Byla 2K-90-689/2018
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 7 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Prano Kuconio (pranešėjas), sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,

2viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. (V. G.) kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 7 d. nuosprendžio.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu V. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 2 dalį (dėl L. G. terorizavimo) laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams, pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (dėl S. L. terorizavimo) – laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė V. G. paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams ir devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant dvylika mėnesių dalyvauti elgesio pataisos programose ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. V. G. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (dėl G. M. terorizavimo) ir pagal BK 231 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šių nusikaltimų požymių.

4Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 7 d. nuosprendžiu panaikinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžio dalis dėl V. G. išteisinimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (dėl G. M. terorizavimo), V. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu V. G. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį paskirtomis bausmėmis ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė V. G. nustatyta laisvės atėmimas vieneriems metams ir dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant dvylika mėnesių dalyvauti elgesio pataisos programose ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

5Be to, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 7 d. nuosprendžiu pakeista Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžio dalis: iš aprašomosios dalies kaip įrodytų nurodomų aplinkybių dėl L. G. sistemingo bauginimo panaudojant psichinę prievartą pašalintos aplinkybės dėl 2014 m. gruodžio 4 d. grasinančio, necenzūrinio pobūdžio SMS žinutės siuntimo L. G. dėl G. M. ir 2016 m. vasario 9 d. nepadoraus turinio žinutės siuntimo L. G. apie G. M.

6Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

7I. Bylos esmė

8

  1. V. G. nuteistas už tai, kad sistemingai baugino L. G., panaudodamas psichinę prievartą. Laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2016 m. vasario mėn. prasidėjus skyrybų procesui, nuolat skambino sutuoktinei L. G. ir siuntė jai grasinančio pobūdžio žinutes, persekiojo, taip sudarydamas bauginančią aplinką: 2015 m. balandžio mėn., tikslus laikas nenustatytas, brovėsi į namus, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau, L. G. dukrai spėjus užrakinti buto duris, į namą nepateko; 2016 m. vasario mėn., tikslus laikas nenustatytas, sėdėdamas automobilyje, stebėjo namą, esantį (duomenys neskelbtini), po to pravažiavo pro jį, naudodamas garso signalą, tokiais veiksmais baugino name esančią L. G.; 2016 m. vasario–kovo mėn., tikslus laikas nenustatytas, V. G. į pašto dėžutę (duomenys neskelbtini), įdėjo voką, kuriame buvo sukarpytos šeimos nuotraukos, angelo statulėlė ir metaliniai pinigai; 2015 m. rugpjūčio 13 d., laikotarpiu nuo 9.22.52 val. iki 10.08.41 val., bei 2015 m. rugsėjo 26 d. 11.20.15 val., 2015 m. spalio 1 d. 20.10.19 val., 2016 m. sausio 10 d. 00.22.58 val., 2016 m. sausio 18 d. 00.16.38 val. siuntė L. G. įvairias necenzūrinio ir nepadoraus turinio, įžeidžiančio, grasinančio ir bauginančio pobūdžio žinutes, tokias kaip „nepadės nei draugai nei mentai“.
  2. Be to, V. G. nuteistas už tai, kad sistemingai baugino S. L., panaudodamas psichinę prievartą: 2014 m. vasarą, tiksli data nenustatyta, paskambino savo žmonai L. G. ir pokalbio metu liepė perduoti S. L. žinią, jog nužudys ją kartu su jos vaikais ir padegs jos tėvų namus; 2015 m. balandžio mėn. pabaigoje, tiksli data nenustatyta, paskambino telefonu S. L. ir pokalbio metu grasino susprogdinti jos automobilį bei sulaužyti kaulus; 2015 m. vasarą, tiksli data nenustatyta, (duomenys neskelbtini), pastojo S. L. kelią ir priešais ją demonstratyviai sugniaužė kumščius; 2016 m. vasario 18 d. 18.20 val. paskambino S. L. telefonu ir pokalbio metu grasino susidorojimu apkaltinamajame nuosprendyje nurodytais žodžiais.
  3. V. G. nuteistas ir už tai, kad terorizavo G. M.: kai nuo 2014 m. G. M. ėmė atstovauti skyrybų byloje L. G., 2014 m. gruodžio 4 d., laikotarpiu nuo 16.31 val. iki 21.57 val., iš abonentinio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntė į L. G. telefoną grasinančio, necenzūrinio pobūdžio SMS žinutę, adresuotą G. M., kurioje nurodė, kad, mirus G. M. vyrui, ji lytiškai santykiaus su kitais asmenimis; Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2016 m. sausio 26 d. priėmus sprendimą dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo, išlaikymo priteisimo, iš dalies patenkinus ieškovės L. G. ieškinio reikalavimus, V. G. 2016 m. vasario 9 d., tikslus laikas nenustatytas, išsiuntė į L. G. telefoną grasinančio pobūdžio SMS žinutę, adresuotą G. M., kurioje necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais nurodė, jog lytiškai prievartaus jos sūnų.

9II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

10

  1. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria V. G. buvo išteisintas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (dėl G. M. terorizavimo), ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažymėjo, kad dviejų trumpųjų žinučių siuntimas nors ne pačiai G. M., o L. G., vartojant įžeidžiančią, amoralią, necenzūrinę leksiką, teikiant užuominas apie smurtą prieš G. M. bei jos vyrą ir sūnų, nurodant, kokiu būdu bus panaudotas smurtas, liudija apie tai, kad buvo siekta sukelti G. M. baimę, nervinę įtampą, parodyti, kad V. G. žino G. M. artimą aplinką, leidžia suprasti, kad jiems gali būti pakenkta. Nors tarp trumpųjų žinučių yra laiko tarpas, tačiau jos nėra visiškai atsitiktinės, turi nuoseklumo, pirmoje užsimenama apie vieną nukentėjusiosios šeimos narį, antroje nebesikartojama ir jau minimas kitas asmuo. Konstatuotas sistemingas žmogaus bauginimas, panaudojant psichinę prievartą, kaip BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis. Nors V. G. buvo kaltinamas ne tik sistemingai bauginęs nukentėjusiąją G. M., panaudodamas psichinę prievartą, bet ir grasinęs jos šeimos nariams padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką, konstatavus, kad V. G. veika pasireiškė sisteminga psichine prievarta, nuoroda į kitą alternatyvią BK 145 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytą veiką – grasinimą padaryti G. M. šeimos nariams pavojingą sveikatai ir gyvybei veiką – iš kaltinimo pašalinta kaip perteklinė. Taip pat, pripažinus V. G. kaltu dėl G. M. terorizavimo, pakoreguota nuosprendžio aprašomoji dalis, kurioje V. G. veiksmai, rašant L. G. amoralaus ir grasinančio pobūdžio SMS žinutes apie G. M. ir jos šeimą, buvo sudėtinė nusikalstamos veikos terorizuojant L. G. dalis.

11III. Kasacinio skundo argumentai

12

  1. Nuteistasis V. G. kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 7 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje (dėl G. M. terorizavimo), ir 2017 m. balandžio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu padaręs du nusikaltimus, numatytus BK 145 straipsnio 2 dalyje (L. G. ir S. L. terorizavimas), ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
    1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai, pažeisdamas baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir BPK 331 straipsnio 1, 2 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų nuostatas (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas), panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jo išteisinimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalino aplinkybes dėl 2014 m. gruodžio 4 d. grasinančio, necenzūrinio pobūdžio SMS žinutės siuntimo L. G. dėl G. M. ir 2016 m. vasario 9 d. nepadoraus turinio žinutės siuntimo L. G. apie G. M. Kadangi apeliacinės instancijos teismas netyrė šios nuosprendžio dalies apeliacinės instancijos teismo posėdyje, priimant nuosprendį buvo iš esmės pažeistos BPK 331 straipsnio 1 dalies ir 301 straipsnio 1 dalies nuostatos. Teismas neatnaujino įrodymų tyrimo, nesprendė dėl įrodymų pakankamumo pašalinus nurodytas aplinkybes apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, nepakeitė šios nuosprendžio dalies, o už veikas, už kurias V. G. buvo nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl L. G. terorizavimo, dar kartą priėmė apkaltinamąjį nuosprendį dėl G. M. terorizavimo, taip buvo pažeista BPK 44 straipsnio 5 dalis, teisė žinoti, už ką V. G. yra nuteistas.
    2. Kasatorius, cituodamas kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014, teigia, kad kaltė bet kuriuo atveju negali būti preziumuojama, privalo būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai, BPK draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylos aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Kaltu dėl nusikalstamos veikos asmuo gali būti pripažįstamas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui.
    3. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje neišdėstė įrodymų, kuriais remdamasis atmetė pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą dėl sistemingumo požymio nebuvimo, inkriminuojant BK 145 straipsnio 2 dalį (dėl G. M. terorizavimo). Sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą teismų praktikoje suprantamas kaip ne mažiau kaip tris kartus pasikartojantys, atviri ar anonimiški įvairūs grasinimai siekiant sukelti stresą, nerimą, baimę žmogui. Inkriminuojant šį požymį, būtina aiškiai ir konkrečiai nustatyti bei aprašyti aplinkybes, kuriomis buvo grasinama, kaip reiškėsi grasinimai ir sistemingumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-586/2011, 2K-261/2012). Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje remiamasi tik nukentėjusiosios G. M. parodymais, kurių nepatvirtina kiti įrodymai byloje, o vadovaujantis BPK 301 straipsnio 2 dalimi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien nukentėjusiųjų parodymais. V. G. skyrybų byloje siekė nušalinti advokatę G. M.; vertinti tai kaip V. G. priešiškumą jai nėra pagrindo. Juolab apeliacinės instancijos teismas darė prielaidą apie tai, kad nors V. G. grasinančias žinutes rašė ne pačiai G. M., o L. G., tačiau nekyla abejonių, jog jis tikrai suprato, kad su juo besiskirianti sutuoktinė šias žinutes parodys advokatei. Jokių duomenų, patvirtinančių šią prielaidą, byloje nėra. Abi žinutės parašytos atitinkamai 2014 m. gruodžio 4 d. ir 2016 m. vasario 9 d., jas sieja tik siuntėjas ir gavėjas, nėra tyčios terorizuoti asmenį kryptingumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-677/2015), teismas neįvertino to, kad nukentėjusioji L. G. pati provokavo konfliktus ir kiekvienos žinutės priežastis buvo atskiras trumpas konfliktas, po jo – susitaikymas. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis vien nukentėjusiosios G. M. parodymais, darė išvadą apie supratimą, kad grasinimai yra vertinami rimtai. Tačiau G. M. kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą 2016 m. vasario 24 d., kai trumpoji žinutė buvo išsiųsta 2016 m. vasario 9 d. Skunde keliami klausimai dėl profesionalios teisininkės, vertinančios grasinimus kaip rimtus, nesivadovavimo BPK 145 straipsniu ir nesikreipimo į ikiteisminio tyrimo instituciją – policiją; ikiteisminis tyrimas pagal G. M. pareiškimą nebuvo pradėtas taip, kaip numatyta BPK 169 straipsnio 1 dalyje, be to, G. M., S. L. ir L. G. kreipėsi su pareiškimais dėl V. G. sistemingo grasinimo beveik vienu metu, nors veikų padarymo laikai yra skirtingi. L. G. dažnai kreipėsi į teisėsaugą dėl galimai nusikalstamų V. G. veikų, taip pat ir pati jas inscenizuodama, siekdama pakenkti sutuoktiniui.
    4. BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta veika gali pasireikšti tik grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką. Apeliacinės instancijos teismo interpretuojamas žinučių turinys yra nukreiptas į žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę, t. y. visiškai skirtingą objektą, nei reikalauja BK 145 straipsnio 2 dalies sudėtis. V. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad žinutes rašė sutuoktinei L. G., abi žinutės tarpusavyje nesusijusios; 2014 m. gruodžio 4 d. rašyta žinutė buvo skirta atkreipti sutuoktinės dėmesį į advokatės moralę ir įspėti, kad jos bendravimas su advokate vyksta tik dėl pinigų, 2016 m. vasario 9 d. žinutė buvo skirta sutuoktinei vykstant nesutarimams dėl vaikų auklėjimo ir ja buvo siūloma atkreipti G. M. dėmesį į tai, koks yra jos vaikas, taip pat siekiant, kad L. ir V. G. vaikai netaptų tokie patys. Nors žinutės buvo necenzūrinės, tačiau toks buvo sutuoktinių bendravimo stilius. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje neišdėstė motyvų, kuriais atmetė arba kitaip įvertino apskųsto nuosprendžio įrodymus, kaip to reikalauja BPK 331 straipsnio 1 dalis.
    5. Apeliacinės instancijos teismas, paskirdamas bausmę už BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendis, kuriuo V. G. buvo nuteistas, panaikintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-895/2017 ir paliktas galioti išteisinamasis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nuosprendis.
    6. Be to, pirmosios instancijos teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžio dalis, susijusi su V. G. nuteisimu, yra neteisėta, nepagrįsta, paremta prielaidomis, priimta, pažeidus BPK 44 straipsnio 5 dalį, 20 straipsnio 1–4 dalis. Dėl nuosprendžio dalies, kurioje kasatorius buvo nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, jis padavė apeliacinį skundą, tačiau jis nebuvo priimtas, pavėlavus skundą paduoti viena diena, terminas nebuvo atnaujintas. Apeliacinės instancijos teismas neatliko įrodymų tyrimo, todėl nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir neįvykdė BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos patikrinti nuosprendžio dalis, dėl kurių apeliacinis skundas nebuvo priimtas ir nenagrinėtas. Turėjo būti užtikrinta nuteistojo teisė į jo nuosprendžio peržiūrėjimą bent vieną kartą, skunde pateikiant tuos argumentus, kurie reikšmingi ne tik konstatuojant esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, padarytus apeliacinės instancijos teisme, bet ir teisingam baudžiamojo įstatymo taikymui reikšmingus argumentus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-183/2012).
    7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi nuteistosios L. G. parodymais apie V. G. veiksmus, susijusius su aplinkybėmis, dėl kurių jis jau buvo nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nuosprendžiu, vertindamas jo veiksmų pavojingumą. Taip pažeistas non bis in idem (negalima bausti už tą patį nusikaltimą antrą kartą) principas. Inkriminuojant sistemingo bauginimo požymį, būtina aiškiai ir konkrečiai nustatyti bei aprašyti aplinkybes, kuriomis buvo grasinama, kaip reiškėsi grasinimai ir jų sistemingumas, nepakanka įvardyti, kiek kartų, nukentėjusiojo nuomone, buvo grasinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-586/2011, 2K-261/2012). Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kokiais veiksmais, kokiu laiku, kurioje vietoje, kuo buvo grasinama, neįvardijo, kiek kartų V. G. grasino L. G., nenustatytas sistemiškumo požymis, abstrakčiai nurodant, kad veika vyko nuo 2014 m. iki 2016 m. vasario mėn.
    8. Taip pat nors pirmosios instancijos teismas įvardijo V. G. naudotus psichinės prievartos būdus, tačiau tai atliko pažeisdamas BPK 20, 301 ir 305 straipsnių nuostatas. Įvardytas būdas „grasindamas atimti gyvybę (sakant, kad jos ir vaikų gyvenimas baigsis kaip Barcio šeimos gyvenimas)“ nėra pagrįstas ištirtais byloje įrodymais, dėl tokių veiksmų V. G. nebuvo kaltintas. Bauginimas, anot pirmosios instancijos teismo, pasireiškė ir SMS žinutėmis nepilnametei dukrai G. G., kad ją užmuš, kad nedaug jai liko gyventi, tačiau nenurodytas šių žinučių laikas. V. G. 2015 m. birželio 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už grasinimą nužudyti nepilnametę dukterį G. G., todėl šis pirmosios instancijos teismo nurodytas prievartos būdas pažeidžia non bis in idem principą. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad veika pasireiškė bauginančios atmosferos kūrimu (sekiojimu, įžeidinėjimais, patyčiomis, rašant L. G. nešvankaus, amoralaus pobūdžio SMS žinutes, piktdžiuga dėl nukentėjusiosios nedarbo, grasinimu neduoti pinigų, atjungti elektrą ir dujas, nukentėjusiosios L. G. aplinkos niekinimu), tačiau neįvardijo šių veiksmų atlikimo vietos, laiko ir aplinkybių. Remiantis kasacine nutartimi Nr. 2K-299/2013, teigiama, kad taip pat jie neatitinka psichinės prievartos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, požymių, be to, nėra sistemingi. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kiek kartų pasireiškė grasinimai, nesiejo atskirų grasinimo epizodų tarpusavyje, nepasisakė ir nevertino jų rimtumo, realumo. Pirmosios instancijos teismas, be to, nenustatė V. G. tyčios kryptingumo ir konfliktų tarpusavio sąsajų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-677/2015). Taip pat abejotinas ir pirmosios instancijos teismo rėmimasis aplinkybe, neva patvirtinančia tai, kad L. G. buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl V. G. veiksmų, jog Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas už L. G. rankinės su pinigais ir asmeniniais daiktais atvirą vagystę, nes 2016 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, kuriuo V. G. buvo nuteistas, panaikintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartimi.
    9. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. G. nuo 2014 m. iki 2016 m. vasario 18 d. terorizavo nukentėjusiąją S. L., nepagrįsta įrodymais. Pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatas, nenurodytos vietos, laikai, būdai, padariniai, kitos reikšmingos aplinkybės konkrečiu kiekvieno nusikalstamos veikos epizodo padarymo atveju, teismas neišdėstė motyvų, kuriais atmetė kitus įrodymus. Nepasisakyta, kokiais veiksmais, kokiu laiku ir vietoje buvo grasinama, kiek kartų buvo grasinama, ar tai daryta sistemiškai.
    10. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad psichinė prievarta pasireiškė grasinimais atimti gyvybę, tačiau nenagrinėjo grasinimo realumo (vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94/2013). Teismas nevertino viso S. L. kartu su pareiškimu pateikto V. G. ir S. L. pokalbio įrašo, kurio tiek visas kontekstas, tiek S. L. reakcijos ir intonacijos kelia labai didelių abejonių ne tik dėl grasinimų realumo, bet ir dėl pačių ištartų frazių priskyrimo grasinimams.
    11. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad buvo kuriama bauginanti atmosfera S. L. (įžeidinėjimai, tyčiojimasis S. L. rašant nešvankaus, amoralaus pobūdžio žinutes), tačiau dėl tokių veiksmų V. G. nebuvo kaltinamas, nenurodomas šių frazių laikas, vieta, aplinkybės. Šias aplinkybes nurodė tik nukentėjusioji, duodama parodymus teisme, jų nepatvirtina kiti bylos įrodymai. Taip pat kiti bylos įrodymai nepatvirtina ir tos aplinkybės, kad jis skambino savo sutuoktinei L. G. reikalaudamas perduoti bauginančio pobūdžio grasinimus S. L. Kadangi šios aplinkybės yra iš nukentėjusiųjų S. L. ir L. G. parodymų, duotų teisme, jų nepatvirtina kiti įrodymai, jais remdamasis teismas pažeidė BPK 301 straipsnio 2 dalies nuostatas. Taip pat nors teismas ir konstatavo, kad iš išklotinėse užfiksuotų žinučių turinio ir telefoninio pokalbio garso įrašo matyti, jog nukentėjusiosios S. L. terorizavimas pasireiškė aktyviais ir ilgesnį laiką išreikštais kaltinamojo veiksmais, žinutėse ir telefono skambučio metu vadino nukentėjusiąją įžeidžiančiais žodžiais, žemino ją, ši teismo išvada nepagrįsta byloje ištirtais įrodymais, nes byloje nėra išklotinių, kuriose būtų fiksuoti V. G. ir nukentėjusiosios S. L. susirašinėjimai SMS žinutėmis, taip pat byloje yra tik vienas V. G. ir S. L. pokalbio įrašas, todėl intensyvumo ir ilgesnio laiko požymiai nurodomi nepagrįstai. Teismas nenurodė motyvų, pagrindžiančių V. G. veikos pavojingumą, nes tai, kad nukentėjusiosios S. L. ir L. G. buvo labai artimos draugės, bendravo nuo vaikystės ir S. L. padėjo L. G. išgyventi skyrybų procesą, nerodo veikos pavojingumo.
    12. Kasatorius daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo, kodėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl V. G. nekaltumo, neįsigilino į byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes apie baudžiamosios teisės ir baudžiamosios atsakomybės paskirtį, ignoravo kasacinio teismo praktiką dėl BK 145 straipsnio 2 dalies taikymo, veikos sistemingumą, kaip BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą objektyvųjį požymį. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė išvadų argumentavimo ir išsamaus apeliacinio skundo išnagrinėjimo nuostatų (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 329 straipsnio 2 dalis, 331 straipsnio 2 dalis), tokie pažeidimai laikytini esminiais. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas peržengė apeliacinio skundo ribas, pašalino aplinkybes iš nuosprendžio dalies, kurios apeliacinės instancijos teismas netyrė, būtina patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 242 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 5 dalį, 301 straipsnio 1 dalį, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 3 dalies 3 punktą, paviršutiniškai įsigilino į bylos faktines aplinkybes, išsamiai ir nešališkai neištyrė visų bylos aplinkybių, byloje surinktus įrodymus vertino selektyviai, atskirai vieną nuo kito, neįvertino jų viseto, rėmėsi įrodomosios reikšmės neturinčiais duomenimis, tinkamai nenurodė motyvų ir išvadų, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas.

13III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

14

  1. Nuteistojo V. G. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl kasacinio skundo nagrinėjimo ribų
  1. BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacine tvarka neskundžiami ir nenagrinėjami apeliacine tvarka neskųsti ir nenagrinėti nuosprendžiai ar nutartys; kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
    1. Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija apeliacine tvarka bylą nagrinėjo tik pagal nukentėjusiosios G. M. apeliacinį skundą dėl V. G. išteisinimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį dėl jos terorizavimo ir BK 231 straipsnio 1 dalį dėl trukdymo G. M., kaip advokatės, veiklai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi buvo atsisakyta tenkinti V. G. prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžio paduoti ir jo apeliacinį skundą atsisakyta priimti. Šios nutarties teisėtumas patvirtintas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartimi.
    2. Kasaciniu skundu nuteistasis V. G. skundžia ne tik Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 7 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas dėl G. M. terorizavimo, bet ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria jis buvo nuteistas dėl S. L. ir L. G. terorizavimo, t. y. pakartoja savo apeliacinio skundo, kuris nebuvo priimtas ir nebuvo nagrinėtas apeliacinės instancijos teisme, argumentus.
    3. Kasacinio skundo argumentas dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimo, neva apeliacinės instancijos teismas turėjo atlikti įrodymų tyrimą ir patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, dėl kurių apeliacinis skundas nebuvo paduotas, teisiškai nepagrįstas, nes pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kadangi apeliacinis procesas Klaipėdos apygardos teisme vyko tik pagal nukentėjusiosios G. M. apeliacinį skundą, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apibrėžė šiame apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Baudžiamojo proceso įstatymas numato išimtį, kad jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminius šio kodekso pažeidimus, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems asmenims. Nagrinėjant bylą pagal nukentėjusiosios G. M. skundą tokių procesinių pažeidimų nustatyta nebuvo.
    4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos nutartyje Nr. 2K-P-183/2012, kuria remiasi kasatorius savo kasaciniame skunde, nurodydamas kasacinės instancijos teismo teisinę pareigą atsakyti į jo kasacinio skundo argumentus dėl BK 145 straipsnio 2 dalies nepagrįsto inkriminavimo (L. G. ir S. L. terorizavimas), nurodoma, kad „<...> iš baudžiamojo proceso paskirties ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis), taip pat iš baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų kasacine tvarka nagrinėti baudžiamąsias bylas, jei įsiteisėję nuosprendžiai ar nutartys apskųsti, inter alia, dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 369 straipsnis), ir šiame įstatyme įtvirtintos kasacinės instancijos teismo teisės nagrinėjant kasacinę bylą pritaikyti lengvesnę nusikalstamą veiką numatantį įstatymą arba nutraukti baudžiamąją bylą (BPK 376 straipsnio 3 dalis) kyla kasacinės instancijos teismo pareiga nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl kasacinio skundo, paduoto dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, patikrinti visos baudžiamojo įstatymo normos, pagal kurią buvo ar turėjo būti kvalifikuota nusikalstama veika, taikymo tinkamumą. Kasacinės instancijos teismas tokiu atveju nėra saistomas kasacinio skundo motyvais ir turi konstitucinę teisę apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas“. Šioje nutartyje kasacinis skundas buvo paduotas, ginčijant nuteistajam paskirtos bausmės skyrimą, o kasacinės instancijos teismas patikrino visos teisės normos, t. y. ne tik jos sankcijos, taikymo teisėtumą. Taigi akivaizdu, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos nutartis Nr. 2K-P-183/2012 nėra precedentas, taikytinas šioje byloje.
    5. Darytina išvada, kad dalis nuteistojo V. G. kasacinio skundo argumentų yra dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, kuris kasacine tvarka negali būti skundžiamas (BPK 367 straipsnio 3 dalis), todėl šie argumentai paliekami nenagrinėti.
Dėl BK 145 straipsnio 2 dalies (G. M. terorizavimas) taikymo
  1. Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų, grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą.
    1. BK 145 straipsnio 2 dalyje įvardytos dviejų rūšių veikos: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Šioje byloje aktuali antroji veikos rūšis – sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Bauginimas gali reikštis grasinimais nužudyti ar sutrikdyti sveikatą, sunaikinti ar sugadinti turtą; tai tokie veiksmai, kurie sukelia kitam žmogui baimę, nerimą, įtampą, nesaugumo jausmą. Bauginimu gali būti pripažįstami įvairaus pobūdžio veiksmai, kaip antai: įžeidinėjimai, grasinimai; kai kurie chuliganiški veiksmai, kaip antai: gąsdinantys telefono skambučiai, triukšmo kėlimas, siekiant sukelti baimę, nerimą ir pan. Šių bauginamojo pobūdžio veiksmų vertinimui, be kita ko, taikomas ir realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-300/2013, 2K-347/2014). Baudžiamajai atsakomybei pagal minimą požymį būtinas bauginančių veiksmų sistemingumas. Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą. Negali būti vertinami kaip sistemingi keli veiksmai, padaryti per tam tikrą laiko tarpą, kurių nesieja bendras sumanymas. Nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, požiūriu sistemingumas reikalauja bendro sumanymo įbauginti asmenį. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-327-326/2016, 2K-121-677/2015, 2K-341/2010).
    2. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas, kad V. G. veika pasireiškė sisteminga psichine prievarta, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį ir pripažino jį kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį už tai, kad kai nuo 2014 m. G. M. ėmė atstovauti skyrybų byloje L. G., 2014 m. gruodžio 4 d., laikotarpiu nuo 16.31 val. iki 21.57 val., iš abonentinio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) jis išsiuntė į L. G. telefoną grasinančio, necenzūrinio pobūdžio SMS žinutę, adresuotą G. M. Žinutėje nurodė, kad, mirus G. M. vyrui, ji lytiškai santykiaus su kitais asmenimis; Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2016 m. sausio 26 d. priėmus sprendimą dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo, išlaikymo priteisimo, iš dalies patenkinus ieškovės L. G. ieškinio reikalavimus, V. G. 2016 m. vasario 9 d. išsiuntė į L. G. telefoną grasinančio pobūdžio SMS žinutę, adresuotą G. M., kurioje necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais nurodė, jog lytiškai prievartaus jos sūnų. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas labai formaliai vertino bylos aplinkybes, L. G. prašė nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, taigi jos atstovei advokatei G. M. buvo žinomas V. G. konfliktiškas elgesys, ūmus būdas, smurtas prieš šeimos narius, grasinimai L. G., skyrybų procesas vyko sunkiai, G. M. išgyvendavo dėl posėdžių, jų metu V. G. jai replikuodavo necenzūriniais žodžiais, dviejose žinutėse vartojama įžeidžianti, amorali, necenzūrinė leksika, yra užuominų apie smurtą, kuris gali ateityje būti pavartotas prieš jos šeimos narius. Nors tarp žinučių nemažas laiko tarpas, tačiau jos nėra atsitiktinės.
    3. Minėta, kad BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis „sistemingumas“ objektyviai reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą. Taigi apeliacinės instancijos teismas V. G. veiksmus – dviejų grasinančio, necenzūrinio pobūdžio SMS žinučių parašymą ir išsiuntimą į L. G. telefoną – nepagrįstai pripažino sistemingu G. M. bauginimu naudojant psichinę prievartą. Tokie V. G. veiksmai neatitinka BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviojo požymio – sistemingumo, nes tarp abiejų žinučių buvo daugiau nei vienerių metų laiko tarpas, jos buvo išsiųstos ne pačiai G. M. ir nėra pagrindo išvadai, kad jas siejo bendras sumanymas bauginti G. M. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas V. G. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (dėl sistemingo G. M. bauginimo), tinkamai vadovavosi kasacinės instancijos teismo praktika dėl BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių turinio ir pagrįstai nustatė, kad nors V. G. žinutės pagal savo išraiškos formą galėjo sukelti neigiamas emocijas G. M., tačiau jo veiksmuose nėra sistemingumo požymių.
    4. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). V. G. veiksmai, už kuriuos jis nuteistas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (G. M. terorizavimas), neatitinka visų šio nusikaltimo sudėties požymių. Taigi apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria V. G. buvo išteisintas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (dėl G. M. terorizavimo), pripažindamas V. G. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, ir už tai jį nuteisdamas, netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 145 straipsnio 2 dalį. Apeliacine tvarka byla buvo nagrinėjama tik pagal nukentėjusiosios G. M. apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir paliktinas galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendis.
    5. Pirmosios instancijos teismas buvo padaręs išvadą, kad V. G. veiksmus rašant L. G. amoralaus ir grasinančio pobūdžio trumpąsias žinutes apie G. M. ir jos šeimą siejo bendras sumanymas įbauginti ne G. M., o su juo besiskiriančią sutuoktinę L. G., ir yra sudėtinė V. G. nusikalstamos veikos terorizuojant nukentėjusiąją L. G. dalis, todėl šiuos veiksmus nurodė kaltinime dėl L. G. sistemingo bauginimo. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs V. G. kaltu dėl G. M. terorizavimo, atitinkamai pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl L. G. sistemingo bauginimo: iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytų įrodytomis pripažintų aplinkybių dėl L. G. sistemingo bauginimo naudojant psichinę prievartą, pašalino aplinkybes dėl 2014 m. gruodžio 4 d. grasinančio, necenzūrinio pobūdžio SMS žinutės siuntimo L. G. dėl G. M. ir 2016 m. vasario 9 d. nepadoraus turinio žinutės siuntimo L. G. apie G. M. Taigi apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu buvo sumažinta V. G. nusikalstamų veiksmų – sistemingo L. G. bauginimo naudojant psichinę prievartą – apimtis.
    6. Kasacinės instancijos teismui panaikinus Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 7 d. nuosprendį, panaikinama ir jo dalis, kuria Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendis pakeistas, t. y. ta dalis, kuria sumažinta V. G. nusikalstamų veiksmų apimtis. Kasacine tvarka byla nagrinėjama tik pagal nuteistojo V. G. kasacinį skundą, todėl jo teisinė padėtis negali būti pabloginama lyginant su ta, kuri buvo nustatyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu. Vadinasi, turi būti paliekama apeliacinės instancijos teismo nustatyta V. G. nusikalstamos veikos – sistemingo L. G. bauginimo naudojant psichinę prievartą – apimtis, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendis keistinas.
Dėl bausmių bendrinimo
  1. Kasaciniame skunde nuteistasis V. G. pateikia argumentus dėl nepagrįsto jam paskirtų bausmių bendrinimo su Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

159.1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu V. G. dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisintas, nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu V. G. buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 3 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendis panaikintas ir paliktas galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nuosprendis be pakeitimų.

169.2. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu V. G. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui panaikinus Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendį neliko teisinio pagrindo šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrinti su nauju nuosprendžiu paskirta bausme, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendis keistinas, naikinant jo dalį, kuria šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

17Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

18Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 7 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendį su pakeitimais:

19iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytų įrodytomis pripažintų aplinkybių dėl L. G. sistemingo bauginimo naudojant psichinę prievartą pašalinti aplinkybes dėl 2014 m. gruodžio 4 d. grasinančio, necenzūrinio pobūdžio SMS žinutės siuntimo L. G. dėl G. M. ir 2016 m. vasario 9 d. nepadoraus turinio žinutės siuntimo L. G. apie G. M.;

20panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria V. G., vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė V. G. paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams ir devyniems mėnesiams.

21Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.