Byla 2-836/2014
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elettrodiesel“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas, sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės Skuba“ atstovui advokatui Igoriui Pupeikiui, atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elettrodiesel“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Forsina“ direktorei Inarai Ragaišytei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės Skuba“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elettrodiesel“ bankroto byloje.

3Teisėjas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo patvirtinta administratoriaus veiklos ataskaita, priėmimo tvarkos ir turinio teisėtumo.

6Pareiškėjas (kreditorius) UAB „Marijampolės Skuba“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo B UAB „Elettrodiesel“ 2013 m. gruodžio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 2, kuriuo buvo patvirtinta administratoriaus veiklos ataskaita. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra smulkusis kreditorius, turintis patvirtintą 15 208,04 Lt dydžio finansinį reikalavimą. Administratoriaus veiklos ataskaitos klausimas buvo iškeltas tik pareiškėjo iniciatyva aštuntajame kreditorių susirinkime. Pareiškėjas du kartus prašė bankroto administratoriaus iki ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo pateikti informaciją apie administratoriaus bankrutavusios įmonės vardu 2012 m. gruodžio 3 d. paimtą 200 000 Lt (su 50 000 Lt palūkanomis) kreditą. Bankroto administratorius atsisakė pateikti paskolos sutarties kopiją, nurodydamas, kad ji gali būti pateikta tik gavus paskolos davėjo sutikimą. Paskolą bankrutavusiai įmonei suteikusio juridinio asmens vadovas ir akcininkas yra tas pats fizinis asmuo (Inara Ragaišytė), kuris administruoja B UAB „Elettrodiesel“ (kaip bankroto administratoriaus UAB „Forsina“ įgaliotas asmuo). Ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas bei nutarimas dėl paskolos paėmimo buvo priimtas dviejų bendraieškių (kurie yra atsakovo savininkai ir kreditoriai) balsų dauguma. Priėmus ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą, pareiškėjui paaiškėjo minėtos aplinkybės apie susijusius asmenis, kurių bankroto administratorius neatskleidė. Todėl pareiškėjui kyla abejonių dėl bankroto administratoriaus nešališkumo, galimo interesų konflikto bei suinteresuotumo bankroto bylos baigtimi (ĮBĮ 2 str. 6 d., 11 str. 4 d., CK 4.243 str. 1 d.). Paskolos sutartis gali būti ginčijama actio Pauliana pagrindu, nes administratoriaus sudaryto su susijusiu juridiniu asmeniu skolinio sandorio palūkanų norma yra neprotingai didelė, siekia 100 %. Šios palūkanos galėjo būti išmokėtos kreditoriams, o ne kitai administratoriaus kontroliuojamai bendrovei, dėl ko administratorius neteisėtai praturtėjo bankrutavusios įmonės (jos kreditorių) sąskaita, arba gavo antrą atlyginimą už savo administravimą. Atsakovas buvo pajėgus atsiskaityti su lizingo bendrove neimant 200 000 Lt sumos kredito. Be to, kreditorių susirinkimo pirmininku išrinktas atsakovo savininkas C.M.P. Veneta S.R.L., kas yra draudžiama pagal ĮBĮ nuostatas. Tokiu atveju kyla klausimas ir dėl pavedimo sutarties, sudarytos su bankroto administratoriumi bei lėšų, skirtų administravimo išlaidoms, apmokėjimo teisėtumo. Administratorius nepagrindė įrodymais kam panaudojo jam išmokėtas 18 049,95 Lt bei 223 448,37 Lt lėšas. Kreditorių susirinkimo pirmininkas balsavo raštu per įgaliotą asmenį (kitą atsakovo savininką), tačiau nepateikė įrodymų apie įgaliojimą. Kreditorių susirinkimo pirmininkui nedalyvaujant susirinkime, protokolą pasirašė bankroto administratorius, tačiau klausimas dėl jo išrinkimo pirmininkaujančiu susirinkime nebuvo svarstomas.

7Atsakovo B UAB „Elettrodiesel“ bankroto administratorius UAB „Forsina“ atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovo B UAB „Elettrodiesel“ 2012 m. lapkričio 21 d. kreditorių susirinkime dalyvavę kreditoriai, turintys 73,486 % visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, nutarė paimti paskolą nekilnojamajam turtui (pastatui – autoremonto įmonei su kiemo statiniais), esančiam Aleksandrovo k, Marijampolės sav., išpirkti pagal lizingo sutartį Nr. LT093327 iš UAB „Swedbank lizingas“. Bankroto administratorius, vykdydamas šį kreditorių susirinkimo nutarimą, pasiūlymą dėl paskolos suteikimo gavo tik iš UAB „Bankroto departamentas LT“. Bankroto administratorius suteikė pareiškėjui informaciją bei pateikė jo prašomus dokumentus. Iš bankroto administratoriui pervestos 18 049,95 Lt sumos bankroto administratorius sumokėjo tretiesiems asmenims už pirktas paslaugas. Bankrutuojančios įmonės lėšų likutis buvo 57 534,68 Lt. Lizingo bendrovei UAB „Swedbank lizingas“ 2012 m. gruodžio 3 d. mokėjimo pavedimu pervestas 193 105,61 Lt dydžio neišpirktas likutis grąžinimo datai. Iš atsakovo turimų lėšų lizingo bendrovei jau buvo pervesta 65 484,24 Lt suma iki 2012 m. lapkričio 21 d. kreditorių susirinkimo. Paskolos sutarties nauda atsakovui yra akivaizdi, nes atsakovas susigrąžino 500 000 Lt įvertintą turtą, kurį pardavė už 720 000 Lt. Bankroto administratorius nepraturtėjo iš paskolos sandorio, nes UAB „Forsina“ akcininke yra I. G., o UAB „Bankroto departamentas Lt“ akcininke yra V. G.. Pareiškėjas neginčijo kreditorių susirinkimo nutarimo dėl paskolos paėmimo, todėl nėra pagrindo netvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitos. Kreditorių susirinkimo pirmininko tinkamo atstovavimo kopijos yra pateiktos bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Kreditorių balsavimo raštu rezultatų nepanaikina vien tai, kad kreditorių susirinkimui pirmininkavo bankroto administratorius.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 20 d. atmetė pareiškėjo UAB „Marijampolės Skuba“ skundą. Nurodė, kad ginčijamas nutarimas negali būti panaikintas dėl procedūrinių pažeidimų, nes 2013 m. gruodžio 16 d. kreditorių susirinkime nedalyvavus nei vienam kreditoriui, nebuvo svarstomas ir klausimas dėl pirmininko išrinkimo, dėl ko administratorius pagrįstai pasirašė kreditorių susirinkimo protokolą. Už skundžiamą nutarimą balsavo 68,437 % visų dalyvavusių kreditorių. Teismas pažymėjo, kad Įmonių bankroto įstatymo nuostatos su administratoriaus ataskaitos patvirtinimu ar nepatvirtinimu tiesiogiai jokių teisinių padarinių nesieja. Tačiau administratoriaus veiklos ataskaitos, kuri apima ir administratoriaus išlaidų finansinę dalį, patvirtinimas yra administratoriaus atlyginimo mokėjimo sąlyga bei administratoriaus turėtų išlaidų pripažinimas. Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus, kad kreditorių susirinkimo pirmininku negali būti renkamas bankrutavusios įmonės savininkas, nes kreditorius UAB „Marijampolės Skuba“ 2012 m. lapkričio 21 d. susirinkime (kuomet buvo išrinktas pirmininkas) dalyvavo, bet nepasinaudojo teise apskųsti priimtą nutarimą. Tame pačiame kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas Nr. 6 ir dėl paskolos pastatui išpirkti paėmimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad šis nutarimas priimtas ne pagal administratoriaus UAB „Forsina“ pateiktą pasiūlymą, bet pagal kreditorių Michele Meneghetti ir C. M. P. Veneta S.R.L. pateiktą nutarimo projektą, už šio nutarimo projektą balsavo 73,486 % visų susirinkime dalyvavusių kreditorių. Kreditorius UAB „Marijampolės Skuba“ prieš susirinkimą buvo supažindintas su nutarimų projektais, posėdyje dalyvavo, jokių kitokių pasiūlymų, paaiškinimų, pastabų nepateikė, kreditorių susirinkimo nutarimo neskundė. Todėl teismas laikė, kad minėti nutarimai yra teisėti ir galiojantys.

10Teismas nustatė, kad administratoriaus UAB „Forsina“ įgaliotas asmuo Inara Ragaišytė elektroniniu paštu išsiųstuose pasiūlymuose 15 trečiųjų asmenų bei internete paskelbtuose kvietimuose ne visai tiksliai į kvietimą dalyvauti kainų apklausoje įrašė 2012 m. lapkričio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 6 turinį, nes neinformavo kredito paslaugas teikiančių įmonių, kad paskolos suteikimo kaina nustatyta ne daugiau kaip 50 000 Lt. Teismo vertinimu ši sąlyga galėjo turėti įtakos tam, kad nei viena kreditus teikianti įmonė nesutiko suteikti paskolos atsakovui. Tačiau iš kitos pusės verslo subjektui, užsiimančiam paskolų teikimu, iškyla didelė rizika susigrąžinti bankrutuojančiai įmonei suteiktą paskolą, kuri nevykdo jokios veiklos ir negauna pajamų, negali pateikti prievolės įvykdymo užtikrinimo. Teismas pažymėjo, kad konfliktinė situacija kilo tik tuomet, kai pareiškėjas sužinojo, jog paskolą suteikė juridinis asmuo, kurio vadovė yra tas pats asmuo kaip ir administratoriaus UAB „Forsina“ vadovas.

11Teismas nustatė, kad tiek UAB „Forsina“, kuri administruoja B UAB „Elettrodiesel“, tiek UAB „Bankroto departamentas LT“ direktorė yra vienas ir tas pats asmuo – Inara Ragaišytė, paskolos sudarymo metu laikinai direktoriaus pareigas ėjo taip pat vienas ir tas pats asmuo – V. V.. Teismas padarė išvadą, kad administruojamos įmonės sudaryta paskolos sutartis su kitu juridiniu asmeniu, kurių valdymo organo narys yra vienas ir tas pats asmuo, neprieštarauja įstatymų nuostatoms, juo labiau, kad apie planuojamos paskolos sudarymą buvo informuotas atsakovo kreditorių susirinkimo pirmininkas, o informacija apie įmonių direktorius yra skelbiama viešai (CK 2.82 str. 2-3 d., 2.87 str. 6 d.).

12Pareiškėjas neįrodė paskolos sandorio nuostolingumo, nes išpirktas turtas 2013 m. balandžio 30 d. buvo parduotas už 720 000 Lt ir ši suma administratoriaus veiklos ataskaitoje nurodyta kaip į bankrutavusios įmonės sąskaitą įplaukusios lėšos, iš kurių bus patenkinti dalies kreditorių finansiniai reikalavimai. Teismas nenustatė, kad buvo pažeista pareiškėjo, kaip kreditoriaus, teisė gauti visų administravimo išlaidų pagrindimą. Šią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie 2013 m. gruodžio 17 d. šaukiamą kreditorių susirinkimą ir jo darbotvarkės klausimus, gavo papildomą informacija ir dokumentus iš administratoriaus, pateiktos kreditoriaus pastabos buvo prijungtos prie skundžiamo kreditorių susirinkimo protokolo, taip pat kreditoriui buvo pasiūlyta dėl didelės dokumentų apimties atvykti su jais susipažinti į administratoriaus kontorą. Be to, pareiškėjas turėjo galimybę realiai dalyvauti susirinkime, tačiau savo valią nusprendė išreikšti raštu. Teismo vertinimu, patirtų išlaidų dydis, atsižvelgiant į ataskaitinio laikotarpio trukmę, nėra toks, kad pats savaime sudarytų pagrindą teismui abejoti jų pagrįstumu, todėl, nesant jokių pareiškėjo pateiktų įrodymų, patvirtinančių, jog minėtos išlaidos apskritai nebuvo patirtos ar nebuvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti, teismas sprendė, kad nėra pagrindo naikinti kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo patvirtinta administratoriaus veiklos ataskaita.

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

14Pareiškėjas (kreditorius) UAB „Marijampolės Skuba“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartį bei atsakovo B UAB „Elettrodiesel“ 2013 m. gruodžio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 2 dėl administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimo. Trečiasis asmuo nurodo tokius atskirojo skundo motyvus:

  1. teismas neišanalizavo bankroto byloje esančios medžiagos, patvirtinančios atsakovo, veikiančio per bankroto administratorių, sudaryto paskolos sandorio prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normoms. Iš bylos medžiagos matyti, kad bankroto bylos iškėlimą atsakovui inicijavo jo savininkas C.M.P. Veneta S.R.L., nurodydamas, kad yra atsakovo kreditorius, turintis 1 181 222 Lt dydžio finansinį reikalavimą, bei pasiūlydamas bankroto administratoriaus UAB „Forsina“ kandidatūrą. Atsakovui, turėjusiam 3 832 972 Lt vertės turto bei tik 762 675,14 Lt įsiskolinimo kreditoriams (išskyrus savininkus), bankroto byla buvo iškelta tik dėl abejotinų skolų savininkams, kurių teisėtumo bankroto administratorius netyrė. Be to, po bankroto bylos iškėlimo atsakovo bendra skola savininkams C.M.P. Veneta S.R.L. bei Michele Meneghetti išaugo trečdaliu iki 1 803 308,74 Lt, turint tikslą šių kreditorių balsus padaryti lemiamais kreditorių susirinkimuose;
  2. bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo Inara Ragaišytė, vykdžiusi 137 bankroto procedūras, žinojo apie Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnio 1 punkte numatytą draudimą kreditorių susirinkimo pirmininku rinkti bankrutavusios įmonės savininką. Nepaisant to, bankroto administratorius neuždraudė įtraukti atsakovo savininko C.M.P. Veneta S.R.L. kandidatūros bei atsakovo savininkų balsais būtent C.M.P. Veneta S.R.L. buvo išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininku. Kiti 2012 m. lapkričio 21 d. susirinkime dalyvę kreditoriai balsavo už VMI kandidatūrą;
  3. kreditorių susirinkimuose formaliai tvirtinami vien savininkų ar administratoriaus pateikti nutarimų projektai. Tokiu būdu buvo priimtas nutarimas dėl padidinto administratoriaus atlyginimo nustatymo, dėl kreditoriams nenaudingos paskolos sutarties sudarymo bei dėl administratoriaus ataskaitos patvirtinimo, nepatikrinus, ar pagrįstai naudojamos administravimui skirtos lėšos;
  4. priimant ginčijamą nutarimą buvo padaryta eilė procedūrinių pažeidimų: pirmininku buvo išrinktas atsakovo savininkas, ką draudžia įstatymo leidėjas (ĮBĮ 23 str. 1 p.), susirinkimui pirmininkavęs bankroto administratorius nebuvo įgaliotas tai daryti (ĮBĮ 23 str. 14 p.). Apeliantas apie tai, kad kreditorių susirinkimo pirmininku išrinktas asmuo yra atsakovo savininkas sužinojo tik 2013 m. gruodžio 19 d., gavęs informaciją iš bankroto administratoriaus;
  5. paskolos sutartimi nustačius 100 procentų metines palūkanas ir sumokėjus paskolos davėjui 50 000 Lt, buvo sumažinta galimybė patenkinti dalį trečios eilės kreditorių finansinių reikalavimų. Apeliantas buvo pateikęs įrodymus, kad paskolos sutartis apskritai nebuvo tikslinga, nes atsakovas turėjo lėšų lizingo įmokoms padengti. Bankroto administratorius sudarė paskolos sutartį su kitu susijusiu juridiniu asmeniu bei teikė pasiūlymus dėl paskolos suteikimo tretiesiems asmenims tik formaliai, nes nenurodė jiems 50 000 Lt atlyginimo už paskolos suteikimą bei teikė siūlymus ir tiems paskolų davėjams, kurie dirba tik su fiziniais asmenimis. Tokiu būdu bankroto administratorius savo pareigas atliko netinkamai bei, neinformavęs kreditorių apie interesų konfliktą, nesilaikė efektyvumo ir nešališkumo principų. Teismas turėjo ex officio paskolos sandorį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu;
  6. paskolos sutartį bankroto administratoriaus vardu bei paskolos davėjo UAB „Bankroto departamentas LT“ vardu pasirašė laikinai einanti direktoriaus pareigas V. V., kuri nėra įtraukta į asmenų, teikiančių bankroto administravimo paslaugas, sąrašą. Paskolos sutartis pripažintina negaliojančia CK 1.80 straipsniu pagrindu, nes ją sudarė asmuo, neturintis teisės veikti bankroto administratoriaus vardu. Be to, bankroto administratorius ataskaitoje nepateikė šios informacijos;
  7. sudarius paskolos sutartį, bankroto administratoriaus įgalioto asmens vadovaujama UAB „Bankroto departamentas LT“ tapo atsakovo kreditoriumi, kas reiškia, jog bankroto administratorius turėjo suinteresuotumą šioje bankroto byloje;
  8. administratoriaus ataskaitoje nėra pateikta įrodymų apie administratoriui sumokėtų 18 049,95 Lt bei 103 448,37 Lt panaudojimą. Pagal kasacinio teismo praktiką, būtent administratoriui tenka pareiga įrodyti administravimo išlaidų dydžio pagrįstumą. Be to, ir kitiems kreditoriams dėl jų kyla abejonių. Kauno apygardos teisme nagrinėjama kita byla pagal kreditoriaus VĮ „Turto bankas“ skundą dėl atsakovo 2014 m. sausio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata;
  9. apeliantas buvo aktyvus, reikalaudamas iš bankroto administratoriaus informacijos bei dalyvaudamas kreditorių susirinkimuose. Tačiau pamatęs, kad jam atvykus į kreditorių susirinkimą, laikoma, kad atsakovo savininkas neatvyko, dėl ko laikomas neįvykusiu ir pats susirinkimas bei tą pačią ar kitą dieną šaukiamas pakartotinis susirinkimas, apeliantas pradėjo balsuoti raštu.

15Atsakovo B UAB „Elettrodiesel“ bankroto administratorius UAB „Forsina“ pateikė atsiliepimą į skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodo, kad bankroto administratorius 2013 m. gruodžio 19 d. raštu informavo apeliantą apie tai, kad atsakovo akcininkas yra Italijos įmonė C.M.P. Veneta S.R.L. Minėta įmonė 2012 m. lapkričio 21 d. nebuvo atsakovo savininke, todėl ji galėjo būti išrinkta kreditorių susirinkimo pirmininku. 2013 m. gruodžio 16 d. nebuvo svarstomas klausimas dėl pirmininkaujančio susirinkimui asmens išrinkimo, nes į kreditorių susirinkimą neatvyko nei vienas kreditorius. 2012 m. lapkričio 21 d. kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas dėl paskolos paėmimo, kurį vykdė bankroto administratorius. Bankroto administratorius 18 049,95 Lt panaudojo įmokoms už elektrą, turto draudimą, antstolių paslaugas, teisines paslaugas, kanceliarines prekes ir kt. Neišpirkus lizinguoto turto, jį būtų tekę grąžinti. Paėmus paskolą ir grąžinus 198 880,51 Lt lizingo įmokas, atsakovui atiteko turtas, kuris įvertintas 500 000 Lt. Pagal minėtą lizingo sutartį, atsakovas kas mėnesį turėdavo mokėti 900 Lt palūkanas. Daugumos apelianto nurodytų atsakovo debitorinių skolų grąžinimo nebuvo įmanoma prognozuoti. Bankroto administratorių vadovė Inara Ragaišytė, laikinai negalėdama eiti direktorės pareigų dėl nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros atostogų, įsakymu paskyrė eiti direktorės pareigas savo asistentę V. V.. Apie laikinai einantį direktoriaus pareigas asmenį nebūtina pranešti juridinių asmenų tvarkytojui bei nelaikoma, kad bankroto administratoriaus vadovas yra pasikeitęs (ĮBĮ 112 str. 4 d.). Kadangi kreditorių susirinkimo nutarimas dėl paskolos paėmimo yra teisėtas, tai nėra pagrindo netvirtinti administratoriaus ataskaitos. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad administravimo išlaidos nebuvo būtinos ar nebuvo patirtos. Be to, kreditoriams sutinkant su administratoriaus ataskaita, šių išlaidų pagrįsti nebūtina (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2316/2013). Kreditorius VĮ „Turto bankas“ teismui pateiktu skundu neginčija administravimo išlaidų, patirtų iki 2014 m. sausio 28 d., pagrįstumo. Netvirtinti bankroto administratoriaus ataskaitos galima tik tuo atveju, kai joje pateikta klaidinga informacija ar neįvykę faktai (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-820/2013).

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

18Įstatymo leidėjas bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimui pavedė spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, įskaitant ir administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimą (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 23 str.). Vadinasi, dėl administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimo kaip ir dėl kitų kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtų klausimų kreditorių susirinkimas priima nutarimus, kurie turi patenkinti visų kreditorių, o ne konkretaus vieno kreditoriaus teisėtus interesus. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kilus ginčui dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo, teismas nutarimą gali panaikinti dviem pagrindais. Vienas iš tokių pagrindų yra esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymas, galėjęs nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1438/2012, 2012 m. sausio 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-196/2012, 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2279/2011, 2011 m. birželio 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1792/2011 ir kt.). Kitas kreditorių susirinkimo nutarimo naikinimo pagrindas - materialinių aspektų (turinio) neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK1.5 str.) bei kreditorių ar/ir pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-486/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-786/2012, 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutartis Nr. 2-2065 ir kt.). Taigi, teismų praktikoje formuojama taisyklė, kuria vadovaujantis kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti naikinamas tiek dėl procedūrinio, tiek dėl materialinio aspekto pažeidimo tik tuo atveju, jei toks pažeidimas nulemia neteisėtą ginčijamo nurimo turinį, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu bei prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.).

19Nagrinėjamu atveju tarp byloje dalyvaujančių asmenų kilo ginčas tiek dėl padarytų procedūrinių pažeidimų, priimant ginčijamą nutarimą, kuriuo buvo patvirtinta administratoriaus veiklos ataskaita, tiek dėl šio nutarimo materialinių aspektų (turinio) teisėtumo. Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką, administratoriaus veiklos ataskaita gali būti netvirtinama tik tuomet, jeigu egzistuoja konkretūs duomenys apie tai, jog administratorius akivaizdžiai netinkamai vykdė savo pareigas per ataskaitinį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-105/2012).

20Dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo

21Kaip matyti iš apelianto atskirojo skundo argumentų, apeliantas ginčijamo nutarimo turinio neteisėtumą įrodinėja iš esmės remdamasis dviem motyvais. Pirma, apeliantas teigia, kad negalima tvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitos dėl to, kad bankroto administratorius sudarė atsakovo vardu niekinį sandorį – 2012 m. gruodžio 3 d. paskolos sutartį, pagal kurią iš su bankroto administratoriumi susijusio asmens paėmė atsakovo vardu 200 000 Lt paskolą. Antra, apelianto teigimu, negalima tvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitos ir dėl to, kad paskolos sutartyje nustatytos neprotingai didelės palūkanos (50 000 Lt už paskolos grąžinimas per ne ilgesnį nei 6 mėnesių terminą). Iš šių apelianto argumentų matyti, kad apeliantas kvestionuoja ne visos administratoriaus veiklos ataskaitos teisėtumą (patvirtintą ginčijamu nutarimu), o tik tos jos dalies, kurioje punktu Nr. 3 pateikta informacija apie administravimo išlaidų sąmatą bei ataskaitiniu laikotarpiu gautas ir panaudotas lėšas (b.l. 139-157, t. 1). Todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo faktinio ir teisinio pagrindo, tikrina administratoriaus veiklos ataskaitos teisėtumą tik skundžiamoje dalyje dėl sumų, skirtų administravimo išlaidoms bei įmonės lėšų tinkamo panaudojimo (CPK 320 str. 1 d., ĮBĮ 10 str. 1 d.).

22Dėl pirmojo apelianto atskirojo skundo argumento pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog niekiniais pripažįstami tokie sandoriai, kurie prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, pažeidžia jų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-254/2011). Kaip teisingai nurodo apeliantas, pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį niekinio sandorio teisinius padarinius ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Tačiau pagal suformuotą teismų praktiką teismas ex officio taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai, nagrinėjant bylą, pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Jeigu teismas, nesant šalies ieškinio reikalavimo pripažinti sandorį ar aktą negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio ar akto, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1319/2001, 2006 m. vasario 8 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-89/2006, 2009 m. birželio 8 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-252/2009, 2011 m. vasario 25 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-73/2011 ir kt.).

23Nagrinėjamu atveju vien ta aplinkybė, kad bankroto administratorius sudarė paskolos sutartį su kitu juridiniu asmeniu, kurio valdymo organai susiję su bankroto administratoriaus valdymo organais, savaime nedaro šio sandorio niekiniu. Įstatyme nėra įtvirtintas imperatyvas, draudžiantis vienam juridiniam asmeniui skolinti lėšas kitam juridiniam asmeniui vien dėl to, kad jų valdymo organus sudaro tie patys fiziniai asmenys. Vadinasi, apelianto minima aplinkybė ne tik kad nelaikytina akivaizdžiu prieštaravimu imperatyvioms įstatymo nuostatoms, bet apskritai ji nėra laikytina prieštaraujančia įstatymo nuostatoms, reglamentuojančioms sandorių galiojimą. Be to, iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad bankrutuojančiai įmonei iš tikrųjų buvo naudinga sumokėti likusią dalį lizingo įmokų lizingo bendrovei ir iš lizingo bendrovės išpirktą turtą realizuoti, siekiant padengti bent dalį kreditorių finansinių reikalavimų. Taigi, atsižvelgiant į išdėstyta, darytina išvada, kad, nesant šioje byloje pareikšto savarankiško reikalavimo dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, teismas negalėjo ex officio imtis nagrinėti aplinkybių dėl paskolos sutarties konstatavimo niekiniu sandoriu bei taikyti su tuo susijusias teisines pasekmes. Dėl šios priežasties atmetami kaip neatitinkantys bylos įrodinėjimo dalyką apibrėžiančių teisės normų tie apelianto atskirojo skundo argumentai, kuriais apeliantas prašo teismo ex officio konstatuoti paskolos sutartį niekine.

24Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad apelianto nurodytos aplinkybės dėl paskolos paėmimo bankrutuojančios įmonės vardu iš kito bankroto administratoriaus, kurio valdymo organu yra tas pats asmuo, taip pat neprotingai didelės paskolos suteikimo palūkanos, pati paskolos paėmimo procedūra kelia pagrįstų abejonių dėl bankroto administratoriaus tinkamo atstovavimo kreditorių interesams bei nešališkumo bankroto procese. Pastarąją išvadą patvirtina ir tai, kad bankroto administratorius, paimdamas paskolą iš kito juridinio asmens pažeidė įstatymo leidėjo įtvirtintą draudimą bankroto administratoriaus vadovui būti bankrutuojančios įmonės kreditoriaus valdymo organo nariu (ĮBĮ 11 str. 4 d.). Pažymėtina, kad bankroto administratorius, kuris turi pareigą ginti visų kreditorių ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus (ĮBĮ 11 str. 5 d. 14 p.), neprivalo nekvestionuojamai vykdyti bet kokius kreditorių susirinkimo nutarimus, net ir tuos, kurių teisėtumas ar naudingumas bankrutuojančiai įmonei kelia bankroto administratoriui pagrįstų abejonių. Tokiu atveju bankroto administratorius turi pareigą skųsti kreditorių susirinkimo nutarimą teismui tam, kad būtų patikrintas tokio kreditorių susirinkimo nutarimo turinio teisėtumas.

25Nagrinėjamu atveju pats bankroto administratorius patvirtino, jog 200 000 Lt dydžio paskola buvo grąžinta paskolos davėjui per keletą mėnesių. Pagal paskolos sutarties nuostatas, nepriklausomai nuo to per kiek laiko ši paskola bus grąžinta (galutinis terminas 6 mėnesiai), sutarties šalys susitarė, kad bankrutuojanti įmonė turės sumokėti paskolos davėjui fiksuotas 50 000 Lt dydžio palūkanas (b.l. 46-48, t. 1), kurios lygios 1/4 paskolos sumos. Tokiu atveju, kaip teisingai nurodo apeliantas, paskolos sutarties šalys susitarė dėl 50 procentų dydžio metinių palūkanų. Kaip matyti iš Lietuvos banko viešame interneto puslapyje skelbiamų statistinių duomenų apie 2012 m. gruodžio mėnesį nefinansinėms korporacijoms suteiktų paskolų (iki vienerių metų) metines palūkanų normas, paskolos sutarties sudarymo metu metinės palūkanų normos (priklausomai nuo paskolos sumos ir pradinės įmokos fiksavimo) sudarė apie 4-5 procentus paskolos sumos (http://www.lb.lt/stat_pub/statbrowser.aspx?group=7279) (CPK 179 str. 3 d.). Pažymėtina, kad bankrutuojančios įmonės, tebetęsiančios komercinę veiklą, kreditorių susirinkimas gali priimti sprendimus, susijusius su disponavimu komercinei veiklai naudojamu turtu, įskaitant ir sprendimą įkeisti tokį turtą, siekiant užtikrinti bankrutuojančiai įmonei naudingomis sąlygomis teiktinos paskolos gavimą (ĮBĮ 23 str. 6 p.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, daro išvadą, kad bankroto administratorius, sudarydamas paskolos sutartį su trečiuoju asmeniu, kurio valdymo organas sutampa su bankroto administratoriaus valdymo organu, numatydamas 50 procentų dydžio metines palūkanas bei nedėjęs protingų pastangų atsakovo vardu sudaryti paskolos sutartį bankrutuojančiai įmonei naudingesnėmis sąlygomis, akivaizdžiai netinkamai vykdė savo pareigą veikti bankrutuojančios įmonės ir jos visų kreditorių naudai. Nustačius bankroto administratoriaus netinkamą pareigų vykdymą, sudarant paskolos sutartį bankrutuojančiai įmonei nenaudingomis sąlygomis, negali būti tvirtinama bankroto administratoriaus ataskaita toje dalyje, kurioje bankroto administratorius teigia tikslingai panaudojęs 50 000 Lt palūkanoms sumokėti. Atitinkamai nustačius, jog ataskaitiniu laikotarpiu bankroto administratorius ne visas savo pareigas atliko tinkamai, vadovaujantis principu darytina išvada, kad bankroto administratorius neturi teisės gauti pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintos visos sumos, skirtos administratoriaus atlyginimui sumokėti. Atsižvelgiant į išdėstyta, apeliacinės instancijos laiko pagrįstais apelianto atskirojo skundo argumentus, kuriais prašoma panaikinti ginčijamą nutarimą dėl administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimo toje dalyje, kuria buvo nuspręsta punktu Nr. 3 pateikti informaciją apie administravimo išlaidų sąmatą bei ataskaitiniu laikotarpiu gautas ir panaudotas lėšas. Dėl šios priežasties kreditorių susirinkime bankroto administratorius turės iš naujo pateikti svarstymui įrodymus apie sumų, panaudotų administravimo išlaidoms, pagrįstumą (įskaitant bankroto administratoriaus atlyginimo dydį) bei įrodymus apie įmonės lėšų panaudojimo pagrįstumą (įskaitant protingo dydžio palūkanų už paimtą paskolą nustatymą).

26Nusprendus panaikinti ginčijamą nutarimą dalyje administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimo, kurioje jis pateikė informaciją apie administravimo išlaidoms bei kitoms bankrutuojančios įmonės reikmėms panaudotų lėšų tinkamumą ir pagrįstumą, netenka teisinės prasmės apelianto atskirojo skundo argumentų nagrinėjimas dėl bankroto administravimo išlaidų tinkamo pagrindimo. Šių išlaidų dydį bankroto administratorius turės pagrįsti kreditorių susirinkime, kuomet minėtas klausimas bus svarstomas iš naujo.

27Dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo tvarkos (procedūrinių) pažeidimų

28Kaip matyti iš apelianto atskirojo skundo argumentų turinio, apeliantas kelia klausimą dėl procedūrinių pažeidimų dviem aspektais. Visų pirma, apelianto teigimu, didžiausias kreditorius (kuris kartu yra ir atsakovo savininkas) piktnaudžiavo savo turimų balsų kiekiu, galinčiu nulemti tik jam ir bankroto administratoriui palankius sprendimus. Antra, bankroto administratorius inicijavo pastarojo kreditoriaus, kuris kartu yra ir atsakovo savininkas, išrinkimą kreditorių susirinkimo pirmininku, nors ĮBĮ 23 straipsnio 1 punktas tai draudžia. Be to, bankroto administratorius pats neteisėtai save paskelbė pirmininkaujančiu asmeniu kreditorių susirinkimui, kuriame buvo priimtas ginčijamas nutarimas. Atsižvelgiant į tai, kad dalis ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinta naikintina dėl materialinių aspektų (turinio) netinkamumo, pastarųjų apelianto atskirojo skundo argumentų pagrįstumas vertinamas tik likusios nepanaikintos ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo dalies kontekste.

29Dėl pirmojo iš aukščiau minėtų apelianto atskirojo skundo argumentų pažymėtina, kad iš ĮBĮ 24 straipsnyje įtvirtintos kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarkos darytina išvada, jog įstatymo leidėjas kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimą nustatė tiesiogiai priklausomą nuo teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumų dydžio. Vadinasi, vien ta aplinkybė, kad kreditorių susirinkimo nutarimai buvo priimti tik vieno kreditoriaus balsų dauguma, pati savaime nelemia tokio nutarimo neteisėtumo, jei šio kreditoriaus patvirtinto finansinio reikalavimo suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-524/2012, 2012 m. vasario 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-300/2012, 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2065/2011 ir kt.). Tokiu atveju apeliantui būtina įrodyti didžiausio kreditoriaus piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, inicijuojant ir priimant nutarimus, kurie savo turiniu prieštarauja daugumos kreditorių ar/ir bankrutavusios įmonės interesams bei esmingai pažeidžia protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Nagrinėjamu atveju apeliantas jokių argumentų (išskyrus dėl per didelių paimtos paskolos palūkanų) nepateikė, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie didžiausio atsakovo kreditoriaus sąmoningą elgesį, siekiant pakenkti kitų atsakovo kreditorių ar/ir įmonės interesams, tvirtinant administratoriaus veiklos ataskaitą (CPK 12 str. ir 178 str.). Dėl šios priežasties apelianto atskirojo skundo argumentai apie atsakovo didžiausio kreditoriaus piktnaudžiavimą turimų balsų dauguma, priimant ginčijamą nutarimą (nepanaikintoje dėl materialinių aspektų pažeidimo dalyje) atmetami kaip neįrodyti.

30Vertinant antrojo iš aukščiau minėtų apelianto atskirojo skundo argumentų pagrįstumą sutiktina su apeliantu, jog kreditorių susirinkimo pirmininku draudžiama rinkti bankrutuojančios įmonės savininką (ĮBĮ 23 str. 1 p.). Tačiau atsakovo savininkas kreditorių susirinkimo pirmininku buvo išrinktas pirmajame kreditorių susirinkime, vykusiame 2012 m. lapkričio 21 d., kuriame dalyvavo ir apeliantas (b.l. 66-81, t. 1), o ne 2013 m. gruodžio 16 d. kreditorių susirinkime, kuriame buvo priimtas ginčijamas nutarimas. Be to, pažymėtina, kad kreditorių susirinkimo pirmininkas įgyja tam tikras teises, susijusias su vadovavimu kreditorių susirinkimui (kaip bankrutuojančios įmonės valdymo organui), tvarkos palaikymu kreditorių susirinkimuose (kaip kreditorių sprendimams priimti šaukiamuose kreditorių susitikimuose); taip pat kreditorių susirinkimo pirmininkas įgyja papildomas teises, kurios iš esmės susijusios su bankroto administratoriaus kontrole, pasirašant su juo pavedimo sutartį, kreipiantis dėl jo atstatydinimo, pritariant jo pavadavimui ir pan. (ĮBĮ 11 str. 2 d., 3 d. 24 p., 5 d., 7 d., 8 d. 3 p. ir kt.). Nepaisant to, kreditorių susirinkimo pirmininkas neįgyja jokių teisių, kurios leistų vien dėl jo statuso nulemti kreditorių susirinkimo nutarimų turinį. Apeliantas taip pat nepateikė jokių argumentų kaip šis jau daugiau nei metus besitęsiantis procedūrinis pažeidimas nulėmė ginčijamo nutarimo turinio ydingumą, esminį daugumos kreditorių interesų pažeidimą ar prieštaravimą protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams (toje dalyje, kuri nebuvo panaikinta dėl materialinių aspektų pažeidimo) (CPK 12 str. ir 178 str.). Dėl šios priežasties apelianto atskirojo skundo argumentai apie atsakovo savininko išrinkimą kreditorių susirinkimo pirmininku atmetami kaip neįtakojantys ginčijamo nutarimo teisėtumo (toje dalyje, kuri nebuvo panaikinta dėl materialinių aspektų pažeidimo).

31Iš įstatymo leidėjo suteiktų teisių kreditorių susirinkimo pirmininkui matyti, kad pagrindinis kreditorių susirinkimo pirmininko paskyrimo tikslas yra tvarkos palaikymas šaukiamuose kreditorių susirinkimuose bei kreditorių susirinkimo atstovo išrinkimas teisiniuose santykiuose su bankroto administratoriumi. Todėl nei vienam kreditoriui neatvykus į kreditorių susirinkimą (įskaitant ir kreditorių, kuris išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininku), nėra jokios galimybės bei būtinybės spręsti dėl kito asmens išrinkimo kreditorių susirinkimui pirmininkauti (ĮBĮ 23 str. 14 p.). Tokiu atveju bankroto administratorius suskaičiuoja balsavusiųjų raštu kreditorių balsus ir apie priimtus nutarimus informuoja kreditorius kreditorių susirinkimo patvirtinta informacijos pateikimo tvarka (ĮBĮ 23 str. 11 p., 24 str. 1 d.). Dėl šios priežasties teismas sutinka su apelianto atskirojo skundo argumentu, jog bankroto administratoriaus vienasmeniškas pasiskelbimas 2013 m. gruodžio 16 d. kreditorių susirinkimo (kuriame nedalyvavo nei vienas kreditorius) pirmininku yra procedūrinis pažeidimas. Nepaisant to, šis pažeidimas neįtakojo priimtų šiame susirinkime nutarimų turinio, dėl ko negali sudaryti savarankiško ginčijamo nutarimo naikinimo (toje dalyje, kuri nebuvo panaikinta dėl materialinių aspektų pažeidimo) pagrindo.

32Atsižvelgiant į išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantas neįrodė, jog didžiausias atsakovo kreditorius pažeidė balsavimo tvarką bei neįrodė, kad procedūriniai pažeidimai, susiję kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimo tvarkos nesilaikymu, nulėmė ginčijamo nutarimo turinio esminį ydingumą (toje dalyje, kuri nebuvo panaikinta dėl materialinių aspektų pažeidimo) (CPK 12 str. ir 178 str.).

33Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

34Nepaisant to, kad bankroto bylose vyrauja viešasis interesas, kuris suponuoja aktyvų teismo vaidmenį tokio pobūdžio bylose, tai nereiškia, jog teismas gali pats parinkti įrodinėjimo dalyką ir toje pačioje byloje pradėti tirti ir tas faktines aplinkybes, kurios jau buvo ištirtos ir įvertintos kitose civilinėse bylose teismų priimtais procesiniais sprendimais. Dėl šios priežasties apelianto atskirojo skundo argumentai, kuriais jis, ginčydamas kreditorių susirinkimo nutarimą dėl administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo, kelia klausimus dėl didžiausio kreditoriaus finansinių reikalavimų patvirtinimo pagrįstumo, bankroto administratoriaus tinkamos kandidatūros parinkimo bei kituose kreditorių susirinkimuose priimtų nutarimų teisėtumo atmetami kaip neįtakojantys šios bylos ginčo dalyko, tai yra kreditorių susirinkimo nutarimo dėl administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimo teisėtumo vertinimo.

35Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo, nepaisant to, ar bylos nagrinėjimas susijęs su viešojo intereso gynimu, turi tinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir pareigomis bei laiku jas įgyvendinti, laikydamasis civilinio proceso normose nustatytos tvarkos ir reikalavimų (CPK 1 str. 1 d., 5 str., 95 str., ĮBĮ 10 str. 1 d.).

36Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje padarytas rašymo apsirikimas nurodant, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas „2013 m. gruodžio 17 d.“, o ne „2013 m. gruodžio 16 d.“ nekeičia nutarties esmės bei atitinkamai nėra laikytinas kliūtimi, trukdančia patikrinti tokios nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine tvarka (CPK 276 str.).

37Apeliacine tvarka išnagrinėjus apelianto (kreditoriaus) UAB „Marijampolės Skuba“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. nutarties, nustatyta, kad skundžiama nutartimi buvo neteisingai pritaikytos teisės normos, reglamentuojančios kreditorių susirinkimo nutarimų turinio teisėtumą bei atitikimą teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.), dėl ko nepagrįstai buvo paliktas galioti 2013 m. gruodžio 16 d. įvykusiame B UAB „Elettrodiesel“ kreditorių susirinkime priimtas nutarimas Nr. 2 dalyje, kuria buvo patvirtinta atsakovo bankroto administratoriaus UAB „Forsina“ veiklos ataskaita toje dalyje, kuria buvo nuspręsta punktu Nr. 3 pateikti informaciją apie administravimo išlaidų sąmatą bei ataskaitiniu laikotarpiu gautas ir panaudotas lėšas. Dėl šios priežasties apelianto UAB „Marijampolės skuba“ atskirasis skundas tenkinamas iš dalies ir Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartis pakeičiama, naikinant ginčijamą nutarimą minėtoje dalyje ir perduodant šį klausimą kreditoriui susirinkimui spręsti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

38Atsižvelgiant į tai, kad apelianto tikslas buvo netvirtinti bankroto administratoriaus ataskaitos dėl netinkamai panaudotų bankrutuojančios įmonės lėšų, sudarant paskolos sutartį bankrutuojančiai įmonei nenaudingomis sąlygomis, laikytina, kad esminis apelianto atskirojo skundo reikalavimas buvo patenkintas. Dėl šios priežasties atmetamas bankroto administratoriaus UAB „Forsina“ prašymas priteisti 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl advokato pagalbos apmokėjimo (CPK 93 str. 1 d., ĮBĮ 10 str. 1 d.).

39Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

40pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartį.

41Panaikinti 2013 m. gruodžio 16 d. įvykusiame bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elettrodiesel“ kreditorių susirinkime priimtą nutarimą Nr. 2 dalyje, kuria buvo patvirtinta atsakovo bankroto administratoriaus UAB „Forsina“ veiklos ataskaita toje dalyje, kuria buvo nuspręsta punktu Nr. 3 pateikti informaciją apie administravimo išlaidų sąmatą bei ataskaitiniu laikotarpiu gautas ir panaudotas bankrutuojančios įmonės lėšas.

42Perduoti kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo panaikinta ginčijamo nutarimo dalimi išspręstą klausimą dėl administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimo dalies, tai yra administravimo lėšoms skirtų sumų bei kitų bankrutuojančios įmonės lėšų panaudojimo tikslingumo.

43Likusią Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjas... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo... 6. Pareiškėjas (kreditorius) UAB „Marijampolės Skuba“ kreipėsi į teismą... 7. Atsakovo B UAB „Elettrodiesel“ bankroto administratorius UAB „Forsina“... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 20 d. atmetė pareiškėjo UAB... 10. Teismas nustatė, kad administratoriaus UAB „Forsina“ įgaliotas asmuo... 11. Teismas nustatė, kad tiek UAB „Forsina“, kuri administruoja B UAB... 12. Pareiškėjas neįrodė paskolos sandorio nuostolingumo, nes išpirktas turtas... 13. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 14. Pareiškėjas (kreditorius) UAB „Marijampolės Skuba“ pateikė atskirąjį... 15. Atsakovo B UAB „Elettrodiesel“ bankroto administratorius UAB „Forsina“... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.... 18. Įstatymo leidėjas bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimui pavedė... 19. Nagrinėjamu atveju tarp byloje dalyvaujančių asmenų kilo ginčas tiek dėl... 20. Dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo materialinių aspektų... 21. Kaip matyti iš apelianto atskirojo skundo argumentų, apeliantas ginčijamo... 22. Dėl pirmojo apelianto atskirojo skundo argumento pažymėtina, kad kasacinis... 23. Nagrinėjamu atveju vien ta aplinkybė, kad bankroto administratorius sudarė... 24. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad apelianto... 25. Nagrinėjamu atveju pats bankroto administratorius patvirtino, jog 200 000 Lt... 26. Nusprendus panaikinti ginčijamą nutarimą dalyje administratoriaus veiklos... 27. Dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo tvarkos... 28. Kaip matyti iš apelianto atskirojo skundo argumentų turinio, apeliantas kelia... 29. Dėl pirmojo iš aukščiau minėtų apelianto atskirojo skundo argumentų... 30. Vertinant antrojo iš aukščiau minėtų apelianto atskirojo skundo argumentų... 31. Iš įstatymo leidėjo suteiktų teisių kreditorių susirinkimo pirmininkui... 32. Atsižvelgiant į išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą,... 33. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų... 34. Nepaisant to, kad bankroto bylose vyrauja viešasis interesas, kuris suponuoja... 35. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo,... 36. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pirmosios instancijos teismo... 37. Apeliacine tvarka išnagrinėjus apelianto (kreditoriaus) UAB „Marijampolės... 38. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto tikslas buvo netvirtinti bankroto... 39. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 40. pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartį.... 41. Panaikinti 2013 m. gruodžio 16 d. įvykusiame bankrutavusios uždarosios... 42. Perduoti kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo panaikinta ginčijamo... 43. Likusią Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. nutarties dalį palikti...