Byla e2A-1082-259/2019
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės draudimo kompanijos Towarzystwo Ubezpieczen Wzajemnych „TUW“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. T., R. T. ir Ž. T. ieškinį atsakovėms draudimo kompanijai Towarzystwo Ubezpieczen Wzajemnych „TUW“, S. B. įmonei „Uslugi Transportowe“, tretiesiems asmenims E. L., draudimo kompanijai Powszechny Zaklad Ubezpieczen S. A. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovai kreipėsi į teismą atsakovams su patikslintu ieškiniu (4 t. b. l. 41-57) prašė: 1) priteisti ieškovo K. T. naudai solidariai iš atsakovių 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 3 623,17 Eur turtinei žalai atlyginti; 2) priteisti ieškovės R. T. naudai solidariai iš atsakovių 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 4 213,40 Eur turtinei žalai atlyginti; 3) priteisti ieškovo Ž. T. naudai solidariai iš atsakovių 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 481,36 Eur turtinei žalai atlyginti; 4) priteisti ieškovų naudai solidariai iš atsakovių 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti ieškovų naudai solidariai iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškovai nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 2 d. apie 14.06 val. Kauno r. kelyje ( - ) įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo automobilio VW Passat, valst. Nr. v/n ( - ), vairuotojas R. T., kuris yra R. ir K. T. sūnus bei Ž. T. brolis. Kelyje vairuojamos transporto priemonės „Mercedes Benz“, su Lenkijos Respublikos valstybiniais numeriais ( - ), vairuotojas, trečiasis asmuo E. L. nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, priklausančios atsakovei S. B. įmonei „Uslugi Transportowe", ji išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, dėl ko jų artimojo vairuojama transporto priemonė atsitrenkė į sunkvežimį ir vairuotojas žuvo. Transporto priemonę vairavęs trečiasis asmuo E. L. dirbo atsakovės „Uslugi Transportowe“ įmonėje samdomu darbuotoju. Žuvusį asmenį su ieškovais siejo itin artimi ryšiai. Jie nuolat tarpusavyje bendravo ir padėjo vieni kitiems. Dėl eismo įvykio kilo itin skaudžios pasekmės - atimta sūnaus ir brolio gyvybė, jos itin skaudžios, patirti tragiški išgyvenimai neįkainojami. Dėl sūnaus/ brolio netekties ieškovai patyrė daug skausmo, dvasinių sukrėtimų, didelius neigiamus išgyvenimus, neigiami išgyvenimai bus ir ateityje, jie nėra pamirštami. Be to dėl įvykusio eismo įvykio nei atsakovės, nei trečiasis asmuo – vairuotojas, jų neatsiprašė, neatlygino bent dalies turtinės ir neturtinės žalos. Automobilis VW Passat, ( - ), priklausė ieškovui K. T., ši transporto priemonė buvo sugadinta nepataisomai. Jos vertė eismo įvykio metu buvo 1 738 Eur. Ši transporto priemonė buvo išvežta iš įvykio vietos panaudojant techninės pagalbos automobilį, todėl ieškovui K. T. teko sumokėti 203,75 Eur už automobilio saugojimą ir techninės pagalbos paslaugas. Ieškovai, gyvenantys Airijoje, turėjo neplanuotai grįžti į Lietuvą, dėl ko patyrė nenumatytas kelionės išlaidas, kurios sudaro po 481,36 Eur kiekvienam iš ieškovų. Ieškovai R. T. ir K. T. palaidojo žuvusį sūnų savo jėgomis ir pinigais, dėl to turėjo išlaidų. Valstybinei teismo medicinos tarnybai sumokėta 44,31 Eur už ekspertizę, 1 064,35 Eur laidojimo išlaidų, 91,65 Eur už maistą. Ieškovė R. T. taip pat sumokėjo 393,88 Eur už gedulingus pietus. Be to, ieškovai sutvarkė žuvusio sūnaus kapavietę, kas sudaro iš viso 3 338,16 Eur.

93.

10Atsakovė S. B. įmonė „Uslugi Transportowe“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovių solidarioji atsakomybė šioje byloje pagal formuojamą teisminę praktiką iš vis negali būti taikoma. Pažymėjo, kad atsakovė buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę, draudimo sutartys buvo sudarytos remiantis Lenkijos Respublikos 2003 m. gegužės 22 d. įstatymo „Dėl privalomojo draudimo, Draudimo garantinio iždo ir Lenkijos transporto priemonių draudikų biuro“ pagrindu. Kadangi ieškovų reikalaujama priteisti neturtinės žalos suma neviršija Lenkijos įstatymo nustatyto garantinės draudimo išmokos asmens sužalojimo atveju (5 000 000 Eur), todėl ieškovų reikalavimas atsakovės S. B. įmonės „Uslugi transportowe“ atžvilgiu dėl žalos priteisimo negali būti patenkintas.

114.

12Atsakovė draudimo kompanija Towarzystwo Ubezpieczen Wzajemnych „TUW“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad vilkikas su puspriekabe buvo apdraustas Lenkijos Respublikoje veikiančių draudimo bendrovių, todėl teismui privalu spręsti klausimą dėl kilusiam ginčui taikytinos materialinės teisės. Nurodė, kad šioje civilinėje byloje turi būti taikoma Lietuvos Respublikos materialinė teisė, įskaitant Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Tai numato tiek LR CK 1.44 straipsnis ir 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvencija dėl eismo įvykiams taikytinos teisės, taip pat Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalis, 16 straipsnio 1 dalis, 1 straipsnio 6 dalis, LAT praktika. Eismo įvykio metu padaryta neturtinė žala įstatymo leistinose ribose jau yra visiškai atlyginta R. T. sutuoktinei E. T., o patikslintu ieškiniu prašoma priteisti 104 000 Eur suma iš atsakovės, kaip draudikės, prieštarauja imperatyvioms Draudimo įstatymo nuostatoms ir galiojančiai teismų praktikai. Įvertinus Draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto teisinį reguliavimą ir aiškų bei imperatyvų apribojimą dėl maksimalaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio, t. y. ne daugiau kaip 5 000 Eur, nepriklausomai nuo to, kiek yra nukentėjusiųjų asmenų, darytina išvada, jog atsakovė, kaip draudikė, dėl eismo įvykio yra įpareigojama atlyginti maksimalia 5 000 Eur neturtinės žalos suma, kuri jau yra sumokėta žuvusiojo sutuoktinei E. T. Pasisakydama dėl turtinės žalos atlyginimo atsakovė nurodė, kad priešingai nei teigiama ieškinyje, ekspertizės akte nėra pateikiama jokios informacijos apie automobilio nepataisomą sugadinimą, juolab, nėra pateikiama jokios informacijos apie automobilio likutinę vertę. Ieškovai taip pat neįrodė su kelione į laidotuves patirtų išlaidų, nes pateikta sąskaita pagrindžia tik 330,17 Eur, o ne 1 444,09 Eur išlaidas. Be iš sąskaitos matyti, kad lėktuvo bilietai buvo perkami 2013 m. rugsėjo 16 d. skrydžiui kryptimi Vilnius – Korkas, o ne skrydžiui iš Airijos į Lietuvą. Taigi, ieškovai nepagrindė ir neįrodė, jog sąskaitoje nurodyti 2013 m. rugsėjo 16 d. kelionės lėktuvu bilietai iš Vilniaus į Korką būtų priežastiniu ryšiu susiję su ieškovų dalyvavimu R. T. laidotuvėse. Pažymi, kad dar 2015 m. kovo 4 d. biuras dėl eismo įvykio pervedė į eismo įvykio metu žuvusio R. T. sutuoktinės E. T. banko sąskaitą 9 066,24 Eur sumą, iš kurios 1 930,03 Eur buvo skirta laidojimo išlaidoms padengti. Pažymi, kad ieškovai, pareikšdami ieškinį praleido CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, taikomą iš draudimo teisinių santykių kylantiems reikalavimams, kas yra savarankiškas ieškinio atmetimo pagrindas.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

145.

15Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 27 d. sprendimu atnaujino ieškovams ieškinio senaties terminą; ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės draudimo kompanijos Towarzystwo Ubezpieczen Wzajemnych „TUW“ 16 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 3 085,42 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2017 m. vasario 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui K. T.; priteisė iš atsakovės draudimo kompanijos Towarzystwo Ubezpieczen Wzajemnych „TUW“ 16 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 4 248,95 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2017 m. vasario 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei R. T.; priteisė iš atsakovės draudimo kompanijos Towarzystwo Ubezpieczen Wzajemnych „TUW“ 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 481,36 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2017 m. vasario 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui Ž. T.; kitą ieškinio dalį atmetė; paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas.

166.

17Teismas nustatė, kad eismo įvykis, kuriame žuvo ieškovų sūnus/brolis, įvyko 2013 m. rugsėjo 2 d., tą pačią dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ) pagal LR BK 281 straipsnio 5 dalį. Ieškovai patvirtino, kad apie jų artimojo žūtį tapo jiems tapo žinoma tą pačią dieną, todėl nuo šios dienos ir skaičiuotina ieškinio senaties termino eigos pradžia. Dėl šio eismo įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau ieškovai civilinio ieškinio nebuvo pareiškę. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2016 m. balandžio 20 d., BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar nusižengimo požymių (1 t., b. l. 12- 21), nukentėjusiesiems išaiškinant jų teisę dėl eismo įvykio metu patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kreiptis civilinio proceso tvarka.

187.

19Teismas nurodė, jog šiuo atveju ieškinio senaties terminas, numatytas CPK 1.125 straipsnio 7 dalyje, yra praleistas. Teismas sutiko su atsakovės draudimo kompanijos Towarzystwo Ubezpieczen Wzajemnych „TUW“ atstovo argumentais, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas savaime senaties termino eigos nenutraukė, nes BPK 113 straipsnio 2 dalis numato, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos civilinio proceso normos.

208.

21Teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškinio senaties terminą atnaujinti. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas tęsėsi pakankamai ilgai (du metus ir septynis mėnesius), kurio metu ieškovai turėjo pagrįstą pagrindą tikėtis, kad jų reikalavimai bus išspręsti teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą. Ieškinio senaties termino praleidimas nėra toks, kuriam praėjus šios civilinės bylos nagrinėjimas būtų apsunkintas. Priešingai, būtent ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad įrodymų, pagrindžiančių vilkiko vairuotojo E. L. kaltės nėra, o transporto priemonių savininkas S. B. transporto priemonių eksploatavimo taisyklių taip pat nepažeidė. Tik atlikus ikiteisminį tyrimą buvo pasisakyta dėl eismo įvykį sukėlusio vairuotojo kaltės klausimo, kas, teismo vertinimu, taip pat turėjo reikšmės tinkamam aplinkybių įvertinimui, susijusių su civilinio ieškinio pareiškimu (tinkamų atsakovų pasirinkimu). Nurodytų argumentų, taip pat ginamų vertybių svarbos pagrindu teismas sprendė, jog yra pagrindas pripažinti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, dėl ko šį terminą atnaujino (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

229.

23Teismas, pasisakydamas taikytinos teisės klausimu ir dėl atsakovių civilinės atsakomybės, nurodė, jog kadangi trečiasis asmuo E. L. vairavo transporto priemonę su puspriekabe, kurios buvo draustos Lenkijos Respublikos draudimo kompanijoje TUW ir draudimo kompanijoje Powszechny Zaklad Ubezpieczen S. A. (toliau draudimo kompanija PZU), todėl pagal Lietuvos Respublikos CK 1.37 straipsnio 6 dalį iš draudimo sutarties atsiradusiems teisiniams santykiams taikytina valstybės, kurios teritorijoje yra draudiko nuolatinė gyvenamoji ar verslo vieta, teisė. Taigi, teismo vertinimu, nustatant draudimo išmokos dėl neturtinės žalos dydį, turi būti taikomos Lenkijos Respublikos draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos.

2410.

25Teismui ruošiantis bylos nagrinėjimui buvo nuspręsta kreiptis į kompetentingą Lenkijos Respublikos instituciją, nurodant bylos aplinkybes ir prašant suteikti teisinę pagalbą. Kaip nurodyta Lenkijos Respublikos teisingumo ministerijos atsakyme, 2003 m. gegužės 22 Privalomojo draudimo, draudimo garantinio iždo ir Lenkijos transporto priemonių draudikų biuro įstatymo 36 straipsnis numato, kad kompensacija nustatoma ir mokama pagal motorinės transporto priemonės turėtojo ar vairuotojo civilinę atsakomybę, tačiau ji negali viršyti garantinės sumos, numatytos draudimo sutartyje. Garantinė suma negali būti mažesnė nei 5 000 000 Eurų už vieną įvykį žalos asmeniui, ir 1 000 000 Eur žalos turtui, nepriklausomai nuo nukentėjusiųjų asmenų skaičiaus. Taip pat išaiškinta, kad pagal įstatymo 37 straipsnio 1 dalį, jei žalą sukėlė motorinių transporto priemonių junginys, velkančios transporto priemonės turėtojo civilinės atsakomybės draudimas apima žalą, kurią sukėlė priekaba, kuri yra sukabinta su varikline transporto priemone arba atsikabino nuo variklinės transporto priemonės ir dar riedėjo.

2611.

27Teismas, vadovaudamasis nurodytu Lenkijos Respublikos teisiniu reguliavimu, padarė išvadą, kad Lenkijos Respublikos draudimo bendrovė TUW, kuri buvo sudariusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį dėl eismo įvykyje dalyvavusios motorinės transporto priemonės – vilkiko Mercedes Benz, valst. Nr. ( - ), yra atsakinga dėl eismo įvykio atveju padarytos žalos atlyginimo ieškovams: neturtinės žalos, neviršijančios 5 000 000 Eur sumos, ir turtinės žalos, neviršijančios 1 000 000 Eur sumos. Teismo vertinimu, kadangi jokie apribojimai išmokamų žalų dydžiui draudimo sutartyje nenumatyti (ikiteisminio tyrimo bylos 1 t., b. l. 102), nurodant, kad draudimo sutartis sudaryta vadovaujantis 2003 m. gegužės 22 d., Lenkijos Respublikos Privalomojo draudimo, draudimo garantinio iždo ir Lenkijos transporto priemonių draudikų biuro įstatymo pagrindu, todėl ieškovų reikalavimams neviršijant šiame įstatyme paminėtų maksimalų priteistinų sumų, jiems padaryta turtinė ir neturtinė žala gali būti priteistina tik iš Lenkijos draudimo bendrovės TUW.

2812.

29Teismas taip pat nurodė, kad trečiasis asmuo E. L. vairavo transporto priemonę, draustą Lenkijos Respublikos draudimo bendrovėje TUW. CK 1.44 straipsnyje nustatyta, kad reikalavimams atlyginti žalą, padarytą eismo įvykio metu, taikytina teisė nustatoma pagal 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvenciją dėl eismo įvykiams taikytinos teisės, kurios 3 straipsnyje įtvirtinta, kad taikoma valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, vidaus teisė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad eismo įvykis įvyko Lietuvos Respublikos teritorijoje, sprendė, jog deliktinės atsakomybės klausimams spręsti taikytina Lietuvos Respublikos teisė.

3013.

31Teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovams, nurodė, kad ieškovų nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad jie dėl staigios sūnaus/brolio mirties patyrė neturtinę žalą. Kiekvieno iš ieškovų ir žuvusiojo R. T. santykiai buvo pakankamai artimi, nes žuvusysis, net sukūręs šeimą, liko toliau gyventi kartu su tėvais/broliu tame pačiame būste, toliau naudojosi bendromis patalpomis – virtuve, svetaine. Žuvusiojo tėvų parodymai teisme patvirtina, kad R. T., iki eismo įvykio gyvendamas viename name su jais, toliau palaikė intensyvų bendravimą, tarp jų buvo susiformavę šilti santykiai, artimas ryšys. Be to atitinkami santykiai buvo susiformavę ir tarp R. T. ir ieškovo, jo brolio Ž. T. – sutapdavo jo ir brolio pomėgiai, jie kartu vykdavo į renginius, R. T. pasiimdavo jį iš mokyklos. Akivaizdu, kad ieškovai – žuvusiojo tėvai ir brolis, prarado artimą žmogų, su kuriuo juos siejo pastovūs ir glaudus ryšiai, šilti santykiai. Be to eismo įvykio metu žuvo net tik jų sūnus/brolis, bet taip pat buvo sunkiai sužalota ir jo sutuoktinė, taip pat ir pastarosios motina, taigi ieškovų išgyvenimai nuo to tik padidėjo.

3214.

33Teismo vertinimu, svarbi aplinkybė, kad ieškovai, prieš tai gyvenę Lietuvos Respublikoje, kartu persikėlė ir apsigyveno Airijoje, kas tik patvirtina jų artimą bendravimą ir interesų bendrumą. Taigi R. T. netikėta mirtis ieškovams sukėlė dvasinį sukrėtimą ir skausmą, didelius emocinius ir dvasinius išgyvenimus, taip pat negrįžtamai buvo prarastas ir sūnaus/brolio rūpestis tėvais/broliu bei jo parama. R. T. žuvo Lietuvos Respublikoje, ieškovams būnant Airijoje, taigi jiems teko papildomi pergyvenimai ir nepatogumai, susiję su jų išvykimu/parvykimu į gyvenamąją vietą. Akivaizdu, kad pastarieji dėl skirtingų žuvusiojo palaidojimo vietos ir jų gyvenamosios vietos ir šiuo metu patiria nepatogumų. Jokių liekamųjų reiškinių ieškovų sveikatai nebuvo nustatyta.

3415.

35Teismas pažymėjo, kad žuvusiojo tėvai (ieškovai) neliko vieniši – jie ir toliau gyvena su sūnumi, ieškovu Ž. T. Nors, jokių eismo įvykį sukėlusio, šioje byloje trečiojo asmens vilkiko vairuotojo E. L. neteisėtų veiksmų nebuvo nustatyta – eismo įvykis kilo nepriklausomai nuo vilkiko vairuotojo valios, tačiau į ieškovus dėl skaudaus įvykio niekas nesikreipė ir neatsiprašė. Atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo nustatyta, kad paties žuvusiojo veiksmai galėjo įtakoti žalos atsiradimą ir jos dydį. Teismas atsižvelgė į ieškovams – žuvusiojo tėvams, padarytą turtinę žalą, kuri yra pakankamai ženkli ir iki šios dienos nei jokia dalis nėra atlyginta, bei į tai, kad tiek ikiteisminis tyrimas, tiek ir šios bylos, turinčios tarptautinį elementą, nagrinėjimas užsitęsė, kas artimųjų (ieškovų) išgyvenimus neabejotinai padidino.

3616.

37Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas sprendė, jog neturtinės žalos atlyginimas, prašomas civiliniame ieškinyje, R. T. tėvams K. T. ir R. T. mažinamas ir nustatomas 16 000 Eur, o jo broliui Ž. T. – 4 000 Eur.

3817.

39Teismas, spręsdamas dėl priteistinos ieškovams turtinės žalos dydžio, ir pasisakydamas dėl ieškovo K. T. prašomų priteisti 1 738 Eur už jam priklausančią, eismo įvykio metu nepataisomai sugadintą transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. ( - ), nurodė, kad automobilis VW Passat yra registruotas K. T. vardu, eismo įvykio metu jis buvo be kelių mėnesių 20 metų amžiaus. Ieškovas subjektyviai vertina automobilio VW Passat vertę eismo įvykio metu, taip pat neteikė ir jokių jo įsigijimo kainą patvirtinančių dokumentų, ekspertizės dėl automobilio vertės ieškovai atlikti nepageidavo, nes jo vertė nėra didelė, o ieškovai ir taip jau yra patyrę didelių išlaidų. Taigi, teismo vertinimu, automobilio vertės eismo įvykio metu ieškovas neįrodė. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, esant įrodytam žalos padarymo faktui, teismas vadovavosi viešai prieinamais duomenimis apie dvidešimties metų automobilių VW Passat (šiuo metu 1999 m. registracijos), varomų dyzelinais degalais, be defektų, kainas ir nustatė, kad šių automobilių kainos svyruoja nuo 450 iki 1 950 Eur, kas atitiktų 1 200 Eur jų kainos vidurkį. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad yra pagrindas 1 200,00 Eur sumą pripažinti ieškovo K. T. patirta žala (nuostoliais) dėl automobilio sugadinimo ir priteisti ją iš atsakovės draudimo kompanijos TUW.

4018.

41Dėl ieškinio reikalavimo priteisti ieškovams po 481,36 Eur išlaidų, susijusių su jų kelione laidotuvėmis iš Airijos į Lietuvą ir atgal, teismas nurodė, kad ieškovei R. T. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra 1 140,00 Lt (330,17 Eur) sumai už bilietus trims asmenims (ieškovams) maršrutu Vilnius – Korkas 2013 m. rugsėjo 16 d. (išrašymo data 2013 m. rugsėjo 11 d.). Šios sąskaitos visišką apmokėjimą patvirtina kasos čekis (1 t., b. l. 101). Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad ieškovai į Airiją grįžo praėjus tik 11 dienų po laidotuvių, nesudaro pagrindo abejoti šių išlaidų pagrįstumu - ieškovai prašė priteisti tik vienos kelionės iš Lietuvos į Airiją išlaidas, o ieškovų atstovas nurodė, kad po laidotuvių grįžti į Airiją ieškovai iš karto negalėjo, nes nebuvo bilietų. Todėl teismas sprendė, jog 330,17 Eur suma, susijusi su vykimu iš laidotuvių į Airiją, yra pagrįsta.

4219.

43Teismas nurodė, kad ieškovų teigimu, kelionei į Lietuvą jie panaudojo dovanų kuponą. Kelionės faktą 2013 m. rugsėjo 3 d. iš Dublino į Vilnių per Kopenhagą patvirtina įlaipinimo kortelės ir rezervavimo patvirtinimas, kurioje nurodyta kelionės kaina 1 113,92 Eur (1 t., b. l. 35-47). Teismo vertinimu, nors tiesioginių įrodymų, patvirtinančių šios sumos apmokėjimą ieškovai į bylą nepateikė, tačiau kelionės kaina rezervavimo patvirtinime nurodyta, ji buvo užsakyta, patvirtinta bei įvyko; rezervavimo patvirtinime nurodoma, kad ji buvo nupirkta. Įstatymai neriboja apmokėti už kitą asmenį, todėl teismas sprendė, jog nėra pagrindo laikyti, kad 1 113,92 Eur kelionės išlaidos yra nepagrįstos. Nesant prieštaravimų tarp ieškovų dėl 481,36 Eur (1 444,09 Eur/3) išlaidų priteisimo dalimis, teismas priteisė ieškovams iš atsakovės draudimo kompanijos TUW lygiomis dalimis po 481,36 Eur išlaidų, susijusių su jų kelione į laidotuves iš Airijos ir atgal.

4420.

45Teismas taip pat sprendė, kad ieškovo K. T. prašomos priteisti 203,75 Eur išlaidos už automobilio saugojimą ir techninės pagalbos paslaugas, 44,31 Eur Valstybinei teismo medicinos tarnybai už ekspertizę, 1 064,35 Eur laidojimo išlaidos ir 91,65 Eur už maistą, iš viso 1 404,06 Eur, yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais, susijusios su eismo įvykiu ir su tuo kilusiomis pasekmėmis (R. T. laidotuvėmis), laikytinos ieškovo patirtais nuostoliais (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) ir priteistinos iš atsakovės draudimo kompanijos TUW.

4621.

47Teismas nurodė, kad nors ieškovės R. T. prašomos priteisti 3 330,63 Eur išlaidos kapavietei pateiktuose rašytiniuose dokumentuose nedetalizuojamos, tačiau atsakovė šių išlaidų dydžio iš esmės neginčijo, jos, teismo vertinimu, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, atsakovės realiai patirtos, todėl teismas sprendė, jog laikytinos ieškovės patirtais nuostoliais (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) ir priteistinos ieškovei iš atsakovės kompanijos TUW. Taip pat teismas sprendė, jog ieškovei priteistinos ir jos turėtos 393,88 Eur išlaidos už gedulingus pietus ir 7,53 Eur už žemę skirtą kapavietei.

4822.

49Teismas, vertindamas atsakovės draudimo kompanijos TUW atstovo teiginius, kad Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras išmokėjo 9 066,24 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą E. T., iš kurių 1 930,03 Eur suma yra susijusi su dviejų eismo įvykio metu žuvusių – R. T. ir R. Ž. laidojimu, nustatė, kad E. T. buvo paskaičiuotos ir sumokėtos laidojimo ir paminklų išlaidos; išlaidų struktūroje nurodoma, kad jas sudaro dviejų mirusiųjų – R. T. ir R. Ž. laidojimo ir paminklų išlaidos. Taip pat atsakovės draudimo kompanijos TUW atstovas pateikė kasos pajamų orderius, PVM sąskaitas faktūras, išlaidų paskaičiavimus, sąskaitas, kurios patvirtina 1 883,69 Eur išlaidų pagrįstumą (4 t., b. l. 92-100), taigi iš esmės visų iš 1 930,03 Eur išlaidų pagrįstumą (trūkstama suma 46,35 Eur). Teismas nurodė, kad ieškovai į šią bylą kartu su ieškiniu teikė jų išlaidas patvirtinančius įrodymus, kurie visiškai nesutampa su atsakovės draudimo kompanijos TUW pateiktais, anksčiau aptartais dokumentais. Nesutampant ieškovų ir atsakovės draudimo kompanijos TUW pateiktiems rašytiniams įrodymams dėl laidojimo ir paminklo statymo išlaidų, teismas konstatavo, kad ieškovų turėtos jų sūnaus/brolio laidotuvių ir paminklo statymo išlaidos nėra apmokėtos, todėl turi būti priteistinos.

50III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5123.

52Apeliaciniame skunde atsakovė draudimo kompanija Towarzystwo Ubezpieczen Wzajemnych „TUW“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės draudimo kompanijos Towarzystwo Ubezpieczen Wzajemnych „TUW“ ieškovų naudai priteistas bendras 36 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir 7 815,73 Eur turtinės žalos atlyginimas, taip pat 5 proc. dydžio procesinės palūkanos, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti visiškai; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, priteisiant atsakovės draudimo kompanijos Towarzystwo Ubezpieczen Wzajemnych „TUW“ naudai 2 677,15 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme; priteisti apeliantės naudai 2 697 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5323.1.

54Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo santykiams taikė Lenkijos Respublikos materialinę teisę, dėl ko priėmė neteisėtą sprendimą. Iš nustatytų byloje faktinių aplinkybių matyti, kad nelaimingas eismo įvykis įvyko Lietuvos Respublikos teritorijoje, kas yra teisiškai esminė aplinkybė sprendžiant klausimą dėl susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos materialinės teisės. CK 1.44 straipsnis nustato, jog reikalavimams atlyginti žalą, padarytą eismo įvykio metu, taikytina teisė nustatoma pagal 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvenciją dėl eismo įvykiams taikytinos teisės (toliau – Konvencija). Konvencijos 3 straipsnyje nurodoma, jog taikytina valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, vidaus teisė. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimus, turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos materialine teise, įskaitant, bet neapsiribojant, ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintas specialiąsias taisykles, susijusias su žalos atlyginimo dydžių ribojimais.

5523.2.

56Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau tekste - Draudimo įstatymas arba TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 3 dalis nurodo, jog už žalą, padarytą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, draudikas moka išmoką pagal tos valstybės teisės aktuose nustatytas draudimo sumas <..>“. To paties įstatymo 16 straipsnio 1 dalis aiškiai nustato, jog atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Išmoka mokama atsižvelgiant į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Remiantis minėtomis įstatymo nuostatomis, darytina išvada, jog, sprendžiant klausimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, jog eismo įvykis įvyko Lietuvoje, turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos teisės aktais, įskaitant Draudimo įstatymą.

5723.3.

58Priešingai, nei yra teigiama skundžiamame sprendime, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gegužės 9 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2014, yra suformavęs praktiką, pagal kurią draudiką ir nukentėjusįjį trečiąjį asmenį sieja deliktinė prievolė, todėl, eismo įvykiui įvykus Lietuvoje, byloje kilusiems ginčo teisiniams santykiams turi būti taikoma Lietuvos Respublikos materialinė teisė, įskaitant TPVCAPDĮ. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis net ne civilinėje byloje, o baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) priimta paviene Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartimi, pažeidė Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos.

5923.4.

60Teismas, neteisėtai taikydamas Lenkijos draudimo įstatymą bei nepaisydamas eismo įvykio metu galiojusio TPVCAPDĮ nuostatų, nepagrįstai priteisė iš apeliantės ieškovų naudai neturtinės žalos atlyginimą. Draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato išimtį iš CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo principo ir imperatyviai nurodo, jog draudikas eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui privalo atlyginti ne didesnę nei 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą, nepriklausomai nuo nukentėjusiųjų asmenų skaičiaus. Kadangi Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau - Biuras), veikdamas apeliantės interesais, E. T. 2015 m. kovo 4 d. bankiniu mokėjimu kompensavo eismo įvykio metu patirtą žalą, įskaitant maksimalią 5 000 Eur neturtinę žalą, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neturėjo teisės priteisti iš apeliantės, kaip draudiko, ieškovų naudai neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantė pažymi ir tai, kad ieškovai, išskyrus jų pačių žodžiu teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jų teiginius apie pastovų bei artimą ryšį su eismo įvykio metu žuvusiu R. T., dėl ko pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės, nukrypdamas nuo teismų praktikoje suformuotos priteistinos neturtinės žalos dydžio panašiose bylose, priteisti ieškovams net 36 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6123.5.

62Teismas nepagrįstai priteisė iš apeliantės ieškovo K. T. naudai 1 200 Eur žalos atlyginimą už automobilio sugadinimą. Ieškovas, reikalaudamas žalos atlyginimo už eismo įvykio metu sugadintą automobilį, nepateikė jokių duomenų nei apie automobilio tikslius sugadinimus, nei apie automobilio likutinę vertę, nei apie automobilio atstatymui į jo pradinę būklę reikalingas išlaidas. Kadangi, remiantis CPK 178 straipsniu bei CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žalą bei jos dydi, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, privalo įrodyti ieškovas, pastarajam nepateikus žalos dydį pagrindžiančių įrodymų, reikalavimas dėl automobiliui padarytos žalos priteisimo turėjo būti atmestas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis nuotraukomis, esančiomis ekspertizės akte, nepagrįstai konstatavo, kad automobilis yra sugadintas nepataisomai, nes nesant automobilio techninės ekspertizės akto, teismas nėra kompetentingas konstatuoti tokias aplinkybes. Be to, iš byloje pateikto automobilio techninio paso matyti, jog automobilis pagamintas 1993 m. spalio 28 d. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis portalo autoplius.lt duomenimis, automobilio kainos vidurkį nustatė analizuodamas panašius VW PASSAT automobilius, pagamintus 1999 m., t. y. 6 metais naujesnius nei ieškovo automobilis. Tuo tarpu analizuojant to paties portalo autoplius.lt duomenis apie automobilių VW PASSAT, pagamintų 1993 m., kainas, matyti, kad tokių automobilių rinkos kaina yra apie 500 Eur. Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, visų pirma, apskritai nepagrįstai remdamasis portalo autoplius.lt duomenimis, siekdamas nustatyti panašių automobilių rinkos kainą, nurodė netinkamus automobilio pagaminimo metus, todėl neteisėtai ir be jokio pagrindo priteisė 1 200 Eur žalos atlyginimą. Maža to, portalo autoplius.lt duomenimis apskritai negalima remtis byloje nustatant automobilio vertę, kadangi pats ieškovas, pasitelkęs kompetentingus asmenis, turėjo pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius automobilio sugadinimų mastą bei padarytos žalos dydį, o negalėdamas to padaryti, reikalauti teismo, jog būtų paskirta ekspertizė.

6323.6.

64Teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai priteisė iš apeliantės ieškovų naudai 1 444,09 Eur kelionės išlaidas. Ieškovų pateikta VESTEKSPRESS, UAB 2013 m. rugsėjo 11 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra bendrai 330,17 Eur sumai ir šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinantis kvitas nesutampa su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista 1 444,09 Eur kelionės išlaidų suma. Ieškovai, turėdami teisinę pareigą įrodyti patirtą žalą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis), pateikė tik dalį kelionės išlaidas pagrindžiančių dokumentų - minėtą sąskaitą bei šios sąskaitos apmokėjimo kvitą, tačiau likusiai prašomai priteisti daliai kelionės išlaidų, t. y. 1 119,92 Eur sumai (1 444,09 Eur - 330,17 Eur), ieškovai nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių šių išlaidų patyrimą, dėl ko teismas be teisinio pagrindo priteisė iš apeliantės ieškovų naudai 1 119,92 Eur. Apeliantė pažymi, jog pareikalavus pagrįsti 1 119,92 EUR sumą, susijusią su kelionės išlaidomis, ieškovų atstovas nurodė, jog likusią sumą ieškovai apmokėjo iš artimų draugų gautu dovanų kuponu, kurį žadėjo pateikti bylą nagrinėjančiam teismui. Tačiau nurodyto dovanų kupono nei ieškovai, nei juos atstovaujantis atstovas taip ir nepateikė (CPK 178 straipsnis).

6523.7.

66Apeliantei kyla pagrįstų abejonių dėl skundžiamu sprendimu priteistų iš apeliantės ieškovo naudai 91,65 Eur maistui turėtų išlaidų. Pažymi, jog apeliantė neturėtu būti atsakinga už ieškovo maisto išlaidas, kadangi valgymas yra būtinasis žmogaus poreikis, kurį kiekvienas žmogus turi patenkinti nepriklausomai nuo susidariusios situacijos bei aplinkybių. Ir nors ieškovas byloje nepagrindė, kad minėtos išlaidos maistui būtų susijusios su žuvusiojo R. T. laidotuvių išlaidomis, tačiau, tuo atveju, jeigu šios maisto išlaidos yra susijusios su laidotuvių išlaidomis, tuomet kyla pagrįsta abejonė, kodėl teismas priteisė iš apeliantės ieškovės naudai 393,88 Eur išlaidas už gedulingus pietus.

6723.8.

68Apeliantei kyla pagrįstų abejonių dėl 1 064,35 Eur laidojimo išlaidų ir 3 338,16 Eur kapavietės sutvarkymo išlaidų priteisimo ieškovams, kadangi apeliantė byloje pateikė rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, jog 2015 m. kovo 4 d. Biuras dėl eismo įvykio pervedė į eismo įvykio metu žuvusio R. T. sutuoktinės E. T. banko sąskaitą 9 066,24 Eur sumą, iš kurios 1 930,03 Eur buvo skirta laidojimo išlaidoms padengti, juolab, kad tiek ieškovų kartu su ieškiniu pateiktos sąskaitos, tiek ir E. T. Biurui pateiktos sąskaitos nėra individualizuotos, t. y. neaišku, su kokio konkrečiai asmens laidojimu šios išlaidos buvo patirtos.

6923.9.

70Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavęs, jog 35,55 Eur vertimo išlaidos yra laikytinos ne bylinėjimosi išlaidomis, o nuostoliais, nepagrįstai priteisė šią sumą iš apeliantės. Apeliantė pažymi, jog 35,55 Eur išlaidų priteisimo, kaip nuostolių, ieškovai neprašė nei su ieškiniu, nei su patikslintu ieškiniu, kas reiškia, jog teismas, pripažindamas šias ieškovų prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodytas išlaidas kaip nuostolius, peržengė pačių ieškovų pareikšto ieškinio ribas.

7123.10.

72Teismas nepagrįstai atnaujino ieškovams praleistą ieškinio senaties terminą, tokiu būdu pirmenybę suteikdamas ieškovų teisėms bei interesams, ignoruodamas apeliantės teises bei teisėtus interesus. Šiuo atveju eismo įvykis įvyko 2013 m. rugsėjo 2 d., kas reiškia, jog ieškovai reikalavimus, remiantis CK 1.125 straipsnio 7 dalimi, turėjo pareikšti apeliantei, pateikdami pretenziją ne vėliau kaip iki 2014 m. rugsėjo 3 d., tačiau tai pradiniu ieškiniu padarė tik 2017 m. sausio 16 d. Taigi, įstatymo nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą ieškovai praleido daugiau kaip dvejais metais, į ką turėjo deramai atsižvelgti bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas bei atmesti ieškinį dėl žymiai praleisto ieškinio senaties termino. Be to, netgi hipotetiškai vertinant ieškovų pareikštą ieškinį pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą sutrumpiną trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, ir šį terminą ieškovai yra akivaizdžiai praleidę, kadangi eismo įvykiui įvykus 2013 m. rugsėjo 2 d., ieškinys tokiu atveju turėtų būti reiškiamas vėliausiai iki 2016 m. rugsėjo 2 d., tačiau pirmą kartą teismui pateiktas tik 2017 m. sausio 16 d. Ieškovams, ikiteisminio tyrimo metu naudojusiems advokato pagalba, taip pat turėjo būti žinoma, jog pagal CK 1.129, 1.130 straipsnius ikiteisminio tyrimo buvimas, nei sustabdo ieškinio senaties termino, nei jį nutraukia. Todėl ieškovai, ikiteisminio tyrimo metu atstovaujami profesionalaus teisininko, siekdami nepraleisti CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino, turėjo pateikti pretenziją draudikui, o negavę kompensacijos ar gavę ją per mažą, pareikšti arba civilinį ieškinį vykusiame ikiteisminiame tyrime, arba ieškinį įprasta ginčo teisenos tvarka. Ieškovai nei po eismo įvykio, nei iki šiol taip ir nepateikę pretenzijos draudikui, kaip to reikalauja Draudimo įstatymas, niekaip negali būti laikomi pakankamai atidūs ir rūpestingi, jog būtų teismui pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

7324.

74Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės ieškovės R. T. naudai 500 Eur ir ieškovo K. T. naudai 700 Eur turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

7524.1.

76Apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamai pritaikytų materialinės teisės normų, reglamentuojančių draudimo išmokos išmokėjimą, yra atmestini, kadangi iš atsakovų sudarytos draudimo sutarties nuostatų matyti, kad šalys buvo susitarusios tiek dėl draudimo išmokų dydžio, tiek dėl draudimo sutarties galiojimo, t. y. ji galiojo ir Lietuvos valstybėje, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra pagrįstas ir teisėtas. Ieškovai pažymi, kad TPVCAPDĮ 11 straipsnio 3 dalies nuostatos suteikia nukentėjusiajam asmeniui didžiausią minimalią apsaugą, nustatydamos, kad už žalą, padarytą kitoje Europos Sąjungos valstybėje, draudikas moka išmoką pagal tos valstybės teisės aktuose nustatytas draudimo sumas arba pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimo sumas, jeigu šios draudimo sumos yra didesnės. Tai reiškia, kad ir Lietuvos galiojančios TPVCAPDĮ nuostatos yra alternatyvios, leidžiančios trečiajam asmeniui prašyti išmokėti draudimo išmoką remiantis didžiausios apsaugos kriterijumi, atsižvelgiant į didesnę apsaugą, kuri yra nustatoma lyginant Lietuvoje galiojančio įstatymo nuostatas, bei su šalies, kurioje įvyko draudiminis įvykis, išmokų dydžiu.

7724.2.

78Ieškovai nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad neturtinės žalos masto negalima nustatyti iš ieškovų paaiškinimų. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokia teisminė praktika, kurioje draustų vertinti ieškovų paaiškinimus ir nustatyti tam tikrus faktus civilinėje byloje. Priešingai, šalių paaiškinimai laikomi įrodymais nagrinėjant ginčus civilinėse bylose (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad šalių paaiškinimai ne tik gali būti, bet ir turi būti vertinami nustatinėjant faktines aplinkybes. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovų nurodomas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos nustatymui, todėl darytina išvada, kad ieškovų nurodytos aplinkybės liko nenuginčytos. Ieškovų nurodytos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad tarp žuvusio asmens ir ieškovų buvo susiklostę ypatingai artimi santykiai, bendras gyvenimas tęsėsi ne tik Lietuvoje, bei ir užsienio valstybėje, kas parodo itin glaudžius šeimos santykius, bei itin skaudų išgyvenimą dėl patirto eismo įvykio. Negali būti abejonių dėl to, kad patirtus išgyvenimus geriausiai gali nurodyti asmuo, kuriuos jis patyrė. Iš ieškovų duotų paaiškinimų pirmosios instancijos teisme akivaizdžiai matyti, kad patirti neigiami išgyvenimai yra neužmirštami, o pasekmės negrįžtamos.

7924.3.

80Apeliantė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad ji neturi finansinių galimybių išmokėti pirmosios instancijos teismo priteistą sumą. Ieškovų nuomone, pagal draudimo sutartį prisiimtų įsipareigojimų ir priteistos sumos santykis yra itin nedidelis, kas leidžia teigti, kad apeliantei nesukels jokių finansinių pasekmių išmokant pirmosios instancijos teismo priteistą sumą. Ši aplinkybė turėtų būti vertinama kartu su aplinkybe, kad priteista pirmosios instancijos teismo suma tik iš dalies kompensuos ieškovų patirtus neigiamas išgyvenimus.

8124.4.

82Apeliantė ginčija teismo priteistą 1200 Eur kompensaciją už sugadintą automobilį, tačiau nepateikia jokių įrodymų apie kitokią automobilio vertę, o remiasi tik teiginiais, nurodydama, jog jo vertė yra tik 500 Eur. Ieškovų nuomone, apeliantė nurodo transporto priemonės kainą, kuri yra šiuo metu, bet ne buvusią eismo įvykio metu, dėl ko tokia kaina negali būti laikoma teisinga. Ieškovams priklausantis automobilis buvo ypatingai tvarkingas. Prieš patenkant automobiliui į eismo įvykį, buvo pakeisti tepalai, filtrai ir stabdžių kaladėlės, tačiau, neišlikus dokumentams, nebuvo reiškiamos dėl to pretenzijos.

8324.5.

84Nors apeliantė ginčija net dalį laidojimo išlaidų bei kelionės išlaidas, tačiau ieškovų nuomone, šie apeliantės argumentai patvirtina jos nesąžiningumą bei siekimą išvengti atsakomybės. Atvykę į teismo posėdį ieškovai patvirtino, kad už trijų asmenų bilietus sumokėjo 1 444,09 Eur ir pateikė duomenis apie apmokėjimą. Ieškovai nurodė, kad negali pateikti kitų dokumentų dėl elementarios pažasties - įvykus nelaimei, ieškovams nerūpėjo rinkti reikalingus dokumentus, o pirmiausiai siekė kuo greičiau parvykti į Lietuvą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, o apeliantė neginčija ieškovų parodymų teisingumo. Byloje nėra nustatyta, kad ieškovai buvo nesąžiningi ar nurodė dalį klaidingų aplinkybių. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, taip pat nuosekliais ieškovų paaiškinimais, kad jie dalį skrydžio kainos apmokėjo nurodydami kuponą, todėl neatsispindėjo pateiktame mokėjime.

8524.6.

86Ieškovai nesutinka su apeliantės teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš apeliantės gedulingų pietų išlaidos (393,80 Eur) ir išlaidas maistui (91,65 Eur), nes byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad tai buvo susiję su žuvusiojo R. T. laidojimo išlaidomis. Ieškovai nurodo, kad visi dokumentai yra išrašyti ieškovų vardu, iš karto po jų parvykimo į Lietuvą. Negali būti ginčo dėl to, kad šios išlaidos buvo patirtos laidotuvių metu ir tai susiję su lietuviškomis laidojimo tradicijomis. Šių išlaidų ieškovai nebūtų patyrę, jeigu nebūtų skaudaus eismo įvykio. Tai reiškia, kad šios minimos išlaidos yra tiesiogiai susiję su žuvusio asmens laidotuvėmis.

8724.7.

88Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai atnaujino ieškovams praleistą ieškinio senaties terminą. Apeliantė neteisingai aiškina įstatymo nuostatas, reglamentuojančias ieškinio senatį ir neteisingai nustato teisiškai reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju ieškovai privalėjo ieškinyje nurodyti eismo įvykio kilimo aplinkybes, kurios buvo tiriamos ikiteisminio tyrimo metu, todėl ieškinys galėjo būti teikimas tik po to, kai buvo nustatytas eismo įvykio kilimo mechanizmas, taip pat asmuo, atsakingas už eismo įvykio kilimą. Ikiteisminis tyrimas užtruko dėl eismo įvykio sudėtingumo, buvo paskirta ne viena ekspertizė. Ieškovų nuomone, jie savo pažeistas teises galėjo pradėti ginti tik nutraukus ikiteisminį tyrimą ir nustačius atsakingus asmenis už įvykusį eismo įvykį arba tik tada, kai būtų pradėtas įrodymų tyrimas, jeigu baudžiamoji byla būtų perduota teismui. Baudžiamoji byla nebuvo perduota teismui, ji buvo nutraukta, nenustačius vairuotojo kaltės dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo. Todėl ieškovų sužinojimas dėl savo pažeistų teisių gali būti siejamas tik su priimto nutarimo baudžiamojoje byloje įteikimu, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino ieškovams ieškinio senaties terminą.

8925.

90Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė S. B. įmonė „Uslugi Transportowe“ prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

9125.1.

92Atsakovė eismo įvykyje dalyvavusias transporto priemones vilkiką „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. ( - ), ir puspriekabę S. C., valstybinis Nr. ( - ), buvo apdraudusi Lenkijos Respublikoje privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu nuo bet kokios žalos, sukeltos važiuojant šiomis transporto priemonėmis. Vilkikas „Mercedes Benz“ buvo apdraustas draudimo kompanijoje „Towarzystwo Ubezpieczen Wzajemnych TUW“, puspriekabė S. C. buvo apdrausta draudimo kompanijoje Powszechny Zaklad Ubezpieczen S. A. (PZU). Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės draudimo sutartimis draudikai prisiėmė pareigą sutartyje nurodytomis sąlygomis atlyginti žalą už kaltininką, ši draudikų prievolė yra sutartinė, kylanti iš draudimo teisinių santykių. Nagrinėjamu atveju tiek vilkiko, tiek puspriekabės draudikų buveinės vieta yra Lenkijoje, todėl nagrinėjamos bylos atveju tiek pagal CK 1.37 straipsnio 6 dalį, tiek ir pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nuostatas vilkiko ir priekabos valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartims taikytina Lenkijos teisė.

9325.2.

94Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje, priimtoje byloje Nr. 3K-3-292/2014, nurodė, kad remiantis tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais tais atvejais, kai draudikas pagal draudimo sutartį turi atlyginti žalą, padarytą trečiajam asmeniui kitoje valstybėje, visų pirma yra taikoma eismo įvykio vietos valstybės teisė ir tik jei ištyrus šios teisės turinį paaiškėtų, kad Lietuvos nacionalinė teisė nustato didesnę apsaugą nukentėjusiajam, galėtų būti taikoma Lietuvos nacionalinė teisė. Nagrinėjamoje byloje transporto priemonė buvo apdrausta Lenkijoje, eismo įvykis įvyko Lietuvoje. Lenkijos nacionalinė teisė nustato didesnę apsaugą nukentėjusiajam, todėl nagrinėjamoje byloje teismas teisėtai ir pagrįstai taikė Lenkijos Respublikos materialinę teisę.

9526.

96Daugiau atsiliepimų apeliacinį skundą nepateikta.

97Teisėjų kolegija

konstatuoja:

98IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9927.

100Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.

10128.

102Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl reikalavimams atlyginti žalą, padarytą eismo įvykio metu kitoje ES valstybėje, taikytinos teisės, LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo aiškinimo ir taikymo, draudiko ir civilinę atsakomybę apdraudusio asmens civilinės teisinės atsakomybės ribų, įrodymų vertinimo.

10329.

104Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, jog 2013 m. rugsėjo 2 d. 14.06 val. Kauno rajone, kelyje ( - ), Lenkijos pilietis E. L., vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, Lenkijos Respublikos valstybinis Nr. ( - ), su puspriekabe S. C., valstybinis Nr. ( - ), išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, kur automobilis „Mercedes Benz“ susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu automobiliu VW Passat, valstybinis Nr. ( - ), dėl ko, įvykus a/m susidūrimui, nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų žuvo automobilio VW Passat vairuotojas R. T. Automobilis „Mercedes Benz“, Lenkijos Respublikos valstybinis Nr. ( - ), su puspriekabe S. C., valstybinis Nr. ( - ) priklauso S. B. įmonei „Uslugi Transportowe“. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad vilkiko skersinio stabilumo ir valdomumo praradimą, jo išslydimą į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrimą su priešinga kryptimi atvažiuojančiu automobiliu sąlygojo staigus vilkiko užpakalinių ratų blokavimas, kai, suirus magistralinio stabdžių vamzdelio greitajai jungčiai, įvyko staigus oro slėgio kritimas dalyje vilkiko stabdžių sistemos, sąlygojęs energoakumuliatorių avarinį suveikimą (1 t. b. l. 40-42, 75-84). Atsakovė eismo įvykyje dalyvavusias transporto priemones vilkiką „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. ( - ), ir puspriekabę S. C., valstybinis Nr. ( - ), buvo apdraudusi Lenkijos Respublikoje privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu nuo bet kokios žalos, sukeltos važiuojant šiomis transporto priemonėmis (ikiteisminio tyrimo bylos 1 t., b. l. 99, 102). Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras E. T. yra sumokėjęs 9066,24 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą už 2013 m. rugsėjo 2 d. eismo įvykį (4 t., b. l. 84).

10530.

106Ieškovai K. T. ir R. T. yra žuvusiojo tėvas ir motina, o Ž. T. - žuvusiojo brolis. Ieškovai byloje pareiškė ieškinį atsakovams draudimo kompanijai Towarzystwo Ubezpieczen Wzajemnych „TUW“, kuri buvo apdraudusi vilkiką ir S. B. įmonei „Uslugi Transportowe“, prašė priteisti iš atsakovų solidariai tėvams po 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, motinai 4 213,40 Eur, tėvui 3 623,17 Eur turtinei žalai atlyginti, broliui – 4 000 Eur neturtinei ir 481,36 Eur turtinei žalai atlyginti. Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 27 d. sprendimu atnaujino ieškovams ieškinio senaties terminą; ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės draudimo kompanijos Towarzystwo Ubezpieczen Wzajemnych „TUW“ 16 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 3 085,42 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2017 m. vasario 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui K. T.; priteisė iš atsakovės draudimo kompanijos Towarzystwo Ubezpieczen Wzajemnych „TUW“ 16 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 4 248,95 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2017 m. vasario 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei R. T.; priteisė iš atsakovės draudimo kompanijos Towarzystwo Ubezpieczen Wzajemnych „TUW“ 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 481,36 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2017 m. vasario 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui Ž. T.; kitą ieškinio dalį atmetė; paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas (6 t. b. l. 43-58). Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia draudimo bendrovė Towarzystwo Ubezpieczen Wzajemnych „TUW“, apeliacinis skundas grindžiamas tais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo atnaujino ieškinio terminą ieškovams, nepagrįstai taikė Lenkijos Respublikos teisę ginčui spręsti, be pagrindo priteisė iš draudimo bendrovės ieškovams neturtinės žalos atlyginimą, nepagrįstai tenkino kai kuriuos ieškovų reikalavimus, spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo (6 t. b. l. 90-107).

107Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka

10831.

109CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos šalies ar šalių prašymui, nėra teismo pareiga, todėl net ir išreikštas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas, atsiliepimai į apeliacinį skundą yra pakankamai aiškūs, motyvuoti. Proceso šalių paaiškinimai teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nepakeistų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, o pats procesas užsitęstų, šalys turėtų nepagrįstų išlaidų. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šalys pirmosios instancijos teismo procese buvo išklausytos, jų argumentai buvo išdėstyti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka ir forma. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės, todėl byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

110Dėl termino atnaujinimo pareikšti ieškinį

11132.

112Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015).

11333.

114Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. Ieškinio senaties termino pradžia – teisės į ieškinį atsiradimo diena, kuria laikoma ta diena, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad eismo įvykis, kuriame žuvo ieškovų sūnus/brolis, įvyko 2013 m. rugsėjo 2 d., tą pačią dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ) pagal LR BK 281 straipsnio 5 dalį. Ieškovai patvirtino, kad apie jų artimojo žūtį tapo jiems tapo žinoma tą pačią dieną, todėl nuo šios dienos ir skaičiuotina jiems ieškinio senaties termino eigos pradžia. Nagrinėjamu atveju ieškovai reiškia turtinius reikalavimus atsakovei draudimo bendrovei draudimo sutarties pagrindu ir šiuo atveju įstatymas numato vienerių metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 7 dalis). Teisėjų kolegija nustatė, kad kitam atsakovui S. B. įmonei „Uslugi Transportowe“ ieškinio reikalavimai byloje kildinami ne draudimo sutarties, o deliktinės atsakomybės pagrindais (CK 6.249-6.250 straipsniai). Tokiu būdu, jeigu reikalavimas dėl eismo įvykio metu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam asmeniui pareiškiamas ir tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui subsidariai, kai nukentėjusiajam padarytos žalos dydis viršija sutartinę draudimo išmokos sumą, turi būti taikomos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, žala atlyginama bendraisiais pagrindais ir taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

11534.

116Byloje nustatyta, kad dėl eismo įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ieškovai civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo organui nebuvo pareiškę. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2016 m. balandžio 20 d., baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, padarius išvadą, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar nusižengimo požymių (1 t., b. l. 12- 21), nukentėjusiesiems išaiškinant jų teisę dėl eismo įvykio metu patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kreiptis civilinio proceso tvarka. Ieškovai ieškinį draudimo bendrovei teisme pareiškė 2017 m. sausio 16 d. (popierinės b. 1 t. b. l. 2-7). Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog vienerių metų ir trejų metų ieškinio senaties terminai pareikšti reikalavimams, atsirandantiems iš draudimo teisinių ir dėl žalos atlyginimo deliktinės atsakomybės pagrindais yra praleisti (CPK 1.125 straipsnio 7, 8 dalys).

11735.

118Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra įtvirtinęs nuostatas, jog ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018, jos 51 punktas, nurodyta kasacinio teismo praktiką). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovų prašymą ir atnaujino terminą ieškovams pareikšti reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas sprendimą atnaujinti terminą grindė tomis aplinkybėmis, jog ikiteisminis tyrimas dėl autoįvykio aplinkybių tęsėsi pakankamai ilgai (du metus ir septynis mėnesius) kurio metu ieškovai turėjo pagrįstą pagrindą tikėtis, kad jų reikalavimai bus išspręsti teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje civilinį ieškinį galima pareikšti iki įrodymų tyrimų pradžios; ieškinio senaties termino praleidimas nėra toks, kuriam praėjus, šios civilinės bylos nagrinėjimas būtų apsunkintas; tik atlikus ikiteisminį tyrimą buvo pasisakyta dėl eismo įvykį sukėlusių aplinkybių, padidinto pavojaus šaltinio valdytojo ir transporto priemonės vairuotojo kaltės, kas teismo vertinimu taip pat turėjo reikšmės tinkamam aplinkybių įvertinimui, faktinio ieškinio pagrindo nustatymui ir atsakovų civilinėje byloje tinkamu pasirinkimu, (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Šiais motyvais teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas be teisinio ir faktinio pagrindo atnaujino ieškovams terminą ieškiniui pareikšti.

119Dėl taikytinos teisės sprendžiant šalių ginčą

12036.

121Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl draudiko (atsakovės draudimo kompanijos „TUW“) prievolės (jos masto) atlyginant draudėjo padarytą žalą trečiajam asmeniui, kai transporto priemonės draudimo sutartis sudaroma vienoje ES valstybėje, o žala trečiajam asmeniui draudėjo turima apdrausta transporto priemone padaroma kitoje ES valstybėje. Ieškovų ir atsakovės S. B. įmonės „Uslugi Transportowe“ bei atsakovės draudimo kompanijos „TUW“ pozicijos byloje išsiskyrė, ieškovai ir atsakovė S. B. įmonė „Uslugi Transportowe“ teigė, kad atlyginant padarytą neturtinę žalą turi būti taikomos Lenkijos Respublikoje galiojančios teisės normos, kurios numatė didesnę materialinę nukentėjusiojo asmens apsaugą, turi būti vadovaujamasi draudimo kompanijos „TUW“ ir S. B. įmonės „Uslugi Transportowe“ sudarytos transporto priemonės vilkiko „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. ( - ) draudimo sutarties nuostatomis, kuri numatė tokį draudiko atsakomybės dėl eismo įvykio atveju padarytos žalos atlyginimo mastą: atlyginama neturtinė žala, neviršijanti 5 000 000 Eur sumą ir turtinė žala, neviršijanti 1 000 000 Eur sumą. Atsakovė draudimo kompanija „TUW“ byloje manė, kad turi būti taikomos Lietuvoje galiojančių įstatymų nuostatos, tame tarpe vadovaujamasi LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau tekste - Draudimo įstatymas arba TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 3 dalimi, kuri numato, jog už žalą, padarytą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, draudikas moka išmoką pagal tos valstybės TPVCAPDĮ nustatytas draudimo sumas. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad žalos atsiradimo metu (nuo 2012 iki 2018 metų) galiojo TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostata, kuri ribojo draudiko neturtinę atsakomybę 5000 Eur suma.

12237.

123Teisėjų kolegija pažymi, jog tais atvejais, kai eismo įvykis įvyksta kitoje nei buvo apdrausta transporto priemonė valstybėje, turi būti sprendžiamas taikytinos teisės klausimas. LR CK įtvirtintos skirtingos teisės nustatymo taisyklės sutartinėms prievolėms ir deliktinėms prievolėms taikytinai teisei nustatyti, todėl sprendžiant šį klausimą visų pirma reikia įvertinti kilusių ginčo teisinių santykių pobūdį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu tarp draudiko bei trečiojo asmens, kuriam buvo padaryta žala, susiklostantys civiliniai teisiniai santykiai yra deliktinio pobūdžio. Nukentėjęs trečiasis asmuo ir draudikas nėra siejami sutartiniais santykiais. CK 1.44 straipsnyje nustatyta, kad reikalavimams atlyginti žalą, padarytą eismo įvykio metu, taikytina teisė nustatoma pagal 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvenciją dėl eismo įvykiams taikytinos teisės. Šios konvencijos dalyvėmis yra ir Lietuvos ir Lenkijos Respublikos. Šios konvencijos 3 straipsnyje įtvirtinta, kad yra taikoma valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, vidaus teisė, nustatanti atsakomybės pagrindą ir mastą, žalos pobūdį ir dydį, ieškinio senaties terminą ir kt. (Hagos konvencijos 8 straipsnis). Panašios nuostatos, nukreipiančios į eismo įvykio vietos valstybės teisę, įtvirtintos ir Lietuvoje galiojančios TPVCAPDĮ (pavyzdžiui, TPVCAPDĮ 10 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis, 16 straipsnio 1 dalis) nuostatos.

12438.

125Iš bylos duomenų matyti, kad S. B. įmonės „Uslugi Transportowe“ transporto priemonės vairuotojas E. L. vairavo transporto priemonę – vilkiką Lietuvos Respublikoje, autoįvykis įvyko Lietuvoje, žala dėl autoįvykio atsirado Lietuvoje, todėl žalos atlyginimo santykiams, kilusiems deliktinės atsakomybės pagrindu, taikytinos LR CK 6.246-250 straipsnio nuostatos, numatančios deliktinės civilinės teisinės atsakomybės sąlygas ir pagrindus. Ieškovai nagrinėjamu atveju turėjo įrodyti būtinas civilinės teisinės atsakomybės sąlygas ir pagrindus, o pastaruosius įrodžius, sprendžiamas atsakovės draudimo kompanijos „TUW“ atsakomybės klausimas pagal LR CK 6.246-250 straipsnių nuostatas, atsakomybės mastą ribojant draudimo kompanijos ir S. B. įmonės „Uslugi Transportowe“ sudarytos transporto priemonės vilkiko „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. ( - ) draudimo sutarties nuostatomis, kuri numatė tokį draudiko atsakomybės dėl eismo įvykio atveju padarytos žalos atlyginimo mastą: atlyginama neturtinė žala, neviršijanti 5 000 000 Eur sumą ir turtinė žala, neviršijanti 1 000 000 Eur sumą. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės draudimo kompanijos „TUW“ apeliacinio skundo argumentais, jog jos atsakomybę riboja Lietuvoje galiojančio TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostatos, numatančios, jog neturtinė žala atlyginama iki 5000 Eur ribos. Šioje teisėjų kolegijos nutartyje yra paminėta, jog nukentėjęs trečiasis asmuo ir draudikas nėra siejami sutartiniais santykiais. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog S. B. įmonės „Uslugi Transportowe“ vilkikas yra apdraustas Lenkijoje pagal tokias įmonės ir draudimo kompanijos sutartas draudimo sutarties nuostatomis, kuri numato draudiko atsakomybės dėl eismo įvykio atveju padarytos žalos atlyginimo mastą – atlyginama neturtinė žala, neviršijanti 5 000 000 Eur sumą ir turtinė žala, neviršijanti 1 000 000 Eur sumą (ikiteisminio tyrimo medžiaga b. l. 102). Atsakovės draudimo kompanijos „TUW“ komentuojamos LR TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostatos įtvirtino Lietuvos Respublikoje draustų transporto priemonių atsakomybės apimtį, kuri žalos atsiradimo metu buvo ribojama 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atveju ir 1 000000 Eur žalos turtui atveju. O šio straipsnio 3 dalis numatė, jog tais atvejais, kai draudikas pagal draudimo sutartį turi atlyginti žalą, padarytą trečiajam asmeniui kitoje valstybėje (ne Lietuvoje), visų pirma yra taikoma eismo įvykio vietos valstybės teisė ir tik jei ištyrus šios teisės turinį paaiškėtų, kad Lietuvos nacionalinė teisė nustato didesnę apsaugą nukentėjusiajam, galėtų būti taikoma Lietuvos nacionalinė teisė.

12639.

127Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė dėl draudimo kompanijos Towarzystwo Ubezpieczen Wzajemnych „TUW“ civilinės teisinės atsakomybės ribų ir apimties, pagrįstai pripažino, jog galiojantis teisinis reglamentavimas ir byloje pateikta S. B. įmonės „Uslugi Transportowe“ bei Towarzystwo Ubezpieczen Wzajemnych „TUW“ transporto priemonės draudimo sutartis patvirtina, kad draudimo kompanija yra atsakinga dėl eismo įvykio atveju padarytos žalos atlyginimo ieškovams: neturtinės žalos, neviršijančios 5 000 000 Eur sumos, ir turtinės žalos, neviršijančios 1 000 000 Eur sumos. Kadangi draudimo sutartyje numatyti išmokų apribojimai neviršijo teismo nustatytos ieškovams neturtinės žalos dydžio, ieškovų įrodytos turtinės žalos dydžio, teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovams padaryta turtinė ir neturtinė žala gali būti priteistina tik iš Lenkijos draudimo bendrovės „TUW“.

128Dėl neturtinės žalos įrodinėjimo specifikos, žalos dydžio nustatymo

12940.

130Teisėjų kolegija pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. specialios paskirties UAB „Vilniaus troleibusai”, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006; kt.). Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos – nuostolių – dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytą žalos dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005; kt.).

13141.

132Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog ieškovų K. T., R. T. ir Ž. T. nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad jie dėl staigios sūnaus/brolio mirties patyrė neturtinę žalą. Teismas atsižvelgė į tas nustatytas aplinkybes, jog kiekvieno iš ieškovų ir žuvusiojo R. T. santykiai buvo pakankamai artimi, nes žuvusysis, net sukūręs šeimą, liko toliau gyventi kartu su tėvais/broliu tame pačiame būste, toliau naudojosi bendromis patalpomis – virtuve, svetaine. Žuvusiojo tėvų parodymai teisme patvirtina, kad R. T., iki eismo įvykio gyvendamas viename name su jais, toliau palaikė intensyvų bendravimą, tarp jų buvo susiformavę šilti santykiai, artimas ryšys. Be to atitinkami santykiai buvo susiformavę ir tarp R. T. ir ieškovo, jo brolio Ž. T. – sutapdavo jo ir brolio pomėgiai, jie kartu vykdavo į renginius, R. T. pasiimdavo jį iš mokyklos. Ieškovai – žuvusiojo tėvai ir brolis, prarado artimą žmogų, su kuriuo juos siejo pastovūs ir glaudus ryšiai, šilti santykiai. Be to eismo įvykio metu žuvo net tik ieškovų sūnus/brolis, bet taip pat buvo sunkiai sužalota ir jo sutuoktinė, taip pat ir pastarosios motina, taigi ieškovų išgyvenimai nuo to tik padidėjo. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tas aplinkybes, jog žuvęs asmuo ir ieškovai, prieš tai gyvenę Lietuvos Respublikoje, kartu persikėlė ir apsigyveno Airijoje, kas patvirtina jų artimą bendravimą ir interesų bendrumą. Teismas todėl sprendė, jog R. T. netikėta mirtis ieškovams sukėlė dvasinį sukrėtimą ir skausmą, didelius emocinius ir dvasinius išgyvenimus, taip pat negrįžtamai buvo prarastas ir sūnaus/brolio rūpestis tėvais/broliu bei jo parama. R. T. žuvo Lietuvos Respublikoje, ieškovams būnant Airijoje, taigi jiems teko papildomi pergyvenimai ir nepatogumai, susiję su jų išvykimu/parvykimu į gyvenamąją vietą. Akivaizdu, kad pastarieji dėl skirtingų žuvusiojo palaidojimo vietos ir jų gyvenamosios vietos ir šiuo metu patiria nepatogumų. Teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį įvertino ir atsakovų elgesį-iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ieškovams nebuvo atlyginta jokia atsiradusios žalos dalis, jų neatsiprašyta. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė ir į tą svarbią aplinkybę, jog ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo nustatyta, kad paties žuvusiojo R. T. veiksmai galėjo įtakoti žalos atsiradimą ir jos dydį.

13342.

134Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog teismo sprendimu nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistina neturtinės žalos suma paprastai būna nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui / motinai), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-91/2010, civilinėje byloje 3K-3-560/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017). Taigi, pirmosios instancijos teismas, priteisęs skundžiamu apeliacine tvarka teismo sprendimu 16000 Eur/4000 Eur žalą žuvusiojo tėvams/broliui, nuo formuojamos teismų praktikos šioje byloje nenukrypo.

13543.

136Šias motyvais teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovams iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą, neteisingai nustatė atlygintinos neturtinės žalos dydį (CPK 178 straipsnis, CK 6.250 straipsnis).

137Dėl turtinės žalos, pagrindžiančių ją įrodymų, bei jų vertinimo

13844.

139Nagrinėjamoje byloje ieškovas K. T. prašė priteisti 3623,17 Eur turtinei žalai atlyginti (1738 Eur už nepataisomai autoįvykio metu sugadintą automobilį VW Passat, 203,75 Eur išlaidas už automobilio saugojimą, jo gabenimą, 44,31 Eur Valstybinei teismo medicinos tarnybai už ekspertizę, 1064,35 Eur laidojimo išlaidų dalį, 91,65 Eur išlaidų už maistą gedulingiems pietums, 481,36 Eur turėtų išlaidų kelionėms į Lietuvą apmokėti), reikalavimam pagrįsti jis byloje pateikė rašytinius įrodymus 1 t., b. l. 102, 104, 105, 108, 109, 38-47. Ieškovė R. T. prašė priteisti 4213,40 Eur turtinei žalai atlyginti (481,36 Eur išlaidų, susijusių su kelione laidotuvėmis iš Airijos į Lietuvą ir atgal, 393,88 Eur už gedulingus pietus, 3330,63 Eur už žuvusio sūnaus kapavietės sutvarkymą, 7,53 Eur už žemę skirtą kapavietei, šiems reikalavimams pagrįsti ji pateikė rašytinius įrodymus – 1 t., b. l. 103, 106, 107, 111, 38-47. Ieškovas Ž. T. prašė priteisti 481,36 Eur turtinei žalai atlyginti, kurias turėjo dėl kelionės apmokėjimo vykstant į laidotuves į Lietuvą ir atgal (1 t. b. l. 101, 38-41, 42-47). Bylą nagrinėjant teisme ir apeliaciniame skunde atsakovė draudimo kompanija Towarzystwo Ubezpieczen Wzajemnych „TUW“ iš esmės neneigė savo sutartinės prievolės atlyginti ieškovų turėtas išlaidas, susijusias su autoįvykiu ir R. T. laidotuvėmis, tačiau suabejojo ieškovų pateiktų įrodymų patikimumu ir prašomų priteisti sumų dydžiu.

14045.

141Pirmosios instancijos teisimas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, iš ėsmės tenkino ieškovų turtinius reikalavimus, tik sumažino ieškovo K. reikalaujamą priteisti 1738 Eur sumą už nepataisomai sugadintą automobilį VW Passat iki 1200 Eur sumos, kadangi ieškovas įrodymų apie įsigyto automobilio kainą ir automobilio vertę eismo įvykio metu teismui nepateikė, todėl teismas nustatė 1200 Eur atsiradusios žalos dydį pagal vidutinę tokio automobilio vertę Lietuvoje. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovams iš draudimo bendrovės 481,36 Eur išlaidų, susijusių su jų kelione laidotuvėmis iš Airijos į Lietuvą ir atgal, šioms išlaidoms pagrįsti ieškovai pateikė būtinus rašytinius įrodymus, PVM sąskaitą faktūą, 1140,00 Lt (330,17 Eur) sumai už bilietus trims asmenims maršrutu Vilnius – Korkas 2013 m. rugsėjo 16 d., šios sąskaitos apmokėjimą patvirtina byloje pateiktas kasos čekis (1 t., b. l. 35-47, 101). Teismas pagrįstai priteisė K. T. 203,75 Eur išlaidas už automobilio saugojimą ir techninės pagalbos paslaugas, 44,31 Eur Valstybinei teismo medicinos tarnybai už ekspertizę, 1064,35 Eur laidojimo išlaidų ir 91,65 Eur už maistą, viso 1404,06 Eur sumą. Šios išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais (1 t., b. l. 102, 104, 105, 108, 109), susijusios su buvusiu eismo įvykiu ir su tuo kilusiomis pasekmėmis (R. T. laidotuvėmis), pagrįstai laikytos ieškovų patirtais nuostoliais (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) ir teismo priteistos iš atsakovės draudimo kompanijos „TUW“. Teisėjų kolegija vertina, jog teismas pagrįstai priteisė ieškovei R. T. 393,88 Eur turėtoms išlaidoms atlyginti už gedulingus pietus, 3330,63 Eur už žuvusio sūnaus kapavietės sutvarkymą, 7,53 Eur už pirktą žemę kapavietei, ieškovė šias išlaidas pagrindė leistinais rašytiniais įrodymai byloje (1 t., b. l. 103, 106, 107, 111). Teisėjų kolegija nurodomais motyvais atmeta apeliantės skundo argumentus, jog teismas šioje ginčo dalyje priėmė neteisingą sprendimą (CPK 178 straipsnis, CK 6.246-6.249 straipsniai).

14246.

143Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apeliantės teiginius, jog teismas be pagrindo pripažino ieškovės R. T. turėtas 35,55 Eur vertimo išlaidas nuostoliais ir šią sumą nepagrįstai priteisė šią sumą iš atsakovės (skundo 23.9 punktas). Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog ieškovės prašomos priteisti 35,55 Eur išlaidos nėra susijusios su šios civilinės bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis), jos buvo patirtos 2013 m. rugsėjo 13 d. (1 t., b. l. 56-57), dėl ko kaip išlaidos, susijusios su šios bylos nagrinėjimu, negali būti priteistos (sprendimo 13 lapas, 4 pastraipa). Teismas nurodė, kad prašymas dėl šių išlaidų priteisimo atmetamas.

144Dėl procesinės bylos baigties

14547.

146Įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, to pagrindu nustatytas bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas svarbias bylos faktines aplinkybes, jas teisingai įvertino, taip pat tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, kuri padaroma eismo įvykio metu kitoje ES valstybėje, LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas, tinkamai aiškino ir taikė draudiko ir civilinę atsakomybę apdraudusio asmens civilinės teisinės atsakomybės sąlygas ir ribas, todėl sprendžia, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

147Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

14848.

149Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovė R. T. turėjo 500 Eur, o K. T. 700 Eur (6 t. b. l. 151-154) išlaidų advokato paslaugoms byloje apmokėti, šias išlaidas ieškovai prašo priteisti iš apeliantės. Prašymas tenkintinas, nes atsakovės apeliacinis skundas atmetamas (CPK 98 straipsnis).

15049.

151Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme valstybė turėjo 12,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (popierinės b. 4 t. b. l. 36). Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos priteisiamos valstybei iš draudimo kompanijos „TUW“.

152Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

153Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

154Priteisti iš draudimo kompanijos Towarzystwo Ubezpieczen Wzajemnych „TUW“, juridinio asmens kodas KRS0000033284, adresas ( - ) R. T. (a. k. ( - ) 500 Eur, o K. T. (a. k. ( - ) 700 Eur turėtų išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

155Priteisti valstybei iš draudimo kompanijos Towarzystwo Ubezpieczen Wzajemnych „TUW“, juridinio asmens kodas KRS0000033284, adresas ( - ) 12,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

156Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovai kreipėsi į teismą atsakovams su patikslintu ieškiniu (4 t. b. l.... 7. 2.... 8. Ieškovai nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 2 d. apie 14.06 val. Kauno r. kelyje (... 9. 3.... 10. Atsakovė S. B. įmonė „Uslugi Transportowe“ su ieškiniu nesutiko,... 11. 4.... 12. Atsakovė draudimo kompanija Towarzystwo Ubezpieczen Wzajemnych „TUW“ su... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 5.... 15. Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 27 d. sprendimu atnaujino ieškovams... 16. 6.... 17. Teismas nustatė, kad eismo įvykis, kuriame žuvo ieškovų sūnus/brolis,... 18. 7.... 19. Teismas nurodė, jog šiuo atveju ieškinio senaties terminas, numatytas CPK... 20. 8.... 21. Teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškinio senaties terminą atnaujinti.... 22. 9.... 23. Teismas, pasisakydamas taikytinos teisės klausimu ir dėl atsakovių... 24. 10.... 25. Teismui ruošiantis bylos nagrinėjimui buvo nuspręsta kreiptis į... 26. 11.... 27. Teismas, vadovaudamasis nurodytu Lenkijos Respublikos teisiniu reguliavimu,... 28. 12.... 29. Teismas taip pat nurodė, kad trečiasis asmuo E. L. vairavo transporto... 30. 13.... 31. Teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovams, nurodė,... 32. 14.... 33. Teismo vertinimu, svarbi aplinkybė, kad ieškovai, prieš tai gyvenę Lietuvos... 34. 15.... 35. Teismas pažymėjo, kad žuvusiojo tėvai (ieškovai) neliko vieniši – jie... 36. 16.... 37. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis kriterijais,... 38. 17.... 39. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos ieškovams turtinės žalos dydžio, ir... 40. 18.... 41. Dėl ieškinio reikalavimo priteisti ieškovams po 481,36 Eur išlaidų,... 42. 19.... 43. Teismas nurodė, kad ieškovų teigimu, kelionei į Lietuvą jie panaudojo... 44. 20.... 45. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovo K. T. prašomos priteisti 203,75 Eur... 46. 21.... 47. Teismas nurodė, kad nors ieškovės R. T. prašomos priteisti 3 330,63 Eur... 48. 22.... 49. Teismas, vertindamas atsakovės draudimo kompanijos TUW atstovo teiginius, kad... 50. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 51. 23.... 52. Apeliaciniame skunde atsakovė draudimo kompanija Towarzystwo Ubezpieczen... 53. 23.1.... 54. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo santykiams taikė Lenkijos... 55. 23.2.... 56. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės... 57. 23.3.... 58. Priešingai, nei yra teigiama skundžiamame sprendime, Lietuvos... 59. 23.4.... 60. Teismas, neteisėtai taikydamas Lenkijos draudimo įstatymą bei nepaisydamas... 61. 23.5.... 62. Teismas nepagrįstai priteisė iš apeliantės ieškovo K. T. naudai 1 200 Eur... 63. 23.6.... 64. Teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai priteisė iš apeliantės ieškovų... 65. 23.7.... 66. Apeliantei kyla pagrįstų abejonių dėl skundžiamu sprendimu priteistų iš... 67. 23.8.... 68. Apeliantei kyla pagrįstų abejonių dėl 1 064,35 Eur laidojimo išlaidų ir 3... 69. 23.9.... 70. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavęs, jog 35,55... 71. 23.10.... 72. Teismas nepagrįstai atnaujino ieškovams praleistą ieškinio senaties... 73. 24.... 74. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai prašo Kauno apylinkės teismo... 75. 24.1.... 76. Apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamai pritaikytų materialinės teisės... 77. 24.2.... 78. Ieškovai nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad neturtinės žalos... 79. 24.3.... 80. Apeliantė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad ji neturi finansinių... 81. 24.4.... 82. Apeliantė ginčija teismo priteistą 1200 Eur kompensaciją už sugadintą... 83. 24.5.... 84. Nors apeliantė ginčija net dalį laidojimo išlaidų bei kelionės išlaidas,... 85. 24.6.... 86. Ieškovai nesutinka su apeliantės teiginiais, jog pirmosios instancijos... 87. 24.7.... 88. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas... 89. 25.... 90. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė S. B. įmonė „Uslugi... 91. 25.1.... 92. Atsakovė eismo įvykyje dalyvavusias transporto priemones vilkiką „Mercedes... 93. 25.2.... 94. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje, priimtoje byloje Nr.... 95. 26.... 96. Daugiau atsiliepimų apeliacinį skundą nepateikta.... 97. Teisėjų kolegija... 98. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 99. 27.... 100. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 101. 28.... 102. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl reikalavimams atlyginti žalą,... 103. 29.... 104. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, jog 2013 m. rugsėjo 2 d.... 105. 30.... 106. Ieškovai K. T. ir R. T. yra žuvusiojo tėvas ir motina, o Ž. T. - žuvusiojo... 107. Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ... 108. 31.... 109. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 110. Dėl termino atnaujinimo pareikšti ieškinį... 111. 32.... 112. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį... 113. 33.... 114. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik... 115. 34.... 116. Byloje nustatyta, kad dėl eismo įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas,... 117. 35.... 118. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra įtvirtinęs nuostatas, jog ieškinio... 119. Dėl taikytinos teisės sprendžiant šalių ginčą ... 120. 36.... 121. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl draudiko (atsakovės draudimo... 122. 37.... 123. Teisėjų kolegija pažymi, jog tais atvejais, kai eismo įvykis įvyksta... 124. 38.... 125. Iš bylos duomenų matyti, kad S. B. įmonės „Uslugi Transportowe“... 126. 39.... 127. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 128. Dėl neturtinės žalos įrodinėjimo specifikos, žalos dydžio nustatymo... 129. 40.... 130. Teisėjų kolegija pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo dydžio... 131. 41.... 132. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog ieškovų K. T., R. T. ir... 133. 42.... 134. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog teismo sprendimu nustatytas... 135. 43.... 136. Šias motyvais teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog... 137. Dėl turtinės žalos, pagrindžiančių ją įrodymų, bei jų vertinimo... 138. 44.... 139. Nagrinėjamoje byloje ieškovas K. T. prašė priteisti 3623,17 Eur turtinei... 140. 45.... 141. Pirmosios instancijos teisimas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą,... 142. 46.... 143. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apeliantės teiginius, jog teismas be... 144. Dėl procesinės bylos baigties... 145. 47.... 146. Įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, to pagrindu nustatytas bylos... 147. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 148. 48.... 149. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovė R.... 150. 49.... 151. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme valstybė... 152. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 153. Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 154. Priteisti iš draudimo kompanijos Towarzystwo Ubezpieczen Wzajemnych „TUW“,... 155. Priteisti valstybei iš draudimo kompanijos Towarzystwo Ubezpieczen Wzajemnych... 156. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....