Byla 2-1215-323/2012
Dėl teisės į privatų gyvenimą gynimo, teisės į atvaizdą pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovei D. G., jos atstovei D. P., atsakovo UAB „Infodata“ atstovams O. K., advokatei Liubovei Šiušienei, atsakovo UAB „Tango reklama“ ir trečiojo asmens UAB „Baltijos TV“ atstovui advokatui Vytautui Valašinui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovams UAB „Infodata“, UAB „Tango reklama“, tretiesiems asmenims UAB „Baltijos TV“, BUAB „Raudona naktis“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Eurobankrotas“ dėl teisės į privatų gyvenimą gynimo, teisės į atvaizdą pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovė ieškiniu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašo teismo pripažinti, kad atsakovai neteisėtai be ieškovės sutikimo reklaminiame vaizdo klipe panaudojo jos atvaizdą, uždrausti atsakovams ateityje bet kokiu būdu per bet kurį transliuotoją naudoti vaizdo klipą su ieškovės atvaizdu, priteisti solidariai iš atsakovų 20000,00 Lt neturtinės žalos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004 m. gruodžio mėn. nusifilmavo vaizdo klipe naktinio klubo ( - ) reklamai. Jokia rašytinė sutartis su ieškove sudaryta nebuvo, žodžiu sutarta, kad reklama bus transliuojama per Klaipėdos regioninę televiziją ir tik du tris mėnesius. Pažymėjo, kad sutiko filmuotis, įvertinusi, kad reklama bus transliuojama tik Klaipėdos regione, kuriame negyvena nė vienas iš ieškovės artimųjų bei tai, kad reklamos transliacijos trukmė bus ribota. Nurodė, kad 2009 m. gegužės mėn. atsitiktinai per ( - ) televizijos kanalą išvydo transliuojamą vaizdo klipą su savo atvaizdu, kuriame reklamuojama paslaugų telefonu Nr. ( - ) linija. Pažymėjo, kad niekada nedavė sutikimo naudoti jos atvaizdą jokioje kitoje reklamoje, išskyrus minėto klubo, ir per kitą transliuotoją, išskyrus Klaipėdos regioninę televiziją. Paaiškino, jog reklama jau buvo transliuojama nuo 2006 m. pradžios. Pažymėjo, jog atsakovai, reklamuodami sekso paslaugų liniją, be ieškovės sutikimo panaudojo jos atvaizdą ir taip pažeidė jos teisę į atvaizdą bei padarė neturtinės žalos. Paaiškino, jog ieškovė slėpė faktą, jog dirbo naktiniame klube, niekam iš artimųjų nesakė, jog nusifilmavo klubo reklamoje iš dalies apsinuoginusi. Tokie bendri atsakovų veiksmai ieškovei sukėlė skaudžių dvasinių išgyvenimų, gėdą ir pažeminimą, supratus, kad jos praeities paslaptis atskleista ir paviešinta respublikiniu mastu ir toks jos teisių pažeidimas tęsėsi ilgą laiko tarpą, sumažėjo jos bendravimo galimybės, ji sulaukė įžeidimų ir patyčių iš kitų asmenų (t.1., b.l. 140-144).

3Atsakovas UAB „Infodata“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo teismo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė rodė didelį susidomėjimą filmuotis naktinio klubo reklamai, todėl būtent ji iš kitų kandidačių buvo pasirinkta vaizdo klipui. Pripažįsta, jog jokia rašytinė sutartis su ieškove sudaryta nebuvo, šalys žodžiu aptarė vaizdo klipo filmavimo sąlygas. Pažymėjo, jog jokių ieškovės nurodomų susitarimų dėl vaizdo klipo transliavimo trukmės ir jo transliavimo tik per Klaipėdos regioninę televiziją nebuvo, tai buvo palikta atsakovo dispozicijai, kadangi ieškovė jokių ribojimų nenustatė. Pažymėjo, jog priešingu atveju nebūtų buvę naudinga su ieškove filmuoti vaizdo klipo ir būtų pasirinkta kita mergina. Pažymėjo, kad ieškovė nepagrindinė, jog dėl vaizdo klipo transliavimo patyrė kokią nors neturtinę žalą. Ieškovei išreiškus pretenzijas dėl vaizdo klipo, jo transliavimas iš karto buvo nutrauktas (t.1., b.l. 163-197).

4Atsakovas UAB „Tango reklama“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo teismo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė savo noru buvo nufilmuota intymioje pozoje, iš dalies apsinuoginusi striptizo klubo reklamoje, todėl nesuprantama, kaip toks vaizdas galėjo ją skaudinti. Nesutinka, jog buvo tartasi tik dėl vaizdo klipo transliavimo per Klaipėdos regioninę televiziją. Pažymėjo, jog ieškinys pareikštas netinkamiems atsakovams, atsakovai niekada nebuvo vaizdo klipo transliuotoju, o ieškovė neturtinę žalą teigia patyrusi dėl neteisėto vaizdo klipo transliavimo (t.1., b.l. 170-173).

52012-02-24 teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju E. D. parodė, kad yra atsakovo UAB „Infodata“ direktorius. Paaiškino, kad pirmą kartą ieškovę pamatė 2004 m., kai ji filmavosi klipe. Ieškovei už filmavimąsi vaizdo klipe buvo sumokėta, aptartos sąlygos, kad vaizdo klipas bus rodomas per televiziją, apie transliavimo laiką ir teritoriją nebuvo kalbėta. Kuri iš klube buvusi mergina filmuosis, derino V. G..

6Teismo posėdžio metu ieškovė prašo teismo ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais. Paaiškino, jog oficialiai naktiniame klube ( - ) niekada nedirbo, dažnai ateidavo aplankyti jame dirbusios draugės, tikėjosi, atsiradus laisvai darbo vietai, jame įsidarbinti, prasitarė, jog kartais padirbėdavo nelegaliai. 2004 metų gruodžio mėn. pasiūlymą nusifilmuoti naktinio klubo reklamai gavo iš minėto naktinio klubo vadovo V. G., su kuriuo ir aptarė, jog naktinio klubo vaizdo klipo reklama bus rodoma Klaipėdos regioninėje televizijoje ir tik apie du mėnesius. Nusifilmuodama klubo reklamai tikėjosi ateityje lengviau jame gauti barmenės darbo. Vėliau keletą kartų matė vaizdo klipą per Klaipėdos regioninę televiziją, tam jokių pretenzijų neturi. Po kurio laiko sekė regioninės televizijos rodomas reklamas ir šios reklamos nebematė. Manė, jog jos transliavimas nutrauktas. 2009-04-13 atsitiktinai pamatė minėtą vaizdo klipą per televizijos kanalą ( - ).

7Teismo posėdžio metu atsakovo UAB „Infodata“ atstovė prašo teismo ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais ir argumentais.

8Teismo posėdžio metu atsakovo UAB „Tango reklama“ atstovas prašo teismo ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais ir argumentais.

9Ieškinys tenkintinas iš dalies.

10Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų nustatyta, kad 2004 m. gruodžio mėn. naktinio klubo ( - ), esančio ( - ) patalpose su ieškove buvo nufilmuotas vaizdo klipas, kuriuo reklamuota sekso telefonu linija ir minėtas naktinis klubas. Filmavimo darbus vykdė ir vaizdo klipu disponavo atsakovas UAB „Infodata“. Byloje nenustatytą, tačiau ieškovės neginčijamą laiką minėtas klipas buvo rodomas per Klaipėdos regioninę televiziją. Tokiam klipo rodymui ieškovė jokių pretenzijų neturi. 2006-12-30 atsakovas UAB „Infodata“ sudarė sutartį su atsakovu UAB „Tango reklama“, kuris, remiantis išskirtinio atstovavimo sutartimis su UAB „Baltijos TV“, tarpininkauja dėl vaizdo klipų transliavimo per respublikinę televiziją ( - ) (t.1., b.l. 116-119). 2009-04-13 ieškovė atsitiktinai pamatė atsakovo UAB „Infodata“ nufilmuotą vaizdo klipą su savo atvaizdu per televizijos kanalą ( - ), kuriam teigia niekada nedavusi sutikimo. Po ieškovės pareikštos pretenzijos (t.1., b.l. 9-10), 2009-06-08 ( - ) sustabdė reklamos transliavimą (t.1., b.l. 11).

11Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad visi su vaizdo klipu su ieškovės atvaizdu filmavimu ir transliavimu susiję susitarimai buvo sudaryti žodžiu. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė davė sutikimą transliuoti vaizdo klipą su savo atvaizdu per Klaipėdos regioninę televiziją, ir ji dėl tokio transliavimo jokių pretenzijų neturi. Byloje kilo ginčas, ar buvo ieškovės sutikimas vaizdo klipą su jos atvaizdu transliuoti per respublikinį televizijos kanalą ( - ).

12Dėl teisės į atvaizdą pažeidimo

13Teisė į atvaizdą yra viena iš specifinių asmeninių neturtinių asmens teisių, kurios gynimą reglamentuoja CK 2.22 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis nustato, jog fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. CK 2.22 straipsnyje tiesiogiai nenurodyta, kokia forma toks sutikimas turi būti išreiškiamas, tačiau pagal susiformavusią kasacinio teismo praktiką, jis gali būti duotas tiek žodžiu, tiek raštu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2008; 2012-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2012). Pagal bendrą taisyklę pareiga įrodyti, kad sutikimas buvo gautas, tenka visuomenės informavimo priemonei. Šioje vietoje derėtų pažymėti, jog atsakovo UAB „Tango reklama“ atstovas tiek atsiliepime į patikslintą ieškinį (t.1., b.l. 173), tiek teismo posėdžio metu (t.2., b.l. 58) nurodė, jog ieškinys pareikštas netinkamiems atsakovams, kadangi byloje atsakovais patraukti subjektai niekada netransliavo vaizdo klipo su ieškovės atvaizdu. Su tokia pozicija teismas nesutinka. Lietuvos apeliacinis teismas 2012-06-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-389/2012 nurodė, jog pagal CK 2.22 straipsnio prasmę, 1 dalyje nurodyti veiksmai, kuriais ši teisė gali būti pažeista, turi būti aiškinami plačiau, t. y. teisę į atvaizdą pažeisti gali ne tik visuomenės informavimo priemonė, kuri tiesiogiai išspausdino asmens nuotrauką, bet ir asmuo, kuris perdavė tokią nuotrauką visuomenės informavimo priemonei, turėdamas tikslą, kad būtų atspausdintas straipsnis apie kitą asmenį su šio asmens nuotraukomis. Analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, nagrinėjant teisės į atvaizdą pažeidimo bylas, matyti, jog tinkamais atsakovais yra ir tie asmenys, kurie, nors patys nedemonstruoja, nespausdina ir netransliuoja asmens atvaizdo, tačiau jį neteisėtai panaudoja, perduodami jį transliuotojui, leidiniui ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2009). Taigi šioje byloje atsakovai yra tinkami ir būtent jie turi įrodyti, jog vaizdo klipas su ieškovės atvaizdu per televizijos kanalą ( - ) buvo transliuotas esant ieškovės sutikimui.

14Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010-11-02. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo 2008-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2011-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Taigi, kaip minėta, nagrinėjamoje byloje šalys pagrįsti esant susitarimui dėl vaizdo klipo su ieškovės atvaizdu transliavimo jokiais rašytiniais įrodymais negali, kadangi klipo transliavimo sąlygos buvo aptartos žodžiu. Ieškovės teiginius, kad ji davė žodinį sutikimą transliuoti vaizdo klipą su jos atvaizdu tik per Klaipėdos regioninę televiziją pagrindžia aplinkybės, jog vaizdo klipas, kuriame ji filmavosi, buvo skirtas ne tik sekso telefonu linijai reklamuoti bet ir naktinio klubo ( - ) reklamai. Atsakovo UAB „Infodata“ atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog per Klaipėdos regioninę televiziją, o būtent „( - ) televizija“, transliuoto vaido klipo pabaigoje pasirodydavo minėto naktinio klubo durys, taip reklamuojant šį klubą (t.2., b.l. 33). Šias aplinkybes pripažįsta ir ieškovė (t.2., b.l. 30). Laikytina, jog tokio vaizdo klipo transliavimas per respublikines televizijas negalėtų būti komerciškai patrauklus, kadangi mažai tikėtina, jog verslo subjektas, reklamuodamas naktinį klubą, esantį Klaipėdoje, būtų suinteresuotas jo reklamą transliuoti Vilniaus ar kito regiono gyvenantiems. Taip pat nagrinėjamoje byloje įvertintina ir tai, jog už nusifilmavimą reklaminiame vaizdo klipe ieškovė gavo tik 300,00 Lt (t.1., b.l. 33). Mažai tikėtina, kad už tokią pinigų sumą asmuo būtų sutikęs filmuotis reklamoje, transliuojamoje visoje Lietuvoje ir dar ne vienerius metus. Tokia maža pinigų suma taip pat kelia pagrįstų abejonių, ar galėjo būti duotas neterminuotas sutikimas ieškovės atvaizdą panaudoti reklamos tikslais. Nelogiška atrodo atsakovo UAB „Infodata“ pozicija, jog filmuojant vaizdo klipą su ieškove nebuvo tartasi dėl tokio klipo transliavimo trukmės, todėl, jų manymu, jį galima naudoti neribotą laiko tarpą. Kaip nustatyta, ginčo vaizdo klipas nufilmuotas dar 2004 m. gruodžio mėn., buvo naudojamas reklamos tikslais iki pat 2009-06-08 (t.1. b.l. 11). Jei ir nebuvo tartasi dėl vaizdo klipo transliavimo trukmės, atsakovas UAB „Infodata“, kaip verslininkas, užsiimantis komercine veikla reklamos srityje, turėjo būti pakankamai atidus ir rūpestingas, suprasti ir įvertinti, jog vaizdo klipas su ieškovės atvaizdu, neaptarus jo transliavimo termino, gali būti transliuojamas tik protingą laiko tarpą. Konstatuotina, jog penkerių metų laikotarpis negali būti laikomas protingu. Atsakovas turėjo įvertinti, jog nuo vaizdo klipas nufilmavimo praėjo ilgas laiko tarpas, per kurį galėjo pasikeiti tam tikros ieškovės privataus gyvenimo aplinkybės, kurių nebuvo ar jos negalėjo būti įvertintos duodant sutikimą, įvertinant tai, jog atsakovas UAB „Infodata“ disponavo kitais tokio pobūdžio vaizdo klipais, kuriuose aiškiai išreikštas jų dalyvių sutikimas. Tai pat pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog net asmens sutikimas fotografuotis ex officio nereiškia ir sutikimo nuotrauką bet kokiu būdu atgaminti, parduoti, demonstruoti, spausdinti, nes tai, kad asmuo galėjo sutikti būti fotografuojamas, dar nereiškia, jog jis davė ir sutikimą rodyti nuotrauką ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2003; skelbta Teismų Praktika 19; 2008-09-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2008). Manytina, jog šių nuostatų turi būti laikomasi ir sprendžiant klausimą dėl vaizdo įrašo transliavimo teisėtumo, nes filmavimas yra vienas iš atvaizdo fiksavimo būdų. Ieškovė sutiko ir nereiškia jokių pretenzijų dėl vaizdo klipo, transliuoto per Klaipėdos regioninę televiziją „( - ) televizija“. Tačiau tai, kad ieškovė davė sutikimą rodyti vaizdo klipą per Klaipėdos regioninę televiziją, dar nereiškia jos sutikimo tokį klipą rodyti per respublikinį transliuotoją, tuo labiau toks sutikimas nesuteikė teisės atsakovui UAB „Infodata“ modifikuoti klipo, daryti įvairias jo versijas, įvertinat tai, jog per ( - ) televiziją buvo rodomas kitoks vaizdo klipas su ieškovės atvaizdu nei, kad buvo rodomas per Klaipėdos regioninę televiziją (be naktinio klubo ( - ) reklamos, demonstruojant jo duris). Visos šalys pripažino aplinkybes, jog per televizijas buvo rodomi skirtingi vaizdo klipai su ieškovės atvaizdu (t.2., b.l. 30, 33). Apibendrinat pažymėtina, jog CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2002). Konstatuotina, kad atsakovai nepateikė duomenų, kurie neabejotinai pagrįstų jų dėstomą poziciją, jog ieškovė davė neterminuotą sutikimą demonstruoti vaizdo klipą su jos atvaizdu neribotai teritorija auditorijai, o remiantis byloje esančiais įrodymais, labiau tikėtinas ieškovės pateiktos ir įrodinėjamos pozicijos pagrįstumas, jog sutikimas buvo duotas vaizdo klipo transliavimui per Klaipėdos regioninę televiziją, todėl pripažintina, kad atsakovai vaizdo klipą su ieškovės atvaizdu reklamai per ( - ) televiziją panaudojo be ieškovės sutikimo, tuo pažeisdami ieškovės teisę į jos atvaizdą (CK 2.22 str. 1 d.). Esant nurodytai situacijai, atsakovams uždraustina bet kokiu būdu atgaminti, parduoti, demonstruoti, transliuoti vaizdo klipą su ieškovės atvaizdu (CK 2.22 str. 3 d.). Pažymėtina, jog būtent abu atsakovai pripažinti solidariai atsakingi už ieškovės teisės į atvaizdą pažeidimą, nes jų bendrais veiksmais buvo neteisėtai panaudotas ieškovės atvaizdas. Atsakovų tarpusavio santykiai ir jų abipusiai įsipareigojimai pagal sutartis nedaro įtakos tretiesiems asmenims, tarp jų ir ieškovei.

15Dėl teisės į privatų gyvenimą pažeidimo

16Asmens privatus gyvenimas neliečiamas (CK 2.23 str. 1 d.). Privatus gyvenimas apima tokias vertybes kaip asmens atvaizdą, vardą, kitus asmens duomenis. Asmens privataus gyvenimo pažeidimas yra tada, kai informacija apie privatų gyvenimą skelbiama be asmens sutikimo, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus, kai skelbti tokią informaciją galima be sutikimo. Asmens privataus gyvenimo pažeidimu laikomi atvejai, kai be asmens sutikimo ir nesant įstatyminio pagrindo įsibraunama į sritį, į kurią įsikišti pašaliniams draudžiama, arba pažeidžiamos įstatymais leidžiamos įsikišimo sąlygos ar ribos. Privatus gyvenimas Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 45 dalyje apibrėžiamas kaip asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro fizinio asmens gyvenamoji patalpa, taip pat fizinio asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, fizinio asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, informacija apie fizinio asmens sveikatą, privatus susirašinėjimas ar kitoks ryšio palaikymas, fizinio asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus.

17Pažymėtina, jog atvaizdo išspausdinimas, transliavimas ar kitoks viešinimas nereiškia tuo pačiu ir teisės į privatų gyvenimą pažeidimo. Peržiūrėjus byloje pateiktą ginčo vaizdo klipą matyti, jog jame nėra paviešinama ieškovės vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta, profesija, darbovietė, pareigos ir kita, sudarantys asmens privačius duomenis. Todėl laikytina, kad ieškovės atvaizdo panaudojimas vaizdo klipe turi būti vertintinas tik kaip jos teisės į atvaizdą pažeidimas ir nesudaro CK 2.23 straipsnyje numatyto teisės į privatų gyvenimą pažeidimo sudėties.

18Dėl neturtinės žalos priteisimo

19Pagal CK 6.250 straipsnio nuostatas, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, t. y. ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Neturtinė žala fiziniam asmeniui padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus; tai yra asmeniui nenaudingas poveikis, kuris yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-18 nutartis c.b. Nr. 3K-7-255/2005).

21Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tai pat yra nurodęs, jog neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-03-26 nutartis c.b. Nr. 3K-3-371/200; 2009-12-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-582/2009). Sprendžiant atlygintinos žalos dydį turi būti atsižvelgta į CK6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijus, tai yra, pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kita turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-13 nutartis c.b. Nr. 3K-3-26/2009; 2008-08-14 nutartis c.b. Nr. 3K-3-393/2008; 2003-03-26 nutartis Nr. 3K-3-37/2003; 2009-03-16 nutartis Nr. 3K-3-119/2009; 2010-04-12 nutartis Nr. 3K-3-167/2010; 2011-04-12 nutartis Nr. 3K-3-171/2011; kt.). Taip pat nustatant netirtinės žalos dydį turi būti atsižvelgta į priteistus neturtinės žalos dydžius analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009; 2009-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; kt.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimas teisės į atvaizdą pažeidimo atveju priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006; kt.). Pažymėtina, jog kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2010 detaliai analizavo daugelyje bylų, kuriose buvo sprendžiamas neturtinės žalos dydžio klausimas pažeidus asmens garbę ir orumą, teisę į atvaizdą, teisę į privatų gyvenimą, priteistos neturtinės žalos dydžius ir konstatavo, jog adekvati kompensacija už teisės į atvaizdą pažeidimą yra 5 000 Lt (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2007; 2008-09-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2008; 2003-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2003). Bylose, kuriose buvo konstatuotas grubus teisės į atvaizdą, privatų gyvenimą bei garbės ir orumą pažeidimas priteista 10 000 - 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2004-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2004; kt.). Kitais atvejais priteisiami ženkliai mažesni neturtinės žalos atlyginimo dydžiai (1000- 5000 Lt) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2004; kt.).

22Kartu pažymėtina, kad asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, tačiau neturtine žala laikomi nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios, visada individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Dėl to kompensacijos, reikalaujamos neturtinei žalai atlyginti, dydžio nustatymas reiškia, kad, remiantis įstatyme bei teismų praktikoje suformuluotais ir, priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, teismo pripažintais kitais neturtinės žalos atlyginimo dydį pagrindžiančiais kriterijais, sprendžiamas kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio nustatymo, o ne svarstomas nukentėjusio asmens reikalaujamo šios kompensacijos dydžio sumažinimo klausimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009).

23Atsižvelgiant į tai, kad vaizdo klipas su ieškovės atvaizdu transliuotas kurį laiką pakartotinai ir reklamos tikslais, pripažintina, jog vien ieškovės teisės į atvaizdą pažeidimo pripažinimas yra nepakankama priemonė jos pažeistoms teisėms apginti. Taigi, nagrinėjamoje byloje teismui nustačius, jog vaizdo klipas su ieškovės atvaizdu per televizijos kanalą ( - ) buvo transliuojamas nesant ieškovės sutikimo, laikytina, jog ieškovės teiginiai, jog dėl tokių atsakovų veiksmų ji patyrė dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą yra pakankami kriterijai, sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo. Nustatant ieškovei padarytos neturtinės žalos dydį, reikia atsižvelgti į aukščiau paminėtų kriterijų visumą. Pirmiausia, įvertintina tai, jog ieškovė nepateikė duomenų, jog vaizdo klipo transliavimas sukėlė jai kokias nors sunkias pasekmes. Ieškovės paskutinio teismo posėdžio metu pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų vertintinas kritiškai, jame nurodyti galvos skausmas, silpnumas, blogas miegas būdingas besilaukiančiai moteriai, įvertinant tai, kad tuo metu, kuomet ieškovė teigia pamačiusi vaizdo klipą, ji laukėsi, o ir tokie trumpalaikiai padariniai negalėtų būti vertinami kaip sunkūs. Taip pat atsižvelgtina ir tai, kad ieškovė laiko, kad buvo pažeistos jos teisės į atvaizdą ir patirta neturtinė žala dėl to, kad jos apsinuoginusios atvaizdas galėjo būti matomas visoje Lietuvoje, kai tuo tarpu ji buvo davusi sutikimą dėl jo rodymo Klaipėdos regione. Pažymėtina, kad net tuo metu, kai vaizdo klipas su ieškovės atvaizdu buvo transliuojamas Klaipėdos regioninėje televizijoje „( - ) televizija“, jį stebėti galėjo ir visų kitų Lietuvos regionų gyventojai per kabelinę ar palydovinę televiziją. Taip pat aspektas, į kurį reikia atsižvelgti nustatant neturtinės žalos dydį, yra kanalo populiarumas ir žiūrimumas. Iš viešai prieinamų televizijos kanalų žiūrimumo tyrimų duomenų matyti, jog televizijos kanalas ( - ) nėra pats populiariausias respublikinis televizijos kanalas, o ginčo vaizdo klipą galėjusią matyti auditoriją dar labiau mažina šio klipo transliavimo laikas, t.y. nuo 23 val. Vertintinas ir netinkamas ieškovės elgesys proceso metu, ieškovė tiek pirminiame ieškinyje, tiek teismui 2011-06-03 teismo posėdžio metu pasitikslinus, ar ieškovė dirbo naktiniame klube ( - ), tiek vėliau patikslintame ieškinyje teigia, jog ji dirbo minėtame naktiniame klube ir tik vėliau prasitarė, jog niekada ten oficialiai nedirbo. Be paminėtų kriterijų, atsižvelgtina ir į ieškovės neturtines teises pažeidžiančio vaizdo klipo transliavimo trukmę. Ieškovė patikslinto ieškinio dėstomojoje dalyje nurodo, kad vaizdo klipas per ( - ) kanalą transliuotas nuo 2006 m. pradžios (t.1., b.l. 141), tuo tarpu pabaigoje, dėstydama reikalavimus, jau nurodo kitą datą – 2006-12-30, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių, kokiu pagrindu nustatyta vaizdo klipo rodymo pradžios data nepateikė. Galima tik spėti, jog 2006-12-30 data nurodyta pagal tarp atsakovų UAB „Infodata“ ir UAB „Tango reklama“ sudarytos sutarties datą (t.1., b.l. 116). Tuo tarpu teismo posėdžio metu apklaustas atsakovo UAB „Infodata“ atstovas komercijos direktorius O. K. nurodė, jog vaizdo klipas su ieškovės atvaizdu buvo rodomas iš karto per du kanalus - Klaipėdos regioninę televiziją „( - ) televizija“ ir respublikinę televiziją – ( - ) (t.2., b.l. 33), t.y. iš karto po to, kai 2004 m. gruodžio mėn. buvo nufilmuotas vaizdo klipas. Tokie atsakovo UAB „Infodata“ paaiškinimai vertintini kritiškai, kadangi juos paneigia kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Pirmiausia, atsakovas UAB „Infodata“, kuris ir disponavo vaizdo klipu su ieškovės atvaizdu, su atsakovu UAB „Tango reklama“, kuris buvo tarpininkas tarp UAB „Infodata“ ir trečiojo asmens „Baltijos TV“, sutartį Nr. ( - ) sudarė 2006-12-30, t.y. lygiai po dviejų metų nuo ginčo vaizdo klipo nufilmavimo (t.1., b.l. 116-119), todėl byloje esančiais duomenimis nepagrįsta, kaip vaizdo klipas galėjo būti transliuojamas per ( - ) jau nuo 2005 m. pradžios. Antra, tarp atsakovo UAB „Tango reklama“, kuris kaip minėta tarpininkavo transliuojant vaizdo klipą, sutartį Nr. ( - ) dėl ginčo klipo transliavimo su UAB „Baltijos TV, valdančio respublikinės televizijos kanalą ( - ), sudarė tik 2009-01-05 (t.1., 122-125). Aplinkybes, jog vaizdo klipas buvo transliuotas nuo 2009 m. pradžios patvirtina ir byloje esantys trečiojo asmens UAB „Baltijos TV“ paaiškinimai (t.1., b.l. 114). Taigi iš byloje esančių duomenų viseto labiau tikėtina, jog vaizdo klipas per respublikinį televizijos kanalą ( - ) buvo transliuotas nuo 2009 m. pradžios, o ne nuo 2006 m. Tokią išvadą leidžia daryti ir tai, jog nelabai tikėtina, kad per trejus metus, jei laikyti, kad vaizdo klipas rodytas nuo 2006 m., nei pati ieškovė, nei ją pažįstantys asmenys nebūtų pamatę vaizdo klipo, rodomo per respublikinę televiziją, kuriame ieškovės atvaizdas rodomas dideliu planu, sąlyginai netrumpą laiką. Visos šios aplinkybės rodo, jog ginčo vaizdo klipas su ieškovės atvaizdu per ( - ) kanalą buvo rodomas nuo 2009 m. pradžios iki 2009-06-08 (t.1., b.l. 11), kuomet gauta ieškovės pretenzija. Taigi, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, jo trukmę, į tai, kad nesukelta sunkių pasekmių, teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose, pripažintina, kad ieškovei padaryta 5000,00 Lt neturtinė žala, kurią solidariai privalo atlyginti atsakovai (CK 6. 250 str.).

24Taip pat ieškovei priteistinos prašomos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 5000,00 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010-09-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

25Dėl bylinėjimosi išlaidų

26Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Pažymėtina, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai taikytinas ir bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepaisant to, kad jos dydžio klausimas yra vertinamojo pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2010; 2009-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2009). Byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog ieškovė patyrė 600,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą, 126,00 Lt išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, 135,99 Lt ieškovės atstovės kuro išlaidų (t.1., b.l. 8, 129, 130).

27Byloje reikalavimas dėl pripažinimo, pažeidus ieškovės teisę į atvaizdą ir reikalavimas uždrausti atsakovams ateityje panaudoti vaizdo klipą su ieškovės atvaizdu tenkinti visiškai, todėl atsižvelgiant į tai, kad už šiuos neturtinius reikalavimus žyminis mokestis ieškovės sumokėtas nebuvo, jis priteisiamas iš atsakovų į valstybės biudžetą, iš viso 284,00 Lt žyminio mokesčio, iš kiekvieno atsakovo po 142,00 Lt (CPK 96 str. 1 d.). Ieškovė pateikė reikalavimą dėl 20000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovei priteista 5000,00 Lt neturtinės žalos ir atitinkamai patenkinta 25 procentų turtinių reikalavimų, ieškovei iš atsakovų priteistina 150,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 32,00 Lt išlaidų už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir 34,00 Lt ieškovės atstovės kuro išlaidų, iš viso 216,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 8, 9 p., 93 str. 1 d.). Atsakovas UAB „Infodata“ pateikė rašytinius įrodymus apie 67,00 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą už sprendimo už akių peržiūrėjimą (t.1., b.l. 68). Atsižvelgiant į tai, kad atmesta 75 proc. ieškovės reikalavimų, atsakovui iš ieškovės priteistina 50,00 Lt žyminio mokesčio. Atlikus nurodytų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovų priteistina 166,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, po 83,00 iš kiekvieno atsakovo.

28Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

Nutarė

29ieškinį tenkinti iš dalies.

30Pripažinti, jog atsakovai UAB „Infodata“ ir UAB „Tango reklama“ neteisėtai be ieškovės D. G. sutikimo panaudojo jos atvaizdą reklaminiame vaizdo klipe, transliuotame per trečiojo asmens UAB „Baltijos TV“ valdomą televizijos kanalą ( - ).

31Uždrausti atsakovams UAB „Infodata“ ir UAB „Tango reklama“ bet kokiu būdu atgaminti, demonstruoti, spausdinti ar kitaip panaudoti ieškovės D. G. atvaizdą.

32Priteisti ieškovei D. G. solidariai iš atsakovų UAB „Infodata“ ir UAB „Tango reklama“ 5000,00 Lt neturtinės žalos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 5000,00 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-09-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei po 83,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

33Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

34Priteisti iš atsakovų UAB „Infodata“ ir UAB „Tango reklama“ po 142,00 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

352010-09-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

362010-12-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo UAB „Infodata“ nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

37Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė,... 2. ieškovė ieškiniu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašo... 3. Atsakovas UAB „Infodata“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo teismo... 4. Atsakovas UAB „Tango reklama“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo... 5. 2012-02-24 teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju E. D. parodė, kad yra... 6. Teismo posėdžio metu ieškovė prašo teismo ieškinį tenkinti ieškinyje... 7. Teismo posėdžio metu atsakovo UAB „Infodata“ atstovė prašo teismo... 8. Teismo posėdžio metu atsakovo UAB „Tango reklama“ atstovas prašo teismo... 9. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, liudytojų... 11. Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad visi su vaizdo... 12. Dėl teisės į atvaizdą pažeidimo... 13. Teisė į atvaizdą yra viena iš specifinių asmeninių neturtinių asmens... 14. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12... 15. Dėl teisės į privatų gyvenimą pažeidimo ... 16. Asmens privatus gyvenimas neliečiamas (CK 2.23 str. 1 d.). Privatus gyvenimas... 17. Pažymėtina, jog atvaizdo išspausdinimas, transliavimas ar kitoks viešinimas... 18. Dėl neturtinės žalos priteisimo... 19. Pagal CK 6.250 straipsnio nuostatas, neturtinė žala – tai asmens fizinis... 20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neturtinė žala pagal... 21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tai pat yra nurodęs, jog neturtinės žalos... 22. Kartu pažymėtina, kad asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą... 23. Atsižvelgiant į tai, kad vaizdo klipas su ieškovės atvaizdu transliuotas... 24. Taip pat ieškovei priteistinos prašomos 5 procentų dydžio metinės... 25. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 27. Byloje reikalavimas dėl pripažinimo, pažeidus ieškovės teisę į atvaizdą... 28. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 -... 29. ieškinį tenkinti iš dalies.... 30. Pripažinti, jog atsakovai UAB „Infodata“ ir UAB „Tango reklama“... 31. Uždrausti atsakovams UAB „Infodata“ ir UAB „Tango reklama“ bet kokiu... 32. Priteisti ieškovei D. G. solidariai iš atsakovų UAB „Infodata“ ir UAB... 33. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 34. Priteisti iš atsakovų UAB „Infodata“ ir UAB „Tango reklama“ po 142,00... 35. 2010-09-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias... 36. 2010-12-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias... 37. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...