Byla 1A-239-449/2018
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Ražinskaitės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Lino Žukausko, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Gedgaudui Norkūnui, gynėjams Mindaugui Kepeniui, Pauliui Jablonskui, Raimondui Kivyliui, nuteistiesiems P. M., R. J., išteisintajai J. M.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro, nuteistojo P. M., nuteistojo R. J. ir nuteistojo R. J. gynėjo apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

3P. M. nuteistas:

4-

5pagal BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 3 d. laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų,

6-

7pagal BK 25 str. 3 d. ir 199 str. 2 d. (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakciją) laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.

8Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė P. M. paskirta laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

9R. J. nuteistas:

10Pagal BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 3 d., taikant BK 54 str. 3 d., laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams,

11Pagal BK 25 str. 3 d. ir 199 str. 2 d. (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakciją), taikant BK 54 str. 3 d., laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

12Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo būdu, subendrinta bausmė R. J. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

13Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šios bausmės pridėjus dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi paskirtos neatliktos bausmės, galutinė subendrinta bausmė R. J. paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

14J. M. pagal BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 3 d., BK 25 str. 3 d. ir 199 str. 3 d. išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

15Vadovaujantis BK 72 str. 2 d., 3 d., konfiskuota nusikaltimams daryti panaudota priemonė – automobilis ,,F. M.“, valst. Nr. ( - ) nuosavybės teise priklausantis P. M..

16Vadovaujantis BK 72 str. 5 d., iš nuteistojo P. M. nuspręsta išieškoti nusikaltimui daryti panaudotos priemonės – automobilio „N“, valst. Nr. ( - ), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1400 Eur.

17Vadovaujantis BK 72 str. 2 d., 3 d., iš nuteistojo R. J. nuspręsta konfiskuoti 250 Eur, gautų iš nusikalstamos veikos.

18Iš nuteistojo P. M. priteista 2 768,20 Eur ekstradicijos išlaidų Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

19Teisėjų kolegija

Nustatė

201. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžiu P. M. ir R. J. nuteisti už tai, kad jie ir asmuo, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 7 p. pagrindu, veikdami organizuota grupe, P. M. organizavus, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir padarė narkotinių medžiagų kontrabandą, o būtent:

211.1. 2015 m. rugsėjo mėn. susitikimų, telefoninių pokalbių ir susirašinėjimo SMS žinutėmis, vykusių T. ir kitose Lietuvos Respublikos vietovėse, metu P. M. pasiūlė, tai yra sukurstė, o R. J. ir asmuo, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 7 p. pagrindu, sutiko už 1500 eurų atlygį neteisėtai gabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). P. M. parengė nusikalstamų veikų planą, vadovavo nusikalstamoms veikoms, pažadėjo nusikaltimams daryti pateikti būtinas nusikaltimų priemones ir kartu su R. J. bei asmeniu, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 7 p. pagrindu, susitarė I. K. neteisėtai jo (P. M.) įgytą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 5412,71 gramų kanapių (antžeminių dalių), neturint leidimo, panaudojant automobilį, neteisėtai gabenti I. K., Prancūzijoje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Lenkijos Respublikoje, iš Lenkijos į Lietuvą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Lietuvos Respublikoje. Taip pat P. M. nusikaltimams daryti parūpino ne mažesnę kaip 15990 eurų sumą, nurodė R. J. ir asmeniui, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 7 p. pagrindu, nusikalstamų veikų darymo tikslais automobiliu vykti į Ispanijos Karalystę. Vykdydamas susitarimą, 2015 m. rugsėjo mėn. Lietuvos Respublikoje P. M. įsigijo automobilį „N“, valst. Nr. ( - ), mobiliojo ryšio telefoną „L“ su SIM kortele, parūpino 1000 eurų, šią transporto priemonę su telefonu ir pinigais perdavė S. B., kuris nusikaltimuose nedalyvavo, o P. M. prašymu S. B. šiuos daiktus, pinigus bei nurodymą vykti į Ispaniją 2015 m. rugsėjo 30 d. prie prekybos centro „X“, esančio ( - ), perdavė R. J. ir asmeniui, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 7 p. pagrindu. Vėliau, vykdydami susitarimą, 2015 m. spalio 5 d., dienos metu, name, esančiame I. K., netoli R miestelio bei A miesto, P. M. už pinigų sumą, ne mažesnę kaip 15990 eurų, neteisėtai įgijo iš asmens, vardu V., labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 5412,71 g kanapių (antžeminių dalių), kurią P. M., R. J. ir asmuo, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 7 p. pagrindu, supakavo į plastikinius butelius, šiuos butelius su narkotine medžiaga prie minėto namo paslėpė automobilyje „N“ valst. Nr. ( - ). Tuo pačiu metu toje pačioje vietoje P. M., R. J. ir asmuo, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 7 p. pagrindu, panaudodami smėlį, skudurėlį bei kitas priemones, panaikino, užmaskavo narkotinių medžiagų slėpimo pėdsakus, ir P. M., siekdamas išvengti galimo sulaikymo, nurodė R. J. bei asmeniui, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 7 p. pagrindu, minėtu automobiliu narkotines medžiagas į Lietuvą gabenti nemokamais keliais per Ispaniją, Prancūziją, Vokietiją ir Lenkiją. Vėliau, 2015 m. spalio 5 d. ir 2015 m. spalio 6 d., veikdami pagal parengtą planą, tuo metu, kai P. M., užtikrindamas galimą techninę pagalbą automobilio „N“, valst. Nr. ( - ), gedimo atveju, lydėjo automobiliu „F. M.“, valst. Nr. ( - ) ir stebėjo aplinką, kad nusikaltimo nesutrukdytų teisėsaugos pareigūnai, R. J. ir asmuo, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 7 p. pagrindu, automobiliu „N“, valst. Nr. ( - ), labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 5412,71 gramų kanapių (antžeminių dalių) – neteisėtai gabeno Ispanijoje, Prancūzijoje, sugedus šiam automobiliui, maždaug 500 kilometrų atstumu nuo L., Prancūzijos teritorijoje, tuo metu, kai R. J. ir asmuo, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 7 p. pagrindu, stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikaltimą, ir švietė žibintuvėliais, P. M. minėtus butelius su narkotine medžiaga pakartotinai perslėpė automobilio „N“, valst. Nr. ( - ), kuro bake ir kartu su R. J. bei asmeniu, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 7 p. pagrindu, užmaskavo narkotinių medžiagų slėpimo pėdsakus. Po to, 2015 m. spalio 6 d. ir 2015 m. spalio 7 d., tuo metu, kai P. M., užtikrindamas galimą techninę pagalbą automobilio „N“, valst. Nr. ( - ), gedimo atveju lydėjo automobiliu „F. M.“, valst. Nr. ( - ) ir stebėjo aplinką, kad nusikaltimo nesutrukdytų teisėsaugos pareigūnai, R. J. ir asmuo, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 7 p. pagrindu, automobiliu „N“, valst. Nr. ( - ), labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 5412,71 g kanapių (antžeminių dalių), neteisėtai gabeno Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, iš Lenkijos į Lietuvą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, 2015 m. spalio 7 d. nuo 14.27 val. iki 23.43 val. P. M., R. J. ir asmuo, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 7 p. pagrindu, neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikoje. Sugedus automobiliui, tą pačią dieną nuo 15.22 val. P. M. automobiliu „F. M.“, valst. Nr. ( - ) su trosu tempė R. J. ir asmens, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 7 p. pagrindu, vairuojamą automobilį „N, valst. Nr. ( - ), kuriame buvo paslėptos minėtos narkotinės medžiagos, nuo M, pro P kaimą, Š mieste, V rajone, pro J miestą ir šį automobilį laikė degalinėje „B. P.“, esančioje ( - ). Vėliau, 2015 m. spalio 7 d. ir 2015 m. spalio 8 d., P. M., panaudodamas automobilį „V.C.“, valst. Nr. ( - ) su priekaba, valst. Nr. ( - ), automobilį „N, valst. Nr. ( - ), kuriame buvo labai didelis kiekis narkotinių medžiagų – 5412,71 g kanapių (antžeminių dalių), neteisėtai nugabeno iš J prie savo namų, esančių ( - ), ten automobilio „N, valst. Nr. ( - ), bake paslėptas narkotines medžiagas neteisėtai laikė iki 2015 m. spalio 16 d., kol kratos metu šias narkotines medžiagas rado ir paėmė pareigūnai.

221.2. J. M. buvo kaltinama tuo, kad ji, veikdama organizuota grupe, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir padarė narkotinių medžiagų kontrabandą, o būtent:

231.2.1. 2015 m. rugsėjo mėn., susitikimų, telefoninių pokalbių ir susirašinėjimo SMS žinutėmis, vykusių T ir kitose Lietuvos Respublikos vietovėse, metu, P. M. pasiūlė, tai yra sukurstė, o R. J. ir A. M. sutiko už 1500 eurų atlygį labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti ir išplatinti kitiems asmenims. Nurodytomis aplinkybėmis P. M. parengė nusikalstamų veikų planą, vadovavo nusikalstamoms veikoms, pažadėjo nusikaltimų padarymui pateikti būtinas nusikaltimų priemones ir kartu su R. J., A. M. ir J. M. susitarė I. K. neteisėtai įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 5412,71 gramų kanapių (antžeminių dalių), šią narkotinę medžiagą, neturint leidimo, panaudojant automobilį, neteisėtai laikyti, gabenti I. K., Prancūzijoje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Lenkijos Respublikoje, iš Lenkijos į Lietuvą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Lietuvos Respublikoje ir neteisėtai išplatinti kitiems asmenims, taip pat P. M. nusikaltimų darymui parūpino ne mažesnę kaip 15990 eurų sumą, nurodė R. J. ir A. M. nusikalstamų veikų darymo tikslais automobiliu vykti į Ispanijos Karalystę. Vykdydamas susitarimą, 2015 m. rugsėjo mėn. Lietuvos Respublikoje P. M. įsigijo automobilį „N“, valst. Nr. ( - ), mobiliojo ryšio telefoną „L“ su SIM kortele, parūpino 1000 eurų, šią transporto priemonę su telefonu ir pinigais perdavė S. B., kuris nusikaltimuose nedalyvavo, o P. M. prašymu S. B. šiuos daiktus, pinigus bei nurodymą vykti į Ispaniją 2015-09-30 prie prekybos centro „X“, esančio ( - ), perdavė R. J. ir A. M.. Vėliau, vykdydami susitarimą, 2015-10-05 dienos metu, name, esančiame, netoli R miestelio bei A miesto, I. K., P. M. už pinigų sumą, ne mažesnę, kaip 15990 eurų, neteisėtai įgijo iš asmens, vardu V., labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 5 412,71 g kanapių (antžeminių dalių), kurias P. M., R. J. ir A. M. supakavo į plastikinius butelius, šiuos butelius su narkotine medžiaga prie minėto namo paslėpė automobilyje „N“, valst. Nr. ( - ), tuo pačiu metu bei toje pačioje vietoje P. M., R. J., A. M. ir J. M., panaudodami smėlį, skudurėlį bei kitas priemones, panaikino, užmaskavo narkotinių medžiagų slėpimo pėdsakus, ir P. M., siekdamas išvengti galimo sulaikymo, nurodė R. J. bei A. M. minėtu automobiliu narkotines medžiagas į Lietuvą gabenti nemokamais keliais per Ispaniją, Prancūziją, Vokietiją, Lenkiją. Vėliau, 2015-10-05 ir 2015-10-06, veikdami pagal parengtą planą, tuo metu, kai P. M. ir J. M., užtikrindami galimą techninę pagalbą automobilio „N“, valst. Nr. ( - ), gedimo atveju, lydėjo automobiliu „F. M.“, valst. Nr. ( - ) ir stebėjo aplinką, kad nusikaltimo darymui nesutrukdytų teisėsaugos pareigūnai, R. J. ir A. M. automobiliu „N“, valst. Nr. ( - ), labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 5 412,71 gramų kanapių (antžeminių dalių) – neteisėtai laikė ir gabeno Ispanijoje, Prancūzijoje, sugedus šiam automobiliui, maždaug 500 kilometrų atstumu nuo L, Prancūzijos teritorijoje, tuo metu, kai J. M., R. J. ir A. M. stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų nusikaltimų darymui ir švietė žibintuvėliais, P. M. minėtus butelius su narkotine medžiaga pakartotinai perslėpė automobilio „N“, valst. Nr. ( - ), kuro bake, ir kartu su J. M., R. J. bei A. M. užmaskavo narkotinių medžiagų slėpimo pėdsakus. Po to, 2015-10-06 ir 2015-10-07., tuo metu, kai P. M. ir J. M., užtikrindami galimą techninę pagalbą automobilio „N“, valst. Nr. ( - ), gedimo atveju, lydėjo automobiliu „F. M.“, valst. Nr. ( - ) ir stebėjo aplinką, kad nusikaltimo darymui nesutrukdytų teisėsaugos pareigūnai, R. J. ir A. M. automobiliu „N“, valst. Nr. ( - ), labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 5412,71 g kanapių (antžeminių dalių), neteisėtai laikė ir gabeno Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, iš Lenkijos į Lietuvą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, 2015-10-07, nuo 14.27 val. iki 23.43 val., P. M., J. M., R. J. ir A. M. neteisėtai laikė ir gabeno Lietuvos Respublikoje: sugedus automobiliui, tą pačią dieną, nuo 15.22 val. P. M. ir J. M. automobiliu „F. M.“, valst. Nr. ( - ) troso pagalba tempė R. J. ir A. M. vairuojamą automobilį „N, valst. Nr. ( - ), kuriame buvo paslėpta minėta narkotinė medžiaga, nuo M, pro P kaimą, Š mieste, V rajone, pro J miestą ir šį automobilį laikė degalinėje „B. P.“, esančioje ( - ). Vėliau, 2015-10-07 ir 2015-10-08, P. M., panaudodamas automobilį „V.C.“, valst. Nr. ( - ) su priekaba, valst. Nr. ( - ), automobilį „N, valst. Nr. ( - ), kuriame buvo labai didelis kiekis narkotinių medžiagų – 5 412,71 g kanapių (antžeminių dalių), neteisėtai laikė ir nugabeno iš J prie savo namų, esančių ( - ), kur automobilio „N, valst. Nr. ( - ), bake paslėptas narkotines medžiagas neteisėtai laikė iki 2015-10-16, kol kratos metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė pareigūnai“.

241.2.2. Teismas J. M. pagal BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 3 d. ir pagal BK 25 str. 3 d. ir BK 199 str. 3 d. išteisino, padaręs išvadą, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d., 303 str. 5 d. 1 p.). Nuosprendyje teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog J. M. iš anksto buvo susitarusi su organizuotos grupės nariais P. M., R. J. ir A. M. neteisėtai disponuoti narkotinėmis medžiagomis ir jas gabenti kontrabanda. Teismas nurodė ir tai, kad J. M., būdama suaugusi, pakaltinama, turinti pakankamai gyvenimiškos patirties, turėjo suprasti, jog Ispanijoje, name, kuriame ji buvo apsistojusi, P. M., R. J. ir A. M. pakavo, o po to automobiliu gabeno narkotines medžiagas. Pagrindą taip manyti, teismo nuomone, suteikia R. J. bei A. M. parodymai ne tik apie pakuojamų kanapių kvapą name, bet ir apskritai apie visas kanapių atvežimo į namą, pakavimo ir gabenimo aplinkybes. Be to, bylos duomenys apie tai, kad J. M. niekuo nesistebėjo, neklausinėjo, pasak teismo, rodo, jog jai buvo žinoma apie narkotines medžiagas. Tačiau teismas padarė išvadą, kad vien žinojimas apie kitų asmenų, tarp jų ir savo šeimos nario, vykdomus nusikaltimus – neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabandą, pačiai neatliekant jokių konkrečių veiksmų, susijusių su nusikalstamomis veikomis, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Teismas nurodė ir tai, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog kaltinamoji J. M. nusikalstamai veikdama atliko kaltinime nurodytą veiksmą (panaudodama smėlį, skudurėlį ir kitas priemones) – panaikino, užmaskavo narkotinių medžiagų slėpimo automobilyje pėdsakus. Be to, kaip nekonkretų ir niekuo nepagrįstą teismas laikė ir kaltinimo teiginį, kad važiuodama automobiliu J. M. stebėjo aplinką. Nuosprendyje nurodyta, kad važiavimas kartu viename automobilyje grįžtant iš Ispanijos į Lietuvą, kas yra visiškai logiška, atsižvelgus į tai, kad kaltinamieji P. M. ir J. M. kaip sugyventiniai ir į Ispaniją vyko kartu, teismo nuomone, negali būti traktuojamas kaip jų abiejų, kaip organizuotos grupės narių, sąmoningai darant nusikalstamas veikas atliekamas veiksmas – automobiliu „N“ važiuojančių ir gabenančių narkotines medžiagas R. J. ir A. M. lydėjimas, kai byloje nėra daugiau jokių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamajai J. M., kaip organizuotos grupės narei, buvo paskirta tokia užduotis, ir pastaroji ją atliko. Apie J. M. inkriminuotas aplinkybes, kad Prancūzijos teritorijoje sugedus automobiliui „N“ ir P. M. butelius su narkotine medžiaga pakartotinai perslepiant automobilio „N“ kuro bake, ji kartu su R. J. ir A. M. stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikaltimą, ir švietė žibintuvėliais, o po to jie visi užmaskavo narkotinių medžiagų slėpimo pėdsakus, teismas nurodė, kad byloje apskritai net nėra užuominų, jog J. M. šiuo atveju būtų prisidėjusi prie narkotinių medžiagų slėpimo pėdsakų maskavimo. Dėl aplinkybės, susijusios su žiebtuvėliu, teismas nesirėmė R. J. ir A. M. parodymais, nes tokių jų aiškinimų nepatvirtino kiti bylos duomenys. Dėl J. M. inkriminuojamo aplinkos stebėjimo teismas nurodė, kad net nelogiška, jog tamsiu paros metu, kai atvažiuojančių automobilių šviesos aiškiai pastebimos ir matomos, aplinką stebėtų, kaip nurodyta kaltinime, net trise – J. M., R. J. ir A. M.. Be to, teismas nurodė ir tai, kad iš kaltinimo nėra aišku, kaltinamųjų (P. M. ar J. M.) yra kaltinamas automobiliu „F. M.“ tempęs automobilį „N“, kadangi akivaizdu, jog vienu metu abu vairuoti automobilį negalėjo. Tiek kaltinamoji J. M., tiek kaltinamasis P. M. kategoriškai tvirtina, jog sugedusį automobilį „N“ automobiliu „F. M.“ tempė (vairavo) tik kaltinamasis P. M.. Todėl teismas padarė išvadą, kad irgi nėra duomenų, patvirtinančių, jog ji, kaip organizuotos grupės narė, būtų atlikusi nors vieną konkretų veiksmą, sudariusį sąlygas kitų bendrininkų nusikalstamiems veiksmams, kad be jos indėlio į bendrą nusikalstamą sumanymą neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir narkotinių medžiagų kontrabandos veika apskritai negalėjo būti įvykdyta. Be to, nuosprendyje teismas pažymėjo, kad su narkotines medžiagas iš Ispanijos į Lietuvą gabenusiais R. J. ir A. M. ryšį palaikė ir bendravo tik kaltinamasis P. M., nors su pastaruoju automobilyje buvo ir J. M.. Ši aplinkybė, teismo nuomone, taip pat rodo, kad kaltinamoji J. M. nebuvo organizuotos grupės, darančios aptariamus nusikaltimus, narė, o į Ispaniją važiavo kartu su P. M. tik kaip pastarojo sugyventinė, kuriai ši kelionė buvo dovana gimtadienio proga.

252. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria J. M. pagal BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 3 d., 25 str. 3 d. ir BK 199 str. 3 d. išteisinta, panaikinti ir priimti naują nuosprendį. J. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 3 d., BK 25 str. 3 d. ir pagal BK 199 str. 2 d. (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakciją), ir nuteisti pagal BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 3 d. laisvės atėmimu 10 metams ir 3 mėnesiams, pagal BK 25 str. 3 d. ir 199 str. 2 d. (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakciją) laisvės atėmimu 3 metams ir 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir J. M. paskirti laisvės atėmimą 10 metų ir 3 mėnesiams. Prokuroras prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl P. M. paskirtų bausmių ir jų subendrinimo pakeisti. Pagal BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 3 d. P. M. paskirti laisvės atėmimą 12 metų ir 9 mėnesiams, pagal BK 25 str. 3 d. ir 199 str. 2 d. (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakciją) P. M. paskirti laisvės atėmimą 7 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir P. M. paskirti laisvės atėmimą 12 metų ir 9 mėnesiams. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

262.1. Apeliaciniame skunde dėstomi nesutikimo argumentai dėl J. M. išteisinimo.

272.1.1. Skunde cituojami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 26 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reguliuojančias bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka“ 1 punktas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžių surašymą“ 1.1. punktas, nurodoma, kad BPK 20 str. 5 d. įpareigoja teismą įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaujantis įstatymu. Vidinis teismo įsitikinimas turi susiformuoti kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją, palyginus ją su informacija, gaunama iš kitų šaltinių. Darytina išvada, kad įrodymai negali būti vertinami atskirai vienas nuo kito. Prokuroro nuomone, teismas, spręsdamas J. M. kaltės klausimą, įrodymus vertino atsietai vienas nuo kito, nevertino bylos duomenų visumos, padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, tokiu būdu padarė esminius BPK pažeidimus. Dėl šių priežasčių J. M. atžvilgiu, pasak prokuroro, teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį.

282.1.2. Prokuroro nuomone, teismas padarė teisingą išvadą, kad J. M., būdama suaugusi, pakaltinama, turinti pakankamai gyvenimiškos patirties, turėjo suprasti, kad Ispanijoje, name, kuriame ji buvo apsistojusi, P. M., R. J. ir A. M. pakavo, o po to automobiliu gabeno narkotines medžiagas. Tačiau teismas neįvertino R. J., A. M., P. M. ir J. M. parodymų patikimumo klausimo, neatsižvelgė į jų parodymų nenuoseklumą, jų santykį su kitais bylos duomenimis.

292.1.3. Nors teismas padarė išvadą, kad Ispanijoje J. M. nebuvo prie automobilio „N“, kai buvo maskuojami narkotinių medžiagų slėpimo pėdsakai, tačiau iš baudžiamosios bylos matosi, kad iš karto po sulaikymo R. J. davė išsamius parodymus apie J. M. dalyvavimą nusikaltimo padaryme. Priešingai, nei nurodoma nuosprendyje, teisminio nagrinėjimo metu R. J. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad po narkotinių medžiagų pakavimo į butelius R. J. ir A. M. padėjo P. M. išnešti į lauką butelius su kanapėmis. R. J., A. M. ir J. M. akivaizdoje butelius su kanapėmis P. M. sudėjo į automobilio „N“ kuro baką. Paslėpęs butelius, P. M. pasakė, kad kuro baką reikia apibarstyti smėliu, jog neliktų žymių, kad kuro bakas neseniai buvo judintas. J. M. surado ir padavė P. M. skudurėlius, per kuriuos R. J., A. M. ir J. M. akivaizdoje P. M. prasijojo smėlį, kurį barstė ant kuro bako. Neliko žymių, kad bakas buvo ardomas. Apie 21 val. R. J. ir A. M., P. M. nurodymu, automobiliu „N“ išvažiavo į Lietuvą. Šiuos R. J. parodymus iš esmės patvirtino A. M.. Atsižvelgiant į tai, prokuroras daro išvadą, kad J. M. savo veiksmais prisidėjo prie narkotinių medžiagų slėpimo, todėl ji buvo pagrįstai kaltinama nusikalstamų veikų padarymu.

302.1.4. Skunde nurodoma, kad byloje nėra jokių duomenų, kad R. J. ir A. M. turėjo tikslą ir motyvą apkalbėti J. M.. Juolab, iki šių įvykių J. M. jie nepažinojo, artimų santykių nepalaikė. Skunde pažymima, kad viso proceso metu R. J. ir A. M. davė iš esmės nuoseklius parodymus, juos papildydami ir patikslindami, be to, šiuos parodymus davė būdami suimti, todėl tarpusavyje suderinti parodymų negalėjo. Atsižvelgiant į tai, prokuroras daro išvadą, kad sprendžiant J. M. kaltės klausimą galima vadovautis R. J. ir A. M. parodymais. Prokuroro nuomone, teismas šių duomenų nevertino, todėl dėl J. M. dalyvavimo nusikaltimuose padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių.

312.1.5. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo pirmosios apklausos metu J. M. parodė, kad pirmą kartą automobilį „N“ pamatė Prancūzijoje, kai kartu su P. M. važiavo į Lietuvą. Vėliau paaiškinime prie 2015 m. gruodžio 8 d. apklausos protokolo J. M. nurodė, kad Ispanijoje, V. namuose, kitų asmenų, išskyrus V., nebuvo. Šios aplinkybės, prokuroro nuomone, parodo, kad viso proceso metu J. M. siekė nuslėpti tikrąsias aplinkybes ir savo parodymus derino prie bylos duomenų. Prokuroras analogiškai vertina ir P. M. parodymus dėl J. M. dalyvavimo nusikaltimuose. Viso proceso metu P. M. parodė, kad apie narkotines medžiagas J. M. nežinojo, tačiau bylos duomenys, kaip teismas ir konstatavo, suteikia pagrindo priešingai išvadai. Be to, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme P. M. parodė, kad liudytojas S. B. pasiūlė jam dalyvauti nusikaltimuose. Šių aplinkybių S. B. nepatvirtino, o tai, kad šie P. M. parodymai nėra teisingi, patvirtina tai, ir tą nurodo pats P. M., kad dėl narkotinių medžiagų įsigijimo P. M. pats asmeniškai susitarė su asmeniu, vardu V., susitikti Ispanijoje. Atsižvelgiant į tai, prokuroro nuomone, teismas, spręsdamas parodymų patikimumo klausimą, nevertino ir neanalizavo J. M. parodymų nenuoseklumo, J. M. ir P. M. parodymų prieštaravimo bylos duomenims, todėl jų parodymams nepagrįstai suteikė prioritetą.

322.1.6. Skunde nurodoma, kad teismas kaltinimo aplinkybę, jog važiuodama automobiliu J. M. stebėjo aplinką, įvertino kaip nekonkrečią ir niekuo nepagrįstą, nes šią aplinkybę vertino atsietai, šio teiginio nevertino viso J. M. pareikšto kaltinimo kontekste. Šioje byloje J. M., be kita ko, buvo kaltinama tuo, kad kartu su P. M., užtikrindami galimą techninę pagalbą automobilio „N“ gedimo atveju, lydėjo automobiliu „F. M.“ ir stebėjo aplinką, kad nusikaltimo darymui nesutrukdytų teisėsaugos pareigūnai. Skunde nurodoma, kad ši kaltinimo dalis grindžiama R. J. ir A. M. parodymais. Atsižvelgiant į tai, prokuroras daro išvadą, kad teismo teiginys dėl kaltinimo nekonkretumo ir nepagrįstumo nėra teisingas.

332.1.7. Nuosprendyje nurodyta, kad byloje nėra užuominų, jog Prancūzijoje J. M. būtų prisidėjusi prie narkotinių medžiagų slėpimo pėdsakų maskavimo. Pasak teismo, sprendžiant dėl J. M. kaltės, remtis R. J. parodymais, duotais jam pačiam abejojant dėl tikslaus aplinkybių prisiminimo, negali. Nuosprendyje nurodoma, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių ir A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog J. M. buvo išlipusi iš mašinos ir stebėjo, ar kas nors neatvažiuoja, kad vieną kartą buvo priėjusi prie jų, sakė, jog kažkas važiuoja. Atsižvelgiant į tai, prokuroro nuomone, teismas padarė vieną kitai prieštaraujančias išvadas, nes teismas, nurodęs, jog byloje nėra net užuominų dėl J. M. dalyvavimo pėdsakų maskavime, tuo pačiu konstatavo, jog apie tokias aplinkybes parodė R. J. ir A. M.. Nors teismas nurodė, kad R. J. ir A. M. parodymų nepatvirtina kiti duomenys, tačiau, pasak prokuroro, nevertino jų parodymų tiek tarpusavyje, tiek visumoje su kitais bylos duomenimis.

342.1.8. Nuosprendyje dėl J. M. inkriminuojamo aplinkos stebėjimo teismas pažymėjo, jog nelogiška, kad tamsiu paros metu, kai atvažiuojančių automobilių šviesos aiškiai pastebimos ir matomos, aplinką stebėtų, kaip nurodyta kaltinime, net trys asmenys – J. M., R. J. ir A. M.. Prokuroro nuomone, ir šią aplinkybę teismas vertino atsietai, o ne viso J. M. pareikšto kaltinimo kontekste.

352.1.9. Šioje baudžiamojoje byloje J. M., be kita ko, buvo kaltinama tuo, kad narkotines medžiagas neteisėtai laikė ir gabeno Ispanijoje, Prancūzijoje, sugedus minėtam automobiliui, maždaug 500 kilometrų atstumu nuo L, Prancūzijos teritorijoje, J. M., R. J. ir A. M. stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų nusikaltimų darymui ir švietė žibintuvėliais, o P. M. minėtus butelius su narkotine medžiaga pakartotinai perslėpė automobilio „N“ kuro bake. Skunde nurodoma, kad ši kaltinimo dalis taip pat grindžiama R. J. ir A. M. parodymais. Iš jų parodymų matosi, kad Prancūzijoje, sugedus automobiliui „N“, visi kaltinime nurodyti asmenys, t .y. P. M., J. M., R. J., A. M. dalyvavo narkotinių medžiagų išėmimo iš transporto priemonės kuro bako ir jų slėpimo bake procese. Prokuroro nuomone, natūralu, kad tamsiu paros metu slepiant narkotines medžiagas dalis asmenų atliko veiksmus, susijusius su narkotinių medžiagų slėpimu, kita dalis – užtikrino apšvietimą ir aplinkos stebėjimą. Atsižvelgiant į tai, prokuroro nuomone, teismo teiginys dėl kaltinimo nelogiškumo nėra teisingas.

362.1.10. Nuosprendyje nurodyta, kad pagal organizuotos grupės narių P. M., R. J. ir A. M. išankstinį planą R. J. ir A. M. Ispanijoje turėjo nakvoti tik vieną naktį (parai buvo užsakytas viešbutis), į namą, kuriame buvo apsistojusi J. M. su P. M., neturėjo vykti, o kitą dieną po atvykimo į Ispaniją turėjo grįžti atgal į Lietuvą su narkotinėmis medžiagomis, tačiau sutartu laiku asmeniui, vardu V., nepristačius kanapių, R. J. ir A. M. nuvyko į minėtą namą ir susitiko su J. M., dėl to, kaip matyti iš pačios J. M. bei P. M. parodymų, ji (J. M.) buvo nepatenkinta. Prokuroras, vertindamas šią teismo išvadą, nurodo, kad, kaip jau buvo minėta, tikėti J. M. ir P. M. parodymais ir apie šias J. M. nurodytas aplinkybes negalima. Kita vertus, prokuroro nuomone, šios aplinkybės dėl J. M. nepasitenkinimo neturi jokio reikšmės sprendžiant J. M. kaltės klausimą, nes jos niekaip nesusijusios su J. M. inkriminuojamais nusikaltimais bei J. M. pareikštu kaltinimu.

372.1.11. Prokuroro nuomone, teismo nurodyta aplinkybė, kad byloje nėra duomenų, jog nusikalstamos veikos negalėjo būti įvykdytos be J. M. indėlio, neeliminuoja J. M. kaltės, nes baudžiamajame procese nenumatytas principas, kad asmuo, dalyvaujantis bendrininkų daromoje nusikalstamoje veikoje, atsako pagal atitinkamus BK straipsnius tik tuo atveju, jeigu nustatoma, jog nusikalstama veika negalėjo būti padaryta be asmens atitinkamų veiksmų. Priešingai, sprendžiant kiekvieno iš bendrininkų atsakomybės klausimą, svarbu nustatyti, ar kiekvienas iš nusikalstamos veikos dalyvių prisidėjo prie veikos darymo, taip pat svarbu nustatyti ir tyčios kryptingumo momentą.

382.1.12. R. J., A. M. parodymai, J. M. ir S. M. susirašinėjimai, J. M. ir asmens, vardu V., telefoniniai pokalbiai (2016 m. vasario 22 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas) patvirtina, kad nuo to momento, kai į namą Ispanijoje asmuo, vardu V., atvežė narkotines medžiagas, J. M. žinojo apie narkotinių medžiagų egzistavimą, pakavimą ir slėpimą automobilio „N“ kuro bake. Prokuroro nuomone, R. J. ir A. M. parodymai patvirtina, kad perduodama P. M. skudurėlį J. M. padėjo jam maskuoti narkotinių medžiagų slėpimo pėdsakus, Prancūzijoje savo veiksmais J. M. padėjo slėpti butelius su narkotinėmis medžiagomis automobilio bake, ji stebėjo aplinką, kad nebūtų sutrukdyta nusikalstamų veikų padarymui, t. y. J. M. aktyviais veiksmais padėjo užtikrinti narkotinių medžiagų slėpimą, jų gabenimą į Lietuvą ir tokiu būdu prisidėjo prie nusikalstamų veikų darymo. Nors byloje nėra duomenų apie J. M. išankstinį susitarimą su P. M., R. J. ir A. M. daryti nusikaltimus, tačiau, prokuroro nuomone, J. M. veiksmai patvirtina, kad ji konkliudentiniais veiksmais sutiko dalyvauti nusikalstamų veikų daryme ir prie jų prisidėjo.

392.1.13. Skunde pažymima, kad, nors baudžiamojoje byloje yra duomenų dėl J. M. dalyvavimo nusikaltimuose, teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, konstatavo, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Atsižvelgiant į tai, pasak prokuroro, teismas nurodė netinkamą išteisinimo teisinį pagrindą.

402.2.Skunde dėstomi ir nesutikimo argumentai dėl P. M. paskirtos bausmės.

412.2.1. Prokuroro nuomone, teismas neatsižvelgė į visas aplinkybes, kurios turėjo reikšmės sprendžiant bausmių skyrimo P. M. klausimą, pažeidė BK numatytas bausmių skyrimo taisykles ir dėl to nuteistajam P. M. paskyrė neteisingą bausmę.

422.2.2. Skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo „Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 str.)“ apžvalga ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika apie atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2011). Nurodoma, kad pagal susiklosčiusią praktiką ne kiekvienas prisipažinimas gali būti vertinamas kaip baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes priešingu atveju sustiprėtų piktnaudžiavimo galimybė, kai kaltinamasis, suprasdamas, kad bus priimtas apkaltinamasis nuosprendis, prisipažįsta ir tokiu būdu siekia pagerinti savo padėtį.

432.2.3. Prokuroras nurodo, kad iš bylos matosi, jog po suėmimo pagal Europos arešto orderį ikiteisminio tyrimo metu P. M. parodė, kad liudytojas S. B. pasiūlė jam įgyti narkotines medžiagas Ispanijoje. Nuteistasis parodė ir apie tai, kad dar iki vykimo į Ispaniją, 2015 m. rugsėjo pradžioje, skambino asmeniui, vardu V., ir pasakė, kad vyks į Ispaniją. Be to, viso proceso metu P. M. parodė, kad J. M. apie byloje paimtas narkotines medžiagas nieko nežinojo. Atsižvelgiant į tai, prokuroro nuomone, P. M. nesiekė padėti nustatyti tiesą byloje, o siekė padėti J. M. išvengti atsakomybės, taip pat nuteistasis, duodamas prieštaringus parodymus, siekė nuslėpti faktą, jog pats asmeniškai inicijavo nusikalstamas veikas, susisiekdamas su asmeniu, vardu V., gyvenančiu I. K.. Nors teisminio nagrinėjimo metu P. M. nurodė, kad kaltu prisipažįsta, tačiau paties P. M. parodymai ir bylos duomenų analizė bei vertinimas, prokuroro nuomone, leidžia manyti, jog P. M., siekdamas švelninti savo teisinę padėtį, derino savo parodymus prie bylos duomenų. Prokuroras daro išvadą, kad tokia P. M. pozicija nelaikytina prisipažinimu padarius nusikaltimus.

442.2.4. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad P. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl skirdamas bausmes už šias nusikalstamas veikas teismas turėjo atsižvelgi į tas pačias aplinkybes ir vadovautis tais pačiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str. Prokuroro nuomone, šiais numatytais pagrindais teismas nesivadovavo, nes už nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 str. 2 d., P. M. paskyrė bausmę, artimą įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 3 d., motyvuodamos BK 260 str. 3 d. sankcijos griežtumu, paskyrė BK 260 str. 3 d. sankcijoje numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę. Prokuroras pažymi, kad BK nuostatos nenumato, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į įstatymo sankcijos griežtumą, be to, BK ši aplinkybė nenumatyta kaip asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tokiu būdu, prokuroro nuomone, teismas, skirdamas P. M. bausmes, nesivadovavo įstatymo numatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, t. y. pagrindais, tikslais ir paskyrė P. M. neteisingą bausmę.?

452.2.5. P. M. anksčiau teistas, administracine tvarka baustas, nuteistasis organizavo nusikalstamas veikas, iš karto po nusikaltimų padarymo, žinodamas apie jo atžvilgiu vykdomą baudžiamąjį persekiojimą, jis pasislėpė. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. P. M. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuota grupe ir dėl savanaudiškų paskatų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prokuroro nuomone, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 str. 2 d., BK 260 str. 3 d., P. M. skirtinos bausmės, didesnės už minėtų BK straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkius.

462.2.6. J. M. anksčiau neteista, administracine tvarka bausta, nusikalstamų veikų padaryme atliko antraeilį vaidmenį. J. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. J. M. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdama organizuota grupe ir dėl savanaudiškų paskatų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prokuroro nuomone, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 str. 2 d., 260 str. 3 d., J. M. skirtinos bausmės, artimos BK straipsnių sankcijose numatytų bausmių minimaliai ribai.

473. Nuteistasis P. M. apeliaciniame skunde prašo atnaujinti įrodymų tyrimą, objektyviai ir nešališkai ištyrus aplinkybes, susijusias su panaudota provokacija prieš jį, panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas, arba pakeisti nuosprendį dėl jam paskirtos aiškiai per griežtos bausmės. Taip pat prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl automobilio „F. M.“ konfiskavimo ir dėl ekstradicijos išlaidų priteisimo.

483.1. Skunde dėstomi argumentai dėl prieš jį atliktos provokacijos. Nors jis savo kaltės neneigia, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi ir davė išsamius parodymus apie padarytus nusikaltimus, tačiau, nuteistojo nuomone, jo atžvilgiu buvo įvykdyta provokacija.

493.1.1. Skunde cituojama teisminė praktika apie vertinimo kriterijus ir taisykles, kuriomis vadovaujantis teismas atriboja leistinus tyrimo veiksmus nuo provokacijos, apie pareigūnų skatinimą, kurstymą, provokaciją daryti nusikalstamas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-P-6/2008, 2A-P-2/2009, 2K-418/2010, 2K-192/2010, 2K-262/2012, 2K-530/2012, 2K-434/2013). Skunde pažymima, kad pagal teisminę praktiką bet koks pareigūnų, taikančių neviešus tyrimo veiksmus, provokuojantis ar į provokaciją panašus elgesys viršijant įgaliojimus vertintinas ne tik kaip veiklos teisėtumo principo, bet ir surinktų duomenų atitikties įrodymų leistinumo (BPK 20 str. 1 ir 4 d.) reikalavimui pažeidimas. Skunde nurodoma, kad atsižvelgiant į 2000 m. gegužės 8 d. Konstitucinio Teismo nutarimą ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, ypač Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2008 m. vasario 5 d. sprendimą byloje Ramanauskas prieš Lietuvą (R. v. Lithuania, no 74420/01, judgment of 5 February 2008), nustatant provokaciją turėtų būti atsižvelgiama ne vien tik į modelio dalyvių veikimo būdą modelio realizavimo metu (t. y. į tai, ar buvo asmens spaudimas, skatinimas, kurstymas, įtikinėjimas ir pan. padaryti konkrečią nusikalstamą veiką), tačiau ir, ar buvo pakankamas pagrindas įtarti asmenį iki modelio taikymo darant nusikalstamą veiką ar rengiantis ją daryti. Be to, pagal EŽTT praktiką netgi prašymas gauti narkotinių ar psichotropinių medžiagų apeliuojant į prašomo asmens gailestį ir skundžiantis bloga savijauta dėl atitinkamos medžiagos stokos vertinamas kaip spaudimas padaryti nusikalstamą veiką (tokios medžiagos suteikimą) (V. v. Russia, no. 53203/99, judgement of 15 December 2005; B. v. Russia). Nurodoma ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškina, jog NVIM arba (ir) NVIV taikymo trukmė gali būti vienas iš požymių, reikšmingų sprendžiant dėl provokavimo konkrečioje byloje (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-7-86/2011 ir kt.). Pažymima, kad ilgesnis imitacinių veiksmų tęsimas gali suponuoti sunkesnę asmens, kuris padaro veikas, kontroliuojamas valstybės pareigūnų, baudžiamąją atsakomybę, nes padaroma daugiau veikų arba peraugama į vienos veikos stambų mastą. Skunde nurodoma ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika apie tai, kad nusikalstamą veiką imituojantys pareigūnų veiksmai turi būti tęsiami tik tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti. Nepateisinamas tokių veiksmų tęsimas gali suponuoti asmens, padariusio valstybės pareigūnų kontroliuojamas veikas, sunkesnę baudžiamąją atsakomybę, nes gali būti padaroma daugiau arba sunkesnių nusikalstamų veikų. Valstybės veiksmai byloje galėtų būti pripažinti teisėtais tik tuo atveju, jei vykdant nusikalstamos veikos imitavimo modelio veiksmus būtų pasiekti jam keliami tikslai, tokie kaip nebaigtų nusikalstamų veikų išaiškinimas, organizuotų grupių ir nusikalstamų susivienijimų veiklos, grupių organizatorių, grupių ryšių su kitomis grupėmis ar pareigūnais nustatymas tam, kad būtų atskleistas visas jų organizacinis tinklas, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86/2011, 2K-530/2012, 2K-7-109/2013).

503.1.2. Nuteistasis P. M. nurodo, kad šios bylos vada buvo Lietuvos kriminalinės policijos biuro atliktas kriminalinės žvalgybos tyrimas ir jo pagrindu surašytas 2015 m. spalio 15 d. tarnybinis pranešimas apie tai, kad jis, P. M., organizavo narkotinių medžiagų kontrabandą. Nors pirmosios instancijos teismas patenkino gynybos prašymą ir pareikalavo duomenų iš Generalinės prokuratūros apie atliktą kriminalinės žvalgybos tyrimą, tačiau jokių papildomų duomenų į bylą pateikta nebuvo, o 2017 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 17.2.-6597 buvo gautas atsakymas, kad tokių duomenų nėra. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo nuomone, teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, kurių pagrindų būtų galima spręsti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas teisėtai, t. y. byloje nėra jokių duomenų apie tai, kokie duomenys pareigūnams buvo žinomi apie rengiamą daryti nusikalstamą veiką, koks tokių duomenų šaltinis, nėra duomenų ir apie tai, ar jo, P. M., atžvilgiu nebuvo vykdoma provokacija.

513.1.3. Nuteistojo nuomone, faktinės aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad jo, P. M., atžvilgiu buvo įvykdyta provokacija per S. B., jį lenkiant įvykdyti didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandą. Kartu su juo būtent S. B. žadėjo vykdyti šią nusikalstamą veiką, S. B. žadėjo skirti pinigų narkotinių medžiagų įsigijimui, būtent S. B. jį supažindino su kitais nusikaltimą turėsiančiais vykdyti asmenimis – R. J. ir A. M., su kuriais jis buvo pažįstamas iš įkalinimo įstaigos. Nuteistasis nurodo, kad būtent dėl S. B. aktyvių veiksmų jis ėmė vykdyti nusikalstamą veiką, kuri nebūtų buvusi įmanoma be S. B. surastų asmenų.

523.1.4. Iš tarnybinių pranešimų dėl kriminalinės žvalgybos informacijos matosi, kad 2015 m. rugsėjo 25 d. jau vyko kriminalinės žvalgybos tyrimas ir buvo žinoma, jog rengiamasi važiuoti į Ispaniją įsigyti narkotinių medžiagų – kanapių. Buvo žinomi ir asmenys – jis, P. M., A. M. ir neišslaptintas asmuo (15 t., 40 b.l.). 2015 m. rugsėjo 30 d. buvo nustatytas automobilis, kuriuo bus vežamos narkotinės priemonės (15 t., 41 b.l.), o 2015 m. spalio 2 d. jau buvo žinomas ir ketvirtas asmuo – R. J. (15 t., 42 b.l.). S. B. jį skatino važiuoti į Ispaniją parvežti narkotines priemones, žadėjo pats per pusę prisidėti surenkant pinigus (15 000 Eur), skubino tai padaryti greičiau, tačiau vėliau, jau prieš išvažiuojant, atsisakė duoti pinigų teigdamas, kad investavo kažkur kitur, tačiau S. B. aktyviai padėjo organizuoti išvažiavimą, parinkdamas du asmenis – A. M., kuris vėliau neaiškiomis aplinkybėmis mirė X tardymo izoliatoriuje, ir R. J.. Nuteistojo P. M. įsitikinimu, S. B. buvo tas asmuo, kuris nebuvo išslaptintas kriminalinės žvalgybos darbuotojų ir kuris išprovokavo jį šį nusikaltimą įvykdyti neįteisinus jo kaip nusikalstamos veikos imitavimo modelio dalyvio. Nuteistasis pažymi, kad S. B. nuolat telefonu bendravo su R. J. ir A. M., nes buvo jų paprašęs jam teikti duomenis apie vykdomą nusikalstamą veiką, nurodant, kur jie yra ir ką daro.

533.1.5. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo nuomone, jokių objektyvių duomenų apie ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumą, nesant duomenų ir apie atliktą kriminalinės žvalgybos tyrimą, nėra aišku, kokias duomenimis disponavo pareigūnai jo atlikimo metu, kyla abejonių, ar be aktyvių S. B. veiksmų, kuriais jis, P. M., buvo išprovokuotas nusikalsti, apskritai būtų įvykdyta ši nusikalstama veika. Be to, neaišku ir tai, ar jo, P. M., veiksmai negalėjo būti nutraukti ankstesnėje stadijoje, taip nepagrįstai neapsunkinant jo teisinės padėties.

543.2. Skunde dėstomi nesutikimo argumentai ir dėl jam, P. M., paskirtos bausmės.

553.2.1. Skunde cituojama teisminė praktika apie BK 54 str. 3 d. nuostatas, jų taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-300/2012, 2K-544/2014, 2K-P-89/2014, 2K-432/2014, 2K-194-895/2015) ir nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 53 str. 3 d. nuostatų. Nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis, P. M., dėl jam inkriminuotų nusikaltimų savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, davė nuoseklius ir teisingus parodymus, be to, davė išsamius parodymus apie visus organizuotos grupės narius, tame tarpe ir apie tuos, kuriems dėl nesuprantamų priežasčių pareikšti kaltinimai nebuvo. Skunde pažymima, kad jo, P. M., atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir gailisi, prokuroras nepripažino tik dėl to, jog jis neįvardino J. M. kaip organizuotos grupės narės, nors ji skundžiamu nuosprendžiu buvo išteisinta. Skunde pažymima ir tai, kad, nors jo, P. M., atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis, tačiau iš Lietuvos Respublikos jis išvyko, kol jam nebuvo pareikšti įtarimai, o kai sužinojo apie jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą ir supratęs baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumą, jis nusprendė pats pasiduoti Jungtinės Karalystės pareigūnams.

563.2.2. Nuteistasis P. M. nurodo ir tai, kad teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į tai, jog iš ankstesnės santuokos jis turi du vaikus, kurių išlaikymu rūpinasi, neatsižvelgė ir į tai, kad sukūrė ir puoselėja šeimos santykius su J. M., su kuria augina jos vaiką. Teismas klaidingai nurodė, kad jis niekur nedirba. Tai paneigia bylos duomenys. Nuteistasis nurodo, kad jis dirba pagal verslo liudijimą, turi parduotuvę, užsiima patalpų nuoma, taip pat dirba ir savo tėvo įmonėje. Atsižvelgiant į tai, P. M. nurodo, kad turi pastovų legalių pajamų šaltinį.

573.3. Skunde dėstomi nesutikimo argumentai ir dėl priteistų ekstradicijos išlaidų Policijos departamentui.

583.3.1. P. M. nurodo, kad apie jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą nežinojo, jam nebuvo paskirta jokia kardomoji priemonė, todėl, nuteistojo nuomone, jo pargabenimo išlaidos nepagrįstai pripažintos proceso išlaidomis.

593.4. Skunde taip pat dėstomi nesutikimo argumentai dėl automobilio „F. M.“ konfiskavimo.

603.4.1. Pagal teisminę praktiką BK 72 str. 2 d. nurodytais nusikalstamos veikos įrankiais ir priemonėmis pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai ar kitas turtas, kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Tuo tarpu nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudota tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės. Pagal teismų praktiką, suformuotą kontrabandos bylose, kelių ar kitokio transporto priemonė laikoma panaudota kontrabandos nusikaltimui daryti, jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta (pvz., įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-2007 ir kt.). Skunde nurodoma ir tai, kad pagal galiojančią teisminę praktiką turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas.

613.4.2. Nuteistasis P. M. nurodo, kad automobiliu „F. M.“ nebuvo naudojamasi kaip kontrabandos slėpimo priemone, jame nebuvo įrengtos slėptuvės, automobilis nebuvo nusikalstamos veikos padarymo priemone. Šis automobilis buvo naudojamas siekiant jam kartu su J. M. grįžti į Lietuvą, todėl, nuteistojo nuomone, teisinio pagrindo konfiskuoti automobilį „F. M.“ nėra.

624. Nuteistasis R. J. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

634.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, nepagrįstai netaikė BK 62 str. nuostatų.

644.2. Skunde nurodoma, kad kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Taip pat būtina atsižvelgti į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016).

654.2.1. Nuteistasis R. J. nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, nevisiškai įvertino tam tikras svarbias aplinkybes. Nors nuosprendyje teismas įvertino, jog jo, R. J., žmona yra neįgali, tačiau neįvertino to, kad jos darbingumo lygis yra tik 30 procentų, jos neįgalumas susijęs su onkologine liga. Nuteistasis nurodo, kad jis su žmona augina mažametį vaiką, kuriam yra vos 1 metai, o jis, R. J., yra vienintelis šeimos maitintojas, t. y. dirbantis. Skunde nurodoma, kad teismas neįvertino ir to, kad teisminio nagrinėjimo metu jo, R. J., tėvas patyrė insultą. Tai patvirtina byloje pateikti medicininiai dokumentai. Po insulto tėvui reikalinga globa, nes jis gyvena vienas, o šiuo metu yra slaugos ligoninėje. Nuteistasis R. J. nurodo, kad jis yra vienintelis, kuris gali pasirūpinti tėvu. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuosprendyje teismas nurodė, jog jo, R. J., vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo antraeilis. Nuteistasis R. J. atkreipia dėmesį ir į tai, kad po nusikaltimų padarymo jis naujų nusikalstamų veikų nepadarė, taip pat nepažeidė jokių kardomųjų priemonių, be to, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjo metu jis visada atvykdavo šaukiamas. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo nuomone, šios aplinkybės suteikia pagrindą taikyti BK 62 str. nuostatas ir jam paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

664.2.2. Nuteistasis R. J. pažymi, kad jo įkalinimas padarytų didelę žalą jo socialiniams ryšiams ir prieštarautų teisingumo principui. Pažymi ir tai, kad bet kokia valstybės intervencija (ne tik pačia ryškiausia forma – įkalinimas, bet ir tikra ar tariama socialinė pagalba) gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamą įtaką jauno žmogaus elgesiui, pasak nuteistojo, pasiteisina atitinkamos (t. y. jauno žmogaus brandai tinkamos) priemonės, taigi jos turi pasižymėti jaunimui pritaikytais ypatumais, o netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą.

675. Nuteistojo R. J. gynėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria R. J. nuteistas pagal BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 3 d. bei BK 25 str. 3 d. ir 199 str. 2 d., pakeisti, R. J. paskirtą bausmę sušvelninti ir esant galimybei netaikyti jam realaus laisvės atėmimo.

685.1. Skunde nurodoma, kad teismas, skirdamas R. J. bausmę, neįvertino svarbių faktinių bylos aplinkybių ir dėl to R. J. paskyrė per griežtą bausmę.

695.1.1. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas atlikus kriminalinės žvalgybos veiksmus, kurių pradžia nėra žinoma. Skundžiamame nuosprendyje ir 2015 m. rugsėjo 25 d. pranešime dėl kriminalinės žvalgybos informacijos nurodyta, kad tyrimo metu gauta informacija, kad Lietuvos Respublikos piliečiai P. M. ir A. M. neteisėtai disponuoja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis labai dideliais kiekiais, organizuoja ir rengiasi vykdyti šių medžiagų kontrabandą iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką. Turimais duomenimis narkotinės ar psichotropinės medžiagos iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką bus pervežamos Lietuvos Respublikoje registruotu tyrimo metu nenustatytu automobiliu, narkotines ar psichotropines medžiagas iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką perveš A. M. (15 t., 40 b.l.). Liudytojas S. B. parodė, kad automobilį, įgytą kelionei, daiktus, pinigus ir nurodymą vykti į Ispaniją 2015 m. rugsėjo 30 d. prie prekybos centro „X“ perdavė R. J. ir kitam asmeniui. Nuteistojo gynėjo nuomone, šios aplinkybės parodo, kad nuo pat rengimosi įvykdyti narkotinių medžiagų kontrabandą per eilę Europos Sąjungos valstybių ir apie didelio kiekio pačių narkotinių medžiagų gabenimą Lietuvos Respublikoje teisėsaugos institucijos buvo informuotos ir kontroliavo nuteistųjų veiksmus. Atsižvelgiant į tai, taip pat ir į tai, kad tokie kriminalinės policijos pareigūnų veiksmai buvo sankcionuoti teismo ar kitų kompetentingų institucijų, nuteistojo R. J. gynėjas daro išvadą, kad visuomenės saugomiems gėriams nekilo reali grėsmė, nes veika nebuvo užkardyta rengimosi stadijoje, o su teisėsaugos institucijų žinia buvo sudaryta galimybė narkotines medžiagas atgabenti iki Lietuvos.

705.1.2. Skunde pažymima, kad siekiant išsiaiškinti, kokio pobūdžio veiksmai buvo atlikti šio kriminalinės žvalgybos tyrimo metu buvo apklaustas liudytojas A. P.. Liudytojas parodė, kad 2015 m. dirbo Kriminalinės policijos biure skyriaus viršininku. Jis taip pat nurodė, kad buvo atliekamas kriminalinės žvalgybos tyrimas ir pagal tyrimo metu gautus duomenis buvo surašytas tarnybinis pranešimas, kad P. M. organizavo narkotinių medžiagų kontrabandą. Taip pat jis paaiškino, kad nekomentuos, ar buvo taikomas nusikalstamos veikos imitavimo modelis, tačiau nurodė, jog buvo atliekamas kompleksas kriminalinės žvalgybos veiksmų, pagal naudojamus metodus surinkta informacija, kaip tie metodai buvo naudojami, jis negali atskleisti. Paaiškino, kad šioje byloje buvo panaudotas ne tik agentūrinis metodas, tačiau, jeigu jis ir žinotų, nepasakytų, kokie buvo panaudoti agentūriniai metodai, jam įstatymas tai draudžia.

715.1.3. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad nuteistųjų veikos kvalifikuotos kaip baigti nusikaltimai, nors teismas neturėjo galimybės nustatyti, ar šioje byloje buvo naudojamas nusikalstamos veikos imitavimo modelis, kurio panaudojimas sudaro prielaidas nusikalstamą veiką vertinti kaip padarytą BK 22 str. numatytomis sąlygomis, tačiau įvertinus visus bylos duomenis, nuteistojo gynėjo nuomone, pagrindžia išvadą, kad įstatymo saugomiems gėriams realus pavojus kilęs nebuvo. Atsižvelgiant į tai, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal teisminę praktiką visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamųjų naudai.

725.2. Apelianto nuomone, teismas, vertindamas R. J. asmenybę, tam tikras aplinkybes nepakankamai įvertino, o į kitas aplinkybes iš viso neatsižvelgė.

735.2.1. Skunde nurodoma, kad bylos duomenimis nustatyta, jog R. J. yra vedęs, jo žmona yra neįgali, šeima augina mažametę dukrą. R. J. dirba, išlaiko šeimą, taip pat turi įsipareigojimų bankams. Skunde nurodoma ir tai, kad su skundu pateikiami dokumentai, iš kurių matosi, jog R. J. tėvui V. R. J. yra diagnozuota būklė po intracerebrinės hematomos kairiajame pusrutulyje, kairiųjų galūnių plegija. V. R. J. yra reikalinga artimųjų pagalba smulkinant maistą, asmens higienoje, maudantis vonioje, rengiantis, tualete. Apeliantas pažymi, kad V. R. J. prižiūri ir juo rūpinasi R. J..

745.3. Skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016, kurioje nurodoma apie bausmės individualizavimą, BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymą ir bausmės vykdymo atidėjimą. Nuteistojo R. J. gynėjo nuomone, įvertinus šias aplinkybes, taip pat ir įvertinus realios grėsmės saugomiems įstatymu visuomenės gėriams nebuvimą, R. J. paskirta bausmė yra per griežta, ši bausmė neatitinka tikrųjų bausmės tikslų.

756. Teismo posėdyje prokuroras prašo prokuroro apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo P. M., nuteistojo R. J. ir jo gynėjo apeliacinius skundus atmesti. Nuteistasis P. M. ir jo gynėjas prašo patenkinti nuteistojo P. M. apeliacinį skundą. Nuteistojo R. J. gynėjas prašo patenkinti jo ir nuteistojo R. J. apeliacinius skundus. Išteisintoji J. M. ir jos gynėjas prašo atmesti prokuroro apeliacinį skundą.

767. Nuteistojo P. M. ir nuteistojo R. J. bei jo gynėjo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 p., 2 p.). Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

77Dėl nuteistųjų P. M. bei R. J. kaltės ir jų nusikalstamų veikų kvalifikavimo

788. Kad P. M. ir R. J., veikdami organizuota grupe, skundžiamame nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir padarė narkotinių medžiagų kontrabandą, patvirtina jų pačių, taip pat išteisintosios J. M., liudytojų parodymai bei teisme išnagrinėti rašytiniai įrodymai.

79Nuteistasis P. M. teisme kaltu prisipažino ir parodė, kad 2015 m. rugsėjo mėn. jis R. J. ir A. M. pasiūlė darbą – nuvažiuoti į Ispaniją ir iš ten parvežti narkotines medžiagas, t. y. 5-10 kg kanapių. Už tai jis pažadėjo 1 000 Eur atlyginimą. Su tokiu pasiūlymu R. J. ir A. M. sutiko ir jie susitarė, kad bendraus per S. B.. Narkotinėms medžiagoms įsigyti reikėjo apie 15 000 Eur, dėl to užtruko surenkant reikiamus pinigus. Iš M. G. pasiskolino automobilį „N“. Apie tai, kad jie išvyksta į Ispaniją, nes jam ten reikia susitvarkyti reikalus, jis J. M. pasakė prieš 2-4 savaites. J. M. pasakė, kad pakeliui jam reikia nuvaryti automobilį draugui į A, o ji turės jį pasiimti A ir tada jie važiuos į Ispaniją. J. M. išvyko automobiliu „F. M.“, o jis automobiliu „N“. A jis susitiko su S. B. ir pastarajam paliko automobilį „N“ ir telefoną „L“ bei 1 000 Eur kelionės išlaidoms. Jis S. B. pasakė, kad R. J. ir A. M. reikės važiuoti į A Ispanijoje ir kad ten nuvykę jie parašytų SMS žinutę į jo nurodytą telefono numerį. Jis susitiko su J. M. ir automobiliu „F. M.“ išvažiavo link Ispanijos. Nuvažiavus į A paskambino pažįstamam V. ir su juo susitiko degalinėje. Tada jie kartu nuvažiavo į V. namus, kurie buvo kalnuose, už 20-30 km už A. Kitą dieną automobiliu „N“ atvažiavo R. J. ir A. M.. Jis nuvažiavo į jų nurodytą vietą prie automobilių centro „S“ ir savo automobiliu juos nuvežė į viešbutį, sumokėjo už tą viešbutį. Tada jie nuvažiavo pasiimti automobilio „N“ ir nuvažiavo į V. namus. Tuo metu J. M. buvo V. namuose. Kitą dieną jis, V. ir J. M. važiavo į miestą, ten vaikščiojo. Tos dienos vakare V. turėjo parūpinti kanapių, tačiau kanapių neparvežė. R. J. ir A. M. turėjo palikti viešbutį, nes viešbutis buvo išpirktas parai, o kitai nakvynei vietų nebuvo. Jis su J. M. nuvažiavo ir į V. namus parsivežė R. J. ir A. M.. Apie juos jis J. M. daug neaiškino, tik sakė, kad jie yra pažįstami ir turi kažkur pernakvoti, nes viešbutyje vietų nėra. Kitos dienos ryte V. išvažiavo ir grįžęs po pietų dviejuose šiukšlių maišuose parvežė apie 5,5 kg kanapių. Už 1 kg jis V. sumokėjo po 2 800 Eur. Prieš V. grįžtant jis J. M. liepė eiti degintis į lauką ir į namus negrįžti tol, kol nepakvies. Namo virtuvėje jis, R. J. ir A. M. kanapes pakavo į plastikinius butelius. Butelių kakliukai buvo tepami hermetiku, atspariu drėgmei. Kol pakavo kanapes, namo langai buvo uždaryti, o durys užrakintos. Prieš pakuojant kanapes buteliai buvo nuplauti ir nunešti prie namo kampo, kad nudžiūtų. Tų butelių J. M. nematė. Kai J. M. pasakė, kad ji gali įeiti į namą, ji paklausė, kodėl smirda virtuvėje, o jis jai liepė neklausinėti. Kai buteliai išdžiūvo, jie nuėjo prie automobilio „N“, išėmė galinę sėdynę, atsuko baką ir į jį jis, R. J. ir A. M. sudėjo butelius su kanapėmis. To J. M. nematė, nes automobilis stovėjo kitoje namo pusėje, kur nėra langų, be to, ši vieta nesimatė ir iš tos vietos, kur ji deginosi. Nieko neaiškindamas jis paprašė J. M. paduoti rankšluostį. Šis rankšluostis buvo reikalingas, nes kai sudėjo butelius, ant bako užbėrė dulkių. Po vakarienės R. J. ir A. M. automobiliu „N“ išvažiavo. Pasakė, kad jis važiuos jiems iš paskos arba priekyje, kad automobilio gedimo atveju būtų netoliese. Be to, jiems nurodė kokiais keliais važiuoti link Lietuvos ir sakė pranešti, kai pravažiuos sieną. Jiems jis davė ir 800 Eur. Maždaug po 2-3 val. jis su J. M. išvažiavo automobiliu „F. M.“. R. J. ir A. M. pranešė, kad pilant degalus į baką per viršų degalai pradėjo bėgti. Prancūzijoje prie kukurūzų laukų su R. J. ir A. M. jis atsukęs baką pamatė, kad prie bako dangčio nėra gumos. Visi trys įdėję gumą vėl užsuko baką. Buvo prieblanda, tai kažkas švietė prožektoriumi ar telefonu. Tuo metu J. M. sėdėjo automobilyje ir nieko nematė. Priėjęs prie automobilio „F. M.“ J. M. praprašė jam ant rankų užpilti vandens, nes jo rankos buvo išteptos degalais. Atrodo, kad priėjęs buvo ir R. J.. Tada R. J. ir A. M. automobiliu „N“ išvažiavo pirmi, o jis su J. M. važiavo paskui juos. Gavęs žinutę, kad automobilis „N“ vėl sugedo, jis vėl privažiavo prie jų. Apžiūrėjęs automobilį nusprendė, kad trūksta degalų, todėl jis su J. M. išvažiavo ieškoti dyzelino. Gavęs degalų, jie grįžo prie R. J. ir A. M., tačiau pasakė, kad ryte pripils. Toje vietoje liko nakvoti jie, o jis su J. M. nuvažiavo kitur. Ryte automobiliu „F. M.“ patempė automobilį „N“ ir šis važiavo toliau, tačiau šis automobilis vis užgesdavo, todėl jį vis reikėdavo patempti. Taip atvažiavo iki Lietuvos. Degalinėje „Y“ jis su J. M. laukė R. J. ir A. M., o nesulaukę nuvažiavo paieškoti jų ir pamatė, kad jų automobilį tempia automobilvežis. Tada jis automobiliu „F. M.“ nutempė automobilį „N“ iki degalinės J. Tada į degalinę automobiliu „A“ atvažiavo J. M. sesuo A. M. ir jos automobiliu „F. M.“ išvažiavo. Jis, R. J. ir A. M. automobiliu „A“ nuvažiavo pas S. B., o automobilį „N“ paliko degalinėje J. Atrodo, kad jis R. J. ir A. M. padavė po 400 ar 500 Eur ir pasakė, jog likusius paduos sekmadienį. Tada H. S. draugas, kuris turėjo automobilvežį, pakrovė automobilį „N“. Jis automobiliu „A“ važiavo iš šio automobilio paskos, tačiau pastebėjo, kad yra sekamas, todėl pasuko į šalutinį kelią ir išmetė telefonus. Nežino, kaip automobilis „N“ atsirado prie jo namų. Kitą dieną susitiko su J. M., kuriai pasakė, kad automobilyje „N“ yra narkotinės medžiagos, jį seka policija.

80Nuteistasis R. J. teisme kaltu prisipažino ir parodė, kad P. M., atvažiavęs kartu su S. B., pasiūlė jam ir A. M. nuvažiuoti į Ispaniją, pažadėjo duoti automobilį, apmokėti visas išlaidas, o už kelionę sumokėti 1 500 Eur. Nors konkrečiai nepasakė, ką reikės vežti, bet jis su A. M. suprato, kad kažką nelegalaus. Po mėnesio jie nuvyko pas S. B., kuris jiems perdavė 1 000 Eur ir nuvežė prie automobilio „N“, šį automobilį apdraudė bei davė mobilųjį telefoną „L“. S. B. liepė su nieko nebendrauti, išskyrus jį ir P. M., kurio numeris jau buvo įvestas į tą duotą telefoną, o savo numerį įvedė. Jis su A. M. išvažiavo S. B. nurodytu maršrutu. Nuvažiavus į Ispaniją jie parašė žinutę P. M. ir su juo susitiko prie automobilių centro. P. M. atvažiavo, kaip sužinojo vėliau, su V. Automobiliu „F. M.“ jie juos nuvežė į viešbutį. P. M. ir V. sumokėjo už viešbutį ir liepė laukti kitos dienos. P. M. gimimo dienos proga į Ispaniją buvo atsivežęs J. M.. Kitą dieną automobiliu „F. M.“ P. M. atvažiavo su J. M., kurie jį ir A. M. nuvežė į namą, esantį kalnuose, maždaug už 40 km nuo A miesto. Kai ten nuvažiavo automobilis „N“ jau stovėjo prie to namo. Kitą rytą name sutiko ir V., kuris išvažiavo, o vėliau parvažiavo. Jis matė, kaip P. M. perdavė pinigus V., pasakė, kad kažkuri dalis yra pastarojo. Pinigų suma galėjo būti 7 000-8 000 Eur. V. atsivežė du maišus ir pasakė, kad nėra 10 kg, kaip žadėta, o yra 7 kg. Šiuos maišus V. perdavė P. M. ir išvažiavo. Tiksliai negali pasakyti, ar šiuos maišus matė J. M., kuri tuo metu gamino maistą, vaikščiojo, deginosi lauke. Tos pačios apklausos metu R. J. paaiškino, kad tuo metu, kai V. atvežė maišus su kanapėmis J. M. deginosi lauke, o maistą ji pradėjo gaminti, kai kanapės jau buvo supakuotos. Jam ir A. M. buvo pasakyta viską sudėti į butelius. Jie pradėjo dėti ir pamatė, kad maišuose yra narkotinės medžiagos – kanapės. P. M. uždarė namo langus ir duris. Tuo metu J. M. deginosi. Kol jie koridoriuje pakavo narkotines medžiagas, J. M. vaikščiojo per koridorių, ėjo į miegamąjį. Nežino, ar ji žiūrėjo į jų pusę. Nuteistasis R. J. parodė ir tai, kad P. M. į namus įleido J. M., kuri pasibeldė, tačiau ji prie jų priėjusi nebuvo. Ji nuėjo į dušą ar miegamąjį. Namuose buvo specifinis kvapas. Jis, A. M. ir P. M. kanapes dėjo į plastikinius butelius, kurie jau stovėjo prie šaldytuvo. Butelių kakliukai buvo sutepti hermetiku, atspariu drėgmei. Kai visas kanapes supakavo į butelius, P. M. visus butelius, nunešęs į dušą, nuplovė ir išnešė į lauką tam, kad nudžiūtų. Kai buteliai nudžiūvo, jie nuėjo prie automobilio „N“, kurio galinė sėdynė buvo pakelta, atsuktas kuro bakas ir siurblys. P. M. visus butelius sudėjo į baką ir viską prisuko, pabarstė smėliu. P. M. J. M. paprašė rankšluosčio ar skuduro, nuėjo už namo ir jam J. M. padavė rankšluostį, kuriuo P. M. barstė smėlį. J. M. galbūt ir nematė, kas buvo daroma automobilyje, nes automobilis stovėjo už namo kampo. Neatsimena, ar ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kad J. M. surado skudurėlius ir juos padavė P. M., kuris jos ir A. M. akivaizdoje per skudurėlius barstė smėlį ant bako. P. M. jam ir A. M. padavė 850 Eur, nustatė navigaciją ir liepė važiuoti į Lietuvą. Liepė važiuoti nemokamais keliais, kur nėra policijos, be to, siųsti žinutes apie nuvažiuotus kilometrus, kad P. M. žinotų kokiu greičiu jam važiuoti. Jis suprato, kad P. M. važiuos priekyje jų ir stebės, ar nėra policijos. Jis su A. M. automobiliu „N“ išvažiavo. Važiuojant link Prancūzijos ir pilantis degalus pastebėjo, kad iš bako teka degalai ir automobilis pradėjo gesti. Apie tai pranešė žinute P. M.. Prancūzijoje susitikę su P. M. nuvažiavo į kažkokius laukus, kur P. M. išardė kuro baką. Kažkas švietė žibintuvėliu. Neatsimena kas, nes vyko chaosas ir buvo visi (jis, A. M. ir J. M.). Jam atrodo, kad A. M., nuėjęs prie J. M., kuri sėdėjo automobilyje, paprašė žibintuvėlio. P. M. išėmė visus butelius, kažkokią gumą įdėjo ir, vėl sudėjęs visus butelius, užsuko kuro baką. Po to P. M. paprašė J. M. paduoti šampūną ar dar kažką. Automobilis „N“ stovėjo šonu į galą automobilio „F. M.“, kurio dureles atsidarius matėsi, kas vyksta kitame automobilyje. Prie automobilio „F. M.“ bagažinės J. M., pildama šampūną, padavė P. M. nusiplauti rankas ir jie nuvažiavo toliau. P. M. pasakė jiems važiuoti priekyje, o paskui juos važiuos jis. Toliau važiuojant automobilis vėl sugedo. Apie tai pranešė P. M.. Privažiavęs su J. M. P. M. apžiūrėjo automobilį ir išvažiavo atvežti degalų. Kai sugrįžo į automobilį įpylė degalus, bet automobilis neužsivedė. P. M. liepė miegoti, o pats su J. M. nuvažiavo kitur. Ryte P. M. automobiliu „F. M.“ tempė automobilį „N“. Jis vairavo automobilį „N“, o po to apsikeitė automobiliais su P. M.. Tada automobilis „N“ užsivedė ir jis persėdo į šį automobilį. Tada P. M. ir J. M. visą likusį kelią iki Lietuvos važiavo jam ir A. M. iš paskos. Automobilis „N“ vis gesdavo, dėl to vis automobiliu „F. M.“ patempdavo. Pravažiavus sieną automobilį „N“ patempė ir vilkikas. Tada jie susitiko su P. M. ir J. M. degalinėje „Y“. Juos su automobiliu „N“ nutempė automobiliu „F. M.“ iki J degalinės „Y“. Toje degalinėje jų jau laukė automobilis „A“. Jis, A. M. ir P. M. išvažiavo automobiliu „A“, o automobilis „N“ liko degalinėje. Nuvažiavus pas S. B. P. M. jiems perdavė 500 Eur ir pasakė, kad likusius pinigus perduos per S. B.. Jiems P. M. turėjo dar perduoti 1 000 Eur. Papildomai apklaustas R. J. parodė, kad tuo metu, kai į namą buvo atnešti maišai su kanapėmis, buvo jis, P. M. ir A. M., o J. M. vaikščiojo, deginosi lauke. Kai buvo pasakyta, kad maišuose yra apie 7 kg kanapių, J. M. buvo kažkur šalia, kažkur vaikščiojo. Jam atrodo, kad J. M. žibintuvėliu švietė į baką, kad P. M. būtų lengviau atlikti veiksmus. Tačiau to tiksliai pasakyti negali. J. M. jiems gamino maistą, vairavo automobilį, kai reikėjo, padavė rankšluostį. P. M. sakė apie J. M. gimtadienį. Tuo metu, kai buteliai su kanapėmis buvo dedami į kuro baką, visi jie buvo, nežino, kaip to galėjo nematyti J. M.. Kai jie pakavo kanapes, J. M. buvo įėjusi į namą, jam atrodo, kad J. M. klausė, dėl ko užsirakino duris.

81Išteisintoji J. M. teisme savo kaltės nepripažino, tačiau jos parodymai irgi patvirtina nuteistojo P. M. ir R. J. kaltę. J. M. teisme parodė, kad 2015 m. rugsėjo mėn. jai P. M. pasiūlė važiuoti į Ispaniją. Jis pasakė, kad kelionė bus dovana jos gimimo dienos proga. Tikslios datos P. M. jai nepasakė. Kai jie išvažiavo P. M. pasakė, kad ji turės automobilį „F“ nuvairuoti į A. Tą ji ir padarė. Su P. M., kurį atvežė kažkoks vyras, susitiko pirmoje A. degalinėje. Automobilio „F“ daiktinėje buvo du mobilieji telefonai „L“. P. M., padavęs „XXX“ papildymus, jos paprašė abiejų telefonų sąskaitą papildyti. Jai tai padarius, P. M. vieną telefoną paliko automobilyje, o kitą padavė vyrui, kuris jį atvežė į degalinę. Tada jie išvažiavo į Ispaniją. Nuvažiavus į Ispaniją P. M. susisiekė su V. ir su juo susitiko degalinėje. Po to nuvažiavo į V. namus. Kitą rytą visi išvažiavo automobiliu „F“ į miestą, nuėjo prie viešbučio A miestelyje. P. M. V. pasakė, kad kai atvažiuos, reikės atvažiuoti čia. Paklausus P. M., ar dar kažkas atvažiuos, šis atsakė, kad atvažiuos. Šeštadienį P. M. su V. buvo išvažiavę apie 4 valandas. Jie grįžo su krepšiais, girdėjo automobilio „F“ garsą, tačiau kitą dieną pamatė stovintį automobilį „N“. Sekmadienį jai P. M. pasakė, kad reikia važiuoti į miestą. Jie nuvažiavo prie to paties viešbučio, prie kurio ji pamatė R. J. ir A. M.. P. M. pasakė, kad R. J. ir A. M. turės pernakvoti pas juos, nes viešbutyje nėra laisvų kambarių. Visi jie grįžo pas V.. Kitą dieną maždaug nuo 11-12 val. ji deginosi. Tuo metu grįžo V., tačiau ji nematė, ar jis ką nors nešėsi. Trumpai pabuvęs jis išvažiavo. Girdėjo, kad P. M., R. J. ir A. M. buvo užsirakinę duris, kai jie buvo išėję parūkyti, ji jų paklausė, kodėl užsirakino duris. Jie atsakė, kad jiems šalta, pučia skersvėjis. To nesureikšmino, nes ir jiems būnant dviese su P. M. taip darydavo, nes duris reikėjo užkabinti, jas uždaryti. Į namus ji buvo įėjusi vieną kartą ir iš karto nuėjo į tualetą, o po to į miegamąjį. Ten pagulėjo apie 10 min., vėliau vėl išėjo į lauką. Ją įleido ir išleido P. M.. Ji nematė tos kambario dalies, kuri buvo už šaldytuvo. Nematė, ką veikė R. J. ir A. M.. Vėliau, kai ji pasidegino, durys buvo atidarytos, jie vaikščiojo laisvai. Tada ji ir gamino maistą. Kai ji gamino maistą, girdėjo, kad R. J., A. M. ir P. M. vaikšto pirmyn atgal pro duris. Nematė nešamų butelių, kuriuose buvo kanapės. Kai pagamino maistą, ėjo dėtis daiktus. Miegamajame P. M. paprašė rankšluosčio ar skuduro. Ji jam padavė jų rankšluostį. Matė, kad lauke prie automobilio „N“ stovi R. J., A. M. ir P. M.. Susirinko nuo virvės drabužius ir nuėjo toliau krauti daiktų. Nematė, ką P. M. darė su rankšluosčiu, bet jie stovėjo prie automobilio „N“, kuris buvo prie garažo, už namo kampo. Automobilis „F“ buvo kieme prie namo langų. R. J. ir A. M. automobiliu „N“ išvažiavo pirmi, po to automobiliu „F“ išvažiavo ir jie link V. draugo, iš kurio turėjo paimti kosmetiką kaip dovaną. Po to ji su P. M. išvažiavo link Lietuvos. R. J. ir A. M. automobilis „N“ sugedo Prancūzijoje. Apie tai sužinojo tikriausiai iš P. M., kuris telefonu nekalbėjo, o susirašinėjo žinutėmis. Laukuose jie sustojo pirmi, o už jų sustojo ir automobilis „N“. Ji sėdėjo automobilyje „F“, buvo išlipusi, nes norėjo į tualetą. Prie jos buvo priėjęs A. M.. Po to vėl prie jos, sėdinčios automobilyje „F“, buvo priėjęs A. M., kuris paprašė žibintuvėlio. Ji jam padavė žibintuvėlį. P. M. irgi buvo atėjęs paprašyti žibintuvėlio, tačiau jam paaiškino, kad žibintuvėlį padavė A. M.. A. M. buvo atėjęs paprašyti vandens, ji jam padavė butelį vandens. Vėliau P. M. automobilio „F“ bagažinėje ieškojo dušo gelio. Ji išlipusi iš automobilio P. M. padavė dušo gelį. P. M. paprašė jam ant rankų užpilti dušo gelį ir vandens. Po pusvalandžio ji su P. M. išvažiavo, tačiau greitai vėl automobilis „N“ sugedo. Tada sustojo miške, buvo tamsu. Ji iš automobilio nebuvo išlipusi. Kai išvažiavo iš miško, P. M. pasakė, kad A. M. ir R. J. automobilis vėl sugedo. Jie prie jų vėl privažiavo. P. M. nuėjo prie jų, pasižiūrėjo, o grįžęs pasakė, kad jiems baigėsi degalai. Ji su P. M. apie 2-3 valandas ieškojo degalinės. Grįžę įpylė degalų. Ji su P. M. pavažiavę toliau miegojo automobilyje. Kitą rytą R. J. automobiliu „F“ tempė automobilį „N“, kurį vairavo P. M.. Važiuojant toliau P. M. vis pasakydavo, kad automobilis „N“ sugedo. A. M. ir R. J. važiavo priekyje, o kai jų automobilis sugesdavo, tai ji su P. M. privažiuodavo. Tada P. M. jų automobilį patemdavo ir važiuodavo toliau. Iš Ispanijos važiavo per Prancūziją, Vokietiją, Lenkiją ir nuo Prancūzijos visą laiką juos taip tempdavo. Kai pravažiavo Lietuvos sieną, tai jų nebematė, todėl ji su P. M. grįžo jų ieškoti. Pamatė, kad A. M. ir R. J. automobilį tempia vilkikas, todėl jie apsisuko ir nuvažiavo į degalinę „Y“. P. M. sakė, kad yra bėdos su automobilio „N“ varikliu. P. M. sakė, kad reikia žmonėms padėti. Iki degalinės J ji ir P. M. automobiliu „F“ atitempė automobilį „N“, kuriame sėdėjo A. M. ir R. J.. J degalinėje jau laukė jos sesuo A. M., atvažiavusi automobiliu „A“. Jis su sese išvažiavo automobiliu „F“, o P. M., A. M. ir R. J. pasiliko degalinėje. Naktį susisiekė su P. M., kuris sakė, kad grįš į namus, tačiau jo nesulaukusi ji nuėjo miegoti. Naktį išgirdo triukšmą, pro langus pamatė, kad kieme stovi tamsus autobusiukas. Kai šis autobusiukas išvažiavo, ji skambino P. M., tačiau jo telefonas buvo išjungtas. Ryte pamatė, kad kieme stovi automobilis „N“. Vėl skambino P. M., tačiau jo telefonas buvo išjungtas. Susitikus P. M. pasakė, kad jo ieško policija. P. M. pasakė, kad tuo atveju, jeigu policija jos ko nors klaus, ji turi sakyti, jog automobilį „N“ pirmą kartą pamatė tik Prancūzijoje. Paklausus kodėl, P. M. atsakė, kad jie kirto šalių sienas, o sienos yra filmuojamos ir juos matė. Ji tuo metu nelabai viską suprato. P. M. pasakė, kad pametė telefoną. Ji nupirko naują telefoną ir dvi korteles. Be to, jam padavė pasą ir pinigų. Jai dirbant parduotuvėje kažkoks vyras pasakė, kad automobilis, kuris stovi jos kieme, yra stebimas. Jai kilo neaiškumų, kai P. M. liepė sakyti, kad pirmą kartą automobilį „N“ matė Prancūzijoje, o ne Ispanijoje. Dar didesni neaiškumai kilo, kai į parduotuvę buvo atėjęs tas vyras. Tada ji suprato, kad narkotikai, pinigai ar dar kas nors yra. Maždaug po savaitės nuo jų grįžimo pas ją atvažiavo S. M. (A.) ir R. M.. Ji su S. M. (A.) susirašinėjo kratos metu rastais rašteliais. Žodžiu nesakė, nes buvo pradėjusi fantazuoti. P. M. buvo liepęs stebėti aplinką, todėl ji ir parašė, kad galbūt kažkas stebi. Rašydama „pilnas šūdo“ ji konkrečiai nežinojo, kas yra automobilyje „N“. Suprato, kad automobilyje yra kažkas nelegalaus. Ji galvojo, kad P. M. kuria planą su R. J. ir A. M., kaip išvaryti automobilį „N“ iš kiemo. Kai P. M. paklausė, kada jis grįš, tai jis atsakė, kad per dvi savaites reikės su tuo automobiliu susitvarkyti ar jį išvaryti. Ji užrašė apie tai, kad jai pasakė ką sakyti, nes po kelionės P. M. liepė jai sakyti, jog tą automobilį „N“ matė tik Prancūzijoje. Išteisintoji parodė ir tai, kad jokio kvapo nesureikšmino, nes kiekvieni namai turi specifinį kvapą. Galbūt užuodė kanapes, tačiau nežinojo, kad tai kanapių kvapas. V. namuose maišų nematė, o plastikinius butelius matė, nes šie jau buvo, kai jie atvažiavo. Nematė kažkokių medžiagų prikimštų butelių. Ant bako ji smėlio nepylė, nematė, kad jie tą smėlį pylė. Ji automobilio „N“ netempė, nes to daryti nemoka. Ispanijoje namo duris reikėjo užkabinti, nes kitaip durys neužsidarydavo, o tai, kad langinės uždarytos, net nematė. Grįžus po kelionės jai skambino V., kuris teiravosi P. M., jie kalbėjo apie kelionę į namus, apie kosmetikos kainas.

82Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 str., buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti A. M., kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, parodymai (12 t., 40-44, 45-53, 66-67, 73-75, 79-80 b.l.). Jis parodė, kad P. M., kuris buvo su S. B., pasiūlė jam ir R. J. automobiliu vykti į Ispaniją, ten pailsėti ir grįžti atgal į Lietuvą. Už tai jiems P. M. pasiūlė 1 500 Eur. Su tokiu pasiūlymu jie sutiko. Po kelių savaičių nuvyko pas S. B., kuris perdavė P. M. paliktą automobilį „N“, pinigų kelionei ir mobilųjį telefoną. R. J. užsirašė P. M. telefono numerį, kurį pasakė S. B.. Be to, S. B. perdavė, kad P. M. nurodė vykti į Ispaniją, A miestą ir susiskambinti su P. M.. Automobiliu „N“ nuvykus į Ispaniją R. J. susisiekė su P. M.. Prie jų privažiavo automobiliu „F. M.“ P. M. ir, kaip vėliau sužinojo, V.. Šiuo automobiliu juos nuvežė prie viešbučio. Už viešbutį sumokėjo P. M.. Kitą dieną prie viešbučio atvyko P. M. ir, kaip vėliau sužinojo, J. M.. Kadangi viešbutį reikėjo palikti, o jiems dar reikėjo pernakvoti, tai juos jie nusivežė į namą, esantį kalnuose. Šalia to namo stovėjo automobilis „N“, su kuriuo jie atvyko į Ispaniją. Kitą dieną koridoriuje jis pamatė maišus su kanapėmis. Iš kvapo ir išvaizdos suprato, kad tai kanapės. Tuo metu koridoriuje buvo R. J. ir P. M., o J. M. buvo lauke. Tuo atveju, jeigu J. M. buvo įėjusi į koridorių, turėjo ne tik matyti, bet ir užuosti kanapes. Tiksliai nežino, ar ji buvo įėjusi į namą, kai koridoriuje maišuose buvo sudėtos kanapes ar kai šios medžiagos buvo pakuojamos į butelius. P. M. pasakė, kad V. atvežė kanapes. Jis, R. J. ir P. M. kanapes, išėmę iš maišų, pakavo į butelius. Kai kimšo butelius, buvo užėjusi J. M., ji nieko neklausė, matė, ką jie daro ir nuėjo į savo kambarį, kažką pasiėmė ir vėl išėjo į lauką. Iš viso kanapes supakavo į 10-15 butelių. Po to P. M. hermetiku užlipdė butelių kamštelius ir ant elektroninių svarstyklių pasvėrė visus butelius. Iš viso buvo apie 7 kg „žolės“. P. M. ir R. J. butelius išnešė į lauką ir sudėjo prie namo kampo, netoli durų, nes buteliai turėjo nudžiūti. Tuo metu J. M. deginosi. Po to jis, P. M. ir R. J. butelius su kanapėmis nunešė prie automobilio „N“, kuriame buvo pakelta užpakalinė sėdynė, po kuria buvo kuro bakas. P. M., naudodamas įrankius, atsuko kuro bako dangtį. Šis automobilis nuo namo buvo pastatytas 8-10 m atstumu. J. M. galėjo matyti, kaip jie nešė butelius su kanapėmis iki automobilio. Visus butelius į kuro baką sudėjo P. M.. Po to P. M. J. M. paprašė atnešti skudurą. Atnešusi skudurą J. M. perplėšė jį į kelias dalis, kurias jie trynė į žemę ir purtė ant kuro bako, kad nebūtų matomos bako atsukimo žymės, o viskas būtų padengta dulkėmis. Kai J. M. atnešė skudurą, tai sėdynė dar nebuvo uždaryta, todėl ji galėjo matyti, jog kažkas vyksta. P. M. jam ir R. J. liepė važiuoti nemokamais keliais, paaiškino, kad pats važiuos priekyje jų. Jis su R. J. automobiliu „N“ išvažiavo į Lietuvą. Tuo pačiu metu išvažiavo ir P. M. su J. M. automobiliu „F. M.“. Ties Prancūzijos pasieniu pastebėjo, kad kuras pilasi ant žemės, automobilis pradėjo gesti. P. M. nurodė važiuoti iš paskos ir sekdami jų automobilį nuvažiavo į laukus. P. M. iš automobilio „N“ ištraukė butelius su kanapėmis, surado tarpinę, po to vėl sudėjo šiuos butelius į baką ir uždarė. J. M. buvo išlipusi iš automobilio ir stebėjo aplinką, priėjusi prie jų pasakė, kad kažkas važiuoja. Pavažiavus kažkiek automobilis „N“ vėl sugedo. P. M. su J. M. išvažiavo ieškoti degalų. Kitą dieną P. M. su J. M. automobiliu „F“ tempė automobilį „N“ ir šis užsivedė. Tokiu gendančiu automobiliu jis ir R. J. atvažiavo į Lietuvą. Visą laiką jiems iš paskos važiavo P. M. ir J. M.. Lietuvoje vėl automobilis „N“ užgeso, todėl P. M. su J. M. automobiliu nutempė į degalinę J. Šioje degalinėje jau stovėjo P. M. automobilis „A“. Automobilis „N“ liko degalinėje, o jį ir R. J. P. M. nuvežė prie S. B. namų. P. M. perdavė 500 Eur R. J., o likusius 1 000 Eur sakė atiduos kito susitiko metu.

83Liudytojas S. B. teisme parodė, kad kai 2015 m. rugpjūčio mėn. išėjo iš įkalinimo įstaigos, po kurio laiko pažįstamas AX jam pasiūlė darbą. Jis pasakė, kad jo draugas P. M. užsiima automobilių parvežimu iš užsienio. Jis atsakė, kad tokio darbo dirbti negali dėl jam paskirtų apribojimų. Pažadėjo paieškoti draugų, kurie norėtų tuo užsiimti. Jis R. J. pasiūlė parvarinėti automobilius, šis sutiko. Apie tai informavo P. M. ir šį su R. J. supažindino. R. J. klausė, ar gali važiuoti ir A. M.. Apie tai paklausė P. M., kuris sutiko. P. M. su R. J. ir A. M. sprendė gabenimo klausimus. Šio pokalbio jis negirdėjo. Po 2-3 savaičių jam paskambino P. M. ir pasakė, kad jie ruoštųsi kelionei. Neatsimena, ar abu R. J. ir A. M., ar tik vieną iš jų apie tai informavo. Jam paskambinęs P. M. pasakė, kad atvarys automobilį „N“. Šį automobilį paliko prie prekybos centro „X“ A. Jam P. M. perdavė automobilio raktelius, 900 Eur, skirtus kelionei, telefoną, skirtą susisiekti, automobilio dokumentus ir ant lapelio užrašė kur reikės važiuoti, atrodo, į Ispaniją. Kitą dieną visus šiuos daiktus jis perdavė R. J. ir A. M.. Jis automobilį apdraudė prekybos centre „X“. Tada jie automobiliu „N“ išvažiavo. Po savaitės pas jį atvažiavo P. M., R. J. ir A. M.. Jie sakė, kad buvo išvažiavę į Ispaniją. Jie pasiėmė automobilį „V. V.“ ir išvažiavo. Apie tai, kad automobilis gedo, kalbos nebuvo. Tos pačios apklausos metu liudytojas, atsakydamas į teisėjos klausimus, paaiškino ir tai, kad po, kai jie grįžo iš Ispanijos, su P. M. susitikęs nebuvo. Kitos apklausos teisme metu atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas S. B. parodė, kad jis su P. M. dėl narkotikų gabenimo nesitarė. Jam P. M. pasiūlė automobilį nuvaryti ir parvaryti. Šį pasiūlymą jis pasiūlė savo draugams, o ką jie susitarė jis nežino. Kai T visi (jis, P. M., R. J. ir A. M.) buvo susitikę, jis jų pokalbio negirdėjo, nuo jų buvo nutolęs apie 5-8 metrus. Jie telefono numeriais neapsikeitė, todėl jam P. M. turėjo paskambinti ir pasakyti, kada R. J. ir A. M. reikės išvažiuoti. Taip ir buvo. Be to, jam P. M. perdavė ir daiktus, kuriuos turėjo perduoti R. J. ir A. M.. Tuos daiktus jiems ir perdavė. Kai P. M. paliko automobilį, jis jį pavežė iki degalinės. Šį automobilį jis apdraudė iš P. M. duotų pinigų. Pas jį atvažiavo R. J. ir A. M. ir jie tuo atvarytu automobiliu išvažiavo, jis juos paliko prie parduotuvės, jie nuėjo pavalgyti, o jis išvežė nupjautą žolę. Būdamas kelionėje R. J. jam parašė SMS žinutę, į kurią jis atrašė, nes juos siejo draugystė. Kai jie grįžo iš kelionės, pas jį buvo atvažiavę. Vienas kito paklausė, kaip sekasi ir viskas. Nematė, ar pinigai buvo perduoti. Vėliau jam paskambino R. J. ir pasakė, kad jam ne viską sumokėjo. Tada jis paskambinęs A. T. pasakė apie tai, kad sumokėta nebuvo ir tai, jog pažiūrėtų, kur yra dingęs P. M.. Kitą dieną po grįžimo iš Ispanijos jam paskambino R. J. ir pasakė, kad P. M. telefonai yra išjungti, nes jam jis turėjo perduoti pinigus.

84Liudytojas M. G. teisme parodė, kad P. M. prašymu savaitei jam paskolino automobilį „N“, kurio numeriai buvo angliški. P. M. sakė, kad automobilis „N“ sugedo.

85Liudytojas H. S. teisme parodė, kad 2015 m. spalio 8 d. paskambino jo draugas P. M. ir paprašė turimu „tralu“ iš J degalinės parvežti sugedusį automobilį „N“. Iš pradžių jis sutiko, bet vėliau atsisakė ir tai padaryti paprašė S. Š., kuris irgi turėjo „tralą“. S. Š. sutiko, todėl P. M. perdavė jo kontaktus. Liudytojas parodė ir tai, kad žinojo, jog J. M. su P. M. jos gimimo dienos proga buvo išvykę į Ispaniją. Suprato, kad jie važiavo ilsėtis dviese.

86Liudytojas S. Š. parodė, kad turi įmonę, kuri užsiimta automobilių pervežimu. Paskambinęs H. S. paprašė iš J parvežti automobilį, nes pats negalėjo. H. S. jam atsiuntė P. M. telefono numerį. Susisiekė su P. M., kuris pasakė, kad automobilis yra degalinėje „Y“. Jam nuvykus į šią degalinę automobilyje „A“ sėdėjo P. M., o šalia stovėjo automobilis „N“. P. M. paaiškino, kad automobilis sugedo užsienyje ir jo draugas šį automobilį atitempė iki degalinės. Pakrovė automobilį „N“ ir jis išvažiavo. Jis užsuko į degalinę, toje degalinėje su juo atsiskaitė P. M., sumokėjo 100 Eur. Važiuojant paskambino P. M. ir įspėjo, kad stovi policija ir pasakė neviršyti greičio. Po to jį aplenkė P. M.. Pargabentą automobilį paliko P. M. namo kieme.

87Liudytoja A. M. teisme parodė, kad J. M. yra jo sesuo. J. M. sakė, kad P. M. į Ispaniją ją vežasi gimimo dienos proga. Kai J. M. su P. M. grįžo iš Ispanijos, ji juos turėjo paimti iš J. Ji automobiliu „A“ nuvažiavo į degalinę „Y“ J. Į degalinę atvažiavo ir P. M. su J. M. automobiliu „F“. Degalinėje buvo dar vienas automobilis (džipas), kurį parsitempė. Tame automobilyje sėdėjo du vyrai. Ji su J. M. automobiliu „F“ išvažiavo į TR, o P. M. liko J. Jai J. M. sakė, kad buvo atostogauti, smagiai praleido laiką. J. M. apie narkotines medžiagas nieko nesakė.

88Liudytojas G. J. teisme parodė, kad 2015 m. rudenį jis P. M. vežė į KL pas J. M.. Tuo metu P. M. nieko nesakė, tačiau atrodė neramus. Jis, nuėjęs į parduotuvę, kur dirbo J. M., ją pakvietė. P. M. kalbėjosi su J. M.. Apie ką jie kalbėjo, negali pasakyti, bet P. M. nervinosi. Po to su P. M. grįžo į TL. P. M. atvažiavo pasiimti tamsus automobilis. Vėliau J. M. sakė, kad P. M. ieško policija.

89Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 str., buvo perskaityti liudytojos S. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (10 t., 22-24 b.l.). Ji parodė, kad atostogaudama Lietuvoje 2015 m. spalio mėn. viduryje su R. M. aplankė J. M.. Jos namo kieme stovėjo du automobiliai, vienas iš jų „F“ markės, o kito markės neatsimena. J. M. pasakė, kad „mus seka“ ir paėmusi popieriaus lapą pradėjo su ja susirašinėti. Neatsimena ką jos susirašinėjo. Liudytojai buvo parodytas lapas su užrašais. Apie tai liudytoja S. A. paaiškino, kad tai jos ir J. M. susirašinėjimas. Ji su J. M. planavo kartu švęsti gimtadienius, tačiau J. M. pasakė, kad savaitei turi kažkur išvykti. Tada J. M. kalbėjo paslaptingai. Todėl susirašinėdama su J. M., ji ir parašė, kad nuo J. M. kelionės pradžios ji kažką įtarė.

90Liudytoja R. M. teisme parodė, kad kai su S. A. nuvyko pas J. M., tai jos namo kieme stovėjo du automobiliai, vienas iš jų buvo džipas. Tuo metu, kai ji kalbėjo telefonu, J. M. susirašinėjo su S. A.. Nors jai rodė tą raštelį, tačiau jo neskaitė, nes jai buvo neįdomu. J. M. parodė, kad ji, R. M., nieko neklaustų. Ikiteisminio tyrimo metu ji davė teisingus parodymus, kad J. M. sakė, kad ją kažkas seka. Paklausus kas ją seka, J. M. nenorėjo kalbėti. J. M. sakė, kad su P. M. atostogavo, tačiau kelionės įspūdžių nepasakojo.

91Liudytojas A. P. teisme parodė, kad 2015 m. ir šiuo metu dirba Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo XXX valdybos pirmojo skyriaus viršininku. Teisiamojo posėdžio metu perskaičius tarnybinį pranešimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (1 t., 15-16 b.l.) ir Šiaulių apygardos prokuratūros raštą dėl duomenų pateikimo bei Generalinės prokuratūros atsakymą į šį raštą (14 t., 162, 163 b.l.) liudytojas parodė, kad žvalgybinis tyrimas buvo atliekamas seniai, jo teikimas buvo surašytas spalio 2 d. Atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą pagal šio tyrimo gautus duomenis buvo surašytas tarnybinis pranešimas, jog P. M. organizavo narkotinių medžiagų kontrabandą. Patikrinus šią informaciją buvo išimtas narkotinių medžiagų kiekis ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tie duomenys, kurie buvo susiję su šia byla, buvo pateikti į bylą. Jie išslaptino duomenis, kurie buvo susiję su šia byla. Daugiau duomenų, kurie būtų neišslaptinti, nėra. Visa informacija, kurią buvo galima išslaptinti, buvo išslaptinta ir pateikta į bylą. Daugiau duomenų, kuriuos būtų galima išslaptinti ir pateikti į bylą ir kurie būtų reikšmingi, nėra. Jis išslaptinimo procese nedalyvavo. Buvo atliekamas kompleksas kriminalinės žvalgybos veiksmų. Pagal naudotus metodus buvo surinkta informacija. Kaip tie metodai buvo naudojami, jis negali atskleisti. Jis negali komentuoti kriminalinės žvalgybos veiksmų. Negali papasakoti apie informacijos šaltinius. Negali komentuoti įstatymo dėl slaptų bendradarbių, taip pat negali komentuoti ir agentūrinių metodų, nes tai draudžia įstatymas. Nekomentuos apie tai, ar buvo taikomas nusikalstamos veikos imitavimo modelis. Nors ir žinotų, ar S. B. buvo ar nebuvo informacijos teikėjas, nepasakytų, nes tai yra valstybinė ir tarnybos paslaptis. Tos pačios apklausos metu liudytojas parodė, kad apie S. B. sužinojo, kai apie jį davė parodymus kaltinamieji. S. B. buvo apklaustas įtariamuoju, tačiau duomenų pareikšti kaltinimus neužteko. Buvo ir daugiau kurstytojų ir padėjėjų, tačiau jie nesurinko pakankamai duomenų, kad šie būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėm. Jie žinojo, kad kaltinamieji važiuoja į Ispanija, tačiau nežinojo ko jie ten važiuoja. Turėjo informacijos, kad P. M. gali užsiimti narkotinių medžiagų prekyba. Buvo užfiksuota, kad jie išvažiavo kartu, o grįžo atskirai, taip pat tempia, prižiūri automobilį, sustoja, nepalieka automobilio vieno. Iš viso to komplekso nusprendė automobilį patikrinti, tą automobilį išardė ir surado narkotines medžiagas. Jie nežinojo, kur buvo sudėtos narkotinės medžiagos, tačiau kratos metu buvo rastas raštelis, kuriame parašyta, kad „visas šūdas yra automobilyje“.

922015 m. rugsėjo 25 d. tarnybiniame pranešime dėl kriminalinės žvalgybos informacijos nurodyta, kad tyrimo metu gauta informacija, jog Lietuvos Respublikos piliečiai P. M., A. M. neteisėtai disponuoja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis labai dideliais kiekiais, organizuoja ir rengiasi vykdyti šių medžiagų kontrabandą iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką. Turimais duomenimis narkotinės ar psichotropinės medžiagos iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką bus pervežamos Lietuvos Respublikoje registruotu tyrimo metu nenustatytu automobiliu, narkotines ar psichotropines medžiagas iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką perveš A. M., kuris naudojasi mobiliojo ryšio telefonu abonentiniu numeriu ( - ) (15 t., 40 b.l.).

93Iš Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarties Nr. SN-1669RN matosi, kad sankcionuotas A. M. atžvilgiu techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. (9 t., 24 b.l.).

942015 m. rugsėjo 30 d. tarnybiniame pranešime dėl sekimo sankcionavimo nurodyta, kad tyrimo metu gauta informacija, jog P. M., A. M., veikdami bendrai, neteisėtai disponuoja labai dideliais kiekiais narkotinių ar psichotropinių medžiagų, organizuoja ir artimiausiu metu rengiasi vykdyti šių medžiagų kontrabandą iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką. Turimais duomenimis narkotines ar psichotropines medžiagas iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką automobiliu „N“, valst. Nr. ( - ), kontrabandą perveš A. M. (15 t., 41 b.l.).

95Iš 2015 m. spalio 2 d. tarnybinio pranešimo dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka matosi, kad tyrimo metu gauta informacija, jog P. M., A. M. ir R. J., veikdami bendrai su nenustatytais asmenimis, kurie naudojasi mobiliojo ryšio telefonais, kurių abonentiniai numeriai ( - ) <...>, neteisėtai disponuoja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis labai dideliais kiekiais, organizuoja ir vykdo šių medžiagų kontrabandą. Gauti duomenys, kad 2015 m. rugsėjo 30 d. minėti asmenys, t. y. galimi narkotinių ar psichotropinių medžiagų kurjeriai A. M. ir R. J., automobiliu „N“, valst. Nr. ( - ), kuriame gali būti įrengtos slėptuvės, neteisėtai narkotinėms ar psichotropinėmis medžiagoms gabenti, išvyko iš Lietuvos Respublikos į Ispanijos Karalystę. Be to, gauti duomenys, kad 2015 m. rugsėjo 29 d. į Ispanijos Karalystę išvyko P. M., kuris kitu, nenustatytu automobiliu gali lydėti narkotines ar psichotropines medžiagas iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką neteisėtai gabenančius A. M. ir R. J. (15 t., 42 b.l.).

96Iš Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2015 m. spalio 2 d. nutarties Nr. SN-1708RN matosi, kad sankcionuotas P. M. ir R. J. atžvilgiu techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2015 m. spalio 2 d. (9 t., 25 b.l.).

97Iš 2015 m. spalio 12 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matosi, kad 2015 m. spalio 7-8 d. atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus nustatyta, kad P. M. kartu su J. M. automobiliu „F. M.“, valst. Nr. ( - ) 2015 m. spalio 7 d. 13.53 val. kirto valstybinę Lietuvos Respublikos sieną iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, per XXX pasienio kontrolės punktą, esantį ( - ), magistraliniu keliu ( - ). Iš paskos jų 13.59 val. iš Lenkijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją per XXX pasienio kontrolės punktą, esantį ( - ), magistraliniu keliu ( - ) valstybės sieną kirto automobilis „N“, valst. Nr. ( - ), kurį vairavo A. M., šalia vairuotojo sėdėjo R. J.. Sekimo metu nustatyta, kad P. M. kartu su J. M. automobiliu „F. M.“, valst. Nr. ( - ) važiuodami priekyje lydėjo automobilį „N“, valst. Nr. ( - ), kurį vairavo A. M., šalia vairuotojo, keleivio vietoje, sėdėjo R. J., o vėliau automobiliu „F. M.“, valst. Nr. ( - ) trosu nutempė automobilį „N“, valst. Nr. ( - ), į degalinės „B. P.“, esančios ( - ), automobilių stovėjimo aikštelę. Sekimo metu gauti duomenys, kad P. M. su S. Š. automobilį „N“, valst. Nr. ( - ), degalinėje „B. P.“, ( - ), pakrovė ant automobilio „V.C.“, valst. Nr. ( - ) priekabos, valst. Nr. ( - ), ir automobilį „N“, valst. Nr. ( - ), nugabeno į kiemo teritoriją, esančią ( - ) (9 t., 1-21 b.l.).

98Iš 2015 m. spalio 12 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matosi, kad 2015 m. spalio 7-8 d. atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus, gauti duomenys, jog A. M. ir R. J. automobiliu „N“, valst. Nr. ( - ), vykdydami narkotinių medžiagų kontrabandą iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką, nuolat telefonu tarpusavyje kontaktavo su P. M.. P. M. nurodytu laikotarpiu naudojosi abonentiniu Nr. ( - ), o A. M. ir R. J. – abonentiniu Nr. ( - ) (9 t., 33-48 b.l.).

99Iš 2016 m. vasario 22 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matosi, kad 2015 m. spalio 14 d. 19.23 val. ir 19.25 val. į P. M. priklausantį abonentinį Nr. ( - ) skambino tyrimo metu nenustatytas asmuo V. iš abonentinio Nr. ( - ). Telefonu atsiliepė J. M., nes P. M. pasislėpė nuo teisėsaugos pareigūnų. Pokalbio metu V. klausė, kur dingo P., kaip P. M. ir J. M. sekėsi grįžti iš Ispanijos. Taip pat V. pasakė, kad įsigis naują SIM kortelę (iš kurios nebus niekam skambinęs) ir iš jos paskambins P. M. (9 t., 45-48 b.l.).

100Iš 2015 m. spalio 16 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matosi, kad nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2015 m. spalio 16 d., siekiant sulaikyti P. M. bei kitus asmenis, susijusius su narkotinių medžiagų kontrabandos organizavimu ir vykdymu iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką automobiliu „N“, valst. Nr. ( - ), atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmai, reikšmingi ikiteisminiam tyrimui (9 t., 49-60 b. l.).

1012015 m. lapkričio 18 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarnybiniame pranešime dėl abonentinių numerių nustatymo nurodyti abonentiniai numeriai, kuriais naudojasi J. M. ir P. M. –( - ) ir ( - ) (9 t., 73-76 b.l.).

1022016 m. sausio 29 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarnybiniame pranešime dėl abonentinių numerių nustatymo nurodyti abonentiniai numeriai, kuriais naudojasi ikiteisminiam tyrimui reikšmingi asmenys: P. M. – ( - ), ( - ), ( - ), J. M. – ( - ), ( - ), A. M. – ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), R. J. – ( - ), ( - ) (9 t., 78-93 b.l.).

103Iš kratos protokolo matosi, kad automobilyje „N“, valst. Nr. ( - ), esančiame ( - ), buvo rasta ir paimta: butelis nuo 0,5 l gėrimo „B“; 2 vnt. butelių po 2 l talpos nuo gėrimų „F. T.“; butelis nuo 1,5 l talpos gėrimo “C“; kuro bako dangtelis; daktiloskopinė plokštelė nuo bagažinės dangčio; 12 vnt. po 1,5 l talpos plastikinių butelių su organinės kilmės medžiaga viduje; 5 vnt. po 0,5 l talpos plastikinių butelių su organinės kilmės medžiaga viduje; 11 vnt. tamponų su nuoplovomis (nuo automobilio „N“, valst. Nr. ( - ), salone esančios elektrinės jungties prie kuro bako dešinėje ir kairėje pusėje, nuoplovos nuo 1,5 l butelio su užrašu „S. F.“, nuo „S. F.“ butelio kaklelio, nuo 0,25 l talpos buteliuko su užrašu „B“, nuo 2 l talpos butelio „F. T.“ ir šio butelio kaklelio, nuo dešinės ir kairės pusės durelių rankenėlių iš vidaus, nuo rankinio stabdžio rankenos, nuo automobilio bėgių perjungimo svirties rankenos); 4 vnt. stiklainių su kvapais (7 t., 60–86 b. l.).

104Specialisto išvadoje Nr. 140-IS1-58 (8.1) nurodyta, kad augalinė medžiaga iš 17 vnt. plastikinių butelių, 2015 m. spalio 16 d. kratos metu rastų automobilio „N“, valst. Nr. ( - ), kuro bake, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios bendroji masė yra 5412,71 g, -9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 13,9 % (8 t., 38-40 b.l.).

105Specialisto išvadoje Nr. 140-(196)-IS1-162 nurodyta, kad du rankų pirštų pėdsakai ant 500 ml talpos juodos spalvos plastikinio butelio su užrašu „B“, paimto 2015 m. spalio 16 d. automobilio „N“, v/n ( - ), ( - ), kratos metu, tinkami asmeniui identifikuoti (8 t., 45-48 b.l.).

106Specialisto išvadoje Nr. 140-(1960)-IS1-2382 nurodyta, kad rankos piršto pėdsakas (žr. 2 pav., specialisto išvadoje Nr. 140-(196)-IS1-162), yra paliktas R. J. dešinės rankos nykščiu, rankos piršto pėdsakas (žr. 3 pav. specialisto išvadoje Nr. 140-(196)-IS1-162) yra paliktas A. M. dešinės rankos mažyliu pirštu (8 t., 54-58 b.l.).

107Specialisto išvadoje Nr. 140-(1089)-IS1-1022 nurodyta, kad ant tirti pateiktų tamponų, tiriant pažymėtų Nr. 5, 6, 9, su nuoplovomis, padarytomis atliekant kratą automobilyje „N“, valst. Nr. ( - ), rasta dviejų vyrų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tinkamų abiejų vyrų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (8 t., 67-70 b.l.).

108Specialisto išvadoje Nr. 140-(1962)-IS1-2357 nurodyta, kad ant tamponų, tiriant pažymėtų Nr. 5, Nr. 6, Nr. 9, su nuoplovomis, padarytomis 2015 m. spalio 16 d. atliekant kratą automobilyje „N”, valst. Nr. ( - ), rastų dviejų vyrų susimaišiusių biologinių pėdsakų DNR profilio alelių rinkinys (žiūrėti specialisto išvadoje Nr. 140-( 1089)-IS1-1022) sutampa su sudėtiniu A. M. ir R. J. genotipus sudarančiu alelių rinkiniu. Tikimybė, kad egzistuoja kiti du asmenys, kurių genotipai sudarytų alelių rinkinį, gautą iš susimaišiusių biologinių pėdsakų, rastų ant tamponų, tiriant pažymėtų Nr. 5, Nr. 6, Nr. 9, su nuoplovomis, padarytomis 2015 m. spalio 16 d. atliekant kratą automobilyje „N”, valst. Nr. ( - ), t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000000000000000000007 % (8 t., 76-78 b.l.).

109Iš kratos protokolo matosi, kad P. M. ir J. M. name, esančiame ( - ), buvo rastas ir paimtas popieriaus lapas su rankraštiniais įrašais, mikrokortelė ( - ) 8GB, Nr. ( - ) (7 t., 25-35 b.l.).

110Iš apžiūros protokolo matosi, kad apžiūrėtas A4 formato lapas, viena lapo pusė išrašyta juodos spalvos rašikliu. Kairėje lapo pusėje užrašai ranka rašyti juodos spalvos rašikliu: „Stovi kieme džipas pilnas šūdo ir stebi čia iš visų pusių“. Toliau įrašas padarytas smulkesniu šriftu: „Nieko nesuprantu, jis tuom užsiiminėja?“. Toliau įrašas – „O tai kas dabar ?“ Po to eina įrašas didžiosiomis raidėmis – „DABAR KURIA JIE PLANĄ KAIP TĄ MAŠINĄ IŠVARYTI IŠ KIEMO“ ir mažosiomis raidėmis įrašas – „Policija ?“ Šiame sakinyje žodis „JIE“ yra apvestas skrituliu ir nuvesta rodyklė į žodį „Policija“. Kitas užrašas – „P. su savo šaika Tai jūs sekami? Kieno ?“. Kitas užrašas – „KRIMINALŲ“. Toliau užrašas – „O tu į tai neįtraukta?“. Užrašas žemiau – „ Na iš tikrųjų jau man pasakė, ką sakyti mes mašinoj važ. kartu visur filmavo“. Tais žodžiais baigiasi kairė lapo pusė. Dešinė lapo pusė prasideda įrašu – „P. nėra Lt. nuo ketv.d. nemačiau ieško policija. Esame dėmesio centre šypsokitės damos negaliu šnekėti nieko“. Kitas užrašas – „aš jau nuo jūsų kelionės pradžios kažkaip kažką įtarinėjau“. Kitas užrašas – „Trečd. Grįžau namo ir nuo trečd. vsio namie nebuvo ketvd. slapta susitiko bige. Pasėme Pasa Pinigų paskui draugas daiktus pasėme jo iš namų reikėjo sudėti. O sekė mus nuo pradžių kelionė“. Paskutinis užrašas kitu šriftu – „Tai kame reikalas?“ (7 t., 36-39 b.l.).

111Specialisto išvadoje Nr. 140-(7)-IS1-150 nurodyta, kad atsakyti į klausimą, ar rankraštinius įrašus: „DABAR KURIA JIE PLANĄ KAIP TĄ MAŠINĄ IŠVARYTI IŠ KIEMO“, „KRIMINALŲ“, esančius A4 formato baltame popieriaus lape, parašė J. M. ar S. A., nėra galimybės dėl priežasčių, nurodytų specialisto išvados tiriamojoje dalyje. Rankraštinius įrašus: „Nieko nesuprantu, jis tuom užsiiminėja? “, „O tai kas dabar? “, „Tai jūs sekami? Kieno? “, „O tu į tai neįtraukta? “, „Aš jau nuo jūsų kelionės pradžios kažkaip kažką įtarinėjau“, „Tai kame reikalas?“, esančius A4 formato baltame popieriaus lape, parašė S. A.. Rankraštinius įrašus: „Stovi kieme džipas pilnas šūdo ir stebi čia iš visų pusių“, „P. su savo šaika“, „Na ištikrųjų jau man pasakė ką sakyti nes mašinoj važ.kartu visur filmavo“, „P. nėra Lt nuo ketvd. Nemačiau ieško policija. Esame dėmesio centre šypsokitės damos negaliu šnekėti nieko“, „Aš trečd.grįžau namo ir nuo trečd.vsio namie nebuvo ketvd.slapta susitikom bige. Pasėmė Pasa Pinigų paskui draugas daiktus pasėmė jo iš namų reikėjo sudėti. O sekė mus nuo pradžių kelionės“, esančius A4 formato baltame popieriaus lape, tikriausiai parašė J. M.. Atsakyti kategoriškai nėra galimybės dėl priežasčių, nurodytų specialisto išvados tiriamojoje dalyje (8 t., 103-106 b.l.).

112Iš apžiūros protokolo matosi, kad SD adapterio ir SD atminties kortelių skaitytuvo pagalba, kompiuteryje „LG“ apžiūrėta mikro kortelė ( - ) 8 GB, Nr. ( - ). Atidarius minėtą atminties kortelę matomi 11 aplankų skirtingais pavadinimais: .android_secure; Android; Audio; Bluetooth; Contact; DCIM; Download; L.; LOST.DIR; mobogenie; TunnyBrowser. Atidarius aplanką pavadinimu DCIM matomi 3 aplankai pavadinimais: thumbnails; 100ANDRO; ,,Camera“. Atidarius aplanką pavadinimu ,,Camera“, matoma 14 fotonuotraukų ir 3 vaizdo įrašai. Apžiūrėjus minėtas nuotraukas ir vaizdo įrašus nustatyta, kad nuotraukos Nr. 185541, 103717, 103744, 202115 ir 202131 gali būti reikšmingos tyrimui. Nuotraukoje Nr. 185541 matosi namo kiemo vaizdas. Pirmame nuotraukos plane matosi medinis suoliukas, apvalus balto plastiko stalas. Antrame nuotraukos plane matosi mandarinų medžių plantacija ir kalnų vaizdas. Išanalizavus nuotraukos techninę informaciją nustatyta, kad nuotrauka daryta 2015 m. spalio 3 d. 18:55 val. Nuotraukoje Nr. 103717 matosi du automobiliai: „F. M.“, sidabrinės spalvos, dešinės pusės galinės durelės ir dešinės pusės galinis sparnas apgadinti. Už automobilio „F. M.“ stovi automobilis „N“. Išanalizavus nuotraukos techninę informaciją nustatyta, kad nuotrauka daryta 2015 m. spalio X d. 10:37 val. Nuotraukoje Nr. 103744 matosi automobilis „F. M.“, sidabrinės spalvos. Automobilio kairės pusės šonas turi nežymių apgadinimų. Automobilio vairas yra dešinėje pusėje (angliškas variantas). Išanalizavus nuotraukos techninę informaciją nustatyta, kad nuotrauka daryta 2015 m. spalio X d. 10:37 val. Nuotraukoje Nr. 202115 matosi automobilio „F. M.“, valst. Nr. ( - ), angliškas registracijos liudijimas. Liudijime nurodyti automobilio duomenys (pirmos registracijos data, markė, modelis, kėbulo tipas, durų skaičius, spalva) atitinka automobilį, pavaizduotą nuotraukose Nr. 185541, 103717, 103744. Išanalizavus nuotraukos techninę informaciją nustatyta, kad nuotrauka daryta 2015 m. spalio X d. 20:21 val. Nuotraukoje Nr. 202131 matosi automobilio „F. M.“, valst. Nr. ( - ), angliško registracijos liudijimo dalis, kur užfiksuotas automobilio savininkas. Pagal minėtą liudijimą automobilio savininkas yra „P. O., ( - )“. Išanalizavus nuotraukos techninę informaciją nustatyta, kad nuotrauka daryta 2015 m. spalio X d. 20:21 val. (7 t., 45-53 b.l.).

113Kratos metu automobilyje „F. M.“, valst. Nr. ( - ) ( - ), buvo rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „S“ su SIM kortele, kurie apžiūrėti ir pridėti prie baudžiamosios bylos, kaip turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti. Apžiūros metu nustatyti ikiteisminiam tyrimui reikšmingi J. M. (abonentinis Nr. ( - )) ir P. M. (abonentinis Nr. ( - )) susirašinėjimo tekstinėmis SMS žinutėmis duomenys nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2015 m. spalio 15 d. (7 t., 107–115, 123–169 b. l.).

114Iš UAB „B. P.“ rašto Nr. S15-578 matosi, jog pateikti 2015 m. spalio 7 d. vaizdo įrašai, kurie buvo daryti degalinėje „B. P.“, patvirtinantys R. J., A. M., J. M. parodymus apie apsilankymo nurodytoje degalinėje aplinkybes. Įrašai apžiūrėti ir pridėti prie baudžiamosios bylos, kaip turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti (7 t., 124–167 b. l.).

115Iš asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matosi, kad J. M. atpažino R. J. ir A. M. (12 t., 184-191 b.l.).

116Iš asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matosi, kad P. M. atpažino A. M., R. J. ir A. T. (6 t., 84-94 b.l.).

117Iš asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matosi, kad A. M. atpažino S. B., P. M. ir J. M. (12 t., 54-65 b.l.).

118Iš asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matosi, kad S. B. atpažino R. J., A. M. ir P. M. (9 t., 186-197 b.l.).

119Iš asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matosi, kad M. G. atpažino P. M. ir J. M. (9 t., 159-166 b.l.).

120Visi išdėstyti bylos duomenys, kuriuos teismas pripažino įrodymais, buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje ir jie išsamiai išdėstyti skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje.

121Apeliacinės instancijos teisme, atlikus įrodymų tyrimą, taip pat buvo apklaustas liudytojas V. R., kuris kaltinamajame akte ir skundžiamame nuosprendyje įvardijamas kaip asmuo, vardu V.. Nustatyta, kad V. R. šiuo metu irgi kaltinamas pagal BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 3 d. ir jo byla šiuo metu nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje V. R. parodė, kad pažįsta P. M. ir J. M.. Jos vardo ir pavardės nežinojo, pažinojo tik kaip P. M. žmoną. Iš jo P. M. jokių kanapių nepirko, jis tik padėjo jam įsigyti narkotinių medžiagų. Jis P. M. pažadėjo apie tai paklausti pas ispaną. Dėl to jis buvo susitikęs su ispanu, kuris galbūt po dviejų dienų paskambino ir pasakė, kad jo pažįstami turi ir pasakė kur privažiuoti. Jis su P. M. nuvažiavo į nurodytą aikštelę. Tada P. M. susitarė su tuo ispanu. Teismo posėdžio metu buvo perskaityti V. R. parodymai, kuriuos jis davė pirmosios instancijos teisme (16 t., 117-118 b.l.). V. R. parodė, kad jam paskambino P. M. ir pasakė, kad atvažiuoja pas jį į Ispaniją. Po 2-3 dienų vėl paskambino P. M., kuris pasakė, kad jau yra A ir laukia jo. Jis nuvažiavo į tą vietą ir P. M. su žmona nusivežė į savo namą. Jam sakė, kad P. M. žmonos gimtadienis. P. M. su žmona atvyko pas jį pailsėti. Tos pačios dienos vakare, kai atvyko, P. M. teiravosi, ar jis gali paklausti ispanų dėl narkotikų, paprašė surasti 7-8 kg kanapių. P. M. pasakė, kad kitą dieną turi atvykti jo draugai, kurių jis nepažinojo. Tie P. M. draugai atvyko kitą dieną, juos nuvežė į viešbutį. Jis jam atsakė, kad paklaus pažįstamų ispanų. Jis su P. M. nuvyko susitikti su ispanu CH. Jis su CH. kalbėjo ispaniškai, nes P. M. nemoka ispanų kalbos. P. M. sakė, kad reikia augalinės kilmės narkotikų po 2 500 Eur už 1 kg, iš viso 7 kg. Dėl visko su ispanu CH. susitarė pats P. M., jam sumokėjo pinigus. Po to iš viešbučio į jo namą atvežė tuos P. M. draugus. Po 1-2 dienų jam paskambino ispanas, kad paimtų narkotikus. Jie kanapes atvežė į jo nurodytą vietą. Jis narkotines medžiagas, sudėtas maiše, atnešė į kiemą. Tuo metu P. M. buvo su vienu iš tų jo draugų. Padavęs kanapes, jis išvažiavo. Prieš išvažiuojant jam P. M. padavė 500 Eur už tai, kad pas jį pagyveno. Kai vakare grįžo, jie jau buvo susiruošę važiuoti namo. Iš Lietuvos jie buvo atvykę automobiliu „F“ ir džipu, galėjo būti „N“ markės. Perskaičius šiuos parodymus, V. R. juos patvirtino. V. R. dar parodė, kad su P. M. jis susipažino Ispanijoje maždaug prieš pusmetį ar dar seniau iki nurodytų įvykių apie kanapių įsigijimą.

122Papildomai apklausus P. M., šis parodė, kad pinigus už narkotines medžiagas mokėjo jis. Ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme jis sakė, kad pinigus mokėjo V. R. todėl, kad taip jau buvo pasakęs pirmos apklausos metu, tai tų parodymų ir laikėsi.

1239. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nešališkai ir išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų, teisingai įvertino jau išdėstytus išnagrinėtus įrodymus ir jų visetą, todėl pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir pripažino P. M. bei R. J. kaltais. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados pagrįstos išnagrinėtais įrodymais ir atitinka bylos aplinkybes. Kvalifikuojant pripažintas įrodytomis P. M. ir R. J. nusikalstamas veikas, teismas baudžiamuosius įstatymus irgi pritaikė tinkamai.

12410. Nuteistasis P. M. ir nuteistojo R. J. gynėjas su nuosprendžiu nesutinka dėl kitų priežasčių, nurodo apie galimą nusikalstamų veikų provokavimą. Į šiuos skundų argumentus šiame nuosprendyje dar bus atsakyta. Tačiau, kita vertus, ir P. M., ir R. J. teisme visiškai prisipažino kaltais, išsamiai parodė apie nusikaltimų padarymo aplinkybes, kiekvieno iš jų vaidmenį tų nusikaltimų padaryme, o jų parodymus visiškai patvirtino kiti ir skundžiamame, ir šiame nuosprendyje jau išdėstyti įrodymai. Jie patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis P. M., R. J. ir A. M., prieš kurį, jam mirus, byla teisminio nagrinėjimo metu buvo nutraukta, veikdami organizuota grupe, nuosprendyje aprašytomis aplinkybėmis neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu ir padarė narkotinių medžiagų kontrabandą. Teismas taip pat padarė pagrįstą išvadą, kad nusikaltimus nuteistieji padarė bendrininkaudami, veikdami organizuota grupe, ir nustatė kiekvieno jų vaidmenį nusikaltimų padaryme. Teismas nustatė, kad P. M. buvo nusikaltimų organizatorius, taip pat atlikęs ir vykdytojo vaidmenį, o R. J. buvo tų nusikaltimų vykdytojas, apie tai išsamiai išdėstyta skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje (34 l.). Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka papildomai išnagrinėti įrodymai patvirtino pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes. Kaltinamajame akte ir skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje buvo nurodyta, kad P. M. už pinigų sumą, ne mažesnę kaip 15 900 eurų, labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 5 412,71 g kanapių (antžeminių dalių) neteisėtai įgijo iš asmens vardu V.. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka šis asmuo, t. y. V. R., kurio baudžiamoji byla šiuo metu nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, buvo apklaustas teismo posėdyje. V. R. parodė, kad tikrai pažįsta P. M. ir kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo susitikęs su juo Ispanijoje, tačiau narkotines medžiagas (kanapes) P. M. pardavė ne jis pats, o jo pažįstamas vyriškis ispanas. Jis, kartu su P. M., susitiko su savo pažįstamu vardu CH., P. M. susitarė su tuo vyriškiu dėl kanapių pirkimo ir sumokėjo tam vyriškiui pinigus. Jis pats (V. R.) po to tik nuvežė maišą su kanapėmis P. M.. Papildomai apklaustas teismo posėdyje P. M. patvirtino šiuos V. R. parodymus, kad pinigus už kanapes vyriškiui ispanui tikrai sumokėjo jis, t. y. P. M.. Kad pinigus mokėjo V. R., jis buvo parodęs pirmų apklaustų metu, todėl po to nenorėjo keisti parodymų. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės yra neesminės. Iš V. R. parodymų matosi, kad jis, pats būdamas kaltinamuoju, suinteresuotas palengvinti savo padėtį aiškindamas, kad pats nebuvo narkotinių medžiagų pardavėju, o tik tarpininkavo, padėdamas P. M. įsigyti narkotinių medžiagų iš kitų asmenų. Tačiau bet kuriuo atveju nustatyta, kad V. R. atvežė kanapes P. M. ir šis jas neteisėtai įgijo iš V. R., kaip ir nurodoma skundžiamame nuosprendyje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino P. M. bei R. J. kaltais, o jų nusikalstamas veikas teisingai kvalifikavo pagal BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 3 d. bei pagal BK 25 str. 3 d. ir 199 str. 2 d. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakciją).

125Dėl duomenų, gautų kriminalinės žvalgybos metu, pripažinimo įrodymais pagal BPK 20 str. nuostatas ir galimo nusikalstamų veikų provokavimo

12611. Nors abiejų instancijų teismuose P. M. prisipažino kaltu, apklausų metu ir apeliaciniame skunde jis nurodo, kad padaryti nusikaltimus buvo išprovokuotas, todėl skundžiamą nuosprendį prašo pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti. Apie tas pačias aplinkybes ir apie tai, kad nusikalstamos veikos nuo jų pradžios buvo kontroliuojamos teisėsaugos institucijų, nurodoma ir nuteistojo R. J. gynėjo apeliaciniame skunde. Iš bylos matosi, kad šias aplinkybes jau aiškinosi pirmosios instancijos teismas, tačiau kaltinamųjų ir jų gynėjų versijos buvo atmestos. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija dėl šių aplinkybių dėstomus apeliacinių skundų argumentus taip pat atmeta.

12712. Pagal BPK 20 str. 1-4 d. nuostatas, įrodymais byloje pripažįstami tik teisėtu būdu gauti ir teisiamajame posėdyje patikrinti bylos duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Dalis bylos duomenų, kuriuos pirmosios instancijos teismas pripažino įrodymais šioje byloje ir jais pagrindė apkaltinamąjį nuosprendį, buvo gauti iki ikiteisminio tyrimo pradžios atliktos kriminalinės žvalgybos metu. Taip pat įrodymais pripažinti ir duomenys, gauti taikant jau BPK numatytas procesines prievartos priemones. Dėl duomenų, gautų taikant 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymą (toliau – KŽĮ) ir iki tol galiojusį Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymą (OVĮ), pripažinimo įrodymais išaiškinta galiojančioje teismų praktikoje, daugelyje, taip pat ir apeliaciniame skunde nurodytose, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse.

128Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2015 m. birželio 1 d. kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015 išaiškinta, kad operatyvinio tyrimo (kriminalinės žvalgybos) metu slaptai renkant informaciją apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką gali būti apribojama žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Reguliuojant teisinius santykius, susijusius su slapto informacijos rinkimo priemonių naudojimu, taip pat jas taikant ir vertinant gautų duomenų teisėtumą, svarbu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo.

129Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis, užtikrindamas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumą, kartu numato, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, kad Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalies nuostata „informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą“, taip pat Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalies nuostata „įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą“ yra vienos svarbiausių žmogaus privataus gyvenimo neliečiamybės garantijų. Jomis žmogaus privatus gyvenimas saugomas nuo valstybės, kitų institucijų, jų pareigūnų, kitų asmenų neteisėto kišimosi (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas). Tačiau žmogaus teisė į privatumą nėra absoliuti. Pagal Konstituciją riboti konstitucinę žmogaus teisę į privatumą galima, jeigu yra laikomasi iš Konstitucijos kylančių žmogaus teisių ir laisvių ribojimo bendrųjų reikalavimų – tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama žmogaus teisės į privatumą prigimtis bei jos esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas).

130Tais atvejais, kai asmuo daro nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, neteisėtais veiksmais pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą ar kelia grėsmę atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei, jis supranta arba turi ir gali suprasti, kad tai sukels atitinkamą valstybės institucijų reakciją, kad už jo daromą (ar padarytą) teisės pažeidimą gali būti taikomos valstybės prievartos priemonės, kuriomis bus daromas tam tikras poveikis jo elgesiui. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo neturi ir negali tikėtis, kad jo privatus gyvenimas bus saugomas lygiai taip pat, kaip ir asmenų, kurie nepažeidžia įstatymų (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutarimas).

131Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas gerbti asmens teisę į privatų gyvenimą ir susirašinėjimo slaptumą. Pagal šio straipsnio 2 dalį jame įtvirtintų teisių apribojimas turi būti nustatytas įstatyme, juo siekiama teisėto tikslo ir jis būtinas demokratinėje visuomenėje. Vadovaujantis nuoseklia EŽTT praktika, įgaliojimai slapta sekti savo piliečius pagal Konvenciją toleruojami tik tada, kai yra griežtai (neišvengiamai) būtini (angl. strictly necessary) siekiant apsaugoti demokratines institucijas (pvz., D. v. Lithuania, no. 36662/04, judgment of 31 July 2012). EŽTT praktikoje, be kita ko, akcentuojama, kad įstatymas, kuriuo reglamentuojamas slapto sekimo (stebėjimo) priemonių taikymas, susijęs su Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintų teisių apribojimu, turi būti išdėstytas pakankamai tiksliai, kad tinkamai parodytų asmenims, kokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis valstybės institucijos turi teisę taikyti tokį slaptą ir potencialai pavojingą jų teisės į privataus gyvenimo ir susirašinėjimo slaptumo gerbimo apribojimą. Atsižvelgiant į piktnaudžiavimo pavojų, būdingą bet kokiai žmonių slapto sekimo sistemai, tokios priemonės turi būti grindžiamos įstatymu, kuris yra itin tikslus (tiksliai apibrėžtas). Būtina, kad egzistuotų aiškios, detalios taisyklės šiuo klausimu, juolab kad atitinkamos technologijos tampa vis sudėtingesnės (pvz., Association for European Integration and H. R. and E. v. Bulgaria, no. 62540/00, judgment of 28 June 2007, su tolesnėmis nuorodomis; Aydo?du et autres c. Turquie, no 25745/07, décision du 11 janvier 2011; L. v. Poland, no. 9208/05, decision of 6 May 2014). Sprendžiant dėl slaptų sekimo priemonių taikymo konkrečiais atvejais bei jas įgyvendinant, turi būti laikomasi teisėtumo reikalavimo ir užtikrinama, kad apribojant asmens teisę į privataus gyvenimo ir susirašinėjimo slaptumo gerbimą, nebūtų peržengtos būtinumo demokratinėje visuomenėje ribos (pvz., D. v. Croatia,no. 68955/11, judgment of 15 January 2015).

13213. Iš esmės tokie patys išaiškinimai išdėstyti ir kitose kasacinėse nutartyse.

133Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57-696/2017 nurodyta, kad 2002 m. birželio 20 d. OVĮ su pakeitimais ir jį pakeitęs 2012 m. spalio 2 d. Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymas (toliau – KŽĮ) numatė operatyvinės veiklos subjektams teisę vykdyti operatyvinį tyrimą (kriminalinės žvalgybos tyrimą). Pagal OVĮ 9 straipsnį (KŽĮ 8 straipsnis) operatyvinis tyrimas gali būti pradedamas, kai: 1) nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 131 straipsnyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 150 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 2 dalyje, 162 straipsnyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, 198 straipsnio 2 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 214 ir 215 straipsniuose, 225 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 240 straipsnyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 256 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, 301 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 1 ir 2 dalyse, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį; 2) yra informacijos apie kitų valstybių specialiųjų tarnybų veiklą; 3) pasislepia įtariamasis, kaltinamasis arba nuteistasis; 4) dingsta be žinios asmuo; 5) vykdoma asmenų apsauga nuo nusikalstamo poveikio; 6) vykdoma valstybės paslapčių apsauga; 7) turima informacijos apie veikas, keliančias grėsmę valstybės konstitucinei santvarkai, jos nepriklausomybei, ekonominiam saugumui, valstybės gynybinės galios užtikrinimui ar kitiems svarbiems nacionalinio saugumo interesams. Pradėjus operatyvinį tyrimą, operatyvinės veikos subjektai turi teisę atlikti operatyvinius veiksmus, taip pat ir tuos, kuriems reikalinga teismo sankcija. Šie veiksmai atliekami tais atvejais, kai kitais būdais neįmanoma ar sudėtinga apginti asmens, visuomenės ir valstybės interesus. Vykdant operatyvinį tyrimą operatyvinės veiklos subjektai gali naudoti technines priemones bendrąja ir specialia tvarka, gauti informaciją iš telekomunikacijų operatorių ir telekomunikacijų paslaugų teikėjų, slaptai patekti į gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, transporto priemones, taip pat jas apžiūrėti, laikinai paimti ir apžiūrėti dokumentus, medžiagas, žaliavas ir produkcijos pavyzdžius bei paimti kitus objektus (OVĮ 10, 11 straipsniai; KŽĮ 10, 11 straipsniai).

134Pažymėtina, kad duomenys, gauti atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus (iki ikiteisminio tyrimo pradžios), gali būti pripažįstami įrodymais baudžiamajame procese. Tam būtina sąlyga yra tikslus įstatymuose nustatytų operatyvinių veiksmų atlikimo ir priemonių naudojimo pagrindų bei tvarkos laikymasis. Kiekvienoje baudžiamojoje byloje turi būti patikrinamas operatyvinių veiksmų ir priemonių sankcionavimo ir taikymo teisėtumas. Tik tokiu atveju duomenys, gauti taikant operatyvinio tyrimo veiksmus ir priemones, gali būti pripažįstami įrodymais. Teismui tenka pareiga patikrinti, ar sankcionuojant veiksmus, dėl kurių kreipėsi operatyvinės veiklos subjektai, buvo laikomasi OVĮ ir KŽĮ numatytų pagrindų. Įstatyme nustatytų operatyvinių veiksmų ir priemonių taikymo ir jų ribų nepaisymas ar kitoks piktnaudžiavimas daro juos neteisėtus. Pažymėtina, kad operatyviniai veiksmai teisėtai gali būti atliekami tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam faktiniam pagrindui – informacijai ne apie bet kokią, o tik apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką ar veikas, ir vykdomi tik siekiant surinkti duomenų apie tokią veiką. Vadinasi, užtikrinant operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų sankcionavimo ir atlikimo teisėtumą ir kartu veiksmingą žmogaus teisių apsaugą nuo neteisėto apribojimo, kreipiantis dėl operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų atlikimo ir juos sankcionuojant, turi būti aiškiai nurodoma turima informacija apie galimą nusikalstamą veiką, kurios pagrindu bus tiriama, ar atitinka ši informacija tokį BK straipsnį ar jo dalį, dėl kurių atitinkami veiksmai gali būti atliekami. 2012 m. spalio 2 d. KŽĮ 8 straipsnio 3 dalyje griežtai nustatyta, kad jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminis tyrimas gali būti nepradėtas išimtiniais atvejais, kai gali kilti pavojus kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių saugumui ir (ar) kriminalinės žvalgybos subjekto teisėtiems interesams. Nors OVĮ nenumatė šios nuostatos, jos taikymas išplaukia iš baudžiamųjų ir baudžiamojo proceso įstatymų paskirties.

135Teisėjų kolegija pažymėjo ir tai, kad slapti sankcionuoti operatyvinio tyrimo ir baudžiamojo proceso veiksmai negali būti naudojami tam, kad pasunkintų kaltininko atsakomybę (pvz., tęsti veiksmus iki tol, kol kaltininkas padarys naujus nusikaltimus, pasisavins ar kitaip pagrobs didesnės vertės turtą, disponuos didesniu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir pan.). Valstybės institucijos gali tęsti slaptus operatyvinius ir procesinius veiksmus tik dėl tokių veikų, kurios, pasibaigus jų sankcionavimo laikui, dar nebuvo baigtos, arba, nors ir surinkta pakankamai nusikalstamos veikos įrodymų, tačiau reikia išaiškinti organizuotų grupių ir nusikalstamų susivienijimų veiklą, grupių organizatorius, grupių ryšius su kitomis grupėmis ar pareigūnais tam, kad būtų atskleistas visas jų organizacinis tinklas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86/2011, 2K-530/2012).

13614. Išnagrinėjus apeliacine tvarka baudžiamąją bylą, kurioje nuteisti P. M. ir R. J., nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas 2015 m. spalio 15 d. pagal LKPB ONT X-osios valdybos Y-ojo skyriaus viršininko A. P. tarnybinį pranešimą. Jame nurodoma, jog gauti duomenys, kad P. M., veikdamas su tyrimo nenustatytais bendrininkais, organizuoja ir vykdo narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą. Nustatyta, kad šiuo metu P. M. automobilį „N“ su jame paslėptu labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu laiko aikštelėje adresu ( - ). Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal BK 199 str. 2 d. ir 260 str. 3 d. (1 t., 15-16 b.l.). Byloje taip pat nustatyta, kad duomenys, pagal kuriuos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo gauti atlikus kriminalinės žvalgybos veiksmus. Prie bylos pridėti išslaptinti ne tik kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai, bet ir LKPB tyrėjų tarnybiniai pranešimai (pirmasis – 2015 m. rugsėjo 25 d.) „dėl kriminalinės žvalgybos informacijos“, „dėl sekimo sankcionavimo“, „dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka“, prokurorų teikimai teismui sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimą ir teismo nutartys, kuriomis nutarta tuos veiksmus sankcionuoti. Visi šie išslaptinti dokumentai buvo betarpiškai išnagrinėti ir patikrinti teisiamajame posėdyje, jie išsamiai išdėstyti skundžiamame nuosprendyje ir šiame nuosprendyje. Nustatyta, kad jau pradėjus ikiteisminį tyrimą, po to jau buvo taikomos BPK numatytos kitos procesinės prievartos priemonės, 2015 m. spalio 16 d. kratų metu P. M. namo kieme stovinčiame automobilyje „N“ ir name rastos ir paimtos narkotinės medžiagos – kanapės ir kiti bylai reikšmės turintys daiktai. Patikrinusi visus šiuos bylos duomenis, teisėjų kolegija nustatė, kad atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus ir taikyti procesines prievartos priemones buvo teisinis ir faktinis pagrindas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šios bylos duomenys, gauti kriminalinės žvalgybos metu, o pradėjus ikiteisminį tyrimą – ir gauti taikant BPK numatytas procesines prievartos priemones, yra gauti teisėtu būdu ir laikantis KŽĮ bei BPK reikalavimų. Teismas galėjo pripažinti ir pagrįstai pripažino šiuos duomenis įrodymais ir pagrįstai pagrindė jais apkaltinamąjį nuosprendį. Plačiau aptarinėti nuosprendyje jau išdėstytus ir aptartus duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, nėra pagrindo, nes jų gavimo teisėtumas faktiškai neginčijamas ir paduotuose apeliaciniuose skunduose. Tačiau teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus dėl to, kad teisėsaugai tariamai nuo pat pradžios buvo žinomos visos rengiamų daryti nusikaltimų aplinkybės, juose dalyvaujantys asmenys ir kad teisėsauga tariami laiku neužkardė tų nusikaltimų rengimosi ar pasikėsinimo stadijose. Tai paneigia ne tik byloje išnagrinėti dokumentai, bet ir abiejų instancijų teismuose apklaustų kriminalinės policijos pareigūnų, liudytojų A. P. ir A. B. parodymai. Nustatyta, kad iki nuteistiesiems ir asmeniui, prie kurį byla nutraukta, jam mirus, išvykstant iš Lietuvos į Ispaniją, teisėsaugos institucijos apie jų sumanymą daryti nusikaltimus turėjo tik labai nekonkrečią žvalgybinę informaciją, kurią buvo būtina tikslinti ir tuo metu užkardyti jau daromą konkrečią nusikalstamą veiką teisėsauga neturėjo pagrindo. Kriminalinės žvalgybos veiksmai turko neilgą laiką, tik keletą dienų ir tokiu būdu nebuvo siekiama apsunkinti nuteistųjų padėtį. Taip pat nustatyta, kad KŽĮ numatyti veiksmai buvo nutraukti iš karto, kai buvo surinkti duomenys apie galimai daromas konkrečias nusikalstamas veikas. Ikiteisminis tyrimas pradėtas dar iki narkotinių medžiagų suradimo ir paėmimo.

13715. Iš nuteistojo P. M. apeliacinio skundo matosi, kad apeliantas jo tariamą provokavimą bando pagrįsti kitomis aplinkybėmis. Apeliaciniame skunde P. M. nurodo, kad provokacija prieš jį buvo įvykdyta per liudytoją S. B., kuris dar 2015 m. rugsėjo 25 d. tarnybiniame pranešime „Dėl kriminalinės žvalgybos informacijos“ galėjo būti tas asmuo, kurio duomenys nebuvo išslaptinti (15 t., 40 b.l.). Apeliantas nurodo, kad šioje byloje turėjo būti atskleistas kriminalinės žvalgybos gautos informacijos šaltinis. Nurodo, jog jis mano, kad kriminalinės policijos pareigūnai, neįteisinę nusikalstamos veikos imitavimo modelio, padarė poveikį anksčiau teistam S. B., per kurį ir išprovokavo jį (P. M.) padaryti nusikaltimus.

13816. Nuteistojo P. M. argumentus dėl galimo jo provokavimo per liudytoją S. B. teisėjų kolegija taip pat atmeta. Paties P. M. ir liudytojo S. B. parodymai jau buvo išdėstyti. Jų esmė ta, kad P. M. parodė, jog dėl narkotinių medžiagų kontrabandos iš pradžių jis tarėsi būtent su S. B., kuris pažadėjo duoti dalį pinigų narkotinių medžiagų įgijimui ir supažindino jį su R. J. ir A. M.. Tačiau neužilgo iki išvykstant į Ispaniją S. B. netikėtai atsisakė duoti pinigus paaiškinęs, kad investavo juos kažkur kitur. Tačiau skambino jam ir sakė, kad R. J. ir A. M. jau pasiruošę vykti ir taip ragino jį nusikalsti. Jam su J. M. išvykus į Ispaniją automobiliu „F. M.“, S. B. perdavė R. J. ir A. M. jo (P. M.) jam paliktą automobilį „N“, nurodė, kur vykti, o po to su jais palaikė ryšį mobiliuoju telefonu. P. M. nurodo, kad nebūtų daręs nusikaltimų, jei dėl jų nebūtų iš pradžių taręsis su S. B. ir jei šis nebūtų jam suradęs R. J. ir A. M.. Tuo tarpu liudytojas S. B. abiejų instancijų teismuose tokius P. M. parodymus paneigė. Jis parodė, kad su R. J. ir A. M. buvo pažįstami, nes kartu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. 2015 m. rugpjūtį kitas jo pažįstamas pasiūlė darbą nurodęs, kad P. M. verčiasi automobilių parvežimu iš užsienio. Kadangi jam buvo paskirti elgesio apribojimai, todėl apie tokį darbą pranešė draugams. Kartu su P. M. nuvažiavo į T, ten susitiko su R. J. ir A. M. ir šie kažką tarėsi tarpusavyje, jų pokalbio jis negirdėjo. Po kelių savaičių P. M. jam pranešė, kad tie jo draugai ruoštųsi į kelionę, pats P. M. atvarė jam į A automobilį „N“, dokumentus, paliko pinigų ir visa tai jis, prašomas P. M., perdavė R. J. su A. M., kurie išvažiavo į Ispaniją. S. B. parodė, kad apie narkotines medžiagas nieko nežinojo, ko konkrečiai P. M. ir tie jo du draugai išvyko į Ispaniją, nežino, kai po keleto dienų jie trise vėl pas jį buvo atvažiavę, apie nieką konkrečiai jų neklausinėjo.

13917. Įvertinusi liudytojo S. B. parodymus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad jie nėra visiškai įtikinantys. Tačiau kolegija daro išvadą ir apie tai, kad P. M. dėstomos tariamo provokavimo aplinkybės yra ne tik neįtikinančios, tačiau ir paneigtos. Byloje nėra jokių dokumentų, kurie ne tik tiesiogiai, bet ir netiesiogiai patvirtintų galimybę, kad S. B. buvo nusikalstamos veikos imitavimo modelio (NVIM) dalyvis ir kad per jį pareigūnai darė kokį nors poveikį P. M.. Nors P. M. ir jo gynėjas aiškina, kad byloje neišreikalauti kažkokie dar neišslaptinti dokumentai, iš tikrųjų tokie jų teiginiai yra nieko nepagrįsti ir deklaratyvūs. Byloje nustatyta, kad visas galimybes išreikalauti kokius nors papildomus išslaptintus kriminalinės žvalgybos duomenis jau išnaudojo pirmosios instancijos teismas. Teismui buvo pateikti jau išnagrinėti ir aptarti išslaptinti dokumentai (bylos 9 t.). Generalinės prokuratūros rašte nurodoma, kad kitų kriminalinės žvalgybos tyrimo dokumentų ikiteisminiame tyrime nėra (14 t., 163 b.l.).

14018. Nuteistojo P. M. versiją, kad jis per S. B. galėjo būti provokuojamas pareigūnų kokiais nors neteisėtais veiksmais, t. y. pareigūnams piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, paneigia ir kiti bylos duomenys. Apeliacinės instancijos teisme papildomai apklaustas liudytojas S. B. parodė, kad jokiame NVIM jis nedalyvavo, kriminalinės žvalgybos pareigūnai ir tyrėjai jam nedarė jokio poveikio, jam nebuvo žadamos jokios nuolaidos. Apklausų metu nurodomų įvykių metu jis veikė savo valia ir niekieno neįkalbinėjamas. Tenkinant P. M. gynėjo prašymą apeliacinės instancijos teismas išreikalavo duomenis iš Lietuvos probacijos tarnybos Kauno rajono skyriaus. Šios tarnybos rašte teismui nurodoma, kad S. B. priežiūra pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartį buvo vykdoma nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d. iki 2016 m. lapkričio 29 d. Probuojamasis nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. dirbo L. R. individualioje įmonėje vadybininku, todėl šiuo laikotarpiu, darbo dienomis nuo 9 val. 30 min. iki 18 val. 30 min. turėjo galimybę išvykti už gyvenamosios vietos ribų, nes tai buvo susiję su jo darbu, kadangi turėjo išvežioti prekes. Probacijos laikotarpiu S. B. probacijos sąlygų nepažeidė bei teismo paskirtus įpareigojimus vykdė (16 t., 90 b.l.). Šie duomenys paneigia gynybos versiją apie tai, kad S. B. nurodytu laikotarpiu tariamai nebūtų galėjęs susitikinėti su P. M. be teisėsaugos pareigūnų žinios. P. M. provokavimo galimybę paneigė ir teisme liudytojais apklausti pareigūnai. Apklaustas liudytoju LKPB pareigūnas A. B. teisme parodė, kad visi duomenys negali būti išslaptinti, nes tam turi būti ne jo asmeniškai, o specialios ekspertų komisijos sprendimas. Vadovaujantis įstatymu kai kurių bylos duomenų jis apskritai negali atskleisti. Vis dėlto A. B. teisme parodė, kad renkant žvalgybinę informaciją apie P. M., pareigūnai jokios informacijos apie S. B. neturėjo, duomenys apie jį buvo gauti tik ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas parodė, kad S. B. tikrai nebuvo daroma jokia teisėsaugos institucijų įtaka. Iš esmės tokius pačius parodymus davė ir abiejų instancijų teismuose apklaustas liudytoju kitas LKPB pareigūnas A. P.. Teisėjų kolegija tokiais liudytojų, atsakingų kriminalinės policijos pareigūnų, parodymais abejoti neturi pagrindo.

14119. Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 str. 4 d. nurodyta, kad kriminalinės žvalgybos subjektams draudžiama provokuoti asmenis padaryti nusikalstamas veikas. Provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-530/2012, 2K-434/2013 ir kt. išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Europos Žmogaus Teisių Teismas, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išplėtoję provokacijos sąvoką, kuri suformuota ir įstatymo lygmeniu. Pagal ikiteisminio tyrimo metu galiojusio Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 5 dalį provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino daryti (nepakitusi sąvoka išliko ir nuo 2013 m. sausio 1 d. galiojančiame Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme). Išvada, kad valstybės pareigūnai skatina asmenis daryti nusikalstamas veikas, gali būti daroma ne tik tada, kai nustatoma, jog asmenys, prieš kuriuos atliekami neviešo pobūdžio veiksmai, buvo tiesiogiai įtikinėjami, raginami atlikti priešingus teisei veiksmus, bet ir tada, kai pareigūnų elgesys nebuvo vien pasyvus ir iš jo buvo galima spręsti, kad ilgesnį laiką trunkantys pareigūnų veiksmai turėjo esminę įtaką asmenų, prieš kuriuos buvo taikomos neviešo pobūdžio priemonės, veiksmams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262/2012). Provokacija pripažįstama ir tada, kai asmuo nesirengė daryti nusikaltimo, o teisėsaugos pareigūnai sukurstė jį padaryti nusikaltimą, t. y. kai nusikaltimas be teisėsaugos pareigūnų žinios nebūtų padarytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-530/2012). Baudžiamojo proceso taisyklės iš teisėsaugos institucijų pareigūnų reikalauja veikti tik pagal jiems suteiktą kompetenciją (intra vires) įgyvendinant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Bet koks provokuojantis ar su provokacija supanašėjantis elgesys viršijant įgaliojimus vertintinas ne tik kaip veiklos teisėtumo principo, bet ir surinktų duomenų atitikties įrodymų leistinumo (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys) reikalavimui pažeidimas.

14220. Įvertinusi visus šios bylos duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad provokacija, t. y. spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamas veikas apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, prieš P. M. nebuvo naudojama. Vertinant P. M. apeliacinio skundo argumentus dėl liudytojo S. B. teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šio liudytojo veiksmai paminėti ir kaltinime aprašant P. M. padarytų nusikaltimų aplinkybes. Kaltinime nurodoma, kad P. M. transporto priemonę „N“, telefoną ir pinigus perdavė S. B., kuris nusikaltimuose nedalyvavo, o P. M. prašymu, šiuos daiktus, pinigus ir nurodymą vykti į Ispaniją perdavė R. J. ir asmeniui, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 7 p. pagrindu. Nustatyta, kad S. B. šioje byloje irgi buvo pranešta apie įtarimus dalyvavus tų pačių nusikaltimų padaryme, tačiau, kaip jau buvo paminėta, prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas jam buvo nutrauktas ir po to S. B. buvo apklaustas liudytoju. Galima iš dalies sutikti su P. M. nuomone, kad S. B. veiksmai kelia tam tikrų abejonių, kyla abejonių ir ar jo veikoje nėra kai kurių nusikalstamos veikos požymių. Tačiau kaip tik tuo ir paaiškinamos P. M. versijos, kad ikiteisminis tyrimas S. B. tariamai buvo nutrauktas dėl šio asmens galimo bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis. Teisėjų kolegija šiuo atveju pažymi, kad prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą S. B. pagrįstumo klausimo nesprendžia, nes byla nagrinėjama laikantis baudžiamojo proceso įstatymo nustatytų ribų. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad net ir tikint P. M. versija apie tai, kad iš pradžių jis pats tarėsi su S. B. dėl bendro dalyvavimo nusikaltimų padaryme, ši aplinkybė vis tiek nereikštų, kad S. B. veiksmai kaip nors įtakojo P. M. veiksmus ar netgi jį provokavo. Tokia išvada daroma remiantis kitų asmenų ir netgi paties P. M. parodymais. Kitas nuteistasis R. J. parodė, kad važiuodamas į Ispaniją, ką ten veiks gerai nežinojo, o iš pokalbio su P. M. suprato tik, kad teks „vežti kažką nelegalaus“. Ir tik Ispanijoje, kai „V.“ P. M. atvežė kanapes, suprato, kad į Lietuvą teks vežti narkotines medžiagas. Iš esmės apie tokias pačias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu buvo parodęs ir jau miręs buvęs kaltinamasis A. M.. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas V. R. (kaltinime nurodomas asmuo vardu V.) parodė, kad su P. M. susipažino Ispanijoje per kitą pažįstamą vardu AX maždaug prieš 3-4 mėnesius iki įvykių 2015 m. spalio pradžioje. Ir jau pirmo susitikimo metu P. M. klausė jo, ar jis gali gauti narkotikų. Šie V. R. parodymai paneigia P. M. parodymus apie tai, kad neteisėtai įgyti narkotines medžiagas tariamai jam siūlė S. B.. V. R. parodymai patvirtina, kad tai buvo paties P. M. sumanymas ir tam šis nuteistasis ruošėsi dar iki pažinties su S. B.. Be to, tai patvirtina netgi paties P. M. parodymai. Teisme jis parodė, kad S. B. atsisakius kanapes pirkti kartu, jis sutiko parsivežti kanapių ir vienas. Šiek tiek užtruko, kol susirinko pinigus, po to pas M. G. pasiskolino automobilį „N“. Per S. B. susipažinęs su R. J. ir A. M., pats jiems pasakė, kad reikės važiuoti į Ispaniją ir iš ten parvežti narkotines medžiagas. Pasakė jiems, kad teks parvežti 5-10 kg kanapių ir už jų pargabenimą pažadėjo jiems 1 000 Eur atlyginimą.

14321. Įvertinusi visus šiuos bylos duomenis ir paties P. M. parodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nei teisėsaugos institucijos per S. B., nei pats S. B. P. M. neprovokavo, t. y. nedarė jam spaudimo, aktyvaus skatinimo ar kurstymo padaryti nusikaltimus, juo labiau, apribojant P. M. veiksmų pasirinkimo laisvę. Išnagrinėti įrodymai patvirtina teismo išvadą, kad būtent P. M. buvo nusikaltimų sumanytojas, organizatorius ir bendravykdytojas. Dar kartą pažymėtina ir tai, kad pats P. M. teisme savo kaltę pripažino pilnai, be to, šia aplinkybe grindžia ir savo prašymą dėl jam paskirtos bausmės švelninimo. Atsakant į dėl šios nuosprendžio dalies paduotų apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad nors dar iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo prieš P. M. ir kitus asmenis buvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai, daryti išvadą, kad teisėsaugos institucijos nuo pačios pradžios kontroliavo P. M. ir R. J. veiksmus, nėra pagrindo. Bylos duomenys ir apklaustų liudytojais kriminalinės policijos pareigūnų parodymai patvirtina, kad iki išvykimo į Ispaniją teisėsauga konkrečių duomenų apie nuteistųjų planus padaryti nusikalstamas veikas neturėjo, o užsienio valstybėse jų elgesys nebuvo kontroliuojamas. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis buvo pradėtas Ispanijoje, tęsėsi kelių užsienio valstybių teritorijose ir tik po to Lietuvoje. Narkotinių medžiagų kontrabanda tapo baigtu nusikaltimu nuo tų medžiagų gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną momento. Ir tik po to teisėsaugos institucijos jau turėjo galimybę kontroliuoti nuteistųjų veiksmus, tęsiant narkotinių medžiagų gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad abi nusikalstamos veikos buvo pabaigtos iki teisėsaugos institucijų galėjimo jas kontroliuoti. Perkvalifikuoti jas į pasikėsinimą padaryti šias nusikalstamas veikas (BK 22 str.) nėra pagrindo.

144Dėl J. M. išteisinimo pagal BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 3 d., BK 25 str. 3 d. ir 199 str. 3 d.

14522. J. M. šioje byloje buvo kaltinama tuo, kad veikdama organizuota grupe, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir padarė narkotinių medžiagų kontrabandą.

14622.1. Kaltinamajame akte buvo nurodoma, kad 2015 m. rugsėjo mėn., susitikimų, telefoninių pokalbių ir susirašinėjimo SMS žinutėmis, vykusių T ir kitose Lietuvos Respublikos vietovėse, metu, P. M. pasiūlė, tai yra sukurstė, o R. J. ir A. M. sutiko už 1500 eurų atlygį labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti ir išplatinti kitiems asmenims. Nurodytomis aplinkybėmis P. M. parengė nusikalstamų veikų planą, vadovavo nusikalstamoms veikoms, pažadėjo nusikaltimų padarymui pateikti būtinas nusikaltimų priemones ir kartu su R. J., A. M. ir J. M. susitarė I. K. neteisėtai įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 5412,71 gramų kanapių (antžeminių dalių), šią narkotinę medžiagą, neturint leidimo, panaudojant automobilį, neteisėtai laikyti, gabenti I. K., Prancūzijoje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Lenkijos Respublikoje, iš Lenkijos į Lietuvą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Lietuvos Respublikoje ir neteisėtai išplatinti kitiems asmenims, taip pat P. M. nusikaltimų darymui parūpino ne mažesnę, kaip 15990 eurų sumą, nurodė R. J. ir A. M. nusikalstamų veikų darymo tikslais automobiliu vykti į Ispanijos Karalystę. Vykdydamas susitarimą, 2015 m. rugsėjo mėn. Lietuvos Respublikoje P. M. įsigijo automobilį „N“, valst. Nr. ( - ), mobiliojo ryšio telefoną „L“ su SIM kortele, parūpino 1000 eurų, šią transporto priemonę su telefonu ir pinigais perdavė S. B., kuris nusikaltimuose nedalyvavo, o P. M. prašymu S. B. šiuos daiktus, pinigus bei nurodymą vykti į Ispaniją 2015-09-30 prie prekybos centro „X“, esančio ( - ), perdavė R. J. ir A. M.. Vėliau, vykdydami susitarimą, 2015-10-05 dienos metu, name, esančiame, netoli R miestelio bei A miesto, I. K., P. M. už pinigų sumą, ne mažesnę, kaip 15990 eurų, neteisėtai įgijo iš asmens, vardu V., labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - 5412,71 g kanapių (antžeminių dalių), kurią P. M., R. J. ir A. M. supakavo į plastikinius butelius, šiuos butelius su narkotine medžiaga prie minėto namo paslėpė automobilyje „N“ valst. Nr. ( - ), tuo pačiu metu bei toje pačioje vietoje P. M., R. J., A. M. ir J. M., panaudodami smėlį, skudurėlį bei kitas priemones, panaikino, užmaskavo narkotinių medžiagų slėpimo pėdsakus, ir P. M., siekdamas išvengti galimo sulaikymo, nurodė R. J. bei A. M. minėtu automobiliu narkotinę medžiagą į Lietuvą gabenti nemokamais keliais per Ispaniją, Prancūziją, Vokietiją, Lenkiją. Vėliau, 2015-10-05 ir 2015-10-06, veikdami pagal parengtą planą, tuo metu, kai P. M. ir J. M., užtikrindami galimą techninę pagalbą automobilio „N“, valst. Nr. ( - ), gedimo atveju, lydėjo automobiliu „F. M.“, valst. Nr. ( - ) ir stebėjo aplinką, kad nusikaltimo darymui nesutrukdytų teisėsaugos pareigūnai, R. J. ir A. M. automobiliu „N“, valst. Nr. ( - ), labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - 5412,71 gramų kanapių (antžeminių dalių) - neteisėtai laikė ir gabeno Ispanijoje, Prancūzijoje, sugedus šiam automobiliui, maždaug 500 kilometrų atstumu nuo L, Prancūzijos teritorijoje, tuo metu, kai J. M., R. J. ir A. M. stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų nusikaltimų darymui ir švietė žibintuvėliais, P. M. minėtus butelius su narkotine medžiaga pakartotinai perslėpė automobilio „N“, valst. Nr. ( - ), kuro bake, ir kartu su J. M., R. J. bei A. M. užmaskavo narkotinių medžiagų slėpimo pėdsakus. Po to, 2015-10-06 ir 2015-10-07., tuo metu, kai P. M. ir J. M., užtikrindami galimą techninę pagalbą automobilio „N“, valst. Nr. ( - ), gedimo atveju, lydėjo automobiliu „F. M.“, valst. Nr. ( - ) ir stebėjo aplinką, kad nusikaltimo darymui nesutrukdytų teisėsaugos pareigūnai, R. J. ir A. M. automobiliu „N“, valst. Nr. ( - ), labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - 5412,71 g kanapių (antžeminių dalių), neteisėtai laikė ir gabeno Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, iš Lenkijos į Lietuvą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, 2015-10-07, nuo 14.27 val. iki 23.43 val., P. M., J. M., R. J. ir A. M. neteisėtai laikė ir gabeno Lietuvos Respublikoje: sugedus automobiliui, tą pačią dieną, nuo 15.22 val. P. M. ir J. M. automobiliu „F. M.“, valst. Nr. ( - ) troso pagalba tempė R. J. ir A. M. vairuojamą automobilį „N, valst. Nr. ( - ), kuriame buvo paslėpta minėta narkotinė medžiaga, nuo M, pro P kaimą, Š mieste, V rajone, pro J miestą ir šį automobilį laikė degalinėje „B. P.“, esančioje ( - ). Vėliau, 2015-10-07 ir 2015-10-08, P. M., panaudodamas automobilį „V.C.“, valst. Nr. ( - ) su priekaba, valst. Nr. ( - ), automobilį „N, valst. Nr. ( - ), kuriame buvo labai didelis kiekis narkotinės medžiagos - 5412,71 g kanapių (antžeminių dalių), neteisėtai laikė ir nugabeno iš J prie savo namų, esančių ( - ), kur automobilio „N, valst. Nr. ( - ), bake paslėptą narkotinę medžiagą neteisėtai laikė iki 2015-10-16, kol kratos metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė pareigūnai“.

14723. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, prokuroras pateikė teismui prašymą kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis (14 t., 99-102 b.l.). Šiame prašyme buvo nurodoma, kad J. M. kaltinama tuo, kad veikdama organizuotoje grupėje neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, padarė narkotinių medžiagų kontrabandą, o būtent: 2015 m. rugsėjo mėn., susitikimų, telefoninių pokalbių ir susirašinėjimo SMS žinutėmis, vykusių T ir kitose Lietuvos Respublikos vietovėse, metu, P. M. pasiūlė, tai yra sukurstė, o R. J. ir A. M. sutiko už 1500 eurų atlygį labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) – neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti ir išplatinti kiliems asmenims. Nurodytomis aplinkybėmis P. M. parengė nusikalstamų veikų planą, vadovavo nusikalstamoms veikoms, pažadėjo nusikaltimų padarymui pateikti būtinas nusikaltimų priemones ir kartu su R. J., A. M. ir J. M. susitarė I. K. neteisėtai įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 5412,71 gramų kanapių (antžeminių dalių), šią narkotinę medžiagą, neturint leidimo, panaudojant automobilį, netesėtai laikyti, gabenti I. K., Prancūzijoje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Lenkijos Respublikoje, iš Lenkijos į Lietuvą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Lietuvos Respublikoje ir neteisėtai išplatinti kitiems asmenims, taip pat P. M. nusikaltimų darymui parūpino ne mažesnę, kaip 15 990 eurų sumą, nurodė R. J. ir A. M. nusikalstamų veikų darymo tikslais automobiliu vykti į Ispanijos Karalystę. Vykdydamas susitarimą, 2015 m. rugsėjo mėn. Lietuvos Respublikoje P. M. įsigijo automobilį „N“, valstybinis numeris ( - ), mobiliojo ryšio telefoną „L“ su SIM kortele, parūpino 1000 eurų, šią transporto priemonę su telefonu ir pinigais perdavė S. B., kuris nusikaltimuose nedalyvavo, o P. M. prašymu S. B. šiuos daiktus, pinigus bei nurodymą vykti Į Ispaniją 2015-09-30 prie prekybos centro „X“, esančio ( - ), perdavė R. J. ir A. M.. Vėliau, vykdydami susitarimą, 2015-10-05 dienos metu, name, esančiame netoli R miestelio bei A miesto. I. K., P. M. už pinigų sumą, ne mažesnę, kaip 15990 eurų, neteisėtai įgijo iš asmens, vardu V., labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - 5412,71 g kanapių (antžeminių dalių), kurią P. M., R. J. ir A. M. supakavo į plastikinius butelius, šiuos butelius su narkotine medžiaga prie minėto namo paslėpė automobilyje „N“, valstybinis numeris ( - ), tuo pačiu metu bei toje pačioje vietoje P. M., R. J., A. M. ir J. M., panaudodami smėlį, skudurėlį bei kitas priemones, panaikino, užmaskavo narkotinių medžiagų slėpimo pėdsakus, ir P. M., siekdamas išvengti galimo sulaikymo, nurodė R. J. bei A. M. minėtu automobiliu narkotinę medžiagą j Lietuvą gabenti nemokamais keliais per Ispaniją, Prancūziją, Vokietiją, Lenkiją. Vėliau, 2015-10-05 ir 2015-10-06. veikdami pagal parengtą planą, tuo metu, kai P. M. ir J. M., užtikrindami galimą techninę pagalbą automobilio „N“, valstybinis numeris ( - ), gedimo atveju, lydėjo automobiliu „F. M.“, valstybinis numeris ( - ) ir stebėjo aplinką, kad nusikaltimo darymui nesutrukdytų teisėsaugos pareigūnai. R, J. ir A. M. automobiliu „N“, valstybinis numeris ( - ), labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 5 412,71 gramų kanapių (antžeminių dalių) – neteisėtai laikė ir gabeno Ispanijoje, Prancūzijoje, sugedus šiam automobiliui, maždaug 500 kilometrų atstumu nuo L. Prancūzijos teritorijoje, tuo metu, kai J. M., R. J. ir A. M. stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų nusikaltimų darymui ir švietė žibintuvėliais, P. M. minėtus butelius su narkotine medžiaga pakartotinai perslėpė automobilio „N“, valstybinis numeris ( - ), kuro bake, ir kartu su J. M., R. J. bei A. M. užmaskavo narkotinių medžiagų slėpimo pėdsakus. Po to, 2015-10-06 ir 2015-10-07, tuo metu, kai P. M. ir J. M., užtikrindami galimą techninę pagalbą automobilio „N“, valstybinis numeris ( - ), gedimo atveju, lydėjo automobiliu „F. M.“, valstybinis numeris ( - ) ir stebėjo aplinką, kad nusikaltimo darymui nesutrukdytų teisėsaugos pareigūnai. R. J. ir A. M. automobiliu „N“, valstybinis numeris ( - ). labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - 5412,71 g kanapių (antžeminių dalių), neteisėtai laikė ir gabeno Prancūzijoje, Vokietijoje. Lenkijoje, iš Lenkijos į Lietuvą per Lietuvos Respublikos valstybes steną. 2015-10-07, nuo 14.27 vai. iki 23.43 vai., P. M., J. M., R. J. ir A. M. neteisėtai laikė ir gabeno Lietuvos Respublikoje: sugedus automobiliui, tą pačią dieną, nuo 15.22 vai. P. M. ir J. M. automobiliu „F. M.“, valstybinis numeris ( - ) troso pagalba tempė R. J. ir A. M. vairuojamą automobilį „N“, valstybinis numeris ( - ), kuriame buvo paslėpta minėta narkotinė medžiaga, nuo M, pro P kaimą, S mieste, V rajone, pro J miestą ir šį automobilį laike degalinėje „B. P.“, esančioje ( - ). Vėliau, 2015-10-07 ir 2015- 10-08, P. M., panaudodamas automobilį „V.C.“, valstybinis numeris ( - ) su priekaba, valstybinis numeris ( - ), automobilį „N“, valstybinis numeris ( - ), kuriame buvo labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – 5 412,71 g kanapių (antžeminių dalių), neteisėtai laikė ir nugabeno iš J prie savo namų, esančių ( - ), kur automobilio „N“, valstybinis numeris ( - ), bake paslėptą narkotinę medžiagą neteisėtai laikė iki 2015-10-16, kol kratos metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė pareigūnai. J. M. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 str. 3 d. ir 199 str. 3 d., 25 str. 3 d. ir 260 str. 3 d.

14824. Skundžiamu nuosprendžiu teismas J. M. dėl abiejų kaltinimų išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

14925. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo nuosprendžio dalį dėl J. M. išteisinimo panaikinti ir priimti naują, apkaltinamąjį nuosprendį. Dėstant nesutikimo argumentus su šia nuosprendžio dalimi apeliaciniame skunde pirmiausia nurodoma, kad teismas nesilaikė BPK normų, reglamentuojančių nuosprendžio surašymą. Taip pat nurodoma, kad teismas nesilaikė BPK 20 str. 5 d. reikalavimo įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Prokuroro nuomone, spręsdamas J. M. kaltės klausimą, teismas įrodymus vertino atsietai vienas nuo kitos, nevertino bylos duomenų visumos, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir tokiu būdu padarė esminius BPK pažeidimus.

15026. Teisėjų kolegija šiuos prokuroro apeliacinio skundo argumentus atmeta. BPK 305 str. 3 d. nurodoma, kad išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma: 1) kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmė; 2) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 3) įrodymų įvertinimo motyvai; 4) teismo išvados dėl kaltinamojo išteisinimo. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad jo dalis dėl J. M. išteisinimo surašyta griežtai laikantis nurodyto baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Nuosprendyje išdėstytas kaltinimas J. M., dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, teismo nustatytos bylos aplinkybės, labai išsamūs įrodymų vertinimo motyvai bei motyvuotos išvados dėl J. M. išteisinimo. Konkretūs BPK normų, nustatančių nuosprendžio surašymo taisykles, pažeidimai nenurodyti ir pačiame prokuroro apeliaciniame skunde.

15127. Iš skundžiamo nuosprendžio taip pat matosi, kad teismas, laikydamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimų, išsamiai išnagrinėjo visas, tiek J. M. apkaltinančias, tiek ją teisinančias bylos aplinkybes, taip pat įvertino ne tik atskirus įrodymus, bet ir jų visetą.

15228. Išteisintoji J. M. teisme kalta neprisipažino. Ji parodė, kad 2015 m. rugsėjo mėn. jai P. M. pasiūlė važiuoti į Ispaniją. Jis pasakė, kad kelionė bus dovana jos gimimo dienos proga. Tikslios datos P. M. jai nepasakė. Kai jie išvažiavo P. M. pasakė, kad ji turės automobilį „F“ nuvairuoti į A. Tą ji ir padarė. Su P. M., kurį atvežė kažkoks vyras, susitiko pirmoje A degalinėje. Automobilio „F“ daiktinėje buvo du mobilieji telefonai „L“. P. M., padavęs „YYY“ papildymus, jos paprašė abiejų telefonų sąskaitą papildyti. Jai tai padarius, P. M. vieną telefoną paliko automobilyje, o kitą padavė vyrui, kuris jį atvežė į degalinę. Tada jie išvažiavo į Ispaniją. Nuvažiavę į Ispaniją P. M. susisiekė su V. ir su juo susitiko degalinėje. Po to nuvažiavo į V. namus. Kitą rytą visi išvažiavo automobiliu „F“ į miestą, nuėjo prie viešbučio A miestelyje. P. M. V. pasakė, kad kai atvažiuos, reikės atvažiuoti čia. Paklausus P. M., ar dar kažkas atvažiuos, šis atsakė, kad atvažiuos. Šeštadienį P. M. su V. buvo išvažiavę apie 4 valandas. Jie grįžo su krepšiais, girdėjo automobilio „F“ garsą, tačiau kitą dieną pamatė stovintį automobilį „N“. Sekmadienį jai P. M. pasakė, kad reikia važiuoti į miestą. Jie nuvažiavo prie to paties viešbučio, prie kurio ji pamatė R. J. ir A. M.. P. M. pasakė, kad R. J. ir A. M. turės pernakvoti pas juos, nes viešbutyje nėra laisvų kambarių. Visi jie grįžo pas V.. Kitą dieną maždaug nuo 11-12 val. ji deginosi. Tuo metu grįžo V., tačiau ji nematė, ar jis ką nors nešėsi. Trumpai pabuvęs jis išvažiavo. Girdėjo, kad P. M., R. J. ir A. M. buvo užsirakinę duris, kai jie buvo išėję parūkyti, ji jų paklausė, kodėl užsirakino duris. Jie atsakė, kad jiems šalta, pučia skersvėjis. To nesureikšmino, nes ir jiems būnant dviese su P. M. taip darydavo, nes duris reikėjo užkabinti jas uždaryti. Į namus ji buvo įėjusi vieną kartą ir iš karto nuėjo į tualetą, o po to į miegamąjį. Ten pagulėjo apie 10 min., vėliau vėl išėjo į lauką. Ją įleido ir išleido P. M.. Ji nematė tos kambario dalies, kuri buvo už šaldytuvo. Nematė, ką veikė R. J. ir A. M.. Vėliau, kai ji pasidegino, durys buvo atidarytos, jie vaikščiojo laisvai. Tada ji ir gamino maistą. Kai ji gamino maistą, girdėjo, kad R. J., A. M. ir P. M. vaikšto pirmyn atgal pro duris. Nematė nešamų butelių, kuriuose buvo kanapės. Kai pagamino maistą, ėjo dėtis daiktus. Miegamajame P. M. paprašė rankšluosčio ar skuduro. Ji jam padavė jų rankšluostį. Matė, kad lauke prie automobilio „N“ stovi R. J., A. M. ir P. M.. Susirinko nuo virvės drabužius ir nuėjo toliau krauti daiktų. Nematė, ką P. M. darė su rankšluosčiu, bet jie stovėjo prie automobilio „N“, kuris buvo prie garažo, už namo kampo. Automobilis „F“ buvo kieme prie namo langų. R. J. ir A. M. automobiliu „N“ išvažiavo pirmi, po to automobiliu „F“ išvažiavo ir jie link V. draugo, iš kurio turėjo paimti kosmetiką kaip dovaną. Po to ji su P. M. išvažiavo link Lietuvos. R. J. ir A. M. automobilis „N“ sugedo Prancūzijoje. Apie tai sužinojo tikriausiai iš P. M., kuris telefonu nekalbėjo, o susirašinėjo žinutėmis. Laukuose jie sustojo pirmi, o už jų sustojo ir automobilis „N“. Ji sėdėjo automobilyje „F“, buvo išlipusi, nes norėjo į tualetą. Prie jos buvo priėjęs A. M.. Po to vėl prie jos, sėdinčios automobilyje „F“, buvo priėjęs A. M., kuris paprašė žibintuvėlio. Ji jam padavė žibintuvėlį. P. M. irgi buvo atėjęs paprašyti žibintuvėlio, tačiau jam paaiškino, kad žibintuvėlį padavė A. M.. A. M. buvo atėjęs paprašyti vandens, ji jam padavė butelį vandens. Vėliau P. M. automobilio „F“ bagažinėje ieškojo dušo gelio. Ji išlipusi iš automobilio P. M. padavė dušo gelį. P. M. paprašė jam ant rankų užpilti dušo gelį ir vandens. Po pusvalandžio ji su P. M. išvažiavo, tačiau greitai vėl automobilis „N“ sugedo. Tada sustojo miške, buvo tamsu. Ji iš automobilio nebuvo išlipusi. Kai išvažiavo iš miško, P. M. pasakė, kad A. M. ir R. J. automobilis vėl sugedo. Jie prie jų vėl privažiavo. P. M. nuėjo prie jų, pasižiūrėjo, o grįžęs pasakė, kad jiems baigėsi degalai. Ji su P. M. apie 2-3 valandas ieškojo degalinės. Grįžę įpylė degalų. Ji su P. M. pavažiavę toliau miegojo automobilyje. Kitą rytą R. J. automobiliu „F“ tempė automobilį „N“, kurį vairavo P. M.. Važiuojant toliau P. M. vis pasakydavo, kad automobilis „N“ sugedo. A. M. ir R. J. važiavo priekyje, o kai jų automobilis sugesdavo, tai ji su P. M. privažiuodavo. Tada P. M. jų automobilį patemdavo ir važiuodavo toliau. Iš Ispanijos važiavo per Prancūziją, Vokietiją, Lenkiją ir nuo Prancūzijos visą laiką juos taip tempdavo. Kai pravažiavo Lietuvos sieną, tai jų nebematė, todėl ji su P. M. grįžo jų ieškoti. Pamatė, kad A. M. ir R. J. automobilį tempia vilkikas, todėl jie apsisuko ir nuvažiavo į degalinę „Y“. P. M. sakė, kad yra bėdos su automobilio „N“ varikliu. P. M. sakė, kad reikia žmonėms padėti. Iki degalinės J ji ir P. M. automobiliu „F“ atitempė automobilį „N“, kuriame sėdėjo A. M. ir R. J.. J degalinėje jau laukė jos sesuo A. M., atvažiavusi automobiliu „A“. Jis su sese išvažiavo automobiliu „F“, o P. M., A. M. ir R. J. pasiliko degalinėje. Naktį susisiekė su P. M., kuris sakė, kad grįš į namus, tačiau jo nesulaukusi ji nuėjo miegoti. Naktį išgirdo triukšmą, pro langus pamatė, kad kieme stovi tamsus autobusiukas. Kai šis autobusiukas išvažiavo, ji skambino P. M., tačiau jo telefonas buvo išjungtas. Ryte pamatė, kad kieme stovi automobilis „N“. Vėl skambino P. M., tačiau jo telefonas buvo išjungtas. Susitikus P. M. pasakė, kad jo ieško policija. P. M. pasakė, kad tuo atveju, jeigu policija jos ko nors klaus, ji turi sakyti, jog automobilį „N“ pirmą kartą matė tik Prancūzijoje. Paklausus kodėl, P. M. atsakė, kad jie kirto šalių sienas, o sienos yra filmuojamos ir juos matė. Ji tuo metu nelabai viską suprato. P. M. pasakė, kad pametė telefoną. Ji nupirko naują telefoną ir dvi korteles. Be to, jam padavė pasą ir pinigų. Jai dirbant parduotuvėje kažkoks vyras pasakė, kad automobilis, kuris stovi jos kieme, yra stebimas. Jai kilo neaiškumų, kai P. M. liepė sakyti, kad pirmą kartą automobilį „N“ matė Prancūzijoje, o ne Ispanijoje. Dar didesni neaiškumai kilo, kai į parduotuvę buvo atėjęs tas vyras. Tada ji suprato, kad narkotikai, pinigai ar dar kas nors yra. Pas ją maždaug po savaitės nuo jų grįžimo pas ją atvažiavo S. M. (A.) ir R. M.. Ji su S. M. (A.) susirašinėjo kratos metu rastais rašteliais. Žodžiu nesakė, nes buvo pradėjusi fantazuoti. P. M. buvo liepęs stebėti aplinką, todėl ji ir parašė, kad galbūt kažkas stebi. Rašydama „pilnas šūdo“ ji konkrečiai nežinojo, kas yra automobilyje „N“. Suprato, kad automobilyje yra kažkas nelegalaus. Ji galvojo, kad P. M. kuria planą su R. J. ir A. M., kaip išvaryti automobilį „N“ iš kiemo. Kai P. M. paklausė, kada jis grįš, tai jis atsakė, kad per dvi savaites reikės su tuo automobiliu susitvarkyti ar jį išvaryti. Ji užrašė apie tai, kad jai pasakė ką sakyti, nes po kelionės P. M. liepė jai sakyti, jog tą automobilį „N“ matė tik Prancūzijoje. Išteisintoji parodė ir tai, kad jokio kvapo nesureikšmino, nes kiekvieni namai turi specifinį kvapą. Galbūt užuodė kanapes, tačiau nežinojo, kad tai kanapių kvapas. V. namuose maišų nematė, o plastikinius butelius matė, nes šie jau buvo, kai jie atvažiavo. Nematė kažkokių medžiagų prikimštų butelių. Ant bako ji smėlio nepylė, nematė, kad jie tą smėlį pylė. Ji automobilio „N“ netempė, nes to daryti nemoka. Ispanijoje namo duris reikėjo užkabinti, nes kitaip durys neužsidarydavo, o tai, kad langinės uždarytos, net nematė. Grįžus po kelionės jai skambino V., kuris teiravosi P. M., jie kalbėjo apie kelionę į namus, apie kosmetikos kainas.

153Papildomai apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje, J. M. kaltės irgi nepripažino ir parodė, kad visos kelionės metu į Ispaniją ir iš atgal ji apie narkotines medžiagas nieko nežinojo ir nesuprato. Į Ispaniją ji važiavo kartu su sugyventiniu, kuris jai ir padovanojo šią kelionę. Jai būnant kambaryje atėjęs P. M. paprašė skudurėlio. Jo paklausė, iš kur ji gaus skudurą svetimuose namuose, tada P. M. paprašė paduoti kokį jų rankšluostį, tai ji, nesuprasdama kam tas skuduras reikalingas ir ką su juo darys, ir padavė. Kelionės metu iš Ispanijos jie buvo sustoję du kartus, tačiau ji sėdėjo automobilyje, ji žibintuvėliu nešvietė, aplinkos tikrai nestebėjo. Ji nė karto nevairavo to kito automobilio, visą laiką tą automobilį vairavo R. J.. Tas automobilis buvo paliktas jų namo kieme, ji automobilio neatidarinėjo, nieko jame neieškojo. Kad automobilyje yra narkotinės medžiagos, ji sužinojo kratos metu. Tai, kad tame automobilyje kažkas yra, ji suprato tada, kai pas ją į parduotuvę atėjo kažkoks vyras ir ieškojo P. M.. Tas vyras pasakė, kad tą automobilį jų kieme stebi iš visų pusių. Tada ji ir suprato, kad ten kažkas yra. Su draugėmis ji susirašinėjo rašteliais, vengė kalbėti žodžiais, nes buvo prigąsdinta, kad namus stebi ir klausosi. Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad tą automobilį pirmą kartą pamatė Prancūzijoje, nes taip liepė sakyti P. M.. Tą jai pasakė P. M., kai po kelionės jie buvo susitikę kavinėje. Apie tai, kad Ispanijoje kitų asmenų nebuvo ir tokius parodymus ji davė, nes taip prašė sakyti P. M..

15429. Teisėjų kolegija pažymi, kad išteisindamas J. M., šioje byloje teismas išnagrinėjo ne tik šios buvusios kaltinamosios parodymus, tačiau ir visus kitus bylos duomenis, kuriais J. M. buvo grindžiamas kaltinimai.

15530. Šiame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje jau buvo išdėstyti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys kitų nuteistųjų P. M. ir R. J. kaltę. Tų pačių bylos duomenų nedėstant iš naujo, teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant J. M. kaltės klausimą pirmosios instancijos teismas tuos duomenis irgi įvertino. Tačiau atsakant į prokuroro apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija dar kartą atkreipia dėmesį į nuteistųjų šioje byloje P. M., R. J., liudytojų parodymus būtent toje dalyje, kiek jie turi reikšmės sprendžiant klausimą dėl galimo J. M. dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme ir dėl jos kaltės.

15631. Nuteistasis P. M., visų apklausų metu prisipažinęs kaltu pats, visada parodė apie tai, kad J. M. nusikaltimų padaryme nedalyvavo ir apie tai nieko nežinojo. P. M. parodė, kad jis J. M. sakė, jog į Ispaniją vyks dviese ir Ispanijoje gyvens jo draugo namuose. Važiuojant į Ispaniją J. M. sakė, kad važiuoja apžiūrėti traktorių ir kitais darbo reikalais. Jai nesakė, kad su jais važiuos ir kiti asmenys. Apie išvykimą į Ispaniją J. M. pasakė prieš 2-4 savaites. Išvykstant jis J. M. pasakė, kad draugui reikia nuvaryti automobilį į A, todėl ji turės jį pasiimti A ir jie keliaus į Ispaniją. Jis išvyko automobiliu „N“, o J. M. automobiliu „F. M.“. S. B. paliko tą automobilį ir kitus daiktus. Jį S. B. nuvežė į degalinę, kurioje laukė J. M. ir jie išvažiavo į Ispaniją. Ispanijoje iš viešbučio R. J. ir A. M. pasiėmė jis su J. M., nes tuo metu jie buvo mieste. Apie tai, kad R. J. ir A. M., irgi iš viešbučio į V. namus atsivežė, jis J. M. nieko daug neaiškino, tik pasakė, jog jie yra jo pažįstami, viešbutyje nėra vietų, o jiems reikia kažkur pernakvoti. Prieš V. parvežant kanapes jis J. M. pasakė eiti degintis į lauką ir negrįžti tol, kol ji nebus pakviesta. J. M. nieko detaliau neaiškino, tiesiog paprašė nieko neklausinėti. J. M. maišų, kuriuose buvo kanapės, nematė. Kol jis su R. J. ir A. M. kanapes pakavo į butelius namo viduje, namo langai buvo uždaryti ir durys užrakintos, o J. M. deginosi lauke. Tuo metu J. M. į namą nebuvo įėjusi. Ji į namą įėjo tada, kai kanapės jau buvo supakuotos. Butelių, prikimštų kanapių ir išneštų prie namo kampo tam, kad nudžiūtų, nes buvo nuplauti, J. M. nematė, nes ji deginosi kitoje pusėje. Ta vieta, kurioje ji deginosi, yra truputi žemiau, ten reikia nusileisti laiptukais, o prie namo įėjimo augo vijoklis. Be to, prie namo stovėjo ir automobilis. Kai buteliai buvo išnešti į lauką, jis J. M. pasakė, kad jau gali pareiti. Įėjusi į namą J. M. paklausė, kodėl virtuvėje smirda, o jis jai liepė neklausinėti ir nesigilinti. Nieko daugiau jai neaiškino. J. M. nematė, kaip buteliai buvo dedami į automobilio kuro baką, nes automobilis stovėjo kitoje namo pusėje, kurioje nėra langų, be to, ši vieta nesimatė ir iš tos vietos, kur ji deginosi. Kai butelius sudėjo į baką, jam buvo reikalingas rankšluostis, nes turėjo užpilti dulkių, todėl jis paprašė J. M. paduoti rankšluostį. Kam reikalingas rankšluostis, jis jai neaiškino, o ji ir neklausė. Kelionės atgal metu automobilis „N“ sugedo, todėl jis, R. J. ir A. M. tvarkė automobilį. To J. M. negalėjo matyti, nes ji sėdėjo kitame automobilyje. Po to priėjęs prie automobilio „F. M.“ paprašė J. M. užpilti ant rankų vandens, nes jo rankos buvo išteptos degalais. Kai automobilis „N“ sugedo antrą kartą, jis su J. M. važiavo ieškoti dyzelino. Jau grįžus prie sugedusio automobilio buvo vėlu, todėl R. J. ir A. M. paliko toje vietoje miegoti, o jis su J. M. nuvažiavo kitur, nes norėjo romantikos. Važiuojant toliau automobilis „N“ vis gesdavo, todėl automobiliu „F. M.“ vis patemdavo. Automobilį „F. M.“ truputi vairavo J. M., tačiau kito automobilio ji nevairavo ir netempė, nes to daryti ji nemoka. Kitą dieną po grįžimo iš Ispanijos, jis su J. M. buvo susitikęs, jai pasakė, kad jį seka policija, o automobilyje yra narkotinės medžiagos. Jis J. M. nesakė narkotines medžiagas išimti iš automobilio.

157Nuteistasis R. J. parodė, kad P. M. sakė, kad į Ispaniją atsivežė J. M. gimimo dienos proga. Iš viešbučio Ispanijoje į V. namus jį ir A. M. parsivežė P. M. su J. M.. Tiksliai negali pasakyti, ar J. M., kuri tuo metu gamino maistą, vaikščiojo ir deginosi lauke, matė maišus su kanapėmis. Kol jie namo koridoriuje pakavo kanapes, J. M. vaikščiojo per koridorių, ėjo į miegamąjį. Nežino, ar ji žiūrėjo į jų pusę. Nuteistasis parodė ir tai, kad tuo metu, kai V. atvežė maišus su kanapėmis ir kai jis su kitais tas kanapes pakavo į butelius, J. M. deginosi lauke. Prieš tai P. M. uždarė namo langus ir duris. Kai jie pakavo kanapes, pasibeldusią J. M. P. M. buvo įleidęs į namus, tačiau prie jų ji priėjusi nebuvo, o nuėjo į miegamąjį ar dušą. Maistą ji pradėjo gaminti, kai kanapės jau buvo supakuotos. Kai buteliai buvo sudėti į automobilio baką, P. M. apibarstė smėliu. P. M. J. M. paprašė rankšluosčio ar skuduro, nuėjo už namo ir jam J. M. padavė rankšluostį, kuriuo P. M. barstė smėlį ant bako. J. M. galbūt ir nematė, kas buvo daroma automobilyje, nes šis automobilis stovėjo už namo kampo. Neatsimena, ar ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad J. M. surado skudurėlius ir juos padavė P. M., kuris jos ir A. M. akivaizdoje per skudurėlius barstė smėlį ant bako. Važiuojant atgal Prancūzijoje automobilis „N“ sugedo. P. M. išardė to automobilio kuro baką, kažkas švietė žibintuvėliu. Neatsimena kas, nes vyko chaosas ir buvo visi – jis, A. M. ir J. M.. Jam atrodo, kad A. M. nuėjęs prie J. M., kuri sėdėjo kitame automobilyje, paprašė žibintuvėlio. Po to, kai P. M. sutvarkė automobilį „N“, šis paprašė J. M. paduoti šampūną ar dar kažką. Automobilis „N“ stovėjo šonu į automobilio „F. M.“ galą, todėl atsiradus pastarojo automobilio dureles matėsi, kas vyksta. Prie automobilio „F. M.“ bagažinės J. M. padėjo P. M. nusiplauti rankas. Važiuojant toliau automobilis „N“ vėl sugedo. Privažiavęs P. M. su J. M. išvažiavo ieškoti degalų. Sugrįžęs P. M. ir įpylę degalus, tačiau automobilis vis tiek neužsivedė. Jis su A. M. liko miegoti, o P. M. su J. M. nuvažiavo kitur. Kitą dieną automobilį „N“ vis patemdavo automobiliu „F. M.“. Visą likusį kelią iki Lietuvos P. M. ir J. M. važiavo jam ir A. M. iš paskos. Papildomos apklausos metu R. J. parodė, kad tuo metu, kai į namą buvo atnešti maišai su kanapėmis, buvo jis, P. M. ir A. M., o J. M. vaikščiojo, deginosi lauke. Kai buvo pasakyta, kad maišuose yra apie 7 kg kanapių, J. M. buvo kažkur šalia, kažkur vaikščiojo. Jam atrodo, kad J. M. žibintuvėliu švietė į baką, jog P. M. būtų lengviau atlikti veiksmus. Tačiau to tiksliai pasakyti negali. J. M. jiems gamino maistą, vairavo automobilį, kai reikėjo, padavė rankšluostį. P. M. sakė apie J. M. gimtadienį. Tuo metu, kai buteliai su kanapėmis buvo dedami į kuro baką, visi jie buvo, nežino, kaip to galėjo nematyti J. M.. Kai jie pakavo kanapes, J. M. buvo įėjusi į namą, jam atrodo, kad J. M. klausė, dėl ko užsirakino duris.

158Buvęs kaltinamasis A. M., prieš kurį byla buvo nutraukta jam mirus, buvo parodęs, kad kitą dieną po atvykimo į Ispaniją jį ir R. J. P. M. su J. M. nuvežė į namą, esantį kalnuose. Kitą dieną pamatė to namo koridoriuje maišus su kanapėmis. Tuo metu koridoriuje buvo R. J. ir P. M., o J. M. buvo lauke. Tiksliai nežino, ar ji buvo įėjusi į namą, kai koridoriuje maišuose buvo sudėtos kanapes ar kai šios medžiagos buvo pakuojamos į butelius. A. M. parodė ir tai, kad tuo metu, kai kimšo butelius, buvo užėjusi J. M., ji nieko neklausė, matė, ką jie daro ir nuėjo į savo kambarį, kažką pasiėmė ir vėl išėjo į lauką. Po to P. M. ir R. J. butelius išnešė į lauką ir sudėjo prie namo kampo, netoli durų, nes buteliai turėjo nudžiūti. Tuo metu J. M. deginosi. Dar vėliau jis, P. M. ir R. J. butelius su kanapėmis nunešė prie automobilio „N“. Šis automobilis nuo namo buvo pastatytas 8-10 m atstumu. Tą J. M. galėjo matyti. Kai visus butelius P. M. sudėjo į automobilio kuro baką, tai šis paprašė J. M. atnešti skudurą. Atnešusi skudurą J. M. perplėšė į kelias dalis, kurias jie trynė į žemę ir purtė ant kuro bako, kad nebūtų matomos bako atsukimo žymės, o viskas būtų padengta dulkėmis. Kai J. M. atnešė skudurą, tai sėdynė dar nebuvo uždaryta, todėl ji galėjo matyti, jog kažkas vyksta. Kai jis su R. J. automobiliu „N“ išvažiavo į Lietuvą, tai tuo pačiu metu išvažiavo ir P. M. su J. M. automobiliu „F. M.“. Kai automobilis „N“ sugedo, tai privažiavęs P. M. iš šio automobilio ištraukė butelius su kanapėmis, sudaro tarpinę, po to vėl sudėjo šiuos butelius į baką ir uždarė. J. M. buvo išlipusi iš automobilio ir stebėjo aplinką, priėjusi prie jų pasakė, kad kažkas važiuoja. Pavažiavus kažkiek automobilis „N“ vėl sugedo. P. M. su J. M. išvažiavo ieškoti degalų. Kitą dieną P. M. su J. M. automobiliu „F“ tempė automobilį „N“ ir šis užsivedė. Tokiu gendančiu automobiliu jis ir R. J. atvažiavo į Lietuvą. Visą laiką jiems iš paskos važiavo P. M. ir J. M.. Lietuvoje vėl automobilis „N“ užgeso, todėl P. M. su J. M. automobiliu nutempė į degalinę J.

159Liudytojas S. B. teisme parodė, kad J. M. iš viso nepažįsta ir apklausos metu apie ją nieko neparodė.

160Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas V. R. parodė, kad J. M. vardo ir pavardės nežinojo, pažįsta iš matymo tik kaip P. M. žmoną. Jis patvirtino perskaitytus jo parodymus, duotus teisme kitoje byloje. Tos apklausos metu buvo parodęs, kad į Ispaniją, A miestą P. M. atvyko su žmona. Kai su P. M. vyko susitikti su ispanu dėl kanapių, jo žmoną paliko parduotuvėje. Kitokių aplinkybių dėl J. M., galinčių turėti reikšmės bylai, šis liudytojas nenurodė.

161Liudytojas H. S. parodė, kad žinojo, jog J. M. su P. M. jos gimimo dienos proga buvo išvykę į Ispaniją. Suprato, kad jie važiavo ilsėtis dviese.

162Liudytoja A. M. parodė, kad jai sesuo J. M. sakė, kad ją P. M. vežasi į Ispaniją gimimo dienos proga. Kai jie grįžo iš kelionės, ji turėjo juos paimti iš J degalinės. Į tą degalinę P. M. su J. M. atvažiavo automobiliu „F“. Degalinėje buvo dar vienas automobilis (džipas), kurį parsitempė. Tame automobilyje sėdėjo du vyrai. Ji su J. M. automobiliu „F“ išvažiavo į TR, o P. M. liko J. Jai J. M. sakė, kad buvo atostogauti, smagiai praleido laiką. J. M. apie narkotines medžiagas nieko nesakė.

163Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 str., buvo perskaityti liudytojos S. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (10 t., 22-24 b.l.). Ji parodė, kad su R. M. aplankė J. M.. Jos namo kieme stovėjo du automobiliai, vienas iš jų „F“ markės, o kito markės neatsimena. J. M. pasakė „mus seka“ ir paėmusi popieriaus lapą pradėjo su ja susirašinėti. Neatsimena, ką jos susirašinėjo. Liudytojai buvo parodytas lapas su užrašais. Apie tai liudytoja S. A. paaiškino, kad tai jos ir J. M. susirašinėjimas. Ji su J. M. planavo kartu švęsti gimtadienius, tačiau J. M. pasakė, kad savaitei turi kažkur išvykti. Tada J. M. kalbėjo paslaptingai. Todėl susirašinėdama su J. M., ji ir parašė, kad nuo J. M. kelionės pradžios ji kažką įtarė.

164Liudytoja R. M. parodė, kad kai su S. A. nuvyko pas J. M., tai jos namo kieme stovėjo du automobiliai, vienas iš jų buvo džipas. Tuo metu, kai ji kalbėjo telefonu, J. M. susirašinėjo su S. A.. Nors jai rodė tą raštelį, tačiau jo neskaitė, nes jai buvo neįdomu. J. M. parodė, kad ji, R. M., nieko neklaustų. Ikiteisminio tyrimo metu ji davė teisingus parodymus, kad J. M. sakė, kad ją kažkas seka. Paklausus kas ją seka, J. M. nenorėjo kalbėti. J. M. sakė, kad su P. M. atostogavo, tačiau kelionės įspūdžių nepasakojo.

16532. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo išvadas dėl J. M. išteisinimo ir įrodymų vertinimo motyvus, pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kaip nusikalstamos veikos, kuriomis buvo kaltinama J. M., buvo aprašytos kaltinamajame akte ir paskesniame prokuroro prašyme kaltinimą pakeisti. Kaltime nurodomi ne tik J. M., bet ir visų organizuotos grupės narių veiksmai, kurių aprašymas užimą didžiąją kaltinimo dalį. Tuose dokumentuose galima išskirti tai, kad J. M. 2015 m. rugsėjo mėn., P. M. parengus nusikalstamų veikų planą ir toms veikoms vadovaujant, susitarė su P. M., R. J. ir A. M. I. K. neteisėtai įgyti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų kanapių, jas neteisėtai laikyti, gabenti Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir Lietuvos Respublikoje bei neteisėtai tas narkotines medžiagas išplatinti kitiems asmenims. Po to iš kaltinimo matosi, kad J. M. kaltininta, kad 2015 m. spalio 5 d. jau Ispanijoje kartu su kitais kaltinamaisiais, panaudojant smėlį, skudurėlį ir kitas priemones, ant automobilio „N“ panaikino ir užmaskavo narkotinių medžiagų slėpimo pėdsakus, 2015 m. spalio 5-6 d. kartu su P. M. lydėjo automobiliu „F. M.“ automobilį „N“ užtikrindami techninę pagalbą ir stebėdami aplinkybą, kad nusikaltimo darymui nesutrukdytų teisėsaugos pareigūnai. Prancūzijoje automobiliui „N“ sugedus, vėl stebėjo aplinką ir kartu su kitais kaltinamaisiais švietė žibintuvėliu, kai P. M. perslėpė automobilyje butelius su narkotinėmis medžiagomis, kartu su kitais kaltinamaisiais vėl užmaskavo narkotinių medžiagų slėpimo pėdsakus. 2015 m. spalio 6 ir 7 d. su P. M. vėl lydėjo automobilį „N“ užtikrindami techninę pagalbą ir stebėjo aplinką. 2015 m. spalio 7 d., jau Lietuvos Respublikoje, vėl sugedus „N“, su P. M. automobiliu „F. M.“ troso pagalba tempė tą automobilį su paslėptomis narkotinėmis medžiagomis nuo M, pro Š miestą iki J mieste esančios degalinės „B. P.“. Nors J. M., kaip organizuotos grupės narė buvo kaltinama dėl nusikalstamų veikų, padarytų visų bendrininkų veiksmais, tačiau jos pačios konkretūs veiksmai labai smulkmeniškai ir gana padrikai aprašyti būtent taip.

16633. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas pirmiausia padarė motyvuotą ir pagrįstą išvadą, kad dar iki išvykimo į Ispaniją J. M. su kitais asmenimis dėl jokių nusikaltimų darymo nebuvo susitarusi. Teismas pažymėjo, kad J. M. tikrai gimusi spalio X d., pati ji parodė, kad kelionė į Ispaniją buvo P. M. dovana jai gimtadienio proga ir į Ispaniją ji išvyko su nieko nesusitarusi daryti nusikaltimus ir nežinodama tikrųjų P. M. planų. Tokius jos parodymus tik patvirtino P. M. parodymai ir byloje nėra jokių duomenų, kurie tokius išteisintosios parodymus paneigtų. Iki atvykimo į Ispaniją J. M. su R. J. ir A. M. iš viso nebuvo pažįstama, taip pat svarbu pažymėti, kad jokių duomenų apie J. M. nėra ir kriminalinės žvalgybos iki išvykimo į Ispaniją surinktoje informacijoje. Kad kriminalinė policija tuo metu apie J. M. neturėjo jokios informacijos, patvirtino ir liudytojais apklausti pareigūnai. Todėl teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad J. M. išankstinis susitarimas daryti nusikaltimus inkriminuotas nepagrįstai ir nesant tai patvirtinančių duomenų. Ši teismo išvada neginčijama ir prokuroro apeliaciniame skunde. Iš nuosprendžio matosi, kad po to teismas aptarė ir kiekvieną kitą kaltinimų J. M. dalį. Nuosprendį išdėstyta labai išsami įrodymų analizė, kurios vėl nekartojant, matosi, kad teismas padarė išvadas dėl visų smulkių kaltinimo dalių. Teismas nuosprendyje nurodė, kad J. M. P. M., jo prašymu, padavė rankšluostį, tačiau tuo metu, kai ant automobilio „N“ buvo maskuojami narkotinių medžiagų pėdsakai, prie to automobilio net nebuvo priėjusi. Teismas nustatė, kad J. M. tikrai iš Ispanijos į Lietuvą važiavo kartu su P. M. tuo pačiu automobiliu „F. M.“. Teismo nuomone, tai visiškai suprantama, nes J. M. su P. M. buvo sugyventiniai, kartu gyveno, todėl jų važiavimas vienu automobiliu negali būti įvertintas būtent abiejų organizuotos grupės narių bendru veikimu arba kito automobilio „N“ su narkotinėmis medžiagomis lydėjimu. Kaltinimų dalį dėl aplinkos stebėjimo teismas įvertino niekuo nepagrįsta ir nekonkrečia. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų apie J. M. prisidėjimą prie narkotinių medžiagų pėdsakų maskavimo antrą kartą jau Prancūzijoje. J. M. parodė, kad ji tik sėdėjo automobilyje „F. M.“ ir tik padavė priėjusiam A. M. žibintuvėlį. Jos parodymus patvirtino P. M., tuo tarpu R. J. ir perskaitytus mirusio A. M. parodymus teismas atmetė kaip prieštaringus, nes jie skyrėsi ir tarpusavyje, ir atskirų apklausų metu. Byloje nėra ir duomenų, patvirtinančių tik ikiteisminio tyrimo metu A. M. duotus parodymus, kad J. M. buvo išlipusi iš automobilio, stebėjo aplinką ir vieną kartą netgi sakė, kad kažkas atvažiuoja. Teismo nuomone, tokie tik ikiteisminio tyrimo metu duoti A. M. parodymai ne tik nepatikimi, bet ir paneigti. Be to, teismo nuomone, nelogiška stebėti aplinką tamsiu paros metu, kai automobilių šviesos ir taip gerai matomos. Nelogiška ir tai, kad, kaip nurodoma kaltinime, aplinką būtų stebėję kartu visi trys kaltinamieji. Kaltinime dėl sugedusio automobilio „N“ tempusio trosu iš kaltinimo negalima suprasti, kas tą sugedusį automobilį tempė automobiliu „F. M.“ – J. M. ar P. M.. Abu tuo pat metu vairuoti automobilio negalėjo, tuo tarpu ir P. M., ir J. M. vienodai parodė, kad automobilį trosu tempė tik P. M., o J. M. to net nemokėjo, todėl ir negalėjo daryti.

16734. Išdėstęs jau aptartą įrodymų analizę ir motyvus, dėl kurių tiki arba atmeta konkrečius įrodymus, teismas padarė apibendrintą išvadą. Teismas padarė išvadą, kad J. M. tuo, kad ji, veikdama organizuota grupe, padarė kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas kaltinama nepagrįstai. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių. Jog J. M. su kitais organizuotos grupės nariais buvo susitarusi daryti nusikaltimus. Taip pat nėra duomenų, kad ji būtų atlikusi nors vieną konkretų veiksmą, sudariusi sąlygas kitų bendrininkų nusikalstamiems veiksmams, ir kad be jos indėlio į bendrą nusikalstamą sumanymą nusikalstamos veikos apskirtai negalėjo būti padarytos.

16835. Nesutikdamas su teismo išvadomis vertinant įrodymus, prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai įvertino jokių motyvų J. M. apkalbėti neturėjusių R. J. ir A. M. parodymus. To, kad R. J. teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad buteliai su kanapėmis į automobilį buvo slepiami J. M. akivaizdoje ir kad ji prieš tai pati surado, atnešė ir padavė P. M. skudurėlius. Tokius R. J. parodymus iš esmės patvirtino A. M.. Tuo tarpu vertinant J. M. parodymus, turėjo būti atkreiptas dėmesys, jog pirmosios apklausos metu ji parodė, kad automobilį „N“ pirmą kartą pamatė tik Prancūzijoje, dar po to buvo parodžiusi, kad Ispanijoje, V. namuose, kitų asmenų, išskyrus V., nebuvo. Teismas neįvertino J. M. parodymų nenuoseklumo.

16936. Teisėjų kolegija su tokiais prokuroro argumentais nesutinka. Pati J. M. paaiškino, kad pirmuosius parodymus davė tokius, kaip jai buvo nurodęs P. M., kai jie buvo susitikę prieš šiam išvažiuojant iš Lietuvos. Tada P. M. dar pasakė, kad jo ieško policija. Todėl J. M. pirmuosius parodymus, juo labiau tą dieną, kai pareigūnai jos akivaizdoje automobilyje rado paslėptas narkotines medžiagas, galima paaiškinti jos išgąsčiu. Tačiau būtina taip pat atkreipti dėmesį į tai, kad vėliau J. M. parodymų nekeitė, tas pačias aplinkybes nurodė teisme. Kolegija nesutinka ir su prokuroro pateiktu R. J. bei A. M. parodymų vertinimu. Dar kartą visų jų nekartojant pažymėtina, kad kaltinamojo A. M., prieš kurį byla nutraukta, jam mirus, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, apskritai negali būti pripažinti įrodymais, tai – tik duomenys, kuriais remiantis galima patikrinti kitus įrodymus. Tuo tarpu R. J. parodymus, kuriuos jis nuolat keitė arba tikslino, pirmiausia dėl J. M., netgi tos pačios apklausos teisme metu, irgi nėra pagrindo vertinti nuosekliais bei patikimais. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas šiuo atveju labai išsamiai įvertino visus įrodymus, abejones, kurių negalima pašalinti, įvertino kaltinamosios naudai ir padarė pagrįstą išvadą, kad kaltinime nurodomų aktyvių J. M. veiksmų, kuriais ji tariamai prisidėjo prie nusikaltimų padarymo, įrodymų visuma nepatvirtina.

17037. Galima sutikti su prokuroro skundo argumentu, kad byloje neturėjo būti įrodyta, jog nusikaltimai apskritai nebūtų galėję būti padaryti be J. M. indėlio. Skunde taip pat teisingai nurodoma, kad turėjo būti įrodytas tik kiekvieno bendrininko prisidėjimas prie veikų padarymo. Taip pat turėjo būti nustatytas jų tyčios kryptingumas.

17138. Teisėjų kolegija kaip tik ir atkreipia dėmesį į tai, kad teismas šiuo atveju pasisakė ne tik dėl objektyviųjų, tačiau ir dėl subjektyviųjų nusikalstamų veikų sudėčių požymių.

17239. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad abi nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 str. ir 260 str. gali būti padarytos tik veikiant tiesiogine tyčia. Ji yra tada , kai darydamas nusikalstamą veiką asmuo suvokia pavojingą tos veikos pobūdį ir nori taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Skundžiamame nuosprendyje kaip tik ir dėstomi duomenys, kurie J. M. tiesioginę tyčią paneigia. Jau buvo aptarta tai, kad J. M. išankstinis susitarimas su kitais asmenimis dėl kaltinime nurodytų nusikaltimų darymo neįrodytas. Galima sutikti su prokuroru, kad prie nusikalstamų veikų padarymo galima prisidėti ir vėliau, be to, susitarimas gali būti ne tik žodinis, bet ir išreikštas konkliudentiniais veiksmais. Tačiau byloje tokių duomenų apie J. M. irgi nėra.

17340. Svarbu pažymėti, kad ir pats pirmosios instancijos teismas J. M. parodymus įvertino gana kritiškai ir tų parodymų dalimi, kad kaltinamoji apie narkotinių medžiagų gabenimą iš Ispanijos nieko nesuprato, nepatikėjo. Teismas nuosprendyje padarė išvadą, kad J. M., būdama suaugusi, pakaltinama, turinti gyvenimiškos patirties, turėjo suprasti, kad Ispanijoje, name, kuriame ji buvo apsistojusi, kiti kaltinamieji pakavo, o po to automobiliu gabeno narkotines medžiagas. Tokią išvadą teismas padarė dėl to, kad name turėjo būti jaučiamas kanapių kvapas, dėl aplinkybių, susijusių su kanapių atvežimu, pakavimu ir slėpimu, visumos ir dėl pačios J. M. elgesio, kai ji, būdama tame name arba netoli jo, niekuo nesistebėjo ir nieko neklausinėjo. Tačiau teismas padarė ir išvadą, kad vien tik žinojimas apie narkotines medžiagas ir žinojimas apie kitų asmenų, tarp jų ir jos šeimos nario, daromus nusikaltimus baudžiamosios atsakomybės neužtraukia.

17441. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo labai išsamiai ir padarė motyvuotas bei pagrįstas išvadas. Byloje nustatyta, kad J. M. į Ispaniją vyko kartu su savo sugyventiniu P. M. nebūdama susitarusi dėl jokių nusikalstamų veikų darymo, nežinojo ir apie P. M. tikruosius planus. J. M. P. M. pakvietė vykti kartu jos gimtadienio proga. Išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad R. J. bei A. M. atvykimas į namą, kuriame buvo apsistoję P. M. ir J. M., nebuvo iš anksto suplanuotas. Bylos duomenys leidžia padaryti išvadą, kad kitų asmenų atvykimu į namą, kuriame buvo apsistojusi su P. M., J. M. nebuvo patenkinta ir šį nepasitenkinimą netgi demonstravo savo elgesiu. Skundžiamame nuosprendyje teismas išdėstė įtikinamus motyvus, dėl kurių pripažino nepagrįstu kaltinimą ne tik dėl J. M. susitarimo su kitais organizuotos grupės nariais dėl dalyvavimo nusikaltimų padaryme, tačiau ir kaltinimų dalį dėl konkrečių J. M. veiksmų prisidedant prie nusikalstamų veikų padarymo. Vertinant J. M. elgesį ir sprendžiant klausimą dėl jos kaltės, kolegija dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad J. M. buvo P. M. sugyventinė ir turi būti laikoma jos šeimos nare. Iš Ispanijos ji vyko atgal į Lietuvą tuo pačiu automobiliu kartu su P. M.. Toks jos elgesys suprantamas. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad J. M. vyko atgal į Lietuvą kartu su P. M., negali būti vertinama jos siekiu kokiu nors būdu prisidėti prie kitų organizuotos grupės narių daromų nusikaltimų ar siekimu padėti jiems tuos nusikaltimus padaryti. Nepaneigta, kad J. M. tiesiog norėjo greičiau grįžti į namus. Jos elgesys jau namuose, kai P. M. jau buvo pasislėpęs nuo teisėsaugos, o namo kieme tebestovėjo automobilis „N“, irgi parodo, kad nors ir suprasdama apie galimai paslėptas tame automobilyje narkotines medžiagas, J. M. ir neatliko jokių veiksmų, susijusių disponavimu tomis medžiagomis, tačiau ir savo elgesiu rodė nepasitenkinimą tiek tuo, kad tas automobilis stovi namo kieme, tiek ir nepasitenkinimą savo sugyventinio P. M. galimai nusikalstamu elgesiu. Dėl viso to teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje pagrįstai nenustatė J. M. veikose ne tik objektyviųjų, bet ir subjektyviųjų nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 str. 3 d. ir 199 str. 3 d. bei BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 3 d., sudėčių požymių. Pagal galiojančią teismų praktiką, abejonės kaltinamojo asmens naudai yra aiškinamos tada, kai išnaudojus visas galimybes, teismui jų nepavyksta pašalinti. Šioje byloje, nors jau buvo išnaudotos visos galimybės, abejonių dėl kaltinimų J. M. pagrįstumo pašalinti nepavyko. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas pagrįstai priėmė J. M. išteisinamąjį nuosprendį.

17542. Prokuroro apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo J. M. išteisinimo pagrindo teisėjų kolegija irgi atmeta. Šioje byloje nustatyta, kad nusikaltimus, kurie nurodyti kaltinimuose, padarė kiti organizuotos grupės nariai P. M. ir R. J.. Nustatyta, kad J. M. į Ispaniją ir po to atgal vyko kartu su P. M. tuo pačiu automobiliu. Nustatyta netgi tai, kad ji suprato apie kitų asmenų daromus nusikaltimus, tačiau pati prie tų nusikaltimų savo veiksmais neprisidėjo ir dalyvauti tuose nusikaltimuose neturėjo tyčios. Esant tokioms aplinkybėms teismas, kolegijos nuomone, pagrįstai išteisino J. M. , nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, t. y. pagrįstai išteisino ją BPK 303 str. 5 d. 1 p. numatytu pagrindu.

176Dėl nuteistiesiems R. J. ir P. M. paskirtų bausmių

17743. Nors nuteistajam R. J. teismas, taikydamas BK 54 str. 3 d., už abi nusikalstamas veikas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios švelnesnės, negu numatytos BK 199 str. 2 d. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcijoje) ir BK 260 str. 3 d. sankcijose, pats nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose nurodo, kad teismo paskirtos bausmės yra per griežtos. Nuteistasis R. J. apeliaciniame skunde prašo nuosprendį pakeisti ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Jo gynėjas prašo nuosprendį pakeisti, sušvelninti R. J. paskirtą bausmę ir, esant galimybei, neskirti jam realaus laisvės atėmimo bausmės.

17844. Tuo tarpu su nuosprendžio dalimi dėl P. M. paskirtų bausmių nesutinka ir nuteistasis, ir prokuroras. Nuteistasis P. M. prašo nuosprendį pakeisti dėl jam paskirtos aiškiai per griežtos bausmės. Skunde apeliantas dėsto argumentus, dėl kurių skiriant jam bausmes teismas turėjo taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad P. M. paskirtos bausmės neteisingos, nes per švelnios, prašo paskirti jam bausmes, kurios viršytų sankcijų vidurkius. Nors dėl P. M. kitos nuosprendžio dalies keisti neprašo, tačiau apeliaciniame skunde prokuroras dar dėsto argumentus dėl nepagrįstai pripažintos P. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p.

17945. Išnagrinėjusi apeliacinių skundų argumentus dėl paskirtų bausmių, teisėjų kolegija prokuroro apeliacinį skundą atmeta, o nuteistųjų P. M., R. J. ir jo gynėjo apeliacinius skundus tenkina iš dalies.

18046. Galiojanti teisminė praktika apie bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 1 dalis, 2 dalis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis), taip pat teisminė praktika dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo ir švelnesnės negu sankcijoje numatytos bausmės skyrimo plačiai išdėstyta ir įtvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse. Teisėjų kolegija kartu atkreipia dėmesį į tai, kad teisminė praktika yra dinaminis procesas ir kai kurie išaiškinimai dėl baudžiamojo įstatymo, taip pat ir dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, nors ir neženkliai, tačiau gali keistis. Apie tai pažymima ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse.

181Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018 buvo išaiškinta, kad BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013).

182Taigi aiškus prieštaravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011).

183Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Taigi ši nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę. Priešingai, pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl ši norma teismų praktikoje ir įgijo išimtinių aplinkybių statusą, taip bausmės skyrimą pabrėžiant ne kaip statišką, o labai dinamišką procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015, 2K-334-699/2017).

184Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, 2K-268-942/2017, 2K-334-699/2017).

185Atkreiptinas dėmesys ir į kitą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-895/2017, kurioje buvo išspręstas klausimas dėl BK 54 str. 3 d. taikymo skiriant bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 3 d. Šioje nutartyje išaiškinta, kad sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės, pažymėtina, kad šioje BK bendrosios dalies teisės normoje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.).

186Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2008, 2K-449-942/2016). Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013).

18747. Iš to, kas buvo išaiškinta paminėtose kasacinėse nutartyse, matosi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktiką dėl BK 54 str. 3 d. taikymo, nors ir toliau pažymi, kad švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, tačiau tų išimtinių aplinkybių nustatymą vis labiau sieja su tiek nusikalstamą veiką, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančių aplinkybių visetu. Svarbiausia yra tai, kad būtent tų aplinkybių visetas ir leidžia padaryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principams.

18848. R. J. ir P. M. šioje byloje nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe, padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 str. 3 d. ir 199 str. 2 d. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) bei BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 3 d., t. y. nusikaltimus, pagal BK 11 str. 5 d., 6 d., priskiriamus tyčiniams atitinkamai sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams. Skundžiamame nuosprendyje teismas išdėstė išsamius bausmių skyrimo abiems nuteistiesiems motyvus.

18949. Nuosprendyje teismas nurodė, kad R. J. ir P. M. prisipažino padarę jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, atskleidė veikų padarymo aplinkybes ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų. Tai teismas pripažino jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p. Tačiau teismas nustatė ir dvi abiejų nuteistųjų atsakomybę sunkinančias aplinkybes – tai, kad nusikalstamas veikas nuteistieji padarė veikdami organizuota grupe (BK 60 str. 1 d. 2 p.) ir dėl savanaudiškų paskatų: P. M. – siekdamas pasipelnyti pardavęs narkotines medžiagas, o R. J. – už piniginį atlygį (BK 60 str. 1 d. 3 p.).

19050. Prokuroro apeliacinio skundo argumentus dėl, jo nuomone, nepagrįstai pripažintos P. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės teisėjų kolegija atmeta. Pačiame prokuroro skunde teisingai dėstoma teisminė praktika, pagal kurią kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis gali būti teismo pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas prisipažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Visiškos kaltės pripažinimas yra vertinamoji aplinkybė, kuriuos esmė yra tai, jog kaltininkas prisipažįsta ne dėl bylos proceso metu surinktų duomenų, o savanoriškai, siekdamas padėti ikiteisminiam tyrimui ir teismui nustatyti tikrąsias nusikalstamos veikos aplinkybes, jos padarymo priežastis bei motyvus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2011). Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad iš karto po suėmimo pagal Europos arešto orderį, ikiteisminio tyrimo metu P. M. parodė, kad neteisėtai įgyti narkotines medžiagas Ispanijoje jam pasiūlė liudytojas S. B.. Taip pat parodė, kad dar 2015 m. rugsėjo pradžioje skambino asmeniui vardu V. ir pasakė, kad atvyks į Ispaniją. Skunde nurodoma ir kad viso proceso metu P. M. davė parodymus apie tai, kad J. M. apie narkotines medžiagas nieko nežinojo. Prokuroro nuomone, P. M. savo parodymais siekė padėti išvengti atsakomybės J. M., duodamas prieštaringus parodymus ir derindamas juos su bylos duomenimis siekė švelninti ir savo paties padėtį, todėl tokia šio nuteistojo pozicija nelaikytina prisipažinimu padarius nusikalstamas veikas. Tokie prokuroro argumentai, kolegijos nuomone, nėra pagrįsti, o dalis jų neatitinka ir bylos aplinkybių. Byloje tikrai nustatyta, kad P. M. dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios išvyko iš Lietuvos, slapstėsi ir buvo sulaikytas pagal Europos arešto orderį užsienio valstybėje. Jo aiškinimai, kad buvo sulaikytas jau besirengiantis grįžti į Lietuvą ir prisipažinti, deklaratyvūs. Kita vertus, teigti, kad P. M. jau būdamas sulaikytas prisipažino kaltu tik dėl to, kad jo nusikalstamos veikos jau visiškai buvo išaiškintos teisėsaugos institucijų, taip pat nėra pagrindo. Savo kaltę P. M. pripažino nuo pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu iki bylos išnagrinėjimo teisiamajame posėdyje. Kaltę pripažino ne formaliai, o labai išsamiai parodė apie visas nusikaltimų padarymo aplinkybes. Skundžiamame nuosprendyje, remdamasis tuo, kad ne tik R. J., bet ir P. M. prisipažino kaltu, teismas netgi paminėjo, kad dėl to plačiau neaptarinėja jų kaltės klausimo. Teisėjų kolegija irgi pažymi, kad kitose bylose dėl panašių nusikaltimų, ypač padarytų organizuotos grupės narių, kaltinamojo visiškas prisipažinimas, o ypač nusikaltimų organizatoriaus vaidmens pripažinimas yra pakankamai retas atvejis. Pagal galiojančią teisminę praktiką, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, o dalį kitų neesminių neigia, teismai vertina, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. Būtent tokios aplinkybės nustatytos ir šioje byloje. Nors keletą kartų apklausto P. M. parodymuose ir yra kai kurių neesminių prieštaravimų, taip pat yra kai kurių neesminių prieštaravimo tarp jo ir R. J. bei A. M. parodymų (tie nežymūs prieštaravimai aptarti skundžiamame nuosprendyje), tačiau akivaizdu, kad P. M. pripažino ir pripažįsta esmines nusikalstamų veikų aplinkybes ir savo, ne tik vykdytojo, bet ir organizatoriaus vaidmenį tų nusikaltimų padaryme. Nustatyta, kad iš tikrųjų yra prieštaravimų tarp P. M. ir liudytojo S. B. parodymų. P. M. parodė, kad iš pradžių su S. B. tarėsi nusikaltimus daryti kartu ir kad S. B. vėlesnis atsisakymas neteisėtai įgyti narkotines medžiagas Ispanijoje jam buvo visiškai netikėtas. Tuo tarpu liudytojas S. B., nors ir pripažinęs, kad supažindino P. M. su R. J. ir A. M., šiems kelionei į Ispaniją perdavė P. M. paliktą automobilį, pinigus ir telefoną, parodė, kad dėl jokių nusikaltimų darymo su P. M. nesitarė. P. M. ir apeliaciniame skunde, faktiškai neneigdamas savo kaltės, nurodo, kad, jo nuomone, per S. B. buvo provokuojamas nusikalsti. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje jau buvo aptartos, į P. M. skundo argumentus atsakyta ir jo versija dėl nusikalstamų veikų provokavimo atmesta. Tačiau teigti, kad P. M. sąmoningai apkalba S. B. ir bando perkelti jam didesnę kaltės dalį taip bandydamas sušvelninti savo padėtį, taip pat nėra pagrindo. Šioje byloje S. B. buvo apklaustas ne tik liudytoju, ikiteisminio tyrimo metu jis buvo ir įtariamuoju, S. B. buvo pranešta apie įtarimus dėl dalyvavimo tų pačių nusikalstamų veikų padaryme. Prokuroro 2017 m. gegužės 5 d. nutarimu (5 t., 23-25 b.l.) ikiteisminis tyrimas S. B. pagal BK 25 str. 3 d. ir 199 str. 3 d. bei BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 3 d. buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę. Nepaisant to, kai kurie S. B. veiksmai, apie kuriuos jis pats parodė netgi teisiamajame posėdyje, kolegijos nuomone, P. M. tikrai galėjo sukelti abejonių dėl S. B. parodymų nuoširdumo. Tai, kad P. M. ir šiuo metu abejoja, ar S. B. savo tiesą, kolegijos nuomone, negali būti vertinama bandymu perkelti savo kaltę kitam asmeniui ir taip bandyti švelninti savo padėtį. Tuo tarpu prokuroro argumentai, kad P. M. savo parodymais bando padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės J. M., atmetami todėl, kad šioje dalyje nei P. M., nei pačios J. M. parodymai nebuvo paneigti ir teisėjų kolegija, atmesdama prokuroro skundą, šiame nuosprendyje jau padarė išvadą, kad J. M. skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai išteisinta. Dėl viso to kolegija daro išvadą, kad teismas pagrįstai pripažino P. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p. Dar kartą pažymima ir tai, kad keisti nuosprendį šioje dalyje prašymas neišdėstytas ir pačiame prokuroro apeliaciniame skunde.

19151. Nuteistieji ir nuteistojo R. J. gynėjas apeliaciniuose skunduose neginčija nuosprendžio dalies dėl atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatymo. Nepaisant to, kadangi tai švelnina nuteistųjų padėtį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad viena iš R. J. ir P. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvo pripažinta nepagrįstai. BK 60 str. 1 d. 3 p. numato atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikos padarymą dėl chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų. Teisėjų kolegijos nuomone, pripažindamas abiejų nuteistųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 str. 1 d. 3 p., teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. BK 60 str. 2 d. nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Tuo tarpu pagal galiojančią teisminę praktiką (Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalgos 19 p.) BK 60 str. 1 d. 3 p. nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė teismų yra pripažįstama tik tada, kai ji ne tik nėra nusikalstamos veikos požymis, bet ir tada, kai neišreiškia nusikalstamos veikos esmės. Dažniausiu pavyzdžiu, kai savanaudiškos paskatos išreiškia nusikalstamos veikos esmę, paprastai nurodomos BK 178, 180, 181 straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos, t. y. nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Tačiau įstatymas tokių nusikalstamų veikų baigtinio sąrašo nenustato, o savanaudiškos paskatos gali išreikšti ir kitų, ne tik BK XXVIII skyriuje numatytų nusikalstamų veikų esmę. Kontrabanda už kurią baudžiamąją atsakomybę numato BK 199 str., priskiriama nusikaltimams ekonomikai ir verslo tvarkai. Šio nusikaltimo padarymo motyvai gali būti įvairūs, tačiau teismų praktika rodo, kad kontrabanda dažniausiai daroma dėl savanaudiškų paskatų, t. y. siekiant gauti bet kokios turtinės naudos arba išvengti materialinių išlaidų. Tuo tarpu BK 260 str. 3 d. numatytas nusikaltimas gali būti padarytas alternatyviais veiksmais: neteisėtu labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimu, perdirbimu, įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, pardavimu ar kitokiu platinimu. Šio nusikaltimo objektyviajai pusei įgyvendinti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris bent vienas iš šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje numatytų veiksmų. Jau vien tai, kad įstatymas narkotinių medžiagų pardavimą numato kaip nusikaltimo sudėties požymį, rodo, kad savanaudiškos paskatos išreiškia šios nusikalstamos veikos esmę. BK 199 ir 260 straipsniuose numatytų nusikaltimų sudėtys yra formaliosios, todėl šie nusikaltimai laikomi baigtais nuo straipsnių dispozicijose numatytų veiksmų atlikimo nereikalaujant padarinių atsiradimo. Tačiau tai nereiškia, kad savanaudiškos paskatos neišreiškia šių nusikalstamų veikų esmės. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad abu nuteistieji šioje byloje BK 199 str. 2 d. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakciją) ir BK 260 str. 3 d. numatytus nusikaltimus padarė dėl savanaudiškų paskatų. Tačiau dėl jau aptartų aplinkybių kolegija daro išvadą, kad savanaudiškos paskatos šiuo atveju išreiškė padarytų nusikalstamų veikų esmę. Todėl nusikaltimų padarymą dėl savanaudiškų paskatų pripažinęs R. J. ir P. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 3 p.) teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas ir nuosprendžio dalis dėl nurodytos nuteistųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo naikinama.

19252. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad skirdamas bausmes, teismas atsižvelgė ir į visas kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, didelį dėmesį skyrė ne tik padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsniui, bet ir abiejų nuteistųjų vaidmeniui nusikaltimų padaryme bei duomenims apie jų asmenybes.

19353. Skirdamas bausmes R. J. teismas atsižvelgė į tai, kad R. J. anksčiau teistas, baustas už administracinius teisės pažeidimus, tačiau buvo atsižvelgta ir į tai, kad nuteistasis dirba, turi neįgalią žmoną ir mažametę dukrą. Tačiau pagrindiniu teismo motyvu skirti švelnesnes bausmes buvo tai, kad, kaip nurodoma nuosprendyje, R. J. vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme buvo daug mažiau svarbesnės negu nuteistojo P. M. – jis buvo tik pasamdytas ir taip įtrauktas į organizuotą grupę nusikaltimų organizatoriaus P. M. automobiliu pargabenti narkotines medžiagas, kurias parvežus į Lietuvą, jomis toliau disponavo P. M.. Dėl to teismas padarė išvadą, kad BK straipsnių sankcijose numatytų bausmių paskyrimas R. J. aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismas, taikydamas BK 54 str. 3 d., už abu nusikaltimus R. J. paskyrė švelnesnes laisvės atėmimo bausmes, negu jos numatytos BK 199 str. 2 d. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) ir BK 260 str. 3 d. sankcijose.

19454. Nuteistasis R. J. apeliaciniame skunde pirmiausia nurodo, kad teismas be pagrindo atsisakė skirti jam švelnesnes bausmes, taikant ne BK 54 str. 3 d., o BK 62 str., jis mano, kad taikant šį BK straipsnį jam galėjo būti paskirtos ne laisvės atėmimo, o švelnesnių rūšių bausmės. Apeliantas skunde dėsto papildomus duomenis apie savo šeimos narių ir artimųjų giminaičių sveikatos būklę, apie tai, kad turi ne tik išlaikyti mažametį vaiką, bet ir rūpintis sunkia liga sergančiu savo tėvu, esančiu slaugos ligoninėje. Dėl to prašo paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Švelninti R. J. bausmę ir, esant galimybei, skirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, apeliaciniame skunde prašo ir jo gynėjas. Teisėjų kolegija nuteistojo R. J. ir jo gynėjo apeliacinius skundus tenkina iš dalies.

19555. Teisėjų kolegija atmeta skundo argumentus dėl to, kad teismas, skirdamas bausmes, turėjo taikyti ne BK 54 str. 3 d., o BK 62 str. nuostatas. Kaip jau buvo nurodyta, pagal galiojančią teismų praktiką, teismas iš tikrųjų svarsto galimybę taikyti BK 62 str., ir tik nesant tokios galimybės, gali taikyti BK 54 str. 3 d. Taip buvo ir šioje byloje. Skundžiamame nuosprendyje pažymėta, kad taikyti R. J. BK 62 str. nėra sąlygų. Nors tokia išvada plačiau nemotyvuota, tačiau ji yra pagrįsta. BK 62 str. gali būti taikomas ne tik atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, tačiau tik esant visumai šio straipsnio 1 arba 2 dalyse numatytų sąlygų. R. J. pats savo noru neatvyko į teisėsaugos institucijas ir pats apie savo padarytus nusikaltimus nepranešė, todėl nesant šios aplinkybės taikyti BK 62 str. 1 d. galimybės nebuvo. Nors nustatyta, kad nuteistasis išlaiko mažametį vaiką ir turi neįgalią žmoną, tačiau teismas nustatė tik vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p. Tuo tarpu pagal BK 62 str. 2 d., šios dalies taikymas galimas, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, t. y. įstatymas numato, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių turi būti ne mažiau kaip dvi. Todėl, nepaisant visų kitų bylos aplinkybių, teismas neturėjo galimybės taikyti nei BK 62 str. nei 1 dalies, nei 2 dalies nuostatų ir jų pagrįstai netaikė.

19656. Tačiau nuteistasis R. J. apeliaciniame skunde be pagrindo teigia, kad švelnesnė bausmė jam galėjo būti skiriama taikant būtent BK 62 str. nuostatas. Iš tikrųjų, taikant BK 54 str. 3 d., įstatymas numato galimybę skirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę, skirti ne tik švelnesnę negu sankcijoje numatyta, laisvės atėmimo bausmę, bet ir švelnesnių rūšių bausmes. Teismas taikė R. J. BK 54 str. 3 d. ir paskyrė švelnesnes, negu sankcijose numatyta, laisvės atėmimo bausmes. Tuo tarpu skirti švelnesnių rūšių bausmes ar kitokiu būdu netaikyti bausmių, susijusių su realiu laisvės atėmimu, teismas neturėjo pagrindo. Teisėjų kolegija yra tos pačios nuomonės ir dėl to dėstomus apeliacinių skundų argumentus atmeta.

19757. Pirmiausia atkreipiamas dėmesys į tai, kad šiuo metu galiojančios redakcijos BK 75 str. 1 d. nenumato galimybes atidėti laisvės atėmimo bausmės už sunkius ar labai sunkius tyčinius nusikaltimus vykdymo. R. J. nusikaltimų padarymo metu galiojusios redakcijos BK 75 str. irgi nenumatė tokios galimybės, jeigu bausmė paskirta už vieną ar kelis labai sunkius nusikaltimus. BK 260 str. 3 d. numatyta nusikalstama veika priskiriama tyčinių labai sunkių nusikaltimų kategorijai, todėl paskirtos R. J. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti įstatymas nenumatė ir šiuo metu nenumato galimybės.

19858. Tuo tarpu teismo sprendimą taikyti BK 54 str. 3 d. ir skirti R. J. švelnesnę, negu įstatyme numatyta, tačiau realaus terminuoto laisvės atėmimo bausmę nulėmė kitos aplinkybės. Nors teismas ir pripažino R. J. vaidmenį nusikaltimų padaryme mažiau svarbiu ir ne tokiu pavojingu kaip P. M., tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad R. J. irgi buvo aktyvus organizuotos grupės dalyvis ir sunkaus bei labai sunkaus nusikaltimų vykdytojas. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas jau atsižvelgė į nuteistojo šeiminę padėtį, į tai, kad R. J. turi mažametį vaiką ir neįgalią žmoną. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo papildomas aplinkybes, o iš prie jo gynėjo skundo pridėtų dokumentų tikrai matosi, kad nuteistojo tėvas V. R. J. nuo 2017 m. rudens buvo gydomas ligoninėse, medicininiai dokumentai tikrai patvirtina, kad jis gydytas dėl intracerebrinės hematomos, ligoniui taikytos reabilitacinės priemonės, pažymima, kad ligonis pats nevaikšto, jam reikalinga pagalba maitinantis ir asmens higienoje. Galima sutikti, kad R. J. turi pareigą rūpintis dėl ligos neįgaliu tapusiu savo tėvu, taip pat rūpintis ir išlaikyti savo šeimos narius. Tačiau būtina taip pat atsižvelgti ne tik į šiuo nuosprendžiu pripažintus įrodytais R. J. padarytus nusikaltimus, bet ir į ankstesnius jo teistumus. Nustatyta, kad R. J. anksčiau už tyčinius nusikaltimus teistas jau 8 kartus. Už įvairius, dažniausiai už nusikaltimus nuosavybei šiam nuteistajam ir anksčiau buvo skiriamos laisvės atėmimo bausmės, tačiau nuteistasis iš to jokių išvadų nedarė, atlikęs bausmes darė naujus nusikaltimus. Pagal BK 27 str. 1 d. nuostatas jis yra recidyvistas. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į kelis paskutinius R. J. teistumus. Nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmės R. J. paskirtos 2013 m. gruodžio 11 d., 2014 m. sausio 21 d. ir 2014 m. vasario 5 d. nuosprendžiais, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi jam paskirta pagal kelis nuosprendžius subendrinta galutinė 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Pradėjus atlikti šią bausmę, 2015 m. kovo 2 d. teismo nutartimi R. J. buvo paleistas lygtinai neatlikęs 3 metų jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nepasibaigus šiam terminui, padarė naujus nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, kuriuo, vadovaujantis BK 64 str. , jam buvo pridėta dalis ankstesniais nuosprendžiais paskirtos neatliktos bausmės. Tai reiškia, kad net ir skiriant švelnesnių rūšių bausmes už naujus nusikaltimus, skiriant galutinę subendrintą bausmę pagal BK 64 str. taisykles, R. J. paskirti švelnesnių rūšių, negu laisvės atėmimo, bausmę nebuvo ir nėra jokios galimybės. Tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu teismas už sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, taikant BK 54 str. 3 d., jam paskyrė švelnesnes, negu numatyta įstatyme, bausmes, ypač ženkliai švelnesnė bausmė paskirta pagal BK 260 str. 3 d. Be to, skiriant galutinę subendrintą bausmę, teismas jam pridėjo tik nedidelę dalį ankstesniais nuosprendžiais paskirtos, bet neatliktos bausmės dalies.

19959. Nepaisant to, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad skundžiamas nuosprendis keičiamas ir yra naikinama viena iš R. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pagal BK 54 str. 2 d., 61 str. 1 d., 2 d. reikalavimus, skiriant bausmę teismas privalo atsižvelgti į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kiekvienos jų reikšmę, jų kiekį ir tarpusavio santykį. Pagal galiojančią teismų praktiką, pripažinus naują atsakomybę lengvinančią arba panaikinus sunkinančią aplinkybę, paprastai sprendžiamas klausimas dėl švelnesnės bausmės paskyrimo. Būtent dėl šios priežasties teisėjų kolegija, nors ir neženkliai, tačiau švelnina R. J. už abu nusikaltimus paskirtas laisvės atėmimo bausmes, taip pat iš naujo skiria jam subendrintą ir galutinę subendrintą bausmę, taikant BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. ir BK 64 str. 1 d., 3 d. nustatytas bausmių skyrimo taisykles.

20060. Nuteistasis P. M. apeliaciniame skunde irgi yra išdėstęs alternatyvų prašymą pakeisti nuosprendį dėl jam paskirtos aiškiai per griežtos bausmės. Skunde apeliantas nurodo, kad teismas turėjo taikyti BK 54 str. 3 d. ir skirti švelnesnę negu įstatyme numatytą bausmę, nes jis visiškai pripažino savo kaltę, davė išsamius parodymus ne tik apie savo paties, bet ir apie kitų asmenų dalyvavimą nusikaltimų padaryme. Dar nurodo, jog teismas neatsižvelgė, kad jis turi du vaikus iš ankstesnės santuokos, su J. M. augina jos vaiką, teismas taip pat neteisingai nurodė, kad jis nedirba, nors byloje yra duomenys apie jo darbą pagal verslo liudijimą. Tuo tarpu prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas paskyrė P. M. neteisingą ir aiškiai per švelnią bausmę. Skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino P. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, šis nuteistasis buvo nusikaltimų organizatorius, anksčiau teistas ir baustas administracinėmis nuobaudomis, nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Skunde prokuroras nesutinka su teismo motyvu paskirti P. M. pagal BK 260 str. 3 d. minimalią laisvės atėmimo bausmę vien todėl, kad net sankcijos žemutinė riba yra griežta. Prokuroro nuomone, atsižvelgiant į visas aplinkybes P. M. už abu nusikaltimus turėjo būti paskirtos griežtesnės už sankcijų vidurkį bausmės.

20161. Išnagrinėjusi šiuos apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija dalį jų pripažįsta pagrįstais, o dalį atmeta.

20262. Dėl P. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių šiame nuosprendyje jau buvo pasisakyta ir į prokuroro apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Teismas pagrįstai pripažino P. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p., be to, teisėjų kolegija jau pasisakė dėl išvados, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai buvo pripažinta R. J. ir P. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 str. 1 d. 3 p. Tai reiškia, kad pasikeitė P. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių kiekis ir tarpusavio santykis, o tai paneigia dalį prokuroro skundo argumentų dėl P. M. paskirtų bausmių dydžio. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad skiriant bausmes P. M. teismas jau atsižvelgė ir į tai, kad šis nuteistasis anksčiau teistas, baustas administracinėmis nuobaudomis, buvo nusikaltimų sumanytojas ir organizatorius, įtraukęs į nusikalstamas veikas kitus asmenis, pats buvo ir aktyvus nusikaltimų vykdytojas, po nusikaltimų padarymo slapstėsi užsienyje, dėl to buvo paskelbta jo paieška, išduotas Europos arešto orderis, pagal kurį P. M. ir buvo sulaikytas užsienio valstybėje. Taigi faktiškai visas prokuroro nurodomas apeliaciniame skunde aplinkybes teismas įvertino ir į jas atsižvelgė.

20363. Vis dėlto, sprendžiant klausimą dėl P. M. padarytų nusikaltimų ir jo asmenybės pavojingumo, teisėjų kolegija kai kurias jau aptartas aplinkybes įvertina išsamiau. Nuosprendyje teisingai nurodoma, kad P. M. teistas. Tačiau byloje nustatyta, kad P. M. praeityje du kartus buvo teistas už vagystes, kurias padarė dar būdamas nepilnamečiu, abu kartus teismas atidėjo jam paskirtų bausmių vykdymą ir šie teistumai yra seniai išnykę. 2012 m. liepos 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jis buvo nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. 3 mėn. laisvės apribojimo bausme. Teistumas už šį nesunkų nusikaltimą neišnykęs, tačiau tik dėl to manyti, kad P. M. turi jau susiformavusias nuostatas daryti nusikaltimus, pagrindo nėra. Taip pat vertintinos ir jam skirtos nuobaudos už administracinės teisės pažeidimus, kurių didžioji dalis susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Nuosprendyje tikrai pažymėta, kad P. M. nedirba, tačiau iš prie jo apeliacinio skundo pridėtų dokumentų matosi, kad jis iki nusikaltimų padarymo dirbo jo paties vardo įmonėje (15 t., 199 b.l.). Vertinant P. M. padarytų nusikaltimų pavojingumą atsižvelgtina ne tik į šių nusikaltimų sunkumą, į tai, kad narkotinės medžiagos neteisėtai buvo gabenamos į Lietuvą per kelias užsienio valstybes, tačiau ir į neteisėtai bei kontrabanda gabentų narkotinių medžiagų kiekį. Nors šis kiekis, remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis, pagrįstai pripažintas labai dideliu, tačiau pažymėtina, kad jis (5 417 gramų kanapių) ne toks didelis, koks paprastai būna nustatomos kitose baudžiamosiose bylose dėl panašaus pobūdžio nusikaltimų.

20464. Įvertinusi visų jau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija atmeta tiek nuteistojo P. M. prašymą skirti jam švelnesnes bausmes, negu nustatyta įstatymuose, tiek ir prokuroro prašymą skirti šiam nuteistajam ženkliai griežtesnes bausmes. BK 54 str. 3 d. nuostatos ir galiojanti teismų praktika dėl šios BK normos taikymo šiame nuosprendyje jau buvo išdėstyta. Teisėjų kolegijos nuomone, jokių išimtinių aplinkybių, apibūdinančių tiek P. M. padarytus nusikaltimus, tiek jo asmenybę, dėl kurių būtų pagrindas skirti jam švelnesnes, negu įstatyme bausmes numatyta nėra ir jų netgi nenurodo pats apeliantas savo skunde. Todėl švelninti P. M. bausmes taikant BK 54 str. 3 d. nebuvo ir nėra pagrindo. Kita vertus, kolegija atmeta ir prokuroro skundo argumentus dėl sankcijų vidurkį viršijančių bausmių P. M. paskyrimo. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad P. M. pagal BK 199 str. 2 d. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) skiriama bausmė, artima sankcijos vidurkiui, o pagal BK 260 str. 3 d., įvertinus sankcijos griežtumą, skiriama minimali toje sankcijoje numatyta bausmė. Galima iš dalies sutikti su prokuroro skundo argumentu, kad sankcijos griežtumas nėra ta aplinkybė, dėl kurios nusikaltimą padariusiam asmeniui būtų pagrindas skirti būtent minimalaus dydžio bausmę. Toks teismo bausmės skyrimo motyvas pagrįstas tik iš dalies. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Sprendžiant klausimą, ar skundžiamu nuosprendžiu P. M. paskirtos bausmės yra teisingos ir ar jos nėra aiškiai per švelnios, teisėjų kolegija mano, kad pagal BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 3 d. paskirta P. M., kaip šio nusikaltimo organizatoriui, minimali bausmė galėtų būti pripažinta per švelni. Tačiau keičiant skundžiamą nuosprendį ir panaikinant jo dalį dėl vienos P. M. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tai padėtį keičia. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju, esant tik po vieną ir atsakomybę lengvinančią, ir sunkinančią aplinkybę, be to, įvertinus kitas jau aptartas aplinkybes, P. M. už abu nusikaltimus paskirtos bausmės nei rūšimi nei dydžiu negali būti laikomos nei aiškiai per griežtomis, nei aiškiai per švelniomis. Dėl jau aptartų aplinkybių, nors ir keičiant nuosprendį dėl nepagrįsto vienos atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo, nuteistajam P. M. paskirtų bausmių teisėjų kolegija nekeičia.

205Dėl BK 72 straipsnio taikymo ir kitų nuosprendžio klausimų

20665. Nuteistasis P. M. apeliaciniame skunde taip pat prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl automobilio „F. M.“ konfiskavimo ir teismo sprendimo priteisti iš P. M. jo ekstradicijos išlaidas. Išnagrinėjusi apelianto argumentus dėl šios nuosprendžio dalies, teisėjų kolegija juos atmeta.

20766. Pagal BK 67 straipsnį turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su bausme.

20867. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 4 dalyje – kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 str. 5 d. nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, parduotas ar dėl kitų priežasčių dingęs ir dėl to jo negalima paimti natūra, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

209Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 72 str. 2 d. nurodytais nusikalstamos veikos įrankiais ir priemonėmis pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai ar kitas turtas, kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Tuo tarpu nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudota tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės. Pagal teismų praktiką, suformuotą kontrabandos bylose, kelių ar kitokio transporto priemonė laikoma panaudota kontrabandos nusikaltimui daryti, jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta (pvz., įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-2007 ir kt.). Tačiau pagal galiojančią teisminę praktiką turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Pvz., transporto priemonė laikoma panaudota BK 199 str. numatytai nusikalstamai veikai daryti ir tada, kai ji tiesiogiai panaudota nusikalstamos veikos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas. Siekiant nustatyti, ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, teismų praktikoje pagrįstai išnagrinėjamos visos reikšmingos turto panaudojimo šios veikos darymo procese aplinkybės, pvz., įvertinamas gabenamo nusikalstamos veikos dalyko kiekis ir kt. Pvz., kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124/2007 buvo nurodyta, kad žemesnės instancijos teismo argumentas, kad transporto priemonė laikoma panaudota BK 201 str. numatytai veikai daryti tik tuo atveju, kai joje įrengta slėptuvė nusikaltimo dalykui gabenti, yra nepagrįstas. Kasacinėje nutartyje pažymėta, kad šis požymis nagrinėjamu atveju nėra būtinas. Nurodyta, kad tuo konkrečiu atveju be transporto priemonės panaudojimo nusikalstamos veikos dalyko gabenimas būtų neįmanomas, todėl padaryta išvada, kad transporto priemonė turi būti pripažinta nusikalstamos veikos priemone, o tuo pačiu ir konfiskuotinu turtu. Analogiškos praktikos pavyzdžiai išdėstyti ir kitose kasacinėse nutartyse bylose Nr. 2K-30/2005, 2K-5-2007, 2K-50/2007 ir kt. Kita vertus, nenustačius, kad su nusikalstama veika siejamas turtas buvo pritaikytas nusikalstamai veikai daryti ar jo panaudojimas labai palengvino jos padarymą, šis turtas nusikalstamos veikos priemone nepripažįstamas, todėl negali būti konfiskuojamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-346/2004 ir kt.).

21068. Skundžiamu nuosprendžiu buvo nustatyta, kad narkotinės medžiagos iš Ispanijos į Lietuvą buvo neteisėtai gabenamos, taip pat ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tas medžiagas paslėpus automobilyje „N“, nuosavybes teise priklausančiame M. G.. Šį automobilį neteisėtam narkotinių medžiagų gabenimui ir šių medžiagų kontrabandai nuteistasis P. M. iš M. G. buvo pasiskolinęs. Pirmosios instancijos teismas automobilį „N“ pripažino nusikalstamų veikų priemone, tačiau taip pat padarė motyvuotą išvadą, kad apie paskolinto automobilio panaudojimą nusikaltimų darymui M. G. nežinojo, taip pat neturėjo ir negalėjo apie tai žinoti. Todėl skundžiamu nuosprendžiu buvo nuspręsta šį automobilį grąžinti jo savininkui, o iš nuteistojo P. M., vadovaujantis BK 72 str. 5 d., nuspręsta išieškoti šio konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1 400 Eur. Šiuo atveju teismas tinkamai taikė BK 72 straipsnį ir dėl šios nuosprendžio dalies apeliaciniai skundai nepaduoti.

21169. Nuteistasis P. M. nesutinka tik su nuosprendžio dalimi dėl jam pačiam nuosavybės teise priklausančio automobilio „F. M.“ konfiskavimu. Apeliantas nurodo, kad automobilyje „F. M.“ nebuvo įrengtos slėptuvės, narkotinės medžiagos šiuo automobiliu nebuvo gabenamos, todėl jis negalėjo būti pripažintas nusikalstamos veikos priemone. Nurodo, kad šis automobilis buvo naudojamas tik paties P. M. ir J. M. grįžimui į Lietuvą, todėl jį konfiskuoti nebuvo teisinio pagrindo.

21270. Šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta, nes jie paneigti teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, be to, šie argumentai prieštarauja ne tik šiame nuosprendyje, tačiau netgi paties P. M. apeliaciniame skunde išdėstytai galiojančiai teismų praktikai.

21371. Neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir jų kontrabandos aplinkybės buvo išnagrinėtos ir išdėstytos ne tik skundžiamame, bet ir šiame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje. Nustatyta, kad automobilyje „F. M.“, kuris asmeninės nuosavybės teise priklausė P. M., slėptuvės nebuvo įrengtos ir narkotinės medžiagos juo nebuvo gabenamos. Tačiau apeliantas neteisingai nurodo, kad šį automobilį jis (P. M.) panaudojo tik sugrįžimui kartu su J. M. iš Ispanijos į Lietuvą. Byloje nustatyta, kad automobiliu „F. M.“ P. M. ne tik grįžo, tačiau ir nuvažiavo į Ispaniją. Taip pat nustatyta, kad Ispanijoje į automobilį „N“ paslėpus narkotines medžiagas (kanapes), P. M. pats nurodė savo bendrininkams R. J. ir A. M. juo važiuoti į Lietuvą, o pats iš karto išvažiavo iš paskos automobiliu „F. M.“. Važiuodamas automobiliui „N“ iš paskos arba jo priekyje P. M. stebėjo aplinktą tam, kad automobilio su narkotinėmis medžiagomis nesustabdytų policija, taip pat, kad būtų išvengta ir kitokių kliūčių tų narkotinių medžiagų gabenimui. Mobiliojo ryšio telefonu P. M. nuolat bendravo su narkotines medžiagas gabenusiais savo bendrininkais. Byloje nustatytos taip pat kitos, teisėjų kolegijos nuomone, dar svarbesnės aplinkybės. Nustatyta, kad vos pradėjęs važiuoti, dar Ispanijoje automobilis „N“ pradėjo gesti, jam dažnai tekdavo sustoti, P. M. bandė šį automobilį remontuoti, automobiliu „F. M.“ vežė automobiliui „N“ kurą. Taip pat nustatyta, kad tam automobiliui toliau gendant, beveik visos kelionės metu, t. y. iš Ispanijos važiuojant per Prancūziją, Vokietiją, Lenkiją, o po to jau Lietuvoje, P. M. savo automobiliu „F. M.“ automobilį „N“ net keletą kartų tempė. Šios bylos aplinkybės jokių abejonių nekelia ir apie jas parodė pats P. M.. Taigi akivaizdu, kad jo asmeninis automobilis buvo naudojamas tikrai ne tik jo paties ir J. M. grįžimui į Lietuvą. Tai, kad šiuo automobiliu bus lydimas kitas automobilis su narkotinių medžiagų kroviniu, buvo išankstinis nusikaltimo bendrininkų susitarimas. O tai, kad „F. M.“ net keletą kartų automobilį „N“ su kanapėmis tempė keliu, leidžia padaryti išvadą, kad nepanaudojus „F. M.“ automobilio nusikalstamų veikų (neteisėto narkotinių medžiagų gabenimo ir jų kontrabandos) padarymas ne tik būtų buvęs apsunkintas, bet šiuo konkrečiu atveju – netgi būtų buvęs neįmanomas. Apie tai nurodoma ir skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Įvertinus jau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju vadovavosi galiojančia teismine praktika ir baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai. Automobilis „F. M.“ pagrįstai buvo pripažintas nusikalstamų veikų priemone ir pagrįstai konfiskuotas vadovaujantis BK 72 str. 2 d. ir 3 d. nuostatomis.

21472. Skundžiamu nuosprendžiu teismas iš nuteistojo P. M. priteisė taip pat 2 768,20 Eurų jo ekstradicijos išlaidų Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Šių išlaidų sumą patvirtina prie bylos pridėti Policijos departamento pateikti dokumentai (6 t., 150-163 b.l.).

21573. Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą, proceso išlaidas sudaro ne tik šio straipsnio 1-5 punktuose numatytos išlaidos, bet ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su įtariamojo atgabenimu iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką baudžiamajam persekiojimui vykdyti, paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo tais atvejais, kai pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes galima konstatuoti, kad po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5/2005, 2K-191/2006, 2K-210/2011, 2K-321/2013 ir kt.).

21674. Apeliaciniame skunde nuteistasis P. M. nurodo, kad po nusikaltimo padarymo išvyko iš Lietuvos, o policijai jo neradus, jis buvo pripažintas įtariamuoju, paskelbta jo paieška, išduotas Europos arešto orderis. Jis buvo sulaikytas J. K. ir pargabentas į Lietuvą. Tačiau apeliantas nurodo, kad išvykstant iš Lietuvos apie prieš jį pradėtą ikiteisminį tyrimą nežinojo, jam nebuvo paskirta jokia kardomoji priemonė, todėl su sprendimu priteisti iš jo ekstradicijos išlaidas nesutinka.

21775. Tokie apelianto argumentai irgi paneigti bylos duomenimis ir atmetami. Byloje išnagrinėtais įrodymais, taip pat ir paties P. M. parodymais nustatyta, kad automobilio „N“ su paslėptomis narkotinėmis medžiagomis dar net neatgabenus į P. M. gyvenamojo namo kiemą, P. M. pastebėjo kažką įtartina ir suprato, kad yra stebimas pareigūnų. Todėl namus stebėjo tik iš atstumo, namo negrįžo ir slapstėsi kitose vietose. Po to telefonu bendravo su sugyventine J. M., kuri į sutartą vietą KL slapta atvežė jo asmens dokumentus. Dar po to P. M. išvyko iš Lietuvos. Tuo metu P. M. tikrai nebuvo pranešta apie įtarimus ir nepaskirta jokia kardomoji priemonė, to ir negalėjo būti padaryta, nes tuo metu dar net nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau ir paties P. M., ir išteisintosios J. M. parodymai, ir kiti bylos duomenys patvirtina, kad P. M. suprato, kad dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabandos jis bus ieškomas, jam bus pareikšti įtarimai ir kaltinimai. Tai jis suprato išvykdamas iš Lietuvos ir jau po to, kai slapstėsi užsienio valstybėje. Nors ir netiesiogiai, tai nuteistasis pripažįsta netgi savo apeliaciniame skunde. Be to, ir apklausos teisme metu jis parodė, kad dar prieš išvykimą susitiko su J. M., pasakė, kad jį sekė policija ir kad automobilyje yra narkotinės medžiagos. Pasakė, kad važiuos iš Lietuvos ir galvos, kaip elgtis toliau. Ji nupirko jam naują telefoną, atnešė jo pasą ir kitą dieną mikroautobusu, vežančiu keleivius į užsienį, jis išvažiavo į XXX. Sužinojo, kad dėl jo išduotas Europos arešto orderis, kuris neturi senaties termino. Suprato, kad už padarytus nusikaltimus teks atsakyti, buvo nusprendęs pats grįžti, tačiau nespėjo, nes užsienio valstybėje buvo sulaikytas (14 t., 172-178 b.l.).

21876. Visos šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad P. M. iš Lietuvos į užsienį išvyko ne kokiais nors kitokiais tikslais, o būtent slapstydamasis ir siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Teisingai įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino P. M. ekstradicijos išlaidas proceso išlaidomis ir nusprendė jas išieškoti iš P. M..

219Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.,

Nutarė

220Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistųjų R. J. bei P. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimo ir dėl nuteistajam R. J. paskirtų bausmių pakeisti.

221Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistųjų R. J. ir P. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jie nusikalstamas veikas padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 str. 1 d. 3 p.).

222Nuteistajam R. J. pagal BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 3 d., taikant BK 54 str. 3 d., paskirti bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, pagal BK 25 str. 3 d. ir 199 str. 2 d. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakciją), taikant BK 54 str. 3 d., paskirti bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

223Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

224Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šios subendrintos bausmės pridėti dalį, t. y. 6 (šešis) mėnesius, neatliktos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. bei 2014 m. vasario 5 d. nuosprendžiais ir subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi, ir nuteistajam R. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant šią bausmę atlikti pataisos namuose.

225Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

226Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. P. M. nuteistas:... 4. -... 5. pagal BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 3 d. laisvės atėmimu 10 (dešimčiai)... 6. -... 7. pagal BK 25 str. 3 d. ir 199 str. 2 d. (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495... 8. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinus... 9. R. J. nuteistas:... 10. Pagal BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 3 d., taikant BK 54 str. 3 d., laisvės... 11. Pagal BK 25 str. 3 d. ir 199 str. 2 d. (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495... 12. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinus... 13. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šios bausmės pridėjus dalį... 14. J. M. pagal BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 3 d., BK 25 str. 3 d. ir 199 str. 3 d.... 15. Vadovaujantis BK 72 str. 2 d., 3 d., konfiskuota nusikaltimams daryti panaudota... 16. Vadovaujantis BK 72 str. 5 d., iš nuteistojo P. M. nuspręsta išieškoti... 17. Vadovaujantis BK 72 str. 2 d., 3 d., iš nuteistojo R. J. nuspręsta... 18. Iš nuteistojo P. M. priteista 2 768,20 Eur ekstradicijos išlaidų Policijos... 19. Teisėjų kolegija... 20. 1. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžiu P. M. ir R. J.... 21. 1.1. 2015 m. rugsėjo mėn. susitikimų, telefoninių pokalbių ir... 22. 1.2. J. M. buvo kaltinama tuo, kad ji, veikdama organizuota grupe, neteisėtai... 23. 1.2.1. 2015 m. rugsėjo mėn., susitikimų, telefoninių pokalbių ir... 24. 1.2.2. Teismas J. M. pagal BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 3 d. ir pagal BK 25 str.... 25. 2. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo... 26. 2.1. Apeliaciniame skunde dėstomi nesutikimo argumentai dėl J. M.... 27. 2.1.1. Skunde cituojami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 26... 28. 2.1.2. Prokuroro nuomone, teismas padarė teisingą išvadą, kad J. M.,... 29. 2.1.3. Nors teismas padarė išvadą, kad Ispanijoje J. M. nebuvo prie... 30. 2.1.4. Skunde nurodoma, kad byloje nėra jokių duomenų, kad R. J. ir A. M.... 31. 2.1.5. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo pirmosios... 32. 2.1.6. Skunde nurodoma, kad teismas kaltinimo aplinkybę, jog važiuodama... 33. 2.1.7. Nuosprendyje nurodyta, kad byloje nėra užuominų, jog Prancūzijoje J.... 34. 2.1.8. Nuosprendyje dėl J. M. inkriminuojamo aplinkos stebėjimo teismas... 35. 2.1.9. Šioje baudžiamojoje byloje J. M., be kita ko, buvo kaltinama tuo, kad... 36. 2.1.10. Nuosprendyje nurodyta, kad pagal organizuotos grupės narių P. M., R.... 37. 2.1.11. Prokuroro nuomone, teismo nurodyta aplinkybė, kad byloje nėra... 38. 2.1.12. R. J., A. M. parodymai, J. M. ir S. M. susirašinėjimai, J. M. ir... 39. 2.1.13. Skunde pažymima, kad, nors baudžiamojoje byloje yra duomenų dėl J.... 40. 2.2.Skunde dėstomi ir nesutikimo argumentai dėl P. M. paskirtos bausmės.... 41. 2.2.1. Prokuroro nuomone, teismas neatsižvelgė į visas aplinkybes, kurios... 42. 2.2.2. Skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo „Teismų praktikos... 43. 2.2.3. Prokuroras nurodo, kad iš bylos matosi, jog po suėmimo pagal Europos... 44. 2.2.4. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad P. M. inkriminuotos... 45. 2.2.5. P. M. anksčiau teistas, administracine tvarka baustas, nuteistasis... 46. 2.2.6. J. M. anksčiau neteista, administracine tvarka bausta, nusikalstamų... 47. 3. Nuteistasis P. M. apeliaciniame skunde prašo atnaujinti įrodymų tyrimą,... 48. 3.1. Skunde dėstomi argumentai dėl prieš jį atliktos provokacijos. Nors jis... 49. 3.1.1. Skunde cituojama teisminė praktika apie vertinimo kriterijus ir... 50. 3.1.2. Nuteistasis P. M. nurodo, kad šios bylos vada buvo Lietuvos... 51. 3.1.3. Nuteistojo nuomone, faktinės aplinkybės suteikia pagrindo išvadai,... 52. 3.1.4. Iš tarnybinių pranešimų dėl kriminalinės žvalgybos informacijos... 53. 3.1.5. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo nuomone, jokių objektyvių duomenų... 54. 3.2. Skunde dėstomi nesutikimo argumentai ir dėl jam, P. M., paskirtos... 55. 3.2.1. Skunde cituojama teisminė praktika apie BK 54 str. 3 d. nuostatas, jų... 56. 3.2.2. Nuteistasis P. M. nurodo ir tai, kad teismas, skirdamas jam bausmę,... 57. 3.3. Skunde dėstomi nesutikimo argumentai ir dėl priteistų ekstradicijos... 58. 3.3.1. P. M. nurodo, kad apie jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą... 59. 3.4. Skunde taip pat dėstomi nesutikimo argumentai dėl automobilio „F.... 60. 3.4.1. Pagal teisminę praktiką BK 72 str. 2 d. nurodytais nusikalstamos... 61. 3.4.2. Nuteistasis P. M. nurodo, kad automobiliu „F. M.“ nebuvo naudojamasi... 62. 4. Nuteistasis R. J. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo... 63. 4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas jam paskyrė per griežtą bausmę,... 64. 4.2. Skunde nurodoma, kad kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje... 65. 4.2.1. Nuteistasis R. J. nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, nevisiškai... 66. 4.2.2. Nuteistasis R. J. pažymi, kad jo įkalinimas padarytų didelę žalą... 67. 5. Nuteistojo R. J. gynėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos... 68. 5.1. Skunde nurodoma, kad teismas, skirdamas R. J. bausmę, neįvertino... 69. 5.1.1. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas... 70. 5.1.2. Skunde pažymima, kad siekiant išsiaiškinti, kokio pobūdžio veiksmai... 71. 5.1.3. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad nuteistųjų veikos kvalifikuotos kaip... 72. 5.2. Apelianto nuomone, teismas, vertindamas R. J. asmenybę, tam tikras... 73. 5.2.1. Skunde nurodoma, kad bylos duomenimis nustatyta, jog R. J. yra vedęs,... 74. 5.3. Skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis... 75. 6. Teismo posėdyje prokuroras prašo prokuroro apeliacinį skundą patenkinti,... 76. 7. Nuteistojo P. M. ir nuteistojo R. J. bei jo gynėjo apeliaciniai skundai... 77. Dėl nuteistųjų P. M. bei R. J. kaltės ir jų nusikalstamų veikų... 78. 8. Kad P. M. ir R. J., veikdami organizuota grupe, skundžiamame nuosprendyje... 79. Nuteistasis P. M. teisme kaltu prisipažino ir parodė, kad 2015 m. rugsėjo... 80. Nuteistasis R. J. teisme kaltu prisipažino ir parodė, kad P. M., atvažiavęs... 81. Išteisintoji J. M. teisme savo kaltės nepripažino, tačiau jos parodymai... 82. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 str., buvo perskaityti... 83. Liudytojas S. B. teisme parodė, kad kai 2015 m. rugpjūčio mėn. išėjo iš... 84. Liudytojas M. G. teisme parodė, kad P. M. prašymu savaitei jam paskolino... 85. Liudytojas H. S. teisme parodė, kad 2015 m. spalio 8 d. paskambino jo draugas... 86. Liudytojas S. Š. parodė, kad turi įmonę, kuri užsiimta automobilių... 87. Liudytoja A. M. teisme parodė, kad J. M. yra jo sesuo. J. M. sakė, kad P. M.... 88. Liudytojas G. J. teisme parodė, kad 2015 m. rudenį jis P. M. vežė į KL pas... 89. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 str., buvo perskaityti... 90. Liudytoja R. M. teisme parodė, kad kai su S. A. nuvyko pas J. M., tai jos namo... 91. Liudytojas A. P. teisme parodė, kad 2015 m. ir šiuo metu dirba Lietuvos... 92. 2015 m. rugsėjo 25 d. tarnybiniame pranešime dėl kriminalinės žvalgybos... 93. Iš Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2015 m.... 94. 2015 m. rugsėjo 30 d. tarnybiniame pranešime dėl sekimo sankcionavimo... 95. Iš 2015 m. spalio 2 d. tarnybinio pranešimo dėl techninių priemonių... 96. Iš Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2015 m.... 97. Iš 2015 m. spalio 12 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo... 98. Iš 2015 m. spalio 12 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo... 99. Iš 2016 m. vasario 22 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo... 100. Iš 2015 m. spalio 16 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo... 101. 2015 m. lapkričio 18 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarnybiniame... 102. 2016 m. sausio 29 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarnybiniame... 103. Iš kratos protokolo matosi, kad automobilyje „N“, valst. Nr. ( - ),... 104. Specialisto išvadoje Nr. 140-IS1-58 (8.1) nurodyta, kad augalinė medžiaga... 105. Specialisto išvadoje Nr. 140-(196)-IS1-162 nurodyta, kad du rankų pirštų... 106. Specialisto išvadoje Nr. 140-(1960)-IS1-2382 nurodyta, kad rankos piršto... 107. Specialisto išvadoje Nr. 140-(1089)-IS1-1022 nurodyta, kad ant tirti pateiktų... 108. Specialisto išvadoje Nr. 140-(1962)-IS1-2357 nurodyta, kad ant tamponų,... 109. Iš kratos protokolo matosi, kad P. M. ir J. M. name, esančiame ( - ), buvo... 110. Iš apžiūros protokolo matosi, kad apžiūrėtas A4 formato lapas, viena lapo... 111. Specialisto išvadoje Nr. 140-(7)-IS1-150 nurodyta, kad atsakyti į klausimą,... 112. Iš apžiūros protokolo matosi, kad SD adapterio ir SD atminties kortelių... 113. Kratos metu automobilyje „F. M.“, valst. Nr. ( - ) ( - ), buvo rastas ir... 114. Iš UAB „B. P.“ rašto Nr. S15-578 matosi, jog pateikti 2015 m. spalio 7 d.... 115. Iš asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matosi, kad J.... 116. Iš asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matosi, kad P.... 117. Iš asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matosi, kad A.... 118. Iš asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matosi, kad S.... 119. Iš asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matosi, kad M.... 120. Visi išdėstyti bylos duomenys, kuriuos teismas pripažino įrodymais, buvo... 121. Apeliacinės instancijos teisme, atlikus įrodymų tyrimą, taip pat buvo... 122. Papildomai apklausus P. M., šis parodė, kad pinigus už narkotines medžiagas... 123. 9. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nešališkai ir... 124. 10. Nuteistasis P. M. ir nuteistojo R. J. gynėjas su nuosprendžiu nesutinka... 125. Dėl duomenų, gautų kriminalinės žvalgybos metu, pripažinimo įrodymais... 126. 11. Nors abiejų instancijų teismuose P. M. prisipažino kaltu, apklausų metu... 127. 12. Pagal BPK 20 str. 1-4 d. nuostatas, įrodymais byloje pripažįstami tik... 128. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės... 129. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis, užtikrindamas žmogaus... 130. Tais atvejais, kai asmuo daro nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas,... 131. Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas gerbti asmens teisę į... 132. 13. Iš esmės tokie patys išaiškinimai išdėstyti ir kitose kasacinėse... 133. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57-696/2017 nurodyta, kad... 134. Pažymėtina, kad duomenys, gauti atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus (iki... 135. Teisėjų kolegija pažymėjo ir tai, kad slapti sankcionuoti operatyvinio... 136. 14. Išnagrinėjus apeliacine tvarka baudžiamąją bylą, kurioje nuteisti P.... 137. 15. Iš nuteistojo P. M. apeliacinio skundo matosi, kad apeliantas jo tariamą... 138. 16. Nuteistojo P. M. argumentus dėl galimo jo provokavimo per liudytoją S. B.... 139. 17. Įvertinusi liudytojo S. B. parodymus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad... 140. 18. Nuteistojo P. M. versiją, kad jis per S. B. galėjo būti provokuojamas... 141. 19. Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 str. 4 d.... 142. 20. Įvertinusi visus šios bylos duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą,... 143. 21. Įvertinusi visus šiuos bylos duomenis ir paties P. M. parodymus,... 144. Dėl J. M. išteisinimo pagal BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 3 d., BK 25 str. 3 d.... 145. 22. J. M. šioje byloje buvo kaltinama tuo, kad veikdama organizuota grupe,... 146. 22.1. Kaltinamajame akte buvo nurodoma, kad 2015 m. rugsėjo mėn.,... 147. 23. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, prokuroras pateikė... 148. 24. Skundžiamu nuosprendžiu teismas J. M. dėl abiejų kaltinimų išteisino,... 149. 25. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo nuosprendžio dalį dėl J. M.... 150. 26. Teisėjų kolegija šiuos prokuroro apeliacinio skundo argumentus atmeta.... 151. 27. Iš skundžiamo nuosprendžio taip pat matosi, kad teismas, laikydamasis... 152. 28. Išteisintoji J. M. teisme kalta neprisipažino. Ji parodė, kad 2015 m.... 153. Papildomai apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje, J. M. kaltės... 154. 29. Teisėjų kolegija pažymi, kad išteisindamas J. M., šioje byloje teismas... 155. 30. Šiame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje jau buvo išdėstyti... 156. 31. Nuteistasis P. M., visų apklausų metu prisipažinęs kaltu pats, visada... 157. Nuteistasis R. J. parodė, kad P. M. sakė, kad į Ispaniją atsivežė J. M.... 158. Buvęs kaltinamasis A. M., prieš kurį byla buvo nutraukta jam mirus, buvo... 159. Liudytojas S. B. teisme parodė, kad J. M. iš viso nepažįsta ir apklausos... 160. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas V. R. parodė, kad J. M.... 161. Liudytojas H. S. parodė, kad žinojo, jog J. M. su P. M. jos gimimo dienos... 162. Liudytoja A. M. parodė, kad jai sesuo J. M. sakė, kad ją P. M. vežasi į... 163. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 str., buvo perskaityti... 164. Liudytoja R. M. parodė, kad kai su S. A. nuvyko pas J. M., tai jos namo kieme... 165. 32. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo išvadas dėl... 166. 33. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas pirmiausia padarė... 167. 34. Išdėstęs jau aptartą įrodymų analizę ir motyvus, dėl kurių tiki... 168. 35. Nesutikdamas su teismo išvadomis vertinant įrodymus, prokuroras... 169. 36. Teisėjų kolegija su tokiais prokuroro argumentais nesutinka. Pati J. M.... 170. 37. Galima sutikti su prokuroro skundo argumentu, kad byloje neturėjo būti... 171. 38. Teisėjų kolegija kaip tik ir atkreipia dėmesį į tai, kad teismas šiuo... 172. 39. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad abi nusikalstamos veikos, numatytos BK... 173. 40. Svarbu pažymėti, kad ir pats pirmosios instancijos teismas J. M.... 174. 41. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visas bylos... 175. 42. Prokuroro apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo J. M. išteisinimo... 176. Dėl nuteistiesiems R. J. ir P. M. paskirtų bausmių... 177. 43. Nors nuteistajam R. J. teismas, taikydamas BK 54 str. 3 d., už abi... 178. 44. Tuo tarpu su nuosprendžio dalimi dėl P. M. paskirtų bausmių nesutinka... 179. 45. Išnagrinėjusi apeliacinių skundų argumentus dėl paskirtų bausmių,... 180. 46. Galiojanti teisminė praktika apie bendruosius bausmės skyrimo pagrindus... 181. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr.... 182. Taigi aiškus prieštaravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra... 183. Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas... 184. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamosios... 185. Atkreiptinas dėmesys ir į kitą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinę... 186. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54... 187. 47. Iš to, kas buvo išaiškinta paminėtose kasacinėse nutartyse, matosi,... 188. 48. R. J. ir P. M. šioje byloje nuteisti už tai, kad veikdami organizuota... 189. 49. Nuosprendyje teismas nurodė, kad R. J. ir P. M. prisipažino padarę jiems... 190. 50. Prokuroro apeliacinio skundo argumentus dėl, jo nuomone, nepagrįstai... 191. 51. Nuteistieji ir nuteistojo R. J. gynėjas apeliaciniuose skunduose... 192. 52. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad skirdamas bausmes, teismas... 193. 53. Skirdamas bausmes R. J. teismas atsižvelgė į tai, kad R. J. anksčiau... 194. 54. Nuteistasis R. J. apeliaciniame skunde pirmiausia nurodo, kad teismas be... 195. 55. Teisėjų kolegija atmeta skundo argumentus dėl to, kad teismas, skirdamas... 196. 56. Tačiau nuteistasis R. J. apeliaciniame skunde be pagrindo teigia, kad... 197. 57. Pirmiausia atkreipiamas dėmesys į tai, kad šiuo metu galiojančios... 198. 58. Tuo tarpu teismo sprendimą taikyti BK 54 str. 3 d. ir skirti R. J.... 199. 59. Nepaisant to, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad skundžiamas... 200. 60. Nuteistasis P. M. apeliaciniame skunde irgi yra išdėstęs alternatyvų... 201. 61. Išnagrinėjusi šiuos apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija... 202. 62. Dėl P. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių šiame... 203. 63. Vis dėlto, sprendžiant klausimą dėl P. M. padarytų nusikaltimų ir jo... 204. 64. Įvertinusi visų jau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija... 205. Dėl BK 72 straipsnio taikymo ir kitų nuosprendžio klausimų... 206. 65. Nuteistasis P. M. apeliaciniame skunde taip pat prašo panaikinti... 207. 66. Pagal BK 67 straipsnį turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio... 208. 67. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis... 209. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 72 str. 2 d. nurodytais nusikalstamos... 210. 68. Skundžiamu nuosprendžiu buvo nustatyta, kad narkotinės medžiagos iš... 211. 69. Nuteistasis P. M. nesutinka tik su nuosprendžio dalimi dėl jam pačiam... 212. 70. Šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta, nes jie... 213. 71. Neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir jų... 214. 72. Skundžiamu nuosprendžiu teismas iš nuteistojo P. M. priteisė taip pat 2... 215. 73. Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą, proceso išlaidas sudaro ne tik šio... 216. 74. Apeliaciniame skunde nuteistasis P. M. nurodo, kad po nusikaltimo padarymo... 217. 75. Tokie apelianto argumentai irgi paneigti bylos duomenimis ir atmetami.... 218. 76. Visos šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad P. M. iš Lietuvos į... 219. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1... 220. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalį dėl... 221. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistųjų R. J. ir P. M. atsakomybę... 222. Nuteistajam R. J. pagal BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 3 d., taikant BK 54 str. 3... 223. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinti... 224. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šios subendrintos bausmės pridėti... 225. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.... 226. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir...