidacinė vertė 2013 11 06 dienai galėjo būti 233 000 eurai, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad turtas buvo parduotas už per mažą kainą. Teismas atkreipia dėmesį ir į tą formuojamą teismų praktikoje nuostatą, kad turto rinkos kaina yra ta kaina, už kurią daiktas yra nuperkamas, o ne vertinamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-03-08 nutartis civilinėje byloje Nr.2-415/2012). Kitaip tariant, vertinant, ar turtas nebuvo parduotas už per mažą / didelę kainą, reiktų vadovautis turto kainos, bet ne vidutinės turto rinkos ar nustatytais turto likvidacinės vertės kriterijais. Teismas nustatytų faktinių aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu nesutinka ir atmeta ieškovo teiginius, kad, panaikinus ginčijamą 2013 11 06 turto perleidimo aktą, perleistą turtą UAB „Vespila“ grąžinus bankrutavusiai bendrovei ir pakartotinai jį realizuojant, jis bus parduotas už žymiai didesnę kainą, kuri tenkintų ieškovą..

95Ieškovas grįsdamas ieškinį tuo faktiniu pagrindu, kad ginčijamas sandoris yra neteisėtas, nes UAB „Vespila“ per savo valdymo organus ir akcininkus yra susijusi su bankrutavusia IĮ „Gilaba“. Teismo vertinimu šie ieškovo teiginiai nepagrindžia 2013 11 06 nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo be varžytynių sutarties neteisėtumo. Nustatyta, kad 2013 11 06 nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo be varžytynių sutartis buvo sudaryta po bankroto bylos IĮ „Gilaba“ iškėlimo. Bendrovei iškėlus bankroto bylą, IĮ „Gilaba“ savininkas G. L. neteko įgaliojimų valdyti bendrovę, įtakoti bendrovės priimamus sprendimus. Bankrutavusios įmonės vardu visus sandorius, tame tarpe ir ginčijamą sutartį, sudarė bendrovės bankroto administratorius, kuris nėra susijęs su ieškinyje nurodytais fiziniais ir juridiniais asmenimis. Be to ginčijamo nutarimo parduoti turtą priėmimo metu, bendrovės kreditorių 2013 09 05 susirinkime dalyvavo „Svedbank" AB, UAB „Medicinos bankas", AB SEB bankas, UAB „Saurida", UAB „Svedbank lizingas", Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, UAB LADAVAS, VSDFV Kauno skyrius, VSDFV Vilniaus skyrius atstovai bei I. L. ir M. K. iš kurių nei vienas nėra susijęs nei su UAB „Vespila“, nei su atsakovu IĮ „Gilaba“. Teismas atkreipia dėmesį į tai kad LR ĮBĮ nenumato jokių įpareigojimų bankrutuojančios įmonės administratoriui tikrinti juridinių asmenų, kurie įsigyja bankrutuojančios įmonės turtą, valdymo organų sudėties ir personalijų.. Tokios teismo nustatytos aplinkybės ir išdėstyti sprendime motyvai paneigia ieškovo teiginius apie ginčijamo sandorio neteisėtumą.

96Dėl ieškovo prašymo sprendžiant ginčą vadovautis nurodoma ieškinyje teismų praktika

97Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog remtis teismų praktika reikia itin apdairiai; nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir siedamas šias su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas bei aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes teismo pateiktas teisės normų aiškinimas yra ne jų aiškinimas a priori, o siejamas su konkrečios bylos ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija). Teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių, suformuluotų konkrečiose teismo nagrinėtose bylose, taikymas bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluota ta taisyklė, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje I. M. v. UAB „Viknata“, bylos Nr. 3K-3-120/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-186/2009; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje K. J. M., T. M. v. M. O., bylos Nr. 3K-3-312/2009; kt.).

98Ieškovas savo dėstomą poziciją grindžia teismų praktika, tačiau nurodydamas tik išskirtinai ieškovui naudingus teismų pasisakymus ir juos cituodamas neatsižvelgdamas į kontekstą, sukuria klaidingą įspūdį dėl nagrinėjamos ginčo situacijos vertinimo teismų praktikos atžvilgiu. Ieškinio antros dalies 16 pastraipoje nurodyta, kad „kreditorių susirinkimas, priimdamas nutarimą dėl įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, turi pareigą nustatyti tokią turto pardavimo tvarką bei kainą, kad tai atitiktų tiek įmonės, tiek ir daugumos kreditorių interesus". Ieškovo cituojamoje Lietuvos apeliacinio teismo 2013-02-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1298/2013, taip pat yra pasakyta, kad „Paprastai kuo didesne kaina bus parduotas bankrutuojančios įmonės turtas, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Visgi, spręsdamas turto pardavimo klausimus, kreditorių susirinkimas paprastai atsižvelgia ir į kitus veiksnius, tokius kaip realios galimybės parduoti turtą, potenciali turto realizavimo trukmė, atsiskaitymo gavimo galimybės ir kt. Atskirais atvejais spartus turto realizavimas už mažesnę kainą gali būti naudingesnis kreditoriams, nei ilgos turto realizavimo procedūros, kurių sėkmė nėra garantuota ir kurios didina administravimo kaštus. Visų šių klausimų sprendimas susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu, kuris priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai". Taigi, vien tai, kad bendrovės kreditorių susirinkimas nusprendė turtą pardavinėti sistemingai mažindamas kainą, taip stengiantis kuo greičiau ir už kuo didesnę kainą parduoti turtą, nereiškia, kad bendrovės kreditorių susirinkimas kažkokiu būdu pažeidė bendrovės kreditorių interesus.

99Taip pat ieškinyje (20 pastraipa) buvo nurodyta, kad nagrinėjama situacija yra analogiška susiklosčiusiai nagrinėjant Lietuvos apeliacinio teismo bylą Nr. 2-336/2014 (2014-02-13 nutartis) (toliau vadinamą - „Byla"). Teismas nesutinka su tokiu ieškovo teiginiu, kadangi komentuojamoje byloje buvo nustatytos iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės nuo nagrinėjamos bylos : (i) komentuotoje ieškovo byloje buvo konstatuota, kad kreditorių susirinkimas, kuriame buvo priimtas ginčijamas kreditorių susirinkimo sprendimas buvo sušauktas neteisėtai, t.y. nesilaikant kreditorių susirinkime patvirtintos tvarkos ir siekiant kuo skubiau priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Taip pat pažymėtina, kad minėtame kreditorių susirinkime dalyvavo tik didžiausias kreditorius. Nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimas, kuriame buvo priimtas ginčijamas nutarimas, buvo sušauktas teisėtai, o dėl nutarimo priėmimo pasisakė kreditoriai turintys 98,64 procentus visų bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų sumos; (ii) ieškovo komentuojamoje byloje ginčijant kreditorių susirinkimo sprendimą ir jo pagrindu sudarytą turto pirkimo-pardavimo sutartį buvo nustatyta, kad turtas buvo parduotas nesilaikant ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos tvarkos. Tačiau nagrinėjamoje byloje tokių pažeidimų konstatuota nebuvo; (iii) ieškovo komentuojamoje byloje buvo nustatyta, kad turtas buvo parduotas įmonei, kuri susijusi su bankrutavusios įmonės buvusiu bankroto administratoriumi. Tokia sąsaja patvirtina šalių suinteresuotumą, tačiau, kaip jau minėta aukščiau šiame teismo sprendime, ieškovas nepateikė jokių tiesiogines ar netiesiogines sąsajas patvirtinančių duomenų nei su atsakovais ir kreditorių nutarimą priėmusiais kreditorių susirinkimo dalyviais. Kaip jau nurodyta aukščiau šiame teismo sprendime, ieškovo nurodytų bylų faktinės aplinkybės su nagrinėjama situacija nesutampa, todėl teismas, priimdamas sprendimą, ieškovo nurodoma teismų suformuota praktika nesivadovauja.

100Ieškinį atmetus, panaikintinos ieškovo prašymu Kauno apygardos teismo 2014-10-07 (1 t. b. l. 41-43) nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - UAB „Vespila“ nekilnojamojo turto areštas (LR CPK 150 str. 2 d.).

101Byloje valstybė patyrė 9.85 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį atmestus, šios išlaidos priteisiamos valstybei iš UAB „Aksa holdingas“.

102Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 str. 2 d., 260 str., 265 str., 270 str.,

Nutarė

103UAB „Aksa holdingas“ ieškinį atmesti.

104Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartimi UAB „Aksa holdingas“ prašymu taikytas byloje laikinąsias apsaugos priemones UAB „VESPILA“ (juridinio asmens kodas 302545041, registracijos adresas Visagino sav. Karlų k. Katilinės g. 3) nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui areštą: pastatui - Kompresorinei stočiai, unikalus Nr. ( - ), esančiam ( - ); pastatui - Sveikatingumo kompleksui, unikalus Nr. ( - ), esančiam ( - ); pastatui - Medienos apdirbimo cecho buitiniam pastatui, unikalus Nr. ( - ), esančiam ( - ); pastatui – Medienos apdirbimo cechui, unikalus Nr. ( - ), esančiam ( - ); pastatui – Lentpjūvės cechui, unikalus Nr. ( - ), esančiam ( - ); pastatui - Materialiniam sandėliui, unikalus Nr. ( - ), esančiam ( - ); pastatui - Priėmimo iškrovimo įrenginiui, unikalus Nr. ( - ), esančiam ( - ); pastatui - Kanalizacinei siurblinei, unikalus Nr. ( - ), esančiam ( - ); pastatui - Administraciniam buitiniam pastatui, unikalus Nr. ( - ), esančiam ( - ); pastatui - Gamybiniam pastatui, unikalus Nr. ( - ), esančiam ( - ); pastatui - Autogaražui, unikalus Nr. ( - ), esančiam ( - ); pastatui - Valgyklai, unikalus Nr. ( - ), esančiam ( - ); Susisiekimo komunikacijoms - Geležinkeliui Nr. 16, unikalus Nr. ( - ), esančiam ( - ); taip pat valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas - ( - ), dalies, kurią sudaro 19,9542 ha, nuomos teisėms pagal 2007-10-02 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 30/07-11.

105Priteisti valstybei iš uždarosios akcinės bendrovės „Aksa holdingas“ (į.k. 303066880) ) 9.85 eurų (devynis eurus ir 85 euro centus) turėtų išlaidų procesiniams dokumentams įteikti (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. ( - ), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

106Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Kauno apygardos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,... 2. Ieškovė UAB „Aksa holdingas“ pareiškė teisme ieškinį (1 t. b. l. 1-6,... 3. Ieškinys grindžiamas tomis faktinėmis aplinkybėmis, jog buvę Bendrovės... 4. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent Bendrovės vadovas ir savininkas G. L.... 5. Ieškinyje teigiama, jog bendrovės turtas parduotas už neįprastai mažą... 6. Bankroto byloje turi būti paisoma visų kreditorių interesų ir operatyvumo... 7. Remiantis įmonių bankroto įstatymo (toliau - Įstatymas) 23 str. 1 d. 5 p.,... 8. Teismų praktikoje taip pat yra pasisakyta, jog teismas, atsižvelgdamas į... 9. Teisės aktai nenurodo konkrečių kainos nustatymo taisyklių, todėl... 10. Bankroto procese vykdant įmonės priverstinio likvidavimo procedūras,... 11. Analogiška situacija susiklostė ir nagrinėjamoje byloje. Sutartis buvo... 12. Sandorį pripažinus negaliojančiais, turi būti išspręstas restitucijos... 13. Ieškovas teigia, jog neteisėti šalių veiksmai negali sukurti šalims... 14. Bylą nagrinėjant 2015 08 28 teismo posėdžio metu ieškovo atstovas... 15. Atsiliepime į ieškinį atsakovas UAB „Vespila“ nurodo (1 t. b. l. 69-74),... 16. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas yra praleidęs ir terminą reikšti... 17. Ieškovas, grįsdamas savo teisę reikšti reikalavimą dėl Nutarimo... 18. Su aukščiau nurodyta pozicija kategoriškai nesutiktina ir toks nesutikimas... 19. Dėl teisėtų lūkesčių apsaugos ir civilinių teisinių santykių stabilumo... 20. Atsiliepime teigiama, jog teisės doktrinoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 21. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažinta, kad „Bankroto proceso nuostatos... 22. Dėl Nutarimo pagrįstumo.... 23. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, jog ieškinyje Nutarimo (atitinkamai... 24. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, kad Turto pardavimo kaina... 25. Ieškovo ieškinio poziciją akivaizdžiai paneigia vien ta aplinkybė, jog... 26. Be to, Ieškovo teiginiai, jog neva Turto pardavimo kaina neatitinka... 27. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į paties Ieškovo pozicijos nenuoseklumą, nes... 28. Dėl ieškinyje dėstomų teiginių, susijusių su asmenų tarpusavio ryšiais... 29. Ieškinyje teigiama, kad Atsakovas per savo valdymo organus ir akcininkus yra... 30. Itin atkreiptinas dėmesys į tai, kad Sutartis buvo sudaryta po bankroto bylos... 31. Dėl Ieškovo nurodomos teismų praktikos... 32. Ieškovas savo dėstomą poziciją grindžia teismų praktika, tačiau... 33. Ieškinio antros dalies 16 pastraipoje buvo nurodyta, kad „kreditorių... 34. Taip pat ieškinyje (20 pastraipa) buvo nurodyta, kad nagrinėjama situacija... 35. Atsilepime į ieškinį bankrutavusios IĮ „Gilaba“ atstovas bankroto... 36. Pirma, Ieškovas neturi teisės pareikšti reikalavimą dėl Nutarimo... 37. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Ieškovas, net jeigu terminas... 38. 2014-08-07 reikalavimo teisių perleidimo sutarties 10.5 punktu šalys... 39. LR CK 6. 101 str. 1 d. nustatyta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi... 40. Reikalavimo teisių perleidimo sandoriu naujasis kreditorius įgyja tokį pat... 41. Atkreiptinas dėmesys, kad visuose kreditorių susirinkimuose, išskyrus... 42. Atsiliepime teigiama, jog ginčijamas Nutarimas priimtas nepažeidžiant... 43. 2013-09-05 įvyko Atsakovo kreditorių susirinkimas, kuris Nutarė 1. IĮ... 44. Nutarimas priimtas balsų dauguma, „Swedbank“, AB bei „Swedbank... 45. 2013-11-06 buvo pasirašyta nekilnojamojo turto be varžytynių... 46. Taigi, ginčijamas Nutarimas priimtas vadovaujantis LR IBĮ ir kitų teisės... 47. Trečia, pripažinus Nutarimą neteisėtu, būtu pažeisti Atsakovo, jo... 48. Ieškinyje (16 p., 17p.) selektyviai ir neįsigilinus į kontekstą yra... 49. Bankrutuojančios įmonės kreditorių interesas yra kaip galima trumpesniais... 50. Įmonės kreditorių nutarimai, kuriais buvo nustatyta įmonės turto pardavimo... 51. Ieškinio 16 p. cituojama Lietuvos teismų praktika, kad kreditorių... 52. Taigi, Nutarimas visiškai atitiko įmonės kreditorių interesus ir priimtas... 53. Akivaizdu, kad absoliučios įmonės kreditorių daugumos interesas yra tęsti... 54. Bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš... 55. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra per įstatyme nustatytų bankroto... 56. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių kreditorių, žinančių apie... 57. Šie Lietuvos teismų formuojami bankroto proceso tikslai ir principai... 58. Šiuo pagrindu Ieškinio reikalavimas pripažinti Nutarimą negaliojančiu yra... 59. Dėl 2013-11-06 Sutarties pripažinimo negaliojančia... 60. Ieškinyje teigiama, kad 2013-11 -06 sutartis (toliau tekste - Sutartis), kuria... 61. Pažymėtina, kad šeši iš keturiolikos sutartimi parduotų objektų, o... 62. Vienas iš Sutarties objektų, o būtent žemės sklypo nuomos teisė buvo... 63. Taigi, Sutarties kainos ir kitų pardavimo sąlygų nenustatė ar kitaip... 64. Dėl restitucijos taikymo... 65. Pirma, ginčijama Sutartis nesukūrė jokių prievolinių santykių tarp... 66. Antra, restitucijos arba kitos teisinės priemonės, kuria Turtas būtų... 67. Trečia, Ieškovas neįrodė, kad Atsakovas ir Vespila, sudarydami Sutartį,... 68. Ketvirta, bankrutuojanti įmonė gautas už įmonės turto pardavimą gautas... 69. Atsižvelgiant į tai, kad Ieškinyje formuluojamo reikalavimo taikyti... 70. Ieškinys atmestinas.... 71. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl bankrutavusios įmonės kreditorių... 72. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje, nustatytos šios faktinės aplinkybės.... 73. Nepardavus turto pagal kreditorių nustatytą kainą ir tvarką, 2013-09-05... 74. Administratorius, vykdydamas 2013-09-05 kreditorių susirinkimo įpareigojimus,... 75. Nustatyta, jog UAB „Aksa holdingas“ tokiu būdu tapo BIĮ Gilaba... 76. Ieškovė UAB „Aksa holdingas“ pareiškė teisme ieškinį (1 t. b. l. 1-6,... 77. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, atsiliepimuose į ieškinį siūlė ieškinį... 78. Dėl ieškovo teisės reikšti ieškinį panaikinti kreditorių nutarimą ... 79. Sprendžiant šalių ginčą dėl ieškovo teisės reikšti ieškinį dėl... 80. LR CK 6. 101 str. 1 d. nustatyta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi... 81. Dėl ieškinio senaties termino... 82. Atsakovai prašė taikyti ieškinio senaties terminą ginčyti 2013 09 05... 83. Dėl kreditorių susirinkimo kompetencijos ir jo nutarimų teisminės... 84. Ieškovas ieškinyje 2013 09 05 kreditorių susirinkimo nutarimo trečiuoju... 85. Teismas pažymi, kad ĮBĮ 21 straipsnyje nustatytos bankrutuojančios įmonės... 86. Išnagrinėjus byloje pateiktus įrodymus, yra nustatyta, kad bankrutavusios... 87. Bylą nagrinėjant 2015 08 28 teismo posėdžio metu ieškovo atstovas teigė,... 88. Teismas pažymi, kad įmonės bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių... 89. Dėl turto pirkimo pardavimo be varžytynių sandorio teisėtumo... 90. Ieškovas, ginčydamas 2013 11 06 nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo be... 91. Teismas šiame sprendime jau yra pasisakęs dėl kreditorių susirinkimo... 92. Byloje ieškovo prašymu buvo atlikta turto vertės nustatymo ekspertizė,... 93. Teismas pažymi, jog pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktą teismas... 94. Sprendžiant šalių ginčą, teismas ieškovo prašymu paskyrė byloje 2013 11... 95. Ieškovas grįsdamas ieškinį tuo faktiniu pagrindu, kad ginčijamas sandoris... 96. Dėl ieškovo prašymo sprendžiant ginčą vadovautis nurodoma ieškinyje... 97. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 98. Ieškovas savo dėstomą poziciją grindžia teismų praktika, tačiau... 99. Taip pat ieškinyje (20 pastraipa) buvo nurodyta, kad nagrinėjama situacija... 100. Ieškinį atmetus, panaikintinos ieškovo prašymu Kauno apygardos teismo... 101. Byloje valstybė patyrė 9.85 eurų išlaidų, susijusių su procesinių... 102. Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 str.... 103. UAB „Aksa holdingas“ ieškinį atmesti.... 104. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartimi UAB „Aksa... 105. Priteisti valstybei iš uždarosios akcinės bendrovės „Aksa holdingas“... 106. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...