Byla 2-2740/2013
Dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 15 d. nutarties, kuria jo prašymas panaikinti baudą, paskirtą Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartimi bankroto byloje Nr. B2-1180-343/2013 už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, atmestas

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alsimora“ buvusio administratoriaus D. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 15 d. nutarties, kuria jo prašymas panaikinti baudą, paskirtą Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartimi bankroto byloje Nr. B2-1180-343/2013 už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, atmestas.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 8 d. nutartimi UAB „Alsimora“ iškėlė bankroto bylą ir įmonės administratoriumi paskyrė D. J. . Teismas 2012 m. gegužės 2 d. nutartimi patvirtino BUAB „Alsimora“ kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, kurie vėliau buvo patikslinti 2012 m. spalio 9 d., 2012 m. rugpjūčio 23 d., 2012 m. spalio 9 d. ir 2013 m. birželio 11 d. nutartimis.

5Kauno apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi BUAB „Alisora“ pripažino bankrutavusia bei likviduojama dėl bankroto.

6Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 4 d. nutartimi atnaujino terminą L. B. kreditoriniam reikalavimui BUAB „Alsimora“ bankroto byloje pareikšti, įtraukė jį į BUAB „Alsimora“ kreditorių sąrašą ir patvirtino jo 160 545 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą. Ši nutartis 2013 m. gegužės 14 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi palikta nepakeista.

7Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 21 d. nutartimi, patenkinęs kreditoriaus L. B. pareiškimą dėl administratoriaus D. J. atstatydinimo iš pareigų, šį atleido ir BUAB „Alsimora“ administratoriumi paskyrė UAB „Bankrotas“. Paminėta nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartimi palikta nepakeista.

8Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 2 d. nutartimi, išnagrinėjęs kreditoriaus L. B. 2013 m. rugsėjo 6 d. prašymą dėl 10 000 Lt baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimo BUAB „Alsimora“ buvusiam administratoriui ir nustatęs, kad administratorius, turėdamas duomenis apie L. B. paskolą įmonei, šiam ĮBĮ nustatyta tvarka ir terminais nepranešė apie UAB „Alsimora“ bankroto bylos iškėlimą, neteikė teismui tvirtinti jo reikalavimo, privertė jį gintis nuo nepagrįstai atliktų veiksmų, užkirto jam galimybę dalyvauti kreditorių susirinkimuose, priimti aktualius sprendimus, nors jis turi ir turėjo daugiau kaip 50 procentų kreditorių reikalavimų, šio kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas 2013 m. gegužės 14 d. Lietuvos apeliaciniam teismui Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartį dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo palikus galioti, kai bankroto byla minėtai bendrovei iškelta 2012 m. vasario 8 d. teismo nutartimi, kreditorių finansiniai reikalavimai patvirtinti 2012 m. gegužės 2 d., kreditoriaus prašymą patenkino iš dalies ir administratoriui paskyrė 5 000 Lt dydžio baudą. Kartu pažymėjo, kad administratorius, nepranešdamas apie bankroto bylos iškėlimą ir neįtraukdamas L. B. į kreditorių sąrašą, siekė asmeninių tikslų ir tai patvirtina Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis, kuria jis atleistas iš administratoriaus pareigų ir BUAB „Alsimora“ administratoriumi paskirta UAB „Bankrotas“.

9Nesutikdamas su šia nutartimi, buvęs BUAB „Alsimora“ administratorius 2013 m. spalio 10 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl jam paskirtos baudos panaikinimo. Nurodė, kad įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Pažymėjo, kad L. B. kreditorinio reikalavimo neteikė tvirtinti, nes ruošėsi reikšti ieškinį teisme dėl paskolos sutarties nuginčijimo, todėl ši aplinkybė negali būti vienareikšmiškai vertinama kaip akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Atlikto audito išvadose nurodyta, kad įmonėje galimai buvo sudarinėjamos fiktyvios paskolos sutartys, nes jose nenurodyta paskolų paskirtis. Įmonė buvo nemoki jau nuo 2004 metų, o L. B. nuo 2004 m. lapkričio 25 d. nė karto nesikreipė dėl paskolos grąžinimo, paskolos suteikimo metu įmonė turėjo neapskaitytų grynųjų pinigų perteklių. Administratorius teikė atitinkamus užklausimus, atsakymai buvo gauti 2013 m. sausio 7 d. ir 2013 m. kovo 22 d. Apie bankroto bylos iškėlimą BUAB „Alsimora“ paskelbė 2012 m. kovo 10 d. dienraštyje „Kauno diena“. L. B. teismo nustatytu terminu nesikreipė į bankroto administratorių, todėl jis nebuvo įtrauktas į kreditorių sąrašą. Administratorius nepažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punkto nuostatų. Iki administratoriaus pateikto atsiliepimo į prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą dar nebuvo pasibaigęs terminas ginčyti paskolos sutartį. L. B. kreditorinio reikalavimo teismas neleido ginčyti, nes neatidėjo bylos nagrinėjimo. Atkreipė dėmesį, kad L. B. prašė skirti baudą dėl nepagrįsto atsiliepimo į prašymą ir nepagrįsto atskirojo skundo pateikimo, o teismas skyrė baudą dėl to, kad administratorius piktnaudžiavo procesu kitais veiksmais, t. y. nepranešant pareiškėjui apie bankroto bylos iškėlimą ir neteikiant jo kreditorinio reikalavimo tvirtinti. Net ir FNTT 2013 m. birželio 20 d. išvadoje nurodyta, kad specialistas negali nustatyti konkrečių kreditorių ir kreditorinių sumų, todėl administratorius iš perimtų dokumentų taip pat negalėjo nustatyti, ar yra skola L. B. ir kokio ji dydžio, nesurinkęs papildomų įrodymų ir neišanalizavęs dokumentų.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs BUAB „Alsimora“ buvusio administratoriaus prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis panaikinimo, 2013 m. spalio 15 d. nutartimi šį atmetė. Nustatęs ir įvertinęs tai, kad 2012 m. birželio 21 d. įvykusiame pirmajame UAB „Alsimora“ kreditorių susirinkime administratorius nepagrįstai tvirtino, jog apie bankroto bylos iškėlimą informuoti žinomi kreditoriai; apie bankroto bylos iškėlimą neinformavo kreditoriaus L. B., nors apie jį žinojo, nes jam buvo perduota paskolos sutartis; siekdamas nuginčyti paskolos sutartį, administratorius turėjo pakankamai laiko pareikšti atitinkamą ieškinį teisme, nes jam dokumentai buvo perduoti 2012 m. kovo 1 d., L. B. į teismą dėl kreditorinio reikalavimo kreipėsi 2012 m. gruodžio 7 d., t. y. po 9 mėnesių; L. B. kreditorinio reikalavimo administratorius nei ginčijo, nei jį teikė teismui tvirtinti; auditas užsakytas 2012 m. spalio 15 d., o kreditorių sąrašas tvirtinimui pateiktas 2012 m. balandžio 30 d.; nepateikė jokių įrodymų, kad iki audito išvados surašymo jam būtų kilę kokių nors abejonių dėl L. B. kreditorinio reikalavimo; dėl L. B. paskolos sutarties nuginčijimo ieškinio nepateikė netgi iki pat administratoriaus pakeitimo, nors visus dokumentus turėjo; 2013 m. vasario 18 d. teismo posėdyje administratoriaus atstovė pripažino, kad apie L. B. turėtas pajamas paskolos suteikimo metu BUAB „Alsimora“ iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos gavo L. B. teigiamą atsakymą, tačiau su kreditoriniu reikalavimu nesutiko, klausimo nagrinėjimą prašė atidėti, o teismo nutartimi patvirtinus kreditorinį reikalavimą, šią skundė, padarė išvadą, jog paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti administratorių piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis. Be to, nustatęs, kad įsiteisėjusioje nutartyje dėl administratoriaus pakeitimo konstatuota, jog administratorius susijęs su BUAB „Kaldera“ administravusia UAB „Audersima“ ir jos vadovu A. P. , nes pats dirba/dirbo UAB „Audersima“, o dalį UAB „Alsimora“ dokumentų perėmė būtent A. P. ; administratorius skirtingų kreditorių atžvilgiu taikė skirtingus standartus, t. y. vienų kreditorių, kurių reikalavimų sumos buvo mažos palyginus su UAB „Kaldera“ reikalavimo dydžiu, kreditorinius reikalavimus nustatė, o L. B. – ne, vertino, kad visi nurodyti administratoriaus veiksmai rodo, jog jis, padedamas kreditoriaus UAB „Kaldera“, siekė tik asmeninių tikslų, t. y. gauti kuo daugiau pinigų už įmonės administravimą. Konstatavęs, kad 2013 m. vasario 18 d. teismo posėdis buvo atidėtas, laikė nepagrįstais administratoriaus argumentus, jog ginčyti L. B. kreditorinio reikalavimo neleido teismas, nes neatidėjo bylos nagrinėjimo, ir sprendė, kad visi administratoriaus teiginiai apie siekį ginčyti paskolos sutartį tėra gynybinė pozicija, kuria siekiama sudaryti įspūdį, jog administratorius nepadarė įstatymo pažeidimo ir įvykdė teismo nutartį iškelti bankroto bylą. Kartu pažymėjo, kad baudą skiria teismas, ją skirti teismas gali ir neesant proceso dalyvio prašymo. Sutikęs su administratoriaus teiginiu, kad įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, priėjo prie išvados, jog nagrinėjamas atvejis ir yra išimtinis, nes administratorius veikė išimtinai savo ir vieno kreditoriaus, kurio kandidatūrą šis pasiūlė, interesais. Nustatęs, kad UAB „Alsimora“ audito išvada, kurią 2012 m. gruodžio 6 d. surašė UAB „JL firma“, į bankroto bylą nebuvo pateikta, D. J. iš BUAB „Alsimora“ administratoriaus pareigų atleistas 2013 m. rugsėjo 5 d., o su prašymu panaikinti baudą teismui pateikė UAB „Alsimora“ dokumentus, kurie turėjo būti perduoti paskirtam administratoriui UAB „Bankrotas“, jų kopijas patvirtino kaip administratorius, nors tokiu nėra nuo 2013 m. rugsėjo 5 d., sprendė, jog šios aplinkybės taip pat patvirtina administratoriaus piktnaudžiavimą teisėmis.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Buvęs administratorius D. J. , nesutikdamas su nurodyta teismo nutartimi, padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo šią panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – paskirtą baudą panaikinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismo išvada, kad apie bankroto bylos iškėlimą UAB „Alsimora“ buvo nepranešta L. B. yra neteisinga. Apie bankroto bylos iškėlimą buvo informuoti visi galimi kreditoriai, apie tai paskelbiant laikraštyje „Kauno diena“.
  2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad administratorius nepateikė įrodymų, jog iki audito išvados surašymo jam būtų kilę kokių nors abejonių dėl L. B. kreditorinio reikalavimo ir kad audito išvada nebuvo pateikta į bylą, nes ji teismui buvo pateikta 2012 m. gruodžio 12 d. su kitais rašytiniais įrodymais, kuriuos prašė prijungti prie bylos. Administratorius, iš perimtų dokumentų negalėjęs nustatyti, ar yra skola L. B. ir kokio dydžio, užsakė įmonės veiklos auditą.
  3. Teismo išvada dėl administratoriaus suinteresuotumo yra subjektyvi ir neturi jokio teisinio pagrindo, paremta prielaidomis. Visi administratoriaus veiksmai, kuriuos teismas vertino kaip šio suinteresuotumą, priešingai, patvirtina jo tinkamą pareigų vykdymą. Jokių asmeninių santykių su L. B. jis neturi ir neturėjo. Administratorius nepažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punkto.
  4. Teismo išvada, kad administratorius turėjo 9 mėnesius ginčyti paskolos sutartį, jeigu abejojo jos realumu, skaičiuojant nuo 2013 m. kovo 1 d., kai jam buvo perduota paskolos sutartis, neteisinga. Klausimas dėl bylos atidėjimo, siekiant ginčyti paskolos sutartį, buvo iškeltas 2013 m. kovo 4 d., o ne 2013 m. vasario 18 d., teismo posėdyje.
  5. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad administratorius skirtingų kreditorių atžvilgiu taikė skirtingus standartus. Visus pavėluotai gautus kreditorių reikalavimus, kuriuos kreditoriai gali reikšti net ir pasibaigus teismo nustatytam terminui iki pat bankrutavusios įmonės išregistravimo, administratorius privalo teikti teismui tvirtinti. Dėl UAB „Interinfo Lietuva“ kreditorinio reikalavimo administratoriui abejonių nekilo, todėl pavėluotai gautą kreditorinį reikalavimą teikė tvirtinimui.
  6. Teismo nurodyti administratoriaus veiksmai – nepranešimas apie bankroto bylos iškėlimą kreditoriams ir neteikimas kreditorinio reikalavimo teismui tvirtinti – nesuteikia pagrindo pripažinti piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis. Administratorius nėra baustas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tokia bauda paskirta pirmą kartą ir yra didelė.

    14

15Kreditorius L. B. atsiliepime į atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais motyvais:

  1. Teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės nesuteikia pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį.
  2. Teismas, skirdamas administratoriui baudą, nepažeidė CPK 95 straipsnio 2 dalies nuostatų. Administratorius piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.
  3. Nepranešus jam, kaip pagrindiniam įmonės kreditoriui apie bankroto bylos iškėlimą, buvo vilkinama bankroto byla. Nepatvirtinus kreditoriaus reikalavimo buvo priimami įmonei ir jos kreditoriams nepalankūs sprendimai.
  4. Bankroto administratorius sąmoningai pateikė nepagristą 2012 m. gruodžio 17 d. atsiliepimą į kreditoriaus 2012 m. gruodžio 7 d. pareiškimą bei 2013 m. kovo 7 d. atskirąjį skundą dėl 2013 m. kovo 4 d. nutarties ir tokiais veiksmais sąmoningai veikė prieš teisingą bei greitą bylos išnagrinėjimą ir padarė žalos jo interesams. Siekdamas, kad jis nebūtų įtrauktas į kreditorių sąrašą, administratorius pažeidė sąžiningo elgesio standartus: kreditorius buvo priverstas gintis ir turėjo išlaidų advokatui, kurios iki šiol nėra atlygintos.
  5. Bankroto administratoriui skirta 5 000 Lt bauda yra teisinga ir pagrįsta. Tokio dydžio bauda yra pakankama, siekiant ne tik nubausti jį už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis šioje byloje, tačiau ir siekiant prevencinių tikslų, kad ateityje pakartotinai neatliktų neteisėtų veiksmų kitose bankroto bylose.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

19Byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino BUAB „Alsimora“ buvusio administratoriaus D. J. prašymo dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis panaikinimo.

20Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Savo teisėmis dalyvaujantys byloje asmenys privalo naudotis nepiktnaudžiaudami (CK 1.2 str. 1 d., 1.137 str. 3 d.; CPK 7 str. 2 d.), t. y. savo teises įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo nepažeidžia ir nevaržo kitų asmenų teisių, nedaro žalos kitiems asmenims, neprieštarauja įgyvendinamos teisės prigimčiai, atitinka civilinio proceso tikslus. Asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojimus, kurių būtina laikytis, kad, įgyvendinant šias teises, nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Ar asmuo laikosi šių reikalavimų, nustatoma analizuojant, ar elgiasi taip, kaip tokioje situacijoje elgtųsi rūpestingas, sąžiningas ir protingas žmogus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008). Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad reikalavimo sąžiningai naudotis savo teisėmis pažeidimas yra piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Taigi visomis procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį – užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą (Konstitucijos 28 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., CPK 7 str.). Aiškiai nepagrįsto ieškinio (kito procesinio dokumento) pareiškimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių.

21CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki dvidešimties tūkstančių litų baudą, iki 50 procentų šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Taigi šių teisės normų turinio analizė apeliacinės instancijos teismui suponuoja išvadą, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2570/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013). Kartu pažymėtina, kad bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis gali būti skiriama tik konkrečioje byloje, nustačius aplinkybes, įrodančias, kad jomis piktnaudžiaujantis byloje dalyvaujantis asmuo sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą.

22Nagrinėjamu atveju, apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių, susijusių su buvusio BUAB „Alsimora“ bankroto administratoriaus D. J. veiksmais administruojant šią įmonę, visetas, t. y. kad jis, žinodamas apie kreditoriaus L. B. egzistavimą, jo įstatymo nustatyta tvarka apie bankroto bylos iškėlimą bendrovei neinformavo, nors jam buvo perduota paskolos sutartis, sudaryta tarp kreditoriaus ir įmonės; per 9 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo dokumentų administratoriui perdavimo (2012 m. kovo 1 d.) iki kreditorius kreipėsi į teismą dėl kreditorinio reikalavimo (2012 m. gruodžio 7 d.), kreditoriaus reikalavimo nei ginčijo, nei teikė teismui jį tvirtinti; netgi iki pat jo atstatydinimo (2013 m. rugsėjo 5 d.) ieškinio dėl L. B. paskolos sutarties nuginčijimo nepateikė; nors 2013 m. vasario 18 d. teismo posėdyje administratoriaus atstovė pripažino, kad apie L. B. turėtas pajamas paskolos suteikimo metu BUAB „Alsimora“ iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos gavo L. B. teigiamą atsakymą, tačiau su kreditoriniu reikalavimu nesutiko, klausimo nagrinėjimą prašė atidėti, o minėta 2013 m. kovo 4 d. teismo nutartimi patvirtinus kreditorinį reikalavimą, šią skundė, suteikia teisinį pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantas, administruodamas BUAB „Alsimora“, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, t. y. visais nurodytais veiksmais akivaizdžiai siekė atitolinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo klausimą (CPK 185 str.). Šios pirmosios instancijos teismo išvados apeliantas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nepaneigė (CPK 178 str., 314 str.). Apeliacinio teismo nuomone, visi paminėti veiksmai negali būti toleruojami, juolab, atsižvelgiant į bankroto byloje ginamą viešąjį interesą ir bankroto administratoriaus vaidmenį bankroto procese. Vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktu, administratorius turi ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti kitus būtinus bankroto proceso darbus. Susiklosčiusioje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad įmonės administratoriaus vaidmuo bankroto procese yra labai svarbus, nes nuo jo tinkamai įgyvendinamų teisių ir pareigų, veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių bei skolininko interesų gynimas, bankroto procese siekiamų tikslų įgyvendinimas. Teisminio bankroto procese siekiama kaip įmanoma efektyviau, ekonomiškiau ir operatyviau vykdyti ir užbaigti bankroto procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007, 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2008, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartis; kt.). Bankroto administratorius turi pareigą užtikinti, kad visos bankroto procedūros būtų atliekamos tinkamai pagal įstatymus ir atsižvelgiant tiek į pačios įmonės, tiek į kreditorių interesus, nes bankrutuojančios įmonės interesų gynimas yra ir kreditorių visumos interesų gynimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1428/2013, 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 2A-1265/2013, 2012 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1851/2012, 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007, kt.). Todėl apelianto argumentai, susiję su neva tinkamu kreditoriaus L. B. informavimu apie bankroto bylos iškėlimą bendrovei, taip pat priežastimis, trukdžiusiomis jam ginčyti tarp kreditoriaus L. B. ir bendrovės sudarytą paskolos sutartį, apeliacinio teismo atmetami kaip nepagrįsti (CPK 185 str.). Kita vertus, pažymėtina, kad paminėtos aplinkybes yra nustatytos anksčiau šioje nutartyje minėtoje įsiteisėjusioje Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartyje, kuria Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis dėl kreditoriaus L. B. įtraukimo į kreditorių sąrašą ir jo finansinio reikalavimo patvirtinimo palikta nepakeista (CPK 179 str. 3 d., 182 str. 2 d.). Šioje nutartyje, be kita ko, konstatuota, kad apie iškeltą bankroto bylą administratorius kreditoriui nepranešė; objektyvių priežasčių, dėl kurių administratorius negalėjo pateikti ieškinio paskolos sutarčiai nuginčyti, byloje nenustatyta.

23Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl jo suinteresuotumo yra subjektyvi ir neturi jokio teisinio pagrindo (CPK 185 str.). Pirmiau nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. įsiteisėjusioje nutartyje, kuria buvo palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis dėl bankroto administratoriaus atleidimo iš pareigų, teismas priėjo prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, siekdamas pašalinti bet kokias galimas abejones bankroto procedūrų skaidrumu ir siekdamas sklandžios bankroto procedūrų eigos, pakeitė administratorių. Kartu nurodė, jog pagal formuojamą praktiką, bankroto administratoriumi negalima skirti tokio asmens, kai yra aplinkybių, pagrįstai verčiančių abejoti, ar toks asmuo tikrai neturi ir negali turėti teisinio suinteresuotumo tos įmonės bankroto procese (CPK 179 str. 3 d., 182 str. 2 d.).

24Minėta, visomis procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį, taip užtikrinant operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Vienas iš pagrindinių bankroto proceso tikslų yra ginti kreditoriaus interesus. Bet koks pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymas nesudaro pagrindo traktuoti atitinkamą veiklą kaip teisei priešingą, tačiau nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš anksčiau išdėstytų aplinkybių, bankroto administratoriaus veiksmai laikytini kaip specifinis procesinis teisės pažeidimas, nes procesinių teisių įgyvendinimas tokiu būdu, kuriuo nepagrįstai, prieštaraujant procesinės teisės paskirčiai, suvaržomos kitų asmenų turimos teisės ir teisėti interesai, pažeidžiamas viešasis interesas, laikytinas piktnaudžiavimu procesu, tai yra neteisėtu veiksmu (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-443/2011). Teismų praktikoje pažymima, kad egzistuoja viešasis interesas, jog procesu nebūtų piktnaudžiaujama, nes piktnaudžiavimas procesu daro žalą jame dalyvaujantiems asmenims, gynimuisi nuo nepagrįsto reikalavimo jie priversti eikvoti savo lėšas, laiką, patiria neigiamų emocijų. Neužkirtus kelio galimybei teismo procesą naudoti nesąžiningai, priešingai jo tikslams, mažėja pasitikėjimas teismais. Teismas ex officio privalo užtikrinti viešojo intereso apsaugą šiuo aspektu, panaudodamas visas jam suteiktas teises. Taigi teismo teisė taikyti įstatyme nustatytas priemones užkirsti kelią nesąžiningam procesui yra ir teismo pareiga. Tokia teismo teisė bei pareiga būtent ir įtvirtinta minėtoje CPK 95 straipsnio 2 dalyje. Teismas privalo užkirsti kelią piktnaudžiauti procesu ne tik nagrinėjant bylą, bet ir ją išnagrinėjus bei nustačius, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį – taikyti įstatyme nustatytas sankcijas, prevenciškai užkertant kelią nepagrįstam kreipimuisi į teismą ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-99/2012). Kita vertus, piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai jis objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų. Toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos. Nors nagrinėjamu atveju bankroto administratorius, kaip minėta, jau yra atstatydintas iš pareigų, tačiau anksčiau nurodyti administratoriaus veiksmai, susiję su nepranešimu apie bankroto bylos iškėlimą kreditoriui, neteikimas kreditoriaus reikalavimo tvirtinti teismui, jo reikalavimo ginčijimo vilkinimas, priešingai nei nurodo apeliantas, nagrinėjamai bylai teisingai išspręsti reikšmingų ir aktualių faktinių aplinkybių kontekste suteikia pagrindą pripažinti jį piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis, tokie jo veiksmai neatitinka civilinio proceso tikslų, bankroto procese siekiamų tikslų, jie laikytini sąmoningais veiksmais prieš teisingą bei greitą bylos išnagrinėjimą (CPK 2 str., 95 str. 1 d.). Bankroto administratorius tokiais savo veiksmais negynė kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų, o juos pažeidė – atėmė iš jo galimybę daugiau nei metus laiko įgyvendinti ĮBĮ jam suteiktas teises, pvz. dalyvauti kreditorių susirinkime, balsuoti bankroto procese svarbiais klausimais ir pan. Kaip nurodyta pirmiau, bankroto byla iškelta 2012 m. vasario 8 d., kreditoriniai reikalavimai patvirtinti 2012 m. gegužės 2 d., o L. B. kreditorinis reikalavimas patvirtintas tik 2013 m. gegužės 14 d. Siekdamas, kad jis nebūtų įtrauktas į kreditorių sąrašą, administratorius pažeidė ir sąžiningo elgesio standartus, kreditorius buvo priverstas gintis ir turėjo išlaidų advokatui. Nagrinėjamu atveju bankroto administratoriaus veiksmai negali būti laikomi taip pat ir atitinkančiais bonus pater familias elgesio standartą (CPK 185 str.).

25Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bankroto administratoriaus piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis patvirtina ir tai, jog jis dokumentų kopijas patvirtino kaip administratorius, nors tokiu nėra nuo 2013 m. rugsėjo 5 d. Apeliacinio teismo vertinimu, jis dokumentus patvirtino ne kaip BUAB „Alsimora“ administratorius, o kaip administratorius pagal einamas pareigas apskritai. Byloje nenustatyta, kad jam būtų panaikinta ir/ar sustabdyta licencija teikti bankroto administravimo paslaugas (CPK 179 str. 3 d.).

26Esant anksčiau paminėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė buvusio administratoriaus D. J. veiksmuose piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir pagrįstai jam skyrė baudą (CPK 95 str., 106–107str., 263 str. 1 d., 329 str. ir 338 str.).

27Dėl paskirtos baudos dydžio.

28Tačiau, nors ir konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. J. paskyrė baudą, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog bankroto administratoriui bauda paskirta kaip fiziniam asmeniui, byloje nenustatyta, kad jam jau anksčiau būtų skirta bauda už tokį procesinės teisės pažeidimą (CPK 178 str., 179 str. 3 d.), vadovaudamasis universaliais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str.), nes CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ar sumažinimo tvarką, nėra nustatyta kriterijų, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos sumažinimo, daro išvadą, kad paskirta bauda per didelė, o šios nuobaudos tikslai bus pasiekti ir ją sumažinus iki 500 Lt (CPK 107 str.).

29Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

30pakeisti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartį, sumažinant bankroto administratoriui D. J. Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartimi paskirtą 5 000 Lt (penkių tūkstančių litų) baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis iki 500 Lt (penkių šimtų litų), sumokant šią sumą valstybės biudžetui.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 8 d. nutartimi UAB „Alsimora“... 5. Kauno apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi BUAB „Alisora“... 6. Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 4 d. nutartimi atnaujino terminą L. B.... 7. Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 21 d. nutartimi, patenkinęs... 8. Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 2 d. nutartimi, išnagrinėjęs... 9. Nesutikdamas su šia nutartimi, buvęs BUAB „Alsimora“ administratorius... 10. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 11. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs BUAB „Alsimora“ buvusio... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Buvęs administratorius D. J. , nesutikdamas su nurodyta teismo nutartimi,... 14. ... 15. Kreditorius L. B. atsiliepime į atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 19. Byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios... 20. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės... 21. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai... 22. Nagrinėjamu atveju, apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo... 23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto... 24. Minėta, visomis procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai,... 25. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 26. Esant anksčiau paminėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas... 27. Dėl paskirtos baudos dydžio.... 28. Tačiau, nors ir konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 29. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis CPK 337 straipsnio... 30. pakeisti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartį, sumažinant...