Byla e2S-2400-577/2016
Dėl viešai paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais juridinio asmens dalykinę reputaciją bei neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ius Positivum“ ieškinį atsakovams Z. V., viešajai įstaigai „Ekspertai.eu“ dėl viešai paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais juridinio asmens dalykinę reputaciją bei neturtinės žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Ius Positivum“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Z. V., VšĮ „Ekspertai.eu“ dėl viešai paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais juridinio asmens dalykinę reputaciją bei neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. 15 000 Eur reikalavimo sumai areštuoti atsakovo Z. V. priklausančias turtines teises bei uždrausti atsakovams viešai skelbti informaciją apie ieškovės neva daromas nusikalstamas veikas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 24 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino. Ieškovė su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kreipėsi pakartotinai ir prašė ieškinio reikalavimo ribose, t.y. 15 000 Eur sumai, areštuoti atsakovo Z. V. turtines teises, priklausančias ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, išskyrus atsakovo gaunamą signataro rentą. Nurodė, kad ieškovė pateikė teismui ieškinį, pagrįstą teisiniais argumentais ir rašytiniais įrodymais, todėl ieškovei palankus teismo sprendimas yra tikėtinas. Kadangi ieškinio suma net 15 kartų didesnė už atsakovo gaunamas mėnesines pajamas, jam nuosavybės teise nepriklauso joks nekilnojamasis turtas, ieškovė teigė, kad prašoma priteisti 15 000 Eur suma laikytina didele. Atsakovui paliekama teisė naudotis gaunama signataro renta, kuri pakankama visaverčiam pragyvenimui.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 7 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, areštavo atsakovui Z. V. priklausančias turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, išskyrus atsakovo gaunamą signataro rentą, 15 000 Eur sumai ieškovės reikalavimams užtikrinti. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepasinaudojo jam suteikta teise pateikti atsiliepimą į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jo turtinę padėtį. Įvertinęs ieškovės nurodytus argumentus, kad atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, sprendė, kad pareikšto reikalavimo suma didelė atsakovui, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pasisakydamas dėl ieškovės prašymo pagrįstumo, teismas įvertino ir tai, kad ieškovė prašė areštuoti atsakovo turtines teises, išskyrus atsakovo teisę naudotis gaunama signataro renta, kad būtų užtikrintas atsakovo visavertis gyvenimas.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
  1. Atsakovas Z. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

43.1. Atsakovas Z. V. negavo teismo pranešimo pateikti atsiliepimą dėl UAB „Ius Positivum“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, dėl ko negalėjo pateikti atsiliepimo į jį.

53.2. Nėra pagrindo teigti, jog ieškovai, tikėtina, pagrindė savo ieškinio reikalavimą. Ieškovės atsakovu nepatraukė pirminio paskleistos informacijos šaltinio, t.y. Seimo kanceliarijos, todėl daro išvadą, kad siekiama ne jų ieškiniuose deklaruojamų, o kitų tikslų, piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis kreiptis į teismą. Pažymi, jog atsiliepimuose į ieškinius nurodyta, kad ieškinius pareiškė netinkami asmenys.

63.3. Ši civilinė byla yra sudėtinė UAB „FF Lizingas“ ir UAB „Infoverslas“ bankroto bylų, kurių dalyvis yra Z. V., dalis; ieškovai veikia ne administruojamų įmonių, jų kreditorių ir akcininkų, bet UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ naudai; bankroto administratoriai atliko galimai nusikalstamas veikas; atsakovas, kaip šių bankroto bylų dalyvis, siekia jų įvertinimo bei nušalinimo, todėl pasak apelianto, ieškovių ieškiniai yra siekis suvaržyti atsakovo Z. V. finansines galimybes tinkamai gintis minėtose bankroto bylose, teisminiuose ginčuose su UAB „Skomė“, ikiteisminiame tyrime Nr. 10-9-00139-12.

73.4. Nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas neturi turto. Teigia nuosavybės teisėmis valdantis apie 85% UAB „FF Lizingas“ akcijų, o pagal 2014 m gruodžio 31 d. UAB „FF Lizingas“ balansą, apskaitomo turto yra 13 377 698 Lt sumai, įmonės įsipareigojimai yra 4 436 298 Lt. Be to, pagal atsakovo pateikiamus duomenis, UAB „FF Lizingas“ valdomo nekilnojamojo turto kaina siekia apie 3,2 mln. Eur. UAB „FF lizingas“ bankroto byloje Z. V. patvirtintas 212 662,69 Lt pirmos eilės kreditoriumi bei 18 174 Eur trečios eilės kreditoriumi.

83.5. UAB „Admivita“ sulaikė UAB „FF Lizingas“ mokėjimus Z. V., nes kaip buvęs UAB „FF Lizingas“ direktorius, tariamai neperduoda bankroto administratoriui UAB „Admivita“ dalies UAB „FF Lizingas“ kilnojamojo turto. Pasak apelianto, ši pretenzija nepagrįsta įrodymais, be to nėra UAB „FF Lizingas“ kreipimosi į teismą dėl tokios žalos atlyginimo priteisimo.

93.6. Abu ieškovai teisme inicijavo dvi identiškas civilines bylas, kurios sujungtos į vieną, todėl mano, jog atmetus UAB „Admivita“ prašymą taikyti laikinąsias priemones dėl 20 000 Eur reikalavimo atsakovui Z. V., logiška panaikinti ir UAB „Ius Positivum“ prašymu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

103.7. Vadovaujantis CK 1.5 str. nustatytais principais, apeliantas prašo įvertinti ir naujas aplinkybes, t.y. atsakovo 2016 m. birželio 29 d. patirtas politraumas.

114.

12Ieškovė UAB „Ius Positivum“ pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti apelianto Z. V. atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Nesutikdamas su apelianto teiginiais nurodė, kad:

134.1. Apeliantui buvo suteiktos galimybės pateikti atsiliepimą į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones; antstolis įteikė ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pirmosios instancijos teismo 2016 m. kovo 31 d. pranešimo dėl atsiliepimo pateikimo nuorašus, tačiau apeliantas veikė pasyviai.

144.2.

15Apelianto argumentai dėl ieškovės neva siekiamų tikslų, dėl atsakovais turėjusių būti subjektų yra susiję išimtinai su pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo vertinimu, kuris atliekamas sprendžiant ginčą iš esmės, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones.

164.3.

17BUAB „FF Lizingas“ yra bankrutavusi įmonė, todėl šios įmonės akcijos yra bevertės ir nelikvidžios. Mano, jog apeliantas, siekdamas išvengti sąžiningo teismo sprendimo, tikėtina nepagrįstai perleis vertingą turimą turtą tretiesiems asmenims, todėl panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

184.4.

19Apeliantui nenurodžius ir nepateikus įrodymų, kokio konkrečiai dydžio išlaidas jis patiria dėl gydymosi, negalima daryti išvados, kad apelianto gaunamas signataro rentos dydis nepakankamas apelianto gydymuisi.

205.

21Ieškovė UAB „Admivita“ pateiktame atsiliepime prašo atmesti Z. V. atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, jog:

225.1. Apeliantas nepateikė įrodymų apie savo finansinę padėtį ir turimo turto apimtį.

235.2. Net ir vertinant Z. V. turimą 79 765,37 Eur dydžio reikalavimo teisę į BUAB „FF lizingas“, kaip turtą, atsižvelgiant į kitose civilinėse bylose pareikštų materialinių reikalavimų sumą, daro išvadą, kad skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra adekvačios ir užtikrinančios ieškovams palankaus teismo sprendimo šioje civilinėje byloje vykdymo galimumą.

245.3. Teiginiai dėl BUAB „FF lizingas“ ir UAB „Infoverslas“ bankroto bylų bei vykdomųjų bylų eigos, trečiųjų asmenų ginčų nėra susiję su šia civiline byla.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
  1. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus – UAB „FF Lizingas“ akcininkų sąrašą, šios įmonės 2014 m. gruodžio 31 d. balansą, nekilnojamojo turto vertinimo pažymas ir kt.
  2. CPK 314 straipsnyje yra įtvirtinta apeliacinės instancijos teismo teisė atsisakyti priimti į bylą naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 str.). Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai susiję su atskirojo skundo argumentais, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl apelianto pateikti papildomi įrodymai priimami.
  3. Taip pat, šio atskirojo skundo nagrinėjimui apeliantas prašo prijungti 2016 m. rugpjūčio 24 d. Z. V. atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutarties medžiagą ir įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama byla elektroninė ir per Lietuvos teismų informacinę sistemą yra galimybė susipažinti su visais į civilinę bylą šalių pateiktais dokumentais, į tai, kad kitos bylos šalys šiuos procesinius dokumentus yra gavusios, darytina išvada, kad prijungti apelianto prašomą atskirojo skundo medžiagą netikslinga, todėl šis prašymas netenkintinas.
Dėl atskirojo skundo esmės
  1. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės UAB „Ius Positivum“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
  2. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
  3. Apelianto teigimu, ieškovės UAB „Ius Positivum“ ieškinio reikalavimai nėra tikėtinai pagrįsti, be to, teismas nutartį priėmė suklaidintas ieškovės UAB „Ius Positivum“ teiginio, kad atsakovas tariamai neturi turto.

25Dėl preliminaraus ieškinio įvertinimo

  1. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Šioje civilinio proceso stadijoje, kai sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinant, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau teismas neanalizuoja ir nevertina ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų iš esmės, t. y. taip, kad jau šioje stadijoje būtų kategoriškai atsakyta į klausimą, ar pateikti įrodymai yra pakankami ieškovo nurodytoms aplinkybėms patvirtinti ir ar pasitvirtinusių/nepasitvirtinusių aplinkybių kontekste ieškinys yra tenkintinas. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2016 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-104-516/2016).
  2. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nepasisakė dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo, tačiau tai savaime nepaneigia, jog toks vertinimas buvo atliktas. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju apeliantas atskirajame skunde teigdamas, kad ieškovės ieškinys yra tikėtinai nepagrįstas, nurodė, jog abu ieškovai veikia ne jų administruojamų įmonių, bet UAB „Skomė“ bei UAB „Baltic arms“ naudai; siekia ne ieškiniuose nurodomų tikslų, o suvaržyti atsakovo finansines galimybes tinkamai gintis teisminiuose ginčuose; atsakovu neįtraukė pirminio informacijos šaltinio ir kt.
  3. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtą teismų praktiką dėl preliminaraus ieškinio vertinimo ribų, visiškai pritaria ieškovių atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytiems argumentams, kad apelianto teiginiai (kuriais siekiama atskirsti į ieškinio argumentus) yra susiję su ieškovės pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo bei teisėtumo vertinimu. Apeliantas neįrodinėja, kad atsakovas apskritai yra netinkama šalis, o faktą, kad reikalavimai galėjo būti reiškiami ir kitiems subjektams, vertina, kaip patvirtinantį kitus, nei deklaruojami ieškinyje, siekius. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio aplinkybės, argumentai, kad ieškiniu ieškovė siekia suvaržyti atsakovo finansines galimybes tinkamai gintis bankroto bylose, duomenys apie kitus vykstančius teisminius ginčus neįrodo, kad ieškovės reikalavimai bei nurodytos aplinkybės nagrinėjamoje byloje yra akivaizdžiai nepagrįsti. Apeliantas prašo atsižvelgti į atsiliepimuose į ieškovių ieškinius išdėstytus motyvus, tačiau, kaip minėta, ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė UAB „Ius Positivum“ ieškinyje išdėstė aplinkybes, kuriomis grindė reikalavimą, pateikė įrodymus, jos manymu, pagrindžiančius šias aplinkybes, atmeta atskirojo skundo argumentą, kad ieškinys (dėl atskirajame skunde nurodytų aplinkybių) tikėtinai nepagrįstas. Tenkintinas ar ne ieškinio reikalavimas bus pasisakyta tik bylos nagrinėjimo iš esmės stadijos pabaigoje, įvertinus faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų visumą.
Dėl grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymui
  1. Teismų praktikoje preziumuojama, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012). Žinoma, ši prezumpcija nėra absoliuti ir per se (pats savaime) nesudaro pagrindo automatiškai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes teismas kiekvienu atveju privalo vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieškovo reikalavimo suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-879/2014; 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; ir kt.). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad taikant ieškinio sumos prezumpciją įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma atsakovui nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-874-943/2016, 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1456-196/2016).
  2. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išvadą, kad ieškovės UAB „Ius Positivum“ atsakovui pareikštas 15 000 Eur reikalavimas yra didelis, padarė įvertinęs ieškovės nurodomus duomenis, kad atsakovas jokio nekilnojamojo turto neturi, o atsakovas teise pateikti atsiliepimą į prašymą nepasinaudojo, jokių duomenų, pagrindžiančių jo turtinę padėtį, nepateikė. Apeliantas teigia, kad negavo teismo pranešimo pateikti atsiliepimą, todėl negalėjo pateikti atsiliepimo į jį. Tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovui procesiniai dokumentai, įskaitant ieškovės UAB „Ius Positivum“ 2016 m. kovo 29 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. pranešimą dėl atsiliepimo į šį prašymą pateikimo, įteikti per antstolį 2016 m. gegužės 3 d. taigi, apelianto argumentas, kad jis neturėjo galimybių pateikti atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, yra nepagrįstas.
  3. Pagrįsdamas argumentus, kad ieškovės reikalavimo suma atsakovui nėra didelė, apeliantas nurodo, jog jis nuosavybės teisėmis valdo apie 85% UAB „FF Lizingas“, kurios turto vertė gerokai viršija įmonės įsipareigojimus, akcijų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės UAB „Ius Positivum“ atsiliepime į atskirąjį skundą esančiam pastebėjimui, jog BUAB „FF lizingas“ yra bankrutavusi įmonė, todėl jos akcijos negali būti laikomos turtu, patvirtinančiu atsakovo gerą turtinę padėtį. Tuo tarpu duomenys apie bankrutavusios įmonės turto vertę bei apelianto nurodyto turto pobūdis (UAB „FF Lizingas“ bankroto byloje patvirtinti Z. V. finansiniai reikalavimai (212 662,69 Lt pirmos eilės ir 18 174 Eur trečios eilės), šiuo metu negali patikimai garantuoti pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimo. Be to, atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad UAB „Admivita“ sulaikė UAB „FF Lizingas“ mokėjimus Z. V., ir nors apeliantas išdėsto argumentus, jo manymu, patvirtinančius tokių veiksmų nepagrįstumą, tačiau teismas negali analizuoti su nagrinėjama byla nesusijusių klausimų.
  4. Apeliantas taip pat nurodo, kad tikslinga panaikinti UAB „Ius Positivum“ prašymu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes pagal identišką ieškinį buvo atmestas UAB „Admivita“ prašymas taikyti laikinąsias priemones. Atkreiptinas dėmesys, kad priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą vertino tik pagal ieškovės UAB „Ius Positivum“ ieškinyje bei prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus (civilinės bylos pagal UAB „Ius Positivum“ bei UAB „Admivita“ ieškinius nebuvo sujungtos). Kita vertus, kaip minėta, ieškovės UAB „Ius Positivum“ ieškinyje suformuluotas prašymas 2016 m. vasario 24 d. nutartimi taip pat buvo atmestas. Skundžiama nutartis priimta ieškovei pateikus papildomą prašymą bei turimus duomenis apie atsakovo turtą ir atsakovui nepaneigus ieškovės teiginio, kad atsakovui ieškinio suma yra didelė. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas vertina skundžiamos nutarties pagrįstumą pagal jos priėmimo metu buvusią situaciją.
  5. Apeliantas prašo įvertinti ir naują aplinkybę, t.y. jo 2016 m. birželio 29 d. patirtą politraumą, tačiau nepagrindė, kaip ši aplinkybė įtakoja skundžiamos nutarties pagrįstumą bei teisėtumą. Pirmosios instancijos teismas įvertino prašomų laikinųjų apsaugos priemonių mastą šalių interesų pusiausvyros kontekste, paliko teisę naudotis visa gaunama signataro renta, kad būtų užtikrintas atsakovo visavertis gyvenimas. Duomenų, kad šios sumos nepakanka atsakovo gydymui ar kitoms būtinoms reikmėms, apeliantas nenurodė ir nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, esant įstatyme nustatytam pagrindui, turi teisę reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat prašyti teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu iš esmės pasikeistų aplinkybės ir išnyktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 146, 148, 149 straipsniai).
  6. Tuo tarpu atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad antstolis, vykdydamas nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neteisėtai riboja Z. V. teises, neareštuodamas jo turto, o iškart areštuodamas lėšas ir net ribodamas Z. V. teisę į mėnesinį MMA, nesusijusios su skundžiama nutartimi. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, jog atsakovas iš esmės analogiškus argumentus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių vykdymu, buvo išdėstęs ir 2016 m. rugpjūčio 24 d. atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, tačiau apelianto atskirasis skundas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi Nr. e2S-2350-450/2016 atmestas. Be to, manydamas, kad antstolio veiksmai yra neteisėti, apeliantas turi teisę juos apskųsti civilinio proceso nustatyta tvarka.
  7. Taigi, įvertinus paminėtus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas nepaneigė aplinkybių, kad ieškinio suma jam didelė ir yra grėsmė dėl galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones apelianto atžvilgiu.
Dėl žyminio mokesčio
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartimi apeliantui buvo atidėtas 28 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo. Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas, klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas. Atsižvelgiant į šias nuostatas, dėl žyminio mokesčio už atskirąjį skundą priteisimo, nepasisakytina.

26Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

Nutarė

27Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB... 4. 3.1. Atsakovas Z. V. negavo teismo pranešimo pateikti atsiliepimą dėl UAB... 5. 3.2. Nėra pagrindo teigti, jog ieškovai, tikėtina, pagrindė savo ieškinio... 6. 3.3. Ši civilinė byla yra sudėtinė UAB „FF Lizingas“ ir UAB... 7. 3.4. Nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas neturi turto. Teigia... 8. 3.5. UAB „Admivita“ sulaikė UAB „FF Lizingas“ mokėjimus Z. V., nes... 9. 3.6. Abu ieškovai teisme inicijavo dvi identiškas civilines bylas, kurios... 10. 3.7. Vadovaujantis CK 1.5 str. nustatytais principais, apeliantas prašo... 11. 4.... 12. Ieškovė UAB „Ius Positivum“ pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį... 13. 4.1. Apeliantui buvo suteiktos galimybės pateikti atsiliepimą į ieškovės... 14. 4.2.... 15. Apelianto argumentai dėl ieškovės neva siekiamų tikslų, dėl atsakovais... 16. 4.3.... 17. BUAB „FF Lizingas“ yra bankrutavusi įmonė, todėl šios įmonės akcijos... 18. 4.4.... 19. Apeliantui nenurodžius ir nepateikus įrodymų, kokio konkrečiai dydžio... 20. 5.... 21. Ieškovė UAB „Admivita“ pateiktame atsiliepime prašo atmesti Z. V.... 22. 5.1. Apeliantas nepateikė įrodymų apie savo finansinę padėtį ir turimo... 23. 5.2. Net ir vertinant Z. V. turimą 79 765,37 Eur dydžio reikalavimo teisę į... 24. 5.3. Teiginiai dėl BUAB „FF lizingas“ ir UAB „Infoverslas“ bankroto... 25. Dėl preliminaraus ieškinio įvertinimo
    1. Lietuvos... 26. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies... 27. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį palikti...