Byla 2A-157-196/2015
Dėl sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis ab initio ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys – D. J., J. V., J. Ž

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. S., V. S., J. S. ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Pilsena“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr.2-413-590/2014 pagal ieškovų R. S., J. S. ir V. S. ieškinį atsakovams H. P., UAB „Pilsena“, UAB „ETB Legal“, UAB „Elijos miestas“ dėl sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis ab initio ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys – D. J., J. V., J. Ž.,

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai R. S., J. S. ir V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio 2010 m. gegužės 10 d. ieškovo R. S. ir atsakovų H. P., UAB „Pilsena“ sudarytą taikos sutartį „Dėl kilusio ginčo išsprendimo ir šalių tarpusavio įsipareigojimų“; pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio 2010-05-10 ieškovės V. S. ir atsakovo UAB „ETB Legal“ sudarytą 100 proc. UAB „Tagos servisas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį; pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio 2010-05-07 ieškovo J. S. ir atsakovo UAB „Elijos miestas“ sudarytą 10 proc. UAB „Pilse na“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį; priteisti solidariai iš atsakovų H. P., UAB „Pilsena“, UAB „ETB Legal“ ieškovės V. S. naudai 500 000 Lt, 6 proc. dydžio metinių palūkanų sumą, skaičiuojamą nuo 500 000 Lt sumos nuo 2010-05-10 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti solidariai iš atsakovo H. P., UAB „Pilsena“, UAB „Elijos miestas“ ieškovo J. S. naudai 249 400 Lt, 6 proc. dydžio metinių palūkanų sumą, skaičiuojamą nuo 249 400 Lt sumos nuo 2010-05-07 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti solidariai iš atsakovų ieškovų naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovų teigimu jie jokios finansinės naudos iš sudarytų sandorių negavo, o taikos sutartį ieškovas R. S. buvo priverstas pasirašyti dėl atsakovų piktavališko susitarimo, apgaulės ir psichologinio smurto,

5Atsakovai UAB „ETB Legal“, UAB „Elijos miestas“, H. P. ir UAB „Pilsena“ su ieškiniu nesutiko ir atsiliepimais prašė ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti solidariai iš ieškovų atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sutartys sudarytos šalių laisva valia, už parduotas akcijas ieškovams yra sumokėta, pretenzijų dėl šių sandorių sąlygų nei sandorių sudarymo metu, nei per protingą terminą ieškovai nereiškė. Atsakovas UAB „Pilsena“ prašė skirti ieškovams solidariai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 20 000,00 Lt dydžio baudą, 50 proc. iš šios baudos priteisiant atsakovui UAB „Pilsena“.

6Byloje nagrinėjimui teisme buvo pasirengta paruošiamųjų dokumentų būdu. Ieškovai pateikė teismui dubliką, o atsakovai – triplikus, kuriuose šalys palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

9Teismas nustatė, kad ieškovas R. S., atsakovai UAB „Pilsena“ ir H. P. sudarė taikos sutartį 2010-05-10 „Dėl kilusio ginčo išsprendimo ir šalių tarpusavio įsipareigojimų“. Sutartimi R. S. įsipareigojo ir užtikrino, kad R. S. sutuoktinė V. S. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu H. P. nurodytam trečiajam asmeniui (UAB „ETB legal“) perleis 100 procentų UAB „Tago servisas“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, o R. S. uošvis J. S. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu H. P. nurodytam trečiajam asmeniui (UAB „ETB legal“) perleis 10 procentų UAB „Pilsena“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų (sutarties 3 ir 4 punktai). Teismas nustatė, kad ieškovė V. S. ir atsakovas UAB „ETB Legal“ 2010-05-10 sudarė akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė atsakovui už 10 000 Lt pardavė 100 vnt. (100 proc.) UAB „Tago servisas“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų. Ieškovas J. S. ir atsakovas UAB „Elijos miestas“ 2010-05-07 sudarė akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovui už 1 000 Lt pardavė 10 vnt. (10 proc.) UAB „Pilsena“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų. Ieškovas R. S. pateikė į bylą 2007-11-29 laidavimo sutartį Nr. LS/14/1384, kurioje nurodyta, kad laiduotojas R. S. laiduoja 700 000 EUR UAB „Oprema LT“ kredito grąžinimą AB PAREX BANKUI. Teismas, ieškovų argumentus, kad minėta laidavimo sutartis sudarė realaus grasinimo poveikį ieškovų valiai sudaryti ginčijamą taikos ir akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, laikė nepagrįstais ir neįrodytais.

10Teismas pažymėjo, kad ieškovai R. S. ir jo sutuoktinė V. S. yra verslininkai, bendrovių vadovai ir akcininkai, todėl yra pajėgūs suvokti laidavimo sutarties esmę, paskirtį ir pasekmes, be to, teismas pažymėjo, kad ieškovas R. S. konsultavosi su teisininku. Teismas sprendė, kad įrodymų, jog atsakovas H. P. suklastojo laidavimo sutartį, apgaulės ar panašiu būdu išgavo ieškovo R. S. parašą, byloje nėra, atmetė ieškovų argumentus, kad ieškovai buvo priversti pasirašyti atsakovų parengtą taikos sutarties tekstą, bei pažymėjo, kad ieškovo R. S. aiškinimai, kad jam buvo daromas spaudimas, primestos sutarties sąlygos, kad jis neturėjo laiko pagalvoti, pasitarti su teisininku visiškai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas konstatavo, kad taikos sutartį rengė abi šalys.

11Teismas atmetė ieškovų argumentus, kad ginčijamos sutartys pripažintinos negaliojančiomis dėl apgaulės, psichologinio smurto, ekonominio spaudimo, atsakovų piktavališko susitarimo, susidarius sunkioms aplinkybėms, nes ieškovai nenurodė negaliojimo pagrindus pagrindžiančių aplinkybių ir nepateikė jas patvirtinančių įrodymų. Teismas taip pat nenustatė pagrindo konstatuoti esminę šalių nelygybę ar sutarčių neatitikimą viešajai tvarkai ir gerai moralei. Kadangi teismas atmetė ieškovų reikalavimą dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, atmetė ieškovų reikalavimą ir dėl restitucijos taikymo bei palūkanų priteisimo, taip pat netenkino atsakovo UAB „Pilsena“ prašymo skirti ieškovams solidariai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 20 000 Lt dydžio baudą. Iš ieškovų R. S., J. S. ir V. S. atsakovo UAB „Pilsena“ naudai lygiomis dalimis priteisė po 3000 Lt advokato pagalbos išlaidas. Atsakovo UAB „Pilsena“ prašymo priteisti 8470 Lt išlaidas už UAB „Tagos servisas“ akcijų kainos parengimą, netenkino.

12III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

13Ieškovai (apeliantai) R. S., J. S. ir V. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą– ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apeliantams nėra svarbu kokiu ar kokiais teisiniais pagrindais bus nuginčyti sandoriai ir atkurta sandorių šalių pusiausvyra, bet teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus.
  2. Pirmos instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo ieškovų valios pažeidimo faktui konstatuoti reikšmingas aplinkybes, įrodymus analizavo ir vertino paviršutiniškai, tiesiog nurodydamas, kas ieškovai neįrodė ieškinio reikalavimų.
  3. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo nekonstatavo esminės šalių nelygybės, nes apeliantai jokios finansinės naudos negavo. Byloje surinkti įrodymai, patvirtina, kad sandoris buvo tariamas, o ne realiai įvykdytas, t. y. pinigai už parduodamas akcijas apeliantams nebuvo sumokėti.
  4. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad buvo sudaryta 700 000 EUR kreditavimo sutartis, o apeliantai buvo suklaidinti dėl neva egzistuojančios laidavimo sutarties ir tuo pasireiškė atsakovų apgaulė.
  5. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo sandoriai nėra sudaryti esant realiam grasinimui, apeliantų sudaryto sandorio pripažinimui negaliojančiu kaip sudarytą dėl ekonominio spaudimo yra visos sąlygos. Nepripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais dėl apgaulės, yra visi pagrindai juos pripažinti negaliojančiais kaip sudarytus dėl suklydimo.
  6. Teismas atmetė apelianto J. S. ieškinį, nurodydamas, kad UAB „Pilsena“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartis nesusijusi su taikos sutartimi, kai tuo tarpu bylos medžiaga rodo priešingai.
  7. Byloje ieškovai reiškė skirtingus reikalavimus, kurie buvo apmokėti skirtingais žyminiais mokesčiais, tačiau atmesdamas ieškovų ieškinį, pirmos instancijos ne tik, kad priteisė nepagrįstai dideles atsakovų atstovo advokato išlaidas, bet dar jas ir neproporcingai paskirstė šalims.
  8. Prašo išreikalauti iš AB „Citadele“ banko informaciją, kokio dydžio kredito, paimto 2007 m. lapkričio 29 d. kreditavimo sutarties Nr.KS/14/1384 pagrindu ir netesybų, likviduota UAB „Oprema LT“ negrąžino AB Parex bankui;

14-išreikalauti iš atsakovų UAB „ETB Legal“ ir UAB „Elijos miestas“ kasos pajamų originalus, patvirtinančius, kad atsakovai grynais pinigais sumokėjo už perkamas akcijas pagal 2013 m. gegužės 7 d. ir 2013 m. gegužės 10 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartis;

15-skirti UAB „Tagos servisas“ 100 proc. akcijų vertės nustatymo ekspertizę 2010 m. gegužės 10 d. ir UAB „Pilsena“ 10 proc. akcijų vertės nustatymo ekspertizę 2010 m. gegužės 10 d., pavedant ją atlikti verslo vertinimo ekspertei, įrašytai į teismo ekspertų sąrašą, R. I..

16Atsakovas (apeliantas) UAB „Pilsena“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2014 m. gegužės 15 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo prašymas priteisti 8 470,00 Lt už UAB „Tagos servisas“ akcijų vertinimą ir atsakovo prašymą tenkinti, priteisti atsakovui UAB „Pilsena“ solidariai iš ieškovų 8 470,00 Lt išlaidas, patirtas sumokant už UAB „Tagos servisas“ akcijų kainos parengimo išvadą. Apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad apelianto pateikta išvada buvo būtina bylos nagrinėjimui, o išvados kaina yra protinga, atsisakymas priteisti atsakovo patirtas išlaidas tik todėl, kad išvados numeris ir apmokėjimo dokumentuose nurodytas sutarties numeris nesutampa, atsakovo turėtų išlaidų fakto nepaneigia.

17Apeliantai R. S., J. S. ir V. S. atsiliepimu į apelianto UAB „Pilsena“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad apelianto pateikta konsultacinė išvada neturi įrodomosios vertės ir reikšmės, todėl jos sudarymo išlaidos apeliantui UAB „Pilsena“ yra nepriteistinos.

18Apeliantas UAB „Pilsena“ ir atsakovas H. P. atsiliepimu į apeliantų R. S., J. S. ir V. S. apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, priteisi bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

  1. Taikos sutarties sudarymą lėmė ne ieškovų neįrodyti grasinimai, apgaulė ar suklydimas, o taikos sutarties šalių siekis išspręsti konfliktą dėl R. S. vykdytos konkurencinės veiklos. R. S. derėjosi dėl taikos sutarties sąlygų, teikė pasiūlymus, derybose dėl taikos sutarties sąlygų R. S. padėjo teisininkas D. Š.. Taikos sutartis buvo sudaryta būtent pagal R. S. parengtą taikos sutarties projektą, todėl teigdamas, kad jis buvo verčiamas pasirašyti taikos sutartį jam ir kitiems ieškovams nenaudingomis sąlygomis, klaidina teismą.
  2. Apeliantai teigia, kad jiems nesvarbu kokiu pagrindu bus pripažinti negaliojančiais apeliantų ir atsakovų sudaryti sandoriai ir kokiu būdu bus atstatyta interesų pusiausvyra. Tai patvirtina, kad apeliantai nesugeba nurodyti, kas lėmė jų valios trūkumus ir to įrodyti, o tai yra pagrindas išvadai, kad apeliantai, sudarydami ginčijamus sandorius išreiškė tikrąją valią.
  3. Apeliantų prašymas dėl ekspertizės skyrimo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme yra visiškai nepagrįstas, nes apeliantai, ginčydami sandorių nenaudingumą patys yra pasyvūs.
  4. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovai apeliantų atžvilgiu atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus ir ginčijami sandoriai buvo sudaryti dėl suklydimo. Apeliantai pirmos instancijos teisme savo ieškinio suklydimo aplinkybe negrindė, todėl šis reikalavimas apeliacinėje instancijoje negali būti nagrinėjamas.
  5. Apeliantai kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2008 m. gruodžio 14 d. akcijų pirkimo pardavimo sutartį, pakvitavimą, 2009 m. balandžio 20 d. paskolos sutartį, AB „Citadele“ bankas raštą ir 2009 m. balandžio 29 paskolos sutartį ir skunde visiškai neargumentuoja kokią reikšmę papildomai pateikiami dokumentai turi nagrinėjamam šalių ginčui, kodėl jie nebuvo pateikti pirmos instancijos teismui, kodėl iškilo būtinybė pateikti juos apeliacinės instancijos teismui ir net neprašo jų prijungti prie bylos medžiagos.
  6. Prašo prijungti prie bylos 2014 m. birželio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kurioje, FM AB G. S. kontora iš esmės paneigia savo pačios parengtą UAB „Pilsena“ ir UAB „Tagos servisas“ akcijų vertinimo ataskaitų teisinę reikšmę.

19Atsakovas UAB „ETB Legal“ atsiliepime į apeliantų apeliacinius skundus prašo apeliantų R. S., J. S. ir V. S. apeliacinį skundą atmesti, o apelianto UAB „Pilsena“ apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad:

  1. Ieškovai neįrodė, kad už parduodamas akcijas pinigų negavo ir taikos sutartį pasirašė dėl ekonominio spaudimo iš atsakovų pusės. Apeliantai netgi neįrodinėjo, kad atsakovas UAB „ETB Legal“ privertė ieškovę V. S. pasirašyti akcijų pirkimo pardavimo sutartį, taip faktiškai pripažindami, kad atsakovas UAB „ETB „Legal“ prieš ieškovus apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, nenaudojo.
  2. Ieškovas R. S. dėl susitarimo dėl nekonkuravimo nuginčijimo į teismą kreipėsi praėjus vos 6 mėnesiams, o dėl taikos sutarties ir akcijų pirkimo pardavimo sutarčių nuginčijimo praėjus 3 metams nuo jų pasirašymo, tai rodo ieškovų piktnaudžiavimą teismine gynyba.

20Atsakovas UAB „Elijos miestas“ atsiliepime į apeliantų apeliacinius skundus prašo apeliantų R. S., J. S. ir V. S. apeliacinį skundą atmesti, o apelianto UAB „Pilsena“ apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad

  1. Ieškovas J. S. ir atsakovas UAB „Elijos miestas“ nėra ginčijamos taikos sutarties šalys, todėl akcijų pirkimo pardavimo sutartį būtina atsieti nuo taikos sutarties.
  2. Derybos dėl taikos sutarties sąlygų tarp atsakovo H. P. ir ieškovo R. S. akivaizdžiai vyko ir tai įrodo ne atsakovo, o ieškovo pateikto taikos sutarties projekto pasirašymas.

21IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

22teisiniai argumentai ir išvados

23CPK 314 straipsnis draudžia apeliacinės instancijos teisme teikti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus. Apeliantai R. S., J. S. ir V. S. pateikė papildomus įrodymus: 2008 m. gruodžio 14 d. akcijų pirkimo pardavimo sutartį, pakvitavimą apie atsiskaitymą pagal akcijų pirkimo pardavimo sutartį, 2009 m. balandžio 20 d. paskolos sutartį Nr.OPB-JS-09/04/20, 2014 m. sausio 21 d. AB „Citadele“ bankas raštą Nr. R3-9/464 ir 2009 m. balandžio 29 d. paskolos sutartį Nr.OPB-JS-09/04/29, iš kurių datų matyti, kad minėti dokumentai atitinkamų subjektų priimti ir surašyti dar iki šios bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Kodėl minėtų dokumentų nepateikė anksčiau ir kaip jie yra susiję su apeliaciniu skundu apeliantai nepaaiškina. Apeliacinio teismo vertinimu, apeliantams manant, kad papildomi dokumentai yra teisiškai reikšmingi nagrinėjant šioje byloje kilusį ginčą, jie turėjo galimybę pateikti juos dar iki šios bylos išnagrinėjimo iš esmės, todėl prie bylos neprijungiami. Apeliantas UAB „Pilsena“ pateikė 2014 m. balandžio 3 d. sutartį Nr.MVP 14-04-03-01, kuri pasak apelianto pagrindžia jo turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme, todėl šis dokumentas prijungiamas prie bylos.

24Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus; savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ar pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 263 str., 320 str., 329 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

25Apeliantai R. S., J. S. ir V. S. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčytina taikos sutartis nėra sudaryta esant apgaulei, ekonominiam spaudimui ir realiam grasinimui iš atsakovo H. P. pusės. Sandoris yra negaliojantis, nes sudarytas ieškovams labai nenaudingomis sąlygomis.

26Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Paprastai sandorio sudarymo priežastis – sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai). Šie formuoja vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemia sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Nuo sandorio tiesioginio teisinio tikslo priklauso jo teisinis kvalifikavimas, t. y. tai, kokie materialieji įstatymai yra taikomi sandoriui. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateiktos sutarties apibrėžties darytina išvada, kad sutarties esmė – šalių susitarimas, t. y. valios sutapimas. Lietuvos sutarčių teisėje pripažįstama, kad sutartis galioja tokio turinio, kokio siekė jos šalys. Sutarties pagrindu esantis šalių susitarimas turi atitikti sutarčių sudarymą reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2013; 2012 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2012).

27Teisės subjektai, sukurdami civilinius teisinius tarpusavio santykius, paprastai turi galimybę pasirinkti jų interesus labiausiai atitinkantį elgesio variantą. Ši jų laisvė gali būti varžoma tik įstatymo leidėjo įtvirtintais imperatyviaisiais reikalavimais, kurių paskirtis – apginti viešuosius, t. y. visos visuomenės, interesus, viešąją tvarką. Atsižvelgiant į civilinių teisinių santykių dinamiką, besikeičiančius verslo santykius, nulemtus rinkos pokyčių ir raidos, bei vadovaujantis sutarčių laisvės principu, šalims yra užtikrinta teisė laisvai sudaryti tiek CK numatytas, tiek ir CK nenumatytas sutartis bei savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, svarbiausia, kad jos neprieštarautų įstatymui. Taigi CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų. Tais atvejais, kai kyla sutartį sudariusių šalių ginčas dėl sąlygų turinio, šalių teisių ir pareigų apimties, yra taikomas sutarčių aiškinimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2013; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2012).

28Aiškindamas CK 6.193 straipsnyje išdėstytą reglamentavimą, kasacinis teismas ne kartą konstatavo, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties tekstu. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes bei kitas CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas nuostatas. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2006 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013;2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2010; 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2014).

29Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyviojo sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyviojo sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010 ir kt.).

30Apeliantas R. S. teigia, kad taikos sutarties projektą paruošė atsakovas H. P. ir privertė apeliantą ją pasirašyti, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai šiuos apelianto teiginius paneigia. Iš apelianto pateikto dubliko ir jo priedų matyti, kad ginčo sutarčių projektus rengė ir apeliantui R. S. elektroniniu paštu siuntė advokatas R. B., byloje esantis UAB „Pilsena“ atstovas (2 t., 10-13 b.l.). Kaip teigia apeliantas, jis gavo sutarties projektus, kuriuose buvo nurodyta kokius ir kurioje vietoje reikalingus duomenis surašyti, sutarčių projektus persiuntė suderinimui jį konsultavusiam teisininkui D. Š. ir gavęs jo pritarimą dokumentus persiuntė atgal atsakovo atstovui. Sulyginus byloje esančius 2010 m. gegužės 7 d. taikos sutarties projektą ir 2010 m. gegužės 10 d. taikos sutartį dėl kilusio ginčo išsprendimo ir šalių tarpusavio įsipareigojimų, matyti, kad H. P. teiktas sutarties projektas nuo šalių pasirašytos sutarties kardinaliai skiriasi: vietoje dviejų sutarties šalių jos yra trys, sutarties projektą sudaro 7 punktai, o pasirašytą sutartį 15, projekte didesnė reikšmė teikiama šalių ginčui dėl konkurencinės veiklos, pasirašytoje sutartyje apspręstas klausimas dėl paskleistos informacijos paneigimo bei laidavimo sutarties originalo sunaikinimo. Iš to darytina išvada, kad taikos sutarties šalys taikos sutarties sąlygas ir formuluotes derino tarpusavyje ir pasirašė visoms šalims priimtiniausią taikos sutarties projektą, todėl apelianto R. S. argumentas, kad jam taikos sutarties sąlygos buvo primestos ir jų pakeitimo jis niekaip negalėjo įtakoti atmestinas, kaip nepagrįstas.

31Dėl ekonominio spaudimo sudaryti sutartį kaip neteisėto sutarties laisvės ribojimo

32Apeliantas R. S. teigia, kad ginčijamą 2010 m. gegužės 10 d. taikos sutartį su atsakovais UAB „Pilsena“ ir H. P. pasirašė dėl atsakovo H. P. apgaulės ir ekonominio spaudimo. Kaip teigia apeliantas R. S. šios taikos sutarties pasirašymas jam ir jo artimiesiems buvo visiškai nenaudingas.

33Byloje nustatyta, kad apeliantas R. S. su atsakovais UAB „Pilsena“ ir H. P. 2010 m. gegužės 10 d. sudarė taikos sutartį, kurioje konstatavo, kad tarp šalių, sutarties pasirašymo dienai yra kilęs ginčas dėl konkurencijos įstatymo 16 straipsnio, LR CK 2.24 straipsnio ir LR BK 154 bei 211 straipsnių pažeidimų.

34Apeliantas R. S., vadovaudamasis CK 1.91 straipsniu ir prašydamas pripažinti taikos sutartį negaliojančia, nurodo, kad taikos sutartį pasirašė ne laisva valia, o paveiktas atsakovų UAB „Pilsena“ ir H. P., kurie ekonominio spaudimo būdu – grasindami pateikti apelianto R. S. pasirašytą 700 000,00 EUR laidavimo sutartį vykdymui, privertė jį pasirašyti taikos sutartį. Teisėjų kolegija nurodo, kad CK 1.91 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinti sandorio negaliojimo dėl vienos šalies valios trūkumo pagrindai, inter alia nustatyta, kad dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad realiu grasinimu laikomas kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandorį galima pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl ekonominio spaudimo tik esant tokių sąlygų visumai: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; 2) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011). Pagal CK 1.91 straipsnio 4 dalį nustatydamas, buvo ar ne realaus grasinimo faktas, teismas turi atsižvelgti į šalies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę būklę, lytį, veiksmų pobūdį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Kiekvienoje konkrečioje byloje aptariamu pagrindu ginčijamo sandorio vertinimas priklauso nuo individualių byloje nustatytų jo sudarymo aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2011).

35Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad apeliantas R. S., atsakovai UAB „Pilsena“ ir H. P. 2010 m. gegužės 10 d. pasirašė taikos sutartį „Dėl kilusio ginčo išsprendimo ir šalių tarpusavio įsipareigojimų“ (1 t., 37-38 b. l.). Šia taikos sutartimi šalys taikiai išsprendė ginčą, kilusį dėl konkuravimo alaus išpilstymo įrangos pardavimo ir jos aptarnavimo versle. Sutartimi apeliantas R. S. įsipareigojo ir užtikrino, kad R. S. sutuoktinė, apeliantė V. S. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu atsakovo H. P. nurodytam trečiajam asmeniui (UAB „ETB legal“) perleis 100 procentų UAB „Tago servisas“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, o R. S. uošvis, apeliantas J. S. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu atsakovo H. P. nurodytam trečiajam asmeniui (UAB „ETB Legal“) perleis 10 procentų UAB „Pilsena“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų (sutarties 3 ir 4 punktai).

36Taikos sutarties 7 punktu sutarties šalys nusprendė, kad trečiųjų asmenų apeliantui R. S. pareikštus reikalavimus dėl 2007 m. lapkričio 29 d. laidavimo sutarties Nr.LS/14/1384, besąlygiškai ir solidariai įvykdys atsakovai H. P. ir UAB „Pilsena“ (1 t., 47 b. l.). Tuo pačiu sutarties punktu atsakovai įsipareigojo perduoti apeliantui laidavimo sutarties originalą ir sunaikinti visas sutarties kopijas turimas įvairiose laikmenose ir formose.

37Taikos sutarties 8 punktu H. P. ir UAB „Pilsena“ pareiškė ir garantavo, kad R. S. įvykdžius įsipareigojimus pagal taikos sutarties 3 ir 4 punktus, jie R. S. ateityje neturės ir nereikš jokių pretenzijų/reikalavimų susijusių su taikos sutartyje sprendžiamu ginču.

38Apeliantė V. S. ir atsakovas UAB „ETB Legal“ 2010 m. gegužės 10 d. sudarė akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią apeliantė atsakovui už 10 000,00 Lt pardavė 100 vnt. (100 proc.) UAB „Tago servisas“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų (1 t. 1 , 40-42 b. l.).

39Apeliantas J. S. ir atsakovas UAB „Elijos miestas“ 2010 m. gegužės 7 d. sudarė akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią apeliantas atsakovui už 1 000,00 Lt pardavė 10 vnt. (10 proc.) UAB „Pilsena“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų (1 t., 43-45 b. l.).

40Apeliantas R. S. ir atsakovas UAB „ETB Legal“ 2010 m. gegužės 10 d. pasirašė sutartį dėl nekonkuravimo. Šia sutartimi šalys susitarė, kad apeliantas R. S., tuo metu ėjęs atsakovo UAB „ETB Legal“ direktoriaus pareigas, darbo sutarties laikotarpiu ir dvidešimt keturis mėnesius po darbo santykių nutraukimo nekonkuruos su atsakovu UAB „ETB Legal“ užsiimant konkuruojančiu verslu ir nedalyvaus konkuruojančioje veikloje, t.y. alaus išpilstymo įrangos pardavimo ir jos priežiūros versle (1 t., 48-49 b. l.).

41Apeliantė V. S. ir atsakovas H. P. 2010 m. gegužės 10 d. pasirašė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią apeliantė už 50 000,00 Lt perleido atsakovui 50 000,00 Lt reikalavimo teisę į UAB „Tagos servisas“ pagal 2010 m. kovo 15 d. paskolos sutartį Nr.TGS-VS-10/03/15 ir 2010 m. kovo 26 d. paskolos sutartį Nr.TGS-VS-10/03/26 (1 t., 46-47 b. l.).

42Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr.2A-829-160-2012 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui UAB „ETB Legal“ dėl nekonkuravimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo UAB „Tagos servisas“, nurodė, kad, 2010 m. gegužės 10 d. buvo sudaryta ne tik ginčijama nekonkuravimo sutartis, tačiau tos pačios dienos data sudaryta ir taikos sutartis bei UAB „Tagos servisas“ akcijų pardavimo sutartis, šias aplinkybes patvirtino ir V. S., kuri nagrinėtoje byloje akcijų pirkimo pardavimo sutarties neginčijo. Teismas sprendė, kad akcijų pardavimas aiškiai buvo susijęs su nesutartinės nekonkuravimo sąlygos nesilaikymu ir, kad R. S., kaip UAB „Pilsena“ vadovui ir kaip buvusiam UAB „Tagos servisas“ akcijų perleidėjui sankcijos jau buvo pritaikytos tos pačios dienos taikos sutartimi – jis įsipareigojo įmonę ir akcijas parduoti ankstesnio darbdavio nurodytam asmeniui, todėl sprendė, kad nekonkuravimo susitarimas yra perteklinė sankcija už nekonkuravimą įtvirtinanti esminę šalių nelygybę.

43Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2012 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-476/2012, Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko galioti, papildomai nurodydamas, kad į UAB “Tagos servisas” akcijų pardavimo kainą kompensacija už nekonkuravimą nėra įskaičiuota (1 t., 52-58 b. l.).

44Nurodytos aplinkybės neleidžia sutikti su apeliantų teiginiais, kad taikos sutartyje ir akcijų pirkimo pardavimo sutartyse įtvirtinta šalių nelygybė ir sutartys apeliantams yra ekonomiškai nenaudingos. Be to, minėtuose Lietuvos Aukščiausiojo teismo ir Vilniaus apygardos teismo sprendimuose, kurie pasak apeliantų turi prejudicinę galią šioje nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantai, nėra konstatuotas sudarytos taikos sutarties neteisėtumas.

45Apeliantas R. S., ginčydamas 2010 m. gegužės 10 d. taikos sutartį „Dėl kilusio ginčo išsprendimo ir šalių tarpusavio įsipareigojimų“ nurodo, kad jis sutartį pasirašė dėl apgaulės ir ekonomiškai nenaudingomis sąlygomis. Kaip apgaulės elementą nurodo 2007 m. lapkričio 29 d. laidavimo sutartį, kuri, pasak apelianto faktiškai neegzistavo ir žinant šią aplinkybę, ekonomiškai nenaudingas sandoris, pasirašant taikos sutartį ir įsipareigojant parduoti UAB „Tagos servisas“ ir UAB „Pilsena“ akcijas, tikrai nebūtų buvęs sudarytas. Kolegija šį apelianto argumentą vertina kritiškai. Iš byloje esančios 2007 m. lapkričio 29 d. laidavimo sutarties Nr. LS/14/1384 kopijos, matyti, kad apeliantas (laiduotojas) R. S. laiduoja 700 000,00 EUR suma už UAB „Oprema LT“ kredito grąžinimą AB PAREX BANKUI (3 t., 77 b. l.). Nors apeliantas teigė, kad ši laidavimo sutartis galimai yra suklastota ar pasirašyti apeliantui pateikta kartu su kitais dokumentais, tačiau šių aplinkybių apeliantas bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, o tik reikalavo, kad teismas išreikalautų laidavimo sutarties originalą iš AB PAREX BANKAS (dabar AB „Citadele“ bankas). Kaip matyti iš teismui pateikto kreditavimo sutarties administravimą vykdančio UAB „NIF Lietuva“ atsakymo, pagal 2007 m. lapkričio 29 d. kreditavimo sutartį Nr. KS/14/1384, laidavimo sutartis sudaryta nebuvo (3 t., 102 b. l.), iš ko darytina išvada, kad laidavimo sutarties originalo kredito įstaiga neturi, kas leidžia teigti, kad atsakovai H. P. ir UAB „Pilsena“ taikos sutarties 7 punkto susitarimą įvykdė. Apeliantai yra verslininkai ir asmenys, suprantantys, kad egzistuojant realiai kreditavimo sutarčiai ir jos pagrindu pasirašytai laidavimo sutarčiai, laiduotojo pareigos įvykdyti prievolę už ją pažeidusį skolininką, jokie šalių susitarimai panaikinti negali, tai dublike pažymi ir apeliantai teigdami, kad atsakovas H. P. neturėjo jokių teisinių galimybių apeliantą taikos sutartimi atleisti nuo laidavimo sutarties, todėl laidavimo sutartį teko sunaikinti (2 t., 4 b. l.). Be to, pastebėtina, kad apeliantas kreditavimo sutarties pasirašymo metu ėjo UAB „Oprema LT“ vadovo pareigas, todėl labiau tikėtina, kad laidavimo sutartis tarp kreditoriaus ir apelianto R. S. buvo pasirašyta, apeliantas apie savo, kaip laiduotojo prievolę žinojo, taikos sutarties pasirašymu šios prievolės vykdymo tikėjosi išvengti, ir jos išvengė ne todėl, kad, kaip teigia apeliantas, verčiamas atsakovų pasirašė taikos sutartį, o todėl, kad nesant laidavimo sutarties originalo, kreditorius neturi pagrindo nukreipti reikalavimą į laiduotoją.

46Įrodymų, kad atsakovai H. P. ir UAB „Pilsena“ nevykdė taikos sutarties 8 punkto susitarimo, t.y. po taikos sutarties pasirašymo ir apelianto R. S. 3 ir 4 punkto parduodant UAB „ETB Legal ir UAB „Elijos miestas“ akcijas įvykdymo, reiškė pretenzijas/reikalavimus R. S. dėl nekonkuravimo, byloje taip pat nėra.

47Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo motyvais, kad minėta laidavimo sutartis nesudarė realaus grasinimo poveikio apeliantų R. S., J. S. ir V. S. valiai sudaryti ginčijamą taikos ir akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, todėl vienos šalies veiksmai, kuriais siekiama, kad kita sutarties šalis įvykdytų sutartį, negali būti vertinami kaip neteisėti ir nepateisinami bei traktuojami kaip grasinimas. Be to, nors ginčijamoje taikos sutartyje ir yra aptartas klausimas dėl apelianto J. S. turimų UAB „Tago servisas“ akcijų pardavimo, tačiau iš byloje esančios minėtų akcijų pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad ši sutartis yra sudaryta 2010 m. gegužės 7 d., t.y. dar iki taikos sutarties pasirašymo dienos, todėl teismo vertinimu, taikos sutartis neįtakojo apelianto J. S. valios dėl ginčijamos akcijų pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo.

48Apeliantams neįrodžius aplinkybės, kad ginčijamos sutartys sudarytos dėl piktavališko atsakovų susitarimo, dėl jų realaus grasinimo, nėra pagrindo tenkinti apeliantų apeliaciniame skunde teikto prašymo išreikalauti iš AB „Citadele“ banko informaciją, kokio dydžio kredito, paimto 2007 m. lapkričio 29 d. kreditavimo sutarties Nr.KS/14/1384 pagrindu ir netesybų, likviduota UAB „Oprema LT“ negrąžino AB Parex bankui; išreikalauti iš atsakovų UAB „ETB Legal“ ir UAB „Elijos miestas“ kasos pajamų originalus, patvirtinančius, kad atsakovai grynais pinigais sumokėjo už perkamas akcijas pagal 2013 m. gegužės 7 d. ir 2013 m. gegužės 10 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, bei skirti UAB „Tagos servisas“ 100 proc. akcijų vertės nustatymo ekspertizę 2010 m. gegužės 10 d. ir UAB „Pilsena“ 10 proc. akcijų vertės nustatymo ekspertizę 2010 m. gegužės 10 d., pavedant ją atlikti verslo vertinimo ekspertei, įrašytai į teismo ekspertų sąrašą, R. I..

49Kasacinio teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011, 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010). Teisėjų kolegija, apibendrindama aptartų byloje įrodymų visumą, sprendžia, jog apeliantai R. S., J. S. ir V. S. neįrodė, kad taikos sutartį ir akcijų pirkimo pardavimo sutartis pasirašė dėl atsakovų H. P., UAB „Pilsena“, UAB „ETB Legal“ ir UAB „Elijos miestas“ piktavališko susitarimo ir realaus grąsinimo apeliantų atžvilgiu, todėl pripažinti minėtas sutartis negaliojančiomis kaip sudarytas dėl apgaulės, ekonominio spaudimo, psichologinio smurto, atsakovų piktavališko susitarimo, susidarius sunkioms aplinkybėms, nėra pagrindo.

50Apeliantai R. S., J. S. ir V. S. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad nepripažinus sandorių negaliojančiais kaip sudarytų dėl apgaulės, jie yra pripažintini negaliojančiais, kaip sudaryti suklydimo įtakoje pagal CK 1.90 straipsnį. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų atsiliepimo į apeliantų apeliacinį skundą argumentais, kad apeliantai R. S., J. S. ir V. S. apeliaciniame skunde kelia naujus reikalavimus, t.y. prašo pripažinti sandorius negaliojančiais kitais pagrindais, o tokie (nauji) reikalavimai apeliacinės instancijos teisme negalimi (CPK 312 str.), todėl teismas dėl naujų reikalavimų nepasisako ir apeliacinį skundą nagrinėja tik pirmosios instancijos teisme reikštų reikalavimų ribose.

51Dėl apeliantų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik atsakovų pateiktais įrodymais ir paaiškinimais bei dėl sprendimo motyvavimo

52Apeliantai R. S., J. S. ir V. S. teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, priimtas remiantis tik prielaidomis, o ne faktais, bei nepagrįstai atmetant ir nevertinat ieškovo pateiktų įrodymų.

53Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime nurodė, jog teismo priedermė teisingai išspręsti bylą ir nustatyti objektyvią tiesą kyla iš Konstitucijos. Taigi teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą, turi siekti nustatyti tikrąją tiesą, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirdamas ir įvertindamas tos konkrečios bylos faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-295-2006). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadas apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Pažymėtina, kad pagal CPK 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178straipsniai). Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. CPK 185straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, įvertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto padaryti išvadas. Labai svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

54Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantų R. S., J. S. ir V. S. argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir nemotyvavimo, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas vertinant įrodymų visumą, vadovaujantis įrodinėjimo taisyklėmis, logikos dėsniais, o tai, kad teismas ieškovų reikalavimus atmetė ar kad skundžiamame sprendime atskirai tam tikrų įrodymų neaptarė, dar nereiškia, kad jų nevertino ir priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimą. Papildomai pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Kita vertus, apeliantai R. S., J. S. ir V. S. skunde nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų, vertinant byloje įrodymus ir nustatinėjant faktus, bet, abstrakčia forma nesutikdami su teismo atliktu įrodymų vertinimu, tik pateikia savo nuomonę bei teiginius, jog tam tikrais fakto klausimais teismo išvados turėjo būti kitokios. Tačiau vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi bylos šalis, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). Pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė dėl visų reikšmingų bylai aplinkybių pagal visus pareikštus ieškinio bei priešieškinio reikalavimus, atlikto tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių teisinį įvertinimą, todėl negalima išvada, kad byloje nustatytas absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

55Kiti apeliantų R. S., J. S. ir V. S. skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

56Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nagrinėjamam klausimui aktualias teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

57Kadangi apeliantų R. S., J. S. ir V. S. apeliacinis skundas atmetamas, kaip minėta, netenkintinas ir apeliantų prašymas išreikalauti iš AB „Citadele“ banko informaciją, kokio dydžio kredito, paimto 2007 m. lapkričio 29 d. kreditavimo sutarties Nr.KS/14/1384 pagrindu ir netesybų, likviduota UAB „Oprema LT“ negrąžino AB Parex bankui; išreikalauti iš atsakovų UAB „ETB Legal“ ir UAB „Elijos miestas“ kasos pajamų originalus, patvirtinančius, kad atsakovai grynais pinigais sumokėjo už perkamas akcijas pagal 2013 m. gegužės 7 d. ir 2013 m. gegužės 10 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartis; skirti UAB „Tagos servisas“ 100 proc. akcijų vertės nustatymo ekspertizę 2010 m. gegužės 10 d. ir UAB „Pilsena“ 10 proc. akcijų vertės nustatymo ekspertizę 2010 m. gegužės 10 d., pavedant ją atlikti verslo vertinimo ekspertei, įrašytai į teismo ekspertų sąrašą, R. I..

58Apelianto UAB „Pilsena“ apeliacinis skundas dėl bylinėjimosi išlaidų pagal 2014 m. balandžio 3 d. UAB „Pilsena“ ir UAB „Marleksa“ sutartį Nr.MVP 14-04-03-01, už UAB „Tagos servisas“ akcijų vertinimą, netenkintinas. Pirmos instancijos teismas 2 472,42 EUR (8 470,00 Lt) netenkindamas apelianto prašymo priteisti minėtas bylinėjimosi išlaidas vertino, kad apeliantas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių konsultacinės išvados Nr.MVP 14-04-02 dėl akcijų kainos, apmokėjimo. Apeliantui pateikus apeliacinį skundą dėl pirmos instancijos teismo atsisakymo priteisti minėtas išlaidas ir su skundu apeliacinės instancijos teismui pateikus sutartį dėl konsultacinės išvados parengimo, teisėjų kolegija, susipažinusi su išvadoje pateikiama informacija, sprendžia, kad visų pirma, pagal konsultacinės išvados apimtį (1,5 A4 formato lapai), konsultacinėje išvadoje pateikiamą informaciją ir jos išsamumą ginčo klausimu (pirmame lape aprašomos konsultavimo ypatybės ir metodai, antrame lape dviem sakiniais aprašoma konsultanto išvada ir išvados priedai) ši išvada niekaip nepagrindžia apelianto sumokėtų ir reikalaujamų iš ieškovų priteisti 2 472,42 EUR sumos. Teisėjų kolegijos nuomone apelianto pateikta išvada esminės informacinės vertės nagrinėjamam ginčui neturi, išvados parengimo išlaidos yra neprotingai didelės, todėl apeliantui UAB „Pilsena“ nepriteisiamos.

59Šių motyvų visuma yra pakankama, kad skundžiamą sprendimą pripažinti teisėtu bei pagrįstu ir apeliacinius skundus atmesti.

60Apeliantai R. S., J. S. ir V. S. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. atsakovo UAB „Pilsena“ turto areštą 43 443,00 EUR sumai. Pirmos instancijos teismui ieškovų ieškinio netenkinus, o apeliacinės instancijos teismui palikus pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo UAB „Pilsena“ turtui taikymo, atmetamas.

61Apeliacinius skundus atmetus bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstomos (CPK 93 str.).

62Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

63Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 15 d. d. sprendimą palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai R. S., J. S. ir V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami... 5. Atsakovai UAB „ETB Legal“, UAB „Elijos miestas“, H. P. ir UAB... 6. Byloje nagrinėjimui teisme buvo pasirengta paruošiamųjų dokumentų būdu.... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 9. Teismas nustatė, kad ieškovas R. S., atsakovai UAB „Pilsena“ ir H. P.... 10. Teismas pažymėjo, kad ieškovai R. S. ir jo sutuoktinė V. S. yra... 11. Teismas atmetė ieškovų argumentus, kad ginčijamos sutartys pripažintinos... 12. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 13. Ieškovai (apeliantai) R. S., J. S. ir V. S. apeliaciniu skundu prašo... 14. -išreikalauti iš atsakovų UAB „ETB Legal“ ir UAB „Elijos miestas“... 15. -skirti UAB „Tagos servisas“ 100 proc. akcijų vertės nustatymo... 16. Atsakovas (apeliantas) UAB „Pilsena“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti... 17. Apeliantai R. S., J. S. ir V. S. atsiliepimu į apelianto UAB „Pilsena“... 18. Apeliantas UAB „Pilsena“ ir atsakovas H. P. atsiliepimu į apeliantų R.... 19. Atsakovas UAB „ETB Legal“ atsiliepime į apeliantų apeliacinius skundus... 20. Atsakovas UAB „Elijos miestas“ atsiliepime į apeliantų apeliacinius... 21. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 22. teisiniai argumentai ir išvados... 23. CPK 314 straipsnis draudžia apeliacinės instancijos teisme teikti naujus... 24. Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo... 25. Apeliantai R. S., J. S. ir V. S. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios... 26. Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo... 27. Teisės subjektai, sukurdami civilinius teisinius tarpusavio santykius,... 28. Aiškindamas CK 6.193 straipsnyje išdėstytą reglamentavimą, kasacinis... 29. Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra... 30. Apeliantas R. S. teigia, kad taikos sutarties projektą paruošė atsakovas H.... 31. Dėl ekonominio spaudimo sudaryti sutartį kaip neteisėto sutarties laisvės... 32. Apeliantas R. S. teigia, kad ginčijamą 2010 m. gegužės 10 d. taikos... 33. Byloje nustatyta, kad apeliantas R. S. su atsakovais UAB „Pilsena“ ir H. P.... 34. Apeliantas R. S., vadovaudamasis CK 1.91 straipsniu ir prašydamas pripažinti... 35. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad apeliantas R. S., atsakovai UAB... 36. Taikos sutarties 7 punktu sutarties šalys nusprendė, kad trečiųjų asmenų... 37. Taikos sutarties 8 punktu H. P. ir UAB „Pilsena“ pareiškė ir garantavo,... 38. Apeliantė V. S. ir atsakovas UAB „ETB Legal“ 2010 m. gegužės 10 d.... 39. Apeliantas J. S. ir atsakovas UAB „Elijos miestas“ 2010 m. gegužės 7 d.... 40. Apeliantas R. S. ir atsakovas UAB „ETB Legal“ 2010 m. gegužės 10 d.... 41. Apeliantė V. S. ir atsakovas H. P. 2010 m. gegužės 10 d. pasirašė... 42. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismas... 43. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2012 m. lapkričio 12 d. nutartimi... 44. Nurodytos aplinkybės neleidžia sutikti su apeliantų teiginiais, kad taikos... 45. Apeliantas R. S., ginčydamas 2010 m. gegužės 10 d. taikos sutartį „Dėl... 46. Įrodymų, kad atsakovai H. P. ir UAB „Pilsena“ nevykdė taikos sutarties 8... 47. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo motyvais, kad minėta laidavimo... 48. Apeliantams neįrodžius aplinkybės, kad ginčijamos sutartys sudarytos dėl... 49. Kasacinio teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja... 50. Apeliantai R. S., J. S. ir V. S. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad... 51. Dėl apeliantų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik... 52. Apeliantai R. S., J. S. ir V. S. teigia, kad pirmosios instancijos teismo... 53. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16... 54. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantų R. S., J. S. ir V. S.... 55. Kiti apeliantų R. S., J. S. ir V. S. skundo argumentai neturi įtakos... 56. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį... 57. Kadangi apeliantų R. S., J. S. ir V. S. apeliacinis skundas atmetamas, kaip... 58. Apelianto UAB „Pilsena“ apeliacinis skundas dėl bylinėjimosi išlaidų... 59. Šių motyvų visuma yra pakankama, kad skundžiamą sprendimą pripažinti... 60. Apeliantai R. S., J. S. ir V. S. apeliacinės instancijos teismui pateikė... 61. Apeliacinius skundus atmetus bylinėjimosi išlaidos tarp šalių... 62. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 63. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 15 d. d. sprendimą palikti...