Byla 1A-187-387/2019
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo P. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nuteistas:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Reginos Pocienės, Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Rasai Maldanytei, Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui, nuteistajam P. Z., jo gynėjams advokatams Bogdanui Chronovskiui (Bogdan Chronovskij) ir Stasiui Lileikiui, nukentėjusiajam K. M., jo atstovui advokatui Aliui Galminui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. Z. gynėjo advokato Bogdano Chronovskio ir nukentėjusiojo K. M. atstovo advokato Aliaus Galmino apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo P. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nuteistas:

3-

4pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausme;

5-

6pagal BK 284 straipsnį 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme.

7Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė.

8Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 1, 2 punktais, 7 dalimi laisvės apribojimo laikotarpiu P. Z. paskirti šie įpareigojimai:

9-

10per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

11-

12būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu;

13-

14atlyginti 2 249,48 Eur turtinę žalą ir 3 000 Eur advokato išlaidas nukentėjusiajam K. M. per vienerius metus, bei per visą laisvės apribojimo laikotarpį atlyginti neturtinę žalą – K. M. 10 000 Eur ir A. K. – 300 Eur bei 1 810,33 Eur turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

15Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į laisvės apribojimo laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki 2017 m. lapkričio 29 d. (dvi paros), vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 b) punktas).

16P. Z. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktos nepakeistos, nuosprendžiui įsiteisėjus jas nurodyta panaikinti.

17Nukentėjusiojo K. M. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, priteisiant iš P. Z. K. M. naudai 2 249,48 Eur (du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt devynis eurus, 48 ct) turtinės žalos atlyginimo.

18Nukentėjusiojo K. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, priteisiant iš P. Z. K. M. naudai 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

19Iš P. Z. nukentėjusiajam K. M. priteistos jo turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti – 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų).

20Nukentėjusiojo A. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, priteisiant iš P. Z. A. K. naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos.

21Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai, priteisiant iš P. Z. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 1 810,33 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dešimt eurų, 33 ct).

22Teismas

Nustatė

23I. Bylos esmė

241.

25P. Z. nuteistas už tai, kad 2017 m. birželio 17 d., apie 01.30 val., viešoje vietoje, prie kazino „OLYMPIC“, esančio adresu Konstitucijos pr. 20, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais veiksmais demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, asmeninio konflikto su A. K. metu tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. K. ne mažiau vieną smūgį į veido sritį, tuo padarydamas jam apatinių 1-o iš dešinės ir 1-o iš kairės dantų vainikų defektus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

262.

27Taip pat jis nuteistas už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, t. y. 2017 m. birželio 17 d., apie 01.30 val., viešoje vietoje, prie kazino „OLYMPIC“, esančio adresu Konstitucijos pr. 20, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais veiksmais demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, be jokios aiškios priežasties, atlikus nusikalstamus veiksmus nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu, tyčia spyrė K. M. ne mažiau vieną smūgį į kairę koją, taip padarydamas K. M. kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio kūnų spiralinį atvirą lūžį, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu, šiais savo veiksmais P. Z. dėl chuliganiškų paskatų tyčia sunkiai sutrikdė K. M. sveikatą.

28II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

293.

30Apeliaciniame skunde nuteistojo P. Z. gynėjas advokatas B. C. (toliau – ir gynėjas) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendį ir priimti P. Z. naują išteisinamąjį nuosprendį. Gynėjas taip pat prašo atlikti įrodymų tyrimą – išreikalauti 2016 m. birželio 17 d. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelę Nr. 1708241568, iškviesti ir apklausti šią kortelę pildžiusį gydytoją bei peržiūrėti ir išanalizuoti vaizdo įrašą „21017.06.17 muštynės LT policijai“.

314.

32Apeliantas nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra šališkas, neobjektyvus, nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Gynėjo teigimu, pirmos instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, dėl ko buvo suvaržytos nuteistojo teisės, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, o nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

335.

34Anot apelianto, skundžiamame nuosprendyje nebuvo analizuojami nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, jie nesusieti tarpusavyje, nenurodyti motyvai, vadovaujantis kuriais teismas atmetė nuteistajam palankius įrodymus, nepasisakyta dėl esminių nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų prieštaravimų bei jų neatitikimo kitais byloje surinktais įrodymais nustatytų aplinkybių.

356.

36Analizuodamas nukentėjusiojo A. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, apeliantas pažymi, kad jie yra prieštaringi, neatitinkantys ne tik nuteistojo ir liudytojų parodymų, bet ir vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pareiškime nukentėjusysis nurodė, kad buvo užpultas ir sumuštas nepažįstamų asmenų, o apklaustas daugiau nei po trijų mėnesių jau konkrečiai parodė, kad muštynes inicijavo P. Z. ir įvardino tiek pastarojo, tiek K. B. pavardes. Kalbėdamas apie K. M., nukentėjusysis paaiškino matęs kaip jam keturis – penkis kartus smūgiavo P. Z. ir K. B., tačiau spyrio nematė, o apklausos pabaigoje jau nurodė vaizdo įraše matęs, jog nuteistasis spyrė į koją K. M., dėl ko pastarasis nugriuvo. Analogiškas aplinkybes dėl spyrio K. M. A. K. nurodė ir teisme, tačiau atsakydamas į klausimus keitė savo parodymus, nurodydamas pats savo akimis, o ne vaizdo įraše, matęs spyrį K. M.. Apeliantas pažymi, kad vėliau, to paties teismo posėdžio metu A. K. jau teigė, kad matė tik kaip P. Z. užsimojo koja, bet paties smūgio nematė. Nukentėjusysis taip pat paaiškino, kad nenurodė šių aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu, nes jo niekas neklausė. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad peržiūrėjęs vaizdo įrašą, nukentėjusysis nesugebėjo nurodyti kuriuo metu P. Z. sudavė K. M. į koją, nors prieš tai teigė, kad matė šią aplinkybę būtent vaizdo įraše.

377.

38Gynėjas nurodo nesutinkantis su skundžiamame nuosprendyje pateikiamu A. K. parodymų ir vaizdo įrašo vertinimu, nes pastaruoju objektyviu įrodymu byloje nustatyta, kad tai A. K. konflikto metu buvo agresyviai nusiteikęs prieš P. Z., net tris kartus puolė jį mušti ir persekiojo net tuomet kai šis pasitraukė. Be to, A. K. parodymai prieštarauja liudytojų U. V., E. V., A. B., T. B. nurodytoms įvykio aplinkybėms.

398.

40Apeliantas pažymi, kad pirmos instancijos teismas nepašalino aukščiau nurodytų nukentėjusiojo parodymų prieštaravimų, nors jie yra labai reikšmingi K. M. kūno sužalojimo aplinkybių nustatymo kontekste. Anot gynėjo, nukentėjusiojo paaiškinimai turi būti analizuojami itin kruopščiai, nes apygardos teismas vadovavosi būtent jais spręsdamas P. Z. kaltės klausimą dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo. Apelianto teigimu, tai, kad A. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs kitas įvykio aplinkybes patvirtino ir teisme apklausta tyrėja O. G., kuri paaiškino, jog apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nebuvo nurodęs, kad matė spyrį K. M. į kojas. Pasak liudytojos, priešingu atveju su nukentėjusiuoju būtų atliktas parodymų patikrinimas vietoje.

419.

42Pasak gynėjo, byloje kyla pagrįstų abejonių ir dėl paties A. K. patirto sveikatos sutrikdymo, t. y. dėl jo padarymo laiko ir jį sukėlusio asmens, nes pats nukentėjusysis nurodė, kad jį mušė keli asmenys, ne tik P. Z.. Be to, anot apelianto, reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad nukentėjusysis taip ir nesugebėjo logiškai paaiškinti kodėl iš karto po įvykio nesikreipė į medikus.

4310.

44Gynėjas nurodo, kad pirmos instancijos teismas tinkamai nereagavo į tokį A. K. elgesį ir, vadovaudamasis BPK 257 straipsniu, nepriėmė motyvuotos nutarties dėl nukentėjusiojo galbūt nusikalstamų veiksmų, nepranešė apie tai prokurorui. Juo labiau, kad byloje nustatyta, jog pats P. Z. patyrė fizinį skausmą dėl nukentėjusiojo veiksmų, taip pat A. K. veiksmais buvo sužalotas T. B., kuriam prireikė medicininės pagalbos.

4511.

46Apelianto teigimu, skundžiamas nuosprendis taip pat yra grindžiamas nukentėjusiojo K. M. parodymais, nors, kalbant apie smūgių jam sudavimą ir kojos lūžį, jie yra itin neinformatyvūs. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad peržiūrėjęs vaizdo įrašą, nukentėjusysis tik darė prielaidą, jog jam spyrė P. Z.. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pats teismas suabejojo dėl P. Z. spyrio nukentėjusiajam fakto buvimo, nurodydamas, jog nuteistasis „<...> galimai spiria koja į K. M. kojas ir pastarasis nugriūna“. Peržiūrėję vaizdo įrašą, gynėjas ir pats nuteistasis, jokio P. Z. spyrio nukentėjusiajam į kojas nematė. Atvirkščiai, pasak jų, vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės leidžia daryti priešingą išvadą, o tuo momentu, kai anot teismo ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų, P. Z. spyrė nukentėjusiajam, nuteistasis tiesiog pašoko būdamas vieno metro atstumu nuo nukentėjusiojo. Be to, gynėjo teigimu, jis buvo K. M. visai iš kitos pusės nei jo sužalota koja.

4712.

48Pasak apelianto, pirmos instancijos teismas netinkamai vertino specialisto parodymus ir nepagrįstai vadovavosi jais pripažindamas nuteistąjį kaltu. Gynėjo teigimu, skundžiamame nuosprendyje yra tik dalis specialisto paaiškinimų, nenurodant kitų, gynybai svarbių, aplinkybių. Anot gynėjo, priešingai nei teigiama nuosprendyje, specialistas paaiškino, kad K. M. galėjo susižaloti griūdamas tik tam reikėtų, kad būtų užfiksuotos dvi jo kojos dalys – pėda ir čiurna. Anot apelianto, tokia tikimybė egzistavo, nes iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog aikštelė prie kazino yra išklota plytelėmis, tarp kurių tarpų galėjo įstrigti nukentėjusiojo koja. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad nukentėjusiojo sužalojimas buvo padarytas P. Z. veiksmais.

4913.

50Gynėjas pažymi, kad įvykio dieną atvykusiems greitosios pagalbos medikams K. M. nurodė, jog muštynių metu buvo pastumtas, griuvo ir susilaužė koją. Teismo posėdžio metu kaip specialistas apklaustas O. D. (O. D.) nurodė, kad greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė pildoma iš nukentėjusiojo žodžių. Taigi iš karto po įvykio nukentėjusysis paaiškino medikams, kad trauma atsirado dėl griuvimo, o ne dėl smūgio sudavimo. Dėl pastarųjų priežasčių gynyba prašo teismo išreikalauti greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelę ir apklausti kaip liudytoją ją pildžiusį gydytoją.

5114.

52Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pripažindamas P. Z. kaltu pirmos instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi prieštaringais ir nenuosekliais nukentėjusiųjų žmonos ir artimos draugės parodymais, nors jos yra aiškiai suinteresuotos bylos baigtimi. Ir tuo pačiu nesivadovavo liudytojų U. V., E. V., A. B., T. B., K. B. paaiškinimais, nurodydamas, kad jie nesutampa nei su paties nuteistojo, nei su nukentėjusiųjų paaiškinimais ir vadovaujantis jais nustatyti įvykių seką neįmanoma. Gynėjas nurodo, kad tai, kad minėti liudytojai paaiškino įvykio aplinkybes kitaip nei nukentėjusieji ir kiti nukentėjusiųjų liudytojai ir jų paaiškinimai pastariesiems yra nepalankūs ir nesutampa su teismo išvadomis, nesaro šių liudytojų parodymų nepatikimais.

5315.

54Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo K. M. atstovas advokatas A. Galminas (toliau – ir advokatas) prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos K. M. priteisimo; tenkinti nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį priteisiant jam 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Advokatas taip pat prašo priteisti iš nuteistojo nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti nagrinėjant bylą Lietuvos apeliaciniame teisme.

5516.

56Apeliantas nurodo, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo K. M. yra nepagrįsta ir neteisėta. Apeliaciniame skunde pažymima, kad dėl P. Z. įvykdytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Jam buvo sulaužyti blauzdikaulis ir šeivikaulis. Vilniaus universitetinėje ligoninėje atliktos operacijos metu K. M. į blauzdikaulį buvo įgręžtas ir įsuktas blokuojantis sraigtas. Lūžgaliai reponuoti. Į kanalą įkalta 10*340 mm ilgiausia turėta intramedulinė vinis, kuri buvo užrakinta dviem sraigtais distaliniame ir dviem sraigtais proksimaliniame fragmentuose. 2017 m. rugsėjo 17 d. specialisto išvadoje Nr. G 2655/2017(01) nurodyta, kad K. M. padarytas sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu.

5717.

58Apeliantas pažymi, kad dėl neteisėtų P. Z. veiksmų jis buvo nedarbingas laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 17 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. – negalėjo dirbti, gyventi savo įprasto gyvenimo, lankyti sporto treniruočių ir t. t. Nukentėjusysis jautė didžiulį skausmą, nepatogumus, nes dėl patirtos sunkios traumos negalėjo vaikščioti, bėgioti, buvo priverstas laikytis gulimo režimo, kad koja greičiau sugytų. Be to, K. M. teko pakeisti gyvenamąją vietą, nes su sužalota koja jis negalėjo pakilti laiptais. Nuo paskirtų vaistų K. M. prasidėjo alergija, dėl ko nukentėjusysis vartojo antihistamininius preparatus. Apeliaciniame skunde pažymima, kad alergija kilo dėl imuninės sistemos sutrikimo, kurį sąlygojo stiprių vaistų (antibiotikų), paskirtų nukentėjusiajam po operacijos, vartojimas.

5918.

60Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas, teigdamas, kad nukentėjusiojo gydymas truko ilgą laiko tarpą – 11 mėnesių – visiškai neatsižvelgė į tai, kad gydymas dar iki šiol yra tęsiamas. Šlubuodamas K. M. grįžo į darbą, tačiau jis nėra visiškai pasveikęs. Jo sulaužyta koja vis dar gyja, jis iki šiol yra priverstas vaikščioti su į koją įkalta intrameduline vinimi. Pasak advokato, kiekvieną vakarą nukentėjusiojo koja patinsta, tampa skausminga, nukentėjusiajam būna sunku vaikščioti. Be nuskausminamųjų jis iki šiol negali nei užmigti, nei judėti.

6119.

62Apeliaciniame skunde pažymima, kad po 10 mėnesių K. M. reikės vėl kreiptis į chirurgą dėl kojoje likusio implanto išėmimo, dėl ko bus atliekama dar viena operacija, kurios metu nukentėjusysis vėl patirs narkozę ir nepatogumus, nes koja vėl bus pjaunama, po to susiūta. Vėliau K. M. turės laikytis gulimo režimo, negalės vaikščioti, kol nesugis žaizda.

6320.

64Anot apelianto, tenkindamas civilinį ieškinį tik iš dalies, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad P. Z. po to, kai sunkiai sužalojo nukentėjusįjį, nesuteikė jam jokios pagalbos ir ne tik nesistengė sumažinti padarytos žalos, bet bandė išvengti atsakomybės pasišalindamas iš įvykio vietos. Pasak apelianto, nuteistasis iki šiol nukentėjusiojo net neatsiprašė.

6521.

66Vadovaudamasis teismų praktika, formuojama nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas, apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismo nustatytas nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydis yra per mažas. P. Z. viešoje vietoje smurtu pažeminus nukentėjusįjį, buvo pažeistas ne tik jo kūno vientisumas, bet ir garbė bei orumas. Atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, K. M. patirtos traumos sunkumą, nukentėjusiojo patirtą skausmą, nepatogumus, iki šiol besitęsiantį gydymą ir kt., apeliaciniame skunde prašoma visiškai atlyginti K. M. patirtą neturtinę žalą, kurią jis vertina 30 000 Eur suma.

6722.

68Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti jų pateiktą apeliacinį skundą, nukentėjusiojo atstovo apeliacinį skundą – atmesti. Nukentėjusiojo atstovas A. Galminas prašė tenkinti jo pateiktą apeliacinį skundą, nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą – atmesti.

6923.

70Prokuroras prašė nuteistojo gynėjo advokato apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiojo atstovo apeliacinį skundą – tenkinti iš dalies. Nuteistojo P. Z. gynėjo advokato B. Chronovskio apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nukentėjusiojo K. M. atstovo apeliacinis skundas atmestinas.

71III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

72Dėl BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytos veikos padarymo

7324.

74Ginčydamas P. Z. priimtą nuosprendį, apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų, jų nesusiejo tarpusavyje, nepašalino tarp jų kilusių prieštaravimų, todėl padarė neatitinkančias byloje nustatytų faktinių aplinkybių išvadas. Šie nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmetami. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsniu, 301 straipsniu, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir pagrįstai nuteisė P. Z. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

7525.

76Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, spręsdamas P. Z. kaltės klausimą dėl BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytos veikos padarymo, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne vien A. K. parodymais, bet byloje surinktų įrodymų visuma – nukentėjusiųjų, liudytojų, paties P. Z. parodymais, vaizdo įrašais, specialisto išvada ir kt. Stengiantis atkurti nusikaltimų padarymo faktines aplinkybes, apygardos teismo buvo analizuojami ir lyginami tarpusavyje visų neteisėtų veikų padarymo metu įvykio vietoje buvusių asmenų parodymai ir padaryta teisinga išvada, kad dvi konflikte dalyvavusių asmenų grupės pateikė skirtingas įvykio versijas. Dėl pastarosios priežasties pirmos instancijos teismas pagrįstai pastarųjų parodymais vadovavosi tik ta apimtimi, kiek jie atitiko kitais byloje surinktais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes.

7726.

78Antai liudytojai U. V., A. B., E. V., T. B. nurodė (3 t., b. l. 23–25, 26–27, 28–30, 32–33), kad jie nematė tarp P. Z. ir K. M. kilusio konflikto, todėl jokių reikšmingų su šiuo įvykiu susijusių aplinkybių nurodyti negalėjo. Analogiškus parodymus apie įvykio aplinkybes davė ir K. B., nurodęs, kad matė tik savo išsigandusią merginą, nei nukentėjusiojo, nei P. Z. atliktų veiksmų nematė (3 t., b. l. 33–34). Savo paaiškinimus liudytojas patvirtino ir jo apklausos apeliacinės instancijos teisme metu (3 t., b. l. 214–215). Apklausiamas apygardos teisme A. K. paaiškino pats betarpiškai stebėjęs tik kaip P. Z. sudavė K. M. smūgius į veidą. Pasak nukentėjusiojo, spyrį K. M. jis pamatė tik peržiūrėjęs vaizdo įrašą (1 t., b. l. 115, 117–118, 2 t., b. l. 170–172). Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas negalėjo vadovautis A. K. parodymais dėl jų nenuoseklumo ir prieštaringumo, šis apelianto argumentas yra nepagrįstas. Tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis iš esmės parodė tą patį – kad jis matė smūgių sudavimą K. M. ir jo griuvimą, bet nematė spyrio į koją momento. Būtent tokia apimtimi argumentuodamas savo sprendimą šiuo įrodymų šaltiniu vadovavosi pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad pasak nukentėjusiojo, „po to kai jis (A. K. – teisėjų kolegijos pastaba) <...> pastūmė P. Z. ir nuo jo dar kartą gavo kumščiu į veidą <...>, jis pamatė mušamą K. M.“ (3 t., b. l. 155). Pažymėtina, kad skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje net nėra minima gynėjo itin akcentuojama ir anot jo, vis kitaip skirtingose baudžiamojo proceso stadijose nukentėjusiojo nurodoma aplinkybė, kad jis matė kaip P. Z. spyrė K. M. į koją. Skirtingai nei teigia apeliantas, ši aplinkybė apygardos teismo buvo nustatyta įvertinus kitų byloje surinktų įrodymų visumą .

7927.

80Nukentėjusiojo K. M., liudytojų L. M. ir E. D. paaiškinimai patvirtina, kad K. M. įsivėlus į konfliktą ir muštynių metu pasitraukus link automobilių stovėjimo aikštelės, šalia pastarojo liko tik du asmenys – aukštas vaikinas apsirengęs baltais marškiniais (tikėtina K. B. – teisėjų kolegijos pastaba) ir iki pusės nusirengęs vaikinas (P. Z. – teisėjų kolegijos pastaba). Atkreiptinas dėmesys, kas šias nukentėjusiojo ir liudytojų nurodytas aplinkybes neginčijamai patvirtina teisminio bylos nagrinėjimo metu peržiūrėtas vaizdo įrašas „2017-06-17 LT muštynes policija“, kuriame aiškiai užfiksuota, kad K. M. išbėgus iš kazino, jis iš karto pradėjo bėgti link A. K., kuris tuo metu buvo už kolonos, ir ten buvusių su juo konfliktavusių vaikinų (tarp jų ir P. Z.) (žr. vaizdo įrašo 01:23:40). Tuo metu K. M. dar nebuvo patyręs traumos, judėjo laisvai. Vaizdo įraše taip pat užfiksuota, kad netrukus jis (žemesnis asmuo apsirengęs baltais marškiniais – teisėjų kolegijos pastaba), P. Z. (iki pusės nusirengęs vaikinas – teisėjų kolegijos pastaba) ir aukštas baltais marškiniais apsirengęs vaikinas pasirodė iš už kolonos (žr. vaizdo įrašo 01:24:42) ir pradėjo judėti link automobilių stovėjimo aikštelės. Pažymėtina, kad jokių kitų žmonių aplink minėtus tarpusavyje konfliktavusius asmenis tuo metu nebuvo. Iš vaizdo įrašo matyti, kad K. M. griuvo, kai arčiausiai jo buvo būtent P. Z.. Kitas aukštas baltais marškiniais apsirengęs vaikinas tą akimirką buvo šiek tiek nuo jo nutolęs. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nei ikiteisminio, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis nebuvo nurodęs, kad pastarasis būtų atlikęs prieš K. M. kažkokius neteisėtus veiksmus. Be to, vaizdo įraše užfiksuoti P. Z. judesiai (mosikavimas rankomis, užsimojimas koja ir kt.) leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jis vartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį (žr. vaizdo įrašo 01:24:44). Šią teismo išvadą patvirtina ir liudytojos L. M. apygardos teismui pateiktas bei teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtas (3 t., b. l. 70–71) liudytojos darytas vaizdo įrašas, kuriame girdisi K. B. žodžiai, kad jis „skyrė vyrus, kad jis jo neužmuštų“. Liudytoja L. M. teisme patvirtino mačiusi K. B., kuris po įvykio laikė P. Z., kad šis daugiau „nieko nedarytų“ (3 t., b. l. 12). Ši aplinkybė yra užfiksuota ir vaizdo įraše „2017-06-17 LT muštynes policija“, iš kurio matyti, kad K. M. nugriuvus aukštas apsirengęs baltais marškiniais vaikinas (tikėtina K. B. – teisėjų kolegijos pastaba) bandė nuvesti P. Z. į šoną ir prilaikė jį (žr. vaizdo įrašo 01:24:50).

8128.

82Vaizdo įrašas „2017-06-17 LT muštynes policija“ taip pat paneigia P. Z. paaiškinimus ta apimtimi, kur jis nurodo nebuvęs šalia K. M. tuo metu, kai šis nugriuvo ir teigia nesudavęs jam jokių smūgių (3 t., b. l. 90–93). Kaip jau buvo minėta, vaizdo įraše aiškiai matyti, kad P. Z. ne tik buvo labai arti nukentėjusiojo šiam nugriuvus, bet ir vartojo prieš jį fizinį smurtą. Taigi teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad būtent nuteistojo neteisėti veiksmai tapo K. M. griuvimo, ir atitinkamai, jo patirtos kojos traumos priežastimi. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad vaizdo įraše užfiksuotas asmuo yra P. Z., nes byloje neginčijamai nustatyta, jog įvykio metu jis vienintelis buvo iki pusės nusirengęs. Kita vertus, šios aplinkybės iš esmės neneigia ir pats apeliantas, nurodydamas, kad vaizdo įraše užfiksuotu momentu, kai pasak apygardos teismo, buvo suduotas smūgis K. M., P. Z. tiesiog pašoko. Pažymėtina, kad beveik ta pačia akimirka nukentėjusysis nugriuvo. Taigi nurodydamas, kad tuo metu pašoko, P. Z. faktiškai patvirtina, kad buvo šalia nukentėjusiojo šiam atsidūrus ant žemės, nors teisme jis ne tik neigė šią aplinkybę, bet ir teigė nematęs K. M. po traumos, o apie jam lūžusią koją sužinojęs tik iš policijos pareigūnų.

8329.

84Apeliacinio skundo argumentas, kur yra nurodoma, kad K. M. galėjo susižaloti griūdamas, atmestinas kaip nepagrįstas. Priešingai nei teigia apeliantas, apklaustas apygardos teisme specialistas O. D. paaiškino, kad K. M. patirta trauma nėra būdinga griuvimui. Atsakydamas į gynėjo klausimus, specialistas parodė negalintis kategoriškai atmesti tokio sužalojimo atsiradimo nugriuvus tikimybės, tačiau pažymėjo, kad tam koja turėjo būti aukštai užfiksuota, t. y. turėjo būti fiksuoti ir pėda, ir čiurnos sąnarys, nes priešingu atveju būtų sužalotas tik pastarasis, blauzdikaulis nebūtų lūžęs (2018 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžio garso įrašas). Apelianto teigimu, K. M. koja įvykio metu galėjo būti užfiksuota specialisto nurodytu būdu, nes įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, jog aikštelė prie kazino yra išklota plytelėmis, tarp kurių yra tarpų, kur galėjo įstrigti nukentėjusiojo koja. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Nors gynėjo minimas procesinis dokumentas – įvykio vietos apžiūros protokolas – iš tikrųjų patvirtina, kad įvykio vieta yra išklota plytelėmis, tačiau iš prie jo pridėtų nuotraukų taip pat matyti, kad šios plytelės yra lygios, tarp jų nėra jokių tarpų (1 t., b. l. 16–17). Juo labiau, tokių didelių, gilių, kuriuose iki pat čiurnos sąnario galėtų įstrigti nukentėjusiojo koja. Be to, apelianto dėmesys atkreipiamas į tai, kad sužalojimo metu K. M. ir P. Z. buvo jau ne prie pat kazino, o toliau, asfaltuotoje automobilių stovėjimo aikštelėje, kurios paviršius yra lygus.

8530.

86Apklausiamas teismo posėdyje specialistas taip pat parodė, kad esant trauminiam poveikiui (spyrus, sudavus K. M.), nukentėjusiojo koja galėjo būti fiksuojama skirtingais būdais – K. M. stovint atsirėmus į ją, jam bandant ja prisidengti ir pan. (3 t., b. l. 85–86).

8731.

88Teisėjų kolegijos išvados, kad K. M. sužalojimo priežastimi tapo trauminis poveikis, o ne savaiminis griuvimas, nepaneigia apeliacinio skundo argumentas, jog iš karto po įvykio Greitosios medicinos pagalbos medikams nukentėjusysis nurodė, kad buvo pastumtas, griuvo ir susižalojo (1 t., b. l. 85–86). Pažymėtina, kad jau paciento, patyrusio traumą, apžiūros lape nurodoma, kad K. M. kreipėsi dėl medicininės pagalbos jam suteikimo 2017 m. birželio 17 d., trauma gauta 2017 m. birželio 17 d., 1.30 val., Konstitucijos pr. 20, traumos priežastis – spyrė į koją nepažįstamasis (1 t., b. l. 85–86). Visų apklausų metu nukentėjusysis taip pat nuosekliai teigė, kad traumą gavo dėl spyrio (smūgio) į koją. Vertinant nukentėjusiojo iš karto po traumos gavimo medikams nurodytas aplinkybes, reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad įvykio metu K. M. buvo sunkiai sužalotas – patyrė blauzdikaulio ir šeivikaulio diafazės atvirą lūžį – tad neabejotinai jautė stiprų fizinį skausmą ir tam tikrus duomenis galėjo nurodyti netiksliai.

8932.

90Apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad vaizdo įraše nėra aiškiai užfiksuotas P. Z. valinių judesių kryptingumas prieš pat K. M. griuvimą, bet byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai nustačius, kad tuo metu šalia nukentėjusiojo buvo tik nuteistasis, kuris vartojo prieš jį fizinį smurtą, bei konstatavus, kad K. M. negalėjo susižaloti pats ir pastarajam viso proceso metu nuosekliai teigiant, jog jis nugriuvo dėl gauto spyrio (smūgio) į koją (1 t., b. l. 53–55, 3 t., b. l. 7–10), darytina pagrįsta išvada, kad tarp P. Z. neteisėtų veiksmų ir nukentėjusiajam kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys. Aukščiau aptarti byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad P. Z. įvykdė jam inkriminuojamą veiką – tyčia spirdamas K. M. į koją, sunkiai sutrikdė jo sveikatą dėl chuliganiškų paskatų. Nuteistojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes atitinka visus šioje teisės normoje nustatytos nusikaltimo sudėties požymius. Dėl BK 284 straipsnyje nustatytos veikos padarymo

9133.

92Skundžiamu nuosprendžiu P. Z. taip pat buvo nuteistas pagal BK 284 straipsnį, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad jis 2017 m. birželio 17 d., apie 01.30 val., viešoje vietoje, prie kazino „OLYMPIC“, esančio adresu Konstitucijos pr. 20, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais veiksmais demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, asmeninio konflikto su A. K. metu tyčia kumščiu sudavė jam ne mažiau kaip vieną smūgį į veido sritį, tuo padarydamas jam apatinių 1-o iš dešinės ir 1-o iš kairės dantų vainikų defektus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

9334.

94Pagal BK 284 straipsnį (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai, vienas iš kurių yra įžūlus elgesys (veiksmai), kuris inkriminuotas P. Z.. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan.

9535.

96Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017).

9736.

98Nagrinėjamoje byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis P. Z. viešojoje vietoje vartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. K.. Dėl šio jo įžūlaus elgesio neabejotinai kilo įstatyme nustatytos pasekmės – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Tiek vaizdo įraše užfiksuoti įvykiai, tiek byloje apklausti liudytojai patvirtina, kad dėl tarp A. K. ir P. Z. įvykusio konflikto kilo sumaištis, žmonės buvo šokiruoti, buvo nutrauktas jų poilsis. Nors nuteistojo veiksmai truko palyginus neilgą laiko tarpą, tačiau į konfliktą buvo įtrauktas didelis žmonių skaičius, dėl kilusių pasekmių buvo kviečiamos specialios tarnybos. Atsižvelgęs į šias byloje nustatytas faktines aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo veiksmuose yra BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis.

9937.

100Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju P. Z. veiksmų kvalifikavimui neturi esminės reikšmės kuris iš jų – A. K. ar P. Z. – buvo agresyvesnis konflikto metu. Nagrinėdamas panašaus pobūdžio bylas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad muštynėse paprastai besiginančiųjų nėra, abi pusės dažniausiai būna puolančiosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012, 2K-501/2013). Muštynėms būdinga, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamaisiais interesais, abi pusės smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-489/2011, 2K-501/2013, 2K-92/2014). Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, nuteistojo ir nukentėjusiojo jėgų santykis, atliktų veiksmų pobūdis, tai, kad tiek A. K., tiek P. Z. dalyvavo muštynėse, patvirtina, jog konfliktas tarp jų buvo abipusis, jo metu abu asmenys veikė puolamai. Dalyvaudamas muštynėse, nuteistasis neabejotinai suvokė, kad savo neteisėtais veiksmais pažeidžia visuomenės rimtį ir tvarką (veikė tyčia), tačiau neteisėto elgesio nenutraukė. Kaip jau buvo minėta, dėl to kilo realūs BK 284 straipsnyje nustatyti padariniai, tad P. Z. pagrįstai pripažintas kaltu padarius šį jam inkriminuojamą nusikaltimą.

10138.

102Priimdamas P. Z. apkaltinamąjį nuosprendį, apygardos teismas taip pat konstatavo, kad nuteistasis „konflikto su A. K. metu tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. K. ne mažiau kaip vieną smūgį į veido sritį, tuo padarydamas jam apatinių 1-o iš dešinės ir 1-o iš kairės dantų vainikų defektus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu“. Išnagrinėjusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad proceso metu nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų neginčijamai patvirtinančių, kad A. K. nurodomas sveikatos sutrikdymas – apatinių 1-o iš dešinės ir 1-o iš kairės dantų vainikų defektai – buvo padarytas būtent nuteistojo veiksmais. Darydamas tokią išvadą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad pirmą kartą nukentėjusysis buvo apklaustas praėjus beveik trims mėnesiams po nusikalstamos veikos padarymo, t. y. 2017 m. rugsėjo 7 d. (1 t., b. l. 115). Tą pačią dieną buvo surašyta užduotis atlikti objekto tyrimą (1 t., b. l. 125). Tyrimas dėl A. K. galbūt patirtų sužalojimų, buvo pradėtas 2017 m. rugsėjo 13 d., o baigtas – 2017 m. rugsėjo 21 d. Specialisto išvadoje nurodoma, kad „<...> dantų vainikų defektai, galimai atsirado dėl tiek tiesioginio, tiek ir netiesioginio poveikio, galimai kietu buku daiktu (daiktais), galimai mažiausiai prieš dvi savaites iki atliekant kūno apžiūrą <...>“ (1 t., b. l. 127). Apklausiamas teisme specialistas O. D. paaiškino, kad sužalojimo padarymo laiko tiksliau nustatyti neįmanoma. Apie tai, kad nuo dantų vainikų defektų atsiradimo iki nukentėjusiojo apžiūros praėjo ne mažiau nei dvi savaitės, sprendė pagal suapvalėjusius dantų kraštus. Specialistas taip pat nurodė, kad A. K. nustatytas sveikatos sutrikdymas galėjo atsirasti tiek buityje (pvz. kandant kietą maisto produktą (tiesioginis poveikis)), tiek dėl trauminio poveikio (netiesioginis poveikis). Anot O. D., po įvykio praėjus tokiam ilgam laiko tarpui, A. K. veide nebeliko jokių išorinio trauminio poveikio požymių, todėl nėra galimybės atsakyti į klausimą, ar nukentėjusiojo nurodomo sveikatos sutrikdymo priežastis yra smurtiniai kito asmens veiksmai (pvz. smūgis į veidą ar galvą). Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, specialistas neatmetė galimybės, kad A. K. galėjo būti sužalotas tiek byloje nagrinėjimo įvykio, tiek bet kokio kito konflikto, įvykusio mažiausiai prieš dvi savaites iki nukentėjusiojo apžiūros, metu (2018 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžio graso įrašas).

10339.

104Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad paties A. K. mergina, E. D., apklausiama 2017 m. rugpjūčio 4 d., parodė, kad jos vaikinas į policiją ir medikus nesikreipė ir nesikreips, nes nenukentėjo (1 t., b. l. 151). Be to, apklausiamas apygardos teisme, nukentėjusysis nurodė prašantis neturtinės žalos atlyginimo ne tik dėl jam specialisto išvada nustatyto sveikatos sutrikdymo – dantų vainikų defektų – bet ir dėl kitų, pasak jo, muštynių metu patirtų sužalojimų – 2 savaičių galvos skausmo kairėje galvos pusėje, patinimo po akimi (3 t., b. l. 10), tačiau jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pastarieji sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti ir gauti įvykio metu, ir juo labiau, kad juos jam padarė P. Z., byloje nėra.

10540.

106Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad pasak paties A. K. byloje nagrinėjamo konflikto metu smūgius jam sudavė ne tik P. Z., bet ir kiti muštynėse dalyvavę asmenys (2 t., b. l. 170), keistinos skundžiamo nuosprendžio nustatomoje dalyje išdėstytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, aplinkybės, nurodant, kad P. Z. 2017 m. birželio 17 d., apie 01.30 val., viešoje vietoje, prie kazino „OLYMPIC“, esančio adresu Konstitucijos pr. 20, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, konflikto su A. K. metu, tyčia kumščiu sudavė pastarajam ne mažiau kaip vieną smūgį į veido sritį, tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.

10741.

108Teisėjų kolegijai konstatavus, kad byloje surinktais duomenimis nėra neginčijamai nustatyta, jog nežymų sveikatos sutrikdymą savo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam padarė P. Z., atmestinas A. K. nuteistajam pareikštas civilinis ieškinys dėl jo patirtos neturtinės žalos atlyginimo, atitinkamai keičiant Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalį dėl 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo A. K. priteisimo (BPK 115 straipsnio 1 dalis, 328 straipsnio 4 punktas).

10942.

110Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad vadovaudamasis BPK 257 straipsnio nuostatomis, pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti motyvuotą nutartį dėl A. K. galbūt nusikalstamo elgesio konflikto metu ir informuoti apie tai prokurorą. Šis teiginys yra nepagrįstas. Gynėjo dėmesys atkreipiamas į tai, kad įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę nuspręsti, ar atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, yra pagrindas kreiptis į prokurorą. Be to, manydami, kad yra nukentėję dėl A. K. galbūt neteisėtų veiksmų tiek P. Z., tiek T. B., galėjo savalaikiai kreiptis su atitinkamais pareiškimais į teisėsaugos institucijas, tačiau ne tik to nepadarė, bet pasišalino iš įvykio vietos net nesulaukę policijos pareigūnų ir medikų. Dėl civilinių ieškinių

11143.

112Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo K. M. atstovas advokatas A. Galminas prašo visiškai tenkinti jo atstovaujamojo pareikštą civilinį ieškinį, atlyginant nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą, kurią pastarasis vertina 30 000 Eur. Advokatas nurodo, kad tenkindamas civilinį ieškinį tik iš dalies, apygardos teismas neatsižvelgė į K. M. patirtos traumos gydymo eigą, trukmę, jo patirtus nepatogumus, fizinio skausmo, kurį nukentėjusysis jaučia iki šiol, intensyvumą.

11344.

114Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymo nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimalaus bei maksimalaus dydžių, todėl nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi įvertinti bylą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais (žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai), atsižvelgdamas į teismų praktiką. Teismų praktikoje sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, esminis ir lemiamas kriterijus – dėl nusikaltimo atsiradę padariniai (pasekmės). Pažymėtina, kad sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, nesunkus ar kt.), bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-300-222/2017, 2K-125-697/2018, 2K-166-699/2018 ir kt.). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-125-697/2018).

11545.

116Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad, priešingai nei teigia apeliantas, nustatydamas K. M. patirtos neturtinės žalos dydį, apygardos teismas atsižvelgė į šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes – įvykdytos veikos pavojingumą, nuteistojo kaltę, nukentėjusiojo patirto sveikatos sutrikdymo pobūdį ir sunkumą, gydymo trukmę, liekamuosius reiškinius (K. M. nurodo, kad jaučia skausmus iki šiol), nukentėjusiojo patirtą didelį fizinį skausmą. Pirmosios instancijos teismo taip pat buvo pagrįstai atsižvelgta į tai, kad sužalojimas K. M. buvo padarytas vienu trauminiu poveikiu, jo ir nuteistojo abipusio konflikto metu. Skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymima, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog dėl šio sužalojimo K. M. būtų nustatytas neįgalumas ar tam tikros procentinės dalies netektas darbingumas, tad šią dieną daryti kategoriškos išvados, kad ir ateityje nukentėjusysis negalės grįžti į normalų gyvenimą ir nuolat jaus fizinį skausmą bei nepatogumus – negalima. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo nuosprendžio teiginiu, kad situacijai pablogėjus, nukentėjusiajam neužkertamas kelias reikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka dėl pasikeitusių aplinkybių ir reikalauti žalos atlyginimo.

11746.

118Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, akcentuodamas, jog dažniausiai net padarant sunkius sužalojimus gyvybiškai pavojingesnėse vietose (galvoje), nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydis sudaro apie 10 000 Eur. Teisėjų kolegija pritaria šiam skundžiamo nuosprendžio teiginiui, papildomai atkreipdama dėmesį į tai, kad didesnes neturtinės žalos sumas baudžiamosiose bylose dėl sunkaus, taip pat ir kvalifikuoto, sveikatos sutrikdymo teismai paprastai priteisia tuomet, kai, be kitų aplinkybių, nustatomi reikšmingi, ilgalaikiai ar net visam laikui išliekantys neigiami sveikatos padariniai (pvz., nukentėjusysis neteko didelės dalies darbingumo, baudžiamosios bylos Nr. 2K-193-507/2015, 2K-7-489/2016, 2K-300-222/2017, Nr. 2K-334-699/2017), nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas (baudžiamosios bylos Nr. 2K-351-222/2015, 2K-111-696/2015), nukentėjusysis neteko regėjimo viena akimi (baudžiamosios bylos Nr. 2K-244-942/2015, 2K-17-648/2017, 2K-24-689/2019), tapo neįgalus, negalintis pasirūpinti savimi (baudžiamoji byla Nr. 2K-160-507/2016). Pažymėtina, kad analogiško pobūdžio baudžiamąsias bylas apeliaciniame skunde nurodo ir nukentėjusiojo atstovas, visiškai neatsižvelgdamas į tai, kad didesnės pinigų sumos tose bylose buvo priteistos nukentėjusiesiems, kurių sveikata buvo sutrikdyta ne tik sunkiai, bet ir itin žiauriai (nepataisomai subjaurojant veidą, padegant, apipilant verdančiu vandeniu ir kt.). Kitose baudžiamosiose bylose, kuriose nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl patirto sužalojimo nukentėjusiajam liko minėto pobūdžio ilgalaikiai neigiami padariniai, teismų paprastai priteisiamas mažesnis, dažnai skundžiamu nuosprendžiu K. M. priteistos sumos (10 000 Eur) nesiekiantis, neturtinės žalos atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-568-139/2015, 2K-337-489/2017).

11947.

120Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes, kurių visuma lemia šios žalos atlyginimo dydį. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad nukentėjusiojo patirtas sveikatos sutrikdymas buvo padarytas vienu trauminiu poveikiu, nuteistajam veikiant netiesiogine tyčia – vieną kartą spiriant K. M. į koją – jokių kitų rimtesnių sužalojimų dėl P. Z. veiksmų nukentėjusysis nepatyrė. Be to, šiuo atveju atsižvelgtina ir į tai, kad K. M. buvo sužalotas nuteistojo masinių muštynių, kuriose nukentėjusysis pats sąmoningai nusprendė dalyvauti, metu.

12148.

122Įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl nukentėjusiajam priteistos jo patirtai neturtinei žalai atlyginti sumos dydžio. Teismas, priimdamas sprendimą dėl atlygintinos neturtinės žalos įrodytumo ir jos dydžio, laikėsi BPK 113, 115 straipsnių, CK 6.250 straipsnio reikalavimų, išsamiai pasisakė dėl visų šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, analizavo teismų praktiką tos pačios kategorijos bylose ir pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju 10 000 Eur suma yra pakankama nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

12349.

124Apygardos teismas tinkamai išsprendė turtinės žalos atlyginimo nagrinėjamoje byloje klausimą. Tenkindamas civilinių ieškovų reikalavimus, pirmosios instancijos teismas vadovavosi šį klausimą reglamentuojančiomis BPK nuostatomis, byloje esančiais turtinės žalos dydį pagrindžiančiais dokumentais ir protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais. Dėl bylinėjimosi išlaidų

12550.

126Apeliaciniame skunde K. M. atstovas advokatas A. Galminas taip pat prašė priteisti nukentėjusiajam apeliaciniame procese turėtas 2 000 Eur išlaidas už atstovavimą jo interesams Lietuvos apeliaciniame teisme. Savo prašymą advokatas pakartojo teismo posėdžio, vykusio 2019 m. vasario 21 d. metu (3 t., b. l. 196–199), pateikdamas teismui 2019 m. sausio 9 d. mokėjimo nurodymo kopiją (3 t., b. l. 195), patvirtinančią, kad nukentėjusysis K. M. sumokėjo minėtą pinigų sumą.

12751.

128Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-271/2010).

12952.

130Byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo P. Z. gynėjo advokato ir nukentėjusiojo K. M. atstovo apeliacinius skundus. Nuteistasis P. Z. apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį – nuosprendį, o nukentėjusysis K. M. – pakeisti pirmos instancijos teismo nuosprendžio dalį, priteisiant jam 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

13153.

132Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo K. M. atstovo advokato apeliacinis skundas atmetamas, o nuteistojo P. Z. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies; į bylos apimtį ir sudėtingumą; į tai, kad advokatas A. Galminas atstovavo nukentėjusiojo interesus ir pirmos instancijos teisme, tad bylos medžiaga jam buvo žinoma; į apeliacinio proceso trukmę (apeliacinio proceso metu buvo surengti keturi teismo posėdžiai, ilgiausias iš kurių truko 1 val. 20 min.) nukentėjusiojo K. M. patirtos 2 000 Eur atstovavimo išlaidos atlygintinos iš dalies, priteisiant jam iš P. Z. 500 Eur (penkis šimtus eurų). Dėl bausmės

13354.

134Įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam už jo įvykdytas nusikalstamas veikas yra paskirtos tinkamos bausmės. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, vadovavosi BK 41 straipsnyje nustatyta bausmės paskirtimi, BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertino visas šio straipsnio 2, 3 dalyse nustatytas ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvavo parinktų bausmių dydį. Tačiau, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tinkamai parinkdamas nuteistajam bausmių rūšis ir nustatydamas jų dydžius, skirdamas P. Z. laisvės apribojimo bausmę už nusikaltimo, nustatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą (BK 54 straipsnio 3 dalies), pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė BK 48 straipsnio nuostatas.

13555.

136Pripažindamas P. Z. kaltu sunkiai sutrikdžius K. M. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, apygardos teismas paskyrė nuteistajam dvejų metų laisvės apribojimo bausmę ir, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 1 ,2 punktais, 7 dalimi paskyrė P. Z.šiuos įpareigojimus: per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu; atlyginti 2 249,48 Eur turtinę žalą ir 3000 Eur advokato išlaidas nukentėjusiajam K. M. per vienerius metus, bei per visą laisvės apribojimo laikotarpį atlyginti neturtinę žalą – K. M. 10 000 Eur ir A. K. – 300 Eur bei 1 810,33 Eur turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

13756.

138Taigi skundžiamu nuosprendžiu P. Z. buvo įpareigotas per tam tikrą laikotarpį atlyginti ne tik nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, kaip tai yra nustatyta BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punkte, bet ir neturtinę žalą. Taip pat pirmosios instancijos teismas įpareigojo nuteistąjį per vienerius metus atlyginti nukentėjusiajam K. M. jo patirtas advokato išlaidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas tokio turinio įpareigojimą P. Z., apygardos teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 48 straipsnis).

13957.

140Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies galima būtų daryti išvadą, kad įpareigodamas P. Z. atlyginti nukentėjusiesiems jų patirtą neturtinę žalą bei K. M. patirtas advokato išlaidas, apygardos teismas vadovavosi BK 48 straipsnio 7 dalimi, tačiau skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje ši įstatymo nuostata net nėra minima. Be to, savo esme apygardos teismo P. Z. paskirtas įpareigojimas nėra kitas, baudžiamajame įstatyme nenumatytas, įpareigojimas, kaip kad tai nustato BK 48 straipsnio 7 dalis. Įstatymas aiškiai nustato, kad laisvės apribojimo bausme nuteistam asmeniui galima paskirti tik vieną įpareigojimą, susijusį su pinigine prievole – atlyginti per teismo nustatytą laikotarpį nusikaltimu padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad apie įpareigojimą per tam tikrą laiko tarpą atlyginti neturtinę žalą ir juo labiau proceso išlaidas, baudžiamasis įstatymas nekalba, nors toks įpareigojimas savo esme taip pat neabejotinai būtų laikomas papildoma teismo nuteistajam nustatyta pinigine prievole.

14158.

142Esant šioms aplinkybėms, darytina pagrįsta išvada, kad BK 48 straipsnio 7 dalimi įstatymo leidėjas suteikia teismui teisę, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir kitas bausmės skyrimo klausimui bei jos tikslų pasiekimui reikšmės turinčias aplinkybes, paskirti nuteistam asmeniui kitus, savo pobūdžiu ir turiniu iš esmės besiskiriančius nuo numatytų baudžiamajame įstatyme, įpareigojimus ar draudimus. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šiuo atveju teismas negalėjo paskirti P. Z. tokio turinio įpareigojimo dar ir dėl to, kad BK 48 straipsnio 7 dalies nuostatomis teismas gali vadovautis tik esant nuteisto asmens ar kitų proceso dalyvių prašymui, o nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad tokio turinio prašymo nei P. Z., nei kiti proceso dalyviai teisminio bylos nagrinėjimo metu nereiškė.

14359.

144Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu P. Z. paskirtas įpareigojimas per vienerius metus atlyginti 3000 Eur advokato išlaidas nukentėjusiajam K. M. ir per visą laisvės apribojimo laikotarpį atlyginti neturtinę žalą – K. M. 10 000 Eur ir A. K. – 300 Eur, naikintinas dėl neteisingo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

145Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 4 punktais, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,

Nutarė

146P. Z. gynėjo advokato B. Chronovskio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

147Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu P. Z. paskirtą įpareigojimą per vienerius metus atlyginti 3000 Eur advokato išlaidas nukentėjusiajam K. M. ir per visą laisvės apribojimo laikotarpį atlyginti neturtinę žalą – K. M. 10 000 Eur ir A. K. – 300 Eur

148Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiojo A. K. civilinio ieškinio tenkinimo.

149Nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

150Priteisti iš P. Z. nukentėjusiajam K. M. apeliacinio proceso metu patirtas advokato išlaidas ‑ 500 Eur (penkis šimtus eurų).

151Nukentėjusiojo K. M. atstovo advokato Aliaus Galmino apeliacinį skundą atmesti.

152Likusią Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. -... 4. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo... 5. -... 6. pagal BK 284 straipsnį 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme.... 7. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu paskirtos... 8. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 1, 2 punktais, 7 dalimi... 9. -... 10. per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai... 11. -... 12. būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu;... 13. -... 14. atlyginti 2 249,48 Eur turtinę žalą ir 3 000 Eur advokato išlaidas... 15. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į laisvės apribojimo laiką įskaitytas... 16. P. Z. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas... 17. Nukentėjusiojo K. M. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo... 18. Nukentėjusiojo K. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo... 19. Iš P. Z. nukentėjusiajam K. M. priteistos jo turėtos išlaidos advokato... 20. Nukentėjusiojo A. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo... 21. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos... 22. Teismas... 23. I. Bylos esmė... 24. 1.... 25. P. Z. nuteistas už tai, kad 2017 m. birželio 17 d., apie 01.30 val., viešoje... 26. 2.... 27. Taip pat jis nuteistas už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje,... 28. II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai... 29. 3.... 30. Apeliaciniame skunde nuteistojo P. Z. gynėjas advokatas B. C. (toliau – ir... 31. 4.... 32. Apeliantas nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra šališkas, neobjektyvus,... 33. 5.... 34. Anot apelianto, skundžiamame nuosprendyje nebuvo analizuojami... 35. 6.... 36. Analizuodamas nukentėjusiojo A. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir... 37. 7.... 38. Gynėjas nurodo nesutinkantis su skundžiamame nuosprendyje pateikiamu A. K.... 39. 8.... 40. Apeliantas pažymi, kad pirmos instancijos teismas nepašalino aukščiau... 41. 9.... 42. Pasak gynėjo, byloje kyla pagrįstų abejonių ir dėl paties A. K. patirto... 43. 10.... 44. Gynėjas nurodo, kad pirmos instancijos teismas tinkamai nereagavo į tokį A.... 45. 11.... 46. Apelianto teigimu, skundžiamas nuosprendis taip pat yra grindžiamas... 47. 12.... 48. Pasak apelianto, pirmos instancijos teismas netinkamai vertino specialisto... 49. 13.... 50. Gynėjas pažymi, kad įvykio dieną atvykusiems greitosios pagalbos medikams... 51. 14.... 52. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pripažindamas P. Z. kaltu pirmos... 53. 15.... 54. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo K. M. atstovas advokatas A. Galminas... 55. 16.... 56. Apeliantas nurodo, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos... 57. 17.... 58. Apeliantas pažymi, kad dėl neteisėtų P. Z. veiksmų jis buvo nedarbingas... 59. 18.... 60. Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas, teigdamas, kad nukentėjusiojo... 61. 19.... 62. Apeliaciniame skunde pažymima, kad po 10 mėnesių K. M. reikės vėl kreiptis... 63. 20.... 64. Anot apelianto, tenkindamas civilinį ieškinį tik iš dalies, teismas... 65. 21.... 66. Vadovaudamasis teismų praktika, formuojama nagrinėjant panašaus pobūdžio... 67. 22.... 68. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti jų... 69. 23.... 70. Prokuroras prašė nuteistojo gynėjo advokato apeliacinį skundą atmesti,... 71. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 72. Dėl BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytos veikos padarymo... 73. 24.... 74. Ginčydamas P. Z. priimtą nuosprendį, apeliantas nurodo, kad pirmosios... 75. 25.... 76. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, spręsdamas P. Z. kaltės... 77. 26.... 78. Antai liudytojai U. V., A. B., E. V., T. B. nurodė (3 t., b. l. 23–25,... 79. 27.... 80. Nukentėjusiojo K. M., liudytojų L. M. ir E. D. paaiškinimai patvirtina, kad... 81. 28.... 82. Vaizdo įrašas „2017-06-17 LT muštynes policija“ taip pat paneigia P. Z.... 83. 29.... 84. Apeliacinio skundo argumentas, kur yra nurodoma, kad K. M. galėjo susižaloti... 85. 30.... 86. Apklausiamas teismo posėdyje specialistas taip pat parodė, kad esant... 87. 31.... 88. Teisėjų kolegijos išvados, kad K. M. sužalojimo priežastimi tapo trauminis... 89. 32.... 90. Apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad vaizdo įraše nėra aiškiai... 91. 33.... 92. Skundžiamu nuosprendžiu P. Z. taip pat buvo nuteistas pagal BK 284... 93. 34.... 94. Pagal BK 284 straipsnį (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.)... 95. 35.... 96. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį būtina nustatyti padarinius... 97. 36.... 98. Nagrinėjamoje byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad... 99. 37.... 100. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju P. Z. veiksmų... 101. 38.... 102. Priimdamas P. Z. apkaltinamąjį nuosprendį, apygardos teismas taip pat... 103. 39.... 104. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad paties A. K.... 105. 40.... 106. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad pasak paties A. K.... 107. 41.... 108. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad byloje surinktais duomenimis nėra... 109. 42.... 110. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad vadovaudamasis BPK 257 straipsnio... 111. 43.... 112. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo K. M. atstovas advokatas A. Galminas... 113. 44.... 114. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1... 115. 45.... 116. Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad, priešingai nei teigia... 117. 46.... 118. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad, nustatydamas neturtinės... 119. 47.... 120. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju... 121. 48.... 122. Įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija... 123. 49.... 124. Apygardos teismas tinkamai išsprendė turtinės žalos atlyginimo... 125. 50.... 126. Apeliaciniame skunde K. M. atstovas advokatas A. Galminas taip pat prašė... 127. 51.... 128. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 129. 52.... 130. Byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo P. Z.... 131. 53.... 132. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo K. M. atstovo advokato apeliacinis... 133. 54.... 134. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes,... 135. 55.... 136. Pripažindamas P. Z. kaltu sunkiai sutrikdžius K. M. sveikatą dėl... 137. 56.... 138. Taigi skundžiamu nuosprendžiu P. Z. buvo įpareigotas per tam tikrą... 139. 57.... 140. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies galima būtų daryti... 141. 58.... 142. Esant šioms aplinkybėms, darytina pagrįsta išvada, kad BK 48 straipsnio 7... 143. 59.... 144. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, Vilniaus... 145. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio... 146. P. Z. gynėjo advokato B. Chronovskio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 147. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu P.... 148. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalį... 149. Nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo... 150. Priteisti iš P. Z. nukentėjusiajam K. M. apeliacinio proceso metu patirtas... 151. Nukentėjusiojo K. M. atstovo advokato Aliaus Galmino apeliacinį skundą... 152. Likusią Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalį...