Byla 2-2244-798/2016
Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „LODEKSA“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinės bendrovės Šiaulių bankas ir DNB bankas

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, akcinės bendrovės DNB bankas ir akcinės bendrovės Šiaulių bankas atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LODEKSA“ direktorės A. G. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „LODEKSA“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinės bendrovės Šiaulių bankas ir DNB bankas.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „LODEKSA“ direktorė A. G. ieškinio pareiškime prašė: iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „LODEKSA“; restruktūrizavimo administratore paskirti UAB „Verslo ir bankroto konsultantai“; patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos ar nutraukti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, kurią sudaro mėnesinis 400 Eur plius PVM restruktūrizavimo administratoriaus atlyginimas; kitos administravimo išlaidos bus mokamos pagal faktinius išlaidų dokumentus; iki nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo dienos pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB „Lodeksa“ nuosavybės teise priklausantį turtą, turtines teises ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant juo disponuoti, bet leidžiant mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, apmokėti kitas einamąsias įmokas, sustabdyti UAB „LODEKSA“ turto (lėšų) realizavimą ir (ar) išieškojimą; leisti mokėti visus UAB „LODEKSA“ ūkinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas, įskaitant privalomąsias įmokas, iš įmonės atsiskaitomųjų sąskaitų Nr. ( - ), AB DNB bankas, Nr. ( - ), „Swedbank“, AB, nustatant, kad didžiausia lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota mokėjimams ir įmokoms mokėti, yra 4 250 Eur.
  2. Nurodė, kad atsakovė yra vienintelė įmonė Lietuvoje, kurioje laboratorijos sąlygomis yra auginamos medicininės dėlės; atsakovės veiklos sritis yra gydymas dėlėmis (hirudoterapija). Šiuo metu atsakovė susidūrė su finansiniais sunkumais. Pagrindinės finansinius sunkumus lėmusios priežastys: sunkumai, susiję su netradicine medicina Lietuvoje, dėl kurių įmonė ilgą laiką negalėjo išnaudoti turimo potencialo, sukauptos patirties; reikiamų leidimų negavimas (dėl šios priežasties įmonė negalėjo tiesiogiai prekiauti kitose šalyse); į veikloje nenaudojamą turtą įšaldytos lėšos (buvo numatyta atidaryti gydymo įstaigą Klaipėdoje, iš skolintų lėšų buvo įsigytas nekilnojamasis turtas, tačiau, pasikeitus ekonominei situacijai, projektas buvo sustabdytas, kreditus reikėjo grąžinti iš apyvartinio kapitalo, dėl to ėmė trūkti apyvartinių lėšų). Pažymėjo, jog UAB „LODEKSA“ nėra nemoki, todėl, iškėlus restruktūrizavimo bylą ir įgyvendinus restruktūrizavimo plano metmenyse numatytas priemones, įmonė galėtų išsaugoti darbo vietas, toliau sėkmingai plėtoti ūkinę komercinę veiklą, vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, išvengti bankroto.
  3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB Šiaulių bankas prieštaravimuose prašė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „LODEKSA“ atmesti.
  4. Nurodė, kad UAB „LODEKSA“ pradelsti įsipareigojimai AB Šiaulių bankas sudaro ne mažiau kaip 195 592,78 Eur. Atsakovės pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse visi kreditoriniai reikalavimai sudaro 418 921 Eur, o pradelsti – 393 441,1 Eur. Pagal atsakovės 2016 m. kovo 31 d. ilgalaikio turto iššifravimą beveik pusę ilgalaikio turto vertės sudaro motininių dėlių 399 675,62 Eur vertė, kuri, tikėtina, neatitinka realybės, kadangi sutampa su įsigijimo verte 2004 metais. Praėjo 12 metų, todėl dėlių vertė turėjo sumažėti. Dėl nurodytų aplinkybių reali turto vertė turėtų sudaryti ne daugiau kaip 605 616,38 Eur, t. y. UAB „LODEKSA“ pradelsti įsipareigojimai gerokai viršija pusę į jos balansą įrašyto realaus turto vertės, dėl to UAB „LODEKSA“ laikytina nemokia. Papildomai nurodė, kad UAB „LODEKSA“ jau buvo 2011 m. liepos 18 d. iškelta restruktūrizavimo byla, kuri nutraukta dėl restruktūrizavimo plano nevykdymo. Todėl atsakovės teiginiai dėl laikinų finansinių sunkumų ir laikinų nemokumo problemų neatitinka tikrosios įmonės padėties, o dar kartą bandant iškelti restruktūrizavimo bylą pažeidžiami kreditorių interesai.
  5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB DNB bankas prieštaravimuose prašė atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą UAB „LODEKSA“.
  6. Nurodė, jog UAB „LODEKSA“ finansiniai sunkumai yra nuolatiniai, vieną kartą jau buvo bandyta restruktūrizuoti įmonę, tačiau, net nustačius maksimalią restruktūrizavimo trukmę, įmonės restruktūrizavimas nebuvo sėkmingas, dėl ko UAB „LODEKSA“ restruktūrizavimo byla buvo nutraukta. Be to atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad UAB „LODEKSA“ veikla nuostolinga nuo 2009 metų, taip pat restruktūrizavimo plano metmenyse nurodoma, kad 2017 m. įmonė patirs dar 24 617 Eur nuostolių. Taigi, atsakovei per 5 metus trukusį restruktūrizavimo procesą nepavyko išspręsti finansinių sunkumų. UAB „LODEKSA“ iš esmės ketina tęsti savo pagrindinę veiklą, kuri, remiantis įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, yra nuostolinga, nenumato jokių pokyčių (pertvarkymų), o restruktūrizavimo procesas ir galimybė atsiskaityti su kreditoriais siejama išimtinai su dalies UAB „LODEKSA“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, dalies žemės sklypų, esančių Marijampolės sav., Liucinavo k., ir AB Šiaulių bankas įkeisto pastato pardavimu. Taigi, UAB „LODEKSA“ preliminariame verslo plane nėra numatyta priemonių įmonės pelningumui didinti, atsisakyti nuostolingos veiklos, restruktūrizavimo procesas orientuotas tik į galimybę parduoti dalį UAB „LODEKSA“ turto, įmonė nemato galimybių atsiskaityti su kreditoriais iš savo tiesioginės veiklos. Teigė, kad metmenyse numatytas dalies įmonei priklausančio turto pardavimas negali būti pakankama priemone restruktūrizavimo procesui inicijuoti ir restruktūrizavimo bylai iškelti. Įmonei priklausančio turto pardavimas yra įmanomas ir be restruktūrizavimo bylos iškėlimo. UAB „LODEKSA“ jai priklausantį pastatą Klaipėdoje tikisi parduoti už 107 000 Eur, žemės sklypus Marijampolės sen. Liucinavo k. – už 401 000 Eur, iš viso – už 508 000 Eur. Metmenyse pripažįstama, kad UAB atsakovės ketinamų parduoti žemės sklypų vertė šiuo metu yra mažesnė (pagal nekilnojamojo turto vertintojo UAB „Lituka ir KO“ 2015 m. birželio 4 d. išvadą – 287 000 Eur), tačiau nurodyta, kad, sutvarkius teisinę dokumentaciją ir atsižvelgus į palankias dabartines nekilnojamojo turto rinkos tendencijas, pardavimo kaina bus nustatyta didesnė (401 000 Eur). Prognozuojamos gauti sumos už UAB „LODEKSA“ turto pardavimą nepagrįstos objektyviais įrodymais, kurie leistų daryti prielaidas dėl realių galimybių gauti metmenyse nurodytas sumas iš turto pardavimo. Kitas UAB „LODEKSA“ nuosavybės teise priklausantis turtas (sveikatos centras ( - ) yra specifinės paskirties pastatas, todėl potencialių pirkėjų skaičius yra itin nedidelis. Dėl to nėra pagrindo tikėtis, kad už jį gali būti gauta metmenyse nurodyta suma, byloje nesant objektyvių duomenų apie šio turto vertę. Be to, metmenyse minimą ir restruktūrizavimo procese planuojamą parduoti UAB „LODEKSA“ priklausantį nekilnojamąjį turtą buvo numatyta realizuoti įmonei keliant restruktūrizavimo bylą 2011 metais. Net jeigu metmenyse nurodytą atsakovei priklausantį turtą pavyktų parduoti ir už jį gauti metmenyse nurodytą sumą, UAB „LODEKSA“ nuostoliai ir skolos kreditoriams negalėtų būti visiškai padengti.
  7. Ieškovės UAB „LODEKSA“ direktorė A. G. atsiliepime į trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, prieštaravimus nurodė, kad UAB „LODEKSA“ biologinis turtas (motininės dėlės) ne tik nenuvertėjo, bet žymiai padidėjo dėl motininės bandos padidėjimo iki 45 000 vienetų. Motininių dėlių vertę patvirtina UAB „Capital“ vertinimo pažyma. Be to, UAB „Capital“ įsipareigojo parduoti UAB „LODEKSA“ priklausančias patalpas per 6 mėnesius už 115 000 Eur. AB Šiaulių bankas perėmus AB Ūkio banko prievoles, jai perėjo ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ paskolos garantija Nr. 00969. UAB „LODEKSA“ skola AB DNB bankui sudaro 11 415,94 Eur, taigi, palyginus su kitais kreditoriais, yra nedidelė. Taipogi, AB DNB yra pareiškęs ieškinį UAB „LODEKSA“ dėl skolos priteisimo (civilinė byla Nr. e2-4596-329/2016), todėl skolos grąžinimo klausimas bus išspręstas šioje byloje. AB DNB banko naudai yra įkeistas UAB „LODEKSA“ biofabriko pastatas, kurio vertė yra žymiai didesnė už skolos dydį.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 28 d. nutartimi iškėlė UAB „LODEKSA“ restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratore paskyrė UAB „Verslo ir bankroto konsultantai“.
  2. Teismas nustatė, kad atsakovės veikla šiuo metu yra nuostolinga, įmonės įsipareigojimai kreditoriams sudaro iš viso 458 519,6 Eur sumą. Taip pat teismas nustatė, jog atsakovės turtas sudaro 999 938 Eur, beveik pusę ilgalaikio turto vertės sudaro motininių dėlių vertė – 399 675,62 Eur. Iš UAB „Capital vertinimas“ 2016 m. spalio 24 d. išvados apie galimą turto kainą Nr. 16-R10-08 nustatė, jog rekomenduojama 45 000 vnt. motininių dėlių pardavimo kaina galėtų būti 1 350 000 Eur (~ 30 Eur už vnt.). Nors išvadoje pažymėta, kad ji neatitinka turto vertinimo ataskaitos turinio ir formos (ją rengiant nesivadovauta Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu), yra tik informacinio (konsultacinio) pobūdžio dokumentas, kurį užsakovas gali naudoti savo nuožiūra, tačiau, teismas vertino, jog ši išvada sudaro pagrindą pripažinti AB Šiaulių bankas argumentus dėl atsakovės balanse nurodyto biologinio turto nebuvimo ir jo vertės nepagrįstais. Aplinkybę, kad atsakovė turi 45 000 vnt. motininių dėlių ir 100 000 vnt. medicininių dėlių ir dėlių prieaugio, patvirtina jos 2016 m. sausio 6 d. pažyma, pateikta Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai. Atsakovės turimo nekilnojamojo turto vertės nėra ginčijamos, taip pat byloje nėra informacijos, sudarančios pagrindą abejoti ieškovės nurodytų duomenų patikimumu, tuo, jog šie duomenys atitinka realią atsakovės finansinę padėtį.
  3. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės įmonė nėra nemoki, t. y. pradelsti įmonės įsipareigojimai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės. Kartu padarė išvadą, kad UAB „LODEKSA“ yra finansinių sunkumų turinti įmonė, kuri šiuo metu negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad sprendžiant dėl galimybės iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą svarbiausia nustatyti, ar bendrovė turi galimybę restruktūrizavimo metmenyse numatytomis priemonėmis atkurti savo mokumą ir galimybę atsiskaityti su kreditoriais bei išvengti bankroto.
  4. Teismas neturėjo duomenų, kad UAB „LODEKSA“ yra bankrutuojanti ar bankrutavusi įmonė. Iš ieškovės pateiktų UAB „LODEKSA“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnalo kopijų nustatė, kad UAB „LODEKSA“ tebevykdo ūkinę komercinę veiklą. Šių duomenų pagrindu teismas sprendė, kad atsakovės įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytus reikalavimus: UAB „LODEKSA“ įsteigta 2001 metais, turi finansinių sunkumų, nėra nutraukusi veiklos, nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi, jai buvusi iškelta restruktūrizavimo byla nutraukta ne ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais. Ieškovė pateikė atsakovės įmonės restruktūrizavimo plano metmenis ir 2016 m. rugsėjo 5 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, iš kurio matyti, kad atsakovės įmonės akcininkai patvirtino UAB „LODEKSA“ restruktūrizavimo plano metmenis, pritarė restruktūrizavimo administratoriaus kandidatūrai, priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Bendrovės kreditoriai tinkamai informuoti apie sprendimą kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, jiems pateikti restruktūrizavimo plano metmenys.
  5. Teismas iš restruktūrizavimo plano metmenų nustatė, kad UAB „LODEKSA“ yra pajėgi visiškai atsiskaityti su kreditoriais per dvejų metų restruktūrizavimo laikotarpį. Restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu, suderinus su kreditoriais, bendrovė planuoja parduoti dalį turimo turto, o gautas lėšas skirti atsiskaitymui su kreditoriais, t. y. sveikatos centras Klaipėdoje planuojamas parduoti iki 2016 m. gruodžio 31 d. už 107 000 Eur kainą, o žemės sklypai, esantys Liucinavo k. – iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. už 401 000 Eur kainą. Ieškovė pateikė su UAB „Capital Klaipėda“ 2016 m. spalio 19 d. sudarytos tarpininkavimo paslaugų sutarties (pardavimas) Nr. 20161019-01 kopiją. Nors ši sutartis nesudarė teismui pagrindo spręsti, kad sutarties objektas – sveikatos centro patalpos, esančios ( - ), bus parduotos ir tai bus padaryta už sutartyje nurodytą brokerio rekomenduojamą 115 000 Eur pardavimo kainą, tačiau byloje nėra duomenų, leidžiančių restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytą priemonę įmonės rodikliams pagerinti laikyti nerealia. Iš ieškovės pateiktos žemės sklypo dalies (pagal techninę užduotį) ( - ), ( - ) turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. KA0-50634 matyti, kad nurodytos žemės sklypo dalies rinkos vertė – 287 000 Eur. Ieškovė nepateikė duomenų, kurie pagrįstų galimybę nurodytą sklypą parduoti už restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytą 401 000 Eur sumą, tačiau, nepaisant to, žemės sklypo pardavimas už nekilnojamojo turto vertintojų nustatytą 289 000 Eur sumą neabejotinai pagerintų įmonės turtinę padėtį, leistų jai atsiskaityti su didžiąja dalimi kreditorių ir leistų išvengti įmonės bankroto. Bendrovė savo vykdomos veiklos apimčių neplanuoja sumažinti, teismo vertinimu, tikėtina, jos paslaugų ir produkcijos poreikis augs, todėl bendrovė turi realias ir objektyvias galimybes vykdyti pelningą veiklą. Nors šiuo metu įmonės veikla yra nuostolinga, planuojama, kad įmonė patirs nuostolius ir 2017 metais, tačiau 2018 metais numatoma gauti pelną. Naujų klientų pritraukimas, kasdieninės veiklos efektyvus organizavimas, veiklos analizės vykdymas, išteklių tinkamas naudojimas, rinkos tyrimai ir valdymo proceso priežiūra sudarytų realias prielaidas bendrovei prisitaikyti prie kintančių vidinių ir išorinių rinkos sąlygų. Teismas sprendė, kad atsakovės restruktūrizavimo plano metmenys atitinka visus Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus, juose numatytos priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą, sumažinti įsiskolinimus, išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei siekiant išvengti įmonės bankroto ir atkurti įmonės mokumą, teismas sprendė kelti UAB „Lodeksa“ restruktūrizavimo bylą.
  6. Ieškovė siūlė administratore skirti UAB „Verslo ir bankroto konsultantai“, kuri sutiko teikti įmonės restruktūrizavimo paslaugas ir turi leidimą teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas, todėl teismas UAB „LODEKSA“ restruktūrizavimo administratore skyrė UAB „Verslo ir bankroto konsultantai“.
  1. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
  1. Atskirajame skunde trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB DNB bankas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei UAB „LODEKSA“ atmesti.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas nesuteikė reikšmės esminei aplinkybei, kad atsakovės finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio. Pažymi, kad UAB „LODEKSA“ veikia nuostolingai nuo 2009 m., iš jų penkis metus įmonė veikia restruktūrizavimo sąlygomis, tačiau vis tiek nesugebėjo išspręsti savo finansinių sunkumų.
    2. Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodoma, kad ketina tęsti savo pagrindinę veiklą, kuri septynis metus buvo nuostolinga, o restruktūrizavimo procesas siejamas išskirtinai su dalies turto pardavimu.
    3. Neaišku kokiais objektyviais duomenimis remdamasis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog netradicinės medicinos paslaugos bei produkcijos poreikis didės tokia apimtimi, kad iki šios eilę metų nuostolingai veikusios įmonės veikla taps pelninga.
    4. Net jeigu atsakovei priklausantį turtą pavyktų parduoti jos nurodytomis kainomis, nors kreditorei AB Šiaulių bankas įkeistas turtas yra nelikvidus ir jo per penkis metus trukusį restruktūrizavimo procesą parduoti nepavyko, vis tiek visos įmonės pradelstos skolos nebus padengtos, taip pat jo pardavimas nepašalintų šiai dienai susidariusių 300 000 Eur nuostolių. Kokiomis priemonėmis būtų likviduotos skolos ir nuostoliai restruktūrizavimo metmenyse nenurodyta.
    5. Restruktūrizavimo procesas negali būti pradėtas ir dėl to, kad jam nepritaria didžiausios atsakovės kreditorės AB DNB bankas ir AB Šiaulių bankas
    6. UAB „Capital“ parengtoje pažymoje nurodyta, kad per 2014 m buvo parduota arba panaudota 50 000 dėlių, tačiau pagal restruktūrizavimo metmenyse pateiktą informaciją įmonės pajamos 2014 m. sudarė tik 39 600 Eur (t. III, b. l. 80–84).
  1. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB Šiaulių bankas prašo skundą tenkinti.
  2. Nurodo, kad UAB „LODEKSA“ atitinka bankroto bylos iškėlimo sąlygas, todėl jai negali būti iškelta restruktūrizavimo byla. Sutinka su trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, AB DNB bankas skunde išdėstytai argumentais (T. III, b. l. 108–110).
  3. Atskirajame skunde trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB Šiaulių bankas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą atsakovei UAB „LODEKSA“.
  4. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5Dėl įmonės nemokumo

    1. Mano, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad UAB „LODEKSA“ nėra nemoki, nepagrįsta. Teismas vadovavosi UAB „Capital“ parengta vertinimo išvada, kuri yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, todėl šios įmonės nustatyta vienos motinės dėlės vertė apie 30 Eur yra abejotina, kadangi kita Lietuvoje veikianti įmonė MB „HIRUDO HORTI“, užsiimanti medicininių dėlių veisimu ir prekyba, telefonu patvirtino, jog medicinines dėles pardavinėja po 2,07 Eur už vnt. bei paaiškino, kad motininių dėlių niekas nepardavinėja, o jas užsiaugina iš medicininių dėlių. Pažymi, kad UAB „LODEKSA“ neturi leidimo dėlėmis prekiauti užsienio šalyse ir ši aplinkybė įtakoja jos turto vertę.
    2. Pažymi ir tai, kad rinkoje vienos dėlės uždėjimo kaina sudaro 3,30 Eur be PVM (tai patvirtino ir pati atsakovė). Kadangi atsakovės pajamos 2015 m. sudarė 47 000 Eur, tuomet 2015 m įmonei reikėjo 14 240 vnt. dėlių, todėl nėra aišku kodėl jai reikia 45 000 vnt. motininių dėlių ir 100 000 vnt. medicininių, kai tokio didelio kiekio dėlių atsakovės veiklai vykdyti realiai nereikia, o į užsienio šalis dėlės nėra parduodamos.
    3. Teigia, kad atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodyta per didelė dėlių vertė (399 675,62 Eur), kuri sudaro beveik pusę įmonės ilgalaikio turto vertės. Tokiu būdu buvo sukurtas tariamas įmonės mokumas. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog įmonė yra moki vadovavosi tik formaliais balanso duomenimis.
    4. Atsakovė negrąžina kreditų, nemoka nustatytų mokesčių ir privalomųjų įmokų, nevykdo sandoriais prisiimtų įsipareigojimų. Kreditoriai 2016-06-20 susirinkime aiškiai pasisakė už restruktūrizavimo bylos nutraukimą dėl netinkamo restruktūrizavimo plano vykdymo. Todėl tolimesnis restruktūrizavimo pradėjimas iš esmės pažeis kreditorių teises.

6Dėl restruktūrizavimo metmenyse pateikto verslo plano nerealumo

    1. Sveikatos centro pastato, esančio Klaipėdoje, nepavyko parduoti per penkerius metus trukusį praeitą atsakovės restruktūrizavimo laikotarpį, todėl nerealu, kad šis pastatas bus parduotas dabar. Taip pat metmenyse nurodyta, kad per pusmetį bus sutvarkyta Liucinavo k. esančių žemės sklypų dokumentacija, tačiau nėra aišku kodėl to nepadarė iki šiol. Plane jokios realios ekonominės priemonės nenurodytos, iš esmės remiamasi tos pačios nuostolingos veiklos tęsimo aplinkybėmis (t. III, b. l. 86–89).
  1. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB DNB bankas prašo skundą tenkinti jame išdėstytai argumentais, kurių papildomai nekartoja, panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą atsakovei UAB „LODEKSA“ (t. III, b. l. 113–114).
  2. Atsiliepime į trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, AB DNB bankas ir AB Šiaulių bankas atskiruosius skundus atsakovė UAB „LODEKSA“ prašo skundus atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį nepakeistą.
  3. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiraisiais skundais argumentus:
    1. MB „HIRUDO HORTIS“ direktorius L. S. yra suinteresuotas asmuo kenkti atsakovei, tarp šalių nuo 2006 m. vyksta teisminiai ginčai, todėl jo teiginiai vertintini kritiškai. Pažymi, kad UAB „LODEKSA“ yra išduotas Aplinkos apsaugos agentūros leidimas neribotam laikui užsiimti prekyba dėlėmis visose ES šalyse. Be to Aplinkos apsaugos agentūra kiekvienais metais įmonę tikrina ir kontroliuoja. Todėl AB Šiaulių bankas atskirojo skundo teiginiai, susiję su dėlių kiekiais, reikalingais atsakovės veiklai vykdyti, nepagrįsti
    2. Restruktūrizavimo plano metmenų negalima sutapatinti su restruktūrizavimo planu. Pažymi, kad negalėjo ilgai parduoti specifinės (medicininės) paskirties pastato, tačiau šiuo metu yra pirkėjas, su kuriuo deramasi. Žemės sklypų pardavimas taip pat užsitęsė ne dėl atsakovės kaltės, nes užtuko dokumentų (detaliojo plano, toponuotraukos, turto vertinimo ir kt.) parengimas ir iki šiol laukiama Marijampolės savivaldybės sprendimo suteikti gatvėms pavadinimus.
    3. UAB „LODEKSA“ veiklą vykdo, gauna pajamų, turi nekilnojamojo turto, taip pat bankams moka palūkanas (t. III, b. l.126–129). Be to Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-11-29 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. e2-4596-329/2016 patvirtinta AB DNB bankas bei UAB „LODEKSA“ 2016 m. lapkričio 18 d. sudaryta taikos sutartis, todėl bankas savo skolos klausimus yra jau išsprendęs.

7Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo

  1. Atsakovė pateikė: Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. kovo 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2014 kopiją, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-5407-545/2016, kopiją ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarimą dėl ikiteisiminio tyrimo nutraukimo. Atsakovė teigia, kad šie procesiniai dokumentai patvirtina aplinkybę, jog tarp UAB „LODEKSA“ ir L. S. vyksta teisminiai ginčai, todėl šio asmens paaiškinimai yra subjektyvūs ir jais negalima vadovautis. Taip pat atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius aplinkybes, kad įmonės pagrindinė veikla yra dėlių auginimas, dauginimas, taip pat realizavimas ne tik Lietuvos Respublikoje, atsakovės veiklai vykdyti išduoti Aplinkos apsaugos agentūros leidimai ir jos veikla yra tikrinama (t. III, b. l. 154–161). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnis riboja naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005). Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti viešai teismui prieinamus teismų procesinius dokumentus, kadangi CPK 179 straipsnio 3 dalies pagrindu teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Likusiais dokumentais atsakovė grindžia bylai svarbias aplinkybes, naujai pateikti įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl jie priimami ir bus vertinami kitų byloje surinktų įrodymų kontekste.

9Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų

  1. CPK 1 straipsnyje numatyta, kad restruktūrizavimo bylos yra nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. ĮRĮ reglamentuojamos procedūros, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis). Įmonės restruktūrizavimas – visuma ĮRĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalis).
  2. ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytos materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) įmonė nėra nutraukusi veiklos; 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip penkeri metai. Be paminėtų ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytų materialaus pobūdžio sąlygų, teismas taip pat turi patikrinti, ar egzistuoja procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti, ar pateikti visi ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai, ar egzistuoja kitos procesinės sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti. Įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalis).
  3. ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyti atsisakymo kelti restruktūrizavimo bylą pagrindai. Vadovaujantis minėta teisės norma teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų ĮBĮ nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka.
  4. Byloje nustatyta, jog Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartimi UAB „LODEKSA“ iškelta restruktūrizavimo byla. Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-58-230/2016, nutraukė atsakovės UAB „LODEKSA“ restruktūrizavimo bylą pagal Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau – ĮRĮ) 28 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kadangi RUAB „LODEKSA“ restruktūrizavimo planas nebuvo tinkamai vykdomas, t. y. nebuvo parduotas restruktūrizavimo plane numatytas parduoti nekilnojamasis turtas, iš kurio pardavimo gautos lėšos būtų paskirstomos kreditorių finansinių reikalavimų dengimui, nepadengti hipotekinių kreditorių finansiniai reikalavimai (AB Šiaulių bankas ir AB DNB bankas), nepadengti antros eilės kreditorių finansiniai reikalavimai 272 104 Eur sumai, RUAB „LODEKSA“ veikla 2015 m. buvo nuostolinga – bendrovė patyrė 26 656 Eur nuostolį, atsakovės pajamos 2015 m. siekė 46 838 Eur, nors restruktūrizavimo plane buvo numatyta, kad per 2015 m. bendrovė uždirbs 66 061 Eur pajamų. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Kauno apygardos teisme 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi priimtas UAB „Lodeksa“ direktorės A. G. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „LODEKSA“, t. y. praėjus 3 mėnesiams po restruktūrizavimo bylos nutraukimo atsakovės vadovė kreipėsi pakartotinai į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „LODEKSA“. AB DNB bankas ir AB Šiaulių bankas teigia, jog atsakovės finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio, kadangi UAB „LODEKSA“ veikla nuostolinga nuo 2009 m., iš kurių penkis metus įmonė veikė restruktūrizavimo sąlygomis, tačiau savo finansinių sunkumų vis tiek nesugebėjo išspręsti, o pradedamas pakartotinis restruktūrizavimo procesas siejamas išskirtinai su dalies turto pardavimu.

10Dėl atsakovės mokumo / nemokumo vertinimo

  1. Įmonės nemokumą apibrėžia ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, numatanti, kad tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Taigi, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.
  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2016 m. liepos 31 d. balanso duomenimis, atsakovės turtas sudaro 999 938 Eur, iš jo ilgalaikis turtas – 991 399 Eur, trumpalaikis turtas – 8 539 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 418 921 Eur. 2016 m. liepos 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita rodo, kad bendrovė nurodytu laikotarpiu patyrė 11 938 Eur nuostolius, praėjusiais finansiniais metais (2015 metais) nuostoliai siekė 28 502 Eur. 2016 m. liepos 31 d. balanso duomenimis, praėjusiais finansiniais metais (2015 metais) bendrovės turtas sudarė 1 015 594 Eur, iš jo ilgalaikis turtas – 995 259 Eur, trumpalaikis turtas – 20 335 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 422 640 Eur. Įmonės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 418 921,12 Eur, iš jų pradelsti – 393 441,1 Eur. Iki klausimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovės įmonei sprendimo dienos, pagal pateiktą kreditorių sąrašą, kreditorių finansiniai reikalavimai padidėti iki 399 801,58 Eur sumos; UAB „LODEKSA“ įsipareigojimai AB Šiaulių bankui sudaro ne mažesnę kaip 195 592,78 Eur sumą. Taigi, formaliai vertinant UAB „LODEKSA“ balanso duomenis, įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
  3. Apeliantės teigia, jog atsakovės balanso duomenys neatitinka realios įmonės finansinės padėties ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi UAB „Capital“ UAB „LODEKSA“ ilgalaikio turto (motininių dėlių) vertinimu, pagal kurį dėlių pardavimo kaina gali sudaryti 1 350 000 Eur. Nagrinėjamu atveju įmonės mokumo pagrindimo įrodinėjimo pareiga tenka atsakovei (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis). Teismo pareiga būti aktyviam bankroto bylose nereiškia jo pareigos būti aktyvesniam už pačią ginčo šalį (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1466-464/2015). UAB „LODEKSA“ apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis, patvirtinančius aplinkybes, jog šios įmonės pagrindinė veikla yra medicininių ir motininių dėlių auginimas, veisimas ir prekyba bei motininių dėlių veisimas, remiantis Aplinkos apsaugos agentūros išduotais: a) 2015 m. vasario 26 d. leidimu Nr. 1152646 (t. III, b. l. 154, 155), b) 2011 m. liepos 27 d. leidimu Nr. 169, numatančiu laikyti 5 000 motininių dėlių (t, III, b. l. 158), taip pat c) 2010 m. kovo 10 d. leidimu laikyti 1 000 000 medicininių dėlių, kurie galioja neterminuotai (t, III, b. l. 160). Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija: a) 2016 m. kovo 15 d. planinio patikrinimo akte konstatavo, kad įmonėje kaupiamos PVM sąskaitose faktūrose fiksuota kada ir kiek medicininių dėlių parduota, nuo 2016-01-01 iki 2016-3-15 medicininių dėlių parduota (panaudota) apytiksliai 1 300 vnt. (t. III, b. l. 156–157); b) 2016 m. kovo 15 d. planinio patikrinimo akte konstatavo, jog šiuo metu motininių dėlių laikoma apytiksliai 45 000 vnt. (t. III, b. l. 158–159); c) 2016 m. kovo 15 d. planinio patikrinimo akte konstatavo, kad voljere Nr. 120 medicininių dėlių laikoma apytiksliai 108 996 vnt., nuo 2016-01-01 iki 2016-03-15 medicininių dėlių išveista apytiksliai 5 000 vnt. jauniklių (t. III, b. l. 160–161). Įvertinus Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos patikinimų metu nustatytas aplinkybes, susijusias su motininių ir medicininių dėlių kiekiais (apytiksliai 45 000 vnt. motininių dėlių ir apytiksliai 108 996 vnt. medicininių dėlių) apeliantės AB Šiaulių bankas teiginiai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad atsakovė turi 45 000 vnt. motininių dėlių ir 100 000 vnt. medicininių dėlių, atmestini kaip nepagrįsti. Būtent UAB „Capital“ atliktoje 2016 m. spalio 24 d. išvadoje Nr. 16-R10-08 įvertintas 45 000 vnt. motininių dėlių kiekis ir nustatyta rekomenduojama jų pardavimo kaina – 1 350 000 Eur. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog į atsakovės balansą pagrįstai įtrauktas biologinis turtas (45 000 vnt. motininių dėlių) ir būtent šio turto vertę nustatinėjo UAB „Capital“.
  4. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Šiuo atveju apeliantės kelia klausimą, ar 45 000 vnt. motininių dėlių pardavimo kaina gali būti 1 350 000 Eur, tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių UAB „Capital“ nustatytą motininių dėlių pardavimo rinkos vertę (CPK 2, 178 straipsniai), taip pat nagrinėjamojoje byloje tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Capital“ pateiktos išvados teisėtumo neginčijo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai UAB „Capital“ pateiktą išvadą vertino kaip rašytinį įrodymą (CPK 197 straipsnio 1 dalis) pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Taip pat MB „HIRUDO HORTIS“ direktoriaus L. S. pateikti apeliantei telefonu paaiškinimai yra subjektyvūs ir nepaneigia „Capital“ nustatytos dėlių pardavimo rinkos vertės, kadangi teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis tarp UAB „LODEKSA“ ir L. S. vyksta teisminiai ginčai, L. S. yra pralaimėjęs bylą prieš UAB „LODEKSA“. Pateiktų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas UAB „Capital“ išvadą įvertino ir šį vertinimą atliko pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais (CPK 185 straipsnis). Vien tas faktas, kad teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantės, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
  5. Finansinių sunkumų laikinumas – vertinamoji sąvoka, kurią nulemia tai, ar įmonė yra pajėgi pakeisti situaciją taip, kad per ne ilgesnį nei maksimalų ketverių metų restruktūrizavimo proceso terminą įsiskolinimai būtų sumažinti, pertvarkyti ir dėl to netrikdytų įmonės normalios ūkinės komercinės veiklos ir jos perspektyvų. Nustačius, kad įmonės finansiniai sunkumai yra nebe laikino pobūdžio, konstatuotina, jog nėra būtinos materialiosios sąlygos restruktūrizuoti tokią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2009; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010; 2010 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010); 2009 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2009). Nagrinėjamu atveju 2011 metais buvo konstatuota, jog atsakovė turi laikinų finansinių sunkumų, todėl atsakovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Kadangi UAB „LODEKSA“ buvo nepajėgi įgyvendinti restruktūrizavimo plano (nepardavė restruktūrizavimo plane numatyto parduoti nekilnojamojo turto), iš kurio pardavimo gautos lėšos turėjo būti paskirstytos kreditorių finansinių reikalavimų dengimui iki numatytos restruktūrizavimo proceso pabaigos (2016 m. birželio 30 d.), 2016 m. atsakovės restruktūrizavimo byla buvo nutraukta. Apeliantės, teigiančios, kad įmonė turi ne laikinų finansinių sunkumų, o besitęsiančių ilgą laiką, nebuvo kreipęsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „LODEKSA“ iškėlimo. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio (lot. k. paskutinis argumentas, paskutinė priemonė) gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-11-29 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. e2-4596-329/2016 patvirtinta AB DNB bankas bei UAB „LODEKSA“ 2016 m. lapkričio 18 d. sudaryta taikos sutartis. Taigi, apeliantė AB DNB bankas dėl savo pažeistų teisių gynybos kreipėsi į teismą ir pasiekė teigiamą efektą – sudarė su atsakove taikos sutartį. AB Šiaulių bankas taip pat gali išnaudoti visas įstatymo suteiktas pažeistų teisių gynybos priemonės.
  6. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su AB Šiaulių bankas atskirojo skundo argumentu, jog atsakovė nemoka nustatytų mokesčių ir privalomųjų įmokų. Iš viešai skelbiamų www.rekvizitai.lt duomenų matyti, kad UAB „LODEKSA“ dirba 6 darbuotojai (apdraustieji), atsakovė nuo 2016 m. lapkričio 16 d. turėjo 1 294,25 Eur socialinio draudimo skolą, o nuo 2016 m. gruodžio 2 d. skolų neturėjo. Taigi, už dirbančiuosius asmenis sumokami privalomi mokesčiai ir per daugelį metų nėra susidariusio įsiskolinimo.
  7. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog UAB „LODEKSA“ veiklą vykdo, moka mokesčius valstybei, nuosavybės teisėmis turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, tačiau turi laikinų finansinių sunkumų dėl užsitęsusio turto nepardavimo proceso, t. y. turto nepavyko parduoti praeito restruktūrizavimo eigoje (restruktūrizavimo plane numatytais terminais), sprendžia, jog būtent šios aplinkybės sąlygoja įmonės finansines problemas, o ne jos nemokumas, kaip teigia apeliantės.

11Dėl restruktūrizavimo plano metmenų vertinimo

  1. Apeliančių nuomone, restruktūrizavimo plano metmenyse jokios realios ekonominės priemonės nenurodytos, iš esmės remiamasi tos pačios nuostolingos veiklos tęsimo aplinkybėmis; restruktūrizavimo procesas siejamas išskirtinai su dalies turto pardavimu.
  2. ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kokia informacija turi būti pateikiama restruktūrizavimo plano metmenyse. ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose yra išvardytos priemonės, kurias turi nurodyti įmonės dalyviai ir valdymo organai iš pradžių restruktūrizavimo plano metmenyse, o vėliau – restruktūrizavimo plane, turint tikslą sėkmingai restruktūrizuoti įmonę (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 12 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010). Nors plano metmenyse nurodomos priemonės neturi būti itin tikslios ir detalizuotos, tačiau jos taip pat negali būti ir paviršutiniškos bei abstrakčios. Iš šių priemonių turinio jau restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje turėtų būti galima daryti pagrįstą prielaidą, jog įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę komercinę veiklą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-578/2013; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-955-330/2015).
  3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog UAB „LODEKSA“, siekdama išvengti ilgalaikio nemokumo ir pagerinti įmonės veiklos rodiklius, vykdo einamąją bendrovės veiklą, gydo pacientus, tvarko dokumentus dėl bendrovei priklausančių sklypų, esančių ( - ) suskirstymo įteisinimo, kad neliktų kliūčių šiuos sklypus parduoti, taip pat aktyviai ieško pirkėjų medicininės paskirties patalpoms ( - ) mieste parduoti, jog gauti lėšų atsiskaitymui su hipotekos kreditore AB Šiaulių bankas. Sveikatos centrą, esantį ( - ) planuoja parduoti iki 2016 m. gruodžio 31 d. už 107 000 Eur kainą, o žemės sklypus – iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. už 401 000 Eur kainą. Atsakovė atsiliepime į apeliacinius skundus paaiškino, kad negalėjo ilgai parduoti specifinės (medicininės) paskirties pastato, tačiau šiuo metu yra pirkėjas, su kuriuo deramasi. Šiai aplinkybei pagrįsti pateikė UAB „Capital Klaipėda“ 2016 m. lapkričio 18 d. raštą, kuriame UAB „LODEKSA“ informuojama apie pradėtas derybas su potencialiu pirkėju dėl medicininės paskirties patalpų pardavimo – pirkimo už pradinę 115 000,00 Eur kainą (t. III, b. l. 162). Atsakovės paaiškinimais, žemės sklypų pardavimas taip pat užsitęsė ne dėl jos kaltės, t. y. užtruko dokumentų (detaliojo plano, toponuotraukos, turto vertinimo ir kt.) parengimas ir iki šiol nepriimtas Marijampolės savivaldybės sprendimas suteikti gatvėms pavadinimus.
  4. Restruktūrizavimo paskirtis nėra išvengti skolų, palūkanų ir delspinigių mokėjimo kreditoriams. Siekdama restruktūrizavimo, bendrovė turi turėti aiškų planą ir priemones, kaip pasiekti restruktūrizavimo tikslus – atkurti ilgalaikį įmonės mokumą ir galimybę įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog restruktūrizavimo plano metmenys yra įmonės veiklos tam tikros gairės. Jos neturi būti tik deklaracija, tačiau šioje proceso stadijoje negalima reikalauti iš įmonės, kad pateiktų labai išsamų veiklos ateityje įvertinimą, nes tai bus daroma sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą, kuomet iš esmės ir sukonkretinami metmenyse pateikti duomenys (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1511/2014). Iš restruktūrizavimo plano metmenų matyti, jog atsakovė siekia parduoti savo veikloje nenaudojamą nekilnojamąjį turtą (medicininės paskirties patalpas, žemės sklypus ), kuris buvo įsigytas už kredito lėšas ir, kurias grąžinti atsakovei trūksta apyvartinių lėšų (t. I, b. l. 47). Taigi, realiai UAB „LODEKSA“ disponuoja turtu, kurį realizavus galės atsiskaityti su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytas pajamų gavimo perspektyvas. Konstatuotina, jog UAB „LODEKSA“ restruktūrizavimo plano metmenyse numatytos įmonės veiklos gairės (priemonės) yra realios, galinčios įmonės specifinės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti atsakovės stabilų finansinę padėtį, normalią veiklą, sumažinti įsiskolinimus, išsaugoti įmonės konkurencingumą. Sutiktina su aplinkybe, jog didžiausių atsakovės kreditorių (finansų įstaigų), nagrinėjamojoje byloje pareiškusių prieštaravimus dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, balsai gali lemti UAB „LODEKSA“ restruktūrizavimo bylos neperspektyvumą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad konkuruojant kelioms vertybėms, susijusioms su įmonės reabilitavimu bei likvidavimu, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus bus padaryta didesnė žala. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė funkcionuos kaip verslo subjektas toliau, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė gaus pajamų mokesčių pavidalu, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti reikalavimų patenkinimą), nei likvidavimo atveju, kuomet įmonės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra labai minimalios. Įmonės restruktūrizavimo proceso metu įmonės veiklą prižiūri administratorius ir teismas (ĮRĮ 9 straipsnio 2–3 dalys), todėl grėsmės, kad finansiniai rodikliai staiga iš esmės pablogės, ji taps nemoki ir iš esmės pasunkės kreditorių galimybės gauti reikalavimų patenkinimą, beveik nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-691-330/2015). Pažymėtina ir tai, kad kreditoriai turi lemiamą balsą sprendžiant dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo, o jo nepatvirtinus – iškelta restruktūrizavimo byla turi būti nutraukta (ĮRĮ 28 straipsnio 1–2 dalys, CPK 185 straipsnis).
  5. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertinti atsakovės ūkinės finansinės veiklos rodikliai, jos reali būklė, nepaneigta pateikto restruktūrizavimo plano metmenų atitiktis teisės aktų reikalavimams, sprendžia atskiruosius skundus atmesti ir palikti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartį nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

13Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai