Byla 1-219-988/2020
Dėl chuliganiškų paskatų tyčia sunkiai sutrikdė S. D. sveikatą

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka, sekretoriaujant Aistei Bareikei, Beatai Rutkauskaitei, Jolitai Žylienei, Živilei Osipovai, vertėjaujant Jekaterinai Chochlanovai, Rimantui Skuratovičiui, dalyvaujant prokurorams Nikolajui Kozliakui, Larisai Fedotovai, kaltinamajam D. Š. (D. Š.), jo gynėjai advokatei Jurgitai Žiužnienei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. D.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Š., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis E., padangų pardavimų vadybininku, gyvenantis ( - ), gyvenamąją vietą deklaravęs ( - ), neteistas,

3kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte padarymu.

4Teismas

Nustatė

5D. Š. iš chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė asmens sveikatą, o būtent: 2020 m. vasario 1 d., apie 0.30 val., viešoje vietoje, prie kavinės „L.“, esančios adresu ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais veiksmais, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, moralės ir elgesio normų niekinimą, konflikto su S. D. metu, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį pastarajam į kairės veido pusės nosies – skruosto sritį, nuo ko nukentėjusysis nukrito, taip padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose su ryškiai išreikštu minkštųjų audinių patinimu kairės akies vokuose, odos nubrozdinimu kairės akies apatiniame voke, kairio žandikaulio ančio priekinės ir vidinės sienelių lūžiais, nosikaulių ir nosies pertvaros lūžiais, kaktinio ančio priekinių ir užpakalinių plokštelių bei akytkaulio šoninių sienelių lūžiais, t. y. kaukolės pamato lūžiais, kas komplikavosi subarachnoidine kraujosruva galvos smegenų kairės kaktinės skilties pamatiniame paviršiuje, oro intarpais kaukolės ertmėje, galvos smegenų skysčio tekėjimu per nosies landas, prikraujavimu į kaktinį ir žandinius ančius bei akytkaulio celes, taip dėl chuliganiškų paskatų tyčia sunkiai sutrikdė S. D. sveikatą.

6Šiais savo veiksmais D. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

7Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis D. Š. paaiškino, kad jis prisipažįsta kaltu ir gailisi. Paaiškino, kad jis buvo išgėręs du bokalus alaus, taip pat brendžio, jautėsi truputį apsvaigęs. Apsaugos darbuotojas stovėjo prie įėjimo į kavinę durų. D. Š. su V. išeidami parūkyti iš kavinės į lauką kalbėjosi rusų kalba dėl ukrainiečių. V. turėjo kontraktą Ukrainoje ir Kinijoje. V. sakė, kad Kinijoje gauna du kartus daugiau pinigų, ir D. Š. pasakė, kad šūdas ta Ukraina pinigų atžvilgiu. Jis nenorėjo įžeisti jokios šalies, nesikeikė necenzūriniais žodžiais. Jie išėjo į lauką. D. Š. matė D. B., S. D. ir jo žmoną, stovinčius prie įėjimo. Jis nuėjo apie 7 metrus nuo įėjimo, prie automobilių aikštelės. S. D. žmona, o nukentėjusysis už jos ėjo (sekė) jam iš paskos. D. Š., atsisukęs, pamatė, kad jie kažką rėkavo ukrainiečių kalba (greitai kalbėjo) ant jo, kurios jis nesuprato, rusiškų keiksmažodžių negirdėjo iš jų. D. Š. jų paprašė kalbėti valstybine kalba. Jie priėjo prie D. Š., abu mosikuodamiesi rankomis. Jie agresyviai atrodė. Jis jų nekvietė prie jo prieiti. Šonuose stovėjo apie 20 žmonių. Bendrauti su nukentėjusiuoju ir jo kompanija niekas netrukdė, niekas neskyrė jų. D. Š. atstūmė nestipriai moteriškę nuo savęs kaire ranka. Pajutęs S. D. agresiją, matydamas, kad jis mosikuoja rankomis prieš jo veidą, stovi apie pusę metrų nuo jo, supratęs, kad nukentėjusysis ketino D. Š. suduoti, D. Š. pagalvojo, kad S. D. puls jį, todėl sudavė jam vieną kartą po kaire akimi. Apsvaigimas neturėjo įtakos jo veiksmams, kadangi tikėtina, jog ir blaivus tokioje situacijoje pasielgtų taip pat. S. D. nukrito veidu į plyteles. Nukentėjusysis, nugriuvęs judėjo, ranka bandė remtis į žemę. Tada apsaugos darbuotojas nedelsdamas pastūmė D. Š. ir užpurškė dujų. Tuo metu išėjo V. su striuke ir apsaugos darbuotojas D. Š. pasakė „eiti velniop“ iš čia. D. Š. su V. išėjo, nuėjo į kitą gatvės pusę, sėdėjo stotelėje, išsikvietė taksi. Atvažiavo pareigūnai, paprašė eiti į automobilį. Privažiavo. Nukentėjusiojo žmona parodė į D. Š. ir pasakė, kad jis tik vienas buvo. V. išleido, uždarė duris ir už 5–10 minučių išvažiavo. Jis dirba Anglijoje. Sumokėjo nukentėjusiajam 300 eurų. S. D. civilinis ieškinys per didelis. 4 000 eurų būtų teisingas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydis. Su Vilniaus teritorinė ligonių kasos civiliniu ieškiniu pilnai sutinka.

8Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis S. D. parodė, kad jis su žmona ir draugu ilsėjosi Žirmūnuose kavinėje. Tai vyko vasario 1 d. apie 12.00 val. nakties Žirmūnuose, nepamena, ar tai „L.“. Į smuklę atėjo apie 23.00 val., tiksliai nepamena. Prieš tai gėrė alų, o stiprius gėrimus, t. y. degtinę, gėrė smuklėje. Jau buvo išgėręs degtinės prieš išeidamas į lauką parūkyti. Buvo užsisakę 0,5 l. butelį degtinės. Visi iš jų kompanijos gėrė degtinę, visi buvo išgėrę. Kai išėjo parūkyti į lauką, kažkoks jam nežinomas žmogus pradėjo necenzūriniais žodžiais įžeidinėti Ukrainos piliečius. Kai išėjo į lauką parūkyti, tai kaltinamasis jau buvo lauke. Po kokių 5 minučių, kai išėjo į lauką, atkreipė dėmesį į kaltinamąjį, nes jis garsiai pradėjo įžeidinėti ukrainiečius. Kaltinamasis jau iki tol, kol pradėjo kalbėti apie ukrainiečius, buvo agresyviai nusiteikęs, o ne todėl, kad jie tarpusavyje kalbėjo ukrainietiškai, nes jis buvo toliau nuo jo. Kaltinamasis šaukė ir necenzūriniais žodžiais išsireiškė dar iki pradedant bendrauti su juo, buvo bendro pobūdžio keiksmažodžiai, o ne kažkam konkrečiai adresuoti. Apytiksliai 10-15 metrų atstumas buvo tarp jų. Stovėjo vienas priešais kitą prieš smūgį. S. to žmogaus paklausė, ar turi kažką prieš tai, ką jis sako. Tada gavo smūgį į veidą, neaišku kuo. Dėl ko jis nugriuvo ir dar gavo kelis smūgius į galvos sritį. Jis nepuolė to žmogaus, nebandė jam suduoti. Tik žengė 2 žingsnius į jo pusę, kai jis pradėjo eiti link S.. Jis ėjo link to žmogaus, nes matė, kad jis ėjo su negerais ketinimais, o šalia jo buvo žmona. Jis tik spėjo jo paklausti, kodėl jis taip kalba, ir iš karto po šių žodžių gavo smūgį į galvą. Nuo pirmo smūgio nugriuvo, po to buvo dar 2-3 smūgiai. Nematė ar buvo kas nors rankoje. Pirmas smūgis buvo ranka į veido sritį, po smūgio nukrito ant žemės, tada dar 2-3 smūgiai buvo ranka į galvą, ir į plaukuotą sritį, ir į veido sritį. Mano, kad galėjo būti smūgiai ir koja, nematė. Sudavęs žmogus buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Sprendžiant iš balso ir riksmų, tai jis labai girtas buvo. Jis buvo vidutiniškai apsvaigęs nuo alkoholio. Po to prarado sąmonę, atsipeikėjo, kai kavinės darbuotojai ir lankytojai laistė vandeniu. Po to išvežė greitoji ir buvo ilgai gydomas, operuojamas. Nežino, kiek laiko buvo praradęs sąmonę. Periodiškai atgaudavo sąmonę, greitojoje, ligoninėje, tik ryte visiškai atgavo sąmonę. Dar iki šiol gydosi. Ligoninėje gulėjo savaitę po įvykio ir dar 2 savaites po operacijos, kurios metu tiesino nosį, operavo viršutinį žandikaulį, t. y. kaulą po akimi, ir kaklo pamato plokštelę dėjo. Ir šiuo metu jaučia padarinius. Negali miegoti, reikia migdomuosius gerti, epilepsija atsirado, vaikšto pas gydytojus. Gydymas veidui nebereikalingas. Vaikšto pas neurologą dėl šio įvykio pasekmių. Pareiškė ieškinį, nes vaikšto pas gydytoją, reikės dar gydymo ir negali įvardinti tikslios sumos. Šiuo metu negali nurodyti kokia yra moralinė, kokia turtinė žala.

9Teisiamojo posėdžio metu nuotoliniu būdu apklausta liudytoja O. H. parodė, kad ji su vyru ir draugu susitiko kavinėje. Išėjo trise parūkyti. Iš kavinės išėjo nepažįstamas žmogus, labai agresyvus, susinervinęs. Kai kaltinamasis išėjo iš kavinės, jis savo veiksmais rodė, kad jam kažkas nepatinka, piktuoju atsiliepė apie ukrainiečius, elgėsi iššaukiančiai. Nebuvo įmanoma to nepastebėti. Jis iškart pradėjo kalbėti apie ukrainiečius. Kavinėje su juo nebendravo. Kaip suprato, kalba apie ukrainiečius buvo adresuota visiems, juos tai suglumino. Kaltinamasis nuo įėjimo durų paėjo maždaug 4 metrus, stovėjo gal 3-5 minutes, kol viską išsakė. Jis pasakė tuos žodžius, jie pasakė, kad jie iš Ukrainos ir jiems nemalonu tai girdėti. Kalbėjo jos vyras. Trečias asmuo – draugas – nieko nesakė. Diskusija buvo tarp kaltinamojo ir jos vyro. Jis priėjo arčiau jų ir pasakė jos vyrui, kad paaiškins kodėl taip reiškiasi, būtent taip kalba. Jos vyras prie jo priėjo ir jis be jokio paaiškinimo tiesiog smogė jos vyrui. Jos vyras iškart nukrito, tada buvo eilė smūgių, negali pasakyti kiek buvo smūgių, gal 3-4 smūgiai, buvo tokioje būsenoje, kad negalėjo susigaudyti situacijoje. Pirmą kartą buvo suduota į veido kairę sritį. Nematė su kuo buvo suduota, gal kažką turėjo rankose. Trenkė kumščiu, bet nematė, kas buvo jo rankose. Matė, kad laikė kumštį. Vieną kartą trenkė, jis nukrito, po to dar buvo smūgių. Buvo 2 ar 3 smūgiai rankomis, ar buvo smūgiuota kojomis, nematė. Kai vyras nukrito, buvo suduota 2-3 kartus, smūgiai buvo suduoti į galvą. Ji pamėgino įsikišti į tas peštynes, bet jis ją stumtelėjo, dėl ko ji nukrito. Ketino įsikišti, bet jo žmonės atitraukė jį nuo jų. Kai pasisuko link vyro, jis gulėjo be sąmonės. Jos vyras, eidamas link kaltinamojo, neatliko jokių veiksmų. Kaltinamasis sakė prieiti, paaiškins, vyras ėjo pasiaiškinti, kodėl jis taip reiškiasi. Vyras nemosikavo rankomis, nebuvo užsimojęs, nesistumdė. Nežino, negali pasakyti, kodėl trenkė. Jis nieko nesakė, tiesiog trenkė nieko nesakęs. Tuo metu buvo už vyro, pora žingsnių už jo. Sunku pasakyti, ar vyras atsitrenkė į ką nors. Vyras nukrito ant žemės nugara, sėdmenimis. Nukritimo momentą matė netiesiogiai. Viskas įvyko labai greitai, nespėjo sureaguoti. Vyras nukrito, kaltinamasis toliau mušė vyrą, ją stumtelėjo, ji irgi nukrito. Tai įvyko labai greitai. Ji matė, kad jis sudavė smūgius. Galva tikrai neatsitrenkė, pradėjo laikytis už galvos. Kaltinamasis tęsė smūgius į galvą. Kai vyras nukrito, ji stovėjo už jo. Jos atžvilgiu jis nukrito kairėje pusėje. Kai bandė jį pakelti, jis jau buvo be sąmonės. Sunku pasakyti, kada jis neteko sąmonės, ar po pirmo smūgio, ar po dviejų, bet jis buvo be sąmonės, pradedant kelti jis buvo be sąmonės. Vyras nesipriešino, jokių pasipriešinimo veiksmų nedarė. Priėjo jų draugas, su kuriuo tuo metu buvo kavinėje, pradėjo kelti vyrą, bandė jį atgaivinti. Veidas buvo kaip ir rausvas, bėgo kraujas, ant veido pasirodė hematoma. Tada išėjo apsauginiai ir mėgino jį nuraminti dujų balionėliu. Jis pabėgo. Atvažiavo greitoji med. pagalba, policija. Važiavo į ligoninę, darė rentgeną, paaiškino kokia trauma, kokios pasekmės. Po to buvo padaryta operacija, vyras neišėjo į darbą, buvo gydomas. Vyras buvo ilgai gydomas, po traumos nedirbo. Jie buvo tik atėję į kavinę, buvo išgėrę po 50 gramų degtinės, ne daugiau, vyras irgi. Pora stikliukų išgėrė ir išėjo parūkyti. Tarp jų kompanijos ir kaltinamojo buvo 3-4 metrų atstumas. Prieš ateinant į kavinę buvo namuose, nusprendė išeiti, pasėdėti kavinėje. Į kavinę atėjo apie 23 val. Prieš tai nebuvo jokioje kavinėje, buvo namuose. Alkoholio namuose nevartojo. Kai vyras ėjo link kaltinamojo, ji ėjo paskui. Pergyveno, dėl to ir ėjo. Ji tiesiog priėjo, kad jis nesikeiktų. Jie neturėjo intencijų aiškintis santykių, tiesiog norėjo suprasti kame priežastis ir apraminti.

10Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. B. parodė, kad 2020 m. sausio 31 d., įvykio vakarą, jis susiskambino su S. D. ir jo žmona, kad vakare pasėdėti kažkur kavinėje. Dieną jie nevartojo alkoholio. Jie atėjo apie 22 val., užsisakė alkoholinius gėrimus, išgėrė po 50–100 g, sėdėjo, ilsėjosi. Po kurio laiko (apie 22 val. 30 min.) D. B., S. D. ir jo sutuoktinė išėjo į lauką parūkyti. Stovėjo prie pat įėjimo. Jiems išeinant į lauką ar kavinės viduje konfliktų su kitais kavinės lankytojais nebuvo. D. B. nežino, kas įvyko viduje, jis kaltinamąjį pamatė pirmą kartą lauke. Praėjus ne daugiau kaip minutei iš kavinės greitu žingsniu išėjo kaltinamasis, jo elgesys, ir žodžiai buvo agresyvūs, iš karto pakeltu tonu apšaukė ukrainiečius rusiškais necenzūriniais žodžiais ir necenzūrine leksika. Lauke iki konflikto su kaltinamuoju kitų konfliktų nevyko. Dėl kaltinamojo išsireiškimų S. D. kaltinamajam prieštaravo, o kaltinamasis pasakė „ateik čia“. Tarp jų buvo apie 6 metrų atstumas. Tarp jų stovėjo šonuose kiti žmonės. D. B. ir nukentėjusiojo žmona liko stovėti šalia, o jie laisvu praėjimu priėjo vienas prie kito. Tarp jų buvo mažas atstumas. S. D. kaltinamojo atžvilgiu nenaudojo jokių veiksmų. S. D. nebuvo užsimojęs, nebūtų spėjęs iškelti rankos netgi jeigu ir būtų norėjęs. Kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė į veidą, po kaire akimi, dešine ranka. Nuo pirmo smūgio S. D. iš karto nugriuvo (krito atbulas nugara link D. B.) ant šaligatvio, šalia sienos, ir pradėjo bėgti daug kraujo. S. D. gal sekundei prarado sąmonę. Kiek D. B. žino, sulaužė jam nosį. Tarp žmonių prasidėjo suirutė. D. B. ir nukentėjusiojo sutuoktinė iškart (per porą sekundžių) prie jo pribėgo, pirma pribėgo žmona. Per tą laiką kažkas jam smūgių negalėjo suduoti. D. B. pradėjo ieškoti vandens ir servetėlių, prie nukentėjusiojo tuo metu buvo jo žmona, jie stabdė kraują. D. B. pribėgo prie kavinės apsaugos darbuotojų ir jie iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jie buvo prie nukentėjusiojo, kol atvyko greitoji medicinos pagalba. Po kurio laiko atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir po 5–10 minučių policijos mašina, kur sėdėjo sulaikytasis kaltinamasis. S. D. išvežė greitoji medicinos pagalba, o D. B. išvažiavo namo.

11Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. V. parodė, kad parduotuvėje C. su D. susitiko pasėdėti kavinėje, seniai matėsi. Ten išgėrė abu po pora alaus, pavalgė, nuvažiavo į „L.“ kavinę ar tai barą. Ten sėdėjo, susipažino su panelėmis, paėmė išgerti. Gėrė „Torres“ butelį, bet jo viso neišgėrė. Butelio talpos nepamena. Po to D. išėjo į lauką, jo nebuvo kokių 20 minučių, tada jis išėjo jo paieškoti. D. pasakė „važiuojam“. Pakvietė taksi, nuėjo prie stotelės prie L., atvažiavo policijos ekipažas, pasakė, prieiti. Nuvažiavo atgal į tą klubą ir papasakojo, kad buvo muštynės. Atėjo moteris, ukrainietė ar kažkokia, ir parodė, kad D. buvo. Mane paleido, užsirašę vardą, pavardę. Paties įvykio nematė, buvo viduje su panelėmis, kurios irgi nematė įvykio. Po to jam D. pasakojo, kad buvo muštynės, kad jis davė. D. pasakojo, kad buvo muštynės, kad po to kvies policija, bet detaliai nepasakojo, jam neįdomu. D. yra normalus žmogus, jie bendravo, mokinosi. Jis buvo darbingas, su visais normaliai bendravo. Jis su juo visada būdavo draugiškas.

12Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. K. parodė, kad dirbo UAB „L.“, buvo viduje. Lauke, prie automobilių aikštelės, už 5-6 metrų nuo įėjimo dėl riksmų ir kažkokio sambūrio atidarė duris pažiūrėti, išėjo, buvo muštynės. Tuo metu, kai atsisuko į duris pažiūrėti, vienas žmogus gulėjo, o kitas smūgiavo kažkur į galvos sritį koja. Buvo apstoję daug žmonių. Suprato, kad muštynės. Priėjau išskirti, bet žmonių minia tą žmogų, kuris smūgiavo, atskyrė. To žmogaus, kuris gulėjo, veidas buvo kraujuotas, ištinęs, moteris ant kelių buvo pakėlusi jo galvą. Pabendravo, moteris buvo isterijoje, pakalbėjo, kad tikriausiai bus reikalinga pagalba, iškvietė greitąją med. pagalbą, policiją. Nuėjo, sušlapino popierinių rankšluosčių, atnešė juos. Atvažiavo greitoji med. pagalba. Tas žmogus, kuris smūgiavo gulinčiam, per tą laiką pasišalino. Atvykusi policija daugiau bendravo su žmonėmis, kurie kažką matė, klausė, kur pasišalino žmogus, parodė į kurią pusę. Tuo ir baigėsi. Konflikto pradžios nematė. Matė tik tą paskutinį smūgį prieš išskiriant, žmogus jau gulėjo. Smūgis buvo gulinčiam žmogui. Matė, kad žmogus gulėjo, per minios plyšį, tarpus matė kojos mostelėjimą gulinčiam žmogui. Nepasakys, kur buvo įspirta, į kurią vietą. Matė, kad buvo spyris. Buvo 6 metrų atstumu, matė per stiklą. Buvo gal 20-30 žmonių. Žmonės buvo ne krūvoje, per 1-2 kambarių plotą. Mačiau, kad vyko muštynių pabaiga, kažkokios muštynės. Nematė, ar buvo suduota ranka. Matė užsimojimą ir kažkokį smūgiavimą. Galima sakyti, kad matė veiksmą, panašų į smūgį. Jis priklaupė prie nukentėjusiojo. Jis gulėjo ant nugaros, moteris buvo pakėlusi jo galvą. Ji gal bandė jį sodinti, sakė, kad gal tegul nejudina, tegul paguli taip. Nežiūrėjo kada išėjo kolega, tuo metu bendravo toje vietoje, kas vyko kažkur. Kolega išėjo paskui jį arba išėjo kartu.

13Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. M. parodė, kad gavo iškvietimą, jog prie kavinės vyksta muštynės, yra sumuštų asmenų. Atvykus į įvykio vietą, kavinės apsaugos darbuotojas paaiškino, kad tarp kelių asmenų įvyko muštynės ir kad mušeikos pasišalino link Žirmūnų g. esančios parduotuvės „L.“, maždaug paaiškino kaip jie apsirengę, kokie požymiai. Nuvyko prie minėtos parduotuvės ir aptiko du asmenis, kurie atitiko požymius. Kiek pamena, vienas iš jų galbūt buvo gavęs dujų, nes buvo lyg apsiverkęs. Sulaikė asmenis, pristatė prie kavinės, kad dar šiek tiek išsiaiškintų situaciją. Darbuotojai nurodė, kad tai tie asmenys. Buvo du vaikinai. Kiek pamena, apsaugos darbuotojas paaiškino, kad vienas iš jų sumušė asmenį, o kitas tiesiog buvo kartu. Apsaugos darbuotojas nurodė, kuris asmuo mušė. Iš liudytojų buvo su nukentėjusiuoju asmeniu buvusi mergina ir galbūt dar aplinkiniai asmenys, bet tiksliai negali pasakyti, nepamena. Nepasakys, ar ta mergina sakė, kad sumušė, nepamena. Pasakojo, kad buvo kažkoks konfliktas, jog prie jų priėjo kažkoks asmuo ir pradėjo reikšti nepasitenkinimą, nepagrįstas pretenzijas ir tiek. Po kažkokio laiko, nežino, gal tarp jų vyko koks konfliktas ar kas, prasidėjo muštynės, sumušė tą asmenį. Tiksliai nepasakys kiek kartų smūgiavo, nepamena. Asmuo buvo sužalotas, jam buvo sužalotas veidas. Veidas buvo kraujuotas. Jei gerai pamena, antakis buvo praskeltas, turi nuotrauką padaręs, pridėjo ją apklausos pas tyrėją metu. Nuo pranešimo gavimo iki asmenų sulaikymo praėjo iki 10 minučių. Viskas vyko labai greitai, jie greitai atvažiavo, tada priėjo, pabendravo su kavinės darbuotojais. Jie paaiškino, kad tokie ir tokie asmenys pasišalino, nurodė požymius, kaip jie maždaug apsirengę. Nukentėjusįjį pamatė greitosios med. pagalbos automobilyje. Jį apžiūrinėjo medikai, jis buvo kruvinu veidu, galbūt apsiašarojęs nuo tų pačių dujų. Vienu ar dviem žodžiais paaiškino, kad jį sumušė. Jis buvo sąmoningas.

142020-05-19 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad įtariamasis D. Š. parodė, kur 2020-02-01, apie 0.30 val., prie „L.“, Žirmūnų g. 68 A, Vilniuje, stovėjo jis ir prie jo priėjo nukentėjusysis su drauge, kurie kažką sakė ukrainiečių kalba ir mojavo rankomis. Manekeno pagalba parodė, kaip jis pastūmė nuo savęs moterį bei vieną kartą sudavė kumščiu S. D. per veidą. Nuo smūgio S. D. nukrito ant pilvo veidu į žemę (t. 1, b. l. 160-167).

152020-02-01 01.03 val. alkotesterio duomenimis, D. Š. nustatytas 1.17 ‰ (promilių) girtumas (t. 1, b. l. 186).

16Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodoma, kad S. D. nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose su ryškiai išreikštu minkštųjų audinių patinimu kairės akies vokuose, odos nubrozdinimas kairės akies apatiniame voke, kairio žandinio ančio priekinės ir vidinės sienelių lūžiai, nosikaulių ir nosies pertvaros lūžiai, kaktinio ančio priekinių ir užpakalinių plokštelių bei akytkaulio šoninių sienelių lūžiai (t. y. kaukolės pamato lūžiai), subarachnoidinė kraujosruva galvos smegenų kairės kaktinės skilties pamatiniame paviršiuje, oro intarpai kaukolės ertmėje, galvos smegenų skysčio tekėjimas per nosies landas, prikraujavimas į kaktinį ir žandinius ančius bei į akytkaulio celes. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, kairės pusės nosies-skruosto sričiai kontaktuojant su kietu-buku daiktu. Medicinos dokumentų duomenys neprieštarauja tiriamojo nurodytam sužalojimų padarymo būdui ir laikui. Sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktą. Medicinos dokumentų duomenimis, lūžgalių repozicijos operacija praėjo be komplikacijų. Kairės pusės veido odos aptirpimas ir apsunkintas kvėpavimas kairiąja nosies landa turėtų išnykti sugijus lūžiams ir atslūgus minkštųjų audinių patinimui (t. 1, b. l. 81-85).

17Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodoma, kad S. D. nustatyti sužalojimai padaryti kietu-buku daiktu. S. D. medicinos dokumentų įrašuose neaprašyta sužalojimų požymių, kuriais remiantis galima būtų nurodyti traumavusio daikto savybes ir požymius, todėl negalima atsakyti, kokiu būtent daiktu buvo padaryti nustatyti sužalojimai. S. D. medicinos dokumentų įrašuose neaprašyta sužalojimų požymių, kuriais remiantis galima būtų nurodyti, kokiu būdu jie buvo padaryti, t. y. ar pačiam susižalojant, ar sužalojant kitam asmeniui. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi savigynos metu patiriamiems sužalojimams. Nustatyti sužalojimai padaryti kietam-bukam daiktui kontaktuojant su kairės pusės nosies-skruosto sritimi, galimai tiek suduodant smūgį kietu-buku daiktu, tiek ir pačiam atsitrenkiant į kietą-buką daiktą - atskirti, kokiu būtent būdu buvo padaryti sužalojimai, nėra galimybės. Nustatytų sužalojimų pobūdis ir/ar lokalizacija nenurodo, kokioje pozoje ar kokioje tarpusavio padėtyje buvo nukentėjusysis ir užpuolikas. Girtumas neturi tiesioginio ryšio su sužalojimų atsiradimu, o pačiuose sužalojimuose nėra požymių, leidžiančių įvertinti netiesioginį ryšį tarp girtumo ir sužalojimų atsiradimo. Girtumas didina sužalojimų atsiradimo riziką asmeniui susižalojant vairuojant, dirbant su įvairia technika ar įrankiais, bei nelaimingų atsitikimų metu, pvz., griūvant. Todėl girtumo įtaka sužalojimų atsiradimui vertinama pagal sužalojimų atsiradimo aplinkybes turimais ikiteisminio tyrimo duomenis (pvz., nukentėjusiojo nurodytos įvykio aplinkybės, liudytojų parodymai ir t.t). Įvykio aplinkybių tyrimas nėra teismo medicinos gydytojo kompetencija (t. 1, b. l. 91-92).

18Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

19BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto norma yra specialioji BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos normos atžvilgiu. Pagal ją baudžiamas tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų.

20Kaltinamasis D. Š. iš esmės savo kaltę, kad padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pripažino, apklausiamas nurodė, kad S. D. sudavė vieną kartą į veido sritį, dėl ko jis nukrito ant žemės. D. Š. nesutiko tik su tuo, kad sudavė daugiau nei vieną smūgį, taip pat teigė smūgiavęs nukentėjusiajam, nes juto grėsmę iš jo pusės, kadangi S. D. buvo agresyvus ir ėjo link jo, mosikuodamas rankomis.

21Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina specialisto išvada Nr. ( - ), kurioje nurodyta, kad S. D. nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose su ryškiai išreikštu minkštųjų audinių patinimu kairės akies vokuose, odos nubrozdinimas kairės akies apatiniame voke, kairio žandinio ančio priekinės ir vidinės sienelių lūžiai, nosikaulių ir nosies pertvaros lūžiai, kaktinio ančio priekinių ir užpakalinių plokštelių bei akytkaulio šoninių sienelių lūžiai (t. y. kaukolės pamato lūžiai), subarachnoidinė kraujosruva galvos smegenų kairės kaktinės skilties pamatiniame paviršiuje, oro intarpai kaukolės ertmėje, galvos smegenų skysčio tekėjimas per nosies landas, prikraujavimas į kaktinį ir žandinius ančius bei į akytkaulio celes. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, kairės pusės nosies-skruosto sričiai kontaktuojant su kietu-buku daiktu.

22Aplinkybę, kad būtent D. Š. vieną kartą kumščiu smūgiavo S. D. į veido sritį, patvirtino ir nukentėjusysis S. D., liudytojai O. H. ir D. B.. Ginčo dėl šios faktinės aplinkybės nėra, todėl teismas laiko ją nustatyta ir plačiau dėl to nepasisako.

23Byloje kilo ginčas dėl suduotų smūgių skaičiaus. Aplinkybę, kad nukentėjusiajam buvo suduotas ne tik vienas smūgis stovint, bet ir dar keli smūgiai koja ar ranka, jam gulint, visų pirma nurodė nukentėjusysis S. D.. Tačiau S. D. įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, po smūgio (ar smūgių) sudavimo nukrito ir prarado sąmonę, juto stiprų skausmą, po smūgio nukrito ant žemės, todėl jo parodymai dalyje dėl daugiau nei vieno smūgio sudavimo vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas S. D. negalėjo nurodyti kiek smūgių ir kokia seka jam buvo suduota, teigė tik tai, kad buvo suduoti keli smūgiai (t. 1, b. l. 54-55). Tačiau jau apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad, jam nukritus ant žemės, buvo suduoti dar 2-3 smūgiai į galvos sritį, mano, kad galėjo būti suduoti smūgiai ir koja, bet to nematė. Taigi S. D. savo parodymuose šioje dalyje nebuvo nuoseklus ir tikslus.

24Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja O. H. parodė, kad „pirmą kartą jos vyrui buvo suduota į veido kairę sritį, trenkė kumščiu. Tada jis nukrito, po to dar buvo smūgių. Buvo 2 ar 3 smūgiai rankomis, smūgiai buvo suduoti į galvą“. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta O. H. parodė, kad „po pirmo smūgio vaikinas pradėjo smūgiuoti kumščiais į veidą, kiek tiksliai sudavė smūgių, tiksliai pasakyti negali. Vyras užsidengė veidą rankomis ir pargriuvo ant grindinio. Ar buvo smūgiai vyrui begulint ant žemės, nematė“ (t. 1, b.l. 121-123). Kaip matyti, liudytojos O. H. parodymai irgi nėra nuoseklūs: ikiteisminio tyrimo metu ji neigė mačiusi, kad gulinčiam vyrui buvo smūgiuota, o šias aplinkybes nurodė tik apklausta teismo posėdžio metu.

25Teismas pažymi, kad nukentėjusysis S. D. yra proceso šalis, o liudytoja O. H. yra nukentėjusiojo sutuoktinė, todėl šių asmenų parodymai turi būtu vertinami atsargiai, atsižvelgiant į jų suinteresuotumą bylos baigtimi. Tokiu atveju būtina vertinti byloje esančių įrodymų visumą, kuri patvirtintų ar paneigtų šių asmenų nurodytas aplinkybes. Šiuo atveju dėl smūgių sudavimo aplinkybių nevertinami liudytojo R. K. parodymai, nes jie nėra informatyvūs, o teisiamojo posėdžio metu šis liudytojas nurodė, kad „ <...> konflikto pradžios nematė. Matė tik tą paskutinį smūgį prieš išskiriant, žmogus jau gulėjo. Smūgis buvo gulinčiam žmogui. Matė, kad žmogus gulėjo, per minios plyšį, tarpus, matė kojos mostelėjimą gulinčiam žmogui. Nepasakys, kur buvo įspirta, į kurią vietą. Nematė, ar buvo suduota ranka. Matė užsimojimą ir kažkokį smūgiavimą. Galima sakyti, kad matė veiksmą, panašų į smūgį.“ Taigi, visų pirma, šis liudytojas nematė ar smūgis koja pasiekė tikslą, t. y. ar buvo pataikyta į kitą žmogų; antra, apie smūgį kojomis neparodė nei nukentėjusysis S. D., nei liudytoja O. H..

26Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. B. parodė, kad jis matė, jog buvo suduota tik vieną kartą S. D. į veido sritį. Jis visą laiką buvo netoliese, tačiau nematė, kad kas nors būtų sudavęs daugiau nei vieną smūgį. Jau minėta, kad specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodyta, jog S. D. sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, kairės pusės nosies-skruosto sričiai kontaktuojant su kietu-buku daiktu. Teismo vertinimu, S. D. suduodant papildomai 2-3 smūgius į galvos sritį, didelė tikimybė, jog jam būtų nustatyti sužalojimai ir kitose galvos/veido srityse, nes neįtikinama, kad visi smūgiai buvo būtent į kairės pusės nosies-skruosto sritį, kur ir buvo nustatyti sužalojimai. Nesant nustatytų kitų sužalojimų, kyla abejonių dėl to, ar buvo suduota daugiau nei vienas smūgis.

27Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad liudytojo D. B. parodymai (taip pat ir kaltinamojo parodymai) bei teismo medicinos eksperto nustatytas trauminių poveikių skaičius prieštarauja nukentėjusiojo S. D. ir liudytojos O. H. parodymų daliai dėl nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičiaus. Įvertinus nukentėjusiojo S. D. ir liudytojos O. H. parodymų nenuoseklumą šioje dalyje, nukentėjusiojo būklę įvykio metu bei jo ir O. H. suinteresuotumą bylos baigtimi, teismas sprendžia, kad kyla abejonių dėl to, ar kaltinamasis sudavė daugiau nei vieną smūgį nukentėjusiam į veido sritį. Nesant galimybės šias abejones pašalinti, teismas jas vertina kaltinamojo naudai ir iš kaltinimo šalina aplinkybę, kad D. Š. ne mažiau kaip vieną kartą spyrė S. D. į veidą. Kartu atkreipiamas dėmesys į tai, kad spyrio į veidą nepatvirtino nei vienas iš teisme apklaustų liudytojų, todėl tokia kaltinimo dalis apskritai nepasitvirtino.

28Taigi pagal kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus ir specialisto išvadą Nr. ( - ) nustatyta, kad S. D. kaltinamasis tyčia sudavė vieną smūgį į veido sritį, dėl ko šis nukrito ant kietos dangos. Byloje nėra duomenų, kad kritimo metu jis būtų patyręs kokius nors sužalojimus. Būtent dėl tokių kaltinamojo veiksmų S. D. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, todėl daroma vienareikšmiška išvada, kad jis buvo sužalotas būtent tuo tyčinių kaltinamojo D. Š. veiksmų.

29Kaltinamojo D. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. D. Š., būdamas suaugęs žmogus, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, smūgiuodamas kumščiu S. D. iš chuliganiškų paskatų, nes jokio preteksto sužaloti S. D. nebuvo, neabejotinai suvokė, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai ir gali sukelti jos sutrikdymą. Nors nustatytos aplinkybės rodo, kad siekio sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą D. Š. neturėjo, tačiau buvo abejingas savo suduoto smūgio padariniams, iš įvykio vietos išvyko, nei policijos, nei greitosios pagalbos nekvietė. Visa tai leidžia spręsti, kad kaltinamasis D. Š. sunkiai sužalojo S. D. veikdamas netiesiogine tyčia, nes jis buvo abejingas galinčioms kilti ir kilusioms pasekmėms nuo jo atliktų smurtinių veiksmų.

30Dėl būtinosios ginties sąlygų

31Kaltinamasis D. Š. parodė, kad S. D. jis smūgiavo dėl to, kad ši ėjo link jo mojuodamas rankomis, todėl jis jautė grėsmę (gynėsi nuo jo).

32Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besikėsinančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014).

33Visų pirma, teismas pažymi tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių tokius kaltinamojo parodymus. Priešingai, nukentėjusysis S. D. ir liudytojai O. H. bei D. B. neigė, kad iki smūgio sudavimo S. D. būtų atlikęs kokius nors veiksmus (mojavęs rankomis, užsimojęs, smūgiavęs ar pan.), grasinęs ar panašiai, išskyrus tai, kad jis ėjo link kaltinamojo. Šioje dalyje minėtų asmenų parodymai buvo nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, todėl netikėti jais teismas neturi pagrindo. Tokia kaltinamojo pozicija vertinama kaip gynybinė ir atmetama. Antra, net ir tikint kaltinamojo versija, toks rankų mosikavimas, kokį jis pademonstravo teismo posėdžių salėje (šonuose pakeltos rankos iki galvos aukščio, jas kilnojant aukštyn/žemyn) labiau atitinka emocingą gestikuliavimą rankomis, o ne pavojingą kėsinimąsi, nuo kurio galima būtinoji gintis. D. Š. parodė, kad jam nebuvo grasinama, bandoma smūgiuoti, o grėsmę jis juto tik dėl tokio rankų mosikavimo. Įvertinus tai, kad išdėstyta, teismas sprendžia, kad tikėtini tokie S. D. veiksmai realaus pavojaus kaltinamojo sveikatai nekėlė, kėsinimasis nebuvo pavojingas ir realus, jį pats D. Š. labiau įsivaizdavo, todėl jis negalėjo nuo tokio kėsinimosi gintis.

34Dėl chuliganiškų paskatų kaltinamojo D. Š. veiksmuose

35Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuomonės, kad sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų – tai sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiama priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013, 2K-383/2015). Tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2008, 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-475/2012, 2K-166/2013, 2K-21-942/2016 ir kt.).

36Šiuo atveju, kaltinamasis D. Š. ir nukentėjusysis S. D. iki šio įvykio nebuvo pažįstami, tą vakarą irgi nebendravo bei nekonfliktavo, todėl smūgio sudavimas negalėjo būti besitęsiančio konflikto ar buvusio bendravimo priežastis. D. Š. smūgiavo, kaip nustatyta pagal nukentėjusiojo S. D. ir liudytojų O. H. bei D. B. parodymus, netikėtai ir be jokios priežasties, iki to jiems nekonfliktuojant. S. D. tiesiog žengė kelis žingsnius link D. Š., o po to sekė smūgis. Šioje dalyje minėtų asmenų parodymai tarpusavyje sutampa, yra nuoseklūs, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Teismo vertinimu, tokios smūgio sudavimo aplinkybės rodo chuliganiškas kaltinamojo paskatas, nes veika padaryta iš esmės be jokios priežasties, neadekvačiai sureagavus į nukentėjusiojo ėjimą link kaltinamojo. Netgi tikint kaltinamojo versija, jog S. D. eidamas mosikavo rankomis, tokia aplinkybė negali būti laikoma pateisinama priežastimi atlikti smurtinius veiksmus. Priešingai, pakankamai stipraus smūgio sudavimas nukentėjusiajam dėl jo galimo rankų mosikavimo, taip pat rodo, jog tai buvo daroma dėl menkavertės priežasties arba dėl neadekvačios reakcijos (galbūt dėl apsvaigimo nuo alkoholio).

37Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad D. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

38Dėl skirtinos bausmės

39Kaltinamojo D. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors kaltinamasis teigė, kad nesujautė labai apsvaigęs, tačiau nežino, ar būtų elgęsis taip pat, būdamas blaivus. Įvykio metu, 2020 m. vasario 1 d. 01.03 val. alkotesterio duomenimis, D. Š. nustatytas 1.17 ‰ (promilių) girtumas (t. 1, b. l. 186). Įvertinus nustatytą neblaivumo laipsnį, kaltinamojo neadekvačią reakciją į kilusią situaciją, paties kaltinamojo parodymus, teismas sprendžia, kad D. Š. apsvaigimas turėjo įtakos jo veiksmams.

40BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki dvylikos metų, todėl D. Š. už šią nusikalstamą veiką skiriama laisvės atėmimo bausmė.

41Skirdamas bausmę D. Š., be nustatytų atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos rūšį ir pobūdį – padaryta labai sunki nusikalstama veika žmogaus sveikatai. Nusikalstama veika padaryta veikiant netiesiogine tyčia ir yra baigta. Įvertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes (kaltės rūšį, smūgių skaičių) teismas mano, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas yra kiek mažesnis nei rūšinis tokių nusikalstamų veikų pavojingumas.

42Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurios pavojingumas nėra didelis. D. Š. iki šio nusikaltimo padarymo nebuvo teistas, baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 189). Teismas vertina ir tai, kad D. Š. yra jauno amžiaus, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, atlygino dalį žalos, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į priklausomybės ligų centrą nesikreipė (t. 2, b. l. 35-36).

43Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Viena iš bausmės paskirčių – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

44Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir aktualią teismų praktiką skiriant bausmes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti D. Š. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, atitinkančią bausmės minimumą.

45Nuo 2020-02-01 00.40 val. iki 2020-02-01 15.23 val. D. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu buvo laikinai sulaikytas. (t. 1, b. l. 141, 168), todėl laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitomas į bausmės laiką.

46Kaltinamajam D. Š. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimas (LR paso Nr. ( - )) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. (t. 1, b.l. 170-172), paliekamos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

47Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio taikymo

48BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo, t. y. teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas negali būti suprastas kaip išimtis, kuriai negalioja BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatos. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016). Be to, kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs ir tai, kad kiekvienoje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015; Nr. 2K-449-942/2016; Nr. 2K-268-942/2017).

49Minėta, kad BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta tik viena bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas nuo 2 iki 12 metų. Jokių kitų bausmių, kurias būtų galima skirti pirmą kartą teisiamam asmeniui šio straipsnio sankcija nenumato. BK 62 straipsnio taikymo pagrindų šioje byloje nenustatyta. Tad teismui reikalinga įvertinti, ar net ir minimalios realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas D. Š. būtų proporcingas ir teisingas.

50Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013; Nr. 2K-64-303/2018).

51Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, 2K-268-942/2017, 2K-334-699/2017).

52Šioje byloje D. Š. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė veikdamas spontaniškai, t. y. spontaniškai reaguodamas į subjektyviai suvoktus nukentėjusiojo S. D. veiksmus – S. D. einant link kaltinamojo, sudavė S. D. vieną smūgį ranka į veidą, po ko pastarasis griuvo ir patyrė sunkų galvos/veido sužalojimą. Taigi D. Š. veiksmai nebuvo ypatingai išskirtinai pavojingi, tačiau išskirtinai nuo jo veiksmų kilo sunkios pasekmės, kurių jis nesitikėjo ir nenorėjo. Atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, jog šios nusikalstamos veikos pavojingumas yra mažesnis negu galimas rūšinis tokios veikos pavojingumas. Kaip jau paminėta, prieš nukentėjusįjį S. D. panaudotas smurtas nebuvo intensyvus, sunkias veido sužalojimo pasekmes S. D. patyrė nuo vienintelio smūgio, nebuvo panaudoti kažkokie specialiai žmogui žaloti pritaikyti daiktai ar priemonės, D. Š. nusikalstamos veikos darymui iš anksto nesiruošė ir veikos neplanavo; nukentėjusiojo patirtas veido sužalojimas nors ir buvo gydomas netrumpą laiko tarpą, ir kaip nurodė nukentėjusysis, jis šiai dienai jaučia padarinius, šiuo metu jis jau yra darbingas. Teismo vertinimu, D. Š. veiksmas – smūgis kumščiu nėra toks pavojingas, kad D. Š. reikėtų izoliuoti nuo visuomenės paskiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, šioje byloje paskyrus D. Š., kuris yra jauno amžiaus, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, atlyginęs dalį turtinės žalos, realią laisvės atėmimo bausmę už tokio pobūdžio veiksmus nebūtų įgyvendintas teisingumo principas, būtų apsunkintas nukentėjusiojo ir Valstybinės teritorinės ligonių kasos interesas dėl žalos atlyginimo.

53Esminį teigiamą poveikį D. Š. elgesiui gali padaryti ne izoliavimas nuo visuomenės, o teismo skiriami apribojimai ir poveikio priemonės, įpareigojimas per teismo nustatytą laiką atlyginti nukentėjusiajam ir ieškovui dalį nusikaltimu padarytos žalos (visą turtinę), draudimas tam tikru metu išeiti iš namų ir kitos pareigos. Taigi teismo įsitikinimu, BK 41 straipsnyje įtvirtintas bausmės paskirties nuostatos (bendroji prevencija, nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas ir bausmės teisingumo principo įgyvendinimas) bus pasiektos pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

54Pažymima, kad šiuo atveju skirti švelnesnę nei sankcijoje nustatytą bausmės rūšį (laisvės apribojimą ar kitą bausmę), įvertinus padaryto nusikaltimo sunkumą, sukeltas pasekmes bei kitas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nebūtų teisinga, nes švelnesnė bausmės rūšis nepadarys pakankamo poveikio kaltinamojo elgesiui bei nebus teisinga ir proporcinga.

55Nors BK 75 straipsnis draudžia atidėti bausmės vykdymą, jeigu buvo padarytas sunkus nusikaltimas, tačiau, teismo vertinimu, tai galima padaryti taikant BK 54 straipsnio 3 dalį. Pavyzdžiui, BK bendrosios ar specialiosios dalies nuostatos taip pat draudžia skirti švelnesnę bausmės rūšį, kai tokios bausmės nėra sankcijoje, arba nustatyti mažesnį bausmės dydį, nei leidžia baudžiamasis įstatymas, tačiau tai daroma vadovaujantis teisingumo principu. Bausmės skyrimą reguliuoja VIII baudžiamojo įstatymo skyrius, o bausmės vykdymo atidėjimą X. Vis tik skirtinguose skyriuose esantys BK institutai, negali būti kliūtimi taikyti juos vienu metu. BK 54 straipsnio 3 dalis reguliuoja teisingos bausmės paskyrimą, todėl skiriant teisingą bausmę galima vadovautis ne tik šiame skyriuje esančiomis nuostatomis, jeigu to reikalauja bausmės individualizavimas.

56Baudžiamasis įstatymas yra vientisas teisės aktas, todėl daugelis jo nuostatų, esančių skirtinguose skyriuose ar skirsniuose, neretai taikomos sistemiškai ir vienu metu. BK esančios visos teisės normos tarpusavyje susietos ir sudaro visumą – bendrą sistemą (BK 1 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad visos jo dalys, skyriai ir straipsniai turi sudaryti nuoseklią sistemą ir tarpusavyje derėti. Bausmių rūšys ir jų dydžiai taip pat įtvirtinti ne VIII BK skyriuje, o taikant BK 54 straipsnio 3 dalį paprastai reikia žinoti, kuri bausmės rūšis yra švelnesnė ar kokie yra švelnesnių bausmių dydžiai. Be to, net ir BK 54 straipsnio 3 dalyje yra tiesioginė nuoroda į bausmės paskirtį, kuri įtvirtinta BK VII skyriaus 41 straipsnyje. Todėl teismas sprendžia, jog BK 54 straipsnio 3 dalyje suformuluotas įstatymo leidėjo teiginys „paskirti švelnesnę bausmę“ nedraudžia atidėti paskirtos bausmės vykdymo. Toks ribojimas nepagrįstai ribotų teismo galimybes paskirti individualią ir teisingą bausmę, ko pasekoje teismui manant, kad kaltinamajam skirti švelnesnę nei laisvės atėmimo bausmės rūšį būtų neteisinga, teismas būtų priverstas skirti realią laisvės atėmimo bausmę.

57Pažymima, kad net ir tame pačiame BK 75 straipsnyje yra nuoroda į BK VII skyrių: „bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo“. O šie bausmės tikslai vardijami būtent jau minėto BK 41 straipsnio 2 dalyje. Gana gausioje teismų praktikoje dėl BK 75 straipsnio taikymo, paprastai teigiama, kad „teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.

58Taigi sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo iš esmės dar kartą vertinamos visos aplinkybės, nurodytos BK 54 straipsnio 2 dalyje. Tai daroma siekiant, nustatyti, ar bausmės paskirtis bus įgyvendinta atidėjus bausmės vykdymą konkrečiam laikui ir skiriant įpareigojimus ar baudžiamojo poveikio priemones. Tokiu būdu BK 75 straipsnis savyje talpina labai daug kitų baudžiamojo įstatymo normų: BK 41 ir 54 straipsnius, iš esmės visą IX skyrių. Tai reiškia, kad atidedant bausmės vykdymą iš esmės siekiama tų pačių bausmės tikslų kaip ir skiriant sankcijoje numatytą, taip pat ir sankcijoje nenumatytą, švelnesnę bausmę bei nustatant jos dydį. Todėl darytina išvada, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas atidedant bausmės vykdymą yra galimas, nes tiek šių straipsnių, tiek viso BK viena iš pagrindinių paskirčių – teisingos bausmės paskyrimas.

59Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog D. Š. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas dvejiems metams, skiriant šiuos įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones: pradėti dirbti (ar tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti joje užsiregistravusiam; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu; per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; atlyginti visą turtinę žalą: S. D. 2 187,35 Eur, Vilniaus teritorinei ligonių kasai – 2 691,30 Eur.

60Dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos ir civilinio ieškinio

61Nagrinėjamoje byloje civilinius ieškinius pareiškė:

62Nukentėjusysis S. D. patirtai turtinei žalai atlyginti prašo priteisti jam iš kaltinamojo 9 905,70 Eur dydžio negautas pajamas dėl jo nedarbingumo, taip pat 15 094,03 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 66-68, t. 2, 138-139).

63Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį 2 691,30 Eur sumai (t. 1, b. l. 109-116).

64Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

65Dėl turtinės žalos atlyginimo

66Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį 2 691,30 Eur sumai, su ieškiniu sutiko kaltinamasis, jis pagrįstas medicininiais dokumentais. Kadangi nustatyta, jog S. D. gydėsi sužalojimus, kuriuos padarė kaltinamasis, šis ieškinys tenkinamas visiškai.

67Teismas pažymi, kad žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2012).

68Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata ir dėl šių priežasčių pastarasis negalėjo vykdyti savo ankstesnės veiklos, iš kurios iki sveikatos sužalojimo gaudavo pajamas (dirbti I.). Šias aplinkybes patvirtina specialisto išvados Nr. ( - ), ( - ) (t. 1, b. l. 81-85, 91-92), išrašai iš medicininių dokumentų ir kiti byloje esantys įrodymai. Paminėti duomenys patvirtina, kad nukentėjusiojo darbas buvo tęstinio pobūdžio, jo darbo užmokestis buvo stabilus ir šių pajamų gavimas nutrūko būtent dėl nukentėjusiojo patirtų sužalojimų. Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, nukentėjusiojo negautos pajamos buvo realios, jis laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. birželio 18 d. turėjo realias galimybes tokias pajamas gauti užsiimdamas iki sužalojimo vykdyta veikla.

69Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu “Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo” Nr. 496 patvirtintas Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 5.1 papunktį, be kita ko, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 3.1–3.4 papunkčiuose, ir mėnesines premijas, mokamas už mėnesio darbo rezultatus. Pagal Aprašo 5.4 papunktį vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Aprašo 5.6 papunktis numato, kad vidutinis valandinis darbo užmokestis turi būti skaičiuojamas ir tuo atveju, kai darbuotojo faktiškai dirbama darbo diena (pamaina) yra skirtingos trukmės.

70Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, matyti, kad S. D. dirbo I., be kitų laikotarpių, taip pat ir tris mėnesius iki nagrinėjamo įvykio 2020 m. vasario 1 d., tai yra nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d.

71Iš minėto išrašo matyti, jog S. D. darbo užmokestis I. neatskaičius mokesčių 2019 m. lapkričio mėn. sudarė 1 626,62 Eur, 2019 m. gruodžio mėn. sudarė 1 231,78 Eur, 2020 m. sausio mėn. sudarė 1 675,22 Eur. Pagal darbo vietos skaičiuoklę (https://www.sodra.lt/lt/skaiciuokles/darbo_vietos_skaiciuokle) atskaičius mokesčius šios sumos (faktiškai išmokėtas S. D. darbo užmokestis) sudaro atitinkamai 1 132,98 Eur, 879,96 Eur, 1 164,12 Eur.

72Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriaus 2020 m. liepos 21 d. pažymos apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus matyti, kad po 2020 m. vasario 1 d. įvykio S. D. nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. birželio 18 d. nepertraukiamai buvo išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai.

73Taigi apskaičiuojant vidutinį S. D. darbo užmokestį I. sudedamos S. D. gautos darbo užmokesčio sumos nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. – 1 132,98 Eur (2019 m. lapkričio mėn.), 879,96 Eur (2019 m. gruodžio mėn.), 1 164,12 Eur (2020 m. sausio mėn.), gaunama 3 177,06 Eur suma. Ši suma padalijama iš 3 mėnesių ir gaunama vieno mėnesio 1 059,02 Eur dydžio vidutinė darbo užmokesčio suma (neto).

74Toliau apskaičiuojama darbo užmokesčio suma, kurią S. D. būtų gavęs jo nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo buityje laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. birželio 18 d. Už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d. (4 mėnesius) S. D. negavo 4 236,08 Eur (1 059,02 Eur x 4) darbo užmokesčio. 2020 m. birželio mėn. sudarė 21 darbo diena. Nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 18 d. buvo 14 darbo dienos. Byloje nėra duomenų, kad S. D. dirbo poilsio dienomis. Už vieną 2020 m. birželio mėn. dieną S. D. būtų mokamas 50,43 Eur (1 059,02 Eur/21) dydžio darbo užmokestis. Taigi negautas S. D. darbo užmokestis nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 18 d. sudaro 706,02 Eur (50,43 Eur x 14). Daroma išvada, kad nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. birželio 18 d. S. D. negavo 4 942,10 Eur (4 236,08 Eur (1 059,02*4) + 706,02 Eur) darbo užmokesčio.

75Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad per savo nedarbingumo laikotarpį S. D. gavo kelių rūšių pajamas. Iš išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius skyrė S. D. išmokas jo nedarbingumo laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 3 d. iki 2020 m. birželio 18 d. Pažymima, kad šios pajamos apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiais (Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio 6 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokomis (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 9 dalis), viso 21 proc. Taigi nuo 2020 m. vasario 3 d. iki 2020 m. vasario 29 d. atskaičius 21 proc. mokesčių S. D. skirta 591,51 Eur (748,74 Eur – 157,23 Eur (21 proc.) = 591,51 Eur); nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. 621,08 Eur (786,18 Eur – 165,10 Eur = 621,08 Eur); nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. 621,08 Eur (786,18 Eur – 165,10 Eur = 621,08 Eur); nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 19 d. 354,91 Eur (449,25 Eur – 94,34 Eur = 354,91 Eur); nuo 2020 m. birželio 6 d. iki 2020 m. birželio 15 d. 177,45 Eur (224,62 Eur – 47,17 Eur); nuo 2020 m. birželio 16 d. iki 2020 m. birželio 18 d. 88,72 Eur (112,31 Eur – 23,59 Eur = 88,72 Eur); viso 2 454,75 Eur. Be to, S. D. gavo civilinio ieškinio dalies atlyginimą – 300,00 Eur, kuriuos sumokėjo kaltinamasis.

76Atsižvelgiant į tai, šios S. D. gautos sumos minusuojamos iš jo negautų 4 942,10 Eur dydžio pajamų, tai yra 4 942,10 Eur – 2 454,75 Eur – 300,00 Eur = 2 187,35 Eur.

77Nors S. D. teigia, kad 2020 m. liepos 16 d. jo nedarbingumas buvo pratęstas dar trims mėnesiams, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Pažymima, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. D. nurodytas jo negautų pajamų apskaičiavimas nėra pagrįstas byloje esančiais duomenimis. Apygardos teismo vertinimu, būtent 2 187,35 Eur dydžio suma laikoma S. D. negautomis pajamomis dėl minėto 2020 m. vasario 1 d. įvykio. Dėl šios priežasties civilinio ieškinio dalis dėl šios sumos tenkinama, o dėl likusios prašomos priteisti turtinės žalos sumos – 7 718,35 Eur (9 905,70 Eur – 2 187,35 Eur) – atmetama kaip nepagrįsta (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

78Dėl neturtinės žalos atlyginimo

79Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį iš kaltinamojo D. Š., teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamoje byloje smurtiniais nusikalstamais veiksmais – vienu smūgiu buvo padarytas sunkus nukentėjusiojo veido sužalojimas. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis neabejotinai jautė stiprų fizinį skausmą ir dėl šių sužalojimų, kaip nurodė nukentėjusysis S. D., jis iki šiol jaučia pasekmes. Byloje su civiliniu ieškiniu pateikti dokumentai iš S. D. asmens sveikatos istorijos patvirtina, jog S. D. buvo gydomas stacionariai nuo 2020 m. vasario 1 d. iki vasario 25 d., beveik 5 mėnesius jis buvo nedarbingas, net ir 2020 m. liepos 16 d. kreipėsi su skundu į medicinos įstaigą dėl traumos pasekmių. Tad teismas neabejoja, jog S. D. patyrė tiek didelį fizinį skausmą, tiek didelius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, veido sužalojimo pasekmes jaučia iki šiol, kas remiantis CK 6.250 straipsniu pripažintina asmens patirta neturtine žala. Kita vertus, teismas pastebi, jog byloje nėra tokių duomenų, jog dėl šio sužalojimo S. D. būtų nustatytas neįgalumas ar tam tikros procentinės dalies netektas darbingumas, tad daryti kategoriškos išvados, jog ir ateityje S. D. nuolat jaus fizinį skausmą ir nepatogumus – negalima. Pažymėtina, jog situacijai pablogėjus, nukentėjusiajam neužkertamas kelias reikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka dėl pasikeitusių aplinkybių ir reikalauti žalos atlyginimo. Taigi teismas, įvertindamas bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į S. D. sukeltus dvasinius išgyvenimus, patirtą fizinį skausmą ir sužalojimus bei liekamuosius reiškinius, į kaltinamojo turtinę padėtį (yra dirbantis, jauno amžiaus), daro išvadą, kad nurodyta 15 094,03 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė. Tokią išvadą teismas daro ne tik įvertindamas bylos aplinkybes, bet ir remdamasis formuojama teismų praktika panašaus pobūdžio bylose: baudžiamoji byla Nr. 2K-337-489/2017 už nukentėjusiojo sunkų sveikatos sutrikdymą sužalojant galvą priteista 8 000 Eur neturtinės žalos, baudžiamoji byla Nr. 2K-363-689/2017 – priteista 3 000 Eur už galvos kaukolės lūžį ir akiduobės sužalojimus; baudžiamoji byla Nr. 2K-427-693/2016 - dviem smūgiais sužalojus nukentėjusiojo galvą priteista 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; baudžiamoji byla Nr. 2K-172-942/2016 – nukentėjusiajam patyrus tiek veido, galvos bei pilvo sužalojimus priteista 30 000 Lt (8 688,60 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Taigi, kaip matyti iš pateiktos teismų praktikos, net padarant gyvybiškai pavojingose vietose (galvoje) sunkius sužalojimus, neturtinė žala priteisiama 10 000 Eur ribose. Įvertindamas byloje nustatytas aplinkybes bei siekdamas nukentėjusiojo S. D. ir kaltinamojo interesų pusiausvyros, atsižvelgdamas į tai, kad S. D. gydymas truko ilgą laiką, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismas ieškinį tenkina iš dalies, mažina reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydį ir padarytą neturtinę žalą įvertina 8 000 Eur suma.

80Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikos tirti ir nagrinėti, likimo

81Vokas su CD laikmena, kurioje įrašytas BPC pateiktas garso įrašas, prisegtas prie 2-ojo bylos tomo galinio viršelio, paliekamas saugoti prie bylos.

82Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis,

Nutarė

83D. Š. (D. Š.) pripažinti kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteisti dvejų metų laisvės atėmimo bausme.

84Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 1 dalimi D. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

85-

86pradėti dirbti (ar tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti joje užsiregistravusiam;

87-

88neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

89-

90būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu;

91-

92skirti BK 70 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, D. Š. įpareigojant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

93-

94skirti BK 69 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, D. Š. įpareigojant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti 2 187,35 Eur turtinę žalą S. D. ir 2 691,30 Eur turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

95Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. vasario 1 d. 00.40 val. iki 2020 m. vasario 1 d. 15.23 val. (vieną parą), vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai sulaikymo dienai.

96Kaltinamajam D. Š. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimą (Lietuvos Respublikos paso Nr. ( - )) ir rašytinį pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistomis, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

97Nukentėjusiojo S. D. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš D. Š. S. D. naudai priteisti 2 187,35 Eur turtinės žalos.

98Nukentėjusiojo S. D. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš D. Š. S. D. naudai priteisti 8000 Eur neturtinės žalos.

99Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš D. Š. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 2 691,30 Eur.

100Voką su CD laikmena, kurioje įrašytas BPC pateiktas garso įrašas, prisegtą prie 2-ojo bylos tomo galinio viršelio, palikti saugoti prie bylos.

101Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą, nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, įteikimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją... 3. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 4. Teismas... 5. D. Š. iš chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė asmens sveikatą, o... 6. Šiais savo veiksmais D. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio... 7. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis D. Š. paaiškino, kad jis... 8. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis S. D. parodė, kad jis su... 9. Teisiamojo posėdžio metu nuotoliniu būdu apklausta liudytoja O. H. parodė,... 10. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. B. parodė, kad 2020 m.... 11. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. V. parodė, kad... 12. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. K. parodė, kad dirbo UAB... 13. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. M. parodė, kad gavo... 14. 2020-05-19 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad... 15. 2020-02-01 01.03 val. alkotesterio duomenimis, D. Š. nustatytas 1.17 ‰... 16. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje... 17. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje... 18. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo ... 19. BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 20. Kaltinamasis D. Š. iš esmės savo kaltę, kad padarė jam inkriminuojamą... 21. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina specialisto išvada Nr. ( - ), kurioje... 22. Aplinkybę, kad būtent D. Š. vieną kartą kumščiu smūgiavo S. D. į veido... 23. Byloje kilo ginčas dėl suduotų smūgių skaičiaus. Aplinkybę, kad... 24. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja O. H. parodė, kad „pirmą... 25. Teismas pažymi, kad nukentėjusysis S. D. yra proceso šalis, o liudytoja O.... 26. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. B. parodė, kad jis matė,... 27. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad liudytojo D. B.... 28. Taigi pagal kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus ir specialisto... 29. Kaltinamojo D. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2... 30. Dėl būtinosios ginties sąlygų ... 31. Kaltinamasis D. Š. parodė, kad S. D. jis smūgiavo dėl to, kad ši ėjo link... 32. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir... 33. Visų pirma, teismas pažymi tai, kad byloje nėra jokių įrodymų,... 34. Dėl chuliganiškų paskatų kaltinamojo D. Š. veiksmuose ... 35. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuomonės, kad sunkus sveikatos... 36. Šiuo atveju, kaltinamasis D. Š. ir nukentėjusysis S. D. iki šio įvykio... 37. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad D. Š. veiksmai... 38. Dėl skirtinos bausmės... 39. Kaltinamojo D. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog jis... 40. BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė... 41. Skirdamas bausmę D. Š., be nustatytų atsakomybę sunkinančios ir... 42. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurios pavojingumas... 43. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė,... 44. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir aktualią teismų praktiką... 45. Nuo 2020-02-01 00.40 val. iki 2020-02-01 15.23 val. D. Š., vadovaujantis... 46. Kaltinamajam D. Š. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas... 47. Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio taikymo... 48. BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą... 49. Minėta, kad BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta tik viena bausmės... 50. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog BK 41 straipsnis (Bausmės... 51. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamosios... 52. Šioje byloje D. Š. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė veikdamas... 53. Esminį teigiamą poveikį D. Š. elgesiui gali padaryti ne izoliavimas nuo... 54. Pažymima, kad šiuo atveju skirti švelnesnę nei sankcijoje nustatytą... 55. Nors BK 75 straipsnis draudžia atidėti bausmės vykdymą, jeigu buvo... 56. Baudžiamasis įstatymas yra vientisas teisės aktas, todėl daugelis jo... 57. Pažymima, kad net ir tame pačiame BK 75 straipsnyje yra nuoroda į BK VII... 58. Taigi sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo iš esmės dar kartą... 59. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog D. Š. laisvės... 60. Dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos ir civilinio ieškinio... 61. Nagrinėjamoje byloje civilinius ieškinius pareiškė:... 62. Nukentėjusysis S. D. patirtai turtinei žalai atlyginti prašo priteisti jam... 63. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį 2 691,30 Eur... 64. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės... 65. Dėl turtinės žalos atlyginimo... 66. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį 2 691,30 Eur... 67. Teismas pažymi, kad žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas,... 68. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų... 69. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu... 70. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmens... 71. Iš minėto išrašo matyti, jog S. D. darbo užmokestis I. neatskaičius... 72. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriaus 2020 m. liepos 21... 73. Taigi apskaičiuojant vidutinį S. D. darbo užmokestį I. sudedamos S. D.... 74. Toliau apskaičiuojama darbo užmokesčio suma, kurią S. D. būtų gavęs jo... 75. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad per savo nedarbingumo laikotarpį S.... 76. Atsižvelgiant į tai, šios S. D. gautos sumos minusuojamos iš jo negautų 4... 77. Nors S. D. teigia, kad 2020 m. liepos 16 d. jo nedarbingumas buvo pratęstas... 78. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 79. Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį iš kaltinamojo D.... 80. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikos tirti ir nagrinėti,... 81. Vokas su CD laikmena, kurioje įrašytas BPC pateiktas garso įrašas,... 82. Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos... 83. D. Š. (D. Š.) pripažinti kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir... 84. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi,... 85. -... 86. pradėti dirbti (ar tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje... 87. -... 88. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo... 89. -... 90. būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu;... 91. -... 92. skirti BK 70 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę –... 93. -... 94. skirti BK 69 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę –... 95. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į laisvės atėmimo bausmės laiką... 96. Kaltinamajam D. Š. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą... 97. Nukentėjusiojo S. D. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo... 98. Nukentėjusiojo S. D. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo... 99. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos... 100. Voką su CD laikmena, kurioje įrašytas BPC pateiktas garso įrašas,... 101. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti...