Byla 1A-305-360/2015

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, teisėjų Dalios Kursevičienės ir Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Jurgitai Dilienei, dalyvaujant prokurorei Irinai Valadkienei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. P., nukentėjusiojo ir civilinių ieškovų atstovei advokatei V. P., nuteistajam V. G., nuteistojo gynėjui Algiui Staškūnui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G., civilinio ieškovo D. P. atstovės advokatės V. P., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. apeliacinius skundus dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2015-05-08 nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 641 str. paskirta bausmė sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 68 str., V. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones vienerių metų laikotarpiui. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

2A. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš V. G. civiliniam ieškovui A. P. priteista 579,24 Eur neturtinės žalos atlyginimo. A. P. civilinis ieškinys dėl 1350 Lt (390,99 Eur) turtinės žalos atlyginimo iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atmestas.

3E. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista iš V. G. civiliniam ieškovui E. P. 3292,40 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

4D. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista iš V. G. civiliniam ieškovui D. P. 3292,40 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

5Iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ civiliniam ieškovui D. P. priteista 1815 Lt (525,66 Eur) turtinės žalos, susijusios su laidojimo išlaidomis, atlyginimo. Kita D. P. civilinio ieškinio dalis atmesta.

6Priteista iš V. G. 328,06 Eur bylinėjimosi išlaidų už nukentėjusiesiems valstybės suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

8V. G. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. V. G. 2014 m. rugpjūčio 7 d., apie 08.05 val., vairuodamas automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. ( - ), ( - ) km. važiuodamas šalutiniu keliu ( - ), artėdamas prie sankryžos su pagrindiniu keliu ( - ), laiku nesulėtino greičio, nepasirinko saugaus greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, bei būdamas neatidus nepastebėjo ir nedavė kelio jam iš kairės pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui „Opel Vectra“, valstybinis Nr. ( - ) kurį vairavo A. P., ir su juo susidūrė – priekine automobilio „Ford Mondeo“ dalimi atsitrenkė į dešinį automobilio „Opel Vectra“ šoną. Nuo smūgio abu automobiliai nuvažiavo į pakelės griovį. Dėl šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų automobilio „Opel Vectra“ keleivė S. P. žuvo, šio automobilio vairuotojui A. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais V. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, (2012-11-28 d. redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 158 p., kuris numato, jog: „Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.“ Taip pat 133 p. kuris numato, jog „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.“

9Apeliaciniu skundu nuteistasis V. G. prašo 2015 m. gegužės 8 d. Skuodo rajono apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį pakeisti ir nuosprendį dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones vienerių metų laikotarpiui – taikymo panaikinti. Skunde apeliantas teigia, kad Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, atimant jam teisę vairuoti kelių transporto priemones. LR BK 67 str. 1 d. numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Nuo eismo įvykio, 2014-08-07, iki nuosprendžio paskelbimo, 2015-05-08, jis teise vairuoti transporto priemones naudojosi. Per tą laiką jokių KET pažeidimų nepadarė. Nuo 2015 m. pradžios dirbo UAB „(-)“, kuri yra įsikūrusi Plungėje, o nuo 2015-05-13 dirba UAB „(-)“, kuri įsikūrusi Plungės rajone. Į darbą važinėja jam priklausančiu transportu, nes darbas yra pamaininis, o vykti 50 km atstumą į darbą visuomeniniu transportu nėra galimybės. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones, toliau dirbti Plungės rajone įsikūrusioje įmonėje negalės. Taip pat jis turi tikslą kuo greičiau atlyginti nukentėjusiems padarytą žalą, o tai gali padaryti tik dirbdamas. Jo gyvenamojoje vietovėje, Mosėdyje ar Skuode, darbo nėra. Dėl šios priežasties jis, netekęs darbo, negalės kiek galima greičiau atlyginti ir priteisto žalos atlyginimo. Be to, jis jau 9 mėnesius po eismo įvykio naudojosi teise vairuoti transporto priemones. Važinėjo atsargiai ir atsakingai, iš savo klaidų pasimokė, todėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymas po tiek laiko yra netikslingas ir neatitinka ne tik jo, bet ir nukentėjusiųjų interesų. Padarytas nusikaltimas yra neatsargus. Įstatymas, kaip teisingai nurodyta ir nuosprendyje, imperatyvia forma neįpareigoja taikyti baudžiamojo poveikio priemonės.

10Civilinio ieškovo D. P. atstovė advokatė V. P. prašo pakeisti Skuodo rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nuosprendį ir priteisti civiliniam ieškovui D. P. iš civilinio atsakovo V. G. 5319,74 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamas Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendis negali būti pripažintas pagrįstu, nes teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, netinkamai vadovavosi neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.) ir pagal bylos aplinkybes neatsižvelgė į jau suformuotą teismų praktiką, todėl nuosprendis keistinas. Motyvuodama apeliantė nurodo, kad dėl V. G. nusikalstamos veikos kilo labai sunkios ir negrįžtamos pasekmės – dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė S. P., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. P. mama. Negali kilti jokių abejonių, kad nukentėjusysis patyrė gilius dvasinius išgyvenimus ir skausmą, didelį stresą, emocinę depresiją, tai turėjo įtakos jo fizinei sveikatai. Nors byloje nėra jokių medicininių dokumentų, patvirtinančių, kad dėl mamos žūties D. P. patyrė išgyvenimus, tačiau pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą asmens sveikata suprantama ne tik pagal tai, kad nėra ligų, bet ir atsižvelgiant į psichinę, dvasinę, socialinę asmens gerovę. Pirmosios instancijos teismas nepalankiai tyrė aplinkybes, susijusias su nukentėjusiojo išgyvenimais netekus mylimos mamos. Mamos, kaip ir kiekvieno žmogaus gyvybė, yra aukščiausia vertybė, kurios įvertinti pinigine išraiška neįmanoma, taip pat neįmanoma įvertinę patirtą skausmą netekus mamos ir nustatyti neturtinės žalos dydį. D. P. ir jo mamą siejo stiprus emocinis ryšys ir glaudūs tarpusavio santykiai. Apeliantė nesutinka su teismo teiginiu, kad ieškovas nurodo formalius, deklaratyvius argumentus dėl neturtinės žalos. Skunde nesutinkama su tuo, kad lankymasis pas mamą kartą ar du per metus, bendravimas kitais būdais (telefonu, naudojantis programa „Skype“), nelaikytinas itin artimu bendravimu. Byloje nustatyta, kad D. P. su žuvusia mama palaikė nuolatinius ryšius, keletą kartų per savaitę kalbėdavosi per „Skype“, jis buvo jauniausias vaikas šeimoje. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistini neturtinės žalos dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur, iki 14481 Eur (žuvusiojo vaikui) (kasacinės nutartys b. b. Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K- 90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013). Teismas, nustatydamas 3292,40 Eur neturtinės žalos dydį, neįvertino pažeistos vertybės pobūdžio – gyvybės atėmimo, nukentėjusiojo patirtų dvasinių išgyvenimų ir neturtinės žalos atlyginimo kompensavimo tikslo, ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos priteisiant neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio bylose, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas priteisiant iš V. G. D. P. naudai 5319,74 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

11Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. P. prašo pakeisti Skuodo rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nuosprendį – priteisti jam iš civilinio atsakovo V. G. 3185,82 Eur neturtinės žalos ir 390,89 Eur turtinės žalos atlyginimą. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, V. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams. Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, įpareigoti V. G. per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti 390,89 Eur turtinę žalą. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįsta, nes teismas, spręsdamas civiliniame ieškinyje pareikštus reikalavimus, neatsižvelgė ir neįvertino teismų praktikoje įtvirtintų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų, nukrypo nuo teismų praktikos. Teismas, atmesdamas reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo ir nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, netinkamai vadovavosi BPK ir CK nuostatomis, reglamentuojančiomis turtinės ir neturtinės žalos dydžio nustatymo ir atlyginimo tvarką. Be to, teismas taikydamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą minimaliam terminui netinkamai taikė BK 75 straipsnio nuostatas. Apeliantas nurodo, kad 1985 metais įregistruota jo ir S. P. ištuoka, tačiau neatsižvelgdami į tai, nutraukus santuoką, jie kartu bendrai gyveno, tvarkė bendrą ūkį, 1986 m. gimė sūnus D. P.. Su S. P. kartu bendrai gyveno daugiau kaip 43 metus, užaugino du sūnus. Jos mirtis jam sukėlė skaudžius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, neigiamai paveikė jo gyvenimą. Jų bendras gyvenimas buvo paremtas pagarba ir lojalumu vienas kitam, pasitikėjimu, materialiniu ir moraliniu vienas kito rėmimu. Po brangaus asmens S. P. mirties, jį lydi nuolatinis vienatvės ir gyvenimo nevisavertiškumo jausmas. Netekus žmonos, jam šiuo metu reikalinga kito asmens pagalba, nes dėl pasunkėjusio judėjimo negali pasirūpinti buities, ūkio reikalais, tam turi samdyti kitus asmenis. Apeliantas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į anksčiau paminėtus principus. Teismų praktikoje nustatytos neturtinės žalos atlyginimo ribos, atsižvelgiant į tai, koks sveikatos sutrikdymas buvo padarytas, tačiau yra atvejų, kai bylose dėl eismo įvykio nukrypstama nuo praktikos ribos ir priteisiamas didesnis neturtinės žalos atlyginimo dydis (pvz., LAT nutartys b. b. Nr. 2K-141/2013, v-551/2013). Taip pat teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių žeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistini neturtinės žalos dydžiai paprastai svyruoja nuo 4344,30 Eur iki 17 377,20 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) (kasacinės nutartys b. b. Nr. 2K-196/2009, 2K- 69/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013). Skuodo rajono apylinkės teismas, priteisdamas 579,24 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos priteisiant neturtinės žalos dydį našaus pobūdžio bylose, netinkamai taikė CK 6.250 str. nuostatas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad jis nesikreipė į gydytojus ir kad nepateikė duomenų, jog tenka samdyti pagalbininkę namų ruošoje, nusprendė, kad jam priteistinas 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, o iš šios sumos atėmus draudimo bendrovės išmokėtą 4000 Lt sumą, priteistina 2000 Lt, atitinkami 579,24 Eur. Mano, kad toks teismo nustatytas žalos dydis tik iš dalies kompensuoja jo patirtą dvasinę skriaudą. Apeliantas taip pat nurodo, kad Skuodo rajono apylinkės teismas nepagrįstai atmetė jo reikalavimą priteisti 1350 Lt, atitinkamai 390,99 Eur, turtinės žalos atlyginimą. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – UAB „(-)“ PVM sąskaita faktūra 390,89 Eur ir apmokėjimo kvitas. Nurodytos išlaidos patirtos sumokėjus už vakarienę kaimo turizmo sodyboje „(-)“ asmenims, minėjusiems S. P. mirties trisdešimtines po bažnytinių apeigų. Šios išlaidos turi būti priteistos iš nuteistojo V. G. (Lietuvos apeliacinio 2006-05-18 nutartis). Apeliantas skunde teigia, kad nuosprendžio dalis dėl bausmės vykdymo atidėjimo keistina, kadangi byloje nustatyta, kad eismo įvykis įvyko dėl šiurkščių KET pažeidimų, todėl sprendimas atidėti bausmės vykdymą minimaliam terminui nėra teisingas. Paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones vienerių metų laikotarpiui, teismas neatsižvelgė į tai, kad V. G. vairavimo stažas nėra didelis, anksčiau yra baustas už KET pažeidimus. Šios aplinkybės rodo V. G. aplaidumą ir nerūpestingumą, KET ignoravimą, todėl V. G. uždraudus vairuoti transporto priemones tokiam trumpam laikui, nebus pasiekti bausmės tikslai. Apeliantas nesutinka su teismo pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad nuteistasis nuoširdžiai gailisi, nes žinodamas, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ligoninėje mirė žmogus ir esant tokioms aplinkybėms jam neišvengiamai bus reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, perleido turtą kitiems asmenims.

12Teismo posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. P. ir nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovė bei nuteistasis V. G. ir jo gynėjas prašė jų apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

13Apeliaciniai skundai atmestini.

14Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, nuteistojo V. G. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo. Apeliantai neginčija V. G. kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymo, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

15Dėl nuteistojo V. G. apeliacinio skundo

16BK 67 str. 2 d. nustatyta, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos išvardytos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 67 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, o būtent sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

17Nagrinėjamoje byloje baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones V. G. paskirta už BK 281 str. 5 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą BK 75 str. 2 d. pagrindu.

18Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė, naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato.

19Pirmosios instancijos teismas, svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo skyrimo V. G. – klausimą, įvertino tai, kad jis anksčiau neteistas, galiojančių nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus neturi, už šiurkščius KET pažeidimus nebaustas. Pirmosios instancijos teismas tik vieneriems metams uždraudė naudotis teise vairuoti transporto priemonę. Esant nustatytoms aplinkybėms, kolegija neturi pagrindo išvadai, kad šios prevencinės poveikio priemonės paskyrimu gali būti sukelti itin neigiami padariniai tiek apeliantui, tiek kitiems asmenims, kadangi teisė vairuoti transporto priemones nėra pagrįsta jo darbine ar profesine veikla (teisė vairuoti transporto priemones jo darbe nėra privaloma). V. G. paaiškinimu, jo darbas yra už 50 km nuo jo gyvenamosios vietos, todėl būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones, yra svarbi aplinkybė. Pagal susiformavusią teismų praktiką vien tai, kad BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas net ir tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų atėmimą teisės dirbti šį darbą). Taigi nei Baudžiamasis kodeksas, nei kiti įstatymai nenumato išimčių, susijusių su asmens profesine veikla ar jo ir jo šeimos narių socialine būkle, taikant uždraudimą naudotis specialia teise asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje. Kolegijos nuomone, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise V. G. 12 mėn. laikotarpiui – nėra perteklinė, ji nėra neteisinga ar aiškiai per griežta kaip pataisos priemonė, asmeniui padariusiam negrįžtamas pasekmes lėmusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, už kurį baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 281 str. 5 d. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pirmosios instancijos teismas svarstė šį klausimą, įvertino visas šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes (tarp jų ir minimas apeliaciniame skunde) ir visiškai pagrįstai ir teisėtai uždraudė V. G. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams. Kolegija pažymi, kad jokios baudžiamojo poveikio priemonės neskyrimas reikštų ne tik asmens nenubaudimą dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, tačiau ir netaikymą jokių prevencinio pobūdžio poveikio priemonių, nustatytų BK 67 straipsnio 1 dalyje. Be to, pažymėtina ir tai, kad paskirta poveikio priemonė sankcijos griežtumu prilygsta nuobaudai, skiriamai už administracinius teisės pažeidimus kelių eismo srityje. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).Tai įvertinus, V. G. apeliacinis skundas, kuriuo jis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus, netenkinamas.

20Dėl D. P. atstovės advokatės V. P. apeliacinio skundo

21Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. P. prašo padidinti priteistą neturtinės žalos dydį. D. P. prašo priteisti iš civilinio atsakovo V. G. 5319,74 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

22Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad civiliniu ieškiniu D. P. prašė priteisti subsidiariai iš civilinių atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ ir V. G. 18368 Lt (5319,74 Eur) neturtinės žalos atlyginimo. D. P. civiliniame ieškinyje nurodė, jog civilinė atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ iš dalies – 6632 Lt (1920,75 Eur) – atlygino neturtinę žalą. Apylinkės teismas nuosprendžiu priteisė D. P. 3292,40 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

23Kaip ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Ji gali būti padaroma, pažeidžiant skirtingus teisinius gėrius. Teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala, yra vienas iš faktorių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2014, 2K-628/2013 ir kt.).

24Akivaizdu, šioje byloje to niekas ir neginčija, kad nuteistasis, nors ir neatsargiais veiksmais, tačiau vis dėlto pažeidė aukščiausią teisinį gėrį – žmogaus gyvybę. Neabejotina, kad žuvusiosios, kaip ir kiekvieno žmogaus gyvybė, yra aukščiausia vertybė, kurios įkainoti neįmanoma, kaip neįmanoma išmatuoti sūnaus dėl netekties patirto dvasinio skausmo bei kančių. Patirta dvasinė skriauda tik iš dalies gali būti įvertinta ir kompensuota materialiai. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas, tarp jų ir materialinė kompensacija, negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną tik kai kada (geriausiu atveju) galima iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią kompensaciją už moralinę žalą (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Dėl to įstatymas numato tik kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Šioje normoje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, kuriuo atimta žmogaus gyvybė. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vis dėlto teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei suformuota teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2010).

25Išanalizavus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį matyti, kad teismas atsižvelgė į V. G. padarytos žalos sukeltas pasekmes. Nustatant D. P. padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydį, buvo įvertinta ir tai, kaip pasireiškė žalą padariusio asmens kaltė, taip pat buvo atsižvelgta ir į žuvusiosios ir jos sūnaus asmens tarpusavio ryšio glaudumą. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad D. P. yra pilnametis, gyveno savarankiškai užsienyje, grįždavo į Lietuvą porą kartų per metus, dažniausiai su mama bendravo telefonu ir internetu, nežinojo apie mamos sunkią onkologinę ligą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vertinant realios piniginės kompensacijos už neturtinę žalą gavimą, jos išieškojimą iš kalto asmens, taip pat į teismų formuojamą praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose, kuriose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 4344 Eur iki 43443 Eur (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 2K-416/2010, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-431/2013), teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad D. P. pirmosios instancijos teismo priteistas ir civilinės ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atlygintas neturtinės žalos bendras dydis, kuris sudaro 5213 Eur, buvo nustatytas tinkamai ir jis atitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijus, taip pat teismų formuojamą praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose. Bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas, nagrinėjamoje byloje nustatęs ir įvertinęs reikšmingas aplinkybes (tiek kaltininko asmenybę, tiek žalos padarymo aplinkybes, tiek apeliantų santykį su žuvusiuoju), nepažeidė teismų praktikoje nustatytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, argumentavo jų taikymą, įvertino žalos pasekmes, nenukrypo nuo nutartyse priteistų neturtinės žalos dydžių, tuo tarpu apeliantas skunde nepateikė naujų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, kuriais teismai nebūtų rėmęsi. Teisėjų kolegijos nuomone, D. P. apylinkės teismo priteistas neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas, todėl nėra pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo.

26Dėl A. P. apeliacinio skundo

27Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas prašo priteisti iš V. G. 3185,82 Eur neturtinės žalos ir 390,89 Eur turtinės žalos atlyginimą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, V. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams bei remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, įpareigoti V. G. per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti 390,89 Eur turtinę žalą.

28Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. P. civiliniame ieškinyje nurodė, jog civilinė atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ iš dalies – 4000 Lt – atlygino neturtinę žalą, todėl civiliniu ieškiniu A. P. prašė priteisti subsidiariai iš civilinių atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ ir V. G. 11000 Lt (3185,82 Eur) neturtinės žalos atlyginimo. Apylinkės teismas nuosprendžiu priteisė A. P. 579,24 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

29Teisėjų kolegija iš aptartų pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių sprendžia, kad nukentėjusiojo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neduoda pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą, netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas ar nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir konstatuoja, jog priteistas 579,24 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra proporcingas ginamoms vertybėms ir atitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijus.

30Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad įprastiniu atveju už nesunkų sveikatos sutrikdymą autoįvykio metu neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 579 Eur iki 2896 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013). Apylinkės teismas priteisė A. P. 579,24 Eur neturtinės žalos atlyginimo, AB „Lietuvos draudimas“ atlygino 4000 Lt (tai atitinka 1152,48 Eur), taigi bendrai tai sudaro 1737,72 Eur. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Jokių konkrečių situacijos išskirtinių aplinkybių apeliantas nenurodė. Apylinkės teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į A. P., kaip nukentėjusiojo per eismo įvykį, patirtus sužalojimus bei įvertino ir patirtus nepatogumus žuvus buvusiai sutuoktinei, kuri padėjo tvarkytis bendrame ūkyje, todėl apylinkės teismo priteistas neturtinės žalos dydis nustatytas tinkamai ir jis atitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijus, taip pat teismų formuojamą praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose. Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį šioje byloje, nenukrypo nuo įstatymo nuostatų ir teismų praktikos šios kategorijos bylose, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, teisingai įvertino visus žalos atlyginimo kriterijus ir tinkamai nustatė A. P. priteistinos neturtinės žalos dydį. Apeliaciniame skunde A. P. prašė priteisti neturtinę žalą, nes eismo įvykio metu žuvo S. P., su kuria nors ir buvo išsituokęs, tačiau gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Apeliacinio skundo argumentai dėl neturtinės žalos priteisimo žuvus sugyventinei išeina už bylos nagrinėjimo ribų, nes pateiktu civiliniu ieškiniu A. P. prašė priteisti neturtinę žalą tik dėl jam padaryto sužalojimo eismo įvykio metu.

31Apeliantas apeliaciniame skunde prašo priteisti 390,99 Eur turtinės žalos atlyginimą pagal pateiktą UAB „Mirilda“ PVM sąskaitą faktūrą. Šias išlaidas A. P. patyrė S. P. mirties trisdešimtinių minėjime po bažnytinių apeigų už vakarienę kaimo turizmo sodyboje „Kaštonas“. Šios išlaidos nėra pripažįstamos laidojimo išlaidomis (CK6.291), be to, tokios išlaidos visiškai nebuvo būtinos, net ir laikantis papročių, todėl atsižvelgiant į protingumo ir teisingumo kriterijus jos nepripažintinos patirta turine žala ir nepriteistinos.

32Apeliaciniame skunde A. P. kelia bausmės individualizavimo klausimą, prašant nuteistajam skirti bausmės vykdymo atidėjimą dvejiems metams ir įpareigojant V. G. per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti 390,89 Eur turtinę žalą.

33Be to, apeliaciniame skunde A. P. nurodo, kad V. G. paskirta per švelni bausmė. Tačiau Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas V. G. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę, kuri nėra akivaizdžiai per švelni ar aiškiai neteisinga. Apylinkės teismas pagrįstai pripažino V. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybę jo prisipažinimą ir nuoširdų galėjimąsi. Vien ta aplinkybė, kad V. G. galbūt perleido savo turtą kitam asmeniui, nustatytos anksčiau paminėtos lengvinančios aplinkybės nešalintų. Taip pat visiškai pagrįstai šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė BK 641 str. pagrindu sumažinta vienu trečdaliu. Skirdamas bausmes už nusikaltimus, susijusius su transporto eismo saugumo reikalavimų pažeidimu, teismas taip pat įvertina padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kurį lemia kilę padariniai (pvz., nukentėjusių asmenų skaičius), kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo pobūdis (ar kelių eismo taisyklės buvo pažeistos šiurkščiai, sąmoningai, ar šis pažeidimas padarytas susiklosčius nepalankioms eismo sąlygoms), aplinkybes, apibūdinančias kaltininko asmenybę – ankstesnius kelių eismo taisyklių pažeidimus, jų pobūdį, kaltininko elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-431/2013). V. G. padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo, už kurį įstatymas numato laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmę. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, išgyvena dėl įvykio pasekmių, atsiprašė nukentėjusiųjų, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė išsamius parodymus (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. G. anksčiau neteistas, galiojančių nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus neturi, už šiurkščius KET pažeidimus nėra baustas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. G. už BK 281 str. 5 d. numatyto nusikaltimo padarymą skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, šiuo atveju nėra akivaizdžiai per švelni ar aiškiai neteisinga bausmė.

34Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, skirdamas nuteistajam bausmę, apylinkės teismas nepažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatų. Bausmė tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, jos neatsargų pobūdį ir pasekmes, taip pat į nuteistąjį tiek teigiamai, tiek neigiamai apibūdinančias aplinkybes, nė vienai iš aplinkybių nesuteikiant išskirtinės, prioritetinės reikšmės. Tuo tarpu apeliantas prašo paskirtąją bausmę griežtinti, vien tik atsižvelgiant į nuteistajam nepalankias aplinkybes, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, V. G. paskirta bausmė atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, todėl ją griežtinti nėra teisinio pagrindo.

35Dėl bylinėjimosi išlaidų

36Klaipėdos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą valstybei priteisti 166, 72 Eur turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos A. P. suteikimą. Kadangi A. P. apeliacinis skundas iš esmės atmestas, todėl nurodytos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

37Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

38nuteistojo V. G., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. ir civilinio ieškovo D. P. atstovės advokatės apeliacinius skundus atmesti.

39Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymo netenkinti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. A. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš V. G. civiliniam ieškovui... 3. E. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista iš V. G. civiliniam... 4. D. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista iš V. G. civiliniam... 5. Iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ civiliniam ieškovui D.... 6. Priteista iš V. G. 328,06 Eur bylinėjimosi išlaidų už nukentėjusiesiems... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 8. V. G. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė... 9. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. G. prašo 2015 m. gegužės 8 d. Skuodo... 10. Civilinio ieškovo D. P. atstovė advokatė V. P. prašo pakeisti Skuodo rajono... 11. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. P. prašo pakeisti Skuodo rajono... 12. Teismo posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. P. ir... 13. Apeliaciniai skundai atmestini.... 14. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320... 15. Dėl nuteistojo V. G. apeliacinio skundo... 16. BK 67 str. 2 d. nustatyta, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo... 17. Nagrinėjamoje byloje baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis... 18. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika baudžiamojo poveikio... 19. Pirmosios instancijos teismas, svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės... 20. Dėl D. P. atstovės advokatės V. P. apeliacinio skundo... 21. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. P. prašo... 22. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad civiliniu ieškiniu D. P.... 23. Kaip ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis... 24. Akivaizdu, šioje byloje to niekas ir neginčija, kad nuteistasis, nors ir... 25. Išanalizavus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį matyti, kad... 26. Dėl A. P. apeliacinio skundo... 27. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas prašo priteisti iš... 28. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. P. civiliniame ieškinyje... 29. Teisėjų kolegija iš aptartų pirmosios instancijos teismo nustatytų... 30. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad įprastiniu atveju už nesunkų... 31. Apeliantas apeliaciniame skunde prašo priteisti 390,99 Eur turtinės žalos... 32. Apeliaciniame skunde A. P. kelia bausmės individualizavimo klausimą, prašant... 33. Be to, apeliaciniame skunde A. P. nurodo, kad V. G. paskirta per švelni... 34. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, skirdamas nuteistajam bausmę,... 35. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 36. Klaipėdos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė... 37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 38. nuteistojo V. G., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. ir civilinio... 39. Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymo...